LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIO SOCIALINIO APRŪPINIMO SISTEMOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO
NR. I-696 PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo
Nr. I-696 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymą (toliau – Įstatymas), kuriame įtvirtintos šiuo metu jau nebeaktualios valstybinį socialinį aprūpinimą reguliuojančios nuostatos.

Įstatymo projektas parengtas siekiant panaikinti savo aktualumą praradusį teisės aktą – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymą (toliau – Įstatymas), nes Įstatymu įtvirtintos normos šiuo metu pakeistos ir įtvirtintos kituose socialinį draudimą, socialinę paramą bei socialines paslaugas reglamentuojančiuose įstatymuose.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 16 d. nutarime
Nr. XIII-749 „Dėl Lietuvos Respublikos 2016 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ atkreipė dėmesį „į 1990 metais priimtą ir vis dar galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymą, kuris reguliuoja valstybinio socialinio aprūpinimo santykių pagrindus, bet nebeatitinka šių dienų teisinio reglamentavimo realijų.“

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Irena Segalovičienė tel. 8 706 68 198, el. paštas [email protected], ir vyriausioji specialistė Gražina Šapalaitė, tel. 8 706 68 128,
el. paštas [email protected].

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai

Įstatymas buvo priimtas 1990 metais, siekiant nustatyti valstybinio socialinio aprūpinimo santykių pagrindus, tam, kad dėl Įstatyme nurodytų priežasčių asmenims, kurie yra nepakankamai aprūpinti arba negali apsirūpinti iš darbo ar kitokių pajamų, būtų užtikrintos reikalingos lėšos ir paslaugos. Įstatyme taip pat nustatyta, jog valstybinio socialinio aprūpinimo sistemą sudaro privalomas (valstybinis) socialinis draudimas bei socialinis aprūpinimas ir socialinė šalpa (parama) iš valstybės lėšų, valstybinio socialinio draudimo lėšų bei socialinio aprūpinimo ir socialinės šalpos (paramos) iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų skyrimo ir naudojimo tvarka, nurodytos socialinio aprūpinimo institucijos ir jų funkcijos.  

Įstatyme įtvirtintos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemą sudarančios nuostatos šiuo metu yra pakeistos ir reguliuojamos šiais specialiais teisės aktais:

1) Lietuvos Respublikos valstybiniu socialinio draudimo įstatymu, kuris nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus – valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą;

2) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, kuris nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas;

3) Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, kuris nurodo asmenis, draudžiamus ligos socialiniu draudimu ir motinystės socialiniu draudimu, nustato teisę į šių draudimo rūšių išmokas, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas;

4) Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymu, kuris nustatyto mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims, atitinkantiems šiame įstatyme nustatytas sąlygas neįgalumo, netekto darbingumo ir senatvės atvejais, taip pat mėnesines pinigines išmokas mirusiojo vaikams (įvaikiams); šalpos pensijų rūšis, šių pensijų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos pensijas turinčius asmenis, šių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką;

5) Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymu, kuris skirtas nustatyti slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat nustatyti tikslinių kompensacijų finansavimo šaltinius, teisę į šias kompensacijas turinčius asmenis, tikslinių kompensacijų dydžius, šių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas ir tvarką;

6) Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu, kuris skirtas užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių lygio ir specialiųjų poreikių nustatymą bei jų tenkinimą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą;

7) Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, kuris nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas;

8) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kuris nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą;

9) Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymu, kuris nustato socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklius, jų apskaičiavimo tvarką ir juos tvirtinančius subjektus;

10) Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, kuris apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, tikslus ir rūšis, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą ir teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas;

11) Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, kuris nustato nedarbo socialinio draudimo teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu, kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką ir dalinio darbo išmoką, jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą ir administravimą;

12) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu, kuris nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Įstatymą, kuriame įtvirtintos nuostatos šiuo metu jau nebeaktualios.

Priėmus įstatymą, teisinis reguliavimas taps aiškesnis ir nuoseklesnis.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.

Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimtas įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės, nes Įstatymo projektu nesiūloma reguliuoti verslo sąlygų ir jo plėtros.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Kartu su Įstatymo projektu teikiamas jo įgyvendinamasis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. I-697 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas, nes siūlomame pripažinti netekusiu galios teisės akte, kuriame nustatytas siūlomo pripažinti netekusiu galios Įstatymo įgyvendinimas, įtvirtintos nuostatos jau nebeaktualios.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai neapibrėžiami, taip pat nekeičiamos jau įtvirtintos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymui įgyvendinti jo įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Priimtam įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Nėra.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.