LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 8, 11 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-4702

 

2020-05-13 Nr. 108-P-16

2020-05-15 Nr. 108-P-17

2020-05-20  Nr. 108-P-18

Vilnius

 

 

1. 2020-05-13 Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Bronislovas Matelis, Andrius Kupčinskas, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Rūta Miliūtė,  Remigijus Žemaitaitis.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.  

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Rytis Kevalaitis, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės patarėjas Mindaugas Stonkus, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos narys Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas, Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

 

2020-05-15 Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Rūta Miliūtė, Remigijus Žemaitaitis.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. 

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Rytis Kevalaitis, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės patarėjas Mindaugas Stonkus, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkė Inga Žilienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos narys Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas, Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

 

2020-05-20 Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Bronislovas Matelis, Andrius Kupčinskas, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Rūta Miliūtė, Remigijus Žemaitaitis.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė. 

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos energetikos viceministras Rytis Kevalaitis, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės patarėjas Mindaugas Stonkus, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos narys Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas, Lietuvos Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-04-07

2

1

 

1. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnį 6 dalimi: „6. Naujų įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu. Nauji karšto vandens skaitikliai, šilumos skaitikliai ir dalikliai, kurių rodmenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, įrengiami visame pastate, jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga.“ Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 11 straipsnį 5 dalyje nustatyta, kad „Už šio straipsnio 4 dalyje numatytų šilumos skaitiklių arba daliklių įrengimą ir eksploatavimą vartotojams, kuriems įrengti šilumos skaitikliai arba dalikliai, yra nustatomas atskiras mokestis.” Svarstytina, ar nurodytas mokestis neturėtų būti taikomas ir 11 straipsnį 6 dalyje nurodytiems naujiems šilumos skaitikliams ir dalikliams.

 

Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas turėtų būti laikomi „naujais“ prietaisais. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

Papildomas mokestis nereikalingas, nes nustatoma papildoma funkcija tam pačiam apskaitos prietaisui ir galios tie patys mokesčiai.

Komiteto pasiūlymas.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:

„6. Po šio įstatymo įsigaliojimo naujai įrengtų įvadinių atsiskaitomųjų šilumos nurodytų apskaitos prietaisų ir šio straipsnio 4 dalyje nurodytų apskaitos prietaisų rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu. Nauji karšto vandens skaitikliai, šilumos skaitikliai ir dalikliai, kurių rodmenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, įrengiami visame pastate, jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga.“

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-04-07

3

1

 

2. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 15 straipsnį 5 dalimi: „5. Naujų geriamojo vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu.“ Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, nurodytos projekto nuostatos neturėtų būti dėstomos vertinamo straipsnio 11 ar 21 dalyje.

 

Be to, iš projekto nuostatų neaišku, kas turėtų būti laikomi „naujais“ prietaisais. Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

Komiteto pasiūlymas.

Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„Papildyti 15 straipsnį 21 dalimi:

„21. Po šio įstatymo įsigaliojimo naujų geriamojo vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu.“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

2020-05-08

 

 

 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – LŠTA), atsižvelgdama į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2020-04-30 d. paklausimą, teikia nuomonę dėl Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP- 4702 (toliau – Įstatymo projektas) numatomų pakeitimų, bei kokią įtaką siūlomos nuostatos turės šilumos ir karšto vandens vartotojams.

LŠTA teigiamai vertina Įstatymo projekte numatomas pataisas, kad visų skaitiklių (įskaitant įvadinius atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, geriamojo vandens prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, karšto vandens apskaitos prietaisai butuose ir neatsiskaitomieji šilumos skaitikliai arba dalikliai), būtinų tiksliam rodmenų surinkimui ir teisingam sąskaitų išrašymui, rodmenys būtų nuskaitomi nuotoliniu būdu.

Lietuvoje, skirtingai nei daugumoje kitų ES šalių, atsiskaitymui už šiluminę energiją taikoma vienanarės šilumos ir karšto vandens kainos, kurios nustatomos skirtingos kiekvienam mėnesiui ir dėl to, kad koreguojama eilė faktorių, kasmėnesinės kainos gali reikšmingai skirtis. Todėl tikslus šiluminės energijos suvartojimo nuskaitymas vienu metu mėnesio pabaigoje yra ypatingai svarbus tiek šilumos vartotojams, tiek ir tiekėjams.

