LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRIMINALINĖS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO
NR. XI-2234 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-03-14 Nr. XIVP-1377
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Įstatymo projekto pavadinime santrumpa ,,Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis.
2. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad keičiamas įstatymas nustato ir teisinius kriminalinės žvalgybos principus, ir kriminalinės žvalgybos principus („Šis įstatymas nustato teisinius kriminalinės žvalgybos <...> principus, kriminalinės žvalgybos principus“). Pastebėtina, kad visi keičiamame įstatyme numatomi principai yra teisinio pobūdžio, todėl siūlytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje atsisakyti perteklinio kriminalinės žvalgybos principų kartojimo.
3. Siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, kad ,,Kontrolinio patikrinimo sankcionavimo ir atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos“ perkelti prie atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių normų, kadangi ji neapibrėžia nurodyto termino ,,kontrolinis patikrinimas“, o nustato savarankišką norminio pobūdžio taisyklę.
4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio, apibrėžiančio pagrindines įstatyme vartojamas sąvokas, 8 dalyje siūloma išvardinti kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus. Pažymėtina, kad tokia nuostatos formuluotė ne apibrėžia „kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdo“ sąvoką, o pilnai atskleidžia jos turinį ir galimas kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo įgyvendinimo formas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šią nuostatą, nustatančią kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus, dėstyti atskiru straipsniu trečiajame keičiamo įstatymo skirsnyje, reglamentuojančiame kriminalinės žvalgybos tyrimo procesą.
5. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūlome konkretizuoti, ar kriminalinės žvalgybos informacinė sistema yra vieninga ir centralizuota informacinė sistema, valdoma konkrečios kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, ar, vis dėlto, tai yra kiekvieno atskiro kriminalinės žvalgybos subjekto savo reikmėms ir jam nustatytiems uždaviniams pasiekti įsteigta ir valdoma informacinė sistema. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas suponuoja, kad tokios informacinės sistemos steigimas yra kiekvieno kriminalinės žvalgybos subjekto teisė.
6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 35 punktą, terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje reikėtų atsisakyti įvedamos „Vyriausybės“ santrumpos. Ši pastaba taikytina ir kitoms analogiškoms keičiamo įstatymo nuostatoms (pvz., keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 daliai). Taip pat siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalies nuostatą, kad ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiklos mastą“ dėstyti ne prie apibrėžiamos sąvokos, o prie atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių normų. Be to, šią nuostatą reikėtų patikslinti, joje nustatant, kad Vyriausybė nustato ne kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų veiklos mastą apskritai, o jų veiklos mastą būtent kriminalinės žvalgybos srityje (šių institucijų veiklos tikslai, uždaviniai bei funkcijos įtvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka tvirtinamuose jų nuostatuose).
7. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje reikėtų patikslinti, kad kriminalinės žvalgybos subjektais laikomi būtent kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų padaliniai. Be to, siūlome aiškiai nurodyti, kad kiekvienos pagrindinės institucijos padalinių, vykdančių kriminalinę žvalgybą, sąrašą tvirtina šios institucijos vadovas (analogiško turinio pastaba dėl pagrindinių institucijų vadovų kompetencijos priimti privalomos galios aktus institucijos kompetencijai priklausančiais klausimais taikytina ir kitoms keičiamo įstatymo (pvz. 2 straipsnio 4 ir 18 dalys, 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 4 dalis, 12 straipsnio 12 dalis, 16 straipsnio 2 dalis ir kt.) nuostatoms, numatančioms, kad atitinkamus teisės aktus tvirtina kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, o ne jų vadovai.
8. Siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies nuostatą, kad ,,Slaptųjų operacijų atlikimo tvarką nustato kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos.“ perkelti prie atitinkamus teisinius santykius reguliuojančių normų, kadangi ji neapibrėžia nurodyto termino ,,slaptoji operacija“, o nustato savarankišką norminio pobūdžio taisyklę.
9. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje reikėtų patikslinti kokio pobūdžio (dėl kokių subjektų veiklos) skundus nagrinėja šioje dalyje nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardos teismų pirmininkų įgalioti teisėjai.
10. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje akcentuojama, kad teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo tikslas yra nusikalstamas veikas organizuojančių ir jas vykdančių asmenų išaiškinimas ir patraukimas atsakomybėn. Pažymėtina, kad teisėsaugos institucijos užduotis neatsiejamai susijusi su nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių nusikalstamos veiklos tyrimu. Šiose dviejose bendrininkavimo formose gali dalyvauti ne tik keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodytos bendrininkų rūšys – organizatoriai ir vykdytojai – bet ir kurstytojai bei padėjėjai. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnyje įtvirtinta, jog kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, o padėjėjas – asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus ir t. t. Būtų nelogiška, jeigu tiriant nusikalstamų susivienijimų ir organizuotų grupių veiklą būtų stengiamasi išaiškinti tik dalį galimų bendrininkų – organizatorius ir vykdytojus. Dėl to siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje po žodžio „asmenis” dėti kablelį ir įrašyti žodžius „taip pat asmenis, padedančius daryti nusikalstamas veikas ir kurstančius jas daryti”. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies.
11. Neaiškus keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje vartojamos sąvokos „šeimos nariai“ turinys. Pastebėtina, kad Lietuvos teisės aktuose nėra pateikiama vieningo ir visuotinai taikytino šeimos narių apibrėžimo; skirtingi įstatymai, priklausomai nuo jų reguliavimo dalyko, pateikia skirtingą sąvokos „šeimos nariai“ apibrėžimą (pvz., Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) esantis šeimos narių apibrėžimas skiriasi nuo to, kuris įtvirtintas BK). Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba keičiamame įstatyme apibrėžti, kas būtų laikoma „šeimos nariais“, arba pateikti nuorodą į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka jau apibrėžta.
12. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodoma, kad vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, paieška. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „ikiteisminis tyrimas” žymi baudžiamojo proceso stadiją, o sąvoka „teismas” – subjektą, kuris nagrinėja baudžiamąsias bylas. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nustatyti, jog kriminalinės žvalgybos uždavinys yra asmenų, kurie slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, paieška. Toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas su BPK 164 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog ikiteisminio tyrimo subjektai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.
13. Derinant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punktą su BPK XXIX skyriuje nustatytu teisiniu reguliavimu, siūlytina keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkto formuluotę „asmenų, kuriems pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones” pakeisti formuluote „asmenų, kuriems pradėtas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas”. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto.
14. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje žodį „taikant” siūlytina rašyti po žodžių „jo atžvilgiu”.
15. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka turi teisę steigti kriminalinei žvalgybai palankias sąlygas sudarančius juridinius asmenis ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, ar turima omenyje, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę steigti „pilnaverčius“ juridinius asmenis, kurie veiklą vykdo vadovaudamiesi bendrosiomis atitinkamų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiomis normomis, ar vis dėlto, būtų steigiami taip vadinami „fiktyvūs“ arba „priedangos“ juridiniai asmenys, kuriems, natūralu, nebūtų taikomos juridinių asmenų veiklą reglamentuojančios normos. Pažymėtina, kad Biudžetinių įstaigų įstatyme įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį biudžetinės įstaigos, o tuo labiau jų padaliniai, negali būti kitų juridinių asmenų dalyviais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar nereikėtų plačiau atskleisti šiame punkte įtvirtintos nuostatos turinį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šio punkto formuluotė tikslintina ir tuo požiūriu, kad ūkinę veiklą vykdytų, turbūt įsteigtas juridinis asmuo, o ne pats kriminalinės žvalgybos subjektas.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktui, kuriame nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos subjektai turi teisę gaminti ir naudoti kriminalinei žvalgybai asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Tai yra, svarstytina, ar nereikėtų aiškiai nurodyti, kad kriminalinės žvalgybos subjektai žvalgybos tikslams turi teisę gaminti būtent „fiktyvius“ asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
16. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sutarus tik su juridiniais asmenimis, kriminalinės žvalgybos subjektai gali naudoti valstybinius transporto priemonių registravimo numerių ženklus. Tai yra, nėra aišku, kodėl šie subjektai negalėtų naudoti ir fizinių asmenų valdomų transporto priemonių valstybinio registravimo numerių ženklų (fiziniams asmenimis sutikus dėl to). Be to, šiame punkte prieš žodžius „transporto priemonių“ įrašytini žodžiai „šio juridinio asmens valdomų“.
17. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 8 punkte vietoj žodžių „šio tyrimo“ įrašytini žodžiai „tyrimo poligrafu“, o šios dalies 9 punkte brauktinas žodis „pagrindinių“.
18. Atsižvelgiant į tai, jog pilnas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pavadinimas jau yra nurodytas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, toliau rašant jo pavadinimą žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartoti nereikia (keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir 13 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
19. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų arba keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte expressis verbis numatytą apysunkį nusikaltimą, taip pat kai turima informacijos apie šiuos nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, o keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje – kad jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Mūsų nuomone, keičiamame įstatyme, lygiai kaip ir galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, iš esmės nėra taisyklių, kurios padėtų atriboti situacijas, kuomet turi būti pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas, o kada – ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad Lietuvos baudžiamajame procese ikiteisminis tyrimas iš esmės turi būti pradedamas esant minimalaus tikėtinumo ir minimaliam kiekiui nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių[1]. Antai BPK 2 straipsnyje įtvirtinta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos ne remdamiesi kokiais nors selektyviais kriterijais, o būtent kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tai suponuoja, kad turint informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų arba keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte expressis verbis numatytą apysunkį nusikaltimą, taip pat kai turima informacijos apie šiuos nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, visais atvejais turėtų būti pradedamas ne kriminalinės žvalgybos, bet ikiteisminis tyrimas. Dėl to siūlytina keičiamą įstatymą pildyti nuostatomis, kurios padėtų aiškiau atskirti šias dvi tyrimo formas.
20. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad motyvuotu prokurorų teikimu nutartį dėl prašomų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo priima apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konspiracijos tikslais, suderinus su Lietuvos apeliacinio teismo pirmininku ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme. Tokia nuostatos formuluotė suponuoja, kad 9 straipsnio 1 dalyje yra numanomai įtvirtinta tam tikra teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią prokuroras teikimą dėl veiksmų sankcionavimo turi pateikti kažkuriam konkrečiam apygardos teismui. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei teisės normų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nereikėtų aiškiai įvardyti bei atskleisti šio teritorinio teismingumo principo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turėtų būti tikslinamos ir analogiškos keičiamo įstatymo 10-15 straipsnių nuostatos.
21. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui nepatvirtinus prokuroro nutarimo, tokia motyvuota nutartis gali būti skundžiama, o skundo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą. Tačiau nepaisant šios nuostatos, minėtoje dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, nustatanti, kad apygardos teismui nepatvirtinus nutarimo teisėtumo, gauta informacija nedelsiant sunaikinama. Kitaip sakant, nepaisant to, ar apygardos teismo motyvuota nutartis, kuria buvo nepatvirtintas prokuroro nutarimo teisėtumas, buvo apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, kriminalinės žvalgybos veiksmais gauta informacija vis tiek turi būti nedelsiant sunaikinama. Manytume, kad atsižvelgiant į proporcingumo ir racionalumo principus, prokuroro nutarimo pagrindu surinktos informacijos sunaikinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas tik gavus galutinį Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turėtų būti tikslinamos ir analogiškos keičiamo įstatymo 10-15 straipsnių nuostatos.
22. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti aptartas atvejis, kada spręsdamas prokuroro nutarimo teisėtumo klausimą, apygardos teismas nutartų, kad pats kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas yra būtinas ir pagrįstas, tačiau jų atlikimas negalėjo būti laikomas neatidėliotinu, t.y. jų atlikimui nuo pat pradžios buvo reikalinga teismo sankcija ir jie negalėjo būti pradėti prokuroro nutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas suponuoja, kad tokiu atveju turėtų būti priimama motyvuota nutartis nepatvirtinti prokuroro nutarimo teisėtumo ir prokuroras su teikimu į apygardos teismą turėtų kreiptis bendrąja tvarka. Siekiant išvengti tokios situacijos siūlytina aiškiai reglamentuoti galimą atvejį, kada sankcionuojant prokuroro nutarime numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus turėtų būti išspręstas iki teismo motyvuotos nutarties priėmimo surinktos informacijos panaudojimo teisėtumo klausimas. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, turėtų būti tikslinamos ir analogiškos keičiamo įstatymo 10-15 straipsnių nuostatos.
23. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 3 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnio 3 dalyje, 14 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje žodis „priemonių” keistinas žodžiu „veiksmų”.
24. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 3 dalis, 14 straipsnio 3 dalis ir 15 straipsnio 3 dalis turėtų būti patikslintos, nes teisės aktuose sąvoka „neigiama nutartis“ nėra vartojama. Manytina, jog nurodytose keičiamo įstatymo vietose rašant šios nutarties pavadinimą reikėtų akcentuoti tai, jog nutartimi atsisakoma sankcionuoti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus.
25. Tikslintinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kadangi pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, motyvuotus teikimus teismui teiks ne pareigūnai, bet prokurorai pagal kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų vadovų pavaduotojų pateiktus duomenis, todėl teikime turėtų būti nurodomi teikimą pateikusio prokuroro duomenys. Pritarus šiai pastabai atitinkamai turi būti patikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 13 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 14 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 15 straipsnio 4 dalies 1 punktas.
26. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis taškas.
27. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis dėstoma taip, tarsi informacijos gavimo veiksmus, minimus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, sankcionuotų prokuroras („Sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras <…>”). Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus sankcionuoja ne prokuroras, o apygardų teismų pirmininkų įgalioti teisėjai. Dėl to keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalis turėtų būti tikslinama, vietoj žodžių „teikimo sankcionavimo“ įrašant žodžius „teikimo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus“, o vietoj žodžių „Sprendimą atsisakyti sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras“ – žodžiai „sprendimą atsisakyti kreiptis į teismą su teikimu sankcionuoti nurodytus veiksmus priėmęs prokuroras“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 7 daliai, 11 straipsnio 7 daliai, 12 straipsnio 7 daliai, 13 straipsnio 7 daliai, 14 straipsnio 7 daliai, 15 straipsnio 7 daliai.
28. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje kaip savarankiškos teisinės kategorijos šalia organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų išskiriama antikonstitucinės organizacijos bei teroristinės grupės, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 25 straipsnio 4 dalį tiek antikonstitucinės organizacijos, tiek teroristinės grupės prilyginamos nusikalstamam susivienijimui. Dėl to antikonstitucinių organizacijų bei teroristinių grupių įvardijimas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje vertintinas kaip perteklinis. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies, 12 straipsnio 5 dalies, 13 straipsnio 5 dalies, 14 straipsnio 5 dalies bei 15 straipsnio 5 dalies. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 25 straipsnio 4 dalyje nusikalstamam susivienijimui prilyginamos ne tik antikonstitucinės organizacijos bei teroristinės grupės, bet ir antikonstitucinės grupės, kurios keičiamame įstatyme dėl neaiškių priežasčių nėra nurodomos.
29. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje žodžiai „slapta patekti“ keistini žodžiais „slaptą patekimą“.
30. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatoma, kad teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo bendras laikotarpis negali būti ilgesnis kaip 24 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas dėl turimos informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba dėl organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo, antikonstitucinės organizacijos ar teroristinės grupės nusikalstamos veiklos, arba kai yra kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindų, numatytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose. Pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį teisėsaugos institucijos užduotis siejama išimtinai tik su tam tikrų veiksmų atlikimu kriminalinės žvalgybos slaptajam dalyviui dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grupės veikloje ir jų daromose nusikalstamose veikose. Kitaip tariant, šis kriminalinės žvalgybos veiksmais visada yra atliekamas turint informacijos apie organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą, todėl keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje numatomas pagrindas viršyti bendrąjį 24 mėnesių laikotarpį egzistuotų visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalis turėtų būti tikslinama.
31. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje po žodžių „per 24 valandas“ įrašytini žodžiai „nuo nutarimo priėmimo“.
32. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė, nustatanti, kad jeigu tvarkant kriminalinės žvalgybos informaciją yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio įstatymo nuostatos. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu yra ydinga, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi, teisės sistemos darnos prasme keičiamame įstatyme neturėtų būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, siūlome tiesiog nustatyti bendrųjų ir specialiųjų įstatyminių normų taikymo taisyklę, esant jų tarpusavio konkurencijai. Taigi, derinant projekto nuostatas su kitais galiojančiais teisės aktais, kuriais nustatomas analogiškas konkurencinių teisės normų tarpusavio taikymo santykis, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „Jeigu tvarkant kriminalinės žvalgybos informaciją yra šio įstatymo ir kitų įstatymų prieštaravimų“ įrašytina formuluotė „Jeigu kituose įstatymuose nustatytos kitokios kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo taisyklės“.
33. Remiantis keičiamo įstatymo 19 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kriminalinės žvalgybos informacija galėtų būti išslaptinama ir panaudojama „turto tyrimui dėl civilinio turto konfiskavimo atlikti, esant informacijai apie organizuoto nusikalstamumo, korupcinio, savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką”. Ši formuluotė netiksli, nes nėra tokio dalyko kaip „organizuoto nusikalstamumo nusikalstamos veikos požymių turinti veika”. Manytina, jog tikslesnė ir su Civilinio turto konfiskavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi suderinama formuluotė būtų tokia: „turto tyrimui dėl civilinio turto konfiskavimo atlikti, turint informacijos apie korupcinio ar savanaudiško pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką arba apie nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, susijusią su organizuotu nusikalstamumu”.
34. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytas oficialus Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo pavadinimas.
35. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies konkstrukcija „Jeigu tokios informacijos pateikimas yra negalimas pagal šio straipsnio 3 dalį, asmeniui yra pranešama apie tai, kad jo prašyme nurodytos aplinkybės yra ištirtos, nepateikiant informacijos kuri pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams <…>” turėtų būti tikslinama. Iš pradžių joje kalbama apie tai, kad tam tikros informacijos pateikimas pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalį yra negalimas, o po to dar kartą pakartojama, kad nepateikiama informacija, kuri „pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams“. Manytina, kad žodžius „pakenktų šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams“ reikėtų išbraukti kaip perteklinius.
36. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 35 pastabą, tuomet pacituota keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies formuluotė vis tiek turėtų būti koreguojama, nes pateikiant informaciją pakenkti galima ne įstatyme įtvirtintiems ribojimams, bet tam tikroms vertybėms (teisiniams gėriams), kurie saugomi šiais ribojimais.
37. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė „iš kurios duomenų“ keistina į „pagal kurią“.
38. Tikslina keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies punktų numeracija, kadangi straipsnio dalių punktai turi būti numeruojami arabiškais skaitmenimis su skliausteliu (mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka numeruojami tik punktų papunkčiai).
39. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies a punkte siūloma nustatyti, kad asmeniui būtų galima nepateikti jokios informacijos iš kurios duomenų jis galėtų spręsti apie tai, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, ar ne, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo „akivaizdžiai neketina naudotis savo teise susipažinti su asmens duomenimis”. Neaišku, kaip šią aplinkybę būtų įmanoma nustatyti asmens prašymo pateikimo metu, kadangi pats prašymo pateikimas savaime suponuoja, kad asmuo nori naudotis savo teise susipažinti su tam tikra informacija. Dėl to svarstytina, ar aptariamos projekto nuostatos nevertėtų atsisakyti, kaip per daug neapibrėžtos, kurios taikymą lemtų išimtinai kriminalinės žvalgybos subjektų subjektyvūs kriterijai.
40. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytas informacijos neteikimo pagrindas, mūsų nuomone, apima informacijos neteikimo pagrindus, nurodytus keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies c ir e punktuose.
41. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje prieš skaičių ir žodį ,,23 straipsnyje“ įrašytini žodžiai ,,šio įstatymo“.
42. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose ir 15 dalyje brauktini žodžiai „ar prašymas“, nes šiose nuostatose reglamentuojamas išimtinai skundų dėl prokurorų sprendimų nagrinėjimas.
43. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje žodis „nustatytus“ keistinas žodžiu „nurodytus“.
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šios išvados 36 pastaboje, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 10 ir 14 dalyse esančią formuluotę „kurie pakenktų šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytiems ribojimams”.
45. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 11 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“, nes šioje dalyje nurodyto įstatymo pavadinimas keičiamame įstatyme minimas nebe pirmą kartą.
46. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 19 dalyje numatoma, kad jei yra pagrindo manyti ir kyla abejonių dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo teisme nagrinėjant administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kai baudžiamoji byla nagrinėjama pirma instancija, teismas (teisėjas), atsižvelgdamas į teismų kompetenciją pagal šį įstatymą, gali kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti, ar nepažeistos šio įstatymo nuostatos. Neaišku, kokie galėtų būti kreipimosi į Lietuvos apeliacinį teismą padariniai. Keltina prielaida, jog, pvz., jeigu Lietuvos apeliacinis teismas pripažintų, kad tam tikri kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo neteisėti, tuomet baudžiamajame procese duomenys, gauti šių veiksmų pagrindu, turėtų būti pripažinti neatitinkantys leistinumo reikalavimų. Atitinkamai, tokie duomenys negalėtų būti laikomi įrodymais. Abejotina, ar tokia teisinė situacija būtų suderinama su BPK 20 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia tik teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Kitaip tariant, duomenų pripažinimo įrodymais klausimą pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį sprendžia tik pats baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas, o ne koks nors kitas teismas (šiuo atveju – Lietuvos apeliacinis teismas). Nors neleistinų įrodymų šalinimo institutas, kai neleistini įrodymai pašalinami dar iki teismo baigiamojo akto priėmimo, baudžiamojo proceso teisėje yra žinomas ir baudžiamojo proceso teisės doktrinoje vertinamas palankiai[2], tačiau, mūsų nuomone, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 19 dalyje įtvirtinus aptariamą nuostatą dėl išvardintų priežasčių kartu reikėtų koreguoti ir BPK 20 straipsnį[3].
47. Taip pat pažymėtina, kad iš keičiamo įstatymo 23 straipsnio 19 dalies lieka neaišku, ar baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nusprendęs dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo į Lietuvos apeliacinį teismą nesikreipti, vis dar galėtų pats savo baigiamajame akte pripažinti, kad keičiamo įstatymo pagrindu surinkti duomenys nepripažintini įrodymais.
48. Derinant keičiamo įstatymo terminiją tarpusavyje, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „šio straipsnio 1 dalyje numatytą Seimo struktūrinį padalinį“ įrašytini žodžiai „Seimo struktūrinį padalinį, atliekantį kriminalinės žvalgybos parlamentinę kontrolę“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
S. Mikšys, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]