LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

aplinkos apsaugos

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3100

 

2024-03-20  Nr. 107-P-7

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;

Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Evelina Bulotaitė, Aistrida Latvėnė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministras Kęstutis Šetkus, viceministrė Daiva Matusevičė, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjas Mindaugas Žolynas, Architektūros ir inovacijų politikos grupės vadovė Asta Rokickienė, AB „Via Lietuva“ atstovė Jolanta Nemaniūtė-Gužienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

1

(5)

 

(2)

 

Projekto 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies nuostatą iki dvitaškio siūloma išdėstyti taip: „2. Savivaldybių vykdomosios institucijos ar įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai:”. Atkreiptinas dėmesys, kad iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, kuri savivaldybės institucija turėtų teisę įgalioti savivaldybės administracijos direktorių vykdyti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1-14 punktuose nurodytas funkcijas. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, tokią instituciją įvardinant, t. y., svarstytina, ar minėtose projekto nuostatose po žodžio „ar“ nereikėtų įrašyti žodžio „jų“ (jei siekiama, kad savivaldybių administracijų direktorius įgaliotų savivaldybių vykdomosios institucijos).

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

2

(7)

 

(2)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektais“ nereikėtų įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektais“.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatoms.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

3

(8)

 

(3)

 

Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant statinio projektus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad priklausomasis želdynas – želdynas, esantis statiniams ir įrenginiams skirtame žemės sklype. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą sąvokos „priklausomasis želdynas“ apibrėžtį priklausomasis želdynas yra įrengiamas statiniui skirtame žemės sklype. Be to, Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje nustatyta, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Taigi, pagal sąvokos „statinio projektas“ apibrėžimą statinio projektą sudarančiuose dokumentuose yra nurodomi statytojo sumanyto statinio sprendiniai, bet ne statinio žemės sklype esančių želdinių sprendiniai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, neturėtų būti kartu keičiamas ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalyje pateiktas sąvokos „statinio projektas“ apibrėžimas.

Pritarti iš dalies

Kadangi reikalavimas nustatyti priklausomųjų želdynų normą aktualus tik kai kurioms statinio projekto rūšims, siūloma tikslinti formuluotę. Taip pat siūlomi redakciniai pakeitimai įvardijant teritorijų planavimo dokumentus.

Siūloma 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 3 dalį suformuluoti taip:

„3. Priklausomųjų želdynų minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti (toliau – priklausomųjų želdynų norma), jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, tvirtina aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į teritoriją, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį, teritorijų planavimo dokumentus. Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu, su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar numatytų planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais – didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statinių ir (ar) įrenginių projektus – kai tai numato aplinkos ministro patvirtintos priklausomųjų želdynų normos.“

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

4

(13)

4

(3)

 

 

(16)

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 28 dalį želdynų atnaujinimas yra vienas iš želdynų tvarkymo darbų, bei siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 16 punktą siūlytina išdėstyti taip: „kertami ar kitaip pašalinami iš augimo vietos tvarkant botanikos sodus“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

4

(13)

 

(6)

 

Projekto 4 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymus dėl leidimo išdavimo gali pateikti ne tik valstybinės žemės valdytojas, bet ir tokios žemės naudotojas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų tarpusavio suderinamumo, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu atitinkamai nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatų, kuriose leidimo išdavimas ir galiojimo panaikinimas siejamas tik su valstybinės žemės valdytoju.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

4

(13)

6

(9)

 

Projekto 4 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma, be kita ko, nustatyti, kad „Želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos naudojamos viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, želdynų ir želdinių būklės stebėsenai, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, atskirųjų želdynų žemės sklypų formavimui, šių sklypų kadastro duomenų nustatymui ir jų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti.“ Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais.

Pirma, abejotina ar minėtos projekto nuostatos yra keičiamo įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio leidimus ir sprendimus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, reguliavimo dalyku.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja želdynų kūrimo, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdinių veisimo, inventorizavimo, apskaitos ir būklės stebėsenos, želdynų ir želdinių būklės ekspertizės finansavimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų želdynų kūrimo, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, būklės stebėsenos, viešųjų želdinių veisimo, privalomos viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizės, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimo ir apskaitos darbai finansuojami iš savivaldybės biudžeto lėšų, valstybės biudžeto lėšų, Europos Sąjungos lėšų, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų. Be to, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos vienas iš finansavimo šaltinių yra lėšos, gautos kaip želdinių atkuriamosios vertės kompensacija, o šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad šios specialiosios programos lėšos, be kita ko, yra naudojamos viešųjų želdynų kūrimui, viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai, tvarkymui, būklės stebėsenai, viešųjų želdinių veisimui, privalomai viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizei, želdinių ir želdynų, neatsižvelgiant į žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formą, inventorizavimui ir apskaitai. Taigi, minėtame įstatyme nėra nustatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos būtų naudojamos vien tik reikmėms, susijusioms su viešaisiais želdynais ir želdiniais. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos nėra suderintos nei su keičiamo įstatymo 28 straipsnio, nei su minėtomis Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nuostatomis, todėl minėtos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos.

