PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 67, 140⁸, 140¹² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 140¹¹, 140¹⁷ STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

įstatymo projektO NR. XIVP-2385

2023-03-27

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	2	3		Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 140^8straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą reguliavimą prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, iki sprendimo juos įleisti į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar kitose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vadovaujantis UTPĮ 140^8 straipsnio 5 dalimi, toks laikinas prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas gali trukti net iki 6 mėnesių. Pagal UTPĮ 140^8 straipsnio 3 dalį, analogiška kaip minėtiems prieglobsčio prašytojams priemonė taikoma ir užsieniečiams, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, bei užsieniečiams, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Pažymėtina, kad tiek Seimo kontrolierių, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje prilyginamas de facto sulaikymui. Pavyzdžiui, 2023 m. sausio 19 d. nutartyje^[1] LVAT pasisakė, kad „[u]žsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 140^8 straipsnio 3 dalimi“. Tuo tarpu prejudiciniame sprendime, priimtame byloje C-72/22 PPU, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) konstatavo, jog alternatyvi sulaikymui priemonė, kaip tai suprantama pagal Lietuvos teisę, t. y. apgyvendinimas VSAT centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, prilygsta sulaikymui pagal Priėmimo direktyvos 2 straipsnio h punktą^[2]. Pažymėtina ir tai, kad pagal galiojantį UTPĮ 140^8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą prieglobsčio prašytojai, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka arba nenagrinėjami, tam pritaikytose vietose laikinai apgyvendinami, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be jokio administracinio sprendimo. Šiuo požiūriu UTPĮ 140^8straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas skiriasi nuo UTPĮ 140^8 straipsnio 6 ir 7 dalyse įtvirtinto reguliavimo, kur nustatytas tapačios laisvę ribojančios priemonės taikymas prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, taikymas papildomus 6 mėnesius, atitinkamai Migracijos departamento ir VSAT sprendimais. Šiame kontekste paminėtina ir LVAT 2023 m. sausio 19 d. nutartis, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad „užsieniečiams buvo taikomas faktinis sulaikymas remiantis 140^8straipsnio 3 dalimi, tai buvo padaryta administraciniu sprendimu (nors tai ir nebuvo išreikšta atskiru dokumentu), kuriuo jie buvo apgyvendinti.“ Situacija, kai asmens laisvė apribojama be Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintus reikalavimus atitinkančio rašytinio administracinio sprendimo, lemia inter alia garantijų, įtvirtintų Procedūrų direktyvoje ir Priėmimo direktyvoje, paneigimą. Aptariamas teisinis reguliavimas, kuriuo nėra įtvirtintas reikalavimas atitinkamam subjektui raštu priimti sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo ar neteisėtai šalyje esančio trečiosios šalies piliečio sulaikymo, kuriame būtų numatytos sulaikymo faktinės ir teisinės priežastys, neatitinka ir Direktyvos Nr. 2013/33/ES 9 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodančios, kad įsakymą dėl sulaikymo raštu turi parengti teisminės arba administracinės institucijos. UTPĮ 140^8straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį de facto sulaikymas iki 6 mėnesių taikomas be jokio, juo labiau – motyvuoto ir individualizuoto teismui skundžiamo sprendimo, nėra suderinamas su konstitucinėmis žmogaus teisių, įskaitant teisės į laisvę ir teisės į teisminę gynybą, garantijomis, neatitinka Europos Sąjungos teisėje įtvirtintų standartų ir sudaro prielaidas savavališkam arba automatiniam prieglobsčio prašytojų ir kitų užsieniečių sulaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta siūlytina UTPĮ 140^8straipsnio 3 dalyje numatyti, kad joje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę, ir šiais aspektais papildyti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: 3. Pakeisti 140^8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose arba neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, motyvuotu Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba motyvuotu sprendimu laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
2.	2	4(N)		Argumentai: UTPĮ 140^8 straipsnyje nėra numatyta UTPĮ 140^8 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės apskundimo galimybė. Apskundimo teismui nesureguliavimo aspektu UTPĮ 140^8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ydingumą savo praktikoje yra konstatavęs ir LVAT. LVAT pažymėjo, kad UTPĮ nustatytas reguliavimas sukūrė teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė, kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo.^[3] Nors LVAT, gindamas Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą, suformavo praktiką, pagal kurią apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimai patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (pagal analogiją su sprendimais dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo), tai nepaneigia galiojančio teisinio reguliavimo ydingumo teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo aspektu. UTPĮ expressis verbis neįtvirtinus aptariamame reguliavime minimos sulaikymui prilygstančios priemonės apskundimo tvarkos sukuriama teisinio neaiškumo situacija neatitinka ir Europos Sąjungos teisėje (Priėmimo direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje) įtvirtintų reikalavimų, pagal kuriuos nacionaliniuose teisės aktuose turi būti numatyta prieglobsčio prašytojų ir neteisėtai valstybės narės teritorijoje esančių trečiųjų šalių piliečių sulaikymo teisėtumo teisminė kontrolė, bei užtikrinama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą. Be to, kartu nepaisoma ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią kiekvienas asmuo, kuriam atimta laisvė jį sulaikius, turi teisę kreiptis į teismą, kad šis greitai priimtų sprendimą dėl sulaikymo teisėtumo ir, jeigu asmuo sulaikytas neteisėtai, priimtų sprendimą jį paleisti. Taigi darytina išvada, kad galiojantis teisinis reguliavimas neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio tikrumo ir aiškumo reikalavimų, sudaro prielaidas paneigti konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir neatitinka Europos Sąjungos teisėje bei EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintų standartų. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta siūlytina UTPĮ 140^8straipsnio 3 dalyje numatyti, kad joje įvardytų asmenų apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti taikomas tik motyvuotu sprendimu, numatant tokio sprendimo apskundimo galimybę UTPĮ 140^8straipsnio 9 dalyje, ir šiais aspektais papildyti Projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: 4. Pakeisti 140^8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skundas dėl šio straipsnio 3, 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Teikia

Seimo narys

Tomas Vytautas Raskevičius

---

[1] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1289- 602/2023.

[2] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22 dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. vasario 4 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje M.A., dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybai, p. 39-42.; taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022.

[3] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4071-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A -4180-629/2021.