LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3128
2023-10-25 Nr. 104-P-68
Vilnius
1. 2023-10-25 Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė.
Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.
Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Tomas Godliauskas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Valstybės valdymo ir apsaugos sektoriaus skyriaus vedėjas Andrius Jautakis, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Jurgita Žilinskaitė, Ekonomikos ir finansų departamento Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Ingrida Samulėnienė, Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskienė, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas, atliekantis Tarnybos vado funkcijas, Arūnas Paulauskas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius pavaduotojas Vidaus tarnybos pulkininkas Mindaugas Kanapickas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius Rolandas Kiškis, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas Nortautas Statkus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas, Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, Migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Rūta Gerikienė.
2023-10-18 Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė.
Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, Mantas Lapinskas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.
Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys ir patarėjas Tomas Godliauskas, Finansų ministerijos viceministras Darius Sadeckas, Krašto apsaugos ministerijos ministras Arvydas Anušauskas, Finansų ir biudžeto departamento direktorius Gintaras Markevičius, ministro patarėja Aušra Kudirkaitė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas Linas Idzelis, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Linas Pernavas ir Biudžeto ir finansų skyriaus viršininkė Živilė Papučkienė, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira, Administravimo valdybos viršininkas Kęstutis Blužas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-10-09 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, 2023-10-02, Nr. 10-160 |
|
|
|
2023 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nusiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentui, Ministrei Pirmininkei, Seimo biudžeto ir Seimo nacionalinio komiteto pirmininkams raštą „Dėl galimo Migracijos departamento veiklos sutrikdymo“, kuriame ragino skubiai spręsti nekonkurencingų Migracijos departamento darbuotojų atlyginimų klausimą, nes nesiėmus skubių veiksmų jau šį rudenį šio departamento veikla gali būti sutrikdyta dėl masinio darbuotojų išėjimo iš darbo. 2023 m. rugsėjo 6 d. Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė, nenurodydama konkrečių terminų ir sumų, atsakė, jog „dės pastangas siekdama užtikrinti, kad Migracijos departamento darbo užmokesčio fondui skiriamos lėšos leistų darbuotojams mokėti konkurencingus atlyginimus ir taip mažinti darbuotojų kaitą bei darbuotojams tenkančius krūvius“. Nors nuo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ rašto išsiuntimo praėjo beveik du mėnesiai, tačiau jame iškeltos mažų atlyginimų, didelių darbo krūvio ir darbuotojų trūkumo problemos nėra sprendžiamos, todėl Migracijos departamento darbuotojai planuoja viešas protesto akcijas arba išėjimą iš darbo. Dabar Migracijos departamento darbuotojų atlyginimai yra mažiausi Vidaus reikalų sistemoje, darbuotojų kaita 2023 metų pirmąjį pusmetį pasiekė neleistiną 35.91 proc. dydį, konkursai į laisvas darbo vietas Migracijos departamente dažnai neįvyksta, nes neatsiranda norinčių dirbti už tokį mažą atlyginimą, o jei įvyksta, dažniausiai tenka rinktis į konkursą atėjusio vieno ir ne pačios geriausios kvalifikacijos kandidato. Šiuo metu net 84 proc. Migracijos departamento darbuotojų, kurių dauguma turi aukštąjį išsilavinimą ir moka užsienio kalbas, atlyginimai nesiekia net 1000 eurų „į rankas“ t. y. apie 30 proc. mažiau nei šalies vidutinis darbo užmokestis, kuris skirtingai nei departamento darbuotojų algos auga kiekvieną mėnesį! Dauguma Migracijos departamento darbuotojų jaučiasi valstybės, kuriai jie dirba, nepelnytai nuvertinti ir jos negerbiami, yra pervargę ir praradę motyvaciją dirbti. Todėl norint Migracijos departamento atlyginimus padaryti konkurencingais būtina juos pakelti mažiausiai 30 proc., o tai sudarytų mažiausiai 3.3 mln. eurų papildomų lėšų į 2024 metų Migracijos departamento darbo užmokesčio fondą. Tam, kad darbuotojai iki 2024 m. neišeitų dirbti kitur, būtina skubiai, jau šiemet 30 proc. padidinti jų atlyginimus. Šiuo metu susidarė palankios sąlygos tai padaryti, nes Lietuvos Respublikos biudžetas yra sėkmingai surenkamas, o per pirmą 2023 m. pusmetį, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos duomenimis, valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo net 787,4 mln. eurų papildomų, neplanuotų pajamų. Šiuo metu, kai dėl neramios geopolitinės padėties daugėja užsieniečių prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje, saugumo reikalavimų juos tenkinant, o prašymų nagrinėjimo terminai buvo sutrumpinti, dėl darbuotojų trūkumo Migracijos departamentas nebegali deramai vykdyti valstybės jai pavestų funkcijų. Padėtis pablogės dar labiau, jei nebus skubiai padidinti šio Lietuvos ir Europos Sąjungos saugumui svarbaus departamento darbuotojų atlyginimai. Mokant darbuotojams konkurencingus atlyginimus būtų pašalintas darbuotojų trūkumas, sumažinta jų kaita, pagerėtų paslaugų suteikimo greitis ir kokybė, Migracijos departamentas į valstybės biudžetų surinktų daugiau rinkliavų, o valstybei reikėtų skirti mažiau lėšų padengti žalai, padarytai dėl darbuotojų klaidų, kurios atsirado dėl pervargimo ir didelių darbo krūvių. Todėl raginame Vyriausybę 30 proc. didinti Migracijos departamento darbuotojų atlyginimus, papildomai skiriant 3,3 mln. eurų lėšų į 2024 m. Migracijos darbo užmokesčio fondą. |
Pritarti |
Žr. Komiteto pasiūlymą. |
|
2. |
Lietuvos policijos profesinė sąjunga, 2023-10-17, Nr. LP5-s-130(23) |
|
|
|
Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau - Profesinė sąjunga) atstovaudama tiek savo narių, tiek ir visus policijos sistemoje dirbančių žmonių interesus, susipažinusi su planuojamais 2024 metų biudžeto asignavimais Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau - PD), negali likti nuošalyje matydama, kad pagal planuojamus biudžeto asignavimus policija toliau silpnės finansiškai (nors ir numatytas didesnis finansavimas nei 2023 metams), o tai vienareikšmiškai atsilieps ir nacionaliniam saugumui. PD papildomai 2024 metams numatyti biudžeto asignavimai yra 26,5 mln. Eur, bet sumažinus biudžeto asignavimus 2023 metams 7,8 mln. Eur komunalinėms paslaugoms, degalams, NATO ir kt. iš viso biudžetas padidėjo 18,7 mln. Eur, iš jų: - 14,4 mln. Eur DU didinti (iš kurių - 5, l mln. Eur bus panaudoti dėl 2024 m. sausio l d. įsigaliojusios naujos redakcijos VTS); - 5,l mln. Eur kriminalinės žvalgybos saugiai duomenų ir analitikos platformai sukurti; - 1 mln. Eur komunaliniams patarnavimams; - 4 mln. Eur valstybės investicijų programoje; - 0,6 mln. Eur IT priemonių vystymui; - 0,4 mln. Eur butpinigiams; - 0,4 mln. Eur kitiems tikslams (mokesčiai, stažui ir pan.). Profesinės sąjungos žiniomis PD Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau - VRM) pateikė gerokai didesnį lėšų poreikį, kad policijos sistema galėtų tinkamai funkcionuoti, tačiau VRM nepatenkino 12,8 mln. Eur minimalaus poreikio. Taip nebuvo patenkintas 2,5 mln. Eur papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje bei 0,1 mln. Eur dėl komandiruočių Lietuvoje dienpinigių padidėjimo. Profesinę sąjungą labai neramina tas faktas, kad net 4,l mln. Eur nebuvo skirta butpinigių mokėjimui, todėl butpinigiai bus mokami iš darbo užmokesčio lėšų, tai reiškia, kad iš padidėjusio 14,4 mln. Eur darbo užmokesčio fondo, net 9,2 mln. Eur bus panaudoti darbo užmokesčio padidinimui dėl įstatymų pakeitimų bei butpinigių mokėjimui, taigi lieka tik 2,6 mln. Eur priedų ir priemokų (viršvalandžiai, darbas naktį, priemoka už papildomas užduotis ar padidėjusį krūvį) mokėjimui. Atsižvelgiant i tai, kad jau ne pirmus metus stebima tendencija, kad policijos pareigūnų darbo krūviai didėja, tampa akivaizdu, kad ir toliau policijos pareigūnams nebus tinkamai atlyginama už jų darbą, kadangi priemoka už padidėjusį krūvį būna skiriama tik tada, kai yra sutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų. Kitas aspektas, kuris turėtų neraminti ne tik Profesinę sąjungą, bet ir visuomenę, tai, kad nebuvo skirti 2,3 mln. Eur tarnybiniam transportui (policijos parke yra apie 1700 tarnybinių transporto priemonių) išlaikyti. PD preliminarūs skaičiavimai rodo, kad būtina ieškoti vidinių rezervų nes 4,5 mln. Eur sumažintos lėšos prekėms ir paslaugoms, o tai reiškia. kad PD turės apie 50 proc. mažinti visų tarnybinių transporto priemonių ridą. Deja, bet tai reiškia, kad turėtume matyti mažiau policijos automobilių, jie važinės trumpesniais atstumais, taigi ir taip sunkiai vykdoma prevencinė funkcija bus dar labiau pamiršta. VRM taip pat neskyrė 1,6 mln. Eur komunalinėms paslaugoms bei l,8 mln. Eur kitoms paslaugoms nors 2024 metais padidėjus minimaliai mėnesinei algai padidės visi įkainiai. Prie kitų paslaugų priskiriamos tokios paslaugos kaip spausdinimas ir kopijavimas, pašto siuntimas, areštinėse laikomų asmenų maitinimas, daiktinių įrodymų transportavimas, saugojimas ir naikinimas, tyrimai. Profesinė sąjunga nori atkreipti dėmesį i tai, kad visuomenės saugumas yra dabartinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės vienu iš prioritetų, tačiau šis prioritetas visiškai neatsispindi biudžeto asignavimuose, skirtuose PD 2024 metams, todėl Profesinė sąjunga prašo gerbiamų komitetų narių suprasti, kad policijos sistema yra pervargusi, tragiškai trūksta pareigūnų, o ir esamiems pareigūnams trūksta lėšų tinkamai mokėti už jų atliekamą darbą. Kitais metais turėsime mažiau policijos automobilių gatvėse, o tai gali turėti įtakos nusikalstamumo didėjimui. Profesinė sąjunga prašo imtis visų įmanomų priemonių, kad PD būtų numatyti papildomi 12,8 mln, Eur, kad bent jau 2024 metais policijos sistema nepatirtų nuosmukio, kuris vienareikšmiškai turėtų įtakos ir nacionaliniam saugumui. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymą.
|
|
3. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2023-10-17, Nr. NP17-103(23) |
|
|
|
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto. NPPSS atstovaudamas savo narių bei jų vienijamų statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą, prašo skirti papildomai 3 milijonus eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, šie papildomi asignavimai reikalingi naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti. Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu. NPPSS atstovai yra pasiruošę dalyvauti organizuojamose susitikimuose dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių aptarimo. Dėkojame už bendradarbiavimą. |
Pritarti |
Žr. Komiteto pasiūlymą.
|
|
4. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2023-10-18, Nr. NP17-104(23) |
|
|
|
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto. NPPSS atstovaudamas savo narių bei jų vienijamų statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Lietuvos policijos darbuotojų profesinę sąjungą, prašo skirti Policijos departamentui minimaliems poreikiams 6,6 milijonų eurų. Sis prašomas finansavimas nebuvo patenkintas. Prašomas finansavimas būtų skirtas: -4,1 mln. eur - butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos. -2,5 mln. Eur - papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje. NPPSS atstovai yra pasiruošę dalyvauti organizuojamose susitikimuose dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių aptarimo. Dėkojame už bendradarbiavimą. |
Pritarti |
Žr. Komiteto pasiūlymą. |
|
5. |
Paminklo Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pastatymo prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos iniciatyvinė grupė, 2023-10-24, Nr. PPIG-4
|
|
|
|
Alytuje, Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės namuose esančioje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus filialo būstinėje (S. Dariaus ir S. Girėno g. 10, Alytuje), 2022 m. gegužės 27 d. buvo įkurta paminklo Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pastatymo prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos iniciatyvinė grupė (toliau – iniciatyvinė grupė). Iniciatyvinės grupės pirmininke išrinkta Stasė Tamašauskienė. Iniciatyvinė grupė 2022 m. gegužės 27 d. nutarė kreiptis į Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago dukrą Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę pritarimo, kad prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos būtų pastatytas paminklas Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Pritarimas 2022 m. gegužės 28 d. gautas. Po to iniciatyvinė grupė kreipėsi į skulptorių Gintautą Jonkų, paminklo Dainavos apygardos partizanams Senamiesčio skvere, Alytuje, autorių, kad jis su kūrybine grupe sukurtų Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui paminklo, kuris galėtų būti pastatytas rekonstruotoje aikštėje prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos senojo pastato nuo Birutės g. pusės, projektą. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus filialo būstinėje 2022 m. lapkričio 17 d. iniciatyvinei grupei, Adolfo Ramanausko-Vanago dukrai Auksutei Ramanauskaitei-Skokauskienei, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriui Virginijui Skroblui ir direktoriaus pavaduotojui ugdymui Aleksandrui Kirilovui kūrybinė grupė (skulptorius Gintautas Jonkus; Klaipėdos universiteto Architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ architektas prof. dr. Petras Grecevičius ir kraštovaizdžio architektas doc. dr. Jonas Abromas) pristatė paminklo Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, kuris galėtų būti pastatytas rekonstruotoje aikštėje prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos senojo pastato nuo Birutės g. pusės ir teritorijos sutvarkymo prie jo, projektą (toliau – projektas). Projektas buvo svarstomas ir jam pritarta, prašant atsižvelgti į iniciatyvinės grupės pasitarimo 2022-11-17 protokolo Nr. IGPP-2 nutariamosios dalies 2-ame punkte pateiktas pastabas ir pasiūlymus: siūlytume, kad paminklo biusto kepurės kokardoje būtų iškaltas Vyčio atvaizdas, kuris būtų aiškiai matomas; siūlytume, kad paminklo biusto apykaklės kairėje ir dešinėje pusėse būtų iškalti Gediminaičių stulpai, kurie būtų aiškiai matomi; siūlytume, kad paminklo biuste būtų iškalti antpečiai su aiškiai matomu brigados generolo laipsniu (filmuojant ar fotografuojant dronu iš viršaus); manytume, kad paminklo fasadas turėtų būti pasuktas į Alytaus miesto sodo pusę; galvotume, kad būtų tikslinga svarstyti, ar vertėtų iš paminklo nugarinės pusės iškalti ąžuolo lapų kompoziciją (kaip tvirtybės simbolį); reikėtų, kad po pavardės prieš slapyvardį būtų iškaltas trumpas brūkšnelis be tarpų (Adolfas Ramanauskas-Vanagas), o tarp metų – ilgas brūkšnys be tarpų (1918–1957); rekomenduotume iškalti platesnę ąžuolo lapų reljefinę juostą, kuri yra tarp paminklo postamentinės dalies ir kolonos; siūlytume svarstyti galimybę ant paminklo postamentinės dalies trijų plokščių (iš keturių) iškalti Adolfo Ramanausko-Vanago reikšmingus žodžius, skirtus lietuvių tautai ir Lietuvos valstybei, o ant ketvirtos plokštės iškalti informaciją apie paminklo ir jo teritorijos sutvarkymo projekto autorius ir paminklo įrengimo finansuotojus; rekomenduotume sukurti natūralaus dydžio paminklo maketą ir pastatyti jį numatytoje vietoje, kad būtų galima įvertinti jo aukštingumą ir galimą apšvietimą tamsiu paros metu. Iniciatyvinė grupė 2022-12-06 raštu „Dėl paminklo Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pastatymo prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos“ kreipėsi į Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją, kurios bendruomenė 2022 m. gruodžio – 2023 m. vasario mėn. svarstė šį klausimą. Gautas Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos 2023-03-02 raštas Nr. ISD-40 „Dėl pritarimo“ (pridedamas). Jame informuojama, kad Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos taryba pritaria: 1. paminklo Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui, pastatymui rekonstruotoje aikštėje prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos senojo pastato nuo Birutės g. pusės; 2. paminklo Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui ir teritorijos sutvarkymo prie jo projektui, kurį parengė kūrybinė grupė (skulptorius Gintautas Jonkus, teritorijos sutvarkymo prie paminklo projekto autoriai – Klaipėdos universiteto Architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ architektas prof. dr. Petras Grecevičius ir kraštovaizdžio architektas doc. dr. Jonas Abromas). Alytaus miesto savivaldybės taryba 2023-06-22 priėmė sprendimą Nr. T-191 „Dėl leidimo įamžinti Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą“ (pridedamas). Iniciatyvinė grupė, vadovaudamasi Alytaus miesto monumentaliosios dailės kūrinių statymo ir jų priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2015-08-27 sprendimu Nr. T-234 (Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2023-08-31 sprendimo Nr. T-214 redakcija), 6, 7 ir 8 punktais, 2023-09-21 rašte Nr. PPIG-2 „Dėl paminklo Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pastatymo prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos“, adresuotame Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Rakaičiui, paprašė Alytaus miesto savivaldybės administracijos: 1. Leisti statyti paminklą Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos senojo pastato nuo Birutės g. pusės; 2. Numatyti Alytaus miesto savivaldybės 2024 m. biudžeto projekte lėšas pirmiau paminėto paminklo pamato projektui ir aplinkos sutvarkymo projektui parengti ir įgyvendinti. Pirmiau paminėtame rašte buvo nurodyti: 1. Kontaktiniai asmenys: iniciatorė – paminklo Lietuvos, kovojusios su sovietine okupacija, valstybės vadovui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pastatymo prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos iniciatyvinės grupės pirmininkė Stasė Tamašauskienė, mob. +370 694 07 641, skulptorius Gintautas Jonkus, mob. +370 699 47 184, el. p. [email protected], architektas prof. dr. Petras Grecevičius, mob. +370 685 49 924, el. p. [email protected]. 2. Planuojama darbų pradžia – 2024-05-19, pabaiga – 2024-11-23. 3. Orientacinis lėšų poreikis (pirmiau paminėtos paminklo sukūrimo ir jo teritorijos sutvarkymo projektų kūrybinės grupės teigimu) ir finansavimo šaltiniai: 3.1. Paminklui pagaminti ir pastatyti – 45,00 tūkst. Eur (lėšas bus prašoma skirti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro); 3.2. Paminklo pamato projektui ir aplinkos sutvarkymo projektui parengti ir įgyvendinti – iki 10,0 tūkst. Eur (lėšas ketina skirti Alytaus miesto savivaldybė). Lėšas paminklo pamato projektui ir aplinkos sutvarkymo projektui parengti ir įgyvendinti turėtų numatyti Alytaus miesto savivaldybės administracija Alytaus miesto savivaldybės 2024 m. biudžeto projekte. 4. Pastačius pirmiau paminėtą paminklą, jis bus perduotas Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Iniciatyvinė grupė 2023-09-25 raštu Nr. PPIG-3 paprašė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) 2024 m. finansuoti pirmiau paminėto paminklo pagaminimą ir pastatymą, LGGRTC 2024 m. biudžeto projekte numatyti lėšas (45,00 tūkst. Eur) paminklui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pastatyti prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos. Iniciatyvinė grupė prašo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarti, kad LGGRTC 2024 m. biudžete būtų numatytos lėšos (45,00 tūkst. Eur) paminklui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pastatyti prie Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos ir siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui priimti sprendimą skirti šias lėšas. |
Pritarti iš dalies |
Komiteto posėdžio metu nuspręsta, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ieškos galimybių perskirstyti 2024 m. finansinius išteklius ir padengti išlaidas paminklui Adolfui Ramanauskui-Vanagui pastatyti iš vidinių resursų. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Vidaus reikalų ministerija, 2023-10-11, Nr. 1D-5089 |
|
|
|
Atsakydami į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto paklausimą, teikiame informaciją apie 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 (toliau – 2024 m. biudžeto projektas) numatytus asignavimus Vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM): (tūkst. Eur)
Seimui pateiktame 2024 m. biudžeto projekte VRM numatyta skirti papildomai 97,2 mln. Eur, iš jų: · 37 mln. eurų – nuosekliam statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui, įskaitant naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto nuostatų įgyvendinimą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigybių komplektavimą; · 5,1 mln. eurų (iš jų 2 mln. eurų Migracijos departamentui) – darbuotojų (ne pareigūnų) darbo užmokesčio didinimui (dėl dirbančiųjų pagal darbo sutartį minimalių koeficientų ir minimalios mėnesinės algos didinimo, pareigybių komplektavimo, kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didinimo, Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos nuostatų įgyvendinimo bei darbuotojų motyvacijos didinimo); · 27,3 mln. eurų – pasirengimui galimai radiologinei ar branduolinei avarijai Astravo AE (sraigtasparnio ir mobilių vadaviečių įsigijimui, sandėlių statybai); · 6,6 mln. eurų – priešgaisrinės saugos funkcijos darbo užmokesčio didinimui (dotacijoms savivaldybėms); · 5,1 mln. eurų – Kriminalinės policijos biuro informacinių sistemų plėtrai (saugiai duomenų ir analitikos platformai sukurti); · 3,4 mln. eurų – informacinių technologijų priemonių vystymui; · 4 mln. eurų – komunalinėms paslaugoms ir kitoms būtinoms reikmėms; · 2,7 mln. eurų – Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų aprūpinimui priemonėmis, numatytomis karinio aprūpinimo standarte; · 2,2 mln. eurų – VRM Medicinos centro Trakų filialo įveiklinimui (pareigybių steigimui, aprūpinimui įranga) ir pareigūnų medicininei reabilitacijai; · 2 mln. eurų – valstybės investicijų projektų spartesniam užbaigimui; · 0,8 mln. eurų – statutinių pareigūnų butpinigiams ir stipendijoms dėl bazinės socialinės išmokos didėjimo 2024 m.; · 1 mln. eurų – kiti tikslinės paskirties asignavimai (pažangos priemonių tęstinumui užtikrinti ir netinkamam PVM apmokėti, padidėjusiems mokesčiams tarptautinėms organizacijoms dengti ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir tai, kad svarbiausi (prioritetiniai) VRM asignavimų poreikiai 2024 m. yra patenkinti, papildomo poreikio neteikiame. |
Pritarti iš dalies |
Komitetas, išklausęs institucijų poreikius, profesinių sąjungų pozicijas ir įvertinęs šių dienų aktualijas, pasiūlė skirti papildomus asignavimus Policijos departamentui prie VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM ir Migracijos departamentui prie VRM.
Žr. Komiteto pasiūlymus. |
||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Vadovybės apsaugos tarnyba, 2023-10-12, Nr. S-1024
|
|
|
|
Teikiame Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pasiūlymus 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128: Tūkst. Eur
Skirtumas, kurio trūksta 2024 metams, lyginant su projektu, 3 801,0 tūkst. Eur. Iš jo: - 293,0 tūkst. Eur – papildomas poreikis darbo užmokesčiui (290,0 tūkst. Eur) ir socialiniam draudimui (3,0 tūkst. Eur). 2023 m. įsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams dėl darbuotojų, kurie augina vaikus iki trejų metų, sutrumpintos trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko normos, Tarnyboje labai padidėjo pareigūnų viršvalandinis darbas. Tarnyba privalo organizuoti darbą taip, kad atitinkamas skaičius pareigūnų dirbtų nuolatos, o dėl pakeistos darbo laiko normos susidaro atitinkamas viršvalandinis darbas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso pakeitimas nebuvo derintas ir nebuvo užklausimo dėl papildomo lėšų poreikio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Siekiant įgyvendinti šias Darbo kodekso nuostatas Tarnybai reikia steigti papildomai 12 naujų pareigybių ir atitinkamo jų darbo užmokesčiui finansavimo; - 548,0 tūkst. Eur - papildomas poreikis Lietuvos diplomatinių atstovybių apsaugai – 125,0 tūkst. Eur išmokoms buto nuomai, 412,0 tūkst. Eur su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijoms. Nuo 2022-09-01 keitėsi Socialinių ir kitų garantijų, susijusių su darbu LR diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiose misijose, gyvenimo lygio vietos ir gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientų dydžiai. Neskyrus šių lėšų negalės būti įgyvendintas užsienio reikalų ministro 2021 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. S11-2RN „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių sąrašo pagal jautrumo kategorijas patvirtinimo“ ir nebus tinkamai užtikrinta ambasadų apsauga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1370-7 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių saugumo vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. 125-2 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų diplomatinio saugumo gairių patvirtinimo“ nuostatomis, LR diplomatinės atstovybės priskirtos 1-ai jautrumo kategorijai privalo būti saugomos 24/7 režimu; - 960,0 tūkst. Eur – papildomas poreikis Diplomatinių atstovybių fizinei apsaugai gerinti ir peržiūrėti: 40,0 tūkst. Eur - projektavimo darbai, 800,0 tūkst. Eur - projektui įgyvendinti ir priežiūrėti (ambasada Belgijoje) - naujų apsaugos sistemų įrengimas pagal 2023 m. parengtą projektą, 120,0 tūkst. Eur - ambasadoje Lenkijoje darbų pabaigimas - įgyvendinant investicinį projektą 2023 m. nepakanka lėšų baigti gaisro ir pavojaus perspėjimo sistemoms įrengti; - 2000,0 tūkst. Eur – 2023 m. balandžio 26 d. Lietuvos kariuomenės vado įsakymas Nr. V-55 S „Dėl Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos Organizacinės sistemos ir įrangos lentelių patvirtinimo“ (toliau - OSĮL). Planuojama nuosekliai per 3 metus įsigyti OSĮL nurodytos ginkluotės, ekipuotės ir kitos kritinės įrangos bei ugdyti personalo kompetencijas, siekiant tinkamai pasirengti valstybės ginkluotai gynybai ir Tarnybai pavestų užduočių vykdymui karo metu. |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymą. |
||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2023-10-17, Nr. 4-01-8562 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT, Tarnyba) susipažino su 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3128 (toliau – Projektas) ir įvertino STT numatytus asignavimus. Siekiant įgyvendinti STT keliamus reikalavimus ir atsižvelgiant į Tarnybai Projekte numatytus asignavimus, tinkamam funkcijų vykdymui užtikrinti STT 2024 metams būtini papildomi 873 tūkst. EUR, iš kurių: ü 373 tūkst. EUR – STT pareigybių sąraše likusioms 11 papildomų pareigybių finansuoti. 2018 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-801 „Dėl didžiausio leistino STT tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus“ STT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, maksimalus pareigybių skaičius padidintas nuo 290 iki 320. Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas dar 2021 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 104-Spr-9 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 metų veiklos ataskaitos“ siūlė Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti STT skiriamą finansavimą, kad būtų finansuojamos visos 320 Tarnybos pareigybės. Tarnyba 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 4-01-7021 kreipėsi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl papildomų 746 tūkst. EUR skyrimo STT pareigybių sąraše likusioms 22 papildomoms pareigybėms finansuoti. Įstatymo Projekte numatyti papildomi 373,0 tūkst. EUR 11 pareigybių finansavimui. Tačiau tinkamai baudžiamojo persekiojimo veiklai užtikrinti STT šių pareigybių neužtenka. Konkrečios pastangos pagreitinti baudžiamojo persekiojimo procesus bei didinti šios veiklos kokybę ir rezultatyvumą neatsiejamos nuo žmogiškųjų išteklių plėtros. Šiuo metu STT dirbančių tyrėjų skaičius yra gerokai per mažas, o jiems tenkantis krūvis sudėtinguose ir dažnu atveju didelės apimtiems tyrimuose – itin didelis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kokybiškam STT funkcijų vykdymui ir baudžiamojo persekiojimo už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas stiprinimui 2024 metams Tarnybai būtini papildomi 373 tūkst. EUR asignavimai STT pareigybių sąraše likusioms 11 papildomų pareigybių finansuoti. ü 500 tūkst. EUR – 21-ajai tarptautinei antikorupcijos konferencijai (IACC) organizuoti. Tarptautinė antikorupcijos konferencija (IACC) – bene didžiausias ir svarbiausias pasaulinis skaidrumo forumas, suburiantis valstybių lyderius, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus vadovus. Kas dvejus metus vykstančioje konferencijoje atstovai iš daugiau nei 140 pasaulio valstybių kartu sprendžia vis sudėtingesnius korupcijos keliamus iššūkius. IACC formuoja kovos su korupcija politiką didindama informuotumą ir skatindama diskusijas. Ji skatina tinklų kūrimąsi, interesų ir pozicijų derinimą, keitimąsi geriausia patirtimi pasauliniu lygmeniu, siekiant veiksmingai skatinti ir imtis veiksmų globaliu ir nacionaliniu lygiu. Tarptautinėse antikorupcijos konferencijose taip pat plėtojamas tarptautinis vyriausybės, pilietinės visuomenės, privataus sektoriaus ir piliečių bendradarbiavimas, suteikiant galimybę megztis tiesioginiam dialogui ir ryšiui tarp dalyvaujančių institucijų ir organizacijų atstovų. IACC renginiui pagal Susitarimo memorandumo dėl 21-osios tarptautinės antikorupcijos konferencijos organizavimo, pasirašyto 2023 m. birželio 8 d. STT, Tarptautinės antikorupcijos konferencijos tarybos (IACC), Transparency International (TI) ir Transparency International Lietuvos skyriaus (TILS), nuostatas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigojo skirti iki 3,5 milijonų EUR. Šiuo metu minėtam renginiui numatyti 3 milijonai EUR, iš kurių 370,0 tūkst. EUR buvo skirti 2023 metams ir 2 630,0 tūkst. EUR planuojami skirti 2024 metams. Norime atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis minėto Susitarimo memorandumo 2 ir 6 dalimis, 865,0 tūkst. EUR, skirtų konferencijos organizavimui yra įsipareigota pervesti Transparency International sekretoriatui, tai reiškia, kad šie pinigai tiesiogiai nepatenka į konferencijos organizavimą logistine prasme. Taip pat pagal susiklosčiusią šios konferencijos organizavimo praktiką, šalis šeimininkė yra įsipareigojusi užtikrinti 250 asmenų (pranešėjai ar dalyviai iš besivystančių valstybių – vystomojo bendradarbiavimo įsipareigojimų valstybės mastu užtikrinimas) atvykimą ir apgyvendinimą. Pagal Susitarimo memorandume esantį biudžetą, šiam įsipareigojimui įvykdyti numatyta 450,0 tūkst. EUR, skiriamų iš bendro konferencijos biudžeto. IACC atlikti tyrimai rodo, kad apie 60–70 proc. konferencijos dalyvių po renginio bent kelioms dienoms pasilieka šalyje ir tai taip pat daro teigiamą įtaką ekonomikai ir šalies pasauliniam įvaizdžiui (pvz., šiuo metu STT yra sutarusi su didžiąją dalimi Vilniaus miesto viešbučių ir pilnai rezervavusi apie 1500 apgyvendino vietų renginio savaitei. Didžioji dauguma viešbučių kainas būtent renginio dienai jau yra pakėlusi apie 30-50 proc. (pvz., nuo 100 iki 150 EUR.)). Todėl siekiant užtikrinti kokybišką renginį, išlaikyti šalies įvaizdį pasauliniu mastu bei užtikrinti šio renginio tradicijų tęstinumą, 21-osios Tarptautinės antikorupcijos konferencijos organizavimui prašytume skirti Susitarimo memorandume numatytus 3,5 mln. EUR, t. y. papildomus 500,0 tūkst. EUR 2024 metams. Apibendrinant pateiktus duomenis, 2024 metams STT būtini šie papildomi asignavimai:
|
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymą. |
||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Vidaus reikalų ministerija, 2023-10-18, Nr. 1D-5205
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (VRM) susipažino su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ raginimu didinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Migracijos departamentas) darbuotojų atlyginimus 30 procentų ir pagal kompetenciją teikia informaciją. VRM 2024 m. biudžeto projekte Migracijos departamento darbuotojų darbo užmokesčiui numatyta papildomai skirti 2 075 tūkst. eurų (įskaitant darbdavio įmokas Sodrai), iš jų: –1587 tūkst. eurų darbuotojų motyvacijai didinti; –47 tūkst. eurų valstybės tarnautojams priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą didėjimui; –441 tūkst. eurų 25 pareigybių išlaikymui (vizų išdavimo per išorės paslaugų teikėją funkcijoms vykdyti). Migracijos departamento pateiktas papildomas 2024 m. poreikis darbo užmokesčiui sudarė 2 217 tūkst. eurų. Poreikis beveik visiškai patenkintas (93,6 proc.). Vidaus reikalų ministro valdymo sričių biudžetinių įstaigų numatomas 2024 m. darbo užmokesčio fondas, lyginant su patvirtintu 2023 m., didėja vidutiniškai 8 proc. Pažymime, kad numatomas 2024 m. Migracijos departamento darbo užmokesčio fondas, lyginant su patvirtintu 2023 m., didėja 18,5 proc. Dėkojame už bendradarbiavimą. |
Pritarti iš dalies |
Komitetas pasiūlė skirti papildomus asignavimus Migracijos departamentui prie VRM.
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-10-19, G-2023-9179 |
13 |
3 |
1 |
13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą <...> 3. Finansų ministerijai suteikiamos teisės: 1) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; <...>; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą (neįskaitant laikinojo solidarumo įnašo lėšų), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP projekciją Lietuvos Respublikai, ir padidinti šį finansavimo dydį papildomai ne daugiau kaip 0,29 proc. punkto nuo BVP, kai atsiranda lėšų poreikis Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų divizijos pajėgumui vystyti, bei užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų didinimą Lietuvoje iki brigados lygmens; susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) nuostatai, kad mokytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2024 metų pabaigos sudarytų 130 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, įgyvendinti, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai 2024 metų birželį ir (arba) rugsėjį paskelbus ekonominės raidos scenarijų; <...>; Laikinojo solidarumo įnašo įstatyme nustatytam laikinojo solidarumo įnašo lėšų panaudojimo tikslui pasiekti, kai nevykdomas šių lėšų sumokėjimo į valstybės biudžetą planas; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti; pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti; |
Pritarti iš dalies |
Žr. Komiteto pasiūlymą.
Balsuojant alternatyviai pritarta kompromisiniam komiteto pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 4 – prieš, 0–susilaikė (Pirmininko balsas nulėmė).
|
||||||||||||||||||||||||||||
|
6. |
Žvalgybos kontrolierių įstaiga, 2023-10-24, Nr. ŽKĮS-2023-64 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga (toliau – Įstaiga) pradėjo savo veiklą tik 2023 metais. Įstaiga, atlieka Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijų darbą veiklos teisėtumo patikrinimus, tyrimus, nagrinėja pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus, rengia metodines rekomendacijas bei teikia konsultacijas. Žvalgybos kontrolierių įstaigai veiklos prioritetai 2023 – 2024 metais: 1) teisėtumo ir žmogaus teisių bei laisvių priežiūros stiprinimas žvalgybos institucijų veikloje atliekant žvalgybos institucijų veiklos patikrinimus, tyrimus, nagrinėjant pareiškėjų skundus ir žvalgybos pareigūnų pranešimus; 2) asmens duomenų, tvarkomų žvalgybos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais tvarkymo teisėtumo kontrolės užtikrinimas; 3) informacijos apie žmogaus teisių ir laisvių apsaugą teikimas žvalgybos institucijoms bei informacijos apie Įstaigos veiklą sklaida. Žvalgybos kontrolierių įstaigos veikla prisidės, gerinant žmogaus teisių padėtį valstybėje. Taip pat Įstaigos veikla prisidės prie Lietuvos Respublikos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo ir žmogaus teisių apsaugos užtikrinimo. Nepriklausomos ir stiprios ombudsmenų institucijos yra svarbios, skatinant ir ginant žmogaus teises, gerą viešąjį administravimą ir teisės viršenybę, kuri akcentuojama ir Jungtinių Tautų bei Europos Tarybos lygmens tarptautiniuose dokumentuose – JT Generalinės Asamblėjos 2020 m. gruodžio 16 d. rezoliucija 75/186 ir Europos Tarybos komisijos „Europos Tarybos komisija „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) 2019 m. patvirtinti Ombudsmeno institucijų veiklos principai). Įstaiga vykdydama savo tikslą – padėti žvalgybos kontrolieriams atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą – turi dirbti (gauti, rengti ir siųsti) su įslaptinta informacija įskaitant žymima žyma „Slaptai“. Siekdami pilnai įgyvendinti Žvalgybos kontrolierių įstaigai patikėtus įgaliojimus, teikėme Finansų ministerijai prašymą dėl papildomų lėšų skyrimo 2024 metams. Finansų ministerija dalinai atsižvelgė į Įstaigos prašymą ir papildomai numatė 385 tūkst. eurų, iš jų 230 tūkst. eurų patalpų įrengimui. Informuojame, kad šiuo metu Žvalgybos kontrolierių įstaiga yra laikinai įsikūrusi LR Vyriausybės kanceliarijos patalpose. Įstaigai patalpos buvo suteiktos pagal 2023 m. birželio 23 d. panaudos sutartį Nr. LRVK – 103/23. Sutartis galioja iki 2024 m. gegužės 31 d., todėl Įstaigai labai svarbu iki sutarties galiojimo termino sudaryti sąlygas įsikurti nuolatinėse patalpose. Norime paminėti, kad šiuo metu Žvalgybos kontrolierių įstaiga ir LR Seimo kanceliarija pasirašo patalpų panaudai perdavimo aktą. Atlikus rinkos tyrimą ir išsamius skaičiavimus matome, kad patalpų įrengimui dėl saugumo zonų bei kitiems saugumo reikalavimams įgyvendinti Įstaigai skirtų lėšų nepakaks. Be to, Finansų ministerija neskyrė lėšų baldų įsigijimui. Kadangi Įstaiga turės dirbti su žvalgybos institucijų ir savo pačios rengiama įslaptinta informacija, nuolatinėse patalpose turės būti taikomos atitinkamos fizinės ir kitos saugos priemonės, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 820 dėl ko patalpų remontas ir pritaikymas veiklai kainuos daugiau nei įprastai. Todėl prašome papildomai skirti: · 6 tūkst. eurų inžinerinių tinklų (vėsinimas/vėdinimas, silpnos srovės, elektros instaliacija), įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo, signalizacijos, priešgaisrinė apsaugos sistemų projektavimui; · 37 tūkst. eurų patalpų įrengimui (vėdinimo, vėsinimo, šaldymo sistemų įrengimas); · 22 tūkst. eurų atitinkančiai darbo su įslaptinta informacija reikalavimus IT įrangai (kompiuteriai, serverių spintos, telefonai); · 16 tūkst. eurų baldų įsigijimui 5 darbo vietoms. Maloniai prašytume atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir rasti galimybę skirti 2024 m. papildomą 81 tūkst. eurų finansavimą Žvalgybos kontrolierių įstaigai. |
Pritarti |
Žr. Komiteto pasiūlymą.
|
||||||||||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2023-10-20 |
|
|
|
Argumentai: Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 3 mln. EUR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomi asignavimai reikalingi 200 ugniagesių gelbėtojų etatų reikiamam finansavimui.
Reikalingų lėšų šaltinis: Iš lėšų surinktų geriau administruojant mokesčius (pvz.: padidinti pajamas iki 10 mln. Eurų), planuojamas gauti iš PVM) arba planuoti gauti daugiau (iki 10 mln. Eurų) pajamų iš šaltinio - Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas 2023-10-20 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos policijos sistemai reikalingi papildomas finansavimas, kadangi: - 4,1 mln. eurų – butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos. - 2,5 mln. eurų – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 6,6 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Reikalingų lėšų šaltinis: Iš lėšų surinktų geriau administruojant mokesčius (pvz.: padidinti pajamas iki 10 mln. Eurų), planuojamas gauti iš PVM) arba planuoti gauti daugiau (iki 10 mln. Eurų) pajamų iš šaltinio - Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo narys Eugenijus Sabutis, 2023-10-20
|
|
|
|
Argumentai: Siekiant išvengti galimų situacijų, kai papildomi pajėgumai mūsų šalyje negali būti dislokuoti labai operatyviai, būtina papildomai finansuoti vieną iš svarbiausių Lietuvos gynybinių elementų – transporto infrastruktūrą, užtikrinančią ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir NATO sąjungininkų karinės technikos sklandų judėjimą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tiems kelių infrastruktūros projektams, kurių panaudojimas būtų intensyviausias ir prie kurių jau šiuo metu įsikūrę gynybiniai vienetai. Vieni jų – Jonavos rajone Ruklos miestelyje esantys Lietuvos kariuomenė kariniai padaliniai ir prie jų prijungtos NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės. Reaguojant į Rusijos karinius veiksmus ir drastiškai pasikeitusią saugumo situaciją, NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė nuolat didinama papildomais kariais iš Aljanso valstybių. Svarbu akcentuoti, kad šios šalys prie Lietuvos bei viso regiono gynybos prisideda ne tik savo kariais, bet ir kartu su jais atvykstančia technika bei kariniu transportu, todėl būtina pažymėti, kad didžiausias karinės technikos judėjimas vyksta taip pat Rukloje ir prie jos įsikūrusiame kariniame poligone. Vykstant didelio masto karinėms pratyboms ir esant intensyvesniam karinės technikos judėjimui, pastebima, kad šiuo metu esanti kelių infrastruktūra sunkiai užtikrina sklandžią logistiką į minėtą poligoną, nes vienintelis kelias, einantis į Ruklą, galimai neatitinka nei saugumo, nei eismo reikalavimų. Kelio danga yra itin prastos kokybės, o sunkioji karinė technika ją tik blogina, todėl gyvybiškai svarbu plėsti esminius transporto projektus, kurie leistų lengviau priimti paramą iš NATO sąjungininkų bei užtikrintų Lietuvos kariuomenės planus. Pabrėžtina, kad Susisiekimo ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija taip pat atkreipia dėmesį į šią kritinę situaciją ir pabrėžia būtinybę užtikrinti geras karinio mobilumo sąlygas Lietuvoje, kad mūsų šalies ir sąjungininkų pajėgos neužstrigtų dėl prastos susisiekimo infrastruktūros, nes karinė technika turi judėti itin mobiliai. Šių ministerijų iniciatyva buvo suderintas prioritetinių projektų sąrašas. Tarp šių aiškiai identifikuotų šalies karinio mobilumo dvigubos paskirties transporto infrastruktūros vystymo prioritetų yra ir Jonavos pietrytinio aplinkkelio tiesimo projektas (Kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas 27,866-34,595 km.). Atsižvelgdama į NATO partnerių rekomendacijas ir pasikeitusią saugumo situaciją, Lietuva galutinai įtvirtino tikslą kuo sparčiau vystyti tuos transporto infrastruktūros projektus, kurie leis užtikrinti strateginės svarbos sąjungininkų pajėgų sklandų ir greitą judėjimą. Minėtam tikslui pasiekti buvo pasitelkta nauja priemonė – laikinasis solidarumo įnašas. Kuris leis stiprinti šalies gynybos pajėgumą. Laikinasis solidarumo įnašas, pagal Seime priimtą įstatymą, skirtas šalies karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti, o pajamos iš šio mokesčio sieks 260 mln. eurų. Išskirtinai dvigubos paskirties transporto