Nepritarti

Dėl įstatymo reguliavimo dalyko. Atsižvelgiant į savivaldybių poreikį atkurti šalinamus želdinius, Želdynų įstatyme nustatyta teisė spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams. Tokiu būdu Želdynų įstatyme iškeltas tikslas atlyginti savivaldybių patiriamus kaštus pašalintų želdinių atkūrimui, tačiau Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad programos lėšos naudojamos įvairioms aplinkos kokybės gerinimo priemonėms; atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonėms, visuomenės švietimui ir mokymui aplinkosaugos klausimais ir kitoms priemonėms t. y. želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos lėšos gali būti panaudojamos veikloms, nesusijusioms su želdinių atkūrimu, tvarkymu ir priežiūra;

Dėl siūlomo panaudojimo

Pastaboje daroma klaidinga prielaida, kad, pagal projekto nuostatas,  želdinių atkuriamosios vertės kompensacijų lėšos būtų naudojamos vien tik reikmėms, susijusioms su viešaisiais želdynais ir želdiniais. Nuostatos formuluotė numato galimybę lėšas naudoti visų, ne tik viešųjų, želdynų ir želdinių inventorizavimui.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

4

(13)

7

(10)

 

Projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje reikėtų nustatyti atskaitos momentą (pvz., nuo prašymo gavimo dienos), nuo kurio būtų skaičiuojamas 5 darbo dienų terminas.

Pritarti

 

Siūloma projekto 4 straipsnio 7 dalimi teikiamo įstatymo 13 straipsnio papildytoje naujoje dalyje jos antrą pastraipą suformuluoti taip:

<Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytiems medžiams kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

4

(13)

7

(10)

 

Projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo prieš kirsdamas, kitaip pašalindamas iš augimo vietos ar prieš intensyviai genėdamas medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, apie šiuos savo veiksmus turi pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai. Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytų medžių kirtimui, kitokiam pašalinimui ar intensyviam genėjimui reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais.

Pirma, iš projektu teikiamos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalies seka, kad pranešimas savivaldybės vykdomajai institucijai apie planuojamus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar numatomus intensyviai genėti nustatytų parametrų medžius būtų teikiamas dėl bet kokių (t. y. tiek saugotinų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus kriterijus, tiek ir nesaugotinų) medžių tuo atveju, kai šie medžiai augtų miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojančius Vyriausybės patvirtintus kriterijus bet kokių parametrų medžiai ir krūmai, nepriskiriami saugotiniems želdiniams, jeigu jie, yra, be kita ko, ant pastatų stogų, pamatų ar kitų jų dalių, inžinerinių statinių (išskyrus medžius, esančius kelio juostoje), energetikos objektų apsaugos zonose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį leidimų ir sprendimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti reikia tik saugotiniems želdiniams. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiu tikslu asmuo turėtų informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją apie numatomus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti želdinius, kurie pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus nėra priskiriami saugotiniems. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria papildomos administracinės naštos tiek asmenims, kurie nurodytu atveju turėtų kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją, tiek ir pačiai savivaldybės vykdomajai institucijai, ir, ar tai atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.

Antra, nėra pakankamai aiškus projekto nuostatose vartojamos sąvokos „požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonos“ turinys, nes ši sąvoka nėra apibrėžta nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina arba projekto nuostatose apibrėžti šios sąvokos turinį, arba nurodyti konkrečių inžinerinių tinklų apsaugos zonas (kaip tai nustatyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme).

Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „miestuose dėl didelio užstatymo tankio trūksta želdinių, todėl kiekvieno esamo želdinio šalinimas turi būti tiksliai pagrįstas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl pranešimas savivaldybės vykdomajai institucijai apie planuojamus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar numatomus intensyviai genėti medžius būtų teikiamas tik tuo atveju, kai šie medžiai augtų „miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose“. Svarstytina ar laikantis sistemiškumo principo, šis reikalavimas neturėtų būti įtvirtinimas ir tuo atveju, kai tokie medžiai augtų antžeminių inžinerinių tinklų zonoje (pvz., elektros oro linijų ar elektros kabelių oro linijų apsaugos zonose).

Nepritarti

Dėl tikslo.

Seimo TD komentaras apžvelgia esamą reglamentavimą, kai kreiptis leidimo reikia tik dėl saugotinų želdinių šalinimo. Tačiau pagrindinė projektą paskatinusi priežastis – jautriose urbanizuotose teritorijose, kur esama požeminių inžinerinių tinklų, asmenys nežino arba klaidingai interpretuoja, kurie želdiniai, vadovaujantis Vyriausybės kriterijais, yra nesaugotini ir juos sunaikina. Antra priežastis – ne visų želdinių priskyrimą saugotiniems lemia Vyriausybės kriterijai – želdinius saugotinais gali paskelbti savivaldybė. Tokio fakto asmenys gali nežinoti, ypatingai keičiantis sklypo valdytojams. Todėl projekto tikslas – užtikrinti saugotinų želdinių išsaugojimą darbus planuojantiems asmenims privalomai informuojant savivaldybės administraciją.

 

Dėl sąvokos.

Statybos įstatyme apibrėžta sąvoka - „Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.“

Kita Statybos įstatyme vartojama sąvoka „požeminiai statiniai“ suprantama tiesiogiai ir atskirai neapibrėžiama. Pažymėtina, kad sąvoka „požeminiai inžineriniai tinklai“ jau vartojama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

 

Dėl antžeminių tinklų.

Kaip minėta aptariant pagrindinę projektą paskatinusią priežastį, siūloma įstatymu įvesti ribotą reikalavimą informuoti apie medžių šalinimą tais atvejais, kai inžineriniai tinklai yra po žeme ir kyla rizika, kad asmenys gali neturėti informacijos apie tikslias apsaugos zonos ribas. Antžeminių tinklų atveju asmenims lengviau nustatyti apsaugos zonos ribas.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

5

(22)

 

(4)

 

Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje ir projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija duomenis apie želdynų projektų rengimo vadovo bei nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo panaikinimą pateiktų savo interneto svetainėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai duomenys apie minėtų atestatų išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą bei atestatų galiojimo panaikinimą būtų pateikta Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Manytina, kad tokie duomenys turėtų būti nurodyti įstatyme, todėl minėtos projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos.

Pritarti

Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį suformuluoti taip:

„„<...>Želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija visuomenės informavimo apie atestuotus asmenis tikslu atestato galiojimo laikotarpiu savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: želdynų projektų rengimo vadovo vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo datą.“

 

Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto paskutinį sakinį išdėstyti taip:

„<...>Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatus išduoti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija visuomenės informavimo apie atestuotus asmenis tikslu atestato galiojimo laikotarpiu savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo datą.“

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

6

(24)

1

(2)

 

(2)

Projekto 6 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad fizinis asmuo, norintis gauti nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatą, be kita ko, privalo: turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį želdynų ir želdinių projektavimo ir (ar) tyrimų srityje. Kadangi nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta sąvoka „želdynų ir želdinių tyrimai“, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia praktinio darbo patirtis būtų suprantama, kaip patirtis želdynų ir želdinių tyrimų srityje. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto nuostatose atskleisti šios sąvokos turinį.

Nepritarti

Dabartinės redakcijos Želdynų įstatyme sąvokos želdynų ir želdinių būklės ekspertizė apibrėžime išvardintos želdynų ir želdinių tyrimų rūšys. Atsižvelgiant į tai, sąvoka želdynų ir želdinių tyrimai nereikalauja papildomo išaiškinimo.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

7

1

2

3

 

 

Projekto 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse reikėtų numatyti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Įstatymo įsigaliojimo data turi būti suderinta su lydinčiajame projekte Nr. XIVP-3101 nustatyta įstatymo įsigaliojimo data.

Be to, jeigu projekto 7 straipsnio 2 dalimi siekiama, kad įstatymo 4 straipsnio 7 dalis ir 6 straipsnio 1 dalis įsigaliotų kitaip nei visas priimtas įstatymas, tai projekto 7 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti išimtimi ir dėl minėtų įstatymo straipsnių dalių įsigaliojimo.

 

Pritarti

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, 3 straipsnį, 5 straipsnio 7 ir 8 dalis, 7 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2024 m. liepos 1  d.

2. Šio įstatymo 3 straipsnis ir 5 straipsnio 7 dalis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

3. Šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d.

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2025 m. sausio 1  d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

 

 

 

Atsižvelgiant į projektu siūlomą teisinį reguliavimą, svarstytina, ar tinkamam įstatymo įgyvendinimui, neturėtų būti atitinkamai pakeistas ir Vyriausybės nutarimas „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“. Jeigu minėtą nutarimą reikėtų keisti, tai projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgaliota institucija“ įrašytini žodžiai „Vyriausybė ir aplinkos ministras“.

Nepritarti

Kaip pateikta paaiškinime dėl 8 pastabos, projektu nekeičiamas želdinių priskyrimo saugotiniems reglamentavimas, todėl Vyriausybės nutarimo dėl kriterijų keisti nereikia.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

 

 

 

Atsižvelgus į tai, kad, vadovaujantis Želdynų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir atitinkamos ministerijos, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.

Pritarti

LR Vyriausybės išvada pateikta 2023 m. gruodžio   20 d. Nutarimu Nr. 989.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-09-27

4(13)

1(2)

(1

Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra keičiamas Želdynų įstatymo 12 straipsnis, atitinkamai turėtų būti patikslintas įstatymo projekto pavadinimas, išbraukiant jame skaičių „12“.

Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktas pripažįstamas netekusiu galios, o keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis teturi dvi struktūrines dalis, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje nereikėtų išdėstyti naujos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies redakcijos (be šios dalies struktūrinių dalių - punktų).

Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnis turi 10 dalių. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnis turėtų būti pildomas ne 10, o 11 dalimi.

Projekto 4 straipsnio 7 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 10 dalies dvi pastraipos turėtų būti sunumeruotos arba dėstomos atskirose keičiamo įstatymo 13 straipsnio struktūrinėse dalyse.

Projekto 7 straipsnio 4 ir 5 dalyse po žodžių „įsigaliojimo“ (abejose dalyse vartojamo du kartus) įrašytini žodžiai „dienos“.

 

Pritarti iš dalies

Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadas, įstatymo projektas papildomas 12 straipsnio pakeitimu, todėl pavadinimo tikslinti nereikia

Įstatymo 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai šiuos darbus reikia atlikti nedelsiant – dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei, kai dėl to jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui. Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys”

15.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-10-10

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3100 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Atsižvelgti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos architektų rūmai
2023-11-13

 

 

 

Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) susipažino su 2023-11-03 derinimui pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-31001 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3101“ projektu (toliau – Vyriausybės nutarimo projektu) ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu teikia pastabas Projekto 1.2 papunkčiui, kuriuo siūloma keisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį ir "esminių statinio projekto sprendinių" sąvokos apibrėžtį papildyti apželdinimo sprendiniu.

