LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 52
STENOGRAMA
2017 m. balandžio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDPF*). Gerbiami kolegos, pradėsime popietinį posėdį. (Gongas) Yra norinčių registruotis. Prašom.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai.
15.03 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių“ projektas Nr. XIIIP-350 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Galime imtis popietinės darbotvarkės 1 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Tado Kosciuškos 200-ųjų mirties metinių“ projekto Nr. XIIIP-350. Pranešėjas – užsienio reikalų ministras, Seimo narys A. Linkevičius.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Kolegos, iš tiesų siūlau jums pritarti rezoliucijai, kuri būtų skirta, kaip ir minėjo pirmininkė, T. Kosciuškos 200-osiomis mirties metinėms. Manau, kad ta asmenybė tikrai labai simboliška, labai atliepia šių dienų iššūkius, nes šis LDK aukštuomenės palikuonis yra idealistas, valstybininkas, kaip jis pats teigė, ir lietuvis, ir lenkas. Iš tikrųjų Amerikos laisvės kovų dalyvis ir didvyris, labai gausiai apdovanotas, palikęs patogų gyvenimą vėl grįžo į LDK, 1794 metais vadovavo sukilimui. Yra vertinamas, tapęs laisvės simboliu ne tik lietuviams, lenkams, bet ir prancūzams, amerikiečiams.
Šia rezoliucija mes kreiptumės atitinkamai į Lenkijos Respublikos Seimą, į Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresą, pabrėždami T. Kosciuškos istorinį palikimą, taip pat dar kartą patvirtindami, kad Lietuva buvo ir išliks strateginė transatlantinės bendruomenės narė, strateginė partnerė.
Aišku, kviečiame valstybės ir savivaldybių institucijas šia rezoliucija, jeigu ją priimtume, nevyriausybines organizacijas, gyventojus paminėti šią sukaktį.
Dar reikia pabrėžti, kad, atsižvelgus į T. Kosciuškos palikimą, šie metai yra įtraukti į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO minimų sukakčių sąrašą.
Yra rezoliucijos tekstas, dar pridursiu, kad jis buvo svarstytas Užsienio reikalų komitete, jam buvo pritarta. Aš labai tikiuosi vieningo pritarimo ir Seime.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia gerbiamasis A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš nenorėjau paklausti, tik norėjau pasakyti, kad labai sėkmingas sąsajų parinkimas. Iš tikrųjų tai simbolis trijų valstybių, manau, kad kartu čia toks šiek tiek paraginimas ir Varšuvos diplomatijos dėl to atsitikimo Vašingtone. Aš kviečiu visus balsuoti už, nes tai tikrai labai sėkmingas dokumentas.
PIRMININKĖ. Aš supratau, kad čia buvo ir klausimai, ir motyvai. Kolegos, pagal Seimo statutą po rezoliucijos pateikimo dėkojame pranešėjui, pereiname prie svarstymo.
Niekas neužsirašė. Tada pradedame priėmimo stadiją. Prašom motyvus už ir prieš. Niekas nenori. Kolegos, tada balsuosime. Kas už tai, kad teikiama rezoliucija būtų priimta po svarstymo? Iš karto darome priėmimą. Taigi, kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, t. y. taip, kaip ji yra pateikta? Įjungtas balsavimas, prašom balsuoti.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 83, už rezoliuciją balsavo 81 Seimo narys. Rezoliucija priimta. (Gongas) Prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat.
15.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 250, 303, 312, 589 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 2361, 2431, 3041, 3042 straipsniais ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-554ES (pateikimas)
Kolegos, keliaujame prie kito klausimo. Darbotvarkės 2-2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 250, 303, 312, 589 straipsnių pakeitimo, kodekso papildymo 2361, 2431, 3041, 3042 straipsniais ir kodekso priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-554. Pranešėjas jau tribūnoje – aplinkos viceministras M. Norbutas. Prašom.
M. NORBUTAS. Laba diena. Administracinių nusižengimų kodeksą siūloma papildyti keturiais visiškai naujais straipsniais ir keturis straipsnius patikslinti. Šie pakeitimai daromi įgyvendinant dvi Europos Sąjungos direktyvas ir tris reglamentus. Šiais Europos Sąjungos teisės aktais nustatyti reikalavimai, kurių privalu laikytis, o valstybės narės įpareigotos nustatyti efektyvias sankcijas už šių reikalavimų nesilaikymą ar pažeidimus. Projektu ir nustatomos tokios sankcijos. Kodeksas pildomas naujais straipsniais: 304 straipsniu nustatant atsakomybę už genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimo pažeidimus. 304 straipsnio 1 dalis turėtų būti taikoma, kai pažeidžiamos nacionalinių genetinių išteklių reglamentavimo nuostatos, kitos straipsnio dalys reglamentuoja atsakomybę už pažeidimus, nustatytus reglamente dėl Nagojos protokolo, dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos panaudojant, pasidalijimo naudojantis skirtų atitikties priemonių sąjungoje.
304 straipsniu nustatoma atsakomybė už invazinių rūšių neteisėtą naudojimą ir valdymo priemonių nevykdymą. Šis straipsnis papildomas dėl to, kad perkeliamos reglamento nuostatos dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo.
236 straipsniu nustatoma laivų (…) atsakomybė už pareigos atlikti laivo išmetamo anglies dioksido kiekio stebėseną ir laiku pateikti anglies dioksido stebėsenos planų ir ataskaitų nevykdymą, taip pat už prievolės laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą nevykdymą. Tokios laivų valdytojų pareigos nustatytos reglamente dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos ataskaitos teikimo ir tikrinimo.
243 straipsniu nustatoma atsakomybė už išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitą ir mažinimo priemonių nevykdymą. Straipsnis siūlomas įgyvendinant direktyvą, kuria nustatomi skaičiavimo metodai ir atskaitomybės reikalavimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl benzino ir dyzelinių degalų kokybės.
Taip pat keičiami šie straipsniai: 312 straipsnis, griežtinant atsakomybę už genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką, genetiškai modifikuotų organizmų ir produktų teikimo rinkai, pažeidžiant apgalvotai išleidimo į aplinką ar teikimo rinkai reikalavimus. Taip pat diferencijuoti genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiekimo rinkai tikslais priklausomai nuo to, ar tokių modifikuotų augalų auginimas apskritai neįteisintas Europos Sąjungoje, ar įteisintas, bet apribotas ar uždraustas Lietuvos teritorijoje. Šiais pakeitimais perkeliama direktyva dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką.
250 straipsnis, reglamentuojantis alyvos ar alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus, keičiamas perkeliant Europos Sąjungos teisės aktus, praplečiant atsakingų subjektų ratą, numatant, kad už šiuos pažeidimus būtų atsakingi ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir bet kokie asmenys, pažeidžiantys šiuos reikalavimus.
Iš 303 straipsnio išbraukiamos dvi dalys, kurios perkeliamos į 304 straipsnį dėl invazinių gyvūnų rūšių. Papildomas 589 straipsnis, nustatantis pareigūnus ar institucijas, turinčius teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus ir tiriančius šiuos nusižengimus. Jį būtina papildyti ir nustatyti, kas nagrinės naujuose straipsniuose nustatytus pažeidimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Eurokomisaras V. P. Andriukaitis praėjusiais metais susitikimuose su ūkininkais buvo gana optimistiškai nusiteikęs dėl genetiškai modifikuotų augalų ateities Lietuvoje. Kaip dabar yra ministerijoje, kokia jos pozicija dėl šių genetiškai modifikuotų augalų auginimo? Koks yra požiūris, ar keičiasi, ar ne? Nes anksčiau mes buvome ir formavome Europos Komisijoje tokį požiūrį, kad genetiškai modifikuoti augalai Lietuvoje nebūtų auginami.
M. NORBUTAS. Atsakau į šitą klausimą. Aišku, tai nėra tiesiogiai susiję būtent su tuo, ką aš šiandien pristačiau. Taip, ten yra baudos dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo ir ypač neinformuojant, jeigu jie yra leistini Europos Sąjungoje mūsų institucijų arba taip pat ir tų, kurios yra neratifikuotos ir jų neleidžiama auginti, bet jos yra auginamos, tai yra būtent štai šito įstatymo pakeitimuose. Bet aš noriu labai aiškiai pabrėžti, kad pozicija nesikeičia, Aplinkos ministerijos pozicija tuo klausimu, Lietuva yra labai aiškiai apsisprendusi neauginti genetiškai modifikuotų savo teritorijoje. Tai išlieka ir mes esame ta institucija, kuri visą laiką tai krypčiai pritarė ir pritars.
PIRMININKĖ. Klausia J. Varžgalys. Prašau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pasirodo, ne tas įstatymas, aš dėl kito klausimo norėjau šnekėti. Labai atsiprašau.
PIRMININKĖ. Tada gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, dažnai mes priimame teisės aktus, kuriais kažką norime bausti, tačiau kai kurių vienetų dar negalime pamatuoti. Pavyzdžiui, dėl dujų kiekio mažinimo, tai dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Iš tikrųjų, kaip tai yra nustatoma, ar tai kaip nors galima sureguliuoti, nes pakankamai sunku įrodyti? Ačiū.
M. NORBUTAS. Akivaizdu, kad skaičiavimus mes atliekame iki šiol, net būtų keista, kaip mes galėtume nustatyti reikalavimus atskiriems sektoriams mažinti CO2 ir kitų dujų išmetimą. Mes tą stebime, mes tą galime padaryti ir apskaičiuoti, ir netgi prognozuoti. Puikiai mes suprantame ir dabar, kad du sektoriai, kurie faktiškai nevykdo nusimatytų įsipareigojimų, tai žemės ūkis ir transportas, tai yra problemiškiausi sektoriai. Kiti sektoriai vis dėlto įsipareigojimus vykdo. Akivaizdu, kad į tai turėtų būti daugiausia darbo koncentruojama. Taip, tai galima pamatuoti.
PIRMININKĖ. Klausia Seimo narys V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Siūlomo įstatymo projekto 2631 straipsnio 3 dalyje numatote labai griežtą atsakomybę už dokumento laive neturėjimą. Įstatymas reikalauja dispozicijos aiškumo, konkretumo ir nepalikti vietos interpretacijai. Tai koks dokumentas yra minimas šiame projekte? Ar bet koks dokumentas užtrauks tokią griežtą atsakomybę ir ar nepaliks ši spraga galimybės kontrolės pareigūnams piktnaudžiauti savo įgaliojimais?
M. NORBUTAS. Jeigu kalbėčiau būtent apie minėtą straipsnį, aš esu jau paminėjęs, kad tai yra susiję būtent su laivų (…) atsakomybe už pareigos atlikti laivo išmetamo anglies dioksido kiekio stebėseną, būtent dėl laiku pateiktų anglies dioksido planų stebėsenos ir ataskaitų nevykdymo. Tai kalbama apie tai. (Balsai salėje) Yra.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia Seimo narys K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti dėl tų invazinių rūšių, man labai įdomu. Kalbant apie gyvūnus, tai žinome – dėmėtieji elniai, kanadinės audinės, viskas gerai, turime sugriežtinti, nes pasekmės yra aiškios. Bet kalbant apie augalus, kalbant apie baltažiedę rubiniją, toks yra invazinis augalas, kuris toks pripažintas. Žmonės neretai ir dabar daug kur augina, prie namų tuos augalus turi, dideli medžiai. Jie lyg ir turėtų jį sunaikinti, ar ne, kažkaip, kad jo nebūtų. Ar bus taikomos baudos jiems, jeigu jie to medžio neišraus ir nepanaikins, ar yra kokios nors išlygos šiuo atveju? Ačiū.