infrastruktūros objektams planuojama skirti 130,5 mln. eurų. Taip pat būtina pabrėžti, kad Lietuvos pirminis tikslas šiuo metu yra sudaryti kuo palankesnes sąlygas atsirasti brigados dydžio vienetui, kuriame branduolį sudarytų vokiečių kariai. Siekiant, kad brigados dydžio vienetas su mechanizuotųjų pėstininkų batalionais, sunkiąja karine technika, lauko ar lengvąja artilerija, ryšių, priešlėktuvinės ir kitos gynybos sistemomis atsirastų Lietuvoje, reikalingi ne tik procedūriniai supaprastinimai, bet ir geresnės sąlygos kariams priimti, nei yra dabar, ypatingai, kai kalbame apie kelius ir tiltus, kurie turi būti pritaikyti sunkios karinės technikos gabenimui. Jonavos aplinkkelio įrengimas privalo tapti vienas iš tų „namų darbų“, kuriuos Lietuva įsipareigojo padaryti tam, kad mūsų šalyje būtų dislokuotos nuolatinės pajėgos. Šio projekto įgyvendinimas taptų itin svarbiu gynybiniu elementu, kuris užtikrintų Rukloje esančių Lietuvos kariuomenės padalinių ir dislokuotų NATO karių mobilumą ir greitesnį reakcijos laiką. Be kita ko svarbu akcentuoti, kad kelio A6 ruožu piečiau Jonavos per parą pravažiuoja vidutiniškai apie 15,5 tūkst. transporto priemonių, ties miestu formuojasi spūstys. Nutiesus Jonavos pietrytinį aplinkkelį bus užtikrintas sklandus tranzitinio transporto eismas Kauno ir Zarasų kryptimis, taip pat pagerės eismo sąlygos Jonavos gyventojams, vykstantiems į darbą Kaune ir Kauno rajone. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių prašau išspręsti klausimą dėl Jonavos pietrytinio aplinkkelio projekto finansavimo, numatant reikiamas lėšas iš valstybės biudžeto šiam projektui įgyvendinti.
Pasiūlymas: Skirti 35 mln. Eur. Jonavos pietrytinio aplinkkelio ir jungiamųjų kelių tiesimo bei sankryžų įrengimo (Kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis ruožas 27,866-34,595 km.) pirmojo ir antro etapo darbams.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo. |
Pritarti |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus.
6.2. Pasiūlymai:
6.2.1. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos pasiūlymą, komitetas siūlo Vyriausybei apsvarstyti galimybę Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti nuostata, numatančia teisę nepažeidžiant nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių skolintis papildomai krašto apsaugai iki 0,29 proc. BVP Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų divizijos pajėgumų vystymui bei NATO sąjungininkų pajėgų didinimo Lietuvoje iki brigados lygmens užtikrinimui.
6.2.2.
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-18
|
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgti į Vadovybės apsaugos tarnybos poreikį įsigyti Organizacinės sistemos ir įrangos lentelėse nurodytos ginkluotės, ekipuotės ir kitos kritinės įrangos bei ugdyti personalo kompetencijas, siekiant tinkamai pasirengti valstybės ginkluotai gynybai ir Tarnybai pavestų užduočių vykdymui karo metu, taip pat į papildomą poreikį Lietuvos diplomatinių atstovybių apsaugai,
Pasiūlymas: padidinti Vadovybės apsaugos tarnybai numatytus asignavimus 1548 tūkst. Eur (1 mln. ginkluotei, ekipuotei ir 548,0 tūkst. Eur Lietuvos diplomatinių atstovybių apsaugai).
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė (pritarta bendru sutarimu). |
|
2. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-18 |
|
|
|
Argumentai: Siekiant sustiprinti Specialiųjų tyrimų tarnybos baudžiamojo persekiojimo pajėgumus ir gerinti baudžiamojo proceso kokybę, Pasiūlymas: padidinti Specialiųjų tyrimų tarnybai numatytus asignavimus 373 tūkst. Eur vienuolikai pareigybių finansuoti.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė (pritarta bendru sutarimu). |
|
3. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-25 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos šaulių sąjungos svarų indėlį visuomenės saugumui ir gynybai bei poreikį atnaujinti Lietuvos šaulių sąjungos Mokymo centrą,
Pasiūlymas: padidinti Krašto apsaugos ministerijai numatytus asignavimus 3 mln. Eur tikslingai skiriant juos Lietuvos šaulių sąjungos Mokymo centro remontui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė (pritarta bendru sutarimu). |
|
4. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-25 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo argumentus,
Pasiūlymas: padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatytus asignavimus 8,9 mln Eur tikslingai juos skiriant Policijos departamento prie VRM poreikiams užtikrinti (6,6 mln. darbo užmokesčiui ir 2,3 mln. tarnybiniam transportui išlaikyti).
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė (pritarta bendru sutarimu). |
|
5. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-25 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijas, susijusias su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu ir į Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo argumentus,
Pasiūlymas: padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatytus asignavimus 3 mln. Eur tikslingai juos skiriant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM poreikiams užtikrinti (naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti).
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė (pritarta bendru sutarimu). |
|
6. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-25 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ argumentus dėl nelegalios migracijos procesų valdymo,
Pasiūlymas: padidinti Vidaus reikalų ministerijai numatytus asignavimus 3,3 mln. Eur tikslingai juos skiriant Migracijos departamento prie VRM poreikiams užtikrinti (Migracijos darbo užmokesčio fondui).
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė (pritarta bendru sutarimu). |
|
7. |
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-10-25 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į Žvalgybos kontrolierių įstaigos argumentus, Pasiūlymas: padidinti Žvalgybos kontrolierių įstaigai numatytus asignavimus 81 tūkst. Eur įstaigos patalpų ir inžinerinių tinklų įrengimui, kad jos atitiktų darbui su įslaptinta informacija nustatytus reikalavimus. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto pajamos, gautos iš Laikinojo solidarumo įnašo. |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė (pritarta bendru sutarimu). |
7. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 0 – prieš, 4 – susilaikė (Pirmininko balsas nulėmė).
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas.
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė