LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 158
STENOGRAMA
2018 m. balandžio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registracija.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 53 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes turime šiandien svečių. Mūsų balkone – Japonijos holokausto švietimo centro delegacija, vadovas A. Jošida. (Plojimai) (Kalba angliškai)
15.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pranešimas dėl sprendimų didinti medicinos darbuotojų atlyginimus ir gerinti jų darbo sąlygas įgyvendinimo
Kolegos, mūsų vakarinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos pranešimas dėl sprendimų didinti medicinos darbuotojų atlyginimus ir gerinti jų darbo sąlygas. Ministre, kviečiame į tribūną. Prašome.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiami kolegos. Pasistengsiu trumpai pristatyti klausimą, kuris pastaruoju metu sukelia tikrai labai daug diskusijų ir batalijų visuomenėje, tiek apskritai visuomenėje, tiek medikų bendruomenėje, tai yra medikų atlyginimų didinimo klausimas. Pateiksiu jums skaičius, kad išsklaidyčiau tas abejones, ir pristatysiu kontekstą, dėl ko vienokie ar kitokie sprendimai buvo priimti.
Norėčiau tiesiog jums priminti, kad 2017 m. gruodžio 13 d. po kolektyvinių derybų su profesinėmis sąjungomis buvo pasirašytas susitarimas, kuriame buvo numatyta keletas darbų ir keletas siekinių. Čia jūs matote įvardytus šiuos dalykus. Buvo susitarta, kad nuo šių metų gegužės 1 dienos 20 % bus didinamas LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms taikoma šakos kolektyvinė sutartis, dirbančių sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, darbo užmokesčio fondas ir didinant atlyginimą prioritetas bus teikiamas mažiausiai uždirbantiems specialistams. Taip pat buvo susitarta iki balandžio 1 dienos parengti ir pasirašyti šakos kolektyvinės sutarties papildymo priedo projektą, reglamentuojantį darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms vėlgi taikoma šakos kolektyvinė sutartis, ir numatyti darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką, bazinius dydžius ir kitus elementus. Taip pat buvo susitarta dėl ilgalaikių įsipareigojimų iki 2020 metų, tiek, kiek dirbs ši Vyriausybė. Buvo susitarta siekti, kad gydytojo vidutinis darbo užmokestis 2020 metais būtų ne mažesnis kaip trys šalies vidutiniai darbo užmokesčiai, o slaugytojų – ne mažesnis kaip pusantro šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Šioje lentelėje yra pateikiama faktinė informacija, tai yra vidutinis darbo užmokestis pagal etatą. Labai aktualu paminėti, jeigu pažiūrėtumėte į 2017 metų (tai yra du paskutiniai stulpeliai) pirmą ir antrą pusmetį, t. y. iki liepos mėnesio, iki to padidinimo, kuris buvo 8 %, ir po padidinimo, nes jau to naujojo padidinimo, kuris yra suplanuotas dabar nuo gegužės mėnesio, buvo skaičiuojama būtent nuo to antrojo pusmečio, t. y. nuo liepos mėnesio. Pažiūrėkite, tas padidėjimas antrame pusmetyje gydytojams sudarė… po padidėjimo vieno etato vidurkis buvo 1 tūkst. 564 eurai, slaugytojams – 793 eurai, o kitiems specialistams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, – 1 tūkst. 18 eurų. Būtent nuo šitos sumos buvo skaičiuojamas naujas padidėjimas.
Dabar kaip viskas buvo skaičiuojama? Vėlgi viešumoje labai daug įvairių klausimų buvo, ar čia su „Sodra“, ar be „Sodros“. Visas tas didėjimas, yra žinoma, skaičiuojamas su „Sodra“, ir turime duomenis apie darbo užmokesčio fondą, koks jis buvo, kokį procentą sudarė „Sodra“ ir kokia suma būtų buvusi reikalinga, jeigu tai būtų buvę visiems metams. Skaičiuojant visų metų padidėjimą, tai būtų buvę apie 150 mln. eurų, o kadangi didinimas yra nuo gegužės 1 dienos, t. y. 8 mėnesiai, atitinkamai proporcingai ta suma reikalinga mažesnė ir ta suma yra 99,9 mln. eurų.
Vėlgi, išsklaidant abejones, kurias patys specialistai labai skirtingai skaičiavo, interpretavo – buvo kalbama, kad bus tik 60 mln. ar 70 mln. eurų skirta, tai po detalių skaičiavimų aišku, kad reikalinga tokia suma. Yra susitarta, iš kokių šaltinių ir iš kokių lėšų ta suma bus sugeneruota. Didžiąją dalį tos sumos mes gausime iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo, ta suma yra 80 mln. eurų, dar 19,5 mln. eurų yra iš Valstybinės ligonių kasos nepaskirstytų lėšų. Šitie dalykai jau yra sutarti, leidimas iš Finansų ministerijos yra gautas, vadinasi, mes Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšas galėsime naudoti, kaip ir buvo sakyta.
Kitas svarbus dalykas, kurį vėlgi reikėtų akcentuoti ir jums reikėtų žinoti, buvo labai daug diskusijų dėl to, kokiu būdu lėšos pateks įstaigoms: ar tai bus balo indeksacija, ar tai bus įkainių perskaičiavimas. Vis dėlto bus perskaičiuojami paslaugų įkainiai, tai nebus balų indeksacija. Tik tiek, kad reikėtų akcentuoti tai, kad skirtingoms sritims tas perskaičiavimas bus šiek tiek skirtingas.
Kaip ir esame akcentavę, mes norime pozityviai diskriminuoti, t. y. didesnį dėmesį skirti pirminei sveikatos priežiūrai, nes ji yra labiausiai nukentėjusi dėl mažėjančių gyventojų skaičiaus. Toliau – greitosios medicinos pagalba, jos apmokėjimas vėlgi yra susijęs su gyventojų skaičiumi. Ir mažėjant gyventojų skaičiui vėl buvo daug didesnis praradimas.
Čia jūs matote, yra išskirtos penkios grupės, kurioms paslaugų įkainiai yra didinami skirtinga apimtimi. Didžiausias didinimas yra pirminei sveikatos priežiūrai ir jos paslaugoms. Toliau kita pagal didėjimą yra greitoji medicinos pagalba, toliau – slauga ir dantų protezavimas, toliau – medicininė reabilitacija bei sanatorinis gydymas ir stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Kaip ir buvo minėta, kad tokia apimtimi būtų padidinti paslaugų įkainiai, yra suskaičiuota šita suma, ji iš esmės ir leidžia darbo užmokesčio fondą padidinti 20 %. Kas bus padaryta? Tos lėšos, kai bus skirtos, bus aiški rekomendacija šitas lėšas naudoti tik darbo užmokesčiui didinti, kaip yra numatyta susitarime, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams.
Dar keletas žodžių apie tai, koks didinimas buvo ankščiau. Čia jūs matote detaliai pateiktą informaciją apie tai, kiek lėšų buvo skirta 2016–2017 metais, konkrečios sumos ir koks buvo konkretus to didinimo procentas. Matote, kiek didėjo lėšos iš PSDF ir kokia apimtimi vidutiniškai didėjo darbuotojų atlyginimai. Vėl kalbama apie vidutinius dydžius. Aš jums paskui parodysiu, kokie yra skirtumai skirtingose gydymo įstaigose – bet kokiu atveju mes kalbame apie vidurkinius dydžius. Čia yra dinamika, t. y. koks buvo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis eurais už etatą 2015, 2016 ir 2017 metais. Jūs matote, kad dinamika buvo, didėjimas yra. Aišku, jis turbūt nėra toks, kokio mes galbūt norėtume arba medikų bendruomenė tikėtųsi, bet vis dėlto realus didėjimas po truputį vyko. Čia galite matyti jau procentus, koks buvo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokesčio už etatą didėjimas. 2016 metais gydytojams didėjo 7,7 %, 2017 metais – 10 %, slaugytojams 2016 metais – 9,3 %, 2017 metais – beveik 10 %. Yra pateikti vidutiniai dydžiai, koks buvo vidutinis didėjimas. Tas nuo gegužės 1 dienos numatytas 20 % didėjimas yra iš esmės beprecedentis. Tokio didelio pinigų įliejimo į sistemą būtent darbo užmokesčiui, tokio didelio šuolio iš esmės niekada nėra buvę.