Nesutinkame su šiuo siūlymu ir pabrėžiame, kad apželdinimo sprendinių priskyrimas esminiams statinio projekto sprendiniams prieštarauja pačiai šios sąvokos esmei ir Statybos įstatymu nustatomo reguliavimo logikai. Statinys yra nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (Statybos įstatymo 2 str. 84 d.), tuo tarpu želdiniai yra ne miško žemėje įveisti ar natūraliai augantys medžiai, krūmai ar lianos(Želdynų įstatymo 2 str. 19 d.) T. y. medžiai, krūmai ar lianos nėra sumontuojami atliekant statybos darbus ir yra skirti kraštovaizdžio ir urbanistinės aplinkos savitumui ir kokybei kurti (Želdynų įstatymo 1 str. 1 d.), o ne statiniui apibrėžti ar identifikuoti. Apželdinimo sprendiniai yra urbanistikos, teritorijų planavimo ir sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalies objektas, todėl apželdinimą numačius kaip esminį statinio projekto sprendinį komplikuojamas arba net padaromas neįmanomu daugelio Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimas:

1)      Kaip turėtų būti vertinamas nenukrypimas nuo esminių statinio projekto sprendinių, teikiant statybos užbaigimo aktą, jei suplanuoti želdiniai neprigijo ir (ar) buvo sunaikinti ligų ir kenkėjų ir atsodinimui buvo panaudoti kitos rūšies želdiniai (Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies. 2 punktas)?

2)      Ar keičiant apželdinimo sprendinius turės būti atliekamas pakartotinis visuomenės informavimas ir gaunamas naujas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 str. 33 d.)?

3)      Ar atestavimą atliekanti organizacija turėtų stabdyti kvalifikacijos atestato galiojimą, jei keičiami neprigiję želdiniai, dėl nukrypimo nuo esminių statinio projekto sprendinių (Statybos įstatymo 12 str. 14 d. 1 p.; 22 str. 5 d. 1 p.)?

4)      Kaip apželdinimo sprendinių reikalavimas būtų vertinamas sąveikoje su galimybe iki 1 metro keisti statinio vietą žemės sklype, didinti išorės matmenis, t. y. pakeitus statinio vietą neabejotinai keisis ir apželdinimo sprendiniai – želdinių išsidėstymo vieta sklype, tipas ir pan. (Statybos įstatymo 27 str. 33 d. 1-4 p.)?

Remdamiesi aukščiau išdėstytais argumentais, prašome Vyriausybę neteikti Projekto 1.2 punkte išdėstyto siūlymo papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį apželdinimo sprendiniais ir kviečiame Aplinkos apsaugos komitetą nepritarti šiam siūlymui, jei jis būtų teikiamas.

Atsižvelgta

Lietuvos Respublikos Vyriausybė neteikė siūlymo papildyti Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį apželdinimo sprendiniais.

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija
2023-11-16

4

1,7

 

Savivaldybės nepritaria Projekto 4 straipsnio 1 ir 7 dalių nuostatoms. Savivaldybės pažymi, kad iki šiol nekildavo problemų susijusių su želdinių tvarkymu inžinerinių tinklų apsaugos zonose. Be to, minėtais pakeitimais tik sukuriama papildoma administracinė našta savivaldybėms, nes leidimas vis tiek turės būti išduotas be atkuriamosios vertės. Taip pat, kyla neaiškumų, kas turės pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius - asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso sklypas, per kurį eina tinklų apsaugos zona ar tinklus eksploatuojanti įmonė. Jei įmonė, tuomet kaip sklypo savininkas bus informuotas, kad jo sklype, tinklų apsaugos zonoje, bus atliekami kirtimai ar genėjimai?

Nepritarti

Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabos ir pasiūlymai neaktualūs papildžius projektą pagal Vyriausybės išvados 6 punktą ir argumentus dėl nepritarimo Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabai  

3.

Lietuvos savivaldybių asociacija
2023-11-16

4

1

 

Projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomame išbraukti Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nebuvo įvardijama kokioje teritorijoje (mieste, kaime ir pan.) yra inžineriniai tinklai ir jų apsaugos zonos. Tuo tarpu Projekto 4 straipsnio 7 dalies nuostatoje, kurioje siūloma papildyti Įstatymo 13 straipsnį 10 dalimi nurodoma: „augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose“. Savivaldybėms kyla klausimas, kaip tuomet bus tvarkomi želdiniai, augantys kaime esančių inžinerinių tinklų apsaugos zonose. Be to, siūlomoje nuostatoje kalbama ir apie ant pastatų dalių augančius medžius bei jų kirtimo ar pašalinimo apribojimus nepateikus pranešimo savivaldybės vykdomajai institucijai. Manytina, kad tinkamai vykdant pastatų techninę priežiūrą ant jų dalių apskritai neturėtų augti medžiai, nebent tai tikslingai apželdintas stogas, siena ir pan.

Nepritarti

Įstatymo projektu siūloma reikalavimą taikyti želdinių išsaugojimo prioriteto tvarka parinktose teritorijose – miestuose, kuriuose didžiausia želdinių ekologinė svarba ir sunaikinimo rizika

4.

Lietuvos savivaldybių asociacija
2023-11-16

 

 

 

Taip pat, savivaldybės atkreipia dėmesį į dabartinį teisinį reguliavimą dėl vandentiekio avarijų, kurį siūlo tobulinti. Šiuo metu įvykus vandentiekio avarijai, kai apsaugos zonoje auga saugotini želdiniai, kurie trukdo likviduoti avariją, tų želdinių kirtimui reikalingas leidimas, kurio išdavimas gali užtrukti ir 1 mėnesį.

Nepritarti

Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais kriterijais, ant inžinerinių statinių augantys želdiniai nelaikomi saugotinais ir jų šalinimui leidimo nereikia.

5.

Lietuvos savivaldybių asociacija
2023-11-16

4

7

 

Projekto 4 straipsnio 7 dalyje siūloma Įstatymo 13 straipsnį papildyti 10 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančio Įstatymo 13 straipsnis jau turi 10 dalių.

Atsižvelgta

 

6.

AB „Via Lietuva“,

2024-03-12

4

(13)

3

 

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) nepritaria Želdynų įstatymo 13 str. 3 dalies 11 punkto pripažinimui netekusiu galios ir siūlo, paliekant 11 punktą, 12 papunktyje palikti tik vietinės reikšmės kelių atvejus. Tuomet visi valstybinės reikšmės kelių atvejai bus sprendžiami, taikant 11 punktą:

11) auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams eksploatuoti;

12) auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio;

Pagrindimas

Valstybinės reikšmės keliai (toliau – keliai) – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo1 objektas, t. y. strateginė, kritinė infrastruktūra. Dalis kelių užtikrina dvejopą (civilinį ir karinį) mobilumą, jiems, jų pritaikymui dvejopam mobilumui taikomi specialieji reikalavimai (Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/1328 (2021 rugpjūčio 10 d.)), įskaitant želdinimą.

Valstybinės reikšmės kelių sklypų žemės sklypo naudojimo būdas / paskirtis - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos2 - žemės sklypai, skirti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams, vandenvietėms, taip pat saulės šviesos energijos elektrinėms esamose vandenvietėse, esamų nuotekų valyklų statiniams.

Visą kelio žemės sklypą užima kelio juosta. Visą žemės sklypo plotą užima kelias – inžinerinis statinys (žr. regia.lt). Laisvos žemės nėra. Teritorija skirta ir naudojama būtinajai kelio plėtrai.

Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (2 str. 5 p. I-891 Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (lrs.lt)).

Visiems kelio elementams taikomi reikalavimai, susiję su eismo sauga.

Kelių sklypuose želdiniai šalinami tik dviem atvejais:

-          dėl eismo saugos reikalavimų ir

-          jei nepašalinus želdinių neįmanoma įgyvendinti sprendinių.

Krašto ir rajoninės reikšmės kelių sklypuose išskiriami saugotini želdiniai (medžiai). Jų genėjimas ir neišvengiamas šalinimas vykdomas tik gavus leidimą, išskyrus ekstremalius, neatidėliotinus atvejus numatytus Įstatyme. Įstatyme numatytais atvejais atliekama ir ekspertizė.

Leidimas išduodamas tik pagrindus genėjimo, šalinimo neišvengiamumą, todėl kiekvieno želdinio (medžio) šalinimas yra pagrįstas. Galimybės šalinti visus želdinius be tikslaus pagrindimo nėra.

Želdiniai ir kelių priežiūra bei plėtra

Saugotinų želdinių šalinimas vykdomas tik neišvengiamais atvejais ir su leidimu.

Kelių plėtros atvejais ne tik šalinami, bet ir įveisiami teisiškai privalomi želdiniai pagal gamtinio karkaso nuostatus3:

9. Europinės, nacionalinės, regioninės reikšmės gamtinio karkaso teritorijose esančių valstybinės ir vietinės reikšmės kelių tiesimo ir rekonstravimo projektuose turi būti numatytas ne miško žemėje esančių kelių ruožų apželdinimas medžių ir/ar krūmų juostomis.

Rekonstruojant gamtinio karkaso teritorijose esančius ar jį kertančius kelius, eismo saugumui užtikrinti galima šalinti medžius tik tuo atveju, jei numatomas naujų želdinių įveisimas, derinant ekologinius ir eismo saugumo reikalavimus.

Taikoma geroji praktika

Būtinoji kelių plėtra įgyvendinama taikant Aplinkos ministerijos gaires kraštovaizdžio formavimui.

Ekonominiai aspektai

Atkuriamoji vertė neišvengiamo medžių šalinimo atvejais padidintų kelių naudojimo ir priežiūros bei būtinosios plėtros įgyvendinimo sąnaudas.

 

Pritarti iš dalies

Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 ir 12 punktus išdėstyti taip:

11) auga teritorijoje, kuri naudojama valstybinės reikšmės keliams kelio juostoje eksploatuoti;

12) auga valstybinės ar vietinės reikšmės kelio juostoje ir dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio;

Nepritarta tai pasiūlymo daliai, kurioje kelio juostos sąvoka vartojama tik su vietinės reikšmės kelių reglamentavimo nuostata.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija
2023-11-14

 

 

 

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2023 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-2023-4470 „Dėl želdinių kirtimo be leidimo nuostatų pakeitimo“ pateiktą prašymą, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3100 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo, be kita ko, siūloma pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, kuri numato galimybę saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys.

Energetikos ministerija įvertinusi, kad Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas gali turėti didžiausią įtaką elektros tinklus eksploatuojančių bendrovių LITGRID AB ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ veiklai ir nepertraukiamo elektros tiekimo užtikrinimui, paprašė minėtų bendrovių įvertinti Įstatymo projektą ir pateikti poziciją (bendrovių raštai pridedami).

Informuojame, kad Energetikos ministerija, palaikydama ir elektros tinklus eksploatuojančių bendrovių pateiktą nuomonę, nepritaria Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomam pakeitimui, kuriuo numatoma panaikinti teisę inžinerinius tinklus eksploatuojantiems asmenims (ar jų įgaliotiems tretiesiems asmenims) energetikos objektų apsaugos zonose augančius saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be leidimo ar sprendimo.

Pažymėtina, kad priėmus tokį siūlymą, būtų grįžtama į iki 2021 metų galiojusį reguliavimą, kuris buvo pakeistas bendromis Energetikos ministerijos, Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos, Valstybinės miškų tarnybos pastangomis ir diskusijomis. 2021 metais priimtais pakeitimais buvo sudarytos realios sąlygos gerinti elektros tiekimo patikimumą vartotojams ir tinkamai prižiūrėti elektros tinklų apsaugos zonas jose šalinant pavojingus medžius, kurie virsdami ar lūždami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kas ypač aktualu audrų metu kai šimtai tūkstančių vartotojų lieka be elektros energijos, o praktiškai 100 proc. nutrūkimų įvyksta dėl medžių, esančių oro linijų apsaugos zonose arba už jų ribų, griuvimo arba lūžimo. 2021 metais priimtais pakeitimais pareiga šalinti pavojingus medžius elektros tinklų apsaugos zonose ir (ar) prašyti tam leidimo nuo miško savininkų, kurie nėra atsakingi už elektros tiekimą vartotojams, buvo perduota elektros perdavimo ir skirstymo operatoriams, kuriems įstatymu yra nustatytos pareigos užtikrinti žmonių, elektros energijos vartotojų ir elektros tinklų saugumą, nepertraukiamą energijos tiekimą.

Pritarti

Siūloma suderinus su Energetikos ministerija patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus, išskyrus augančius elektros tinklų proskynose, ir medžius ir (ar) krūmus, augančius vidutinės ir aukštos įtampos elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų ir kurie kelia pavojų elektros tinklams ir (ar)  kurių aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais. Kai elektros tinklus eksploatuojantis asmuo nustato, kad medžiai ir (ar) krūmai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos jau buvo pripažinti saugotinais, augantys elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų kelia pavojų elektros tinklams ir (ar)  kurių aukštis yra didesnis už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų ir kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, o savivaldybės vykdomoji institucija atsisako išduoti sutikimą šiuos saugotinus medžius ir (ar) krūmus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti, savivaldybės vykdomoji institucija atsako už reikalingų veiksmų ir priemonių esamam pavojui pašalinti vykdymą ir atlygina su tuo susijusius nuostolius. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras. Savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo raštu informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus, elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojančius asmenis, kai želdiniai patenka į šių inžinerinių tinklų apsaugos zoną. Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“

2.

Radviliškio rajono savivaldybės administracija,

2023-11-16

 

 

 

<...> Manome, kad Želdynų įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje, leidimo galiojimą neterminuotai reikėtų pakeisti į terminuotą 1-3 metams su galimybę pratęsti 1 metus. Gyventojai išsiėmę leidimą jaunam sveikam medžiui (20-30 cm skersmens ir daugiau) ir susimokėję atkuriamąją vertę, jį gali kirsti ir po 10 ar daugiau metų, nors medžio vertė jau būtų kita. Visiems likusiems pateiktiems pakeitimams – pritariame.

Nepritarti

1. Pasiūlymas, nesusijęs su įstatymo projekto siūlomais pakeitimais

2. Pasiūlymas nelogiškas: jei savivaldybė, atsižvelgdama į vykdomą želdynų tvarkymo ir išsaugojimo politiką, priima sprendimą, kad galima želdinį pašalinti, ir želdinio praradimą įvertina apskaičiuodama atkuriamąją kompensaciją, kuri turėtų būti skiriama kitų želdinių įveisimui, negali įgyti teisę pakartotinai gauti kompensaciją už tą patį želdinį, jei leistas pašalinti želdinys dar nepašalintas.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20, Nutarimas Nr. 989

4

(13)

7

N

(11)

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-1131 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1141 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3100 (toliau – projektas Nr.XIVP-3100), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto Nr. XIVP-3100 1 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nustatant įgaliojimus savivaldybių administracijų direktoriams suteiksiančius subjektus, ir po žodžio „institucijos“ įrašyti žodžius „ar jų įgalioti“.

Pritarti

Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 1.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20, Nutarimas Nr. 989

2

(7)

 

(2)

 

 

Želdynų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad priklausomųjų želdynų įrengimas ar pertvarkymas numatomas statinių ir įrenginių projektuose, todėl, siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 2 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektais“ įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektais“, 3 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „statinių projektus“ įrašyti formuluotę „statinių ir (ar) įrenginių projektus“.

Pritarti

Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 2.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20, Nutarimas Nr. 989

N

(12)

 

(3)

 

 

Siekiant suderinti galiojančios redakcijos Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą ir projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsnio 7 dalimi siūlomą nustatyti išimtį dėl leidimo ar sprendimo elektros tinklų apsaugos zonose augantiems želdiniams su Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise savivaldybių atstovaujamajai institucijai paskelbti želdinius saugotinais, taip pat atsižvelgiant į potencialų elektros tinklų apsaugos zonose augančių medžių pavojų elektros tinklams, siūlytina nustatyti išimtį, kurioje elektros tinklų apsaugos zonos dalyje želdiniai nebūtų skelbiami saugotinais. Šiuo tikslu siūlytina projektą Nr. XIVP-3100 papildyti nauju straipsniu, kuriuo būtų keičiama Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, ją išdėstant taip:

„3. Dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus, išskyrus augančius elektros tinklų proskynose, ir medžius ir (ar) krūmus, augančius elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų ir kurie kelia pavojų elektros tinklams, savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais. Kai elektros tinklus eksploatuojantis asmuo nustato, kad medžiai ir (ar) krūmai, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos jau buvo pripažinti saugotinais, augantys elektros tinklų apsaugos zonoje už elektros tinklų proskynos ribų kelia pavojų elektros tinklams, o savivaldybės vykdomoji institucija atsisako išduoti sutikimą šiuos saugotinus medžius ir (ar) krūmus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti, savivaldybės vykdomoji institucija atsako už reikalingų veiksmų ir priemonių esamam pavojui pašalinti vykdymą ir atlygina su tuo susijusius nuostolius. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras. Savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo raštu informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus, elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojančius asmenis, kai želdiniai patenka į šių inžinerinių tinklų apsaugos zoną. Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“

Pritarti

Atsižvelgiant į tai, kad projektas pildomas nauju straipsniu, pakeisti straipsnių numeraciją ir papildyti įstatymo pavadinimą.

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20, Nutarimas Nr. 989

4

(13)

 

(3)

 

(16)

 

Siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 3 dalies 16 punkte po žodžio „pašalinami“ įrašyti žodžius „iš augimo vietos“.

Pritarti

Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 4.

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20, Nutarimas Nr. 989

(13)

(7)

(3)

 

Siekiant įstatymo nuostatų suderinamumo, siūlytina projektą Nr. XIVP-3100 papildyti, numatant Želdynų įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 3 punkte, kaip yra keičiamoje 6 dalyje, po žodžio „valdytojo“ įrašyti žodžius „ar naudotojo“.

Pritarti

Pasiūlymas susijęs su Teisės departamento pastaba Nr. 5.

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20, Nutarimas Nr. 989

4

(13)

7

N

(11)

 

 

Pažymėtina, kad pagal Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ (toliau – Kriterijai), 2.3.3 papunkčio nuostatas, energetikos objektų apsaugos zonose medžiai ir krūmai nepriskiriami saugotiniems želdiniams, atitinkamai leidimas juos šalinti nereikalingas. Tačiau Želdynų įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė savivaldybių atstovaujamajai institucijai paskelbti želdinius saugotinais vadovaujantis kriterijais, tvirtinamais aplinkos ministro įsakymu, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai skelbiami saugotinais želdiniais. Projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti Želdynų įstatymo 13 straipsnį nauja 10 dalimi, nustatančia pareigą teikti pranešimą savivaldybei dėl šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių želdinių šalinimo ir savivaldybės pareigą informuoti pranešimą pateikusius asmenis, kai želdiniams šalinti reikalingas leidimas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsnio 1 dalyje siūloma pripažinti netekusiu galios Želdynų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punktą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsniu keičiamo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyti pareigą raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją (taip pat želdinių savininką ar valdytoją, kaip nustatyta galiojančios Želdynų įstatymo redakcijos 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte), nurodant medžio vietą (adresą ar koordinates), tačiau netaikyti žemės sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams taikomos pranešimų savivaldybės vykdomajai institucijai teikimo ir nagrinėjimo tvarkos nuostatų. Tuo tikslu siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 4 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 13 straipsnio 10 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „asmuo“ įrašyti žodžius „žemės sklypo savininkas, valdytojas, naudotojas“ ir papildyti šią dalį nuostata dėl pareigos elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantiems asmenims ar jų įgaliotiems tretiesiems asmenims informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, 13 straipsnio 11 dalį (pažymėtina, kad galiojančios redakcijos Želdynų įstatymo 13 straipsnis turi 10 dalių) išdėstant taip:

„11. Medžius, kurių kamieno skersmuo 1,3 metrų aukštyje 12 ar daugiau centimetrų, augančius miestų gyvenamųjų vietovių požeminių inžinerinių tinklų apsaugos zonose ir ant pastatų dalių, kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas (išskyrus atvejus, kai jau gautas leidimas kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti medžius) gali tik pateikęs pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius savivaldybės vykdomajai institucijai likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 10  darbo dienų. Reikalavimai pranešimui ir pranešimo nagrinėjimo tvarka nustatoma savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėse. 

 Gavusi pranešimą apie ketinimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius, savivaldybės vykdomoji institucija per 5  darbo dienas patikrina, ar pranešime nurodyti medžiai nėra priskiriami saugotiniems želdiniams, ir tokiu būdu, kokiu buvo pateiktas pranešimas, informuoja pranešimą pateikusį asmenį, ar pranešime nurodytiems medžiams kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti reikia gauti leidimą arba turi būti priimtas sprendimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 

Elektros tinklus, šilumos perdavimo tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys, ketinantys kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti medžius šių objektų apsaugos zonose, privalo likus iki darbų pradžios ne mažiau kaip 5 darbo dienoms raštu informuoti apie tai žemės, kurioje auga  želdiniai, savininką, valdytoją ar naudotoją, taip pat savivaldybės vykdomąją instituciją (išskyrus dėl medžių ir (ar) krūmų, augančių elektros tinklų proskynose) ir nurodyti medžio vietą.“ 

Pritarti

 

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20, Nutarimas Nr. 989

5

(22)

6

(24)

 

(4)

2

(5)

 

 

Atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus asmens duomenų tvarkymo principus ir 6 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, siūlytina:

projekto Nr. XIVP-3100 5 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Želdynų projektų rengimo vadovų atestatus išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: želdynų projektų rengimo vadovo vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo panaikinimo datą.“;

projekto Nr. XIVP-3100 6 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip: „Nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto kvalifikacijos atestatus išduoti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija savo interneto svetainėje pateikia šiuos duomenis: nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto vardą, pavardę, atestato numerį ir jo išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo datą.“

Pritarti

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20, Nutarimas Nr. 989

 

 

 

 

Laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas, 2005 m. liepos 8 d. nutarimas, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2022 m. spalio 4 d. nutarimas), vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimais, įstatyme, kuriame nustatoma prievolė viešai skelbti asmens duomenis, turėtų būti nustatyti bent asmens duomenų viešo skelbimo tikslai, baigtiniu sąrašu nurodyti skelbtini asmens duomenys (ar jų rūšys) ir skelbimo terminas, kuris gali būti siejamas ir su tam tikromis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildyti projekto Nr. XIVP-3100 5 straipsniu keičiamą Želdynų įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ir projekto Nr. XIVP-3100 6 straipsniu keičiamą Želdynų įstatymo 24 straipsnio 5 dalį, nurodant želdynų projektų rengimo vadovo ir nepriklausomo želdynų ir želdinių eksperto asmens duomenų viešo skelbimo tikslą (visuomenės informavimą apie atestuotus asmenis) ir skelbimo laikotarpį (atestato galiojimo laikotarpį).

Pritarti

 

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-12-20, Nutarimas Nr. 989

6

(24)

3

(7)

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad informacija apie nepriklausomų želdynų ir želdinių ekspertų kvalifikacijos tobulinimą pagal Želdynų įstatymo 24 straipsnio 6 dalį disponuoja Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, siūlytina projekto Nr. XIVP-3100 6 straipsniu keičiamo Želdynų įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje žodžius „ir (ar)“ pakeisti žodžiais „arba nustato, kad nepriklausomas želdynų ir želdinių ekspertas pažeidė“.

Pritarti

 

10.

Seimo narys K. Adomaitis
2024-03-26

3

1

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos želdyno įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3100 (toliau – Projektas) numatyta, kad priklausomųjų želdynų norma žemės sklype atsižvelgiant į tam tikras sąlygas gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu, su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais.

Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingose valstybėse žaliųjų stogų įrengimas skatinamas tose miestų vietose, kur ekosisteminės funkcijos yra sutrikusios, trūksta želdynų, siekiant juos kompensuoti kitais būdais. Priešingai nei kitose valstybėse, Lietuvoje Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme numatytos priemonės leidžia sumažinti įprastus pilnaverčius želdynus pakeičiant juos želdynais ant pastatų sienų ir (ar) stogų, kurie kur kas silpniau gali prisidėti prie ekosisteminių funkcijų stiprinimo.

Kitose šalyse naudojamų skatinamųjų priemonių apžvalga parodo, kad žaliųjų stogų įrengimas yra skatinamas leidžiant intensyviau užstatyti (t.y. leisti pristatyti papildomus aukštus, bet ne didinti užstatomo ploto vietoje želdynų), suteikiant nekilnojamo turto lengvatas, subsidijuojant pačių žaliųjų stogų įrengimą, ar tiesiog nustatant privalomus reikalavimus.

Lietuvoje taip pat kol kas nėra įtvirtintas „žaliojo indekso” skaičiavimas, kuris leistų sistemiškai parinkti ekosisteminių funkcijų užtikrinimo sprendimus, aiškiau nustatytų teritorijas, kuriose alternatyvūs žalieji sprendimai (kaip žalieji stogai) yra reikalingi, o kur – ne.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje nėra nustatyta, kaip žalieji stogai turi būti įrengti, kokie želdynai juose prideda vertės, kurie - ne. Be to, nėra nustatyta teisinė atsakomybė už žaliųjų stogų panaikinimą jau po statybų pridavimo, nėra nustatyti reikalavimai jų priežiūrai.

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlytina leisti kompensuoti želdynų trūkumą tik itin užstatytose teritorijose (remiantis teritorijų planavimo normų apibrėžimais[1], leidžiama būtų centrų zonose, miesto rajonų centrų zonose, pramonės ir kt. zonose), tačiau neleisti kompensuoti priklausomųjų želdynų gyvenamosios paskirties funkcinėse zonose.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Priklausomųjų želdynų minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti (toliau – priklausomųjų želdynų norma), jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, tvirtina aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytą teritorijų funkcinį zonavimą. Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu (išskyrus gyvenamosios paskirties funkcinėse zonose), su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais – didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statinio projektus.““

Nepritarti

Siūlomai pakeitimai urbanistiniai ir neatitinka teritorijų planavimo formuluočių.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Ekonomikos komitetas
2024-03-13

 

 

 

 

Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:      .

7.1. Sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3100(2) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai: negauta.

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Justinas Urbanavičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Aistė Gedvilienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biuro vedėja Birutė Pūtienė


[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/f2b240507a7411e38df3da592f4236cc/asr