Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 410
STENOGRAMA
2024 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas. Gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame rugsėjo 12 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. rugsėjo 12 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės. Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF*). Gerbiama Seimo Pirmininke, labas rytas, kadangi išvažiuoju į Vokietiją pasirašyti dvišalės sutarties dėl brigados, tuo metu nebūsiu, tai gal galėtumėte mano pasiūlymą dėl atmintinų dienų perkelti į kitus posėdžius? Čia nėra skubos.
PIRMININKĖ. Į popietinį?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ne, ne, ne, turiu omenyje kitas dienas. Tiesiog išbraukime iš darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Siūlote išbraukti iš darbotvarkės jūsų teikiamą projektą. Gerai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Apsispręsime. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš tai sakyčiau, kad ir ryte būtų galima svarstyti, jeigu pritartumėte mano pasiūlymui. Aš vis tiktai prašyčiau dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – Valstybinės kalbos įstatymo projekto Nr. XIVP-3667(2). Paprašyčiau frakcijos vardu išbraukti šitą klausimą. Yra numatyta tam tikra išimtis, bet, mano supratimu, tai yra tikrai labai siaura išimtis, dėl ko paskui galime turėti didelių taikymo problemų. Dėl to šiandien, aš sakyčiau, galime gal praleisti tą svarstymą, atidėti kitam kartui ir tada pradėti svarstyti jau šiek tiek su papildomais pasiūlymais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pasiūlymai nuskambėjo. Visų pirma L. Kasčiūno pasiūlymas išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 2-3 klausimą – projektą Nr. XIVP-4117. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Ir antras pasiūlymas yra V. Mitalo frakcijos vardu – išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-2 klausimą, tai yra Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-3667, dėl kurio Seniūnų sueiga taip pat balsavo, bet neapsisprendė. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 25, prieš – 58, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta. Taigi lieka darbotvarkėje. Dėl visos darbotvarkės turime apsitarti. Ar galime pritarti jai bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu.
10.03 val.
Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 17 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3667(2) (svarstymas)
Taigi pirmasis darbotvarkės 1-2 klausimas – Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 17 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3667(2). Kviečiu pranešėją E. Rudelienę į tribūną.
E. RUDELIENĖ (LSF). Labas rytas, gerbiami kolegos, gerbiama Seimo Pirmininke. Liepos 17 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, buvo patikslintas įstatymo pavadinimas ir atidėtas jo įsigaliojimas nuo 2027 m. sausio 1 d. tam, kad spėtų iki 2026 metų vidurio paruošti visus įstatymus, poįstatyminius aktus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusija, dabar svarstymo stadija. Diskusija. Pirmasis užsirašė kalbėti V. Valkiūnas. Kviečiu į tribūną. Ruošiasi V. Semeška.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiamieji, lietuvių kalba yra visos lietuvybės, Lietuvos išlikimo, kaip lietuviškos Lietuvos, pagrindas. Sveikintina, kad teikia D. Asanavičiūtė, kuri irgi, kaip ir aš, grįžusi iš emigracijos ir daugiau supranta negu Lietuvoje gyvenę lietuviai. Šis įstatymas, toks įstatymas, tokie reikalavimai turėjo būti jau seniai. Ir man stebėtina, kad jums čia Lietuvoje gyvenant dar nėra tokio įstatymo, tokio griežtumo, – kažkoks liberalanarchizmas. Dabar suprantama, kad klesti ir liberalų partija, nešanti tą anarchiją, dėl ko dabar, praėjus 30 metų po nepriklausomybės paskelbimo, atkūrimo, reikia taisyti, reikia vėl priimti įstatymus. Čia turi būti kaip du kart du lygu keturi, taip ir šis lietuvių kalbos reikalavimas.
Iš mano patirties, visur, Latvijoje iš pradžių, iš karto buvo priimta, kad griežtai – reikia laikyti egzaminus, kategorijas, net valytojai reikėjo, turėjo pažymėjimus ir tikrindavo pažymėjimus. Aš pats laikiau aukščiausios kategorijos latvių kalbos egzaminą. Ir niekas neniurzgėjo, niekas neprotestavo. Ir šiandien liberalai bando vėl kažką padėti kažkokiems „Boltams“ ir kitiems. Mane stebina ir vakarykštė televizijos laida, kad pagal pavardę ir vardą lietuvis, „Bolto“ vadovas, labai aimanavo, kad reikės lietuvių kalbos. Todėl, kolegos, aš kviečiu vieną kartą sugriežtinti ir būti už Lietuvą ir lietuvių kalbą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Į tribūną kviečiu V. Semešką. Ruošiasi D. Asanavičiūtė.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Mieli kolegos, turime Lietuvos valstybę su jos valstybine kalba. Aš labai džiaugiuosi matydamas, kad šį projektą pasirašė asmenys iš įvairių frakcijų. Akivaizdu, kad gyvename globaliame pasaulyje ir į mūsų valstybę atvažiuoja daug įvairių tautybių, įvairias kalbas puoselėjančių asmenų. Vis dėlto tie asmenys, kurie atvažiuoja į mūsų valstybę ilgesniam laikui, nemaža dalis iš jų stengiasi išmokti mūsų valstybinę kalbą, integruotis, galų gale praplėsti savo akiratį ir žinias. Tačiau yra asmenų, kurie net nenusiteikę mokytis valstybinės kalbos, nes galvoja, kad jie čia tiktai atvažiavo, atvyko gauti pajamų, pasibūti ir jiems tos valstybinės kalbos čia nereikės. Todėl šis įstatymo projektas yra ir mūsų pagarbos valstybinei kalbai klausimas.
Nėra taip sudėtinga minimaliai išmokti valstybinę kalbą. Juk kiekvienas iš mūsų kartais keliaujame į užsienį, ar į Ispaniją, ar į Graikiją, ir užtenka savaitės laiko, kad jau galėtum ir pasisveikinti, ir atsisveikinti, ir galbūt užsisakyti ką nors restorane. Tačiau yra piktybiškai prieš mūsų valstybę nusiteikusių asmenų, kurie čia atvykę užsidirbti, tačiau nejaučia net elementarios pagarbos ir mano, kad jiems nebūtina kalbėti lietuviškai, o teikia paslaugas mūsų piliečiams. Todėl, be jokios abejonės, įstatymas yra savalaikis, jis yra būtinas, nes tiek mūsų vaikai, tiek mūsų tėvai naudojasi įvairiomis paslaugomis ir jie turi teisę savo gimtinėje, savo valstybėje gauti paslaugas valstybine kalba. Todėl abejonių, ar tokį įstatymo projektą reikėtų priimti, manyčiau, net nėra. Pasikartosiu, tai yra pagarbos mūsų valstybei klausimas, mūsų valstybinei kalbai ir mūsų piliečiams. Todėl kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu D. Asanavičiūtę.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mielos kolegės, gerbiami kolegos, iš tikrųjų šis įstatymo projektas gimė ne iš paniekos žmonėms, kurie atvyksta į mūsų šalį, vieni bėgdami nuo karo, kiti ieškodami geresnio gyvenimo ir norėdami čia dirbti ir kurti mūsų valstybę, prisidėti prie mūsų valstybės gerovės, bet gimė šitas įstatymas iš pagarbos ir mūsų valstybei, ir tiems žmonėms, kurie atvyksta. Mūsų valstybinė kalba vis dėlto yra lietuvių kalba ir turime suprasti žmones, kurie nemoka nei rusiškai, nei kitos kalbos, ir jų teisę būti aptarnaujamiems lietuvių kalba. Iš pagarbos tiems žmonėms, kurie atvyksta, nes lietuvių kalbos mokėjimas bent jau žemiausiu lygiu pagerintų jų socialinę padėtį čia, Lietuvoje, pagerintų jų gebėjimą integruotis ir pagerintų jų gebėjimą siekti karjeros, didesnių pajamų, kartu padėti savo šaliai, iš kurios jie išvyko, ypač jeigu tai yra kariaujanti šalis.
Noriu priminti, kad šis įstatymas ne apie tai, kad privalo lietuviškai mokėti dirbantis darbą ar sandėlyje, ar virtuvėje, ar ten, kur nėra tiesioginio bendravimo su klientu, kuriam tu suteiki paslaugą ar parduodi prekę. Šitas reikalavimas atsiranda tik tiems, kurie turi tiesioginį kontaktą su klientu ir tiesiogiai turi užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba.
Mes esame diasporos tauta, taip, mūsų žmonės yra išvažiavę į visas pasaulio šalis, į visus kraštelius, bet kiek man tenka su jais dirbti, keliauti, pati gyvenau Jungtinėje Karalystėje, žmonės, kurie nori dirbti tam tikrame sektoriuje, privalo mokėti tos valstybės kalbą ir tą jie daro sėkmingai. Ispanijoje lietuviai moka ispanų kalbą, Jungtinėje Karalystėje – anglų kalbą, Vokietijoje – vokiečių kalbą. Dėl to, aš manau, reikalavimas tik aptarnavimo sferoje dirbantiems mokėti valstybinę kalbą yra logiškas, tinkamas ir priimtinas.
Taip pat norėčiau pasakyti ir apie tai, kad mes Švietimo komitete padarėme nuolaidų įvairiems pasiūlymus teikusiems asmenims ar organizacijoms. Tai yra įstatymo įsigaliojimas nukeliamas iki 2026 m. sausio 1 d., taip pat žodį „kategorijos“, „kalbos lygio mokėjimo kategorijos“ pakeitėme į „lygius“, tai yra Vyriausybė galės nustatyti ir A1 lygį, kuris yra pats žemiausias ir kurį žmonėms galbūt geriau pavyks išmokti.
Taigi, mielieji, tai yra svarstymo stadija. Jeigu yra pasiūlymų, Seimo nariai dar gali teikti pasiūlymų, daugiau išimčių. Tos išimtys bus apsvarstytos komitete ir galutinėje stadijoje jos bus pateiktos jums visiems apsispręsti. Tai labai ačiū. Agituoju balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi, užsirašę pasisakyti diskusijoje, pasisakė. Dabar einame prie motyvų. Ir už vėl norėtų pasisakyti Dalia… D. Asanavičiūtė jau, tai J. Razma kalba už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pritariu tiems, kurie gal šiek tiek stebėjosi, kad gyvename iki šiol neturėdami tokio įstatymo, nors turbūt ir be jo lyg ir buvo toks supratimas, kad teikiant paslaugas reikia mokėti valstybinę kalbą. Na, bet vis dėlto įstatyme privalome tokį reikalavimą užfiksuoti ir tikrai čia nėra keliami kažkokie labai dideli reikalavimai. Tas minimalus kalbos mokėjimo reikalavimas, kuris įsigaliotų ne iš karto, o tik po pusantrų metų, tikrai neapsunkina gyvenimo tiems, kurie yra atvykę čia dirbti. Nemokantys lietuvių kalbos tiek tikrai gali pramokti.
Aš suprantu, kur gali būti reiškiami nuogąstavimai, tai dėl kažkokių trumpalaikių, vienkartinių paslaugų teikėjų, kurie čia atvyksta. Aš manau, kad iki priėmimo galima pagalvoti, ar reikalinga kokia nors pataisa dėl tokių atvejų. Na, o Žemaičių grupės vadovė R. Šalaševičiūtė, tikiuosi, iki priėmimo įregistruos pasiūlymą, kad Žemaitijoje piliečiai gali būti aptarnaujami ir žemaičių kalba, nes bent Plungėje viena „Maximos“ savitarnos kasa kalba žemaitiškai. Būtų gerai, kad ta galimybė priėmus įstatymą nebūtų panaikinta.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Dobrowolska.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, turbūt labai svarbu suprasti, ką toks reguliavimas reikštų de facto. Tikslas tikrai sveikintinas – išplėsti valstybinės kalbos vartojimą ir užtikrinti jos apsaugą. Ir tas yra palaikytina, bet de facto toks reguliavimas reikštų kelis dalykus.
Estas, Tautų mugėje ar Kaziuko mugėje parduodamas saldainius, turėtų mokėti valstybinę kalbą ir galėtų gauti baudą, jeigu jos nemokėtų. Ukrainietė, Lietuvoje parduodama savo rankų darbo vyšyvanką ir aptarnaudama anglų kalba, gautų baudą. Ir tai liečia ne tik trečiųjų valstybių kalbas, bet taip pat ir Europos Sąjungos kalbas: už aptarnavimą anglų kalba parduodant prekes taip pat būtų bauda. Dar mažiau: šis įstatymo projektas numato, kad ir paslaugų užrašai turėtų būti tik lietuviški. Ką tai reiškia? Užrašas pub arba bar turėtų būti užrašytas lietuviškai.
Tai sveikintinas tikslas, bet aš labai siūlyčiau kolegoms balsuojant suprasti, už ką iš tikrųjų mes balsuojame ir kas de facto įvyktų ant žemės priėmus tokį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami nuo 11 valandos.
Gerbiami kolegos, aš noriu atsiklausti ir patikslinti. Kuomet tvirtinome darbotvarkę ir sutarėme (balsavimai nuo 11 valandos) dėl L. Kasčiūno projekto išbraukimo, aš netiksliai įvardijau. Buvo kalbama apie darbotvarkės 2-4 klausimą – Atmintinų dienų įstatymą. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad ministras pateiktų dabar klausimą, kuris mūsų darbotvarkėje buvo įrašytas 2-3 klausimu, tai yra įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija“? Ar galėtume bendru sutarimu sutarti, kad šis klausimas būtų dabar pateiktas? Aš nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
T. Tomilinas norėtų pasisakyti. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Jeigu galima, aš replikos po balsavimo žanru pasisakysiu. Vis tiek nebus prasmės 11 valandą sakyti, nes tikriausiai bus po svarstymo pritarta šiam įstatymo projektui. Aš tik noriu atkreipti dėmesį. Kolegos, išanalizuokite būtent mūsų Seimo analitinio centro analizę, kiek estai, kiek latviai išleidžia savo kalbų mokymui. Mes turime išleisti žymiai daugiau tam, kad žmonės, kurie čia atvykę, galėtų normaliai bendrauti lietuvių kalba. Tas išlaidas reikia smarkiai padidinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir V. Bakas, matyt, norėtų ta pačia tema pridurti. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Taip, tęsdamas Tomą. Pataisa yra gera, bet ji neparengta. Mes turime tautinių mažumų nutolusiuose regionuose, ir aš noriu atkreipti Švietimo ir mokslo komiteto dėmesį, kur nėra mokytojų, neužtenka mokytojų, mokančių lietuvių kalba. Jeigu mes tokiai pataisai pritariame, mes turime taisyti, padaryti taip, kad nuo 2026 metų, kai ji įsigalios, netgi anksčiau, regionuose, kuriuose gyvena tautinių mažumų, netrūktų mokytojų. Kitaip tariant, numatyti paskatas mokytojams važiuoti ir mokyti vaikus, nes kitaip turėsime problemų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos.
10.17 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4117 (pateikimas)
Dabar kviečiu L. Kasčiūną į tribūną. Po to pareplikuosime tuo klausimu dar po balsavimo. Primenu, kolegos, dar bus galimybių. Dabar svarstome, kaip ir minėjau, įstatymo dėl mūsų Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo projektą Nr. XIVP-4117. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke, už tą lankstumą. Išties, žinote, situacija labai paprasta. Mes turime daug susitarimų su mums draugiškomis valstybėmis dėl keitimosi įslaptinta informacija. Tai turime pasirašyti su Moldova, kurios šiais metais laukia labai rimti apsisprendimai – tiek, aišku, prezidento rinkimai, tiek ir referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Matyt, bus galima konstatuoti, jeigu viskas gerai, kad rudenį bus pasiektas negrįžtamas valstybės kelias link Europos. Mes šiuo atveju tiesiame pagalbos ranką tiek konsultacijomis, ekspertine pagalba, tiek, pavyzdžiui, kai vizito metu vasarą pats buvau, nuvežėme naktinio matymo prietaisų jų kariuomenei, kuri irgi po truputį keliasi ant kojų. Taip pat padėsime jiems lietuviškais dronais. Kitaip tariant, dabar tas santykis gilėja. Tam, kad jis gilėtų teisiškai irgi, reikia tos sutarties. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū. Dėl motyvų irgi užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.18 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 1, 2, 7, 9, 11, 12, 13, 21, 22, 23, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo VI1 skyriumi ir nauju 1 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-4111, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 526, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4112, Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4113, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2916 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4114, Administracinių nusižengimų kodekso 479, 480, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4115 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimas įstatymo projektas Nr. XIVP-4111. Tai yra visas paketas – pagrindinis ir keli lydimieji. Prašom. Gerbiama ministrė A. Bilotaitė pristatys šį klausimą.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu šį projektą, nes reikia perkelti į mūsų nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvą dėl ypatingos svarbos subjektų atsparumo.
Trys pagrindiniai dalykai, kas yra siūloma šiame projekte. Tai yra pirmuoju projektu yra siūloma numatyti ypatingos svarbos subjektų identifikavimo mechanizmą. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad šiame projekte yra numatoma, kad bendruoju kontaktiniu punktu ryšiams su Europos Komisija bus numatytas Nacionalinis krizių valdymo centras. Antras dalykas, kuris yra siūlomas, projekte įtvirtinti reikalavimai ir pareigos ypatingos svarbos subjektams. Ir trečias, kad priežiūrą vykdys ir privalomus nurodymus ypatingos svarbos subjektams dėl atsparumo stiprinimo turės teisę užduoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, meras ar jo įgaliotas asmuo.
Buvo peržiūrėti kiti dalykai, susiję su atsakomybe, kuri yra numatyta už civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ir pažeidimą. Buvo peržiūrėti baudų dydžiai, sistemingai peržiūrėjus buvo pasiūlyti kitokie sprendimai, pirmiausia atsisakant mažai pavojingos veiklos požymių, įspėjimo taikymo ir padidinant žemutinę bei viršutinę baudų ribas Administracinių nusižengimų kodekse, tai yra baudų dydžiai yra padidinami. Yra siūloma patikslinti Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio nuostatas ir numatyti atsakomybę, kad ji būtų taikoma ir tais atvejais, kai melagingai pranešama ar paskleidžiama žinia apie ypatingos svarbos subjektui gresiantį pavojų arba didelę nelaimę. Tokie yra siūlymai, susiję su Europos Sąjungos direktyva.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi L. Nagienė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiama pranešėja, išties šiek tiek per ketverius metus jūs jau turbūt susipažinote, kas yra priedangos, dabar pradedate, sakykime, tokią naują temą, nuo civilinės saugos prie civilinės gynybos pereinate. Tačiau net didžiausi miestai, Vilniaus miestas, neturi evakuacijos plano. Su slėptuvėmis problemos yra tragiškos, slėptuvėse, dar turbūt kad ir sovietinėse, sukrautas kažkoks inventorius, naudojamos kaip sandėliai, barai ar dar kas. Priedangų klausimas neišspręstas. Turbūt važinėjate į Ukrainą ir matote, kaip rengiamos priedangos vaikų darželiuose ir visur kitur. Tai aš vis dėlto jūsų klausčiau, kada Vilnius turės evakuacinį planą ir pradės realiai adaptuoti, supažindinti gyventojus, daryti mokymus? Vilnius yra kaip maišas koks, neduok Dieve, kas atsitiktų, pabėgti iš to maišo be šansų. Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Labai svarbus klausimas. Tiesiog norėčiau pažymėti, kad aš nesusipažinau su priedangomis, „priedangų“ sąvoka buvo įvesta Vidaus reikalų ministerijai suformavus šią naują definiciją ir įvedus į teisės aktus, tai tą pažymėsiu. Nuo 2022 metų mes pradėjome visiškai nuo nulio kurti priedangų tinklą Lietuvoje ir šiandien, jeigu 2022 metais turėjome apie 22 % inventorizavę priedangų, šiandien turime 40 % ir tikslas yra pasiekti, kad didžiuosiuose miestuose būtų 60 % priedangų, o rajoninėse savivaldybėse – 40 %. Šiuo metu yra 22 savivaldybės, kurios jau yra pasiekusios šitą rezultatą. Turiu pasakyti, kad yra numatytas ir finansavimas tolesnei priedangų plėtrai, kaip žinote, pavasario sesijoje Seimas priėmė sprendimą dėl Civilinės saugos programos, jai numatė 285 mln. ir tarp jų 77 mln. numatyti priedangų tinklo plėtrai. Šiuo metu yra su savivaldybėmis derinami kriterijai, kaip tie pinigai bus skirstomi, tai yra su partneriais, ir artimiausiu metu mes tą paskelbsime. Turiu pažymėti, kad priedangų tinklas yra numatytas, jis bus suskirstomas į tris skirtingas kategorijas ir turės sertifikavimą. Tai tikrai Lietuva yra padariusi milžinišką progresą. Galiu jums pasakyti labai atvirai, praeitą penktadienį mes suorganizavome regioninį civilinės saugos forumą. Jame dalyvavo Baltijos šalys, Skandinavijos šalys, dalyvavo Ukrainos atstovai; ir tikrai Lietuva, turiu pasakyti, nuo pat pirmųjų dienų mokosi ir ima geriausias praktikas tiek iš Ukrainos, tiek iš Suomijos, kuri daugiau negu 50 metų investuoja ir tikrai daro maksimalius darbus.
Dėl evakuacijos. Taip, kiekviena savivaldybė, turiu pasakyti, turi savo atskirą evakuacijos planą, taip pat ir Vilniaus savivaldybė. Visos turi. Labai svarbus dalykas yra nacionalinis evakuacijos planas, šiuo metu jis rengiamas, vyksta darbiniai susitikimai ir artimiausiu metu jis bus pristatytas.
Bet labai svarbu ne tik nacionalinis, bet ir regioninis evakuacijos planas ir organizavimas. Ir čia mes kreipsimės ir kreipiamės į Europos institucijas, glaudžiai bendradarbiaujame tarpvalstybiniu lygiu, nes yra labai svarbu, kad būtų sustyguota. Kitas dalykas, žinau, kad yra daug skeptiško nusistatymo dėl pratybų, kartais pasirodo tokių nuomonių, bet tai yra labai svarbu, kad kiekvienas planas būtų patikrintas realiomis pratybomis. Tai, beje, ir yra daroma.
O apie Vilnių tai tikrai tiek dėl priedangų, tiek dėl kitų dalykų turėjau atskirą susitikimą, tikrai yra lyderystė, pristatyti konkretūs darbai, tarp jų ir dėl priedangų tinklo tolesnės plėtros, dėl evakuacijos. Šitie darbai tikrai vyksta.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi L. Girskienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama ministre, aš tik vieną repliką. Nėra savivaldybėse finansavimo iš jūsų gauta, tikrai galiu pasakyti, dėl priedangų, tai viena. Tik replika.
Mano klausimas. Įgyvendinus šitą projektą, kuris yra numatytas, koks konkrečiai juridinis vienetas bus atsakingas, ar bus įgyvendinta, ir nustatys, būtent identifikuos ypatingos svarbos objektus, kiek tai kainuos, kiek papildomai etatų? Nes niekur nemačiau aiškinamajame rašte. Ir ar mes dabar neturėjome atsparumo planų? Aš manau, kad ir šiandien, pavyzdžiui, pasidomėjus naftos gamykla, kadangi pati esu iš Mažeikių, tai tiksliai žinau, kad jie turi tuos planus ir taip toliau. Tai čia tiktai prirašome? Ar etatų papildomų mums nereikės ir kam bus visa šita funkcija pavesta – Krizių valdymo centrui ar papildomai kitam juridiniam vienetui bus pavesta?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiama kolege, aš tikrai norėčiau atkreipti dėmesį, kad Civilinės saugos programa yra priimta parlamente. Jūs tikriausiai žinote, tikiuosi, kad balsavote, nepamenu. Ji yra priimta ir šiuo metu bus paleistas finansavimo mechanizmas. Tai yra 77 mln. eurų priedangų tinklo plėtrai.
Kalbant apie investicijas į civilinę saugą, šiuo metu kiekvienoje savivaldybėje ir ministerijose atsirado ir pradėjo savo darbą parengties pareigūnai, kurių atsakomybė būtent yra šitas darbas. Tam buvo numatytas finansavimas kiekvienoje savivaldybėje, priklausomai nuo dydžio, vienas arba du specialistai, ekspertai. Vykdomi jų mokymai ir tikrai skiriama labai daug dėmesio. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu atsiras tie kriterijai ir bus paleistas procesas.
Statant naujas priedangas, kas yra numatyta dabar naujos statybos statiniuose, iš anksto privaloma suprojektuoti priedangas, jos jau turi būti įrengtos. Bet galvojant apie plėtrą, apie gyvenamuosius namus, tikiuosi, kad savivaldybės aktyviai išnaudos tą finansavimą, kuris yra numatytas.
Kalbant apie visą šitą procesą, apie tuos subjektus, kiekviena sritis yra, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijos sritis, tai mes pagal savo kompetenciją identifikuosime šituos objektus. Žinoma, koordinuos Nacionalinis krizių valdymo centras. Kaip ir minėjau apie etatus, tai yra parengties pareigūnai, tai yra tikrai stiprūs specialistai. Tikrai nenumatome, kad kokių nors papildomų lėšų mums tai kainuos.
Turiu pabrėžti, kad civilinė sauga – tai mūsų gynybos dalis, ir mes visi privalome skirti deramą dėmesį. Ir politinės partijos, kurios dalyvauja rinkimuose, kurios šiandien yra parlamente, turi susitarti, kad mes investuojame. Daug metų nuo nepriklausomybės civilinė sauga tikrai neturėjo deramo dėmesio – nei finansavimo, nei domėjimosi. Ir šiandien turime rezultatą, kad teko viską kurti beveik nuo nulio.
PIRMININKĖ. Paskutinė klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena, ministre. Kaip ir kaskart, klausome labai skambių jūsų kalbų, bet realybėje, gatvėje paklausus piliečių, ar jie pajautė, kad kas nors pasikeitė, kalbant apie civilinę saugą, tai tikrai niekas negalėtų pasakyti jokio teigiamo dalyko.
Pati ne kartą lankiausi Klaipėdos slėptuvėse. Tarp kitko, Klaipėdos miesto savivaldybė yra atlikusi labai didelį darbą, yra inventorizavusi slėptuves ir yra nustatyta jų techninė būklė. Aš net keletą kartų teikiau pasiūlymus numatyti lėšų šitų slėptuvių renovacijai. Deja, mano pasiūlymai buvo atmesti. Tai kokios priemonės yra numatytos? Vienas klausimas. Kitas klausimas. Štai vakar spaudoje buvo paskelbta, kad pažeistas rusų laivas su tūkstančiais tonų sprogios salietros gali pasukti link Lietuvos. Uostas vertina, ar jį priimti. Ką čia dar vertinti? Kaip jūs atsakytumėte į šį klausimą?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pirmiausia atkreipsiu dėmesį į savivaldybes, ko aš kartais labai pasigendu. Žinoma, mes turime nemažai savivaldybių, kurios rodo tikrai labai didelę lyderystę šiuo atveju. Patys numato savo papildomus finansus ir tikrai skiria, nes tiems vadovams rūpi jų žmonių saugumas. Kitur gal skeptiškiau žiūri. Sakau, yra labai toks skirtingas požiūris.
Aš labai tikiuosi, kad savivalda, tikrai suprasdama, kad turime veikti išvien, taip pat įsitrauks. Aš džiaugiuosi, kad yra siūlymų, nes tikrai galima savo iniciatyva tam tikrus dalykus daryti savivaldos lygmeniu. Bet, kaip ir minėjau, yra numatyti 77 mln. eurų. Savivaldybės galės identifikuoti ir nuspręsti, ar tai yra, nežinau, renovacija daugiabučių namų rūsių, į juos investuos, ar kiti objektai, kur bus, tarkime, investicijos skiriamos tam, kad priedangos atitiktų kriterijus. Taip, mes šiandien turime rūsių, kuriuos reikia sutvarkyti, reikia antro išėjimo, reikia kitų techninių sprendimų. Numatytas finansavimas būtent priedangoms per šitą programą, kurią patvirtino Seimas. Dabar mes deriname tvarkas, kaip visas tas procesas atrodys. Man atrodo, tai labai svarbu. Kaip ir minėjau, tikiuosi, savivalda įsitrauks.
Dėl žmonių pasirengimo. Reikia pripažinti, karas Ukrainoje padarė tokią situaciją, kad žmonės ėmė girdėti, pradėjo norėti girdėti, kas yra civilinė sauga, kas yra parengtis. Taip, nepakankamai žmonių šiandieną žino, bet mes dirbame prie to, kad žmonės žinotų, kas yra išgyvenimo krepšys, kas yra šeimos planas. Tikiuosi, kad ir jūs, naudodamiesi proga, kalbėdami su savo rinkėjais, paminėsite tinklalapį lt72.lt, kur yra visa reikalinga informacija. Civilinės saugos specialistai važinėja ir daro pristatymus tiek mokyklose, tiek darbo kolektyvuose. Aš tikrai kviečiu jus taip pat prisidėti prie šito, taip sakant, žinojimo didinimo. Bendruomenės ir visos kitos organizacijos yra įsitraukusios. Kiekvienas turime padaryti maksimalų darbą, kad mūsų žmonės daugiau žinotų, ką daryti vienų arba kitų scenarijų metu.
O kalbant apie laivą, nežinau, ar aš čia turėčiau komentuoti, čia galbūt galite paklausti kitų ministrų pagal kompetenciją. Tiesiog turiu pažymėti, kad taip pat turėjau susitikimą su Uosto direkcijos vadovu, aptarėme įvairius klausimus, tiek civilinės saugos, ypatingos reikšmės objekto saugumo klausimus, kas susiję su mūsų, Vidaus reikalų ministerijos, kompetencija, taip pat ir evakuacijos klausimus. Aptarėme kai kurių teisės aktų pakeitimą ir kitus procedūrinius dalykus, kuriuos galima kartu padaryti, kad užtikrintume didesnį saugumą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. Už kalba A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Mane visada žavi argumentas: gatvėje paklauskite, niekas nežino. Žinote, gatvėje paklausus, ar žinote 141 Seimo nario pavardes, 90 % pasakys, kad žino gal 10, bet tai nereiškia, kad kiti 130 neegzistuoja ir nieko nedaro. Taip ir su civiline sauga. Kol nesusiduri, kol ne krizė, atrodo, nėra, o gal ir nereikia. Tačiau reikia. Aš manau, kad įstatymas yra išties svarbus. Ministrė nepaminėjo, kad vis dėlto pradėjome nuo nulio. Dabar pažymėtų priedangų yra 4 tūkst. 368. Yra Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programa, numatytas 285 mln. finansavimas. Beje, savivalda išties ir turėtų gauti tą finansavimą. Priešingu atveju, kaip jie įgyvendins tuos uždavinius, kurie gula būtent ant jų pečių? Taigi čia yra svarbus dalykas. Kviečiu pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, atrodo. Taigi apsispręskime… Užsirašėte? Atsiprašau. Ką tik tikrinau, nebuvo. Taip, dabar A. Skardžius yra. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke, pagaliau įjungėte mikrofoną. Aišku, negalima kalbėti dėl tokio dalyko prieš, bet galima kalbėti apie vilkinimą ir nesupratimą. Karas vyksta treti metai už mūsų sienų, dabar tiktai žaidžiama sąvokomis. Vilniaus miestas žaidžia stalo žaidimus. Sakė: susirenkame (bent jau viešai taip komentuoja), pažaidžiame stalo žaidimus, evakuaciją. Visuomenės poreikiams nepaimtos ir neatlaisvintos net ir sovietmečiu buvusios slėptuvės. Neatlaisvintos! Visuomenės poreikiams paimame dėl menkiausių smulkmenų, dėl įvairiausių dalykų. Yra sąrašas – turbūt 101 pozicija, kada galima paimti visuomenės poreikiams, bet kada reikia staigiai slėptuves adaptuoti, nepaimame.
Asmeniškai norėčiau padėkoti buvusiai Prezidentei D. Grybauskaitei, kurios asmenišku nurodymu buvo vilkinamas Metro įstatymas. Čia, kolegos, kurie anksčiau dirbo, ypač Ekonomikos komitete, puikiai žino, kaip prezidentūra išsukinėjo rankas, išbraukinėjo visokias nuostatas, kad tik nebūtų Lietuvoje metro. Tą visą priešpriešą kuravo asmeniškai D. Grybauskaitė. Seniai nebūtų mums reikėję sukti galvos dėl visų ir leisti milijonus, būtume turėję bent jau kelias atšakas nuo stoties iki Pilaitės, nuo centro ir to būtų užtekę, sakykime, pirminiam planui turėti puikias priedangas. Tačiau to nebuvo. Ar tai buvo daroma sąmoningai, ar dėl kažkokio užsispyrimo, tai čia turbūt pati D. Grybauskaitė galėtų išeiti ir visuomenei paaiškinti, kodėl ji stojosi piestu prieš metro. O įmonės seniai būtų įgyvendinusios, buvo pasirengusi ne viena įmonė. Net metro sąjūdis ir tos grupės turbūt du dešimtmečius jau Seime egzistuoja. Taigi aš negaliu pasisakyti prieš, nes nematau jokio proveržio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Argumentai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.37 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 9 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3721 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 9 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3721. Kviečiu pranešėją R. Petrauskienę. Tai yra pateikimas.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Šiandien aš noriu jums pristatyti labai svarbų pasiūlymą, kuris yra sugeneruotas mūsų Dirbtinio intelekto darbo grupės ir apsvarstytas, todėl norėčiau jūsų palaikymo. Tas pasiūlymas atsirado dirbant nuosekliai šitoje srityje ir darbo grupė mato, kad jis tikrai yra reikalingas. Taigi yra siūlomas pakeitimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto papildymo. Šis papildymas atveria duris į ateitį ir užtikrina, kad Seimo nariai galės efektyviai ir atsakingai naudoti šiuolaikines technologijas savo darbe.
Siūlomas papildymas yra būtinas dėl kelių pagrindinių priežasčių. Technologinės pažangos poreikis Seimo veikloje. Šiandien technologijos iš esmės keičia tai, kaip vykdoma valdžios ir viešojo sektoriaus veikla. Dirbtinis intelektas, duomenų analizės įrankiai, automatizuotos sistemos – tai priemonės, kurios gali žymiai padidinti Seimo narių darbo efektyvumą bei kokybę. Dirbtinis intelektas gali padėti rinkti, apdoroti ir analizuoti didelius informacijos kiekius, reikalingus rengiant įstatymų projektus ar sprendžiant sudėtingas visuomenės problemas. Šios technologijos gali generuoti alternatyvius scenarijus, modeliuoti galimas įstatymo pasekmes, pateikti ekspertinius vertinimus. Visa tai suteikia Seimo nariams daugiau žinių, įžvalgų ir galimybių priimti pagrįstus, informuotus sprendimus.
Taigi šiuolaikinės technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, yra ne prabanga, o būtinybė norint užtikrinti efektyvią ir modernią Seimo veiklą, atitinkančią šių laikų poreikius. Seimas yra aukščiausioji Lietuvos Respublikos institucija, kurios nariai privalo rodyti pavyzdį visuomenei. Kaip Tautos atstovai Seimo nariai turi pareigą naudoti naujausias technologijas atsakingai ir etiškai, užtikrindami skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą. Šiuo metu daugelis įmonių, organizacijų ir piliečių jau su entuziazmu adaptuoja dirbtinį intelektą ir kitas pažangias technologijas savo veikloje, tačiau šis procesas neturi būti paliekamas savieigai. Seimo nariai turi parodyti kelią ir pabrėžti atsakingo technologijų naudojimo svarbą. Siūlomas Seimo statuto papildymas būtų aiškus signalas visuomenei, kad Seimo nariai yra pasirengę naudoti šiuolaikines priemones ir įrankius savo darbe, kartu prisiimdami atitinkamą atsakomybę. Tai sustiprintų Seimo, kaip modernios, skaidrios ir atsakingos institucijos, įvaizdį. Šiandieniniame sparčiai besikeičiančiame technologijų pasaulyje itin svarbu, kad teisinė bazė būtų pakankamai lanksti ir gebėtų prisitaikyti prie naujovių. Seimo statute įvertintas teisinis pagrindas naudoti pažangias technologijas, įskaitant dirbtinį intelektą, užtikrins, kad Seimas galės laiku reaguoti į besikeičiančius viešojo valdymo poreikius.
Pasaulinės technologijos rodo, kad technologijos vis labiau integruojamos į teisėkūros ir valdžios procesus. Dirbtinis intelektas, duomenų analitika, debesų technologijos – tai įrankiai, kurie leidžia priimti labiau pagrįstus ir informuotus sprendimus. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto algoritmais galima modeliuoti ir prognozuoti įvairių teisės aktų taikymo pasekmes, identifikuoti galimas spragas ar prieštaravimus dar iki jų priėmimo. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimas nesuteiks Seimo nariams teisės naudoti šias priemones, rizikuojame atsilikti nuo tarptautinių tendencijų ir prarasti galimybę modernizuoti mūsų įstatymų leidybos procesus. Tuo tarpu siūloma Statuto pataisa užtikrintų, kad mūsų šalies teisėkūra žengtų koja kojon su laikmečio iššūkiais ir galėtų pasinaudoti visais šiuolaikiniais įrankiais.
Vienas pagrindinių siūlomo Seimo statuto papildymo elementų yra reikalavimas naudoti dirbtinį intelektą ir kitas technologijas etiškai ir atsakingai. Tai yra ypač svarbu, nes dirbtinis intelektas ir kitos pažangios technologijos gali turėti didelę įtaką žmonių privatumui, skaidrumui ir viešajam interesui, todėl įtvirtindami šią nuostatą Seimo statute mes aiškiai nurodome, kad Seimo nariai, kaip viešojo sektoriaus atstovai, turi naudoti šias priemones laikydamiesi aukščiausių etikos standartų. Tai apima atsakingą elgesį su asmens duomenimis, skaidrų technologijų naudojimą priimant sprendimus bei nuolatinį dėmesį galimam neigiamam poveikiui visuomenei. Etiškas ir atsakingas technologijų naudojimas Seime bus ne tik svarbus pavyzdys visuomenei, bet ir padės užtikrinti, kad pažangios technologijos būtų naudojamos siekiant viešojo intereso, o ne siaurų asmeninių ar politinių tikslų.
Apibendrinant, šis Seimo statuto papildymas yra itin svarbus žingsnis užtikrinant, kad Seimas ir jo nariai būtų pajėgūs veiksmingai naudoti šiuolaikines technologijas, kartu išlaikydami aukštus etikos standartus ir skaidrumą. Tai ne tik padės gerinti Seimo veiklos efektyvumą, bet ir sustiprins visuomenės pasitikėjimą Seimu, kaip modernia, atsakinga ir pažangia institucija. Todėl kviečiu Seimo narius palaikyti šį svarbų pakeitimą, kuris atvers naujų galimybių Seimo veiklai ir suteiks mums visas reikiamas priemones spręsti šiandienos ir ateities problemoms. Tik tokiu būdu galėsime užtikrinti, kad Seimas visada būtų avangardinė, pažangi ir atsakinga institucija, kurianti gerovę Lietuvos žmonėms. Dėkoju už dėmesį ir laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Taip, jūsų norėtų paklausti net 12 Seimo narių. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi V. Fiodorovas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama kolege, kaip jūs planuojate įgyvendinti? Tikriausiai atkreipėte dėmesį į Teisės departamento pastabas, kad projektu siūloma teisė yra visai kitokio pobūdžio, ji nesusijusi su Seimo nario teisiniu statusu ir naudojimasis ja nėra Tautos atstovo mandato įgyvendinimo išraiška, nes čia jūs rašote „teisė“. Teise ir dabar man yra galimybė naudotis, taigi ši teisė nedera su Seimo statuto 9 straipsniu. Ar tikrai reikalinga tokia Statuto pakeitimo norma, ką reiškia technologijas naudoti atsakingai, etiškai ir atskaitingai? Ačiū.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, ponia Laima. Iš tikrųjų, Teisės departamentas pateikė daug siūlymų ir pastebėjimų. Į kai kuriuos mes, darbo grupė, tikrai atsižvelgsime. Tačiau, atsakant į pirmą jūsų klausimą, Seimo nario veikla atitinka šios technologijų pažangos ir teisėkūros pobūdį. Šios aukštosios technologijos tampa svarbiais įrankiais, padedančiais analizuoti teisės aktus, rengti pasiūlymus, o tai yra tiesiogiai susiję su Seimo nario funkcijomis – teikti ir rengti įstatymų projektus, įvertinant svarstomas problemas.
Šitas Statuto pakeitimas būtų tik pati pradžia, kad mes įrašome ir parodome visuomenei, kad Seimo nariai eina koja kojon su pažanga, kad Seimas yra moderni institucija ir atkreipia dėmesį į šiuolaikinį besikeičiantį gyvenimą. Tai būtų tik pirmas dalykas, o po to jau būtų visi kiti: ir teisės aktai, ir reglamentai, ir taisyklės, kaip tą naudoti, galimai mokymai Seimo nariams, manyčiau, turėtų būti suteikti. Nes Seimo nariai, taip ar taip, kai kurie naudojasi, tačiau jie nežino, gal ne visi suvokia, kaip yra svarbu etiškai ir atsakingai naudoti. Įrašius šitą pataisą, papildžius šiuo sakiniu – teise naudotis dirbtiniu intelektu, Seimo narys prisiimtų visišką atsakomybę, naudodamas dirbtinį intelektą, nenutekindamas duomenų, apsaugodamas asmens duomenis ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Klausia V. Fiodorovas. Ruošiasi D. Griškevičius.
V. FIODOROVAS (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiama pranešėja, mano toks klausimas. Matau, kad dėl projekto iš esmės yra daug Teisės departamento pastabų. Tai mano klausimas būtų toks: ar jūs patikrinote, ar galbūt turėjote galimybę patikrinti pasitelkdama dirbtinį intelektą, ką mano dirbtinis intelektas apie Teisės departamento išvadas? Pavyzdžiui, netgi čia yra toksai 8 punktas dėl tų aukštųjų technologijų ir visa kita. Gal teko patikrinti, ką mano dirbtinis intelektas, ar vis dėlto aukštosios technologijos, ar pažangiosios technologijos ir visa kita? Būtų įdomu tai sužinoti.
O kaip paminėjote apie modernų Seimą, man atrodo, kad modernus Seimas bus tada, kai mes gausime pranešimų, kad sutriko, pavyzdžiui, DVS veikla, sutriko svetainės veikla, kartais mažiau, modernumas nuo čia prasidės. Bet šiaip iš tikrųjų įdomu, gal teko patikrinti pasitelkus dirbtinį intelektą, ką mano dirbtinis intelektas apie Teisės departamento išvadas? Ačiū.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Viktorai. Iš tikrųjų mūsų darbo grupė su šita pastaba, Teisės departamento pastaba, dėl aukštųjų technologijų termino sutinka. Šis terminas dažniau vartojamas ūkio sektoriuose. Taigi, būtų galima pritaikyti alternatyvą šitam terminui, mes kaip alternatyvą aukštųjų technologijų pakeitimui galėtume siūlyti „skaitmeninės technologijos“, „pažangios technologijos“, „inovatyvios technologijos“. Labiau patikslinti, apie ką būtent mes kalbame. Bet tai galėsime apsvarstyti komitete ir nuspręsti, kokią terminologiją mes iš tikrųjų galėtume vartoti, nes iš tiesų skaitmeninės technologijos apima labiau duomenų analizę, dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją. O šis aukštųjų technologijų terminas yra toks daugiau bendrinis. Sutinkame su šita išvada ir į ją tikrai reikėtų atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Klausia D. Griškevičius. Ruošiasi L. Girskienė.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Pirmiausia dėkoju pranešėjai už dirbtinio intelekto temos atnešimą į Seimo salę. Tačiau grįžtant prie paties siūlomo sprendimo projekto, mano suvokimu, ar tikrai visada reikia nurodyti tai, ką galima daryti, jeigu ir taip žmonės dabar gali tai daryti? Kaip pavyzdys. Mano suvokimu, dirbtinis intelektas yra kas? Tai yra tam tikras įrankis. Kaip ir bet kokia kita programa, su kuria mes dirbame. Ar „Excelis“, ar „Wordas“, ar bet kokios kitos programos, su kuriomis dirbame faktiškai kasdien. Ar tikrai verta tada viską vardinti, su kuo mes galime dirbti? Gal tada prieiname ir prie to, kad vertėtų parašyti, kad galime skaityti knygas, iš jų semtis žinių ir panašiai? Aš šiek tiek šaržuoju, tai suprantu, tačiau pagrindinė mintis yra tokia: ar nevertėjo tokiu atveju, jeigu mes kalbame, ką galime daryti, numatyti tam tikrą kontrolės mechanizmą, kad mes, tarkime, jeigu pasinaudojame dirbtinio intelekto įrankiu, tai turi būti nurodyta, prirašyta, tarkim, teikiant sprendimo projektą, gal taip tada tikrai būtų verta, nes dabar tai yra tiktai deklaracija.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų jūs esate iš dalies teisus siūlydamas kontrolę, gal ir visai teisus. Čia yra tiktai pati pradžia. Mes šiuo Statuto pakeitimu parodome pačią pradžią, atveriame duris į dirbtinio intelekto etišką, skaidrų, atsakingą naudojimą Seimo darbe, nes mes, Seimo nariai, iš tikrųjų tiesiogiai esame susiję su teisėkūra. Tas knygų skaitymas ir dirbtinio intelekto naudojimas truputėlį skiriasi, nes knygas gali skaityti kokias tiktai nori, ir tu neturi jokios atsakomybės, o čia, naudodamas dirbtinį intelektą, tu prisiimi visą atsakomybę. Bet kontrolės mechanizmas ateityje tikrai turėtų būti numatytas. Taip. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi R. Šarknickas.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Na, mane labai suintrigavote. Gal galite išvardinti bent 3–5 dirbtinio intelekto kokius nors įrankius, kurie galėtų būti integruoti Seimo nario veikloje, darbe?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Įrankių yra begalė, dešimtys. Iš tikrųjų renkantis įrankius, juos reikėtų taip pat rinktis labai atsakingai, nes vieni yra geresni, kiti blogesni. Pavadinimų aš jums dabar nepasakysiu, bet jų yra daug. Vieni atlieka vienas, kiti – kitas funkcijas. Taigi, jeigu jūs norite, aš jums galiu per mesendžerį atsiųsti visus įrankius.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas. Ruošiasi A. Butkevičius.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dabar daug yra konferencijų rengiama dėl dirbtinio intelekto pavojaus, o jūs su tuo neišaiškintu pavojumi jau siunčiate visa tai į Seimą, neišgrynindami to dalyko. Ar yra savalaikis šis dalykas? Manau šiek tiek kitaip. Kolega čia pažymėjo, kad yra deklaratyvus iš tikrųjų šis dalykas. Taip, reikia apie tai kalbėti, bet ar tikrai yra pats laikas tai daryti? Ačiū.
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Laikas buvo vakar. O dėl pavojų jūs esate teisus. Dėl to mes ir siūlome, kad dirbtinis intelektas suteikia ne tiktai galimybių, atveria, bet jisai yra taip pat, na, ne pavojus, bet reikia žinoti, kokių grėsmių jisai sukelia. Ir tai žinoti privalo ne tiktai Seimo nariai, bet ir kiekvienas visuomenės atstovas. Taigi, žinant, kad dirbtinis intelektas neša ne tiktai naudą, bet gali ir pridaryti blogų veiklų, tą reikia labai aiškiai, atsakingai reglamentuoti. Šiuo metu jau yra įsigaliojęs Europos Sąjungos dirbtinio intelekto teisės aktas, kuris nurodo ir mums, Lietuvai, ne tiktai Lietuvai, bet visoms Europos Sąjungos šalims, tarp jų ir Lietuvai, priskiria atsakomybes, kaip įgyvendinti tą aktą. Ten yra ir visi pavojai, ir atsakomybės, ir taip toliau. Taigi, nekalbėti apie dirbtinį intelektą Seime būtų tiesiog nešiuolaikiška.
PIRMININKĖ. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Labai įdomi tema. Tik, aišku, labai įdomu išgirsti, kad priėmę įstatymą mes pasidarysime labai modernūs ir šiuolaikiški. Gerbiamieji, jau apie dirbtinį intelektą tikriausiai ir daugelis politikų skaitė, susipažino ir tiesiog mato, koks vyksta konkurencinis karas dėl dirbtiniam intelektui skiriamų investicijų. Jūs minėjote Europos Komisiją. Jeigu paskaitysite pastarąjį Europos Komisijos konkurencingumo planą, tai ten rodo, kad Europos Sąjunga atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos jau kartais diegdama dirbtinį intelektą. Svarbiausia, kad ten politikai dėmesį skiria, kaip sveikatos apsauga, farmacija, transporto sektorius įgyvendina dirbtinį intelektą. Vienas iš paskutinių, gal pažangiausių variantų.
Labai trumpai norėčiau jūsų paklausti. Pavyzdžiui, politikams reikėtų sumažinti biurokratizmą transporto sektoriuje supaprastinant muitinėse atliekamų procedūrų skaičių. Galiu pasakyti, neįmanoma dėl to, kad neįdiegta skaitmenizacija. Ačiū. Kokia jūsų nuomonė būtų apie tai?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų, teisingas pastebėjimas – Europos Sąjunga niekada nepasivys nei JAV, nei Kinijos dėl dirbtinio intelekto finansavimo. Šitos šalys iš tikrųjų ženkliai, kartais, kaip jūs sakote, lenkia, bet mes, žinodami tą faktą, tiesiog vis tiek negalime atsilikti, o darome tai, ką galime pagal mūsų finansinius pajėgumus. Lygiai taip pat Lietuva turi skirti irgi didžiausią dėmesį ir investuoti, nes kiekvienas išleistas euras dirbtiniam intelektui, jo naudojamai pažangai ir atsakomybei atneš kartais, grąžins kartais ne tiktai saugumą, bet ir finansinę naudą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi R. Baškienė.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, mes čia su kaimyne profesore ką tik diskutavome, kad norint, kad būtų sukurtas aukščiausios prabos dirbtinis intelektas, reikia visų pirma ne dirbtinio, o žmogaus intelekto, to tikrojo intelekto. Tiktai tada jis bus jau, manyčiau, geros prabos. Gerbiama pranešėja, jau kai tas dirbtinis intelektas bus aukščiausios prabos, kaip jūs manote, kada bus galima sumažinti Seimo narių skaičių bent dvigubai?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Stasy, už klausimą. Iš tikrųjų aš skaitau paskaitas, rengiu pranešimus ir vienas mano posakių apie dirbtinį intelektą yra, kad jeigu tu neturi natūralaus intelekto, tai dirbtinis intelektas tau nepadės. Čia jūs esate teisus ir aš su jumis sutinku.
Seimo narių skaičiaus dirbtinis intelektas niekada nesumažins nei dvigubai, nei kiek nors procentais, nes bet kurioje tokioje atsakingesnėje srityje, ar tai būtų sveikatos sektorius, ar tai yra įstatymų leidyba, paskutinį žodį taria žmogus, ne dirbtinis intelektas, ir mes toliau turėsime atsakingai dirbti Seimo nario darbą.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Miela kolege, tikriausiai sutiksite, kad teisėkūroje labai svarbu yra tikslumas. Jūs teigiate, kad etiškai ir atsakingai turime naudotis jūsų siūloma paslauga, šiuo atveju dirbtiniu intelektu, teisėkūroje, bet jūs nenumatėte tos būtinybės, kad būtina žymėti, jeigu tai buvo naudotina. Labai tiksliai paklausė ir kolega D. Griškevičius sakydamas, kad reikalingas koks nors galbūt kontrolės mechanizmas. Jūsų atsakymas, kad tai bus galima daryti ateityje, manęs neįtikino, o kaip tik paskatino kviesti jus iš karto suderinti teisės aktą taip, kad jis būtų tikslus, aiškus ir nesukeltų abejonių šiandien, kad ateityje nereikėtų jo taisyti. Ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto to atsakingumo ir kontrolės įvedimo?
R. PETRAUSKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Į Statutą mes neįrašysime nei reglamento, nei taisyklių, nei plačiai. Čia būtų tiktai pirmas žingsnis, kad Seimas prisiima atsakomybę ir gyvena šiandiena. Jeigu priimsime šitą Statuto pataisą, nedelsiant patys ar mūsų darbo grupė, ar aš asmeniškai turėsime žengti žingsnius toliau, kaip atsakingai naudoti, kaip etiškai naudoti ir visą tvarką, nuo ko pradėti ir kuo baigti. Teisingai. Labai ačiū, gerbiama Rima, bet Statuto pakeitimas, šito žodžio įrašymas, jisai atveria duris. Atveria duris į šiandieną Seimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į kolegų klausimus.
K. Vilkauskas dėl motyvų kalbės už.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už dėl dviejų svarbių priežasčių. Mes tikrai vėluojame. Europos Parlamentas kovo mėnesį, kaip ir minėjo pranešėja, jau patvirtino Dirbtinio intelekto aktą, kur aiškiai pasisakė, kad turime atsakingai ir etiškai naudoti dirbtinį intelektą. Būtent pabrėžė, kad turi būti pusiausvyra, kad nebūtų pažeistos žmogaus teisės, autorinės teisės. Be abejo, turi būti skatinamos inovacijos. Taigi šitas pirmas žingsnis tikrai turi būti žengtas. O Teisės departamento pasiūlymai ir kolegų nuskambėję pasiūlymai tikrai gali atsirasti vėliau teisine forma. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. A. Žukauskas – motyvai prieš.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, iš tikro šita problema egzistuoja ir labai džiugu, kad ji yra keliama Seime. Bet aš neturėjau galimybės paklausti, tai vis tiktai norėčiau paaiškinti. Dirbtinio intelekto problema yra ne ta, kad juo naudojamasi, nes naudojasi dabar vaikai, mokiniai ir Seimo nariams nereikia jokio leidimo leisti naudotis dirbtiniu intelektu. Aš juo naudojuosi ir buityje, ir pirkdamas kokias nors prekes, ir panašiai.
Problema yra štai kokia. Dirbtinis intelektas neturėtų būti naudojamas politiniams sprendimams priimti. Tai yra jeigu jūs paklausite dirbtinio intelekto, kaip man balsuoti – už, prieš ar susilaikyti, tai turėtų būti didelis etikos pažeidimas. Ir antra problema yra dėl tekstų. Jeigu dirbtinis intelektas generuos įstatymų pataisų tekstus, tai irgi turėtų būti laikoma neetiška. Ir apskritai, manau, čia ne Statuto klausimas, o Etikos ir procedūrų komisijos klausimas ir Etikos kodekso klausimas, kaip neturėtų būti naudojamas dirbtinis intelektas politinėje veikloje.
Todėl aš kviečiu balsuoti prieš, bet po to balsuoti už tai, kad būtų taisomas šitas projektas, nes jis, man atrodo, trupučiuką pametė savo prasmę. Ir aš nesu tikras, kad priėmę tokį siūlymą mes padidinsime Seimo prestižą. Aš manau, bent jau tarp vaikų gali prestižas labai nukristi, nes vaikai pastebės, kad tik dabar Seimo nariams leista naudoti dirbtinį intelektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-4 klausimo – Seimo statuto 9 straipsnio pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 66, prieš – 8, susilaikė 34. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas siūlomas Ateities komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
11.03 val.
Valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 17 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3667(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame į pačią darbotvarkės pradžią ir turime balsuodami apsispręsti dėl darbotvarkės 1-2 klausimo – Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3667 po svarstymo. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už – 100, prieš – 5, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
11.04 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 1, 2, 7, 9, 11, 12, 13, 21, 22, 23, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo VI1 skyriumi ir nauju 1 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-4111, Administracinių nusižengimų kodekso 12, 526, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4112, Baudžiamojo kodekso 285 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4113, Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2916 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4114, Administracinių nusižengimų kodekso 479, 480, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4115 (pateikimo tęsinys)
Toliau apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 1-3.1 klausimo – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4111 ir dėl lydimųjų po pateikimo. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Dėl pagrindinio įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, o dėl lydimųjų kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip pat siūloma svarstyti spalio 15 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 1-4 klausimo jau apsisprendėme. Dabar 1-5 klausimas – Seimo statuto dėl…
11.05 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-4117 (pateikimo tęsinys)
Atsiprašau, dar turime balsuoti dėl L. Kasčiūno pristatyto 2-3 klausimo – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Moldovos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-4117. Balsuokime. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 118: už – 118, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 15 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
11.06 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4073 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-4073. Kviečiu J. Razmą į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, daugelis pastebėjote, kad Seime svarstydami paskutinį generalinės prokurorės prašymą naikinti vieno Seimo nario imunitetą mes turėjome tokią gana beprasmę procedūrą – komisijos sudarymą, kai pats Seimo narys prašo kuo greičiau panaikinti jo imunitetą, kad jis galėtų teisiškai gintis. Tačiau, pagal dabartinį Statutą, vis tik yra daroma pertrauka, sudaroma komisija, ji vėl išklauso tą patį generalinės prokurorės pranešimą, Seimo narys dar kartą kartoja tą savo prašymą tenkinti prokurorės prašymą. Taip mes dubliuojame tą veiklą ir užsiimame neprasmingais dalykais.
Aš siūlau nedidelę Statuto pataisą. Būtų numatyta galimybė nesudaryti Seimo komisijos, kai yra generalinės prokurorės kreipimasis ir prašoma naikinti Seimo nario imunitetą, jeigu pats Seimo narys taip pat to prašo. Tuomet iš karto būtų svarstomas Seimo nutarimo projektas nesudaryti komisijos ir tenkinti generalinės prokurorės prašymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori klausti penki kolegos. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi D. Kepenis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamas pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs tiesiog neįvardinote, kodėl? Paprastai jūs teikiate įstatymus, dažnai pritaikytus kuriai nors konkrečiai situacijai arba kuriam nors asmeniui. Būtų labai miela, jei jūs įvardintumėte asmenį, kuriam jūs čia taikote, apie kurį kalbėjote. Ar tai buvęs Marijampolės savivaldybės tarybos narys ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas ponas A. Vyšniauskas?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, tą svarstytą atvejį jūs žinote be įvardinimo. Bet projektas skirtas ateičiai, ne praeičiai. Todėl aš negaliu įvardinti, kas čia gali būti ateityje, tų, kurie prašys tenkinti generalinės prokurorės prašymą.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Mes jau esame liudininkai, ne kartą matėme, kaip generalinė prokurorė atneša klausimus, dėl kurių kreipiasi į Seimą su prašymu atimti iš Seimo narių neliečiamybę. Bet dažnai tie klausimai susiję su jų prasižengimais, įvykusiais praeityje, prieš metus, prieš porą metų. Ar nemanote, gerbiamas Jurgi, kad reikėtų ir apie tai kalbėti? Jeigu ištraukiami klausimai, kurie turi specialią užduotį vieną ar kitą Seimo narį, sakysime, eliminuoti iš praeities, ir kuo klausimas yra senesnis, tuo didesnė atsakomybė turėtų būti prokuratūrai ir kitai teisėsaugai, kodėl jie taip ilgai marinavo tuos nusikaltimus, galima sakyti, ir pateikia tik tada, kada atsiranda tam tikra politinė konjunktūra, kad reikia tą vieną ar kitą Seimo narį sutvarkyti? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš neprisimenu tokių atvejų, kad būtų buvę galima įtarti, jog prokuratūra specialiai užlaikė kažkokį kreipimąsi dėl Seimo nario imuniteto ir kreipėsi vėliau. Kaip žinote, būna visokių atvejų. Dėl vieno Seimo nario buvo kreiptasi ankstesnėje kadencijoje, Seimas nedavė sutikimo, tai nemanau, kad čia galima prokuratūrą kuo nors kaltinti, jeigu senaties dar nebuvo ir ji vėl kreipėsi naujoje Seimo kadencijoje. Man atrodo, kad viskas čia vyksta tvarkingai pagal mūsų įstatymų reikalavimus, ir mes taip pat tikiuosi, kad sprendžiame tokius klausimus atsakingai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi D. Gaižauskas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, norėjau paklausti. Jūs sakėte: šis sprendimas yra orientuotas į ateitį. Tai gal jūs jau turite duomenų ar žinių, kad greituoju laiku iš prokuratūros tokių kreipimųsi padaugės gana gausiai, gal dėl to tai darote? Gal jums kažkas žinoma? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, tokių žinių neturiu. Na, nebent jūs patys galite apie kažką spėlioti, ar yra daugiau Seimo narių, buvusių savivaldybės tarybos narių, kurie buvo minėti čekiukų reikaluose. Aš čia neturiu kažkokių žinių, kad gali būti kažkokių tokių greitų kreipimųsi šioje kadencijoje.
PIRMININKĖ. Klausia D. Gaižauskas. Ruošiasi A. Gedvilas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ar jūs nemanote, kad jūs atimate galimybę – vienintelę galimybę! – politikams apsiginti iki tol, kol bus priimtas procesinis sprendimas? Šiaip ikiteisminiai tyrimai vyksta gana ilgai. Yra šitas A. Vyšniausko epizodas, kur net dėl 19 kriminalinių sunkių nusikaltimų jam dabar pareikšti įtarimai, kai jam sunku bus įrodyti savo kaltumą arba nekaltumą. Tai komisija yra būtent ta vieta, kada politiškai gali bent jau pasisakyti, jeigu tu tikrai skaidrus, dėl visų aplinkybių ir nepažeisdamas Baudžiamojo kodekso atskleisti tam tikras detales. Dabar jūs apribojate šitą teisę. Pavyzdžiui, A. Vyšniauskas dalyvauja rinkimuose ir visi žmonės dabar galvoja: o jeigu jisai bus išrinktas ir jį nuteisia? Kiek cinizmo ir vėl kokią meta dėmę ant viso Seimo, nes jis negalės dabar savo nekaltumo įrodyti, o va čia komisijoje galėjo atsistoti ir sakyti: taip ir taip, taip ir taip. Kadangi to nėra, ko gero, jis ginsis kaip įtariamasis tiktai advokato padedamas, o čia politiškai jis turėjo visą teisę pasakyti visiems žmonėms viešai, kad jis nekaltas. Bet jis to nepadarė ir dabar lauksime sprendimo. Kodėl jūs norite atimti politikams tokią galimybę pasiaiškinti žmonėms gražiai, viešai ir skaidriai?
PIRMININKĖ. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, jūs gal neatidžiai perskaitėte mano projektą, gerbiamas Dainiau. Aš neparašiau, kad draudžiama sudaryti komisiją, aš parašiau, kad gali būti nesudaroma komisija. Jeigu jūs manysite, kad komisijoje čia kažką galima reikšmingo nuveikti, tai prašau jūsų tą komisiją sudaryti. Mano projekte tai neuždraudžiama, tik suteikiama galimybė jos nesudaryti, jeigu visi sutaria, kad tai yra beprasmis reikalas, ir Seimo narys pats prašo. Ir komisijoje kaip tik atsiranda dar viena papildoma erdvė, kai komisijos nariams neatsakingai kažką kalbant gali būti daromas poveikis teisėsaugai, o jūs žinote, kad tokiais atvejais tai išvirsta į palankumą įtariamajam.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas kolega, jeigu teisingai žinau, Seimas iki šiol visą laiką dirbo pagal tą tvarką, kuri dabar galioja. Ir vis tiktai vis tiek labai svarbu žinoti, kas jus paskatino imtis tokios iniciatyvos, įvardinkite, kas tas paskutinis lašas, paskatinęs tokioms pertvarkoms? Galbūt būtų paprasčiau, jeigu apskritai panaikintume Seimo nario neliečiamybės, sakykime, klausimą, nes tada būtų viskas labai paprasta?
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš sutinku, kad viskas būtų paprasčiau, jeigu būtų toks politinis sprendimas išvis atsisakyti Seimo nario neliečiamybės, bet aš negirdėjau, kad būtų platus politinis konsensusas priimti tokį sprendimą. Tada, be abejo, mes tiesiog galėtume Statute išvis tą dalį apie neliečiamybės naikinimo procesus panaikinti, na, bet šiandien yra kitaip. Mane paskatino diskusijos, taip sakant, paskutiniu atveju, kai ne vienas kolega sakė, kam čia ta komisija, ką ji veiks. Pagaliau atsakingo valstybės valdymo principas taip pat reikalauja atsisakyti tokių beprasmių, nereikalingų procedūrų, kur irgi tam tikra prasme naudojami valstybės ištekliai.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kuo yra ypatingesnis Seimo narys A. Vyšniauskas už K. Bartoševičių…
J. RAZMA (TS-LKDF). Nesupratau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …kad reikia…
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, atrodo, jokių Seimo narių pavardžių savo projekte neminiu ir Statute taip nebūna, bet, aišku, jūsų teisė čia papolitikuoti radus kažkokį dirbtinį sąlytį. Čia aš neturiu ką komentuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvai. V. Semeška kalba už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia yra du pagrindiniai faktoriai: Seimo narys turi pats norėti atsisakyti neliečiamybės ir pateikti tokį savo prašymą Seimui, kad nebūtų sudaroma komisija. Tai pirmas faktorius – pats Seimo narys turi norėti.
Antras faktorius. Mes, Seimo nariai, turėtume balsuoti už tokį nutarimą, ne mažiau kaip pusė Seimo narių. Pritariu gerbiamam Jurgiui – tai yra racionalus valstybės valdymas ir mokesčių mokėtojų lėšų racionalus naudojimas, nes sutaupysime laiko, nereikės nei komisijos formuoti, nei daryti pertraukos. Kaip ir minėjau, pats pagrindinis faktorius, kad pats Seimo narys turi pritarti, kad jam būtų atimta neliečiamybė nesudarant komisijos. Todėl kviečiu balsuoti, nes mes patys jau patyrėme, kad gaištame laiką dėl to, laukiame, darome pertraukas, kai galime tokias procedūras supaprastinti ir pagreitinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Šiaip šis gerbiamo J. Razmos pasiūlymas gal yra visai logiškas, tačiau aš nematau teisėkūroje, gerbiamas Jurgi, nuoseklumo. Vienu atveju jūs, žvelgdami į dažniausiai politizuotus Konstitucinio Teismo, kuriame dirba ir buvę jūsų partijos nariai, sprendimus, reikalaujate vienokios tvarkos, o čia jūs siūlote kitokią tvarką. Jūs siūlote uždrausti pačiam Seimo nariui, jeigu politizuotas Konstitucinio Teismo sprendimas, pasitraukti. Aš nematau čia nuoseklumo – matau tokį pritaikymą. Apmaudžiausia man yra tai, kad skaidrumą deklaravusi partija po ketverių metų, prieš tai aštuonerius metus opozicijoje drožusi valdančiąją daugumą dėl jų įsivaizduojamo skaidrumo, staiga poną A. Vyšniauską kelia kaip kandidatą Marijampolės vienmandatėje apygardoje. Jūs tiesiog esate veidmainiai ir, žinokite, negaliu balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl pasiūlyto Seimo statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-4073. Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 93, prieš – 6, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11.19 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4, 10, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2606(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2606(2). Priėmimo stadija. Kviečiu pranešėją A. Gedvilienę į tribūną ir pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra gauta A. Gedvilo pataisa. Prašau pristatyti ją.
A. GEDVILAS (MSNG). Pirmiausia apgailestaudamas noriu pasakyti, kad nors ir buvo paimta pertrauka prieš priėmimą, tačiau Aplinkos apsaugos komitete į klausimus argumentuotų atsakymų vis dėlto negavome. Nebuvo paneigti argumentai dėl draudimo perduoti ar parduoti legaliai kupiruotus gyvūnus; jų likimo tada, kai šeimininkai nebegali jais pasirūpinti; dėl tolesnio jų dalyvavimo parodose, nors tai ilgą laiką buvo leidžiama veikla ir gyvūnas turi begalę puikių įvertinimų, kai dalyvavo įvairiose parodose anksčiau; dėl jų veisimo uždraudimo būtinumo, lyg kupiruotų gyvūnų palikuonys jau gimtų kupiruoti, be ausų ir be uodegų. Nėra atsižvelgiama į tai, kad šia veikla užsiimantys asmenys moka mokesčius ir tai buvo leidžiama veikla.
Į visus tuos ir kitus argumentus buvo atsakyta, kad viską sureguliuos atsakingos institucijos poįstatyminiais dokumentais. Tai klausimas, kaip mes galime balsuoti be mano teikto pasiūlymo, jeigu jau dabar priimame įstatyme dėl mano paminėtų argumentų ir tų, kurie yra išvardinti pasiūlyme, nėra įvertintos pasekmės ir mes nežinome jų baigties? Galų gale įstatymas yra viršesnis dokumentas ir poįstatyminių dokumentų misija yra visiškai kitokia – sureguliuoti tuos klausimus, kaip aiškiai įgyvendinti patį įstatymą, o ne nustatyti išimtis, kurios prieštarautų įstatymo nuostatoms.
Todėl, kolegos, prašau išgirsti ir vadovautis logika, balsuoti už pasiūlymą, nepaliekant neapibrėžtumų ir taip nepaliekant galimybės grįžti vėliau prie įstatymo taisymo.
PIRMININKĖ. Ar yra 29, kurie palaiko šio pasiūlymo svarstymą? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame, kad matytume, ar tikrai yra. Tikrai taip, yra. Prašau. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Aidas labai daug kalbėjo, bet nepasakė savo siūlymo esmės. Jo siūlymo esmė, kad tuos gyvūnus, kurie yra šiuo metu kupiruoti, yra registruoti, toliau būtų galima ir parduoti, ir veisti, ir taip toliau. Tai ir buvo įstatymo projekto autoriaus mintis, kad to nebūtų galima. Tie gyvūnai, kurie yra Lietuvoje, kurie yra kupiruoti ir kurie čia yra jau legaliai su savo šeimininkais, lieka gyventi taip, kaip gyvena, bet jų nebegalima veisti, perleisti tam, kad mes nepropaguotume kupiravimo kultūros.
Komitetas vis dėlto įsiklausė į gerbiamo Aido užregistruotą pasiūlymą, į gerus motyvus dėl galimų atvejų praktikoje, kai miršta gyvūno šeimininkas, šeimininko gyvūnas yra konfiskuojamas, ir pritarė šiam jo pasiūlymui iš dalies, sakydamas, kad Veterinarijos tarnyba poįstatymine tvarka numatys atvejus, kad gyvūnas iš tikrųjų tokiose situacijose nebūtų užmigdomas. Taigi mes pritarėme Aido pasiūlymui iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kreipiuosi į iniciatorių, ar jums tinka pritarimas iš dalies, ar norėtumėte, kad būtų balsuojama dėl jūsų visos apimties pasiūlymo?
A. GEDVILAS (MSNG). Pirmininke, norėčiau balsavimo.
PIRMININKĖ. Balsavimo dėl visos apimties pasiūlymo?
A. GEDVILAS (MSNG). Taip, visos apimties.
PIRMININKĖ. Gerai. Tuomet motyvai. Už kalba V. Pranckietis. Dar prieš tai T. Tomilinas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tik noriu pasitikslinti. Dėl vedimo tvarkos, kad būtų iš anksto aišku. Jūs tikriausiai pasiūlysite alternatyvų, nes jeigu mes nenubalsuosime už pataisą, vadinasi, negalėsime turėti komiteto varianto.
PIRMININKĖ. Taip, siūlymas…
T. TOMILINAS (DFVL). Šiuo atveju svarbu alternatyva.
PIRMININKĖ. Be abejo, pirmiausia, šiuo atveju iniciatoriaus prašymu balsuojame dėl visos apimties pataisos. Jei Seimas nepritars tam, tada balsuosime dėl komiteto varianto, dėl kurio yra pritarimas iš dalies. Tai būtų antras balsavimas. Dabar dėl pataisos V. Pranckietis kalba už.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Kaip tik ir pasibaigė kalba tuo, kad poįstatyminiais aktais padarysime platesnį sprendimą, negu įstatyme yra numatyta. Negalėsime poįstatyminiu aktu, pavyzdžiui, leisti autostradoje važiuoti 150, jeigu įstatyme yra numatyta 130. Šiuo atveju uždraudžiame viską, bet poįstatyminiu lyg ir bandytume išgelbėti. Kas įvyktų? Tie visi šunys, kurie dabar yra kupiruoti, ir pasiūlyme yra, kad iki sausio 1 dienos čia atsiradę tokie šunys turėtų teisę, jie, be kita ko, gimdo jau nekupiruotus šunis, vadinasi, veisti jie toliau būtų tinkami, ir mes, norėdami padaryti gera, padarome bloga. Tęskime gerus darbus ir pritarkime tai pataisai, kad tie šunys būtų teisėtai, jų neišmestume į šešėlį, jų veisimo neišmestume kur nors į laikinas šunides ir kad žmonės jų neatsisakytų. Tai taip.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš turėjau tokį šunį, dobermaną, veiksmingai 13 metų pragyveno. Čia neaišku, ką siūlo kolegos, turbūt nematė šuns gyvo, tiktai per televizorių, kaip ir karves, dabar „Maximoje“ pieną melžia. Tai čia išeina kolizija, kad A. Gedvilienė viena teikia, A. Gedvilas kita teikia. Tai aš išgirdau aidą ir aš kviečiu palaikyti A. Gedvilą.
PIRMININKĖ. Bet juk kalbate prieš. Atsiprašau, kad taip garsiai. Kalbate prieš Aidą. (Balsai salėje) Bet užsirašėte prieš. Apsispręskime balsuodami. Motyvai išsakyti. Kas pritariate A. Gedvilo pataisai visa… (Balsai salėje) Taigi V. Pranckietis kalbėjo. Taip, prašom. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau dėl vedimo tvarkos, nes vis dėlto kai kas nors užsirašo kalbėti vienaip, o iš tikrųjų kalba, patys girdėjome, kaip, iš esmės tai buvo du pasisakymai už pataisą. Leiskite bent vienam žmogui, kuris tikrai kalbės prieš pataisą, pasisakyti.
PIRMININKĖ. Gerai. I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aišku, vertybinis klausimas. Ši pataisa, siūloma A. Gedvilo, iš principo paneigia projekto esmę, nes projekto esmė ir yra, kad gyvūnų, tokių, kurie yra su kirptomis ausimis, uodegomis, nebūtų galima veisti, parduoti ir eksponuoti. Pabrėšiu, kad tokie gyvūnai Lietuvoje, tos procedūros ir taip yra nelegalios 21 metus. Jie yra nebent įvežti iš trečiųjų šalių. Tai yra dažniausiai Rusija, Baltarusija. Tai ar mes norime toliau skatinti tokias veiklas, ar kaip valstybė aiškiai ištaisome šią spragą ir pasakome, kad nebebus galima tokių gyvūnų veisti, parduoti, eksponuoti. Įvežti – taip, galima, tačiau mes neleisime ir neskatinsime tokios verslo veiklos, nes gyvūnų veisimas, kaip suprantate, yra ūkio šaka ir tam yra numatytos taisyklės. Tai toks pasiūlymas paneigė iš principo patį įstatymo projektą. O komiteto pasiūlytas variantas yra daug taiklesnis. Išdiskutuota su visomis institucijomis: Aplinkos ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, institucijomis, kurios kuruoja gyvūnų gerovę ir įgyvendina šiuos teisės aktus. Tai raginu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl A. Gedvilo pataisos. Kas pritariate jai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 114: už – 39, prieš – 37, susilaikė 38. A. Gedvilas – replika po balsavimo.
A. GEDVILAS (MSNG). Ne, Pirmininke, buvo paminėtas mano vardas ir pavardė net tris kartus…
PIRMININKĖ. Prašom replikuoti.
A. GEDVILAS (MSNG). …ir jūs man nesuteikėte tokios galimybės, tuo labiau prieš balsavimą…
PIRMININKĖ. Suteikiu dabar.
A. GEDVILAS (MSNG). …o premjerė prieš tai kalbėjo. Tai aš noriu pasakyti, kad gerbiama I. Pakarklytė klaidina. Iš tikrųjų tos visos mano siūlytos pataisos yra reikalingos, tuo labiau kad gyvūnus leidžiama įvežti, bet kadangi pradeda galioti ribojimai, vadinasi, įstatymą mes priimame atgaline tvarka, tai yra uždraudžiame juos toliau auginti, veisti, nors jie, kaip sakyti, yra pakliuvę legaliai. Ir čia nereikia dengtis Ukraina ar Baltarusija, lygiai taip pat JAV ar Ukraina, iš kitų šalių tie gyvūnai taip pat yra importuojami. Tai yra atkreipsiu dėmesį.
PIRMININKĖ. I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui. Tai yra painiojamos sąvokos, įvežimas nėra tas pats kas veisimas, eksponavimas ar pardavimas. Aš suprantu, kad galbūt kai kam yra sunku tai atskirti, bet tai nėra tas pats. Šiame projekte nekalbame apie įvežimą, kalbame tiktai apie pardavimą, eksponavimą ir veisimą. Tai tą noriu užtvirtinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar turėtume apsispręsti dėl pritarimo iš dalies A. Gedvilo pasiūlymui, tai yra tai versijai, kurią suformulavo komitetas. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta bendru sutarimu. Dabar dėl viso 3 straipsnio, ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime. 5 straipsnis. Dėl jo gauta A. Gedvilo, M. Puidoko, K. Mažeikos ir kitų kolegų pataisa. Ir toliau yra dar viena identiška, tiktai pirmoji yra registruota kovo 19 dieną, antroji – rugpjūčio 30 dieną. Gal galima būtų kartu pristatyti, nes turinys jų identiškas? Vėlgi kreipiuosi į A. Gedvilą.
A. GEDVILAS (MSNG). Mes jau balsavome. Praktiškai turbūt neverta čia aušinti burną, nes matosi, kad nėra noro įsiklausyti, išgirsti, nors dėl tų lūkesčių ir pavojų yra gautas Kinologų draugijos prezidentės R. Kazlauskaitės kreipimasis ir apie tai žino komiteto pirmininkė. Tačiau po diskusijos komitete neturiu jokios vilties čia leistis į platesnes diskusijas, nes akivaizdu, kad arba neskaito, arba nesupranta tų pasiūlymų esmės, nes pasiūlymai argumentuoti ir suprantami. Buvo prašymas pateikti atsakymus iš atsakingų institucijų, tačiau, kaip ir minėjau, buvo bendras toks, kaip sakyti, atsakymas, kad viskas bus reguliuojama poįstatyminiais aktais. Gerbiamas kolega V. Pranckietis labai puikiai įvardijo, ką reiškia poįstatyminiai aktai ir kokia jų yra galia ir paskirtis.
PIRMININKĖ. Iš jūsų pasisakymo nesupratau, ar sutinkate atsiimti šitą pataisą? Ne. Ar yra 29, kurie sutiktų svarstyti šitą pasiūlymą? Pabalsuokime.
Yra. Prašau, gerbiama Aiste, pristatyti komiteto nuomonę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aidas vėl taip meistriškai pakalbėjo, bet nepasakė, kokia jo pasiūlymo esmė. Jisai siūlo visus tuos gyvūnus, kurie šiuo metu yra kupiruoti, toliau leisti eksponuoti, pardavinėti ir perleisti. Kaip jau pirmajame etape diskutavome, komitetas tam nepritaria ir sako, kad tai prieštarautų šio projekto tikslui, sudarytų galimybes legalizuoti gyvūnus ir toliau veisti gyvūnus, kurie yra kupiruoti, taip pat juos rodyti parodose. Atkreipiu Seimo narių dėmesį, kad šis projektas yra notifikuotas Europos Komisijai. Jeigu atsirastų toks pasiūlymas kaip gerbiamo Aido, jį reikėtų notifikuoti iš naujo, nes esmė visiškai keičiasi. Mūsų komitete tokiam siūlymui buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl siūlymo. V. Valkiūnas šįkart užsirašė kalbėti jau už. Prašau.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū už suteiktą žodį. Aš už teisybę. Nereikia labai klausyti Europos Komisijos, nes tie visi komisarai visokių durnysčių prisigalvoja ir paskui primeta nepriklausomoms valstybėms, todėl balsuokime už.
PIRMININKĖ. Ir I. Pakarklytė kalba prieš.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Analogiškai, kaip ir prieš tai buvęs pasiūlymas, šis pasiūlymas prieštarauja apskritai šio įstatymo tikslui. Jeigu toks pasiūlymas būtų priimtas, tai reikštų, kad mes de facto legalizuojame iki tol nelegaliai įvykdytas tokias procedūras Lietuvoje, nes, priminsiu, nuo 2003 metų Lietuvoje jos yra draudžiamos. Lietuva yra pasirašiusi tarptautinius dokumentus, Europos konvenciją dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos. Tai paneigia iš principo projekto esmę, dėl to siūlau jam nepritarti, judėti toliau ir priimti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl A. Gedvilo ir kolegų pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 109: už – 33, prieš – 41, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra analogiškas, tik pagal datą vėlesnis, todėl dėl jo jau balsuoti atskirai nereikia.
Ir visas 5 straipsnis. Ar galėtume pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų yra užsirašiusių. I. Pakarklytė kalba už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Tai, kaip sakiau, yra vertybinis projektas ir matome čia iš visų susidomėjimo, kad tai yra tikrai vertybiškai jautrus klausimas. Šiandien mes turime atsakyti į jį, ar valstybė nori parodyti savo poziciją dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, ar nori skatinti tokį elgesį, ar vis tiktai nori jį riboti.
Pats ausų, uodegų, kitų kūno dalių trumpinimas ne dėl kokių nors medicininių priežasčių jau yra uždraustas 21-ius metus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Didžioji dalis tokių gyvūnų, kurie atsiduria Lietuvoje, yra iš trečiųjų šalių. Tai labai dažnai yra Rusija, Baltarusija. Tokių vertybių šalyse nėra draudžiamos tokios praktikos.
Šis projektas Seime yra jau pusantrų metų ir tikrai buvo daug diskusijų su įvairiomis institucijomis. Buvo notifikuota Europos Komisijai, nesulaukta jokių pastabų ir šis procesas praėjo sėkmingai. Apskritai ausų ir uodegų trumpinimas yra žalingas. Tai rodo ir moksliniai tyrimai. Didėja infekcijų rizika, gyvūnai gali visą gyvenimą jausti fantominius skausmus. Tai civilizuotose šalyse yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais. Tikrai džiaugiuosi, kad mes jau prieš 21-ius metus tai nusprendėme, tačiau dar liko tam tikrų spragų.
Šiandien yra šansas tas spragas ištaisyti ir parodyti, kad tikrai gyvūnų gerovė mums rūpi ir kad galime padėti pasirūpinti tais, kurie patys neturi savo žodžio, patys neturi savo balso. Visuomenės, kurios rūpinasi gyvūnais, yra laikomos išsilavinusiomis ir tikrai pažangiomis visuomenėmis. Aš žinau, kad Lietuva irgi tokia yra.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Gedvilas.
Toliau posėdžiui pirmininkauja pavaduotojas V. Mitalas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, apgailestauju, tačiau teikiamos priimti Gyvūnų gerovės įstatymo pataisos pažeidžia teisėtus Lietuvos piliečių, kinologų lūkesčius. Trumpai noriu argumentuoti šią savo poziciją.
Pirmiausia gyvūnų augintinių veisimas yra teisėta verslo šaka, kuri nuo gautų pajamų moka mokesčius valstybei. Veisėjas, turėdamas tikslą veisti legaliai įsigytą kilmingą, galimai kupiruotą veislinį šunį iš trečiųjų šalių, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ukrainos ir taip toliau… savininkas investuoja į kokybišką pašarą, veterinarines paslaugas, šunų parodas, prisiima visas galimas rizikas, investuoja vidutiniškai nuo 5 iki 15 tūkst. eurų, gal ir dar daugiau, priklauso nuo veislės. Tokia apimtimi, kokia siekiama įvesti ribojimus Lietuvoje, jokioje Europos Sąjungos valstybėje nėra priimto panašaus įstatymo. Jei bus priimtos minėtos pataisos, siūlau bent jau numatyti papildomų biudžeto lėšų, iš kurių bus kompensuojami nuostoliai šunų veisėjams. Negana to, bus sužlugdyti gyvūnų veisimu užsiimantys verslai ir Lietuva negaus dalies pajamų. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, ši įstatymo pataisa gali būti taikoma tik po priimto draudimo įsigaliojimo įvežtiems kupiruotiems gyvūnams augintiniams.
Antra. Remiantis teisės aktais ir Civiliniu kodeksu, šuo, kaip ir bet kuris kitas gyvūnas, yra priskiriamas daiktui, kuriam taikomos daiktinę teisę reglamentuojančios įstatymo nuostatos. Draudimas parduoti ar perleisti gyvūną prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Svarstydami minimas įstatymo pataisas sulaukėme Lietuvos kinologų draugijos prezidentės R. Kazlauskaitės kreipimosi, kuriame patikinama, kad Lietuvoje vykstančiose FCI šunų parodose eksponuojami tik teisėtai į Lietuvą įvežti kupiruoti šunys. Susidaro įspūdis…
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Laikas, gerbiamas kolega!
A. GEDVILAS (MSNG). Baigiu, tuoj baigiu. Susidaro įspūdis, kad jomis siekiama nubausti žmones, kurie laikosi visų teisės aktų.
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Labai ačiū. Dėl vedimo tvarkos – S. Lengvinienė.
S. LENGVINIENĖ (DFVL). Laba diena. Mieli kolegos, šiandien mūsų darbą atvyko stebėti pensininkų klubas iš Kaišiadorių. Pasveikinkime! (Plojimai)
PIRMININKAS. Puiku! Sveikinimai. Taip, toliau tęsiame dėl motyvų. T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mūsų visuomenė yra jautri gyvajai gamtai, miškams, gyvūnams. Praeitos kadencijos ministras K. Mažeika savo iniciatyva pasiūlė uždrausti cirką su gyvūnais. Tai padarėme. Šioje kadencijoje yra uždraustos kailinių žvėrelių fermos, ateityje bus uždraustos iki galo. Šiandien mes darome sprendimą, reikalingą būtent dėl gyvūnų galūnių karpymo.
Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į tą epizodą, kuris vyko Aplinkos apsaugos komitete praeitą savaitę. Tikrai pajutau tokį valdininkų nejautrumą šiai žmonių kategorijai, jau dabar turintiems tuos gyvūnus ir tikrai galėjusiems susidurti su situacija, kai tie gyvūnai turėtų būti užmigdomi. Tuo atveju, jei nieko negalima padaryti, nei parduoti, nei paveldėti, pavyzdžiui, numiršta tas pats savininkas ar dar kokia nors situacija įvyksta, arba nelaimingas atsitikimas gali būti, pavyzdžiui, šunims kovojant su vilkais ir panašiai. Mes tą problemą išsprendėme komitete. Tikrai Seimo nariai parodė iniciatyvą, kad reikalingos pataisos, reikalingas ministro įsakymas, kuriame bus detalizuojamos tokios išskirtinės situacijos, kai tas pardavimas, paveldėjimas ar kitoks perdavimas bus įmanomas. Tačiau apskritai, kaip ir minėjo kolegos, mes turime kryptį nepraktikuoti gyvūnų eksponavimo būtent nukarpius jiems galūnes. Šiuo atveju manau, kad kompromisas neidealus. Aš pasigedau teisininkų tokios tvirtesnės pozicijos būtent dėl įgyvendinimo. Yra čia niuansų: žmonėms keičiasi gyvenimas, verslai keičiasi gana greitai. Na, bet kryptis aiški. Seimo balsavimas akivaizdžiai parodė, kad visuomenė yra būtent gyvūnų gerovės pusėje.
PIRMININKAS. Laikas! Dėkui. Prieš kalbės V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji, šiandien balsavome dėl lietuvių kalbos vartojimo Lietuvoje, spragų taisymas truko 30 metų, o čia kolegos uoliai ir labai labai energingai veržėsi įtikti Briuselio komisarams. Kam jūs tarnaujate? Ar Lietuvai, ar kam nors kitam? Tie kreivi šleivi argumentai tam, kad dar pablogintumėte situaciją Lietuvoje. Todėl aš palaikau A. Gedvilą, o ne A. Gedvilienę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Gedvilienė kalba už.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū V. Valkiūnui už man parodytą dėmesį. Bet šiuo atveju projekto iniciatorė yra Ieva. Aš labai džiaugiuosi, kad mes, mūsų sprendimas pagaliau atėjo į Seimo salę. Kolegos, labai daug šitame Seime priėmėme sprendimų dėl gyvūnų gerovės, tikrai pasistūmėjome į priekį, ir tai dar vienas žingsnis mums parodyti, kad gebame įsiklausyti į tuos, kurie nekalba, į tuos, kurie yra mūsų draugai, kuriuos mes norime turėti šalia, kuriuos norime auginti. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad nuo 2013 metų mes jau esame priėmę sprendimus, kad uodegos karpymas, ausų karpymas, stygų pakirpimas (balso stygų pakirpimas), snapų kapojimas yra žiaurus elgesys su gyvūnais, bet ir šiandien mes toleruojame, kad parodose eksponuojami, demonstruojami šunys, kuriems yra pakirptos uodegos ir ausys, mes toleruojame žiauraus elgesio atvejų apdovanojimus. Tai kam to reikia? Mes kalbame apie tai, kad žiūrėkite, jeigu mes turime reguliavimą, tai neignoruokime jo, bet iš tikrųjų įgyvendinkime įstatymą, dėl kurio sutarėme jau prieš daugiau kaip dešimt metų. Tai šiandien mes tiesiog dedame tašką, pabaigiame žiauraus elgesio toleravimą viešojoje erdvėje ir judame į priekį. Man atrodo, tai yra dar viena galimybė parodyti, kad šitas Seimas iš tikrųjų yra draugiškas gyvūnams. Padarykime tai, balsuokime už.
PIRMININKAS. Prieš kalbės V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žinoma, šis Seimas pasižymės, kad gyvūnų teisės yra svarbesnės negu žmonių. Bet man kyla klausimas: kur yra visi aktyvistai, kai fyfos į lėktuvus kiša augintinius, kiša leisgyvius, cypiančius, klykiančius ir vežasi į kurortą vietoj rankinuko? Niekam tada neįdomu, tai jokios gyvūnų teisės, niekam nieko nereikia. Dabar jūs netgi nesuprantate, kad, pavyzdžiui, yra gyvūnų veislė, kuri lenda į urvus, ir žmogus turi ateiti juos gelbėti, iš ten traukti, jiems nutrūksta uodega, juos begelbėjant, todėl jiems yra šalinama ta uodega. Yra tam tikrų dalykų, kurie kaip tik dėl gyvūnų yra numatyti, kad po to jiems neatsitiktų bėdų, bet visa tai nubraukiame. Bet dabar bus labai gerai, dabar bus iš tikrųjų labai gerai: lenkų, latvių ir kiti daugintojai labai džiaugiasi šiuo sprendimu, nes Lietuvoje viską uždrauskime, neleiskime, o iš kaimyninių šalių bus visko, ko tik norėsime, šešėlyje. Jeigu jūs galvojate, kad jūs tą šešėlį suvaldysite ir sukontroliuosite, tai galvokite iš naujo. Ir, aišku, geriausias anekdotas: močiutė turės tokį šuniuką, bet anūkui padovanoti jau nebegalės, nes politikai bus uždraudę. Kam tokias nesąmones daryti? Bet, kai neturite, ką veikti, galite tuo užsiimti.
PIRMININKAS. Už kalbės K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia per tas diskusijas tiek komitete teko klausyti, tiek čia, Seimo salėje, kalbama apie šunį kaip apie daiktą. Bet turbūt daugeliui tai yra tikrai gerokai daugiau, jis netgi šeimos narys daugeliui Lietuvos žmonių. Tai turbūt reikėtų įvertinti. Nepaisant to, kad A. Gedvilienė ir A. Gedvilas nėra šeimos nariai vienas su kitu ir turi priešingas pozicijas, vis tik gyvūnų gerovė turėtų būti svarbiau. Kalbant apie veterinarų bendruomenę, kuri tikrai supranta kupiravimo pasekmes ir kančias po jų, kokios būna, tai vis tik tikrai sprendimas yra teisingas. Bet, kolegos, paliktas toks atvejis, kai mes kalbame apie pardavimą, eksponavimą ir veisimą. Tai pardavimą bet kuriuo atveju bus galima įforminti kaip dovanojimą po šio įstatymo priėmimo. Dėl eksponavimo parodose, surinkus tris komisijos narius, galima tą įvertinimą gauti, vėlgi tiktai galbūt bus kita kaina. Ir dėl veisimo, turbūt tai svarbiausia, greičiausiai bus nueita į šešėlį. Tai vis tik norėtųsi, kad tai būtų projektas, kuris duotų daugiau pridėtinės vertės nei pasekmių, dėl kurių kentės patys gyvūnai.
O pats turbūt absurdiškiausias dalykas šiame projekte yra ta atgalinė data, kuri tikrai pažeidžia teises tų gyvūnų, kurie kažkada tikrai nukentėjo ir negalėjo pasiskųsti, turėdami vilčių gyventi. Šiuo atveju jiems tikrai ta gyvūnų gerovė atsisuks priešingai. Tai vis tik, kolegos, tikrai tokių įstatymų priimti taip skaudžiai negalima gyvūnų atžvilgiu, bet pats principas – pagaliau tas taškas turėtų būti padėtas, tiktai kokia kaina. Tikrai kviečiu palaikyti, bet turbūt sekti ir stebėti pasekmes…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …kurios gali atsitikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis prieš kalbės V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Kalbame apie gyvūnų gerovę ir visuomenes, kurios rūpinasi (čia taip buvo, cituoju). Įstatymas galiojo 20 metų ir viskas lyg veikė ne taip, kaip buvo įstatyme. Dabar vėl priimame įstatymą, kuris veiks irgi labai keistai. Tai pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad mes visada kalbame apie gyvūnus (ir čia buvo paminėta), kuriuos norime glostyti. Su tuo visiškai sutinku – jų nekupiruokime, tegu jie turi ausis, uodegas ir ką tiktai dar jiems reikia, bet arkliai yra kaustomi ir žabojami dėl jų pačių saugumo, karvė su lenciūgu ant kaklo, per LRT reklamą turbūt jau daugelis matėte, Geležinio Vilko gatve ėjo su lenciūgu tam, kad jai būtų saugu. Ūkiniams gyvūnams veriami auskarai, karpomos kiaulių uodegos, šunims, kurių paskirtis kovoti su vilkais ir apsaugoti avis ar kitus smulkius ūkinius gyvūnus, ne dėl grožio, o dėl jų pačių saugumo ir gerovės yra kupiruojamos ausys ir uodegos. Siekiama priimti įstatymą dėl augintinių dėl grožio, bet mums reikėtų pagalvoti ne apie augintinius dėl grožio, o apie tarnaujančius šunis, ir tai galiotų tiems šunims, kurie tarnauja. Maniau, kad Aplinkos komitetas jau žemės ūkiui padarė visus gerus darbus, ačiū už dar vieną.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsavimo intervalą aš tada pailginu, kad pabaigtume šio klausimo svarstymą, ir, išklausius motyvus, kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 80, prieš – 13, susilaikė 15. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, taigi mes 11 val. 50 min. turime keletą Seimo narių pareiškimų ir po jų turėsime Vyriausybės valandą. Kviečiu pirmąjį pareiškimą pareikšti… Tuoj, minutėlę, mes patikrinsime, ar tikrai jūs, Valdemarai, čia užsirašęs. Aš matau, jūs žemame starte. V. Valkiūnas. Prašau į tribūną.
11.52 val.
Seimo narių pareiškimai
V. VALKIŪNAS (MSNG). Gerbiamieji, šiandien pakalbėsiu apie sąžinę, teisingumą, apgaulę ir „Ignitį“. Elektros „Ignitis“ tai yra ekonomikos pagrindo turėtojas, valdytojas. Situaciją mes žinome, žinome neadekvačias elektros kainas, kurios skurdina mūsų ekonomiką ir tautą. Kodėl taip? Pats R. Karbauskis, Valstiečių partijos vedlys, pripažino, kad jį, tokį guru, apgavo. Kas tas apgavimo didvyris? Iš jo žodžių išeina, kad 2019 metais tai buvo premjeras S. Skvernelis. Apgavo galimai ne tik Ramūną – visą Seimą ir tautą. Kas nors pasakys, kad šaunuolis tas Saulius, moka kombinuoti. Liūdniausia tai, kad ir kitai, 2024–2028 metų, Vyriausybei nori vadovauti pasinaudodamas partija „Vardan Lietuvos“. Gal vardan dar didesnės apgaulės? Klaustukas čia didelis, didelis didelis net klaustukas.
Neseniai S. Skvernelis iš Seimo tribūnos linksmai aiškino, kad tai kažkoks labai geras akcijų listingavimas, labai geras ir naudingas visiems Lietuvos piliečiams, tai tiesiog vitaminai. Pasiaiškiname, kad listingavimas – tai biržinė bendrovė. Aš pirmu variantu maniau, kad Saulių, premjerą, apgavo grobuonių globalistų kompanijos, atėmusios už grašius iš Lietuvos piliečių 27 % „Igničio“ sukaupto, sunkiai uždirbto Lietuvos piliečių net kelių kartų turto. Dėmesio! Už nepilnus 500 mln. eurų, tai yra už apie 500 S. Skvernelio vilų su privažiavimo asfaltu. Išeina, už vieną kaimą, ne miestą. Ir ką, visiems Lietuvoje tai dzin? Puiku, tegul vėl tokie vadovauja, patirtis yra.
Yra gražus sulietuvintas žodis „išparceliavo“. „Igničio“ turto vertė – ne mažiau kaip 27 mlrd. eurų… tai yra 27 %, o iš viso 100 mlrd. Ir apskritai tai neparduodamas turtas, energetinis tautos kraujas. Turtas išdalintas, išparceliuotas dabar už 500 sodybų. Sakė, slaptai… Daugiau nedavė, parceliuojant nedavė daugiau kaip šitą sumą, nes viskas buvo daroma slaptai.
Tai klausimas, kas ką apgavo? Ar premjerą Saulių, ar jis visus? Ir kur garantija, kad tai nepasikartos, kad sugebėsime identifikuoti ir neutralizuoti blogį, kuris neša manipuliacijas, apgaulę ir Lietuvos nuskurdinimą? Mąstykime, gerbiamieji, analizuokime ir nepasiduokime apgaulei ir melui. Pirmyn!
PIRMININKAS. Kviečiu D. Kepenį.
D. KEPENIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos ir pirmininke, vakar mūsų Seime buvo istorinis įvykis – aptarta dešimties metų Lietuvos sveikatos strategijos programa ir jos rezultatai. Kadangi tikriausiai tai pati svarbiausia Lietuvos problema, vienas iš pranešėjų pasakė, kad dešimt metų valstybė šią problemą laikė pagrindine ir svarbiausia.
Reikia manyti, kad turbūt buvo susirinkę visi, nuo kurių priklauso mūsų sveikatos sistemos būklė. Tikriausiai buvo ir universitetų atstovai, ir mokslininkų, ir visų partijų atstovai, be abejo, žinoma, Sveikatos reikalų komiteto nariai, Švietimo ir mokslo komiteto, aplinkosaugininkai. Turbūt pati pagrindinė Seimo salė – Konstitucijos salė – turėjo lūžti. Deja, visų šitų kolegų nebuvo nė vieno.
Be abejo, kai susirenka tik grupė draugų, kurie daug metų vis tie patys renkasi pakalbėti apie sveikatą, žinoma, jie kalba tik apie tai, kas jų tame ratelyje yra gero, bet apie tai, kodėl kasmet Lietuvos sveikatos sistema vis labiau lūžta, vis didėja sergančiųjų skaičius, vis prastėja jiems pagalbos teikimo būdai, eilės vis ilgėja, deja, kalbėti šioje konferencijoje nebuvo laiko, nors konferencija truko daugiau negu 3 valandas. Nebuvo laiko pakalbėti apie tai, kodėl daugiau negu 50 % mūsų vaikų ikimokyklinių įstaigų visiškai neturi kūno kultūros specialistų, kodėl mokytojų tobulinimo programose kūno kultūra ir sveikata užima tik mažytę mažytę, gal nepilną procento dalį. Nebuvo kada kalbėti apie pagrindinius sveikatos organizatorius Lietuvoje – sveikatos biurus, jie visiškai nebuvo paliesti. Niekam neįdomu, kodėl šiandien iš dešimties septyni jaunuoliai nebetinka karo tarnybai. Tų klausimų mes neliečiame. Nekalbėjome apie tai, kodėl kasmet auga finansavimas šitos sistemos, o tiesiai proporcingai auga ir ligonių skaičius.
Priminsiu, tuo metu, kai Lietuvoje pirmą kartą buvo parengtas biudžetas, jis buvo apie 1 mlrd. litų. Šiandien šių metų biudžetas – 5 mlrd. eurų. Tai kiek kartų išaugo? Tai maždaug tiek skaičiais auga ir mūsų bėdos. Kuo daugiau finansavimo, tuo daugiau turime bėdų, tiesioginis ryšys. Bet apie tai kalbėti nebuvo kada. Niekam neįdomūs tie skaičiai, kuriuos Pasaulio bankas pateikė, kad kai šiandien investuojame 1 eurą į sveikatos tausojimą ir stiprinimą, vaikų sveikatą, sportą, kūno kultūrą, aplinkosaugą, dvasinį gyvenimą, mitybos reikalus, tai rytoj nebereikia 34 eurų gydymui. Apie tai kalbėtis laiko nebuvo. Keisčiausia, kad netgi Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, kuris prieš daug metų stovėjo prie tos strategijos ištakų, deja, vakar laiko ateiti aptarti savo darbo rezultatų neturėjo.
Vienas iš pagrindinių pranešimų, kurį turėjo daryti vienas garsus skiepų propaguotojas. Deja, taip pat neatvyko. Matai, susirgo kovidu, nors labai daug kartų pasiskiepijęs. Tų klausimų mes nenagrinėjame. Lygiai taip pat niekam neįdomu, kur dingo jau 50 mln. išpiltų skiepų ir kas su jais toliau bus. Tie klausimai, deja, neįdomūs. Tačiau, kad ir kaip keista, pranešėjai rado laiko pareklamuoti savo propaguojamus vaistus, nors jie pasaulyje labai abejotini yra.
Niekam neįdomu, kodėl lietuviai dukart labiau skęsta negu Europos Sąjungoje. Nors mes pasigyrėme, kad jau nesame alkoholio vartojimo pasaulio čempionai, nusileidome į septintą vietą, savižudžiais mes ir toliau pirmaujame Europoje. Niekam neįdomu, kodėl Lietuvoje kūdikių dabar gimsta dvigubai mažiau negu tuo metu, kai mūsų sveikatos sistema tekainavo 1 mlrd. litų. Kas lemia mirtingumo priežastis? Nors PSO sako, kad lemia mūsų sveikatos tausojimo, stiprinimo nebuvimas, apie tai kalbėti nebuvo kada.
Kitaip sakant, gerbiamieji, esame tokios būsenos kaip Tarybų Sąjungos žlugimo etape, pradžioje. Tuo metu niekas negalvojo, kad Tarybų Sąjunga žlugs.
PIRMININKAS. Laikas!
D. KEPENIS (LVŽSF). Lygiai taip pat mūsų sveikatos sistema yra tokios pačios baisios būsenos, kokia buvo prieš 30 metų Tarybų Sąjunga. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Skardžių į tribūną. Ruošiasi A. Sysas. Prašom į tribūną, jūsų 5 minutės.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Prašom nuimti 5 minutes.
Gerbiami kolegos, vakar Audito komitete svarstėme Valstybės kontrolės ataskaitą, šviežią, birželio mėnesio, „Strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčiai“. Na, išties nustebino. Nustebino tai, kad per ketverius metus (na, objektyvumo dėlei reikėtų pasakyti, kad per trejus metus – 2022, 2023 ir 2024 metus), Nacionalinės pažangos planui, taip jisai vadinamas, buvo ištaškyta daugiau negu 4 mlrd. eurų. 4 mlrd. eurų. Pasirodo, kiekviena ministerija turėjo savo pažangos planą, nes buvo toks poreikis. 14 pažangos planų, kuriuos koordinavo, nekoordinavo. Vyriausybės kanceliarija taip ir negalėjo atsakyti, ar buvo priemonėms taikoma naudos ir kaštų analizė. Pasirodo, nebuvo. Pagrindinis argumentas – reikėjo skubėti. Keista.
Mano pagrindinis klausimas buvo: o kas gi pasiekta, ką pavyko pasiekti turint tą 14 individualių pažangos planų? Ir, žinokite, iškritau beveik iš kėdės, kai valstybės kontrolierius pasakė, kad iki šiol nėra kriterijų pažangai vertinti. Pagrindinė jo rekomendacija buvo, kad vis dėlto reikia sukurti rodiklių sistemą, kuri parodytų tikrą ir teisingą vaizdą apie Nacionalinio pažangos plano priemonių pasiektą efektą ir rezultatyvumą. Kur išleisti milijardai Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto pinigų? Nežinau, ar gali būti labiau šokiruojantis Valstybės kontrolės siūlymas, ištaškius 4 mlrd., dabar nustatyti vertinimo kriterijus ir įsivertinti tą pažangą. Man tai primena sovietmetį, kada pinigai buvo įsisavinami. Ir prioritetai, pažiūrėkite: aplinkos apsauga, energetika, tai yra atsinaujinanti energetika, gerbiamas ministre. Transportas, tai ne švietimas, ne sveikatos apsauga, ne medicina, ne šie prioritetai. Gerai būtų išgirsti, bus Vyriausybės valanda, iš šių ministrų, galbūt iš premjerės, kokie pasiekti rezultatai atsinaujinančios energetikos srityje. Padalinti milijardai, dar pusė milijardo, beveik 600 mln., kabo su 85 % intensyvumu. Imkite tuos pinigus, įsirenkite už europinius ir mūsų biudžeto pinigus saulės elektrines, kas nori, kas turi projektus. O projektų nėra, nes nėra tinklų. Gamybos įrenginius verslas gali laisvai įsidiegti, bankai noriai skolina, garantuotos pajamos, bet kaip perduoti tą elektros energiją, nėra tinklų. Elektromobilių aptarnavimo tinklas. Kuris daugiabutis turi 10 kilovatų, 15 kilovatų? Neturi ir tiek vienas butas, o greitajam pakrovimui reikia turėti apie 30 kilovatų galią, individualią. Namai neturi tokios galios, nėra tinklo. Taškome pinigus į dešinę, į kairę. Nusistatė kažin kokius prioritetus, o juos nusistatė kiekviena ministerija, nes kiekviena norėjo paturėti dalį iš tų 4 mlrd. ir jais pasitaškyti. Aš vis dėlto manau, kad ši Vyriausybė turi atsiskaityti ir parlamentui, ir visuomenei už ištaškytus milijardus. O kriterijus nusistatyti ne tada, kada pinigai ištaškyti, o prieš tvirtinant Nacionalinį pažangos planą, arba tuos 14 nesukoordinuotų kiekvienos ministerijos planelių. Kolegos, apmaudu.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, suprantu, kad mes čia tuos pareiškimus darome daugiau sau. Ir labai gaila, kad kartais jų neišgirsta. Aš įpareigotas, paprašytas kreiptis į jus nuo Gervėčių klubo. Tą problemą, kurią kelia laiške… Jie kreipiasi ir į Prezidentą, į Seimo narius, į Vyriausybę, į visas institucijas, kur tik galima. Deja, taip sakant, problema nesprendžiama. Noriu priminti, kad man teko jau Vyriausybės valandoje užduoti tą klausimą susisiekimo ministrui, tai yra apie galimybę autobusu nuvykti Lietuvos piliečiams į savo gimtuosius kraštus, tai yra į lietuvių etnines žemes Gervėčių krašte. Tai į mano paklausimus, kaip ir į klubo paklausimus, gaunami tokie biurokratiniai atsakymai, kad nacionalinis saugumas yra svarbu, apriboti susisiekimą, judėjimą ir taip toliau. Įdomiausia, kad per dieną 39 maršrutai kerta Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir vyksta kitomis kryptimis. Bet į etnines žemes, į kurias daug metų, nuo pokario, vykdavo autobusas du kartus į Girias arba Gervėčius, tai yra į lietuvių etnines žemes, deja, nevažiuoja. Įdomiausia, kad yra norinčių tą maršrutą atnaujinti ir galinčių važinėti. Deja, Susisiekimo ministerija neduoda. Taigi, noriu keletą… Laiškas ir kreipimasis yra ilgas, nenorėčiau užimti ilgai laiko, bet keletą vietų iš to kreipimosi noriu atkreipti. Noriu priminti, kad Gervėčių kraštas yra tik 50 kilometrų nuo Vilniaus, o nuo Lietuvos sienos yra 18 kilometrų. Ką sako mūsų tautiečiai, gyvenantys čia, Lietuvoje, ir ten, tai yra viena svarbiausių Gervėčių krašto ir etninių žemių lietuvių išlikimo ir egzistencijos sąlygų yra bendravimas su Lietuva – abipusis lankymas tėvų ir senelių, giminių ir kapų, bažnyčios, paliktų sodybų, kultūros ir švietimo centrų.
Paskutiniu metu bendravimas su Lietuva nutrūko dėl sienos perėjimo suvaržymo, o svarbiausia nutrauktas autobuso maršrutas Vilnius–Gervėčiai–Girios–Astravas–Vilnius, susisiekimas, kai net sunkiausiais pokario sovietiniais laikais kursavo po kelis kartus per dieną. O nutrūko dėl to, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija neišdavė leidimo dėl autobuso maršruto į Gervėčių kraštą, nors plačiu mostu išduoda daugiau kaip 39 leidimus maršrutams į Baltarusijos teritoriją – Minską, Vitebską, Polocką ir kitur. Viešas žodinis paaiškinimas, kad autobusu važiuoja vatnikai, spekuliantai, nepakaltinami žmonės, mūsų krašto žmones labai žeidžia. Norėtųsi sužinoti, kokios tarnybos tai nustatė, kad jie tokie yra ir negali aplankyti artimųjų, jiems suvaržytos jų teisės.
Nors yra surinkta keli tūkstančiai Gervėčių krašto kaimo palikuonių, Lietuvos Respublikos piliečių, parašų dėl minėto maršruto grąžinimo, jokios reakcijos, todėl dar kartą kreipiasi ir prašo išspręsti, atnaujinti autobuso maršrutą Vilnius–Gervėčiai–Girios–Astravas–Vilnius per Medininkus ir sudaryti sąlygas, kad gervėtiškiai, Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje, galėtų bendrauti su savo gimtine – Gervėčių kraštu. Pasirašo nemažai Gervėčių klubo valdybos narių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes baigėme pareiškimus.
12.11 val.
Vyriausybės valanda
Kviečiu Vyriausybės narius į jiems numatytą vietą posėdžių salėje ir pradėsime Vyriausybės valandą. Yra norinčių paklausti, pasiteirauti, galbūt pasiūlyti ir tą mes įvykdysime. Keletas ministrų nedalyvauja, bet didžioji dauguma yra čia.
Pirmas užsirašęs paklausti yra D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Sveikatos apsaugos ministrui turiu klausimą. Štai jūsų užsakymu kasdien per radiją, televiziją girdime raginimą skiepytis nuo kovido. Gerbiamas ministre, kodėl jūs taip intensyviai vykdote farmamafijos užsakymą propaguoti savo abejotinos kilmės cheminius skysčius, bet visiškai nevykdote Pasaulio sveikatos organizacijos teikiamų nurodymų dėl to, kad 80 % lėtinių neinfekcinių ligų nebūtų, jeigu jūs vykdytumėte Seimo nutarimą dėl sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos. Jūs jo visiškai nevykdote, šešeri metai jis galioja. Jūs visai nevykdote Seimo rezoliucijos „Dėl gyventojų imuniteto stiprinimo“. Kodėl, gerbiamas ministre, jūs jų nevykdote ir kodėl net neatėjote į vakar vykusį dešimties metų Lietuvos sveikatos strategijos rezultatų aptarimą? Kodėl jums tie dalykai neįdomūs? Ką jūs ten veikiate ministerijoje? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Gal pradėsiu nuo galo. Pirmiausia vakarykštis renginys, kurį minite. Į jį nebuvo kviestas nė vienas ministerijos atstovas. Nežinau, matyt, kritika galėtų skrieti šio renginio organizatoriams.
Bet norėtųsi pasidžiaugti. Reziumuojant dešimties metų strategiją, kuri buvo patvirtinta dėl sveikatos apsaugos, tikrai turime kuo pasidžiaugti: mažėja savižudybių, mažėja alkoholio vartojimas, ilgėja sveiko gyvenimo trukmė. Tikrai tie rezultatai, kurie buvo pristatyti vakarykščiame renginyje, džiugina ir tik patvirtina, kad strateginio planavimo esmė tikrai turi reikšmę ir sveikatos sektoriuje.
Na, o reaguodamas į pirmą klausimą, tikrai nesutiksiu su jumis, jūsų kaltinimais, kad niekas nėra daroma nei imuniteto stiprinimo srityje, nei sveikos gyvensenos srityje. Darbų yra daugybė. Žinote, kad Lietuvoje veikia visuomenės sveikatos biurų tinklas. Jie tikrai deda daug pastangų, kai kalbama apie visuomenės sveikatos stiprinimo aspektus.
O sureaguojant dėl skiepų, matyt, jums irgi yra puikiai žinoma, kad vakcinacija nuo daugybės infekcinių ligų, taip pat ir kovido, turbūt yra viena iš svarbiausių ir įrodymais pagrįstų veikiančių priemonių, siekiant apsisaugoti būtent nuo šių ligų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas energetikos ministrui. Gerbiamas ministre, mes visi prisimename, kai prieš daugiau nei dešimt metų atsirado nemažai saulės parkų (jau aš vieną kartą klausiau jūsų asmeniškai), kurie turėjo skatinantį tarifą. Dabar šitos elektrinės, pagal jūsų išaiškinimą, yra išjungtos. Jei nebūtų išjungtos, jos net turėtų primokėti. Taip ir buvo. Kai kurie net turėjo primokėti kaip baudą už tai, kad gamino elektrą. Šią vasarą (iš tikrųjų gera vasara) pritrūko elektros energijos, nebuvo vėjo. Tada jau skambina tiems patiems, kurie buvo pasistatę: būkite geri, įjunkite. Jūs aiškinate, kad yra Europos Komisijos išaiškinimas. Labai norėtųsi žinoti, kokios jūs laikysitės pozicijos…
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …ir koks bus dokumentas? Labai norėtųsi matyti tą Europos Komisijos raštą, tą išaiškinimą. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš nežinau, apie kokį Komisijos išaiškinimą kalbate. Aš tik noriu pasakyti, kad tos elektrinės, kurios turėjo skatinantį tarifą, nėra išjungtos. Jos gali būti kaip normalūs komerciniai tiekėjai į tinklą. Be abejo, tikrai šiuo metu negali gauti gaminančio vartotojo statuso, bet niekas netrukdo būti aktyviuoju vartotoju ir tiekti elektrą į tinklą. Aš nesuprantu klausimo.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi aplinkos ministro nematau, tai klausimas premjerei. Gerbiama premjere, noriu atkreipti dėmesį. Tokia nemaloni tema, bet ji yra reali ir paliečia kiekvieną gyventoją, tai yra Kazokiškių sąvartynas. Tikrai sklinda kvapai, padidėjusi ta kvapų koncentracija. Buvo kreiptasi mano į Aplinkos ministeriją ir į VAATC – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrą, bet reakcija yra labai silpna. Manau, kad ir kituose sąvartynuose taip pat yra: atsipalaidavo, nėra to rūšiavimo. Mes paleidome atliekų deginimo įmones, o tie sąvartynai vis tiek pildomi ir plečiami. Aš nežinau, gal galite šitą klausimą aptarti ir Vyriausybėje kartu su savivaldybių atstovais? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Tikrai susirasiu jūsų kreipimąsi į ministrą ir pakalbėsime apie tai su ministru.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Jutubo kanale teko girdėti interviu, kai vienas iš Rusijos opozicijos lyderių M. Chodorkovskis, jis yra dažnas svečias Lietuvoje, pasakė, kad į Lietuvą atvykstantys Rusijos piliečiai gauna pilkuosius pasus. Jis taip pavadino. Informacijos apie tokius dokumentus viešojoje erdvėje nėra. Ar galėtų vidaus reikalų ministrė ar kas kitas (užsienio reikalų ministro nėra) pasakyti, koks tai dokumentas, kokias teises jis suteikia, kokiais teisės aktais vadovaujantis tokie dokumentai išduodami, kiek tokių dokumentų yra, jeigu yra, kokių valstybės piliečių dispozicijoje toks dokumentas? Jeigu reikės šaltinio, galėsiu atsiųsti.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kadangi nėra užsienio reikalų ministro, kaip matau, aš tiesiog pakomentuosiu pagal savo kompetenciją. Tikriausiai kalbama apie užsieniečių pasus, nes apie kokius nors pilkuosius pasus aš nesu girdėjusi. Bet pasidalinkite nuoroda, pasitikslinsime. Statistikos dabar tikrai negalėčiau pateikti, bet jeigu užklausite raštu, mes pateiksime jums visą detalią informaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas sveikatos ministre, drįstu jūsų paklausti. Gavau vieno laikraščio redaktoriaus laišką, kuriame parašyta: eilės pas medikus tik ilgės. Aš ne kartą esu anksčiau kalbėjęs, dabar drįstu jums. „Sveikatos ir medicinos žiniose“ jauna gydytoja rašo, atvirai įvertina eiles pas medikus, labai liūdna situacija, ji tik blogėja.
Kodėl keičiantis valdžioms medicinos sektoriuje situacija negerėja, bent jau daugumai medikų ir pacientų? Kodėl pacientai iš poliklinikų bėga į privačius optikos salonus tikrinti akių ir už tai nemažai sumoka? Laukiu jūsų atsakymų iki penktadienio. Ryt turiu pateikti atsakymą. Bet čia jau mano problema. Drįstu paklausti dėl tų eilių. Ar turite kokią viltį ir ar ką nors esate numatę per tą trumpą laiką?
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Klausimas tikrai aktualus, matyt, apie jį kalbėti yra ką. Na, pirmiausia gal norisi pradėti netgi nuo tokios filosofijos – pirmiausia, kokie yra mūsų visuomenės lūkesčiai, kai kalbame apie eiles. Jeigu mes pasižiūrime į Europos Sąjungos šalis, tai matome, kad toje pačioje Skandinavijoje neretai patekimo pas gydytoją specialistą yra laukiama netgi 4–5 mėnesius, Airijoje kartais matome situacijas iki 9 mėnesių, kol yra patenkama pas gydytoją specialistą su savo problemomis. Aišku, yra ir geresnių pavyzdžių, kur turbūt taikoma patekti per trumpesnį laiką. Tai klausimas: koks yra lūkestis dėl eilių? Įtariu, kad atsakymas būtų toks: kad ir kokios jos būtų, jos visada bus per ilgos.
O dabar jau žiūrime konkrečiai į mūsų šalį, ar ne? Mūsų yra keliami tikslai, kad pas sveikatos priežiūros specialistą, kai kalbame apie kardiologą, pulmonologą, neurologą, būtų patenkama per 30 dienų, tuo tarpu pas šeimos gydytoją – kalbame apie 7 dienų tarpą. Šiuo atveju aš nesutiksiu su jūsų, na, cituojamu turbūt šaltiniu, kad situacija blogėja. Jeigu mes pasižiūrėtume net ir į vienerių metų laikotarpį, tai tie skaičiai asmenų, patenkančių per 30 dienų pas specialistus, gerėja, kai žvelgiame iš sisteminės perspektyvos. Čia, matyt, galima įvardinti, kad keturi iš penkių asmenų pas specialistą patenka greičiau nei per 30 dienų. Bet taip, matyt, šiuo atveju tenka pripažinti, kad vis tik yra konkretūs ir specifiniai specialistai, pas kuriuos laukti tenka ilgiau.
Dabar, matyt, reikėtų suprasti, kokios tų eilių susidarymo priežastys, kurios irgi yra kompleksinės: kai kurios priklauso nuo nacionalinių teisės aktų, nuo siuntimo tvarkų, nuo apskritai bendro supratimo, kaip veikia mūsų sistema, kai kurios priklauso nuo gydymo įstaigų vadovų vadybinių sprendimų, registracijos proceso, IT sistemų naudojimo, kai kas priklauso nuo pacientų ir apskritai nuo visuomenės įpročių. Kaip, sakykime, ir tas klausimas, kuomet matome, kai didelė dalis pacientų, užsiregistravusių patekti pas specialistą, tiesiog neatvyksta ir neinformuoja sveikatos priežiūros įstaigos. Vadinasi, tų problemų yra įvairiais lygiais, o norint tą problemą spręsti taip pat reikalingos kompleksinės priemonės.
Ką mes dabar esame padarę ir ką planuojame daryti? Sveikatos apsaugos ministerija yra patvirtinusi eilių valdymo planą, arba Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimo planą, kuris patvirtintas yra dvejiems metams, 2023 ir 2024 metams. Ten mes kalbame apie konkrečias priemones, numatydami plėsti šeimos gydytojo komandą, kad kuo daugiau paslaugų būtų suteikiama šeimos gydytojo lygmeniu. Kai kalbame apie specialistus, tai keičiame apmokėjimo tvarkas, siekdami, kad kuo daugiau konkretaus paciento poreikių būtų atliepiama vieno apsilankymo metu, taigi, plečiame išplėstinių arba kompleksinių paslaugų suteikimo apmokėjimą. Tai čia kalbame ir apie kardiologus, ir apie gastroenterologus, ir daugybę kitų specialybių. Tas procesas tęsiamas, na, natūralu, ten yra priemonių, susijusių su biurokratijos mažinimu ir daugybe turbūt kitų…
Dar vienas yra labai svarbus akcentas, kad dėl kovido metu sutrikusio paslaugų tiekimo šie metai yra pirmieji, kada pagal specializuotų ambulatorinių paslaugų suteikimo skaičių mes viršijame 2019 metų lygį. Vadinasi, rekordiškai daug paslaugų suteikiame ir Sveikatos apsaugos ministerija tiek praėjusiais metais, tiek šiais metais skiria Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo lėšų, kad už tas paslaugas apmokėtume visoms įstaigoms.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, paprašysiu kitą kartą trumpiau. R. Šalaševičiūtę prašau dėl vedimo tvarkos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Kolegos, pas mus šiandien svečiuose žemaičiai iš Telšių. Pasveikinkime juos. (Plojimai)
PIRMININKAS. Valio! Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Mano klausimas būtų švietimo ministrei. Buvo rugsėjo 1-oji, kurią šventėme rugsėjo 2-ąją, teko lankytis ne vienoje progimnazijoje, gimnazijoje, tačiau toje šventėje buvo juntamas toks pedagogų nerimas dėl knygų trūkumo. Ką daryti su vadovėlių trūkumu? Ką darys lapkričio, gruodžio mėnesiais, kai jų dar nebus, kaip mokys mokinius ir iš ko? Koks dabar yra procesas? Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Niekada neneigiau tos problemos, ji yra. Kadangi vadovėlių leidybą, sakykime, laisva rinka reguliuoja, leidėjai pirmiausia leidžia tuos vadovėlius, kur jie mato patys pirminį poreikį, bet noriu padėkoti, kad į dalį ministerijos paskatinimų ir paraginimų leidėjai atsižvelgė. Yra tų vadovėlių, kurie jau išleisti prieš kelerius ar anksčiau metų, ir jie taip pat dengia tas atnaujintos programos dalis, galbūt persikelia, nežinau, iš matematikos, kas buvo anksčiau 10 klasėje, dabar – 8 klasėje. Kitaip tariant, ką noriu pasakyti, kad medžiagos yra. Jeigu mes kalbame apskritai apie vadovėlių poreikį dėl atnaujintų programų, taip, dar yra trūkumas, bet su kiekvienu mėnesiu vis po vieną kitą atsiranda.
Bet ką aš noriu pabrėžti ir koks buvo įsipareigojimas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kad būtų aiškiai sudėta informacija mokytojui dėl pasiruošimo programoms. Ir emokykla.lt yra atnaujinta platforma, kur tikrai įėjus labai aiškiai galima matyti: pasirenki, na, pavyzdžiui, lietuvių kalbą, išrikiuotos visos klasės, spaudi ant klasės, yra ugdymo planai, yra, kokią temą kokiu šaltiniu yra siūloma padengti, ar esamais vadovėliais, ar naujais, ar paruošta – čia va, sakau, dėmesys, – kur trūksta vadovėlių, metodinė medžiaga. Labai esu dėkinga tiems mokytojams, kurie tą medžiagą rengia, iki rugsėjo 1 dienos mes suspėjome ją paskelbti. Pradinėms klasėms dar tebepildomas portalas, tai to tokio aiškumo, viliuosi, radosi daugiau, o vadovėliai eigoje, kiek mes galime paskubinti tą procesą, tiek tą darome. Man atrodo, labai svarbu yra tiesiog, kad būtų aišku ir kad ministerija pasirūpino ta trūkstama medžiaga. Tai, ką galėjome padaryti, padarėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Norėčiau klausti žemės ūkio ministro gerbiamo K. Starkevičiaus. Pakruojo derlinguose laukuose, kuriuos matau vykdama į Vilnių, nuolat matau, kaip plečiasi saulės jėgainių laukas, būsima galinga elektrinė. Tikrai nesu prieš tokias elektrines, prieš energetiką, bet šiuo atveju yra užimami labai gausūs hektarų plotai ne smėlynuose, o vienose derlingiausių Lietuvos žemių. Gerbiamas ministre, norėčiau girdėti jūsų nuomonę ir ar čia tikrai viskas gerai, kad mes derlingiausius laukus paverčiame tokiomis elektrinėmis?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, aš bandysiu paaiškinti ir pirmiausia pasakysiu, kad iš viso užims 0,01 % žemės. Mes… Taip, iš viso apie 4 tūkst. hektarų nuo tos žemės, jeigu paverstume. Kitas dalykas, taip, mes sakome, galime… kodėl nestatote ten, kur nederlingos? Bet supraskime – ten yra elektros infrastruktūra. Jeigu mes norėtume ten atvesti tą infrastruktūrą, kas tada toliau būtų? Be to, žemės savininkas, mes gerbiame jo teises, pats ir sprendžia. Tai čia šiek tiek, kaip sakoma, palikta jam ir laisvės. Bet aš dar kartą sakau, 0,01 % – 4 tūkst. hektarų žemės nuo visos mūsų šiandien turimos ir deklaruojamos apie 3 mln. hektarų žemės. Tai čia tikrai mums, aš galvoju, parkai sukurs didesnę pridėtinę vertę ir saugumo prasme yra labai reikšmingi. Taigi tikrai galiu važiuoti į Pakruojį ir su tais žmonėmis kalbėti ir aiškinti, tą dabar ir darau. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė. Prašom. Gerbiama Orinta, prašom, jūsų šansas.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų sveikatos apsaugos ministrui. Gydytojų trūksta, o vis dar didelė dalis rezidentų moka už savo studijas arba būna jau pasirinkę studijas užsienyje. Tai kaip jūs galėtumėte pakomentuoti, ar ne per mažai vis dėlto skiriama lėšų ir ar mes esame paskaičiavę, kas vyks po penkerių, šešerių ar dešimties metų?
Kitas klausimas. Kadangi prieš dvejus metus buvo įteisinta mentoriaus sąvoka, tai kiek per dvejus metus yra paruošta mentorių, turiu omenyje, dėl pritraukimo dirbti regioninėse ligoninėse, rezidentūros bazėse, kurios jau yra, ir kaip bus sprendžiama dėl jų atlyginimo, ar jiems už tą darbą bus sumokama? Mentoriams, turiu omenyje.
A. PEČKAUSKAS. Labai ačiū už labai gerus klausimus apie rezidentūras. Pradėkime turbūt nuo to. Matyt, jums yra žinoma, Seimas dar prieš porą metų apsisprendė ir, manau, tai buvo labai teisingas ir kertinis žingsnis, kuomet buvo iš esmės pakeista darbo užmokesčio mokėjimo sistema gydytojams rezidentams, atsirado pakopiškumas, kad kiekvienais jų augančios kompetencijos metais darbo užmokestis būtų didesnis. Natūralu, jis buvo susietas su MMA, kad kiekvienais metais taip pat galėtų būti išlaikomas augimas siekiant, kad gydytojo rezidento paskutinių metų darbo užmokestis siektų apie 70 % specialisto. Tai gydytojai rezidentai visi be išimties, nepriklausomai nuo to, ar jie studijuoja valstybės finansuojamoje, ar valstybės nefinansuojamoje vietoje, gauna šį darbo užmokestį. Manau, kad tai yra vienas iš esminių žingsnių, kas galėjo būti padaryta.
Dabar kalbant, aš tikrai nesutiksiu, kad tai yra didelė dalis rezidentų, kurie studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, kalbame turbūt apie ketvirtadalį nuo viso skaičiaus. Jeigu valstybė finansuoja 377 rezidentus kiekvienais metais, tai valstybės nefinansuojamose vietose turime turbūt apie 100. Vadinasi, tos vietos yra užpildomos ir šis skaičius yra suderintas su vientisąsias studijas baigiančiųjų skaičiumi. Tai reiškia, kad kiekvienas, baigęs medicinos studijas ar Vilniaus, ar Lietuvos sveikatos mokslų universitete, turi kur įstoti į rezidentūrą, ir tai, mano nuomone, tikrai yra pasiekta susitarimais, kuriuos mes padarėme su universitetais.
Savo esme šita sistema tikrai nediskriminuoja ir neuždaro durų jauniems žmonėms, norintiems patekti į sveikatos priežiūros sistemą, tapti gydytojais. Tuo tarpu valstybės nefinansuojamos vietos netgi sudaro turbūt prielaidas mums nacionaliniu mastu sukurti priemonių. Pabrėšiu, kiekviena savivaldybė šiuo metu rengia projektus, kad galėtų pritraukti gydytojų, išlyginti tą netolygumą. Vadinasi, galime įsteigti stipendijas, galime sudaryti galimybę sumokėti už studijas ir taip bent dalį gydytojų rezidentų siekti pritraukti ir į kitus Lietuvos kampelius. Tai čia atsakant į pirmą klausimą.
Į antrą klausimą dėl mentorių. Taip, sąvoka patvirtinta, bet supraskime, kad mentoriaus sąvoka keliavo kartu su siekiu decentralizuoti rezidentūros studijas, taip pat kartu su pasikeitusiu apskritai gydytojų rezidentų rengimo modeliu, pereinant į pakopinėmis kompetencijomis grįstą rezidentūrą, kuomet taip pat mes dėjome labai daug pastangų, kad būtų pailgintos rezidentūros studijos, kad galėtume pasiekti tokią pačią medikų rengimo kokybę, kaip yra Europoje, nes tokios yra rekomendacijos. Natūralu, kad su tuo procesu kartu iškeliavo mentoriaus sąvoka ir mentoriaus, kaip asmens, apibrėžimas. Projektų, kuriuos universitetai: Lietuvos sveikatos mokslų ir Vilniaus universitetas, vykdys siekdami apmokyti apie 500 mentorių, yra šiuo metu rengimo stadija. Aš labai tikiuosi, kad 2025 metais jie jau galės startuoti ir tie žmonės įgis papildomų edukacinių kompetencijų šalia to, ką jau žino dabar, kad galėtų įsilieti ir tinkamai apmokyti rezidentus decentralizuotose rezidentūros bazėse.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, pribloškė mane jūsų atsakymas, gerbiamas Kazimierai, į kolegės R. Baškienės klausimą. Nežinau, kodėl energetikos ministras jums ant kojos nemynė. Klausimas buvo, kad derlinga žemė, tokio balo, yra užstatoma kažkokiais paneliais, saulės paneliais, įrengiant saulės elektrinę dėl to, kad yra ten laidas.
Dabar aš pateiksiu jums pavyzdį: 6 megavatų jėgainei reikia 15 arų, vėjas, 1 megavatas instaliuotas, pagamins 3 mln. kilovatvalandžių, o saulė – tik 1 mln. kilovatvalandžių. Tai sudauginkite skaičius ir pamatysite, kad 36 hektarų reikės vietoj 15 arų. Tai 36 hektarai, norint pasiekti tą pačią gamybą iš saulės. Kiek jūs užstatysite žemės ir paliksite, nežinau kam, bobausiams augti ar kažkokiems šampinjonams, ar dar kai kam? Uždengsite tomis saulės panelėmis. Gerbiamas ministre, aš nežinau, jūs susitarkite dėl racionalaus žemės, mūsų brangiausio turto, panaudojimo. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš jums ir atsakysiu. 1 megavatui reikia maždaug 15 hektarų žemės, ne daugiau. Gal ten plius minus, priklausomai nuo kokio… Tai ir skaičiuokite. Čia paprasta aritmetika. Jau turbūt ketvirtokas suskaičiuotų, kiek reikės tos žemės. O jūs patys puikiai suprantate, kai sakote, kad ten yra apleistų žemių, tai ten ir statykite. Ten nėra infrastruktūros. Jeigu mes ten vesime infrastruktūrą, tai kieno sąskaita? Visų mūsų sąskaita. Tikrai žemės savininkas pats sprendžia ir niekas jo per prievartą neverčia, ką jisai turi daryti – ar burokėlius auginti, ar kviečius auginti, ar šitą. Tikrai ūkininkai čia problemos nemato.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kreipiuosi į švietimo ministrę. Gerbiama ministre, visą šią savaitę eteryje skamba leidinio „Reitingai“ tema. Na ir čia vis diskutuoja vadovas G. Serafinas ir jūsų viceministras I. Gaižiūnas, neieškantis nei žodžio, nei rimtų argumentų. Jūsų pirmtakė L. Graužinienė… J. Šiugždinienė (atsiprašau Jurgitos) tos temos vengdavo, sakydavo: manęs tai nedomina, tai yra privatus sektorius, privatus biznis ir manęs nedomina, kas ten vyksta. Dabar jūsų vadovaujamą ministeriją ši tema sudomino. Susidaro įspūdis, kad jūs siekiate, kad nebebūtų pateikiami tokie duomenys, nors kai kas įvardina kazachstanų, kirgistanų tokią situaciją.
Gerbiama ministre, ar nėra pagrindinė priežastis, kad jums neparanki yra ten pateikiama informacija, kad ir rajonų…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …regionų gimnazijos, progimnazijos užima puikias vietas ir rodo, kad jos kokybiškai dirba?
Antras dalykas. Ar nėra minčių pasikviesti gerbiamą G. Serafiną dirbti į ministeriją ar į Nacionalinę švietimo agentūrą, kad bendromis jėgomis visa tai atliktumėte, parodytumėte tas kryptis, tendencijas…
PIRMININKAS. Supratome. Laikas, kolega!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar nėra tokių minčių? Ačiū, posėdžio pirmininke, kad leidote baigti.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Man neteko girdėti, kaip jūs referavote J. Šiugždinienę, kad ji būtų sakiusi, kad jos nedomina ši tema. Aš manau, kad šis pastarosios savaitės klausimas yra kur kas ilgesnis ir platesnis, ir susidedantis iš dviejų dalių, apie ką dabar diskutuojame. Viena vertus, ar reikia ir kaip reikia reitinguoti mokyklas, ir kitas klausimas – dėl duomenų pateikimo.
Dėl duomenų pateikimo. Ministerija ir Nacionalinė švietimo agentūra skelbia duomenis ir toliau. Jeigu mes čia turime šiek tiek laiko, tai galiu tik patikslinti. Anksčiau buvo skelbiami daugmaž konkretūs rezultatai rėžiais, nuo kiek ten vaikų išlaikė, nežinau, nuo 15 balų iki 30 ir taip toliau, ir panašiai, o dabar yra skelbiami mokyklų vidurkiai.
Yra tokia sistema, platforma, kur žemėlapyje pasirinkę bet kurią Lietuvos mokyklą mes galime matyti tuos duomenis. Mokslui, tai yra jeigu mokslininkai kreipiasi specifiškai, tie duomenys taip pat yra prieinami.
Koks iškilo klausimas dėl duomenų apsaugos dalykų, kad jeigu hipotetiškai kokiame nors Šilavote vienas mokinys laiko biologijos egzaminą, paprastai mažesnėse gimnazijose taip būna, kad tam tikrus dalykus pasirenka laikyti keli moksleiviai, tu teoriškai gali identifikuoti, kaip kokios nors hipotetinės Sadauskienės anūkas išlaikė vieną ar kitą egzaminą, lygiai taip pat ir mokytoją. Mūsų nuomone, tai nėra korektiška, bet mes vis dar diskutuojame su duomenų apsaugos specialistais, kaip korektiškai pateikti tuos duomenis, nes aš esu už kuo platesnį duomenų pateikimą.
Dabar ateinant į tašką dėl reitingavimo. Jeigu bus susitarimas dėl to, ar reikia reitinguoti, aš vis dėlto laikausi nuomonės, kad gera mokykla nėra vien tik akademiniai pasiekimai. Tai yra ir įtraukusis ugdymas, tai yra ir mokyklos savivalda, ir mokytojų kvalifikacija, ir daugybė kitų sudedamųjų dalių. Šiandien 15 valandą ministerijoje vyks viešos konsultacijos su švietimo bendruomene, beje, esame gavę iš Mokyklų asociacijos, iš nevyriausybinio sektoriaus, iš mokslininkų raštą, kur jie kritikuoja reitingų sudarymo ydingą metodologiją. Manau, bus tikrai prasminga diskusija ir su žurnalistais, ir su jūsų minėtu G. Serafinu, kuris, mano žiniomis, tenai taip pat dalyvaus. Viliuosi, rasime kokį nors gerą sutarimą. Bet, man atrodo, turime kalbėti apie tai, kad mes neiškreiptume sistemos ir jeigu yra dabar štai konkretus atvejis, specialiai neįvardinsiu galbūt gimnazijos, mažo miestelio gimnazijos, kuri vienais metais, 2022 metais, atsiprašau, 2021 metais buvo 300 kažkurioje vietoje, 2022 metais buvo 71 vietoje, o 2023 metais vėl 300 kažkurioje vietoje. Tai ar gali toksai reitingas, informacija reitinguose ką nors pasakyti apie tokios mokyklos kokybę? Turbūt nelabai. Tai čia galbūt ir sustosiu.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Norėčiau truputėlį papildyti. Kaip jūs turbūt pastebėjęs esate, tuose reitinguose paprastai pirmose vietose visada yra vadinamosios prestižinės gimnazijos. Mes galėtume sakyti, kad nematome problemų. Ką čia žinote, Vilniaus miesto prestižinės gimnazijos puikiausiai laikosi, o ką sakė Radvilė, teisingai, mažesnių miestų ir miestelių gimnazijos labai dažnai po tą reitingą važinėja aukštyn žemyn. Čia yra ir metodologijos klausimas, kas nusprendė svorius kokius sukabinti, kokiems parametrams, kad va, tai jau kažkaip atspindi gimnazijos kokybę. Ir duomenų korektiškumo, ir duomenų apsaugos klausimas taip pat, ką ministrė minėjo, nes kartais nėra labai sunku sužinoti, kas yra mokinys arba bent jau kas yra mokytojas, kuris, suprask, nekokybiškai gal parengė mokinį egzaminams. Jau apie įtraukųjį ugdymą ir poveikį to, kad dalis vaikų nelaiko arba yra skatinami nelaikyti ar raginami nelaikyti tam tikrų egzaminų ir netgi nebandyti savo jėgų, aš nekalbu. Manau, kad tikrai sprendimus rasime. Nėra jokio tikslo ką nors slėpti, bet nėra ir tokio tikslo, kad būtų kokia sukurta schema, kur visi tai schemai meldžiasi, užuot meldęsi kokybiškam ugdymui.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas žemės ūkio ministrui. Tikrai nereikėjo net 100 dienų, bet jau ministras, sveikinu, domisi net ir žirgininkyste. Tai tikrai turbūt geras pavyzdys. Ir noriu paklausti apie Nacionalinės žemės tarnybos situaciją. Kelia nerimą ta reforma, kuri čia įvyko, ir tai, kad kaimyniniai sklypų savininkai negauna informacijos apie parduodamus sklypus. Dar labiau neramu dėl valstybinės žemės nuomos, kai pasibaigus nuomos sutarčiai ateina iš karto nuomininkai, ir dažnai tai yra kiti, net susiję su kokiomis nors įmonėmis. Ar nemanote, galbūt pasigilinote, ar šiuo atveju nereikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl tokios situacijos, kuri čia susiklosčiusi dabar? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Tai čia daugiau… Dabar, kaip žinote, visas blokas perduotas Aplinkos ministerijai, mums priklauso tikrai neurbanizuotos teritorijos, urbanizuotos yra perduotos. Negaliu sakyti, kad nėra problemų, jų yra. Aš galvoju, mes kartu su aplinkos ministru ieškosime tų atsakymų ir stengsimės, kad kuo mažiau mūsų žemės naudotojai turėtų problemų.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Mano klausimas yra aplinkos ministrui, sveikatos apsaugos ministrui, bent jau vienai pusei, dėl jūsų pavaldumo institucijų – Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento kontrolės vykdymo, būtent kvapų ir triukšmo kontrolės gyvenamojoje aplinkoje. Skaidiškių gyvenvietėje, Vilniaus rajone, nuo pavasario žmonės kenčia cheminę smarvę ir taršą dėl ūkinę veiklą vykdančių įmonių veiklos. Gyventojai kasdien registruoja pranešimus iki šiol, bet realių veiksmų ir atsakymų iš kontrolę vykdančių institucijų nesulaukė. Mano klausimas, ar NVSC ir Aplinkos departamentas drauge vykdo kvapų monitoringą ir kokiomis priemonėmis tą vykdo? Ar užtikrina 24 valandų per parą kontrolę? Ar įmonėje vykdomi slapti patikrinimai? Ar nustatyti kvapų šaltiniai? Kokios medžiagos laikomos ir perdirbamos įmonėse šiuo metu? Kodėl išduoti net keli leidimai tokioms įmonėms po vienu stogu? Ar įvertintas visas technologinis procesas…
PIRMININKAS. Laikas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). …jo pasikeitimas? Nes anksčiau tokių kvapų nebuvo. Ir aš pabaigsiu savo mintį. Kaip vis dėlto bendradarbiauja institucijos? Biurokratinis raštų futbolas vykdomas gerai, o gyventojų informavimas ir veiksmai, deja, ne.
A. PEČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tikrai smulkus klausimas. Taip, jūs teisi. Matyt, Aplinkos departamentas bendradarbiauja su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, bet detalių aš negalėčiau šią akimirką pakomentuoti. Jeigu būtų tinkamas variantas, gal galėtume pateikti atsakymą raštu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas bus krašto apsaugos ministrui L. Kasčiūnui. Bent keletą žinučių šiandien gavau ir vakar tikriausiai matėte – viešojoje erdvėje buvo paskelbta, kad į Klaipėdos uosto administraciją kreipėsi laivo savininkas, rusiško laivo, kuris gabena 20 tūkst. tonų amonio nitrato krovinį, šiuo metu yra sugedęs ir nori prisišvartuoti būtent Klaipėdos uoste. Klaipėdos uosto administracija ėmė svarstyti šitą prašymą. Laivo įgula nori Klaipėdoje iškrauti krovinį, vadinasi, visą tą amonio salietrą, ir važiuoti į doką remontuoti laivo. Ar išvis įmanoma tokius prašymus svarstyti? Mes negalime pasakyti kategoriško atsakymo ne? Kaip jūs vertinate saugumo aspektu?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Galime pasakyti kategorišką ne.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Tai kodėl nesako?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tai čia jau uostui pasakykite. Yra tam tikra uosto jurisdikcija. Bet iš tikrųjų, be jokios abejonės, klausimo mintis yra labai teisinga. Tokių situacijų yra daug ir įvairių, ir ne tik pas mus. Teko ne kartą lankytis Danijoje. Jie irgi mato labai labai silpnų, parūdijusių ir pasenusių Rusijos laivų maršrutus, kai jie kerta tam tikrus Danijos sąsiaurius. Ir čia yra tam tikras iššūkis. Aišku, yra tam tikros tarptautinės teisės taisyklės, kurias, matyt, irgi reikia vertinti pagal situaciją. Aš manau, kad tikrai bus priimtas išmintingas ir saugus Lietuvai sprendimas.
PIRMININKAS. Prašom, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ponia Girskiene, man atrodo, jūs nevisiškai pagal adresą uždavėte klausimą. Šiaip klausimas yra susisiekimo ministrui, bet kadangi jo nėra, aš pasistengsiu atsakyti. Krovinys į uostą nebus įleistas.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aplinkos ministrui. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Kėdainių žmonės jau keletą mėnesių kenčia ne tiktai nuo kvapų, bet ir nuo dalelių poveikio, tai turi poveikį sveikatai. Jokių priemonių nėra imamasi. Sako: tyrimai, tyrimai, tyrimai. Kada bus sutvarkytas, išspręstas šitas klausimas?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Turbūt aš galiu tiktai pasakyti, kad užsikonspektuos klausimą ministras iš Vyriausybės valandos ir turės atsakyti jums raštu.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų švietimo ministrei. Jūs tuo pačiu metu pradėjote dirbti su žemės ūkio ministru. Žemės ūkio ministras labai įnirtingai ėmėsi taisyti, kas pridirbta per trejus metus. Ar jūs taip pat įnirtingai švietime tų darbų imsitės?
Ir klausimas būtų toks. Buvo leista formuoti 11–12 klases nesant 21 vaiko, toks leidimas. Bet savivaldybė sužinojo, kad finansavimas nebus skiriamas tokioms klasėms, kai tuo tarpu privačioms mokykloms tokiai klasei yra skiriamas finansavimas. Ar jūs ištaisysite šitą dalyką, kad tiek privačioje mokykloje maža klasė gautų finansavimą iš Vyriausybės, tiek savivaldybės mokykloje? Nes dabar tos klasės pakibo ore ir netgi į sistemą jų negalima įvesti. Tai kada tą neteisybę sutvarkysite? Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Nenorėčiau sakyti, kad buvo pridaryta klaidų, buvo dideli užmojai siekiant patobulinti švietimo situaciją. Kai kur proceso metu matėme tam tikrų netobulumų. Apie jūsų minimas klases. Buvo priimtas kompromisinis sprendimas tariantis ir su bendruomene, ypač ten, kur yra aktualiausia, kalbant apie tą vadinamąją fliuktuaciją, demografinius nuokrypius.
Mano laikysena nuo pat pradžių buvo tokia, kad aš ir maniau, ir manau, kad laikini demografiniai nuokrypiai neturėtų nulemti gimnazijos likimo. Ir pokalbiuose buvo kalbama apie savivaldybės indėlį tokiais atvejais, tai nežinau, ar dėl to gali būti nustebusios savivaldybės. Kiek aš atsimenu, ir gerbiamas A. Vinkus viename iš posėdžių dalyvavo, kadangi daugiausia tų mokyklų, didesnė dalis – Žemaitijos regione, tai ir buvo tokia kalba.
Dėl privačių. Apskritai noriu priminti, kad tikrai dabartinės opozicijos matymas ir reikalavimas, ir pozicija buvo, kalbant apie nevalstybines mokyklas, kad jos dažnu atveju buriasi dėl tam tikrų pagrindų, kaip geriau ugdyti savo vaiką, metodologijos, galbūt vaikai su specialiaisiais poreikiais, kurių nepriima valstybinės mokyklos. Aš kalbu, čia iki šio rudens. Iš tikrųjų yra ypač daug ir mažų mokyklėlių, ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios būtent ir susikūrė dėl to, kad nerado vietos valstybiniame sektoriuje.
Padidinti iki 21-o galima, bet aš girdžiu ir nevyriausybinio sektoriaus kalbėjimą, ir kai kurių dabartinių kolegų iš opozicijos kalbą, kad vis tiktai yra tam tikri niuansai ir specifika tų mokyklų, kurios yra mažytės. Čia nekalbu apie kažkokį tinklą privačių mokyklų, kur tikrai nėra bėdos dėl mokinių skaičiaus suformuoti 21 vaiko klasę, bet yra tokių, kurios tikrai nišinės, mažesnės. Joms ta išimtis ir buvo padaryta. Bet galime diskutuoti apie grįžimą prie kitokios sistemos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes baigėme klausimus ir skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.