Vėl norėčiau parodyti jums, kad suprastumėte, jog gydymo įstaigų yra ir skirtingų startinės pozicijos, ir dabar vidurkis yra iš tikrųjų skirtingas. Jeigu mes imsime rajonų ir regionų asmens sveikatos priežiūros įstaigas, tai raudona linija – koks yra atlyginimų vidurkis šiuo metu ir koks yra planuojamas vidurkis pakėlus 20 %. Čia yra rajonų ir regionų lygmens gydytojų vidutinis darbo užmokestis už etatą. Aišku, skirtumai ir dabar egzistuoja. Matote, kad yra ligoninių, kuriose ir dabar vidurkis yra 946, o yra įstaigų, kuriose vidurkis – 2 tūkst. 200 eurų. Kaip ir sakiau, startas bus tikrai skirtingas ir atlyginimų skirtumai vis tiek iš dalies išliks.
Čia yra slaugytojų vidutinis darbo užmokestis už etatą rajonų ir regionų lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 2017 metais vidurkis buvo 621, po įkainių didinimo jis turėtų pasiekti 745 eurus.
Čia yra gydytojų vidutinis darbo užmokestis už etatą respublikinėse ir universitetinėse ligoninėse. Vidurkis šiuo metu yra 1 tūkst. 580, po didinimo jis turėtų pasiekti 1 tūkst. 896 eurus.
Čia yra slaugytojų vidurkis. Dabar jis yra 806 respublikinėse ir universitetinėse ligoninėse, po didinimo turėtų pasiekti 967 eurus.
Čia galima vėl pažiūrėti skirtingo lygio įstaigų. Čia yra antrinio ir tretinio lygio įstaigos. Ligoninės vidurkis šiuo metu yra beveik 1 tūkst. 400, po didinimo turėtų būti 1 tūkst. 679 eurai. Čia gydytojų, čia – atitinkamai slaugytojų. O šioje skaidrėje jūs matote pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų. Čia išsibarstymas yra mažesnis, skirtingai negu teikiančių antrinio ir tretinio lygio paslaugas, t. y. ligoninių išsibarstymas. Čia yra gydytojų vidurkis, o čia taip pat yra gydytojų pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Matote, čia yra išvardintos iš esmės visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, kurios teikia pirmines sveikatos priežiūros paslaugas. Čia yra slaugytojų atlygis pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose.
Tiek turbūt trumpai ir apie pačius skaičius, ir konkrečiai apie gydymo įstaigas. Pasistengsiu tada atsakyti į jūsų klausimus, kurie jums galėjo kilti pristatymo metu, ir pabandysiu tada paaiškinti, jeigu ką nors detaliau norėsite sužinoti.
Ką gal svarbu būtų paminėti? Dabar yra paskutinė stadija derybų dėl šakinės sutarties priedo, kur bus nustatomos vadinamosios atlyginimo grindys, t. y. tie minimalūs dydžiai, žemiau kurių atlyginimai negalės būti. Jau yra atliktas ir prognozavimas, gydymo įstaigų buvo užklausta duomenų, kaip padidinus šituos paslaugų įkainius ir nustačius atlyginimų grindis, t. y. tuos minimalius dydžius, ar gydymo įstaigoms netrūks lėšų. Panašu, kad absoliučiai daugumai tikrai tas jokių problemų nesukels, ir būtent tas šakinės sutarties priedas leis tada mums realizuoti tą vieną iš idėjų, kad kaip tik tiems mažiausiai uždirbantiems žmonėms tie protingi dydžiai būtų ten nustatyti. Dabar dar šitas procesas vyksta, mes jį planuojame tikrai finalizuoti iki gegužės 1 dienos, t. y. iki to laiko, kada jau į sistemą per padidėjusius įkainius atkeliaus pinigai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūsų nori paklausti tikrai nemažai Seimo narių. Pirmasis – A. Matulas. Prašau, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, kylant ekonomikai, prieš krizę, ne vieną kartą buvo keliami atlyginimai, įkainiai didinami ir tai nebuvo taip sureikšminama. Dabar nežinau, kodėl čia taip bandoma sureikšminti šitą situaciją, tuo labiau kad, mano manymu, yra galimybė daug ženkliau kelti atlyginimus, nes ir rezervas praeitais metais surinktas 160 mln., ir PSDF biudžetas auga virš 7 %, ir Finansų ministerijai neatiduokite tų planuojamų, neperveskite 80 mln., kuriuos esate suplanavę pervesti. Ar nebus taip, kad praeitais metais padidinote įkainį, kaip jūs sakėte, 8 % padidinote atlyginimą, bet šiais metais to įstaigos jau nemato, nes iš esmės pusė įstaigų, kurios sudarė sutartis, neturi galimybės išlaikyti praeitų metų atlyginimų pakilimo. Pavyzdžiui, nuo liepos mėnesio pakėlus atlyginimą, įstaigai, tarkim, reikia 60 tūkst. papildomai, buvo skirta, šiais metais lyg ir reikėtų skirti 120 tūkst. eurų, bet sutartis faktiškai neauga arba auga 1 % ir išlaikyti praeitų metų pakėlimo nėra galimybių. Ar nebus šiais metais tas pats, kai jūs indeksuosite balą, reikalausite įstaigų pakelti atlyginimus, o dėl balo indeksavimo panaikinimo arba dėl gyventojų mažėjimo iš esmės pakelti atlyginimus 20 %, ypač rajonų pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, galimybių faktiškai nėra? Ar jūs valdote realią situaciją, realius skaičius žinote?
PIRMININKAS. Klauskite, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ar tik vadovaujatės kieno nors pateiktais jums skaičiais?
PIRMININKAS. Klausti – viena minutė. Prašau, ministre.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų niekas nesistengia sureikšminti, kaip jūs sakote, to atlyginimų didinimo, aš bandžiau paaiškinti pačioje pradžioje, kodėl aš pristatau – ne dėl to, kad sureikšminčiau, o dėl to, kad klausimų įvairiausių kyla. Skaičiavimais, žinoma, mes vadovaujamės ir skaičiavimus pateikia tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek mūsų sveikatos ekonomikos specialistai, kurie analizuoja gautą informaciją iš gydymo įstaigų. Mes daugiau niekuo kitu ir negalime vadovautis. Mes negalime nuogirdomis vadovautis ir nuogąstavimais, kurie nėra niekuo pagrįsti.
Dabar dėl to, galės ar negalės gydymo įstaigos pakelti atlyginimą arba galės ar negalės išlaikyti to, kas buvo pakelta anksčiau. Įkainiai yra pakelti ir viskas priklauso nuo to, ar įstaiga teikia, ar neteikia paslaugas, ar jinai galės tuos pinigus užsidirbti. Supraskime teisingai ir protingai – tai nėra šiaip pinigai, kurie bus tiesiog automatu tiesiogiai pervesti gydymo įstaigoms šiaip sau. Ir dabar jie privalo tuos pinigus užsidirbti teikdami paslaugas. Jeigu jie suteiks paslaugas, kurių įkainiai yra indeksuoti, tai jie visas prielaidas turi. Dėl ko mes lygiagrečiai kalbame, kad mes privalome peržiūrėti įstaigų tinklą, peržiūrėti, kad jisai dirbtų optimaliai ir racionaliai, tai būtent dėl to, kad kai kurios įstaigos, nebeturėdamos srautų, susiduria su šita problema. To niekas nebando slėpti ir aš įrodžiau, ir dabar situacija yra labai skirtinga, įstaigose ir dabar atlyginimų lygiai yra labai skirtingi, priklauso nuo to, kiek paslaugų yra teikiama, kaip racionaliai tvarkomasi. O jūs paminėjote pirminę sveikatos priežiūrą, tai aš ir rodžiau, kad ten daugiausiai yra indeksuojama. Labai sąmoningai žinodamas, kad gyventojų sumažėjo, minėjau ir greitąją pagalbą, nes ten taip pat susieta su gyventojų skaičiumi, ten yra daugiausiai indeksuojama.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Primenu, klausimui – viena minutė. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi R. Žemaitaitis. Prašom, Aušrine.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki. Dėkoju, ministre, už pristatymą. Aš turiu porą klausimų. Vilniaus miesto savivaldybė visai neseniai 20 % pakėlė atlyginimus šeimos gydytojams, slaugytojams ir kai kuriems kitiems gydytojams. Tarsi ir ne jų darbas būtų, tarsi ir ministerijos. Kaip jūs tai vertinate?
Antras klausimas yra susijęs su jaunųjų medikų, rezidentų atlyginimais. Visi mes suprantame, kad labai staigiai pokytis neįvyks, bet, man atrodo, jaunam žmogui, jaunam profesionalui yra labai svarbi perspektyva, t. y. kokia, žiūrint į ateitį, bus to atlyginimo dinamika. Ar galėtumėte vis dėlto pasakyti, kas yra jūsų galia, iki jūsų kadencijos pabaigos kaip konkrečiai kils jaunųjų medikų, t. y. rezidentų, atlyginimai? Dėkoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimus. Pirmiausia dėl Vilniaus savivaldybės sprendimo. Man sudėtinga jį komentuoti. Šiaip labai stebėtis nereikėtų, tiesą sakant, aš nežinau mechanizmo, kaip jie sugalvojo, kaip jie iš tikrųjų realizuos tą savo ketinimą, kokiu būdu jie tuos pinigus įlies. Gal tai nėra labai svarbu, bet savivaldybės rūpestis, aš manau, yra labai natūralus, nes savivaldos funkcija ir yra organizuoti ir prižiūrėti pirminę sveikatos priežiūrą. Gerai, kad Vilniaus savivaldybė tuo rūpinasi, gerai, kad skiria dėmesio, ypač turėdama galvoje, kad pragyvenimas Vilniuje yra brangesnis, todėl, norint pritraukti ir išlaikyti čia medikus, reikia mokėti didesnius atlyginimus. Mums tokią diferenciaciją įgyvendinti vienam miestui būtų sudėtingiau. Aš teigiamai vertinu, kad savivaldybė tai laiko prioritetu.
Dabar dėl jaunųjų gydytojų, arba rezidentų, kaip jūs klausiate. Mes esame susitarę, kad pradžioje mes padarome tą žingsnį, kurio jaunieji gydytojai ir rezidentai laukė ir tikėjosi: paversti jų stipendines pajamas draudžiamosiomis pajamomis, t. y. sujungti stipendijas su atlyginimu ir įgyvendinti tą jų siekį. Tapus draudžiamosiomis pajamomis, automatiškai garantuojamos ir garantijos, išėjus motinystės ar tėvystės atostogų, imant įvairiausias paskolas. Manau, kad tai jau yra pakankamai rimtas žingsnis, juo labiau kad tam reikia nemažai lėšų. Tai palies ir tuos, kurie studijuoja mokamose studijose. Vėlgi tai yra papildomi pinigai, kuriuos Vyriausybė yra numačiusi.
Kai tai padarysime, kai matysime, koks yra biudžetas, mes galėsime kalbėti apie kitus žingsnius. Aš manau, kad žingsnis po žingsnio tuos norus turime įgyvendinti. Šnekamės apie tai, kokie tie dydžiai turėtų būti. Pirmiausia turime vis dėlto kelti tiems, kurie jau dirba, ir neturėtų atsitikti taip, kad gydytojas rezidentas jau iš karto uždirba daugiau už gydytoją. Aš manau, kai mes pakelsime dirbantiems, jau dabar baigusiems, tada galėsime kalbėti ir apie rezidentų atlyginimų didinimą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Norėčiau prašyti atsakyti trumpiau, kad daugiau galėtų paklausti, nes labai daug užsirašiusių klausti.
A. VERYGA (LVŽSF). Stengsiuosi.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Sysas. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, politinės kalbos yra politinės kalbos. Kai Sveikatos reikalų komitete klausiame ligonių kasų dėl pinigų ir kokios yra galimybės, tai Ligonių kasos priešingai pasako. Bet čia, matyt, yra nesusišnekėjimas su politikais ir specialistais, kurie mato, koks surenkamumas.
Ministre, gal galite įvardinti konkrečią sumą, kiek laborantėms, felčerėms kils atlyginimas. Jūs kalbate apskritai, politikuodamas, sakote – medicinos darbuotojams. Konkrečiai šitiems žmonėms, kad būtų įrodymas po gegužės mėnesio, kiek jūs jiems pakelsite. Jūs pasakote bendrą skaičių – 20 %. Paėmiau penkias rajonines ligonines ir geriausiu atveju joms kils 7 %. Galite konkrečią sumą skaičiumi, jokių politikavimų, jokių perspektyvų į priekį, kiek kils finansine išraiška: 5 eurai, 10 eurų, kiek?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tikrai nepasakysiu, kiek konkrečioje ligoninėje kuriam laborantui koks atlyginimas pakils. (Balsai salėje) Aš jums dar kartą noriu pakartoti ir rodžiau susitarimą…
PIRMININKAS. Netriukšmaujame.
A. VERYGA (LVŽSF). …dėl ko mes esame susitarę. Yra susitarimas dėl šio bendro darbo užmokesčio fondo padidinimo. Tai yra vadovo prerogatyva pirmiausia atlyginimus padidinti mažiausiai uždirbantiems. Aš tikrai nepasakysiu, kiek konkrečioje ligoninėje, nes neatsitiktinai jums rodžiau skaičius, kokie ligoninėse ir dabar yra skirtumai. Manau, kad konkreti ligoninė ir galės detalizuoti. Yra susitarimas su profesinėmis sąjungomis, kad jie aktyviai stebės tą procesą, ir mes patys jį stebėsime, kad visi pinigai būtų panaudoti atlyginimams, bet tikslaus skaičiaus, kiek kuriai laborantei padidės, aš tikrai, atsiprašau, bet negaliu pasakyti tokio skaičiaus.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Kubilienė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, viešųjų ryšių prasme suprantu jūsų pristatymą, viskas gerai ir Seimo nariai turi žinoti. Aišku, informacijos be galo daug. Mūsų noras – matyti tas skaidres realiai, nes ryškumas labai blogas. Kur mes galėtume jas pamatyti? – pirmas klausimas. Bet pagrindinis mano klausimas. Matau, kad medikų bendruomenė, ypač Medikų sąjūdis, vis tiek teikia savo reikalavimus ir 26 dieną rengia mitingą prieš jums įvedant geresnio gyvenimo naujus koeficientus ir dydžius. Suprantu, kad dialogas su Medikų sąjūdžiu arba nevyksta, arba tai yra kurčiojo ir aklojo dialogas.
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau klausimą. Dabar dėl skaidrių. Jeigu norite, tikrai jokių problemų.
A. SYSAS (LSDPF). Reikalaujame.
A. VERYGA (LVŽSF). Galime visiems, kiekvienam Seimo nariui, atsiųsti tas skaidres, kad galėtumėte pasižiūrėti ir kiekvieną ligoninę matyti. Aš suprantu, kad tai turbūt aktualu ir Seimo nariams, kiekvienam iš regiono atvykusiam. Tikrai jokios paslapties nėra.
Dabar dėl Medikų sąjūdžio. Tikrai niekas negali uždrausti žmonėms demokratinėje valstybėje tokiu būdu kelti klausimus, bendrauti su politikais. Tai yra normali, natūrali priemonė. Aš to nevertinu kaip dialogo nebuvimo. Tiesa, man kai kuriais atvejais yra keistoka, kai klausimus kelia žmonės, kurie yra pakviesti ir dalyvauja, sėdi prie to paties stalo. Kai mes šnekamės, ir Finansų ministerijos atstovai dalyvauja, ir ligonių kasų atstovai dalyvauja, girdime tuos pačius dalykus, matome, kada yra susitariama dėl sumų, o tada, kai išeinama į viešumą ir sakoma: nežinome, ar tikrai tiek pinigų bus, nežinome, iš kur jų bus ir panašiai, koks mechanizmas, tai atsiprašau, bet tikrai nuoširdžiai nesuprantu, kas ko nesupranta. Jeigu Medikų sąjūdis atsiunčia žmones, kurie darbo grupėse nesupranta, iš kur tie pinigai, kokie pinigai, gal tada jie gali tarpusavy pasitarti ir atsiųsti žmones, kurie supras, nes mes vienu metu sėdėdami prie vieno stalo, panašu, skirtingai kažką ten suprantame? Negaliu aš to komentuoti. Tikrai nedrįstu jų kritikuoti, bet jeigu jiems kyla klausimų, gal tada jie tegul siunčia žmones, kurie supras, kas yra sakoma ligonių kasų, Finansų ministerijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolegė A. Kubilienė. Ruošiasi A. Vinkus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, teko girdėti, kad kai kuriose ligoninėse gydytojai yra informuojami, kad Sveikatos apsaugos ministerija nesiruošia jiems skirti lėšų darbo užmokesčiui ir tos ligoninės pačios skirs pinigų, kaip jie sako, iš vidinių resursų. Gerbiamas ministre, ar jums žinomi tokie atvejai ir kiek tiesos šiuose teiginiuose? Ar Sveikatos apsaugos ministerija skirs lėšų darbo užmokesčiui tik kai kurioms gydymo įstaigoms? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų tokių nuogirdų yra tekę girdėti. Tiesą sakant, labai įdomūs pareiškimai, jeigu jie iš tikrųjų vyksta. Jeigu gydymo įstaigos pasakoja, kad jos skirs iš vidinių rezervų tokias lėšas, kad jie galės 20 % padidinti atlyginimus, tai fantastika! Vadinasi, mums skyrus papildomų lėšų, gal galės padidinti 40 %, jeigu turi tokių resursų. Tai man yra keista girdėti. Viena vertus, yra sakoma, kad neužtenka tų pinigų, kurie yra skiriami, kita vertus, yra kažkokia panika sėjama, kad tų pinigų nebus. Tai pinigai yra skiriami visoms įstaigoms. Tuo labiau kad mes ne įstaigoms skiriame pinigus, mes didiname paslaugų įkainius. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kokia įstaiga ir kur veikia, jeigu suteiks paslaugas, jisai gaus didesnį apmokėjimą už tą pačią paslaugą, nei buvo anksčiau. Visos įstaigos gaus ir niekas ten kokios nors jų diskriminacijos nevykdys.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Vinkus. Ruošiasi J. Razma.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų labai ačiū, kad šiandien Seimo nariams pateikėte tokią dalykinę ir nuoširdžią informaciją, bet ar jums neatrodo… Aš du klausimus. Esu anksčiau sakęs, kad jūs štai sakote, tegul atsiunčia tuos, kurie supranta, bet tai, ko gero, nesusikalbėjimas, neišaiškinimas iki galo yra iš abiejų pusių. Ar nereikėtų iš tiesų suformuoti ministerijoje, personalo pakanka, dvi brigadas po penkis žmones, sakykim, kaip mes kažkada su ponia I. Degutiene darėme, siuntėme į kiekvieną regioną, ir tie žmonės tegul tai, ką jūs dabar sakote, išaiškina labai detaliai, nes iš tiesų, jeigu tas nesusikalbėjimas bus, tas gigantiškas darbas, kurį jūs dabar darote, nebus suprastas. Kaip jums atrodo?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Manau, kad vieni klausimai kyla dėl kokio nors galbūt nesusikalbėjimo, kitus gal sąmoningai norima kelti, kad tam tikrą sąmyšį sukeltų. Iš tikrųjų mes patys stengsimės maksimaliai detaliai informuoti gydymo įstaigas ir pateikti tą pačią informaciją, kurią aš ir jums pateikiau. Mes turime ir Gydytojų sąjungos pažadą, ji savo ruožtu, profesinės sąjungos yra įsipareigojusios dar savo keliais informuoti kiekvieną savivaldybės merą, tarybas, nes, kaip ir sakiau, mes ne visų įstaigų sprendimams turime tokias tiesiogines galimybes daryti įtaką, kai kur steigėjas yra savivaldybė ir ji prižiūri šituos procesus. Tai tiesiog bus maksimaliai ta informacija išplatinta, kad tie, kurie priima sprendimus, taip pat stebėtų, kas vyksta, ne tik profesinės sąjungos, bet ir vietos politikai.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, mes daugelį dalykų lyginame su panašiomis šalimis, šiuo atveju, man atrodo, patogu mums lyginti su Estija, kur pagal BVP vienam gyventojui esame to paties lygio. Sakykite, kiek po to jau jūsų numatyto gydytojų atlyginimų padidinimo Lietuvos gydytojų vidutinis atlyginimas skirsis nuo Estijos gydytojo vidutinio atlyginimo?
Ir gal bendresnį klausimą dar suformuluočiau. Kiek mūsų BVP dalis, tenkanti sveikatos apsaugai, Lietuvoje skiriasi nuo BVP dalies, kuri tenka sveikatos apsaugai vidutiniškai Europos Sąjungoje?
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Bet aš tikrai nesu pasiruošęs į jį atsakyti taip detaliai, tiksliai. Tikrai ne problema, matyt, būtų surasti tuos skaičius bet kur, jie viešai yra pateikiami. Kad skiriasi, taip, iš tikrųjų net ir po padidinimo jis bus mažesnis, nei yra Estijoje. Bet aš neatsitiktinai minėjau, kad mes su profesinėmis sąjungomis trejiems metams esame pasirašę susitarimą, kur mes tam tikrus siekius esame nusibrėžę pagal savo ekonomines galimybes, ir tie siekiai yra suformuluoti atsižvelgiant į tai, koks atlyginimo dydis, vertinant realiai, motyvuotų žmones likti ir dirbti čia. Manau, kad aklai lygintis ar su Estija, ar su Latvija nelabai yra reikalo, yra reikalas vertinti, koks dydis motyvuotų žmones likti čia. Aš manau, kad siekis galėtų būti ir didesnis nei lygintis su Estija, dar yra Švedija, Norvegija, Vokietija. Mes galime norėti su daug kuo lygintis, bet visą laiką vertiname ekonomines realijas. Kiek mes turėsime pinigų, tiek mes jų maksimaliai ir skirsime atlyginimams didinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre, jūs atsakėte, na, ne į visus klausimus, dar daug liko, bet aš manau, kad bus dar kitų kartų. Mūsų laikas baigėsi. Labai ačiū.
15.35 val.
Įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-753(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, mes turime grįžti prie rytinės darbotvarkės, nes buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-753(2). Matau, kad norėtų dėl vedimo tvarkos A. Širinskienė. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš vėl frakcijos vardu tiesiog siūlyčiau padaryti pertrauką iki kito posėdžio, mes dar padiskutuosime kartu, matyt, ir nutarimo projektą, patobulinsime (…).
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, frakcijos prašymas yra teisėtas. Gerbiamoji Agne, galėtumėte dar? Jeigu Seimas bendru sutarimu pritartų pertraukai iki kito posėdžio, ar galėtume išklausyti komitetus dabar?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, taip, komitetus galime išklausyti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime taip sutarti – išklausome komitetus ir darome pertrauką? (Balsai salėje) Dėl pertraukos? Gerai, balsuojame. Yra Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymas padaryti pertrauką. Kas palaiko šį pasiūlymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 63, prieš – 31, susilaikė 10. Darome pertrauką. Dar kartą kreipiuosi, ar galime prieš tai?.. (Balsai salėje) Jau negalime, Statutas neleidžia.
15.36 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1577(2) (svarstymas)
Grįžtame prie vakarinės darbotvarkės. Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1577. Svarstymas. Pranešėjas – A. Stančikas, komiteto pirmininkas. Prašom, kolega. (Šurmulys salėje) Kolegos, netriukšmaujame!
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų kovo 28 dieną pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komitetas nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento teorinio pobūdžio pastaboms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Toliau. Balandžio 11 dieną Kaimo reikalų komitetas svarstė J. Razmos pasiūlymą ir jį atmetė. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 4, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra J. Razmos, kaip jūs minėjote, pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Ar galėtų kolega J. Razma paaiškinti savo pataisą? Ir tada klausiu, ar yra 10 Seimo narių, kurie palaiko. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes turėtume realistiškai apibrėžti, kas laikytini susijusiais asmenimis, pagal tą praktiką, kuri jau yra išryškėjusi, pagal viešai žinomus pavyzdžius, kai pasinaudojama savo seserimis, pilnametystės sulaukusiais vaikais ir taip padidinamas tas ribojamas iki 500 hektarų žemės plotas, nors žinoma, kad tie susiję asmenys tikrai kartais net negyvena Lietuvoje, neūkininkauja.
Aš manau, kad tą padėtį reikia keisti ir susijusiais asmenimis siūlau laikyti ne tik nepilnamečius, bet ir pilnamečius vaikus, taip pat brolius ir seseris, aišku, tėvus. Darau išlygą, kad tas susijusių asmenų reikalavimas dėl žemės 500 hektarų ribojimo nebūtų taikomas, jeigu kas nors iš tų susijusių asmenų iš tikrųjų ūkininkautų. Manau, kad Žemės ūkio ministerija galėtų poįstatyminiais aktais apibūdinti, ką reiškia tas realus ūkininkavimas, ir mes taip klausimą išspręstume, kad nebūtų gudrių įstatymo apėjimų.
PIRMININKAS. Kolegos, ar yra 10 Seimo narių, kurie palaiko J. Razmos pataisą? Prašom balsuoti. Kas palaiko J. Razmos pataisą? Reikia 10 Seimo narių. Yra? Komiteto nuomonė? Gerbiamas pirmininke, prašau.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas, kaip ir minėjau, nepritarė. Balsavimo rezultatai buvo paminėti. Priežastis – pasiūlymas galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui. Tie ūkininkai, kurie įsigijo žemę anksčiau, lyginant su tais, kurie dabar registruotų ūkius ir norėtų įsigyti žemę. Savaime suprantama, šiuo atveju irgi įsivelia didelė painiava.
Esmė yra galbūt… Komitete mes diskutavome, kad turėtų būti kitoje vietoje apibrėžimas, būtent ūkio apibrėžimas, kaip tas ūkis turi būti valdomas, kas jame dirba, kas jį prižiūri. Šitas klausimas. Nes dabartinė situacija ir būtent tai, kas susiję su šito įstatymo pataisa, tai buvo tik techninio pobūdžio, nes šiaip prieš tai, kai jis buvo svarstomas, nebuvo jokių pateiktų siūlymų.
Būtent šitas įstatymas nuo 2014 metų veikė iki praeitų metų sausio 1 dienos, tačiau įsivėlė ta techninė klaida, kur buvo: „taip pat jų tėvai“, įrašymas „jų“. Sąvokas supainiojo, ir šiandien tikrai agrariniame sektoriuje yra didžiulė painiava, kai norėdamas įsigyti žemę turi deklaruoti… tiek uošvio susiieškoti žemes, tiek tėvų. Tikrai šiandien čia yra didžiulė painiava. Pridėję brolius, seseris, iš esmės mes apibrėžiame, kad žemės valdymas yra vienos giminės, bet visi suvokiame, kad šeimos dirba dažniausiai atskirai, atskiri ūkiai ir netgi kartais… (Balsas salėje)
Gerbiamas kolega, kaip tik komitete ir buvo toks pamąstymas, kad galbūt turi būti įstatymas apibrėžtas kaip Ūkio įstatymas, o ne būtent šitų susijusių asmenų, kaip tas ūkis yra valdomas. Jeigu turi žemę, bet nieko nedirbi joje… Čia irgi toks subtilus klausimas, nes šiandien daugiau kaip milijonas savininkų yra, bet ne visi būtent žemę dirba.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra norinčių kalbėti už ir prieš. E. Pupinis – už. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tam tikras netikslumas galbūt ir buvo, kai buvo padaryta, galima sakyti, tokia klaida, nors tai buvo ne klaida. Tai buvo tam tikra reakcija į situaciją. Iš tikrųjų kai tiktai buvo įrašytas žodis, kad apskritai neleidžiama kurti ūkių vaikams ir turėti didesnių sklypų arba tėvams susijusiems, tas galbūt ir buvo diskutuotina. Tačiau J. Razmos pasiūlymas dabar yra dėl ribojimo tiktai tiems, kurie realiai neūkininkauja. Savaime suprantama, nėra jokių problemų tai tikrinti, nes ir šiuo metu kai kurie žemės įsigijimo įstatymai yra susieti darbu ūkyje. Šiuo atveju tikrai tas pasiūlymas, kai iš tikrųjų realiai ūkininkauja, tada gali ir artimi giminės įsigyti žemės, pakankamai realus ir panaikintų daug įtampos dėl įvairių klausimų, kurie dabar kyla dėl žemės didelio kiekio įsigijimo artimai susijusiems asmenims. Siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, šis klausimas yra gana subtilus. Aš suprantu gerbiamo Jurgio iniciatyvą. Galbūt iniciatyva yra sveikintina, bet reikėtų daugiau padirbėti ir surasti geresnį variantą, kaip, ką laikyti susijusiais asmenimis. Vis dėlto žmogus gali turėti žemės, mano giliu įsitikinimu, ir gali ją išnuomoti, gali neūkininkauti, gali gyventi ir svetur. Aš komitete kaip tik minėjau daktaro K. Bobelio pavyzdį, jis Amerikoje turėjo tikrai nemažą ūkį, bet gyveno čia, Lietuvoje. Išnuomojo, atidavė administruoti ir panašiai. Reikia galbūt daugiau pasisemti patirties, pažiūrėti, kaip Europos Sąjungos šalyse, surinkti patirtį, kaip, kas laikomi susijusiais asmenimis ir kodėl ten vis dėlto nėra koncentruotas žemės ūkis į labai stambius žemės ūkius. Ten vidutinis žemės ūkis Europos Sąjungoje yra 25 hektarai. Todėl manau, kad reikėtų tikrai ieškoti būdų, kaip tą problemą spręsti, bet šis būdas, manau, nėra iki galo baigtas J. Razmos. Todėl pritarti vargu ar būtų galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas pritaria J. Razmos pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, kitaip sakant, pritaria komiteto nepritarimui, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Kolegos, balsuojame.
Gerbiami kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 37, prieš – 28, susilaikė 40. Nepritarta.
Motyvai dėl viso. Už – nėra. Prieš – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, užuot griežtinę priežiūrą tam, kaip šiandien yra valdoma žemė Lietuvoje, mes einame, panašu, visiškai kitu keliu. Užuot mažinę koncentraciją, įvedę papildomus saugiklius ir numatę baudas ar mokesčius didesnį plotą valdantiems žemdirbiams ar žemvaldžiams, mes einame visiškai kitu keliu, kuris, tikėtina, tik paskatintų žemės valdymo koncentraciją. Aš siūlyčiau vis dėlto pasvarstyti alternatyvas ir pagalvoti galbūt apie tokius dalykus kaip Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai, kurie numatytų, kad susijusiems asmenims priklausantis didesnis kaip 50 hektarų plotas būtų apmokestinamas 1 % mokesčio tarifu. Toks dalykas galbūt paskatintų ir kitokį elgesį, ir parodytų, kad žemės valdymas ir jos koncentracija turi neigiamas pasekmes visuomenei, todėl turėtų būti kompensuojama ir užtikrinama, kad smulkūs ūkininkai turėtų priėjimą prie žemės. Čia mes vis dėlto einame kitu keliu, todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1577. Kas pritariate šiam įstatymui po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 107 Seimo nariai: už – 68, prieš – 19, susilaikė 20. Pritarta po svarstymo. (Balsai salėje) Kolegos, kol kas neturime kultūros ministrės, todėl norėčiau pakviesti kolegę A. Širinskienę, jeigu galima.
15.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1965 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-7a ir 2-7b klausimai – projektai Nr. XIIIP-1965 ir Nr. XIIIP-1952. (Balsai salėje) Pirmiausia 2-7a klausimas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Klausimas 2-7a – sesijos darbų programos pakeitimas. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pateikiu Seimo nutarimo projektą, kuriuo yra siūloma į Seimo pavasario darbotvarkę įrašyti…
PIRMININKAS. Į darbų programą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Į darbų programą. Vyriausybės įstatymo 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kaip žinia, to įstatymo keitimą, būtent 411 straipsnio, sąlygoja Konstitucinio Teismo nutarimas, kurį mes turime vykdyti.
PIRMININKAS. Nėra norinčių klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje)
Svarstymas. Ar yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo?
Balsuojame dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-1965 priėmimo – Seimo sesijos darbų programos pakeitimas. Kas pritaria sesijos darbų programos pakeitimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 87, prieš – 4, susilaikė 14. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1965) priimtas. (Gongas)
15.50 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1952 (pateikimas)
Vėl kviečiu kolegę A. Širinskienę, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę, kaip tik ir pateikti Vyriausybės įstatymo 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1952. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 411 straipsnyje yra tokia norma, kad sprendimai ir rezoliucijos Lietuvos Respublikos Vyriausybėje yra priimami visų pasitarime dalyvaujančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių balsų dauguma, tai yra skaičiuojama dauguma nuo dalyvaujančių pasitarime. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad balsų skaičius yra skaičiuojamas nuo visų Vyriausybės narių skaičiaus. Spręsdamas konstitucinės justicijos bylą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 2 d., priimdamas nutarimą, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 411 straipsnio 1 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 95 straipsnio 1 daliai. Tie pakeitimai, kuriuos registravo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, parengę savo pasiūlymą, yra skirti būtent tam, kad mes įgyvendintume kiek įmanoma greičiau šį Konstitucinio Teismo sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmoji – M. Navickienė. Prašom, kolege.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, man tiesiog kilo klausimas, kaip iki šiol tas darbas vykdavo Vyriausybėje, ar čia būdavo kokių išreikštų problemų dėl ministrų kabineto posėdžių lankomumo, ar realiai premjeras susiduria su sudėtingu valdymu lankomumo? Gal jūs turite kokių žinių, ar premjerui dabar nebus sunkiau priiminėti sprendimus po tokio nutarimo priėmimo?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai nemanau, kad bus sunku priiminėti sprendimus, šita norma Vyriausybės įstatyme atsirado tikrai ne pastaruoju metu, pagal ją gyveno jau nemažai Lietuvos Respublikos vyriausybių. Situacija susiklostė tokia, kokia susiklostė, ir Konstitucinis Teismas tikrai J. Miliaus byloje, nagrinėdamas ją, iš esmės turėjo galimybę pasisakyti dėl normos konstitucingumo.
PIRMININKAS. Klausia…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kiek žinau ir kiek matau, ministrai tikrai lanko posėdžius ir problemų tikrai nebus, jeigu jūs tai norėjote pasakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, aš taip žmogiškai norėjau paklausti, ar tikrai reikia versti ministrus įstatymu lankyti posėdžius, galbūt yra kažkokių kitų priemonių, kurios motyvuotų juos dalyvauti ir lankyti? Man pačiam teko šiek tiek darbuotis Vyriausybėje. Jeigu klausimai svarbūs ir įdomūs, ir prasmingi, tai ministrai tikrai ateina ir dalyvauja. Ar tikrai čia reikia dabar įstatymų suvaryti ministrus, negi premjeras nesugeba motyvuoti ministrų ateiti į darbą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Mykolai, aš nežinau, kaip ten buvo jūsų Vyriausybėje, kai jūs dirbote, gal ir teko versti ministrus eiti į posėdžius. Manau, kad šitos Vyriausybės jie tikrai sąmoningai ir apsisprendę dalyvauja. Tačiau ši norma, dar kartą kartoju, ir norminis reikalavimas atsiranda ne dėl noro priversti ministrus, tačiau dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kurį mes turime įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša. Prašom, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, tai dabar gali būti tokių atvejų, kai susirenka trys arba penki ministrai ir priima sprendimus. Aš dar suprasčiau, jeigu vien tik balsų dauguma būtų galima spręsti dėl rezoliucijų, bet jeigu Vyriausybės kažkokie sprendimai, kurie paskui keliaus į Seimą, tai ta kvota yra per maža. Ar čia Konstitucinis Teismas nesutiktų išskirti bent jau svarbius ir nesvarbius klausimus ir leisti balsų dauguma nuo visų, kaip ir anksčiau, balsuoti ir priimti tuos sprendimus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog nenorėčiau vertinti Konstitucinio Teismo sprendimų, nes jie yra tokie, kokie yra, jie atliepia Konstitucijos tekstą. Konstitucijos tekstas imperatyviai sako, kad yra skaičiuojama nuo visų Vyriausybės narių dauguma.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju tokia situacija yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, gal iš viso nekyla toks klausimas, kodėl pasitarimo formatu turėtų būti priimami Vyriausybės nutarimai. Pasitarimas – tai pasitarimas, bet kokia forma. Ten neturėtų būti priimami sprendimai. Tiesiog pasitariama, ką toliau daryti. Išvis turbūt kokios nors balsavimo ar juridinės galios teisės mes neturėtume panaikinti, nes pasitarimas yra laisva forma, priimama Vyriausybės posėdžio metu. Tada nereikėtų ir Konstituciniam Teismui aiškinti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog galiu pacituoti Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį, kurioje yra nustatyta, kad „Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma“. Čia yra svarbu. Ne nutarimas yra įvardinamas Konstitucijos tekste, o valstybės valdymo reikalų sprendimas posėdžiuose, kas apima ir jūsų minėtas posėdžių formas.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Bet yra Konstitucijos tekstas. Atsiprašau, tada, norėdami keisti, turėtumėte registruoti Konstitucijos pataisas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jeigu A. Kubilius atsisėstų į savo vietą, galėtų ir paklausti. (Balsai salėje) Jau nebereikia. Tuomet J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paklausti. Prašau man pasakyti skaičiais. Jeigu yra 14 ministrų, suprantu, dalyvauja visi? Jeigu yra 13, tai visi sprendimai bus negaliojantys. Čia taip reikia, aiškiai parašyta, nereikia skaičiuoti jokių procentų. Pratęsiu M. Majausko mintį: visi Vyriausybės nariai negalės išvažiuoti į komandiruotes, visas kitas tarnybines išvykas ir turės būti Vyriausybės posėdžiuose.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kolega, mes čia kuriame hipotetines situacijas, kurios vargu ar gali būti realybėje. Jeigu Konstitucijos reguliavimas netinka ir jeigu mes turime kokių nors iniciatyvų, aš manau, kad Konstitucijos komisija tik džiaugsis jūsų iniciatyvas svarstydama.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Prašau, kolega.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Aišku, čia klausimai kartojasi, bet iš tikrųjų priimant tokius sprendimus (aišku, yra ir labai sudėtingų) turėtų būti nors trys ketvirtadaliai. Bet jūs sakote, taip yra numatyta, išaiškinta. Bet jei iš 14 dalyvauja 8, tai išeitų – tik 5 pabalsuoja, ir viskas, ir jau priimta.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš suprantu, čia jūsų teiginys buvo, ne klausimas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, gerbiama pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Ar yra norinčių kalbėti už, prieš?
Už – M. Navickienė. Prašau, kolege. (Balsai salėje) M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. Tuomet G. Landsbergis – už. Gerbiamieji kolegos konservatoriai, šiandien esate labai išsiblaškę. Prašau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Sudėtinga diena. Gerbiamas pirmininke, nėra taip paprasta.
PIRMININKAS. Supratau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Išgirdome argumentus, pritariame argumentams ir nėra daug ką kalbėti. Konstitucinio Teismo reikalavimus reikia įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu ar norite balsuoti? Bendru sutarimu pritariame po pateikimo? Tada siūlomas pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Dabar žiūriu į pirmininkę. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nereikia čia? Papildomas? Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti šių metų gegužės 8 dieną. Ačiū.
Ačiū ministrei. Turime kultūros ministrę, kuri atėjo šiek tiek anksčiau.
E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ar aš nenugirdau, gerbiamieji, Konstitucijos komisijos nėra čia įrašyta kaip svarstančios?
PIRMININKAS. Ne, nėra. Niekas nesiūlo.
E. GENTVILAS (LSF). Aš siūlau. Konstitucijos komisijos pirmininkas sakė, kad neturi ką veikti. Duokime darbo. Gerbiamieji, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą…
PIRMININKAS. Konstitucijos komisijos pirmininkas sutinka?
E. GENTVILAS (LSF). …iš čia atsiranda įstatymo iniciatyva, todėl, aš manau, Konstitucijos komisija turi svarstyti.
PIRMININKAS. Gerai. Prašom, pirmininke. Prašau.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Taip, turime ką veikti ir prašome…
PIRMININKAS. Sutinkate? Sutinkate. Papildoma. Gerai. Konstitucijos komisija – papildoma.
16.00 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1733, Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1734, Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1735, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 9, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1736, Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1737 (pateikimas)
Kolegos, kviečiame kultūros ministrę L. Ruokytę-Jonsson pristatyti klausimus 2-4a, 2-4b, 2-4c, 2-4d, 2-4e. Tuoj, minutėlę. Taip, prašau, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gaila, kad kelių balsų persvara čia ryte nebuvo išgirstas mūsų prašymas atidėti šių projektų pateikimą, todėl dabar prašau atidėti pateikimą kitam posėdžiui. (Balsai salėje) Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Kadangi frakcijos prašymas yra teisėtas, balsuojame. Kas pritaria… Iki kito posėdžio pertrauką siūlėte? (Balsai salėje) Iki kito posėdžio. Kas pritaria Konservatorių frakcijos pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje)
Gerbiamieji kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 42… Atsiprašau, dingo skaičiai. (Balsas salėje: „Susilaikė 26.“) Susilaikė 26. Nepritarta pertraukai. (Balsai salėje: „Penktadalis! Pritarta!“) Pritarta. Kolegos, nesikarščiuokite! Čia yra tiesiog patikrinimas, kad nesnūduriuotumėte Seimo posėdžio metu. Prašau, ministre. Prašom pradėti. Atsiprašau, ministre, šiuo atveju turime atsiprašyti, pertrauka iki kito posėdžio. Kviečiame… Ačiū, ministre. Deja, Seimas yra Seimas. (A. Kubilius: „Dėl vedimo tvarkos!“)
PIRMININKAS. Kviečiame E. Jovaišą pristatyti darbotvarkės 2-5 klausimą. (Balsai salėje) Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš matau, yra kelios problemos: arba jūs labai pavargęs dėl partijos steigimo, arba rotaciją jūs tiesiog užmiršote – per ilgai užsibuvote valdančiojoje partijoje, valdančiojoje koalicijoje. Aš siūlau pradėti rotaciją nuo Seimo.
PIRMININKAS. Matau, opozicija dar nepasiruošusi perimti valdžią… (Juokas salėje) (A. Kubilius: „Mąsto.“) …todėl dar pasiaukosiu. (I. Degutienė :„Du bičiuliai pasikalbėjo.“)
16.02 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 4 ir 49 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1929 (pateikimas)
PIRMININKAS. Taip, kolegos, siūlau pristatyti darbotvarkės 2-5 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo kelių straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1929. Pateikimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Kas dar nori?..
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …grupės Seimo narių vardu norėčiau pristatyti jums įstatymo projektą, kuriuo būtų sudarytos geresnės sąlygos veikti nevalstybiniams universitetams Lietuvoje, tiems, kurie yra priverstinėje emigracijoje, egzilyje. Iš tikrųjų pagal šitą projektą turėtų vis dėlto būti sudarytos geresnės sąlygos jiems veikti, nes jie veikia priverstinėje emigracijoje ir, suprantamas dalykas, ne visada gali atitikti Lietuvos valstybinėms aukštosioms mokykloms keliamus reikalavimus. Tai, suprantama, neapima kokybinių dalykų, bet yra daug įvairiausių kitų dalykų, yra ir infrastruktūrinių dalykų, valdymo dalykų, tam tikrų programų savybių. Suprantamas dalykas, yra ne tas pats, ko mes mokome savo valstybinėse aukštosiose mokyklose, todėl šio projekto rengėjai galvoja, kad jeigu mes priimtume šitą įstatymo projektą, tai prisidėtume prie tų užsienio studentų, kurie negali mokytis savo tėvynėje, interesų, mes vykdytume savo tarptautinius įsipareigojimus ir pagaliau stiprintume savo šalies prestižą. Trumpai tariant tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti keletas kolegų. L. Kasčiūnas – pirmasis. Prašau.
Nėra L. Kasčiūno. Ž. Pavilionis. Prašom, kolega. Prašom įdėti kortelę. Atsisakote. Matote, konservatoriai taip pavargo, kad kortelių nesugeba įsidėti. M. Adomėnas. Įsidėsite kortelę?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Aš, pritardamas šiai įstatymo pataisai, vis dėlto noriu paklausti. Ar nėra problema ne tiek pats universiteto statusas, kiek tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi programų vertinimo veiksmų, kurie visiškai nedavė universitetams laiko orientuotis, ir retrospektyviai pritaikė taisykles, kurioms jie negalėjo pasiruošti. Kitaip tariant, buvo vertinama ne davus perspėjimą apie naujus vertinimo kriterijus, bet retrospektyviai įvertinta pagal iš anksto nepaskelbtus vertinimo kriterijus, ir tai sukūrė koliziją ne tik šiam, bet ir kitiems privačiai veikiantiems universitetams. Be abejo, EHU, Europos humanitarinio universiteto, likimą gelbėti, pripažįstu, reikia, bet ar nėra taip, kad lieka neišspręstos kolizijos, sukeltos kitiems privatiems universitetams.
PIRMININKAS. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, jeigu jau kalbėtume, tai čia yra dvi klausimo pusės. Pirmoji klausimo pusė, kuri liečia jūsų paminėtą universitetą, veikiantį egzilyje, tai išorinis tarptautinis vertinimas buvo padarytas. Jo rezultatus jūs puikiai žinote, tai buvo ketvirtas vertinimas paeiliui, ir žinote, dėl ko ir kaip visa tai atsitiko.
O vertinti tai, ką mes priėmėme įstatymą dėl krypčių vertinimo, tai aš manau, kad Seimas padarė teisingą įstatymą, tik klausimas, kaip vykdomoji valdžia jį interpretuoja ir kaip jį taiko. Tiesą sakant, jeigu jūs klausiate mano nuomonės, tai manau, kad visus dalykus, kurie liečia aukštąjį mokslą, reikia daryti jautriai. Bet kartu noriu pabrėžti, kad bet koks reformos darymas, pasirodo, sukelia tokią reakciją, kad tos reformos negali daryti.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš, pritardamas projektui, manau, kad tikrai yra svarbu, turime vieną iš tokių egzilinių universitetų, tai Baltarusijos Europos humanitarinis universitetas. Kaip žinome, yra įvairių informacijų, kad gali ir dar kas nors į Lietuvą atsikraustyti, mes tampame tikrai svarbia vieta. Bet ar, jūsų manymu, šito įstatymo priėmimas, jeigu jis būtų pagreitintas, padėtų išspręsti jau šitame sezone, šitoje stadijoje universiteto problemas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, kad taip, mes sudarytume sąlygas padaryti kitokias nei įprastines sąlygas, atsižvelgdami būtent į to universiteto pačią esminę specifiką, kad jis dirba priverstinėmis sąlygomis, o ne mūsų įprastinėmis tėvyninėmis sąlygomis.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, dabar tos jūsų pataisos yra orientuotos būtent į šitą aukštąją mokyklą. Mes turėjome tokių precedentų, kai turėjome tokių universitetų. Čia vienas švietimo viceministras buvo įpuolęs į tokią nemalonią situaciją, kai irgi ateidavo tokie neaiškūs universitetai ir neaišku, kaip juos reguliuoti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Tai yra netaikoma vien tik tam universitetui, tai apskritai priverstinė emigracija dabar dirbantiems ir galintiems ateityje. Bet jeigu mes išskirsime į tam tikrą kategoriją, tai tie visi turės veikti pagal Vyriausybės, t. y. švietimo ir mokslo ministro, nustatytą tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas teikėjau, ačiū už tokią laisvamanišką iniciatyvą. Tikrai Lietuva galėtų tapti Rytų Europai prieglobstį suteikusiu kraštu tokiems universitetams, kurie stokoja laisvės įsisteigti. Bet aš, pratęsdamas M. Adomėno klausimą, norėčiau paklausti, ar jums žinoma, kad jau šiandien Klaipėdos mieste įsikūręs 20 metų egzistuojantis LCC universitetas, kurį 20 metų finansavo Amerikos mecenatai, svarsto apie persikraustymą į Latviją ir filialo atidarymą Lietuvoje? Tai yra iš esmės Lietuva uždraudžia tokio universiteto egzistavimą panaikindama akreditavimą. Jau šiandien iš Lietuvos žada universitetai išsikraustyti dėl Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip jūs sakėte, įgyvendinamos politikos. Mes per prievartą išstumsime universitetą, turintį milžinišką palaikymą Amerikoje, Kanadoje, ir jis įsikurs Lietuvoje kaip egzilis. Ar tai nebus didysis paradoksas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Aš jaučiuosi kaip Vyriausybės valandoje – atsakinėju už tai, už ką neturėčiau atsakyti. Bet pasakysiu jums taip, gerbiamas kolega, dėl LCC. Tai tam tikra prasme ir LCC kaltė. Jie buvo informuoti. Jie tiesiog kažkaip ignoravo prašymą pateikti duomenis pagal tuos kriterijus, o po to, kai atsitokėjo ir pateikė visus šituos duomenis, pasirodė, kad daugelis jų programų yra stipresnės už Klaipėdos universiteto. Taigi jiems jokios baimės būti išvytiems negresia.
PIRMININKAS. Ir Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tikrai džiaugiuosi…
PIRMININKAS. Per mikrofoną!
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš labai džiaugiuosi dėl šių pataisų. Tai yra pavyzdys, kai ir kairė, ir dešinė dirba kartu, siekdamos išlaikyti ateitį Baltarusijoje.
Kaip jūs manote, ar šios pataisos ir šis universitetas padės pritraukti mums ir kitas tarptautines lėšas šiam universitetui išlaikyti, žinant, kad daugiausia Europos Komisija remia savo pinigais šį projektą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, pats precedentas, kad mes jautriai žiūrime į emigracijoje esančius ir galinčius būti, tai jau yra gerai. Bet yra labai svarbu, kad vykdomosios valdžios lygiu būtų priimti sprendimai, poįstatyminiai aktai ir SKVC vertinimo nutarimai, kurie būtų adekvatūs ir skatintų atvykti tokius universitetus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, yra norinčių kalbėti už. M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, Europos humanitarinis universitetas turbūt yra svarbiausias precedentas, kuris privertė šias pataisas parengti ir pateikti. Iš tiesų joms reikėtų pritarti. Tai yra unikali istorija, kai Lietuva suteikė prieglobstį iš Baltarusijos išvytam universitetui, kuris iš tiesų dabar, atrodo, susikaupė kokybiniam proveržiui. Pradėjęs eiti pareigas, naujasis rektorius, turintis tarptautinės patirties, tikrai turintis didžiulę darbo ir vadovavimo akademinėms institucijoms patirtį, pateikė planus, kurie rodo, kad Europos humanitarinis universitetas išsiverš į tokį lygį, kad ilgainiui jokie vertinimai nebus baisūs, bet dabar reikia tarpsnio, kad universitetas galėtų kvėpuoti.
Iš tikrųjų nėra nieko keisto dėl atskiro reguliavimo. Atskirą reguliavimą turi ir Lietuvos karo akademija, atskiras įstatyminis reguliavimas taikomas ir tokiai įstaigai kaip Teologijos fakultetas, kurio akademinę būtį reguliuoja tarptautinė sutartis tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto. Taigi tremtyje atsidūrę universitetai iš tiesų turi specifinį statusą. Mes turėtume padėti jiems išlaikyti tą statusą ir suteikti paskatą augti, kad mūsų pačių akademinėje terpėje suformuotos taisyklės šito gležno ir tikrai sunkiomis sąlygomis gyvenančio daigo jokiu būdu nepakirstų. Todėl aš, kolegos, kviečiu jus pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, atrodo, visi pritaria. Gal bendru sutarimu po pateikimo galime? Ačiū. (Balsai salėje) Balsuojame? Prašau.
Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1929, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 106 Seimo nariai vienbalsiai: už – 106. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Žiūriu į pirmininką. Gerbiamasis pirmininke, ar reikia dar papildomų? (Balsai salėje) Nereikia. Reikia papildomų? Nereikia. Ačiū. Siūloma svarstyti gegužės 10 dieną.
16.15 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1938 (pateikimas)
Vėl kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą pristatyti Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1938. Prašau, pateikimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, pristatau jums įstatymo projektą, kuris palengvintų procedūras, diplomų pripažinimo procedūras, tų, kurie studijavo kituose kraštuose. Šiuo metu yra rengiamas bendras Baltijos šalių susitarimas tarp Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos ir Lietuvos dėl kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu. Yra numatomas automatinis kvalifikacijų, t. y. diplomų, pripažinimas.
Jeigu mes priimtume šitą pataisą, ateityje galėtume tikėtis sudaryti sutartis su kitomis Europos šalimis dėl automatinio diplomų pripažinimo taip, kaip yra numatyta sutartyje. Tai yra ne bet kam ir ne bet kaip, bet autoritetingai nustačius kriterijus, pagal kuriuos būtų automatiškai pripažinti kitų šalių diplomai Lietuvoje. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke, už pristatymą. Jūsų klausia S. Tumėnas. Prašau, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, ir dabar buvo galimybė pripažinti užsienio valstybėse įgytą kvalifikaciją, tačiau reikėjo atlikti tam tikras procedūras.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Viena iš jų – kad būtų dvišalė valstybių sutartis ir panašiai. Ar tai reiškia, kad kai priimsime šitą pataisą, nebereikės, kad būtų tos dvišalės ar trišalės sutartys? Ar tai bus automatiškai daroma? Ir ar tai tik Baltijos šalims? Ir kokioms kitoms valstybėms: ar Europos Sąjungos, ar pasaulio, ar čia automatiškai bus viskas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Kol kas visoms, išskyrus Latviją ir Estiją, reikės SKVC vertinimo, bet čia kol kas numatoma tiktai toms trims Baltijos šalims, veikiant į abi puses: Lietuva – Latvija, Latvija – Lietuva ir t. t. Bet noriu pakartoti, kad atsirastų precedentas sudaryti tokias sutartis ir apskritai su visa Europos Sąjunga, jeigu tai įmanoma, aš nežinau užsienio politikos peripetijų taip, kaip tik mano kolegos žino.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti? Yra. V. Rinkevičius – už. Prašom, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų pritariu šiam projektui, reikia mažinti biurokratiją ir nedaryti dirbtinių biurokratinių kliūčių. Kaip žinote, dabar kai kurių specialistų Lietuvoje tikrai labai trūksta ir tiesiog reikia (aš manau, pritariu šiam projektui) išplėsti ratą bent jau Europos Sąjungos valstybių narių apimtimi, taip pat atsisakyti dar kokių nors papildomų tikrinimų ir t. t. Aš manau, kad jeigu Kembridže Oksfordą baigusių specialistų kompetenciją reikės tikrinti Lietuvoje, turbūt nelabai logiška. Pritariu ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių? Nėra norinčių kalbėti prieš. Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1938, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, vienbalsiai. Ačiū, kolegos. Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Ir siūloma svarstyti šių metų gegužės 10 dieną.
Gerbiami kolegos Seimo nariai, turiu pranešti jums svarbią žinią. Šios dienos posėdžio darbotvarkė baigta, ir mes vakarinį posėdį baigėme. (Gongas)
Gerbiami kolegos konservatoriai, nesistebėkite, dėl jūsų indėlio šiandien darbotvarkė gerokai sutrumpėjo. Nemanau, kad tai buvo labai konstruktyvus indėlis. (Balsai salėje) Registruojamės. Prašau.
Baigėme posėdį, registruotis negalime, buvo balsavimas. Ačiū, gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.