LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

KOMITETO IŠVADA

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS Nr. XIVP-2162(2)

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2023-01-11 Nr. 102-P-1

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narys Domas Griškevičius, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Irena Šambaraitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-20	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti išimtį iš bendros pajamų vertinimo taisyklės piniginei socialinei paramai skirti, t. y. nustatyti, kad asmens pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, nebūtų įskaitomos į pajamas socialinei paramai skirti. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių ir kokiu būdu tokios pajamos yra gaunamos. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas, asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu, be kita ko, atitinka reikalavimą, nustatantį, jog jo gaunamos pajamos yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamas pajamas per mėnesį. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visos asmens gaunamos pajamos, susijusios ne tik su darbo santykiais, bet ir autorinis atlyginimas, pensijos, piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai), kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, visų rūšių stipendijos, turto pardavimo pajamos, nedarbo draudimo išmokos ir t.t. Todėl siūlomos išimties nustatymas diskriminuotų kitus asmenis, kurie taip pat gautų atlygį už darbą kitokio pobūdžio įstatymų pagrindais sudarytose komisijose ir kurių pajamos būtų įskaitomos į asmens pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą arba kuriems piniginė socialinė parama iš viso nebūtų skiriama, jeigu jie gautų dar mažesnes pajamas nei asmenys, gaunantys atlyginimą už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“ Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose – bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos praradimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui.	Nepritarti	Darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-12-20

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti išimtį iš bendros pajamų vertinimo taisyklės piniginei socialinei paramai skirti, t. y. nustatyti, kad asmens pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, nebūtų įskaitomos į pajamas socialinei paramai skirti. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

Pažymėtina, kad piniginė socialinė parama vienodomis sąlygomis teikiama visiems nepasiturintiems gyventojams, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, neatsižvelgiant į tai, iš kokių šaltinių ir kokiu būdu tokios pajamos yra gaunamos. Pagal keičiamo įstatymo nuostatas, asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu, be kita ko, atitinka reikalavimą, nustatantį, jog jo gaunamos pajamos yra mažesnės už 1,1 valstybės remiamas pajamas per mėnesį. Skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visos asmens gaunamos pajamos, susijusios ne tik su darbo santykiais, bet ir autorinis atlyginimas, pensijos, piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai), kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, visų rūšių stipendijos, turto pardavimo pajamos, nedarbo draudimo išmokos ir t.t. Todėl siūlomos išimties nustatymas diskriminuotų kitus asmenis, kurie taip pat gautų atlygį už darbą kitokio pobūdžio įstatymų pagrindais sudarytose komisijose ir kurių pajamos būtų įskaitomos į asmens pajamas, skiriant piniginę socialinę paramą arba kuriems piniginė socialinė parama iš viso nebūtų skiriama, jeigu jie gautų dar mažesnes pajamas nei asmenys, gaunantys atlyginimą už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai).

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“

Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose – bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti gaunamos socialinės paramos praradimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis.

Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui.

Nepritarti

Darbas apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose (toliau – rinkimų komisijos) yra laikinojo pobūdžio, todėl siūlomas reglamentavimas, siekiant pritraukti asmenis dirbti rinkimų komisijose, yra tikslingas.

3. Komiteto sprendimas: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlymas Įstatymo projekto 1 straipsniu papildyti keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį nauja 14 dalimi ir nustatyti, kad pajamos, gautos už darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose, į asmens pajamas neįskaitomos, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

4. Balsavimo rezultatai:

Balsavimui teikta formuluotė, ar įstatymo projekto nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai:

už – 0, prieš – 0, susilaikė – 8.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė