LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIP-2017(4))

 

2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 102-P-51

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė,  komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras G. Mozūraitis, Teisinių institucijų departamento direktorės pavaduotoja A.  Godienė; VĮ Registrų centro Registrų integracijos skyriaus vedėjas V. Kubertavičius, Gyventojų registro tarnybos direktoriaus  pavaduotoja J. Aleksandravičiūtė; Vilniaus m. sav. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja I. Jurgutienė, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas K. Vilkauskas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-06-30

23

1

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad civilinės metrikacijos įstaiga asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (ex officio), remdamasi sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu. Pastebėtina, kad galiojančio Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad gali būti išduodamas laikinas arba galutinis medicininis mirties liudijimas. Laikinas medicininis mirties liudijimas išduodamas,  kai medicininio mirties liudijimo išrašymo metu nežinoma mirties priežastis arba  kai reikia atlikti papildomą lavono arba jo audinių tyrimą mirties priežasčiai nustatyti arba patikslinti. Laikinas medicininis mirties liudijimas ne vėliau kaip per vieną mėnesį turi būti pakeistas galutiniu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė patikslinti teikiamą projektą.

 

Nepritarti

 

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, mirtis įregistruojama remiantis ne tik galutiniu, tačiau ir laikinu medicininiu mirties liudijimu (atitinkamai galiojančiame Civiliniame kodekse ir Civilinės metrikacijos taisyklėse naudojama bendra sąvoka „medicininis mirties liudijimas“, neįvardijant jo laikinu ar galutiniu). Įstatymo projekte siūloma vartoti bendrą sąvoką − „medicininis mirties liudijimas“. Laikini medicininiai mirties liudijimai išduodami pakankamai dažnai, kai atliekamas teismo medicinos tyrimas ir būtina ne tik mirusiojo autopsija, bet ir kiti tyrimai, pvz., toksikologiniai, kurių rezultatai gaunami po keleto savaičių. Išdavus galutinį mirties liudijimą, patikslinama tik mirties priežastis, o kiti duomenys, įrašyti iš laikino mirties liudijimo, iš esmės nekeičiami (pats asmens mirties faktas nesikeičia). Tokiu būdu nebūtų tikslinga nustatyti, kad mirtis įregistruojama tik remiantis galutiniu medicininiu mirties liudijimu ir sudaryti nepatogumus mirusiojo artimiesiems laukti, kada bus galima palaidoti mirusįjį. Pastebėtina ir tai, kad galėtų kilti problemų dėl mirusiųjų laikymo, t. y. galimai neužtektų mirusiųjų laikymo vietų. Be to, būtina, kad duomenys apie mirtį kuo skubiau būtų įregistruoti Gyventojų registre, nes remiantis registro duomenimis išmokamos socialinės ir laidojimo pašalpos.

   

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2015-06-30

24

4

 

2. Projekto 24 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vardo ir pavardės pakeitimas registruojamas sudarant asmens paskutinio civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašą. Neaišku, kuris civilinės būklės akto įrašas laikytinas paskutiniu, taigi siūloma projekto redakcija leidžia manyti, kad pakeitus vardą asmens, kurio paskutinis padarytas civilinės būklės akto įrašas yra, pavyzdžiui, santuokos nutraukimo įrašas, vardo pakeitimo įrašas būtų daromas pakeičiant santuokos nutraukimo įrašą, o gimimo įrašas nebūtų keičiamas. Svarstytina galimybė projektą patikslinti.

 

Nepritarti

Pagal šiuo metu galiojančias Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisykles, patvirtintas teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111,  vardas ir pavardė keičiami paskutiniame asmeniui įrašytame civilinės būklės akto įraše. Atitinkamai galiojantis reguliavimas perkeltas į įstatymo projektą.

Paskutiniu civilinės būklės akto įrašu laikytinas vėliausiai asmeniui įrašytas civilinės būklės aktas. Nėra tikslinga keisti pirminio įrašo, pvz., gimimo įrašo, kai po jo yra sudaryti kiti įrašai – santuokos ar santuokos nutraukimo, priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kai į gimimo įrašą būtų įrašoma ištekėjusios moters pavardė.

