LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 339
STENOGRAMA
2019 m. spalio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. spalio 17 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. spalio 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF*). Gerbiami kolegos, labą rytą. Tiesiog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 119 straipsnio 7 dalimi frakcijos vardu norėčiau prašyti, kad Seimas balsuotų dėl nepasitikėjimo pareiškimo ta balsų skaičiavimo grupe, kuri skaičiavo nenumatyto posėdžio metu vykusio balsavimo rezultatus. (Šurmulys salėje)
Dabar, gerbiami kolegos, motyvai, kodėl mes, kaip frakcija, norime pareikšti nepasitikėjimą.
Rytinio posėdžio metu buvo patvirtinta balsų skaičiavimo komisija tokios sudėties, skaitau iš stenogramos, tai yra R. Budbergytė, A. Dumbrava, V. Kernagis, G. Kindurys, A. Skardžius, G. Steponavičius, L. Talmontas ir Seimo narys J. Varžgalys, pasakant, kad jie dirbs iki lapkričio 14 dienos.
Nenumatytame posėdyje savavališkai, be Seimo balsavimo ir be pritarimo bendrai, tiesiog buvo pakeista komisijos sudėtis pakeičiant poną V. Kernagį į ponią I. Haase ir kartu pakeičiant poną J. Varžgalį į poną J. Varkalį. Šiuo atveju, kadangi balsus skaičiavo keturi asmenys, o du asmenys tiesiog buvo savavališkai Seimo įterpti, prašytume balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų skaičiavimo grupe ir labai prašytume Seimo Pirmininką perduoti pirmininkavimą pirmajai vicepirmininkei, nes klausimas yra susijęs su jo asmeniu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Sabatauskas antrasis buvo atsistojęs.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mano manymu, šis prašymas yra post factum, tai yra dėl praeitos… Ši 119 straipsnio 7 dalis taikoma tai balsų skaičiavimo komisijai, kuri dar nieko nedarė, o yra tik paskirta. Tai vienas momentas.
O mano prašymas yra frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 2-9 klausimą – Seimo rinkimų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3890. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš reaguoju į tai, ką kalbėjo ponia A. Širinskienė. Mieli valstiečiai, na, nebeleiskite jūs šitai poniai aiškinti Statuto ir Viešųjų ir privačių interesų įstatymo. Juokingai atrodome. Juk Seimas nebalsuoja už balsų skaičiavimo grupę. Seimas daug kartų pakeitė, tai yra frakcija, atstovą, kuris išvykęs į komandiruotę, delegavo kitą į balsų skaičiavimo grupę. Apie kokį balsavimą, anuliavimą ir visa kita mes dar kalbame? Seimas dirba jau 27 metus, bet tokių durnų aiškinimų, atsiprašau už pasakymą, aš dar negirdėjau.
PIRMININKAS. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Noriu atsakyti gerbiamai A. Širinskienei. Iš dalies ponas A. Salamakinas pasakė. Niekada gyvenime niekas nebalsuoja Seime, kai perskaitai balsų skaičiavimo grupę. Toliau. Aš perskaičiau tai, kas buvo parašyta, ką man davė Posėdžių sekretoriatas. Kitas dalykas, kai matai, kad tuo metu nėra posėdyje žmogaus, ir frakcija pasiūlo kitą asmenį. Toks atvejis ir buvo. Aš perskaičiau V. Kernagį, frakcija pasiūlė vietoj V. Kernagio I. Haase. Jos pavardė tada buvo paminėta. Tas, kas buvo paduota, tas ir buvo perskaityta. Nekelkite šurmulio, susikaupkite ir dirbkite, ir laukite Etikos ir procedūrų komisijos išvadų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jūsų frakcijos pirmininkas R. Karbauskis Etikos ir procedūrų komisijai ir šį klausimą apskundė. Vakar Etikos ir procedūrų komisija vieningai priėmė sprendimą nagrinėti šį klausimą. Tai būkite malonūs, jokių balsavimų tuo klausimu negali būti, laukite Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo.
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti poniai A. Širinskienei ir R. Karbauskiui išmokti pralaimėti. Politikoje būna ir taip, kad pralaimi.
PIRMININKAS. P. Čimbaras dėl darbotvarkės.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiamas Seime, norėčiau paprašyti, kad savo projektą Nr. XIIIP-3798 galėčiau pristatyti iš karto po pietų, nes po to turiu išvykti. Iš karto 15 valandą. (Balsai salėje) Į televiziją pakalbėti apie jus.
PIRMININKAS. Kokį projektą?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Nr. XIIIP-3798.
PIRMININKAS. V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš dėl darbotvarkės. Man nesmagu, kad antrą kartą tenka kalbėti tuo pačiu klausimu dėl Valstybės rezervo įstatymo, tačiau aš dar kartą primenu, kad reikėjo patikslinti sąvoką, preliminarių sutarčių sąvoką. Tai nebuvo padaryta ir tas projektas, kuris faktiškai likviduoja valstybės rezervą, vėl teikiamas balsuoti. Aš nežinau, ar čia opozicija turėtų užsiimti valdančiosios daugumos ir ypač Finansų ministerijos teikiamais įstatymais. Aš tikėjausi, kad Finansų ministerija, kuri ir yra teikėja, atsižvelgs į labai reikšmingas ir svarias pastabas ir patikslins sąvokas, tačiau to nebuvo padaryta. Aš manau, būtų visai gerai dar kartą išbraukti iš darbotvarkės 1-13 klausimą ir įpareigoti Finansų ministeriją ar paprašyti, kaip čia geriau pagal Statutą, kad patikslintų sąvoką. Žinote, labai negerai atrodo, kai prieš rinkimus yra…
PIRMININKAS. Koks yra jūsų siūlymas dėl darbotvarkės ?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Išbraukti 1-13 klausimą.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu, žinoma.
PIRMININKAS. 1-3? (Balsas salėje: „1-13.“) 1-13. Valstybės rezervo, taip. J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, keistai atrodo, kai ryte patvirtinama balsų skaičiavimo komisija, o po to vakare J. Varžgalys pakeičiamas J. Varkaliu. Su visa pagarba I. Degutienei, kiek aš ją pažįstu, neklaidinkite Seimo narių. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Rima.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš čia turėčiau pripažinti savo klaidą, kai skaičiau balsų skaičiavimo komisiją. Tikrai žinome visi, kad turi būti kiekvienos frakcijos atstovai. Ir iš tikrųjų, žvilgtelėjusi į V raidę, J. Varžgalį ir J. Varkalį sumaišiau. Tai čia žmogiška mano klaida, bet kadangi buvo Liberalų sąjūdis, tai kitaip ir būti negalėjo. Tai čia dėl… gerbiamo Juozo turiu tik atsiprašyti, neteisingai pasakiau. (Balsai salėje) Dar truputėlį, kol skaitome stenogramą, kol aiškinamės, kaip yra parašyta stenogramoje. Ties kiekviena pavarde, gerbiamieji kolegos, yra frakcija, tad suklydimas pavardės ir frakcijos, tai taip.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, išties ačiū, kad ponia Rima pripažino savo klaidą, bet man rodos, kad šitą cirką tikrai metas baigti. Posėdis turi tęstis, turime balsuoti dėl darbotvarkės. Ateina ir Prezidento įstatymų paketas. Tikrai šitoms procedūrinėms smulkmenoms, visam šitam cirkui ir dramai, kuri tęsiasi jau keturis ar penkis mėnesius, atleiskite, aš tikrai, kolegos, rekomenduoju neskirti daugiau nė minutės mūsų dėmesio ir laiko. O Etikos ir procedūrų komisija išsiaiškins. Viskas. Kreipkitės į komisiją.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl darbotvarkės pasiūlymai nuosekliai. Pirmasis pasiūlymas yra V. Rinkevičiaus – prašymas pakelti tą pateikimą, kuris buvo atidėtas praeitame posėdyje, nes išvyksta į Baltijos Asamblėją. Manau, kad bendru sutarimu galėtume taip pat jį padaryti iš karto po 1-2 klausimo dėl Mažųjų bendrijų įstatymo.
Toliau V. Aleknaitė-Abramikienė siūlė frakcijos vardu Valstybės rezervo įstatymą išbraukti iš darbotvarkės. Turime balsuodami apsispręsti.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 55, prieš – 37, susilaikė 28. Nepritarta pasiūlymui. Lygu? Nepritarta, 65 ir 55.
Toliau buvo kitas J. Sabatausko pasiūlymas – Seimo rinkimų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3890 išbraukti iš darbotvarkės. Tai yra darbotvarkės 2-9 klausimas. Taip pat reikia balsuojant nuspręsti. Balsuojame. Kas už pasiūlymą išbraukti, balsuoja už.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 49, prieš – 43, susilaikė 23. Taip pat pasiūlymui nepritarta.
Ir P. Čimbaro prašymui turbūt galime pritarti bendru sutarimu, kadangi… (R. BAŠKIENĖ: „Rytinio posėdžio pabaigoje.“) Gerai. Siūlome rytinio posėdžio pabaigoje spręsti šį klausimą. Bendru sutarimu? Ačiū. (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 110, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. P. Čimbaro projektas bus pateiktas priešpietiniame posėdyje.
Visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime.“) Pritariame bendru sutarimu.
Dėl kreipimosi, tai turiu pasakyti, kad klausimas yra atiduotas į Etikos ir procedūrų komisiją, ir kai Etikos ir procedūrų komisija pasisakys, tada ir spręsime šiuos klausimus.
10.15 val.
Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3991 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio… (Šurmulys salėje) J. Bernatonis nori kalbėti dėl vedimo tvarkos, bet aš jau pradėjau skaityti klausimą. Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3991. Pranešėjas – D. Gaižauskas. Pateikimas. Maloniai prašome į tribūną. (Šurmulys salėje) Patvirtinome darbotvarkę bendru sutarimu, prieštaraujančių nebuvo.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš matau, kad kolega nori kalbėti. Jis neleidžia specialiai man pristatyti, aš negaliu, nes, matau, žmogus nori pasakyti, o specialiai jo negirdi. Gal leiskite pasakyti ir aš pristatysiu.
PIRMININKAS. Posėdžiui vadovauju aš. (Šurmulys salėje, plojimai)
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Nelabai turbūt jūs mus girdite. Gerai, kolegos, aš tada pateiksiu labai rimtą įstatymo projektą – Baudžiamojo kodekso 79 straipsnio pakeitimo įstatymą. Tikrai labai svarbus ir aktualus šiandien. Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis stiprinti nacionalinį saugumą, poreikis teisinėmis priemonėmis tinkamai apsaugoti Lietuvos Respublikos piliečius.
Užsienio šalių patirtis rodo, kad susigrąžinimas piliečių, kitoje užsienio valstybėje veikiančių savo valstybės nacionalinio saugumo interesais, vykdomas vadovaujantis diplomatinio bendradarbiavimo tarp saugumo tarnybų pagrindu. NATO valstybėse priimta tokius asmenis paskelbti persona non grata ir įvykdyti abipusę deportaciją. Mažiau paplitusi valstybių praktika, kai kitos valstybės piliečius jau nuteisus ir paskyrus jiems bausmę priimamas politinis sprendimas, remiantis pasiektu susitarimu tarp dviejų valstybių susigrąžinti savo piliečius, įvykdant apsikeitimą su nuteistais ir bausmę atliekančiais kitos valstybės piliečiais. Užsienio šalių (Estijos, Ukrainos) praktika rodo, kad valstybės tokiais atvejais naudojasi malonės institutu kaip teisiniu instrumentu. Tokiais atvejais priimamas sprendimas dėl malonės instituto taikymo toje valstybėje nuteistiems užsienio šalies piliečiams, atitinkamai tokius pačius sprendimus atlieka ir kita susitariančioji valstybė, atleisdama užsienio valstybių piliečius nuo bausmės atlikimo.
Lietuvos Respublikos pasirašytos tarptautinės dvišalės arba daugiašalės sutartys tokių atvejų neapima ir nesuteikia teisinio pagrindo jomis vadovaujantis atlikti piliečių susigrąžinimo veiksmus. Taigi dabartiniame nacionaliniame teisiniame reguliavime nuostatų, kuriomis vadovaujantis būtų galima teisinėmis priemonėmis spręsti piliečių, veikiančių Lietuvos valstybės interesais siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir dėl to patiriančių baudžiamąjį persekiojimą kitoje valstybėje, sugrąžinimą į Lietuvą, pasiekus dviejų valstybių susitarimą, nėra.
Ištyrus teisinėje sistemoje įtvirtintus institutus, susijusius su atleidimu nuo bausmės, nustatyta, kad tokiems atvejams spręsti būtų galima pasitelkti malonės institutą, tačiau tokiu atveju yra būtinas Baudžiamojo kodekso, kuriame įtvirtinama malonė, kaip vienas iš atleidimo nuo bausmės pagrindų, papildymas, kuris sudarytų pagrindą malonės institutą taikyti tokiais atvejais, kai pagrindinė taikymo priežastis yra dviejų valstybių susitarimas dėl valstybių piliečių, veikiančių savo valstybės nacionalinio saugumo interesais, abipusio susigrąžinimo.
Tokiais įstatymo pakeitimais siekiama detaliau reglamentuoti malonės taikymą įtvirtinant teisinį mechanizmą Lietuvos Respublikos piliečius, patiriančius užsienio valstybės baudžiamąjį persekiojimą, susigrąžinti į Lietuvos valstybę, kai tokie atvejai nepatenka į tarptautinių sutarčių reguliavimo sritį. Siūlomi pakeitimai dera su malonės instituto esme palengvinti nuteistųjų asmenų padėtį, realizuoti humanizmo principą baudžiamojoje teisėje ir tikslinti baudžiamąją politiką.
Teikiamos baudžiamojo įstatymo pataisos yra aktualios atsižvelgiant į nacionalinio saugumo grėsmes, siekiant suteikti saugumo garantijas Lietuvos piliečiams, užsienio valstybėje veikiantiems valstybės saugumo užtikrinimo interesais, motyvuoti asmenis, dirbančius šioje srityje.
PIRMININKAS. Klausti dešimt minučių. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs, matyt, matėte Teisės departamento išvadą, ir, mano supratimu, šis projektas tiesiog siaurina Prezidento diskreciją teikti malonę. Ir dabar, ir anksčiau – bet kada, susitarus valstybėms dėl apsikeitimo, malonės institutą buvo galima taikyti, juo naudotis – nereikia jokių papildymų. Tik vienas klausimas šiuo atveju – atsakomybės prisiėmimas: ir anksčiau, ir dabar Prezidentas, teikdamas malonę, prisiima atsakomybę už tai. Jūsų požiūriu, kuo tai prisidės prie šio klausimo sprendimo, nes, kaip žinoma, nebūtinai kitose valstybėse nuteisti piliečiai gali veikti mūsų nacionalinio saugumo interesu kažkokiomis užduotimis. Gali būti nuteisti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, siekiant apsikeisti pas mus sulaikytu, pavyzdžiui, agentu. Kur atsiranda ta pridėtinė vertė?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Kolega, ačiū už klausimą. Turbūt jūs taip pat sutiksite, kad ši situacija arba ši sritis, apie kurią kalbu, labai jautri. Taip, mes turime malonės institutą, galime jį taikyti. Bet kas susiję su specifiniais dalykais, tokiais, kuriuos aš paminėjau, vienas iš jų galimas atvejis, kur aš nurodžiau Baudžiamojo kodekso 119 straipsnį, galbūt šnipinėjimas ar panašiai… Turbūt jūs puikiai žinote, kad valstybė susiduria su tam tikra problema, kai vis dėl apsikeitimas neįvyksta, jūs vieną iš atvejų paminėjote, kad Prezidento diskrecija ir taip toliau, bet pažiūrėkite, koks jautrus klausimas. Nuo ko valstybė prašytų, tai yra Prezidentas specialiaisiais teisės… prašytų malonės.
Jeigu mes visi sutartume, ir visos valstybės iš tikrųjų dabar ieško sprendimų… Aš visai nesenai grįžau iš NATO Asamblėjos, kur mes sprendėme įvairius klausimus. Buvo labai stipriai akcentuotas Sirijos klausimas šiuo metu ir Ukrainos, kai Ukraina dabar keičiasi savo asmenimis, taikydama malonės institutą, ir visi sako: atsiranda tam tikrų problemų ir būtent tose srityse, apie kurias aš paminėjau, kur nesiryžtama taikyti malonės instituto būtent pagal šitas nusikalstamas veikas. Realiai jūs žiūrėkite, dabar plačiai spaudoje apšviesta situacija, kai malonės galimai taikymo arba apsikeitimo variantų jau prašo keleri metai ir nepriima sprendimo dėl vienokių ar kitokių diskusijų arba tam tikrų teisinių niuansų. Bent jau žvalgybos pasaulyje esančių žvalgų ir taip toliau pozicija ir noras – tikrai turėti instrumentą, kuriuo remiantis būtų palengvinta arba aiškiau, civilizuotai sudėliota procedūra. Žiūrėkite, tas pats buvo su Magnitskio įstatymu – visi sakė, kad galbūt tai perteklinis įstatymas, viskas yra sureguliuota nacionalinėje teisėje ir taip toliau. Lietuva, beje, buvo ketvirtoji valstybė, kuri tai priėmė drąsiai, o paskui mus pasipylė Prancūzija, Vokietija, Britanija, sakė: iš tikrųjų geras instrumentas, viskas nėra sureguliuota.
Reaguojant į tam tikrą situaciją, ypač Sirijos klausimus, žiūrėkite, kaip aktualu, kai NATO valstybė vykdo tam tikrus karinius veiksmus ir taip toliau, Ukrainos atvejai. Tikrai labai aktualus mums šitas klausimas. Dabar stebėdamas spaudą matau, kad gali šitas įstatymas padėti vienaip ar kitaip mums susigrąžinti Lietuvos piliečius, mūsų žmones, kurie kitose valstybėse veikia mūsų nacionalinio saugumo interesais, rizikuoja gyvybe ir sveikata, mes sustipriname jųjų pasitikėjimą valstybe, mes visiems parodome, kad mums rūpi Lietuvos piliečiai ir mes turime visus instrumentus, jeigu atsitiks nelaimė, jiems susigrąžinti. Manau, kad mūsų pavyzdžiu – Lietuva būtų pirma, priėmusi tokį įstatymą, tikrai paseks ir mūsų kaimynai. Trumpai toks… Ne trumpai – mano toks atsakymas.
PIRMININKAS. Būtų gerai atsakymui skirti iki dviejų minučių, kad užtektų daugiau žmonių paklausti. Klausia Seimo narys E. Pupinis. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Iš tiesų čia pristatomas klausimas, tarsi Lietuvoje jo apskritai nebūtų. Aš tik noriu priminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 1 dalies 23 punkte parašyta, kad Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Kaip tai daroma, detalizuoja Baudžiamojo kodekso 79 straipsnis, kuriame sakoma, kad Prezidentas nustato tvarką, kaip ta malonė teikiama. Tai dabar aš jūsų noriu paklausti, ar nemanote, kad šiuo atveju malonė yra išskirtinė Prezidento privilegija pagal Lietuvos konstitucinę teisę, ne pagal žvalgybos rekomendacijas, visokias kitokias rekomendacijas, tai yra pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Malonė yra išskirtinė Prezidento teisė…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (MSNG). …ir niekas jos neriboja, o jūs dabar siūlote ją riboti. Ar nemanote, kad šis jūsų projektas yra perteklinis, ir jeigu yra Lietuvos piliečių, kuriems reikalinga pagalba…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (MSNG). …tiesiog reikia tą pagalbą suteikti?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs pasakėte visiškai netiksliai ir net nežinau, kaip jums atsakyti. Niekas Prezidento teisės… ne kažkas kvestionuoja ir taip toliau. Jam čia suteikiama daugiau pagrindų, kuriais remiantis jis galėtų taikyti malonę.
Ir kitas dalykas, aš jums pasakysiu. Visą laiką mes… arba bent jau paskutiniai atvejai rodo, kad, taikant malonės institutą, mes sužinome, kad tokiam asmeniui buvo taikyta malonė, bet daugiau nieko nežinome. Šiuo atveju suteiktume daugiau skaidrumo. Nes jeigu būtų taikoma pagal Baudžiamąjį kodeksą, reikėtų vienaip ar kitaip tam tikrus duomenis pateikti plačiau, išslaptintus, mūsų valstybė daugiau informacijos turėtų, kad tokie įvykiai buvo, įvyko apsikeitimai ir panašiai. Taigi tikrai mes Prezidento teisių nevaržome, o tik palengvintume Prezidentui veikti drąsiau, turint labai stiprius pagrindus. Va taip.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, čia panašių klausimų jau buvo ir jūs sakote, kad Prezidentui reikia drąsos suteikti. Iš tikrųjų galbūt tai yra pagrindinis klausimas, delikatus klausimas, nebuvo Lietuvoje to atvejo. Pagal jus tada reikėtų dar tiksliau reglamentuoti straipsnį ir konkrečiai surašyti visus atvejus, už kuriuos dar būtų galima taikyti, vietoj 79.1 prirašyti dar daug straipsnių. Iš tikrųjų ar tai nebus perteklinis reglamentavimas ir apskritai trukdys, nes visų atvejų numatyti neįmanoma?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Nemanau, kolega, kad tai yra perteklinis. Tai yra seniai lauktas, gal aš taip pasakysiu, ilgai lauktas įstatymų pakeitimo projektas. Visi kalba apie tas situacijas, visos valstybės keičiasi vienais ar kitais asmenimis ir žvalgais, šio įstatymo tikrai reikėjo. Jūs sakote, perteklinis, vienas straipsnis įrašytas. Aš irgi galvoju, kad jį reikėtų taisyti, galbūt šiek tiek koreguoti svarstymo stadijoje, jeigu priimsime, bet galima įrašyti visą skirsnį, ne tik tą vieną straipsnį. Galima visą skirsnį, tai būtų dar aiškiau. Manau, kad šią korekciją tikrai bus galima padaryti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, iš tikrųjų mes visi norime, kad mūsų žmonės grįžtų namo, grįžtų į Lietuvą. Bet, aišku, tokie įstatymų projektai turėtų eiti turbūt ne tada, kai suplanuotas apsikeitimas ir jau yra kilęs ažiotažas, bet kažkaip laiku. Tai man šiuo atveju yra šiek tiek nesuprantamas kontekstas pirmiausia. Ir tikrai reikia turbūt įsiklausyti į tuos žmones, kurie kalba apie tai, kad politinės valios ir dabar užtektų įgyvendinti visa tai, kas yra sugalvota. Aš tikrai nenoriu pasakyti, kad aš neremsiu šio įstatymo projekto, jokiu būdu, bet vis dėlto tokių klausimų kyla. (Šurmulys salėje) Aš suprantu, kad būna situacijų, kai čia esantys priešiškos valstybės žmonės gali nesutikti prašyti malonės, todėl mes galime rasti argumentų, kodėl gali būti ta malonė suteikiama, kad mums padėtų susigrąžinti savo žmones. Šiuo atveju šią argumentaciją suprantu ir palaikau, bet, kita vertus, yra ta sąvoka, įdėtas sakinys, kad žmonės, veikę Lietuvos valstybės interesais ir turėję prisidėti prie nacionalinio saugumo. Kitaip tariant, mes patys pripažįstame, kad tie žmonės, tarkime, kurioje nors valstybėje…
PIRMININKAS. Laikas!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …vykdė tam tikrą mūsų nacionalinio saugumo interesus atitinkančią veiklą. Suprantame, kokią veiklą.
PIRMININKAS. Laikas!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ar nebus tokių atvejų, kai priešiška?..
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Ačiū, kolega. Kaip suprantu, klausimas iš dviejų dalių. Gerbiamas kolega, jūs irgi iš mūsų komiteto. Mes prieš gerą mėnesį sudarinėjome savo komiteto darbų programą ir vienas iš klausimų buvo, kaip mes stiprinsime žvalgybos institucijas arba darbuotojus tose institucijose, ir mes buvome įdėję labai daug pasiūlymų ir pataisų, kurios susijusios su socialinėmis garantijomis. Toliau, vienas iš jų buvo Baudžiamojo kodekso 119, 118, 210 straipsniai. Taigi tai buvo daugiau nei prieš mėnesį ir sakyti, kad tai dabar susiję su tam tikromis aktualijomis, – tikrai nesiečiau. Kad jomis dabar, užregistravus pataisą, gali būti pasinaudota, tai tik sveikintinas dalykas, nes mes vienaip ar kitaip galbūt prisidėtume prie susigrąžinimo, jeigu tokie procesai dabar ir vyksta. Mes būtume tie, kurie padėtume apsispręsti. Tai aš labai džiaugčiausi.
Antra dalis, kur jūs minite dėl Baudžiamojo kodekso taikymo ir kad galbūt mes pasisakysime, kad mūsų piliečiai dirba kitose valstybėse (…). O ką mes norime paneigti? Visos valstybės tą pripažįsta, filmų prikurta, dokumentinių filmų, straipsnius rašo. Tai ką, mes meluosime? Realiai galime pasakyti, kad jeigu juos nuteisia jau tenai, čia kalbama apie nuteistus, ir jiems būna pritaikyti tam tikri straipsniai pagal tam tikrą skirsnį, tai mes tik galime susigrąžinti pagal šitą straipsnį, pagal kurį kitose valstybėse jau nuteisti. Ne mes juo teisiame, jie nuteisia ir jiems kaltinimus pareiškia pagal savo teisę, pagal tam tikras nusikalstamas veikas. Jeigu to neįvyktų, mes malonės atveju galime pagal 1 dalį.
Čia konkrečiai mes pasakome mūsų toms tarnyboms, mūsų piliečiams, kad mes turime instrumentus, mes esame stiprūs, mes saugome ir mes esame tie, kurie sako visai Europai, kad mes jau taip pasidarėme, jūs galite daryti lygiai tą patį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, laikas klausti baigėsi. Ar pratęsiame, ar diskutuosime svarstymo metu? (Balsai salėje) Užtenka. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū pranešėjui, jis tikrai labai detaliai ir skaidriai pristatė, tai čia labai daug ką komentuoti nebėra vietos. Iš tikro reikalingas įstatymas, kuris suteikia aiškumo, motyvacinio aiškumo, tiems žmonėms, kurie dirba labai sunkų, atsakingą ir valstybei reikalingą žvalgo darbą. Tokių yra nedaug, bet jų yra, Lietuva irgi niekuo neišsiskiria iš kitų valstybių, mes turime savų žvalgų. Užsienio valstybėse veikdami nelegaliai, jie, aišku, atsiduria už įstatymo ribų ir jeigu yra nuteisiami, valstybė turi padaryti viską, kad juos susigrąžintų. Susigrąžinę tokį žmogų į Lietuvą formaliai kaip nusikaltėlį, nes jis nubaustas pagal baudžiamąjį straipsnį, mes turėtume jį laikyti toliau kalėjime.
Čia viskas labai aišku, skaidru ir teisingai padaryta. Tikrai turėtų būti net automatiškai, tokie žmonės turi žinoti, jog automatiškai jie ne tik nesėdės kalėjime, bet jie bus paleisti. Čia einama ta linkme ir čia nėra apie ką daug diskutuoti, reikia pritarti tokiam įstatymui, jis labai teisingas.
PIRMININKAS. Dėl motyvų kalbės Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi Pirmininkas atėmė iš manęs teisę pasisakyti, tai aš pasisakysiu teigiamai dėl to dalyko vienu paprastu ekonominiu motyvu. Man kur kas maloniau, kai už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus mes laikome savus, o ne svetimus, nes svetimų išlaikymas nėra toks geras mokesčių mokėtojams dalykas. Todėl aš pritariu šiam įstatymo projektui ir Prezidento nuomonei. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Po pateikimo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Siūloma svarstyti spalio 22 dieną.
S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Atsiprašau, Pirmininke, norėčiau, kad mano balsą įskaitytumėte už.
PIRMININKAS. S. Tumėnas po pateikimo balsavo už. Dėkui.
10.35 val.
Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3227 (pateikimo tęsinys)
Klausimas 1-14 pagal darbotvarkę. Nepataisytą dar darbotvarkę. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį V. Rinkevičių pateikti Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3227.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mažoji bendrija yra viena iš verslo veiklos formų. Ji turėtų skatinti smulkiojo verslo plėtrą ir veiklą. Tačiau šiame įstatyme yra vienas mažųjų bendrijų ribojimas, kurio nėra kitose verslo juridinėse veiklos formose, kad mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ir darbų atlikimo, išskyrus su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę darbo sutartį. „Versli Lietuva“ prašo ir šiaip, jeigu mes skatiname smulkųjį verslą, norime, kad jis plėstųsi, apie tai daug diskutuojame, reikėtų panaikinti tą apribojimą, kad mažosios bendrijos nariai negali teikti paslaugų savo bendrijoje. Tai yra išnuomoti turtą, paskolinti pinigų, kadangi pradedant verslą, jūs puikiai žinote, trūksta apyvartinių lėšų. Tuo labiau kad mažoji bendrija… pagal įstatymą ją steigiant nereikia sudaryti įstatinio kapitalo, tai, be abejo, kad apyvartinės lėšos pradžioje labai reikalingos, o jos nariai negali nei savo turto išnuomoti bendrijai, nei paskolinti lėšų. Būtent dėl to siūlome panaikinti tą apribojimą, kurio nėra kitose juridinės veiklos verslo srityse, ir leisti mažųjų bendrijų nariams skolinti savo turtą ar pinigus bendrijos veiklai ir taip palengvinti mažosios bendrijos veiklos sąlygas.
Yra Teisės departamento pastabų, kad panaikinamas darbo santykių draudimas. Tačiau noriu pabrėžti, kad tai iš tiesų neteisinga, nėra taip. Būtent ir mūsų pasiūlyme yra parašyta, kad narys gali sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ir jų darbų atlikimo, išskyrus darbo santykių požymių turinčias sutartis. Vadinasi, darbo santykių… mes nesiūlome, kad tai būtų leidžiama. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pagrindinė šio projekto dalis kalba apie civilines sutartis. Aš norėjau paklausti, ar tai sudaro kažkokių lengvatų mokestine prasme, lyginant, pavyzdžiui, su uždarąja akcine bendrove? Ar tai iškreips kiek nors rinką ir panašiai? Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, čia nėra jokių mokestinių lengvatų. Niekas nesikeičia. Tiktai tiek, kad dabar tiesiog neleidžiama, uždrausta bendrijos nariui ar paskolinti pinigų už tam tikrus… Pavyzdžiui, jeigu skolini pinigų, turi mokėti procentus, o nuo tų procentų turi mokėti valstybei 15 % pajamų mokestį. Šitie visi išlieka. Niekas nesikeičia. Arba išnuomojant ar automobilį, ar kažkokias patalpas, ar ką, tai vėlgi mažoji bendrija mokės tam nariui nuomos mokestį, o nuo mokesčio jis turi sumokėti valstybei 15 % GPM – gyventojų pajamų mokestį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, apskritai mažosios bendrijos buvo sukurtos kaip vieno asmens įstaiga. Jūs siūlote nutraukti darbo… Čia mojuoja kolega, bet darbo santykiai – vienas iš mažosios bendrijos požymių. Vienas iš požymių. Dabar jūs siūlote, kad mažoji bendrija nesudarytų darbo santykių su nariu. Tai dingsta vienas iš požymių. Apskritai pas mus veiklos rūšių yra be galo daug. Europoje seniai yra 3 veiklos rūšys, mes turime beveik 11. Rodos, 11 ar 12. Gal visai reikia atsisakyti mažosios bendrijos kaip tokios, tokio subjekto, nes mes turime verslo liudijimą, individualią veiklą, dar TŪBʼai, KŪBʼai yra. Aš čia vardinčiau ir vardinčiau. Koks tikslas nutraukti, kad nebūtų darbo sutarties?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ne, nebuvo. Gerbiamas kolega, darbo santykiai buvo neleidžiami iki šiol ir toliau neleidžiami. Mes to nekvestionuojame. Čia kalbama tiktai apie turto paslaugų teikimą bendrijos nariui, tai bendrijai. Taip buvo sukurta, kad keli, pavyzdžiui, kurie dirba pagal tą vadinamąjį patentą, galėtų sukurti susidėję ir daryti tą verslą didesnės apimties, ne tik vienas, o keli susidėję verslininkai, kad būtent smulkusis verslas išplėstų savo apimties galimybes ir galimybes, kai keli žmonės sudeda savo galimybes į vieną. Darbo santykiai čia iki šiol buvo draudžiami, priimant tą įstatymą prieš 10 ar 15 metų tokia nuostata buvo ir išlieka, ir mes jos nekvestionuojame. Aišku, išskyrus vadovą, kad gali pasamdyti vadovą ir su juo gali būti sudaroma darbo sutartis. Vienintelė sąlyga, kuri buvo iki šiol ir lieka toliau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar galėtumėte patikslinti, kodėl pačioje pradžioje buvo uždrausti darbo santykiai su bendrijos nariais? Ar šiuo atveju įteisinus galimybę sudaryti sutartį, išskyrus darbo santykių požymių turinčias sutartis, bus galima lengvai atpažinti, kurios turi tuos darbo santykius, kurios neturi. Kodėl buvo pradžioje draudžiami ir ar dabar nebus vietos čia piktnaudžiauti, ar tikrai Mokesčių inspekcija galės nesudėtingai atskirti, ar tos sutartys turi darbo santykių požymių, ar ne?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Darbo santykiai čia neliečiami, gal jūs turite minty turto skolinimą? Buvo pradžioje, kai tas įstatymas buvo priimtas, buvo leidžiama, tačiau po keleto metų Seimas pakeitė ir uždraudė. Aš nežinau, dėl kokių priežasčių. Man sunku pasakyti, kadangi aš tuo metu nebuvau Seimo nariu. Bet aš nemanau, kad buvo logiška, tuo labiau kad dabar ir patys verslininkai VšĮ „Lietuva“ mato, kad tai tiesiog stabdo, ir mažųjų bendrijų skaičius nėra didelis. Buvo tikslas kaip tik paskatinti būtent smulkųjį verslą pasitelkus mažąsias bendrijas visoje Lietuvoje, o po to kažkodėl padarėme atvirkščiai, apribojome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš nebus piktnaudžiavimo čia?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Meškos paslaugą padarėme verslui ir patys dabar matome, kad buvo klaida.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kolegos, teko prisidėti prie šito įstatymo kūrimo prieš dešimt metų. Mažosios bendrijos buvo sukurtos kaip instrumentas būtent smulkiajam verslui augti – individuali veikla, mažoji bendrija, paskui UAB, akcinė bendrovė ir taip toliau. Nuo pat pradžių įstatyme buvo leidžiama sudaryti sutartis ir veikla buvo labai panaši į uždarosios akcinės bendrovės, tačiau buvo nemažai lengvatų, mokestinių ir kitų. Tačiau per dešimt praėjusių metų mažosioms bendrijoms buvo įvesta tiek visokių apribojimų, kad faktiškai šita forma beveik numirė. Dabar mes grįžtame atgal ir taisome tą įstatymą, kad jisai taptų tos formos, kokia turi būti. Aš labai palaikau šitą įstatymą ir klausimų neturiu.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, taip, tikrai tokia idėja buvo ir tokia istorija.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Buvo kalbama tik teigiamai, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo šiam projektui? (Balsai salėje) Pritariame. Dėkoju. Siūlomas kaip pagrindinis Ekonomikos komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Siūlome svarstyti gruodžio 19 dieną. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
10.44 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 4, 41, 51, 12, 122, 331, 35, 49, 56, 78, 881 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 42, 92 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3754(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 42, 92 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3754(2). Priėmimas. Pranešėjas – A. Palionis. Nėra pasiūlymų. Pranešėjo nekviesime į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15 ir 16 straipsniams pritariame bendru sutarimu.
Pritariame. Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3754) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1092 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3531(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3531. Priėmimas. Pranešėjas taip pat A. Palionis. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. Vienas straipsnis, kuriam pritariame bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai, visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3531) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 5, 9, 10, 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3705(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3705. Priėmimas. Pranešėjas – A. Sysas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta. Priimame pastraipsniui. Į tribūną pranešėjo nekviesiu.
1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5, 6, 7 straipsniai. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys, vienbalsiai 101 pritarė, kad įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3705) būtų priimtas. Jis priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2178(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2178. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo 2020 m. sausio 1 d. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man išties džiugu, kad po ilgų diskusijų, debatų mes šiandien turbūt pritarsime mūsų su M. Navickiene pasiūlymui. Pritarimas mūsų pasiūlymui bus gal ne visos apimties, bet pagal mūsų teisinę bazę mamos, kurios studijuoja ar mokosi ir augina vaiką, iki šiol tik metus galėdavo gauti tam tikrą socialinę išmoką. Ir tai, natūralu, nebuvo pakankamas pagrindas derinti mokslus ir motinystę. Turbūt ir apsisprendimui tai darydavo įtaką.
Tas pasiūlymas padidinti išmokų mokėjimą bent iki dvejų metų yra tikrai geras žingsnis stiprinant mūsų šeimos politiką ir galbūt prisidedant prie gimstamumo skatinimo. Todėl visus raginu vienbalsiai bendru sutarimu pritarti šiam projektui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš dar prisimenu, kaip mes priiminėjome panašų įstatymą, kuriame apskritai įvedėme, kad studijuojantiems asmenims, kurie susilaukė vaiko, pirmus metus būtų padidinta išmoka iki šešių bazinių išmokų, šiandien tai yra 228 eurai, ir natūralu, kad tada diskutavome apie tai, kaip studijuojančiam žmogui reikia apsispręsti pasilikti ir gimdyti vaiką. Nes dažnai būdavo, kad jokios išmokos negauni arba ji yra labai minimali, o tau reikia studijuoti ir tu negali dirbti. Šiuo atveju manau, kad buvo pasirinktas labai teisingas kelias, dėkui komitetui už tai. Dabar šiuo įstatymu mes praplečiame ribą, kad ne vienus metus studijuojantis asmuo gautų išmoką, bet dvejus metus. Tai yra suvienodiname sąlygas su kitais žmonėmis, kurie dirba, užsidirba ir gali leisti sau dvejus metus auginti vaiką. Manau, kad pats požiūris yra labai teisingas, ir ačiū kolegoms M. Navickienei ir L. Kasčiūnui, kad jie inicijavo tokio projekto teikimą. Manau, kad taip tikrai bus sudarytos geresnės sąlygos studijuojantiems žmonėms auginti savo vaikus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šį projektą aš jau palaikiau per svarstymą. Labai malonu, kad mes praeitą kartą ir dabar taip vieningai interpretuojame vaikų svarbą mūsų valstybės gyvenime ir dedame pastangas kiek įmanoma gerinti jaunų šeimų buitį ir finansinį stabilumą. Iš esmės galiu tik priminti ir šiek tiek pasikartoti, kad dabartinis reglamentavimas, toks kaip parama jaunoms besimokančioms ir vaikus auginančioms šeimoms mokama iki vaikui sukaks vieneri metai, šiam amžiui sukakus, kelia daug problemų, susijusių su finansine šeimos būkle, kai studijuojantys tėvai nedirba ir neturi pragyvenimui būtinų pajamų šaltinių. Susiformuoja tam tikra diskriminacija šių šeimų padėtį lyginant su ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostata, kuri numato, kad socialiniu draudimu apdraustų asmenų, išėjus vaiko priežiūros atostogų, pajamos yra užtikrinamos dvejus metus.
Tikėtina, kad šiuo metu vaikučius auginančios studentų šeimos yra priverstos rinktis tarp studijų ir vaiko auginimo alternatyvos. Taigi įstatymas, kuris, tikiuosi, šiandien bus priimtas, padės suderinti vaiko auginimo ir studijų tęsimo galimybes. Kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys,
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gera iniciatyva, ją komitetas ir palaikė. Radome tam tikrų sprendimų. Aišku, jie visų problemų iki galo neišsprendžia, nes kol mes neišspręsime, kokiu būdu mes remiame vaiko auginimą… Dabar mes visą laiką turime dilemą, kad vieniems žmonėms, kurie turi draudimines pajamas, dirbo, mes taikome socialinio draudimo sistemą, kuri kompensuoja jų netektas pajamas, o kita dalis, kuri tokių neturi, eina per išmokų sistemą, iš esmės per pašalpų sistemą, kuri yra visiškai kitaip reglamentuojama ir kitais principais. Gali būti remiamas ir vienas, ir du, ir trys, įvairūs vaikai, ir tokios mums visiems logiškai suprantamos lygybės ir supratimo, kad turėtų būti bendra sistema, mes niekaip negalime pasiekti ir vargu ar pasieksime tol, kol ši paramos sistema bus padalinta per dvi dalis.
Kai mes pradedame spręsti viską per „Sodrą“, kaip čia kartais pateikia kolegos pataisas, tokiu atveju visą papildomą gerumą turi apmokėti pensininkai. Kai mes einame per paraminę sistemą, kaip dabar šiuo atveju, ją apmoka jau iš valstybės biudžeto, bet visi suprantame, kad sprendžiame tą pačią problemą. Iš esmės nėra labai didelio skirtumo, ar ta mama spėjo metus laiko padirbti, ar nespėjo. Bet gaila, kad per tuos visus metus, nors ir buvo žadėta, į tą bendrą draudimo sistemą taip ir neatkeliavo nė vienas projektas, ir mes iki tol mėginome juos kažkaip suvienodinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai ir 107 Seimo nariai pritarė šiam projektui. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2178) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 2, 5, 8, 9, 13, 15, 16, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3390(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3390(2). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsniams pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 9 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Ir 10 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas, jam taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. J. Varkalys – motyvai už.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ši įstatymo pataisa numato ir nustato tvarką, pagal kurią sudaroma galimybė motinoms, įmotėms, įtėviams, auginusiems ir slaugiusiems neįgalius vaikus namuose iki 15 metų, ir motinoms, užauginusioms penkis vaikus iki aštuonerių metų, jeigu įvyko mirties atvejis, gauti pusantro dydžio bazinę šalpos pensiją. Tai sudarytų 128 eurus. Iš tikrųjų tai yra labai objektyvus dalykas, kadangi šie asmenys neturėjo galimybių užsidirbti bendrojo darbo stažo ir negali gauti lygiavertės pensijos kaip tie, kurie dirbo ir turėjo galimybę tą dalyką daryti. Slaugiusiems ligonius namuose tai būtų didžiulė paspirtis ir įvertinimas to, ką jie atliko slaugydami savo sergančius vaikus, ligonius namuose. Todėl siūlau pritarti šiai įstatymo pataisai ir palaikyti ją. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau motyvuojančių Seimo narių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101 Seimo narys ir vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3390(2) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3254(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3254(3). Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų taip pat nėra gauta. Priimame pastraipsniui.
1, 2, 3 ir 4 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir 5 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Tai iš tiesų reikalingas projektas, tačiau mes ne vieną kartą kėlėme klausimą, kaip jis bus įgyvendintas, nes koks skaičius draudžiamųjų pajamų, kokia ta suma, kas ją apskaičiuos, kas vertins santykį su minimaliu vartojimo poreikių dydžiu, kaip tai bus daroma kiekvieną mėnesį ir kaip ši informacija pateks tiems, kurie turės priimti sprendimą, tai yra vaistininkams, į vaistines. Tai, kaip visa ta sistema veiks, iš tiesų iki šiol dar lieka didelė nežinia. Nors mintis yra labai teisinga, aš kviečiu tikrai atsakingas institucijas labai atsargiai pasižiūrėti į šio įstatymo projekto įgyvendinimą ir sugrįžti su pakeitimais, jeigu jų reikės, nes taip, kaip dabar yra surašyta, panašu, kad įgyvendinti ir užtikrinti, kad ši labai reikalinga nuostata veiktų, bus tikrai nelengva.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš gal šiek tiek atsakydamas į kolegos Mykolo nuogąstavimus galiu tik patikinti, kad tikrai nei vaistininkams, nei gydytojams galvoti šiuo atveju nereikės. Mes tam tikras pamokas, ankstesnes klaidas esame išmokę, kai geri sprendimai būdavo užkraunami ant gydytojų ar vaistininkų galvos. Elektroninės sistemos bus tarpusavyje integruotos ir automatiškai tais duomenimis apsikeis. Žmogui paskyrus vaistą, kai jis ateis, tiesiog vaistininkas matys, kad jau jam nereikia tos priemokos imti.
O šiaip tai yra priemonė, kurią tikrai yra mūsų garbės reikalas priimti, nes daugybę metų siūloma, rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos grupėms, kurios yra labiausiai nepasiturinčios, užtikrinti galimybę be jokių priemokų, tikrai nepatiriant finansinių sunkumų, gauti jų ligai gydyti būtinus vaistus. Tai tikrai labai reikalingi, tikrai svarbūs pakeitimai ir raginčiau visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3254) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3607(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3607. Priėmimas. Pranešėjas – A. Kirkutis. Tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra gauta, todėl į tribūną nekviesiu.
Priimame pastraipsniui. Vienas straipsnis, kuriam galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų aš tik noriu priminti, kad prieš porą metų tikrai iš ne vienos bendruomenės buvome girdėję, kad Lietuvos kryptis neva neaiški, kur keliauja mūsų sistema, kad per mažai dėmesio skiriama sveikatinimui, nėra integruota papildomos alternatyvios medicinos.
Tikrai tam buvo skirta daug laiko. Tikrai visi galėjo sakyti savo pageidavimus ir papildymus šito strateginio dokumento, kuris nurodo, kokia kryptimi turėtų vystytis Lietuvos sveikatos sistema. Tai ne tik gydymo, bet tikrai sveikatos sistema. Tikrai yra papildyta šita strategija daugybe dalykų: tiek sveikos gyvensenos klausimais, tiek žmogiškųjų išteklių planavimo strateginiais tikslais dėl sveikatos.
Iš tiesų kviesčiau palaikyti, pritarti. Tai yra, kaip ir sakiau, strateginis dokumentas. Kai kas iš kolegų pasigenda praktinių dalykų įgyvendinimo ar finansų, bet tai yra ne tokio lygio dokumentas. Tai yra strategija, kur ir kaip mes turime judėti. Kaip jinai yra įgyvendinama, jau nustato kiti dokumentai.
Aš tikiuosi, kad jūs pritarsite, ir šituo dokumentu galės vadovautis ne tik šitos kadencijos, bet dar ir ateinančios kadencijos politikai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų nors ir visos valstybės strateginis dokumentas, bet jis neapima vienos jautriausių sveikatos sričių – tai yra psichikos sveikatos ir savižudybių prevencijos strategijos. Neapima, nes jos, tokios strategijos, vis dar nėra. Mes Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje klausėme ministerijos, ar planuojate, ar turėsite savižudybių prevencijos strategiją, kuri galėtų sudaryti ir nacionalinės strategijos dalį, sakė: ne, mes neplanuosime, tai yra pernelyg smulki sritis ir neverta atskiros strategijos.
Vis dėlto geriausi Lietuvos (…), Vilniaus universiteto profesoriai, docentai sako, kad tokia strategija iš tiesų yra be galo reikalinga. Deja, nors mes vis dar pirmaujame pagal savižudybių skaičių, tokia strategija nėra nei parengta, nei planuojama ją rengti, nei planuojama integruoti į nacionalinius strateginius dokumentus. Iš tiesų labai apmaudu, jog bandoma matyti didelius dalykus, bet tikrai nematoma pačių skaudžiausių dalykų, todėl susilaikysiu.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių dėl motyvų neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 74, prieš nebuvo, susilaikė 28 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3607) priimtas. (Gongas) Atsiprašau, nutarimas. Seimo nutarimas.
11.06 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. XIII-992 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3277(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3277. Priėmimas. Pranešėjas – A. Baura. Yra viena pastaba, prašysiu pakomentuoti.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Ir jam galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio, įstatymo įsigaliojimo, yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, po svarstymo yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komitetas vakar šią pastabą svarstė ir bendru sutarimu nutarė jai nepritarti, remdamasis šiais argumentais. Įstatymo projekto svarstymo Seime procedūros pradėtos dar šių metų kovo mėnesį, todėl jo nuostatos labai siauram suinteresuotų asmenų ratui, o tai liečia dvi įmones, yra žinomos ir joms pritarta. Tai pat esame gavę, komitetas, ir pateikiame suinteresuoto asmens nuomonę (cituoju): „Mūsų nuomone, būtų geriausia, kad įstatymas įsigaliotų kuo anksčiau, nes bet koks laikotarpis nuo įstatymo priėmimo iki įsigaliojimo yra visiškai nenaudingas tiek įmonei, tiek dabartiniam akcininkų atstovui, tai yra Turto bankui.“
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su tokiu nepritarimu galime pritarti įstatymo įsigaliojimo datai, tai yra 2 straipsniui, bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų frakcijos nariai įvairiai balsuos dėl šio projekto. Jeigu į jį žvelgtume tiesiog tokiu tiesmukišku žvilgsniu, kiek siūlomi įrašyti objektai, šiuo atveju – įmonės, yra svarbūs nacionalinio saugumo aspektu, tai būtų galima, aišku, abejoti dėl tos svarbos. Aš asmeniškai balsuosiu už, nes šiandien mes neturime kito teisinio mechanizmo, kad įmones, kurias netikslinga kol kas privatizuoti, apsaugotume nuo to privatizavimo. Tai yra vienintelė galimybė įrašyti į šį nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą.
O dėl minimų įmonių pažymėsiu štai ką, kad monopolinė įmonė, atsakinga už svarbiausių Lietuvos kelių priežiūrą… jeigu ji būtų privatizuota, mes turbūt įsivaizduojame, kiek turėtume problemų su tokiu privačiu monopolininku. Apie privatizavimą reikėjo galvoti, jeigu buvo tokių minčių, kol nebuvo dar sujungtos 11 atskirų įmonių. Tada gal būtų tas ir tikę.
Kita įmonė – „Problematika“. Ją ateityje, kaip komitete svarstėme, išskaidžius, atskyrus svarbią laboratoriją, būtų galima privatizuoti, bet kol kas, kad nebūtų skubotai privatizuota su ta visa laboratorija, taip pat yra siūloma ją turėti tame sąraše.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, kokios įmonės šiuo metu yra tame sąraše. Tai branduolinė elektrinė, Klaipėdos jūrų uostas, oro uostas, nacionalinis transliuotojas, Suskystintų dujų terminalas, o čia mes norime įrašyti uždarąją akcinę bendrovę „Problematika“. Vien dėl jos pavadinimo, man atrodo, negalima rašyti į šį sąrašą, ką jau kalbėti apie tai, ką ji atlieka. Ji atlieka kadastrinius matavimus, statybos produktų sertifikavimus, techninės priežiūros paslaugas. Pažiūrėkime strategiškai, įmonės, kurios yra įtrauktos į tą sąrašą, turi kritinę infrastruktūrą, kurią praradus atstatyti būtų labai labai sudėtinga, kaip kad branduolinės elektrinės ar jūrų uosto. Čiagi mes įtraukiame įmonę, kuri turi laboratoriją ir atlieka kadastrinius matavimus ir sertifikavimus. Iš tiesų toks sprendimas devalvuoja tas įmones, kurios jau yra tame nacionalinio saugumo sąraše, ir iš tiesų nepateisina tokios įmonės įtraukimo tiek dėl jos veiklos, tiek, ironizuodamas galiu pasakyti, dėl jos pavadinimo.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, nacionalinio saugumo požiūriu situacija pasaulyje ir mūsų regione tikrai yra problemiška. Turbūt visi su tuo sutinkame ir dėl to infrastruktūra, keliai yra labai svarbus nacionalinio saugumo aspektu klausimas. Tuo labiau kad, kaip žinote, mūsų šalyje dislokuojamos Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgos. Įvykus krizinei situacijai, reikia staigiai permesti kažkokias karines pajėgas, dalinius iš vienos vietos į kitą. Tai jeigu nebus mūsų geri keliai, geras susisiekimas, tai praktiškai mes to ir negalėsime padaryti.
Iš kitos pusės, įmonės, kurias siūlome įtraukti į sąrašą, yra labai svarbios ir vienintelės, nors, aišku, kelių, statybinių medžiagų problematika ir kontrolė yra… galbūt atlieka ir Gedimino technikos universitetas, tačiau valstybė į tos įmonės modernizavimą investavo didžiules lėšas ir dabar kažkam atiduoti. Valstybė niekada negaus tokių lėšų, kokios yra įdėtos.
Iš kitos pusės, mes dabar labai daug kalbame apie broką, apie padarytus pažeidimus ar nekokybiškus kelių statybos darbus, o valstybė praranda paskutinį įrankį, kurį turi, kuriuo gali kontroliuoti ir vykdyti savo politiką ir būtų tęstinumas. Jeigu pasamdysime privatų verslą, vienais metai vienas laimės, kitais – kitas, tačiau nebus tarpusavio ryšio. O per tą įmonę galime vykdyti valstybės bendrą politiką, kontrolę ir tęstinumą. Todėl siūlau įtraukti šias įmones į neprivatizuotinų, į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą ir tokiu būdu užtikrinti kontrolę savo kelių, bent jau valstybės įtaką kelių priežiūrai ir jų…
PIRMININKAS. Laikas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). …gerai būklei užtikrinti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šioje kadencijoje yra du sektoriai, kuriuose jūs sukėlėte begalinį chaosą. Tai visų pirma miškų ūkis ir kelių priežiūra ir kelių tiesimas. Gerbiamas Viktorai Rinkevičiau, atsisukite savo įrašą ir pabandykite suprasti logiką, ką jūs ten sakote, ir suprasti mus, kaip opoziciją, kaip mes turėtume reaguoti, kai, pavyzdžiui, jūsų Susisiekimo ministerija dar šiais metais, prieš šešis mėnesius, kovo 6 dieną išplatina pranešimą spaudai ir sako, kad techninės priežiūros paslaugos nėra išskirtinės šalies rinkoje, jas teikia daugiau nei dešimt skirtingų įmonių, todėl nėra pagrindo valstybei konkuruoti su privačiu verslu, Lietuvos automobilių kelių direkcija bus atsakinga už šalies kelių tinklo kokybę, o kokybės kontrolei užtikrinti ir toliau bus pasitelkiama techninė priežiūra. Cituojamas susisiekimo ministras. Tai jeigu kas nors norėjo blogo šitai valstybei ir norėjo sukelti nacionalinį pavojų, tai tik jūsų deleguoti ministrai. Būkite nuoseklūs, man atrodo, Vyriausybė yra tiek parašiusi pagrindimų, kad jūsų argumentacija išnyksta kaip dūmas arba rytinis rūkas. Prašyčiau be argumentacijos neteikti tokių įmonių į nacionalinės svarbos objektų įmonių sąrašą, jos iš tikrųjų, kaip sako M. Majauskas, yra kritinės infrastruktūros ir turėtų nebūti painiojamos su sovietmečio palikimu. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, gerai, kad priminėte, kuris ministras tai darė, ir turbūt suprantate, kodėl jo šiandien nėra. Įmonė „Kelių priežiūra“ – tikrai strateginė įmonė, kuri prižiūri visus Lietuvos kelius, ir kad keliai yra reikalingi saugumui užtikrinti, tikrai tuo niekas neabejoja.
Įmonė „Problematika“ taip pat prižiūri tų kelių kokybę. Ir jeigu mums atrodo, kad visą kokybės priežiūrą atiduokime į privačias rankas ir nuo to viskas tik gerės, tai šiek tiek klaidingai galvojame. O netgi žiūrint į finansinę naudą, ši įmonė kas metus atneša apie milijoną eurų dividendų valstybei. Jeigu mes ją parduosime už kelis milijonus, o bent jau per metus atneša milijoną, tai netgi finansiškai yra nuostolinga. Kviečiu, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, mes gyvename kai kada kreivų veidrodžių karalystėje. Norime neprivatizuoti kokios nors įmonės, tai įrašome į nacionalinio saugumo objektų sąrašą. Viena vertus, tas sąrašas tampa toks ganėtinai juokingas, kai mes devalvuojame kitas svarbias sritis.
Aš susilaikysiu, bet, manyčiau, nepritarus šiam įstatymo projektui suskubtų, ko gero, ir Ekonomikos komitetas, ir kiti komitetai, kurie rūpinasi tais keliais, ir parengtų normalų įstatymą dėl neprivatizuojamų įmonių sąrašo. Tada atsistotų viskas į savo vietas. Tai aš tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Balsuojame. Nuomonės išsiskyrė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 70, prieš – 8, susilaikė 18 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3277) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamiems valdantiesiems, ypač V. Ąžuolui, R. Karbauskiui ir kitiems kolegoms. Jeigu jūs taip elgsitės su savo ministrais, kad juos pakeitę visada trinsite į miltus, kaip ir su savo kolegomis, kurie pakeičia frakcijas, iš karto rasite kompromatų ir ištrauksite visus skeletus, tai žinokite, kad jūs einate totalitarinės frakcijos režimo keliu. Žmonės dirbo po dvejus su puse metų ir buvo atleisti be rimtų argumentų, jūsų ministrai. Ir jeigu jūs taip elgsitės su kiekvienu ministru ir kontroliuosite jį per baimę, tai toli nenueisite šitoje valstybėje.
PIRMININKAS. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tai noriu pasakyti, kad galbūt būtų geriau, kad būtų kitas kelias atrastas, kaip išsaugoti įmones valstybės rankose. Tačiau tikrai ir tas kelias yra galimas. O šiaip pasaulyje yra žinoma, kad valstybės rankose esančios įmonės, jeigu jos veikia teisingais būdais, taip, kaip valdomos verslo įmonės, gali veikti labai sėkmingai. Nebūtina visko privatizuoti.
11.18 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 10,12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2481(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-11 klausimas – Rinkliavų įstatymo 10, 12 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2481(2). Priėmimas. Kviečiu V. Ąžuolą į tribūną. Yra pasiūlymas dėl pavadinimo. Prašom pakomentuoti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas, kad tam tikri pakeitimai dėl rinkliavų įsigaliotų anksčiau, negu įsigalios pats įstatymas. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Pastaba dėl pavadinimo. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento antroji pastaba: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio…“ ir taip toliau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas pritarė, kad reikia pakoreguoti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, gerai. Tada priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų, pritariame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“ jūs jau komentavote, kad komitetas nepritarė. Su pasiūlyta komiteto data galime priimti šį straipsnį. Dėkoju. Dėkoju pranešėjui. Motyvai dėl viso. M. Majauskas, nepranešiau, turiu dėl protokolo pasakyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš pastebėjau, kad įjungėte mikrofoną. Iš tiesų gali pasirodyti gana populiarus sprendimas sudaryti galimybę gyventojams, kurie nepatenkinti valstybės teikiama paslauga teistis, na, šiuo atveju, kurie nepatenkinti rinkliava. Bet ta rinkliava turi įvairiausių formų. Viena iš tų rinkliavų yra turisto rinkliava kaip pagalvės mokestis. Vilniuje toks pagalvės mokestis yra, ir, galima įsivaizduoti, tarkime, atvažiuoja kaunietis į Vilnių pasižiūrėti, kaip „Žalgiris“ pralaimi „Vilniaus rytui“, ir nepatenkintas viešąja infrastruktūra vėliau reikalauja kompensacijos, kad būtų grąžintas sumokėtas mokestis. Man atrodo, toks įstatymas gali užkoduoti tam tikrą chaosą, ir aš tikrai tokiam nepritarsiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas nesukelia chaoso, kaip tik pateikia aiškumą. Žinoma, ir savivaldybės tarybos tvirtina savo tvarkas, kada ir kokiais atvejais rinkliava turi būti grąžinama. Ir toks kasdienis pavyzdys, kaip atsitinka su šiukšlių išvežimu, kai žmogus sumoka rinkliavą už šiukšlių išvežimą, o jos būna neišvežamos. Šis įstatymas ir padaro aiškumą: jeigu paslauga neatlikta, yra galimybė susigrąžinti sumokėtą mokestį. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip iš Aplinkos apsaugos komiteto norėčiau iškelti vieną velnišką idėją. Kiekvienam, įvažiuojančiam į Neringos savivaldybę, reikia mokėti aplinkos mokestį. Dabar 20, vasarą planuojama 50. Štai savaitgalį norėjau nusigauti į Neringą viešuoju transportu ir man ekologinės paslaugos buvo neprieinamos. O dar valdantieji ir automobilio registravimo mokestį uždės. Tai su tokiais pasiūlymais mes įvelsime valstybę į begalinį teismų procesą, nes Neringa savo ekologinį mokestį naudoja ir kolektyvų kelionėms po visą pasaulį, ir reprezentavimui, ir pasakyti, kam naudojama vietinė rinkliava, ne visada yra įmanoma, ypač atliekų tvarkymo sektoriuje.
Jau dabar atliekų tvarkymo sektoriuje po A. Palionio registruoto pasiūlymo yra pavojus, kad savivaldybės, kurios per šešis mėnesius išleido 6 mln. eurų ir ruošėsi trejus metus tam, kad įdiegtų dvinarę rinkliavą, vėl paskęs teisminiuose ginčuose vien tam, kad būtų galimybė patvirtinti, pagrįsti savo mokestinę rinkliavą. Man atrodo, čia yra šiek tiek užkoduota Pandoros skrynia, nes kas kas, gerbiamas Antanai Vinkau, Gintarai Vaičekauskai, bet Neringos savivaldybė savo surinktų rinkliavų niekaip nepagrįs ir kiekvienas, įvažiavęs automobiliu, galės prašyti ją grąžinti.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2481(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 78, prieš – 3, susilaikė 18 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2481(2) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 39, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3538(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 39, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3538. Priėmimas. Per priėmimą taip pat negauta pasiūlymų. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu, 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu ir 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėkui. Iš principo pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra įstatymas, susijęs su teritorijų ribų keitimo apklausomis. Šitas įstatymas susijęs su bendruomenių iniciatyvos teise inicijuoti apklausas jiems rūpimais klausimais. Šiuo įstatymu yra palengvinama pati iniciatyvos teisė, kad jeigu gyventojai nori paklausti, kad jiems būtų atsakyta į klausimą apie konkrečiai jų gyvenamąją teritoriją liečiantį aspektą, kad jiems būtų lengviau inicijuoti vietos gyventojų apklausą, kuri numatyta Vietos savivaldos įstatyme.
Tačiau net ir priėmus šitą palengvinimą man labai gaila, kad nebuvo pritarta kitam įstatymo siūlytam aspektui, kad pati bendruomenė nusistatytų ir apklausos teritoriją, nes šiuo įstatymu vis tiek vis dar paliekama galimybė savivaldybės vadovams manipuliuoti apklausos teritorija siekiant gauti jiems palankius rezultatus. Pagrindinė įstatymo idėja iš tikrųjų lieka neatliepta. Nepaisant to, aš manau, kad įstatymas palengvina bendruomenėms iniciatyvą organizuoti tokias apklausas, išreikšti savo teises. Tiesiog siūlyčiau pritarti, bet ateityje galvoti apie tai, kad vis dėlto bendruomenei būtų palikta iniciatyva ir apsibrėžti pačios apklausos teritoriją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau motyvuojančių Seimo narių neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3538) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 17, 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3264(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Valstybės rezervo įstatymo straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3264. Priėmimas. Pranešėjas – V. Rinkevičius. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas nepritarė pasiūlymui, nes manoma, kad sudaryti preliminarias sutartis galima, jos užtikrintų tolesnį sutarčių vykdymą ir rezervo kaupimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas yra jūsų, V. Rinkevičiaus. Ar visi jūsų pasiūlymai yra susiję?
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, čia yra papildoma, kad valstybės rezervas naudojamas ir krizės valdymo, krizės metu, ko nebuvo. Tai visuose mano pasiūlymuose yra papildymas. Kalbama, kad krizės metu taip pat gali būti naudojamas valstybės rezervas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar reikia balsuoti dėl 29 pritariančių, kad būtų svarstomos visos V. Rinkevičiaus pataisos? Pritariame, kad būtų svarstomos. Tada siūlau… Norint priimti 1 straipsnį, reikia pritarti vienam V. Rinkevičiaus pasiūlymui ir tada galima pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu. Pritarta.
2 straipsnis. Taip pat yra V. Rinkevičiaus susiję pasiūlymai. Jau apsisprendėme, kad jiems bus pritarta, todėl galime pritarti ir visam 2 straipsniui.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
4 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pakomentuoti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip pat komitetas siūlo nepritarti. Siūloma papildyti straipsnį 2 dalimi, kad materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas numatytas pagal preliminariąsias sutartis, nėra nuolat saugomos, jų tiekimas šiame įstatyme numatytais atvejais užtikrinamas valstybės rezervo tvarkytojo ir tiekėjo sudarytomis preliminariomis sutarties sąlygomis. Komitetas, kaip minėjau, nepritarė, nes preliminariąja sutartimi pagal Civilinį kodeksą yra laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti pagrindinę sutartį.
PIRMININKAS. Su tokiu nepritarimu galime pritarti visam 5 straipsniui bendru sutarimu. Dėl 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio yra Seimo nario V. Rinkevičiaus susijęs pasiūlymas, kuriam jau pritarėme.
Kitas pasiūlymas yra Teisės departamento. Komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip pat nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė Teisės departamento pasiūlymui.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Argumentai tie patys.
PIRMININKAS. Toliau. V. Rinkevičiaus pasiūlymas yra susijęs su ankstesniais.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, argumentai tie patys.
PIRMININKAS. Gerai. Jau pritarėme. Su tokiu pritarimu galime pritarti ir pasiūlymui, ir visam 8 straipsniui. Dėl 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio yra V. Rinkevičiaus pasiūlymas, kuriam mes jau…
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia dėl datos.
PIRMININKAS. Čia yra taisoma data.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Šitam pasiūlymui komitetas pritarė. Mes, visas Seimas, galime pritarti ir pasiūlymui, ir visam šiam straipsniui.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo pakeitimas sudarys galimybę sukaupti valstybės rezervą. Daug diskusijų dėl to buvo, tačiau dabar neturime nieko. Kas geriau: ar turėti tvarką, pagal kurią bus sudarytas valstybės atsargų rezervas, ar neturėti nieko, kaip yra iki šiol? Nors lyg ir įstatymas galioja, tačiau vien sudaryti žemės ūkio ir maisto atsargas reikia 20 mln. eurų. Tai mes tada turėtume kitų metų biudžete numatyti tą sumą. Plius kiekvienais metais, kadangi, kaip žinote, maisto atsargos yra maistas, o maistas turi galiojimo terminą, jis baigiasi ir kasmet reikia jį pakeisti nauju, tai dar kainuotų apie 7 mln., plius kasmet dar saugojimas netoli 1 mln. Kokios tai yra valstybės išlaidos!
Geriau turėkime šią tvarką, sudaromos preliminarios sutartys, ką daro kitos valstybės. Ta tvarka kitose valstybėse galioja jau daug metų ir ji pasitvirtino. Valstybei tai nekainuos jokių papildomų išlaidų. Mes daugiau kalbame apie išlaidas ir jų ekonomiją, o šiuo atveju lyg ir norėtų kai kurie kolegos, kurie prieštarauja, kad tam būtų skirta, su kaupimu ir su jų saugojimu dešimtys milijonų eurų.
Siūlau pritarti, turėsime galiojančią tvarką ir, manau, užtikrinsime tokiu būdu savo atsargų sukaupimą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. V. Rinkevičius, būdamas tikrai labai nuoširdus žmogus, atvirai išsakė pagrindinį Finansų ministerijos siūlomo projekto motyvą – tai nenoras, negebėjimas ar negalėjimas sudaryti realaus valstybės rezervo ir todėl pabandė jį pakeisti virtualiu rezervu, numanomu. Ne veltui Teisės departamentas mušė pavojaus varpais ir sakė: negali būti tokio menamo rezervo, kurio tikrai nebus galima įgyvendinti krizės atveju.
Visos pateiktos pataisos, kurioms, kolegos, pritarėte, yra kosmetinės, bet jos nesprendžia pagrindinio klausimo. Kiekviena valstybė, kuri jaučia atsakomybę už savo piliečius, turi valstybės rezervą. Mes nežinome, kokių ekstremalių situacijų gali nutikti, kiek bus žmonių, kuriems staigiai reikės suteikti pagalbą, o mes pakabiname ore preliminariomis sutartimis grįstą rezervą net nesudarydami kokios nors garantijos, nenumatydami garantijos, kad tikrai tos sutartys bus ir kad tikrai tie tiekėjai galės įvykdyti savo prievolę.
Labai neatsakinga. Galbūt dėl to taip daro valdančioji dauguma, kad prieš rinkimus, užuot sudariusi rezervą, nori pabarstyti kokių nors malonių ar saldainių rinkėjams, tačiau kai tuos rinkėjus ištiks bėda (aš, aišku, to nelinkiu), tada pamatysime, ko vertas šitas įstatymas. Aš tikrai negaliu pritarti įstatymui, kuris galimai kelia grėsmę valstybės piliečių saugumui. Siūlau, kad jūs tam nepritartumėte. Tegu Finansų ministerija parengia normalų projektą, tada jam pritarsime.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš gal paantrinsiu kolegei, kad iš tikrųjų šiuo atveju mes taupome, bet taupome nacionalinio saugumo sąskaita, piliečių saugumo sąskaita, nes faktinį rezervą keičiame preliminariomis sutartimis. Galime puikiai įsivaizduoti, kad krizės atveju, karo atveju tie asmenys ir subjektai, kurie įsipareigos įgyvendinti savo pažadus pagal tas sutartis, bus lygiai taip pat paveikti tos krizės, galbūt karo, galbūt kažkokių kitų veiksnių ir negalės įgyvendinti tų įsipareigojimų, ir niekas neužtikrins, kad jie tuos įsipareigojimus įgyvendintų. Pažiūrėkime, mes turime naftos rezervą, jis yra faktinis rezervas, nors laikomas įmonių, kurios importuoja naftos produktus, bet jos privalo jį laikyti. Tai nėra sutarčių pagrindu, preliminarių sutarčių pagrindu, kad jeigu kas, jos galės tiekti tam tikrą naftos produktų dalį. Ne, jos turi laikyti faktinį rezervą. Šiuo atveju yra valstybės lėšų taupymas, bet panašu, kad taupymas yra saugumo sąskaita. Iš tiesų reikėtų žiūrėti, kaip kitos šalys daro, galbūt derinti tas preliminarias sutartis su faktiniais rezervais, bet šiuo atveju atrodo, kad vyksta tiesiog taupymas.
PIRMININKAS. Dėl nuomonių daugiau Seimo narių neužsirašė. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-3264 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 72, prieš – 5, susilaikė 22 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3264) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Replika po balsavimo – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, jūs kaltinate valstiečius, kad kažkokią sumaištį sukels šiuo įstatymo pakeitimu. Aš sakyčiau, reikėtų pagirti valstiečius, kad vieną kartą įves kažkokią tvarką, kad bus sudaromas rezervas. Iki tol, kiek buvo Seimo ir vyriausybių, Seimo daugumų, nieko nebuvo daroma, buvo palikta likimo valiai. Rezervas lyg ir turėjo būti sudaromas, bet nebuvo sudarytas. Buvo visiška betvarkė. Šiuo atveju mes bent padarysime tvarką ir tikrai turėsime rezervą, kurį galėsime krizės ar kitu atveju panaudoti. O jeigu įvyks, sakykime, kažkoks įvykis, bus paskelbta karo padėtis ar taip toliau, tada pradės veikti visiškai kiti įstatymai. Jie tada suteiks kitų galimybių nacionalizuoti, paimti ir naudoti turtą, esantį Lietuvoje, tai situacijai gelbėti. Aš manau, kad mes padarėme gerą darbą, o ne nusikaltimą.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). J. Razma – replika po balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ką gi, po šio balsavimo galime pasveikinti kolegą R. Karbauskį. Manau, kad jo koncernui, valdančiam dalį „Jonavos grūdų“ akcijų, nebebus problemų privatizuoti tą įmonę, kadangi iš esmės nelieka valstybės rezervo kaupimo funkcijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų repliką. M. Majauskas – replika po balsavimo. Prašome.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Atkreipsiu dėmesį, kad mes nesuformuojame rezervo, mes tiesiog faktinį rezervą, pavyzdžiui, grūdus, paverčiame popieriumi. Popieriaus nepavalgysi, nesumalsi, miltų nepagaminsi, duonos neišsikepsi. O kaip sako gerbiamas kolega, kad krizės ar karo atveju būtų galima nacionalizuoti tas įmones ir iš tikrųjų paimti tuos produktus, kurie yra reikalingi valstybei, jeigu iš tikrųjų toks yra planas ir tokia galimybė, tai tos sutartys iš esmės yra nereikalingos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – J. Jarutis. Prašome.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, už langų lyg ir lyja, gal dėl to kaltas R. Karbauskis.
PIRMININKĖ. Ir tokia replika lieka stenogramoje.
Mielieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Replika po balsavimo – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš dėl posėdžio vedimo tvarkos. Gerbiami kolegos, tik primenu, kad mes kėlėme klausimą dėl balsavimo dėl pasitikėjimo rinkimų grupe, balsų rezultatų skaičiavimo grupe, ir dar kartą frakcijos vardu prašome prie to klausimo grįžti, nes vis dėlto Seimas, kai yra panaudojama 119 straipsnio 2 dalis ir yra prašymas, turėtų balsuoti, manytume, dėl to, ar yra pasitikima balsų skaičiavimo grupe, ar nepasitikima. Iš tikrųjų pasitikėjimas yra asmeninis santykis, jis nepriklauso nuo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Jeigu žmonės nepasitiki ir Seimas, na, yra prašymas frakcijos, tai, manyčiau, tikrai mes pagrįstai, remdamiesi Statuto 119 straipsnio 7 dalimi, prašome gerbiamo Seimo balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš išklausysiu, ko gero, visų. J. Razma. Po to P. Urbšys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama vicepirmininke, tikrai nedarykime iš Seimo cirko. Kas čia per balsavimas dėl pasitikėjimo ar nepasitikėjimo balsų skaičiavimo grupe? Tai kuria grupe? Ar ta, kuri skaičiavo balsus, ar ta, kurios dalies narių net nebuvo tuo metu, kai reikėjo dirbti? Kas čia per Seimo pareigūnai balsų skaičiavimo grupės nariai? Statutas numato, kad galima reikšti nepasitikėjimą Seimo pareigūnais, ir yra atitinkamos procedūros. Reikia surinkti parašus. Aš vis tiek linkiu, nors aš suprantu, kad jums nelengva, vis dėlto elgtis pagal Statutą ir nedaryti cirko čia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš tikrųjų skaitysime visi kartu Statutą ir elgsimės pagal jį.
K. Masiulis – replika.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tai A. Širinskienei siūlyčiau skelbti interpeliaciją iš karto ir poniai R. Baškienei, ji suklydo, neteisingai pavardę perskaitė, ir visiems tiems, kas ten dalyvavo tose grupėse – jau interpeliaciją. Surinkite parašus, sėdite visi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Humoro jausmas yra labai puikus dalykas sprendžiant net ir sudėtingiausiasis problemas.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami valstiečiai, juk jūsų lyderis visai Lietuvai paskelbė, kad mes nebūsime tokie kaip opozicija, mes negrimsime į tas smulkmenas, mes galų gale pradėsime rūpintis valstybe ir biudžetu. Agne Širinskiene, įsiklausykite į R. Karbauskio argumentus!
PIRMININKĖ. Ar jau visos replikos išsakytos? Aš noriu tiesiog… G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į keliamo klausimo pačią formą. Kadangi yra skundas Etikos ir procedūrų komisijai, sekundę, Agne, aš paaiškinsiu, neskubėkite. Kadangi apskritai yra skundas, kuris kvestionuoja validumą vykusio neeilinio posėdžio, šiuo atveju balsuodami dėl sudarytos balsavimo komisijos, kuri vyko kaip išdava vykusio posėdžio, de facto balsuodami mes patvirtinsime validumą vykusio posėdžio. Mano yra siūlymas, remiantis šiuo punktu, pirmiausia patikrinti, ar posėdis buvo teisingas. Jeigu posėdis teisingas, tada jūs turite teisę kelti klausimą, ar jo išdava yra teisinga. Jeigu jūs dabar patvirtinate išdavą, tai tada ko vertas jūsų pirmasis klausimas? Arba atsiimkite iš Etikos ir procedūrų komisijos savo klausimą, baigiame jį, baigiame šitą cirką ir tada gerai, jūs balsuokite, jeigu turite pakankamai balsų, dėl balsavimo komisijos. Bet dabar jūs klausiate ir dėl pagrindo, ir dėl išvados. Abiejų dalykų kvestionuojate teisingumą.
PIRMININKĖ. Ar teisingai supratau, kad jūs keliate klausimą, ar posėdis, neeilinis posėdis, buvo teisėtas?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš paaiškinsiu.
PIRMININKĖ. Paaiškinkite dar kartą, kad visi girdėtume.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne aš keliu tą klausimą. Man atrodo, kad viskas yra teisingai. Yra toks kreipimasis.
PIRMININKĖ. Kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Taip. Ir Etikos ir procedūrų komisija yra priversta svarstyti, ar posėdis buvo teisėtas. Dabar jau jūs prašote, kad būtų balsuojama dėl to, kas išėjo iš to posėdžio. Tai reiškia, kad balsavimu Seimo nariai panaikina tą kreipimąsi. Todėl kad jūs balsuodami, ar ta komisija yra teisėta, ar neteisėta, bet kuriuo atveju pasakote, kad posėdis buvo teisėtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, A. Širinskienė turi atsakymą ir jį pasakys.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, yra atskiras Statuto straipsnis. Tai 119 straipsnio 7 dalis, kur Seimas gali posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe ar jos nariu, tada yra skiriama nauja grupė ar jos narys. Nepriklausomai nuo to, kas buvo posėdyje, mes matėme manipuliavimus, matėme tos skaičiavimo grupės elgesį ir reiškiame kaip frakcija jai nepasitikėjimą, ir prašome balsuoti dėl to Seimo posėdyje.
PIRMININKĖ. Supratau. Kolegos, tiesiog visi matome ir žinome, ir kartu paskaitykime Statuto straipsnį, 119 straipsnį, kad reiškiamas nepasitikėjimas. Ir tai jūs sakote frakcijos vardu ir reikalaujate, kad būtų balsuojama dėl nepasitikėjimo balsų skaičiavimo grupe. Statute tokia norma yra. (Balsai salėje)
Iš eilės suteiksiu žodį gerbiamam B. Mateliui. Replika. Prašau.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia aš norėčiau paklausti, ar mes išgirdome argumentą, kodėl reiškiamas nepasitikėjimas? Na, įspūdis toks, kad šiaip sau – mes nepasitikime, tai ir reiškiame. Argumento mes neišgirdome. Kaip aš suprantu, toks argumentas atsirastų, jeigu Seimo Etikos ir procedūrų komisija priimtų sprendimą, kad kas nors buvo neteisėtai padaryta. Tada aš suprasčiau, kad, remiantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimu, kas nors yra pažeista, reiškiame nepasitikėjimą. Tada atsirastų argumentas. Kol argumento nėra, siūlyčiau to net ir neteikti balsuoti.
PIRMININKĖ. Dar kartą G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Yra labai įdomus klausimas, kurį darbotvarkės klausimą mes svarstome, pagal kokį darbotvarkės punktą dabar mes dirbame? Kuris čia, gal galite įvardinti man numerį? (Balsai salėje) Kas dabar yra, ar skaičiavimo komisija yra sudaryta kokia nors? To posėdžio metu, kai buvo tas darbotvarkės punktas įtrauktas, tuomet ir reikėjo tą klausimą kelti. Šitas klausimas dabar nėra darbotvarkės dalis, todėl A. Širinskienės reikalavimas yra neteisėtas ir jis negali būti dabar svarstomas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš turėčiau patikslinti, kad procedūriniai klausimai, ypač susiję su balsų skaičiavimo komisija, gali būti svarstomi…
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne šito posėdžio metu.
PIRMININKĖ. Gali būti svarstomi.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ne!
PIRMININKĖ. Gerbiamas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Na, visi procedūriniai nesutarimai turėtų būti sprendžiami Etikos ir procedūrų komisijoje. Jeigu kyla abejonių dėl skaičiavimo komisijos paskyrimo, o per 27 metus susiklostė paprotys, kad dėl balsų skaičiavimo komisijos Seimas nebalsuoja, tik posėdžio pirmininkas perskaito pavardes ir tos pavardės parenkamos abėcėlės tvarka, kiekvieną mėnesį keičiama, kiti Seimo nariai, tai šiuo atveju, jeigu tas komisijos paskyrimas sukėlė abejonių, tai reikėtų kreiptis dėl posėdžio pirmininko tokio elgesio į Etikos ir procedūrų komisiją.
Nepasitikėjimo balsų skaičiavimo komisija, aš manyčiau, gali būti tik vienintelis pagrindas, kodėl galima nepasitikėti – abejonės dėl balsų skaičiavimo. Jeigu norite, kad būtų keičiama, tai galima pakeisti, skirti kitą komisiją. Jūs, kaip posėdžio pirmininkė, perskaitote pagal abėcėlę pavardes kitų, kurie turėtų ateiti, ir tada keičiame, bet neišgirdau abejonių dėl balsų skaičiavimo. Čia tik dėl tų pavardžių. Jeigu parenkami žmonės, kurie yra posėdžio metu, tai yra natūralu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, aš tiesiog nieko nedarau kitaip, negu kad parašyta Statute. Statuto 119 straipsnio 4 dalis: „Balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam mėnesiui Seimo posėdžio pirmininko siūlymu skiria Seimas.“ Skiria. Mes visada skirdavome, mėnesiui pasitvirtindavome. Ir dar parašytas antras sakinys: „Šios grupės negali sudaryti vienos frakcijos nariai.“
Na, tai Seimas turi paskirti, Seimas ir paskyrė. Jeigu įvyksta kokių pasikeitimų, turime tvirtinti. Ar galiu suprasti, galbūt tai buvo priežastis, ar čia kolegė galėtų patvirtinti kitaip? Yra to nenumatyto posėdžio stenograma ir štai joje yra paskirta R. Budbergytė (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), V. Kernagis (Tėvynės sąjungos frakcija), G. Steponavičius. Tada balsai salėje. Klausimas, kas yra. Dar kartą balsai salėje. Vietoj V. Kernagio – I. Haase. Gerai, pasako pirmininkė. Viskas čia tvarkinga. Toliau J. Varkalys (Liberalų sąjūdžio frakcija), ir aš čia atsiprašau, kad aš tada pasakiau ne tą pavardę, ir mes viską išsiaiškinome, nes Liberalų sąjūdžio frakcijoje yra būtent J. Varkalys, o ne J. Varžgalys. A. Skardžius – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija. Balsai salėje. Viskas. Po to sakinys: „Gerbiami kolegos, balsavimo pradžia 19 val. 25 min., pabaiga atitinkamai.“ Vienintelio dalyko, ko galbūt nėra – patvirtinti tokią balsų skaičiavimo grupės sudėtį. (Balsai salėje) Tai čia… o jūsų valia priimti sprendimą. Šį kartą aš tik moderuoju posėdžiui. (Balsai salėje) Frakcijos vardu buvo teikiamas siūlymas. Aš, kaip pirmininkė, privalau vykdyti frakcijos teikiamą siūlymą reikšti nepasitikėjimą ta perskaityta balsų skaičiavimo grupe. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Balsavimą, kurį paskelbė ir A. Širinskienė… dar kartą prašau perskaityti frakcijos pageidavimą. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mūsų frakcija reikalauja, kad būtų balsuojama dėl pasitikėjimo balsų skaičiavimo grupe. Manau, klausimas, ar mes pasitikime.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra frakcijos reikalavimas. Balsuokime! Paskelbsime tada kitą balsų skaičiavimo grupę. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ne. Gerbiami kolegos, pirmiausia yra balsuojama dėl pasitikėjimo. Jeigu mes skaitytume Statuto 119 straipsnio 7 dalį: „Seimas gali posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą.“ Paskui jau yra tvirtinama naujos grupės sudėtis. Aš manau, kad pirmas balsavimo klausimas turėtų būti, ar pasitikime, o po to jau tvirtiname sudėtį.
PIRMININKĖ. Taip. Mes dėl to jau kalbėjome. Tada… (Balsai salėje) Ar jūs susitarėte, gerbiami kolegos? J. Bernatonis. (Balsai salėje) Jūs trečią kartą, o jūs antrą kartą. Užteks po vieną. J. Bernatonis nekalbėjo.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai nenoriu būti Statuto aiškintoju, bet ta Statuto norma suformuluota taip, kad balsuoti turėtų būti teikiamas klausimas, ar mes nepasitikime. Tie, kurie balsuoja už, nepasitiki, tie, kurie balsuoja prieš arba susilaiko, pasitiki komisija. Tokia yra Statuto redakcija.
PIRMININKĖ. O daugiau kokių nors papildomai motyvų jūs išsakyti, pone Bernatoni, nepageidaujate? (Balsai salėje) Nekalbėjo gerbiamas A. Navickas. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai suprantu…
PIRMININKĖ. Nesuteiksiu antrą kartą dėl motyvų…
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai suprantu, pas mus balsų skaičiavimo grupės parenkamos pagal abėcėlę automatiškai. Mes dabar iš esmės reiškiame kartu nepasitikėjimą abėcėle ir nuo šiol mes galėsime rinkti grupę pagal kirilicą arba pagal dar kažką. Aš nelabai suprantu.
Kitas dalykas. Na, gerai, jeigu mes pripažinsime šitą grupę negaliojančia, ar tai reiškia, kad balsavimas buvo negaliojantis? Pirmininke.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, iš tiesų mes čia jau juokaujame. Sudarymo principas – pagal abėcėlę, o paskiria Seimas pritardamas tam. Nekalbėjo S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, o koks bus rezultatas ir pasekmės to balsavimo? Vadinasi, jeigu bus išreikštas nepasitikėjimas ta komisija, kuri suskaičiavo balsus, bet juk balsavimas įvyko…
D. KREIVYS (TS-LKDF). Negalioja atgal.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). …kas dabar čia bus? Naujai sudaryta komisija eis perskaičiuoti biuletenius? Biuleteniai yra, jie yra saugomi, balsavimas yra įvykęs. Etikos ir procedūrų komisija dėl to spręs tik ateity. Tai ką, dabar naujai komisijai reikės eiti perskaičiuoti biuletenius? Balsavimas kol kas yra galiojantis ir įvykęs, o galima reikšti nepasitikėjimą tik dėl to, jeigu būtų abejojama rezultatais. Kuo daugiau? Kuo V. Kernagis nusižengė, ką jis padarė? Apkaltą jam organizuoti, kad jis buvo jau išėjęs namo ir skaičiavo kitas frakcijos narys. Jeigu yra tokių abejonių, tai nauja komisija turi nueiti perskaičiuoti balsus, daugiau aš nematau jokio pagrindo ir jokių pasekmių. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. J. Bernatonis antrą kartą ir, ko gero, tai jau bus paskutinis.
J. BERNATONIS (LSDDF). Vėlgi labai atsiprašau, kad aiškinu Statutą, bet aš noriu priminti savo bičiuliui J. Sabatauskui ir gerbiamam kolegai A. Navickui, kad visuomet sprendimas dėl balsavimo komisijos buvo priimamas, pirmininkas klausdavo, ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Ir mes visuomet sutikdavome patvirtinti bendru sutarimu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, šiame posėdyje, kai aš skaičiau stenogramą, to žodžio, kad ar tvirtiname naujos sudėties darbo grupę, tai yra balsų skaičiavimo grupę, nėra. Ir… (Triukšmas salėje) Ne, turėjo būti patvirtinta. Čia jau nesiginčykime. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tie, kas buvo salėje, nereiškė jokių pretenzijų, tie, kurie išėjo iš salės, dabar reiškia pretenziją, kad nebuvo paminėtas žodis „tvirtiname“. Šiek tiek keistai atrodo, reikėjo būti salėje nors vienam ir surikti „nesutinkam, balsuokime“ ir, aišku, būtų buvę balsuota.
Dabar mano klausimas pirmininkei. Jeigu mes nepasitikime paskelbtais Seimo nariais, kurie yra komisijoje, kuriam laikui mes jiems uždedame anatemą, kad jie negalės apskritai prieiti prie urnos? Ar galite pasakyti, kaip šitas procesas toliau rutuliosis, kai mes juos atskirsime nuo urnos?
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausimas labai geras, bet aš atsakymo neturiu. V. Kravčionok.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Prie viso to turgaus norėčiau pridėti – abėcėlės tvarka ar ne abėcėlės tvarka, bet mūsų frakcijai išvis nebuvo pasiūlyta dalyvauti šioje komisijoje. (Balsas salėje: „Išėjote.“) Mes galėjome grįžti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, nutraukiu diskusijas. Frakcijos vardu buvo išsakytas prašymas. Irena Degutiene, taip, jūs vedėte posėdį ir aš Irenai Degutienei tikrai suteikiu žodį.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, kad turiu teisę kalbėti.
PIRMININKĖ. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pasižiūrėkime 15 dienos rytinio posėdžio stenogramą. Tada pirmininkavo R. Baškienė ir buvo paskelbta balsų skaičiavimo grupė, ir niekas nereikalavo dėl jos balsuoti. Aš tą pačią grupę jau nenumatytame posėdyje tiktai perskaičiau. Apie ką mes čia šnekame! (Triukšmas salėje) Jūs patys sutikote su… (Balsai salėje) Mėnesiui tvirtinama, ne vienam posėdžiui. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, dar kartą sakau – R. Baškienė iš ryto perskaitė mėnesiui tvirtinamą grupę ir visi Seime tylėjo, ir sutiko su ta grupe. Kada jau nenumatytas posėdis, aš nieko naujo nedariau, tik perskaičiau tas pačias pavardes. Ir jūs dabar jau vakare ta grupe, kuri buvo, nepasitikite, o ryte pasitikėjote. Tai kur čia klausimas? (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Vienintelis tik niuansas buvo, jeigu būtų dar paklausta ir patvirtinta, ar pasitiki, tai yra ar pritaria tai balsų skaičiavimo grupei, nebūtų kilę tikriausiai jokių abejonių.
R. Tamašunienė. Ir tada jau viskas, kolegos, balsuosime.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš nedalyvavau posėdžių salėje, bet klausiausi radijo ir aš noriu pasakyti, kad vakariniame posėdyje buvo perskaityti tik tie nariai, aš nustebau, kodėl ne visi, tik tie, kurie buvo salėje, bet kai kurių nebuvo salėje, tai nereiškia, kad jų nebuvo Seime. Jei būtų perskaitę, jie būtų sugrįžę. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš nutraukiu visas diskusijas. (Triukšmas salėje) Pagal laiką prasidėjo Vyriausybės valanda. Vyriausybės narius prašom užimti vietas, o kol jie užims vietas, skelbiu balsavimą, kurio reikalauja frakcija. (Balsai salėje, triukšmas salėje)
Prašom sėsti į savo vietas. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš labai prašau leisti išreikšti valią, nes jau kelintą kartą Seimo nariams neleidžiama išreikšti valios. Aš to nesuprantu. Ar tai galima daryti tik vienai frakcijai, neleisti kitiems balsuoti, dalyvauti ir vykdyti savo tiesioginę pareigą?
PIRMININKĖ. Kolegos, aš tik moderuoju posėdį. Nutraukiu visas diskusijas, tuoj prasidės Vyriausybės valanda. Balsavimas. Ar pasitikite… (Balsas salėje) Kaip sakė ponas J. Bernatonis, kas už tai, kad nepasitikite ta balsų skaičiavimo grupe, kuri nenumatytame posėdyje vykdė balsavimą? (Balsai salėje) Prašom balsuoti. Balsuojame už tai, kas nepasitikite šia balsų skaičiavimo grupe, kuri… (Triukšmas salėje) Nešūkaukite, ramybės. Kolegos, tokia smulkmena ir toks triukšmas.
Balsavo 70 Seimo narių: už tai, kad nepasitiki, – 60, prieš – 8, susilaikė 2. Tokie balsavimo rezultatai. Aš vykdžiau tik moderavimo funkciją ir frakcijos valios išraišką.
A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, remdamasi Seimo statuto 119 straipsnio 8 dalimi, kuri sako, kad posėdžio pirmininko sprendimu ar frakcijos reikalavimu, kurį parėmė ne mažiau kaip trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, gali būti pakartotas balsavimas, po kurio pareikštas nepasitikėjimas, labai prašau frakcijos vardu balsuoti dėl to, kad pakartotume balsavimą, dėl kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas, kitos savaitės antradienio posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsų skaičiavimo grupė abėcėlės tvarka, kaip numato 119 straipsnio 4 dalis, bus sudaryta iš naujo.
12.03 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiami kolegos, Vyriausybės valandos laikas. Niekam nesuteiksiu žodžio. Pradedame Vyriausybės valandą. Prašome duoti sąrašą. Gerbiamieji ministrai, visi esate užėmę darbo vietas. Opozicijos lyderis J. Sabatauskas. Vieną minutę, tuoj įrašysime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, aš tik norėjau pasiūlyti, kad jūs dar kartą perskaitytumėte 15 dienos rytiniame posėdyje paskelbtą balsų skaičiavimo komisiją ir mes įsitikintume, ar buvo padaryta klaida, ar ne. Jūs man nesuteikėte žodžio.
PIRMININKĖ. Mes pradėjome…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nors, man atrodo, kaip opozicijos lyderis aš turiu teisę kalbėti be eilės.
PIRMININKĖ. Mielas kolega, mes pradėjome kitą darbotvarkės klausimą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Klausimas Vyriausybei. Jau para laiko vyksta ekologinė katastrofa Alytaus mieste: dega padangų saugykla, tiksliau, perdirbimo įmonės sandėliuojamos padangos ir nuodingi dūmai nusėda ant dirvožemio, pakliūna į vandenį, paviršinius vandenis. Jeigu tikėtume spaudos pranešimu, ir ministras K. Mažeika skelbia tokius skaičius, gali būti padaryta ne mažiau kaip 5 mln. eurų nuostolių arba žalos. Mano pirmas klausimas: kaip Vyriausybė rengiasi padėti ir kompensuoti šią patirtą žalą gyventojams ir miestui?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Pirmiausia turbūt dėl pačios žalos. Taip, ji yra labai didelė, kalbant apie žalą gamtai. Žala skaičiuojama pagal tai… pagal duomenis, kiek buvo kaupiama pavojingų medžiagų, bus susumuota, kiek jų liko, ir paaiškės tik po to, kai bus užgesintas gaisras. Šiuo metu gaisras vis dar rusena, vis dar į aplinką patenka pavojingų medžiagų.
Kalbant apie pagalbą, pirmiausia yra savininko atsakomybė atsakyti už savo turtą, už medžiagas, kurios ten buvo laikomos, ir pačią priežastį turbūt nustatyti. Kiek teko girdėti man taip pat iš viešosios erdvės, kad turtas buvo apdraustas. Ar veikla buvo apdrausta, vėlgi bus išsiaiškinta. Kažkiek, kažkokią dalį dengs draudimas, bet pagrindinė atsakomybė tenka pačiam savininkui, kuris tą veiklą vykdė, jos nesukontroliavo, ir kilo gaisras. Tai nustatys tarnybos, kurios šiuo metu intensyviai dirba, ir tikėkimės, kad tas rezultatas bus. Galiu tik konstatuoti, kad būtent ekstremalių situacijų štabas tikrai aktyviai dirbo, įsitraukė visos tarnybos. Pritrūko galbūt regioninio bendradarbiavimo, kalbu apie miesto ir rajono savivaldybes, taip pat aplinkinių rajonų, kur buvo tų kenksmingų medžiagų, sklido dūmai ir krito pelenai. Dėl to buvo informuoti gyventojai. Kalbant apie geriamąjį vandenį, apie dirvožemį, ką jūs sakėte, tai, manau, yra ilgesnių tyrimų rezultatas. Turi būti ištirtas galutinis poveikis įvertinant visas aplinkybes. Tą galėsime pasakyti vėliau, ką ir sako specialistai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis jūsų klausimas, gerbiamas opozicijos…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš neišgirdau atsakymo į savo pirmąjį klausimą. Aš klausiau, kaip ruošiatės kompensuoti, o ne kokie skaičiai bus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, tai nėra potvynis ar kokia nors gamtos situacija, dėl kurios atsitiko tokia pasekmė. Tai yra žmogaus veikla, įmonės veikla, kuri sukėlė tokias… priežastis. Taigi visa atsakomybė tenka savininkui, akcininkams ir visiems, kurie susiję su ta įmone. Pirmiausia žalą turi atlyginti jie.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vėl kaip visada nusiplaunama rankas. Mano trumpas komentaras. Tą galima padaryti regreso tvarka. Bet iš tikrųjų Vyriausybė turėtų pirmiausia pasirūpinti žmonėmis ir gamta.
Antras klausimas irgi susijęs su tuo pačiu įvykiu, reiškiniu, kuris tebesitęsia, su gaisru. Iš to, ką aš dabar matau, iš videoreportažų, naudojamos senos kopėčios. Jeigu prisimintume, už ką buvo atleisti vienas ir kitas departamento vadovai, už tai, kad pratęsė modernių kopėčių nuomos sutartį, tai…
PIRMININKĖ. Klauskite. Atsiprašau, išsijungė, nes jau ir laikas jūsų baigėsi.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Todėl, kad buvo neatsakyta. Tai matyti, kad įrangą, kurią turi ugniagesiai, iš tikrųjų reikia atnaujinti. Ir kitas. Kaip vykdoma kontrolė, kad tokiose įmonėse būtų instaliuotos ir įvestos saugos priemonės, kad reaguotų operatyviai į tokius dalykus kaip kilęs gaisras?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Čia tikriausiai man. Taip, iš tiesų kopėčių nuomos sutartis buvo nutraukta. Visi atsimename tą situaciją, kokia buvo. Šiuo metu yra buvusio ministro priimtas sprendimas ir duotas PAGDʼui pavedimas. Yra perkamos naujos kopėčios. Jau procesas vyksta, bus įsigytos tos kopėčios. Naudojamės tuo, ką turime. Dabar iš Klimato kaitos programos gavę Europos Komisijos pritarimą jau pradedame 88 autocisternų ir kitos įrangos pirkimą, bus aprūpintos visos valstybinės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos. Tai bus tikrai nacionalinis įvykis, nes iki šiol taip, kad būtų aprūpinta reikalinga technika iš karto visa institucija, atsakinga už gelbėjimo darbus, dar nėra buvę. Viskas vyksta šiuo metu.
O dėl patikrų, tai patikras PAGD atlieka ir prevencinis darbas atliekamas gana atsakingai. Aišku, negalime ateiti kas savaitę į visas įmones, mokyklas, kitus visuomeninės paskirties pastatus su instrukcijomis, tačiau nuolatinis prevencinis darbas yra vykdomas, tikrinami evakuacijos planai, tikrinami gesintuvai ir reikalinga įranga pagal įmonės specializaciją ar įstaigos paskirtį. Tas darbas yra atliekamas, tačiau šiuo atveju dar nėra atliktas tyrimas, ar tai buvo padegimas, ar tai įvyko dėl kokių nors techninių dalykų. Nereikia užbėgti įvykiams už akių, nes gaisro priežastys gali būti įvardintos visos. Be abejo, kiekvienas gaisras, kiekviena didelė nelaimė institucijų vertinama, vakar buvome susitikę su PAGDʼo direktoriumi, aptarėme visus svarbius klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prieš suteikiant galimybę paklausti kitam mūsų Seimo nariui… (Balsai salėje) Čia dar truputėlį vėliau, gerai. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Nėra. V. Kernagis. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti kultūros ministro. Pradžioje norėčiau šiek tiek pagirti kultūros ministrą, nes dabar ne tik kad deklaruojate, kaip anksčiau sakydavote, bet iš tikrųjų žinau, kad realiai kviečiatės kultūros sektoriaus atstovus pasikalbėti apie Kultūros politikos pagrindų įstatymą ir apie tas visas pastabas, kurias jie čia kažkada siuntė. Čia grįžtame prie tos pačios temos: anksčiau tik sakydavote, kad kviečiatės, o dabar ne vieną indikaciją esu gavęs, kad vis dėlto iš tikrųjų kviečiate. Tai iš tikrųjų labai pagirtina.
Mano klausimas būtų toks. Kaip dabar tas įstatymo projektas, ar jis telpa į tuos pačius laiko rėmus ir terminus, ar vis dėlto jo pateikimas Seimui bus nukeltas į pavasarį?
M. KVIETKAUSKAS. Ačiū už klausimą ir už įvertinimą. Kultūros politikos pagrindų įstatymo rengimas toliau intensyviai tobulinamas, tobulinimas projekto toliau intensyviai vyksta. Po buvusių susitikimų mes tikimės iš tikrųjų atnaujinti tą projektą, paskelbti jau netrukus, galbūt jau kitą savaitę, jeigu spėsime visas korekcijas padaryti laiku ir sutarti, ir toliau judėsime pagal planą link šito įstatymo tvirtinimo. Kaip ir kalbėjome Kultūros reikalų komitete, tolesnės visos diskusijos, visi diskusijų etapai tikrai yra numatyti ir tobulinimas galės vykti toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui, bet jo nematau, tai gal ministras, vaduojantis premjerą, atsakys. Klausimas dėl naujo apyvartos mokesčio vėl sugrąžinimo į Lietuvą. 2004 metais, kai buvau Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Lietuvos parlamentas buvo gavęs aiškų Europos Komisijos nurodymą, kad stodami į Europos Sąjungą mes privalome panaikinti apyvartos mokestį. Kai kurie politikai, aišku, Seime tuo metu, ypač V. Uspaskichas, bandė daryti įtaką, kad tas mokestis išliktų, bet buvo labai griežtas ir trumpas paaiškinimas Europos Komisijos, kad jeigu Lietuva nori stoti į Europos Sąjungą, apyvartos mokestį turi panaikinti.
Ir, jeigu galima, labai trumpai socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Ministras Pirmininkas buvo žadėjęs, kad tiems žmonėms, kuriems buvo sumažintos pensijos, bet Konstitucinis Teismas nebuvo numatęs, kad jiems reikia kompensuoti, jiems ir nebuvo kompensuojama, bet Ministras Pirmininkas lyg ir buvo pažadėjęs, kad šiais metais bus įgyvendinta. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Aš dėl klausimo finansų ministrui. Detaliai dabar negalėčiau atsakyti. Tiesiog patikslinsime darbo tvarka.
L. KUKURAITIS. Dėl klausimo apie kompensacijas tiems, kuriems nebuvo grąžinta. Yra Seime registruotas pasiūlymas, tai yra įstatymo projektas, kad būtų kompensuota tiems žmonėms, kuriems nebuvo kompensuota. Vyriausybė savo biudžeto planuose yra numačiusi lėšų dalį kompensuoti. (Balsai salėje) Dalį visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama pirmininke. Norėčiau paklausti mano jau nuolatiniu pašnekovu Vyriausybės valandoje tampančio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus. Gerbiamas ministre, norėčiau jums pakartoti klausimą, kurio keletą kartų jau klausiau, jūs vis dar niekaip neatsakėte. Jūsų pirmtakas nuolat minėdavo, kad jūsų ministerijos kontroliavimo srityje nuolat vagiama, kažkas kažką vagia. Gal galite jau dabar atsakyti, kiek yra atiduota dėl vagysčių medžiagos į prokuratūrą, kiek pradėta ikiteisminių tyrimų?
Ir antroji klausimo dalis, dar svarbesnė. Kaip jūs vertinate tai, kad buvęs jūsų kolega ir pirmtakas kandidatuoja į vadovo poziciją įmonės, kuri buvo pavaldi Susisiekimo ministerijai, kai jis dirbo susisiekimo ministru, dirbo prieš keletą mėnesių, rodos, ir šiandien jis jau kandidatuoja į įmonę, kurią kontroliavo. Kaip jūs tai vertinate teisiniu ir moraliniu požiūriu?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Robertas… (Balsas salėje) Neatsakėte? Prašau atsakyti.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Buvo atlikti apie 35 auditai, iš kurių keturi nustatė pinigų švaistymą. Klausimas perduotas į prokuratūrą ir ten vykdomas tyrimas. Buvo dar (dabar negalėčiau patikslinti skaičiaus), man atrodo, apie 10 kreipimųsi irgi į prokuratūrą, bet nebuvo numatyta pagrindo. Nuodugnų skaičių aš jums galėčiau pateikti atskirai, visą tą medžiagą.
Dėl kito klausimo. Kolega, matyt, jūs ne iki galo tiksliai žinote, nes, mano duomenimis, kolega R. Masiulis pretenduoja dabar į „Klaipėdos naftos“ direktorių. „Klaipėdos nafta“ nėra susisiekimo srities pavaldumo. Jeigu neklystu – energetikos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Vinkus.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Aš turėsiu du klausimus – vidaus reikalų ministrei ir teisingumo ministrui. Pradedu nuo antro teisingumo ministrui. 39 šeimos Alytaus mieste, bendrabutyje Putinų gatvėje, atnešė parašus dėl lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistų asmenų, kurie nuolatos smurtauja tarpusavyje, daužo laiptinių langus ir girtuokliauja. Praktiškai kiekvieną vakarą vis atvažiuoja policija, bet vaikams jau pradedama suteikti psichologinė pagalba mokyklose. 39 šeimos. Jos visos turi vaikų. Problema jau darosi katastrofiška, nes jau švietimo įstaigos nebežino, ką tokiu atveju daryti. Šiuo atveju aš norėčiau jūsų kokios nors staigios reakcijos dėl šitų įvykių, kurie tęsiasi jau ne vienas mėnuo. Mes galime sulaukti tam tikrų nelaimių. Tai vienas toks klausimas jums būtų.
Ir vidaus reikalų ministrei turiu klausimą. Gerbiama ministre! (Balsas salėje) Linai, palaukite!
PIRMININKĖ. Vienas klausimas, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Du klausimai vienu metu.
PIRMININKĖ. Ir viena minutė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš dėl Raudonojo Kryžiaus…
PIRMININKĖ. Jūs viršijote laiką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl Raudonojo Kryžiaus. Ką tik įvyko spaudos konferencija dėl 900 atleistų žmonių savanorių iš Lietuvos Raudonojo Kryžiaus. Uždaromi skyriai ir ruošiamasi dar naujai uždaryti skyrių. Dėl to faktiškai buvo sausakimša čia spaudos konferencijų salė. Žinau, kad jūs ketinate pasirašyti sutartį su Europos…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega! Jūs viršijote jau dvigubai.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ar jums tai…
PIRMININKĖ. Reikia spėti per vieną minutę, ir tai mes jau išmokome per trejus metus. Prašom atsakyti į pirmą klausimą.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū. Man šita situacija nėra žinoma. Į mane niekas nesikreipė ir aš bent tokios informacijos neturiu. Supratau, nepilnametis kažkaip neteisingai elgėsi, ar koks nors lygtinai… teismas, matyt, yra priėmęs sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai, kaip suprantu? (Balsas iš salės, kalba ne per mikrofoną, negirdėti) Mes pasižiūrėsime asmeniškai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Robertai Šarknickai, gal jūs asmeniškai išsiaiškinkite, o ne salės viduryje užveskite diskusiją.
A. Vinkus. Ruošiasi G. Skaistė. G. Skaistės nematau. K. Glaveckas. Taip pat nematau. A. Dumbrava. Yra. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. VINKUS (LSDDF). Kreipiuosi į gerbiamą sveikatos ministrą. Gerbiamas ministre, turbūt nepasakysiu nieko naujo konstatuodamas, kad biudžeto priėmimas yra kiekvienos kadencijos Seimo vinis, o jums, kaip sveikatos ministrui, kuruojančiam sveikatos apsaugą, ta vinis yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas.
Būkite malonus atsakyti, ar, formuodami PSDF biudžetą, o ir spręsdami kitus tarpžinybinius klausimus, jūs kaip nors išnaudojote, aš ne kartą esu klausęs kitu aspektu, Valstybinės sveikatos reikalų komisijos potencialą, kai ten įeina ir finansų viceministrai, ir kiti viceministrai, ir panašiai. Ir ar galėtumėte apskritai informuoti, kiek veiksminga ši komisija? Kaip dažnai renkatės, o gal ji neveiksminga ir netikslinga ją laikyti? Bet jūs savo rankose turite didžiulį viceministrų potencialą.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų komisija dabar, matyt, renkasi dažniau, nei anksčiau tai darydavo, mes tikrai stengiamės ją labai aktyviai išnaudoti, ji turi pasitvirtinusi svarstomų temų sąrašą, ir mes nuosekliai per jį keliaujame. Pačios įvairiausios temos: ir reagavimas į ekstremalias situacija, ir maisto švaistymo, ir maitinimo klausimai, kur reikia ne vienos institucijos. Iš tikrųjų aktyviai dirbame. Aišku, turėčiau pasakyti, kad biudžetui, sveikatos biudžetui, planuoti mes jos nenaudojome, nebuvo tokia mintis kilusi, bet čia tikrai geras pasiūlymas, aš manau, ateityje tikrai būtų galima pasinaudoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Dumbrava. Ruošiasi A. Armonaitė.
A. DUMBRAVA (LGF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Sveikatos apsaugos ministrui norėčiau. Prieš tris savaites, gerbiamas ministre, klausiau dėl vaistinio preparato „Solavit“ vaikams, kurie serga trumposios žarnos sindromu. Penki vaikai Lietuvoje serga ypač reta liga, ir jūs žadėjote pasiaiškinti, nes kai kuriems yra kompensuojama, tiksliau – vienam, mano žiniomis, yra kompensuojama, kitiems nėra kompensuojama, ir negavau iš ministerijos kol kas jokio atsakymo. Gal kokių žinių turite? Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Tikrai atsiprašau, dabar negaliu pasakyti, bet sužinosiu, tikrai jums pateiksiu atsakymą. Dabar tikrai nežinau, nes ir aš nesu jo gavęs iš savo Farmacijos departamento.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Turiu klausimą apie mokesčius. Nematau finansų ministro, tai gal Ministrą Pirmininką pavaduojantis ministras galės atsakyti. Kita vertus, visa Vyriausybė in corpore biudžetą neša Seimui, matyt, visiems čia pravartu apie tai susimąstyti.
Nekilnojamojo turto mokestis. Yra siūloma apmokestinti butus ar nekilnojamąjį turtą nuo 100 tūkst. eurų. Labai dažnai tai būtų vidutines pajamas gaunančių žmonių būstas, įsigytas už paskolas. Tai į biudžetą sugeneruos viso labo 8 mln. eurų. Ar nevertėtų mums geriau apmokestinti valstybės ir savivaldybių turto, paskatinti parduoti dalį turto, mes skaičiavome, kad jeigu valstybė atsisakytų 10 % savo turto, surinktume 20 mln. eurų į biudžetą. Ar tai svarstėte? Kaip žiūrite? Ar svarstysite?
Ž. VAIČIŪNAS. Pateiktam jūsų siūlymui tikrai pritariame ir tas jau yra kelyje. Apskritai valstybės valdomas turtas yra tiek viešieji pastatai, tiek savivaldybių pastatai. Ta kryptimi ir einama, ne tik renovacijos kryptimi, bet ir šio turto atsisakymo kryptimi. Jis yra inventorizuotas, dalies turto jau atsisakoma šiandien. Šita mokestinė paskata turbūt nėra pats efektyviausias būdas, be to, yra daromi kiti žingsniai. Dėl nekilnojamojo turto mokesčio, kaip ir minėjote, tiesiog yra sumažinta riba iki 100 tūkst. eurų ir dėl to Vyriausybė apsisprendusi, toks projektas yra pateiktas Seimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Tumėnas. Ruošiasi R. Martinėlis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Noriu kreiptis į energetikos ministrą. Gerbiamas ministre, aišku, Astravo problema yra karšta, jums kasdienė tema. Neseniai susitikote su Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos sekretoriumi R. Periu, kuris aiškiai pasakė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nesirengia kištis į dviejų valstybių problemas. Tą patį panašiai pasakė ir TATENA prieš porą metų mums iš šios tribūnos, kad problemų nėra. Ar, jūsų nuomone, tų grėsmių, realių grėsmių iš tikrųjų visiškai nėra, ar tai yra tik tokio prevencinio pobūdžio kalbėjimas? Ir užsienio reikalų ministras, nežinau, turėtų išgirsti. Prieš trejetą dienų mūsų kolega Ž. Pavilionis Čikagoje kreipėsi į JAV lietuvius XXII tarybos sesijoje, kad JAV lietuviai įsitrauktų į šitą diskursą, kad bandytų paveikti Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybę dėl Astravo. Tai koks jūsų požiūris, ar tai reikėtų daryti pasaulio lietuviams, ar ne? Ar tai yra tik prevencinio pobūdžio tokios grėsmės? Aš esu prieš Astravą, bet girdime tokių kontroversijų.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų kalbant apie konkrečius instrumentus, pirmas dalykas yra, kad už branduolinę saugą, deja, atsako nacionaliniai reguliatoriai. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas yra, taip, tie tarptautiniai instrumentai, kalbu apie Tateną, apie Europos Komisijos vadinamuosius streso testus. Tiek vienu, tiek kitu atveju problema yra tokia, kad Baltarusija nėra iki galo priėmusi šitų rekomendacijų vykdymo, buvo atliekamos misijos, bet jos buvo selektyvios. Ir šio objekto saugos požiūriu, be abejo, yra begalė klausimų, kuriuos mes kėlėme, keliame ir tebekelsime. Šitie du pagrindiniai instrumentai išlieka, tai yra tiek TATENA, tiek Europos Komisijos streso testai. Dėl streso testų yra pateiktas veiksmų planas pačios Baltarusijos šių metų rugpjūčio viduryje. Esminis dalykas yra tai, mūsų pozicija ta, kad šis veiksmų planas turi būti įgyvendintas iki atominės elektrinės paleidimo. Baltarusijos pozicija yra kita, bet dirbame su Europos Komisija ir tikimės, kad iki paleidimo šis veiksmų planas turės būti įgyvendintas.
Kalbant apie šio projekto saugą, be abejo, pirmas dalykas yra susijęs su aikštelės parinkimu, netinkamu parinkimu, ir teisiniu požiūriu šis projektas niekada negalės būti traktuojamas kaip saugus. Tai buvo pripažinta Espo konvencijos susitikime šių metų vasario pradžioje. Tai tie instrumentai, kurie yra, kaip ir minėjau, toliau aktyvuojami ir tikrai reikėtų nuraminti, kad nors yra vieši pareiškimai, kad jau netrukus kuras bus kraunamas ir ši atominė bus paleidžiama, tai technologiniu požiūriu taip tikrai nebūna ir laikas užtrunka, kol įvykdomas pilnas paleidimas. Tai iki to paleidimo šie saugos, saugumo reikalavimai turės būti įgyvendinti, kitokios pozicijos negali būti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Martinėlis.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ar galėčiau, nes prašė mano komentaro?
PIRMININKĖ. Ir jūsų komentaro. Prašau.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Ką pasakėte, aš paprastai neturiu ką komentuoti, ką Seimo narys ragina, tai man sunku ką nors pasakyti. O šiaip, mes įtraukiame ir užsienio lietuvius į tas diskusijas, jie turi žinoti, kas vyksta. Jungtinės Valstijos – tai ne ta valstybė, kuri pirktų elektrą iš šitos elektrinės, todėl jie mažai gali daryti įtaką kitoms šalims, kurios yra Europoje. Bet mes taip pat dirbame su Valstybės departamentu, Energetikos departamentu tais klausimais. Tiek galiu pasakyti. Įtraukti mūsų tautiečius į diskusijas visada yra naudinga, jie turi žinoti, kas vyksta Lietuvoje, ir manau, kad puikiai apie tai informuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Martinėlis. Jūs sugrįžote, vėliau suteiksime jums žodį.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Valstybės kontrolė, teikdama PSDF ataskaitą už 2018 metus, akcentavo daug sisteminių neįvykdytų rekomendacijų, kurios jau daug metų nevykdomos, dėl paslaugų kainų neperskaičiavimo. Sveikatos reikalų komitete irgi jau keleri metai keliamas klausimas dėl realių kainų už sveikatos priežiūros paslaugas nustatymo. Dabar neperskaičiuotos kainos, buvo akcentuota, ir GMP nuo 2011 metų, BPG nuo 2006 metų, jos indeksuojamos iš dalies, kiek biudžetas turbūt gali.
Norėčiau paklausti, kada būtų galima tikėtis realių kainų apskaičiavimo ir kada būtų galima tikėtis paslaugų teikėjams gauti atitinkamai teisingą atlygį už tas paslaugas, kurias jie suteikia?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų jūs teisingai pastebėjote. Valstybės kontrolė daug pastabų pateikė, kai kurias iš tų pastabų, jūs čia paminėjote vieną – dėl realių kainų apskaičiavimo, mes tam tikra prasme bandome atliepti. Čia, Seime, jau buvo apsispręsta, buvo priimtas įstatymas, pakeitimas dėl turto valdymo formos pakeitimo, kad būtų įskaičiuoti tam tikri kaštai. Aišku, tai nėra idealu. Tiek, kiek mes galime, kiek yra biudžete pinigų, kiek galime jų panaudoti, mes iš tiesų indeksuojame. Šiek tiek gal nesąžininga sakyti, kad bendrosios praktikos įkainiai neperskaičiuoti. Jie indeksuojami, jie nuolat keliami.
Ar iš tikrųjų svarbu žinoti tikrą kainą, kiek viskas kainuoja? Galų gale pagal ką ją apskaičiuoti? Jūs puikiai žinote, kad didžiąją dalį tos kainos sudaro darbo užmokesčio dalis. Matyt, norint suskaičiuoti tikrą kainą, reikėtų pasakyti, kokį darbo užmokestį mes norėtume mokėti vienam ar kitam specialistui, tada gal nebūtų taip sudėtinga tas kainas peržiūrėti. Bet dalį mes jų peržiūrime.
Aišku, ir kitas rekomendacijas bandome atliepti. Man tikrai svarbus skaičius pasirodė dėl pacientų, kurie neatvyksta į konsultacijas užsiregistravę, todėl mes išankstinę pacientų registracijos sistemą keičiame, kad nebūtų galima registruotis pas kelis ir panašiai.
Tikrai teisinga pastaba. Kiek spėjame, stengiamės iš tikrųjų reaguoti ir atliepti Valstybės kontrolės rekomendacijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi M. Puidokas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas užsienio reikalų ministrui, žmogui, kuris iš tikro turi didžiulį patyrimą dėl konfliktų, sprendžiant ir aiškinant konfliktus. Dž. Sviftas parašė „Guliverio keliones“. Ten buvo tokie veikėjai: trumpakelniai ir ilgakelniai, trumpakojai ir ilgakojai, aukštakulniai ir žemakulniai. Jie nuolatos tarpusavyje kariavo. Karas vyko dėl to, iš kurios pusės kiaušinį sudaužyti. Tas karas tęsėsi be pabaigos.
Sakykite, ar ta situacija, kurią aprašė Dž. Sviftas ir taikė partijoms, tinka dabartinei mūsų politinei aktualijai, nes visa tai primena karą dėl karo ir jis taip baigia įsibujoti, kad Seime tuoj, atrodo, be ašarų mes neapsieisime. Koks jūsų, kaip ministro, įžvalgaus tarptautinio politiko ir didelio žinovo visų problemų, galėtų būti atsakymas? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Turėčiau dar kartą paanalizuoti tą kūrinį, kad galėčiau kvalifikuotai atsakyti. Bet manau, kad mes čia dažnai išradinėjame savo dviračius, kurie, gaila ir liūdna, kažkuo primena tuos jau išrastus. Tas yra tiesa. Bet, matyt, tokia yra realybė. Ką darysi. Būkime kantrūs, nuoseklūs ir gerai būtų nepaklysti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi T. Tomilinas. Jo nematau, tai kitas kolega iš valstiečių – A. Nekrošius.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Pirmas klausimas būtų teisingumo ministrui. Iš tiesų Lietuvoje įkalinimo įstaigose dirbantiems medikams (buvo tokia nusistovėjusi tvarka) buvo skiriami didesni atlyginimai, negu tiems, kurie dirba įprastose gydymo įstaigose, dėl sunkesnių darbo sąlygų. Ar yra kas nors daroma ir planuojama tiek ministerijos, tiek Vyriausybės kontekste šiuo klausimu?
O antras klausimas būtų aplinkos ministrui. Šiuo atveju dėl taršos mokesčio, kuris tikrai reikalingas atsižvelgiant į tarptautinę situaciją. Bet vis dėlto tas mokestis, koks yra siūlomas, ne tik kritikuojamas Prezidento, bet ir labai aiškiai menkai kuo susijęs su pačios taršos suvaldymu.
Ar jis yra socialiai teisingas, kai tie pensininkai, kurie nuvažiuoja per mėnesį kelis šimtus kilometrų, turės keisti automobilį, turės mokėti visus tuos dalykus. Ar vis dėlto nėra socialiai gana nejautrus mokestis ir kam tie surinkti pinigai būtų skiriami? Juolab jeigu mes didiname akcizus…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
M. PUIDOKAS (MSNG). Taip, aš baigiu. Jeigu didiname akcizus kurui, tai ar tie akcizai kurui, kai papildoma dalis bus surinkta, negalėtų būti skirti būtent kovai su tarša? Ar tai nebūtų socialiai teisingiausias sprendimas šio biudžeto kontekste?
E. JANKEVIČIUS. Aš pirmas ir atsakysiu, pirmam klausimas ir buvo. Ačiū už klausimą, ačiū, kad rūpinatės. Taip, darome, vakar Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlymams, kad mes įkalinimo įstaigų medikus įtrauktume ir finansuotume iš bendros PSDF sistemos. Jeigu Seimas palaikys, atlyginimai medicinos darbuotojams mūsų įstaigose kils.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kalbant apie taršos mokestį, tai pats modelis buvo pasirinktas būtent atsižvelgiant į nemažai dedamųjų. Viena iš jų ir buvo socialinis jautrumas. Tas aspektas buvo labai svarbus, todėl ir kalbame, kad tai palies tik naujai įregistruojamus automobilius. Kas teigiama ir sakoma, kad žmogus turės galimybę pasirinkti. Žmonės važiuoja, kaip jūs minite, ar du kartus per metus, ar vieną kartą per savaitę, tai yra visiškai žmogaus pasirinkimas.
Galbūt ta ir blogybė, kad iki šiol automobilius galėjo turėti visi. Lietuva šiandien yra turbūt viena šalių, kur tūkstančiui gyventojų tenka daugiausia automobilių. Taip pat automobilių parkas yra vienas seniausių ir tos problemos dėl dyzelinių variklių – taip pat vienos didžiausių, tenkančių mums. Tos problemos nesprendimas iki šiol turbūt ir atvedė prie tokios situacijos, kai mes turime priimti sprendimus ir, kaip puikiai žinote, tarptautinius įsipareigojimus. O kalbant apie žmones, kurie dabar turi techniškai tvarkingus automobilius, tas socialinis jautrumas ir demonstruojamas dėl to, kad jų nepaliestų.
Jeigu jūs, kaip Seimo narys, turite kažkokių konkrečių pasiūlymų, kitų, galbūt geresnių, jūs juos tikrai galite registruoti ir pasiūlyti. Čia buvo vieninga Vyriausybės pozicija atsiliepiant į visus siūlymus. Dirbo komisija, ekspertai, kurie būtent ir buvo to projekto autoriai. Tai, kas yra pateikta, tikrai manome, kad yra žingsnis link to, kad žmogus galėtų pasirinkti. Ateityje principas, kad teršėjas moka, tikimės, galios visiems.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prieš suteikdama galimybę paklausti, aš noriu pasidžiaugti, kad mūsų Vyriausybės valandą stebi atvykę garbūs svečiai, Kirgizijos Respublikos parlamento (…) delegacija. Sveikiname juos. (Plojimai)
Galimybė paklausti būtų A. Nekrošiui. Atsisako, A. Nekrošius atsisako. Tokiu atveju maloniai kviečiu M. Navickienę. M. Navickienės nėra. Klausia V. Juozapaitis. Ruošiasi J. Baublys. Tada per šoninį mikrofoną, ne…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Veikia. Sakau, gal dėl balsavimo ką nors galima teikti ta pačia proga?
PIRMININKĖ. Ne.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne. Na, gerai. Gerbiamas kultūros ministre, aš tęsiu savo sagą ir kreipiuosi į jus trečią kartą dėl to paties klausimo, dėl žmonių, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu netekusių nepriekaištingos reputacijos, statuso, dėl jų dalyvavimo, sakysime, kokioje nors projektinėje veikloje siekiant valstybės finansų, taip pat ekspertinėje veikloje, ką papildžiau praeitą kartą ir šį kartą papildau dar vienu punktu. Ar gali tokie žmonės būti patikimi jūsų patarėjai, dirbantys, sakykime, Kultūros ir meno taryboje? Ir ar jūs per tą laiką galbūt jau turėjote galimybę pradėti tą jūsų žadėtą procesą, kaip nors tą klausimą vis dėlto spręsti, nes laikas juda, o žmonės mato?
M. KVIETKAUSKAS. Kultūros tarybos narių kandidatūros prieš juos paskiriant yra tikrinamos, prieš skiriant Vyriausybei. Aš manau, kad to mechanizmo jų reputacijai tikrai pakanka, yra surenkami duomenys iš Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazių. Kultūros tarybos ekspertai pasirašo nešališkumo ir konfidencialumo deklaracijas, įsipareigoja būti nešališki. Tai yra mechanizmas užtikrinti, kad jų interesai netrukdytų. Galbūt būtų galima, aišku, klausti čia šiuo atveju dėl ekspertų, ar to pakanka. Kultūros projektus institucijos teikia Kultūros tarybai. Taigi institucija kaip teikėja prisiima atsakomybę už šito projekto įgyvendinimo atitiktį įstatymams. Mano pokalbis su Kultūros tarybos nariais… Aš tikrai gavau tokį atsakymą, kad, įvedus kultūros projektų teikėjams nepriekaištingos reputacijos deklaracijas, tai milžiniškai išaugintų biurokratinį aparatą, nes yra teikiama tūkstančiai paraiškų.
Dėl Kultūros ir meno tarybos narių jūsų keliamo klausimo. Kultūros ir meno taryba šiuo metu yra patvirtinta dar ankstesnės kadencijos. Tokio reikalavimo ten nebuvo. Tada iš tikrųjų reikėtų keisti Kultūros ir meno tarybos nuostatus, sudarymo principus. Tai planuojama daryti Kultūros politikos pagrindų įstatyme. Kultūros ir meno taryba, jei tas įstatymas bus priimtas, bus sudaroma kitokiais principais, negu yra dabar.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Juozapaitis trumpai nori papildyti. Įjungiame dar.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai trumpai. Labai ačiū. Kitaip sakant, ministre, jus tenkina, kai jūsų aplinkoje yra žmonių, kurių, pripažinta, reputacija yra priekaištinga? Tvarka. Ačiū už atsakymą. Tai yra taip pat atsakymas. Aš tik priminsiu, kad yra situacijų, kai sakote, kad institucijos kreipėsi dėl projektinių lėšų ir panašiai, bet atsitinka tuomet, kai institucijų vadovai ir yra tie patys žmonės, kurie yra tos įstaigos pripažinti kaip pažeidę įstatymus. Čia mes pakliūname į tą uždarą ratą. Bet jeigu ministrui tai tinka ir jūs sakote, kad kada nors tai bus pakeista, tikėkimės, kad bus pakeista. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, klausia J. Baublys. Ruošiasi S. Jovaiša. J. Baublys. Prašau. Tuoj įjungsiu mikrofoną.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Kažkodėl šiandien liberalams labai stringa žodžio suteikimas.
Noriu kreiptis į sveikatos ministrą. Varėnos rajonas yra didžiausias Lietuvoje, todėl greitosios medicinos pagalbos brigados, vykdamos į iškvietimus, užtrunka daugiau laiko, nuvažiuoja daugiau kilometrų, palyginti su mažomis savivaldybėmis, tačiau apmokėjimas už šias paslaugas yra skaičiuojamas remiantis tiktai gyventojų skaičiumi. Visiškai neatsižvelgiama į jos teritoriją, į nuvažiuojamų kilometrų skaičių. Prašom pasakyti… Mokama tik už 1,6 brigados. Netgi neapvalinama iki visos brigados skaičiaus. Prašau pasakyti, ar nemanote, kad tai yra ydingas skaičiavimas, ir ar neketinate keisti šito? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai gerai žinome problemą, kad traukiantis rajonams dėl paslaugų, kurios yra susijusios su gyventojų skaičiumi, susiduriama su problemomis. Greitoji pagalba nėra vienintelė. Šeimos gydytojams yra ta pati problema. Tam, kad šitas bėdas spręstume, mes turėjome grupę, kuri dirbo, skaičiavo, galvojo, bet pirmiausia galvojo apie tas sudėtingiausias būkles – apie infarktą, apie insultą, kur žmonės nespėjami tiesiog atgabenti, ir dėl to mes papildomai 20 brigadų nuo šiemet pradėjome finansuoti, papildomai joms mokėti. Aišku, galima ginčytis ir diskutuoti, ar geras yra tas principas sieti su gyventojų skaičiumi, ar negeras. Matot, yra ir pliusų, ir minusų. Vien atstumas, negalvojant apie gyventojų skaičių, nebūtų, matyt, geras kriterijus, nes kur yra daug gyventojų, daug yra ir pervežimų. Kur yra mažesnis atstumas, tegul ir atstumas yra didesnis, bet turėtų lyg ir išsilyginti. Mes su jumis jau esame bendravę, ir tai tikrai ne vienintelis rajonas, kur yra bėda.
Mes esame susitikę ir su įstaigų vadovais, ir su kai kurių savivaldybių atstovais. Aš jau ne kartą esu siūlęs, kad gal mes tada susikaupkime ir bandykime daryti taip, kaip yra latviai padarę – turėkime vieną įstaigą Lietuvoje, bus vienas bendras biudžetas, bendrai pirksime mašinas, ta viena įstaiga darbins darbuotojus ir jinai tolygiai juos paskirstys. Dabar, kai yra palikta įstaigai, tie skaičiavimai iš tikrųjų labai išsikraipo. Aš vis dėlto raginčiau mums prie šitos diskusijos grįžti, nes grįžti prie biudžetinio finansavimo ir išlaikyti tiek brigadų, kiek de facto dabar yra, na, aš manau, ne visai logiška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi S. Gentvilas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Susisiekimo ministrui klausimas būtų. Gerbiamas ministre, jūs prieš kurį laiką paskelbėte, kad jūsų darbo prioritetu bus žvyrkelių programa. Vakar jau pamatėme skaičius, kad kitais metais planuojama 500 kilometrų išasfaltuoti, teisingai? Tai dabar klausimas, kokiomis proporcijomis jūs paskirstysite po rajonus šitas žvyrkelių programos lėšas? Nes savivaldybės pačios geriau žino, kokius kelius joms reikia asfaltuoti. Dauguma projektų tikriausiai jau seniai guli ministerijoje. Tai koks bus eiliškumas? Kad neatsitiktų taip, na, kaip čia paskutiniu metu mes girdėjome, prie kažkokių Seimo narių netikėtai asfaltuojami bus žvyrkeliai, o kurie padavę projektus prieš keliolika metų, vis dar nejuda iš vietos. Vis dėlto kokia bus skirstymo metodika?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Konkrečių kelių sąrašas yra sudarytas keliems metams į priekį, netgi iki 2033 metų. Mes kalbame apie organizacinį procesą, kiek išgalėsime realizuoti numatytą programą, pagal kurią iki kitų metų pabaigos turėtų būti išasfaltuota 2 tūkst. 641 kilometras. Pagal mūsų šios dienos duomenis ir šiais metais planuojamus atlikti… kitais metais liktų apie 500 kilometrų išasfaltuoti. Kokia tvarka keliai bus parinkti? Nesikeičia, tas dalykas yra suformuotas ir eis eilės tvarka. Proporcija irgi nesikeis, tik padidės bendras finansavimas žvyrkelių kelių finansavimui… O valstybinės reikšmės ir savivaldybės reikšmės kelių proporcija nepasikeis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Klausimą norėčiau adresuoti švietimo ministrui. Iš tikrųjų nelengvas iššūkis sukurti nacionalinį susitarimą. Lietuvos politika neturi ilgų tradicijų. Norėčiau paklausti jūsų, kaip sekasi iš tikrųjų? Mano, opozicionieriaus, nuomone, parengtas politinis biudžetas, kuris bus teikiamas Seimui, vaiko išmokoms teikiama 149 mln. daugiau pinigų, o švietimo visam sektoriui vos 91 mln. daugiau numatoma. Vaikams išdalinti galima rasti pinigų, bet pedagogams ilgalaikių pažadų negalime duoti. Šiandien susitiksite su profsąjungomis. Kaip įsivaizduojate, ar be pinigų įmanoma sudaryti nacionalinius susitarimus, ar ne?
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už visiškai, sakyčiau, tiksliai politine prasme suformuluotą klausimą. Manau, kad šitas susitarimas turi būti pasiektas, žiūrint į ateitį. Jo dabar nėra, todėl mes ir turime diskutuoti, su kokia socialine, ekonomine grąža mes turėtume investuoti į mokytojų atlyginimus, švietimą, pripažinti, kad jį reikia racionalizuoti. Reikia daug ką kreipti kokybės linkme, tam reikia labai rimtų pokyčių. Ir norint visa tai numatyti politinėje darbotvarkėje… Aš manau, kad turėtume tą susitarimą turėti tam, kad tą politinę darbotvarkę pirmiausia politinės partijos projektuotų savo naujose programose. Dabartinėse programose pritrūksta tokio darnaus susitarimo dėl svarbiausių klausimų. Šitas susitarimas leistų greičiausiu būdu, politinėms partijoms susitarus, priimti sprendimus, taip pat ir finansinius. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilo nematau salėje, A. Gedvilienės – taip pat, V. Aleknos – taip pat. J. Varkalys nori klausti. Ruošiasi E. Pupinis. Jo nėra. Tada ruošiasi M. Majauskas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Jūsų pirmtakas buvo išsireiškęs, kad per penkerius ateinančius metus bus sutvarkyti melioracijos įrenginiai, kurie yra avarinės būklės ir susidėvėję 67 %, 65 % lygiu, gal kai kur ir daugiau. Prašau pasakyti, kokias numatote finansavimo galimybes, iš kokių šaltinių 2020 ir ateinančiais metais, kaip tai turėtų atrodyti, kokias sumas, kokią apimtį planuojate 2020 metams? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Noriu patikslinti, kad nusidėvėję yra 75 % įrenginių. Ministerijoje buvo parengtas įstatymo projektas, kuris keitė Melioracijos įstatymą, ir buvo numatyta tiktai iš žemės savininkų kaupti fondą, tai yra lėšas. Ir laikotarpis ne per penkerius metus numatytas, turėjo pažadėti per 15 metų, nebent pagal įstatymo projektą, tą, kuris buvo rengtas, tas projektas dabar sustabdytas. Jeigu mes planuojame iš žemės savininkų, tai mes lygiai taip pat turėtume paimti ir miškų savininkus, ir Kelių direkciją, kuri valdo kelius ir nuo kelių nuveda vandenis į melioraciją. Turėtume visi bendrai prisidėti.
Pats svarstymas dėl finansavimo principo dabar yra derybų objektas ministerijoje, tuo labiau kad mes dabar deramės ir su Finansų ministerija dėl atskiro fondo kūrimo su valstybės pagalba, nes tai yra valstybiniai įrenginiai. Ne visus juos ir galėsime perduoti žemės savininkams, dalis jų išliks kaip valstybės nuosavybė. O dėl kitų metų finansavimo tikrai niekuo negaliu nudžiuginti. Apskritai su priežiūra yra apie 14 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Norėjau kreiptis į socialinės apsaugos ministrą. Jūsų vadovaujamu laikotarpiu skurdo riziką išgyvenančių pensinio amžiaus žmonių padidėjo nuo 20 % iki 40 %, ir tai yra pats didžiausias skurdo riziką išgyvenančių pensininkų rodiklis per visą nepriklausomybės laikotarpį. Ministre, dabar pateiktame biudžeto projekte vos vos koreguojama situacija, būtent Prezidento pastangomis, šiek tiek didinant indeksavimą, kad tas pensijos didėjimas būtų didesnis negu darbo užmokesčio, bet tai yra vos trimis eurais.
Sakykite, ar neplanuojate kokių nors papildomų priemonių šiai situacijai keisti ir ar nevertinote, kokią įtaką darė ministerijos skaičiavimo klaidos, prognozuojant darbo užmokesčio, atlyginimo augimą, nuo kurio buvo skaičiuojamas ir pensijos indeksavimas, žinant, kad darbo užmokestis augo greičiau, negu buvo prognozuota, todėl pensijos augo lėčiau, net jeigu būtų prognozuota tiksliai? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, gerbiamas Seimo nary. Iš tiesų noriu pakoreguoti 20 % ir 40 % – tai yra pensininkų skurdo augimas nuo krizės laikotarpio. Nuo krizės laikotarpio. Tai, ką jūs sakote, mes turime 2017 metų duomenis, todėl galime pamatuoti tik pokytį nuo 2016 metų į 2017 metus. Iš tiesų pensininkų skurdas išaugo 3 %, kai kalbame apie santykinį skurdą, o ne absoliutų skurdą, kuris krenta, apie tai, kalbame apie santykinį skurdą.
Dabar per tą laiką, jeigu ši Vyriausybė nebūtų padariusi tokių žingsnių kaip bazinės pensijos padidinimas, kaip mažų pensijų finansavimas papildomai, šalia indeksavimo formulės, tai pensininkų skurdas būtų kur kas didesnis. Jums turbūt reiktų susipažinti, kodėl pensijos iki šiol augo lėčiau negu darbo užmokestis. Nuo kitų metų jos pradeda augti greičiau negu darbo užmokestis dėl to, kad indeksavimo formulė skaičiuojama septyneriems metams. Dėl to, kadangi darbo užmokestis auga kasmet, ir jeigu augimą mes turėjome gana spartų, o, įvertinus septynerių metų pensijų augimą, jis negalėjo būti spartesnis už darbo užmokesčio augimą, nes indeksuojama septyneriems metams. Dabar mes ateiname į septynerių metų viršūnę, kada pensijų augimas pradeda augti greičiau negu darbo užmokestis ir per ateinančius trejus metus išsilygins su darbo užmokesčiu septynerių metų kontekste. Tai yra indeksavimo formulė, kuri buvo priimta su socialiniu modeliu.
Papildomos pastangos, kurios yra daromos, šalia indeksavimo, kur buvo skirta 300 mln. plius pensijoms, tai yra didžiausios papildomos biudžeto ir socialinio draudimo išlaidos, kurios skiriamos nacionaliniame biudžete, papildomai toliau didinamos mažos pensijos, šalpos pensijos. Tai yra bazė, kuri nuo krizės laikotarpio nebuvo didinama, ir tos pastangos bent padės sustabdyti pensininkų skurdo augimą, kuris, pabrėžiu, nuo krizės laikotarpio buvo nuolat augantis dydis, ir tikrai nereikia kalbėti apie 20 % rizikos pakitimą, nes patys save diskredituosite.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas norėjo papildyti savo klausimą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs gal neišgirdote. Aš kalbu apie pensininkus, esančius… skurdo rizika, o ne apie absoliutų rizikos lygį.
L. KUKURAITIS. Tai yra santykinis skurdas, tai yra ta pati kategorija.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Galiu baigti kalbėti? Ačiū, ministre.
PIRMININKĖ. Ne kalbėti, o tik paklausti galite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Kai klausi, kalbi žmogus. Pabaigdamas sakinį, noriu pasakyti, kad skurdo rizikos grupėje gyvenančių pensininkų išaugo nuo 20 iki 40 %, ir, ministre, aš jums tą informaciją pateiksiu.
Ir antras dalykas, jūs, matyt, neišgirdote mano klausimo, jūs numojote ranka. Bet jūs gal nesupratote, kad ministerija, prognozuodama darbo užmokesčio augimą, jį blogai prognozuodavo, nes pensijos augimas priklauso nuo prognozuoto darbo užmokesčio treji metai į priekį, ir dėl to blogai prognozuoto jos augo mažiau, nes faktinis darbo užmokestis augo greičiau, nei kad buvo prognozė. Prašau pasidomėti.
L. KUKURAITIS. Galima atsakyti?
PIRMININKĖ. Taip, prašom.
L. KUKURAITIS. Aš dar kartą sakau. Kadangi yra skaičiuojami septyneri metai, pensijos niekaip negalėjo aplenkti darbo užmokesčio spartaus augimo dėl to, kad darbo užmokestis augo 10, 12, 14 %. Kitais metais bus mažiau negu 10, netgi 6 %. O pensijos išlaiko stabilų augimą – 7 %, 8 % ir mes kitais metais pirmą kartą turime pensijas, augančias greičiau negu darbo užmokestis per tą septynerių metų laikotarpį. Tai yra indeksavimo formulės dalis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, norintys paklausti ir užsirašę paklausė. Dėkojame gerbiamai Vyriausybei, linkėdami didžiulės sėkmės ir laukdami sugrįžtant čia, į šią salę, kitą savaitę, 22 dieną, bus valstybės ir savivaldybių, taip pat socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetų pateikimai. Yra pageidavimas registruotis? Prašau registruotis, nors dauguma jau išbėgę.
Užsiregistravo 28 Seimo nariai. Aktyviai šiandien dirbome, kolegos. Skelbiu rytinio posėdžio pabaigą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.