LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINIO VALDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4294

2020-05-13  Nr. 104-P-30

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Audrys Šimas.

Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Kaminskienė, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Finansų viceministras Darius Sadeckas, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Lina Bartaševičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	1	1		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:     1. Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	1	1		2. Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	3	2, 3		3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	3	5		4. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	3	12		5. Projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo“ sąvoka toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje.	Spręsti pagrindiniam komitetui
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	3	15	8	6. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	3	15	11	7. Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t. y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	3	18		8. Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į  to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti.	Spręsti pagrindiniam komitetui
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	3	24		9. Projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžiama „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje.	Spręsti pagrindiniam komitetui
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	3, 4	2		10. Svarstytina, ar horizontalusis principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	5	2	1	11. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	6		5	12. Projekto 6 straipsnio 5 punkte „nacionalinių darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 4 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar „nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	6		6	13. Projekto 6 straipsnio 6 punkto formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	7		1	14. Derinant projekto 7 straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	7		1	15. Projekto 7 straipsnio 1 punkte apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	7		3	16. Projekto 7 straipsnio 3 punkte numačius galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė.	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	8		3	17. Tikslintina projekto 8 straipsnio 3 punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose.	Pritarti
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	9	3		18. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatyta nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo.	Pritarti
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	12, 15	1 1		19. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo.	Spręsti pagrindiniam komitetui
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	13	1, 3		20. Projekto 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse vartojama formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatytą terminiją.	Pritarti
21.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	13, 14	1, 2 1		21. Projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 14 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami.	Pritarti
22.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	14	11		22. Projekto 14 straipsnis reglamentuoja programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma.	Spręsti pagrindiniam komitetui
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	16			23. Atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“.	Pritarti
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	16	3		24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“.	Pritarti
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	16	2	1	25. Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas.    Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d.  Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d.     Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d.	Spręsti pagrindiniam komitetui
26.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08	16	2	2	26. Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. Nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti.	Pritarti
27.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08				27. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-01-31				<...>    Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:    - Vienas įstatymo projekto tikslų – sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių. Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti.    - Įstatymo projekte nedetalizuoti tokie klausimai kaip finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str. 3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.). Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.    - 7 viešosioms įstaigoms numatoma pavesti vykdyti projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas ir tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą.    - Vyriausybei vykdant pertvarką, planuojami reikšmingi strateginio planavimo sistemos pokyčiai. Tačiau įvertinę pertvarkos eigą, matome riziką, kad ji nebus baigta numatytu laiku – 2020 m. IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10).    Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas. Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir (ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas.	Spręsti pagrindiniam komitetui

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas, 2020-03-12	6		4	Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes: 1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų,  alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai; 2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją  ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose; 3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus. Pasiūlymas:     Pakeisti Projekto 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:    „4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus,  uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“	Spręsti pagrindiniam komitetui
2.	Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas, 2020-03-12	16	3	1	Pasiūlymas:     Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:    „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo:    1) Vyriausybė:    a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;    b) patvirtina nacionalines plėtros programas;    c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;    d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“	Spręsti pagrindiniam komitetui

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Komitetas siūlo pagrindiniam Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 ir lydinčius teisės aktų projektus pagal komiteto pateiktus pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-05-13	6		1	Argumentai: Komitetas palaiko Vyriausybės siekį sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių ir užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas, taip pat Vyriausybės pastangas kuriant vieningą ir aiškią strateginio valdymo sistemą, kuri užtikrintų strateginių tikslų įgyvendinimą, efektyvesnį, tikslingesnį valstybės finansinių išteklių planavimą. Tačiau, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą, nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje būtų rengiama dar daugiau, nei šiuo metu numatyta, planavimo dokumentų tipų, be to, kelia abejonių numatytos nacionalinio saugumo srities dokumentų rengimo iniciatyvos derinimas ir nustatyta planavimo dokumentų reikšmė/svarba. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu strateginius nacionalinio saugumo srities dokumentus: Nacionalinio saugumo strategiją, ilgalaikes valstybės saugumą stiprinančias programas, jų rengimo planavimą užtikrina ne vien Vyriausybė, bet ir Respublikos Prezidentas, o Seimui patvirtinus minėtus dokumentus Vyriausybė tampa atsakinga už jų sklandų įgyvendinimą. Neretai šios srities dokumentai yra svarstomi Valstybės gynimo taryboje ir tik po to teikiami Seimui. Pažymėtina, kad: - Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją, įtvirtinančią valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius bei vidutinio laikotarpio uždavinius. Valstybės gynimo taryba svarsto, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo strategija, ir teikia rekomendacijas ją keisti. - Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Vyriausybė, rengdama naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas suderina su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis. - Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų leidžiami teisės aktai turi atitikti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio I dalies 1 skyriaus nuostatas Lietuvos nacionalinio saugumo politiką sudaro valstybės užsienio, gynybos, ekonominės, viešojo saugumo, socialinės, kultūros, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo ir mokslo bei kitos valstybės politikos nuostatos, užtikrinančios nacionalinį saugumą. Atskirų valstybės sričių ilgalaikio funkcionavimo strategijos ir doktrinos remiasi šiuo įstatymu ir Nacionalinio saugumo strategija. Atsižvengdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome įstatymo projekte pabrėžti, kad Nacionalinio saugumo strategija yra aukštesnio lygio strateginio planavimo dokumentas, kuriuo, kaip ir Nacionalinio saugumo pagrindu įstatymu, remiasi kiti siūlomame projekte numatyti parengti dokumentai.   Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai: 1) Valstybės pažangos strategija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija rengiama remiantis Nacionalinio saugumo strategija.	Pritarti
2.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-05-13	6, 7	1	b	Argumentai:  Pažymėtina, kad:    -   Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, kurias teikia Vyriausybė ir nutarimu tvirtina Seimas. Įslaptintas ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas ar ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įslaptintas dalis, gavusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimą, tvirtina Vyriausybė.   -   Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindais ir suderinusi su Respublikos Prezidentu, pateikia Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano projektą. Šiame projekte nurodomos siūlomos parengti programos, jų parengimo terminai, įgyvendinimo laikotarpis, programas rengiančios ir už programų įgyvendinimą atsakingos institucijos. Planą tvirtina Seimas nutarimu.   -   Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos įgyvendinamos per strateginio planavimo dokumentus. Programų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.    -   Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 4 dalį Vyriausybė, pateikdama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, kartu pateikia informaciją apie lėšų poreikį, reikalingą kiekvienai programai įgyvendinti. Vyriausybė lėšas programoms įgyvendinti numato rengdama Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Programoms įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos. Atsižvengdami į aukščiau išdėstytus argumentus, kad ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, kuri taip pat suderinusi su Respublikos Prezidentu teikia Seimui jų rengimo plano projektą, taigi yra atsakinga už tokių programų parengimą ir pateikimą Seimui, siūlome, visas ilgalaikes valstybinės saugumo stiprinimo programas, kaip derinamas aukščiausiu lygiu, priskirti strateginio lygmens planavimo dokumentams, tokias programas reglamentuojant  6 projekto straipsnyje, taip pat atsisakyti siūlymo keisti Kovos su korupcija programos, kuri šiuo metu yra ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa, statusą. Pasiūlymas: 7 straipsnio 1 punkto b papunktį perkelti ir išdėstyti 6 straipsnio 3 punkte, atitinkamai pakeičiant 6 ir 7 straipsnių punktų numeravimą: „6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai: 3) Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;“ „7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai: b)  ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;“	Pritarti
3.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-05-13	13 14	2 1		Argumentai: žr. aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: 14 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį perkelti ir išdėstyti 13 straipsnio 2 dalyje: „14 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą 1. Nacionalines plėtros programas, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, rengia ministerijos, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems  įstatymams. Plėtros programas ir regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.“ „13 straipsnis.       Strateginio lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą 2. Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika, nacionalinių darbotvarkių ir nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė. Nacionalines darbotvarkes ir nacionalinių darbotvarkių planus, vadovaudamiesi Strateginio valdymo metodika, ES teisės aktų reikalavimais ir (arba) tarptautiniais įsipareigojimais rengia nacionalinėse darbotvarkėse nustatyti nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (ar) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3 punkte. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.“	Pritarti
4.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-05-13				Argumentai: žr. aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: Komitetas taip pat siūlo: - Atsisakyti keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, nes į siūlomą keisti įstatymo 5 straipsnį įtraukiant ir nacionalines darbotvarkes būtina nuosekliai keisti visą įstatymo priedėlį, t.y. ir visus kitus įstatymo straipsnius, dalis, skyrius. Pavyzdžiui, parlamentinės kontrolės dalyje nacionalinės darbotvarkės nėra numatytos, tačiau ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė yra pabrėžiama. Žr. Įstatymo priedėlio 15 skyriaus trečiasis skirsnis, taip pat kitos Įstatymo nuostatos. - Atsisakyti Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimų, taip pat nemažinant ir nekeičiant galiojančių ilgalaikių valstybinių saugumo užtikrinimo programų statuso. - Atsižvelgiant į susidariusią situaciją Lietuvoje ir pasaulyje dėl paskelbtos pandemijos, abejotinas siūlymas tiesiog naikinti Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programą. Šiuo metu Lietuvoje trūksta ekstremalių situacijų, krizių valdymo sistemos, tad svarstytinas ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos parengimas. - Kartu su svarstomais teisės aktais tobulinti ir Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. XII-724 „Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“, galimai peržiūrint numatytų programų sąrašą, pavyzdžiui, siūlant Vyriausybei atsižvelgiant į grėsmes, susijusias su paskelbta pandemija stiprinti civilinės saugos sistemą, užtikrinti geresnę krizių prevenciją, kibernetinį saugumą ir pan.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas.

            Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                               Dainius Gaižauskas                           

            Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėja Vilma Kaminskienė