M. NORBUTAS. Man tikrai reikėtų pasikonsultuoti dar su specialistais atsakant labai tiksliai, bet aš noriu pasakyti tai, kad iš tikrųjų ministerijos pozicija yra labai aiški dėl to, kad mes dedame ir tos baudos yra akivaizdžios dėl to, kad mes norime užbėgti už akių galimam poveikiui aplinkai. Ir kad tai būtų… Taip, jeigu žmogus turi ir savo vazonėlyje augina namuose, tai yra vienas dalykas, bet kai jis tą vazoną išmeta į lauką, kas atsitinka? Tai tada atsitinka taip – tam tikros rūšys pradeda plisti ir užimti dominuojančių, dabar esamų rūšių vietą. Tai mums iš tikrųjų yra svarbu užkirsti kelią invazinių rūšių plitimui. Tas pats yra su gyvūnais, tai būtent, jeigu tam tikras subjektas turi teisę tas invazines rūšis laikyti, tai iš tikrųjų turi būti atsakingai laikoma tam, kad nepatektų į gamtą ir jų nedaugėtų, būtent gyvūnų, kad jie neužimtų ir nedarytų didesnės žalos vietinei gamtai.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Kolegos, ar bus už, prieš? Taip pat niekas neužsiregistravote. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašau balsuoti. Balsavimas įjungtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 60, prieš – 2, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nėra siūlomas. (Balsai salėje) Tikrai Kaimo reikalų komitetas? (Balsai salėje) Prašau per šoninį mikrofoną, gerbiamasis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš dar norėčiau pasiūlyti papildomą Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKĖ. Kaip papildomas yra siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Ir nori Kaimo reikalų. Ar Kaimo reikalų komiteto pirmininkas yra? Sutinkate? (Balsai salėje) Gerai. Bendru sutarimu du papildomi. Ir svarstymo data – birželio 8 diena.
Keliaujame prie darbotvarkės 2-3 klausimo. Gerbiamieji kolegos, nėra surinkti 29 Seimo narių parašai. Šiandien nesvarstome.
15.21 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5, 19 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-279, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-280 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5, 19 straipsnių, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-279 ir lydimasis – Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-280. Pranešėjas abiejų teikiamų projektų – Seimo narys J. Sabatauskas. Prašau, gerbiamasis Juliau, į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiami du įstatymų projektai, iš kurių vienas – Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas, dviejų straipsnių pakeitimo ir vieno naujo straipsnio atsiradimo projektas, bei Korupcijos prevencijos įstatymo projektas.
Istorija tokia, kad 2015 metais Seimas buvo pavedęs Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti tyrimą ir, Seimui patvirtinus tyrimo išvadas, buvo pavesta komitetui sudaryti darbo grupę ir parengti įstatymų projektus. Jie yra parengti ir būtent jais yra patobulinamos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio, kuriame kalbama apie žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, 6 ir 9 dalys atsižvelgiant į tai, kad kilus ginčui, asmeniui, kurio atžvilgiu buvo vykdyta kriminalinė žvalgyba, kriminalinės žvalgybos duomenys negali būti atskleisti, nes galiojančiame įstatyme nenustatyti tokie pagrindai, todėl buvo neįmanomas, neįvykdomas pareiškėjo reikalavimas.
Keičiama 9 dalis, numatant aiškų duomenų atskleidimo teisinio nagrinėjimo procesą. Taip pat nustatomas duomenų panaudojimo ir saugojimo atskyrimas, nes iki šiol buvo tik apie naudojimą. Atsiranda naujas straipsnis dėl duomenų saugojimo bei naikinimo, kur irgi patikslintos normos. Taip pat korupcijos prevencijos, kur panaikinamos spragos, kurios buvo, pavyzdžiui, jeigu asmeniui, kuris priima į pareigas ir turi teisę Korupcijos prevencijos įstatymo tvarka paprašyti informacijos apie jį, buvo teikiama informacija apie jo, pavyzdžiui, administracinius nusižengimus. Tačiau už daug sunkesnio pobūdžio, pavyzdžiui, baudžiamųjų nusižengimų, jeigu jis buvo pripažintas kaltu, tokia informacija nebuvo numatyta. Taigi panaikinamos tos spragos, loginės klaidos ir tokiu būdu sutvarkomi šie abu projektai.
Kaip minėjau, dėl teisminių ginčų, kurie kyla, nebuvo numatyta galimybė apskųsti sprendimus. Dabar čia numatytos aiškiai dvi apskundimo instancijos, taigi jau galutinį sprendimą priimtų ir apeliacinės instancijos teismas. Šiuo atveju manytina, kad tos spragos, arba kliūtys užtikrinti žmogaus teises ir laisves, būtų pašalintos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Klausia A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau pasiteirauti jūsų dėl informacijos saugojimo, naikinimo. Atrodo, viskas gerai, galima svarstyti, tačiau jūs išbraukėte kriminalinės žvalgybos informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiklą. Prokurorui sutikus kriminalinės žvalgybos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir tarnybinius nusižengimus. Tai yra tokiu atveju kaip dėl Mokesčių inspekcijos vadovo dabar pagal pataisyto įstatymo nuostatas nebūtų galima išslaptinti tos informacijos. Vis dėlto kaip tai bus sprendžiama?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bus galima išslaptinti ir bus galima pateikti tokią informaciją. Vakar užregistravau siūlymą atsisakyti šitos nuostatos. Kartu su kolega V. Baku ir kolega D. Gaižausku.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsisakome šitos normos panaikinimo. Peržiūrėjus dar kartą, ypač tą aplinkybę, kad jinai išslaptinama ir nebūtų apeliuojama į jos slaptumą, tokią informaciją bus galima panaudoti ir tiriant tarnybinius nusižengimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Daugiau nėra norinčių paklausti. Motyvų už nėra, bet yra prieš ir kalba J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis tiek mes šiandien balsuojame dėl to projekto, kai išbraukiama ta nuostata, kuri šiandien leido spręsti buvusių svarbių vadovų tarnybinės atsakomybės klausimą, jums puikiai žinomą – D. Bradausko, D. Zabulionio.
Teikėjas sako, kad jis įregistravo pasiūlymą, paliekantį tą nuostatą, bet mes negalime balsuoti turėdami omenyje pasiūlymą. Jeigu teikėjas būtų palaukęs ir įregistravęs naują variantą, tada kas kita, bet šiandien aš negaliu balsuoti už projektą, kuris tą nuostatą išbraukia, nes aš manau, kad nuostata yra svarbi kovoje su korupciniais nusižengimais. Jų tikrai nematau, kad jau taip sumažėjo, kad galėtume tokių nuostatų atsisakyti. Tiesiog neišeina balsuoti už kitas nuostatas, kai ši yra išbraukiama, nors kitos nuostatos galbūt ir priimtinos, kurios aiškiau reglamentuoja informacijos saugojimą, jos panaikinimą, supažindinimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Už nori kalbėti Seimo narys P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra tik pateikimo stadija. Jeigu jūs nepasitikite gerbiamuoju komiteto pirmininku J. Sabatausku, tai jūs tokią pataisą galite užregistruoti svarstymo stadijoje ir priėmimo stadijoje. Aš manau, kad reikėtų po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui, o svarstymo stadijoje mes kiekvienas laisvas registruoti įvairiausius pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai už ir prieš išsakyti. Prašome, kolegos, balsuoti. Kas pritariate teikiamiems įstatymų projektams po pateikimo? Balsavo 84 Seimo nariai: už – 69, prieš nėra, susilaikė 15. Po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta.
Kolegos, dabar turėtume apsispręsti. Prašau. Seimo narys E. Jovaiša – per šoninį mikrofoną.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Prašau įskaityti mano balsą.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo – už. Dėkojame. Kolegos, Seniūnų sueigoje kilo klausimas, kuris komitetas, svarstant šiuos klausimus, turėtų būti pagrindinis. Per šoninį mikrofoną argumentus nori išsakyti komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pagal Seimo statutą Teisės ir teisėtvarkos komitetas atlieka ir parlamentinę teisėsaugos institucijų kontrolę. Visos ikiteisminio tyrimo institucijos ir kriminalinės žvalgybos subjektai, tuo labiau pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą šio Kriminalinės žvalgybos įstatymo uždaviniai yra būtent nuskalstamų veikų prevencija, arba išaiškinimas nusikalstamų veikų… Pagrindinės funkcijos: asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio bei asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo, suradimas ir dingusių asmenų bei daiktų, vertybių, kurios susijusios su nusikalstamų veikų padarymu, paieška. Taip pat vienas paskutinių kriminalinės žvalgybos uždavinių – vidaus saugumo užtikrinimas. Todėl pagrindinis turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui yra Statuto aiškiai nustatytos ribos, tai yra krašto apsaugos, Valstybės saugumo departamento, sienos apsaugos ir STT kuravimas. Siūlau nustatyti pagrindinį komitetą – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ir tuo labiau kad visą laiką taip buvo.
PIRMININKĖ. Argumentus taip pat nori išsakyti ir Seimo narys D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Išties norėčiau pasakyti, kad vis dėlto liktų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindiniu komitetu, kadangi kriminalinės žvalgybos subjektai yra tiek Valstybės saugumo departamentas, tiek AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos, todėl mes vis dėlto prašome, kad pagrindiniu komitetu liktų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, prašome susikaupti. Ar dar bus norinčių argumentuoti? Aš manau, kad išspręsime balsuodami. Skelbiu alternatyvų balsavimą. Kas už, balsuoja už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kas prieš, – už Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Balsavimas alternatyvus. Kolegos, susikaupiame!
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 46, prieš – 36. Taigi pagrindinis komitetas yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomas lieka TTK, kaip ir buvo siūloma darbotvarkėje. Svarstymo data – šių metų birželio 27 diena.
15.34 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4842, Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4843 (pateikimas)
Toliau keliaujame prie kito – kompleksinio 2-5a ir 20-5b klausimo. Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4842 ir Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4843. Pranešėjas – Seimo narys J. Olekas. Prašom, pranešėjau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia yra nedidelė pataisa dėl karo policijos funkcijų praplėtimo, tai yra suteikimo vykdyti kriminalinę žvalgybą. Kadangi karo policija, atlikdama ikiteisminius tyrimus, neapsiriboja vien nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kuriuose straipsniuose, tyrimu („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai“), bet tiria ir daugybę kitų nusikalstamų veikų, kurios yra numatytos kituose Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriuose, pavyzdžiui, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens socialinėms teisėms, nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir kitiems dalykams, todėl siūlau, kad karo policija galėtų vykdyti ir kriminalinę žvalgybą. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju pranešėjui. Norėjau paprašyti patikslinti kelis dalykus, kodėl šių funkcijų negali vykdyti šią teisę turintys kriminalinės žvalgybos subjektai? Ir ar galėtume patikslinti, galbūt tai yra kokia klaida, įstatymo projekte parašyta, kad nereikės papildomų biudžeto lėšų. Ar tai yra esamos funkcijos, kurios bus perduotos, ir tada uždarytos kažkur kitur, ar vis dėlto tai yra papildomos funkcijos ir joms reikės papildomų lėšų? Ar iš tikrųjų jūs kalbate apie tai, kad tiesiog didės krūvis esamų darbuotojų ir jie turės dirbti daugiau, o papildomai pinigų už tai negaus?