3.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Irma Leonavičiūtė

 

15

1

 

2015 m. birželio 25 d. Seimas priėmė Civilinio kodekso 3.298, 3.299 ir 3.302 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1880. Šiuo įstatymu nuo 2015 m. liepos 10 d. jau yra suteikta galimybė dėl santuokos sudarymo registravimo kreiptis į bet kurią civilinės metrikacijos įstaigą.

Projekto iniciatoriai siūlo civilinės būklės aktų registravimo nuostatas (tarp jų ir santuokos registravimą) iš Civilinio kodekso perkelti į Civilinės būklės aktų registravimo įstatymą.

Nuo 2015 m. liepos 10 d. galiojančioje Civilinio kodekso 3.299 straipsnio  1 dalyje nustatyta, kad norintys susituokti asmeniškai paduoda nustatytos formos prašymą pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.

Siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiu „pasirinktai“:

„1. Norintys susituokti asmenys asmeniškai paduoda teisingumo ministro nustatytos formos prašymą įregistruoti santuoką pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.“

Pritarti

 

4.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Irma Leonavičiūtė

 

20

1

 

Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatos dubliuoja Civilinio kodekso projekto Nr. XIP-2018(4) 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, t.y., kad jei santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, religinė bendruomenė ar religinė bendrija privalo per dešimt dienų po tokios santuokos sudarymo pateikti santuokos sudarymo vietos civilinės metrikacijos įstaigai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos pranešimą apie santuokos sudarymą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka.

Pritarus iniciatorių siūlomam reguliavimui, gautųsi, kad ta pati pareiga religinei bendruomenei ar religinei bendrijai būtų numatyta Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme ir Civiliniame kodekse.

 

Nepritarti

 

Įstatymo projektas Nr. XIP-2017(4) reglamentuoja duomenų apie atsiradusį, pasikeitusį ar pasibaigusį civilinės būklės aktą  pateikimo civilinės metrikacijos įstaigoms tvarką, atitinkamai nustatoma ir pranešimo apie bažnyčioje (konfesijoje) sudarytą santuoką (toliau − pranešimas) pateikimo civilinės metrikacijos įstaigoje tvarka. Civilinio kodekso projekto Nr. XIP-2018(4) 3.24 straipsnyje pakartojama nuostata apie pranešimo pateikimą, tačiau kartu akcentuojamos jo nepateikimo nustatytu terminu, kuris būtent ir yra apibrėžtas pasikartojančioje nuostatoje, pasekmės. Išbraukus nuostatą apie pranešimo pateikimą iš įstatymo projekto Nr. XIP-2017(4) nebūtų užtikrintas šio įstatymo nuoseklumas, sistemiškumas, o  išbraukus nuostatą iš Civilinio kodekso projekto Nr. XIP-2018(4) nebūtų galimybės  nustatyti pasekmes, kai nėra apibrėžtos sąlygos. Be to, įtvirtinus nuostatą tik viename kuriame nors teisės akte, būtų sudėtinga juos taikyti praktikoje, tai sukeltų nepatogumų asmenims, kurie taikys šiuos įstatymus, nes būtų priversti ieškoti teisės normų skirtinguose teisės aktuose.     

 

5.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

Irma Leonavičiūtė

 

 

 

 

Aiškinamajame rašte nurodyta „institucijos, kurioms yra reikalinga informacija apie asmens civilinę būklę, vadovaudamosi vieno langelio principu, neturėtų reikalauti pateikti šį išrašą, o reikiamus duomenis turėtų gauti tiesiogiai iš Gyventojų registro.“ Asmuo gali ir neturėti išrašo (sudarius civilinį būklės aktų įrašą asmuo automatiškai neturės gauti išrašo, be to, ne visada jis pats bus įrašo iniciatorius), o jeigu institucija reikalaus, tai bus pažeistas vienos langelio principas, nes asmuo turės kreiptis į registrą išrašo gavimui. Svarstytina, ar nereikėtų aiškiai numatyti pareigą institucijoms naudotis Gyventojų registru.

Nepritarti

 

Tokia pareiga jau numatyta Viešojo administravimo įstatymo 22 ir 26 straipsniuose:

„22. 2.  Administracinei procedūrai pradėti reikalingą informaciją, kurią turi viešojo administravimo subjektas arba kuri yra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, surenka pats skundą gavęs viešojo administravimo subjektas.

26. 2. Viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės ar savivaldybių informacinėse sistemose, išskyrus atvejus, kai tokius dokumentus ir informaciją privaloma pateikti pagal įstatymus.“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija

2015-10-15

 

 

 

Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija pritaria Vietos savivaldos įstatymo 1-533 32 straipsnio pakeitimui. Asociacijai neaišku kokiu dokumentu seniūnas vadovausis išduodamas leidimą laidoti.

Praktika rodo, kad esant būtinybei, leidimus laidoti seniūnai išduoda ir išeiginėmis bei švenčių dienomis, Ar seniūnai turės galimybę leidimą laidoti išduoti ir išeiginėmis ar Švenčių dienomis? (pvz., Jei žmogus mirs penktadienio vakare, o sekmadienį bus laidojamas. Ar reikalingi dokumentai bus įregistruoti registruose? Ar seniūnas registrus galės pasiekti?).

 

Atsižvelgti

Valstybės ar savivaldybės institucijos, įskaitant ir seniūnijas, savo funkcijoms vykdyti gaus duomenis iš Gyventojų registro (pastebėtina, kad Viešojo administravimo įstatyme jau šiuo metu  numatyta pareiga viešojo administravimo subjektams informaciją susirinkti iš registrų). Projekte numatoma, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo medicininio mirties liudijimo išdavimo, privalo medicininį mirties liudijimą elektroninių ryšių priemonėmis perduoti mirusio asmens gyvenamosios vietos, o kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, – asmens mirties vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Gyventojų registras veikia nepertraukiamai, taigi prieiga prie šio registro bus galima naudotis ir švenčių dienomis.

 Kita vertus, mirusio asmens palaikų laidojimas, kaip ir jų kremavimas bei balzamavimas, bus organizuojami vadovaujantis medicininiu mirties liudijimu (šiuo metu – mirties liudijimu). Tokiu būdu seniūnai leidimus laidoti, jeigu nebūtų duomenų Gyventojų registre, apie mirusįjį asmenį galės išduoti remdamiesi medicininiu mirties liudijimu.

Pastebėtina, kad medicininis mirties liudijimas patvirtina asmens mirties faktą, Gyventojų registre esantys duomenys  nepakeičia mirties fakto ir duomenų, nurodytų medicininiame mirties liudijime.

 

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija

2015-10-20

11

19

 

 

Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIP-2017(4), Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(4) bei Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-I726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XJP-202l(4).

Pastabų neturime Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui bei Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.

Dauguma savivaldybių pastabų neturėjo Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui, tačiau dalis savivaldybių siūlo neatsisakyti gimimo ir santuokos liudijimų.

Įstatymo projekto 11 straipsnyje numatyta, jog civilinės metrikacijos įstaiga registruoja gimimą remdamasi vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu vaiko gimimo pažymėjimu. Manoma, jog tėvams atvykus įregistruoti vaiko gimimą, kartu galėtų būti įteikiamas gimimo liudijimas.

Santuoka registruojama (įstatymo projekto 19 straipsnis), kai dalyvauja norintys susituokti asmenys ir du liudytojai. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka organizuojama santuokos registravimo ceremonija, todėl būtų tikslinga ne tik sudaryti santuokos sudarymo įrašą, bet ir išduoti santuokos liudijimą.

Nepritarti

Gimimo liudijimo atsisakoma, pageidaujantys galės gauti registro išrašą. Civilinės būklės aktų įrašų duomenys bus teikiami išrašo forma (Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto  4 straipsnis).

Toks pats modelis bus ir santuokų registravimo atveju.

Išrašą bus galima gauti kaip ir šiuo metu iš karto, taip pat bus galima prašyti ir  gauti elektroninio ryšio priemonėmis.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas

2015-10-21

3

1

 

 

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui Nr. XIP-2017(4) ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Komiteto sprendimui, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus:

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 1–8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą ir elektroniniu būdu pateikiant  įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras).

 

Pritarti

 

 

2.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

2015-11-04

 

 

 

*

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui Nr. XIP-2017(4) ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą tobulinti įvertinant Teisės departamento pastabą.

 

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui Nr. XIP-2017(4) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

 

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Julius Sabatauskas