LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projEkto NR. XIVP-2621

2023-04-26  Nr. 109-P-13

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Simonas Gentvilas, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis,  Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14				1.    Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto tekste įvesti trumpinius formuluotėms „laikinojo solidarumo įnašas“, „laikinojo solidarumo įnašo mokėtojai“, „laikinojo solidarumo įnašo bazė“.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymus, Projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvestas trumpinys „įnašas“ formuluotei „laikinasis solidarumo įnašas“, atitinkamai formuluotė „laikinojo solidarumo įnašo mokėtojas“ trumpinamas į „įnašo mokėtojas“, o formuluotė „laikinojo solidarumo įnašo bazė“ trumpinama į „įnašo bazė“.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	1	1		2.    Projekto 1 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „gautų lėšų“, projekto 4 straipsnio pavadinime vartojama formuluotė „Šio įstatymo nustatyta tvarka gautų lėšų“, tuo tarpu 4 straipsnyje toliau vartojama formuluotė „Įgyvendinant šį įstatymą gautos lėšos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymus, Projekto 1 straipsnio 1 dalis tikslintina taip: „1. Šis įstatymas nustato laikinąjį solidarumo įnašą (toliau – įnašas) į valstybės biudžetą, tokio įnašo mokėtojus, šio įstatymo nustatyta tvarka gautų lėšų panaudojimo tikslą, įnašo apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo ir administravimo tvarką.“ Projekto 4 straipsnis tikslintinas taip: „Įgyvendinant šį įstatymą Šio įstatymo nustatyta tvarka gautos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti.“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	1	2		3.    Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų laikinųjų solidarumo įnašų mokėtojų“, tuo tarpu projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama formuluotė „šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyto mokėtojo“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas formuluotes.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 1 straipsnio 2 dalis tikslintina taip: „2. Valstybinės mokesčių inspekcijos (jos pareigūnų) ir šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų laikinųjų solidarumo įnašų mokėtojų nurodyto įnašo mokėtojo (toliau – įnašo mokėtojas) santykiams, Valstybinės mokesčių inspekcijos (jos pareigūnų) vykdomai įnašo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolei, įnašo mokėtojo konsultavimui įnašo mokėjimo klausimais, įnašo apskaičiavimo ir perskaičiavimo senačiai, įnašo nepriemokos išieškojimui ir permokos grąžinimui, baudų skyrimui ir delspinigių skaičiavimui už šio įstatymo pažeidimus mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) ir mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės atliekant mokestinius tyrimus ir mokestinius patikrinimus, mokesčių mokėtojų konsultavimo mokesčių mokėjimo klausimais, mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties, mokestinės nepriemokos išieškojimo ir mokesčių permokos grąžinimo, mokesčių įstatymų pažeidimų ir atsakomybės, mokesčio apskaičiavimo taikant turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	1	2		4.    Projekto  1 straipsnio  2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinės mokesčių inspekcijos ir šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų laikinųjų solidarumo įnašų mokėtojų santykiams, Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomai laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolei, šio įnašo nepriemokos išieškojimui ir permokos grąžinimui, baudų skyrimui ir delspinigių skaičiavimui už šio įstatymo pažeidimus mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės atliekant mokestinius tyrimus ir mokestinius patikrinimus, mokestinės nepriemokos išieškojimo ir mokesčių permokos grąžinimo, mokesčių įstatymų pažeidimų ir atsakomybės, delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų prievolių valstybei (mokesčių ir tam tikrų nemokestinių prievolių, t. y. baudų už administracinius nusižengimus) administravimo procedūros jau šiuo metu yra aiškiai sureguliuotos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ): a) MAĮ 32 ir 33 straipsniuose reglamentuojamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip mokesčių administratoriaus, teisės ir pareigos; b) MAĮ 36 ir 40 straipsniuose reglamentuojamos mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos; c) MAĮ VI skyriuje reglamentuojami mokestiniai patikrinimai, o VII skyriuje – mokestiniai tyrimai; d) MAĮ penktajame skirsnyje reglamentuojamas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas; e) MAĮ 87 straipsnyje reglamentuojamas mokestinės permokos grąžinimas; f) MAĮ 96–100 straipsniuose reglamentuojami klausimai, susiję su delspinigių skaičiavimu, o MAĮ VIII skyriuje – mokesčių įstatymų pažeidimai ir atsakomybė (baudos).“ Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad iš teikiamo siūlymo nėra iki galo aišku, kokia apimtimi vis dėlto būtų taikomas Mokesčių administravimo įstatymas laikinojo solidarumo įnašo ir jo mokėtojo atžvilgiu ir ar siūlomų nuostatų pakanka užtikrinti tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek laikinojo solidarumo įnašo mokėtojų teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą. Pirma, Mokesčių administravimo įstatyme mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisės ir pareigos nustatytos ne tik atskiruose straipsniuose, reglamentuojančiuose būtent šių subjektų teises ir pareigas, tačiau ir visame šio įstatymo tekste reglamentuojant skirtingas procedūras, tuo pačiu tam tikrų mokesčių administratoriaus teisių įgyvendinimo užtikrinimui Mokesčių administravimo įstatymo atskiruose straipsniuose įtvirtinami įvairūs įpareigojimai ne tik mokesčių mokėtojams, bet ir kitiems subjektams (pavyzdžiui, nustatomos pareigos tretiesiems asmenims, o Mokesčių administravimo 48 straipsnyje įtvirtinta, kad trečiųjų asmenų pareigos mokesčių administravimo procedūrų taikymo srityje, susijusios su informacijos pateikimu mokesčių administratoriui, mokestinės nepriemokos priverstiniu išieškojimu bei mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija, nustatomos siekiant užtikrinti efektyvaus mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimo sąlygas). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dalinis ir aiškiai neapibrėžtos apimties Mokesčių administravimo įstatymo taikymas leis užtikrinti efektyvų mokesčių administratoriaus funkcijų atlikimą. Antra, Mokesčių administravimo įstatyme yra nustatytos ne tik mokesčių administratoriaus teisės ir pareigos, tačiau ir mokesčių administratoriaus pareigūnų teisės, tačiau pagal projekte vartojamą formuluotę „nuostatos dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų“ sektų, jog mokesčių administratoriaus pareigūnai Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų įgaliojimų laikinojo solidarumo įnašo ir jo mokėtojų atžvilgiu neturėtų. Trečia, pastebėtina, kad Mokesčių administravimo įstatyme numatytas ir mokesčių mokėtojų konsultavimo institutas (mokesčių administratoriaus pareiga), tačiau nėra aišku, ar šis institutas būtų taikomas laikinojo solidarumo įnašo mokėtojų atžvilgiu. Pastebėtina, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 4 punktą kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl mokesčių administratoriaus suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais tai laikoma pagrindu atleisti mokesčių mokėtoją nuo paskirtos baudos mokėjimo. Ketvirta, Mokesčių administravimo įstatymo V skyriaus pirmajame skirsnyje „Mokesčių apskaičiavimas“ reglamentuojami tokie svarbūs klausimai kaip mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčio apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir kiti. Abejotina, jog šis mokesčių administratoriaus įgaliojimams vykdyti reikalingas teisinis reguliavimas būtų neaktualus administruojant laikinąjį solidarumo įnašą. Penkta, pastebėtina, jog praktikoje gali kilti įvairių formuluočių ir sąvokų vartojimo klausimų, pavyzdžiui, kaip turėtų būti vadinamas „mokestinis patikrinimas“ ar „mokestinis tyrimas“ tuo atveju, jeigu šie procesai vyktų dėl laikinojo solidarumo įnašo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei siekiant užtikrinti, kad Mokesčių administravimo įstatymo taikymas administruojant laikinąją solidarumo įmoką būtų sklandus, svarstytina, ar projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos yra pakankamos šiam tikslui pasiekti bei atitinka teisės aktų turiniui keliamą aiškumo reikalavimą.	Pritarti iš dalies	Projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nustatyta, kad atitinkamos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikomos  ne pilna apimtimi, bet dalinai: (a) apibrėžiant tik dviejų subjektų (Valstybinės mokesčių inspekcijos ir laikinojo solidarumo įnašo (toliau – LSĮ) mokėtojams) teisinį statusą; (b) apibrėžiant tik konkrečias, Projekto 1 straipsnio 2 dalyje aiškiai įvardintas, administravimo procedūras. Principiniu požiūriu, konkreti subjektų sąrašo ir taikytinų procedūrų apibrėžtis leidžia aiškiai nustatyti: pirma, kokios Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos yra (turi būti) mutatis mutandis taikomos, administruojant minėtuosius įnašus; antra, išbaigta procedūrų sąrašo apibrėžtis leidžia teisiškai preciziškai teigti, kad visos kitos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (trečiųjų asmenų pareigos; kitos mokesčių administravimo procedūros) nėra (negali būti) taikomos, administruojant laikinuosius solidarumo įnašus. Kartu pažymėtina tai, kad, siekiant dar didesnio teisinio aiškumo, Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos galėtų būti papildytos, nustatant, kad „Valstybinės mokesčių inspekcijos (jos pareigūnų) ir šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyto įnašo mokėtojo (toliau – įnašo mokėtojas) santykiams, Valstybinės mokesčių inspekcijos (jos pareigūnų) vykdomai laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo kontrolei, įnašo mokėtojo konsultavimui įnašo mokėjimo klausimais, įnašo apskaičiavimo ir perskaičiavimo senačiai, šio įnašo nepriemokos išieškojimui ir permokos grąžinimui, baudų skyrimui ir delspinigių skaičiavimui už šio įstatymo pažeidimus mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūnų) ir mokesčių mokėtojų teisių ir pareigų, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės atliekant mokestinius tyrimus ir mokestinius patikrinimus, mokesčių mokėtojų konsultavimo mokesčių mokėjimo klausimais, mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties, mokestinės nepriemokos išieškojimo ir mokesčių permokos grąžinimo, mokesčių įstatymų pažeidimų ir atsakomybės, mokesčio apskaičiavimo taikant turinio viršenybės prieš formą principą, mokesčio apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo“.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	1	2		5.    Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> baudų skyrimui <...> už šio įstatymo pažeidimus mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatos dėl <...> mokesčių įstatymų pažeidimų ir atsakomybės <...>“. Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje nustatyti baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus dydžiai, kurie gali siekti nuo 10 iki 50 procentų trūkstamos mokesčio sumos, o jeigu už to paties mokesčio įstatymo pažeidimą jau buvo paskirta bauda nepraėjus senaties terminui, tai apskaičiuota bauda didinama dvigubai. Atsižvelgus į projektu siūlomas nustatyti laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimo taisykles ir kaip aiškinamajame rašte nurodoma „nelauktą grynųjų palūkanų padidėjimą atspindintį laikinojo solidarumo įnašo skaičiavimo modelį“, svarstytina, ar Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje nustatytų baudų dydžių taikymas šiuo atveju būtų proporcingas ir teisingas.	Nepritarti	Pirma, pakartotinius teisės pažeidimus darantys asmenys patys savaime laikytini pavojingesniais, nes yra linkę ir vėl (naujai) daryti teisės pažeidimus, todėl tokie asmenys ir baudžiami turėtų būti griežčiau, lyginant su tais asmenimis, kurie atitinkamą teisės pažeidimą yra padarę tik vieną (pirmą) kartą. Antra, aktualiems teisiniams santykiams mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo kurti naujas baudų apskaičiavimo ir skyrimo taisykles, iš esmės besiskiriančias nuo tų, kurios taikomos, asmenims pažeidus mokesčių įstatymų reikalavimus. Trečia, Mokesčių administravimo įstatymo 140 straipsnyje, taikant šias nuostatas mutatis mutandis, yra nustatytos baudų skyrimo taisyklės, kurios pritaikytos efektyviam bausmės individualizavimui, kas sudaro teisinį pagrindą skirti teisės pažeidėjams aktualias, teisingas, proporcingas baudas, priklausomai nuo teisės pažeidimo aktualių (individualių) teisinių ir faktinių aplinkybių.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	6	1		6.    Projekto 6 straipsnio 1 dalyje išdėstyta laikinojo solidarumo bazės apskaičiavimo taisyklė sunkiai suprantama, nes joje įterpta ir koeficiento apskaičiavimo taisyklė. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskirti nuostatas dėl koeficiento apskaičiavimo nuo nuostatų dėl bazės apskaičiavimo. Kitaip tariant, nuostatas dėl koeficiento apskaičiavimo dėstyti atskiroje 6 straipsnio dalyje arba projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų apibrėžta koeficiento sąvoka. Taip pat, siekiant teisės akto normų aiškumo ir glaustumo, projekto 2 straipsnyje siūlytina apibrėžti ir Lietuvos rezidentų sąvoką.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 2 straipsnis patikslintas įtraukiant naujas sąvokas „laikinojo solidarumo įnašo bazės skaičiavimo koeficientas“ ir „Lietuvos rezidentas“: „3. Laikinojo solidarumo įnašo bazės skaičiavimo koeficientas – santykis tarp laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo priimtų ne finansų sektoriaus klientų – Lietuvos rezidentų indėlių, laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo ne finansų sektoriaus klientų – Lietuvos rezidentų sąskaitose laikomų lėšų, laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo ne finansų sektoriaus klientams – Lietuvos rezidentams suteiktų paskolų sumos, buvusios 2022 m. gruodžio 31 d., ir tą dieną buvusios visų laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo priimtų ne finansų sektoriaus klientų indėlių, laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo ne finansų sektoriaus klientų sąskaitose laikomų lėšų ir laikinojo solidarumo įnašo mokėtojo ne finansų sektoriaus klientams suteiktų paskolų sumos. 4. Lietuvos rezidentas – asmuo, kaip jis suprantamas pagal 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje su visais pakeitimais A priedo 1 skyriaus 1.30 papunktį.“ Atitinkamai Projekto 6 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip: „1. Įnašo bazė už 2023 metų mokėjimo laikotarpį apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš laikinojo solidarumo įnašo bazės skaičiavimo koeficiento (toliau – koeficientas), kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento. Įnašo bazė už 2024 metų mokėjimo laikotarpį apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo finansinėse ataskaitose, sudaromose pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pateikiamų grynųjų palūkanų pajamų, padaugintų iš koeficiento, kurios daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., grynųjų palūkanų pajamas, padaugintas iš koeficiento.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	6	1		7.    Svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 ir 8 dalyse bei 8 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „daugiau kaip 50 procentų“ neturėtų būti pakeista formuluote „50 ir daugiau procentų“.	Nepritarti	Projekte tikslingai įrašyta formuluotė „daugiau kaip 50 procentų“, pagal kurią, jeigu viršijama lygiai 50 procentų, tuomet laikinojo solidarumo įnašo bazė lygi nuliui, įnašas nemokamas, o jeigu viršija daugiau nei 50 procentų, bazė susidaro.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	6	2		8.    Atsižvelgus į projekto 6 straipsnio 5 dalyje vartojamą formuluotę ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „nurodytą laikotarpį“ vartoti formuluotę „nurodytus atitinkamus 4 finansinius metus“.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą ir pastabą Nr. 9, Projekto 6 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „nurodytą laikotarpį“ keistina į formuluotę „nurodytus atitinkamus 4 finansinius metus“.
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	6	5		9. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikinojo solidarumo įnašo mokėtojas gali veiklą vykdyti ir trumpiau nei atitinkamus 4 finansinius metus. Atsižvelgus į tai, atitinkamai koreguotina projekto 6 straipsnio 5 dalies formuluotė dėl 4 finansinių metų.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 6 straipsnio 5 dalis tikslintina taip: „5. Jeigu vidutinė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų  4 finansinių metų arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju atitinkamai trumpesnio laikotarpio grynųjų palūkanų pajamų suma yra neigiama, apskaičiuojant įnašą, grynųjų palūkanų pajamų suma prilyginama 0.“
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	6	6		10. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „atskaitymai atliekami, jeigu apskaičiuojant avansinį laikinąjį solidarumo įnašą pagal šio įstatymo 8 straipsnį jie (jų dalis) nebuvo atskaityti“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta „Avansinis laikinasis solidarumo įnašas gali būti mažinamas šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka ir dydžiais“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „įnašo bazė sumažinama per atitinkamus metus kredito įstaigos į IDF ir BPF sumokėtomis įmokomis“. Atsižvelgus į tai, koreguotina projekto 6 straipsnio 6 dalies konstrukcija, nes priešingu atveju gautųsi, kad apskaičiavus avansinį laikinąjį solidarumo įnašą ir nuo jo atskaičius tik dalį IDF ir BPF sumokėtų įmokų, atliekant laikinojo solidarumo įnašo apskaičiavimą nebebūtų galima nuo jo atskaityti likusios IDF ir BPF sumokėtų įmokų dalies.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 6 straipsnio 6 dalis tikslintina taip: „6. Įnašo bazė sumažinama mokėjimo laikotarpiu įnašo mokėtojo Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka sumokėtomis indėlių draudimo įmokomis į Indėlių draudimo fondą, padaugintomis iš koeficiento, ir 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, su visais pakeitimais nustatyta tvarka sumokėtais įnašais į Bendrą pertvarkymo fondą, padaugintais iš koeficiento. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialų įnašo bazė sumažinama proporcingai mokėjimo laikotarpiu į kitos Europos Sąjungos valstybės narės indėlių garantijų sistemas sumokėtų indėlių draudimo įmokų ar į Bendrą pertvarkymo fondą sumokėtų įnašų, kurie skirti Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos įsipareigojimams vykdyti, dydžiui, padaugintam iš koeficiento. Šioje dalyje nustatyti atskaitymai atliekami, jeigu apskaičiuojant avansinį įnašą pagal šio įstatymo 8 straipsnį jie (jų dalis) nebuvo atskaityti.“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	6	8		11.               Neaiški projekto 6 straipsnio 8 dalyje esančios formuluotės „neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį“ paskirtis. Svarstytina, ar ji nėra perteklinė.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 6 straipsnio 8 dalis tikslintina taip: „9. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, laikinojo solidarumo įnašo Įnašo bazė įnašo mokėtojams – Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialams – pagal šio straipsnio nuostatas apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, kurios gautos iš Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos ir kurios, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines atitinkamų laikotarpių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, grynųjų palūkanų pajamas, gautas iš Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento.“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	6	8		12.               Projekto 6 straipsnio 8 dalyje esanti išimtis, skirta „Lietuvos Respublikoje įsteigtiems kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialams“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsnyje yra nurodyti subjektai, kurie laikomi laikinojo solidarumo įnašo mokėtojais: „Laikinąjį solidarumo įnašą moka pagal Bankų įstatymą Lietuvos Respublikoje įsteigti ir veikiantys bankai, Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse (toliau – Europos Sąjungos valstybės narės) licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialai, pagal Centrinių kredito unijų įstatymą veikiančių centrinių kredito unijų finansinės grupės“. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 8 dalyje esančioje išimtyje neturėtų būti nurodyti ir užsienio bankų filialai. Be to, siūlytina patikslinti šios išimties formuluotę taip: „Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialams“.	Pritarti iš dalies	Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 6 straipsnio 8 dalis tikslintina taip: „8. Įnašo bazė įnašo mokėtojams – Lietuvos Respublikoje įsteigtiems ir veikiantiems kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialams – pagal šio straipsnio nuostatas apskaičiuojama nuo einamojo mokėjimo laikotarpio įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, kurios gautos iš Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos ir kurios, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, daugiau kaip 50 procentų viršija vidutines atitinkamų laikotarpių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, grynųjų palūkanų pajamas, gautas iš Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento.“ Neatsižvelgti į siūlymą nurodyti ir užsienio bankų filialus, atsižvelgiant į tai, kad ši kategorija užsienio bankų filialų, skirtingai nei kiti Projekto 6 straipsnio 8 dalyje įtvirtintoje išimtyje nurodyti filialai, rengia atskirus finansinių ataskaitų rinkinius pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 61 straipsnio 7 dalis).
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	7			13.               Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti projekto 7 straipsnį jį išdėstant taip: „Apskaičiuojant laikinąjį solidarumo įnašą laikinojo solidarumo įnašo bazei taikomas 60 procentų tarifas“.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 7 straipsnis tikslintinas taip: „Laikinojo solidarumo įnašo Apskaičiuojant įnašą, įnašo bazei taikomas 60 procentų tarifas.“
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	8	1		14. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 8 straipsnio 1 dalies du paskutinius sakinius apjungti į vieną: „Avansinio laikinojo solidarumo įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai ir avansinis laikinasis solidarumo įnašas sumokamas į valstybės biudžetą pasibaigus mokėjimo laikotarpio ketvirčiui, iki kito ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos“.	Pritarti	Atsižvelgiant į siūlymą, Projekto 8 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Įnašo mokėtojai moka avansinį įnašą. Avansinis įnašas mokamas už mokėjimo laikotarpio ketvirtį. Avansinis įnašas apskaičiuojamas nuo einamojo mokėjimo laikotarpio ketvirčio įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, kurios, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, daugiau kaip 50 procentų viršija 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., kai avansinis įnašas mokamas už 2023 metų mokėjimo laikotarpį, arba 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., kai avansinis įnašas mokamas už 2024 metų mokėjimo laikotarpį, grynųjų palūkanų pajamų, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, ketvirčių vidurkį, taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytą tarifą ir mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalį. Avansinis įnašas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka ir dydžiais gali būti mažinamas šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais, padaugintais iš koeficiento. Avansinio įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai ir avansinis įnašas sumokamas į valstybės biudžetą, pasibaigus mokėjimo laikotarpio ketvirčiui, iki kito ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos.“
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	8	2		15.               Atsižvelgus į tai, kad per atitinkamą mokėjimo laikotarpį bus sumokami du arba trys avansiniai laikinojo solidarumo įnašai, projekto 8 straipsnio 2 dalyje esanti formuluotė „avansinio laikinojo solidarumo įnašo“ keistina daugiskaita.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 8 straipsnio 2 dalį patikslinti taip: „2. Metinė įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai, pasibaigus mokėjimo laikotarpiui, iki kitų kalendorinių metų birželio mėnesio 15 dienos. Jeigu metinėje įnašo deklaracijoje nurodyta įnašo suma viršija sumokėtą to mokėjimo laikotarpio avansinio laikinojo solidarumo įnašo avansinių įnašų sumą, apskaičiuotas skirtumas sumokamas į valstybės biudžetą, pasibaigus mokėjimo laikotarpiui, iki kitų kalendorinių metų birželio mėnesio 15 dienos.“
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	10			16. Projekto 10 straipsnyje nustatyta, kad „ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „<...> nėra tikslinga ginčams, kylantiems dėl šio įnašo, taikyti MAĮ reglamentuotą privalomą mokestinių ginčų ikiteisminio nagrinėjimo procedūrą ir plėsti Mokestinių ginčų komisijos nagrinėjamų klausimų apimtį. Todėl, siekiant ekonomiškumo, efektyvumo ir teisinio aiškumo principų, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog mokestinius ginčus (kylančius tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo) pagal Mokesčių administravimo įstatymo 147 straipsnį nagrinėja ne tik Mokestinių ginčų komisija ir teismas, bet ir centrinis mokesčių administratorius, kuris nagrinėja mokestinius ginčus tarp vietos mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Primintina, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 18 straipsnį Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – centrinis mokesčių administratorius ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčių administratoriai. Atsižvelgus į tai, kad pradinius veiksmus, susijusius su laikinojo solidarumo įnašo administravimu atliktų vietos mokesčių administratorius, svarstytina, kodėl projekte nenustatoma galimybė vietos mokesčių administratoriaus veiksmus apskųsti centriniam mokesčių administratoriui.	Nepritarti	Pirma, vertinant iš esmės, LSĮ laikytinas specifine finansine prievole valstybei, tačiau šis įnašas nelaikytinas mokesčiu kaip tokiu (teisinio reglamentavimo aspektu, mokesčiai ir jų administravimo procedūros apibrėžti Mokesčių administravimo įstatyme ir, kartu, specialiuose mokesčių įstatymuose). Antra, Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnyje nustatyta, kad „mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra“, asmenų pateiktas pretenzijas nagrinėjant Centriniame mokesčių administratoriuje ir Mokestinių ginčų komisijoje. Taigi tik mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Tuo tarpu Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnyje nustatyta, kad „skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Taigi kitiems, ne mokestiniams, ginčams Mokesčių administravimo įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra Centriniame mokesčių administratoriuje. Taigi visiškai netikslinga Projekte nustatyti dar vieną atskirą, skirtingą, skundų nagrinėjimo procedūrą. Dėl šių, aukščiau minėtų priežasčių, Projekto 10 straipsnyje ir siūloma nustatyti, kad ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	11	1		17.               Projekto 11 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Nepritarti	Atsižvelgiant į Projekto 11 straipsnio 1 dalies patikslinimą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento 18 pastabą, toks tikslinimas nebeaktualus.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	11	2		18.               Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę ir į tai, kad Seimo priimtas įstatymas turi būti promulguojamas, taip pat į projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, svarstytina, ar projekto 11 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti terminas priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus yra realus.	Pritarti	Atsižvelgiant į susiklosčiusias ypatingas aplinkybes surinkti Projekte nurodytiems tikslams finansuoti lėšas ir šių aplinkybių nulemtą poreikį imtis skubių veiksmų, siūlomas įstatymo įsigaliojimas kitą dieną nuo jo paskelbimo dienos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektą pirmasis avansinės laikinojo solidarumo įnašo deklaracijos pateikimo terminas yra 2023 m. rugpjūčio 31 d., o Valstybinei mokesčių inspekcijai įstatymui įgyvendinti reikės parengti LSĮ ir avansinio LSĮ įnašo deklaracijų formas, pritaikyti informacines sistemas gautų duomenų apdorojimui, prievolių kaupimui ir kt., Projekto  11 straipsnio 1 ir 2 dalys tikslintinos taip: „1.    Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. gegužės 1  d. ir galioja iki 2025 m. birželio 17 d. 2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos 2023 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Toks terminas turėtų būti pakankamas Valstybinei mokesčių inspekcijai priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija buvo iš anksto informuota apie skubą priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir šiuo metu jiems rengiasi, todėl terminas iki 2023 m. birželio 1 d. įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti yra pagrįstas. Taip pat priėmus šiuos teisės aktus iki 2023 m. birželio 1 dienos, liks pakankamai laiko LSĮ mokėtojams susipažinti su priimtais teisės aktais iki pirmosios deklaracijos pateikimo ir mokėjimo datos. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data nebus pirma mėnesio diena, siekiant nesukelti papildomos administracinės naštos įnašo mokėtojams, Projekto 11 straipsnio dalis turėtų būti papildyta taip: „4. Avansinis įnašas už 2023 metų II ketvirtį, pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį apskaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, gautų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos, jas lyginant su šiam laikotarpiui proporcingu laikotarpiu, taikomu pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant įnašą už 2023 metų mokėjimo laikotarpio ketvirtį, proporcingai sumažinamą šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais, padaugintais iš koeficiento, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (jeigu įnašo mokėtojas pasirinko sumažinti). Jeigu duomenys apie kiekvieną mėnesio, kurį šis įstatymas įsigaliojo, dieną gautas grynąsias palūkanų pajamas nerenkami, šį mėnesį gautos grynosios palūkanų pajamos apskaičiuojamos, viso mėnesio gautas grynąsias palūkanų pajamas padalijant iš visų to mėnesio dienų skaičiaus ir padauginant iš dienų nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iki mėnesio pabaigos skaičiaus. Ši dalis mutatis mutandis taikoma ir apskaičiuojant 2023 metų mokėjimo laikotarpio įnašo bazę pagal šio įstatymo 6 straipsnį.“
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	11	3		19.               Projekto 11 straipsnio 3 dalyje po žodžio „apskaičiuojant“ įrašytinas žodis „deklaruojant“.	Pritarti	Atsižvelgiant į pasiūlymą, Projekto 11 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant, deklaruojant ir mokant įnašą už mokėjimo laikotarpius, kurie atitinkamai baigiasi 2023 m. gruodžio 31 d. ir 2024 m. gruodžio 31 d.“
20.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-14	11	1		20.     Projektu siūlomas įstatymo įsigaliojimas nedelsiant. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad laikinojo solidarumo įnašas nėra mokestis, o piniginė prievolė valstybei. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 3 d. nutarime konstatavo: „Valstybiniai mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai yra teisės subjektams nustatyta piniginė prievolė valstybei. Konstitucinis reikalavimas valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustatyti tik įstatymu yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija. Nustatant mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus įstatymu, jame privalo būti apibrėžti tokie esminiai mokesčio ar kito privalomo mokėjimo elementai kaip mokesčio ar kito privalomo mokėjimo mokėtojas, objektas, dydžiai, išimtys bei lengvatos, mokėjimo terminai.“ Taigi, pagal Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, nustatant tiek mokesčius, tiek kitus privalomus mokėjimus turi būti paisoma tų pačių konstitucinių reikalavimų. Atsižvelgus į tai, manytina, jog projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimui turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir mokesčių įstatymų įsigaliojimui. Pastebėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus jų paskelbimo dienos. Joje taip pat nustatyta šios taisyklės išimtis, kuria remiamasi projekto aiškinamajame rašte, kad nuostata dėl 6 mėnesių termino netaikoma mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžtos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Fiskalinės sutarties įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant išskirtines aplinkybes, nurodomi du kriterijai: nepaprastas įvykis, kurio valstybės valdžios institucijos negali kontroliuoti ir kuris daro didelį poveikį valdžios sektoriaus finansinei būklei, arba didelis ekonomikos nuosmukis. Nekvestionuojant aiškinamajame rašte minimo Valstybės kontrolės patvirtinimo dėl išskirtinių aplinkybių nustatymo, vis dėlto svarstytina, ar įstatymo įsigaliojimas „nedelsiant“ yra proporcinga priemonė tikslui pasiekti.	Nepritarti	Įsigaliojimas nedelsiant yra būtinas, nes artimuoju laikotarpiu valdžios sektoriaus finansams išlieka su geopolitinės padėties pokyčiais ir jos galimu poveikiu Lietuvos, ES ekonomikoms, žmonėms, saugumo padėčiai susijusi rizika. Valstybės kontrolė, vykdanti fiskalinės institucijos funkcijas, patvirtino išskirtinių aplinkybių dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansų būklei atitiktį išskirtinių aplinkybių sąvokai. Nors 2022 m. gana sparčiai augo pajamos iš mokesčių ir socialinių draudimo įmokų, tačiau centrinės valdžios (pagal TVF standartus apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus ir nebiudžetinius fondus) balansas pinigų srautais 2022 m. išliko neigiamas ir sudarė 1 190 mln. eurų arba 1,8 proc. BVP. Atitinkamai vien tik valstybės biudžeto deficitas (pinigų srautais) 2022 m. sudarė 2 159 mln. eurų, kurį valstybė finansuoja vidaus ir tarptautinėse rinkose pasiskolintomis lėšomis. Augant palūkanų normoms auga Lietuvos skolinimosi kaštai, atitinkamai didėja rizika valdžios sektoriaus finansų pažeidžiamumui. Poreikis užtikrinti Projekto 4 straipsnyje nurodytų projektų finansavimą ir jų vystymą yra skubus ir svarbus valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti. Finansavimo poreikis karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros projektams yra apie 963 mln. Eur ir papildomai vertinamas finansavimo poreikis karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2023-04-19				Kaip akcentuoja ECB, būtina aiškiai įvertinti visas galimas rizikas, kurias kelia šis projektas. Kadangi Finansų ministerija teigia nenumatanti jokių neigiamų projekto pasekmių, projektą vertėtų priimti tik atlikus išsamų „solidarumo įnašo“ poveikio vertinimą  – tiek konkurencingumo, tiek investicinio patrauklumo, tiek finansų sistemos atsparumo aspektais. Tai leistų racionaliai pasverti trumpalaikę galimą papildomų lėšų surinkimo naudą bei ilgalaikę žalą šalies finansų sistemos stabilumui, kurią galimai sukeltų šis projektas.	Pritarti	Lietuvos bankas yra parengęs išsamią galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analizę (žr. pridedamą Lietuvos banko dokumentą „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“). Taip pat žr. argumentus dėl Europos Centrinio Banko nuomonės.
2.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2023-04-19				Siekiant, kad Lietuvos mokesčių sistema išliktų prognozuojama, o rinkos dalyviai galėtų planuoti savo pajamas ir išlaidas, būtina išlaikyti Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytą bendrą taisyklę, kad mokesčių įstatymai, numatantys naujus mokesčius, įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Nors Finansų ministerija argumentuoja, kad „solidarumo įnašas“ nėra tolygus mokesčiui, Seimo kanceliarijos teisės departamentas kvestionuoja ar įstatymo įsigaliojimas „nedelsiant“ yra proporcinga priemonė iškeltam tikslui pasiekti^[1]. Be to, Seimo teisininkai atkreipia dėmesį, kad „solidarumo įnašas“ savo esme taip pat yra prievolė valstybei, kaip ir bet kokie kiti mokesčiai.	Nepritarti	Žr. argumentus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 20-tos pastabos.
3.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2023-04-19				Būtina numatyti Projekto ex-post poveikio vertinimo poreikį, kaip siūlė Ekonomikos ir inovacijų ministerija^[2]. Nors Finansų ministerija argumentuoja, kad ex-post vertinimas nėra reikalingas, kadangi mokestis įvedamas laikinai, bankinio sektoriaus atstovų teisėti lūkesčiai jau buvo pažeisti, kuomet iki 20 proc. „laikinai padidintas“ Pelno mokesčio tarifas liko galioti visam laikui. Kadangi Finansų ministerija teigia, kad Projektas „neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui, jis būtų taikomas tik neplanuotai kredito įstaigų pajamų daliai“, jo veiksmingumą ir neigiamą poveikį būtina įvertinti net ir tuo atveju, jeigu jo galiojimas nebūtų pratęstas.	Nepritarti	Vadovaujantis  Teisėkūros pagrindų įstatymu, pažymėtina, kad ex post vertinimas atliekamas tik tokio galiojančio teisinio reguliavimo, kuris be esminių pakeitimų galioja bent 2 metus nuo įsigaliojimo. Projekte numatyta, kad šis įstatymas baigiamas taikyti apskaičiuojant ir mokant LSĮ už mokėjimo laikotarpį, kuris baigiasi 2024 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, priėmus Projektą, jis bus taikomas trumpiau negu 2 metus, jis bus laikinas, todėl netikslinga atlikti Projekto ex post vertinimo. Be to, paprastai atlikus ex post vertinimą turėtų būti teikiamos ir rekomendacijos dėl tolesnio reguliavimo tobulinimo poreikio ateityje. Šiuo atveju Projektu teikiamas reguliavimas būtų laikinas, jo tęsti nenumatoma. Ex post vertinimas duotų priešingą efektą – tik sustiprintų įspūdį dėl tariamo ketinimo, atlikus šį vertinimą ir įvertinus jo rezultatus, priimti tolesnius sprendimus. Be to, nebūtų aiškus ex post vertinimo objektas, nes Projektu  numatoma rinkti LSĮ nuo laikinai padidėjusių neplanuotai gautų grynųjų palūkanų pajamų, kurios nebūtinai būtų gaunamos po kelerių metų. Taip pat pažymėtina, kad toks reguliavimas palies tik nedidelį skaičių kredito įstaigų ir įtakos jų veiklai, mokumui neturės. LSĮ nustatytas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui, jis būtų taikomas tik neplanuotai kredito įstaigų pajamų daliai, kuri paprastai nėra įskaičiuojama darant verslo sprendimus ir kuri susiformavo ne dėl kredito įstaigų vykdomos veiklos, o dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams.
4.	Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2023-04-19				Siekiant ilgalaikio ir tvaraus problemos sprendimo, įstatymo įsigaliojimo nuostatuose būtina numatyti įpareigojimą Lietuvos bankui inicijuoti ECB pinigų politikos mechanizmo peržiūrą ir aiškiai deklaruoti Lietuvos nepritarimą kiekybinio skatinimo politikai, lemiančiai „ekonominės rentos“ susiformavimą. ECB kiekybinio skatinimo instrumentų peržiūra leistų užtikrinti Lietuvos fiskalinės ir monetarinės politikos nuoseklumą. Tai leistų spręsti Finansų ministerijos iškeltą problemą iš esmės, nepakenkiant vienos Bendrijos šalies – Lietuvos – konkurencingumui ir investiciniam patrauklumui.	Nepritarti	Lietuvos banko įgaliojimai apibrėžti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme, pagal kurio 3 straipsnio 1 dalį „Lietuvos bankas Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolui dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto.” Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) pinigų politikos strategija peržiūrima ir kiekybinis skatinimas įgyvendintas ECB Valdančiosios tarybos sprendimais, kuriuos rengiant ir priimant dalyvavo ir Lietuvos bankas. Savo laiku kiekybinis skatinimas buvo būtina pinigų politikos priemonė euro zonai, ir Projektas bei jo priėmimo priežastys negali būti pretekstas ir įpareigojimas Lietuvos bankui keisti poziciją dėl kiekybinio skatinimo kaip pinigų politikos priemonės.
5.	Lietuvos bankų asociacija, 2023-04-12				Naujo mokesčio įvedimas neatsižvelgia į ECB nurodytas grėsmes Lietuvos finansiniam stabilumui. 1) Rekomenduojama Projekto aiškinamajame rašte pateiktą analizę papildyti išsamia galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analize;   2) Naujo mokesčio bazė neatspindi viso verslo ciklo ir gali neatitikti kredito įstaigos pelningumo. Dėl to kredito įstaigos gali tapti mažiau pajėgios absorbuoti ekonomikos nuosmukio sukeltą neigiamą riziką; 3) Naujas mokestis galėtų sukurti mažiau paskatų pritraukti naujų indėlių lėšų ir teikti skolinimą realiajai ekonomikai; 4) Vidaus ir užsienio investuotojai gali būti mažiau suinteresuoti investuoti į kredito įstaigas, nes dėl Naujo mokesčio mažėja kredito įstaigų pelningumo perspektyvos; 5) Naujo mokesčio taikymas tik tam tikroms Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms galėtų iškraipyti konkurenciją rinkoje ir pakenkti vienodoms veiklos sąlygoms šalies viduje ir visoje bankų sąjungoje; 6) Būtina aiškiai atskirti išskirtinį pajamų pobūdį ir vyriausybės bendrojo biudžeto lėšas, siekiant išvengti jų panaudojimo bendraisiais fiskalinės konsolidacijos tikslais; 7) Dėl Naujo mokesčio gali atsirasti vidaus ir Europos finansų sistemos susiskaidymas. Atsižvelgiant į ECB rekomendacijas, Projektas negali būti svarstomas toliau, jeigu nebus atlikta išsami ir objektyviais duomenimis pagrįsta galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analizė.	Nepritarti	Lietuvos bankas yra parengęs išsamią galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analizę (žr. pridedamą Lietuvos banko dokumentą „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“). Taip pat žr. argumentus dėl ECB nuomonės.
6.	Lietuvos bankų asociacija, 2023-04-12				Pasiūlytas apmokestinimas ir toliau pažeidžia valstybės pagalbos taisykles. Konkurencijos taryba, įvertinusi projektą, atkreipė Finansų ministerijos dėmesį, kad įteisinus siūlomą reguliavimą dvi ūkio subjektų grupės – laikinąjį solidarumo įnašą nemokančios kredito įstaigos bei kitų sektorių įmonės, uždirbusios neįprastai didelį pelną, – gali gauti valstybės pagalbą, todėl ją būtina suderinti su Europos Komisija. Jeigu valstybės pagalba teikiama be Europos Komisijos pritarimo, ji laikoma neteisėta ir privalo būti išieškota iš pagalbos gavėjų su palūkanomis. Nustatyta tvarka gali iškreipti konkurenciją, nes laikinąjį solidarumo įnašą turėtų mokėti tik dalis kredito įstaigų. Atkreipiame dėmesį, kad LBA jau yra pateikusi Europos Komisijai skundą dėl nauju mokesčiu suteikiamos neteisėtos valstybės pagalbos. Projektu siūlomas apmokestinimas ir toliau pažeidžia valstybės pagalbos taisykles šiais aspektais: Pirma, Projektu siekiama apmokestinti finansų sektoriaus bendroves, atleidžiant nuo pareigos mokėti naują mokestį visus kitus ekonomikos sektorius, kurie pasižymi didesniu nei įprastu pelningumu dėl susiklosčiusios neįprastos situacijos rinkoje. Jeigu deklaruojamas Projekto tikslas yra siejamas su poreikiu apmokestinti neįprasto dydžio pelną, tokių tikslų atžvilgiu tiek finansų sektorius, tiek visi kiti ekonomikos sektoriai yra toje pačioje faktinėje ir teisinėje situacijoje ir turėtų būti vertinami vienodai. Atskirų sektorių atleidimas nuo tokios pareigos sudaro neteisėtą valstybės pagalbą. Antra, Projektas ir toliau atleidžia nuo pareigos mokėti naują mokestį atskirus finansų sektoriaus dalyvius, tuo iškreipdamas konkurenciją finansų sektoriuje. Galiausiai, vadovaujantis Projektu, naujo mokesčio bazė bus mažinama visomis į Lietuvos Indėlių draudimo fondą įmokėtomis draudimo įmokomis. Taigi, finansų sektoriaus dalyviams, kurie reikšmingą veiklos dalį vysto ne Lietuvoje, naujo mokesčio, tikėtina, visai nereikės mokėti, nes iš įnašo bazės, reikšmingai sumažintos pritaikius koeficientą, bus atimtos visos draudimo įmokos, netaikant atitinkamo koeficiento. Trečia, naujai į Lietuvos rinką atėjusioms kredito įstaigoms nekils pareiga mokėti naują mokestį, nors jie bus analogiškoje teisinėje ir faktinėje padėtyje, ir tokiu būdu bus iškraipoma konkurencija finansų sektoriuje. Ketvirta, naujas mokestis nebūtų taikomas atskiroms Lietuvoje įsteigtoms bendrovėms, kurios nėra laikomos kredito įstaigomis ir nėra kredito įstaigų dukterinėmis įmonėmis, tačiau konkuruoja su kredito įstaigomis toje pačioje Lietuvos rinkoje teikdamos automobilių lizingo, faktoringo (atkreiptinas dėmesys, kad tokių bendrovių lizingo ir faktoringo palūkanos taip pat dažnai siejamos su EURIBOR palūkanų baze), greitųjų vartojamųjų paskolų ir kitas finansavimo paslaugas.	Pritarti iš dalies	Pažymėtina, kad tokia situacija, kokia susiformavo kredito įstaigų sektoriuje, nėra susiformavusi jokiame kitame ūkio sektoriuje, įskaitant ir visą kitą finansų sektorių. LSĮ modelis siūlomas tik kredito įstaigų sektoriui, nes būtent šio sektoriaus  kai kurios kredito įstaigos gaus nelauktą didelį pelną per ženkliai išaugusias grynąsias palūkanų pajamas. Staigaus palūkanų normų augimo, ECB griežtinant pinigų politiką siekiant suvaldyti infliaciją, esant pertekliniam likvidumui anksčiau euro zonoje nėra buvę. Tokios aplinkybės sukuria ekonominės rentos kredito įstaigoms Lietuvoje galimybę – dalis kredito įstaigų gauna neproporcingai dideles palūkanų pajamas už reikšmingo dydžio lėšas, laikomas centriniame banke, ir taip pat padidėjusias palūkanų pajamas iš kreditavimo (daugiausia – su kintamąja palūkanų norma), kai vidutinė palūkanų norma, sumokama už indėlius vis dar neproporcingai atsilieka nuo paskolų likučio palūkanų normų. Būtent kredito įstaigos gali naudotis išskirtinėmis aplinkybėmis: reikšmingomis palūkanomis iš centrinio banko (nes tik jos gali gauti palūkanas už indėlius centriniame banke) ir turi teisę priimti indėlius, kurie dėl valstybės apsaugos (indėlių draudimo) ir susidariusio likvidžių lėšų pertekliaus yra pigūs įsipareigojimai ir už juos sumokamų palūkanų augimas reikšmingai atsilieka nuo už paskolas gaunamų palūkanų augimo. Be to, Projektu siūlomas nustatyti įnašo modelis sudarytas taip, kad įnašui būtų skiriama tik dalis (60%) netikėtai aukštų grynųjų palūkanų pajamų, jau esančių virš ribos, reikšmingai viršijančios įprasto dydžio grynąsias palūkanų pajamas, todėl neturėtų reikšmingos įtakos investavimo ir verslo sprendimams. Projekte numatyta, kad į įnašo bazę neįtraukiamos naujos kreditavimo sutartys, įvestas papildomas saugiklis, kad grynųjų palūkanų pajamų (neįskaitant palūkanų pajamų iš naujo kredito) ir sumokėto LSĮ skirtumas negali būti mažesnis nei 115% 2022 m. gautų grynųjų palūkanų pajamų. Taip pat po Projekto derinimo su institucijomis ir rinkos dalyviais atsisakyta ribos, dėl kurios LSĮ mokėtoju galėtų būti tik dalis įstaigų, ir nustatyta, kad laikinojo solidarumo įnašo įstatymo nuostatos galiotų visoms kredito įstaigoms. Dėl Lietuvoje susidariusių ekonominių aplinkybių ir procesų netikėtai dideles palūkanų pajamas gautų tik dalis kredito įstaigų ir tuo jų situacija būtų pranašesnė nei kitų, ekonominės rentos negaunančių įstaigų, ir galėtų dar labiau stiprinti jų konkurencinį pranašumą, tikslingai sumodeliuotas įnašas turėtų spręsti susidariusią rinkos netobulumo problemą ir todėl daryti teigiamą poveikį konkurencijai, t. y. apriboti nelauktą naudą, atsiradusią dėl susiklosčiusių aplinkybių, o ne verslo sprendimų. Pažymėtina, kad kadangi įnašas nukreiptas tik į perteklines grynąsias palūkanų pajamas, jį mokėtų tik tos kredito įstaigos, kurios tokias perteklines grynąsias pajamas gautų. Atkreiptinas dėmesys, kad šis neplanuotas reikšmingas grynųjų palūkanų pajamų padidėjimas susiformavo būtent kredito įstaigų sektoriuje, yra būdingas tik šiam sektoriui ir susijęs su valstybės institucijų taikytomis priemonėmis ir sprendimais: Vyriausybės taikytomis gyventojų ir verslo paramos priemonėmis, lėmusiomis perteklinio likvidumo susiformavimą ir ECB sprendimais keisti pinigų politiką bei padidinti palūkanų normą. Taigi, kredito įstaigos turės lygiai tokias pat sąlygas ir vienodas galimybes konkuruoti, kokias būtų turėjusios, jei nebūtų įvykęs ECB pinigų politikos krypties pasikeitimas ir kredito įstaigos nebūtų gavusios nelauktų pajamų, todėl siūlomas sprendimas nepaveiks ūkio subjektų galimybės ar paskatų konkuruoti. Projektas nebūtų taikomas ūkio subjektams, galintiems pasiūlyti pakeičiamus produktus, pvz., vartojimo kredito davėjams, lizingo bendrovėms ar pan., tačiau pabrėžtina, kad šie subjektai savo veiklos pobūdžiu negali būti lygintini su kredito įstaigomis. Atitinkamai šiems subjektams nėra būdingos ženkliai išaugusios pajamos ar reiškiniai, apibūdinami kaip ekonominė renta. Pastebėtina, kad tik kredito įstaigos turi teisę priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių bei gautas lėšas laikyti centrinio banko sąskaitoje ir tik išskirtinės nuo pačių kredito įstaigų nepriklausančios  aplinkybės lėmė neplanuotą reikšmingą palūkanų pajamų padidėjimą. Šis neplanuotas reikšmingas palūkanų pajamų padidėjimas susiformavo būtent kredito įstaigų sektoriuje, kaip viena iš priežasčių dėl lėšų laikymo centriniame banke. Taigi, ne kredito įstaigų sektoriaus finansų įmonės turės lygiai tokias pat galimybes ir sąlygas konkuruoti, kokias būtų turėjusios, jei nebūtų įvykęs pinigų politikos krypties pasikeitimas ir  kredito įstaigos nebūtų gavusios nelauktų pajamų, todėl siūlomas sprendimas nepaveiks finansų sektoriaus ūkio subjektų galimybės konkuruoti, o atvirkščiai –  sąlygas darys lygesnes. Įvertinus antrą pastabą, siekiant, kad koeficientas būtų pritaikytas ir įmokoms į Indėlių draudimo fondą ir įnašams į Bendrą pertvarkymo fondą, kuriais mažinama LSĮ bazė, Projekto 6 straipsnio 6 dalis tikslintina taip: „6. Įnašo bazė sumažinama mokėjimo laikotarpiu įnašo mokėtojo Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka sumokėtomis indėlių draudimo įmokomis į Indėlių draudimo fondą, padaugintomis iš koeficiento, ir 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, su visais pakeitimais nustatyta tvarka sumokėtais įnašais į Bendrą pertvarkymo fondą, padaugintais iš koeficiento. Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų filialų įnašo bazė sumažinama proporcingai mokėjimo laikotarpiu į kitos Europos Sąjungos valstybės narės indėlių garantijų sistemas sumokėtų indėlių draudimo įmokų ar į Bendrą pertvarkymo fondą sumokėtų įnašų, kurie skirti Lietuvos Respublikoje vykdomos veiklos įsipareigojimams vykdyti, dydžiui, padaugintam iš koeficiento. Šioje dalyje nustatyti atskaitymai atliekami, jeigu apskaičiuojant avansinį įnašą pagal šio įstatymo 8 straipsnį jie nebuvo atskaityti.“ Atitinkamai Projekto 8 straipsnio 1 dalis tikslintina taip: „1. Įnašo mokėtojai moka avansinį įnašą. Avansinis įnašas mokamas už mokėjimo laikotarpio ketvirtį. Avansinis įnašas apskaičiuojamas nuo einamojo mokėjimo laikotarpio ketvirčio įnašo mokėtojo grynųjų palūkanų pajamų, kurios, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, daugiau kaip 50 procentų viršija 4 finansinių metų, prasidėjusių 2018 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., kai avansinis įnašas mokamas už 2023 metų mokėjimo laikotarpį, arba 4 finansinių metų, prasidėjusių 2019 m. sausio 1 d. ir pasibaigusių 2022 m. gruodžio 31 d., kai avansinis įnašas mokamas už 2024 metų mokėjimo laikotarpį, grynųjų palūkanų pajamų, šias grynųjų palūkanų pajamas padauginus iš koeficiento, ketvirčių vidurkį, taikant šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytą tarifą ir mutatis mutandis taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalį. Avansinis įnašas gali būti mažinamas šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais, padaugintais iš koeficiento, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko nustatyta tvarka ir dydžiais. Avansinio įnašo deklaracija pateikiama Valstybinei mokesčių inspekcijai ir avansinis įnašas sumokamas į valstybės biudžetą, pasibaigus mokėjimo laikotarpio ketvirčiui, iki kito ketvirčio antro mėnesio paskutinės dienos.“ Projekto 11 straipsnio 4 dalis tikslintina taip: „4. Avansinis įnašas už 2023 metų II ketvirtį, pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį apskaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, gautų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2023 metų II ketvirčio pabaigos, jas lyginant su šiam laikotarpiui proporcingu laikotarpiu, taikomu pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalį apskaičiuojant įnašą už 2023 metų mokėjimo laikotarpio ketvirtį, proporcingai sumažinamą šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nurodytomis įmokomis ir įnašais, padaugintais iš koeficiento, šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (jeigu įnašo mokėtojas pasirinko sumažinti). Jeigu duomenys apie kiekvieną mėnesio, kurį šis įstatymas įsigaliojo, dieną gautas grynąsias palūkanų pajamas nerenkami, šį mėnesį gautos grynosios palūkanų pajamos apskaičiuojamos, viso mėnesio gautas grynąsias palūkanų pajamas padalijus iš visų to mėnesio dienų skaičiaus ir padauginus iš dienų nuo įstatymo įsigaliojimo dienos iki mėnesio pabaigos skaičiaus. Ši dalis mutatis mutandis taikoma ir apskaičiuojant įnašo bazę pagal šio įstatymo 6 straipsnį už 2023 metų mokėjimo laikotarpį.“
7.	Lietuvos bankų asociacija, 2023-04-12				Pasiūlytas apmokestinimas griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse. Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir tarptautiniu lygmeniu konkurencinga reguliacinė aplinka. Todėl toks žingsnis neabejotinai reikšmingai sumažins Lietuvos konkurencingumą ir patrauklumą užsienio investuotojams. Šiame kontekste, įvertinant kapitalo judėjimo laisvę Europos Sąjungoje, akivaizdu kad investuotojai, reaguodami į Lietuvos valstybės sprendimą dėl papildomo apmokestinimo, nukreips investicijas į užsienį.	Nepritarti	Lietuvos bankų sektorius veikia tvariai ir pelningai ilguoju laikotarpiu. Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus kapitalo grąža ilgą laiką buvo viena didžiausių euro zonoje. Tai, jog susidarė aplinkybės gauti itin dideles netikėtas pajamas kredito įstaigų sektoriuje, rodo gerą investicinę aplinką Lietuvoje. LSĮ nustatytas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui bei nesukeltų neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui, nes jis būtų taikomas tik neplanuotai kredito įstaigų pajamų daliai, kuri paprastai nėra įskaičiuojama darant verslo sprendimus. Lietuvos banko atliekamas kredito įstaigų testavimas nepalankiomis sąlygomis rodo, kad sektorius jau yra atsparus didelio masto ekonomikos sukrėtimams ir įprastomis aplinkybėmis gebėtų padengti reikšmingai padidėjusius kredito nuostolius.
8.	Lietuvos bankų asociacija, 2023-04-12				Nepagrįstai ribojama kredito įstaigų veikla. Projektu neleidžiama iš įnašo bazės atimti palūkanų pajamų, gautų už po 2023 m. sausio 1 d. sudarytas kreditavimo sutartis su finansų sektoriaus subjektais ir su įnašo mokėtoju susijusiais asmenimis. Aiškinamajame rašte nepateiktos jokios tokio apribojimo priežastys. Siūlomas reguliavimas nepagrįstai riboja kredito įstaigų veiklą ir lėšų kainą tarpbankinėje rinkoje. Kredito įstaigos sudaro sutartis su kitais finansų rinkos dalyviais ar susijusiais asmenimis tiek likvidumo valdymo, tiek įprasto verslo tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad tokie sandoriai turi būti ir yra sudaromi rinkos sąlygomis. Likvidumo valdymas yra kritiškai svarbus kredito įstaigos finansiniam stabilumui užtikrinti. Pastarojo meto bankų griūtis kitose valstybėse įvyko būtent dėl likvidumo valdymo trūkumų. Nustačius Projekte siūlomą išimtį ne tik bus apribojamas pasirinkimas kredito įstaigoms kur ir kokiomis sąlygomis panaudoti turimas lėšas, bet ir bus pablogintos sąlygos kitiems rinkos dalyviams, susidūrusiems su likvidumo problema, operatyviai pasiskolinti lėšų tarpbankinėje rinkoje (tarpbankinės palūkanos bus aukštesnės dėl taikomo apmokestinimo nauju mokesčių). Nesuprantama, kuo naujo mokesčio kontekste skiriasi, palūkaninės pajamos iš paskolų sutarčių su finansų rinkos dalyviais ir palūkaninės pajamos iš paskolų, suteiktų kitiems verslo subjektais.	Nepritarti	Siekiant užtikrinti, kad LSĮ neturėtų neigiamo poveikio kredito įstaigų elgsenai suteikiant naują  kreditą ekonomikai, Projekte siūloma, kad į einamojo mokėjimo laikotarpio grynąsias palūkanų pajamas nebūtų įskaičiuojamos palūkanų pajamos, gaunamos už 2023 m. sausio 1 d. ir pagal vėliau sudarytas kreditavimo sutartis, išskyrus kreditavimo sutartis su finansų sektoriaus subjektais ir su LSĮ mokėtoju susijusiais asmenimis. Taip iš esmės naujo kreditavimo ekonomikai veikla būtų visiškai atribota nuo LSĮ bazės ir nesudarytų paskatų laikinojo solidarumo įnašo išvengimui. Kredito teikimas finansų sektoriaus subjektams nėra apribojamas, tik palūkanų pajamos iš tokios skolinimo nebūtų eliminuojamos iš LSĮ bazės.
9.	Lietuvos bankų asociacija, 2023-04-12				Naujas mokestis neigiamai paveiks šalies finansinį stabilumą. Pritaikius tokio reikšmingo tarifo naują mokestį ir apribojus kredito įstaigų galimybes veikti pelningai, mažinamas Lietuvos finansų sistemos atsparumas. Pirma, kredito įstaigos, vykdydamos teisės aktų reikalavimus, privalo valdyti rizikas ir sukaupti pakankamą kapitalą, kad galėtų tinkamai reaguoti į ekonominio ciklo pokyčius. Pelningai veikiančios kredito įstaigos gali suformuoti didesnius kapitalo rezervus ir yra stabilios ekonomikos garantas. Kredito įstaigos, kurios prastai valdo rizikas ir veikia nuostolingai, yra našta visai valstybei. Antra, Projekte vis dar neatsižvelgiama į tai, kad atsiradus poreikiui suformuoti reikšmingus specialiuosius atidėjinius, grynosios palūkanų pajamos automatiškai nesumažės, ir sumokėjus naują mokestį, kredito įstaiga gali tapti nuostolinga. Trečia,  kredito įstaigos, nustatydamos, pavyzdžiui, 30 metų termino būsto paskolų palūkanų normas, įvertino tai, kad gali reikšmingai keistis tarpbankinės palūkanų normos, tačiau negalėjo numatyti, kad bus pritaikytas naujas mokestis, ir atsižvelgiant į jo dydį, tai gali sukelti reikšmingų pasekmių kredito įstaigos veiklai, jos plėtrai, investicijoms į technologijas ir kt.	Pritarti iš dalies	LSĮ nustatytas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui. Lietuvos banko atliekamas kredito įstaigų testavimas rodo, kad sektorius jau yra atsparus didelio masto ekonomikos sukrėtimams ir įprastomis aplinkybėmis gebėtų padengti reikšmingai padidėjusius kredito nuostolius. LSĮ skaičiavimo parametrai yra sukalibruoti taip, kad būtų atsižvelgiama į ekonomikos kreditavimo poreikius, paliekant erdvės palūkanų pajamoms augti dėl paskolų portfelio augimo ir kitų aplinkybių, o LSĮ mokėtojams liekanti dėl netipinių aplinkybių gaunama grynųjų palūkanų dalis būtų pakankama netikėtoms išlaidoms, pvz., atsiradusioms dėl paskolų kokybės pablogėjimo, padengti. Lietuvos banko vertinimu, pagal tikėtiną scenarijų kredito įstaigų sektorius ir po LSĮ sumokėjimo liks itin pelningas. Kredito įstaigų sektorius turi sukaupęs didelę kapitalo atsargą, reikšmingai viršijančią priežiūros institucijų taikomus kapitalo reikalavimus, turi didelę likvidumo atsargą, todėl nėra pagrindo nuogąstauti dėl sektoriaus stabilumo. Formuojant LSĮ dizainą, užtikrinta, kad įnašo kredito įstaiga nemokėtų, jei ji neturės netipinio grynųjų pajamų prieaugio, o po įnašo mokėjimo kredito įstaigoms liktų pakankama grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalis, reikalinga tęstinei ir prognozuojamai veiklai vykdyti. LSĮ mokėjimas laikinas, nustatytas reaguojant tik į laikinai susidariusią situaciją. Ne visos kredito įstaigos patirs tokį netipinį grynųjų pajamų prieaugį, – tos kredito įstaigos įnašo nemokės. Kredito įstaigų sektorius ir po LSĮ sumokėjimo liks itin pelningas, todėl tai neturėtų turėti reikšmingos įtakos skolinimosi kaštams. Poveikio galimybė taip pat minimizuota po derinimo su institucijomis ir rinkos dalyviais etapo patikslinus Projektą, kai į įnašo skaičiavimą neįtraukiamos palūkanų pajamos iš naujo skolinimo, t. y. kreditavimo sutarčių, sudarytų 2023 m. sausio 1 d. ir vėlesniu laikotarpiu, išskyrus kreditavimo sutartis su finansų sektoriaus subjektais ir su kredito įstaiga (LSĮ mokėtoju) susijusiais asmenimis. Siekiant dar labiau sumažinti galimą neigiamą poveikį finansiniam stabilumui, Projekto 6 straipsnis pildytinas nauja 6 dalimi: „6. Įnašas nėra mokamas, jeigu įnašo mokėtojas atitinkamą mokėjimo laikotarpį patiria grynąjį nuostolį arba, jeigu sumokėjęs įnašą, patirtų grynąjį nuostolį.“ Daugiau apie įtakos finansiniam stabilumui vertinimą žr. pridėtame Lietuvos banko dokumente „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“.
10.	Lietuvos bankų asociacija, 2023-04-12				Apmokestinimo nustatymas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Vyriausybės skelbiamais Lietuvos valstybės biudžeto pajamų surinkimo duomenimis už 2023 metų sausio mėnesį surinkta daugiau 283 mln. eurų, nei per vieną mėnesį metams planuota.  Metinio plano vykdymo procentas 2023 m. sausio mėn. yra toks pats kaip 2022 m. sausio mėn. Lietuvoje nėra biudžeto surinkimo problemų, priešingai – Lietuvos Respublikos Finansų ministrė skelbė, kad tiek šių, tiek praėjusių metų valstybės biudžetų deficitai turėtų būti mažesni, nei buvo planuota juos rengiant. 2022 m. į valstybės biudžetą faktiškai gauta – 15,9 mlrd. eurų, t. y. 9,5 proc. daugiau nei planuota.  Tokioje finansinėje padėtyje nėra priežasčių, kodėl naujas mokestis apskritai galėtų būti taikomas nedelsiant, o ne po šešių mėnesių nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas (3str. 3d.) nustato, kad būtent Seimas turi užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Asmenys, kuriems nustatomi nauji mokesčiai turi teisę pagrįstai tikėtis, kad bus nustatytas tinkamas laikotarpis (vacatio legis), per kurį jie galės pasirengti mokėti šiuos mokesčius. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad darant mokesčių įstatymų pakeitimus (nustatant naujus mokesčius, juos didinant ir pan.) nukrypimas nuo konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis konstituciškai pateisinamas tik skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę lemiančiu siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai. Akivaizdu, kad esant dabartinei Lietuvos ekonomikos padėčiai, nedelsiant įvedamas mokestis mokesčių mokėtojams, kuris pasikeitus vienam rodikliui – palūkanoms – gali labai pasikeisti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, kartu ir jo elementais esantiems teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principais, suponuojančiais valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą.	Nepritarti	Atkreipiame dėmesį, kad išvadas dėl šių metų biudžeto surinkimo daryti yra anksti, kadangi turimi ir viešai paskelbti duomenys apima tik du pirmuosius metų mėnesius. Net ir toliau pozityviai vystantis biudžeto pajamų dinamikai, būtų per daug optimistiška tikėtis, kad bus surinktos visos lėšos reikalingos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros reikalingos, priimančios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti. Šiuo metu nustatytas projektų finansavimo poreikis yra apie 963 mln. eurų ir papildomai vertinamas finansavimo poreikis karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams. Numatoma, kad šis poreikis galėtų būti finansuojamas iš LSĮ pajamų ir Europos Sąjungos kariniam mobilumui gerinti skirtos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility (CEF)) lėšų. Palyginimui pažymėtina, kad nors 2022 m. gana sparčiai augo pajamos iš mokesčių ir socialinių draudimo įmokų, tačiau centrinės valdžios (pagal TVF standartus apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus ir nebiudžetinius fondus) balansas pinigų srautais išliko neigiamas ir sudarė 1 190 mln. eurų arba 1,8 proc. BVP. Atitinkamai vien tik valstybės biudžeto deficitas (pinigų srautais) 2022 m. sudarė 2 159 mln. eurų, kurį valstybė finansuoja vidaus ir tarptautinėse rinkose pasiskolintomis lėšomis. Augant palūkanų normoms auga Lietuvos skolinimosi kaštai, atitinkamai didėja rizika valdžios sektoriaus finansų pažeidžiamumui. Taip pat pažymėtina, kad artimuoju laikotarpiu valdžios sektoriaus finansams išlieka su geopolitinės padėties pokyčiais ir jos galimu poveikiu Lietuvos, ES ekonomikoms, žmonėms, saugumo padėčiai susijusios rizikos. Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta bendra taisyklė, kad mokestiniai įstatymai įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus jų paskelbimo dienos.  Tačiau nustatyta išimtis, kad ši nuostata netaikoma susidarius išskirtinėms aplinkybėms. Išskirtinių aplinkybių nustatymą ir atšaukimą inicijuoja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota Finansų ministerija 2022 metais inicijavo išskirtinių aplinkybių nustatymą Lietuvos Respublikoje dėl geopolitinės situacijos ir jos galimo neigiamo poveikio valdžios sektoriaus finansams. Šių išskirtinių aplinkybių nustatymą patvirtino Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Tokios išskirtinės aplinkybės nustatytos, motyvuojant tuo, kad Rusijos Federacijos karinių veiksmų prieš Ukrainą nulemtos geopolitinės įtampos išaugimas Europoje nuo 2022 metų vasario darė reikšmingą įtaką saugumo, socialinei, ekonominei, įskaitant energetikos kainų spartų augimą, situacijai Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje. Didelis neapibrėžtumas dėl geopolitinės padėties Europoje trumpuoju, 2022 metų antrosios pusės – 2023 metų, laikotarpiu, tikėtina, toliau reikšis neigiamais padariniais Europos Sąjungos valstybių narių, tarp jų – Lietuvos – ekonomikoms, padidėjusia socialine įtampa visuomenėse. Šiomis aplinkybėmis gali prireikti papildomų tikslinių ir į pažeidžiamiausias visuomenės grupes nukreiptų priemonių, taip pat skirtų dėl karinių veiksmų iš šalies pasitraukusiems ir prieglobstį Lietuvoje radusiems Ukrainos žmonėms padėti ir Lietuvos krašto saugumui ir gynybos pajėgumams stiprinti. Dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų pasikeitusios geopolitinės situacijos Rusijos Federacijai 2022 m. vasario 24 d. pradėjus karą Ukrainoje, siekiant spartesnio NATO sąjungininkų gynybinių pajėgų dislokavimo Lietuvoje, ženkliai padidėjo poreikis finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektus. Finansavimo ypatingiems visuomenės ir valstybės tikslams nustatymas apibrėžtą laikotarpį taikomu atskiru įstatymu išimtiniais atvejais atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotas taisykles. Konstitucinis Teismas 2020 metų lapkričio 3 d. nutarime Nr. KT187-N15/2020 pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas (ne valstybės biudžeto įstatymo), sampratą, pabrėždamas, kad tai yra įstatymai, įpareigojantys užtikrinti valstybės biudžeto santykių įvairiais biudžetiniais metais perimamumą, finansavimo tęstinumą tais išskirtiniais atvejais, kai tam tikriems (ypatingiems, ilgalaikiams, strateginiams) visuomenės ir valstybės uždaviniams kryptingai spręsti lėšų reikia daugiau, negu galima skirti per vienus biudžetinius metus, šiais įstatymais (ne valstybės biudžeto įstatymais) išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymo nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienus biudžetinius metus, tačiau jais negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms atlikti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti. Įstatymo projekte, be aiškiai apibrėžto surinktų lėšų panaudojimo išskirtiniams visuomenės ir valstybės tikslams – Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat siūloma nustatyti, kad šis įstatymas būtų taikomas (galiotų) laikinai, t. y. tik iki 2025 m. birželio 17 d.
11.	Lietuvos bankų asociacija, 2023-04-12				Projektas apsunkins Europos Sąjungos nustatytų minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimų įgyvendinimą apmokestinamoms kredito įstaigoms. Pagal Europos Sąjungoje nustatytus minimalių nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus (toliau – MREL reikalavimai), kredito įstaigos privalo užtikrinti MREL tinkamų lėšų dydį, kurių dalis pritraukiama iš išorės, tame tarpe išleidžiant skolos vertybinius popierius. Netikėto ir iš anksto neplanuoto naujo mokesčio įvedimas kredito įstaigoms mažins investuotojų susidomėjimą investuoti bei skolinti Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms, turinčioms vykdyti MREL reikalavimus, ir atitinkamai mažins šių kredito įstaigų galimybes pritraukti reikiamą lėšų kiekį. Kadangi dėl papildomo apmokestinimo kredito įstaigų, kurioms bus taikomas naujas mokestis, galimybės didinti MREL lėšas išorės lėšomis sumažės, todėl siekdami tinkamai vykdyti MREL reikalavimus, Lietuvoje veikiančios apmokestinamos kredito įstaigos gali būti priverstos mažinti kreditavimo apimtis.	Nepritarti	MREL reikalavimai yra aktualūs keliems didžiausiems, sisteminės svarbos bankams. Lietuvos banko vertinimas rodo, kad laikinai taikomas LSĮ, nukreiptas tik į dalį reikšmingai išaugusių grynųjų palūkanų pajamų, šiek tiek sumažintų kredito įstaigų, kurios jį mokėtų, pelningumą, tačiau pelningumo rodikliai ir toliau liktų stiprūs, reikšmingai geresni nei ankstesniais laikotarpiais (plačiau žr. pridėtame dokumente „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“). Pažymėtina, kad Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus pelningumo rodikliai ilgą laiką buvo vieni didžiausių euro zonoje. Tokiomis aplinkybėmis nebūtų pagrindo didinti MREL įsipareigojimų kainą, o skolinimo Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms patrauklumas neturėtų mažėti. Toms kredito įstaigoms, kurios turi ar prisiims MREL tinkamų įpareigojimų ir mokėtų LSĮ, palūkanų išlaidos už MREL tinkamus įsipareigojimus mažintų LSĮ bazę, taigi ir LSĮ.
12.	Lietuvos bankų asociacija, 2023-04-12				Projekte neatsižvelgiama į kredito įstaigų prisiimamą ilgalaikių paskolų riziką Aiškinamajame rašte akcentuojama, kad „netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais“. Tokie argumentai leidžia teigti, kad Projekto autoriai nesupranta kredito įstaigų prisiimamos ilgalaikių paskolų rizikos ir visiškai nevertina ilgalaikės iš paskolos gaunamų pajamų perspektyvos (kuri turėtų būti vertinama per visą ekonominio ciklo laikotarpį, kuris yra žymiai ilgesnis nei 4 metai, t.y. 2018 m. – 2021 m., siūlomi naudoti kaip bazinis laikotarpis naujo mokesčio apskaičiavimui). Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais kai kredito įstaigos priima verslo sprendimą teikti paskolas kintamomis, o ne fiksuotomis palūkanomis, jos tuo pačiu prisiima riziką, kad staigiai pakilus kintamai palūkanų normai, klientų mokumas prastės greičiau ir labiau nei fiksuotų palūkanų atveju, o taip pat prisiima ir kitą riziką - kad sumažėjus kintamų palūkanų bazei, kredito įstaigos gaus atitinkamai mažesnes palūkanines pajamas (šį rizika reikšmingai realizavosi kelis metus trukusioje neigiamų EURIBOR palūkanų aplinkoje).	Nepritarti	LSĮ būtų mokamas tik patiriant itin reikšmingai išaugusias grynąsias palūkanų pajamas, t. y. jis nėra nukreiptas į palūkanų pajamų iš paskolų augimą, o yra nukreiptas į reikšmingai ir netikėtai išaugusį skirtumą tarp palūkanų pajamų ir palūkanų išlaidų. Įtrauktas papildomas saugiklis, kad grynųjų palūkanų pajamų, neįskaitant naujo kredito palūkanų pajamų ir atėmus mokėtiną įnašą, negali būti mažesnės nei 115 proc. grynųjų palūkanų pajamų, gautų 2022 m., kai grynosios palūkanų pajamos jau buvo dalinai padidėjusios (bankų grynųjų palūkanų pajamų metinio augimo mediana ilgesniu laikotarpiu nuo finansų krizės siekė 10 proc. per metus). Valstybės parama šalies ekonomikai pandemijos metu ne tik didino likvidumo lygį finansų sistemoje, bet ir mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams. 2022 metų IV ketvirtį neveiksnių paskolų lygis Lietuvoje išliko žemas ir siekė 0,5 procento, kai euro zonos bankų sektorių mediana buvo 1,6 procento. Verslui ir gyventojams Vyriausybės taikytos pagalbos ir skatinimo priemonės leido atremti neigiamą COVID-19 pandemijos, energetikos krizės ir kitų Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje sukeltų padarinių poveikį bei užtikrinti verslo ir gyventojų finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms vykdymą. Paskolų nuostoliai dažniausiai yra planuojami – juos padengia skolinant klientams taikoma marža. Paskolų palūkanų normų kintamoji dalis (kuri šiuo metu ir yra smarkiai išaugusi), turėtų atspindėti banko įsipareigojimų kainą. Už visus įsipareigojimus, t. y. indėlius ir kt. palūkanas kainuojančius įsipareigojimus mokamos palūkanos dalyje bankų smarkiai atsilieka nuo už paskolas gaunamų palūkanų, nepaisant to, kad bankai didino terminuotųjų indėlių palūkanų normas. Be to, iki 2022 m. birželio mėn. vyravus mažų palūkanų normų aplinkai ir neigiamam EURIBOR, kredito įstaigos buvo iš dalies apribojusios neigiamą to poveikį palūkanų pajamoms, nustatydamos EURIBOR „grindis“ naujose paskolų sutartyse. Dėl susidariusio likvidumo pertekliaus, rezidentų indėlių – Lietuvoje vyraujančio kredito įstaigų lėšų gavimo šaltinio – palūkanų normų augimas reikšmingai atsilieka nuo paskolų palūkanų normų. 2023 metų vasario mėn. duomenimis, Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų naujų terminuotųjų indėlių susitarimų palūkanų normos siekė 1,5 procento. Be to, didžioji dalis lėšų Lietuvos kredito įstaigose laikoma einamosiose sąskaitose, kurioms taikomos palūkanų normos išlieka arti 0; 2023 m. vasario mėn. terminuotieji namų ūkių ir įmonių indėliai sudarė 13,9 procento visų kredito įstaigose laikomų indėlių ir lėšų sąskaitose. Dėl to bendra kredito įstaigų indėlių likučio palūkanų norma 2023 metų vasarį siekė 0,2 procento, o paskolų portfelio palūkanų normos atotrūkis nuo indėlių likučio palūkanų normos augo ir sudarė 4,5 procentinio punkto, kai prieš metus siekė 2,5 procentinio punkto. Tai lemia santykinai mažas palūkanų išlaidas likvidumo perteklių turinčiuose bankuose, kurie tuo pačiu metu gauna reikšmingų palūkanų pajamų dėl spartaus paskolų palūkanų normų augimo. Kartu dėl neįprastos situacijos augant ECB indėlių palūkanų normoms likvidumo perteklių turinčios kredito įstaigos patiria neplanuotą reikšmingą palūkanų pajamų padidėjimą iš centrinio banko, kuris šiuo metu siūlo 3 procentų palūkanų normą už komercinių bankų indėlius. Išskirtinai didelis likvidumas neįprastai išaugina pajamas dėl ECB indėlių palūkanų normos augimo, todėl tokios pajamos ima sudaryti netipiškai didelę dalį kredito įstaigų pajamų. Lietuvos banko skaičiavimais, netipinės aplinkybės gali lemti, kad bankų pelnas pagal tikėtiną scenarijų išaugs apie 3 kartus per 2023 metus, palyginti su įprastais metais, ir apie 2 kartus, palyginti su jau padidėjusiu 2022 metų rezultatu, ir sieks apie 1 mlrd. eurų.
13.	Lietuvos bankų asociacija, 2023-04-12				Apie planus didinti indėlių draudimo įmokas mes sužinojome tik iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovų pasisakymų žiniasklaidoje, o paprašius konkrečios informacijos, ji nebuvo ir vis dar nėra pateikta. Pabrėžtina, kad informacija apie indėlių draudimo įmokas yra esminė ir neatsiejama nuo Projekto, nes šie mokesčiai kartu daro reikšmingą įtaką bankų veiklos rezultatams ir strategijai.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, kad nėra pagrįstos priežasties įmokų į Indėlių draudimo fondą klausimą svarstyti kartu su Projektu. Indėlių draudimo įmokų normos nustatymo principus, prielaidas ir apribojimus apibrėžia Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas. Ši norma pagal įstatyme nustatytus reikalavimus nustatoma kasmet iki gegužės mėn.  Be to, Projektas nustato, kad indėlių draudimo įmokos dydžiu mažinama apskaičiuota LSĮ bazė, t. y. kokie nors šio dydžio išskaičiavimo iš LSĮ bazės apribojimai nenustatomi.
14.	Lietuvos verslo konfederacija, 2023-04-18				Dėl Laikinojo mokesčio bankams ilgalaikės žalos Lietuvos investiciniam klimatui Nepaisant to, kad Vyriausybės siekis skirti daugiau finansavimo krašto gynybos finansavimui yra itin svarbus ir todėl Laikinojo mokesčio bankams įvedimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti socialiai priimtinas ir sveikintinas, šis mokestis ir tai, kaip skubiai siūloma jį priimti ir taikyti, siunčia itin stiprią žinutę Lietuvos investuotojams ir todėl yra vertintinas neigiamai. Valstybė, reikšmingai apmokestindama vieną konkretų sektorių iškilus pinigų politikos pasekmėms, kuria pavojingą precedentą, kad ateityje gali būti nustatomos diskriminacinės sąlygos ne tik konkrečiam ekonomikos sektoriui, bet konkrečioms įmonėms ar jų grupėms dėl vieno ar kito viešojoje erdvėje aktualizuojamo viešosios politikos klausimo. Tuo pačiu, verslo bendruomenę neramina ir tai, kad iš esmės prisidengiant geopolitinėmis aplinkybėmis šią teisėkūrinę iniciatyvą siūloma priimti itin skubiai, nepaisant Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų ir prieštaraujant Konstitucinio teismo nutarimui dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susijusių su mokesčių teisinio reguliavimo pakeitimais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai Nr. KT67-N6/2021. Įstatymo projektas, nepaisant jo svarbos, su visuomene buvo derintas tik penkias darbo dienas, o mokestį ketinama taikyti pajamoms, gautoms nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Tokia skuba motyvuojama siekiu didinti krašto apsaugos finansavimą, nepaisant to, kad įstatymų projektų paketu nėra nustatoma, kam konkrečiai bus skiriamos lėšos, taip pat projektas neina kartu su valstybės biudžeto pataisomis, kuriomis būtų nustatomi didesni asignavimai krašto apsaugai. Išskirtinis išaugusio bankų pelno klausimo politizavimas siunčia neigiamą žinutę potencialiems investuotojams, kad bet kokios su verslu susijusios viešosios politikos problemos sprendimas gali būti sprendžiamos skubiai ir radikaliai, apeinant įstatymų įtvirtintus teisėkūros principus. Tokia situacija, kuomet iš vienos pusės valstybė siekia sudaryti kuo geresnes sąlygas investuotojams ateiti į Lietuvą, tačiau iš kitos – viešojo gyvenimo aktualijas sprendžia skubiai registruojant ir priimant naujus mokesčius, gali reikšmingai pabloginti Lietuvos reputaciją tarptautinių investuotojų akyse.	Nepritarti	Žr. argumentus dėl  Lietuvos bankų asociacijos pastabų (eil. Nr. 6, 7 ir 10). Pažymėtina, kad Projekto 4 straipsnyje nustatyta, kad  įgyvendinant šį įstatymą gautos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir karinės  dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti. Visais atvejais pagal Projekte nustatomą reguliavimą įnašas bus įskaitomas į valstybės biudžetą ir per valstybės biudžeto sistemą paskirstomas įstatymo projekto nurodytam tikslui Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta apimtimi.
15.	Lietuvos verslo konfederacija, 2023-04-18				Dėl Laikinojo mokesčio bankams poveikio kapitalo prieinamumui Lietuvoje LVK bendruomenę neramina tai, kad Laikinasis mokestis bankams gali reikšmingai sumažinti kapitalo prieinamumą Lietuvoje ir tai tiesiogiai prisidėtų prie mažėjančių investicijų į fizinį kapitalą privačiame sektoriuje. Laikinojo mokesčio bankams siūlomas bazės pagrindas – grynosios palūkanų pajamos, kurios daugiau kaip 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Bazei apskaičiuoti imamas ankstesnis laikotarpis, kuomet – neįskaitant 2022 m. – vyravo niegiamas EURIBOR ir palūkanų pajamos buvo mažesnės, tame tarpe – ir dėl koronaviruso pandemijos. Šios pajamos, padaugintos iš atitinkamo koeficiento, būtų apmokestinama 60 proc. tarifu. Tai reikštų, kad kredito davėjui paskatos išduoti kuo rizikingesnę paskolą reikšmingai mažėja, nes bet kokios pajamos iš rizikingesnių paskolų – jei tik bendras banko pelnas viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas – lemtų tik 40% tikėtinų grynųjų pajamų. Atitinkamai, kredito davėjui tampa nerentabilu teikti rizikingesnes paskolas už tokias pat palūkanas, kaip dabar. Taigi, Laikinojo mokesčio bankams įvedimas reikšmingai sustiprintų griežtėjančios pinigų politikos poveikį Lietuvoje ir iškreiptų paskolų kainą, o labiausiai nuo to nukentėtų Lietuvoje plėtrą vykdantis verslas. Pažymime, kad Prezidentas kartu su Vyriausybės institucijomis ir verslo atstovais neseniai įvertino Lietuvos perspektyvas pasiskolinti lėšų pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę. Prezidentas, Vyriausybės institucijos ir verslo organizacijos įvertino, kad pinigų politikos griežtėjimo sąlygomis reikšmingai mažėja kapitalo prieinamumas Lietuvos verslui ir priėmė sprendimą šią problemą trumpuoju laikotarpiu spręsti Vyriausybei pasiskolinant iki 1 mlrd. Eur pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bei šią sumą perskolinant privatiems ūkio subjektams. Valstybė šiuo atveju taip pat transliuoja skirtingas žinutes – iš vienos pusės skubiai didina viešąjį finansavimą poreikį Lietuvos ekonomikos atsparumui didinti svarbių investicijų kontekste, iš kitos pusės – ketina iš esmės reikšmingai sumažinti paskatas bankams teikti kreditą verslui ir gyventojams. Visiems sutariant, kad kapitalo prieinamumas Lietuvos verslui yra nepakankamas (ir šis dar mažėja dėl Euro zonoje vykdomos griežtėjančios pinigų politikos), Laikinojo mokesčio bankams įvedimas tik dar labiau pagilintų šią kapitalo prieinamumo problemą. Atsižvelgiant į tai, jeigu vis tik mokestis būtų priimamas, prašome užtikrinti, kad jo architektūra sukurtų kuo mažesnes paskatas apmokestinamiems subjektams mažinti paskolų portfelį. Pažymėtina ir tai, kad iš Laikinojo mokesčio bankams ketinamos surinkti pajamos prognozuojamos neatsižvelgiant į tai, kad mokestis gali reikšmingai pakeisti bankų paskatas teikti paskolas, taip sumažinant grynąsias palūkanų pajamas, kurios sudaro apmokestinamosios bazės pagrindą.	Nepritarti	Projekto nuostatomis siekiama užtikrinti, kad LSĮ neturėtų neigiamo poveikio kredito įstaigų elgsenai suteikiant naujas paskolas, t. y. neribotų naujo kredito išdavimo. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad apskaičiuojant LSĮ bazę neįtraukiamos palūkanų pajamos, gautos už 2023 m. sausio 1 d. ir vėliau sudarytas kreditavimo sutartis, išskyrus kreditavimo sutartis, sudarytas su finansų sektoriaus subjektais ir su įnašo mokėtoju susijusiais asmenimis. Taip iš esmės naujo kreditavimo veikla būtų visiškai atribota nuo LSĮ bazės. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl susidariusio likvidumo pertekliaus, Lietuvos rezidentų indėlių – Lietuvoje vyraujančio kredito įstaigų lėšų gavimo šaltinio – palūkanų normų augimas reikšmingai atsilieka nuo paskolų palūkanų normų, nes neatsiranda įprastų paskatų didinti indėlių palūkanų normas siekiant pritraukti indėlių ar juos išlaikyti. Tai lemia santykinai mažas palūkanų išlaidas likvidumo perteklių turinčiuose bankuose, kurie tuo pačiu metu gauna reikšmingų palūkanų pajamų dėl spartaus paskolų palūkanų normų augimo. Kartu dėl neįprastos situacijos augant ECB indėlių palūkanų normoms likvidumo perteklių turinčios kredito įstaigos patiria neplanuotą reikšmingą palūkanų pajamų padidėjimą iš centrinio banko, kuris šiuo metu siūlo 3 procentų palūkanų normą už komercinių bankų indėlius. Išskirtinai didelis likvidumas neįprastai išaugina pajamas dėl ECB indėlių palūkanų normos augimo, todėl tokios pajamos ima sudaryti netipiškai didelę dalį kredito įstaigų pajamų.
16.	Lietuvos verslo konfederacija, 2023-04-18				Dėl konkurencijos iškraipymo Kadangi Laikinasis mokestis bankams turės neigiamų pasekmių kapitalo prieinamumui Lietuvoje, svarbu pažymėti ir tai, kad įstatymo projekte nustatyta Laikinojo mokesčio bankams bazė skirtųsi kiekvienam mokesčio mokėtojui pagal tai, kokią rinkos dalį Lietuvoje užima, t.y. mokesčio bazei būtų taikomas koeficientas, atspindintis atitinkamos finansų įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Taip pat Vyriausybė siūlo Laikinojo mokesčio bankams bazę mažinti visomis į Lietuvos Indėlių draudimo fondą įmokėtomis draudimo įmokomis. Taip būtų iškraipytos tik dalies kredito davėjų paskatos teikti kreditą ir reguliavimu sukurtų konkurencinį pranašumą papildomai neapmokestinamiems arba mažiau apmokestinamiems kredito davėjams. Aukščiau nurodytomis nuostatomis būtų sudaromos sąlygos kredito įstaigas, kurių mažesnė finansinės veiklos dalis būtų vykdoma Lietuvoje, apmokestinti mažiau arba išvis atleisti nuo mokesčio, nors visos finansų įstaigos šiuo metu konkuruoja lygiomis sąlygomis ir yra lygioje teisinėje ir faktinėje padėtyje, nepaisant jų dydžio ar Lietuvos rinkoje užimamos rinkos dalies. Taigi, Laikinasis mokestis bankams, Vyriausybės siūlymu, iškreiptų konkurenciją finansų sektoriuje.	Nepritarti	Žr. argumentus dėl Lietuvos bankų asociacijos pastabos (eil. Nr. 6). Didelis likvidumas ir didelis atotrūkis tarp kai kurių kredito įstaigų už paskolas gaunamų ir už indėlius sumokamų palūkanų, susiformavo iš esmės dėl ekonominių procesų ir veiklos būtent Lietuvoje, įnašo mokėjimas turėtų būti siejamas su veiklos Lietuvos Respublikoje apimtimis, todėl įnašo bazei taikomas koeficientas, kuris atspindi kiekvienos kredito įstaigos veiklos Lietuvoje dalį. Be to, veiklai kitose šalyse gali būti nustatyti tose šalyse įvesti panašaus pobūdžio įnašai ar kiti reikalavimai.
17.	Lietuvos verslo konfederacija, 2023-04-18				Dėl krašto gynybos finansavimo LVK pasisako už tvarų ir nuoseklų krašto gynybos finansavimą ir augimą, todėl pažymi, kad ilgoje perspektyvoje, Laikinasis mokestis bankams, nepaisant pastarojo žalos Lietuvos investiciniam klimatui ir kapitalo prieinamumui, tik trumpuoju laikotarpiu gali prisidėti prie planų didinti krašto gynybos finansavimą. Laikinojo mokesčių bankams nustatymas negarantuotų didesnio krašto gynybos finansavimo didinimo, o prie tvaraus krašto gynybos finansavimo šaltinių tektų grįžti 2025 metais. LVK karo Ukrainoje pradžioje atkreipė dėmesį į reikmę nuosekliai ir tvarių finansavimo šaltinių pagrindu didinti krašto gynybos finansavimą ir todėl teikė pasiūlymą Seimui ir Vyriausybei įvesti gynybos mokestį bei svarstyti galimą tokio mokesčio architektūrą.	Nepritarti	Projekte nustatyta, kad surinktas LSĮ lėšas planuojama naudoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti. Numatoma, kad planuojamų projektų finansavimo poreikis galėtų būti finansuojamas iš LSĮ pajamų ir Europos Sąjungos kariniam mobilumui gerinti skirtos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility (CEF)) lėšų.
18.	Asociacija „Investors‘ Forum“, 2023-04-20				Pirma, siūlomas laikinojo solidarumo įnašo taikymas neigiamai paveiktų bendrą investicinę aplinką Lietuvoje. Šalies investiciniam patrauklumui būtina skaidri, prognozuojama ir konkurencinga reguliacinė aplinka. Pastaraisiais metais Lietuvos investicinei aplinkai jau teko susidurti su rimtais iššūkiais, kurie kilo dėl geopolitinių veiksnių, o nepastovi reguliacinė aplinka tik dar labiau blogina esamą situaciją. Skubotas ir su suinteresuotomis šalimis neišdiskutuotas vieno konkretaus sektoriaus ženklus apmokestinimas siunčia stiprų signalą užsienio investuotojams apie Lietuvos verslo reguliacinės aplinkos nestabilumą ir kenkia šalies kaip brandžios teisinės valstybės įvaizdžiui, kuris yra absoliučiai būtinas siekiant pritraukti investicijas ir paskatinti jau esamų investuotojų plėtrą šalyje. Atkreipime dėmesį, kad Lietuvoje veikiantys bankai jau kuris laikas veikia ribojamos konkurencijos sąlygomis. Bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai (20 proc. vietoje įprastinių 15 proc.), o 2021 m. šis laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu. Siūlomas solidarumo mokesčio įvedimas būtų dar vienas reikšmingas tik bankų veiklos suvaržymas. Taigi, sistemiškai vertinant reguliariai įvedamus veiklos ribojimus, susidaro įspūdis, kad Lietuva siekia kardinaliai pabloginti bankinės veiklos aplinką. Atsižvelgiant į ekonomines tendencijas, Lietuvai kilusius iššūkius, siekiant įtikinti tarptautinį verslą, jog šalis yra saugi ir stabili vieta investuoti ir kurti net tokiomis geopolitinėmis sąlygomis, siūlomas laikino solidarumo įnašas dėl savo skubotumo ir vieno sektoriaus diskriminacinio pobūdžio taps tik dar vienu užsienio investuotojus atbaidančiu veiksniu ir padarys neigiamą įtaką šalies ekonomikos plėtrai.	Nepritarti	LSĮ apskaičiuojamas taip, kad nesukeltų neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui, nes jis būtų taikomas tik neplanuotai kredito įstaigų pajamų daliai, kuri paprastai nėra įskaičiuojama darant verslo sprendimus. Lietuvos bankų sektorius veikia tvariai ir pelningai ilguoju laikotarpiu. Palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuva yra vertintina kaip verslui palanki aplinka, o netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais. Laikinasis solidarumo įnašas nustatytas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui. Lietuvos banko atliekamas kredito įstaigų testavimas rodo, kad sektorius jau yra atsparus didelio masto ekonomikos sukrėtimams ir įprastomis aplinkybėmis gebėtų padengti reikšmingai padidėjusius kredito nuostolius. Tai, jog susidarė aplinkybės gauti itin dideles netikėtas pajamas kredito įstaigų sektoriuje, rodo gerą investicinę aplinką Lietuvoje. Lietuvos kredito įstaigų sektoriaus kapitalo grąža ilgą laiką buvo viena didžiausių euro zonoje, o LSĮ taikomas atsižvelgiant į netipines aplinkybes, nėra skirtas tokioms tendencijoms keisti.
19.	Asociacija „Investors‘ Forum“, 2023-04-20				Antra, laikinojo solidarumo įnašo įstatymas, numatantis vieno sektoriaus apmokestinimą, yra iš esmės diskriminacinis. Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą. Įstatymu siūlomas laikinojo solidarumo įnašas bei jo tarifo dydis yra nepalyginamai aukštesnis už bet kuriuos įmonių pajamų ar pelno mokesčių tarifus Lietuvoje. Papildomai apmokestinti dvejais mokesčiais išskirtinai kelis verslo subjektus yra tiesioginė diskriminacija.	Nepritarti	Pažymėtina, kad tokia situacija, kokia susiformavo kredito įstaigų sektoriuje, nėra susiformavusi jokiame kitame ūkio sektoriuje, įskaitant ir visą kitą finansų sektorių. Plačiau žiūrėti argumentus dėl LBA pastabos (eil. Nr. 6).
20.	Asociacija „Investors‘ Forum“, 2023-04-20				Trečia, laikinojo solidarumo įnašas, pagal numatyta įstatymo projektą ir apmokestinimo kriterijus, sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas toje pačioje rinkoje veikiantiems verslo subjektams. Tai akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 46 str. įtvirtintą sąžiningos konkurencijos laisvę. Šiuo įstatymu siekiama apmokestinti dalį Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų, taip privilegijuojant įnašu neapmokestinamas kredito įstaigas ir suteikia joms palankesnes konkurencijos sąlygas.	Nepritarti	Pažymėtina, kad tokia situacija, kokia susiformavo kredito įstaigų sektoriuje, nėra susiformavusi jokiame kitame ūkio sektoriuje, įskaitant ir visą kitą finansų sektorių. Atkreiptinas dėmesys, kad šis neplanuotas reikšmingas grynųjų palūkanų pajamų padidėjimas susiformavo būtent kredito įstaigų sektoriuje, yra būdingas tik šiam sektoriui ir susijęs su valstybės institucijų taikytomis priemonėmis ir sprendimais: Vyriausybės taikytomis gyventojų ir verslo paramos priemonėmis, lėmusiomis perteklinio likvidumo susiformavimą ir ECB sprendimais keisti pinigų politiką bei padidinti palūkanų normą. Taigi, kredito įstaigos turės lygiai tokias pat sąlygas ir vienodas galimybes konkuruoti, kokias būtų turėjusios, jei nebūtų įvykęs ECB pinigų politikos krypties pasikeitimas ir kredito įstaigos nebūtų gavusios nelauktų pajamų, todėl siūlomas sprendimas nepaveiks ūkio subjektų galimybės ar paskatų konkuruoti. Plačiau žiūrėti argumentus dėl LBA pastabos (eil. Nr. 6).

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				Kadangi laikinuoju solidarumo įnašu apmokestinamos tik grynosios palūkanų pajamos, o ne pelnas platesniu mastu, gali būti, kad laikinasis solidarumo įnašas vis tiek būtų taikomas net ir susiklosčius pesimistiniams scenarijams, sukeliantiems neigiamus pokyčius kredito įstaigoje. Be to, kadangi laikinuoju solidarumo įnašu apmokestinamas grynųjų palūkanų pajamų kiekis, būtina laikytis atsargaus požiūrio siekiant užtikrinti, kad tokiu atveju nekiltų nepagrįstų sunkumų kredito įstaigoms, kurių verslas sparčiai auga arba kurios dalyvauja susijungimuose.	Pritarti	Projekte nustatyta, kad jeigu vidutinė atitinkamo periodo, nuo kurio skaičiuojamas LSĮ nurodytų atitinkamų 4 finansinių metų grynųjų palūkanų pajamų suma yra neigiama, LSĮ nebūtų mokamas. Be to, numatyta, kad jeigu iki Projekto įsigaliojimo įvyko susijungimų arba kredito unija tapo centrinės kredito unijos grupės nare, naudojamos palyginamos einamojo ir praeities laikotarpių atitinkamų subjektų grynosios palūkanų pajamos. Vis dėl to siekiant, kad Projekte būtų apimti ir susijungimai po Projekto įsigaliojimo, Projekto 6 straipsnio 3 dalis tikslintina taip: „3. Jeigu įnašo mokėtojas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo reorganizuotas jungimo būdu, jo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų 4 finansinių metų grynosios palūkanų pajamos iki reorganizavimo datos skaičiuojamos kaip reorganizavime dalyvavusių subjektų atitinkamo laikotarpio grynųjų palūkanų pajamų suma. Jeigu prie centrinių kredito unijų finansinės grupės nuo 2018 m. sausio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos prisijungė naujas narys, šios centrinių kredito unijų finansinės grupės šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų 4 finansinių metų grynosios palūkanų pajamos iki naujo nario prisijungimo dienos skaičiuojamos kaip centrinių kredito unijų finansinės grupės ir iki prisijungimo atskirai veikusio nario atitinkamo laikotarpio grynųjų palūkanų pajamų suma.“ Projekte taip pat jau yra nustatytas papildomas saugiklis, kuriuo atsižvelgiama į didelį natūralų paskolų portfelio augimą tų kredito įstaigų atveju, kurios neseniai pradėjo arba sparčiai plėtė veiklą. Šis saugiklis numato, kad grynųjų palūkanų pajamų, neįskaitant naujo kredito palūkanų pajamų ir atėmus mokėtiną įnašą, negali būti mažesnės nei 115 proc. grynųjų palūkanų pajamų, gautų 2022 m., kai grynosios palūkanų pajamos jau buvo dalinai padidėjusios. Jei tokia situacija susidaro, atitinkamai LSĮ būtų mažinamas. Šis saugiklis taip pat papildomai užtikrina tvarų kredito įstaigų veikimą, jei netikėti ekonomikos ar finansiniai šokai lemtų reikšmingą nuostolių išaugimą. LSĮ nustatytas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui. LSĮ būtų taikomas laikinai. Lietuvos banko atliekamas kredito įstaigų testavimas rodo, kad sektorius jau yra atsparus didelio masto ekonomikos sukrėtimams ir įprastomis aplinkybėmis gebėtų padengti reikšmingai padidėjusius kredito nuostolius. LSĮ skaičiavimo parametrai yra sukalibruoti taip, kad būtų atsižvelgiama į ekonomikos kreditavimo poreikius, paliekant erdvės palūkanų pajamoms augti dėl paskolų portfelio augimo ir kitų aplinkybių, o įnašo subjektams liekanti dėl netipinių aplinkybių gaunama grynųjų palūkanų dalis būtų pakankama netikėtoms išlaidoms, pvz., atsiradusioms dėl paskolų kokybės pablogėjimo, padengti. Daugiau apie įtakos finansiniam stabilumui vertinimą žr. pridėtame dokumente „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“. Panaši ekonominė renta 2022 metais buvo nustatyta energetikos sektoriuje, kuris dėl energijos kainų svyravimų taip pat gavo nelauktą pelno (Reglamentas (ES) 2022/1854). Remiantis Projekto nuostatomis, LSĮ bus laikinas, o LSĮ bazė apibrėžta taip, kad neplanuotas pajamas atskiriant nuo įprastų pajamų, gaunamų už įprastą kredito įstaigų veiklą. Pabrėžtina ir tai, kad keičiantis aplinkybėms kredito įstaigų veiklos rezultatas irgi gali keistis, o skirtingų kredito įstaigų situacija nėra vienoda, todėl svarbu, kad siūloma LSĮ taikymo priemonė nustatyta taip, kad būtų taikoma tik laikinai gaunant neplanuotų pajamų, o ne neribotą laiką, nepriklausomai nuo aplinkybių.
2.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				Patikima kredito įstaigų kapitalo bazė turi esminę reikšmę joms vykdant savo, kaip kredito tarpininkų, funkciją ekonomikoje. Didesnės išlaidos ir sumažėjusi kredito pasiūla gali daryti neigiamą poveikį realiosios ekonomikos augimui.	Pritarti	Formuojant LSĮ dizainą, užtikrinta, kad LSĮ kredito įstaiga nemokėtų, jei ji neturės netipinio grynųjų pajamų prieaugio, o po įnašo mokėjimo kredito įstaigoms liktų pakankama grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalis, reikalinga tęstinei ir prognozuojamai veiklai vykdyti. Įnašo mokėjimas laikinas, reaguojant tik į laikinai susidariusią situaciją. Ne visos kredito įstaigos patirs tokį netipinį grynųjų pajamų prieaugį, – tos kredito įstaigos įnašo nemokės. Kredito įstaigų sektorius ir po LSĮ sumokėjimo liks itin pelningas, o kapitalo bazė – stipri, todėl tai didesnės kai kurių kredito įstaigų išlaidos dėl LSĮ neturėtų reikšmingos įtakos skolinimosi kaštams ir kredito pasiūlai. To galimybė taip pat minimizuota patikslinus projektą, kai į LSĮ skaičiavimą neįtraukiamos palūkanų pajamos iš naujo skolinimo, t. y. kredito sutarčių, sudarytų 2023 m. sausio 1 d. ir vėlesniu laikotarpiu. Daugiau apie įtakos finansiniam stabilumui vertinimą žr. pridėtame dokumente „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“.
3.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				Didesnės grynosios palūkanų pajamos, susijusios su pertekliniu likvidumu, yra tik viena iš pinigų politikos normalizavimo ir finansinių sąlygų griežtinimo pasekmių. Kaip nurodyta pirmiau, dėl didėjančių palūkanų normų taip pat gali atsirasti nuostolių, susijusių su negrąžintų paskolų portfeliais. Be to, ilguoju laikotarpiu didėjanti infliacija gali sukelti neigiamų pasekmių įmonių finansinei padėčiai, todėl padidėtų kredito įstaigoms kylanti kredito rizika. Šios pasekmės neatsispindi laikinajame solidarumo įnaše ir mažai tikėtina, kad visos jos kils artimiausiais metais, kai šis laikinasis solidarumo įnašas bus taikomas. Į šiuos skirtingus veiksnius reikėtų atsižvelgti siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos toliau turėtų pakankamai kapitalo ir būtų pajėgios padengti galimus nuostolius ateityje.	Pritarti	Kaštų didėjimo kredito įstaigų klientams galimybė yra minimizuota Projekte įtvirtinus nuostatą, pagal kurią į LSĮ skaičiavimą neįtraukiamos palūkanų pajamos iš naujo skolinimo. Siekiant dar labiau sumažinti neigiamo poveikio kredito įstaigoms galimybę, kai jos atitinkamą mokėjimo laikotarpį patiria grynąjį nuostolį arba tokį patirtų, sumokėjusio LSĮ, Projekto 6 straipsnis pildytinas nauja 6 dalimi, ją išdėstant taip: „6. Įnašas nėra mokamas, jeigu įnašo mokėtojas atitinkamą mokėjimo laikotarpį patiria grynąjį nuostolį arba, jeigu sumokėjęs įnašą, patirtų grynąjį nuostolį.“ Lietuvos banko vertinimu, pagal tikėtiną ir nepalankų scenarijų kredito įstaigų sektorius ir po solidarumo įnašo sumokėjimo bus pelningas. Kredito įstaigų sektorius turi sukaupęs didelę kapitalo atsargą, reikšmingai viršijančią priežiūros institucijų taikomus kapitalo reikalavimus, turi didelę likvidumo atsargą. Daugiau apie įtakos finansiniam stabilumui vertinimą žr. pridėtame dokumente „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“.
4.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				Laikinasis solidarumo įnašas, atsižvelgiant į jo dabartinę struktūrą, galėtų sukurti mažiau paskatų pritraukti naujų indėlių lėšų ir teikti skolinimą realiajai ekonomikai. Tuo pat metu vidaus ir užsienio investuotojai galėtų būti mažiau suinteresuoti investuoti į kredito įstaigas, nes dėl laikinojo solidarumo įnašo mažėja kredito įstaigų pelningumo perspektyvos. Be to, dėl įstatymo projekto kredito įstaigoms galėtų būti sudėtingiau kurti papildomus kapitalo rezervus ir didinti atsparumą, kuris padėtų atlaikyti būsimus ekonomikos sukrėtimus. Todėl reikėtų atidžiai stebėti galimus neigiamus laikinojo solidarumo įnašo padarinius bankų sektoriui ir poveikį finansiniam stabilumui, visų pirma atsižvelgiant į dabartines didesnio neužtikrintumo ir padidėjusio kintamumo finansų rinkose aplinkybes.	Pritarti	LSĮ apskaičiuojamas taip, kad nesukeltų neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui, nes jis būtų taikomas tik neplanuotai kredito įstaigų pajamų daliai, kuri paprastai nėra įskaičiuojama darant verslo sprendimus. LSĮ taikymas nepablogintų konkurencinių sąlygų, nes būtų taikomas tik tais atvejais, kai kredito įstaiga gauna netikėtas grynąsias palūkanų pajamas, apskaičiuotas kaip apibrėžta įstatymo projekte. Kredito įstaigų, kurios galimai turėtų mokėti LSĮ, finansiniai rodikliai išliktų labai geri, geresni nei ankstesniais metais  (žr. 1 lentelę dokumente „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“). Jei nesusiduriama su labai nepalankiais sukrėtimais, tais atvejais kredito įstaigų pelningumo ir kapitalo kaupimo pajėgumai nesumažėja, taip pat toms įstaigoms išlieka palankios galimybės skirti dalį pelno dividendams. Lietuvos bankų sektorius veikia tvariai ir pelningai ilguoju laikotarpiu. Palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuva yra vertintina kaip verslui palanki aplinka, o netikėtai gauta ekonominė renta savo prigimtimi nėra sietina su verslo sprendimais. Laikinasis solidarumo įnašas nustatytas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui. Lietuvos banko atliekamas kredito įstaigų testavimas rodo, kad sektorius jau yra atsparus didelio masto ekonomikos sukrėtimams ir įprastomis aplinkybėmis gebėtų padengti reikšmingai padidėjusius kredito nuostolius. Tai, jog susidarė aplinkybės gauti itin dideles netikėtas pajamas kredito įstaigų sektoriuje, rodo gerą investicinę aplinką Lietuvoje. Daugiau apie įtakos finansiniam stabilumui vertinimą žr. pridėtame dokumente „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“. Po LSĮ įvedimo, būtų reguliariai atliekama LSĮ įtakos finansiniam stabilumui stebėsena ir vertinimas.
5.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				Įstatymo projekte užtikrinama, kad solidarumo įnašas būtų laikino pobūdžio. Be to, sumažėjus pertekliniam likvidumui ir išaugusioms palūkanų normų pajamoms, automatiškai bus gaunama mažiau pajamų iš laikinojo solidarumo įnašo, o palūkanų išlaidos gali būti patiriamos gerokai ilgiau nei įstatymo projekto galiojimo laikotarpis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ECB anksčiau rekomendavo, kad būtina aiškiai atskirti išskirtinį pajamų pobūdį ir vyriausybės bendrojo biudžeto lėšas, siekiant išvengti jų panaudojimo bendraisiais fiskalinės konsolidacijos tikslais.	Pritarti	Įstatymo projektu užtikrinama, kad finansavimas skiriamas tik ypatingiems visuomenės ir valstybės tikslams ir tik apibrėžtą laikotarpį, taip pat, kad finansavimas nebus skiriamas valstybės nuolatinėms funkcijoms atlikti, ar visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti.  Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2020 metų lapkričio 3 d. nutarimas Nr. KT187-N15/2020). Siekiant dar labiau pabrėžti finansavimo ypatingiems visuomenės ir  valstybės tikslus, Projektas po derinimo su institucijomis ir rinkos dalyviais buvo patikslintas, numatant, kad įgyvendinant šį įstatymą gautos lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams finansuoti, šis finansavimo poreikis padidėjo dėl išskirtinių aplinkybių, nulemtų geopolitinės situacijos, sukeltos Rusijos Federacijos pradėto karo Ukrainoje. Taip pat numatyta, įstatymas galioja iki 2025 m. birželio 17 d.
6.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				Atsižvelgiant į tai, kad bankų sektorius yra nevienalytis, dėl laikinojo solidarumo įnašo gali atsirasti vidaus ir Europos finansų sistemos susiskaidymas. Tai būtų ypač aktualu tuo atveju, kai tam tikrų kredito įstaigų palūkanų pajamos yra santykinai didelės, palyginti su pajamomis, gaunamomis iš kitos veiklos. Taip pat būtų naudinga išanalizuoti galimą poveikį elgsenai, įskaitant kredito įstaigų, kurios gali būti linkusios kuo labiau sumažinti laikinąjį solidarumo įnašą, be kita ko, perkeldamos savo indėlių bazę, likvidumo aspektus.	Pritarti	Stebėsena bus vykdoma priežiūros procese. Po LSĮ įvedimo, būtų reguliariai atliekama LSĮ įtakos finansiniam stabilumui stebėsena ir vertinimas.
7.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				Be to, laikinojo solidarumo įnašo taikymas tik tam tikroms Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms galėtų iškraipyti konkurenciją rinkoje ir pakenkti vienodoms veiklos sąlygoms šalies viduje ir visoje bankų sąjungoje.	Pritarti	Projektas po derinimo su institucijomis ir rinkos dalyviais buvo patikslintas, panaikinant 400 mln. eurų indėlių ribą, galimai dariusią takoskyrą tarp kredito įstaigų.  Projekto nuostatos galios vienodai visoms kredito įstaigoms (bankams, užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms). Netikėtai dideles palūkanų pajamas gautų tik dalis kredito įstaigų ir tuo jų situacija būtų pranašesnė nei kitų, ekonominės rentos negaunančių įstaigų, ir galėtų dar labiau stiprinti jų konkurencinį pranašumą, laikinasis solidarumo įnašas sprendžia susidariusią rinkos netobulumo problemą ir daro teigiamą poveikį konkurencijai, t.y. apriboti nelauktą naudą, atsiradusią dėl susiklosčiusių aplinkybių, o ne verslo sprendimų. LSĮ nukreiptas tik į perteklines grynąsias palūkanų pajamas, jį mokėtų tik tos kredito įstaigos, kurios tokias perteklines grynąsias pajamas gautų.
8.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ECB rekomenduoja aiškinamajame rašte pateiktą analizę taip pat papildyti išsamia galimų neigiamų padarinių bankų sektoriui analize, kurioje visų pirma būtų aptartas konkretus laikinojo solidarumo įnašo poveikis bankų pelningumui ir kapitalo bazei ilgesniuoju laikotarpiu, taip pat naujų paskolų teikimui ir konkurencijos sąlygoms rinkoje, siekiant užtikrinti, kad laikinojo įnašo nustatymas nekeltų rizikos finansiniam stabilumui, bankų sektoriaus atsparumui ir kad būtų išvengta rinkos iškraipymo.	Pritarti	Žr. pridedamą Lietuvos banko parengtą dokumentą „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“.
9.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				Pagrindas, kuriuo remiantis būtų nustatomas laikinasis solidarumo įnašas, neatspindi viso verslo ciklo ir, be kita ko, neapima veiklos išlaidų, kurios nėra palūkanų išlaidos. Todėl laikinojo solidarumo įnašo suma gali neatitikti kredito įstaigos pelningumo. Taigi, visuotinai taikant laikinąjį solidarumo įnašą, kredito įstaigos, kurioms dabartinės rinkos sąlygos nebūtinai yra palankios, galėtų tapti mažiau pajėgios absorbuoti ekonomikos nuosmukio sukeltą neigiamą riziką, jei būtų įpareigotos mokėti laikinąjį solidarumo įnašą.	Pritarti	LSĮ nukreiptas tik į dalį kredito įstaigų nelauktų pajamų, gautų dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties, esant rinkos netobulumams. Formuojant LSĮ dizainą, užtikrinta, kad LSĮ kredito įstaiga nemokėtų, jei ji neturės netipinio grynųjų pajamų prieaugio, o po LSĮ sumokėjimo kredito įstaigoms liktų pakankama grynųjų palūkanų pajamų prieaugio dalis, reikalinga tęstinei ir prognozuojamai veiklai vykdyti. LSĮ mokėjimas laikinas, reaguojant tik į laikinai susidariusią situaciją. Kredito įstaigų sektorius ir po LSĮ sumokėjimo liks itin pelningas. Taip pat pažymėtina, kad Projekte nustatyta, jog jeigu LSĮ mokėtojo einamuoju mokėjimo laikotarpiu gautos grynosios palūkanų pajamos, neįtraukiant naujų sutarčių (nuo 2023 m. sausio 1 d.) nurodytų palūkanų pajamų, atėmus už einamąjį mokėjimo laikotarpį mokėtiną LSĮ, tampa mažesnės kaip jo 2022 finansinių metų grynosios palūkanų pajamos, padidintos 15 procentų, LSĮ mokėtojo einamojo mokėjimo laikotarpio LSĮ suma sumažinama tiek, kad einamojo mokėjimo laikotarpio grynosios palūkanų pajamos, neįtraukiant naujų sutarčių (nuo 2023 m. sausio 1d.) nurodytų palūkanų pajamų, atėmus už einamąjį mokėjimo laikotarpį mokėtiną LSĮ, būtų ne mažesnės kaip jo 2022 finansinių metų grynosios palūkanų pajamos, padidintos 15 procentų. Taip pat žr. siūlymą papildyti Projekto 6 straipsnį nauja 6 dalimi (ECB pastaba Nr. 3). Lietuvos banko vertinimu, kredito įstaigų sektorius išliktų pelningas: tikėtina nuosavybės grąža sumažėtų 3–4 proc. punktais (priklausomai nuo prielaidų), bet būtų reikšmingai didesnė nei 2022 m. Tikėtina turto grąža sumažėtų apie 0,4 proc. p., bet taip pat būtų beveik dvigubai didesnė už įprastą lygį. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju LSĮ bendrai sudarytų atitinkamai apie 19 proc. šių įstaigų 2023 m. pelno ir 13 proc. 2024 m. pelno. Daugiau apie įtakos finansiniam stabilumui vertinimą žr. pridėtame dokumente „Laikinojo solidarumo įnašo poveikio finansiniam stabilumui vertinimas“.
10.	Europos Centrinis Bankas, 2023-04-04				ECB supranta, kad Lietuvos bankui pagal įstatymo projektą nustatyta pareiga Valstybinei mokesčių inspekcijai teikti informaciją, reikalingą laikinajam solidarumo įnašui administruoti, nėra nauja užduotis Lietuvos bankui. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą. Lietuvos bankui jau nustatyta pareiga teikti visą informaciją ir duomenis, reikalingus mokesčių administratoriaus funkcijoms atlikti. Taip pat ECB supranta, kad ši Lietuvos banko pareiga nepažeidžia pareigos saugoti paslaptį riziką ribojančios informacijos atžvilgiu pagal ES teisę.	Pritarti	Mokesčių administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atlikdamas savo funkcijas, mokesčių administratorius privalo bendradarbiauti su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, taip pat kitomis institucijomis, ir užtikrinti keitimąsi informacija. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia mokesčių administratoriui visapusišką pagalbą. Įstatymo 33 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, gali gauti iš asmenų funkcijoms atlikti reikiamus duomenis. Bankų priežiūros tikslais gautos informacijos apsaugai taikomas Lietuvos banko įstatymas.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Andrius Palionis, Jonas Pinskus, Valius Ąžuolas, 2023-04-20	4				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos gyventojams tenka mokėti didesnes, nei kaimyninėse šalyse būsto paskolų palūkanas, o LR Seimas, Lietuvos bankas ir Vyriausybei nesiima jokių priemonių šiai diskriminacijai panaikinti, o Lietuvoje įsikūrę bankai uždirba kasdien didėjančius milijardinius pelnus, teikiu pasiūlymą, kuriuo būtų sumažinama Lietuvos gyventojų, ypač jaunų šeimų, imančių kreditą pirmam būstui, palūkanų našta. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Šio įstatymo nustatyta tvarka gautų lėšų panaudojimo tikslas Įgyvendinant šį įstatymą gautos lėšos lygiomis dalimis  naudojamos finansuoti: 1) karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams; 2) per 2023 ir 2024 metų mokestinius laikotarpius palūkanoms už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanoms už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Tokios palūkanos gali būti atimamos 2023 ir 2024 metų mokestinių laikotarpių kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).“	Nepritarti	Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, atskiru įstatymu (ne valstybės biudžeto) finansavimas gali būti nustatytas tik ypatingiems visuomenės ir valstybės tikslams apibrėžtą laikotarpį. Remiantis Konstitucinio Teismo 2020 metų lapkričio 3 d. nutarimu Nr. KT187-N15/2020, kuriame Teismas pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas (ne valstybės biudžeto įstatymo), sampratą, pabrėžė, kad tai yra įstatymai, įpareigojantys užtikrinti valstybės biudžeto santykių įvairiais biudžetiniais metais perimamumą, finansavimo tęstinumą tais išskirtiniais atvejais, kai tam tikriems (ypatingiems, ilgalaikiams, strateginiams) visuomenės ir valstybės uždaviniams kryptingai spręsti lėšų reikia daugiau, negu galima skirti per vienus biudžetinius metus, šiais įstatymais (ne valstybės biudžeto įstatymais) išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymo nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienus biudžetinius metus, tačiau jais negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms atlikti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti. Europos Centrinis Bankas savo 2023-04-04 nuomonėje dėl Projekto taip pat pažymėjo, kad būtina aiškiai atskirti išskirtinį pajamų pobūdį ir vyriausybės bendrojo biudžeto lėšas, siekiant išvengti jų panaudojimo bendraisiais fiskalinės konsolidacijos tikslais. Būtent Projekto 4 straipsnyje nurodyti finansavimo iš LSĮ surinktų lėšų poreikiai (karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektai) atitinka visuotinai svarbaus tikslo, ypatingų, ilgalaikių, strateginių visuomenės ir valstybės uždavinių, kuriems spręsti (finansavimui numatyti) gali būti priimtas laikinai taikomas įstatymas (ne biudžeto), kriterijus. Tuo tarpu kitokio pobūdžio išlaidų (ne ypatingiems, ne strateginiams, ne visuotinai svarbiems tikslams ir uždaviniams) finansavimas turėtų būti nustatytas ne tokiame specialiame įstatyme, o valstybės biudžeto įstatyme.
2.	Petras Gražulis, 2023-04-21	4				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos gyventojams tenka mokėti didesnes, nei kaimyninėse šalyse būsto paskolų palūkanas, o LR Seimas, Lietuvos bankas ir Vyriausybei nesiima jokių priemonių šiai diskriminacijai panaikinti, o Lietuvoje įsikūrę bankai uždirba kasdien didėjančius milijardinius pelnus, teikiu pasiūlymą, kuriuo būtų sumažinama Lietuvos gyventojų, ypač jaunų šeimų, imančių kreditą pirmam būstui, palūkanų našta. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Šio įstatymo nustatyta tvarka gautų lėšų panaudojimo tikslas Įgyvendinant šį įstatymą gautos lėšos lygiomis dalimis  naudojamos finansuoti: 1) karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektams; 2) palūkanų už kreditą pirmam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti kompensavimą“.	Nepritarti	Vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, atskiru įstatymu (ne valstybės biudžeto) finansavimas gali būti nustatytas tik ypatingiems visuomenės ir valstybės tikslams apibrėžtą laikotarpį. Remiantis Konstitucinio Teismo 2020 metų lapkričio 3 d. nutarimu Nr. KT187-N15/2020, kuriame Teismas pateikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų, numatančių tam tikras išlaidas (ne valstybės biudžeto įstatymo), sampratą, pabrėžė, kad tai yra įstatymai, įpareigojantys užtikrinti valstybės biudžeto santykių įvairiais biudžetiniais metais perimamumą, finansavimo tęstinumą tais išskirtiniais atvejais, kai tam tikriems (ypatingiems, ilgalaikiams, strateginiams) visuomenės ir valstybės uždaviniams kryptingai spręsti lėšų reikia daugiau, negu galima skirti per vienus biudžetinius metus, šiais įstatymais (ne valstybės biudžeto įstatymais) išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymo nustatytą laiką ir tik tada, kai šių reikmių negalima patenkinti per vienus biudžetinius metus, tačiau jais negali būti numatomos išlaidos valstybės nuolatinėms funkcijoms atlikti, visuomenės kasdienėms reikmėms finansuoti. Europos Centrinis Bankas savo 2023-04-04 nuomonėje dėl Projekto taip pat pažymėjo, kad būtina aiškiai atskirti išskirtinį pajamų pobūdį ir vyriausybės bendrojo biudžeto lėšas, siekiant išvengti jų panaudojimo bendraisiais fiskalinės konsolidacijos tikslais. Būtent Projekto 4 straipsnyje nurodyti finansavimo iš LSĮ surinktų lėšų poreikiai (karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo projektai) atitinka visuotinai svarbaus tikslo, ypatingų, ilgalaikių, strateginių visuomenės ir valstybės uždavinių, kuriems spręsti (finansavimui numatyti) gali būti priimtas laikinai taikomas įstatymas (ne biudžeto), kriterijus. Tuo tarpu kitokio pobūdžio išlaidų (ne ypatingiems, ne strateginiams, ne visuotinai svarbiems tikslams ir uždaviniams) finansavimas turėtų būti nustatytas ne tokiame specialiame įstatyme, o valstybės biudžeto įstatyme.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2621.

8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 1, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Lingė, Algirdas Butkevičius.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Mindaugas Lingė

Biuro patarėjas Mindaugas Pečiulis

---