Lietuvos Respublikos CIVILINIO PROCESO KODEKSO 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 6.927 straipsnio pakeitimoįstatymO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-2112 63, 102 IR 106 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONIŲ RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMO NR. IX-218 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TURTO AREŠTO AKTŲ REGISTRO ĮSTATYMO Nr. VIII-1375 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) ir lydimieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai).
Įstatymų projektai parengti siekiant papildyti nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusią Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, kurioje nustatyta, kad priverstinis išieškomų pinigų nurašymas vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos pagalba turėtų būti užtikrintas ir Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo įgyvendinimas, t. y. principo, kad skolininkui neturint pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti visi tos pačios eilės išieškotojai iš išieškotinos sumos gautų proporcingai. Pagrindinis Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų bankuose, kredito unijose (toliau – kredito įstaigos) apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo šių sąskaitų, automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus.
Civilinio proceso kodekso 689 straipsnyje numatyta, kad per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą antstoliai ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas iš skolininko sąskaitos, gali areštuoti ar apriboti tik bankų sąskaitose esančias skolininko lėšas. Todėl antstoliai ir kitos institucijos ar pareigūnai, norėdami areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas iš skolininko sąskaitos, esančios kitose kredito įstaigose, pavyzdžiui, kredito unijose, negalėtų naudotis Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema, o turėtų įdiegti atskirus įrankius, kuriais teiktų nurodymus pastarosioms įstaigoms. Kelių informacinių sistemų, skirtų nurodymų teikimui kredito įstaigoms, palaikymas pareikalautų papildomų antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, apsunkintų išieškojimo procesą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymu, siūloma Civilinio proceso kodekso 689 straipsnyje vartojamą sąvoką „bankai“ pakeisti „kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos“ sąvoka.
Kartu teikiami ir lydimieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo projektas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymų projektai papildomi nustatant, kad mokesčių administratoriai nurodymus nurašyti lėšas teiktų naudodamiesi vieninga Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taip pat praktikoje svarbus klausimas dėl išimčių, taikomų apribojant lėšas – tam tikrais atvejais leidžiamos disponuoti sumos masto. Tuo tikslu papildomi Civilinio proceso kodekso 145, 688 straipsniai bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 straipsnis. Siekiant užtikrinti piniginių lėšų nurašymo proceso teisingumą, automatizavimą ir vykdymą taikant laikinas apsaugos priemones, nustatoma, kad taip pat nurodomas ir galimo nurašymo, dėl kurio taikomos tos priemonės, eiliškumas pagal Civilinio proceso kodekso 754 straipsnį. Tam tikslui keičiamas Civilinio proceso kodekso 147 straipsnis.
Praktikoje susiduriama su situacijomis, kai kredito įstaigose esančios lėšos apribotos penkerius ir daugiau metų, jokios operacijos sąskaitose nevyksta, todėl pateikti apribojimai turėtų būti peržiūrimi ir jei jie vis dar aktualūs, per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikiami iš naujo. Atsižvelgiant į tai, įsigaliojus Įstatymų projektams, kredito įstaigos privalės vykdyti tik per Piniginių lėšų informacinę sistemą elektroniniu būdu pateiktus nurodymus. Iki Įstatymų pakeitimų įsigaliojimo tiesiogiai kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms pateikti nurodymai bus vykdomi tik iš naujo juos teisės aktų nustatyta tvarka pateikiant per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą.
Parengtame Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatyta turto arešto aktų išregistravimo papildomas pagrindas. Susitikimų su suinteresuotomis institucijomis metu sutarta, kad duomenis Turto arešto aktų registrui apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais uždarytas sąskaitas teiks Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Tokiu būdu areštas piniginėms lėšoms bus išregistruojamas Turto arešto aktų registro įstatymo projekto siūlomu įtvirtinti pagrindu šio Įstatymo nustatyta tvarka. Tai būtina atlikti siekiant tinkamai pasirengti Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos tinkamam funkcionavimui bei tvarkant Turto areštų aktų registrą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektus parengė teisingumo ministro 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-258 „Dėl pinginių lėšų apribojimų informacinės sistemos darbą reguliuojančių teisės aktų keitimo peržiūros ir teisės aktų pakeitimų rengimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Civilinio proceso kodekso 689 straipsnyje numatyta, kad per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą antstoliai ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos, gali areštuoti ar apriboti tik bankų sąskaitose esančias skolininko lėšas.
Galiojant šioms Civilinio proceso kodekso normoms, nėra pakeistos susijusios Mokesčių administravimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normos.
Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad piniginės lėšos paskirstomos pagal Civilinio proceso kodekso 753 ir 754 straipsnius. Pažymėtina, kad 753 straipsnis yra skirtas tik antstoliams, t. y. kaip jie gali skirstyti iš skolininko išieškotas lėšas. Valstybės informacinė sistema negali už antstolį paskaičiuoti vykdymo išlaidų, todėl siūloma šalinti nuorodą į šį straipsnį.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siekiama piniginių lėšų apribojimą tvarkyti elektroninėmis priemonėmis. Išplėtus įstaigų, kuriose esančiose sąskaitose piniginių lėšų apribojimas, areštas ar piniginių lėšų nurašymas bus galimas elektroninėmis priemonėmis, ratą, bus taupomi žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Antstoliai ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus nurašyti skolininko lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos, šiuos veiksmus galės atlikti per vieną sistemą, bus užtikrintas proporcingas skolininko lėšų paskirstymas kai tų lėšų nepakanka visiems reikalavimams patenkinti, nereikės kurti ir palaikyti kitų informacinių sistemų.
Priėmus įstatymo projektą bus užtikrintas efektyvesnis išieškojimo proceso įgyvendinimas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų įstatymų projektų pasekmių nenumatoma.
Priėmus įstatymų projektus bus pasiektas centralizuotas informacijos apie sąskaitų kredito įstaigos apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo šių sąskaitų, tvarkymas per vieną sistemą, automatizuotas piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus reguliavimo procesas, užtikrintas proporcingas priverstinis išieškomų pinigų nurašymo vykdymas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą tarp visų tos pačios eilės išieškotojų iš išieškotinos sumos.
Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymų projektai korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymų projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą, reikės patvirtinti įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus –Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl skolininko piniginių lėšų apribojimų ir nurašymų nurodymų pateikimo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai tvarką bei išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), tvarką, įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, taip pat su Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema dirbančių institucijų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės aktus pagal kompetenciją.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus įstatymo projektą, reikės patvirtinti įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimus – priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl skolininko piniginių lėšų apribojimų ir nurašymų nurodymų pateikimo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai tvarką bei išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), tvarką, įsakymą „Dėl teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1R-126 „Dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, Sprendimų vykdymo instrukciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, taip pat su Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema dirbančių institucijų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės aktus pagal kompetenciją.
12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projektai derinti su Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko asociacija, valstybės įmone Registrų centru, Lietuvos centrinei kredito unija, Lietuvos antstolių rūmais, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „pinigai“, „informacinė sistema“, „kredito įstaiga“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis