|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
|
Straipsnis
|
Straipsnio
dalis
|
Punktas
|
|
4
|
|
|
Argumentai:
4
straipsnio 1 dalies nuostata gali būti traktuojama taip, kad atskira darbo
patalpa privalo būti ir nuo Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo vietos, o tam
nėra objektyvių galimybių (dėl patalpų kiekio Seimo rūmuose).
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Darbo
patalpos Seimo rūmuose
1.
Kiekvienam Seimo nariui Seimo rūmuose skiriama tinkamai įrengta atskira
darbo patalpa.
2.
Darbo patalpų Seimo rūmuose suteikimo Seimo nariams ir jų
padėjėjams-sekretoriams kriterijus ir tvarką nustato Reikalavimus,
kuriuos turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos patalpos, nustato ir
sprendimus dėl šių patalpų suteikimo Seimo nariams priima Seimo
valdyba.
3.
Suteikiant Seimo nariams darbo patalpas Seimo rūmuose, turi būti paisoma
Seimo narių lygiateisiškumo principo. Suteikti Seimo nariui išskirtinai
didesnes ar geriau įrengtas ir aprūpintas darbo patalpas negu kitiems galima
tik tuo atveju, kai tai būtina dėl tam Seimo nariui pavestų papildomų
pareigų, taip pat turinčiam specialiųjų poreikių Seimo nariui.“
|
|
5
|
|
|
Argumentai:
Siūloma
tikslinti pagal šiuo metu galiojančią tvarką.
Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnį ir
jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Specialiųjų
poreikių tenkinimas
1. Seimo nariams, kuriems įstatymų ir
kitų teisės aktų įgaliota institucija nustatė specialiuosius poreikius turintiems
specialiųjų poreikių, Seimo rūmuose sudaromos tuos specialiuosius
poreikius atitinkančios darbo sąlygos. Sprendimus dėl šių darbo sąlygų sudarymo
priima Seimo valdyba.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems specialiesiems poreikiams
finansuoti skiriamos tikslinės lėšos iš valstybės biudžete Seimui skirtų
asignavimų. Šios lėšos neįskaičiuojamos į su Seimo nario parlamentine veikla
susijusias išlaidas ir negali būti naudojamos jokiems kitiems tikslams.“
|
|
6
|
3
|
|
Argumentai:
Darbo
patalpų Seimo rūmuose suteikimo Seimo nariams ir jų padėjėjams-sekretoriams
kriterijus ir tvarką siūloma pagal poreikį reglamentuoti 4 straipsnio 2
dalyje.
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnį išbraukiant jo 3 dalį:
3. Sprendimus dėl darbo vietų Seimo rūmuose suteikimo Seimo
narių padėjėjams-sekretoriams priima Seimo valdyba.
|
|
7
|
|
|
Argumentai:
Siūloma
suderinti su galiojančiu Seimo Pirmininko, Seimo narių ir Seimo frakcijų visuomeninių
konsultantų pasitelkimo tvarkos aprašu, patvirtintu Seimo valdybos 2016 m.
rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. SV-S-1660, kuriame nustatyta visuomeninių
konsultantų pasitelkimo tvarka, įskaitant ir visuomeninių konsultantų statusą
patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką.
Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir
jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Seimo
narių visuomeniniai konsultantai
1. Seimo nariams gali neatlygintinai padėti fiziniai asmenys –
visuomeniniai konsultantai. Seimo narys pats sprendžia kiek turėti
visuomeninių konsultantų. Visuomeninių konsultantų įgaliojimus pasitelkimo
tvarką nustato Seimo valdyba.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomeniniams konsultantams šį jų
statusą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Seimo valdyba.“
|
|
10
|
5
|
|
Argumentai:
Nuostatos,
kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose taip pat jo
gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti atliekama tik dalyvaujant
Seimo Pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų praktinis įgyvendinimas, kai
Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj po jos, yra
sudėtingas ir kai kuriais atvejais neįmanomas.
Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose,
transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra,
patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio
prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą
kontroliuojančiam prokurorui. Ši
nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis šio straipsnio 3
dalyje numatytą nusikalstamą veiką ar tuoj po jos. Be to, krata Krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo
rūmuose taip pat jo gyvenamojoje patalpoje Seimo viešbutyje gali būti
atliekama tik dalyvaujant Seimo Pirmininkui ar vienam iš jo pavaduotojų
Seimo Pirmininko įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui. Šios
dalies nuostatos netaikomos, kai Seimo narys yra užkluptas darantis šio
straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ar tuoj po jos.
|
|
10
|
6
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Be asmens dokumentų sulaikytas ar pristatytas į
teisėsaugos institucijas Seimo narys turi būti nedelsiant paleistas, kai
nustatoma jo asmenybė asmens tapatybė.“
|
|
11
|
1
|
|
Argumentai:
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1
punktu asignavimai skiriami ne Seimui, o Seimo kanceliarijai.
Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Darbo užmokestis Seimo nariui mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudžete Seimui Seimo kanceliarijai skirtų asignavimų,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų
darbo apmokėjimo įstatymu (toliau – Valstybės politikų ir valstybės
pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas).“
|
|
11
|
2
|
|
Argumentai:
Valstybės
politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nereglamentuojamas
pareiginės algos bazinio dydžio keitimas (reglamentuojama atskiru teisės
aktu), todėl nėra tikslinga numatyti išimties dėl šio dydžio.
Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo
nuostatos, kuriomis padidinamas Seimo narių darbo užmokestis, gali būti taikomas
ne anksčiau kaip nuo naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos,
išskyrus jei didinamas pareiginės algos bazinis dydis.“
|
|
13
|
4
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Seimo vadovams, taip pat Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų
pirmininkams ir jų pavaduotojams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir
jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną
mėnesį kompensuojama 0,4 VMDU dydžio suma, kitų komitetų ir
komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,2 VMDU
dydžio suma, kitiems Seimo nariams – 0,15 VMDU dydžio suma. Išlaidos,
viršijančios nustatytą dydį, apmokamos iš su Seimo nario parlamentine veikla
susijusioms išlaidoms skirtų lėšų.“
|
|
13
|
5
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Su ryšių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjais atsiskaito Seimo
kanceliarija Seimo nario išlaidas tarnybiniam telefonui ir kitoms
ryšių priemonėms, atitinkamų paslaugų tiekėjams apmoka Seimo kanceliarija.“
|
|
14
|
1
|
|
Argumentai:
Vadovaujantis
Vadovybės apsaugos įstatymu Vadovybės apsaugos departamentas vykdo saugomų
asmenų apsaugą – veiklą panaudojant fizinę apsaugą, kriminalinę žvalgybą, transporto
ir kitas technines bei prevencines priemones, skirtas saugomiems asmenims ir
saugomiems objektams nuo neteisėtų veiksmų apsaugoti.
Pasiūlymas: Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Seimo Pirmininkui Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos skiria tarnybinį automobilį skiriamas
tarnybinis automobilis su vairuotoju.“
|
|
15
|
2
|
|
Argumentai:
Kadangi
15 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas terminas, per kurį Seimo narys, nutrūkus jo
įgaliojimams, privalo išsikelti iš Seimo viešbutyje užimamų patalpų, siūloma
tokį patį terminą taikyti ir Seimo nariams, dėl kurių būsto nuomos sprendimą
priima Seimo valdyba.
Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų Seimo narių yra daugiau, nei vietų Seimo
viešbutyje, sprendimą dėl papildomai reikalingo būsto nuomos Vilniaus
mieste nuomos, ne ilgesniam negu 15 kalendorinių dienų nuo Seimo nario
įgaliojimų nutrūkimo laikui, priima Seimo valdyba.“
|
|
15
|
4
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį,
elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis.
Apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius už šias paslaugas Seimo
kanceliarijos Finansų skyrius išskaičiuoja iš Seimo nario artimiausio mėnesio
darbo užmokesčio ne ginčo tvarka.“
|
|
17
|
2,
3 ,4
|
|
Argumentai:
Siūloma
palikti esamą reglamentavimą, kad priklausanti išeitinė išmoka būtų mokama iš
karto, siekiant nedidinti administracinės naštos.
Pasiūlymas:
1. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Seimo nariui, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1
punkte nustatytu pagrindu, išmokama išeitinė išmoka. Buvusiam Seimo
nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių to Seimo nario darbo
užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo
kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių
mėnesinių to Seimo nario paskutinės kadencijos darbo užmokesčių dydžio.
Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, tai ilgesnis negu 6
mėnesių trukmės laikotarpis šiame straipsnyje laikomas pilnais kadencijos
metais. Seimo nariui priklausanti išmokos suma išmokama dalimis kas
mėnesį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį. Išeitinė
išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos
63 straipsnio 1 punkte nustatytais pagrindais, vėl išrenkamas Seimo nariu.“
2. Pakeisti 17 straipsnį išbraukiant jo 3 ir 4 dalis:
„3.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyto buvusio Seimo nario iš darbo,
darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, ir tarnybos santykių
gaunamos pajamos yra mažesnės negu jo gautas vidutinis mėnesinis Seimo
nario darbo užmokestis, jam mažesnių pajamų gavimo laikotarpiu kas
mėnesį, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius kompensuojamas jo gauto vidutinio
mėnesinio Seimo nario darbo užmokesčio ir atitinkamą mėnesį gaunamų
pajamų skirtumas.
4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyto buvusio Seimo nario iš
darbo, darbo santykiams prilygintų teisinių santykių, ir tarnybos santykių
gaunamos pajamos yra didesnės negu jo gautas vidutinis mėnesinis Seimo nario
darbo užmokestis, šio straipsnio 2 dalyje numatyta išmoka nemokama.“
|
|
17
|
5
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Seimo nario, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte
numatytu atveju, šeimos nariams iš karto išmokama visa šio straipsnio 2
dalyje numatyto dydžio išmoka Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams
Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo šeimos nariams
išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka.“
|
|
17
|
7
|
|
Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnį 7 dalimi:
„7.
Mirus Seimo nariui jo sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių) pageidavimu
jis laidojamas valstybės lėšomis pagal Vyriausybės patvirtintą laidojimo
ceremonialą. Mirusio Seimo nario sutuoktinio, tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių)
pageidavimu laidotuves organizuoja Seimo valdybos sudaroma komisija.“
|
|
22
|
|
|
Pasiūlymas: Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio
1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. gruodžio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|