LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 60, 71, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311 IR 312 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3601

2024-10-16  Nr. 102-P-38

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Žana Jerochovienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma.

2. – 4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos, subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
					Bendrosios nuostatos
1.	Lietuvos advokatūra 2024-04-29	*			Dėl teisės akto projekto Nr. XIVP-3601 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su teisės akto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo projektu Nr.  XIVP-3601 (toliau – BK projektas), teikia pastabas. Dėl minimalių laisvės atėmimo bausmių BK normų sankcijose nustatymo Lietuvos advokatūra, susipažinusi su BK projektu, nepritaria siūlymui kai kurių BK normų sankcijose nustatyti minimalias laisvės atėmimo bausmių ribas. BK projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šia iniciatyva siekiama sistemiškumo, sušvelninti baudžiamąją politiką, t. y. siekiama visuose BK projekto straipsniuose, kurių sankcijose nurodyta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba yra daugiau nei 7 metai, nustatyti ir minimalios laisvės atėmimo bausmės ribas, nuo 1 metų iki 5 metų. Taigi, BK projektu de facto siūloma reikšmingai sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas, kurių sankcijas siūloma keisti. Manytina, kad siekis didinti BK sistemiškumą, negali būti tinkamas ir pakankamas argumentas baudžiamosios atsakomybės griežtinimui. Baudžiamosios atsakomybės griežtinimas galėtų būti argumentuojamas vienos ar kitos nusikalstamos veikos didesniu pavojingumu, bet ne siekiu didinti BK sistemiškumą. Priešingai, siekiant BK sistemiškumo ir pasirinkus baudžiamosios politikos švelninimo kryptį, svarstytina, jog turėtų būti panaikinamos minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos tuose BK straipsniuose, kurių sankcijose nurodyta maksimali laisvės atėmimo bausmės riba yra daugiau nei 7 metai. Pažymėtina, kad BK normų sankcijose nustatant minimalias laisvės atėmimo bausmės ribas, yra apribojama teismo galimybė teisingai išnagrinėti bylą ir individualizuoti bausmę. Konstitucinis Teismas 2003 metų birželio 10 d. nutarime (byla Nr. Nr. 13/02-22/02) yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo (bausmių ar jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką“. Tame pačiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad „<...> baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas“. Atkreiptinas dėmesys, kad BK projekto rengėjų siūlymas nustatyti minimalias laisvės atėmimo bausmių ribas negrindžiamas nei moksliniais tyrimais, nei teismų praktikos analize, dėl to lieka neaišku, kokią problemą BK projektu norima spręsti.	Pritarti iš dalies	Komitete įvyko penki šio įstatymų paketo klausymai. Surengtų penkių klausymų Teisės ir teisėtvarkos komitete metu buvo tobulinamas projektas, diskutuojant ir atsižvelgiant į visas pastabas, pasiūlymus, nuomones. Komitetas patobulino ir teikia projekto patobulintą variantą XIVP-3601(2). Buvo labai daug diskutuojama dėl rengėjų – Teisingumo ministerijos pasiūlytos taisyklės – dėl minimalios apatinės laisvės atėmimo bausmės ribos nustatymo (pasiūlyta nustatyti apatines minimalias laisvės atėmimo bausmės ribas, esant sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, kai kuriais atvejais buvo pasiektas kompromisas ir liko galioti sena taisyklė. Rengėjai mano, kad nauja taisyklė reikalinga, panaikinus medianos taisyklę, t. y. skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydžio skaičiavimą nuo laisvės atėmimo bausmės vidurkio (o nustatant bausmės vidurkį, vadovaujamasi tos rūšies bausmės minimaliu dydžiu). Šiuo metu minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėn. TM nuomone, pasiūlyta taisyklė nesumažina teismų diskrecijos, o ji reikalinga tam, kad būtų taikoma labiau vienoda teismų praktika, taisyklė yra aiški, ja bus vadovaujamasi ir ateityje rengiant Baudžiamojo kodekso pataisas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga ir proporcinga bei atitiktų bausmės paskirtį. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, bausmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui, taip pat, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas bausmes, galėtų vykdyti teisingumą ir kad nusikalstamos veikos sankcijoje nurodyta bausmė atliktų bausmės paskirtį. Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisingos, proporcingos ir efektyvios bausmės paskyrimas yra neatsiejamas nuo BK specialiojoje dalyje už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų konkrečių sankcijų ir jų dydžių, t. y., realizuojant pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, nemažiau svarbus ir proporcingų, nusikalstamų veikų tikrąjį pavojingumą atitinkančių sankcijų įtvirtinimas BK specialiojoje dalyje. Sunkūs, ypač smurtiniai, ir labai sunkūs nusikaltimai pripažįstami pačiais pavojingiausiais teisės pažeidimais, todėl asmenys įvykdę analizuojamas nusikalstamas veikas sulaukia sunkiausių teisinių pasekmių. Analizuojant BK sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sankcijų sistemą, pastebėtina, kad neretai net už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą įstatymų leidėjas nenumato jokios apatinės laisvės atėmimo bausmės ribos (priešingai nei kitų pavojingiausių nusikaltimų atvejais, kur tokia riba yra nustatoma), pavyzdžiui tarptautinio, smurtinio, seksualinio, teroristinio ir kt. pobūdžio, pavojingiausiuose nusikaltimuose prieš vaikus, seksualinio išnaudojimo ir pan. sunkiuose, pavojinguose ir jautraus visuomenės atžvilgiu pobūdžiu nusikaltimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad išvardintų nusikalstamų veikų sankcijose įtvirtintų laisvės atėmimo bausmių ribos yra itin plačios ir siekia nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis) iki septynerių, aštuonerių arba net iki dešimties metų laisvės atėmimo. Kartu pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, vadovaujantis kuriuo, nustatoma vienoda (nuo 3 mėn.) apatinė laisvės atėmimo bausmės riba nesunkiuose ir sunkiuose arba net labai sunkiuose nusikaltimuose, savaime nesuderinamas su racionalumo, proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimais. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos labai plačios laisvės atėmimo bausmės ribos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijose, kuriuose nustatyta minimali 3 mėn. laisvės atėmimo riba tiesiog neatspindi šių itin pavojingų nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo. 3. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 7, 8, 13, 18, 25, 27, 30, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 52, 54, 59, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72(1), 72(2), 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 98, 243 ir 244 straipsnių pakeitimo bei Kodekso papildymo 5(1), 40(1), 58(1), 72(5), 72(6), 72(7), 72(8) ir 72(9) straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 (toliau – BK BD), kuriuo buvo atsisakyta BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklės. Priėmus nurodytus pokyčius, žymiai švelnėtų baudžiamoji politika ir teismams būtų suteikiama itin didelė diskrecija skiriant bausmes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, t. y. teismo nuožiūra, kaltininkui skiriamos bausmės dydį būtų galima skaičiuoti nuo bausmės minimumo, kurį labai tikėtina teismai ir rinksis kaip bausmės atskaitos tašką, skirdami galutinę bausmę. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pačių pavojingiausių nusikalstamų veikų atveju (smurtinio, seksualinio, teroristinio ir kt. pobūdžio) tikslinga numatyti didesnes nei šiuo metu galiojančios laisvės atėmimo bausmės minimalios ribos, siekiant užtikrinti tinkamą teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą bei teisingos bausmės, atspindinčios labai sunkių ir sunkių nusikaltimų pavojingumą, taikymą. 4. Būtina pabrėžti, kad nors BK projekte ir keičiasi laisvės atėmimo sankcijos ribos, tačiau BK BD (įstatymas Nr.XIV-2573) atsisakius bausmės medianos taisyklės, bausmės dydis galės būti skaičiuojamas ne nuo vidurkio, o nuo minimalios ribos, todėl mažės skaičiavimo atskaitos (pradžios) taškas ir galutinė bausmės dydžio skaitinė reikšmė savaime nedidės. Taigi, žvelgiant per aritmetinę prizmę, po sankcijų ribų korekcijos esminis asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, skaičiaus padidėjimas nėra prognozuojamas. Vadovaujantis BK projektu siūloma sankcijų už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus logika tokia: jeigu sankcija buvo iki 10 metų, o pakeitus tapo 3-10 metų, tai pirmuoju atveju skaičiavimo atskaitos taškas yra virš 5 metų, o antruoju jis kur kas mažesnis – 3 metai, kadangi BK BD atsisakius privalomos bausmių medianos taisyklės, atskaitos taškas yra minimali laisvės atėmimo bausmės riba. Atitinkamai, jeigu sankcija buvo 2-10 metų, o tapo 4-12 metų, pirmuoju atveju atskaitos taškas 6 metai, o antruoju, t. y. atlikus šio BK  projekto pokyčius – 4 metai. Atsižvelgiant į tai, BK projektu siūlomi pokyčiai, kuriais yra įvedamos žemutinės ribos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atvejų, ne tik, kad neblogins kriminogeninės padėties ateities perspektyvoje, bet yra būtina sąlyga BK BD pakeitimams, susijusiems su bausmės medianos taisyklės atsisakymu, siekiant išlaikyti teisingas ir proporcingas bausmes baudžiamajame įstatyme už pačius pavojingiausius nusikaltimus.
2.	Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024-05-17	*			DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-3601–3603 Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3601–3603, kuriais siūloma keisti atitinkamai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 100^1, 100^2, 100^3, 103, 107, 108, 109, 122, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147^1, 147^2, 148, 149, 150, 151, 151^1, 152, 152^1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170^1, 170^2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189^1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198^1, 198^2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250^2, 250^4, 250^5, 251, 256, 256^1, 257, 257^1, 258, 259, 262, 265, 267, 267^1, 267^2, 267^3, 268, 270, 270^2, 270^1, 273, 274, 275, 276, 276^1, 276^2, 276^3, 277, 278, 279, 280, 281,  283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292^1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302^1, 303, 304, 306, 306^1, 306^2, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnius bei priedą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362^1straipsnį ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį, pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti
3.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	*			DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-3601 – XIVP-3603 Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 100^1, 100^2, 100^3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147^1, 147^2, 148, 149, 150, 151, 151^1, 152, 152^1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170^1, 170^2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189^1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198^1, 198^2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250^2, 250^4, 250^5, 251, 256, 256^1, 257, 257^1, 258, 259, 262, 265, 267, 267^1, 267^2, 267^3, 268, 270, 270^2, 270^3, 273, 274, 275, 276, 276^1, 276^2, 276^3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292^1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302^1, 303, 304, 306, 306^1, 306^2, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3601 (toliau – BK pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362^1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3602 (toliau – BPK pakeitimo įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3603 (toliau – KŽĮ pakeitimo įstatymo projektas). <...> Dėl BK pakeitimo įstatymo projekto, visų pirma, pažymime, kad iš esmės sutinkame, jog Baudžiamasis kodeksas reikalauja sisteminės bausmių peržiūros ir bausmių subalansavimo, tačiau šiems tikslams pasiekti siūlomos priemonės kelia abejonių. Rimtų abejonių kelia projekto rengėjų siekis subalansuoti Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmes, pasitelkiant bausmių griežtinimo metodą, t. y. padidinant tam tikruose Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatytas maksimalias laisvės atėmimo bausmės ribas. Projekto aiškinamajame rašte iš esmės yra deklaruojamas siekis subalansuoti bausmes ir švelninti baudžiamąją politiką bei mažinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičių, todėl pasirinktas metodas iš esmės prieštarauja deklaruotiems siekiams. Tokios priemonės siekiamų tikslų kontekste yra daugiau nei prieštaringos, nes pasirinktas bausmių balansavimo metodas pagal jo apimtį de facto atrodo pačiu siekiu. Sunku suprasti projekto rengėjų siūlymo logiką eliminuojant galimybę už smurtinio pobūdžio nusikaltimus skirti baudą, tačiau tuo pačiu įtvirtinant už baudą švelnesnę viešųjų darbų bausmę (pvz., BK 140 straipsnio 3 dalis). Mūsų vertinimu, net ir esant padarytai smurtinio pobūdžio nusikalstamai veikai, atsižvelgus į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, bauda gali užtikrinti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimą.	Pritarti iš dalies	Surengtų penkių klausymų Teisės ir teisėtvarkos komitete metu buvo tobulinamas projektas, diskutuojant ir atsižvelgiant į visas pastabas, pasiūlymus, nuomones. Komitetas patobulino ir teikia projekto patobulintą variantą XIVP-3601(2). Teisingumo ministerija, projekto paketo XIVP-3601-3606 rengėja: Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga ir proporcinga bei atitiktų bausmės paskirtį. Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, bausmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui, taip pat, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas bausmes, galėtų vykdyti teisingumą ir kad nusikalstamos veikos sankcijoje nurodyta bausmė atliktų bausmės paskirtį. Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kontekste taip pat pažymėtina, kad teisingos, proporcingos ir efektyvios bausmės paskyrimas yra neatsiejamas nuo BK specialiojoje dalyje už atitinkamas nusikalstamas veikas numatytų konkrečių sankcijų ir jų dydžių, t. y., realizuojant pačią griežčiausią atsakomybės formą – baudžiamąją atsakomybę, nemažiau svarbus ir proporcingų ir nusikalstamų veikų tikrąjį pavojingumą atitinkančių sankcijų įtvirtinimas BK specialiojoje dalyje. Analizuojant BK sunkių ir labai sunkių nusikaltimų sankcijų sistemą, pastebėtina, kad neretai net už pavojingiausių, jautriausių, visuomenėje didžiausią atgarsį sulaukiančių sunkių nusikaltimų įvykdymą įstatymų leidėjas numato aiškiai per švelnias ir šių pavojingiausių nusikaltimų tikrojo pavojingumo neatspindinčias maksimalias laisvės atėmimo (kaip vienintelės galimos bausmės) bausmes (pavyzdžiui smurtinio, seksualinio pobūdžio, pavojingiausiuose nusikaltimuose prieš vaikus, seksualinio išnaudojimo atvejais ir pan. sunkiuose, pavojinguose ir jautraus visuomenės atžvilgiu pobūdžio nusikaltimuose), kartu tam tikri smurtinio, seksualinio pobūdžio, visuomenei aktualūs ar asmeniui itin pavojingi nusikaltimai BK daugeliu atveju priskiriami tik apysunkių nusikaltimų (nors pagal savo pavojingumo pobūdį turėtų siekti bent sunkaus nusikaltimo kategorijas), tam tikrais atvejais už pavojingų sunkių nusikaltimų padarymą šalia numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės numatomos tokios alternatyvios bausmės kaip baudos ir pastebimos kitos panašaus pobūdžio teisingumo ir proporcingumo principų tinkamam įgyvendinimui trukdančios spragos. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisingos ir proporcingos baudžiamosios politikos įgyvendinimo, taip pat galiojančio teisinio reguliavimo nuostatos liudija apie pribrendusį poreikį BK specialiojoje dalyje įtvirtintų sankcijų sistemą peržiūrėti iš esmės, užtikrinant jų atitikimą teisingumo ir proporcingumo principams. 2. Sisteminė BK nurodytų smurtinio pobūdžio nusikaltimų sudėčių sankcijų analizė parodė netinkamą suformuotą, tačiau bent jau plačiai nepaplitusią tendenciją – bausti už smurtinio pobūdžio nusikaltimus pavojingus žmogaus gyvybei ir sveikatai (ar seksualinio pobūdžio nusikaltimus) turtinio pobūdžio bausmėmis (baudomis). Be to, toks finansinių nuobaudų įrašymas į smurtinio pobūdžio nusikaltimų sankcijas nėra sistemiškai, o yra fragmentiško, epizodinio pobūdžio, kas galėtų būti vertinama kaip nesisteminio (fragmentiškai keičiant atskirus BK straipsnius, tuo pačiu automatiškai įrašant į šių straipsnių sankcijas baudos bausmes, tinkamai neįvertinus keičiamo nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo) BK straipsnių sankcijų konstravimo pasekmė. Įvertinus smurtinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, sukeliamas pasekmes asmeniui, manytina, kad baudos bausmė apskritai yra netinkama taikyti už smurtinio (ir, kaip minėta, už seksualinio) pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą – manytina, kad šiuo atveju piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų, savo pobūdžiu ir paskirtimi aiškiai netinka smurtinio pobūdžio veikoms teisiškai įvertinti ir yra per švelni bausti už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl šiame kontekste tikslinga jos sistemiškai atsisakyti. Kita vertus, išklausius visas suinteresuotas institucijas, kai kurioms veikoms palikta baudos bausmė, nesilaikant kategoriškai naujos taisyklės.
4.	Generalinė prokuratūra 2024-05-27	*			<...> Papildomai pažymime, kad siekiant įvairiapusiškai ir kokybiškai įvertinti būtinus BK nuostatų, reguliuojančių sankcijų klausimus, pakeitimus ir priimti optimalius sprendimus dėl nuostatų tobulinimo tikslingumo ar pasiūlyti kitų alternatyvų, jog būtų suformuota visiems priimtina praktika, reikalinga išsamesnė/detalesnė diskusija šiuo klausimu.	Pritarti	Rengėjai Teisingumo ministerija – BK projektas buvo derinamas su visomis suinteresuotomis institucijomis prieš jį teikiant Vyriausybei. Taip pat buvo organizuojama diskusija Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto rėmuose. Pateikus BK projektą Seimui, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo organizuojami projekto penki klausymai, į kuriuos buvo pakviestos visos suinteresuotos institucijos. Tad, manytina, kad daugiau poreikio išsamesnės diskusijai, kurį vyktų ne Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto ribose, neliko.
5.	Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM 2024-05-07	*			Informuoja, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pastabų dėl pateiktų įstatymų projektų Nr. XIVP-3601 – XIVP-3603 neturi.	Atsižvelgti
6.	Specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-05-16	*			DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-3601 – xivp-3603 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 100^1, 100^2, 100^3, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147^1, 147^2, 148, 149, 150, 151, 151^1, 152, 152^1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170^1, 170^2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189^1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198^1, 198^2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250^2, 250^4, 250^5, 251, 256, 256^1, 257, 257^1, 258, 259, 262, 265, 267, 267^1, 267^2, 267^3, 268, 270, 270^2, 270^3, 273, 274, 275, 276, 276^1, 276^2, 276^3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 286, 287, 288, 289, 292, 292^1, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302^1, 303, 304, 306, 306^1, 306^2, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3601, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362^1straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3602 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3603, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų dėl minėtų projektų pagal savo kompetenciją neturi.	Atsižvelgti
7.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2024-05-20	*			NUOMONĖ DĖL BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAKEITIMO PROJEKTO NR. XIVP3601 Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas iš esmės pritaria teikiamam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3, 60, 71, 99, 100, 1001 , 1002 , 1003 , 103, 107, 108, 109, 122, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 1471 , 1472 , 148, 149, 150, 151, 1511 , 152, 1521 , 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 1701 , 1702 , 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 1891 , 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 1982 , 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 2502 , 2504 , 2505 , 251, 256, 2561 , 257, 2571 , 258, 259, 262, 265, 267, 2671 , 2672 , 2673 , 268, 270, 2702 , 2703 , 273, 274, 275, 276, 2761 , 2762 , 2763 , 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 2921 , 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 3021 , 303, 304, 306, 3061 , 3062 , 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių pakeitimo projektui Nr. XIVP-3601 (toliau – Projektas). Kartu teikiame pastabų ir keliame klausimų diskusijai dėl kai kurių siūlymų būtinumo.	Atsižvelgti
8.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	*			DĖL BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIVP-3601 PROJEKTO Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. gegužės 3 d. gautą raštą Nr. S-2024-1935 „Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3601 – XIVP-3603“, teikiame Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios Justicijos  katedros mokslininkų nuomonę. PRIDEDAMA. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios Justicijos  katedros mokslininkų nuomonė, 6 lapai. Dekanas                      doc. dr. Haroldas Šinkūnas VILNIAUS UNIVERSITETO TEISĖS FAKULTETO BAUDŽIAMOSIOS JUSTICIJOS KATEDROS MOKSLININKŲ NUOMONĖ Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros mokslininkai (prof. habil. dr. G. Švedas, lekt. M. Aidukas, D. Prapiestis ir L. Šivickaitė-Moldarienė, dokt. D. Kononovas ir G. Norvaišytė) teikia šią nuomonę dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-3601 projekto (toliau – Projektas). Pastebėtina ir tai, kad šio Projekto aiškinamajame rašte klaidingai nurodoma, kad Projektas buvo derintas su VU Teisės fakultetu. Prireikus, šio Projekto svarstyme Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete galėtų dalyvauti prof., habil. dr. Gintaras Švedas.	Atsižvelgti	Teisingumo ministerija (įstatymo projekto rengėjai): „BK projektas buvo derinamas su VU TF, tačiau išvada nebuvo gauta. Taip pat VU TF atstovas buvo kviečiamas į Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto posėdį, bet neatvyko.“
9.	Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2024-05-24	*			PASTABOS IR PASIŪLYMAI DĖL TEISĖS AKTO „LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 3, 60, 71, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170,170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276-2, 276- 3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311 IR 312 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3601“ Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla (toliau – Teisės mokykla), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. balandžio 10 d. raštą Nr. S-2024- 1935 ,,dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-3601 – XIVP-3603“ (toliau – Raštas), teikia Teisės mokyklos pastabas dėl „Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 100-1, 100-2, 100-3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147-1, 147-2, 148, 149, 150, 151, 151-1, 152, 152-1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170-1, 170-2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189-1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198-1, 198-2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250-2, 250-4, 250-5, 251, 256, 256-1, 257, 257-1, 258, 259, 262, 265, 267, 267-1, 267-2, 267-3, 268, 270, 270-2, 270-3, 273, 274, 275, 276, 276-1, 276- 2, 276-3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292-1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302-1, 303, 304, 306, 306-1, 306-2, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3601“ (toliau – Projekto). Pastabas rengė Teisės mokyklos Baudžiamosios teisės ir proceso instituto docentas dr. Tomas Girdenis. Cituojant prašome nurodyti šaltinį.	Atsižvelgti
10.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2024-05-20	1-155			Dėl minimalių laisvės atėmimo dydžių sankcijose padidinimo Aiškinamajame rašte teigiama, jog vienas pagrindinių teikiamo Projekto tikslų – sudaryti galimybes teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, tinkamai individualizuoti ir paskirti teisingą bausmę. Kartu norima mažinti skiriamų laisvės atėmimo bausmių skaičių, nes „dažnas itin ilgai trunkančios laisvės atėmimo bausmės skyrimas taip pat yra vienas iš motyvų, kuriuo grindžiamas poreikis iš esmės peržiūrėti BK specialiojoje dalyje įtvirtintas sankcijas, siekiant įvertinti jų suderinamumą ne tik su teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principais, bet ir su strateginiais valstybės tikslais“. Todėl sveikintina ir visiškai suprantama, kai išplečiamos sankcijos, numatant daugiau alternatyvių laisvės atėmimui bausmių rūšių. Tokiu būdu suteikiama daugiau galimybių teismams parinkti tinkamą bausmės rūšį. Kita vertus, sunku sutikti su siūlymu didinti daugelio sunkių (kai kuriais atvejais labai sunkių) nusikaltimų sankcijų minimalias ribas. Toks siūlymas motyvuojamas siekiu nustatyti proporcingas sankcijų ribas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir apriboti galimybę teismams skirti pernelyg švelnias laisvės atėmimo bausmes nebelikus bausmių skyrimo nuo vidurkio taisyklės. Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-05-20 Nr. G-2024-4684 2 Visų pirma primintina, kad siūlomas pakeitimas nedera su anksčiau įvardintu Vyriausybės programoje numatytu siekiu mažinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičių. Antra, siūlomos minimalios sankcijos anaiptol ne visuomet būtų proporcingos nusikaltimo pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Jos teismams gali sukelti keblumų tinkamai individualizuoti bausmę. Pavyzdžiui, pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nustačius minimalią 3 metų ar pagal to paties straipsnio 2 dalį nustačius 4 metų laisvės atėmimo bausmę, tokio pobūdžio smurto bylose įpareigos teismus skirti tokias griežtas laisvės atėmimo bausmes, nors neretai tokius nusikaltimus padaro anksčiau neteisti, dirbantys ir turintys šeimas asmenys, kurių veiksmai dažnai būna spontaniški ir atsitiktiniai, nenulemti sistemingų teisės normų pažeidinėjimo. Tokiais atvejais įprastai teismų praktikoje buvo skiriamos iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės, o tai, priėmus siūlomas įstatymo pataisas, nebus įmanoma, netaikant bausmės skyrimo išimčių. Trečia, baudžiamajame įstatyme nustatyta (dar tebegaliojanti) taisyklė bausmę skaičiuoti nuo jos vidurkio teismų praktikoje niekada nebuvo griežtai įgyvendinama. Tai buvo daugiau teorinė nuostata, nes praktikoje teismai bausmės rūšį ir jos dydį nustatydavo atsižvelgdami į veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę, ją individualizuodavo pernelyg neprisirišdami prie bausmės vidurkio. Todėl paprastai, esant pagrindui, bausmė buvo skiriama nuo vidurkio į vieną ar kitą pusę tiek, kiek to reikalavo bylos aplinkybės, veikos pavojingumas ar kaltininko asmenybė. Baudžiamajame įstatyme nebuvo apribota ar sugraduota, kiek teismas gali nukrypti nuo vidurkio atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Todėl nemanome, kad yra pagrindo teigti, kaip tvirtina Projekto rengėjai, kad, netekus galios bausmės skyrimo nuo vidurkio taisyklei, teismai imtų skirti neadekvačiai švelnias laisvės atėmimo bausmes už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Primintina, kad bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklė nereiškė, jog minimalios bausmės negalėjo būti skiriamos. Teismai galėjo skirti minimalias bausmes ir galiojant šiai taisyklei. Bet duomenų apie neadekvačiai švelnių laisvės atėmimo bausmių skyrimą neturime, jų nepateikia ir Projekto rengėjai. Nesant tokių duomenų, siūlomų pakeitimų motyvacija, kad nustojus galios vidurkio taisyklei gali būti taikomos neadekvačiai švelnios laisvės atėmimo bausmės, yra deklaratyvi, tokia prognozė nėra realiai tikėtina. Galiausiai, įžvelgiame Projekto rengėjų nenuoseklumo, kai, viena vertus, teismams reiškiamas pasitikėjimas ir suteikiama daugiau diskrecijos numatant daugiau alternatyvių laisvės atėmimui bausmės rūšių, tačiau, kita vertus, tais pačiais teismais abejojama ir teigiama, kad, nepadidinus minimalių sankcijų už sunkius nusikaltimus, teismai tokias bausmes imtų (nepagrįstai) taikyti.	Pritarti iš dalies	Penkių klausymų Komitete metu diskutuota ir prieita kompromisų dėl rengėjų pasiūlytų sankcijų, kai kurios sankcijos paliktos nepakeistos, pvz. pastaboje minimas 135 str., kurio palikta galiojanti sankcija be žemutinės laisvės atėmimo bausmės ribos, kai kuriuose straipsniuose sugrąžinta baudos bausmė ir pan. Tuo pačiu, BK projekto aiškinamajame rašte deklaruojamas postulatas ne tik švelninti baudžiamąją politiką, bet siekis ją subalansuoti, kas reiškia, kad jame pagrindžiamas tiek poreikis švelninti baudžiamąją atsakomybę, suteikti teismui daugiau diskrecijos už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, tiek siekis subalansuoti ir proporcingai sugriežtinti atsakomybę už pačius pavojingiausius visuomenei sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, todėl BK projekto griežtinančios nuostatos niekaip nesikerta su BK projekto aiškinamajame rašte deklaruojamais tikslais. 2. Svarstant BK BD (įstatymas Nr. XIV-2573) ir jame atsisakius vidurkio taisyklės, buvo neabejotinai visų institucijų ir projekto rengėjų teigiama, kad baudžiamąją politiką švelninanti nuostata, kuri net, vadovaujantis BK 3 straipsnio reikalavimais, turėtų galioti atgal, todėl pastaboje reiškiami teiginiai, kad situacija, priėmus BK BD, nepasikeis yra tiesiog nepagrįsti, kadangi situacija keisis iš esmės. 3. Išsamesni argumentai dėl poreikio (ne tik susijusias su BK BD nuostatomis) įvesti sunkių nusikaltimų kategorijose apatines laisvės atėmimo bausmes pateikiami argumentuose dėl Lietuvos advokatūros pastabos. 4. Pažymėtina ir tai, kad pastaboje nurodomas argumentas, jog aptariama medianos taisyklė griežtai nebuvo taikoma, yra iš esmės paneigtina, įvertinus jau vien 2023 m. laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų vidutinę laisvės atėmimo trukmę. Pavyzdžiui, už BK 129 str. (nužudymą) vidutinė laisvės atėmimo trukmė yra 11 m. ir  8 mėn., kas iš esmės atitinka vidutinę bausmę už tokio tipo nusikaltimus (BK 129 straipsnio 1 d. įtvirtintas vidurkis yra 11 metų, 2 d. – 14 metų.), už BK 149 str. 1 d. ir 2 d. (išžaginimas) vidutinė atliekama bausmė yra 6 m. ir 11 mėn., nors 1 d. įtvirtintas vidurkis yra 3 m. 7 mėn., o 2 d. – 5 m. 2 mėn. Tokio pobūdžio tendencija, kad realiai paskirtas laisvės atėmimo bausmės vidurkis už daugelį nusikalstamų veikų atitinka ar net viršija konkrečioje sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės medianą, tik patvirtina, jog ši taisyklė egzistavo tiek teismo sąmonėje, tiek buvo įgyvendinama praktinėje bausmių skyrimo veikloje.
11.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	1			1. Projekto 1 straipsnio pakeitimo prasmingumas yra itin abejotinas, nes, viena vertus, tokios situacijos realiame gyvenime jau praktiškai sunkiai įmanomos. Kita vertus, teisės požiūriu šį klausimą jau išsprendė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl genocido nusikaltimo sudėties (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. K T11-N4/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso kai kurių nuostatų, susijusių su baudžiamąja atsakomybe už genocidą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, TAR, 2014-03-19, 2014-03226), taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 35343/05) ir 2019 m. kovo 12 d. sprendimas byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16).	Pritarti	1 straipsnio siūlomo keitimo atsisakyta.
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-10	N			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą asmens su negalia apibrėžtį, siūlytina Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamą formuluotę „yra neįgalūs“ keisti į „asmuo su negalia“ ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą dėstyti, pavyzdžiui, taip: „kaltininkas išlaiko asmenis su negalia ar asmenis, kurie serga sunkia liga ir nėra kam juos prižiūrėti, arba“.	Atsižvelgti	Pastaba įvertinta. Keičiami dar nepakeisti BK 60, 129, 135, 138, 169, 170 ir 170^1 straipsniuose, kuriuose terminas „neįgalumas“ keičiamas į „negalią“. Šis terminas BK 62  straipsnyje yra pakeistas, keičiant Baudžiamojo kodekso Bendrąją dalį, 2024-04-25 priimtas įstatymas Nr. XIV-2573, kuris įsigalios 2024-11-01. Priimta BK 62 str. 2 d. 1 p. tokia redakcija: „1) kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti arba“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybė 62 straipsnio šiuo projektu nekeičia.
13.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	3			2. Projekto 3 straipsnio pakeitimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes išskiria tik vienos rūšies nusikaltimus, nurodytus BK XXI skyriuje (ir kurie yra nebūtinai patys pavojingiausi nusikaltimai). Be to, pažymėtina ir tai, kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra bausmė, todėl jos skiriamo dydžio konkrečioje byloje susiejimas su nusikaltimo pavojingumu yra nepagrįstas.	Pritarti	Nuostatos atsisakyta, projekto 3 straipsnis išbraukiamas, atitinkamai visi nuo 3 straipsnio projekto straipsniai pernumeruojami.
14.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	7, 8, 32, 33, 43, 47, 58, 96, 97, 98, 99, 109, 110, 127, 133, 149, 150  ir kt.			3. Projekto siūlymai, kuriais nustatoma minimali vienerių, dvejų arba net trijų metų laisvės atėmimo bausmės riba (Projekto 7, 8, 23, 33, 34, 44, 48, 59, 96, 97, 98, 100, 110, 111, 128, 134, 150, 151 ir kai kurie kiti straipsniai), tarsi ir atitinka baudžiamosios teisės doktrinoje nurodomą vieną sankcijų konstravimo principą, pagal kurį laisvės atėmimo bausmės minimali ir maksimali riba paprastai neturėtų peržengti dviejų nusikaltimo grupių pagal sunkumą ribų. Kita vertus, šio sankcijos konstravimo principo įgyvendinimas Projekte kelia rimtų abejonių: a) neaišku, kodėl pasirinktas būtent laisvės atėmimo bausmės minimalios ribos nustatymas arba didinimas, o ne laisvės atėmimo bausmės maksimalios ribos sumažinimas. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad neretai Projekte keičiamų BK straipsnių sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės ribas nulėmė ne tiek baudžiamosios politikos kryptingumas, kiek tam tikrų baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo galimybė tik sunkaus nusikaltimo atžvilgiu, todėl dar dirbtinis ir minimalios laisvės atėmimo bausmės ribos didinimas tik dar labiau sugriežtins baudžiamąją politiką; b) pastebėtina, kad laisvės atėmimo bausmės minimalios ribos nustatymas arba didinimas neįvertina tos aplinkybės, kad plačios laisvės atėmimo bausmės ribos sankcijoje numatytos už nusikaltimo sudėtis, kurios apima platų pagal savo pavojingumo laipsnį veikų spektrą. Be to, nauja laisvės atėmimo bausmės minimali riba bus taikoma ne tik vykdytojui ir organizatoriui, bet taip pat ir mažiau pavojingoms bendrininkų rūšims – kurstytojui ir padėjėjui. Tokia nauja laisvės atėmimo bausmės minimali riba (tiesa, sumažinta perpus) bus taikoma ir nepilnamečiui kaltininkui; c) kai kuriais atvejais Projekto siūlymai turi vidinį prieštaravimą, nes, viena vertus, yra siūloma įtraukti švelnesnes bausmes (ar bausmę) į BK straipsnio sankciją, kita vertus, tuo pačiu yra padidinama arba nustatoma laisvės atėmimo bausmės minimali riba; d) nėra aiškus baudžiamosios politikos pakankamai ženklaus griežtinimo būtinybė atskirų nusikaltimų atžvilgiu. Antai, Lietuvoje paskirtos laisvės atėmimo bausmės už sunkų sveikatos sutrikdymą vidurkis 2022 m. buvo 5 metai 4 mėnesiai, išžaginimą – 6 metai 6 mėnesiai ir pan., o bendras paskirtos laisvės atėmimo vidurkis – 7 metai 5 dienos. Kyla klausimas, ar tikrai tokie paskirtos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai vertintini kaip per švelnūs; e) baudžiamosios politikos (ypač laisvės atėmimo bausmės aspektu) griežtinimas visada pareikalauja papildomų biudžeto lėšų padidėjusiam įkalintųjų asmenų skaičiui išlaikyti, tačiau aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks.	Nepritarti	Projekto straipsniai po klausymų pernumeruoti. 1. Išsamūs argumentai dėl minimalių ir maksimalių bausmių griežtinimo pateikti argumentuose dėl Lietuvos advokatūros ir Lietuvos apeliacinio teismo pastabose. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad BK projekte, nustatant BK normų sankcijose minimalias laisvės atėmimo bausmių ribas, sistemiškai (visame BK projekte) vadovaujamasi tokiu požiūriu ir minimalių – maksimalių laisvės atėmimo bausmių nustatymo tarpusavio santykiu – t. y. jeigu sankcijoje nurodyta maksimali laisvės atėmimo riba yra 7 m., nustatomos minimalios laisvės atėmimo riba yra 1 m.; jeigu sankcijoje nurodytas maksimalios bausmės dydis yra 8 m. – nustatoma 2 m. minimali bausmė; jeigu sankcijoje maksimali bausmė yra 10 m. – minimali bausmė yra 3 m.; jeigu maksimali bausmė yra 12 m. – minimali bausmė yra 4 m. ir, jeigu maksimali bausmė yra 15 m. – minimali bausmė yra 5 m. pažymėtina, kad BK projekte naudojama minimalių – maksimalių laisvės atėmimo bausmių nustatymo tarpusavio santykis ir metodika jau įtvirtinta galiojančiame baudžiamajame įstatyme (pavyzdžiui minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų santykis yra nustatytas BK 131^1, 225, 226, 260, 321 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimt metų santykis yra nustatytas BK 105, 112, 113^1, 121, 181, 213, 252, 263, 264 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo ketverių iki dvylikos metų santykis yra nustatytas BK 147, 260^1, 253^1 ir pan. straipsniuose; minimalių – maksimalių laisvės atėmimo nuo penkerių iki penkiolikos metų santykis yra nustatytas BK 102, 111, 117, 149, 157, 249, 251, 252, 263 ir pan. straipsniuose), todėl ji BK projektu sėkmingai plėtojama, siekiant, kad minėta metodika įgautų sisteminį pobūdį. 3. BK projekto galimas poveikis biudžeto lėšoms išsamiai aprašytas BK projekto aiškinamajame rašte.
15.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	9, 10, 11, ir kt.			7. Projekto 10–13 ir 84–85 straipsniuose siūlomi pakeitimai yra išimtinai techninio pobūdžio, todėl abejotinas jų reikalingumas.	Nepritarti	Net ir techninio pobūdžio pakeitimai padeda tobulinti baudžiamojo įstatymo kokybę, suvienodinama straipsnyje bausmių išdėstymo seka.
16.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	14, 15, 27, 58, 108, 127, 150,  ir kt.			4. Projekto siūlymai, kuriais vieneriais, dvejais arba net trimis metais didinama maksimali laisvės atėmimo bausmės riba (Projekto 14, 15, 16, 28, 59, 108, 128, 150, 151 ir kai kurie kiti straipsniai), kelia rimtų abejonių: a) nėra aiški pakankamai ženklaus baudžiamosios politikos griežtinimo būtinybė atskirų nusikaltimų atžvilgiu; b) baudžiamosios politikos (ypač laisvės atėmimo bausmės aspektu) griežtinimas visada pareikalauja papildomų biudžeto lėšų padidėjusiam įkalintųjų asmenų skaičiui išlaikyti, tačiau aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų neprireiks.	Nepritarti	Projekto straipsniai po klausymų pernumeruoti. Žr. argumentus dėl Lietuvos advokatūros ir VU TF 14 pastabos.
17.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	27, 29, 31, 33, 35, 40, 41, 44, 45 ir kt.			5. Projekto siūlymai (pvz., Projekto 28, 30, 32, 34, 35, 36, 41, 42 ir kai kurie kiti straipsniai) į didelio skaičiaus BK straipsnių sankcijas įtraukti viešųjų darbų bausmę grindžiami spekuliatyviu įsitikinimu, kad teismai ir skirs šią bausmę. Toks įsitikinimas, mūsų nuomone, nepagrįstas, nes bausmių skyrimo statistika rodo, kad viešųjų darbų bausmės taikymas nuosekliai mažėjo (2021 m. paskirta 750, 2022 m. – 674, 2023 m. – 652 asmenims, kai per metus vidutiniškai buvo nuteisiama 14 500 asmenų). Tokį teismų pasirinkimą iš dalies galima paaiškinti tuo, kad viešųjų darbų bausmė yra pati švelniausia bausmė, kuri gali būti skiriama tik nekeliančio didelio pavojaus kaltininkui. Pažymėtina, kad BK straipsnių sankcijose su šia bausme kaip alternatyvias bausmes įstatymų leidėjas numato baudą ir (arba) laisvės apribojimą, kurias teismai taiko ženkliai dažniau (pvz., 2022 m. bauda paskirta 4769 asmenims, o laisvės apribojimas – 3368 asmenims). Be to, viešųjų darbų bausmę galima paskirti tik tuo atveju, kai kaltininkas sutinka. Taigi, Projekto siūlymų įgyvendinimas tikrai nepakeis teismų požiūrio ir reikšmingai nepadidins viešųjų darbų bausmės taikymo, o tik ženkliai padidins teismų darbo krūvį, nes minėtiems pasiūlymams bus taikomos švelnesnio baudžiamojo įstatymo galiojimo atgal taisyklės.	Nepritarti	Projekto straipsniai pernumeruoti po klausymų. Pastabos argumentai paremti subjektyvia prezumpcija. Kad viešųjų darbų bausmė skiriama gana retai pagrindžia ir BK projekto aiškinamajame rašte pateikta statistika, todėl BK projektu norima šią statistiką pagerinti. Kita vertus, nusikalstamų veikų sankcijose, kur nenumatyta viešųjų darbų bausmė, teismas ir negali jos paskirti dėl objektyvių priežasčių. Todėl BK projektu ir siekiama pasiūlyti už visus nesunkius nusikaltimus numatyti galimybė tokią bausmę paskirti, taip su laiku „populiarinant“ šią bausmės rūšį. 2. Pastabos argumentas, kad šios bausmės įrašymas į BK apkraus teismus, nes reikės peržiūrėti ankstesnius nuosprendžius, yra nepagrįstas, nes šis aspektas išspręstas BK projekto įsigaliojančiose nuostatose.
18.	Generalinė prokuratūra 2024-05-27	21			Keičiamo BK 134 straipsnio sankcijoje siūlytina atsisakyti viešųjų darbų bausmės, nes šiame straipsnyje numatyta apysunkė nusikalstama veika, o Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad teikiamais BK straipsnių pakeitimais siekiama, jog už apysunkius nusikaltimus nebūtų numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti BK 134 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „134 straipsnis. Padėjimas nusižudyti Tas, kas beviltiškai sergančio žmogaus prašymu padėjo jam nusižudyti, baudžiamas viešaisiais darbais laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.“	Pritarti	Patikslinta pagal pastabą.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-10	21, 60			2. Kaip teigiama įstatymo aiškinamajame rašte viena iš priežasčių, lėmusių BK pakeitimus – siekis iš apysunkių nusikaltimų sankcijų šalinti švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Taigi siekiant išlaikyti BK sankcijų sistemiškumą, siūlytina iš projekto 22 straipsniu keičiamo BK 134 straipsnio, kuriame įtvirtinta apysunkė nusikalstama veika, sankcijos pašalinti viešųjų darbų bausmę. Taip pat manytina, jog atitinkamai turėtų būti peržiūrėta ir pakoreguota BK 182^1straipsnio, numatančio atsakomybę už manipuliavimą sporto varžybomis, sankcija, kadangi pagal sankciją ši veika priskirtina apysunkių nusikaltimų kategorijai ir šio straipsnio sankcijoje yra numatoma viešųjų darbų bausmė.	Pritarti	Patikslinta pagal pastabą.
20.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	21, 60			Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome: 1. atsižvelgiant į tai, kad BK 134 straipsnyje ir 182^1straipsnyje įtvirtinti apysunkiai nusikaltimai, pašalinti viešųjų darbų bausmę iš šių straipsnių sankcijų;	Pritarti	Patikslinta pagal pastabą.
21.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	24			Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome: 2. BK 137 straipsnio 3 dalyje greta naujos arešto bausmės įrašyti ir laisvės apribojimo bausmę (kaip, pavyzdžiui, BK 131 straipsnyje);	Pritarti
22.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2024-05-20	27			Dėl baudos eliminavimo iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijos. Manytina, kad netikslinga iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijos eliminuoti baudos bausmę, ją iš esmės keičiant kitomis bausmėmis. Mūsų nuomone, baudos bausmė kai kuriais atvejais taip pat gali būti efektyvi, teisinga ir proporcinga bausmės rūšis, net ir smurto prieš vaikus atvejais. Pažymėtina, kad tam tikri draudimai ar įpareigojimai gali būti taikomi kartu su bauda skiriant baudžiamojo poveikio priemones. Siūlytina naujas bausmės rūšis palikti kartu su bauda ir kitomis buvusiomis bausmės rūšimis – tokiu būdu teismams suteikiant pagrįstą pasitikėjimą parenkant tinkamiausią bausmės rūšį. Iš esmės remiantis analogiškais argumentais reikėtų palikti baudos bausmę BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 283 straipsnio 3 dalies sankcijoje, 286 straipsnio sankcijoje, 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje; viešųjų darbų bausmę 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje.	Nepritarti Pritarti	Sisteminė BK nurodytų smurtinio pobūdžio nusikaltimų sudėčių sankcijų analizė parodė netinkamą suformuotą, tačiau bent jau plačiai nepaplitusią tendenciją – bausti už smurtinio pobūdžio nusikaltimus pavojingus žmogaus gyvybei ir sveikatai (ar seksualinio pobūdžio nusikaltimus) turtinio pobūdžio bausmėmis (bauda). Be to, toks finansinių nuobaudų įrašymas į smurtinio pobūdžio nusikaltimų sankcijas nėra sistemiškai, o yra fragmentinio, epizodinio pobūdžio, kas galėtų būti vertinama kaip nesisteminio (fragmentiškai keičiant atskirus BK straipsnius tuo pačiu automatiškai įrašant į šių straipsnių sankcijas baudos bausmes, tinkamai neįvertinus keičiamo nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo) BK straipsnių sankcijų konstravimo pasekmė. Įvertinus smurtinių nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, sukeliamas pasekmes asmeniui, manytina, kad baudos bausmė apskritai yra netinkama taikyti už smurtinio (ir už seksualinio) pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą – manytina, kad šiuo atveju piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų, savo pobūdžiu ir paskirtimi aiškiai netinka smurtinio pobūdžio veikoms teisiškai įvertinti ir yra per švelni bausti už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl šiame kontekste tikslinga jos sistemiškai atsisakyti. Jau anksčiau atsisakyta baudos bausmės iš 140 straipsnio dalių, buvo likus bauda per neapsižiūrėjimą tik 3 dalyje, todėl ir šioje dalyje jos atsisakyta. Atsižvelgiant į pastabą klausymų metu, šiuose nurodytuose BK straipsniuose: 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje, 286 straipsnio sankcijoje, 307 straipsnio 1 dalies sankcijoje; viešųjų darbų bausmę 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje. baudos bausmė palikta. P.S. 283 str. nėra 3 dalies ir baudos bausmė nenumatyta.
23.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	33, 57, 87, 107, 108, 130, 131			6. Projekto siūlymai, kurie numato baudos bausmės išbraukimą iš kai kurių BK straipsnių sankcijų (pvz., Projekto 32, 57, 88, 108, 109, 130, 131 ir kai kurie kiti straipsniai), kelia rimtų abejonių, nes baudos bausmė gali būti ne tik „pigi“, bet ir proporcinga, atgrasanti ir veiksminga bausmė net ir smurtinio nusikaltimo atvejais, kurie gali apimti gana daug elgesio variantų (stumtelėjimas ranka, pasikėsinimas tai padaryti ir pan.), taip pat atsižvelgus į kaltininko asmenybę (neturi smurtinio elgesio istorijos, veiką padarė susiklosčius tam tikrai situacijai) ir kt. Ypač keistai atrodo siūlymai, kuriais baudos bausmė išbraukiama iš BK straipsnio sankcijos, bet į tą pačią sankciją siūloma įtraukti viena ar dvi švelnesnės bausmės rūšis (pvz., Projekto 32, 34 straipsniai).	Pritarti iš dalies	Baudos atsisakymas už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus yra horizontalus BK projekto tikslas ir gairė, siekiant išvengi finansinių sankcijų taikymo už žmogaus sveikatai ar gyvybei susijusias veikas, tačiau ne visuose išvardytuose straipsniuose atsisakyta baudos, pvz. liko bauda 33, 131 str..
24.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	36-41, 42			8. Dėl Projekto 36–41 straipsnių (BK XXI skyriaus 149, 150, 151, 151^1, 152, 152^1 straipsniai), taip pat Projekto 42–47 straipsnių (BK XXIII skyriaus 156, 157, 159, 160, 161, 162 straipsniai) pastebėtini keli aspektai. Pirma, šiuose Projekto siūlymuose yra vidinių nelogiškumų, nes, viena vertus, aiškinamajame rašte teigiama, kad „baudos bausmė apskritai vertintina kaip netinkama taikyti už seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą”, kita vertus, Projekte siūloma BK 152 straipsnio 1 dalies ir BK 152^1 straipsnio 1 dalies sankcijose alternatyviai numatyti ne tik baudą, bet ir pačią švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus. Be to, BK 152^1 straipsnio 1 dalyje siūloma griežtinti laisvės atėmimo bausmę, o tai (kartu su siūlymu sankcijoje numatyti ir viešųjų darbą bausmę) rodo net tam tikrą vidinį prieštaravimą. Antra, aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Lietuvos baudžiamoji politika vis dar vertinama kaip itin griežta, o tam didelę įtaką turi ir galiojanti sankcijų sistema“, tačiau yra siūloma didinti jau nustatytą minimalų arba maksimalų laisvės atėmimo terminą, arba atsisakyti švelnesnės bausmės rūšies, pavyzdžiui, arešto BK 156 straipsnio 1 dalies sankcijoje.	Pritarti iš dalies	Klausymų metu, po diskusijų, apsispręsta 152, 152^1 straipsnių 1 dalyse baudos bausmę palikti. Arešto bausmės panaikinimas BK 156 straipsnyje yra tikslingas, nes, patobulinus šio straipsnio dispoziciją, jame liko tik patys pavojingiausi padariniai, už kurių sukėlimą arešto bausmės taikymas būtų neproporcingas.
25.	Generalinė prokuratūra 2024-05-27	33, 149			Dėl siūlomų BK 147^1 straipsnio 1 dalies ir 307 straipsnio 1 dalies pakeitimų pažymėtina, kad praktikoje bauda nėra švelnesnė bausmė už laisvės apribojimą, todėl manytina, kad baudos, kaip bausmės už šiuos iš esmės savanaudiškus nusikaltimus, nereikėtų pašalinti iš šių straipsnių sankcijų.	Pritarti	Klausymų metu, po diskusijų, apsispręsta nurodytų straipsnių 1 dalyse baudos bausmę palikti.
26.	Lietuvos advokatūra 2024-04-29	37-42			Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį už BK XXI skyriuje numatytus nusikaltimus Lietuvos advokatūra nepritaria BK projekto siūlymui didinti baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį už BK XXI skyriuje (nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui) numatytus nusikaltimus, nustatant, kad šis dydis būtų nuo 200 iki 400 MGL, kai už visus kitus nusikaltimus šios įmokos dydis nekeičiamas ir lieka nuo 10 iki 250 MGL (BK projekto 3 straipsnis). Lietuvos advokatūra atkreipia dėmesį, kad pritartina BK projekto aiškinamojo rašto teiginiams, kad nukentėję nuo seksualinės prievartos asmenys patiria itin žalingas pasekmes, pasireiškiančias fizinės ir psichinės sveikatos sutrikdymo padariniais, tačiau manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neturės jokios įtakos tokių padarinių kompensavimui. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirtos įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis niekaip nedaro įtakos nuo šio asmens nukentėjusiam asmeniui skiriamos išmokos iš nurodyto fondo dydžio. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas neišskiria asmenų nukentėjusių nuo BK XXI skyriuje numatytų nusikalstamų veikų. Pagal minėtą įstatymą asmenims nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, išmokamų kompensacijų dydis nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo mąstą ir nukentėjusiojo amžių (7 straipsnis). Nusikalstama veika padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas baudžiamajame procese reiškiant civilinį ieškinį. Teismo nustatyto dydžio turtinės žalos atlyginimas gali būti papildomai užtikrinamas skiriant kitą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 69 straipsnis). Lietuvos advokatūros nuomone, išskirtinio dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nustatymas vien tik už BK XXI skyriuje numatytas nusikalstamas veikas, neatitinka BK sistemiškumo ir vientisumo.	Pritarti	Atsižvelgta į pastabą, atsisakyta išskirtinio dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą vien tik už BK XXI skyriuje numatytas nusikalstamas veikas, nes tai neatitinka BK sistemiškumo ir vientisumo.
27.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2024-05-20	37-42			Dėl įmokų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžių korekcijų Galėtume pritarti siūlymui padidinti šios baudžiamojo poveikio priemonės maksimalią ribą. Bet nesutiktume, kad toks padidinimas būtų daromas kazuistiškai – tik viename išskirtame skyriuje numatytų nusikalstamų veikų kaltininkams. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis įstatymas nenumato papildomos bausmės – baudos – skyrimo galimybės, manytume, padidintos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą galėtų šiek tiek kompensuoti šį trūkumą įvairių kategorijų bylose, ypač sunkių savanaudiškų nusikaltimų. Tokiu pakeitimu būtų galimybė pasiekti ir Projekto rengėjų tikslą – teismai galėtų taikyti griežtesnes finansines poveikio priemones ir seksualinių nusikaltimų kaltininkams.	Pritarti
28.	Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2024-05-24	41			1. Dėl Projekto 42 straipsnio (pernumeravus 41) (BK 152^1 straipsnio pakeitimo) Siūlymas numatyti alternatyvią švelnesnę bausmę už jaunesnio negu šešiolikos metų asmens viliojimą yra kritikuotinas. Ši Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) norma, atsižvelgiant į BK Seimo kanceliarijoje GAUTA 2024-05-24 Nr. G-2024-4808 sistemą, ir taip yra pernelyg švelni. BK 152^1 norma savo prigimtimi yra dviejų nusikalstamų veikų rengimosi stadijos kriminalizavimas: 1) Jei BK 152^1 numatytais tikslais yra viliojamas mažametis (t. y. 14 metų nesulaukęs) asmuo, tokie veiksmai iš esmės atitinka BK 149 ar 150 straipsnio 4 dalies (t. y. labai sunkaus nusikaltimo) rengimosi stadiją. Kadangi BK 152^1 straipsnyje numatyta veika tik sukonkretina tam tikrus rengimosi veiksmus, vadovaujantis bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos taisyklėmis mažamečio vaiko viliojimas tikslu išžaginti ar seksualiai prievartauti turėtų būti kvalifikuojamas būtent pagal BK 152^1 straipsnį, o ne kaip rengimasis išžaginti ar seksualiai prievartauti. 2) Jei BK 152^1 numatytais tikslais yra viliojamas nepilnametis nuo 14-16 metų, tai tokie veiksmai iš esmės atitinka 151^1 straipsnyje numatyto nusikaltimo rengimosi stadiją. Kadangi BK 151^1 straipsnyje yra įtvirtintas apysunkis nusikaltimas, baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi daryti šį nusikaltimą nekyla, tad būtent šiuo aspektu BK 152^1 straipsnio atsiradimas įgyja prasmę. Taigi, atsižvelgiant į pateiktas pastabas siūlytina koreguoti BK 152^1 straipsnį, numatant baudžiamąją atsakomybę tik už asmens nuo 14 iki 16 metų viliojimą. Priešingu atveju, siūlymas švelninti BK 152^1 straipsnio sankciją, atsižvelgiant į tai, kad taip kartu yra švelninama ir baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi išžaginti mažametį yra itin kritikuotinas.	Nepritarti	Nėra aišku, koks siūlymas teikiamas tobulinant normą, pateikta nuomonė, bet ne pasiūlymas.
29.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	52, 53, 54, 55, 56, 57			9. Projekto 52–55, 56 ir 58 straipsnių siūlymai, susiję su viešųjų darbų bausmės atsisakymu BK 172 straipsnio 1 dalies, 173 straipsnio 1 dalies, 174 straipsnio 1 dalies, 175 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose, motyvuojant tuo, kad už apysunkius nusikaltimus neturėtų būti skiriama ši bausmė, nėra pagrįsti. Nei BK, nei baudžiamosios teisės doktrinoje nėra nustatyta, kad tam tikrų bausmių rūšių numatymas BK straipsnio sankcijoje priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies ir nusikaltimo pavojingumo.	Nepritarti	Siekiant bausmių subalansavimo BK projekte, įvertinus apysunkių nusikaltimų pavojingumą, siūloma atsisakyti pačios švelniausios bausmės, kaip neįgyvendinančios bausmės paskirties. Taip pat BK projekto vienas iš esminių ir kertinių elementų ir yra numatyti, kad už visus nesunkius nusikaltimus būtų skiriama pati švelniausia bausmė – viešieji darbai, siekiant kuo labiau „populiarinti“ šią bausmę, gerinti jos skyrimo statistiką bei suteikti teismui kuo daugiau diskrecijos sprendžiant bausmės paskyrimo už nesunkius nusikaltimus paskyrimo praktiką.
30.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	57			10. Projekto 57 straipsnio siūlymo aspektu priimtinas atrodo tik arešto bausmės įtraukimas į BK 176 straipsnio 1 dalies sankciją.	Pritarti	Patobulinta pagal pastabą.
31.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	72			Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome: 3. BK 198^1 straipsnio 2 dalyje įrašyti ir viešųjų darbų bausmę, kadangi nesunkus nusikaltimas;	Pritarti	Patobulinta pagal pastabą.
32.	Generalinė prokuratūra 2024-05-27	74			Dėl ĮSTATYMŲ projektų NR. XIVP-3601–XIVP-3603 Generalinė prokuratūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 100^1, 100^2, 100^3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147^1, 147^2, 148, 149, 150, 151, 151^1, 152, 152^1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170^1, 170^2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189^1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198^1, 198^2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250^2, 250^4, 250^5, 251, 256, 256^1, 257, 257^1, 258, 259, 262, 265, 267, 267^1, 267^2, 267^3, 268, 270, 270^2, 270^3, 273, 274, 275, 276, 276^1, 276^2, 276^3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292^1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302^1, 303, 304, 306, 306^1, 306^2, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3601 (toliau – BK pakeitimas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362^1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3602 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-3603 (toliau – Įstatymų projektai), teikia pastabas ir pasiūlymus dėl BK pakeitimo. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnyje, dažniausiai padaromos siekiant išvengti mokestinių prievolių, tad šiomis veikomis gali būti padaroma didelė ir labai didelė žala. Turtinė žala valstybei jas daro dar pavojingesnes, tačiau tiesiogiai šiomis nusikalstamomis veikomis valstybei padaryta turtinė žala nepatenka į BK 202 straipsnio formaliąją dispoziciją. Dėl to baudžiamoji atsakomybė, taikoma asmeniui už šias nusikalstamas veikas, nepriklauso nuo kilusių pasekmių masto. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nepriklausomai nuo aplinkybių, ar šiuo nusikaltimu padaroma žala ar ne, neatsižvelgiant į žalos dydį (nedidelė, didelė ar labai didelė), laikoma, kad tai tokio paties pavojingumo veika. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nemažai BK pakeitimų, kuriais baudžiamoji atsakomybė ir jos dydis diferencijuoti atsižvelgiant į padarytos žalos, nesumokėtų mokesčių dydį (BK 206, 207, 208, 209, 219, 220, 221 straipsniai), tačiau BK 202 straipsnio pakeitimai ta pačia linkme nebuvo padaryti. Atsižvelgiant į tai, BK 202 straipsnyje numatytos veikos formalioji sudėtis neturėtų būti kliūtis taikant visas BK įmanomas priemones, kad asmuo, padaręs bet kurią iš šiame straipsnyje numatytų veikų, būtų nubaustas ne tik už pačią veiką, bet ir už pasekmes – nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (pvz., 2018 m. kovo 13 d. LAT kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-30-788/2017, 2018 m. kovo 13 d. LAT teisėjo O. Fedosiuko atskiroji nutartis ir pan.), ir pagal tai būtų galima diferencijuoti baudžiamąją atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pakeisti BK 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip 202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla 1. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių septynerių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“	Pritarti	Atsižvelgta į pasiūlymą ir teikiama BK 202 redakcija: „74 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla 1. Tas, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 2. Tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarydamas labai didelę turtinę žalą valstybei, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki ketverių septynerių metų. 3 Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
33.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2024-05-20	81-82			Dėl BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų sankcijų švelninimo Nesutinkame su siūlymu švelninti atsakomybę už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Projekto autoriai, manytume, šiek tiek paviršutiniškai veda paralelę tarp šių elektroninių nusikaltimų ir pinigų padirbinėjimo (BK 213 str.). Norime atkreipti dėmesį, kad veikos, numatytos BK 214, 215 straipsniuose, neretai daromos turto legalizavimo, sukčiavimo tikslais. Jų pavojingumas elektroninėje erdvėje vertintinas labai rimtai. Dėl to atsakomybės švelninimui nematytume pagrindo.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą, po diskusijų BK 214-215 straipsniuose paliekamos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas iki šešerių metų.
34.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-10	83-156			4. Turėtų būti patikslinta įstatymo projekto straipsnių numeracija, kadangi numeruojant įstatymo projekto straipsnius praleistas skaičius „83“.	Pritarti	Įrašyti į projektą 83 straipsnį ir nuo 83 straipsnio atitinkamai pernumeruoti visus likusius projekto straipsnius.
35.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	88			11. Projekto 89 (88 str.-po pernumeravimo) straipsnyje siūlymas BK 232 straipsnyje numatytą „Nepagarbos teismui“ nusikaltimą perkelti į baudžiamojo nusižengimo sudėtį ženkliai sumažina teismo ir teisėjo apsaugą, todėl yra nepriimtinas.	Pritarti
36.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	88			Nesutinkame ir su tam tikrais BK pakeitimais, švelninančiais baudžiamąją atsakomybę. Negalime sutikti su siūlymu BK 232 straipsnyje numatytą nusikaltimą („Nepagarba teismui“) priskirti prie baudžiamųjų nusižengimų. Tokios pataisos būtinybė niekaip nepagrindžiama jokiais kriminologiniais aspektais. Baudžiamosios atsakomybės už nepagarbą teismui švelninimas visuomenei pasiųstų prieštaringą signalą dėl valstybėje įtvirtinto menkesnio teismų vertinimo, mažesnės jų apsaugos ir pan.	Pritarti	Priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, paliekama ta pati griežčiausia sankcija – laisvės atėmimas iki dvejų metų.
37.	Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2024-05-24	87, 89, 90			2. Dėl Projekto 88, 90 bei 91 straipsnių (BK 231, 233 bei 234 straipsnių pakeitimo) Siūlymas numatyti laisvės apribojimą kaip alternatyvią švelnesnę bausmę už numatytas nusikalstamas veikas yra kritikuotinas, nes bausmės už šias veikas ir taip yra neadekvačiai švelnios. Šios veikos numato baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus teisingumui, kai yra daromas neteisėtas poveikis plataus rato asmenims (teisėjams, liudytojams, nukentėjusiesiems ir t.t.), susijusiems su baudžiamąja byla. Taigi, fizinė ar psichinė prievarta anksčiau minėtiems asmenims užtraukia baudžiamąją atsakomybę su galimybe paskirti laisvės atėmimą iki 4 metų. Tačiau paanalizavus BK įdėmiau galima atrasti akivaizdų sisteminio požiūrio trūkumą: vien už intensyvią psichinę prievartą (BK 145 str. 2 d. (žmogaus terorizavimas)) yra numatomas laisvės atėmimas iki 4 metų, o tokios pat psichinės prievartos panaudojimas prieš baudžiamojoje byloje dalyvaujančius asmenis baudžiamas analogiškai. T. y. tikslas paveikti bylos eigą nelemia bausmės griežtumo. • Savivaldžiavimas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą (BK 294 str. 2 d.) yra baudžiamas griežčiau, t. y. laisvės atėmimu iki 5 metų. Kitaip tariant, smurtinis savo teisės įgyvendinimas yra baudžiamas griežčiau nei smurtinis poveikis prieš byloje dalyvaujančius asmenis. • Reikalavimas perleisti turtą panaudojant psichinę ar fizinę prievartą (pvz., turto prievartavimas) baudžiamas laisvės atėmimu iki 6, 8 ar net 10 metų (priklausomai nuo straipsnio dalies). • Korupcinis poveikis (BK 227 str. numato laisvės atėmimą net iki 7 metų) bylą tiriantiems asmenims taip yra baudžiamas griežčiau nei poveikis panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Lietuva šiuo reguliavimu akivaizdžiai atsilieka ir nuo užsienio valstybių. Štai, Didžiojoje Britanijoje už analogiškas veikas numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 7 metų, o JAV – net iki 9 metų laisvės atėmimo. Todėl siūlytina ne tik nepritarti numatytam bausmių švelninimui, bet atvirkščiai – svarstyti bausmių griežtinimo būtinybę už šiuose straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas.	Pritarti iš dalies	BK projekto pagrindinė mintis – į visus (išskyrus smurtinius, seksualinius ar pan.) nusikaltimus įrašyti laisvės apribojimo bausmę, kas turėtų teigiamą įtaką tiek bausmės individualizavimui, tiek nuteistojo resocializacijai, todėl analogiškas metodas taikomas ir pastaboje vardinamų veikų atžvilgiu ir tai nelaikytina baudžiamosios politikos švelninimu. Pažymėtina ir tai, kad neįtraukus laisvės apribojimo bausmės, bausmę skiriantis teismas iš esmės galėtų rinktis tik tarp trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) ir terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad pirmą kartą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 55 straipsniu, turi būtų parinkta švelnesnės bausmės rūšis (atsižvelgiant į tai, kad diskutuojama apie apysunkių nusikaltimų kategorijas), tai laisvės apribojimo bausmė tiek dėl savo termino, tiek dėl galimybės efektyviau paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, užtikrinti jo kontrolę bei elgesį bausmės atlikimo metu, yra ženkliai prasmingesnė, negu trumpalaikė laisvės atėmimo (arešto) bausmė. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad aptariamos nusikalstamos veikos apima tik BK 140 str. įtvirtinto fizinio skausmo sukėlimo nusikaltimo sudėtį, kai yra panaudojamas fizinis smurtas, kas savaime užtrauktų baudžiamąją atsakomybę tik iki vienerių metų (sunkesnio smurto atveju būtų kartu taikoma kvalifikuota BK 135, 138 str. sudėtys). Taigi, šiose veikos numatyta laisvės atėmimo bausmė už iš esmės net ir fizinio skausmo sukėlimą, manytina, yra proporcinga bei pagrįsta. Klausymų metu pritarta pasiūlymui griežtinti pastaboje nurodytų straipsnių sankcijas, kadangi šie straipsniai numato nusikalstamų veikų poveikį ir pavojingumą teisingumo įgyvendinimui, todėl BK 231, 233, 234 straipsniuose numatoma griežčiausia 7 m. laisvės atėmimo bausmė (sunkus nusikaltimas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad  DB ir JAV jurisprudencija yra nelabai artima kontinentinės teisės tradicijoms, tačiau kitų šalių teigiama patirtis leidžia palyginti ir matyti galimybes.
38.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	94			Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome: 4. BK 242 straipsnyje įrašyti ir arešto bausmę, kadangi įrašomos švelnesnės už areštą bausmės, svarstyti ir dėl viešųjų darbų bausmės įrašymo, kadangi tai nesunkus nusikaltimas;	Nepritarti	Pritartina VU TF pastabai, atsižvelgiant į pastabą, straipsnio atsisakyta. Po klausymų šio straipsnio atsisakyta, patobulintame projekte pernumeravus straipsnius, projekto 94 straipsniu keičiamas BK 250 straipsnis.
39.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	94			(pastaba mūsų):Buvęs 94 str. 12. Paradoksaliai atrodo Projekto 94 straipsnis, kuriuo siūloma BK 242 straipsnio sankcijoje numatyti papildomai dar dvi bausmes – laisvės apribojimą ir areštą. Tai reiškia, kad asmeniui, vengiančiam atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą, gali būti paskirtas arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas. Taigi asmeniui, pavyzdžiui, vengiančiam atlikti laisvės atėmimo bausmę, bus galima skirti laisvės apribojimo bausmę. Manytina, kad toks papildymas yra nelogiškas, nes siūloma bausti švelnesne bausme asmenį, kuris vengia atlikti griežtesnę bausmę.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabą šio straipsnio atsisakyta. Patobulintame projekte pernumeravus straipsnius, projekto 94 straipsniu keičiamas BK 250 straipsnis (ne 242 str.).
40.	Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2024-05-23	113			DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-3601 – XIVP-3603 Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2024 m. gegužės 3 d. prašymu (reg. Nr. 5-G-9794) pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 71, 99, 100, 100^1, 100^2, 100^3, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147^1, 147^2, 148, 149, 150, 151, 151^1, 152, 152^1, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170^1, 170^2, 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 185, 188, 189, 189^1, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198^1, 198^2, 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 242, 250, 250^2, 250^4, 250^5, 251, 256, 256^1, 257, 257^1, 258, 259, 262, 265, 267, 267^1, 267^2, 267^3, 268, 270, 270^2, 270^3, 273, 274, 275, 276, 276^1, 276^2, 276^3, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292^1, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302^1, 303, 304, 306, 306^1, 306^2, 307, 308, 309, 310, 311 ir 312 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3601 (toliau – BK pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362^1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3602 ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3603 ir teikia savo pastabas bei pasiūlymus. 2023 m. lapkričio 24 d. derinti pateiktame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekte (Nr. 23-17003) buvo numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270^2 straipsnio „Neteisėtas atliekų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną“ pakeitimas. Buvo numatytos griežtesnės sankcijos už BK 270^2straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, didinant maksimalų laisvės atėmimo terminą nuo vienų iki trejų metų, o už BK 270^2 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – nustatant maksimalią ribą iki 5 metų. Taip BK 270^2 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas būtų priskirtas prie apysunkių nusikaltimų. Taip pat anksčiau pateiktame derinti projekte buvo siūloma šią pakeistą BK 270^2 straipsnio 2 dalį įtraukti į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį, kad būtų galima pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiriant tokio pobūdžio nusikaltimus. Pažymėtina, kad pateiktame įvertinti BK pakeitimo projekte nenumatytas BK 270² straipsnio 2 dalies pakeitimas (sankcijų padidinimas), taip pat nesiūloma šį straipsnį įtraukti į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį. Nusikaltimai aplinkai yra viena dažniausių pagal mastą nusikalstamų veikų pasaulyje ir yra laikomi vienu iš pagrindinių nusikalstamumo pajamų šaltinių. Minėti nusikaltimai daro didelį poveikį ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai, yra itin pelningi, tačiau sunkiai užkardomi, nesant galimybių taikyti veiksmingas priemones šiems nusikaltimams ir su jais susijusiems asmenims identifikuoti bei baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Manome, kad, siekiant užtikrinti tokių nusikalstamų veikų efektyvų atskleidimą, tikslinga įtvirtinti BK 270² straipsnio pakeitimus, padidinant BK 270² straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo terminą nuo vienų iki trejų metų, o BK 270² straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo terminą – iki 5 metų, bei įtraukti BK 270² straipsnio 2 dalį į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį.	Atsižvelgti	Pastaba apsvarstyta. PD pastabos atsisako, nes  atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos paaiškinimą, kad minėti pakeitimai bus įvertinti ir sistemiškai keičiami, įgyvendinus šiuo metu 2024 m. priimtos ES Direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis, kurios įgyvendinimas pareikalaus viso BK XXXVIIII skyriaus (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai)  pakeitimo. Pastaboje minėtas BK 270^2 straipsnis bus įvertintas ir dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 str.
41.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-04-10	93 N			3. Atsižvelgiant į projektu siūlomus pakeitimus, į tai, kad BK XXXV skyriuje „Nusikaltimai visuomenės saugumui“ straipsnių, įtvirtinančių sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, sankcijose numatomos apatinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės ribos, manytina, kad BK 249^1straipsnio 1 dalyje, numatančiame sunkų nusikaltimą, taip pat tikslinga nustatyti apatinę terminuoto laisvės atėmimo bausmės ribą.	Pritarti	Patikslinta pagal pastabą.
42.	Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla 2024-05-24	129, 130			3. Dėl Projekto 130 bei 131 straipsnių. (BK 286 bei 287 straipsnių pakeitimo). Svarstant šiuos pakeitimus siūlytina atsižvelgti į anksčiau išsakytą pastabas dėl BK 231, 233 bei 234 straipsnių pakeitimo. 4. Dėl likusių Projekto straipsnių pastabų neturime.	Atsižvelgti	Nėra aiškus pastabos turinys, tačiau, jeigu dėl išsamaus bausmių sąrašo, tai straipsnis papildomas visu bausmių sąrašu, kaip ir minėtuosestraipsniuose.
43.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	140			Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome: BK 300 straipsnio 4 dalyje įrašyti laisvės apribojimo ir arešto bausmes (kaip, pavyzdžiui, BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje);	Pritarti
44.	Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas 2024-05-20	140			Dėl BK 300 straipsnio (projekto 141 str.-pastaba mūsų) pakeitimo nėra aišku, kiek prasmingas siūlymas keisti BK 300 straipsnį, vietoj vienos kvalifikuotos sudėties, už kurią numatyta iki 5 metų laisvės atėmimo, formuluojant dvi atskiras kvalifikuotas sudėtis, numatančias atitinkamai iki 5 ir iki 6 metų laisvės atėmimo. Siūlomas reguliavimas (sankcijų požiūriu), manytume, pernelyg menkai diferencijuotas, kad būtų prasmės jį išskirti. Papildomų alternatyvių sankcijų numatymo tikslas taip pat, manytume, nepagrindžia poreikio numatyti dvi kvalifikuotas sudėtis vietoj vienos, kaip yra galiojančiame BK.	Nepritarti	Akivaizdu, kad išskirtų veikų pavojingumo pobūdis skiriasi, dėl šios priežasties jos atskiriamos į atskiras dalis, numatančias proporcingos baudžiamosios politikos taikymą.
45.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	142			Nepaisant prieš tai jau aptartų abejonių dėl atskirų BK pakeitimų poreikio, atsižvelgdami į aiškinamajame rašte nurodytą siekį iš esmės suvienodinti alternatyvias bausmes už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus, atkreipiame dėmesį į tam tikrus netikslumus ir siūlome: BK 302 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmes išdėstyti nuosekliai nuo švelniausios iki griežčiausios, nes projekte arešto bausmė įrašyta prieš laisvės apribojimo bausmę.	Pritarti
46.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	149			13. Projekto 150 straipsniu siūloma sugriežtinti BK 307 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės maksimalią ribą iki septynerių metų. Tokiu būdu šis nusikaltimas perkeliamas į sunkių nusikaltimų, už kurį paskirtos laisvės atėmimo bausmės negali būti iš dalies atidėtas pagal BK 75 straipsnio taisykles, grupę. Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaip prostitucijos organizavimas yra suprantamas labai platus veikų ratas, tarp jų ir mažiau pavojingos veikos, pasireiškiančios fizinės apsaugos teikimu, „klientų“ įleidimu, pinigų iš jų paėmimu ir išleidimu iš patalpų, už tai gaunant kitų bendrininkų nustatytą fiksuotą atlygį, ir pan. Svarstytina, ar asmenims, atliekantiems antraeiles, daugiau technines funkcijas, nebūtų tikslinga išsaugoti galimybę atidėti dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnį.	Pritarti	BK projektu siūloma griežtinti baudžiamąją  atsakomybę už BK 307 straipsnio kvalifikuotą dalį, susijusi su prostitucijos vadovavimu ar organizavimu. Vien tai, kad prostitucijos paslaugų organizavimas, vadovavimas gali pasireikšti įvairiomis formomis, savaime nemažino tokio pobūdžio veikos pavojingumo. Neabejotina, kad tokio pobūdžio veikai yra itin pavojinga, kadangi siekiama iš esmės pelnytis iš asmenų, kurie atlieka neteisėtus veiksmus (prostitucijos paslaugų teikimas), dažnu atveju egzistuojant tam tikram asmens išnaudojimo elementui, kuris nebūtinai visa apimtimi atitiktų prekybos žmonėmis nusikalstamą veiką.    Įvertinus tokios veikos pavojingumą ir reiškinio paplitimą Lietuvoje, manytina, kad vadovų daromos veikos turėtų būti priskirtinos sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą nebūtų galimybės atidėti bausmės vykdymą. Tokio pobūdžio teisinio reguliavimo pakeitimai leistų užtikrinti, kad pavojingiausios pelnymosi iš kito asmens prostitucijos formos būtų netoleruojamos, nustatant teisingą ir proporcingą bausmę. Atsižvelgiant į tai, klausymų metu pasiūlyta išskirti 307 straipsnio 3 dalį, kurioje numatoma sunkesnis kvalifikuojantis požymis-vadovavimas prostitucijai ir ši veika priskiriama sunkiam nusikaltimui, už kurį numatoma 7 metų laisvės atėmimo bausmė: Teikiama 149 straipsnio, kuriuo keičiamas BK 307 str., redakcija: 149 straipsnis. 307 straipsnio pakeitimas Pakeisti 307straipsnį ir jį išdėstyti taip: „307 straipsnis. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos 1. Tas, kas turėjo pajamų iš kito asmens prostitucijos arba sąvadavo prostitucijai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių penkerių metų. 2. Tas, kas organizavo ar vadovavo prostitucijai arba gabeno asmenį šio sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. 3. Tas, kas vadovavo prostitucijai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki septynerių metų. 3. 4. Tas, kas pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba kitaip išnaudojo nepilnametį prostitucijos tikslams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. 5. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
47.	Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-05-22	156			14. Pažymėtina, kad Projekto 157 straipsnio nuostatos kelia rimtų abejonių ir nėra išsamios: a) 2 dalies siūlymas nustatyti, jog atitinkami BK pakeitimai galioja tik nusikalstamos veikoms, padarytoms po šio įstatymo pakeitimo priėmimo, yra abejotinas, nes tiek tarptautinės ir Europos Sąjungos teisėje, tiek ir nacionaliniame BK ir teismų praktikoje yra aiškiai suformuluota  lex mitior retro agit  taisyklė tais atvejais, kai naujasis įstatymas švelnina kaltininko teisinę padėtį; b) 3 dalies siūlymas nereikalingas, nes BK 3 straipsnis nustato visas baudžiamojo įstatymo galiojimo laike taisykles. Šioje dalyje reikėtų reglamentuoti taisykles, pagal kurias teismas spręs situaciją, kai įstatymas tuo pačiu metu ir švelnina, ir griežtina baudžiamąjį įstatymą (pvz., Projekto 14, 16, 57, 138 ir kai kurie kiti straipsniai); c) šiame straipsnyje pasigendama tam tikrų situacijų, kurios gali susidaryti taikant šį įstatymą, reglamentavimo, pavyzdžiui, kaip turi būti sprendžiama situacija, kai asmuo atlieka viešųjų darbų, arba baudos, arba arešto bausmę, o naujasis įstatymas BK straipsnio sankcijoje nebenumato šių bausmių.	Pritarti	Pernumeravus straipsnius -156 str. Įstatymų leidėjas gali numatyti išimtis iš BK 3 straipsnio, kaip pvz. galėtų būti pavaizduota BK BD. Tačiau po klausymų įsigaliojimo ir įgyvendinimo  straipsnio redakcija pakoreguota. Teikiama 156 straipsnio redakcija: „156 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Byloms, kurios teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės. Įsigaliojus įstatymui, teisme esančios bylos, kurių perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas dar neišspręstas, teismui perduodamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso teismingumo taisykles, o jau perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje bylų teismingumo klausimas iš naujo nesprendžiamas.“
48.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	156			Ankstesniuose raštuose esame atkreipę dėmesį į tai, kad, priimant tokios didelės apimties Baudžiamojo kodekso pakeitimus, būtinos ir pakeitimų įgyvendinimo nuostatos, be kita ko, detaliai reglamentuojančios pakeitimų galiojimą laike. Nors aptariamo BK pakeitimo įstatymo projekto 157 straipsnyje įtvirtintos įgyvendinimo nuostatos, tačiau jos kelia abejonių dėl jų atitikties konstituciniams principams. Minėto straipsnio nuostatomis grįžtamąją galią iš esmės norima suteikti tik konkretiems pakeitimams, iš esmės tiems, kuriais sumažinamos laisvės atėmimo bausmės ribos. Tačiau, kaip matyti, į pakeitimų, kurie turės grįžtamąją galią, sąrašą įtraukti ir kai kurie pakeitimai, kuriais įrašoma tik laisvės apribojimo bausmė (BK 137 straipsnio 1 dalies ar BK 281 straipsnio 2 dalies pakeitimai). Tokie netikslumai iš esmės lemia savo turiniu analogiškų pakeitimų skirtingą galiojimą laike, t. y. vienodos situacijos vertinamos skirtingai. Be to, pasirinktas diferencijavimas, kai iš esmės tik laisvės atėmimo bausmės sumažinimas, laikytinas asmens teisinės padėties švelninimu ir dėl to tik tokie pakeitimai galioja atgal, yra abejotinas ir  prieštaraujantis Baudžiamojo kodekso 3 straipsniui, kadangi asmenų teisinę padėtį švelninantys pakeitimai yra ir tie, kuriais įtvirtinamos naujos laisvės atėmimui alternatyvios bausmės. Todėl švelninančių pakeitimų galiojimo atgal ribojimas negali būti grindžiamas vertinimu, kad vien tik laisvės atėmimo bausmės sumažinamas yra asmens teisinės padėties sušvelninimas. Manome, kad prie įgyvendinimo nuostatų yra tikslinga numatyti taisykles, kaip bus taikomi tie Baudžiamojo kodekso straipsniai, kurie pagal naują įstatymo redakciją yra ir švelninančio, ir griežtinančio pobūdžio (pvz., 124 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis), bei kaip bus sprendžiamos situacijos, kai nuteistiesiems jau bus paskirtos bausmės, kurių nebenumato BK pakeitimo įstatymo projektas.	Pritarti	Įstatymų leidėjas gali numatyti išimtis iš BK 3 straipsnio, kaip pvz. galėtų būti pavaizduota BK BD įstatymas. Tačiau po klausymų įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsnio redakcija pakoreguota. Teikiama 156 straipsnio redakcija: „156 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Byloms, kurios teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės. Įsigaliojus įstatymui, teisme esančios bylos, kurių perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas dar neišspręstas, teismui perduodamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso teismingumo taisykles, o jau perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje bylų teismingumo klausimas iš naujo nesprendžiamas.“
49.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	*, 156			Kitas labai svarbus aspektas, kalbant apie BK pakeitimo įstatymo projektą, yra jo įsigaliojimo data. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis pakeitimų yra švelninančio pobūdžio ir teismai neabejotinai susidurs su dideliu nuteistųjų prašymų, pateiktų vadovaujantis BPK 362^1straipsniu, kiekiu, siekiant tinkamai pasiruošti šio įstatymo praktiniam įgyvendinimui, būtina nustatyti, kad įstatymas įsigalios ne anksčiau kaip po kelių (mažiausiai dviejų) mėnesių po jo priėmimo. Taip pat būtina, kad aptariamas BK pakeitimo įstatymo projektas ir jau priimtas 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 722, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 51, 401, 581, 725, 726, 727, 728 straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2573) įsigaliotų vienu metu, nes priešingu atveju teismai susidurs su dvigubu tų pačių nuteistųjų prašymų, grindžiamų atskirais Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymais, srautu, o tai, dėl žmogiškųjų išteklių stokos, teismus privers ženkliai lėtinti darbą nagrinėjamose bylose ir spręsti tik nuteistųjų prašymus dėl jų teisinės padėties švelninimo (tokiems prašymams nagrinėti yra nustatyti pakankamai trumpi terminai). Taigi, pateikto projekto svarstymas, priėmimas ir įsigaliojimas privalo būti susietas su jau priimto Įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimo data (nespėjus priimti BK pakeitimo įstatymo projekto iki šios datos (numatant ir pasiruošimui būtiną laikotarpį) būtina teikti Įstatymo Nr. XIV-2573 pakeitimą ir nukelti jo įsigaliojimo datą, susiejant ją su aptariamu BK pakeitimo įstatymo projektu). Kalbant apie Įstatymą Nr. XIV-2573, kurio 50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms nusikalstamoms veikoms, kurios padarytos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, norime atkreipti dėmesį, jog šios normos taikymas sukels daugybę klausimų ir nepaisant jos formuluotės, tam tikros įstatymo normos galimai turės grįžtamąją galią, todėl tuo atveju, jei iki 2024 m. lapkričio 1 d. teikiamas projektas nebus priimtas ir jis neįsigalios 2024 m. lapkričio 1 d., keičiant Įstatymo Nr. XIV-2573 baigiamąsias nuostatas dėl įsigaliojimo datos, tikslinga numatyti ir tikslius atvejus, kurie BK pakeitimai, nepaisant 50 straipsnio 2 dalies nuostatos, turės grįžtamąją galią. Tuo atveju, jei projekto rengėjai tokių nuostatų negalės pasiūlyti, teismai, nepaisant didelių darbo krūvių ir tiesioginio darbo bylose, pasiryžę prisidėti rengiant tokias nuostatas.	Pritarti	Pritarta siūlymui numatyti vėlesnį BK projekto įsigaliojimo datą. Su rengėjais ir teismais suderinta šio įstatymo (taip pat ir anksčiau priimto, su svarstomu projektu susijusio BK BD pakeitimų įstatymoNr.XIV-2573) įsigaliojimo data numatyta 2025 m vasario 1 d. Teikiama 156 straipsnio redakcija: „156 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. vasario 1 d. 2. Byloms, kurios teismui su kaltinamuoju aktu buvo perduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios Baudžiamojo proceso kodekse nustatytos teismingumo taisyklės. Įsigaliojus įstatymui, teisme esančios bylos, kurių perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimas dar neišspręstas, teismui perduodamos pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusias Baudžiamojo proceso kodekso teismingumo taisykles, o jau perduotų nagrinėti teisiamajame posėdyje bylų teismingumo klausimas iš naujo nesprendžiamas.“
50.	Lietuvos apeliacinis teismas 2024-05-24	*, 156			Be to aiškinamajame rašte reiktų pažymėti, kad šio įstatymo įgyvendinimui bus reikalingos papildomos lėšos, kadangi akivaizdu, jog teismus pasieks papildomas bylų skaičius. Tam, kad nestabdyti teismų žinioje jau esančių bylų nagrinėjimo, o tuo pačiu ir operatyviai išnagrinėti bylas dėl BK švelninančių nuostatų taikymo bei laiku priimti nutartis, bus reikalingi arba papildomi žmogiškieji ištekliai (pvz., teisėjų padėjėjai) arba apmokėjimas už papildomai atliekamas funkcijas jau esantiems darbuotojams. Bet kuriuo atveju tam bus reikalingos papildomos piniginės lėšos.	Atsižvelgti	Aiškinamasis raštas teikiant Komiteto išvadą netikslinamas. Dėl lėšų poreikio Komitetas atkreips dėmesį, svarstant valstybės biudžeto įstatymą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3601(2) ir Komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                                       Irena Haase

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė