LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 195
STENOGRAMA
2018 m. birželio 28 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame 2018 m. birželio 28 d., ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
Mielieji kolegos, šį posėdį leiskite pradėti džiaugsminga žinia. Būtent šiandien, prieš 60 metų – labai graži sukaktis ir labai ypatingas žmogus A. Dumbrava – atsakingas, pareigingas, nuoširdžiai dirbantis, gražus pavyzdys mūsų parlamente. Ačiū, kad jūs esate. Nuoširdžiai nuo visų sveikinu. (Plojimai)
A. DUMBRAVA (TTF). Mielieji kolegos, tikrai džiaugiuosi, kad tokią gražią ir brangią man dieną galiu būti kartu su jumis. Labai jums visiems ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, sveikinimai, džiaugsmas, o dabar darbas.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. birželio 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas yra pirmasis mūsų klausimas ir dėl jos pasitarsime. Mačiau, pirmoji prie mikrofono atsistojo A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog siūlyčiau klausimą dėl V. Semeškos atstatydinimo svarstyti tokiu būdu, kad šiandien padarome pateikimą ir svarstymą, o priėmimo stadiją vėliau, tarkime, šeštadienį. Tiesiog turėtume laiko.
PIRMININKĖ. Svarstant darbotvarkę, gerbiamoji kolege, procedūros neaptariamos, o tiesiog jūs siūlote, ar išbraukti, ar palikti darbotvarkėje.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nesiūlau išbraukti, siūlau tiesiog išbraukti priėmimą.
PIRMININKĖ. Kai svarstysime tą klausimą, tada ir priimsime konkrečiai tam tikrus sprendimus.
E. Gentvilas. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Kaip Seniūnų sueigoje ir siūliau, dabar tą patį siūlau frakcijos vardu. Visus klausimus, kurie darbotvarkėje yra nuo 2-7, manau, kad galima svarstyti rudens sesijoje. Nėra jokio reikalo skubėti dabar, todėl siūlau šiandien išbraukti iš darbotvarkės nuo 2-7, taip pat rezervinius, išskyrus r-1 dėl Sakartvelo, nes rugpjūčio mėnesį sukanka 10 metų nuo Sakartvelo okupacijos, tai pirmąjį rezervinį siūlau palikti, o kitus išbraukti.
Ir dar vienas klausimas. Jei svarstysime 2-7 klausimą, ar yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados?
PIRMININKĖ. Nėra ir jo šiandien nesvarstysime.
E. GENTVILAS (LSF). Supratau.
PIRMININKĖ. Apsispręsime balsuodami dėl jūsų pasiūlymo. Atsiprašau, pirmiausia suteiksiu žodį, matau, jau seniai norėjo kalbėti S. Jakeliūnas. Ne? Jeigu vyksta konkursas, kuris pirmesnis, atleiskite, nepastebėjau.
Gerai, iš kairės pradėsime, nes daug kas sako, kad jūs atėjote vėliau. Būkime objektyvūs. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, pasiruoškite pasižymėti. Aš frakcijos vardu aštuonis punktus siūlysiu išbraukti iš darbotvarkės, nors, tiesą sakant, vienas punktas dėl Politinių partijų įstatymo, kaip suprantu, jau yra įgyvendintas.
PIRMININKĖ. Jau aptartas, taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nes nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados.
Dabar iš eilės. Frakcijos vardu siūlau išbraukti 1-4 klausimą, tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, vadinamoji buhalterinė reforma, kuri apsunkintų viešojo sektoriaus geresnio finansavimo galimybes ir išbalansuotų kitų metų biudžetą. Siūlome nedaryti tokių skubotų žingsnių ir išbraukti projektą.
PIRMININKĖ. Supratome. Balsuosime.
J. RAZMA (TS-LKDF). Toliau siūlau išbraukti visą paketą nuo 1-8a iki 1-8š, tai yra Socialinio draudimo įstatymo pataisos ir visi lydimieji, ir taip pat nuo 2-1a iki 2-1f – Pensijų kaupimo įstatymo pataisos ir lydimieji. Abu šie paketai yra vadinamoji pensijų sistemos reforma. Tikrai negalima taip skubotai daryti tokių esminių pakeitimų neišdiskutavus su visuomene, nepasitarus dėl platesnio sutarimo politinėje bendruomenėje.
Toliau siūlau išbraukti 2-4 klausimą – tai Farmacijos įstatymo pataisos, kurios atvertų galimybes kiekviename kioskelyje prekiauti vaistais ir nubaigtų smulkiąsias vaistines.
Siūlau išbraukti 2-9 klausimą – tai Seimo statuto pataisos dėl opozicijos teisių siaurinimo, dėl ekspertizių blokavimo, nes tikrai per vasarą niekas čia ekspertizių neužsakinės ir nėra prasmės to klausimo svarstyti.
Taip pat r-2 klausimą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo keitimo rezoliucijos būdu. Jeigu kas nori keisti pavadinimą, tegul rašo atitinkamas Vyriausybės įstatymo pataisas.
Manau, r-3 klausimo dėl savivaldybių tarybų rinkimų ir Europos Parlamento rinkimų tik pateikimas tikrai nėra prasmingas dalykas: jeigu jau tą klausimą spręsime, tai rudenį išspręskime nuo pateikimo iki priėmimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Panašu, kad dirbti nebereikės.
S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Tikrai opozicija jau pasiruošusi atostogauti. Aš siūlau dirbti ir nieko neišbraukti. O vieną įstatymo projektą, susijusį su nekilnojamuoju turtu, kuris patektų į E. Gentvilo, jeigu jau būtų balsuojama dėl išbraukimo dalies nuo 2-7, tikrai siūlau palikti. Suprantama, nepritarsiu ir kitiems siūlymams išbraukti, nes jau buvo padaryta pertrauka praeito posėdžio metu. Mes pusę metų diskutuojame Biudžeto ir finansų komitete su visomis institucijomis apie tai, ir laikas priimti sprendimus, nes žmonės laukia paskolų – nori grįžti į Lietuvą, čia įsigyti turtą ir gyventi.
PIRMININKĖ. Gerai. Kolegos, dar A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Norėčiau, kad būtų įtraukta į sesiją vienas klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIP-4758, jis buvo antradienį įtrauktas į darbotvarkę, bet nesvarstytas. Aš nesakau frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Jūs frakcijos vardu? Jei ne frakcijos, tai tada, deja, atleiskite, bet jūsų pasiūlymas negali būti svarstomas, nes teikiama frakcijų vardu.
Gerbiamas J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Nežinau, kaip čia baigsis balsavimai, labai daug pasiūlymų, bet aš noriu…
PIRMININKĖ. Tikrai daug.
J. OLEKAS (LSDPF). …atskirai pakartoti dėl r-3 klausimo, ten kompleksinis dėl įvairių rinkimų. Mes siūlytume frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Puiku. Daugiau pasiūlymų nėra? Balsuosime. E. Gentvilas Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu siūlė išbraukti nuo 2-7 ir rezervinius, išskyrus rezervinį pirmąjį. Toks buvo siūlymas. Apsisprendžiame ir balsuojame. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu prašyta išbraukti nuo 2-7.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 46, prieš – 54, susilaikė 17. Lieka darbotvarkėje.
Taip pat lieka ir S. Jakeliūno pasiūlymas. Balsuoti nebereikia.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymas išbraukti darbotvarkės 1-4 klausimą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 45, prieš – 55, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu buvo siūloma išbraukti darbotvarkės 1-8a klausimą – Socialinio draudimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2232 ir kartu su juo visą paketą lydimųjų. Prašome balsuoti. Kas pritariate įstatymo projekto Nr. XIIIP-2232 išbraukimui, spaudžiate mygtuką „už“, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 46, prieš – 54, susilaikė 19. Nepritarta pasiūlymui.
Trečias Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymas – išbraukti Pensijų kaupimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2246 ir lydimuosius teisės aktus.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 43, prieš – 57, susilaikė 17. Lieka darbotvarkėje.
Ketvirtas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymas – išbraukti iš darbotvarkės 2-4 klausimą – Farmacijos įstatymo projektą. Prašome balsuoti.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 44, prieš – 48, susilaikė 17. Pasiūlymui nepritarta.
Penktas siūlymas – išbraukti Statuto 145 straipsnio svarstymą, darbotvarkės 2-9 klausimas. Prašome balsuoti.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 50, prieš – 53, susilaikė 15. Lieka darbotvarkėje.
Šeštas siūlymas – išbraukti r-2 klausimą, rezoliuciją „Dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo pakeitimo“.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 35, prieš – 60, susilaikė 18. Lieka darbotvarkėje.
Ir r-3 klausimas, tai yra septintas siūlymas – išbraukti r-3 klausimą, Savivaldybių rinkimų ir Europos Parlamento rinkimų įstatymo projektą. Tam pritarė ir Lietuvos socialdemokratų frakcija. Prašome balsuoti.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 48, prieš – 53, susilaikė 8. Lieka darbotvarkėje.
Dėl visos darbotvarkės, gerbiami kolegos. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš trumpą repliką po balsavimo. Čia buvo kai kurie esminiai politiniai balsavimai, parodantys, kas šiandien yra valdančioji koalicija, kas yra opozicija. Aš galiu sveikinti Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, praplėtus koaliciją dar dviem satelitais – Lenkų rinkimų akcijos frakcija ir frakcija „Tvarka ir teisingumas“. Tik aš linkėčiau visuomenei skaidriai atskleisti, kuo grįsti tie susitarimai, kas yra duodama už politiškai paremiančius balsavimus.
PIRMININKĖ. Tai nesusiję su darbotvarkės tvirtinimu. Ačiū už jūsų nuomonę. Kolegos, gal nediskutuokime. Balsuojame dėl darbotvarkės.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 79, prieš – 22, susilaikė 17. Šios dienos darbotvarkė patvirtinta.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai noriu pasidžiaugti frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais, kad galų gale įsiklausė į Prezidento R. Pakso raginimą paremti mokesčių reformą, ir džiugu, kad jie gerbia Prezidentą R. Paksą.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
10.18 val.
Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2220(2) ir su juo susijusių projektų svarstymo Sveikatos reikalų komitete
Gerbiami kolegos, noriu tęsti posėdį ir prašyti, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės 1-2a klausimą, paskelbti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, nes Etikos ir procedūrų komisija buvo susirinkusi vakar į posėdį ir svarstė klausimą, kurio prašėme čia, Seime, dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo svarstymo Sveikatos reikalų komitete. Prašome paskelbti konstatuojamąją dalį.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gera diena, mieli kolegos, gerbiama posėdžio pirmininke. Etikos ir procedūrų komisija vakar savo posėdyje priėmė tokį sprendimą.
Pirmas punktas. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, organizuodamas posėdį ketvirtadienį, birželio 21 d., per Seimo plenarinio posėdžio pertrauką, pažeidė Seimo valdybos 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo komitetų, komisijų, frakcijų ir kitų padalinių posėdžių laiko“ Nr. SV-S-30, o komiteto posėdžiui prasidėjus Seimo plenarinio posėdžio metu, be Seimo sutikimo, buvo pažeistos ir Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Antras. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos reikalų komitete buvo kvorumas ir įvykdytos kitos procedūros, komiteto priimti sprendimai yra teisėti.
Trečias. Rekomenduoti Seimo komitetams ir komisijoms laikytis minėto valdybos sprendimo ir nustatyto posėdžio laiko bei komitetų ir komisijų posėdžius Seimo plenarinių posėdžių metu rengti tik gavus Seimo pritarimą pagal Seimo statuto 53 straipsnio 1 dalį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Įvertiname Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Paklausti pranešėjos negalima, tai nenustatyta mūsų…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tada repliką.
PIRMININKĖ. Replika. Prašome.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kaip supratau iš pranešimo, buvo pažeistas Statutas, vadinasi, neteisėta, bet jeigu labai nori, tai teisėta.
PIRMININKĖ. Noriu jums pranešti, kad jeigu tai būtų fiksuota kaip šiurkštus pažeidimas, tada taip. Dabar šiuo atveju yra įspėjimas ir rekomendacija komitetams, todėl manau, tą rekomendavo Etikos ir procedūrų komisija, galima taikyti skubą ir priimti šioje sesijoje įstatymų projektus, kuriuos mes šiandien ir minėjome. Tai būtų dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir su tuo susijusių sprendimų. Dėl skubos galima balsuoti, kad juos svarstytume šeštadienį? Tai yra kad juos priimtume šeštadienį, nes svarstymas baigtas.
Balsuojame dėl Etikos ir procedūrų komisijos išvados, kad nėra šiurkštaus pažeidimo, todėl taikoma skuba ir bus priimami įstatymų projektai, kuriuos mes svarstėme.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 65, prieš – 31, susilaikė 11. Pritarta. Pirmasis atsistojo J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Po šios Etikos ir procedūrų komisijos išvados aš noriu grįžti prie 2-7 klausimo, nes jūs buvote lyg ir reagavusi, kad nėra Teisės departamento svarstymo išvados. Jis pas mus dar likęs ar jis išbrauktas?
PIRMININKĖ. Išbrauktas, gerbiamas Juozai. Taip, jis bus išbrauktas, nes nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados. V. Juozapaitis atsistojo pirmesnis, kiek mačiau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų sunku suvokti, kas vyksta šiame Seime. Tiesiog atkreipiu ir visuomenės dėmesį, ir visų, kurie turi bent minimalų teisinį išsilavinimą arba yra mokęsi bent kokių nors teisės pagrindų. Mieli ponai, jūs turbūt žinote, kad teisė iš neteisės negimsta, ir pripažinus, kad posėdis buvo neteisėtas, bet jo sprendimai teisėti, tai panašu jau į tam tikrą diagnozę. Telieka apgailestauti ir vėl pareikšti užuojautą Lietuvos visuomenei, kad šiuose rūmuose vyksta neįtikėtino (neįtikėtino!) brutalumo ir nepagarbos teisei ir sveikam protui procesai.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš primenu tai, ką sakiau užvakar. Sausio 12 dienos Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis buvo pripažintas neteisėtu, bet nesukėlė jokių teisinių pasekmių tas neteisėtas posėdis. Perspėjau, kur link jūs einate. Jūs einate link fašizmo, jeigu jūs norite. Jeigu jūs pripažįstate, kad posėdis neteisėtas, bet jame priimami sprendimai svarstomi toliau, lieka pakartoti bazinę pirmakursių žinomą nuostatą, bet kuriam išsilavinusiam žmogui žinomą nuostatą, kad iš neteisės negimsta teisė. Ką jūs darote?
PIRMININKĖ. Ir J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, nėra pagal Statuto šiuos vertimus šiurkštus ar nešiurkštus pažeidimas. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja faktą, kad pažeistas Statutas, nes posėdis vykdytas plenarinio posėdžio metu be Seimo sutikimo, pažeidimas yra, vadinasi, reikia kartoti komiteto posėdį, nes visi tie sprendimai priimti jo metu negali būti pripažinti teisėtais kartojant tą patį, kad iš neteisės teisė neatsiranda.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai vienas momentas. Ir šiurkštus pažeidimas yra tik tų kategorijų atveju, tai yra apkaltos. Taigi nepainiokime, kolegos.
PIRMININKĖ. Ačiū už visas pastabas. Gerbiami kolegos, kadangi iškilo tokios diskusijos, aš prašau balsuoti, nes Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgdama, kad kvorumas buvo, kad įvykdytos procedūros, kad sprendimai yra teisėti, rekomendavo ateityje tokių klaidų nedaryti – nerengti posėdžio, kol vyksta plenarinis posėdis. Tai išties nėra… Prašom balsuoti už Etikos ir procedūrų komisijos išvadą.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 63, prieš – 37, susilaikė 12. Etikos ir procedūrų komisijos išvadai pritarta.
Replika po balsavimo ir labai prašau, kolegos, jeigu galima, neviršyti minučių.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Vis tiek įvyko beprecedentis atvejis. Šiandien Seimo dauguma balsuodama patvirtino neteisėtą normą. Patvirtino Statuto pažeidimą ir neegzistuojančius dalykus.
Gerbiami kolegos, jeigu mes dar pripažįstame, kad esame teisinė valstybė, tai nedelsdami mes turime kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydami įvertinti šį paskutinį balsavimą ir atšaukti šį dabar sukurtą mūsų teisės aktą. Aš suprantu, kad gali atrodyti situacija ir ironiška, ir kelianti šypseną ar juoką, tačiau vis dėlto su buldozeriu per teisinius valstybės pamatus važiuoti, kolegos, tikrai nedera, nes nežinia, kur jūs sustosite.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Aš per praeitą balsavimą balsavau prieš. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. V. Alekna balsavo prieš. Protokole tai įrašome.
10.26 val.
Įstatymo „Dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos ir Susitarimo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos sąlygų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2305 (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, pagaliau darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos ir Susitarimo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos sąlygų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2305. Vakar buvo pateiktas įstatymo projektas, priimta ypatinga skuba. Šiandieną svarstymas ir siūlomas priėmimas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame po svarstymo, nes motyvų niekas nenorėjo sakyti.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Yra du straipsniai. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti?
Dėl viso įstatymo projekto – E. Vareikis. Prašau, kolega.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Pritarti reikia. Aš tiktai pasakysiu, kad prisijungdama prie šios organizacijos Lietuva iš tikrųjų įstoja į turtingiausių, sakyčiau, džentelmeniškiausių ir, nepykite už pasakymą, padoriausių pasaulio valstybių grupę pagal tai, koks pasaulis šiandien egzistuoja. Visiems tiems, kas labai mėgsta sakyti, kad Lietuva yra bloga, kažkokia atsilikusi, netinkama, tai tie, kas mus priima į tokias organizacijas, patvirtina, kad Lietuva yra labai šauni, tvarkinga, padori šalis. Linkiu motyvuodamas, kodėl mes čia esame. Niekados turbūt per paskutinius 300 metų nebuvome tiek toli Vakaruose, kiek esame šiandien. Labai sveikindamas Lietuvą prisijungiant prie šios organizacijos, siūlau iš tikrųjų ratifikuoti protokolą ir garbingai, motyvuotai šitą ratifikavimą paaiškinti sau ir kitiems. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. A. Navickas – prieš. Atsiprašau, nepastebėjome.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tikrai niekados negalvojau, kad galėsiu kalbėti prieš, bet po to, kai Egidijus pasakė, kad mes esame priimami dėl padorumo, tai po šiandieninio Seimo balsavimo, aš galvoju, ar mes tikrai esame verti kur nors būti, ar nereikia vis dėlto kažkada sustoti ir tikrai pažiūrėti į veidrodį. (Balsas salėje) Gal tikrai mes… Man čia labiau primena prisijungiančius prie NVS, prie visų kitų valstybių negu prie tų padorių žmonių klubo. Gal vis dėlto pradėkime elgtis padoriai, nes šiandien, aš nežinau, šiandien man gėda dėl Seimo, gėda dėl savęs, kad man reikės aiškinti žmonėms, koks tas Seimas.
PIRMININKĖ. Balsuojame ir priimsime sprendimą, ar mums gėda būti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, ar tai laikome pagrindu ir garbe. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas „Dėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos ir Susitarimo dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos konvencijos sąlygų ratifikavimo“ priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-779(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-779(3). Priėmimas. Gerbiami kolegos, yra du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nebuvo gauta. Pastraipsniui. (Balsai salėje) Teisės departamento pasiūlymas yra redakcinio pobūdžio. Jam pritariame.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Motyvai dėl priėmimo. G. Vasiliauskas – už.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas yra tikrai sveikintinas. Labai svarbu yra sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos piliečiams prisidėti prie profesinių sąjungų ir jų susivienijimų stiprinimo, nes jos, skirtingai nei kitos paramos gavėjos, atstovauja socialiai jautriausiai darbo santykių šaliai, t. y. darbuotojui. Kadangi gyventojai ir toliau turės teisę nuspręsti, ar skiria savo mokamų mokesčių dalį profesinėms sąjungoms, ar kitiems juridiniams asmenims, turintiems teisę gauti paramą, kitų paramos gavėjų padėtis tikrai nepablogės.
Šis įstatymo projektas yra socialiai teisingas, todėl, gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Man iš tikrųjų kelia abejonių šitas įstatymo projektas, nes iš esmės nėra aišku, kiek iš viso procentų gyventojų pajamų mokesčio bus galima paskirstyti, nes, štai, yra palikta galimybė 1 % skirti politinėms partijoms ir (arba) dar 1 % profesinėms sąjungoms arba jų susivienijimams. Kitaip tariant, kai kurie žmonės, kaip suprantu, gali skirti ir partijai, ir profsąjungai, o kiti pasirinkti tik vieną. Man atrodo, toks profesinių sąjungų iškėlimas yra ne visai nuoseklu. Jeigu 2 % galime skirti nevyriausybinėms organizacijoms, galbūt profesines sąjungas galima, na, padengti tuo reguliavimu. Dabar išskirti įstatyme dar vieną atskirai rūšį, man atrodo, būtų ne visai nuoseklu, todėl aš vis dėlto planuoju nepalaikyti šito įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Mes turime nemažai vertų paramos nevyriausybinių organizacijų, ir šitas įstatymas leidžia tą paramą ir toliau joms teikti. Bet mes turime vieną specifinę organizacijų grupę, t. y. mūsų darbuotojų, kurie vienijasi į profesines sąjungas, gina darbuotojų interesus ir lengvina to samdomo dirbančio žmogaus dalią, todėl sustiprinti organizacijų veiklą, aš manau, būtent tokiu būdu yra labai svarbu.
Darbo užmokestis nėra pakankamas, nėra didelis, mes dėl to ne vieną kartą esame ginčijęsi ir čia, Seime. Galbūt surenkamos iš nario mokesčio lėšos neleidžia visiškai atsiskleisti profesinėms sąjungoms, įvykdyti tas užduotis, kurios joms yra keliamos, o čia duodamas dar vienas instrumentas, kad profesinių sąjungų žmonės patys ne tik mokėdami nario mokestį, bet ir skirdami savo 1 % mokesčių dalies, taip pat ir pakviesti kiti, kurie remia profesinių sąjungų judėjimą, galėtų prisidėti ir sustiprinti profesines sąjungas.
Kiekviena veikla reikalauja lėšų, todėl natūralu, kad toks pasiūlymas skirti 1 % būtų labai svarbus ir reikalingas stiprinant profesines sąjungas. Todėl kviečiu visus kolegas Seimo narius, nežiūrint politinių įsitikinimų, suprasti, kad socialinis dialogas, profesinės sąjungos jame yra labai svarbios, ir balsuoti už šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas – nuomonė prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Su pagarba profsąjungoms ir už dialogą su profsąjungomis, kurio dažnai girdime, kad nėra, ir girdime apie to dialogo nebuvimą iš pačių profsąjungų – tiek Statutinių darbuotojų profsąjungos, tiek Miško darbuotojų profsąjungos. Ten, kur tik reforma, kur reikalingas realus dialogas, būtent valdžia nevykdo šito dialogo.
Dabar, kalbant apie mokesčių reformą, kurią šiandien priiminėjome, irgi skamba iš profsąjungų tai, kad jos nepritaria, – neįvyko dialogas ar trilogas, jeigu vertintume trišaliu formatu. Tačiau štai čia šituo įstatymo projektu profsąjungoms atiduodama kažkokia duoklė, dėl kurios aš neprieštaraučiau, tačiau, gerbiamieji, yra teisės principai, negalima išskirti pozityvios diskriminacijos būdu ką nors išskiriant, bet kartu diskriminuojant kitus. Čia yra pagrindinis ir vienintelis motyvas, dėl kurio aš, vertindamas ir gerbdamas teisės principus, priešingai, negu daugelis jūsų… Jūs ką tik parodėte, svarstant Etikos ir procedūrų komisijoje, kad į teisės principus jums nusišvilpti, atsiprašau. Tad norėčiau, kad dabar irgi vertintumėte, kad diskriminavimo negali būti, todėl aš negaliu balsuoti už šitą projektą ir linkiu valdantiesiems, šitai daugumai, imtis realaus dialogo su profesinėmis sąjungomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas – nuomonė už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mes, priimdami naują Darbo kodeksą, davėme pažadą stiprinti žmonių galimybes gauti didesnę algą, derėtis dėl didesnės algos. Pažadą įvykdome būtent šiuo įstatymu. Būtent algos, o ne mokesčiai ar biurokratizmas, ar investicinė aplinka yra pagrindinis veiksnys, kuris veja mūsų žmones iš Lietuvos į emigraciją. Tai taip pat svarbu suprasti, kai nagrinėsime kitą klausimą dėl mokesčių.
Visas milijonas dirbančiųjų, mokančių gyventojų pajamų mokestį, dabar pagaliau galės ramiai, laisvai skirti 1 % savo sumokėto mokesčio algų didinimo institucijai, organizacijai, kuri padeda kolektyviai derėtis dėl algų. Tai yra sisteminis pasiūlymas, ir tas žmogaus įnašas nekonkuruos su kitu labai svarbiu įnašu, neretai pasitaikančiu neturtingoms šeimoms. Kadangi mes turime sisteminę viešo sektoriaus finansavimo problemą, mes turime de facto mokamus darželius, kai žmonės 2 % GPM nuneša darželiams, mokykloms, ypač neturtingi žmonės, kurie kitaip negali prisidėti, nes jie neuždirba ir nepragyvena. Šiandien mes jiems suradome būdą, kaip jie galėtų prisidėti prie savo algos didinimo per kolektyvinio veikimo instituciją, t. y. profsąjungą. Tai pozityvi diskriminacija, bet Teisės departamentas neišsakė jokių pastabų priėmimo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, čia prelegento buvo išsakyta labai daug visokių motyvų, bet aš pasakysiu tik du, kurie, mano supratimu, iš tikrųjų yra taip pat svarbi problema.
Pirma – kad šitas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai. Antra – kad, mano supratimu, tai yra pirmas žingsnis į biudžetinius pinigus, nes po to, kai yra 1 % papildomai skiriamas, profsąjungoms ar kam nors leidžiama, automatiškai atsiranda, kadangi tai svarbus dalykas, ir biudžeto asignavimai, pavyzdžiui, partijoms. Todėl aš manau, kad nevertėtų palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis – nuomonė už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu pabandyti įtikinti A. Armonaitę. Iš tikrųjų sutinku, tai yra sudėtingas tekstas, ir aš prisipažinsiu, tik po penkto karto supratau, kad vis dėlto aš skirtingai supratau negu jūs. Anksčiau buvo sistema: 1 % partijai, ir jo negalima maišyti daugiau su niekuo, ir 2 % nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant ir profsąjungas. Tai dabar šito pasiūlymo esmė, kad atsiranda ne 2+1, o 2+1+1, atsiranda papildoma eilutė profsąjungoms, lygiai kaip ir partijoms. Dabar žmogus galės skirti 1 % savo sumokėto gyventojo pajamų mokesčio kuriai nors partijai arba dviem po 0,5 %, 1 % vienai profsąjungai arba dviem po 0,5 % ir likusius 2 % padalinti nevyriausybinėms organizacijoms. Taigi šito įstatymo esmė, kad mes suteikiame privilegiją ne tik partijoms, bet ir profsąjungoms. 1+1+2, iš viso 4 % gyventojų pajamų mokesčio – tokią mes suteikiame galimybę gyventojams pasidalinti savo sumokėtu į valstybės biudžetą pajamų mokesčiu su nevyriausybiniu sektoriumi.
Aš raginu tuos, kurie nesupratote, balsuoti už, nes, jeigu jūs sutinkate, kad partijoms mes suteikiame tą vieną papildomą eilutę – 1 %, tai lygiai tokią pat teisę turi ir profsąjungos, nes jos tikrai labai silpnos, jos negauna valstybės dotacijų, negali nusamdyti intelektualių žmonių programoms ar įstatymų projektams rengti ir dėl to valstybės patiria tam tikrą netolygų vystymąsi. Kolegos, raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už įstatymo projektą Nr. XIIIP-779(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118 Seimo narių: už – 88, prieš – 13, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-779(3) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1427(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis šį teisės aktą… Kolegos, nesuteiksiu žodžio replikoms, prisireplikavome, dirbame. Labdaros ir paramos įstatymas, jį jau paskelbiau, Nr. XIIIP-1427(2). Lydimasis teisės aktas. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta.
1 straipsnis. Pastraipsniui galima priimti? Galima. 2 straipsnį. Galima priimti? Galima. 3 straipsnį galime priimti? Galime. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 95, prieš – 9, susilaikė 19. Labdaros ir paramos įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1427(2) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2215(2) (priėmimas)
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIIIP-2215(2). S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi ką tik gavau Laisvosios rinkos instituto laišką dėl mokesčių reformos, tai man reikia pusės valandos įvertinti jį ir apsispręsti, kaip balsuoti dėl viso šio įstatymo. O rimtai kalbant, frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagal Seimo statuto 109 straipsnį galime prašyti pusės valandos pertraukos. M. Majauskas. (Balsai salėje)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš vis tiek norėčiau repliką po balsavimo dėl prieš tai priimto įstatymo projekto. Ne dėl argumentų už ir prieš, čia Seimas apsisprendė, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad skiriamas procentas yra ne tarifinis punktas, bet nuo viso sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Mes keisime gyventojų pajamų mokesčio visą tarifą reikšmingai didindami, todėl surinkta suma bus reikšmingai didesnė. Tai aš labai kviečiu atsakingai planuoti valstybės finansus, nes šie pakeitimai turės reikšmingos įtakos.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabą. Pabaikime pasiūlymą, dėl kurio prašė S. Jakeliūnas – pusės valandos pertraukos. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad skelbtume pusės valandos pertrauką, prašome balsuoti. (Triukšmas salėje)
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 83, prieš – 17, susilaikė 23. Pusės valandos pertrauka.
A. Palionis. Prašau. Replika.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Mykolai, aš suprantu, kad moki manipuliuoti skaičiais. Visą laiką komitete sakai, kad GPM pataisos, NPD įtaka yra blogai, tai yra ne pajamos į nacionalinį biudžetą. 310 mln. – ateinančiais metais, 710 mln. – 2021 metais. O dabar sakai, kad mes didiname tarifą, bus perskirstyti didesni pinigai labdaros pasiūlymais. Tai apsispręsk, ar bus netekimų biudžete, ar bus didesni pinigai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikas baigėme.
10.46 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 30, 31 straipsnių, II ir III skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2213(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2213. Priėmimas. Vykdome priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio yra gautas A. Palionio, A. Verygos pasiūlymas. Kad svarstytume šį pasiūlymą, prašom pateikti pasiūlymą. Pirma pateikite savo pasiūlymą, o paskui pasižiūrėsime, ar dar yra pasiūlymų. Daugiau pasiūlymų nėra. Teisės departamento įvertinsime. A. Palionis pristato savo pasiūlymą dėl 3 straipsnio. A. Veryga. Prašau. A. Veryga pristato.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Pasiūlymas yra labai paprastas. Prieš tai buvusiais siūlymais apmokestinant elektroninėse cigaretėse naudojamus skysčius buvo padarytas išskyrimas ir buvo nustatytas apmokestinimas tik tų, kurie savo sudėtyje turėjo nikotino. Toks apmokestinimas ne tik kad būtų apribojęs galimą surinkimą į biudžetą, bet ir būtų sukūręs labai didelę administracinę naštą, nes iš tikrųjų būtų buvę sudėtinga įvertinti kiekvienu atveju, ar skystyje yra nikotino, ar nėra. Todėl yra pasiūlymas tą apmokestinimą, kurį komitetas buvo priėmęs tik dėl skysčio su nikotinu, taikyti visiems skysčiams, kurie yra naudojami elektroninėse cigaretėse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Atsiprašau, ar yra 29 Seimo nariai, kurie leidžia svarstyti šitą pasiūlymą? Gal balsuojame? Bus ramu. Kas už tai, kad svarstytume A. Verygos ir A. Palionio pasiūlymą?
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 88, prieš – 22, susilaikė 14. Svarstome. Paskelbiame komiteto sprendimą.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas pritarė pateiktam pasiūlymui ir pakoregavo jį pagal juridinę techniką atitinkančias taisykles. Iš esmės yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – M. Majauskas. Ar tikrai? Nenorite kalbėti. Ačiū.
Visą 3 straipsnį su pasiūlymu galime priimti? Galime.
Dėl 4, 5, 6… Atsiprašau, čia straipsnių… 4, 5, 6 straipsniai. 6 straipsnis turi sudėtinių dalių, nemažai pasiūlymų. Taip pat nėra pasiūlymų gauta. 7, 8 straipsniai. Nėra pasiūlymų gauta. Galime juos priimti? Galime. Dėl 9 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas.
A. PALIONIS (LSDDF). Teisės departamentas siūlo, kad būtų aiškesnė nuostata, ar Vyriausybė, ar jos įgaliota institucija. Komitetas nepritarė ir pažymi, kad keičiamo įstatymo projekto 61 straipsnio 1, 2 dalies, 5 punkto 2 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat numato atitinkamus pavedimus Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. Tai yra analogiškas siūlymas ir dėl 9 straipsnio 6 dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, pritariame komiteto nuomonei. Visą 9 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju. Norinčių kalbėti dėl viso įstatymo projekto nėra.
Šio įstatymo priėmimas
Balsuojame dėl Akcizų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2213(2). Dėkoju pranešėjui.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 100, prieš – 2, susilaikė 18. Akcizų įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2213(2) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 5, 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1972(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1972(2)ES. Priėmimas. Kviečiu S. Jakeliūną, nes yra Teisės departamento pasiūlymas. Pastraipsniui. Teisės departamento išvada, kurią mes jums duosime. Prašome pagarsinti, kaip komiteto… (Balsai salėje)
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Teisės departamento išvadai komitetas pritarė. Siūlau balsuoti atsižvelgiant į tai. Čia grynai techninis sąvokų ir institucijų pakeitimas, bet jisai esmės nekeičia.
PIRMININKĖ. Kolegos, noriu… Prašau. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti. 3 straipsnį galime priimti. 4 straipsnį taip pat galime priimti. 5 straipsnį galime priimti. Ir 6 straipsnį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame su Teisės departamento pasiūlymu, kurį pristatė komiteto pirmininkas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 98, prieš nėra, susilaikė 13. Biudžeto sandaros įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1972(2)ES) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2208(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2208(2).
Gerbiamasis Talmontai, prašau.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Atsiprašau, pirmininke, mano balsas už.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Seimo narys L. Talmontas balsavo už, įrašome į protokolą.
Kaip ir paskelbiau, Mokesčių administravimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija.
Komiteto pranešėjas A. Palionis jau tribūnoje. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl 3 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Prašom pakomentuoti.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas pritarė iš dalies. Pritarėme techninėms 1.1 ir 1.3 pastaboms, o 1.2 nepritarėme, nes redakcija suformuluota pagal projekto tikslą, kad būtų nustatyta… kas nustatyta Administracinių nusižengimų kodekse, numatyto pažeidimo padarymas pakartotinai, nepriklausomai nuo pirmojo pažeidimo sankcijos, laikytinas pagrindu pripažinti asmenį neatitinkančiu patikimumo kriterijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto pozicijai ir priimti visą 3 straipsnį. Dėl 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Juos galime priimti? Galime.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Prašau pakomentuoti.
A. PALIONIS (LSDDF). Komiteto nuomone, Teisės departamento pasiūlyta formuotė neapima nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą elemento.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Visą 7 straipsnį galime priimti.
Dėl 8 straipsnio taip pat yra gauti Teisės departamento pasiūlymai. Vienas, du, trys pasiūlymai. Prašom pakomentuoti.
A. PALIONIS (LSDDF). Pasiūlymų yra daugiau.
PIRMININKĖ. Keturi.
A. PALIONIS (LSDDF). Penki.
PIRMININKĖ. Net penki. (Šurmulys salėje)
A. PALIONIS (LSDDF). Ne, pirmam siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Visi keturi. Pirmam Teisės departamento pasiūlymui jūs pritarėte.
A. PALIONIS (LSDDF). Taip, pritarėme. O kodėl nepritarėme kitiems?
PIRMININKĖ. Kitiems trims, taip.
A. PALIONIS (LSDDF). Mes esame… Taip, kitiems trims. Mes esame neseniai priėmę Lietuvos Respublikos Prezidentės Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios įsigaliojo sausio 1 dieną. Šitas projektas įsigalioja sausio 2 dieną. Mes turėtume panaikinti tą, ką mes jau priėmėme, bet komiteto sprendimas yra toks, kad nepritarėme šitoms pataisoms, nes praeitas projektas įsigaliojo sausio 1 dieną. Sausio 1 diena yra nedarbo diena, kaip mes žinome. Tai jokių nubaudimų neįvyks ir viskas bus teisiškai gerai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime, įvertinę komiteto argumentus, pritarti tam? Galime pritarti ir galime priimti visą 8 straipsnį. (Balsai salėje) Negalime. Prašome balsuoti dėl 8 straipsnio. Prašome balsuoti dėl 8 straipsnio.
A. PALIONIS (LSDDF). Balsuojate už komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Balsuojame už 8 straipsnį, įvertinę komiteto argumentus ir suredaguotą įstatymo straipsnį.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 29. 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Taip pat yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas nepritarė. Motyvai, kadangi…
PIRMININKĖ. Redakcinio pobūdžio.
A. PALIONIS (LSDDF). Taip, redakcinio pobūdžio. Ją išbraukus kaip sunkinanti aplinkybė nebūtų laikoma, jeigu mokesčių mokėtojas nevykdytų savo pareigų, o tik jeigu netinkamai vykdytų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto pozicijai ir priimti 9 straipsnį? Galime priimti.
10 straipsnis. Taip pat yra gauta Teisės departamento…
A. PALIONIS (LSDDF). Tai yra susijusi su prieš tai priimtom, kur mes nepritarėme…
PIRMININKĖ. Vienai nepritarėme, o kitai pritarėme.
A. PALIONIS (LSDDF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei ir priimti 10 straipsnį.
Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėkoju.
Dėl viso įstatymo projekto. Priėmimo stadijoje nori kalbėti M. Majauskas – nuomonė už. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia išdiskutuotas įstatymo projektas, nemažai pakeitimų, dalis jų galbūt nėra tokie reikšmingi, skamba gražiai, kaip toks atleidimas nuo delspinigių tų, kurie pamiršo susimokėti, bet staiga prisimena. Trumpinami senaties terminai, taip pat nustatoma, jog nebūtų dvigubo asmens baudimo pagal Administracinį kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą, Civilinį, Administracinį ir Baudžiamąjį kodeksą. Bet vienas dalykas yra pakankamai reikšmingas ir dėl jo, matyt, reikėtų tai fiksuoti, jog įvedamas naujas kriterijus, tai patikimas ir nepatikimas mokesčių mokėtojas, vykdo ar nevykdo mokestines prievoles. Šie pakeitimai iš tiesų turėtų skatinti žmones, juridinius asmenis atsakingiau žiūrėti į mokesčių mokėjimą, nes jeigu jie nemokės mokesčių, ši informacija nebus laikoma paslaptimi. Trumpesnė senatis jiems nebus taikoma, galės juos tikrinti visus penkerius metus, už praeitus penkerius metus. Negalės būti paramos gavėjais ir, svarbiausia, negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Žinoma, bus taikomas pasitaisymo laikotarpis. Jeigu baustas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, tai treji metai, jeigu pagal Baudžiamąjį kodeksą, sukčiavimas, neteisėtas praturtėjimas, bus penkeri metai laiko pasitaisyti ir vėl tapti patikimu mokesčių mokėtoju. Taigi kviečiu priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, Mykolas išvardino visas teigiamas puses, aš tik noriu truputį pasidalinti tokiu įspūdžiu. Bendrovės, kurios iš principo ne visuomet sąžiningai moka mokesčius ir nėra nuoseklūs ir geri mokėtojai, turi labai daug dukterinių firmų ir dukterinių bendrovių, kurios gali nepakliūti po pagrindine, arba fiziniai asmenys, kurie gali turėti, pavyzdžiui, šeimos registruotas ir kitas, tai jeigu negali dalyvauti pagrindinė įmonė, pavyzdžiui, turinti blogą rekordą, blogą istoriją, tai jie gali permesti į kitą bendrovę. Tai, mano supratimu, labai praktikuojama. Sakykite, kokie čia yra saugikliai? Gal turėtų būti? Bet iš principo pritariu šitam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto išsakytos nuomonės, balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 103, prieš nėra, susilaikė 7. Mokesčių administravimo įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
11.00 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 46, 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2209(2) (priėmimas)
Lydimieji teisės aktai – Viešųjų pirkimų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2209. Dėkoju, kad komiteto pranešėjas tribūnoje. Priimsime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento trys pasiūlymai, komitetas jiems pritarė. Komentarų daugiau nėra. Galime pritarti komiteto nuomonei ir suredaguotam įstatymo straipsniui pagal Teisės departamento pasiūlymus?
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime.
3 straipsnis. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas, komitetas nepritarė. Prašom, argumentai.
A. PALIONIS (LSDDF). Pagrindiniai argumentai, kad viešinami duomenys yra vieši, o Mokesčių administravimo įstatymo projekte yra aiškiai įvardijama, kad jie naudojami ne tik Mokesčių, tačiau ir Viešųjų pirkimų įstatymo tikslais. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo užtikrinti perkančioms organizacijoms kuo paprastesnį patikrinimo dėl tiekėjo atitikties minimaliems patikimo mokesčių mokėtojo kriterijams mechanizmą, todėl Vyriausybės pasiūlytas būdas yra optimalus. Pažymime, kad bet kuriuo atveju bus griežtai laikomasi Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų dėl asmens duomenų teisinės apsaugos tiesioginio taikymo. Komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti. Ir visą 3 straipsnį galime priimti? Galime.
4 straipsnis – įsigaliojimas nuo sausio 1 dienos. Pasiūlymų nėra, galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Viešųjų pirkimų įstatymas priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2210(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2210(2). Priėmimas pastraipsniui. Komiteto pranešėjas turi pastabą dėl suredagavimo.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ir komiteto posėdžio metu nepastebėjome, ir redaktoriai nepastebėjo, tai yra redakcinė klaida, nes yra pakeistas Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pavadinimas, dabar jis vadinamas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu. Tai prašau redaguojant visą šį projektą po priėmimo patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies ir 13 straipsnio 5 dalies 3 punktą, kuriame yra įrašyta nuoroda į šį blogą įstatymo pavadinimą.
PIRMININKĖ. Dėl nuorodos į 3 punktą. Galime pritarti išsakytai redakcinio pobūdžio pastabai, kad reikia patikslinti ir kad būtų viskas labai tikslu? Norinčių kalbėti nėra.
Pritariame pastraipsniui. 1 straipsnį priimame? Priimame. 2 straipsnį priimame. Dėkoju.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 6. Labdaros ir paramos įstatymo projektas priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2211(2) (priėmimas)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2211(2). Komiteto pranešėjas. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nebuvo gauta, bet irgi noriu atkreipti dėmesį dėl 2 straipsnio 2 dalies, kur prasideda „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, tačiau nebaigtos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės…“, yra praleistas žodis „mokesčio“ įstatymo pažeidimo, „nagrinėjimo“ – irgi žodis yra praleistas – procedūros, nustatant konkrečias bausmes. Čia ne „nagrinėjimo“ žodis turėtų būti, o „baigiamos pagal iki šiol įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas“.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų pastabas. 1 straipsnį, dėl kurio nėra redakcinio pobūdžio pastabų, galime priimti? Galime. O 2 straipsnį su išsakytomis pastabomis dėl žodžių „mokesčio“ ir „nagrinėjimo“ įrašymo galime įvertinti ir priimti? Galime. Dėkoju.
Norinčių kalbėti dėl minėto teisės akto nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 107, prieš nėra, susilaikė 10. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2211(2) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 463 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2212(2) (priėmimas)
Kitas teisės aktas lydimasis – Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 463 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2212(2). Priėmimas. Nebekviečiu komiteto pranešėjo, nes pasiūlymų nėra. Teisės departamentas pastabų taip pat neturi. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. Ir 3 straipsnį galime priimti? Galime.
Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti dėl viso Pelno mokesčio įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 101, prieš nėra, susilaikė 13. Pelno mokesčio įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas) Atsiprašau, susilaikė 12.
11.08 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2232(3) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIIP-2232(3). T. Tomilinas – per šoninį mikrofoną. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, prašau frakcijos vardu pusės valandos pertraukos dėl šio projekto…
PIRMININKĖ. Nes jūs svarstėte šiandien…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Šiandien ryte svarstėme dėl paskutinių… Daug Teisės departamento pastabų. Šiuo metu darbuotojai redaguoja paskutinę redakciją, tai…
PIRMININKĖ. Supratau, supratau. Gerbiami kolegos, ar, vadovaudamiesi Statuto 109 straipsniu, kad būtų suredaguota, sutvarkyta ir pateikta Seimui galutinė redakcija, kad nebūtų klaidų, galime pritarti pusės valandos pertraukai? (Balsai salėje) Balsuojame. Ne mažiau kaip pusės valandos.
Balsavo 110 Seimo narių: už pertrauką balsavo 84, prieš – 6, susilaikė 20. Pritarėme pertraukai.
11.10 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 1, 2, 3, 11, 111, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1946(3) (priėmimas)
Dar liko šiek tiek laiko iki mūsų numatyto laiko pradėti svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, todėl noriu prašyti, ar pasirengęs… Iš vakarinės darbotvarkės 2-3 klausimas – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir… įstatymo projektas Nr. XIIIP-1946(3). D. Kaminską kviečiu kaip Sveikatos reikalų komiteto pranešėją. Priėmimas. Vykdysime priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl 8 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašau pakomentuoti.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Buvo nepritarta bendru sutarimu. Argumentai: slaugos praktikos ir akušerijos praktikos valdymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje funkcijas pagal 16 straipsnio 3 dalį nustatys sveikatos apsaugos ministras, o jų įgyvendinimo tvarką – sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Buvo teiktas šis mano ir A. Matulo pasiūlymas ir komitete jam buvo bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonei galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ir 8 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Galime priimti. 9 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, palaikau ir pritariu principui, kad įstatymu siekiama nustatyti ne tik bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių, bet ir išplėstinės praktikos slaugytojų profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir atsakomybę, slaugos praktikos ir akušerijos praktikos valdymą.
Taip pat įstatymo projektui pritariu, kad aiškiai įvardinama, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje slaugos ir (ar) akušerijos paslaugas, privalo būti šių paslaugų valdymo funkcijas atliekantis slaugos administratorius, nes visais laikais vyriausiasis gydytojas ir slaugos administratorius buvo pagrindiniai dirigentai tvarkos slaugos ir gydymo organizavimo gydymo įstaigos. Dabartiniu metu įstaigos slaugai administruoti taiko labai įvairią praktiką. Ne visose įstaigose yra slaugos administratoriai, todėl kviečiu visus palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų dvejopas jausmas. Man teko gyvenime dirbti su daug puikių slaugytojų, tuo metu mes jas dar vadinome medicinos seserimis, ir žinau, kiek jos gali, sugeba. Didesnių teisių ir galimybių joms suteikimas, man atrodo, yra labai svarbus.
Tačiau mano abejonės išlieka, manęs niekas neįtikino dėl antro šito įstatymo klausimo, t. y. dėl gimdymo namuose. Man ne kartą gyvenime pačiam teko susidurti su naujagimiais, kuriems, deja, buvo lemta gimti turint tam tikras įgimtas deformacijas, ir žinau, kaip tai yra sudėtinga tiek tėvams, tiek medikams, kurie priima tą gimdymą. Todėl, mano manymu, užtikrinti artimesnes namų aplinkai gimdymo sąlygas medicinos įstaigose suteikiant visas teises, kurias gali įvykdyti pagal savo išsilavinimą, kvalifikaciją slaugytojos, gydymo įstaigose būtų žymiai teisingesnis žingsnis, nei taip lengvai nusileisti ir pasakyti, kad iš tikrųjų sutinkame ir bandome. Tikrai negalėsime pasakyti, kad garantuojame kvalifikuotą medicininę pagalbą namuose, o tik bandome užtikrinti ją kiek galima geresnę. Tai pavojinga ir tam ateinančiam į pasaulį naujam žmogui, ir gimdančiai mamai, todėl aš tikrai susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų būtų galima pritarti įstatymo projektui dėl išplėstinės praktikos slaugytojų, bet viską sugadina 6 straipsnio 2 dalis, kuria mes leidžiame gimdyti namuose. Manau, kaip tai suformuluota, yra padaryta netinkamai, nes dabar yra parašyta „leidžiama, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių“. Vadinasi, esant nedidelės rizikos veiksniams, vis tiek leidžiame gimdyti. Kas čia dabar pasakys, kur didelės, kur mažos rizikos, ir apskritai kokie veiksniai, kurie iš anksto nėra žinomi, gali išryškėti gimdymo metu. Neįsivaizduoju, kaip sveikatos apsaugos ministras visus tuos veiksnius surašys.
Manau, iš tikrųjų mūsų pareiga užtikrinti, kad kiekvienas gimdymas būtų kuo saugesnis, o jis toks tikrai gali būti tik gydymo įstaigoje, kai čia pat galima suteikti gimdyvei įvairiapusę pagalbą, ko nepadarysi namuose. Todėl siūlau neprisiimti tokios rizikos, tuo labiau kai turime ir akušerių bendruomenės pareiškimų, kad tik labai nedidelė jų dalis sutiktų imtis tos funkcijos. Gali būti ir tam tikrų spaudimų, kad to imtųsi, jeigu tokių poreikių bus fiksuojama. Siūlau tokios situacijos nekurti ir nepritarti šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė mano kitaip. Nuomonė už. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų gimdymo namuose atvejų jau šiandien pasitaiko. Man atrodo, šiuo įstatymo projektu tiesiog sukuriame tiems žmonėms, kurie nori tai daryti, kurie priima tokius sprendimus savo šeimoje, legalią aplinką ir reguliavimą. Taip galima kontroliuoti šitas veiklas.
Iš tikrųjų aš manau, kad sprendimas, kur gimdyti: ar ligoninėje, ar namuose, dalyvaujant specialistams, yra paties žmogaus ir šeimos reikalas. Jo ir jo gydytojo sprendimas. Man atrodo, jeigu mes išbraukiame iš čia draudimą, išbraukiame iš čia reguliavimą, kuris šiandien yra draudimo pavidalu, sukuriame legalią terpę tas veiklas, kurios šiandien jau vyksta, kontroliuoti. Todėl aš palaikysiu šitą įstatymo projektą ir taip pat kviečiu jį palaikyti ir kitus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tiesiog pakalbėsiu iš praktinės pusės. Mano močiutė užaugino 12 vaikų, pagimdė 14, tačiau kai dar būdamas mažas kalbėjau su močiute, ji visą laiką išgyveno dėl tų dviejų vaikų. Galbūt tų laikų mediciną suprantame, visus gimdė namuose, tačiau du vis dėlto mirė ir močiutė visą laiką išgyveno dėl to.
Dabar irgi situacija. Aš pats turiu tris vaikus ir visi, aišku, gimė gimdymo namuose. Žinokite, tikrai nepatarčiau, nei savo dukroms nepatariau, nei žmona nepatarė, kad gimdytų namuose, nes gali būti įvairių komplikacijų. Virkštelė užsisukusi – kas tada? kas tada bus? Jeigu susikvies visą ligoninės personalą pas save, gal bus stebuklas, bet operaciją, jeigu reikės daryti Cezario pjūvį, ar padarys? Viskas keičiasi kiekvieną sekundę. Aš kalbu kaip trijų vaikų tėvas, tiesiog mano tokie pamąstymai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų jautrias pastabas. R. J. Dagys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes svarstome įdomų dalyką, traktuodami motinystę arba nėštumą kaip ligą. Tai nėra kokia liga, tiesiog taip gyvenimas sutvarkytas, taip Dievas sutvėrė. Gimdymas, nėštumas nėra kokia nors užgriuvusi nelaimė. Jeigu mes žiūrėtume būtent taip į šitą problemą, mes turėtume tada kalbėti, kokias paslaugas ir kaip mes suteikiame motinai, kuri ruošiasi gimdyti. Ar ji ruošiasi gimdyti namuose, ar ji nori gimdyti įstaigoje, yra jos pasirinkimas. Klausimas, kokias mes paslaugas jai suteikiame, aš taip žiūrėčiau į tą problemą.
Aišku, aš irgi vargu ar rekomenduočiau užsiimti gimdymu namuose, nes tai yra pernelyg rizikingas dalykas, be to, dabar paslaugos yra kur kas geresnės kokybės, visa kita, palatos keičiamos, privatumas ir tėvų dalyvavimas užtikrinamas ir panašiai. Bet jeigu žmonės taip pasirenka, yra jų teisė pasirinkti vienaip ar kitaip. O jau mes kituose įstatymuose turime žiūrėti, kokias mes paslaugas suteikiame vienokiu ar kitokiu būdu. Jeigu tu draugauji vien tik su valstybe ir ką tu jai pateiki, tada mes užtikriname vienas paslaugas, o jeigu tu eini pats rizikuodamas, mes užtikriname tau tokias paslaugas. Taip reikėtų žiūrėti, bet tikrai nežiūrėti vien tik gydymo įstaigos interesų, nes tai tikrai nėra liga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, labai įdomu, kai vyrai ima kalbėti apie gimdymą ir vertinti, kas tai yra, tai liga ar ne liga. Aišku, čia gali būti įvairių nuomonių, bet vis dėlto vaiko gyvybė, mamos gyvybė, sveikata yra labai trapus dalykas. Žinoma, kai gimdymas vyksta be jokių komplikacijų, manau, jis gali tikriausiai visur įvykti, bet kas gali garantuoti, kad neatsitiks kas nors, kas yra neplanuota, ir nereikės skubios medikų pagalbos? Ir kas atsakys už tai, kad kūdikis dėl to turės rimtų pasekmių arba mama? Kas atsakys? Mes turime tikrai atsakyti visi į tą klausimą ir pagalvoti. Manau, kad mamos sveikata, kūdikio sveikata svarbiausi argumentai šiuo atveju ir net negali būti jokių diskusijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Navickas – nuomonė už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Kažkaip mes labai įdomiai pasakome. Aš suprantu, kad yra klausimai, kur tik moterys supranta, bet tada kalbėsiu ne apie patirtis, bet kalbėsiu elementariai, tarkime, apie Bažnyčios socialinį mokymą. Jis labai aiškiai pasako, kad šeima yra pirmesnė už valstybę ir visos problemas atsiranda, kai valstybė pradeda mokyti šeimą, kai valstybė mano, kad ji gali perimti šeimos funkcijas. Ir šiame Seime, ir buvusiuose Seimuose mes sergame ta pačia liga – galvojame, kad būtent valstybė geriau žino negu tėvai, valstybė yra rūpestingesnė negu tėvai, valstybinės institucijos tarsi turi atimti vaiką arba suteikti vaikui… nes šeimos tarsi nesugeba pasirūpinti ar apsispręsti, kas geriausia vaikui. Mano įsitikinimu, būtent šeimai reikia sugrąžinti kuo daugiau atsakomybės, tikrai šeima turi nuspręsti, kur vyks gimdymas, ir ieškoti, kaip čia gerai Rimas sakė, geriausių paslaugų, kad tas gimdymas įvyktų saugiai. Šiuo atveju tikrai siūlau pasitikėti tėvais ir pasitikėti tėvų sprendimu, nes tėvai tikrai nedarys to, kas kūdikiui blogai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 75, prieš – 4, susilaikė 34. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1946(3) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2215(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės, prie darbotvarkės 1-4 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2215(2). Priimsime pastraipsniui.
Dėl pirmojo – S. Jakeliūnas. Prašom, nes be jūsų man čia būtų neįmanoma. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
1 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Kolegos, prašau visų dėmesio. Dėl 2 straipsnio yra gautas V. Sinkevičiaus pasiūlymas. V. Sinkevičius. Nėra V. Sinkevičiaus. Gerbiamas pirmininke, jums teks pristatyti ir V. Sinkevičiaus pasiūlymą. Tada apsispręsime, ar bus 29 pritariantys Seimo nariai. Svarstymas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. V. Sinkevičiaus pasiūlymas yra, kad 18 % gyventojų pajamų mokesčiu nebūtų apmokestintos dividendų pajamos, viršijančios 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Kitaip sakant, kad galiotų tas pats tarifas visoms dividendų pajamoms, koks yra ir šiuo metu.
PIRMININKĖ. Ir komitetas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komitetas balsuodamas pritarė šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Ar yra 29 Seimo nariai, kad būtų pradėtas šio pasiūlymo svarstymas? Akivaizdžiai matau, yra. Neprašau balsuoti. Jau paleidome balsavimą? Tegul. Kad būtų pradėta svarstyti, reikia 29 Seimo narių. Kitą kartą aiškiau pakelkite rankas, nereikės jungti balsavimo. Dėkoju, kad…
Balsavo 70, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas, balsavo 65.
Už pasiūlymą norinčių kalbėti dar šiuo metu nėra. Prieš pasiūlymą – A. Sysas. Komitetas pasakė, kad pritaria. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tą pasiūlymą svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes tai buvo pačių valstiečių ir žaliųjų siūlymas. Aš manau, kad logiškas siūlymas apmokestinti ne 15 %, o 20 %. Taikyti tokį patį mokestį, kaip ir gyventojų pajamų mokestį fiziniam asmeniui, kuris gauna iš darbo santykių, nes vėl noriu apeliuoti į jūsų atmintį. Čia ponas R. Lazutka labai aiškiai parodė, kokias pajamas žmonės gauna ne iš darbo santykių, o iš kitų pajamų ir moka ženkliai mažesnius atlyginimus. Todėl komitetas ir buvo nutaręs 20 %. Aš nesuprantu, kas vyksta Biudžeto ir finansų komiteto narių galvose, nes jie, aišku, pasakė, kad 20 % yra blogai, padarykime 18 %. Ir 18 % buvo pritarta, bet šiandien iš ryto turbūt gal saulė pakilo aukščiau, pakaitino galvas ir staiga nuomonė vėl pasikeitė – vėl grąžinama 15 %.
Esmė šitų pataisų, kad vis dėlto į biudžetą būtų surinkta daugiau pinigėlių, nes šitos pajamos, o jos sudaro beveik vieną trečdalį, palyginti su darbo užmokesčio fondu, apmokestinamos ženkliai mažiau. Tai sulyginkime mokesčius, kuriuos moka fizinis asmuo, gaudamas tas pačias pajamas, tiktai pavadintas kitaip. Vienas iš darbo santykių, kitas iš pelno. Aš manau, tai būtų sąžininga visų mokesčių mokėtojų atžvilgiu ir būtų… Kai kas čia apeliuoja į socialinį teisingumą. Būtų ženkliai socialiai teisingiau ir būtų galima spręsti tas problemas, kurių mes taip ir negalime išspręsti. Ką tik įstojome į EBPO, kuri rekomenduoja tą padaryti, bet darome viską atvirkščiai. Todėl nepritariu V. Sinkevičiaus siūlymui sumažinti nuo 18 % iki 15 %.
PIRMININKĖ. Jau laikas nepritarti baigėsi.
R. Žemaitaitis – nuomonė už pasiūlymą.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties nebūčiau kalbėjęs, nes galvojau, kad tikrai nebus prieš, bet aš tikrai nesutinku su kolegos Algirdo pasiūlymu, nes mes, gyvendami tokioje dabartinėje ekonominėje situacijoje, turime žiūrėti ir į aplinkines valstybes – tiek Latviją, tiek Estiją, tiek Lenkiją ir jose esamą reguliavimą. Aš manau, paprastas dalykas, kas vyks: įmonės pradės vėl registruotis tenai, taps rezidentėmis ir labai puikiai susitvarkys šituos reikalus. Tikrai logiškas dalykas yra, kad ta dalis būtų neįskaičiuota. Aš siūlau ir kviečiu palaikyti, nes matau, kad iš visų čia politinių partijų, kas bent kiek yra susidūręs su šitais dalykais, tikrai palaikys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už V. Sinkevičiaus pasiūlymą, jam komitetas pritarė.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 83, prieš – 8, susilaikė 3. V. Sinkevičiaus pasiūlymui pritarta.
Dėl to paties straipsnio yra gautas ir Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. N. Puteikis jį pristato, po to apsispręsime, ar tęsime jo svarstymą.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, raginu individualią veiklą, viršijančią daugiau nei 120 per metus, apmokestinti 18 % tarifu. Tai sumažintų turtinę nelygybę.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. (Balsai salėje) Atsiprašau, ar yra 29 Seimo nariai? Yra. Prašome. (Balsai salėje) Jeigu mašina jau įjungta…
Balsavo 37 Seimo nariai: už – 24, prieš – 1, susilaikė 12. Pasiūlymas nesvarstomas.
2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnis. V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Prašome pristatyti V. Sinkevičiaus pasiūlymą, nes jo nematau. Yra V. Sinkevičius. Dėl 3 straipsnio jūs teikiate pasiūlymą. (Balsai salėje) Komiteto pirmininkas…
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Tai yra labai paprastas siūlymas tiesiog grąžinti buvusią gyventojų pajamų mokesčio dividendų mokėjimo tvarką, kad liktų 15 %. Čia yra techninis pakeitimas, kurį pirmininkas gali pristatyti. Komitetas, kiek matau, yra pritaręs vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs pristatėte ne šitą. Dėl 3 straipsnio. Gal komiteto pirmininkas padės susiorientuoti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, dėl jūsų siūlymo jau yra nubalsuota. 15 % dividendai. O visi kiti jūsų siūlymai yra susiję su įgyvendinimu, su tam tikrų nuostatų išbraukimu iš tam tikrų straipsnių, todėl dėl jų iš esmės nebereikia, aš manau, ir balsuoti, nes dėl pagrindinio siūlymo jau yra nubalsuota.
PIRMININKĖ. Tačiau procedūros reikalauja elgtis taip, kaip reikalauja. Ar yra 29 pritariantys Seimo nariai? Prašome aukštai pakelti rankas. Matau, yra. Komitetas pritarė. Norinčių kalbėti už ar prieš pasiūlymą nėra. Pasiūlymui pritariame. 3 straipsnį su pasiūlymu galime priimti? Galime.
4 straipsnis. Dėl 4 straipsnio yra S. Skvernelio, R. Karbauskio, T. Tomilino, V. Ąžuolo, A. Palionio pasiūlymas. Kuris kolega pristato? A. Palionis. Prašau, kolega.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasiūlymo esmė, kad neapmokestinamas pajamų dydis 2019 metais būtų 300 eurų, 2020 metais – 400 eurų ir 2021 metais – 500 eurų. Ir NPD praplėtimas. 2020 metais buvo numatytas 2,25 VDU, o 2001-aisiais 2,5, tai mes siūlome palikti tą patį, kaip ir buvo 2019 metais – 2 VDU.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė? Atsiprašau. 29 Seimo nariai? Akivaizdu.
Komiteto nuomonė? Svarstome.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti, kaip ir buvo pritarta visiems kitiems S. Skvernelio ir R. Karbauskio siūlymams, su kuo juos ir sveikinu. Pritarta ir šitam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Ir visą 4 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dar vienas pasiūlymas dėl 4 straipsnio yra N. Puteikio. Prašome, kolega, pristatyti dėl 4 straipsnio jūsų pateiktą pasiūlymą pakeisti 20 straipsnio 1 dalį. Neapmokestinamas pajamų dydis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš siūlau netaikyti taip plačiai neapmokestinamo pajamų dydžio, nes dėl to labai smarkiai nukentės valstybės biudžetas.
PIRMININKĖ. Kadangi buvo toks reikalavimas, prašom balsavimu apsispręsti, ar yra 29.
Yra 43 iš 76 balsavusių Seimo narių. Svarstome, komiteto nuomonė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Pagrindinis argumentas – nes pritarta jau ką tik minėtam ir aptartam, 26 dieną, Seimo narių S. Skvernelio, R. Karbauskio, T. Tomilino, V. Ąžuolo ir A. Palionio registruotam pasiūlymui būtent dėl šio straipsnio – neapmokestinamojo pajamų dydžio.
PIRMININKĖ. Norintys palaikyti, pritarti pasiūlymui? A. Sysas kalba už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, kurie stebėjome kovą dėl NPD ir laikotarpio, atskirą knygą arba filmą galime parašyti. Šiuo atveju užmetama prievolė būsimoms vyriausybėms, jeigu mes numatome trejų metų planą. Konstitucinis Teismas ne kartą savo bylose yra nurodęs nesudaryti tam tikrų prievolių kitoms vyriausybėms, nes neaišku, ar jie bus Vyriausybėje. Tai šiuo atveju N. Puteikis valstybiškai žiūri į šitą situaciją.
Pirma, reikia pragyventi vienus metus ir pažiūrėti, kaip sekasi po tokios reformos, ar nebus riaušių gatvėje, ar tikrai žmonės, ypač darbuotojai, ant kurių pečių sumesite visą „Sodros“ mokestį, sugebės išlaikyti bent tą darbo užmokesčio lygį, kokį šiandien turi. Nes turtingo apmokestinti daugiau nenorima. Šiuo atveju palaikau N. Puteikio siūlymą, kad žiūrėtume rezervuočiau į tai, ką mes siūlome ir darome. Nes Vyriausybė savo siūlymais, ypač finansų ministras, kartais prieštarauja (matau, ministre): išreiškiamas kažkoks rūpestis, susirūpinimas, visur giriamasi, kaip čia visiems, ypač vidutines pajamas turintiems žmonėms, padidės pajamos, iš kitos pusės, daromi žingsniai ekonomiškai sunkiai suprantami ir sunkiai pamatuojami.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ne visą laiką argumentuodami mes sakome tai, kas mums naudinga. Mes dabar svarstome Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, bet nepamirškime, kad į Seimą yra atnešta mokestinė reforma, ir mes turėtume ne tik šituo įstatymu remdamiesi kalbėti ir argumentuoti, kiek biudžetas nesurinks, bet turėtume visos atneštos reformos apimtimi kalbėti ir žiūrėti, kur mes turėsime praradimą, kur mes turėsime papildomų pajamų.
Žiūrint į skaičius ir įvertinant preliminarų poveikį 2019 metams, mokestinės reformos balansas nebus neigiamas, jis bus teigiamas. Plius 9 mln. eurų. Tai aš siūlau palaikyti Vyriausybės mokestinę reformą ir toliau dėl 2020–2021 metų mums vėl susirinkti Seime, svarstant 2020–2021 metų biudžeto projektą, ir gal dar padaryti esminius ir kitus pakeitimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Balsuojame už N. Puteikio pasiūlymą, jam Vyriausybė nepritarė. Atsiprašau, komitetas nepritarė.
Balsavo 85 Seimo nariai: už pasiūlymą – 12, prieš – 23, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta. Visą 4 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
5 straipsnis. V. Sinkevičiaus pasiūlymas, redakcinio pobūdžio, komiteto pirmininkui suteikiu galimybę jį pristatyti ir pakomentuoti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamoji pirmininke, tai taip pat susijęs su esminiu V. Sinkevičiaus siūlymu dėl dividendų apmokestinamojo tarifo ir tai yra lydimieji siūlymai, kuriems komitetas (ir šitam konkrečiai) taip pat pritaria.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime pritarti, kad tie įstatymo… tai yra tie pasiūlymai, kurie susiję su jau mūsų apsispręstu?.. Pritariame. Neprašau 29. Komiteto nuomonė pritarti. Galime pritarti V. Sinkevičiaus pasiūlymui dėl šio ir kito straipsnio. Galime visą 5 straipsnį priimti? Galime priimti.
Dėl 6 straipsnio – taip pat V. Sinkevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė, to paties pobūdžio. Galime priimti? Galime. Dėkoju.
7 straipsnis. Galime. 6 straipsnį priimame? Priimame. 7 straipsnis. Pasiūlymas yra taip pat dėl dalių ir suredagavimo, V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pritarti?
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Komitetas pritarė iš dalies, tai techninio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Iš dalies. Prašom, komentaras tada.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Grynai techniniai redakciniai patikslinimai, o esmei šio pasiūlymo yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visą 7 straipsnį galime priimti įvertindami ir Teisės departamento pasiūlymą, kuriam pritarta iš dalies?
Mielieji kolegos, pastraipsniui mes visus straipsnius priėmėme, 7 straipsnį taip pat. Dėl viso įstatymo projekto, dėkoju komiteto pirmininkui, norintys kalbėti. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai įdomiai atrodo, kai nė vienas nėra užsirašęs už. Aš tą galiu savotiškai suprasti, nes sprendimai priimami skubotai, nėra įvertinta įtaka valstybės biudžetams, yra tik preliminarūs paskaičiavimai, kad tai gali kainuoti apie 2 mlrd. eurų valstybės biudžeto. Kadangi tik preliminarūs, tai didelė (…) Seimo narių, manau, iki galo net nežino, kiek tai kainuos valstybei, kaip keisis atlyginimas į rankas, todėl jie nedrįsta pasisakyti.
Vis dėlto Biudžeto ir finansų komitete bandėme atidžiai nagrinėti ir matome, kad atlyginimas į rankas gali dėti vos 1 ar 2 %, tuo tarpu metinė infliacija siekia beveik 3 %. Tai priėmus šiuos pakeitimus kainos ir toliau kils ir žmonės įpirks vis mažiau. Paimkime vidutinį darbo užmokestį – 700 eurų į rankas. Kainos augs 3 % ir tiems žmonėms kainos padidės vidutiniškai 21 eurų, tuo tarpu jų atlyginimas dėl šio priimto sprendimo padidės vos 15 eurų. Taigi tie žmonės nukentės dėl šio priimto sprendimo. Blogiausia padėtis yra pedagogų, kuriems atlyginimai nuo 630 eurų, nukreipus šiuos finansus, galėtų didėti iki 1 tūkst. 400 eurų, padėtis medikų, kuriems atlyginimai galėtų didėti 50 %, bet taip nėra daroma. Taigi dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad siūlomi pakeitimai yra skuboti, jie pareikalaus milžiniškų valstybės resursų, toliau didins prekių ir paslaugų kainas ir stums į neviltį mokytojų, medikų, biudžetinių įstaigų darbuotojus, palaidojant jų viltis netolimoje ateityje gauti didesnes pajamas. Todėl kviečiu nepritarti.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – nuomonė prieš. E. Gentvilas nekalba, atsiprašau, nėra. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Negaliu balsuoti už šį įstatymą dėl dviejų priežasčių: pirma priežastis, kad, per plačiai taikydami neapmokestinamąjį pajamų dydį, mes sumažiname gyventojų pajamų mokesčio įplaukas į biudžetą ir sumažiname labai didele – kelių šimtų milijonų suma. Tai reiškia, kad mokytojams, medikams ir kitam viešajam sektoriui bus sudėtinga gauti lėšų, jeigu Vyriausybė neįvykdys savo pažado ištraukti 200 mln. iš šešėlio.
Ir antra priežastis, kodėl negaliu balsuoti už šitą įstatymą, yra tai, kad vis dėlto lūkesčiai sudėti į valdančiąją koaliciją, Valstiečių ir žaliųjų partiją, kuri laimėjo rinkimus ir žadėjo mažinti turtinę nelygybę, tą turtinę nelygybę buvo galima sumažinti priimant šitas pataisas, tačiau, deja, mes atlikome priešingą veiksmą ir bendra mokesčių reformos išdava bus tokia, kad keli tūkstančiai turtingiausių Lietuvos žmonių, gavę „Sodros“ lubas, sumokės į biudžetą 6 mln. eurų mažiau. Mes padarėme ne progresinius mokesčius, mes padarėme regresinius mokesčius. Mes savo mokesčių paketu pasirūpinome pačiais turtingiausiais ir, deja, nesumažinome turtinės nelygybės taip smarkiai, kaip buvo tikėtasi. Todėl, kolegos, aš negaliu balsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę.
Nuomonė už – J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes kelintą kartą, gal dešimtą kartą, girdime kolegos M. Majausko išvedžiojimus, kad reforma nevykusi, skubota. Be abejo, jis visą laiką gąsdina, kad bus blogai mokytojams, kultūros darbuotojams – visiems bus blogai, čia nieko nebus. Taigi, gerbiami kolegos, nekreipkime dėmesio į tokius išvedžiojimus ir balsuokime už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikiuosi, kad prieš tai kalbėjęs kolega bent jau žino, už ką jisai balsuoja. Aš pasakysiu tiek, kad tai nėra nei centro, nei kairė, kuria jūs dedatės. Tai yra ta pati jau seniai praminta šizofreninio keliuko tąsa, kai žmonėms yra žadama skandinaviška gerovė ir amerikietiški mokesčiai, o žmonės gūžčioja pečiais ir nesupranta, kaip čia taip yra, kad kažkaip viskas ne taip, kaip turi būti. Ministras žada efektyvinti viešąjį sektorių, galbūt jį sumažins iki vonios dydžio, kad galėtų paskandinti, ir tada tikrai į Lietuvą sugrįš visi išvažiavę emigrantai, nes jiems pakanka mokytojų, gerai karpančių snaiges, ir visiškai nesvarbu, kad nebus kokybiško vaikų lavinimo.
Nekalbėsiu apie pseudoteisingumą šito paketo, kai daugiau prisidėti turi tas, kas gauna didesnę algą, bet ne dideles pajamas iš nuomos Čiūtelių kaime, tas, kuris turi du butus Skuode, bet ne tas, kuris turi visai neblogą namą Vilniuje už „Senukų“ nuolaidas. Galiu tik pasidžiaugti, kad šitame pakete nėra tokių absurdų kaip latifundininkų nusidėvinti žemelė ir visos kitos malonios smulkmenos, leidžiančios mokėti tik dar mažiau mokesčių.
Aš truputį pakalbėsiu apie veidmainystę. Kai paketai buvo pristatomi, buvo sakoma, kad štai dabar ekonomika augs sprogstamuoju ir pumpuruojamuoju būdu. Skambėjo muzika ir buvo paveikslėliai. Bet tuo pačiu metu mes verkėme, kad vokiečių, švedų, olandų mokesčių mokėtojai nenori mums duoti pinigų tiek, kiek mes jų norime, nes mes pateksime į vidutinio skurdo spąstus. Kaip mes pateksime į vidutinio skurdo spąstus su tokiomis puikiomis reformomis? Turite dvi legendas. Viena – vidinė, dosnių dalintojų, kita legenda eksportui. Vargšo Šreko katinėlio. Visa tai jau buvo. Tada buvo ir užkeikimai, kad mažinant mokesčius bus tik daugiau mokesčių. Visas šitos plikbajoriškos politikos grožis bus matyti tik tada, kai vėl ateis krizė.
Mūsų frakcija šitame balsavime nedalyvaus ir raginu visus, kurie vis dėlto mano, kad atvira ir nuoširdi diskusija, o ne klaidžiojantis buldozeris, yra atsakymas į ilgamečius valstybės finansų klausimus…
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). …padaryti tą patį. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai nekalbėsiu apie namus, pastatytus Antakalnyje, kaip žinote, labai gražioje vietoje, ir apie interjerus, ir už kieno pinigus, kas įrenginėjo ir kaip įrenginėjo. Mes apie tai kalbėjome tada, kai dar nebuvo kai kurių kolegių ir kolegų iš dešinės parlamente. Tačiau noriu pasakyti viena – tai tikrai ne ta reforma, ne naktinė reforma, o gana gerai išdiskutuota reforma ir tai yra reforma, o ne naktinis šou.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas buvo išėjęs. Ar norite dar kalbėti? Jūs buvote užsirašęs. Tada kalba A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Keturi – už, keturi – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Aš pirmiausia apeliuoju į tai, kad mes užmiršome tautosaką. Lietuvos tautosakoje yra labai gerų patarlių: greitą darbą velniai gaudo. Aš manau, nenustebsiu, kad dar vasaros laikotarpiu Vyriausybė ateis su pataisomis dėl visų šitų vadinamosios reformos įstatymų, nes tai, kas vyksta šiandien Seime, komitetuose, galima pavadinti – tegyvuoja chaosas. Kas rytą tie patys žalieji ir valstiečiai vis registruoja pataisas. Ar galite bent pasakyti, kiek, pavyzdžiui, jūsų gerbiamas R. Karbauskis užregistravo dėl šito įstatymo to paties straipsnio pataisų?
Net to mes negalime suskaičiuoti, nes jų buvo tiek, kad jau gretai dviejų rankų neužteks, kiek dėl to paties straipsnio pataisų… Jeigu jūs tai laikote normaliu dalyku, tai nemanau, kad mokesčių reforma, kai kasdiena keičiama nuomonė, yra normalus dalykas. Valstybės kontrolė mums nurodė, kad mes Europos Sąjungoje esame pagal skubos svarstymą rekordininkai, kaimynai – 5 %, mes – 55 % skubos tvarka.
Esminis dalykas, mes sujungiame mokesčius „Sodros“ darbuotojui, bet sumos, jeigu jūs mokate skaičiuoti, kiek šiandien moka darbdavys ir darbuotojas ir kiek po reformos mokės darbuotojas ir darbdavys, tai skiriasi. Vadinasi, tikrai bus tam tikras biudžeto netekimas, čia nereikia didelio mokslo turėti. Kaip ten prasisuks tie pinigai, tai yra kitas dalykas, todėl tikrai niekaip negalėčiau pritarti. Tikrai turtinė nelygybė po šito Gyventojų pajamų mokesčio tik didės ir nesistebėkite po dar vienos ataskaitos.
PIRMININKĖ. Laikas apsispręsti ir balsuoti, nes norinčių kalbėti daugiau nėra. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 75, prieš – 5, susilaikė 12. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
11.52 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2232(3) (priėmimo tęsinys)
Baigėsi pertraukos laikas ir aš kviečiu… (Balsai salėje) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2232(3) priėmimas. T. Tomilinas. Aptarsime pasiūlymus.
Gerbiamas T. Tomilinas tribūnoje. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimt? Galime. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti.
Dėl 5 straipsnio buvo gautas Seimo narės G. Skaistės pasiūlymas. Prašom, gerbiamoji Gintare, pristatyti, tada klausime, ar yra 29 Seimo nariai.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dabar klausimas, dėl kurios pataisos, nes jų buvo dvi. Vieną iš jų komitetas atmetė, aš tuomet pakoregavau ir užregistravau kitą. Apie kurią dabar mes kalbame? Apie paskutinę?
PIRMININKĖ. Taip, jūs, gerbiama kolege, sutinkate, kad šito jūsų pirmojo pasiūlymo nesvarstytume? Jūs atsiimate, taip? Tokiu atveju nesvarstome. (Balsai salėje) Prieš tai dar yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pagal pateikimo laiką pritarė ir įvertino redakcinį pobūdį, ir ne tik redakcinį. Ir kitas yra G. Skaistės pasiūlymas. Prašom dabar, kolege, pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šitas pasiūlymas dėl „Sodros“ grindų. Jis nėra visai susijęs su reforma, bet jis dėl anksčiau mūsų priimtų nutarimų, kad įvedamos „Sodros“ grindys. Prieš tai Seimas buvo pritaręs po pateikimo mano pateiktam įstatymui, kad „Sodros“ grindys būtų netaikomos nevyriausybinėse organizacijose dirbantiems žmonėms. Kadangi pats „Sodros“ grindų įvedimas buvo principinė nuostata dėl šešėlio mažinimo, kad būtų sugaudyti tie, kurie nenori mokėti mokesčių, bet nevyriausybinis sektorius tikrai yra ne tas, kuris skatintų šešėlį. Kalbama apie tai, kad nevyriausybinio sektoriaus finansavimas yra labai nestabilus, dažnai finansavimas gaunamas nuo metų vidurio ir dažnai žmonės, dirbantys nevyriausybinėse organizacijose, savo etatą skaido į tam tikras dalis. Tai šitos prievolės uždėjimas, kad jie privalo mokėti ne mažesnes socialinio draudimo įmokas kaip nuo minimalaus darbo užmokesčio, iš principo suponuoja, kad jie tuos žmones turi atleisti. Kalbame apie vaikų dienos centrus, nevyriausybines organizacijas, kurios dalina labdarą ir panašiai. Jiems tai yra nepakeliama finansinė našta.
Todėl mano siūlymas buvo, kad būtų taikoma šita išimtis – „Sodros“ grindų netaikymo ir nevyriausybinėse organizacijose dirbantiems žmonėms, kaip nevyriausybinės organizacijos yra apibrėžtos Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Tai reiškia, kad nepatektų nei įvairios pramonininkų konfederacijos, nei kitos organizacijos, kurios neturi nevyriausybinės organizacijos požymių.
PIRMININKĖ. Viskas, kolege. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie sutiktų, kad būtų svarstomas kolegės pasiūlymas.
Yra 32 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia svarstyti. Prašome pristatyti komiteto išvadą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šįryt Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį pasiūlymą, kaip ir analogišką, panašų pasiūlymą vakar. Abiem kartais komitetas nepritarė Seimo narės G. Skaistės pasiūlymui. Išimčių sąrašas neturėtų būti plečiamas. Išimčių darymas jau dėl priimto įstatymo, priimto mūsų sprendimo pernai iš tikrųjų sudarytų sąlygas nekaupti pensijai daliai darbuotojų, nesvarbu, kur jie dirbtų, ir realiai reikėtų spręsti tą problemą iš kito galo. Kiek man žinoma, Vyriausybės yra kaip ir pavedimas spręsti ministerijų programomis, kad būtų didinamas nevyriausybininkams finansavimas, ir taip spręsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už G. Skaistės pasiūlymą kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai kviečiu suvokti, kokia yra daugelio asociacijų, visuomeninių organizacijų finansinė situacija, kai joms tenka organizuoti veiklą iš kuklių paramos įplaukų ir iš tiesų ne dėl to, kad turėtų iš ko ir nemokėtų didesnių „Sodros“ įmokų, bet dėl to, kad tikrai neturi tų pinigų mokėti padidintas įmokas. Jeigu mes neleidžiame tos išimties, tai tiesiog daugelio organizacijų veiklą labai apsunkiname, jos iš esmės nebegalės turėti įdarbintų žmonių. Siūlau tikrai pritarti Gintarės pataisai.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas. Jūs jau komentavote kaip komiteto pranešėjas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ne.
PIRMININKĖ. Dar kartą kalbėti…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Negaliu?
PIRMININKĖ. Pora sakinių.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pasakysiu pora sakinių, kad visi žmonės suprastų. Šiuo metu yra išimtys ir tikrai žmonės, kurie turi darbą ir papildomai uždirba, nors turi ar pusę, ar ketvirtį etato, tikrai neturi tų grindų. Taip pat yra išimtys neįgaliesiems ir jaunimui, ir pensininkams. Neklaidinkime žmonių, kad visai nėra išimčių arba nėra atsižvelgta į tam tikras socialines grupes. Bet mes visi sutarėme, kad kaupti bent nuo minimumo turime visi. Nevyriausybinis sektorius yra išsilavinę žmonės, kurie siekia gerovės šitoje valstybėje. Jie turėtų savo pavyzdžiu rodyti, kad tikrai projektuose numatyti mažesnę negu minimali alga, yra ydinga iš esmės, kalbant apie mūsų…
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame už G. Skaistės pasiūlymą. Ji siūlė papildyti, kad ir tie, kurie dirba pagal darbo sutartį nevyriausybinėse organizacijose, kaip jas apibrėžė Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas. Komitetas siūlymui nepritarė.
Balsavo 93 Seimo nariai: už pasiūlymą 29, prieš – 24, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta
Dėl to paties straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Ar norite komentuoti, gerbiamasis pranešėjau? Suredaguotas straipsnis pagal Teisės departamento pasiūlymą. Galime priimti 5 straipsnį? Galime.
Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra gauta, šiuos straipsnius galime priimti.
9 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas redakcinio pobūdžio. Pritarta iš dalies. Galime tam pritarti? Galime.
Teisės departamento antras pasiūlymas dėl to paties straipsnio, kuriam komitetas pritarė ir suredagavo įgyvendinimo nuostatas. Galime pritarti? Galime. Ir 9 straipsnį galime priimti.
Įvertintos ir kitos Teisės departamento pastabos. Ačiū pranešėjui.
Dėl viso įstatymo projekto – R. J. Dagys. Nuomonė prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, savo laiku Seimas priėmė pensinės reformos gaires, kurios iki šiol galioja, niekas jų neatšaukė. Ten buvo įdėti Europos Sąjungos valstybių daugelio priimti įsipareigojimai, kad ateities pensininkų pensijos, palyginti su vidutine alga, bus maždaug 40 % lygio. Ši reforma palieka perspektyvą, kai ateities pensininkų pensijos bus apie 20 %, palyginti su vidutine alga. Kalbu apie „Sodros“ pensijas.
Kodėl Europos Sąjungos narės būtent taip daro? Joms trūksta pinigų, jos telkia papildomus finansus iš valstybės biudžeto tam, kad neatimtų tikėjimo mūsų žmonėms ateitimi. Kai žmonės nustoja tikėti ateitimi, jie paprasčiausiai emigruoja.
Buvo priimti tam tikri pataisymai, kuriais iš dalies mėginta atkurti pasiūlytas ydingas nuostatas pirmajame projekte, bet jie atkūrė tik tai, ką dabar „Sodra“ turi. Maža to, neaišku, iš ko bus ateityje finansuojama bazinė pensija iš valstybės biudžeto, nes mes valstybės biudžetą labai smarkiai sukarpėme. O jeigu mes šitai sričiai rasime pinigų, tai neabejotinai nukentės kitos socialinės programos, nes iš kokios srities mes daugiau paimsime?
Ir ką mes dabar pasakome? Mes pasakome, kad lyginant dabartinę situaciją vidutinė pensija būtų 180 eurų. Kas į tokią sistemą eis? Neabejotinai visi sieks jos išvengti, ir tada kova su šešėliu tampa abejotina. Mūsų frakcija nenori dalyvauti atimant perspektyvą iš ateities „Sodros“ pensininkų ir todėl balsavime nedalyvaus.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas. Nuomonė už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Visos kalbos apie pakeitimo normą, apie pensijų dydį priklauso nuo ekonomikos, jos konkurencingumo, nuo demografinių dalykų. O šitais įstatymo siūlymais iš esmės yra sutvirtinta „Sodros“ sistema, nes tarifas vietoj anksčiau pasiūlyto 18,5 dabar yra 19,5 ir tai yra esminis dalykas.
Kitas sprendimas padarytas jau anksčiau. „Sodros“ skolos panaikinimas ir palūkanų mokėjimo valstybės biudžetui išėmimas iš „Sodros“ finansinių srautų taip pat jau ta kryptimi nukreiptas. „Sodros“ rezervas kaupsis pakankamai didelis ir užtikrins padengimą tų svyravimų, kurie gali atsitikti ateityje dėl ekonomikos sulėtėjimo ar panašių dalykų. To anksčiau nebuvo ir tai yra tvarus ir reikalingas sprendimas.
Tai nereiškia, kad visos problemos „Sodros“ yra išspręstos. Yra motinystės, ligos rūšys dar kol kas deficitinės, tai tam reikės papildomų diskusijų ir sprendimų, bet šiame etape tai yra esminis viso paketo komponentas. Tikrai siūlau balsuoti palaikant jį.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Skaistė – nuomonė prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie reformos kokybę, turbūt labai aiškus argumentas yra, kiek mes gavome Teisės departamento pastabų ir kad mes iki paskutinės minutės šiandien vis dar sprendėme problemas balsuodami dėl tam tikrų sąvokų, kurios pateikiamos tiesiog žodžiu, raštu apskritai mes nieko nematome. Taigi šita jūsų profesionalų Vyriausybė su savo pateikiamomis reformomis išties atrodo itin neprofesionaliai.
Kalbant apie patį įstatymą, ką jis reiškia, turbūt jis bendroje sistemoje yra susijęs su visa pensijų reforma. Aš manau, kad mes tiesiog silpniname I pensijų pakopą, silpniname „Sodros“ mokamą pensiją. Visos prognozės, kurias atnešė ir ministerija į mūsų komitetą, rodo, kad iš pagrindinės pensijos tikimasi, kad pakeitimo norma, tai yra santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu, žmogui bus 20 %, tuo tarpu tikimasi, kad iš II pensijų pakopos gaus apie 30 %.
Realiai turėtume įsivaizduoti, kad didžiąją dalį turėtų užtikrinti nebe valstybė, o privatūs pensijų fondai. Ir net nebeplanuojame priartėti prie tarptautinių ekspertų rekomenduojamos 0 % pakeitimo normos. Kai kalbame apie įstatymą, koks tikslas buvo iškeliant bazinę pensiją į valstybės biudžetą, buvo tikimasi, kad kitais mokesčiais bus galima padengti dalį pensijos ir taip sumažinti demografinius svyravimus.
Kas atsitiko? Tuo metu, 2 % sumažinant apmokestinimą, 1 % buvo vėl grąžintas į „Sodrą“, o tie sumažėjimai, kurie turėtų būti biudžetui, niekaip nėra kompensuojami, todėl bazinės pensijos perkėlimas į valstybės biudžetą yra niekaip nekompensuojamas jokiais kitais mokesčiais. Tiesiog manyčiau, kad pati šita sistema ir jos pakeitimas yra labai labai neprofesionalus ir neprasmingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalba T. Tomilinas, reikšdamas nuomonę už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, raginu pritarti įstatymo projektui. Tai yra kompleksinė reforma. Mes labai daug balsuojame šiandien. Aš asmeniškai balsuosiu už šį įstatymo projektą, nors prieš tai balsavau kitaip. Pensijų privatizavimas sustabdytas. Taip, 2000 metais – konservatorių valdymo laikais – sukurta koncepcija, kad pensijų sistema pamažu turi tapti privati, sustabdyta. Tai buvo rinkimų pažadas. Mes grąžinome pasitikėjimą „Sodra“. S. Jakeliūno pagalba ir pastangomis Seimas pakeitė, pakoregavo ir Vyriausybės pasiūlymą. „Sodra“ yra nepraskolinta, nebėra pusiau privatizuota. „Sodra“ yra pagrindas mūsų būsimos pensijos, t. y. tos vadinamosios pakeitimo normos, apie kurią mes visi šnekame, apie tai, kokią dalį dabartinio atlyginimo mes gausime kaip savo pensiją. Tad šios pensijos, tos dalies, garantija yra būtent „Sodros“ pagrindu ilgai ilgai į ateitį formuojama.
Nereikia sakyti, kad „Sodra“ turi problemų, nes šiuo metu „Sodra“ jau nebeturi problemų, turi rezervą. Žinoma, mes nesustosime ir toliau taisysime ir galbūt kažkokias iškilsiančias klaidas. „Sodros“ lubos yra kompromisas su investicinės aplinkos gerintojais, bet taip, dėl GPM liko labai daug neišspręstų klausimų dėl mokestinės įvairių mokesčių pajamų formų disproporcijos, ir tikrai rudenį teks labai daug dirbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – nuomonė prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mane nuteikė optimistiškai. Kaip pasakė mano kolega politologas, – mes nesustosime. Čia rimtas pareiškimas. Ar mes dirbame, kad tik nesustotume? Mes turime padaryti normalų produktą. Tik politologai sugeba pasakyti žymiai daugiau, negu padaro. Dar pritrūko tik dėkoti, kad nėra karo ir kad Amerikos prezidentas susitiko su Šiaurės Korėjos prezidentu būtent dėl to, kad mes svarstome šituos įstatymus. Ir tada būtų viskas gerai.
Aš labai atsargiai kalbėčiau apie tvarumą. Apie tvarumą mes galėsime kalbėti kitais metais apie liepos mėnesį, kai pamatysime, kaip visa tai veikia.
Vėlgi, kolegos, užmiršome pagrindinį dalyką – „Sodros“ įmoką žadėjote mažinti 2 %, sumažinote 1 % ir iš to darote taip, kaip tie, kurie prie turgaus trimis antpirščiais žaisdavo, po kuriuo kauliukas. Aišku, į „Sodrą“ sumažėja įplaukos, nes atėmėte ne 2 %, o 1 %. Čia ir viskas pasakyta. Tai yra signalas pensininkams, kad taip, indeksuosime pensijas, bet jos ženkliau nepakils negu buvo.
O abrakadabra darosi dėl išvadų. Apie tai, kad pastabos svarstomos prieš priėmimą čia pat, bet komitetas pritaria kanceliarijos Teisės departamento pirmai pastabai. Deja, į ją neatsižvelgta. Čia aiškiai pasakyta, kad ne tik apdraustieji ir draudėjai, bet ir įmokų administratoriai. Dabar pasižiūrėsime, kaip šita visa sistema veiks.
Toliau. Įvedame grindis, tai duoda rezultatą, bet tada pradedame plėsti. Visa tai sudėta į šitą įstatymą. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Apsisprendžiame, kolegos, balsuodami dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2232(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 77, prieš – 10, susilaikė 6. Valstybinio socialinio draudimo įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas) Ir sakau, kad tai yra sujungti projektai Nr. XIIIP-2232 ir Nr. XIIIP-2233.
12.10 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 4, 5, 6, 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2234(2) (priėmimas)
Lydimieji teisės aktai, jie taip pat svarbūs, šio įstatymo projekto – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo projektas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Teisės departamentas pastabų neturi. Prašome vykdyti priėmimo procedūrą pastraipsniui.
1 straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pasiūlymų nėra, galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 77, prieš – 8, susilaikė 7. Lydimasis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2234(2) priimtas. (Gongas)
12.12 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6, 14, 18, 21, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2235(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2235(2). Pastraipsniui.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 8 straipsnio Teisės departamento redakcinio pobūdžio išvada. Komitetas nepritarė dėl sąvokų suderinimo išsiaiškinę, kad tikrai turi būti palikta sąvoka „šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis“, nes ši sąvoka apibrėžta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Ir 8 straipsnį galime priimti.
Prašau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 74, prieš – 5, susilaikė 6. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2235(2) priimtas. (Gongas)
12.14 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 15, 19, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2236(2) (priėmimas)
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2236(2). Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 6 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies, įrašant žodžius redakcinio pobūdžio, „imamas šalies… mėnesinis darbo užmokestis“. Galime priimti visą 6 straipsnį pakoreguotą pagal Teisės departamento pasiūlymą? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 75, prieš – 4, susilaikė 7. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2236(2) priimtas. (Gongas)
12.15 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2, 3, 6, 8, 13, 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2237(2) (priėmimas)
Kitas lydimasis teisės aktas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2237(2). Pasiūlymų nėra gauta. Teisės departamento pastabų nėra.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Šiuos straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 74, prieš – 4, susilaikė 7. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2237(2) priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2238(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2238(2). Reikia aptarti pasiūlymus. Kviečiu D. Kaminską. Jūsų padedami, priimsime sprendimus.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. 2 straipsnis. Dėl jo buvo gautas Seimo narių R. Karbauskio, S. Skvernelio, G. Kirkilo pasiūlymas. Kuris iš kolegų? A. Širinskienė. Bet jūs nesate šio pasiūlymo autorė. Atleiskite, jūs tikrai negalite pristatyti. Kuris iš pateikusių – R. Karbauskis, S. Skvernelis, G. Kirkilas galėtų pristatyti? Ar patikėsime tai komiteto pranešėjui? (Balsai salėje) Pranešėjui. D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Tada aš perskaitysiu. „Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, 2018 metais sudaro 41 %, 2019 metais – 44 %, 2020 metais – 47 % Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) vidurkio, o nuo 2021 metų – 6,98 % užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio.“
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, išgirdote pasiūlymą. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia tęsti svarstymo procedūrą ir leisti toliau svarstyti?
Balsavo 75 Seimo nariai: už pasiūlymą, kad jis toliau būtų svarstomas, – 66, prieš – 5, susilaikė 4. Svarstome. Prašome paskelbti komiteto nuomonę.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto argumentai: 2018 m. birželio 13 d. komiteto posėdyje pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2238. Už – 0, prieš – 2, susilaikė 7.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už R. Karbauskio, S. Skvernelio ir G. Kirkilo pasiūlymą nėra. Komitetas nepritarė. Balsuojame. Balsuojame už Seimo narių pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 91 Seimo narys: už pasiūlymą – 74, prieš – 11, susilaikė 6. Seimo narių R. Karbauskio, S. Skvernelio, G. Kirkilo pasiūlymui pritarta. Ar pasiūlymo buvimas nereikalauja pertraukos ir nereikalauja?.. (Balsai salėje) Komiteto pranešėjas sako, kad ne.
Seimo nariai J. Olekas, J. Sabatauskas ir A. Sysas pateikė pasiūlymą. Kuris iš Seimo narių – J. Olekas, J. Sabatauskas? J. Olekas. Prašom. Aš suteikiau žodį J. Olekui. Gal po jo repliką, gerai? J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes svarstome labai rimtą klausimą dėl sveikatos sistemos finansavimo galimybių. Šiandien man teko galimybė dalyvauti Sveikatos reikalų komiteto posėdyje ir išgirsti, kad iki tokio normalaus atlyginimo padidinimo mūsų jauniesiems gydytojams trūksta maždaug 4 mln. Ką tik svarstėme mokestinius pakeitimus, matėme, kai yra atsisakoma surinkti iš gyventojų pajamų mokesčio po kelis šimtus milijonų per metus. Šiuo atveju Privalomojo sveikatos draudimo fondui, kad pagerintume ligoninių, ambulatorinių paslaugų finansavimą, kad būtų galimybė sumažinti vaistų kainas, mes siūlome, kad atsikaitymai už valstybės draudžiamus asmenis palaipsniui artėtų prie vidurkio, kurį sumoka tie Lietuvos piliečiai, kurie patys dirba ir patys moka mokesčius, t. y. siekti, kad nuo 2020 metų kasmet po 2 % punktus tas atskaitymas didėtų ir pasiektų 9 %, kaip dabar moka normaliai dirbantys žmonės nuo vidutinių mėnesinių pajamų. Ne nuo minimalių pajamų, kaip siūlo ar siūlė mūsų kolegos prieš tai, bet būtent nuo vidutinių pajamų. Tai sudarytų papildomai apie 96 mln. į privalomojo sveikatos draudimo biudžetą ir tikrai padėtų spręsti daug šiuo metu esančių problemų, todėl kviečiu pritarti mūsų pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kaip mane patikino ir komiteto pranešėjas, ir kiek skaitau tekstą, tai, priėmus R. Karbauskio, S. Skvernelio ir G. Kirkilo pasiūlymą, jau yra apsispręsta ir dėl jūsų pasiūlymo nebeturėtume balsuoti. (Balsai salėje) Ar komiteto pranešėjas, kadangi jūs taip sakėte, tai gali patvirtinti, ar čia truputį redakcijos skiriasi?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Na, jeigu buvo priimtas pirmas pasiūlymas, apsispręsta, o čia yra priešingas, tai aš nežinau, to nebegali būti.
PIRMININKĖ. Pasitikslinkime. J. Olekas nori patikslinti, kad viskas būtų aišku.
J. OLEKAS (LSDPF). Kolegos, susitarkime dėl žanro. Jeigu yra pateikti keli pasiūlymai dėl to paties klausimo, tai reikėtų ne vieną pirma priimti, o paskui sakyti, kad jau tas priimtas.
PIRMININKĖ. Jeigu nepaneigia kito. Gerai.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip. O čia yra pateikti pasiūlymai, kuriuos reikia diskutuoti ir rinkti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, viską išsiaiškinome. Viskas, ramiai, tą pasiaiškinome. Jūs pristatėte. Dabar klausimas. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie mano, kad reikia šį pasiūlymą svarstyti toliau? (Balsai salėje)
Balsavo 17 Seimo narių. Nesvarstome.
Kolegos, 2 straipsnį, įvertinę Seimo narių R. Karbauskio, S. Skvernelio ir G. Kirkilo pasiūlymą, ar galime priimti? Tada reikės pagal naują redakciją, kurią pateikė Seimo nariai. Galime priimti? Galime. Priimtas 2 straipsnis. 3 straipsnis. Pasiūlymų… (Balsas salėje) Duosime po…
Replika po balsavimo – A. Matulas. Po kurio balsavimo, jau nebeaišku, bet replika jūsų. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien jau nesakysiu, kad melavote, bet pasakysiu, kad apgavote žmones, medikus, visuomenę, pacientus, nes kai buvo registruota D. Kaminsko ir, rodos, A. Kubilienės pataisa, visur – žiniasklaidoje ir gydytojų vadovų susirinkimuose buvo pristatoma kaip didžiulis pasiekimas, nes įmoka už valstybės draudžiamus asmenis išties kitais metais ženkliai padidės. Komitetas vėlgi, matyt, kad čia jau buvo tokia taktika, visi nubalsavome, kad būtų atmestas premjero, G. Kirkilo ir R. Karbauskio siūlymas, bet šiandien vieningai frakcija ir dauguma nubalsavo, kad iš esmės įmoka lieka tokia pati, tik perskaičiuota pagal naują mokesčių sistemą.
Gerbiamas Kaminskai, gal prisipažinkite, kad visos tos jūsų šnekos, pažadai, kad ženkliai paaugs biudžetas, buvo paprasčiausia apgaulė.
PIRMININKĖ. Repliką išgirdome. Išpažintys bus atliekamos atitinkamose vietose. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. 4 straipsnį galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Yra R. Karbauskio, S. Skvernelio, G. Kirkilo pasiūlymai dėl įsigaliojimo. Kas gali pakomentuoti? Premjeras S. Skvernelis komentuoja. Prašau. Įjungiame mikrofoną, minutę.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau pritarti. Įsigaliojimo data yra numatyta, išskyrus 2 straipsnio 2 dalį – 2019 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar galime svarstyti šį pasiūlymą? Tikriausiai bendru sutarimu sutariame, kad galime, svarstome. Komitetas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komitete buvo nepritarta, nes buvo ir dėl pirmo to pasiūlymo. Kadangi Seimas apsisprendė, kad vis dėlto yra priimta šita siūloma pataisa, tai tada logiška, kad jinai įsigalioja pagal esamas datas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norintys kalbėti. J. Olekas – prieš R. Karbauskio, S. Skvernelio ir G. Kirkilo pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš tik pakartosiu argumentus, kad iš tikrųjų iš principo kolegų pateiktu sprendimu mes įšaldome problemas Privalomojo sveikatos draudimo fonde ir po to mums kyla problemų, ką daryti su rajonų ligoninėmis. Tai nenustebkite, kai grįšite į savo rinkimų apygardas, išgirsite naujus sveikatos ministro siūlymus apie teikiamų paslaugų apribojimus, gydymo įstaigų sujungimus ar uždarymus ir po to stebėsitės, iš kur tai atsirado. Šitie pasiūlymai neužtikrina jokio palyginamo finansavimo sveikatos apsaugai. Ką tik šiandien priėmėme mūsų įstojimą į EBPO, kur vienas iš pagrindinių kriterijų yra nepakankamas sveikatos sistemos finansavimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, apsisprendžiame dėl Seimo narių R. Karbauskio, S. Skvernelio ir G. Kirkilo pasiūlymo suredaguojant įsigaliojimo datą. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 70, prieš – 7, susilaikė 9. Pasiūlymui pritarta. Tad jau svarstyti J. Oleko, J. Sabatausko ir A. Syso pasiūlymo nebėra prasmės, nes apsispręsta.
Visą 5 straipsnį su pasiūlymu galime priimti? Galime.
Nuomonės dėl viso įstatymo projekto. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo gražus noras ir siekis padėti bent šiek tie subalansuoti sveikatos sistemos finansavimą, padidinti įplaukas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą ir turėti tą labai aiškų siekį, kad Lietuvos gyventojai visi vienodi, ar tie, kurie patys dirba ir moka įmokas, ar tie, už kuriuos įmokas sumoka valstybė, tai yra valstybės draudžiami asmenys, įneša į bendrą fondą vienodą procentinę dalį ir galima tokiu būdu užtikrinti aukštos kokybės sveikatos, medicinines paslaugas.
Deja, jūs pritarėte kolegų pateiktiems projektams, kurie faktiškai įšaldo dabartinį esamą finansavimą ir įšaldo tas pačias problemas, kurios egzistuoja. Ir, be abejo, tada reikia imtis sudėtingesnių chirurginių instrumentų ir ką nors iš tos sistemos pašalinti – dažniausiai tuos, kurie yra silpnesni, kurie yra arčiau mūsų gyventojų, ligonių, kurie nėra centriniuose mūsų šalies miestuose. Ir tada ir pacientai gauna prastesnes gydymo paslaugas, ir medikai gauna visiškai neadekvatų atlygį už savo sudėtingą darbą, o jaunieji medikai renkasi darbą jau ne Lietuvoje. Todėl aš negaliu pritarti įstatymo projektui ir kviečiu jus taip pat nepritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Sveikatos draudimo įstatymo 6, 16, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 75, prieš – 8, susilaikė 7. Sveikatos draudimo įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
Gerbiami kolegos, dar liko 13 lydimųjų teisės aktų. Posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius. Linkiu visiems sėkmingo posėdžio.
12.33 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 391, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2239(2) (priėmimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Judame toliau. Kitas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 kai kurių straipsnių pakeitimo ir kelių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2239(2).
Einame pastraipsniui. Teisės departamento ir Seimo narių siūlymų nėra. Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių nėra jokių siūlymų. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų dėl viso įstatymo kalbėti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 74, prieš – 5, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2239(2) priimtas. (Gongas)
12.35 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 4, 9, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2240(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2240(2). Taip pat Teisės departamento pastabų nėra. Seimo nariai nieko nesiūlė. Turime penkis straipsnius. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvų išsakyti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 72, prieš – 3, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2240(2) priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2241(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 5 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2241(2). Yra trys straipsniai, dėl kurių nėra gauta Teisės departamento pastabų. Seimo nariai taip pat nieko nesiūlo. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš – 2, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2241(2) priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2242(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2242(2). Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė yra pritarti. Galime komitetui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2242(2) priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14, 15, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2243(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2243(2). Einame pastraipsniui. Yra penki straipsniai. Dėl 1 straipsnio siūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat jokių siūlymų. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat jokių siūlymų. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 71, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2243(2) priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2244(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Šeimynų įstatymo Nr. XI-681 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2244(2). Einame pastraipsniui, yra du straipsniai. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime dėl 1 straipsnio sutarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų niekas neužsirašė, kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 70, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP- 2244(2) priimtas. (Gongas)
12.42 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2245(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2245(2). Yra penki straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra gauta.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto niekas neužsirašė kalbėti, kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 69, prieš – 2, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2245(2) priimtas. (Gongas)
12.43 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 1, 4, 7, 15, 16, 24 straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-882 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2248(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 įvairių straipsnių pakeitimo ir 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-882 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2248(2). Einame pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl jų nėra gauta jokių siūlymų.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2248(2) priimtas. (Gongas)
12.45 val.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2249(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2249(2).
Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta. Galime pritarti visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų dėl viso projekto niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 80, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu galėtumėte, kalbėkite garsiau, nes iš tikrųjų labai sudėtinga girdėti.
PIRMININKAS. Pasistengsim šiek tiek arčiau mikrofono. Įstatymas priimtas.
12.46 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2250(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2250(2). Yra du straipsniai, dėl kurių pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu 1 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2254(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo Nr. IX-1789 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2254(2).
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų už užsirašė J. Olekas, tačiau salėje aš jo nematau. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.49 val.
Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2255(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2255(2). Einame pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl jų nėra gauta jokių pasiūlymų. 1 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta. 1 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.50 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 3, 7, 9 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2256(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2256(2).
Einame pastraipsniui. Yra penki straipsniai, dėl kurių nėra gauta jokių pasiūlymų. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsniui galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsniui galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsniui galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – T. Tomilinas per šoninį mikrofoną. Atsisakote? J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gal ir simboliška, kad lydimieji projektai baigiasi raide „š“. Aš manau, kad iš tos reformos ir išeis tai, kas prasideda raide „š“.
PIRMININKAS. A. Vinkus per šoninį mikrofoną.
A. VINKUS (LSDDF). Žinoma, kiekvienas raidžių prasmę gali suprasti įvairiai. Pasakė š, galvoja vieni kitaip, o aš galvoju, kad tai šventas dalykas. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame Antanui už puikų humoro jausmą.
12.53 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2, 5, 6, 22 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2372, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 4, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2373, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2374, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2375 (pateikimas)
Toliau judame. Kadangi rytinę darbotvarkę faktiškai baigėme, siūlau iš vakarinės darbotvarkės klausimą – projektą Nr. XIIIP-2372. Kviečiu į tribūną ministrą V. Sinkevičių, kuris mums pristatys Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2, 5, 6, 22 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kartu ir lydimuosius. Prašau.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke, dėkoju, kolegos. Iš tiesų įstatymą esu pristatęs. Tai Informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2, 5, 6, 22 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
Esminės siūlomos nuostatos. Projektu siūloma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atliekamas valstybės informacinių išteklių plėtros politikos formavimo funkcijas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atliekamas registrų politikos formavimo funkcijas priskirti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, paliekant Teisingumo ministerijai politiką registrų teisinio reguliavimo srityje ir pagal kompetenciją derinti registrų veiklą reguliuojančių įstatymų projektus. Taip pat siūloma patikslinti valstybės informacinių išteklių politikos įgyvendinimą atliekančią instituciją – vietoje esančios Susisiekimo ministerijos nurodyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įgaliotą instituciją.
Lydimaisiais projektais siūloma Susisiekimo ministerijos… Informacinės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atliekamas funkcijas, informacinės visuomenės plėtros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijas, priskirti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai. Taip pat projektu siūloma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliotos institucijos atliekamas dokumentų pakartotinio naudojimo politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijas priskirti atitinkamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įgaliotai institucijai. Trumpai tiek.
Labai trumpai apie šį įstatymą. Tiesiog centralizuojame informacinių išteklių politiką vienoje ministerijoje, būtent Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, man atrodo, kad idėja visai nebloga. Ji buvo svarstyta, diskutuota, tiktai dėl įgyvendinimo. Dabar jūsų teikiamame projekte parašyta, kad jau nuo rugsėjo 1 dienos. Jeigu mes ir priimtume dar šioje sesijoje, tai vis tiek, kol pasirašys Prezidentė, įsigalios, liks mažiau negu du mėnesiai. Kiek aš žinau, turbūt bent keliolika ar keliasdešimt darbuotųjų turės keisti darbo vietas. Ar nesusidursite su, sakysim, Darbo kodeksu, su išmokėjimu papildomų lėšų, nes tiesiog per trumpi, t. y. trumpesni nei dviejų mėnesių terminai? Ačiū už atsakymą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Aš iš tiesų prašysiu įstatymą Seimo svarstyti ypatingos skubos tvarka, nes tai yra techniniai pakeitimai, o dėl terminų, būtent terminas yra labai arti – rugsėjo 1 diena ir atveria galimybes kurti tą departamentą. Tas ir užtruko ilgiausiai Vyriausybei susidėlioti tuos etatus, kurie pereina iš Vidaus reikalų ministerijos, iš Teisingumo ministerijos, iš Susisiekimo ministerijos į Ūkio ministeriją, bet tas bus daroma palaipsniui ir pats, sakykim, departamentas veiklą pradės jau sausio 1 dieną, būtent laikydamasis visų Darbo kodekso siūlymų.
Čia įstatymu mes atveriame galimybę tą departamentą formuoti Ūkio ministerijoje.
PIRMININKAS. Antrasis klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, iš esmės atsakėte išsamiai atsakydamas į kolegos J. Oleko klausimą dėl personalo ir kompetencijų perėmimo, tai aš suprantu, kad perimsite ne tik funkcijas, bet ir personalą, ir kompetencijas.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Taip, ir jas sutelksime į vieną ministeriją, bus ne taip išbarstyta, kaip buvo iki tol. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties prisimenu tuos laikus, kai Informacinės visuomenės ministeriją kūrėme prie Vyriausybės, tuomet atsirado IVPK komitetas. Įdomu, koks to komiteto likimas bus? Šiaip tai idėja išties yra gera, galbūt reikėtų Seime turėti ir VPK komitetą šiai parlamentinei politikai ir parlamentinei kontrolei kuruoti, na, o ar visos ministerijos jums atiduos, gerbiamas ministre, savo funkcijas? Nes ministerijos idėja, atrodo, 2002 metais, ir žlugo, nes ministerijos nenorėjo atiduoti funkcijų, būtent labai pelningų, kur galima gauti daug pinigučių į biudžetą, tiesti šviesolaidžius ir kitas paslaugas teikti. Kaip jūs manote, priėmus įstatymą, čia bus jūsų gera idėja?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų aš čia stoviu, pirmas dalykas, labai vėlai, sesijos pabaigoje, vien todėl, kad tas procesas užtruko susidėlioti su kolegomis ministrais Vyriausybėje, kokio lygio, kokie specialistai pereis ir kur vis dėlto jie koncentruosis Ūkio ministerijoje, bet tas susitarimas yra pasiektas ir tai yra Vyriausybės sprendimas įgyvendinant Vyriausybės programą, todėl dabar tokių kliūčių ir rizikos nematome. Akivaizdu, kad valstybėje reikia prisiimti atsakomybę, sakykime, už informacinius išteklius ir už tą pačią konsolidaciją.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Matote, gerbiamasis ministre, kai kalba sukasi apie to projekto 30 ar, kiek ten, 32 mln., jau per pateikimą pasigirsta balsų, ar bus įkurta IVPK, matyt, kažkam labai iš karto parūpo ten arčiau ateiti. Kaip jūs užtikrinsite lėšų panaudojimo kontrolę? Ar neatsitiks taip pat, kaip su e. sveikata, kai milijonai sukišti, o sistema iki šiol nėra patikima?
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Aš tai nenorėčiau abejoti čia esančių žmonių kompetencijomis. Aš manau, Seimas gali atlikti labai stiprią parlamentinę kontrolę. Šiandien mes neturime komiteto, bet turime veikiantį pakomitetį, į kurio sudėtį įeina ne vienas ir jūsų frakcijos kolega, todėl Seimas tikrai gali labai tikslingai atlikti, sakykime taip, parlamentinę kontrolę.
O mes savo ruožtu, lygiai taip pat ir ministerijoje stengsimės tą atlikti, aš manau, ir institucijos turėtų tuos procesus prižiūrėti. Tiesa yra ta, kad pristatant… ta pati Viešųjų pirkimų tarnyba, pristatydama savo ataskaitą, kad iš tiesų IT pirkimai yra labai sudėtingi valstybėje, bet vienas dalykas yra pats pagrindinis, kad mažoje rinkoje yra labai mažai žaidėjų. Kol mes neturėsime tarptautinių žaidėjų, konkuruojančių su jau dabar, sakykime, veikiančiomis įmonėmis, tol ir bus labai neaiškios ir dviprasmiškos situacijos, nes jūs pats suprantate, kad labai sunku yra nustatyti, kiek iš tiesų kainuoja viena ar kita programa, plius jos palaikymas.
PIRMININKAS. Klausia V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Sveikinu, ministre, su pasiūlymu, labai geras, labai pritariu konsolidacijai. Mano klausimas, ar nevertėtų perimti Registrų centro steigėjo teises, nes, man atrodo, būtų labai labai, kaip liaudis sako, į mostį.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju. Kol kas Ūkio ministerija konsoliduoja registrų politiką. Kaip bus su pačia įmone, manau, tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas. Žinome, kad įmonė visai neseniai perėjo iš Teisingumo ministerijos pavaldumo į Susisiekimo ministerijos pavaldumą. Toks greitas kilnojimas iš tiesų keltų daugiau klausimų, bet, žinoma, klausimas gali būti svarstytinas.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl nuomonės dėl motyvų užsirašė tik už. Ar norėsite kalbėti? Gal galite atsisakyti? Ar norėsite? Atsisakote. Gerai. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Siūlote balsuoti. Gerai, balsuojame po pateikimo dėl visų projektų.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti… Kiek žinau, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja siūlo skubą. Prašom, per šoninį mikrofoną.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties girdėjome ir matėme, kad įstatymų projektai yra svarbūs ir reikšmingi, kad juos priimtume šioje sesijoje. Mums reikia tik įvertinti Teisės departamento pastabas. Aš siūlyčiau svarstyti ypatingos skubos tvarka ir tai padaryti. Jeigu Seimas neprieštarauja, tai sutarkime bendru sutarimu ir ypatingos skubos tvarka galėtume šiandien vakariniame posėdyje priimti, po trijų valandų pertraukos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos siūlymui? Ačiū, pritariame. Tada Ekonomikos komitetas susirenka per pertrauką ir įvertina Teisės departamento pastabas.
13.04 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-939(2) (svarstymo tęsinys)
Kviečiame dar iš vakarinės darbotvarkės – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-939(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas pristato A. Širinskienė. Atsiprašau, liko tik motyvai ir balsavimas. Nuomonė prieš – J. Razma. Prašom. J. Razma – nuomonė prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai yra nepriimtinas opozicijos kuklias teises varžantis projektas. Opozicija šiandien dar turėjo galimybę matydama, kad kažkoks projektas, ypač žalingas, gali ateityje sukelti blogas pasekmes, pareikalauti ekspertizės. Dabar ta opozicijos teisė iš esmės būtų paneigiama, nes valdančioji dauguma balsų dauguma galėtų pasakyti, kad to nereikia daryti. Aš manau, kad ir kaip keistųsi Seimo daugumos, vis dėlto tam tikrus dalykus, kurie skirti opozicijos teisėms, turėtume siekti išsaugoti, o gal ir praplėsti, nes tai yra vis dėlto demokratijos išraiška. Juo labiau kad šia teise opozicija tikrai nepiktnaudžiavo. Gal kokie du kartai buvo šioje kadencijoje, kai buvo prašoma tokių ekspertinių išvadų. Bėda tik, kad pati Seimo vadovybė nesugebėjo tinkamai to proceso – ekspertizės užsakymo organizuoti. Aš tikrai kviečiu ir valdančiuosius, kurie dar yra išsaugoję demokratinio mąstymo likučius, nepritarti šiai Statuto pataisai.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 60, prieš – 21, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta. Siūloma skuba. Ar galima bendru sutarimu? Ne, negalima. Siūlome balsuoti dėl skubos. Balsuojame.
Balsavo 90 Seimo narių: 59 – už, prieš – 23, susilaikė 8. Pritarta.
13.07 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 2, 8, 12, 14, 16, 24, 32, 37 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1489(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1489(2). Liko motyvai, bet dėl motyvų niekas neužsirašė, todėl kviečiu balsuoti.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3, atsiprašau, 13. Po svarstymo pritarta. Siūloma skuba. Gal galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Ačiū.
13.08 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1063(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1063(2). Priėmimas.
Yra tik vienas redakcinis pasiūlymas, einame pastraipsniui, yra vienas Teisės departamento siūlymas. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Yra du straipsniai. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso projekto, nuomonė už – L. Kasčiūnas. Tačiau Lauryno nematau, todėl kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.10 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1744(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1744(3). Priėmimas. Kviečiu pranešėją į tribūną.
A. Kubilienė – dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Norėjome paprašyti pusės valandos pertraukos dėl abiejų, ir lydimojo.
PIRMININKAS. Ir dėl lydimojo. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl šio siūlymo, dėl pusės valandos pertraukos. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 61, prieš – 21, susilaikė 9. Pusės valandos pertrauka.
Per šoninį mikrofoną – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, pusvalandis jau įsiterps į Vyriausybės valandą. Šiuo atveju kalbėkime tiesiai šviesiai, tai bus popietiniame posėdyje, 15 valandą.
PIRMININKAS. Taip, nes ne mažiau kaip pusvalandis.
Gerai. Imame klausimus iš rezervo.
13.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2382 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP- 2382. G. Burokienė. Pateikimas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamo Seimo prašau įtraukti dar į šios sesijos darbotvarkę Vietos savivaldos įstatymo Nr. XIIIP-1533 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, nes susidarė nenumatyta situacija ir įstatyme dėl tiesioginių merų rinkimų nebuvo to numatyta. Labai prašau jus įtraukti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paklausti niekas nenori. Atsirado. J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūs sakote, kad nenumatyta, bet tokių situacijų yra buvę, kai tiesiogiai išrinkti merai negalėjo atlikti savo funkcijų ir vicemerai už juos atlikdavo tas funkcijas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jie buvo tiesiog įsirašę, kaip turėtų dirbti, o šitoje situacijoje tarybos nebuvo numatytas šitas atvejis. Kad daugiau tai nepasikartotų, norime įrašyti į įstatymą.
PIRMININKAS. Daugiau klausti niekas neužsirašęs. Dėkoju pranešėjai.
Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mes labai aiškiai girdėjome iš pranešėjos atsakymo, kad tos savivaldybės, kurios normaliai patvirtinusios savo reglamentus, su tomis problemomis susidoroja. Manau, ir šiuo atveju savivaldybė ir be mero gali patvirtinti savo reglamentą ir normaliai dirbti, nes per tuos kelerius metus merai tikrai ne kiekvieną dieną galėjo būti darbe dėl komandiruočių, dėl išvykų, dėl ligų, ir vicemerai puikiausiai juos pavadavo. Dabar dėl vieno apsileidėlio mes turime taisyti įstatymą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamas Juozai, aš tikiuosi, kad jūs bendravote su žmonėmis ne vien tik Seimo rūmuose, bet pabendravote ir su savo žmonėmis, kurie yra savivaldoje. Tai būtent komitetas jau anksčiau įsiklausė į tuos signalus, kuriuos gavome iš įvairių savivaldybių, kad iš tikro dėl situacijos, kai yra pavaduojantis asmuo, įstatyme yra palikta daug baltų dėmių, nes šiuo atveju pagal dabartinę galiojančią redakciją, jeigu reikia kažką išleisti atostogų ar į komandiruotę, reikia šaukti tarybos posėdžius. Mes jau siūlėme tas pataisas prieš keletą savaičių. Bet, kadangi tai buvo susiję su kitomis pataisomis, buvo atsisakyta įsigilinti į tą situaciją. Dabar mes norime sugrįžti prie to, kur jau ne viena savivaldybė atkreipė dėmesį. Todėl prašau neklaidinti Seimo narių ir daugiau bendrauti su savo žmonėmis savivaldoje.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Diskutuoti ir dėl motyvų ar užsirašė kažkas? Tuojau pažiūrėsime. Taip, niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Tuoj pažiūrėsime, ar dėl priėmimo kažkas užsirašė. Taip, niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 85, prieš – 2, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
13.17 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2381 (pateikimas)
Kviečiu G. Burokienę į tribūną mums pristatyti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Įstatymo projektas parengtas reaguojant į susidariusią situaciją. Juo siūloma, kad merui darbo užmokestis būtų nemokamas, kai jam yra taikomos kardomosios priemonės, dėl kurių meras negali vykdyti mero įgaliojimų, ir nustatyta, kad mero pavaduotojas sprendžia klausimus, susijusius su savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovo darbo santykiais, išskyrus švietimo įstaigų ir seniūnijų biudžetinių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš pareigų. Šios funkcijos lieka savivaldybės tarybai. Meras galės pavesti šiuos klausimus spręsti mero pavaduotojui, nesant mero – pavaduotojas įgis tokią teisę vadovaujantis 20 straipsnio 8 dalimi.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas. Algio nėra. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pirmininke, yra tokių atvejų, kad meras nušalinamas metams, pusantrų. Įsidarbinti jam neleidžia kitur. Mes jam nemokėsime atlyginimo. Iš ko jis valgys?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Sutikite, kad ir žmogui, kuriam pritaikytos kardomosios priemonės už tą veiklą, kurią jis atliko, gauti algą toliau yra truputėlį jau nesąžininga.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku. Ačiū. O dabar norėčiau paklausti. Vis dėlto kai kada būna merai nušalinti nuo pareigų tam tikrą laikotarpį. Už tai jiems turi būti mokamas atlyginimas ar vėl jūs teiksite įstatymo pataisas, kad ir vėlgi būtų apibrėžta tiksliau? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia labai aiškiai apibrėžta, kad pritaikius merui kardomąsias priemones. Jeigu jis nušalintas ne dėl tų priežasčių, tai jam yra visai kitos… jam atlyginimas yra mokamas.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Nuomonė už – G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, aš užsirašiau, kalbėti už, nes prieš tai, pateikiant nutarimą, buvo kalbėta, kad savivaldybių tarybos, tvirtindamos savo reglamentus, gali tuos klausimus išspręsti. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad tas patvirtintas reglamentas negali nustatyti daugiau, negu leidžia Savivaldos įstatymas, todėl būtina patikslinti Vietos savivaldos įstatymą suteikiant taip pat ir daugiau kompetencijų mero pavaduotojui, kada meras negali eiti pareigų. Todėl tikrai prašau palaikyti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, siūlau pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Galima? (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti skubos tvarka, taip? Taip, matau, galime pritarti bendru sutarimu? Bendru sutarimu pritariame skubai. Dėkoju.
13.22 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Sakartvelo teritorijos dalies okupacijos dešimtųjų metinių“ projektas Nr. XIIIP-2363 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kadangi dar turime šiek tiek laiko, dar pabandome r-1 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl Sakartvelo teritorijos dalies okupacijos dešimtųjų metinių“ projektą Nr. XIIIP-2363. Pranešėjas – E. Vareikis. Prašau.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Sveiki visi, jūs greičiausiai jau susipažinote, buvo išplatintas rezoliucijos projektas. Kaip žinome, šiemet rugpjūčio mėnesį sukanka dešimt metų, kuomet Rusija po tam tikro, sakysim, taikaus sambūvio su pasaulio politine bendruomene, po tam tikro taikaus sambūvio laikotarpio ėmėsi agresyvių veiksmų prieš vieną iš savo kaimynių ir atplėšė nuo tos šalies du teritorinius gabalus. Aš tai vadinu savo leksika tokia geopolitine kleptomanija. Ir štai šitos kleptomanijos rezultatas yra tai, kad mūsų gera kolegiška šalis Sakartvelas yra šiandien tokia ne visai suvienyta, sakykim, ir kadangi mes nepripažįstame tokios Rusijos agresijos, mūsų politika šiuo klausimu nesikeičia. Kadangi Rusijos politika taip pat nesikeičia, mes manome, kad šioje sesijoje, kol dar neišėjome vasaroti, būtų labai gerai priimti rezoliuciją, mininčią agresijos dešimtmetį. Taip pat šioje rezoliucijoje, kadangi naudojamės proga, yra galimybė pasveikinti mums draugišką gruzinų tautą su savos valstybės įkūrimo šimtmečiu, tiesa, tas jų valstybingumas 1918 metų nebuvo toks sėkmingas ir ilgas kaip mūsų.
Taigi, sudėję viską į vieną vietą, mes turime rezoliucijos projektą. Aš dar noriu pasakyti vieną labai svarbų dalyką, ypač tiems, kas užsienio politika domisi labiau, kas mūsų Seimo priimtas rezoliucijas skaito, kad prieš keletą metų mes jau esame priėmę rezoliuciją, tuo metu dar Gruzijos vardu, ne Sakartvelo, ir šioje rezoliucijoje mes atkartojame, tiksliai atkartojame kai kurias mintis, kai kuriuos teiginius, rodančius, kad iš tikrųjų mūsų politika Gruzijos atžvilgiu nesikeičia, nepaisant to, kad pačioje Gruzijoje, kaip jūs žinote, vyksta įvairūs reiškiniai, galbūt ne visada mieli vieniems ar kitiems iš mūsų. Taigi tiek trumpai pristatau ir, jeigu klausimų yra, esu pasiruošęs atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju už puikų pristatymą, pirmoji klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, išties aš noriu jums padėkoti, nes buvote kartu, kai mes susitikome su šios garbios šalies vicepirmininke ir girdėjome jos išgyvenimus, jos pastabas ir prašymą, kad Lietuvos Respublikos Seimas parengtų rezoliuciją, kad tai būtų didžiulis jų palaikymas ir kartu mūsų bendradarbiavimo įvertinimas. Prašom pasakyti, aš tikiu, kad Seimas priims šią rezoliuciją, kaip pasistengsime, kad jie apie tai sužinotų, nes jiems tai yra labai svarbu? Tai gal jūs būsite tas baltasis balandis, kuris toliau pranešite tą žinią?
E. VAREIKIS (LVŽSF). Iš tiesų mums labai stengtis nereikia, jau rašydami rezoliuciją mes matome, kad Gruzijos ambasada iš tikrųjų labai domisi, ką mes rašome, teikia mums informaciją. Mes esame visiškai suverenus parlamentas, mes priimame savo nuomonę. Manau, kad ir be mūsų didelių pastangų Gruzija žinos, sakau Gruzija, Sakartvelas, abu žodžius galima vartoti. Žiniasklaida tikriausiai dar šiandien paskelbs apie tai, kokią rezoliuciją mes priėmėme, jeigu mes ją priimsime. O mes visi, ypač tie, kurie atstovauja Lietuvos parlamentui tarptautinėse organizacijose, tikrai rasime progą dar kartą priminti mūsų pažiūrą į tai, kas toje šalyje, kas vyksta Sakartvele.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Diskutuoti jūs taip pat užsirašėte, bet gal jau nekalbėsite? Dėkoju jums už pristatymą. Einame prie priėmimo. Ar galime priimti rezoliuciją be pataisų? Ar dėl motyvų dar kažkas? Dėl motyvų irgi užsirašė, bet turbūt kalbėti nenorės. M. Adomėnas. Ar norėsite kalbėti? Prašom.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manau ir tikiuosi, kad ši rezoliucija iš tikrųjų nebus kontroversiška, kad mes ją galime priimti vieningai ir vienbalsiai. Kaip žmogus, buvęs 2010 metų pirmosios Europos, bet kurio Europos šalies parlamento, priimtos rezoliucijos apie tuomet dar Gruzijos žemių vientisumą autorius, iš tikrųjų noriu tik pasakyti, kaip svarbu yra nepamiršti 2008 metų agresijos. Rusijos neoimperinė agresija prasidėjo būtent tada, ne Krymu ir Donecku, kaip dažnai pasaulis prisimena, bet būtent 2008 metais, praėjus keletui mėnesių po to, kai Bukarešte nebuvo Ukrainai ir Gruzijai suteiktos NATO narystės perspektyvos. Mes jau tuomet perspėjome, kad tai yra agresijos provokacija. Po 2008 metų invazijos ir Osetijos aneksavimo vėl kalbėjome tarptautiniuose forumuose, kad Ukraina yra kitas žingsnis. Po 2014 metų pasaulis pradėjo labiau įsiklausyti į tai, ką mes sakome, bet, aišku, jau buvo vėlu. Tai tam, kad tokių „buvo vėlu“ nebūtų daugiau, yra labai svarbu nepamiršti Sakartvelo, jo atplėštų teritorijų ir tarptautiniuose forumuose kartoti, kad mes, civilizuotas pasaulis, Europos Sąjunga, NATO šalys, nesusitaikysime su valstybės, suverenios valstybės Sakartvelo, žemių užgrobimu. Pritarkime šiai rezoliucijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Dar L. Kasčiūnas užsirašė. Prašom, Laurynai. Ar norite?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš noriu tik padėkoti rezoliucijos autoriui, iniciatoriui ir pritarti visiems, kurie kalbėjo. Tai rodo, kad Lietuva iš tikrųjų ne momentiškai remia tą valstybę ir tuos principus, bet tai daro nuosekliai. Gerai, kad praėjus 10 metų tai įtvirtiname savo rezoliucija. Ačiū Egidijui ir, tikėkimės, pritarsime visi vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems pasisakiusiems. Dar kartą klausiu, ar galime pritarti rezoliucijai be pataisų? Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: visi 82 pritarė, prieš ir susilaikiusių nėra. Rezoliucija priimta. (Gongas)
13.29 val.
Vyriausybės valanda
Grįžtame prie įprastos darbotvarkės. Žiūriu į laikrodį, yra Vyriausybės valanda. Per šią valandą klausinėja tik opozicija. Pirmasis frakcijos vardu klausia G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas premjerui. Iš šiandien „15min“ spausdinto jų tyrimų skyriaus žurnalistų parengto straipsnio matyti, kad su Rakauskų šeima siejama bendrovė „Danpower Baltic“ nuosekliai veikė, kad valstybės valdoma „Lietuvos energija“ būtų priversta atsisakyti vieno iš jų įgyvendinamo atliekų deginimo kogeneracinių jėgainių projekto ir tokiu būdu atlaisvintų vietą „Danpower“ investicijoms.
Pats esate pripažinęs, kad 2017 metų vasarį Vyriausybės rūmuose susitikote su vienu iš „Danpower“ akcininku A. Rakausku. Susitikimas neskelbtas oficialioje darbotvarkėje. Rakauskų koncernas „Senukai“ NSGK tyrime įvardytas kaip viena iš penkių verslo įstaigų, siekiančių daryti didžiausią įtaką politikams.
Premjere, slėpdamasis nuo žiniasklaidos, neatsakydamas į klausimus tik stiprinate įtarimus, kad pasidavėte „Senukų“ koncerno įtakai. Turint galvoje ir jūsų asmeninį interesą dėl gyvenamosios vietos, premjere, ar iškilus naujiems faktams apie jūsų daromą įtaką „Lietuvos energijos“ projektams galų gale galime tikėtis, kad nusišalinsite nuo klausimų…
PIRMININKAS. Laikas!
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). …susijusių su kogeneracinių elektrinių statyba?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai negaliu pakomentuoti jūsų minimos žiniasklaidos priemonės, nes mes dirbome, o jūs turėjote galimybę paskaityti. Neįvardinčiau to kaip fakto, nes žiniasklaidoje daug kas rašoma, daug ko būna parašyta. Aš irgi skaičiau, bet ne visą laiką manau, kad tai yra tiesa. Reikėtų paskaityti. Rašo, sakykime, kad jūsų šeimos verslas taip pat turi tiesioginę sąsają su „Lietuvos energijos“ dukterine įmone, rašo, kad be aukciono buvo išnuomotos patalpos už mažesnę negu rinkos kainą, rašo, kad yra padarytas mokyklos statybos projektas, kainavęs 270 tūkst. „Lietuvos energijos“ pinigų, ir tiktai paaiškėjus aplinkybėms nebuvo pastatyta, bet aš nemanau, kad tai yra tiesa. (Balsai salėje) Nemanau, kad tai yra tiesa.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ar aš galiu jau klausti ir mano laikas nepradings?
PIRMININKAS. Klauskite.
E. GENTVILAS (LSF). Na, tai gal spės po manęs. Aš be jokių asmeninių įtarinėjimų jums, bet tiesiog apie nesėkmes. 2016 metų pabaigoje sakėte, kad 2017 metais bus išasfaltuota 600 žvyrkelių, labai ambicinga programa, pavyko 360 kilometrų. Šiais 2018 metais irgi atsilikimas yra nuo plano. Žinau, kad jūs prieš dvi savaites kvietėtės Susisiekimo misterijos, Automobilių kelių direkcijos pareigūnus. Suprantu ir objektyvias priežastis praėjusio sezono – rudens liūtys ir t. t. Bet buvo įvardinta, kad egzistuoja sisteminės problemos – projektavimo darbai, konkursai ir t. t.
Pasakykite, premjere, kokius pasiekėte sutarimus kartu su ministerija, su Susisiekimo ministerija, kad mes pajudėtume šioje srityje ir jūsų pažadai, Vyriausybės įsipareigojimai taptų kūnu, tai yra asfaltu?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs daug priežasčių įvardinote. Po to posėdžio Vyriausybėje buvo duotas mėnuo laiko tiek Kelių direkcijai, tiek Susisiekimo ministerijai, kad ateitų su konkrečiais siūlymais, kaip tą atsilikimą mažinti. Tikrai yra objektyvių priežasčių, yra tai, ką daro susisiekimo ministras audituodamas ir nenorėdamas, matyt, leisti lėšų neracionaliai. Mes tiesiog laukiame dabar konkrečių pasiūlymų. Manau, kad jeigu darome projektus ir turime tą tikslą, tai tikslas, man atrodo, ir susisiekimo ministro yra, kad už tuos pačius pinigus būtų galima išasfaltuoti kuo daugiau kelių. Kada kainos tokios tampa… arba kokybė keista, tada automatiškai mažėja kelių tinklas. Tiesiog kol kas dar mėnuo nėra praėjęs.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, chamiškumas jums netinka. Ir aš noriu, kad neužsimirštumėte. Šitas pusvalandis yra skiriamas, kad jūs atsakytumėte į klausimus. Kai mes apsikeisime vietomis, jūs turėsite galimybę savo klausimus užduoti man. Dabar aš noriu pakartoti savo klausimą. Gerbiamas premjere, ar jūs ketinate nusišalinti dėl informacijos, kuri yra paskelbta, kad jūs turite ir asmeninį interesą, ir dalyvaujate neskelbtuose susitikimuose su koncernu, kuriam dabar atstovaujate?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikiuosi, kad mes niekada nepasikeisime vietomis. Tikiuosi. Tai yra pirmas dalykas. Antras, aš neturiu nei jokio asmeninio intereso, nei atstovauju jokiam koncernui, skirtingai nuo jūsų, kai jūs penkis kartus susitikinėjote su koncernu ir derinote savo pozicijas, politines platformas. Tai yra faktas.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau paklausti teisingumo ministro, galbūt jis jau įsitvirtino toje kėdėje. Mes, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, atlikę tyrimą radome, kad galbūt netinkamai įsisavinta lėšų, kaip teigia mūsų pirmininkas, yra 1,5 mlrd. Girdėjome iš susisiekimo ministro apie tai, kad 20 mln. yra Kelių direkcijoje, tik gerai būtų išgirsti, už kokį periodą, kada čia tai yra.
Iš jūsų, gerbiamas ministre, išgirdome apie Kalėjimų departamentą. Gal jūs galėtume mus šiek tiek daugiu informuoti, nes tos nuotrupos, kurios buvo spaudoje, kaip premjeras sakė: nereikia jos skaityti… Tai dabar tik iš pirmųjų lūpų, iš ministro norėsime išgirsti, kas ten darėsi ir ką jums tenka iškuopt po kažko buvusio?
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Audito ataskaita yra labai didelės apimties. Kalbant labai išsamiai, matyt, neužtektų Vyriausybės pusvalandžio. Ten yra padarytos prielaidos, kad galbūt yra neskaidrūs viešieji pirkimai, nėra užtikrina vidinė ir išorės kontrolės funkcija. Kalbama apie tai, kad Kalėjimo departamento tam tikrų pareigūnų veiksmai, kalbant ir apie viešuosius pirkimus, ir apie kitus dalykus, buvo gana aplaidžiai kontroliuojami.
PIRMININKAS. Buvo užsirašęs A. Dumbrava, tačiau salėje nematau. Klausia L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš šiandien negalėjau dalyvauti frakcijoje, kai buvo ponas ministras, tai turiu porą klausimų. Šiandien užduosiu vieną. Dėl europinių lėšų įsisavinimo privačiuose miškuose. Jums gal neteko pavažinėti po miškus – matyti, kad privačiuose miškuose buvo padaryta projektų už Europos Sąjungos lėšas: išskirstas nebrandus miškas, padaryti takeliai, aikštelės. Aš galvojau, kad tai buvo praeitoje kadencijoje, bet praeitą rudenį, žiemą tie darbai tęsėsi. Iš tikrųjų yra išbarstomi pinigai, kitais žodžiais sakant, pavagiami pinigai. Kažkodėl nematyti reakcijos iš ministerijos į tuos dalykus. Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tai aktualu ir tikrai džiugu, kad jūs tai pastebėjote. Tą patį pamatėme ir mes. Teisybės dėlei pasakysiu, kad pinigai yra iš Kaimo plėtros programos, tai Žemės ūkio ministerijos finansuojami dalykai. Ką mes pastebėjome? Mes paprašėme mūsų atsakingų institucijų informacijos ir pamatėme, kad daug vadinamųjų viešų rekreacinių įrenginių, čia mes, matyt, apie tą patį kalbame, ir kraštovaizdžio iškirtimo leidimų yra Vilniaus mieste, Vilniaus rajone, Trakų rajone, na, aplink didmiesčius. Dabar darome daug didesnės apimties tyrimą, yra mano pavedimas, kad tokių leidimų iš viso nebūtų išduodama kraštopirkiniams dalykams, kaip jūs teisingai pasakėte.
Mano supratimu, yra kaimo plėtros pinigai, tai mes su žemės ūkio ministru esame sutarę, kad jis tą programą peržiūrės, bet aš nežinau, kokia jos būklė, bet tikiuosi, kad peržiūrės. Kita vertus, mes nenorime… ir norime užkardyti veiksmą, kai iš pradžių miškas išretinamas, pavirsta želdiniais, o paskui atsiranda visų prielaidų projektuoti gyvenamąsias statybas. Kad tai neįvyktų dabar iš mano pusės yra daromi veiksmai, kuriuos aš matau. Bet, ką mes pamatėme pagal leidimų skaičių, tai „vertingiausi kraštovaizdžiai“ (sakau kabutėse) yra Vilniaus miestas, Nemenčinės urėdija, Trakų, na, labiausiai aplink Vilniaus miestą.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Armonaitė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau paklausti švietimo ministrės dėl tų visų skubėjimų, kur dabar irgi rodomas tempas. Turbūt ne visada reikia skubėti, bet ir apgalvoti savo sprendimus. Dabar skubame įteisinti etatinį apmokėjimą, pereiti prie naujo švietimo sistemos krepšelio finansavimo klasės principu, tačiau per skubėjimą jau esate padarę nemažai klaidų. Tai patvirtina ir birželio 19 dienos Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo Teismas pripažino, jog šį sausį priimti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, susiję su studijų krypčių vertinimu, prieštarauja Konstitucijai. Taip pat jau taisome pernai priimtus ir vadovų konkursų principus, įteisintus įstatymu. Tačiau ypatingos kritikos sulaukė mokslo metų ilginimas. Iš tiesų kai kurie mano, kad tai yra vaikų kankinimo įsakymas, kuris…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …privertė vaikus būti karštose klasėse. Ar nemanote, kad tai iš esmės reikėtų keisti arba bent jau koreguoti, bet, ko gero, jau koreguoti buvo laikas seniau?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju. Ar galite patikslinti klausimą, nes jūs paminėjote kokius šešis ar aštuonis Švietimo ir mokslo ministerijos srities…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Apie mokslo metų ilginimą aš prašiau.
J. PETRAUSKIENĖ. O tiksliai, koks būtų klausimas?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Klausimas. Ar nemanote, kad nepakankamai pasiruošę buvote, ir ar nemanote, kad reikėtų labiau koreguoti tokius dalykus prieš priimant tam tikrus teisės sprendimus?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už patikslinimą. Dėl mokslo metų ilginimo argumentų tikrai buvo pateikta labai daug. Bet kokie sprendimai dėl švietimo – jūsų minėti dėl etatinio apmokėjimo, dėl mokyklų finansavimo modelio, lygiai taip pat dėl mokslo metų trukmės – yra sėkmingai įgyvendintini tada, kada yra visiškai pasirengusios ir savivaldybės, ir mokyklos. Mes tikrai labai atidžiai stebime, kaip tuos sprendimus dėl mokslo metų ilginimo įgyvendina mokyklos. Buvo pateikta ir viešumoje daug labai skirtingų pavyzdžių. Deja, tenka apgailestauti, kad ne visos mokyklos ir ne visos savivaldybės, daugiau nei prieš metus žinodamos šį sprendimą, deramai tam pasirengė.
Toks procesas, ką rodo sprendimai ir kitose šalyse, yra sėkmingai įgyvendinamas ir rezultatai yra pasiekiami, kada yra pasirengiama ir įgyvendinama nuosekliai 2–3 metus. Todėl švietimo pokyčiai, kaip ir buvo praeitą savaitę klausimas, kad atsiranda naujos studijų programos, kad atsiras jų puikūs pedagogai, aš manau, bent kiek švietimo sistemą išmanantys žmonės supranta, kad tai yra ilgalaikis procesas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš noriu pasiteirauti premjero klausimo iš sveikatos srities, nes sveikatos apsaugos ministro nuomonę aš jau žinau. Premjere, mes svarstome ir rytoj yra įtraukta į darbotvarkę daug įstatymų projektų, susijusių sveikatos įstaigų tinklo dalykais. Yra noras optimizuoti ir aš tą norą sveikinu. Tačiau tuo pačiu metu yra iš esmės – kaip čia pasakius švelniau? – iš esmės yra atsisveikinama su privačių gydymo įstaigų paslaugų teikimu ir jos turės atsisveikinti su sutartimis su ligonių kasomis. Bent jau pagal tai, kaip yra pateiktas įstatymas, tai yra akivaizdu. Kitaip tariant, žmonėms, kurie nori paslaugas gauti privačiose įstaigose, tas pasirinkimas sumažėja.
Aš noriu paklausti jūsų nuomonės. Niekada negirdėjau iš jūsų nusiteikimo prieš privačią mediciną, bet iš esmės jūsų Vyriausybė atnešė tokį projektą į Seimą. Ką jūs apie tai galvojate ir kaip tai vertinate?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Turbūt klausdama suprantate, kad atnešė ne ministras įstatymo projektą, o projektai yra patvirtinti Vyriausybės sprendimu. Matyt, tikėtis šiuo atveju, kad aš išsakyčiau priešingą negu sveikatos ministro ir Vyriausybės poziciją, būtų sudėtinga. Bet jūsų klausime… Aš nežinau, kiek jūs esate giliai išnagrinėję tuos įstatymus, tai tikrai neatsisako niekas privačios medicinos. Mes tik kalbame, kad, kalbant apie pirminę sveikatos priežiūrą, kalbant apie slaugą, atvirkščiai – yra plečiamos tos paslaugos ir galimybės, ypač slaugos atveju, išplėsti paslaugų gavėjų ratą labai stipriai.
Kalbant apie tą antrinę arba tretinę, kurią jūs paminėjote, tai aš tikrai galiu būti čia netikslus, dėl to nesu garantuotas už tą procentą, bet iki 1 % tokių paslaugų yra teikiama rinkoje ir tikrai tai nesudarys kažkokio esminio ir reikšmingo pokyčio kalbant apie prieinamumą.
Dar daugiau. Jūs palaikote, kaip sakėte, tinklo pertvarką. Tai irgi natūralu. Jeigu mes norime valstybės resursus sukoncentruoti į tą tinklą, kurį turime, kuris teikia aukštos kokybės paslaugas, tai skaidyti mūsų resursus visiems po truputį, nemanau, kad tai yra racionalu, todėl tikrai privačios medicinos neatsisakoma, kalbama apie tas paslaugas, kurias mūsų gyventojai gali gauti nemokamai sukoncentruotas tuose stipriuose centruose, kuriuos mes turime.
PIRMININKAS. Taip, turėjo klausti V. Juozapaitis, tačiau jo salėje nematau, todėl klausia J. Razma, o ruošiasi G. Vaičekauskas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, neseniai buvo paskelbta, kad pirmą kartą per daugiau kaip dvejus metus yra neįvykdytas penkių mėnesių biudžeto įplaukų planas. Ar jūs padarėte iš to kokias nors išvadas? Ar nemanote, kad šešėlis vis dėlto pradeda įveikti jus ir kad finansų ministro fantazijos apie tai, kad kitais metais jisai ištrauks iš šešėlio papildomus 200 mln. eurų, nėra labai realios? Ar tai, kad pelno mokesčio mažiau surinkta ir pridėtinės vertės mokesčio, nerodo, kad yra kažkokių neigiamų reiškinių ir versle, jeigu nebegauname tos grąžos, kuri buvo tikėtasi ir planuota?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Džiugu, kad tikrai stebite, kaip ir mes, kiekvieną mėnesį biudžeto vykdymo rodiklius. Tikrai, matyt, suprantama, kai mes renkame gerokai daugiau, nei buvo suplanuota, tai yra kaip ir įprasta ir normalu, kada yra kitokia tendencija, pasirodo, momentinė, reikia susirūpinti, teisingai, ir mes tą patį analizavome ir esame susirūpinę, tačiau noriu paminėti, kad tai yra skaičiai, susiję su mūsų planuotais rodikliais. Jeigu lygintume su tuo, ką mes rinkome, tai yra gerokai didesni, nei mes rinkome pernai. Kalbant apie tuos mokesčius, kuriuos jūs paminėjote, tikrai tai nėra ministro fantazijos, fantazijos buvo anksčiau, kada kalbėjome apie milijardą, nes tiek šitų metų reformos reikalingos, tiek kalbant apie kitus metus, dalis iš jų tikrai yra finansuojama mažinant šešėlį, tai yra akivaizdu, tai yra pripažintas tikrai to šešėlio… todėl ir planuodami mūsų veiksmus 2019 metais mes nebegalime jau nurodyti to skaičiaus, kurį tikimės iš šešėlio paimti, nes, natūralu, jis traukiasi. Taigi kol kas jaudintis dėl biudžeto surinkimo tikrai nėra jokio pagrindo.
Gal dar ministras papildys.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Ten turbūt pranešimą spaudai ne iki galo perskaitėte, nes dėl to vieno mėnesio buvo objektyvių priežasčių, nes metų pradžioje buvo didžiulis permokų grąžinimas dėl gyventojų pajamų mokesčio ir PVM permokų grąžinimas. Ir trečias faktas, keliasdešimt milijonų eurų dividendų dviem mėnesiais, sakykim, įkris į biudžetą vėliau. Tai yra momentinis veiksnys ir tikrai jis nerodo jokios priešingos tendencijos.
PIRMININKAS. Taip, klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, pirmininke, už žodį. Paklausiu švietimo ministrės. Klausimas bus panašus kaip ir pono E. Pupinio, galbūt apie tą patį, bet kitais žodžiais.
Gerbiama ministre, prieš devynias dienas Konstitucinis Teismas pripažino, kad jūsų vykdoma reforma yra antikonstitucinė. Prašom pasakyti, taip, į Klaipėdos universitetą grįžo aštuonios mokymo programos, prašom pasakyti, kada baigsis sumaištis abiturientų galvose ir ar jūs pripažįstate, kad tą sumaištį sukėlėte jūs? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju. Noriu patikslinti, kad Konstitucinis Teismas pasisakė ne dėl reformos, o dėl Seimo sprendimo dėl perėjimo prie studijų krypčių vertinimo. Numatytas periodas, kurio ir turėjo laikytis ministerija, tikrai buvo labai trumpas. Realybė yra ta ir yra protokoluoti posėdžiai, kad diskusijos dėl metodikos, kuriai parengti ir remiantis metodika atlikti vertinimą, buvo pradėtos daugiau nei prieš pusmetį.
O dėl faktinės situacijos, tai šiuo metu vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas. Priėmime dalyvauja 1 tūkst. 207 studijų programos, ribotai įvertintos vadovaujantis laikinąja tvarka per tą labai trumpą laikotarpį, beje, taikant rodiklius, kurie ir anksčiau buvo renkami. Neigiamai buvo įvertintos 64 programos ir tik dvi aukštosios mokyklos, jūsų teisingai minėtas Klaipėdos universitetas ir taip pat Kazimiero Simonavičiaus universitetas, grąžino į priėmimą kelias studijų programas, tuo tarpu didžioji dalis aukštųjų mokyklų beveik 300 programų atsisakė vykdyti pačios. Šio sprendimo tikslas, ką pažymėjo ir Konstitucinis Teismas, yra užtikrinti studijų kokybę. Ir aš manau, kad kiekvienas stojantysis tikrai yra tuo suinteresuotas, taip pat pačių aukštųjų mokyklų sprendimai irgi tą paliudijo.
PIRMININKAS. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi A. Gelūnas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamas premjere, kadangi savo politinę karjerą pradėjote su R. Pakso partija, tai noriu jus nuoširdžiai pasveikinti, kad galiausiai einate bendru keliu, ir tiesiog pasidomėti, kada oficialiai įteisinsite šitą savo koaliciją, galbūt pasidomėti, gal ir ponui R. Paksui ką nors pažadėjote.
Kitas klausimas yra susijęs su atliekamomis. Aš suprantu, kad mes galime turėti skirtingus požiūrius, vieni iš principo yra už šiukšlių deginimą, kiti iš principo prieš. Bet man įdomiau vis dėlto tas Kauno atvejis, kad jūsų siūlymu, jeigu nevystant Vilniaus gamyklos, iš tikrųjų ar kauniečiai nusipelno, kad vilniečių šiukšlės būtų vežamos? Jūs aną savaitę į šitą klausimą neatsakėte, neatsako ir jūsų bičiulis Kauno meras V. Matijošaitis, tai gal vis dėlto dabar galėtumėte tai padaryti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kolege, tikrai už tokį išsamų, gerą klausimą. Supratau, kad su R. Paksu politinę karjerą pradėjau, irgi džiugu. Aš visą laiką galvoju, kad vidaus reikalų ministrą paskyrė Respublikos Prezidentė, galbūt kitaip. Dar sužinojau, kad V. Matijošaitis mano bičiulis, irgi gera žinia, kolega tapo bičiuliu.
Kalbant apie Kauną, tai nėra mano siūlymas, tai „Lietuvos energijos“ siūlomi variantai, kaip užtikrinti tolygų šitų abiejų jėgainių darbą ir tą kiekį šiukšlių, kuris yra nepakankamas abiem elektrinėms, paskirstyti tarp dviejų jėgainių, tai nėra mano siūlymas. Buvo pristatyti variantai, kokie yra galimi, suvaldant tam tikras rizikas. O kaip, iš ko, aš noriu pakartoti, ką prieš savaitę sakiau, ne iš Vilniaus, nes buvo kalbama apie Kariotiškių vadinamąjį laikiną, atsiprašau, Kazokiškių laikiną pasaugojimą, kur yra sukaupta, man atrodo, apie 30 tūkst. tonų, kurios galėtų būti sudegintos arba Vilniuje, arba Kaune.
PIRMININKAS. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi A. Kupčinskas.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiama švietimo ir mokslo ministre, mane ką tik pasiekė signalai iš profesinių mokyklų, kad joms yra šokas, nes tik šiomis dienomis sužinojo, kad reikės mokėti už mokslą tiems stojantiesiems, kurie viršija jūsų balandžio mėnesį nustatytas kvotas. Gal galėtumėte patikslinti, kas čia vyksta ir kodėl žadėtos kvotos ir tas mokėjimas, kas buvo numatyta lyg ir 2019 metams, jau įgyvendinama 2018 metais, galimai, atrodytų, pažeidžiant teisėtus stojančiųjų lūkesčius?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Seimas praeitą rudenį patvirtino naują Profesinio mokymo įstatymo redakciją, kurioje ir yra numatyta, kad įsigalioja galimybė mokytis valstybės finansuojamose vietose ir valstybės nefinansuojamose vietose. Taip pat įstatyme yra numatyta, kad iki 2019 metų turi būti parengta nauja finansavimo tvarka, arba modelis. Ir šiuo metu kaip tik esame sudarę darbo grupę. Taip pat įstatyme yra numatyta, kad jau šiemet atsiranda galimybė priimti mokinius, kurie moka už savo mokslą. Šiuo metu yra parengta kainų apskaičiavimo metodika, nustatytos kainos, kurios bus laikinos ir bus šiems metams. Tai visa informacija, ir su profesinėmis mokyklomis mes tikrai komunikuojame.
PIRMININKAS. Klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi G. Skaistė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš pratęsiu klausimus apie Kauną kaip visada. Norėjau jūsų pasiteirauti pirmiausia dėl Dariaus ir Girėno stadiono. Kaip žinote, Vyriausybė taip pat neatsisako prisidėti prie Dariaus ir Girėno stadiono statybos, bet problema yra ta, ką mes pamatėme ir Jaunimo ir sporto komisijoje, kad lėšų poreikis tik auga, bene dvigubai auga. Tai yra buvo planuota 24 mln. eurų bendra sąmatinė vertė, dabar jau išaugo ir pasirašyta sutartis yra 35 mln. eurų, dar taip pat pasirašytas atskiras susitarimas iki 46 mln. eurų. Koks bus Vyriausybės indėlis į šio stadiono statybą? Aišku, Lietuva gal taip gerai ir nepasirodys, nepateks į pasaulio čempionatą, bet vis tiek, aš manau, tai yra svarbu, nes šis stadionas yra ne tik futbolo stadionas, bet kartu ir lengvosios atletikos stadionas.
O antras klausimas. Jeigu būtų galima dar…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Jūs lankėtės prieš mėnesį Kaune ir būtent dėl Popiežiaus vizito, jūs žinote.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega Andriau, tikrai nesu toks pesimistas, manau, kad žais Lietuva pasaulio futbolo čempionate, ir vienas iš tų sėkmės garantų ir bus infrastruktūros tinkamos sutvarkymas. Aš tikrai galiu patvirtinti tai, ką Vyriausybė buvo įsipareigojusi pagal pirminius skaičiavimus, t. y. numatyta trimečiame biudžeto planavimo projekte. Taip, jūs pasakėte gerą skaičių, parodėte 10, tai mes tų savo įsipareigojimų laikomės. Jeigu mano bičiulis V. Matijošaitis kreipsis į Vyriausybę, kad reikia kokios nors kitokios pagalbos – nustatyta tvarka yra, ir mes tikrai svarstysime. Kol kas tokio prašymo neturime, ir aš tikiuosi, kad atsakingai tą projektą vykdant tą turi daryti, nes sąmatos ūgtelėjimas kelia nuostabą. Aš suprantu, galbūt tai yra pagrįsta, nes tai yra savivaldybės projektas, mes nenagrinėjame nei pačios sąmatos, nei aplinkybių, todėl komentuoti būtų nekorektiška. Bet, be abejo, vienareikšmiškai, jeigu mes prisidėsime prie šios investicijos, kaip minėjau, o prisidėsime, tai tikrai prisidėsime ne tik pinigais, bet ir norėdami, žinodami, ar tikrai ta sąmata nėra išpūsta, ar yra reali, ar pagrįsta realiomis aplinkybėmis.
Kalbant dėl Popiežiaus vizito, tai, apie ką mes ir kalbėjome ir patvirtinome, deja, galiu konstatuoti, kad nei Kauno, nei Vilniaus savivaldybės ženkliai prisidėti prie to labai noru nedega, tad visos išlaidos teks Vyriausybei. Ir tai, kas susiję su vizitu, mes tikrai padarysime viską, kad šis vizitas būtų ir sklandus, ir saugus net ir tuo klausimu, kuriuo mes kalbėjome – apie galbūt tam tikros infrastruktūros, kur lankysis Popiežius, sutvarkymą. Taip, tikrai tai ne tik svarstome, bet ir ieškome galimybių realiai tai finansuoti.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas irgi premjerui, irgi apie Kauną. Jūs čia sakote, kad jūsų bičiulis V. Matijošaitis noru prisidėti prie Popiežiaus vizito nedega, tai mano klausimas turbūt apie jo kitus norus. Ir klausimas, kuris jums buvo užduotas raštu, bet, deja, atsakymo irgi nebuvo sulaukta. Nors jūs čia atsakėte į tuos klausimus gana kūrybiškai, vienas klausimas taip ir liko be atsakymo. Ar vis dėlto savo planus pusę Vilniaus šiukšlių gabenti į Kauną jūs aptarėte su savo bičiuliu ar tai kolega Kauno meru, ar neaptarėte?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Tikrai manau, kad tas santykis truputį didesnis tarp Seimo narių ir Vyriausybės narių, nes jis buvo susilyginęs, ir jūs girdėjote, ką aš atsakinėjau jūsų kitai kolegei. Šiandien tas pats klausimas buvo. Tai nėra mano planai ar mano siūlymai, tai yra tiesiog „Lietuvos energijos“ siūlymai ne iš Vilniaus, o kalbant apie vieną sąvartynų, kuriame laikinai saugomos sukauptos atliekos deginti Kaune arba Vilniuje. Dar galiu pakartoti, kad gerbiamu bičiuliu padarė irgi jūsų kolegė. Aš tikrai dėl to neprieštarauju. O dėl šiukšlių deginimo su Kauno meru tikrai nebuvo jokios kalbos.
PIRMININKAS. Kadangi dar liko šiek tiek laiko – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu paklausti sveikatos ministro, po to dar premjero. Gerbiamas ministre, štai paskelbta „Delfi“ informacija, kuo jūs rėmėtės teikdamas įstatymų projektus, kad kai kuriose ligoninėse labai daug miršta ir jas reikia uždaryti, optimizuoti. Štai rezultatas. Be abejo, blogiausia situacija dėl infarkto Pakruojo ligoninėje – iš vieno vienas mirė. Nacionalinis vėžio institutas Vilniuje – iš vieno vienas mirė. Gal galite pasakyti, kokį uždarysite?
Geriausi rezultatai: mažiausiai miršta Ignalinos ligoninėje – 7,69 %. Kauno klinikose – virš 8 %. Gal galite pasakyti, kurią uždarysite?
Pasvalio ligoninėje – 15 % su trupučiu, Šiaulių – 17 % su trupučiu. Gal galite pasakyti, kurią uždarysite?
Dėl insulto. Geriausia gydo, pasirodo, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė – tik 8,13 % miršta. Tuo tarpu…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Jau baigiu, tuo tarpu Panevėžy, Šiauliuose ir visur kitur, Santaros klinikose, žymiai daugiau. Gal galite pasakyti arba paneigti, arba atsiprašyti, kaip ir padarėte dėl sviesto?
O premjero noriu paprašyti ir visų ministrų…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami ministrai… aš baigiu, čia bendro pobūdžio. Yra parlamentinė valstybė ir būtų gerai… pora trejetas ministrų niekada nekelia ne tik man, bet ir kitiems ragelio, vyriausybiniu telefonu neatsako. Tai imkite pavyzdį iš gerbiamojo V. Sinkevičiaus – jaunas ministras ir arba jis pakelia, arba sekretorė, perskambina. Na, taip negalima, kolegos…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Su kai kurias ministrais noriu susisiekti, suderinti susitikimo laiką, pusantrų metų nė vieno karto nekėlė ir neatsakė. Taip negalima, kolegos, tai yra parlamentinė valstybė ir jūs privalote atsakyti. Aš dabar nenoriu vardinti…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Atsakykite į klausimus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš pradėsiu nuo antro klausimo, ministras į pirmą. Tikrai dar kartą noriu paraginti ministrus ir kelti, ir atsakyti, nes tai yra ne dėl parlamentinės valstybės, čia yra elementarios kultūros klausimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą ir ačiū už labai tikslius pacitavimus, kur koks skaičius. Jūs labai keistai norite susukti tą viską į uždarymą. Niekas nesakė, kad tas įstaigas, kuriose yra didžiausias mirštamumas, reikia uždaryti. Jeigu jūs prisimintumėte, apie ką aš kalbėjau, tai aš sakiau, kad yra labai didelių netolygumų. Šitie skaičiai, kuriuos jūs pacitavote, tuos netolygumus iliustruoja. Dabar tie mirę, kaip jūs sakote, ir gaila, kad šypsotės, vienas ar du, ar trys, ar penki yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir daugeliu atveju, jeigu jie būtų nepatekę į šitas įstaigas, galima daryti prielaidą, kad jie būtų likę gyvi. Svarbus yra kiekvienas žmogus Lietuvoje. Tai, kad nesukoncentravę tam tikrų paslaugų aukštos kompetencijos centruose, ką ir stengiamasi daryti, mes šito klausimo ir neišspręsime, bet tai nėra uždarymo klausimas ir pertvarkant tinklą nebus sprendžiama pagal mirštamumą. Tikslas yra padidinti paslaugų kokybę ir jų saugumą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybė pusvalandį skeliu baigtą.
Dėl vedimo tvarkos dar J. Varžgalys. I. Degutienė dar nori. Na prašau dar, paskutinį…
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū ir ačiū premjerui, kad užstojote. Mano labai trumpas klausimas švietimo ir mokslo ministrei, nors mano vaikai į mokyklą jau neina, bet anūkai eina.
Iš tikrųjų kokie jūsų planai ateičiai dėl mokslo metų trukmės, kiek tai bus dienų, mėnesių ar kaip ten skaičiuojate? Iš tiesų šiandien jau turbūt tėvai irgi planuoja, kokios trukmės bus žiemos atostogos, kokios trukmės bus pavasario, rudens ir, natūralu, vasaros atostogos. Ar yra jau kokia nors vizija ir ar apie tai jau yra informuotos mokyklos, mokytojai ir, svarbiausia, tėveliai, kurie irgi turi planuoti, kaip toliau gyventi? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju. Visiškai teisingai, priimant tokius sprendimus, tai liečia labai labai didelį ratą žmonių – ne tik mokytojus, ne tik moksleivius, bet taip pat ir tėvus, ir šeimas, planuoja žmonės gyvenimą. Jokių pokyčių nėra numatyta, kada tai turėtų keistis. Dėl mokslų metų trukmės ugdymo planai tikrai nėra keisti.
PIRMININKAS. J. Varžgalys dėl vedimo tvarkos.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Pagal visas tvarkas ir Statutą Vyriausybės pusvalandis lyg ir priklauso opozicijai, bet šiandien matome, kad iš opozicijos dalyvauja tik dešimt Seimo narių ir užduoda klausimus. Mes šiandien surinkę beveik visą ministrų kabinetą matome, kad užduodami tie patys ir tie patys klausimai kiekvieną Vyriausybės pusvalandį, kartojami tie klausimai. Tai gal būkite geri, jeigu yra Vyriausybės pusvalandis, tai dalyvaukite visi opozicijos atstovai, nereikės antrą, trečią ar penktą kartą užduoti tų pačių klausimų.
PIRMININKAS. Taip, opozicija tikriausiai atsižvelgs. Dėkojame ministrams. (Balsai salėje) Skelbiu Vyriausybės valandą baigtą. Kartu baigiame ir rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.