LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO
„DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 2002 M.
GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO
NR. IX-907 „DĖL NACIONALINIO
SAUGUMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ PROJEKTO
2021-11-15 Nr. XIVP-1085
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu teikiamos naujos redakcijos Nacionalinio saugumo strategijos (toliau – Strategija) 1 punkte apibrėžiama Strategijos samprata nevisiškai dera su galiojančiuose Strateginio valdymo bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymuose ir Seime svarstomuose Strateginio valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-1004) bei Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-1011) pateikiamomis Strategijos apibrėžtimis. Poįstatyminiu teisės aktu – Seimo nutarimu tvirtinamos Strategijos nuostatos turi būti suderintos su įstatymų nuostatomis.
2. Strategijos 3 punkte kaip vienas nacionalinio saugumo elementų nurodomas „lietuvių Tautos“ saugaus būvio užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijos preambulėje pavartota sąvoka „lietuvių tauta“ reiškia etninę tautą, o kitose Konstitucijos nuostatose vartojama sąvoka „Tauta“ oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra išaiškinta kaip pilietinė Tauta, t. y. valstybinė bendruomenė, jungianti valstybės piliečius („Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), <...> Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms“; žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimą), Strategijos 3 punkto nuostatų kontekste vietoj formuluotės „lietuvių Tauta“ reikėtų vartoti sąvoką „Tauta“ (arba „pilietinė Tauta“, „Lietuvos pilietinė Tauta“).
3. Strategijos 5 punkte įvardijant Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją visi šios organizacijos pavadinimą sudarantys žodžiai rašytini iš didžiosios raidės.
4. Strategijos 5 punkte pavartota sąvoka „nedalomo saugumo politika“, o 7 punkte minimas „visa apimantis saugumas“. Sąvokų „nedalomas saugumas“ ir „visa apimantis saugumas“ turinio santykis yra neaiškus ir svarstytinas.
5. Atsižvelgiant į šios išvados 2 punkte išdėstytą pastabą, Strategijos 9.2 papunktyje vietoj formuluotės „Tautos kultūrinę tapatybę ir kalbą“ reikėtų vartoti formuluotę „lietuvių tautos kultūrinę tapatybę ir kalbą“.
6. Kai kuriose Strategijos nuostatose (9.3, 11.2 papunkčiuose, 25 punkte, 38.3, 42.2 papunkčiuose), mūsų nuomone, nepagrįstai vartojama sąvoka „piliečiai“, nes šios nuostatos aktualios ne tik Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems asmenims, bet ir kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams, todėl siūlytume Strategijos tekstą atitinkamai patikslinti.
7. Nevisai aišku, ar Strategijos 11.1 papunktyje nurodyta „<…> piliečių teisė laisvai rinkti savo politinius atstovus laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų“ (čia ir toliau išskirta mūsų), kuri „užtikrina gyvybingą demokratinę konstitucinę santvarką, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių apsaugą, valstybės suverenumą, teritorijos vientisumą ir nepriklausomybę bei yra valstybės raidos ir piliečių gerovės kūrimo pagrindas“, apima tik teisę rinkti Seimą ir Respublikos Prezidentą, ar turima mintyje ir teisė rinkti savivaldybės tarybas bei merus. Jei turima mintyje ir teisė rinkti savivaldos institucijas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstituciją ir įstatymus ši teisė suteikta ne tik piliečiams, bet ir atitinkamo administracinio vieneto nuolatiniams gyventojams, todėl, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo tikslą ir apimtį, aptariamo Strategijos papunkčio redakcija tikslintina.
8. Strategijos 22 punkte, 36.4, 43.8 papunkčiuose nenuosekliai ir skirtingai įvardijama „Baltarusijos atominė elektrinė (BelAE) Astrave“ (žr. 22 punktą). Strategijos tekstas šiuo aspektu tikslintinas.
9. Strategijos 23 punkte pavartotą formuluotę „užsienio piliečius bei įmones“ siūlytume patikslinti ir rašyti „užsienio valstybių piliečius bei įmones“.
10. Strategijos 28 punkte žodis „didinat“ taisytinas į „didinant“.
11. Strategijos 33.1 papunktyje įvardijant Šiaurės Atlanto Sutartį visi žodžiai rašytini iš didžiosios raidės.
12. Strategijos 33.7 papunktyje vietoj organizacijos pavadinimo „Jungtinių Tautų“ vartotina Strategijos 6 punkte nurodyta santrumpa „JT“.
