LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XIV-745 PREAMBULĖS, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 21 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11 PRIEDŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO, PATOBULINTO PAGAL lietuvos respublikos seimo biudžeto ir finansų komiteto, kitų seimo komitetų, valstybės institucijų ir įstaigų BEI ASOCIACIJŲ pasiūlymuS
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Patobulintas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 preambulės, 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 14, 15, 21 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 11 priedų pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, kitų Seimo komitetų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus ir siekiant patvirtinti Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. p. [email protected]) Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus vedėja Daiva Žibutienė, tel. 239 9334, el. p. [email protected].
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet priimant ir, esant būtinybei, tikslinant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (toliau – Įstatymas).
4. Įstatymo projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Lietuvos Respublikos Seimas apsvarstė Įstatymo projektą ir pasiūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei jį patobulinti.
Vyriausybė išnagrinėjo visus gautus Seimo komitetų, Seimo narių, valstybės institucijų ir įstaigų bei asociacijų pasiūlymus ir patobulino Įstatymo projektą. Patobulintame Įstatymo projekte, nekeičiant bendros asignavimų sumos, Vyriausybė siūlo perskirstyti asignavimus tarp asignavimų valdytojų (detaliau žiūrėti šio aiškinamojo rašto 2 priede). Dėl šių perskirstymų tikslinami Įstatymo 2, 6 ir 11 priedai.
Kartu, siekiant efektyviau panaudoti pažangos lėšas, Įstatymo 15 straipsnį siūloma papildyti 2 dalimi ir nustatyti, kad pažangos lėšos 2022 metais gali būti naudojamos dar nepatvirtinus Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, jei patvirtinama pažangos priemonė. Ši priemonė vėliau bus įtraukiama į Seimo tvirtinamą Ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą.
Įstatymo 7 priedas keičiamas atsižvelgiant į tai, kad valdžios sektoriaus skolos lygis neviršija 45 procentų ir lėšos Rezerviniame (stabilizavimo) fonde (toliau – Fondas) kaupiamos[1].
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, 2022 metų Fondo lėšų sąmata keičiama ir 2022 metais siūloma į Fondą pervesti 50 procentų lėšų, gautų į valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus (1 455 tūkst. eurų), 50 procentų gautų į valstybės biudžetą dividendų (36 484 tūkst. eurų), 50 procentų lėšų, gautų į valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka pardavus viešo aukciono būdu valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus (9 657 tūkst. eurų), 50 procentų lėšų, gautų į valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus (14 019 tūkst. eurų).
Kartu Fondo sąmatoje tikslinamas šio Fondo lėšų likutis metų pradžioje, atitinkamai tikslinamos ir Fondo valdymo išlaidos (lėšų suma, kurią, numatoma, Lietuvos bankas atsiskaitys kaip neigiamas Fondo sąskaitos likučio palūkanas) bei Fondo lėšų likutis metų pabaigoje.
Priėmus sprendimą kaupti lėšas Fonde, 43 373 tūkst. eurų suma didinami asignavimai Finansų ministerijai Fondui sudaryti (tikslinamas Įstatymo 2 priedas), dėl šios priežasties tokia pačia suma didinami asignavimai Įstatymo 1 straipsnyje, taip pat tikslinamas Įstatymo 3 priedas ir grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas.
Kartu, tikslinant valstybės biudžeto asignavimų sumą ir gavus atnaujintą informaciją iš institucijų, tikslinami 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojami asignavimai ir 2023–2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamos pajamos – teikiamas patikslintas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. XIV-746 „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas (Nr. XIVP-1502(2)).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus Įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus Įstatymo projektą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai.
8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte neapibrėžiamos naujos sąvokos.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Priėmus Įstatymo projektą, reikės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 98 „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. 170 „Dėl Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijoms skirtų lėšų paskirstymo“.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai rekomendacijos ir išvados
Nuomonę dėl Įstatymo projekto pateikė Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetas“, „asignavimai“.
[1] Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1K-273 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo“. Pagal Finansų ministerijos informaciją 2021 metais valdžios sektoriaus skolos (24 535,45 mln. Eur) ir bendrojo vidaus produkto (55 383,12 mln. Eur) santykis – 44,3 procento nuo BVP.