J. OLEKAS (LSDPF). Mes kalbame apie tai, kad nereikės skirti papildomų lėšų, bet bus naudojamos krašto apsaugos sistemos biudžeto, iš to prieaugio ir iš tų lėšų, kurios skiriamos krašto apsaugai. Specifiškai kokių nors kitų nereikės. Tiesiog bus (…) dėl tų funkcijų. Iki šiol kriminalinės žvalgybos veiklos teisę turėjo Antrasis operatyvinių tyrimų departamentas, bet jis tos veiklos beveik nebeatlieka ir ta veikla būtų koncentruojama būtent karo policijoje. Būtų vidinis persiskirstymas ir papildomų lėšų nereikėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Mano panašus klausimas. Jūs sakėte, kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas beveik nebeatlieka tų funkcijų, tai gal tuo pačiu įstatymu reikėtų iš jo tą funkciją paimti ir perduoti karo policijai? Tai būtų… O toje pačioje ministerijoje ar mums reikalingos dvi institucijos, kad vykdytų kriminalinę žvalgybą?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš manau, kad gal mes tą klausimą apsvarstysime. Dabar aš nenorėčiau taip tvirtai sakyti, kad taip. Kadangi Teisės departamentas siūlo paklausti Vyriausybės išvados, aš siūlau po pateikimo paprašyti išvados. Kokią mes išvadą gausime, tada galėsime įvertinti, svarstymo ir priėmimo stadijoje apsispręsti, ar paliekame, ar ne. Nes čia ir kitas ginčas buvo, kad mes turime pakankamai daug subjektų kriminalinės žvalgybos, bet aš pažiūrėjau, kaip yra kitose valstybėse, tai faktiškai visos valstybės turi keletą subjektų civilinėje dalyje ir vieną ar kelis krašto apsaugos sistemoje, nes ten irgi pakankamai didelė veiklos sritis. Sakau, aš sutinku su tuo, kad mes pažiūrėtume Vyriausybės nuomonę ir tada apsispręstume, ar paliekame, ar skiriame papildomai.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man truputėlį neaišku vienas dalykas, kokias veikas, skirtingai nuo kriminalinės žvalgybos, tirs karo policija. Ar užteks žmogiškųjų resursų, ar pakankama techninė bazė, nes, žinote, tyrimai ir panašiai? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tirtų tas pačias veikas, kaip ir tiria civilinėje srityje esančias, bet, pavyzdžiui, tokie nusikaltimai kaip intelektualiai pramoninei nuosavybei, nusižengimai, baudžiamieji nusikaltimai finansinei tvarkai, nusižengimai viešiesiems interesams. Tą, ką daro civilinėje dalyje civilinė arba apskritai policija, o kariuomenėje tai darytų karo policija, kad nereikėtų kviestis… viduje, taip, taip, pareigūnų, pareigūnų ir karių.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus klausimus. Argumentai už ir prieš. Kol kas užsirašęs kalbėti prieš Seimo narys A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kriminalinės žvalgybos subjektų skaičiaus plėtimas esančių sąskaita yra šiaip ydinga praktika iš principo. Netiesa, kad Antrasis departamentas netaiko kriminalinės žvalgybos metodų. Taiko ir lygiai už tuos pačius čia išvardintus nusikaltimus, jeigu jie tokie būtų arba yra. Taip, jų apimtis nedidelė. Bet jeigu apimtis nedidelė, tai pasidalinti dar mažesne apimtimi tų tyrimų su Karo policija – išvis atrodys labai komiškai.
Antrasis departamentas, manyčiau, tikrai puikiai gali susitvarkyti su ta nedidele apimtimi ir dabar, nekeičiant šio įstatymo nuostatų, todėl siūlau tikrai rimtai apsvarstyti ir nepritarti šitam siūlomam projektui. Jis nieko nepridės prie geresnės kriminalinės žvalgybos metodų taikymo ir karinėms struktūroms šiuo atveju jokios pridedamosios vertės nėra. Įgyvendinimas pareikalautų lėšų, ir nemažų.
PIRMININKĖ. Kolegos… Ar Juozas, kaip pranešėjas, dar nori argumentus sakyti? (Balsai salėje) Bet nelabai išeina jums. Gerbiamieji, matau, bendru sutarimu negalėsime pritarti, skelbiu balsavimą.
Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas prieš ir susilaikote, balsuojate „susilaikė“. Prašau, balsavimas pradėtas.
Skelbiu balsavimo rezultatus. Balsavo 80 Seimo narių: už – 55, prieš – 7, susilaikė 18 Seimo narių. Po pateikimo teikiamiems įstatymų projektams yra pritarta. Mes anksčiau balsuodami darbotvarkės klausimais apsisprendėme dėl komitetų, tai paliekame tuos pačius: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir svarstymo data ta pati – birželio 27 diena.
Norite dar Vyriausybės išvados paprašyti? Prašom, gerbiamas Majauskai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų norėčiau atkreipti dėmesį į tai, ką kalbėjo kolega A. Anušauskas dėl lėšų poreikio, ir į tai, ką gerbiamas J. Olekas kalbėjo iš tribūnos, jog rengiant įstatymo projektus yra parašyta, kad įstatymas nepareikalaus papildomų lėšų argumentuojant, jog bus perskirstytos esamos krašto apsaugos sistemos lėšos. Su tokia motyvacija iš tikrųjų galima rengti visus įstatymų projektus ir sakyti, kad nė vienam nereikės papildomų lėšų, nes dėl visų galima sakyti, kad perskirstysime arba finansuosime iš prieaugio. Aš manau, kad tokia argumentacija yra netinkama ir pareikalaus papildomų lėšų. Todėl Vyriausybės nuomonė čia būtų tikrai labai reikalinga, mano supratimu. Jeigu būtų galimybė, kviesčiau paprašyti tos nuomonės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes fiksuojame, kad taip pat dėl šitų teikiamų įstatymų projektų prašome Vyriausybės išvados. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu.
15.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-524 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Keliaujame prie kitų darbotvarkės klausimų – tai 2-6a ir 2-6b klausimų. Kadangi pirma mes turime nutarti dėl teikiamo įstatymo pakeitimo projekto, kad jis būtų įtrauktas į sesijos darbų programą, todėl pirma eis Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-524. Pranešėjas – D. Gaižauskas. Prašom, kolega, į tribūną.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi esu parengęs papildymą Kriminalinės žvalgybos įstatymo, o jis nebuvo įrašytas į antrą pavasario sesiją, prašau įtraukti būtent šį klausimą į pavasario sesijos darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti po pateikimo? Svarstymas. Ar bus kalbančių? Ne. Ar galime pritarti po svarstymo? Galima, dėkoju. Tada priėmimas. Prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas. Prašom, kas pritariate, balsuojate už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra ir susilaikė 4 Seimo nariai. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIIP-524) yra priimtas. (Gongas)
15.46 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-519 (pateikimas)
Kitas klausimas, kurį pristatys tribūnoje esantis pranešėjas D. Gaižauskas, yra Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-519. Prašom, kolega, jums žodis.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties, kada kalbame apie Kriminalinės žvalgybos įstatymą, jis visą laiką būna labai jautrus, nes pradedame galvoti, ar nepiktnaudžiausime suteikta teise, kuri kelia grėsmę, kad gali būti pažeistos žmogaus teisės į privatų gyvenimą ir panašiai. To paties sulaukiau ir šiuo atveju, kada buvau užregistravęs šio įstatymo pakeitimą. Kai kurie kolegos man iš karto uždavė klausimą, ar, priėmę šio įstatymo pakeitimą, nepradėsime, sako, iš patrankų šaudyti į žvirblius, t. y. ar nebus sudarytos sąlygos piktnaudžiauti šiuo įrankiu, ar nebus naudojamas šis įrankis tiriant drausminius pažeidimus?
Todėl iškart užbėgdamas į priekį noriu akcentuoti, kad jokiu būdu ir apie tai nėra net minties šiame įstatymo projekte. Tikrai nesiekiama sudaryti sąlygų, leisiančių kriminalinę žvalgybą atlikti tiriant ir drausminius pažeidimus, o ne tik griežtai Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje išvardintais tyrimo atlikimo pagrindais.
Kriminalinės žvalgybos tyrimas kaip buvo, taip ir lieka, tai yra bus atliekamas tik turint informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą, akcentuoju, labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą, kurie yra išvardinti šiame straipsnyje. Todėl akcentuoju, kad jokių naujų pagrindų, leisiančių pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl drausminių nusižengimų, nekuriama.
Tada manęs klausė, kam reikėjo šio pakeitimo? Išties gyvenimas nuolat keičiasi ir atsitiko taip, kad, tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, susiformavo tokia teismų praktika, kad kai kuriuos nusikaltimus, nors ir, atrodo, surinkti įrodymai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, tačiau įrodyti, kad padaryta nusikalstama veika, neišeina. Kaip pavyzdį paimsiu Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį, tai yra piktnaudžiavimą. Žinia, vienas iš nusikalstamos veikos sudėties elementų turi būti įrodyta didelė žala valstybei. O būtent šis elementas po, atrodo, 2011 metų teismų praktikos suformuoto precedento faktiškai labai sunkiai įrodomas. Bet tai nereiškia, kad valstybės tarnautojai, kurie piktnaudžiavo savo teise ir įgaliojimais, nepadarė drausminio pažeidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė teisinėje valstybėje turi būti paskutinė priemonė, taikoma tik už pačias pavojingiausias veikas. Tačiau tai nepaneigia teisės ir net pareigos valstybei numatyti ir kitas priemones, sudarančias prielaidas skirti nagrinėti pažeidimus, darančius žalą valstybei ir visuomenei, ir taikyti pažeidėjams kitokio pobūdžio sankcijas. Vadinasi, nors ir (…) nusikaltimo sudėties elementų didelės žalos valstybei, tai nereiškia, kad valstybės tarnautojai nepadarė drausminio ar administracinio pažeidimo ir už tai neturi likti nenubausti. Tačiau egzistavo problema, nes jų įrodyti kaip ir nebuvo galima, kadangi Kriminalinės žvalgybos įstatyme nebuvo numatytos aplinkybės. Todėl 2011 metais buvo pakeistas šis įstatymas ir papildytas 3 dalimi, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir tarnybinius nusižengimus. Taigi nuo 2011 metų šie kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys naudojami tarnybinio patikrinimo metu ir jie gana sėkmingai padeda kovoti su korupcijos apraiškomis valstybės tarnyboje.
Kriminalinės žvalgybos tyrimai yra ypač brangūs, ilgai trunka, jų metu surenkama labai daug informacijos, tačiau dėl tam tikrų įstatymo spragų ne visada ši informacija panaudojama racionaliai ir efektyviai. Tą patį parodė šis laikas, kad šiuo metu šiame įstatyme nenumatyta galimybė kriminalinės žvalgybos informaciją išslaptinti ir panaudoti tiriant ypač šiuo metu valstybei aktualius konkurencijos, viešųjų pirkimų, įvairių rūšių ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos pažeidimus, už kuriuos numatyta kita nei baudžiamoji atsakomybė. Nesant galimybių tokius pažeidimus tiriančioms institucijoms gauti informaciją, kurią turi kriminalinę žvalgybą atliekantys subjektai, pažeidimus padarę fiziniai ar juridiniai asmenys išvengia atsakomybės, jų neteisėti veiksmai ar neveikimas nėra laiku sustabdomi, nėra užkardomi tolesni pažeidimai. Tai, kad informacija apie pažeidimus konkurencijos, viešųjų pirkimų ir kitose anksčiau minėtuose srityse negali būti išslaptinama ir panaudojama teisės aktų nustatyta tvarka, savaime kuria prielaidas korupcijai ir šešėlinei ekonomikai, skatina nebaudžiamumą.
Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra sudaryti prielaidas efektyviai kovoti su pažeidimais konkurencijos, viešųjų pirkimų, viešųjų lėšų panaudojimo srityse bei susijusiose su viešųjų juridinių asmenų veikla, taip pat įvairiose ūkinės, komercinės, profesinės ir finansinės veiklos srityse, suteikiant šiuos pažeidimus tiriančioms institucijoms galimybę gauti išslaptintą kriminalinės žvalgybos informaciją apie galimai padarytus pažeidimus. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ši kriminalinės žvalgybos informacija, tik prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant ne tik drausminius ar (ir) tarnybinius nusižengimus, bet ir kitokio pobūdžio pažeidimus, teisės aktų, reglamentuojančių ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, pažeidimus ir neteisėto labdaros, paramos, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų ir Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų finansinės paramos lėšų panaudojimo atvejus bei viešųjų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Manytina, kad, sudarius galimybę naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją, tiriant minėtus pažeidimus, bus sudarytos prielaidos efektyviau kovoti su pažeidimais konkurencijos, viešųjų pirkimų, viešųjų lėšų panaudojimo srityse, taip pat įvairiose ūkinės, komercinės, finansinės ir procesinės veiklos srityse.
Norėčiau truputėlį akcentuoti, kad jeigu sulauksiu klausimų, kad tik šiose išvardintose srityse bus galima naudoti informaciją dėl drausminių nusižengimų… Kai manęs paklausė, ar bus galima panaudoti šią informaciją, pavyzdžiui, jeigu valstybės tarnautojai vairavo, atėjo į darbą neblaivūs ir panašiai, – nieko panašaus. Konkrečiais atvejais, išvardinta kokiais. Kitas labai svarbus aspektas ir kuo jis geras, kad žmogus, kurio atžvilgiu būdavo vykdoma kriminalinė žvalgyba, jeigu kriminalinė žvalgyba pasibaigia neigiamai, t. y. nepradedamas ikiteisminis tyrimas, pats asmuo niekaip negali sužinoti, kad jo atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba. Nėra imperatyvo pranešti žmogui, kurio atžvilgiu buvo vykdomi kriminalinės žvalgybos veiksmai. Ikiteisminio tyrimo metu, kada naudojamos procesinės prievartos priemonės įtariamojo atžvilgiu, pabaigus ikiteisminį tyrimą, privaloma žmonėms pranešti. Tada žmonės gali kreiptis į teismą ir klausti, ar jo atžvilgiu buvo vykdomos teisėtos priemonės. Kadangi Kriminalinės žvalgybos įstatyme to nenumatyta, tačiau, atsiradus šioms aplinkybėms, jeigu ta informacija bus panaudota dėl drausminių pažeidimų, aišku, ji pirmiausia turės būti išslaptinta ir tada pateikta kaip medžiaga. Tai reiškia, kad žmogus galės susipažinti su tais veiksmais ir bet kokiu atveju galės kreiptis į teismą aiškintis, ar teisėtai jo atžvilgiu buvo vykdoma kriminalinė žvalgyba. Tai irgi labai svarbus akcentas, nes žmonės vienaip ar kitaip, jeigu yra pagrindas, galės apginti savo teises. Todėl labai prašau palaikyti šį įstatymo projektą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Nežiūrint išsamaus jūsų pranešimo, jūsų nori klausti dar keturi Seimo nariai. Pirmasis – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ko gero, su anksčiau svarstytu irgi 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu šį projektą svarstymo metu, matyt, reikėtų sujungti. Nesu didelis kriminalinės žvalgybos teoretikas, tačiau Teisės departamentas iškėlė tuos klausimus dėl galimos kolizijos, kad mes, kaip jūs minėjote, brangaus kriminalinės žvalgybos metodo netaikome visiems nusikaltimams nuo lengviausio iki sunkiausio, o išskiriame tam tikras kategorijas. Šiuo atveju keliamas klausimas, kad bus pritaikyta švelnesniems nusižengimams, gal ne administraciniams nusižengimams, o tarnybiniams tirti. Kaip jūs atsakytumėte, ar nereikėtų galbūt papildyti tada Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio, kuriame apibrėžiami… t. y. 4 straipsnio, kuriame apibrėžiami kriminalinės žvalgybos uždaviniai, gal tiesiog praplėsti tą dalį? Kaip spręstumėte šį klausimą?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Kadangi jūsų klausimas buvo iš kelių dalių, galiu pasakyti taip: kadangi kolega irgi įregistravo pataisą, iš pradžių išbraukė, vėliau mes visi trys, tiek J. Sabatauskas, tiek V. Bakas, tiek aš, įregistravome papildymą, kad vis dėlto šis įstatymo pakeitimas dėl galimai korupcinių, drausminių pažeidimų liktų, manau, kad tikrai tikslinga šiuos du pateiktus pakeitimus sujungti ir svarstyti. Todėl kaip pagrindinis komitetas irgi yra numatytas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Taip reikia.
Kodėl nenorėčiau išplėsti 2 straipsnio, kad kriminalinės žvalgybos vienas iš uždavinių būtų tirti ir drausminius pažeidimus? Nieko panašaus. Tai yra įrankis, tai yra labai galingas įrankis, tiriant labai sunkius, sunkius ir apysunkius, ir tai tik tuos, kuriuos išvardina įstatymo leidėjas. Jeigu mes įtrauktume dar ir drausminius, mes tada paleistume visą, kaip pasakyti, mintį ir idėją pagal šį įstatymą įrankį naudoti tik išskirtinais atvejais. Todėl, manau, ne. Aišku, tą patį galima daryti ir ikiteisminio tyrimo metu, nes išeina toks įdomus atvejis, kad jeigu aš ikiteisminio tyrimo metu naudoju profesinės prievartos priemones, ar klausausi telefono, ar naudoju bet kokią kitą priemonę, pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, nesvarbu, ar jį nutraukė nesurinkus pakankamai duomenų, įrodančių kaltę, ar atiduoda ikiteisminį tyrimą į teismą, visa tyrimo metu surinkta medžiaga ir apie drausminius, ir administracinius jau yra automatiškai išdalinama, jos negali nuslėpti. O atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą yra labai griežti filtrai. Išeina šiokia tokia neatitiktis ikiteisminiam tyrimui, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkta informacija negali būti naudojama visur. Todėl turime apibrėžti, įvardinti, kuriais atvejais ir nuo tam tikrų aplinkybių, ypač kai mes pasakėme, kad mūsų valstybei vis dėlto korupcinės nusikalstamos veikos arba drausminiai pažeidimai daro didžiausią žalą. Todėl ir įvardinome, kokiais atvejais galima naudoti dėl tarnybinių pažeidimų šią informaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėjau jūsų paklausti. Kaip apsisaugosite nuo melagingo pranešimo apie padarytą sunkų (na, anoniminio pranešimo) nusikaltimą? Praneš ir pradėsite tyrimą, bus pranešimas. Kaip įstatyme numatyta apsisaugoti nuo anoniminio pranešimo apie sunkų nusikaltimą?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Galiu užtikrinti jus, kolega, ačiū, labai geras klausimas, nes turbūt visiems reikėtų tą paaiškinti, kad kriminalinės žvalgybos tyrime išties yra sudėta labai daug filtrų ir mes pasiekę tą lygmenį, aš tikrai sakyčiau, nereikia baimintis tų priemonių, kurios vykdomos pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Daug lengviau kontroliuoti asmenį pagal ikiteisminį tyrimą, ten mažesni filtrai: kreipiesi į prokurorą su nutarimu, ikiteisminių tyrimų teisėją, ir viskas. Kriminalinės žvalgybos įstatyme yra išvardinta daug veiksmų, tiktai kuriuos atlikęs tu gali kreiptis, prašyti tam tikrų priemonių, kurioms bus reikalingos sankcijos. Bet tam yra filtrai – padalinio vadovas, tarnybos vadovas, prokuratūra, po prokuratūros prokuroras su medžiaga eina į teismą, teismas patikrina informaciją, šaltinius, ar tai yra patikima, ar vidutinio patikimumo informacija, ar nežinomo patikimumo. Ir tu ne visada gausi būtent tam tikras sankcijas kontroliuoti asmenį pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Dėl to išties nereikia baidytis Kriminalinės žvalgybos įstatyme vykdomų veiksmų, ypač kuriuos vykdo tarnybos. Daug blogiau, kada mus, mūsų privatų asmeninį gyvenimą gali kontroliuoti bet kas. Šiuo metu yra toks laikas, internete nusipirkite bet kokią programą, turbūt pasižiūrėjote, ir bet koks asmuo jūsų atžvilgiu gali vykdyti tam tikrus veiksmus. Aš jau nekalbu apie Rusijos arba Baltarusijos kontržvalgybas, tai yra žvalgybas.
Esmė ta, kad mūsų vis dėlto pareigūnai ir tie kriminalinės žvalgybos subjektai turi pereiti labai didelę kontrolę ir labai didelius filtrus, kad gautų sankciją pasiklausyti kokį nors telefoninį pokalbį. Prieš tai jis turi padaryti aibę veiksmų, kuriais patikrinus galima ir reikia įtikinti pirma prokurorą, iš tikrųjų pirma viršininką, paskui prokurorą. Ar tai bus nemelagingas, ar melagingas pranešimas, labai greitai išsiaiškina, nes kada atlieki kompleksą veiksmų, tu pamatai, ar vidutinio patikimumo informacija, nežinoma ar aukšto, pagal ją ir graduojama. Išties dabar mūsų toks laikas, kad tikrai Kriminalinės žvalgybos įstatyme naudojamų priemonių nereikia baidytis, juolab ir patikrinimų labai daug. Atsirado imuniteto tarnybos, specialūs padaliniai skiria… Aš galėčiau jums vardint daug šitų dalykų. Šiaip klastoti arba daryti pažeidimus naudojantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu yra savižudybė. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tiesiog jūs paversite mus visus praktikais kriminalinės žvalgybos savo išsamiais atsakymais. Klausia J. Liesys. Prašau.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Man vis dėlto nebeaišku. Noriu paklausti, ką laimės Lietuvos pilietis, prastas tas žmogus? Ar nebus apsunkintas darbas kriminalinei žvalgybai, reikės papildomų etatų ir kiek tai gali kainuoti jums priėmus šitą įstatymą?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išties nieko nereikės papildomo, nes čia mes jau kalbame apie jau pradėtus tyrimus, kai, pavyzdžiui, apie kokius nors du nesąžiningus valstybės tarnautojus gaunama informacija, kad jie piktnaudžiauja, daro nusikalstamą sunkią veiką, jų atžvilgiu pradedamas tyrimas, surenkama išsami informacija ir tik nustačius nusikalstamos veikos požymius pradedamas ikiteisminis tyrimas. Bet gali būti aplinkybių, kai nenustatai nusikalstamos veikos požymių, pavyzdžiui, jei vartojo narkotikus, ar ne. Aišku, tu juos sulaikysi, pradėsi ikiteisminį tyrimą ir kriminalinės žvalgybos tyrimas privalo būti nutrauktas. Bet tuo metu visa surinkta vertinga informacija, pavyzdžiui, kai du valstybės tarnautojai dar su kuo nors šneka dėl kartelinio susitarimo ar panašiai, tu tos informacijos anksčiau negalėdavai naudoti, turėdavai sunaikinti, dabar mes leisime tą informaciją naudoti, t. y. pirmiausia gauti prokuroro leidimą, tos įstaigos, centrinės įstaigos vadovo leidimas leis naudoti, išslaptins ir leis naudoti tą informaciją būtent tos tarnybos vadovui. Ir vadovas spręs, ar ją naudoti tarnybinio patikrinimo metu, ar ne.
Bet esmė kokia? Žmogus, gavęs tą informaciją dėl tarnybinio pažeidimo įslaptinto, turi visą teisę kreiptis į teismą ir klausti, ar mano atžvilgiu buvo vykdomi teisėti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Iki tol žmogus negali žinoti, niekada nežinai, ar prieš tave vykdo kas nors žvalgybą, ar ne. Iš tiesų tai labai geras įstatymo projektas, kadangi suteikia proporcijas, vis dėlto atsirado galimybė žmonėms pasitikrinti, ar mano atžvilgiu tikrai viskas teisėta, ar ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinioji klausia A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, pirmininke. Žodžių pasakyta išties labai daug, tačiau ar aiškumo daugiau, man neaišku. Galbūt galėtumėte labai tiksliai atsakyti į tai, ką Teisės departamentas vis dėlto jums pakomentavo, kad šitas pasiūlymas neatitinka proporcingumo principo, na ir, tiesą sakant, prieštarauja Kriminalinės žvalgybos pamatiniams principams. Aš suprantu, kad kartais Teisės departamentas ieško, taip sakant, pakritikuoti ar kabliuko kokio nors, bet šita kritika, man atrodo, yra fundamentali, kai Teisės departamentas, teisininkai sako, kad kriminalinės žvalgybos pamatinių principų projektas neatitinka. Ką jūs galėtumėte pasakyti, kad vis dėlto… Dėl Teisės departamento šitų pastabų ką galėtumėte pasakyti?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išties nesijaudinkite, kad labai neina suprasti ar įtikinti dėl tų kriminalinės žvalgybos veiksmų, nes kad suprastum, kas yra kriminalinė žvalgyba ir kaip ją naudoti, pirmiausia tu turi ten dirbti ir būti praktikas, nes labai daug yra sričių, tiek su slaptais bendradarbiais, su techniniais dalykais, kombinacijos, operacijos ir t. t. Taigi žmogus, kuris rašė išvadas, mes žinome, kaip rašo, ar ne. Žmogus rėmėsi sausa teorija, bet jis, kaip aš skaičiau išvadas, tikrai nuklysta visiškai į šoną, jis nukreipia savo mintis ir būtent tai akcentuoja, kad galimai bus sudarytos galimybės pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl drausminių pažeidimų ir galimai… Čia pagrindinė idėja, nuo to ir pradėjau savo pasisakymą. Nieko panašaus, todėl ir gerbiamam A. Anušauskui pasakiau, kad negalima plėsti uždavinių ir išeiti iš rėmų, tik sunkūs, labai sunkūs ir apysunkiai – tik tie išvardinti. Taigi dėl to dalyko manau, kad mes labai greitai po pateikimo apsvarstysime komitetuose ir tikrai šitas aplinkybes išaiškinsime. Nieko panašaus. Žmogaus teisės tikrai čia nepažeidžiamos, čia daugiau apginsime jas.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Argumentai po pateikimo už ir prieš. Nori kalbėti už A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlau palaikyti pateikimą, juolab kad šis įstatymo projektas papildytų ir anksčiau pateiktą darbo grupės vardu įregistruotą Kriminalinės žvalgybos to paties straipsnio papildymą. Sujungus šiuos įstatymų projektus, nustačius labai aiškią tvarką, kaip surinkta informacija gali būti saugoma, naudojama papildomai ir naikinama, būtų daugiau aiškumo. Todėl siūlyčiau po pateikimo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir argumentai prieš – prašau, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjas mane nevisiškai įtikino. Štai prisiminiau, „WikiLeaksas“, jeigu būtų Amerikos žvalgyba sunaikinusi informaciją, kuri nenaudinga, aš manau, nebūtų jinai išplatinta. Ir šiandien nuo to kompromituojamos visame pasaulyje Jungtinės Amerikos Valstijos. Pranešėjas sakė, kad labai sunku gauti pranešimą pasiklausyti arba pradėti ikiteisminį tyrimą. Vien žiniasklaida rašė – per 2015 metus 80 tūkst. gavo sankcijas pasiklausyti pokalbius, tai faktiškai atimsime senelius, vaikus, dar studentus, tai beveik kas antrą žmogų. Ir kiek dar neoficialiai klausosi, kai jau mato, ką nors suranda, kokį nors pokalbį, tai tada kreipiasi į teismą, kad leistų pasiklausyti.
Ką mes darome? Toliau kuriame policinę valstybę. Na, sovietmečiu taip nepersekiojo žmogaus, kaip dabar yra persekiojamas. Pas A. Lukašenką, man atrodo, tikrai taip nesekama, kaip sekama čia. Išgirdus, kad rengiamas toks įstatymas, ar grįš daugiau į Lietuvą piliečių, ar daugiau išvažiuos? Šiandien jūs nueikite į kavinę, restoraną, visi susigūžę vienas kitam į ausį kalba. Jau telefonu bijo kalbėti, nes galbūt nusikeiks, gal ką nors, nusikeiks ir po to, vienu žodžiu, tavo tuos pokalbius paviešins, nes nėra jokios garantijos, kad net ir kalbėdamas telefonu gal pavartosi kokį nors žodį emociškai, kad to tavo pokalbio negirdės visa Lietuva. Aš manau, man matant tai, kai panaudojama ypač politiniams tikslams pokalbiai, slaptos pažymos ir mes nesustojame, o vis dėlto suteikiame didesnes teises tokioms represinėms struktūroms, šiek tiek kelia siaubą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, prašau apsispręsti po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 60, prieš – 2, susilaikė 20. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Prašau po pritarimo…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Replika.
PIRMININKĖ. Replika. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Savo nežinojimu nediskredituokime nei savęs, nei Seimo. Apie jokius 80 tūkst. kalbos nėra. Laikraščiai rašė prieš dešimt metų. Per tuos metus atsirado naujas Kriminalinės žvalgybos įstatymas. Aš siūlau atsiversti kad ir prokuratūros ataskaitas, Valstybės saugumo departamento viešas apžvalgas, pasiskaityti pirma, o paskui lįsti prie mikrofono ir kalbėti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, baigiame diskusijas šiuo klausimu. Prašau. Seimo narys A. Skardžius – per šoninį mikrofoną.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš siūlau pasisakyti, kas vyresnės kartos, o kas jaunesnės, tai buvo toks G. Chazanovas, „perestroikos“ lyderis, jis sakydavo: „O pas mus Sovietų Sąjungoje viskas tvarkoje, viena pusė visuomenės seka kitą pusę, o ta savo ruožtu aną, ir gyvename Sovietų Sąjungoje.“ Štai, pasiskaitykite. Aš manau, A. Anušauskas irgi dar neužmiršo.
PIRMININKĖ. Kolegos, baigiame diskusijas. Balsavome, yra pritarta. Aš manau, kad svarstant komitete bus atsižvelgta ir į Teisės departamento pastabas.
Beveik tvarkingai žygiuojame pagal laiką, bet yra Seimo nario J. Oleko prašymas. Jis nori iš rezervinių pateikti savo dar du projektus. Suteikiam jam tokią galimybę.
16.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-32 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-572 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-32 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-572. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
J. OLEKAS (LSDPF). Mes komisijos vardu, pasitarę ir išklausę kitų patarimų, norime tiesiog apibendrinti ir pakeisti patį pavadinimą, tiesiog šiek tiek jį sutrumpinant. Perskaityti visą pavadinimą ir atsiminti daugelyje renginių nėra taip paprasta, ir minėtą Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisiją pavadinti Laisvės kovų komisija. Taip pat nutarimo nuostatuose išplėsti…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, mes kol kas turime priimti tą nutarimą, o paskui jau tuos nuostatus išaiškinsite.
J. OLEKAS (LSDPF). Supratau. Gerai.
PIRMININKĖ. Dabar, kolegos, yra nutarimo pateikimas. Ar galime pritarti po pateikimo? Sutinkate? Ačiū.
Dėl svarstymo bus kalbančių? Nematau.
Tada einame prie priėmimo stadijos. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis. Ar galime priimti? Galime. Prašau balsuoti. (Balsai salėje) Yra Teisės departamento pastaba, manau, kad redaguojant teikiamą projektą bus atsižvelgta į Teisės departamento išvadą.
Kolegos, balsavimas pradėtas. Balsuojame dėl nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra ir susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-572) yra priimtas. (Gongas)
16.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. VIII-340 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-575(2) (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. VIII-340 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-575(2). Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šiame nutarime taip pat būtų pakeistas pavadinimas ir dar būtų praplėstas tyrimo laikotarpis. Tai SSRS vykdyta agresija ir jos padariniai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Čia turime galvoje Sausio 13-osios, Medininkų įvykius, kurie jau vyko atkūrus mūsų nepriklausomybę. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar niekas nenorite klausti nieko? Kolegos, po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar balsuojame, ar galime? (Balsai salėje) Balsuokite, gerai, tegul bus patvirtinta. Prašau. Balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 74 Seimo nariai: nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Po pateikimo yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas ir papildoma yra pati komisija dar senu pavadinimu – Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija. Siūloma svarstyti šių metų birželio 15 dieną. (Balsai salėje) Jeigu padarysite išvadas, tai bus pabaigti svarstymai, žinoma, ir darbotvarkę bus galima… (Balsai salėje) Jūs nenorite būti net kaip papildomi? Na, maža, pataisys ką nors ne taip. (Balsai salėje) Gerai, dėkoju. Atsisako komisija. Užteks tada tik Žmogaus teisių komiteto.
16.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-577 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-7a ir 2-7b klausimai – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-577. Į tribūną kviečiu pranešėją T. Tomiliną. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti mūsų sesijos darbų programos papildymui Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu, kurį aš iš karto po nutarimo priėmimo pristatysiu jums išsamiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia N. Puteikis. Prašau. Deja…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Jis tikriausiai dėl projekto nori paklausti, ne dėl…
PIRMININKĖ. Greičiausiai. K. Glaveckas turbūt taip pat dėl paties projekto, dėl oro apsaugos?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip, dėl paties projekto.
PIRMININKĖ. Dėl oro apsaugos, o ne dėl teikiamo nutarimo?
K. GLAVECKAS (LSF). Taip.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Galiu paklausti? Ar galiu klausti?
PIRMININKĖ. Klausite dėl įtraukimo, dėl sesijos darbų programos ar dėl konkretaus įstatymo projekto?
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar teisingai suprantu, kad jūsų siūlomas klausimas siejasi su Vilniaus dabartinės valdžios ketinimais išstumti troleibusus ir vietoj jų pripirkti daug pigių, naudotų dyzelinių autobusų?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Iš dalies taip, bet projektas apima daug platesnę teisinę erdvę ir aš išsamiai pristatyčiau projekto pristatymo metu. Ar man dabar reikia pristatyti projektą?
PIRMININKĖ. Ne.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dabar aš norėčiau, kad jūs sutiktumėte, kad mes apie tai kalbėtume po kelių minučių.
PIRMININKĖ. Daugiau klausiančių nėra. Argumentai… (Balsai salėje) Prašom, suteiksime taip pat. Prašom, gerbiamasis profesoriau. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš labai gerą klausimą ne dėl paties turinio, bet dėl principo. Kiek aš čia bandžiau skaičiuoti, tai mes tik per šią sesiją pateikėme maždaug apie 70 papildomų klausimų. Iki sesijos pabaigos papildomai pateiktų klausimų skaičius viršys pačią darbotvarkę. Ką tas dalykas rodo, jūsų asmenine nuomone? Ne dėl jūsų projekto, bet apskritai – kad mes nemokame dirbti. Jeigu mes susiplanuojame kelią, žemėlapį, kad tą ir tą darysime, o paskui pradedame pildyti ir tas kelio žemėlapis nuveda visiškai į kitą pusę. Galite neatsakinėti į tą klausimą, bet aš tik noriu pasakyti, kad jūsų klausimas iš tikro svarbus, bet tokia filosofija, kad nuolat papildome klausimais, iš principo visą darbą nuvertina. Nėra tokios ekstremalios situacijos, kad sugriuvo, žemės drebėjimas, užpuolė Godzila ar dar koks velnias tą Lietuvą. Dabar nėra. Taigi ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš atsakysiu trumpai. Iš esmės sutinku su jumis, kad strateginis planavimas yra vienas iš svarbiausių valstybės valdymo įrankių, bet visada galima galvoti apie popietinę darbotvarkę, kur yra šiek tiek erdvės, visada pokyčiams ir variacijoms turi būti erdvės. Ir aš iš esmės pritariu gerbiamojo J. Razmos pasiūlymui vis dėlto atsisakyti nuolatinių svarstymų, ar įtraukti, ar ne. Tam yra Seniūnų sueiga, kuri ir sprendžia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norite kalbėti už? Prašom. N. Puteikis. Seimo nary, ar jūs kalbėsite? Atsisakote. Kolegos, po pateikimo bendru sutarimu pritariame? Galime pritarti. Dėkoju. Po svarstymo? Pritarėme po svarstymo.
Priėmimas. Balsuojame. Kas už?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-577) priimtas. (Gongas)
16.23 val.
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-543 (pateikimas)
Dabar einame prie esmės teikiamo įstatymo projekto – Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-543. Prašau, pranešėjau, pristatyti teikimo esmę.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą. Iš esmės pagrindinės priežastys, kodėl aš ryžausi pateikti šitą įstatymo projektą, yra susijusios su mūsų įsipareigojimais, su mūsų tokiais globaliais tikslais kaip prisidėjimas prie bendro pasaulinio klimato kaitos mažinimo tikslų, mūsų valstybės kaip žalios, atsakingos įvaizdžio ir praktikos kūrimo. Europos Komisijos Baltoji knyga dėl darnaus transporto iš esmės numato, kad iki 2030 metų mes turime dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose, ženkliai sumažinti CO2 išmetimus ir visais kitais būdais prisidėti prie švarios, atsakingos Europos kūrimo.
Manau, kad mes galime tai pasiekti. Valstybė ir savivaldybės neturi per daug įrankių šioje srityje, bet vienas iš jų yra darnus transportas. Kaip jūs žinote, Vilnius ir Kaunas yra du miestai, kurie jau dabar eksploatuoja elektrinį transportą, viešąjį transportą – troleibusus. Tai yra viena iš tinkamų priemonių siekti įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Baltosios knygos tikslus. Bet turėčiau konstatuoti, kad, deja, elektrinių viešojo transporto priemonių rida, tai yra naudojimas, Vilniaus mieste ženkliai mažėja, o vidaus degimo variklių didėja. Mes tą problemą turime ne šiandien, ne šiandien ji atsirado, ne šiandien atsirado pavojaus varpai. Šis procesas vyksta dėl to, kad strateginiu lygmeniu nėra nustatytų strateginių transporto plėtros gairių.
Kaip jūs žinote, mūsų Vyriausybės programoje yra labai aiškiai nustatyta siekti elektrinių ir tiesiogiai aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių plėtros visoje Lietuvoje. Kaip tik dėl tos Vyriausybės programos nuostatos aš parengiau įstatymo projektą. Iš karto pasakysiu, kad idėja yra mano. Pagrindinės formuluotės ir pati logika yra mano, bet aš tikrai dirbau kartu su Aplinkos ministerija, kuri šiuo metu teikia šio įstatymo kitų straipsnių pakeitimus, dar iš ankstesnės kadencijos. Tie projektai vienas kitam neprieštarauja, jie vienas kitą papildo. Taip pat Aplinkos ministerijos prašymu aš į savo projektą įtraukiau kelių direktyvų perkėlimą į mūsų nacionalinius teisės aktus, bet čia pasinaudojau galimybe registruoti projektą Seimo nario vardu, ministerija išreiškė tokį pageidavimą. Aš tikiu, kad Aplinkos apsaugos komitete šie abu projektai bus sujungti ir išeis visai ambicingas ir įdomus projektas.
Kaip jūs žinote, galbūt jūs nežinote, bet Aplinkos oro apsaugo įstatymas kol kas yra labai labai skystas, labai trumpas. Jo esmė yra leidimas savivaldybėms uždrausti eismą, jeigu kietųjų dalelių koncentracija viršija tam tikrą skaičių. Tai yra iš esmės viena esminė nuostata, įstatymas kol kas veikia tik šioje srityje, aš siūlau jį papildyti gerokai platesnėm strateginėm nuostatom. Mano požiūriu, šiuo metu savivaldybės neturi aiškių gairių ir priima sprendimus, remdamosi vien ekonominio naudingumo argumentais. Tačiau akivaizdu, mano požiūriu, kad valstybė turi rodyti kryptis, strateginę oro taršos sumažinimo viziją, padėti savivaldai, nediktuoti jai konkrečių projektų ar kažko.
Projektu siūloma nustatyti aiškius aplinkos apsaugos prioritetus energijos naudojimo srityje, transporto priemonių organizavimo, mažinant vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių naudojimą ir didinant elektrinės traukos transporto naudojimą, taip pat geriausius prieinamus gamybos transporto sistemos organizavimo būdus ir technologijų diegimą. Priėmus įstatymo projektą, būtų sudarytos sąlygos suderinti ambicingą Vyriausybės strateginį tikslą siekti sveikos, ekologiškai sąmoningos visuomenės ir, suderinus su savivaldybių pastangom, kurti savo gyventojų gerovę.
Vilniuje ir Kaune yra didelė problema. Savivaldybės nuolatos skundžiasi valstybės dėmesio stoka, tai mes tą spragą siūlome užpildyti, parodyti aiškią kryptį ir padėti savivaldai spręsti tas problemas, kurių neįmanoma išspręsti vienam miestui, net dviem miestams, nes problemos mastas labai didelis – mes turime labai silpnas miesto viešojo transporto sistemas. Jau turbūt keli dešimtmečiai arba dešimtmetis, kai jau laikas keisti transporto priemonių parką, ir mes vis dar stringame, vis dar labai daug kliūčių. Aš siūlau šiuo įstatymo projektu labai aiškiai nustatyti prioritetus, į kokį transportą mes orientuojamės. Aišku, galima svajoti apie metro, bet aš siūlau galvoti apie realų gyvenimą, apie tai, ką mes dabar turime. Deja, netgi turėdami elektrinį transportą, mes jį netiesiogiai naikiname. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šį projektą galima pavadinti Vilniaus ir Kauno miestų projektu, o ne Lietuvos, kadangi tik Vilnius ir Kaunas turi troleibusus, kuriuos gali modernizuoti, keisti ir daugiau panaudoti pervežant keleivius. Tačiau ką mes galime visai Lietuvai pasiūlyti, ypač atokesniems regionams, kur dar sovietiniai autobusai paziukai važinėja, labai teršiantys aplinką? Savivaldybės pačios nepajėgios. Jos tikrai gali sau visokius planus, strateginius projektus rengti, ką nori. Jų finansinės galimybės neleidžia nieko daryti toje srityje. Tai galima padaryti tik turint aiškią programą Lietuvos mastu ir kryptingai dirbant. Ką mes galėtume pasiūlyti būtent toms mažesnėms savivaldybėms, kur situacija su transportu kai kur yra visiškai tragiška?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai geras klausimas. Ačiū už jį. Atsakysiu. Sutinku su tuo, kad projektas šiandien de facto sprendžia dviejų didžiausių miestų problemas, bet nepamirškime, kad tai beveik pusė Lietuvos žmonių. Bet projektas yra apie aplinkos oro taršos mažinimą kaip tokį, apie principus, nes projekte taip pat yra kalbama apie šilumos tiekimo sistemų organizavimą ir panašiai. Kalbant apie orą, negali išskirti net CO2 išmetimus. Mes visada operuojame tik apskritai Lietuvos kategorijomis ir tikrai tai ne tik vieno ar kito miesto klausimas.
Mano požiūriu, šiuo įstatymu mes pakeliame viešojo transporto problematiką į nacionalinį lygmenį ir tai savaime padeda visoms savivaldybėms siekti jų užsibrėžtų tikslų, t. y. gauti paramą ir pagalbą iš valstybės, atnaujinant parkus ir organizuojant viešojo transporto darbą. Mes, deja, anksčiau Seime tam dėmesio skirdavome labai mažai. Net tokio transporto komiteto nėra. Yra Ekonomikos komitetas, kuris yra užkrautas kitais darbais. Daugelis Europos parlamentų turi transporto komitetus, mes, deja, neturime. Aš manau, kad temos iškėlimas į aukščiausią lygmenį neišvengiamai padės ir kitoms savivaldybėms.
Taip pat gera naujiena yra ta, kad yra labai aiški priemonė – ekologiško transporto priemonių pirkimas iš Europos Sąjungos lėšų. Vyriausybė ją vykdo, ir artimiausiu metu savivaldybės, ne tik Vilnius ir Kaunas, galės įsigyti naujų transporto priemonių pagal tą priemonę. Ten yra daug problemų su priemonės realizavimu. Mes apie tai galbūt diskutuosime kitais formatais, kaip padėti savivaldai, nes yra trukdžių, bet čia ne šiandien galbūt.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, klausti – viena minutė, atsakyti – dvi minutės.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atsiprašau, jūs mane nutraukėte.
PIRMININKĖ. Stenkimės suspėti. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Iš tikrųjų teisinga iniciatyva ir tas, matyt, nuoseklu, Valstiečių ir žaliųjų partijos ir frakcijos tokia nuostata. Gal šiek tiek tos šizofrenijos su rytiniu balsavimu, kuomet mažinote mokesčius už taršą, ypač kenksmingų atliekų utilizavimą.
Bet, grįžtant prie šio klausimo, aš norėjau paklausti. Jūs kalbate, kad valstybė neturėtų palikti savivaldos taip lengvai, turėtų formuoti prioritetus ir turėtų suteikti paramą. Aš dar norėčiau, kad galbūt galėtumėte patikslinti tą konkrečią paramą. Nors esate numatęs, kad šito įstatymo projekto įgyvendinimui nereikės papildomų lėšų, aš vis dėlto įsivaizduoju, kad jeigu mes norėsime paskatinti, turėsime kažkokių lėšų skirti. Ar galėtumėte patikslinti, kiek ir kokios tos lėšos gali būti?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū. Geras klausimas. Ačiū už jį. Yra dvi atsakymo dalys. Iš vienos pusės, parama jau dabar yra. Susisiekimo ministerija, dar praeitos kadencijos, yra suplanavusi elektrinio transporto pirkimo priemonę. Šiuo metu yra derinama, kiek pinigų bus skirta jai. Mūsų, bent jau mano asmeninis noras, kad kuo daugiau tam būtų skirta, diskusijos vyksta. Aš galutinio skaičiaus tikrai… reiktų klausti susisiekimo ministro, bet tikiuosi, kad šiuo balsavimu mes taip pat prisidėsime prie to skaičiaus didėjimo, nes ten yra Europos pinigai.
Taigi aš tikrai nenoriu spekuliuoti dabar skaičiumi, bet dar viena problema, kurią aš bandau spręsti šiuo įstatymo projektu, yra būtent tas pasimetimas savivaldybių, Vilniaus ir Kauno šiuo atveju, dėl troleibusų, nes kai nėra aiškios valstybės vizijos, labai aiškios deklaracijos, tai miestai elgiasi labai skirtingai. Kaunas vis dar, sakyčiau, yra pažangesnis šiuo klausimu ir tikrai net negalvoja naikinti troleibusų, o Vilnius dėl lėšų stokos, dėl valdžios dėmesio stokos, centrinės valdžios, dėl kitų priežasčių, teisinių ir politinių, iš esmės pastaruosius trejus metus naikina elektrinio transporto sistemą. Aš norėčiau, kad įstatymas vis dėlto padėtų savivaldai susigaudyti, ir tokių dalykų mes negalime sau leisti – tokios išplėtotos infrastruktūros sunaikinti, nes tai yra viešosios gėrybės naikinimas, kuris šiandien vis dar gali tarnauti mūsų Paryžiaus susitarimo tikslams ir panašiai.
PIRMININKĖ. Klausia J. Narkevičius. Prašom.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū, gerbiama ponia pirmininke. Sveikinu su pirma diena. Gerbiamasis kolega, jūs iš dalies atsakėte į klausimą, tačiau būtų tikslinga, kad dar kartą pabrėžtumėte arba savo požiūrį į tą repliką, kuri buvo išsakyta… Aš supratau taip, kad jūsų teikiamame įstatymo projekte yra numatoma, kad būtų mažinamas troleibusų naudojimas, o skatinamas būtent dyzelinių. Taip buvo suprasta.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mano projekte? Ne…
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Tai jūs dabar paminėjote, kad visiškai atvirkščiai. Jūs savo teikiamu projektu stengiatės išsaugoti ir išplėtoti ne degančiųjų, ne…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ne vidaus degimo varikliu varomų transporto priemonių…
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Ne vidaus degimo, o atvirkščiai, elektra ir kitų alternatyvių. Ačiū už pastabą.
Kitas su tuo susijęs klausimas. Jūs rengiatės ir transporto sistemų organizavimą lyg ir šiuo įstatymu apibrėžti savivaldoms, kaip tai daryti. Ir tada iš to išplaukia, ar nemanote, kad būtent tokie pakeitimai bus įsitraukimas arba kišimasis į savivaldos reikalus, kuriuos jos gali tvarkytis savarankiškai? Ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Aš jo laukiau ir tai yra, pripažinsiu, tam tikra dilema, nes aš atstovauju Valstiečių ir žaliųjų sąjungai ir man yra labai svarbu savivaldos laisvė ir Savivaldos chartija, ir panašiai. Aš šiuo atveju esu tikras, kad jokiu būdu tas įstatymas niekaip nesikiš į savivaldos laisvę, ir nei Europos teisės departamentas, nei Teisės departamentas nė žodžiu neužsiminė apie tokį prieštaravimą.
Šiuo atveju valstybė rodo strateginę lyderystę, kurios niekas negali paneigti. Valstybė rodo kryptį. Valstybė tikrai nesikiša į organizavimo niuansus. Valstybė nesikiša į transporto priemonių pirkimo konkursus.
Bet vis dėlto savivaldai šiandien trūksta labai aiškios valstybės vizijos, kaip minėjau, viešojo transporto problemų neįmanoma išspręsti vieno miesto pastangomis. Tiesiog tai neįmanoma. Ir Vilnius yra akivaizdus pavyzdys. Jei koks nors nedidelis miestelis ir gali, tačiau tokios metropolijos kaip Vilnius ir Kaunas tiesiog neįstengia, todėl reikalinga vizija, reikalinga lyderystė ir mes ją turime suteikti šituo įstatymu. Mano siūlomas geriausias prieinamas transporto sistemos organizavimo būdas kaip nauja sąvoka tikrai neprieštarauja savivaldos laisvei, bet niekas negali paneigti, kad mes turime judėti link žalesnės Europos, link pažangesnių technologijų, ir vis dėlto, mano požiūriu…
PIRMININKĖ. Ir vis dėlto dėkoju. Nori klausti kolega J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs čia numatote įvairias aplinkosaugos… numatote prioritetus, kalbate apie savivaldybėje… Alio. Apie viešojo transporto… Aš norėčiau paklausti apskritai apie transportą. Kaip jūs manote, ar nereikėtų jau plačiau, skatinant visuomenę įsigyti tiek elektrinių transporto priemonių, varomų tik elektra arba naudojančių hibridines sistemas, tiek vidaus degimo varikliai, tiek elektros varoma?.. Bet tai, ko gero, be kokių nors mokestinių lengvatų ar kokių nors subsidijų vargu ar pasieksime, kaip tai daro daugelis pasaulio valstybių, norėdamos iš tikrųjų padaryti proveržį šioje srityje.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą.
Būsiu iki galo atviras su jumis, mes galbūt netgi labai panašių pažiūrų. Mano požiūriu, valstybė turi nustatyti labai aiškius prioritetus. Jeigu ji sukūrė viešąją gėrybę, kaip viešasis transportas, kuri kainavo milžiniškus pinigus, tai jos pareiga visų pirma puoselėti ir tobulinti tą paslaugą, tą sistemą, kuri jau dabar yra. Žinoma, didžioji dauguma mūsų žmonių naudojasi privačiomis transporto priemonėmis ir jiems būtų labai paranku gauti subsidijas ir įvairiausią pagalbą, tačiau mes turime būti realistai. Jeigu mes neturime pinigų, kad išsaugotume viešąją paslaugą, mes turime 30 metų senumo autobusus ir troleibusus, važinėjančius mūsų sostinėje, kurie jau byra akyse, tai svajoti apie subsidijas ir apie papildomas biudžeto lėšas privačioms transporto priemonėms… Aš sutiksiu tik po to, kai sutvarkysime šitą sritį. Žinoma, aš sutinku, aš jums pritariu, jeigu būtų pinigų, bet tai yra mūsų bendras rūpestis, kad tų pinigų atsirastų.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Skirtas laikas klausimams po pateikimo baigėsi. Kolegos, yra užsirašiusių kalbėti ir už, ir prieš. Prašau. Pirmasis už kalbės N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš dėkingas T. Tomilinui už tai, kad mūsų tokią baisiai nykią darbotvarkę, kai sprendžiame absoliučiai dėl smulkmenų, galų gale praturtins rimtu darbu. Jis iš tikrųjų atitinka šiuo atveju konkrečiai jūsų partijos rinkimų programą, bet tai yra puikus pavyzdys visoms partijoms. Įrašėte į programą svarbius dalykus, būkit mieli ir stumkite darbotvarkėje, traukite į viršų ir nesiduokite šiukšlinami visokių dešimtaeilių dalykų. Ačiū Tomui ir agituoju visus balsuoti už, nes tai tikrai atitinka žaliąją politiką. Kada, jeigu ne dabar, galima šitokį įstatymą priimti?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir argumentai prieš – S. Gentvilas. Prašau. Ačiū, Tomai, už…
S. GENTVILAS (LSF). Aš irgi gerbiamam Tomui tariu tik pagiriamuosius žodžius. N. Puteikis teisus, kad žalieji įgyvendina programą per atskirus Seimo narius. Bet prieš savaitę jūsų vietoje, Tomai, stovėjo energetikos ministras ir pristatė, kokią sudedamąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinantieji ištekliai. Tą kartą aš jo paklausiau: gerbiamas ministre, kodėl jūs nenurodote, kad galima ne 10 % kuro balanse turėti transporto sektoriuje atsinaujinančių išteklių, o kur kas daugiau? Pateikiau Norvegijos pavyzdžius ir klausiau ministro sakydamas, kiek žalias ministras esate jūs, deleguotas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos? Tą kartą ministras sakė, kad mes daugiau kaip 10 % negalime viršyti. Dabar ateina Seimo narys T. Tomilinas ir pasako: jūs, savivaldybės, įgyvendinsite prioritetus. Tai čia yra vėlgi sprendimas ir kupra užverčiama savivaldybių administracijoms, tuo tarpu pats energetikos ministras pristato projektą ir sako: ne, daugiau kaip 10 % neviršysime. Aš matau, kad dar kartą kupra užverčiama savivaldybių administracijoms, realiai nesuteikiant joms instrumentų ir papildomų pinigų, kai pati Energetikos ministerija tuo abejoja. Nežinau, ar perspektyvu manyti, kad šis įstatymas ką nors pakeis. Aš labai norėčiau būti optimistas dėl šio įstatymo, bet kai Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija nedemonstruoja lyderystės, sakyti, kad savivaldybės ją parodys, šiek tiek naivu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai už ir prieš išsakyti. Kolegos, prašau balsuoti po pateikimo. Kas pritariate įstatymo projektui? Tomai, laisvas, balsuokite.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti šių metų birželio 15 dieną.
16.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-517 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, paskutinis šios darbotvarkės klausimas, kuris taip pat prasideda Seimo nutarimo dėl įtraukimo į pavasario sesijos darbų programą projekto pateikimu, – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-517. Kviečiu į tribūną pristatyti projektą A. Palionį. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prašau, kolegos, kad jūs pritartumėte ir papildytumėte Seimo pavasario darbų programą dar vienu projektu – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, po pateikimo pritariame? Svarstymo stadijoje niekas nekalbėsite? Gal galima bendru sutarimu? Galima. Dėkoju. Nutarimas priimtas bendru sutarimu. (Gongas, balsai salėje) Dar nepriėmėme? Oi, atsiprašau.
Priėmimo stadija. Balsuojame. Prašom balsuoti. Norėjau paspartinti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi nutarimas priimtas. (Gongas)
O dabar, kolegos, kadangi mes turėjome keletą papildymo projektų, tai siūlysime mūsų Dokumentų departamentui, kad nutarimų projektus Nr. XIIIP-524, Nr. XIIIP-577 ir Nr. XIIIP-517 sujungtų į vieną dokumentą, būtų vienas Seimo nutarimas. Ar galima pritarti, kolegos, bendru sutarimu? Dėkoju.
16.47 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-516 (pateikimas)
Ir pereisime prie teikiamo įstatymo projekto – Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-516. Prašau, gerbiamas pranešėjau.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš trumpai papasakosiu istoriją. 2011 metais buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė įstatymo projektą, pagal kurį buvo numatyta, kad vyriausieji buhalteriai turėtų būti egzaminuojami. Tas projektas 2012 m. balandžio 24 d. buvo priimtas Seime ir to įstatymo nuostatos turėjo įsigalioti nuo 2016 m. sausio 1 d., bet 2015 metų pavasarį buhalterių asociacijos parengė peticiją, nes numatyta įstaiga buvo neparengusi nei egzaminavimo tvarkos ir kaip viskas bus vykdoma. Buhalterių organizacijos parašė peticiją ir, reaguojant į šią peticiją, 2015 metų gegužės mėnesį buvo įregistruotas naujas projektas, kuris panaikino tą teisę – privalomą buhalterių egzaminavimą. Bet kartu, taisant tai, buvo pataisytos ir kitos įstatymo nuostatos, tai dėl privalomo visuotino buhalterių egzaminavimo į įstatymą buvo įrašyta ir 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad buhalteris profesionalas yra asmuo, kuris yra Lietuvos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorius ir (arba) buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Ši nuostata buvo visiškai nauja Lietuvos teisinėje sistemoje ir iki tol nežinomas buhalterio profesionalo institutas įtrauktas į įstatymą, šių nuostatų nederinant nei su viena buhalterius vienijančia profesine asociacija, nors pagal teisėkūros įstatymus šias nuostatas privalėjo atlikti ir derinti. Tarptautinė buhalterių federacija yra 1977 metais JAV organizuota organizacija, kurios pagrindinė veikla yra įvairių standartų ir taisyklių normų kūrimas. Nors Tarptautinė buhalterių federacija neabejotinai yra viena iš autoritetingiausių tarptautinių visuomeninių organizacijų, būtina pabrėžti, kad ši organizacija nėra siejama su Lietuvos buhalterinės apskaitos veikla, buhalterių profesionalumo ar kvalifikacijos kėlimu. Tarptautinė buhalterių federacija, jos sukurti dokumentai ir jų išaiškinimai yra aktualūs auditoriams, o ne buhalterių profesionalų darbe ir veikloje. Tuo tarpu auditoriaus bei buhalterio profesinė veikla, nors ir susijusi, turi esminių praktinių skirtumų ir Lietuvos Respublikoje yra reglamentuojama skirtingais teisės aktais.
Taip pat reikėtų pažymėti, kad Tarptautinei buhalterių federacijai priklausantys nariai egzaminuojami vadovaujantis tarptautinės apskaitos principais, o Lietuvoje iš visų dirbančių įmonių viso labo tik 0,01 % įmonių veda savo apskaitą pagal tarptautinius standartus. Ir pagal dabar įstatyme įtvirtintą buhalterio profesionalo sąvoką Lietuvos buhalteriu profesionalu gali tapti Lietuvos auditorius, Europos Sąjungos valstybės narės auditorius arba buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Tokių Lietuvoje nėra. Šito įstatymo ir yra esmė, kad iš esmės būtų pakeista buhalterio profesionalo sąvoka, įstatyme nustatyti reikalavimai buhalteriams ir įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija tvirtintų buhalterių profesionalų egzaminų organizavimo tvarką ir šių egzaminų programos egzaminų tvarką, parengtų buhalterių kvalifikacijos kėlimo tvarką ir tvarkytų buhalterių sąrašą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš turbūt su jumis nesiginčysiu, kad taip, kaip praėjusi kadencija taisydama situaciją apibrėžė buhalterio profesionalo sąvoką, tai yra nei šis, nei tas. Bet bijau, kad tai, ką jūs siūlote, tai yra labai panašu į tai, dėl ko Seimui reikėjo skubiai keisti įstatymus tais pačiais 2015 metais atsižvelgiant į buhalterių bendruomenės peticiją. Ta peticija buvo parengta ne vien dėl to, kad kažkas nebuvo techniškai pasiruošęs egzaminuoti, bet ir dėl paties egzaminavimo apskritai. Todėl aš vis dėlto norėčiau jūsų paklausti, kodėl jūs galvojate, kad dabar toks pasiūlymas būtų mažiau kontroversiškai sutiktas buhalterių profesionalų, tų tikrųjų, kaip mes juos suprantame, bendruomenės, kurie turbūt, nežinau, ar labai tikisi kokio nors papildomo egzaminavimo iš valstybės, kad valstybė patikrintų jų gebėjimus tvarkyti apskaitą, kurią jie tvarko jau pastaruosius 20 metų dažnai.
A. PALIONIS (LSDPF). Iš dalies gal ir sutinku su jūsų pastabomis, bet aš įsivaizduoju, kad egzaminavimo tvarka… Ir dabar buhalterius vienijančios organizacijos įgyvendina buhalterių egzaminavimo tvarką. Vyriausybei įgaliojus instituciją ir aprašius tą egzaminavimo tvarką, kuri būtų pripažįstama buhalterius vienijančios organizacijos, aš manau, tai nėra sudėtingas procesas ir tai įmanoma greitai ir efektyviai padaryti. Ne tas, kas dabar yra įtvirtinta įstatyme.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju pranešėjui. Aš iš tikrųjų visą laiką stengiuosi paremti Andriaus iniciatyvas, tikrai visą laiką jos atrodo prasmingos, bet šiandien kažkaip kitaip atrodo. Atsiprašau, Andriau. (Balsai salėje) Aš šitą suprantu, projektas jau ne pirmą kartą svarstomas, jis turėjo ir Vyriausybės neigiamą požiūrį, ir Prezidentės neigiamą, ir bendruomenės, apie kurią kalbama, neigiamą požiūrį, bet vis tiek, taip sakant, einame su ta iniciatyva iš naujo. Tai vis tiek tas gerbiamosios I. Šimonytės klausimas galioja. Kas čia dabar pasikeitė?
Antras klausimas būtų, kas egzaminuos? Aš suprantu, kad 60 tūkst. įmonių turbūt nuo kelių iki keliolikos tūkstančių yra tų buhalterių, auditorių. Kas tokį mastą dabar sugebės patikrinti?
A. PALIONIS (LSDPF). Visų pirma…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ir kaip visą laiką yra klausimas, kas patikrins tikrintojus?
A. PALIONIS (LSDPF). Supratau esmę. Iš dalies gal dar atsakysiu ir Ingridai. Pirminis variantas buvo privalomas egzaminavimas, taip? Mano projektas privalomo egzaminavimo nesiūlo. Yra savanoriška paties žmogaus kaip buhalterio, jeigu aš noriu būti buhalteris profesionalas, kad pats kreipčiausi ir gaučiau tą statusą. Čia yra truputį skirtingi dalykai, kad nereikės visų 60 tūkst. buhalterių egzaminuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Seimo narys J. Baublys. Prašau.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, vis dėlto koks šio įstatymo projekto tikslas? Ką duos buhalterio profesionalo vardas? Jeigu buhalteriui nebus suteiktas šis profesionalo vardas, reikš, kad jis jau bus mėgėjas? Ar jūs nemanote, kad tiems, kuriems nebus suteiktas šis vardas, ypač regionuose, darbdaviams bus suteikta galimybė mokėti daug mažesnius atlyginimus? Ir ar kitos profesijos bus suskirstytos į profesionalus ir mėgėjus? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Visų pirma buhalterio darbas yra atsakingas, pradėkime nuo to. Nemanau, kad buhalterio profesionalo ar buhalterio neprofesionalo turėtų skirtis darbo užmokestis. Jis skirsis nuo to, kur tu dirbi ir ką tu dirbi kaip buhalteris. Bet aš manau, kad įmonės vadovas, samdydamas buhalterį profesionalą, gali pasitikėti tuo, kad jisai kelia savo kvalifikacinį lygį, jis yra testuojamas. Manau, vertė tokio buhalterio yra daug didesnė nei paprasto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš čia šiek tiek ir kartosiuos, bet noriu labai paprastą klausimą užduoti. Dirba tie buhalteriai, kurie gavę tam tikrus diplomus, įmonėse, gerai dirba, gauna atlyginimą, kam čia dar reikia juos iš naujo peratestuoti ir suteikti vieną ar kitą vardą, jeigu vis tiek atlyginimas iš tikrųjų neturėtų keistis?
A. PALIONIS (LSDPF). Aš dar kartą kartoju, kad tai nėra privaloma. Tai yra paties asmens apsisprendimas. Ir dabar įstatyme tai yra apibrėžta, bet kaip yra apibrėžta, yra pagal Tarptautinės buhalterių federacijos nuostatas, tai yra tarptautinė apskaita. Lietuvoje tarptautinę apskaitą vykdo, apskaito savo įmonių finansus tikai 0,01 % įmonių. Aš norėčiau, kad buhalteris profesionalas būtų tas žmogus, kuris apskaitą tvarko pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausiantysis – profesorius K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų ir aš noriu kaip Mykolas pradėti nuo pagiriamojo žodžio pačiam, paties darbams, bet kartu noriu paklausti labai tokių paprastų dalykų. Sakykite, XIX amžiuje, XVIII amžiuje, XVII amžiuje buvo vadinamasis ložių institutas, tai Masonų ložė, ten kitos ložės, kurios, kitaip sakant, apibrėždavo tuos asmenis, kurie gali būti toje struktūroje, kurie turi tam tikrą lojalumą, patikimumą ir taip toliau, ir panašiai. XX amžius ložės institutą lyg ir taip prislopino, nors esmę paliko, jis virto licencijų institutu. Kitaip sakant, turi dantisto licenciją, tada Amerikoje gali dantis tvarkyti. Turi licenciją auditoriaus, gali auditą atlikti ir taip toliau, ir panašiai. Faktiškai šitos visos institucijos reikalingos tam, kad vienaip ar kitaip būtų kontroliuojama rinka, ar buhalterių rinka, ar auditorių, ar ko nors, nes paprastai į tą rinką veržiasi labai daug iš visų pusių visi žmonės. Bet iš kitos pusės ta kontrolė turi ir piktnaudžiavimo požymių. Pirmiausia pati kontrolė numato nemažas išlaidas. Antras dalykas, galima, negalima priimti. Protekcionizmas ir nebūtinai kvalifikacija. Priėmimas ir sudarymas tokios institucijos, ką jūs kalbate, dar neduos garantijos, kad neatsiras tokių buhalterių kaip ponas Fuksas pas O. Benderį „Aukso veršyje“, kuris buvo buhalteriu todėl, kad galėtų kalėjime sėdėti, pavyzdžiui, tris kadencijas.
Aš manau, kad tas jūsų sumanymas iš tikro vertas dėmesio, yra lyg ir tęstina tradicija, bet truputį prieštarauja tai, kas vadinama laisva konkurencija. Ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Nenorėčiau, profesoriau, sutikti su jūsų pasakymu. Aš sutikčiau, kad tai prieštarautų konkurencijai, jeigu tai būtų privaloma. Tai yra savanoriškas pasirinkimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Už nori po pateikimo kalbėti P. Čimbaras. Parašau.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Tikrai dėkoju Andriui. Priminsiu, praeitoje kadencijoje buvo tokia situacija, kai buvau Peticijų komisijos pirmininku ir buvo pateikta buhalterių peticija, nes ten buvo tikrai privalomas, taip sakant, atestavimas. Aišku, dabar Andrius čia nori pateikti, čia finansine prasme nieko nereikalaujama. Paprasčiausiai, kai yra sportininkas, yra labai geras sportininkas ir yra sporto meistras. Bet aš truputį matau nuogąstavimą: o kas gali paneigti, kad po to Seimo nariams neatsiras toks noras vėl įteisinti privalomas? Jeigu jau bus tie buhalteriai, tai jie po to galės teigti, o gal būtų privaloma? Kodėl aš, vadinasi, į save investuoju, aš tobulėju, o kitas ne? Kodėl, pavyzdžiui, negali šito būti? Man, pavyzdžiui, į tai niekas neatsakė. Todėl aš balsuoju už, bet su tokiu atsargumu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir prieštarauti nori N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Man vis dėlto tai primena… O kuo skiriasi buhalteris nuo vairuotojo, nuo žmogaus, kuris nori išlaikyti teises vairuoti? Jis baigia aukštąjį ir jis gali dirbti buhalteriu. Kodėl mes čia kuriame papildomas kliūtis? Tai kas čia – advokatūra, kuri, beje, irgi kuria papildomas kliūtis ir neleidžia daugybėje bylų, kiekvienais metais vis mažina bylose atstovavimą. Iš pradžių išmušė aukštąjį teisinį turinčius žmones, po to išmušė aukštąjį universitetinį teisinį, dabar ir advokatų padėjėjai nebegali surašyti kasacinių skundų. Ir taip kiekvienais metais Seimas vis pasiduoda tokioms lobistinėms organizacijoms ir mažina piliečiams prieinamumą, ir brangina tas paslaugas. Jeigu mes čia prikursime papildomų reikalavimų buhalteriams, mes iš tikrųjų pabranginsime verslininkams tų žmonių samdymą, iš vienos pusės, iš kitos pusės, mes dar kartą pagyvinsim, padidinsime emigraciją. Na, tai ar tikrai buhalteriams reikalingi papildomi reikalavimai? Aš, kolegos, vis dėlto siūlyčiau susilaikyti šituo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo? Prašau, balsavimas pradėtas. (Šurmulys salėje)
Kolegos, balsavo 72 Seimo nariai: už – 23, prieš – 7, susilaikė 42. Po pateikimo nepritarta.
Kolegos, koks verdiktas – grąžiname tobulinti ar atmetame? (Balsai salėje) Yra siūlymas tobulinti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galima!“) Galima bendru sutarimu. Iniciatoriams paliekame įstatymo projektą tobulinti.
17.04 val.
Seimo narių pareiškimai
Kolegos, šios dienos darbotvarkę baigiame. Paskutinis klausimas yra Seimo narių pareiškimai. Pareiškimą turi Seimo narys N. Puteikis. Kviečiame jį į tribūną. (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Ne, ne, čia tiktai, atsiprašau, anonsas. Noriu anonsuoti, kad bus geras įvykis ir prie to gero įvykio, nors ir keista, prisidės konservatoriai. Ne, aš čia be ironijos.
Kalbama apie Vilnių. Vilniuje yra Misionierių bažnyčia, ten yra toks milžiniškas sklypas. Nusipirko milijardierius gruzinas ir bandė… Tradicinis variantas: perka vienų parametrų, nusipirkęs neša kyšius, kad pakeistų parametrus, ir vietoj 5 tūkst. kvadratų galėtų statyti 40 tūkst. kvadratinių metrų. Šiuo konkrečiu atveju istorija pikantiškesnė dėl to, kad gruzinų atstovas nešė kyšius Kultūros paveldo departamento darbuotojams, darbuotojai buvo principingi (retas atvejis), pranešė, kad jiems nori duoti didelę sumą, Specialiųjų tyrimų tarnybai. Specialiųjų tyrimų tarnyba apkarstė jį mikrofonais ir jis priėmė tuos pinigus, pinigų nešiką pričiupo ir istorija baigėsi neįtikėtinai – žmogus nuoširdžiai gailėjosi ir jį perdavė perauklėti žmonai. Rezultatas… (Balsai salėje)
Taip, rezultatas yra toks. Žiniasklaidoje apie tai buvo trys eilutės, o suma, kuri buvo nešama, viršija E. Masiulio dėžutę keturis kartus. Taigi įvykis rezonansinis, laukite žinių. Vienas geras ir doras konservatorius kitą savaitę surengs renginį, pakvies visus dalyvauti, išgirsime daug įdomios informacijos, taigi, sekite įvykius. Čia buvo tik anonsas. Pagrindinė medžiaga bus ketvirtadienį.
PIRMININKĖ. Dėkojame už įspūdingą anonsą. Prašau, per šoninį mikrofoną – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja gerbiama R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, šiandien Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė pirmą kartą pirmininkavo mūsų plenariniam posėdžiui. Leiskite pripažinti, aš manau, tą liudysite ir jūs, ji pirmininkavo puikiai. Ačiū, ponia Irena, ir linkime jums sėkmės ir toliau. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju, dėkoju, kad pirmas blynas neprisvilo. Kolegos, registruojamės.
Kolegos, užsiregistravo 74 Seimo nariai. Skelbiu balandžio 25 dienos vakarinį posėdį baigtą. Gero vakaro. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.