Pagrindinės praktikoje egzistuojančios problemos:

1. Tiksliam suvartotos energijos kiekiui nustatyti būtina atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų duomenis nuskaityti paskutinės mėnesio dienos vidurnaktį, ko padaryti fiziškai neįmanoma nesant nuotolinei vienalaikio nuskaitymo funkcijai. Iš viso Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 21 tūkst. įvadinių šilumos skaitiklių, iš kurių tik 11 tūkst. rodmenis nuskaito nuotoliniu būdu.

2. Ivadinis šalto geriamojo vandens apskaitos prietaisas prieš karšto vandens ruošimo įrenginį (šilumokaitį) priklauso geriamojo vandens tiekėjui. Pagal šio skaitiklio rodmenis nustatomas šilumos kiekis, kuris buvo suvartotas pastate karštam vandeniui ruošti. Geriamojo vandens tiekėjas skaitiklių rodmenis nuskaito be nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemos, nebūtinai paskutinę mėnesio dieną. Tai sudaro dideles paklaidas duomenų tikslumui per ataskaitinį laikotarpį.

3. Daugiabučių namų gyventojai patys deklaruoja savo bute suvartoto karšto vandens rodmenis. Tai jie daro jiems bet kurią priimtiną mėnesio dieną (ne mėnesio paskutinę dieną), rodmenis suapvalina arba deklaruoja ne faktinį suvartojimą, o už kelis praeitus mėnesius, deklaruoja į priekį pagal ankstesnių mėnesių istoriniais duomenimis paremtą (nuspėjamą) karšto vandens galimai suvartotą kiekį. Tai sudaro dideles paklaidas duomenų tikslumui per ataskaitinį laikotarpį. Šiuo metu iš beveik 700 tūkst. karšto vandens skaitiklių tik apie 34 proc. turi nuotolinio nuskaitymo funkciją.

4. Savarankiškas gyventojų karšto vandens skaitiklių rodmenų deklaravimas bet kurią pasirinktą mėnesio dieną lemia, kad gyventojai karšto vandens tiekėjui pateikia duomenis ne už ataskaitinį laikotarpį (konkretų praėjusį mėnesį), o už dalį prieš tai iki ataskaitinio laikotarpio buvusio mėnesio, kuomet karšto vandens kaina buvo kita (didesnė arba mažesnė). Dėl to už dalį suvartoto karšto vandens mokama kitokiu tarifu, nei jis faktiškai tuo laikotarpiu kainavo.

5. Be nuotolinio karšto vandens rodmenų nuskaitymo susidaro dideli šilumos kiekiai su nepaskirstytu karštu vandeniu, nes tiksliai dėl jau minėtų priežasčių nėra galimybės išmatuoti karšto vandens suvartojimo per ataskaitinį laikotarpį.

Šilumos tiekimo įmonės kasmet patiria apie 3 proc. komercinių nuostolių tiekiant karštą vandenį. Susidarę finansiniai nuostoliai blogina bendrovių rentabilumą, prastėja skolinimosi sąlygos, mažėja ir brangsta investicijos. Šilumos tiekėjas nekontroliuodamas karšto vandens tiekimo sistemų pastatuose, dažniausiai negali šių nuostolių visiškai pašalinti

Šiuo metu pagal galiojančią kainodarą įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo priežiūros ir patikros sąnaudos yra įskaičiuojamos į šilumos kainą (Šilumos ūkio įstatymo 32 str.). Preliminariai vertinant šilumos kainai didėlės įtakos įvadinės apskaitos pervedimas į nuotolinę neturės, kadangi Lietuvoje apie 50 proc. įvadinių apskaitos skaitiklių daugiabučiuose jau dabar turi nuotolinę nuskaitymo funkciją. Šiuolaikinis įvadinės apskaitos prietaisas rinkoje maždaug kainuoja apie 400 eur be PVM.

Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (kuris apima prietaisų įrengimą, tinkamos jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimą, patikros organizavimą) nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi VERT patvirtinta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika (Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalis) . Metodikoje numatyta, jog karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį savivaldybės taryba nustato veiklos plano vykdymo laikotarpiui. Pats veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Šiuo metu atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis mechaniniams atsiskaitomiesiems apskaitos prietaisams maždaug siekia apie 0,60 eur/vnt, kai elektroniniai su nuotolinio nuskaitymo galimybe vartotojams per mėnesį kainuoja apie 1 eur /vnt (be PVM). Buitinis karšto vandens apskaitos prietaisas su vienalaikiu duomenų nuskaitymu šiuo metu rinkoje kainuoja apie 50 eur/vnt be PVM).

Už neatsiskaitomųjų šilumos skaitiklių arba daliklių (butuose) įrengimą ir eksploatavimą vartotojams nustatomas taip pat atskiras mokestis (Šilumos ūkio įstatymo 11 straipsnio 5 p.) Šilumos skaitiklių arba daliklių aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba pagal VERT patvirtintą Neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką. Pagal šią metodiką vietos savivaldybės institucijos taip pat turi tvirtinti prietaisų įrengimo/aptarnavimo veiklos planą, kuriame nustatomi planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, terminai, plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Skaičiuojant apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, įvertinami ne tik jau įrengtų, bet ir reikiamų įrengti apskaitos prietaisų skaičius. Pažymėtina, kad kol kas ne visose savivaldybėse yra patvirtinti tokie veiklos planai ir aptarnavimo mokesčių tarifai. Siekiant realizuoti privalomą šilumos tiekėjų lėšomis naujai įrengiamų šilumos tiekėjo nuosavybėje esančių neatsiskaitomųjų šilumos skaitiklių duomenų nuskaitymą, reikia atlikti eilę pasiruošiamųjų veiklų, todėl ne visi šilumos tiekėjai gali spėti pasiruošti įgyvendinti prievolę nuo 2020 m. spalio 26 d. Šiuo metu šilumos skaitiklio su nuotoliniu nuskaitymu (bute) kaina rinkoje yra apie 200 eur/vnt, o daliklių (ant radiatorių) apie 35-40 eur/vnt be PVM.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, LŠTA nuomone modernizuojant apskaitos sistemas galutiniai mokėjimai vartotojams neturėtų ženkliai išaugti, ilgalaikėje perspektyvoje pingant technologijoms ir brangstant žmogiškųjų išteklių sąnaudoms bus sukuriamos pridėtinės vertės:

- vartotojų laiko sutaupymas (gyventojai nebegaiš laiko deklaruodami skaitiklių rodmenis)

- Turėdami nuolatinę prieigą (internetiniai portalai, mobilios aplikacijos) prie informacijos apie savo suvartojimą ir būdami užtikrinti, kad sąskaitos mokamos už tikslų ir faktiškai suvartotą vandens / šilumos kiekį, vartotojai bus motyvuoti taupyti ir ieškoti naujų šilumos ir karšto suvartojimą mažinančių priemonių.

- Tikslesnė apskaita sumažins vartotojų piktnaudžiavimo galimybes, kas mažins praradimus pastato viduje (komercinius nuostolius).

- Mažės šilumos tiekėjo išlaidos (nebeliks darbo sąnaudų įvadinės apskaitos rodmenų nurašymui kas mėnesį)

- Nuotolinė apskaita padės šilumos tiekėjams gauti reikalingus duomenis laiku, būti tikriems dėl jų tikslumo, kas sukurs daugiau duomenų analizės galimybių, todėl informacija labiau bus naudojama efektyvesnių ir analize pagrįstų sprendimų priėmimui

- Didesnė ekonominė nauda būtų pasiekti atliekant ne atskirą šalto vandens, šilumos ir karšto vandens apskaitos modernizavimą , o įgyvendinant jungtinį apskaitos modernizavimą, įsigyjant tą pačią IT sistemą, duomenų perdavimo įrangą (koncentratorius, antenas). Daugelyje miestų šilumos tiekėjai jau dabar svarsto tokia galimybę kooperuotis kartu su geriamojo vandens tiekimo įmonėmis, kas leistų sumažinti bendruosius kaštus: sutaupomos lėšos tai pačiai nuotolinio nuskaitymo IT sistemos įrangos įsigijimui ir palaikymui. Tiekėjams pasirinkus tą patį subrangovą papildomai galimi ir karšto bei šalto vandens skaitiklių diegimo sutaupymai.

- Mažesnę mokėjimų naštą vartotojai patirtų, jeigu būtų sudarytos galimybės nuotolinę apskaitą diegti su valstybės pagalba, skiriant paramą šilumos tiekėjams įrangos įsigijimui ir montavimui.

Papildomai atkreipiame dėmesį, jog geriamojo vandens (prieš karšto vandens šilumokaitį) skaitiklį įrengia geriamojo vandens tiekėjas, todėl šio Įstatymo projekto 15 str. 5 dalies nuostatos dėl geriamojo vandens skaitiklio prieš karšto vandens ruošimo įrenginius duomenų nuskaitymo galimybės (būtinumas) turi būti taip pat numatytas ir Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme.

Atsižvelgti

Šilumos ūkio įstatymo pakeitime nustatomas papildomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai.
Šių apskaitos prietaisų įrengimo tvarka nesikeičia ir lieka šiuo metu galiojanti.

2.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija,

2020-05-12

2

 

 

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (toliau – LŠTA) prašo atsižvelgti į teikiamas pastabas dėl Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP- 4702 (toliau – Įstatymo projektas):

1) Pagal dabartinį reglamentavimą šilumos tiekėjas šiuo metu turi prievolę įrengti šilumos skaitiklius, jeigu prie šilumos perdavimo tinklo prijungiamas naujas statomas pastatas, arba modernizuojamas esamas pastatas bei yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja (Šilumos ūkio įstatymo 11 str. 4 dalis). Iš Įstatymo projekto nuostatų neaišku, kas turėtų būti laikoma „nauju“ prietaisu: ar įrengiant naujus skaitiklius naujuose bei modernizuojamuose pastatuose, ar ir esamuose pastatuose keičiant sugedusį ar susidėvėjusį apskaitos prietaisą į naują? Šiuo metu pastatuose įrengtų apskaitos prietaisų metrologinė patikra yra atlikta skirtingais metais ir dalis apskaitos prietaisų (pvz. buitiniai karšto vandens skaitikliai) būtų keičiami nepasibaigus metrologiniai patikrai. Todėl neaišku, ar šiuo atveju atsiranda prievolė vienu metu keisti visame pastate esančius apskaitos prietaisus į naujus su nuotoliniu nuskaitymu? Dėl tokių iš anksto nesuplanuotų sąnaudų šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai patirtų papildomų finansinių nuostolių. LŠTA nuomone visuose esamuose pastatuose prievolė įrengti skaitiklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu turi būti įgyvendinama pagal suderintus su savivaldybių institucija, iš anksto patvirtintus nuotolinės duomenų nuskaitymo sistemų įrengimo ilgalaikius veiklos planus, užtikrinant investicijų ir eksploatavimo sąnaudų padengimą. Būtinas ilgesnis pasiruošimo laikotarpis investicijų derinimui, lėšų suplanavimui bei viešųjų pirkimų organizavimui.

2) Neaiški sąvoka „techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga“. Kyla klausimų, ar sąlyga „techniškai įmanoma“ taikytina tik šilumos apskaitos prietaisams? Jeigu įmanoma įrengti mechaninius karšto vandens apskaitos prietaisus, tai neturėtų kilti techninių nesklandumų įrengti ir skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija, tačiau pastarieji yra brangesni, todėl neaišku, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti pagrįstas ekonominis naudingumas? ES 2018/2002 direktyvoje numatyta, jog „kiekviena valstybė narė aiškiai nustato ir paskelbia bendruosius kriterijus, metodiką ir (arba) procedūras, kuriuos taikant

nustatoma, kas yra techniškai neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu“. Įstatymo projekte reikalingas papildomas patikslinimas dėl šios sąvokos aiškumo ir taikymo.

3) Geriamojo vandens (prieš karšto vandens šilumokaitį) skaitiklį įrengia geriamojo vandens tiekėjas , todėl šio Įstatymo projekto 15 str. 5 dalies nuostatos dėl geriamojo vandens skaitiklio prieš karšto vandens ruošimo įrenginius duomenų nuskaitymo galimybės (būtinumas) turi būti taip pat numatytas ir Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme.

4) Siūlome papildyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį išdėstant tokia redakcija:

2) Šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai įsigalioja 2020 m. spalio 25 d. Naujai statomiems ar atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams įstatymo 11 straipsnio 6 dalies reikalavimai taikomi kai prašymas suderinti projektą ir išduoti leidimą statybą leidžiantį dokumentą bus pateiktas ar daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas nuo 2020 m. spalio 25 d.

Pritarti iš dalies

Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo pakeitimo nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir nėra keičiamas esamas reglamentavimas.

Žr. Komiteto siūlomą 2 straipsnio 1 dalies formuluotę prie 1 TD pastabos.

    Vadovaujantis Energijos efektyvumo direktyvos 2012/27/ES ir naujos Energijos efektyvumo direktyvos 2018/2002/ES reikalavimais, visi apskaitos prietaisai įrengiami kompleksiškai visame pastate tik jeigu tai leidžia techninės ir inžinerinės pastato savybės ir jeigu ekonominė nauda yra didesnė nei su įdiegimu susijusios sąnaudos. Įstatymu siekiama įtvirtinti patį principą.

Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo pakeitimo nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir nėra keičiamas esamas reglamentavimas.

Žr. Komiteto siūlomą 2 straipsnio 1 dalies formuluotę prie 1 TD pastabos.

 

 

 

3.

Buitinių vartotojų sąjunga,

2020-05-13

 

 

 

DĖL ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO PROJEKTO

Energetikos ministerija paviešino LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR.

IX-1565 8, 11 ir 15 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO projektą kuriame nustatė:

2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Papildyti 11 straipsnį 6 dalimi:

„6. Naujų įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu. Nauji karšto vandens skaitikliai, šilumos skaitikliai ir dalikliai, kurių rodmenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, įrengiami visame pastate, jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga,“

O Įstatymo projekto Aiškinamajame rašte rašoma:

Šis reikalavimas taikomas tik iš centrinės šildymo sistemos tiekiamai šilumai, vėsumai ir buitiniam

karštam vandeniui.

Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis reikalavimas turėtų būti taikomas visiems daugiabučiams ir pastatams, kurie prijungti prie centrinės šildymo sistemos.

Tai reiškia suprasti, kad šis reikalavimas taikomas tiktai tada, kada karštas vanduo tiekiamas atvira šildymo

sistema (karštu vandeniu tarnauja termofikatas).

Betgi yra ir kitas centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimo būdas – kaip tai nustato Šilumos ūkio

įstatymas -13. Karšto vandens tiekimas – centralizuotai paruošto karšto vandens pristatymas ir

pardavimas karšto vandens vartotojams – t.y. karšto vandens pristatymas lauko tinklais.

Abu šie apsirūpinimo centralizuotai paruoštu karštu vandeniu būdai yra morališkai ir techniškai pasenę –

sovietinių laikų reliktai.

Centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas atvira šildymo sistema Visagine bus likviduotas š. m.

viduryje, už ES lėšas daugiabučiuose namuose įrengiant individualius šilumos punktus ir juos perduodant daugiabučių namų savininkų nuosavybėn.

Tokiu būdu šalyje iš didžiųjų šilumos tiekėjų centralizuotai paruošto karšto vandens tiekėju liks tik AB Panevėžio energija:

1.Kai karštas vanduo tiekiamas iš grupinių boilerinių:

Kupiškio rajono savivaldybėje

Pasvalio rajono savivaldybėje

Zarasų rajono savivaldybėje

2. Kai karštas vanduo tiekiamas iš atviros šildymo sistemos – nedidelei daliai Panevėžio miesto daugiabučių namų, todėl siūloma tai aiškinamajame rašte įvertinti.

 

Energetikos ministerijai turi būti žinoma, kad galiojantis Šilumos ūkio įstatymas nustato:

3 straipsnis. Konkurencija šilumos ūkyje

3. Karšto vandens ruošimas ir tiekimas grindžiami konkurencija vartotojams pasirenkant karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.

Taryba ir savivaldybių institucijos numato priemones konkurencijai karšto vandens ūkyje skatinti ir užtikrina jų įgyvendinimą.

Ši nuostata senai nebeatitinka tikrovei ir sveiko proto logikai, daro gėdą Lietuvai kaip ES valstybei, nes kur ne kur dar likęs centralizuotas karšto vandens tiekiamas yra naikintinas kaip morališkai ir techniškai pasenęs sovietinis reliktas;

O daugiabučiuose namuose, kur karštas vanduo ruošiamas tenai esančiuose šilumos punktuose tai ne centralizuotai paruošto karšto vandens tiekimas.

Todėl ši nuostata turi būti panaikinta.

 

Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektas taip pat nustatė:

3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Papildyti 15 straipsnį 5 dalimi:

„5. Naujų geriamojo vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu.“

Tačiau geriamo vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų įrengimo klausimai yra Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo kompetencija.

Todėl šią nuostatą reikia perkelti į Geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymą parengiant atitinkamą jo pakeitimą.

 

 

Vienkart rengiant Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus būtina ištaisyti akivaizdų ir nepaneigiamą prieštaravimą tarp Šilumos ūkio įstatymo 15 ir 20 straipsnių.

Nes Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis nustato, kad šilumos tiekėjai – šilumos punktų savininkai daugiabučiuose namuose nebeturi teisės, kaip jų savininkai, jų prižiūrėti (eksploatuoti) ir tuo pačiu

taikyti Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnį

Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnis

Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui

ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri

(eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais .

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje

nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai,

daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo

naudojimo objektų administratorius.

Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnis. Karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose

organizavimas

1. Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti

apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–

pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens

atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį

vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal

atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius,

rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, –pagal Tarybos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir mokesčio už karštą vandenį apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Nustatant mokesčius už karštą vandenį, su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis gali būti priskirtas ir išdalijamas apmokėti vartotojams tik tuo atveju, jeigu tiekėjai įvykdė visas savo prievoles sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį.

2. Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.

3. Savivaldybės taryba pagal Tarybos patvirtintą metodiką nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

4. Karšto vandens temperatūra, slėgis ir higienos rodikliai turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šilumos, karšto vandens tiekėjų ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykiai, kompetencija, teisės ir pareigos karšto vandens tiekimo srityje nustatomos energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse

Tokiu būdu Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnis turėjo būti taikomas tik tais atvejais, kada šilumos tiekėjai daugiabučiuose namuose galėjo ruošti karštą vandenį su savo šilumos punktais ir jį parduoti pastatų šilumos vartotojams.

Savaime suprantama, kad tai būtų ne centralizuotai karšto vandens tiekimas, o šilumos tiekėjo atliekamas karšto vandens ruošimas daugiabučiuose namuose jam priklausančiuose šilumos punktuose ir jo pardavimas.

O kada Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostata iš šilumos tiekėjų atėmė teisę daugiabučiuose namuose jų paruoštą karštą vandenį parduoti šilumos vartotojams, šis straipsnis turėjo būti vienkart panaikintas.

Tačiau tai padaryta nebuvo ir Šilumos ūkio įstatyme egzistuoja du vienas kitam prieštaraujantis straipsniai, kurių dėka egzistuoja Valstybinis reketas, vien Vilniaus gyventojams kasmet atnešantis kelių milijonų eurų žalą.

Tuo tarpu LR Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarime išaiškino:

https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta335/content

Teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę.

Be to LR Teisėkuros pagrindų įstatymas nustato:

3 straipsnis. Teisėkūros principai

1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus

teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir

veiksmingą teisės sistemą.

2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:

6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti

logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;

7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės

teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo

įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu

ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.

Tą patį iš esmės dar 2017 m. rugsėjo mėn.14 d. raštu Nr. R2-(VTGI)-2485 nurodė tuometinė Valstybinė

kainų ir energetikos kontrolės komisija (Priedas 1).

Tačiau ministerija tradiciškai šią itin aktualią problemą ignoravo, nors be to dar ir Energetikos įstatymas nustato, kad Energetikos ministerija: 1) formuoja valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą;

Tokiu būdu sumoje Energetikos ministerija ignoravo ir tiesiogiai taikomo teisės akto LR Konstitucijos nuostatas:

 Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

 Valstybė gina vartotojo interesus.

Todėl baigiant tikimės, kad Energetikos ministerija geranoriškai įvertins tai, kas aukščiau išdėstyta, ir pagaliau sutvarkys Šilumos ūkio įstatymą taip, kad jis nedarytų gėdos ES narei Lietuvos valstybei.

 

Be to Šilumos ūkio įstatyme turi būti nustatyta, kad daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų

priežiūra turi būti vykdoma vadovaujantis Energetikos ministerijos patvirtintu Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašu.

O daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) dokumentus turi tvirtinti daugiabučio namo savininkų susirinkimas ir derinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba.

Nes tik taip gali būti užtikrintas tinkamas jų paruošimas, ko dabar totališkai nėra.

Kaip ir nėra tinkamos daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis

 

 

Vienkart prašome informacijos, koks ES teisės aktas įteisina energijos ir karšto vandens apskaitos prietaisų parodymų deklaravimą, bei kuriose ES šalyse šių apskaitos prietaisų deklaravimas yra įteisintas.

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

Šio įstatymo pakeitimo nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir nėra keičiamas esamas reglamentavimas. Energijos efektyvumo direktyva 2018/2002/ES nenustato atskirų reikalavimų pastatams su išoriniu ar vidiniu kontūru ir reikalavimai taikomi tiems pastatams, kurie prijungti prie CŠT sistemos.

(Šių nuostatų aktualumas bus vertinamas rengiant sisteminį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šio įstatymo pakeitimo nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir nėra keičiamas esamas reglamentavimas.

(Šių nuostatų aktualumas bus vertinamas rengiant sisteminį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Geriamojo vandens reglamentavimas turėtų būti nustatomas LR Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme, tačiau šiuo atveju, geriamojo vandens atsiskaitomieji prietaisai bus naudojami tik geriamajam vandeniui, naudojamam kaštam vandeniui ruošti, apskaityti, todėl šis reglamentavimas ir nustatomas Šilumos ūkio įstatyme.

 

 

Šio įstatymo pakeitimo nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir nėra keičiamas esamas reglamentavimas.

(Šių nuostatų aktualumas bus vertinamas rengiant sisteminį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šio įstatymo pakeitimo nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir nėra keičiamas esamas reglamentavimas.

(Šių nuostatų aktualumas bus vertinamas rengiant sisteminį Šilumos ūkio įstatymo pakeitimą)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vadovaujantis Energijos efektyvumo direktyvos 2012/27/ES VII priedo 1.1 punkto reikalavimais, svarbu kad galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė reguliuoti savo energijos vartojimą, faktiškai suvartotu kiekiu grindžiamos sąskaitos turėtų būti išrašomos ne rečiau nei kartą per metus, o sąskaitose pateikiama informacija turėtų būti teikiama ne rečiau kaip kas ketvirtį, jei gautas prašymas arba tais atvejais, kai vartotojai pasirinko galimybę gauti elektroninę sąskaitą, kitais atvejais – dukart per metus. Šis reikalavimas gali būti netaikomas dujoms, kurios naudojamos tik maistui gaminti.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių  komitetas,

2020-05-13

 

 

 

 

Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4702 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus.

Pritarti iš dalies

Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms.

2.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2020-05-13

2

 

 

 

Argumentai:

Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, suderinti projekto 2, 3 ir 4 straipsnių nuostatas pašalinant neaiškumą, kas turėtų būti laikomi „naujais“ prietaisais. Siūloma atsisakyti projekte vartojamos „naujų“ prietaisų sąvokos ir papildyti projektą nauja įstatymo taikymo nuostata paaiškinančia, kokiems apskaitos prietaisams taikomi projekto 2 ir 3 straipsnių reikalavimai.

Pasiūlymas:

Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Naujų įĮvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu. Nauji kKaršto vandens skaitikliai, šilumos skaitikliai ir dalikliai, kurių rodmenis galima nuskaityti nuotoliniu būdu, įrengiami visame pastate, jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai naudinga.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pakeitimu nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir taikomas tik naujiems ir renovuojamiems pastatams arba keičiant apskaitos prietaisus nebeatitinkančius  nustatytų reikalavimų, pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto XIIIP-4702(2) 2 straipsnio formuluotei.

3.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2020-05-13

3

 

 

 

Žr. argumentus prie Komiteto pasiūlymo Nr. 1.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Papildyti 15 straipsnį 5 11 dalimi:

„5 11. Naujų gGeriamojo vandens atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų, įrengtų prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis turi būti galima nuskaityti nuotoliniu būdu.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pakeitimu nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir taikomas tik naujiems ir renovuojamiems pastatams arba keičiant apskaitos prietaisus nebeatitinkančius  nustatytų reikalavimų, pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio formuluotei.

4.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2020-05-13

4

 

 

 

Žr. argumentus prie Komiteto pasiūlymo Nr. 1.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1.    Šis įstatymas, išskyrus 2 ir 3 straipsnius, įsigalioja 2020 m. birželio 1 d.

2.    Šio įstatymo 2 ir 3 straipsniai įsigalioja 2020 m. spalio 25 d.

3. Šio įstatymo 2 ir 3 straipsnių reikalavimai taikomi po šio įstatymo įsigaliojimo įrengiamiems apskaitos prietaisams.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pakeitimu nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir taikomas tik naujiems ir renovuojamiems pastatams arba keičiant apskaitos prietaisus nebeatitinkančius  nustatytų reikalavimų, pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto XIIIP-4702(2) 4 straipsnio formuluotei.

5.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2020-05-13

4

4

 

 

Argumentai:

Kadangi įstatymo projekto nuostatomis siekiama taikant ekonomiškai efektyviausius sprendinius diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, siūloma papildyti įstatymo projektą nuostata užtikrinančia, kad šių priemonių diegimas nevirstų finansine našta galutiniams vartotojams.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 4 straipsnį 4 dalimi:

„4. Savivaldybių tarybos ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba užtikrina, kad būdas, kaip yra nuskaitomi atsiskaitomųjų prietaisų duomenys, neturėtų įtakos apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dydžiui.“

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo pakeitimu nustatomas reikalavimas apskaitos prietaiso funkcijai ir taikomas tik naujiems ir renovuojamiems pastatams arba keičiant apskaitos prietaisus nebeatitinkančius  nustatytų reikalavimų, pritarta Ekonomikos komiteto patobulinto įstatymo projekto XIIIP-4702(2) 4 straipsnio formuluotei.

Taip pat Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – VERT) šiuo metu vertina šilumos tiekėjų patirtas sąnaudas ir tvirtina arba netvirtina jų įtraukimą į šilumos tarifą.

 

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui  Nr. XIIIP-4702(2) ir komiteto išvadoms.

 

 

 

 

 

 

 

 

7.2. Pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Ekonomikos komitetas,

2020-05-20

4

1

 

Argumentai

Atsižvelgiant į įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo procedūrų terminus ir siekiant teisinio nuoseklumo, siūlome patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą.

Pasiūlymas

Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus 2 ir 3 straipsnius, įsigalioja 2020 m. birželio 1  15 d.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu

9. Komiteto paskirti pranešėjas: Andrius Kupčinskas

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                              Rimantas Sinkevičius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka