LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ ĮSTATYMO NR. XII-717 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-11-25 Nr. XIIIP-3623(3)

Vilnius

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra iki 100 000 gyventojų, tarybos sprendimu, suderintu su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis bendruomeninėmis organizacijomis, savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai gali būti pavesta atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas. Atkreipiame dėmesį, kad bendruomeninių organizacijų plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo principus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimo su bendruomeninėmis organizacijomis ir kitas bendruomeninių organizacijų veiklos sąlygas, skatinančias bendruomeninių organizacijų plėtrą, nustato Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas. Šio įstatymo 8 straipsnis reglamentuojama ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos sudarymo tvarką. Taigi, teikiamame projekte numatyta galimybė atitinkamų savivaldybių taryboms pavesti savivaldybės nevyriausybinių organizacijų tarybai atlikti ir savivaldybės bendruomeninių organizacijų tarybos funkcijas neatitinka Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymo nuostatų, kurios tokios galimybės nenumato.

2. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Nevyriausybinių organizacijų fondo  (toliau – Fondo) lėšų šaltinius. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais.

Pirma, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad Fondo lėšas sudarytų nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų paskirta gyventojų pajamų mokesčio dalis ne pelno subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka privalo pervesti asmenims (išskyrus profesines sąjungas arba profesinių sąjungų susivienijimus), pagal Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos. Taigi, subjektą, kuriam mokesčio mokėtojas pageidauja skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio, renkasi pats mokesčio mokėtojas, o mokesčio administratorius tik privalo vykdyti mokesčių mokėtojo valią. Tuo tarpu iš projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kokia procedūra vadovaujantis, mokesčio mokėtojo konkrečiam paramos gavėjui paskirta ir į jo sąskaitą pervesta gyventojų pajamų mokesčio dalis, prieš mokesčio mokėtojo ir konkretaus paramos gavėjo valią, būtų pervedama į Fondą.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnyje yra nustatyta, kad parama gali būti teikiama tik šiame įstatyme nurodytiems gavėjams, t. y. labdaros ir paramos fondams, biudžetinėms įstaigoms, asociacijoms, viešosioms įstaigoms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriams (padaliniams) bei  kitiems juridiniams asmenims (išskyrus politines partijas), kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams. Taigi, vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymu, paramos subjektas gali būti tik juridinis asmuo. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, Fondas nėra juridinis asmuo, jis yra administruojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Fondo lėšos laikomos atskiroje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitoje ir yra įtraukiamos į apskaitą pagal atskirą priemonę. Atsižvelgiant į tai, iš projekto 9 straipsniu siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aiškus minėto straipsnio santykis su Labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad Konstituciniame Teisme yra priimta nagrinėti konstitucinės justicijos byla Nr. 8/2019 pagal Vyriausybės prašymą Nr. 1B-10/2019 ištirti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo, Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Miškų įstatymo, Kultūros rėmimo fondo įstatymo, Sporto įstatymo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatų, kuriomis yra ribojamos Vyriausybės teisės rengiant valstybės biudžetą, atitiktį Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai svarstytinas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos „Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui numatoma Vyriausybės nustatyta procentinė praėjusių metų gyventojų paskirto gyventojų pajamų mokesčio ne pelno subjektams dalis, ne mažesnė negu 20 procentų“ atitiktis Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai.

3. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad nevyriausybinėms organizacijoms finansavimą pagal įgyvendinamas programas ir priemones skiria asignavimų valdytojai, tuo tarpu nevyriausybinių organizacijų finansavimą iš Fondo lėšų skiria Nevyriausybinių organizacijų fondo taryba (toliau – Taryba). Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, Fondo lėšos yra įtraukiamos į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaitą pagal atskirą priemonę, taigi Fondo asignavimų valdytojas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus keičiamo įstatymo 7 ir 9 straipsniuose nurodytų asignavimų valdytojo ir Fondo tarybos kompetencijų santykis.

4. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Fondas sudaromas siekiant kaupti lėšas ir jas paskirstyti nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant bendruomenines organizacijas, taip pat nevyriausybinių organizacijų plėtros valstybės politikai formuoti ir įgyvendinti. Atkreipiame dėmesį, kad Fondo lėšų naudojimas nevyriausybinių organizacijų  finansavimui, įskaitant bendruomenines organizacijas, t. y. finansuojant bendruomenines organizacijas tik kaip vieną iš asociacijų formų, diskutuotinas kitų asociacijų lygybės požiūriu.

Be to, kaip jau minėta, bendruomeninių organizacijų sudarymo, veiklos, plėtros ir kitus klausimus reglamentuoja specialus Bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas, kuris ir turėtų nustatyti su bendruomeninių organizacijų finansavimu susijusias nuostatas.

Departamento direktorius                                                                                           Andrius Kabišaitis

A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el .p. milda.masteikienė@lrs.lt