13. Strategijos 37.5 papunktyje siūloma „plėtoti valstybės institucijų gebėjimus vykdyti kryptingą kovą su dezinformacija“, nors, mūsų nuomone, turėtų būti plėtojami ne tik valstybės institucijų, bet ir atitinkami valstybės įstaigų gebėjimai. Analogiška pastaba išsakytina dėl Strategijos 42.2 papunkčio, kuriame siūloma „formuoti valstybės institucijų, verslo ir visuomenės antikorupcines nuostatas ir didinti antikorupcines kompetencijas“.
14. Strategijos 41.2 papunktyje siūloma „plėtoti nacionalinio lygmens teisėsaugos sistemą ir specializuotų padalinių, skirtų kovoti su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, veiklą, tobulinti gebėjimus rasti nusikalstamu būdu įgytą pelną“. Neaišku, dėl kokių motyvų iš nusikalstamu būdu įgyto turto (žr. Baudžiamojo kodekso 189 ir 1891 straipsnių nuostatas ir juose vartojamą terminiją) išskiriamas nusikalstamu būdu įgytas pelnas, kuris tėra viena nusikalstamu būdu įgyto turto rūšių.
15. Strategijos 43.2 papunktyje numatoma „plėtoti ir veiksmingai įgyvendinti užsienio investicijų ir sandorių strateginiuose sektoriuose kontrolės sistemą, siekiant, kad investicijos į nacionaliniam saugumui svarbius ūkio sektorius, objektus ir jų apsaugos zonas ateitų tik iš Lietuvos Respublikos pasirinktos transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių investuotojų, perėjusių nacionalinį patikros mechanizmą“. Manome, kad šios nuostatos turinį reikėtų papildyti, numatant galimybę į nurodytus ūkio sektorius, objektus ir jų apsaugos zonas investuoti europinės integracijos kriterijų atitinkantiems investuotojams, t. y. prieš žodį „transatlantinės“ įrašyti žodžius „europinės ir“ arba vietoj formuluotės „iš Lietuvos Respublikos pasirinktos transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių investuotojų“ įrašyti formuluotę „iš Lietuvos Respublikos geopolitinę orientaciją atitinkančių investuotojų“ (pagal oficialiąją konstitucinę doktriną Lietuvos valstybės geopolitinė orientacija suponuoja Lietuvos Respublikos pasirinktą europinę ir transatlantinę integraciją; žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą, 2017 m. spalio 20 d. sprendimą).
16. Strategijos 45.4 papunktyje siūloma „mažinti autoritarinių valstybių galimybę daryti neigiamą įtaką minkštosios galios instrumentais, siekti, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys subjektai turėtų kuo mažiau neekonominės kilmės ryšių ir santykių su autoritarinių valstybių subjektais“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „Lietuvos Respublikoje veikiantys subjektai“ yra labai plati ir įvairiai interpretuotina, dėl to aptariamos Strategijos nuostatos turinys yra neapibrėžtas, neaiškus. Atsižvelgiant į tai, šios nuostatos redakciją reikėtų patikslinti.
17. Strategijos 47.3 papunktyje vietoj formuluotės „nacionalinių saugumo interesus“ įrašytina „nacionalinio saugumo interesus“.
18. Strategijos 48.1 papunktyje numatoma „plėtoti ir stiprinti transatlantinį ryšį“, o 48.2 papunktyje – „akcentuoti transatlantinio ryšio svarbą dvišaliais ir daugiašaliais formatais“. Šių uždavinių tarpusavio santykis nėra aiškus, svarstytina, ar šios formuluotės nedubliuoja viena kitos.
19. Strategijos 48.9 papunktyje vietoj formuluotės „siekti šalių atsakomybės už cheminio ginklo panaudojimo nustatymą“ siūlytume rašyti „siekti šalių atsakomybės už cheminio ginklo panaudojimą“.
20. Strategijos 49.9 papunktyje vietoje abreviatūros ASEAN nurodytinas pilnas šios organizacijos pavadinimas, nes aptariamoje Strategijos nuostatoje ši organizacija minima pirmą ir vienintelį kartą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita.meskiene@lrs.lt
V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]