|
Stenogramą galima rasti |
|
Seimo posėdžių stenogramų rinkinių e. leidinyje Nr. 2, 2026 |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 25
STENOGRAMA
2025 m. kovo 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojos
V. ČMILYTĖ-NIELSEN ir O. LEIPUTĖ
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN, LSF*). Gerbiami kolegos, pradedame šios dienos popietinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
14.01 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-179 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-179. Pateikimas. Pranešėjas – ministras E. Sabutis. Prašau.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Seimo kolegoms noriu pristatyti Administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siekiame sugrąžinti Lietuvos transporto saugos administracijai teisę imtis veiksmų ir vykdyti administracinių nusižengimų teisę nuo Skrydžių taisyklių pažeidimų pasienio zonoje ir nevaldomoje oro erdvėje. Tokią galimybę LTSA prarado 2023 m. gruodžio 19 d. dėl techninės klaidos, perkeliant Europos Sąjungos reglamento nuostatas į Administracinių nusižengimo kodekso 324 straipsnio 7 dalį, nes šis reglamentas, deja, neapima tokių pažeidimų. Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, būtina turėti priemonių, kurios galėtų atgrasyti nuo pažeidimo pasienio zonoje, esant tokiam pažeidimui, užtikrinti atsakomybę, pritaikyti tinkamą nuobaudą už jį. Jums žinotina, jog pateikiami duomenys, kuriuos tuoj pateiksiu, apie pasienio zonos pažeidimus, susiję tik su pilotuojamais orlaiviais, o už bepiločių orlaivių pažeidimus administracinė atsakomybė taikoma pagal kitą straipsnį. Nuo 2020 metų Skrydžių taisyklių pažeidimų pasienio zonoje mažėjo: 2020 metais buvo nustatyti 23 pažeidimai, 2021 – 9, 2022 – 2, 2023 – nė 1. Darytina išvada, kad pažeidėjams protokolų surašymas buvo veiksminga priemonė. 2024 metais iš Karinių oro pajėgų LTSA yra gavusi informaciją apie tris pažeidimus, tačiau dėl teisinių trūkumų LTSA, deja, negalėjo pradėti administracinio proceso.
Šiuo įstatymo projektu mes siūlome pagrindinius pakeitimus trimis aspektais. Tai dėl pasienio zonos pažeidimų siūlome, jog LTSA galėtų pradėti administracinį procesą už Pilotuojamų orlaivių skrydžių taisyklių pažeidimus pasienio zonoje. Antras aspektas – dėl nevaldomos oro erdvės. Siūlome atsakomybę už Skrydžių taisyklių pažeidimus nevaldomoje oro erdvėje Aviacijos įstatymo nustatytais atvejais ir numatome didesnes baudas už pažeidimus. Baudos yra numatomos nuo 1,5 iki 2 tūkst. 750 eurų. Baudų dydžiai yra proporcingi ir nustatyti atsižvelgiant į kitose kodekso 324 straipsnio dalyse nustatytas baudas už panašius pažeidimus. Jeigu turėtumėte klausimų, mielai į juos atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia R. Sinkevičius. Ruošiasi V. Ąžuolas.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, mano klausimas. Aš labai pritariu tam, ką jūs siūlote, iš tikro tai yra reikalinga, bet klausimas, ar pas mus šiuo metu valstybėje yra sukurtos techninės galimybės, kurios nevaldomoje erdvėje galėtų fiksuoti tuos skraidančius objektus ir pažeidžiančius nustatytas taisykles?
E. SABUTIS (LSDPF). Deja, gerbiamas kolega ministre, aš į kai kuriuos klausimus negaliu atsakyti, nes tai iš tikrųjų yra riboto naudojimo informacija, bet galiu patikinti, jog su tinkamomis investicijomis tokia priežiūra gali būti taikoma. Šiuo metu yra kai kas vykdoma, tačiau apie viską tikrai atvirai ir viešai negaliu atsakyti. Atsiprašau už tai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas ministre, aktuali problema, bet technologijos keičiasi labai greitai. Jūs minėjote, kad kalbama apie pilotuojamus dronus ar orlaivius, ar kažką, bet technologijos dabar yra tokios, kad jų pilotuoti nebereikia. Galima uždėti du taškus: A taške, B taške, ir viskas. Tai ar apims tą dalyką ir tos naujausios technologijos, ar tai bus apibrėžiama tik pilotuojamiems, ar dar kažkokiems dalykams? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Tai kol kas šitas įstatymo pakeitimas numato tik dėl pilotuojamų, kol kas taip.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Dėl motyvų po pateikimo užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku. Balsavimo intervalas prasideda 14 val. 50 min.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 291 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3306(2). Pateikimo stadija. Kviečiu L. Jonauską į tribūną, tačiau kolegos L. Jonausko nematau, taigi turime praleisti šį klausimą, einame toliau.
14.05 val.
Rinkimų kodekso 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-41 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Rinkimų kodekso 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-41. Pranešėjas – A. Nedzinskas. Pateikimo stadija.
A. NEDZINSKAS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, šiuo įstatymo pakeitimo projektu siekiama, kad tie Seimo nariai, kurie yra išrinkti, bet atsisakę savo mandato, neatgautų rinkimų užstato. Šiuo atveju, jeigu šiuose praėjusiuose Seimo rinkimuose ši nuostata būtų galiojusi, tai penki europarlamentarai atsisakė mandatų, bet jiems užstatas grąžinamas.
Taip pat pažymėsiu tai, kad dalyvavo taip pat septyni merai, vienas iš jų – liberalas V. Gailius laimėjo, jis tapo Seimo nariu, tai su juo viskas gerai, bet kiti merai net atvirai kalbėjo žiniasklaidai, kad ministro portfelis būtų vienintelė priežastis atsisakyti mero posto. Vadinasi, tie merai tikrai nebuvo stipriai apsisprendę tapti Seimo nariais, o sąraše dalyvavo tik labiau dėl grožio. Tai savivaldos rinkimuose, kuomet atsisako mandato žmogus, jis neatgauna užstato, todėl norima suvienodinti šią tvarką ir kad atsisakęs Seimo nario mandato žmogus taip pat neatgautų užstato.
Šis įstatymo projektas yra taisytinas, bet darbo grupė su Teisės ir teisėtvarkos komitetu sutvarkytų šį projektą, jeigu jam būtų pritarta jūsų valia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia D. Griškevičius. Ruošiasi E. Rudelienė.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už galimybę paklausti. Ačiū pranešėjui. Čia, centre. Mano gal klausimas būtų toks. Be abejo, yra turbūt vienas variantas, kai kandidatas yra vienmandatėje, kada dažnu atveju pats moka savo pinigais, tačiau yra ir tokių atvejų, net ir jūsų partijos atveju, kada išrinktas ir atsisakęs vėliau mandato žmogus yra sąraše ir, kaip žinote, yra užstatas sąrašui. Beje, šiandien kaip tik VRK priima sprendimus, kam grąžinti, kam negrąžinti, kurie atitinka įstatymą. Tai, kaip suprantu, jeigu jūs būtumėte VRK narys ir šiandien būtų balsavimas, jūs siūlytumėte nepritarti, kad socialdemokratams būtų grąžinamos lėšos? Taip?
A. NEDZINSKAS (LSDPF). Taip, siūlyčiau, kad nebūtų grąžinamos lėšos visiems europarlamentarams, tiksliau, jų partijoms. Taip pat tai liečia ir jūsų partiją.
PIRMININKĖ. Klausia E. Rudelienė. Ruošiasi D. Varnas.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Antanai, iš tiesų manau, nežinau, man bus ir klausimas, gal ne visai manau, bet klausiu jūsų, ar tai, kad socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė, pažadėjusi, kad eis į premjerus, kitaip tariant, apgavo visus rinkėjus ir nėjo, tai dėl to jūs inicijuojate šį įstatymo projektą? Nes panašu, kad būtent dėl to? Gal tai ir bus problemos išsprendimas, kad daugiau tokių dalykų nebūtų? Ačiū.
A. NEDZINSKAS (LSDPF). Visos partijos turi labai gražių veidų ir dažniausiai jais ir naudojosi. Tai ir socialdemokratai, ir „Vardan Lietuvos“, ir valstiečiai, ir Lenkų rinkimų akcija turėjo gražųjį veidą, kuris atsisakė Seimo mandato dėl europarlamentaro, o V. Gailius, tuomet taip pat jūsų partijos narys, sakė, kad: dalyvauju rinkimuose, kad tapčiau VRM’o ministru ir dalyvaučiau formuojant Vyriausybę.
PIRMININKĖ. Klausia D. Varnas.
D. VARNAS (NAF). Gerbiamas Antanai, norėčiau paklausti, kaip jūs galėtumėte šitą dalyką paaiškinti? Pavyzdžiui, dėl asmeninių priežasčių aš atsisakau mandato, tai partija dėl to neteks užstato? Čia visai nėra logiškumo.
A. NEDZINSKAS (LSDPF). Jeigu savivaldos rinkimuose žmogus atsisako mandato, tuomet jam užstatas negrąžinamas. Šiuo atveju mano noras yra, kad ta tvarka būtų suvienodinta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
A. NEDZINSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už kalba J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad logiškas kolegos pasiūlymas, nes jeigu kandidatas, būdamas sąraše, vilioja rinkėjus savo autoritetu, o paskui atsisako, tai vis tik yra tam tikra rinkėjų apgavystė. Kažkokia sankcija turi būti. Manau, kad ta sankcija – užstato netekimas – tikrai nėra per didelė ir atitinka tą tokio netinkamo kandidato veikimo mastą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 291 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3306(2) (pateikimas)
Grįžtame šiek tiek darbotvarke atgal. Kadangi L. Jonauskas grįžo į salę, pristatys 2-2 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3306. Prašau.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Administracinių nusižengimų kodekso pataisos yra labai paprastos. Prieš dešimt metų patvirtintos pataisos lėmė ir nustatė tokį teisinį reguliavimą, kad brakonierių, kurie brakonieriauja medžioklės metu, konfiskuojamos ne tik visos priemonės, bet ir transporto priemonė. Tačiau žvejybos sektoriuje situacija išliko nepakitusi ir yra reglamentavimo spragų, kurios lemia, kad brakonieriai, kurie brakonieriauja su tinklais, ir toliau gali tai daryti, nes jų transporto priemonės, be kurių nenuvažiuotų nei prie ežero, nei prie upės, nei kartu neparsivežtų laimikio, taip ir nėra konfiskuojamos. Siūloma atitaisyti šitą klaidą: sutvarkyti teisinį reglamentavimą – koks yra medžioklės, padaryti lygiai tokį patį ir mėgėjiškos žvejybos, bet, aišku, žvejybos tinklais mėgėjiška nepavadinsi, ir nustatyti tokias priemones, kurios tikrai atgrasys nuo tokių nusižengimų.
Vienas iš pavyzdžių. Aukštaitijoje visai neseniai, prieš mėnesį laiko, sulaikytas brakonierius. Jis yra sulaikomas kiekvienais metais po kelis kartus, valstybei yra padaręs 75 tūkst. eurų žalos ir jis toliau tą žalą daro, nepaisydamas to, kad konfiskuojami tinklai ir valtys. Faktas, kad jis naudoja automobilį. Automobilio neturėdamas jisai tikrai pagalvos, o jeigu ir negalvos, tada net neturės su kuo ir kaip nuvažiuoti prie ežero ir parsivežti tinklų. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Gailius, ruošiasi S. Bucevičius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega Linai, iš tikrųjų patirtis kitose Europos Sąjungos valstybėse už analogiškus pažeidimus konfiskuoti automobilį jums yra žinoma?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Tikrai taip.
V. GAILIUS (LSF). Ir kokį tai iš tikrųjų gali padaryti prognozuojamą prevencinį poveikį?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Geras klausimas. Turime pavyzdį, yra medžioklės sritis, kur prieš dešimt metų yra įtvirtintas automobilių konfiskavimas. Kiekvienais metais iš brakonieriaujančių asmenų konfiskuojama 10–15 automobilių. Automobiliai konfiskuojami, kada yra naudojami gabenant nusikaltimo padarinius. Lygiai toks pat teisinis reglamentavimas galėtų atsirasti ir žvejybos sektoriuje. Prognozuoju, kad tas automobilių konfiskavimas būtų labiau kaip atgrasanti priemonė ir irgi galėtų siekti lygiai tokį patį vidurkį – 10–15 automobilių per metus. Bet tai būtų, mano galva, labai svarbi priemonė prevencine prasme.
PIRMININKĖ. Klausia S. Bucevičius, ruošiasi V. Ąžuolas.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Linai, sakykite, kaip pavyzdys, arba kaip iš praktinės pusės turėtų atrodyti. Suprantame medžiotojams žaidimo taisykles arba kada yra konfiskuojama. Šiuo atveju nelegalius tinklus veža transporto priemonėje, bet nėra žuvies. Kaip tokiu atveju elgsis? Ar bus taikomos tos konfiskavimo sankcijos? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Supratau. Geras klausimas. Atsakysiu labai paprastai: Administracinių nusižengimų kodekse yra atskiras punktas už gabenimą. Gabenimas nėra… šita sankcija nepalies tinklų gabenimo. Jeigu tinklai yra gabenami jau su įrodymais tos neteisėtos žvejybos, yra gamtai padaryta žala, tada taip. Čia yra atskiri Administracinių nusižengimų kodekso… jie yra visiškai skirtingi. Už gabenimą, pavyzdžiui, pardavimo, platinimo tikslais ir taip toliau automobilis tikrai nebus konfiskuojamas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas kolega, kaip jūs manote, ar už tą patį nusižengimą turėtų būti skirtingos bausmės? Pavyzdys. Kažkas pavogė čekiukų už 300 eurų, jis juos grąžina, bausmės nebėra, nekaltas. Kažkas pavogė žuvų už 300 eurų, atimami automobiliai ir visa kita. Tai dabar klausimas: kokį tą sąrašą padarykime, kad jeigu žvejoji, tai tu, kaip sakant, iki gyvos galvos papulsi, viską atims, o jeigu čekiuką įdedi, tai kaip ir nieko? Tai ar ta bausmių sistema neišeina tokia tik pagal pavadinimą, ką tu pavogei? Ar to tikrai reikia?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Valiau, jūsų klausimas labai geras. Geriau nevokite, net negalvokite apie tai. O jeigu jau kas nors nuspręs tą daryti, kad žinotų, kad ir medžioklės, ir žvejybos tas reglamentavimas yra vienodas. Tai kaip ir sakiau pradžioje pristatydamas klausimą: tiesiog suvienodiname sąlygas. Tiek medžioklės prieš dešimt metų nustatytas reglamentavimas, tiek ir žvejybos. Žvejojant nelegaliais, neleistinais įrankiais, tinklais, elektra ar kitais būdais būtų taikomos pačios griežčiausios sankcijos. Visi kiti žmonės, visi kiti žvejai turės daugiau žuvų, daugiau galimybių pagauti laimikių ir taip toliau. O tie nesąžiningi žmonės, tiesiog priemonė veiks prevenciškai, nenorės važiuoti daryti nusikaltimų. Tikrai raginu ir prašau palaikyti šitą įstatymo pataisą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Motyvai. Už kalba V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai posėdžio pradžioje turėjau kitą nuomonę, bet Linas ją pakeitė ir šiandien, jeigu Linas sutinka, kad dėl to teisės akto reikalinga Vyriausybės išvada ir Teisingumo ministerijos, atsakingos už kodeksų komisijos išvadą, aš tikrai palaikyčiau tą projektą, nes mes kalbame apie šiurkštaus administracinio teisės pažeidimo įrankių paėmimą.
14.17 val.
Rinkimų kodekso 76, 176 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3844 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau apsvarstysime darbotvarkės 2-4 klausimą. Primenu, kad balsavimo langas nuo 14 val. 50 min. Rinkimų kodekso trijų straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3844. Pranešėjas – J. Razma. Pateikimo stadija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiek Konstitucija, tiek atitinkami Konstitucinio Teismo nutarimai akcentuoja rinkėjo teisę žinoti tą informaciją, kuri aktuali, apie konkrečius kandidatus. Ir Rinkimų kodeksas tą klausimą gana neblogai sprendžia.
Kaip žinote, yra numatyta, kad kandidatai turi užpildyti tam tikras anketas, nurodyti tam tikrus duomenis, tarkime, teistumą, bendradarbiavimą ar nebendradarbiavimą su specialiosiomis tarnybomis ir taip toliau. Taip pat reikia nurodyti, jeigu Seimo narys ar savivaldybės tarybos narys atitinkamų procesų būdu yra pašalintas iš tų pareigų atitinkamai po Konstitucinio Teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo nutarimo.
Tačiau šiuo atveju aš matau, kad yra vis dėlto tam tikra spraga. Kandidatui nieko nereikia nurodyti, jeigu jisai Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką, bet pats atsistatydino ir apkaltos procedūra Seime nėra įvykusi. Lygiai tas pats dėl savivaldybės tarybos narių. Jeigu jis po atitinkamo Administracinio teismo nutarimo atsistatydina, vadinasi, nieko nereikia deklaruoti.
Aš manau, kad vis dėlto esminis šiuo atveju yra atitinkamai Konstitucinio Teismo nutarimas arba Vyriausiojo administracinio teismo nutarimas, kuris fiksuoja tą pažeidimą. Ir kad tokius dalykus vis dėlto kandidatas privalėtų deklaruoti. Tai atitinkamai aš siūlau papildyti Rinkimų kodeksą dėl minėto deklaravimo, ir tada tie duomenys (taip pat būtų aišku, kaip dabar yra dėl teistumo) nurodomi kandidatą pristatančioje medžiagoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti norėtų A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (NAF). Gerbiamas pranešėjau, pirmiausia jūs apsunkinate Seimo narių darbą, nes įstatymo kažkodėl nevadinate R. Žemaitaičio vardu ir apie tai niekur net neužsimenate. Akivaizdu, kam šis įstatymas skirtas, kad tai yra konservatorių susidorojimas, kerštas ir ne kitaip. 30 metų to nereikėjo, dabar kažkodėl prireikė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, būtų per didelė garbė.
A. GEDVILAS (NAF). Bet klausimas, kas atsitiks, kai asmuo, pripažintas teismo kaip pažeidęs įstatymą, tačiau apskundęs Europos Žmogaus Teisių Teismui… šios informacijos rinkėjas nežinos? Ar tai nebus vienpusiška informacija su tikslu diskredituoti kandidatą? Ar dar nepakankamai prisižaidėte su Prezidentu R. Paksu, nevykdydami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, būtų per didelė garbė R. Žemaitaičiui pavadinti projektą jo vardu. Nes jeigu jūs atidžiai klausėtės… Aš čia siūlau tą deklaravimą praplėsti ne tik dėl Seimo narių, bet ir dėl savivaldybės tarybos narių, merų, kurie tam tikrais Vyriausiojo administracinio teismo nutarimais yra pripažinti padarę tam tikrus pažeidimus. Kiek jų šiandien yra, man sunku būtų atsakyti, čia tikrai visų pavardžių, matyt, neišeitų išvardinti. Dabar čia kaip nors sieti su R. Pakso buvusia apkalta nederėtų, nes R. Pakso apkalta buvo rezultatyvi ir jo atveju, jeigu jis būtų kandidatavęs, pagal dabartinį Kodeksą ta prievolė deklaruoti buvusią apkaltą būtų išspręsta. Mano projektas jo padėties niekaip nekeistų. Aš abejoju, ar Konstitucinio Teismo nutarimus yra galimybė apskųsti Žmogaus Teisių Teismui. Galbūt Seimo nutarimus galima kaip nors skųsti, bet ne Konstitucinio Teismo nutarimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į klausimą. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-213 (pateikimas)
Kadangi šiek tiek lenkėme darbotvarkės laiką, norėčiau pakviesti pirmąjį Seimo Pirmininko pavaduotoją J. Oleką, kad pristatytų rezervinį 1 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo „Dėl Seimo komiteto pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XVP-213. Pateikimo stadija.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų svarstytas nutarimo projektas. Europos reikalų komitetas savo posėdyje komiteto pavaduotoja išrinko Seimo narę I. Šimonytę, todėl kviečiu pritarti šiam projektui. Dėl projekto gauta Teisės departamento pastaba dėl to, kad 2 straipsnyje mes išbraukiame arba panaikiname senus, pripažintus netekusius galios mūsų ankstesnius nutarimus. Bet, kaip žinote iš praeito mūsų balsavimo, mes radome lygtai tokį kompromisą. Ir siūlau pritarti pateiktam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, niekas nenorėtų jūsų klausti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime ir balsuosime vėliau.
14.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-230 (pateikimas)
Ar galėčiau paprašyti kartu pristatyti rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektą?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kaip minėjau, mes turime Pasaulio lietuvių bendruomenės ir mūsų, Seimo, komisiją ir norime patvirtinti pavaduojančius narius. Nutarimo projektas ir pavardės yra jums pateiktos, tai yra Pasaulio lietuvių bendruomenės pasiūlymai. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paklausti niekas nenori. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
14.25 val.
Seimo savaitės (2025-03-24 – 2025-03-28) – 2025 m. kovo 25 d. (antradienio) ir 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 4 klausimas – savaitės, prasidedančios kovo 24 dieną, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kitą savaitę turėsime, sakyčiau, tokią svarbią ir įdomią mūsų darbotvarkę. Antradienio posėdžio metu į mus kreipsis Baltarusijos demokratinių jėgų lyderė S. Cichanouskaja Baltarusijos Laisvės dienos proga. Turėsime svarstymų kai kurių Statuto straipsnių pakeitimų. Naujus įstatymo projektus: Melioracijos, Aplinkos apsaugos, Valstybės kontrolės įstatymų ir kitus, pristatys mums žemės ūkio ir aplinkos ministrai. Ir svarbiausia, ką turėsime popietinėje dalyje, tai opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkę. Gaila, kol kas dar mes neturime projektų, bet tikiuosi, kad iki posėdžio projektai bus pateikti ir bus gautos Teisės departamento išvados.
Ketvirtadienį vėlgi turėsime diskusiją – Baltoji knyga dėl Europos gynybos ateities. Ačiū Europos reikalų komitetui už jų iniciatyvą ir pasiūlymą, ir organizacinį darbą. Šioje diskusijoje pažadėjo pasisakyti atvykstantis Europos komisaras gynybai ir kosmosui, buvęs mūsų kolega A. Kubilius. Kviečiu visus aktyviai dalyvauti, užsirašyti, klausti, diskutuoti, kad mes galėtume iš tikrųjų aptarti geopolitiškai labai svarbų klausimą šiuo laiku.
O toliau darbotvarkėje bus mūsų jau apsvarstytų įstatymų priėmimai ir ypač Baudžiamojo kodekso, ir kitų pateikimai bei teikimas dėl Monake priimtos Tarptautinės hidrografijos organizacijos konvencijos. Kviečiu aktyviai dalyvauti ir priimti teisingus sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti vienas kolega. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėjau paklausti, jūs paminėjote, kad kitą savaitę S. Cichanouskaja bus Seime, padarys pranešimą. Ar bus galima jai užduoti klausimus? Viena problema – USAID jai nutraukė finansavimą. Ar neteks jai kreiptis į „Maisto banką“ ir kaip galime jai padėti? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Klausimai jai darbotvarkėje nėra numatyti. Čia yra toks proginis pasisakymas. O kviečiu kiekvieną, kuris galime, ar manome, kad galime, paremti Baltarusijos opoziciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas pirmasis vicepirmininke. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ačiū, pritarta.
14.28 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 79 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4198 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo poros straipsnių pakeitimo projektas Nr. XVP-4198. V. Fiodorovas. Pateikimas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, teikiu projektą, kuris susideda iš kelių dalių. Pirmoji dalis, pirmasis pasiūlymas yra susijęs su pertekliniais duomenimis, kurie yra renkami visų lygių rinkimuose, jeigu nori rinkėjai išreikšti savo palaikymą kandidatams. Siūlau atsisakyti gyvenamosios vietos adreso ir gimimo datos įrašymo į lapą. Vienas dalykas, ne visi sutalpina tą adresą, padaromos klaidos. Kai rinkimų komisijos tikrina tuos duomenis, jeigu mato, kad adresas nepilnai įrašytas arba su klaida, iš karto neužskaito tų duomenų. Iš esmės supaprastėtų darbas tiek rinkimų apylinkėms tikrinant duomenis, tiek žmonėms, kurie pasirašinėja.
Girdžiu argumentus iš kolegų, kad pasunkės apygardoms darbas. Ne, tai kaip tik palengvės darbas, nes tokiu pačiu būdu, kaip ir pasirašinėjant elektroniniu būdu, tokiu pačiu būdu apygardų komisijos tikrina ir tuos fizinius parašų lapus, identifikuodami gyventojus, kurie pasirašė lape pagal vardą, pavardę ir asmens dokumento numerį. Užtenka tik identifikuoti ir sistema automatiškai pasako, ar konkretus rinkėjas yra konkrečiame rinkimų sąraše, ir Komisija gali priimti sprendimus. Tikrai papildomai nereikia nurodyti nei gimimo datos, nei adreso.
Antra pasiūlymo dalis yra dėl parašų įskaitymo. Jeigu rinkėjas pasirašo, tarkime, elektroniniu būdu ir galbūt per klaidą, o galbūt ir sąmoningai buvo pasirašęs fiziniame parašų rinkimų lape, iš karto nėra įskaitomas nė vienas parašas. Pasiūlymu siūlau, kad parašas būtų įskaitomas, nes rinkėjas akivaizdžiai savo valią, palaikydamas vieną ar kitą, ar kelis kandidatus, yra išreiškęs.
Kviečiu pritarti, juo labiau kad labai panaši mintis, tas biurokratijos mažinimas, perteklinių duomenų mažinimas, asmens duomenų apsauga, yra Vyriausybės programoje. Tai, matyt, projektas visiškai atitinka tą šios sesijos nuotaiką. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Šeršniovas. Ruošiasi J. Sabatauskas.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Ačiū. Renkant parašus yra tokia praktika ir pastebėjimas iš tų, kurie renka, ir iš tų, kurie pasirašo, kalbu apie fizinius parašus, kad būtų daug patogiau ne tapatybės dokumento numerį įrašyti, bet daug geriau būtų asmens kodą. Asmens kodą paprastai atsimena visi arba greitai gali kur nors pasižiūrėti, o tapatybės kortelės numerio, manau, čia iš mūsų nė vienas nepasakytų. Kaip jūs manote, ar nevertėtų atkreipti dėmesio į tai?
V. FIODOROVAS (MSNG). Aišku, čia teisiškai reikėtų pažiūrėti dėl asmens duomenų. Faktas, kad būtų paprasčiau visiems, tiek renkantiems parašus, tiek pasirašiusiems, nes faktiškai didžioji dauguma gyventojų mintinai žino savo asmens kodą. Bet, žinote, asmens duomenys yra ir adresas, asmens duomenys yra ir gimimo data, jie irgi turi būti saugomi. Tai, jeigu matote galimybę pateikti tokį pasiūlymą, jeigu kolegos Seimo nariai pritars po pateikimo, galite įregistruoti. Tikrai komitete, matyt, diskusija šiuo klausimu bus.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi E. Rudelienė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, žinome, kai kandidatas arba pretendentas į kandidatus renka parašus, tai renka vienmandatėje apygardoje, ar tai būtų savivaldybės rinkimuose taip pat, kai yra ypač svarbu, kad rinkėjas, kuris pasirašo, gyventų būtent toje savivaldybės teritorijoje arba toje apygardoje. Todėl adresas šiuo atveju labai svarbus tiems komisijų nariams, kurie skaičiuos parašus ir tikrins, ar tikrai tas rinkėjas galėjo pasirašyti. Iš adreso gali paaiškėti, kad nors jis gyvena ir toje savivaldybėje, bet ta savivaldybės apylinkė, pavyzdžiui, priklauso kitai apygardai. Arba jis yra ne tos savivaldybės gyventojas. Gimimo data yra svarbi dėl to, kad gali pasirašyti tik pilnamečiai asmenys. Ir vėl tai yra svarbūs duomenys, tikrinant parašų tikrumą ar teisingumą. Jūs norite iš esmės apsunkinti komisijų narių darbą. Tada jiems…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …dėl kiekvieno parašo lįsk į Gyventojų registrą ir tikrink.
V. FIODOROVAS (MSNG). Juliau, net ir dabar tikrindamas parašą komisijos narys negali vadovautis tik ta eilute, kur yra parašyta, jis turi sutikrinti kiekvieno asmens parašą su Asmens duomenų registru. Vadinasi, lygiai tokiu pačiu būdu, kaip yra tikrinami elektroniniai parašai. Kai tu prisijungi prie sistemos, tave identifikuoja, kad tu esi, pavyzdžiui, konkrečiai Julius Sabatauskas. Sistema mato, bet neparodo viešai, kad jūs tokio amžiaus, esate tokioje vietoje registruotas ir visa kita, ir jums leidžia arba pasirašyti, arba ne. Lygiai tokiu pačiu būdu apygardų komisijos tikrina: įveda jūsų vardą ir pavardę ir visų pasirašiusių (ne tai, kad jie tik pirštu pereina, pasižiūri), asmens dokumento numerį ir identifikuoja, ar jūs galėjote pasirašyti konkrečiai čia, šioje vietoje. Jie tikrina dėl gimimo datos ir (ar) dėl adreso, žiūri, ar apskritai įvesta. Dabar įstatymas reikalauja. Jie netikrina ir nežiūri komisijose, ar jūs parašėte teisingai, jie vis tiek jus identifikuoja pagal konkrečius duomenis, kurie jiems duodami Asmens duomenų registre. Išbrokuoja tą parašą, jeigu jūs, pavyzdžiui, gyvenate ne šioje apygardoje, ne pagal jūsų eilutę, o pagal tuos duomenis, kuriuos jiems pateikė Registrų centras. Jeigu, pavyzdžiui, adresas yra nepilnai parašytas, tarkime, Basanavičiaus g. 15, aš neįrašau – Kėdainiai, sakoma, kad tai yra klaida, ir Komisija prameta tokį parašą. Jie netikrina, ar jūs teisingai parašote, jie tik pažiūri, ar yra pilnai padaryta. Bet priima sprendimą pagal Asmens duomenų registrą. Tai daro elektroniniu būdu.
PIRMININKĖ. Paskutinė klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš esmės panašų klausimą uždavė kolega Julius. Bet aš iš principo manau, kad tas parašų toks rinkimas ant lapų yra šiek tiek atgyvenęs dalykas. Matyt, technologijos tiek yra pažengusios į priekį, kad mes galėtume kažkaip tuos parašus (aišku, čia VRK dalykas) naudodami naujas technologijas labiau susirinkti, čia jau tas žmogus, kuris renka, tada turėtų būti atsakingas už adreso įvedimą. Bet man taip pat… Jūs sakote, kad dabar kiekvieną irgi tikrina parašą, taip pat pavardę. Nesu visiškai tikra dėl to, bet ar neapsunkins tai papildomai komisijos, kai nebus adreso? Bet jeigu jau lieka vis dėlto tie parašai lapuose, tai pasirašo ir įrašo ir tą adresą. Jeigu tu rašai vardą, pavardę, jau tu pasą atsiverti, tai nieko tokio tada ir adresą galbūt įrašyti. Bet nežinau, man tai visada norėtųsi, kad būtų lengvesnė sistema, man dėl tų lapų tai kažkaip išvis atrodo kartais, kad jų nereikia.
V. FIODOROVAS (MSNG). Tai ir siūlau lengvesnę sistemą. Jeigu jūs pamenate, pavyzdžiui, Prezidento parašų rinkimų lapus, ten yra techninė dalis. Techninė dalis, ir jinai paleidžiama skenuoti, vadinasi, automatiniu būdu identifikuojama, ar yra rinkėjas rinkėjų sąraše. Lygiai taip pat, jeigu Seimo rinkimai arba mero rinkimai, jeigu renkami parašai, lygiai tokiu pačiu būdu nuskenuojami duomenys ir sutikrinami su Asmens duomenų registru, ar rinkėjas yra konkrečiai rinkimų sąraše. Jeigu ten kur nors, kokioje nors apygardoje, dar buvo daroma kitaip, jie turėtų kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją ir pažiūrėti, kad darbas būtų palengvinamas. Šituo pasiūlymu kaip tik siūlau palengvinti darbą, kad būtų kuo paprasčiau.
Dėl elektroniniu būdu pasirašomų ir dėl fiziniu – įstatymas numato tokią galimybę. Jeigu įstatymas numato tokią galimybę, tai paprastinkime tą procedūrą, o žmonės pasirinks. Mano konkrečiu atveju per praėjusius rinkimus elektroniniu būdu surinkau parašus per 4 dienas, 1 tūkst. parašų Kėdainiuose nebuvo didelė problema. Bet norinčių pasirašyti fiziniu būdu tikrai buvo ir klaidos, tokios visiškai techninės klaidos, buvo būtent parašų rinkimų lapuose. Pavyzdžiui, nepilnai įvestas adresas ar ten praleido, neįrašė gimimo datos, nors žmogus buvo konkrečiai identifikuojamas ir valią savo tikrai išreiškė. Vardą su pavarde sumaišo. Čia yra visiškai absurdiškos klaidos. Jeigu rinkėjas konkrečiai išreiškia savo valią pasirašydamas, mes turime įskaityti ir nežiūrėti, ar ten po kablelio, ar ten į eiliškumą surašytų vardų, pavardžių, tai yra visiškai absurdiška situacija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai. Už kalba D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju už galimybę pasisakyti. Man atrodo, Viktoro teikta iniciatyva yra tikrai svarstytina ir šiandien pasisakau už ją. Tikrai, kaip ir daugeliui iš jūsų, teko asmeniškai ne vieną šimtą ir ne vieną tūkstantį tų parašų rinkti, žinome, koks tai yra sudėtingas darbas ir reikalingas. Bet į ką, man atrodo, Viktoras gerai atkreipė dėmesį per savo pristatymą, kad tą, ką jisai siūlo šiandien išbraukti iš to lapo, tai pridėtinės vertės nekuria jokios, ypač vertinant to parašo tinkamumą. Vis tiek svarbiausia ir pagrindinė informacija yra parašas, žmogaus vardas, pavardė ir dokumento numeris, būtent pagal tą ir yra tikrinama, ar tai yra būtent žmogus, galintis pasirašyti, ir automatiškai su Registrų centru sutikrinama, ar jisai yra iš tos teritorijos, jeigu tai liečia vienmandatę ar konkrečią savivaldybės teritoriją, kada yra renkami parašai.
Man atrodo, tikrai šiandien reikėtų tam pritarti ir toliau tęsti diskusijas, nes dažnu atveju vėlgi tie brokuoti, pavadinkime taip, arba vėliau komisijos nepripažįstami parašai, iš esmės yra būtent dėl per daug informacijos. Jie savo esme neesminiai, nes, kaip aš minėjau, žmogus gali įrašyti vieną adresą, pagal kurį gyvena, bet iš tikro gali būti registruotas visai kitoje vietoje. Na, ir tikrai asmeniškai irgi ne vienas atvejis pasitaikė, kai vis tiek, kada žmogus rašo ranka, kartais skaičių, tą patį gimimo datos skaičių, gali interpretuoti, ar tai šešetas, ar tai koks nors kitas skaičius, aštuonetas. Kartais vien tiesiog žmogus parašė, jeigu tu iš karto nesuvedi, vėliau tik prisėdęs, tą informaciją, kuri skirta tik VRK, suvedinėja parašų rinkėjas, tada išeina, kad gali įsivelti vėlgi klaidų. Vėlgi klaidų, kaip aš sakau, įsivelia ne dėl esminės informacijos. Tai šiuo atveju tikrai pritarkime.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš – B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Ne tiek prieš, bet kitaip pasisakyti negalima. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tikrųjų esu už tai, kad supaprastinti tą tvarką mes tikrai turėtume, jeigu pritarsime. Tai, vadinasi, pasvarstykite iš tikrųjų apskritai supaprastinti ir įvertinti, ką kolegė E. Rudelienė sakė.
Bet aš dėl ko noriu pasakyti, kad mes garsiai vadiname visuose dokumentuose gyvenamosios vietovės adresu – jos niekas iš esmės netikrino. Natūroje tai yra deklaruota gyvenamoji vieta. Arba mes pavadinimus pakeiskime, arba mes iš tikrųjų patikrinkime tą faktą, kaip iš tikrųjų yra, nes yra labai daug atvejų, jų ir šiandieną yra, prieš kiekvienus rinkimus pasikartoja, kada gyventojai, turėdami galimybę, persideklaruoja gyvenamąją vietovę ir tampa kitos vietovės gyventojais. Netgi kandidatuodami, ypač į mero pareigas, vilniečiai prisideklaruoja kitame regione ir tada gali kandidatuoti. Iš tikrųjų, jeigu mes netikriname, aš manau, kad reikėtų vadinti deklaruotos gyvenamosios vietovės vieta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai po pateikimo išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.41 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-93 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XVP-93. Pranešėja – D. Asanavičiūtė. Pateikimo stadija.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mielos kolegės, gerbiami kolegos, noriu pristatyti Rinkimų kodekso pataisą, kuri iš principo ištaisytų nuo pat pradžių (nuo apygardos atsiradimo) sudarytą neteisybę. 2022 metais Seimo sprendimu buvo nutarta įkurti Pasaulio lietuvių apygardą. Kodėl? Dėl to, kad mes vis dėlto, kad ir kaip būtų gaila, bet turime pakankamai didelę diasporą gyvenančių užsienyje Lietuvos Respublikos piliečių, kurie yra aktyvūs ir aktyvėja kiekvienais metais, ir jiems sudarėme galimybę turėti savo atskirą apygardą balsuoti Seimo rinkimuose. Noriu pabrėžti, kad šita išimtis galioja tiktai Seimo rinkimams. Tačiau pačioje pradžioje buvo nustatyta kartelė, arba grindys, šitai apygardai daug aukštesnė, negu sudarant apygardas Lietuvoje. Imtas tas pats skaičius vidutinės Lietuvos apygardos, tačiau skirtumas, jog Lietuvoje sudaroma apygarda pagal prisiregistravusiųjų toje teritorijoje skaičių, o užsienio, Pasaulio lietuvių apygarda sudaroma pagal tų, kurie realiai balsavo – ne tų, kurie užsiregistravo arba deklaravę savo išvykimą, bet tų, kurie atėjo balsuoti arba balsavo paštu, tai yra aktyviai pareiškė savo pilietinę valią.
Tačiau dar yra viena neteisybė, kurią bandome šituo pasiūlymu ir ištaisyti. Lietuvoje apygardos sudarymo ribos yra 90–110 % vidutinės apygardos, o Pasaulio lietuvių apygardai buvo nustatyta 110 % – tai yra aukščiausia riba, kuri galioja čia, Lietuvoje. Tuo labiau… Čia yra dvi neteisybės: ta žemutinė riba yra labai aukšta, antra, tai skaičiuojami balsavę, o ne prisiregistravę. Todėl šituo projektu aš siūlau vis dėlto bent iš dalies suvienodinti, tai yra nustatyti tas grindis 0,9, arba 90 %, vidutinės apygardos Lietuvoje, kad pasaulio lietuviai nenuogąstautų po kiekvienų Seimo rinkimų, jog dar po ketverių metų jie neturės tokios progos turėti savo atskirą apygardą.
Aš žinau, kolegos, kad daugeliui atrodo ir nusiteikę balsuoti prieš vien dėl to, kad, sumažinus tas grindis, jums atrodo, kad atsiranda galimybė iš karto labai greitai sudaryti antrą apygardą pasaulyje. Ta nuostata, kuri buvo Rinkimų kodekse, tai yra kad (čia vėlgi yra neteisinga) sudaroma antra apygarda tik tuomet, kai viršija dviejų apygardų skaičių, yra ir mes jos neliečiame. Jeigu vidutinė apygarda maždaug yra apie 35–36 tūkst. Lietuvoje, tai užsienyje turi balsuoti daugiau nei 37 tūkst., bet jeigu net ir ateitų balsuoti 40 tūkst., 50 tūkst., antra apygarda nebūtų sudaroma su šituo pakeitimu. Tiesiog ta kartelė būtų šiek tiek nuleidžiama, tai yra galėtų žmonės, kaip ir Lietuvoje, savo apygardoje balsuoti, jeigu yra 90 % toje teritorijoje, toje apygardoje. Todėl tikrai lauksiu klausimų, jeigu kas neaišku, tikrai paaiškinsiu, bet prašau palaikyti ir išlaikyti šitą demokratiją, Pasaulio lietuvių apygardą, šitą unikalumą, nes ne visos valstybės turi tokią unikalią apygardą ir tokią aktyvią savo diasporą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Girskienė. Ruošiasi A. Skardžius.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiama pranešėja, netolimoje praeityje nuskambėjo viešojoje erdvėje tokie įvykiai, kada politikai ir jiems palankūs asmenys Pasaulio lietuvių apygardoje važiavo balsuoti apsimesdami, kad yra komandiruotėje ir taip toliau. Kaip vertinate tokį elgesį ir ar ieškojote saugiklių, kad ateityje neįvyktų tokių atvejų?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Tai įvardinkime tiesiai – jūs kalbate apie mane ir apie mano buvusią konkurentę. Aš, man atrodo, išreiškiau aiškiai savo poziciją, kad aš apgailestauju, kad susidarė tokia regimybė, ir tikrai prisiimu ir kaltę, ir atsakomybę, ir gėdą. Bet mes vis dėlto negalime apriboti dėl to, kad žmonės iš tikrųjų keliauja, atostogauja tuo metu ne Lietuvoje, net jeigu nedeklaravę savo išvykimo. Arba yra žmonių, kurie nėra deklaravę savo išvykimo ir jie gyvena užsienyje. Tokių atvejų irgi yra, ir ne vienas. Dėl to panaikinti galimybę žmonėms balsuoti, jeigu jų deklaracija yra Lietuvoje… Tuo labiau, reikia žinoti, kad, sudarant apygardą, žmonės, gyvenantys užsienyje, turi aktyviai registruotis rinkėjo puslapyje. Tai jie registruojasi rinkėjo puslapyje ir nepaisant, kur jų deklaracija, jie prisiregistravę laikomi tos apygardos balsuotojais. Bet įskaičiuojami į bendrą skaičių tik tokiu atveju, jeigu balsuoja. Nepakanka registruotis.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar šiuo siūlymu jūs tiesiog einate į interesų konfliktą? Kadangi tai jūsų apygarda, jūs dabar gerinate savo apygardoje išrenkamumo, kandidatavimo sąlygas ir visa kita. Tai ar čia neįžvelgiate konflikto dėl jūsų siūlymo? Būtent jūsų rinkimų apygardoje gerinant situaciją. Ačiū.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ne, neįžvelgiu, kaip ir jūs neįžvelgiate daugeliu klausimų, kur turėtumėte įžvelgti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi R. Motuzas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Iš tikrųjų, žinant jūsų šešėlius dėl balsavimo, nekyla ranka balsuoti už šį įstatymą. Bet yra paprastas dalykas: žmogus pats sprendžia, kur jis gyvena, kur jis registruojasi ar nesiregistruoja, tai yra jo valia.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Absoliučiai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Ir kam dabar reikia kažkokių pakeitimų ar dar kažko? Kiekvienas žmogus apsispręs, kur jis norės registruotis, kur jis norės balsuoti, ir tai jo teisė. Kam reikalingi šie pakeitimai iš viso?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Šitie pakeitimai absoliučiai niekaip nedaro įtakos jūsų minėtiems veiksmams, tai yra absoliučiai nesusiję dalykai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Motuzas. Ruošiasi D. Griškevičius.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų, aš manau, tas klausimas turbūt iškyla dėl to, kad labai mažas procentas Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienyje, balsuoja. Šiuo metu yra užsiregistravę 485 tūkst., balsavo 37. Turbūt reikia ne tas grindis ar lubas keisti, o imtis priemonių. Kokių priemonių būtų galima imtis, siekiant suaktyvinti lietuvius, balsuojančius užsienyje? Jeigu iš tikrųjų tiek mažai balsuoja, gal mums apskritai reikia atsisakyti tos apygardos, arba jeigu mes nesugebame sudaryti sąlygų jiems balsuoti?
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, mes ir kalbame tiktai apie vieną apygardą, vienos apygardos sudarymą. Nekalbame apie dviejų, trijų apygardų sudarymą, tik apie vienos, kad ta pati tiems aktyviems žmonėms. Aš sutinku, kad balsavimai galėtų būti didesni, bet mes gi žinome ir sudėtingumą balsuoti užsienyje – nėra apylinkės 10 minučių nuo namų, kad žmogus galėtų ateiti ir pabalsuoti. Jisai tikrai sudėtingai turi balsuoti arba ambasadose, arba paštu. Paštu iki šiol, deja, iki sausio mėnesio dar ėjo žmonėms į namus, ir tai yra tikrai ne jų kaltė. Bet dėl to atimti vienintelę apygardą, sudarant jai daug didesnę kartelę ir daug griežtesnius reikalavimus, aš manau, yra neteisinga ir neatsižvelgiama į tuos 10–15 % aktyvių Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienyje.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia D. Griškevičius. (Balsas salėje) Ne. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo yra užsirašiusių dėl motyvų. A. Bagdonas kalba už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Pasaulio lietuvių bendruomenė yra gyvybinga, įsitraukusi ir aiškiai rodanti, kad jai rūpi Lietuva. Tai įrodė ir paskutiniai Seimo rinkimai. Pasaulio lietuvių apygardoje balsavo gerokai daugiau žmonių nei bet kurioje kitoje vienmandatėje rinkimų apygardoje Lietuvoje. Šis įstatymo projektas yra būtinas, nes jis leidžia mums išsaugoti Pasaulio lietuvių apygardą, kurioje, kaip ir minėjau, balsuoja lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, gerokai daugiau nei bet kurioje kitoje vienmandatėje rinkimų apygardoje Lietuvoje.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad rinkimų organizavimas užsienyje nėra toks paprastas kaip Lietuvoje. Dažnai rinkėjų balsai laiku net nepasiekia ambasadų ir rinkėjų valia nebūna visiškai išreikšta. Tai aš siūlau vis dėlto pradėti šio įstatymo projekto svarstymą ir drauge rasti sprendimus, kaip įtraukti visą mūsų Lietuvos diasporą į Lietuvoje vykstančius procesus, kad tas proporcingumas būtų teisingas. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Išties pranešėja neįtikino. Jeigu dabar mes, vienmandatininkai, kurie išrinkti čia, parlamente, pradėtume savo apygardas prijunginėti, atjunginėti, perskirstyti įvairius kaimus, gyvenvietes prie savo apygardų, kaip patogiau, kur didesnė įtaka ir visa kita, tai, aš manau, būtų didelis chaosas. Todėl gerbiamoji pranešėja, kuri pristatė šį projektą, akivaizdžiai dirba sau, dėl savo politinės įtakos išeivijoje. Aš nemanau, kad tikslinga būtų tokį personalizuotą klausimą imti svarstyti visam Seimui, todėl pasisakau prieš. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kadangi jau balsavimo langas, galime apsispręsti balsuodami. Primenu, kad balsuosime dėl 2-6 klausimo – Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-93. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 96: už – 34, prieš – 45, susilaikė 17. Po pateikimo nepritarta.
Reikėtų apsispręsti dėl to, ar Seimas projektą atmeta, ar grąžina tobulinti. Taigi teikiu balsuoti. Kas už, tie pasisako už grąžinimą tobulinti, kas prieš – už atmetimą. Balsuojame.
Balsavo 101: už – 44, prieš – 57. Projektas atmestas.
14.53 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-179 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame į popietinės darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-179. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 102: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 22 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
14.54 val.
Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 291 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3306(2) (pateikimo tęsinys)
Apsispręskime balsuodami dėl darbotvarkės 2-2 klausimo – projekto Nr. XIVP-3306. Balsuojame.
Balsavo 99: už – 76, prieš – 2, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Primenu, kad pateikimo metu buvo kalbama apie Vyriausybės išvadą. Rodos, teikėjas pritarė dėl Vyriausybės išvados prašymo. Ar galima pritarti bendru sutarimu dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip pagrindinio, ir klausimo svarstymo gegužės 22 dieną? Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.55 val.
Rinkimų kodekso 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-41 (pateikimo tęsinys)
Toliau 2-3 klausimas – Rinkimų kodekso 89 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XVP-41. Balsuojame.
Balsavo 97: už – 83, prieš – 3, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.56 val.
Rinkimų kodekso 76, 176 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-3844 (pateikimo tęsinys)
Toliau apsispręskime ir balsuokime dėl 2-4 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3844.
Balsavo 102: už – 31, prieš – 51, susilaikė 20. Po pateikimo nepritarta. Apsispręskime dėl tolimesnės projekto eigos. Kas pritariate, tie esate už grąžinimą tobulinti, o kas balsuojate prieš, tie esate už atmetimą. Balsuojame. Alternatyvus balsavimas
Balsavo 101: už – 37, prieš – 64. Projektas atmestas.
14.57 val.
Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XIV-1381 79 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4198 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – taip pat Rinkimų kodekso pakeitimo projektas Nr. XIVP-4198. Balsuojame.
Balsavo 102: už – 79, prieš – 6, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 17 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. XV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-213 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Taip pat galėtume dabar apsispręsti ir balsuoti dėl rezervinių klausimų. Pirmiausia buvo pateiktas 1 rezervinis, tai yra Seimo nutarimas „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. Vicepirmininkas pateikė jį, apsispręskime ir balsuokime po pateikimo.
Balsavo 105: už – 105, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Po pateikimo pritarta.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, redakcinio pobūdžio. Yra siūloma nepritarti šiai pastabai. Ar galima bendru sutarimu nepritarti jai? Ačiū. Visam 2 straipsniui ar galėtume pritarti? Ačiū. Ir 3 straipsnis. Ar galime jam pritarti? Bendru sutarimu pritarta.
Balsuojame dėl 1 rezervinio klausimo – įstatymo projekto Nr. XVP-213.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108: už – 108, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-213) priimtas. (Gongas)
15.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-230 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XVP-230. Po pateikimo apsispręskime balsuodami.
Balsavo 107: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 2. Pritarta po pateikimo.
Svarstymo stadija. Norinčių kalbėti nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Apsispręskime balsuodami dėl rezervinio 2 klausimo. Prašom.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 107: už – 107, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-230) priimtas. (Gongas)
15.01 val.
Rinkimų kodekso 33, 75, 78 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XVP-104 (pateikimas)
Tęsiame darbotvarkę toliau. Grįžtame į priekį. Darbotvarkės 2-7 kausimas – Rinkimų kodekso 33, 75, 78 ir 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XVP-104. Į tribūną kviečiu pranešėją A. Zuoką.
A. ZUOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, sveiki dar kartą. Šiandien kaip niekada yra daug Rinkimų kodekso pataisų. Tai prie jų prisijungia ir kita Seimo narių grupė, kuri teikia būtent Rinkimų kodekso 33, 75, 78 ir 193 straipsnių pakeitimus.
Pakeitimų esmė. Politinėms organizacijoms nėra taikomas reikalavimas, kad jos teiktų duomenis apie savo teistumą. O tokia informacija nėra skelbiama nei Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklapyje, nei rinkimų komisijos leidžiamame tos politinės organizacijos keliamo kandidato plakate, nei kitose reklaminėse priemonėse, kurias numato Rinkimų kodeksas, kalbant apie fizinius asmenis. Šio įstatymo esmė labai paprasta: sulyginti teises arba sulyginti sąlygas, kad šiuo atveju politinės organizacijos taip pat veiktų taip, kaip ir taikomi kriterijai fiziniams asmenims, kurie dalyvauja rinkimuose. Ir vieni, ir kiti turi nurodyti apie savo teistumą, jeigu jis toks yra. Teisės departamentas yra pateikęs pastabą dėl laiko, dėl laikotarpio, kad tai negalėtų būti amžinai arba turėtų būti tam tikras laiko tarpas. Tai iš principo aš tam pritarčiau. Svarstymo metu būtų galima numatyti, kad toks reikalavimas politinėms organizacijoms galiotų 5 ar 10 metų. Čia jau diskusijos objektas, kurį, manau, svarstymo metu mes galėsime be problemų kartu, drauge įveikti. Tai tokia būtų šio įstatymo pakeitimo esmė. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKĖ. Buvo trumpam užsirašęs A. Skardžius, tačiau persigalvojo. Daugiau norinčių paklausti nėra. Motyvai. Ačiū pranešėjui. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami, kas pritariate po pateikimo A. Zuoko projektui.
Balsavo 99: už – 76, prieš – 7, susilaikė 16. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūlomas svarstyti birželio 17 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
15.04 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-162 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Švietimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-162. Pranešėja – I. Gelažnikienė. Kviečiu į tribūną. Tai yra taip pat pateikimo stadija.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 ir 3 dalių siūlomą pakeitimą. Pirmiausia, tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad pretendentas, tai yra asmuo, kuris nori dalyvauti švietimo įstaigos direktoriaus konkurse, turi Nacionalinėje švietimo agentūroje įsivertinti kompetencijas. Vadinasi, pretenduodamas į direktoriaus vietą švietimo įstaigoje pretendentas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą (magistro kvalifikaciją), turi turėti darbo patirties. Netgi tokiu atveju, kai buvęs vadovas, baigęs dešimties metų kadenciją, pretenduoja dalyvauti konkurse į kitos švietimo įstaigos vadovus, noriu ypač atkreipti dėmesį, kad jis, atidirbęs dešimt metų, vis tiek privalo įsivertinti kompetencijas.
Esmė yra kokia? Jeigu iš patirties… Kompetencijų vertinimo. Gimnazijos vadovas, prestižinės gimnazijos vadovas, kurio ugdymo rezultatai yra puikūs, atidirbęs dešimt metų, o, vertinant kompetencijas, kompetencijos yra įvertinamos neigiamai. Ar iš tiesų taip gali būti? Iki šiol Lietuvoje apie keli šimtai švietimo įstaigų vadovų yra laikini. Vadinasi, neužpildome vietų, nes pretendentai arba asmenys tiesiog neina įsivertinti kompetencijų ir regionuose trūksta švietimo įstaigų vadovų.
Jeigu kalbėtume apie… sulygintume švietimo įstaigų vadovų ir kitų įstaigų vadovų reikalavimus, matytume, kad socialinių įstaigų, kultūros įstaigų, sveikatos įstaigų ir kitų įstaigų vadovai, tai yra pretendentai į šiuos vadovus, neturi įsivertinti kompetencijų, o atranka vykdoma konkurso būdu. Kažkodėl švietimo įstaigų vadovams yra išskirtinis reikalavimas.
Noriu priminti ir atkreipti dėmesį, kad kažkada ir valstybės tarnautojams buvo tokie patys reikalavimai, bet, neužpildant vietų, vadinasi, nerandant specialistų, šitas reikalavimas valstybės tarnautojams įsivertinti kompetencijas 2019 m. sausio 1 d. buvo panaikintas.
Dar labai noriu akcentuoti, kad yra nuvertinama ir tiesiog nepasitikima komisijos, kuri daro atranką… tai yra konkurso komisijos prestižas galbūt yra nuvertinamas. Nepasitikima jų darbu, nes Švietimo įstatyme numatyta tvarka, švietimo ministro patvirtinta tvarka yra sudaryta komisija, kuri vertina pretendentų į švietimo įstaigų vadovus žinias. Vadinasi, papildomai numatydami įsivertinti kompetencijas, mes nepasitikime komisijos darbu.
Žinote, labai norėtųsi atkreipti dėmesį, kad šiandien, kai mes visi kalbame apie biurokratijos mažinimą, apie tai, kad reikia biudžete sutaupyti pinigų, tai yra puiki pozicija arba puikus pavyzdys, kaip mes galime sutaupyti 300 tūkst. lėšų per metus. Ir šias lėšas būtų naudingiau atiduoti mokyklai, nei išleisti kompetencijoms vertinti. Todėl, gerbiami kolegos, labai kviečiu palaikyti įstatymo pakeitimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Kairys. Ruošiasi R. Tamašunienė.
S. KAIRYS (LSF). Na, kolege, ir prikalbėjote, pristatydama šį klausimą. Lyginate mokyklos vadovus su valstybės tarnybos specialistų procesu, kalbate apie sumas, puikiai žinote, kad jos netiksliai yra nurodytos, nes kalbame ne tik apie kompetencijų vertinimą, bet ir vadovų mokymus, konsultavimą, mokyklų išorinį vertinimą ir kitas NŠA veiklas. Tai truputėlį pasigilinkite.
Bet mano iš principo yra toks klausimas: kodėl jūs dabar sugalvojote grįžti į nomenklatūrinį mokyklų vadovų skyrimą? Grįžtate atgal į švogerizmo ir bebrizmo laikus. Iš kur toks dalykas? Pagal visus duomenis, konkursai vyksta, atlyginimai jau daugiau mažiau motyvuoja, konkurse yra tikrai ne vienas pretendentas. Iš kur jūs čia atsinešėte tokią problemą ir dabar bandote įteigti, kad reikia būtent grįžti prie nomenklatūrinio vadovų skyrimo?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Žinote, drįsčiau atsakyti, kolega, kad įdomiai skamba jūsų pasakymas – grįžti į kažkur į praeitį. Pirmiausia, manyčiau, turėtumėte daugiau pasigilinti, kad dėl kitų įstaigų vadovų tokių reikalavimų nėra. Netgi Konstitucijoje yra parašyta, kad nereikalingi pertekliniai dalykai siekiant užimti tam tikrą poziciją. Dėl to, kad vadovų trūksta, manau, reikėtų bendrauti su regionais ir su Lietuvos savivaldybių vadovais. Kad ateitų į švietimo įstaigos vadovus pretendentas, turi eiti ir kalbinti, kad žiūrėkite, žmonės, dalyvaukite kompetencijas vertinant ir būtinai kandidatuokite į švietimo įstaigų vadovus. Žinote, gal paradoksas yra šitas, kad žmogus, atidirbęs dešimt metų, dar kartą turi įsivertinti kompetencijas. Tai apie ką šnekama? Jeigu dešimt metų jo darbdavys tikrino jo vadybinius gebėjimus, mokyklos ataskaitas, tai apie ką mes šnekame?
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė, ruošiasi L. Kazlavickas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų švietimo vadovams taikomi perdėtai, mano vertinimu, konkursiniai reikalavimai. Iš tikrųjų konkursą sudaro trys dalys. Pirmas – kompetencijų įvertinimas, apie kurį jūs kalbate, taip pat mokyklos strateginis planas arba gairės, kaip jis įsivaizduoja tą mokyklą, tai įvertina visa komisija susirinkusi, ir taip pat teisinė bazė, iš kurios sudaromi konkursiniai klausimai einant į vadovus. Neseniai pataisėme vieną iš viso diskriminuojantį dalyką, kuomet Kompetencijų vertinimo centras neparašydavo balų (trijų ten maksimalių ar keturių reikėjo) ir net nepaaiškindavo, kodėl jis neišlaikė tų kompetencijų, arba parašydavo vadovui „kūrybiškumo trūkumas“. Mano vertinimu, iš tikrųjų tai yra perteklinis dalykas. Kalbant dar ir apie visą pavaduotojų didžiąją komandą Lietuvos mastu, tai tie žmonės, kurie nuolat tobulina savo vadybinius gebėjimus, lanko kvalifikacijos kėlimo kursus ir vertinami tiek jų vadovų arba steigėjo labai gerai už tai, kad jie įgyvendina nustatytus…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). …uždavinius ir tikslus. Bet ar jūs tikrai išbraukėte visus žodžius iš įstatymo projekto, nes sakinyje dar lieka „įvertinus jo gebėjimus įgyvendinti viešajam konkursui pateiktas vadovavimo švietimo įstaigai gaires…
PIRMININKĖ. Kolege, laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). …ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“? Man atrodo, truputį nenubraukėte.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Ačiū už pastabą. Aš manau, kad svarstant komitete bus įvertinta jūsų pastaba. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kazlavickas. Ruošiasi E. Rudelienė.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Laba diena. Kompetencijų vertinimas tikrai yra vienas esminių instrumentų, užtikrinančių, kad į vadovų pareigas ateitų kompetentingi žmonės. Aiškinamajame rašte minite, kad turėtų užtekti magistro diplomo, tačiau kandidatų į mokyklų vadovus kompetencijų vertinimo ataskaitos rodo, kad kas antras magistrantas, kuris pabaigė magistro studijas ir norėjo tapti kandidatais į vadovus, stokoja strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo kompetencijų. Tai yra gebėjimai skirti prioritetus, trečdaliui vertinti vienetu, tai yra visiškai minimalūs. Pusės pretendentų gebėjimai planuoti ir valdyti pokyčius įvertinti dvejetu, tai yra labai silpni. Pusė pretendentų stokojo vadovavimo žmonėms kompetencijų. Jūs siūlote tos sistemos, kuri šiandien leidžia veikti kaip filtrui, kad žmonės, kurie tiesiog neturi elementarių vadovavimo gebėjimų, pretenduotų ir kažkokiu būdu taptų vadovais, atsisakyti.
PIRMININKĖ. Laikas!
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti klausimo: ar šitą pasiūlymą derinote su švietimo ministre, ar jinai tikrai sutinka, kad būtų nuleista kartelė mokyklų vadovams?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Taip, mes dėl to kalbėjomės su ministerija. Diskutuojame galbūt dėl tobulinimo, bet pats principas yra, kad taip, mes šitą įstatymo pakeitimą teikiame.
PIRMININKĖ. Klausia E. Rudelienė, ruošiasi V. Gailius.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tiesų valdančioji dauguma daug kalba apie švietimo ugdymo prestižą, apie kokybės gerinimą, apie tai, kaip svarbu, kad būtų tinkamai ugdomi. Ir iš dalies tai irgi priklauso nuo vadybinių gebėjimų ir nuo vadovavimo mokykloms. Dabar vyksta ir mokyklų tinklo pakeitimai, ir stambinamos mokyklos, kur iš tikrųjų reikalingi platūs vadovų gebėjimai. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto atsisakę šito, ką jūs siūlote dabar, atsisakę vertinimo, mes turėsime prastesnius vadybininkus mokyklose ir turėsime prastesnę ugdymo kokybę? Ačiū.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą, už kylančias abejones. Bet, žinote, ne visada patikrinus kompetencijas ateina pats geriausias vadovas. Mes tiesiog diskredituojame aukštąjį mokslą, nes šiandien, norėdamas būti švietimo įstaigos vadovu, tu privalai turėti magistro kvalifikacinį laipsnį. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, tu negali pretenduoti, jeigu tu neturi vadovavimo patirties. Vadinasi, tu jau buvai vadovu ir privalai būti kažkur vadovu, kad tu galėtum pretenduoti į šitas pareigas. Ar jums neatrodo visgi juokinga, ką primygtinai visiems kartoju, kad išgirstumėte, kad dešimt metų atidirbęs žmogus dar kartą turi įsivertinti kompetencijas? Aš jums atsakiau, kad yra aukštasis mokslas, yra patirtis, ir aš manau, kad nuo to švietimo įstaigų vadovai blogesni nebus. Kitas dalykas, yra konkursas, kur yra patikrinami jo gebėjimai.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma norėčiau išgirsti, ar jūsų projektas kaip nors atsispindi jūsų politinės partijos rinkiminėje programoje, Vyriausybės programoje ir Vyriausybės priemonių plane?
Antra, labai aiškiai kolega uždavė klausimą, ar šį klausimą derinote su švietimo ir mokslo ministre, jūs į tą klausimą neatsakėte, nes ministrė nėra ministerija. Ir aiškinamajame rašte jūs konstatuojate, kad pakartotinis valstybių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimas sukelia abejonių dėl savivaldybės mero vertinimo objektyvumo ir didina biurokratinę naštą mokyklų vadovams. Tiesiog būtų gerai, kad perskaitytumėte tai, ką parašėte. O aš klausiu, ar atitinka programines nuostatas ir ar, dar kartą, derinta su ministre?
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Noriu pasakyti, kad pats principas, biurokratijos mažinimas, jau yra Vyriausybės programos dalis. Šiandien šitą klausimą aptariau ir su gerbiamu premjeru.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas klausti baigėsi. Motyvai – V. Šeršniovas kalba už.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Man patiko L. Kazlavicko pasisakymas, jisai tikrai atkreipė dėmesį į kompetencijų, kurios tikrai reikalingos, reikalavimus, strateginis planavimas ir panašiai. Tačiau šiuo metu regionuose yra katastrofa su kandidatais į švietimo įstaigos vadovus ir mes ten tikrai turime didelių problemų. Tad šiandien manau, kad tikrai reikėtų šiek tiek pamažinti kartelę, ir todėl aš pasisakau už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Mes tą kartelę tiek numažinsime, kad greitai užteks, tiesiog, nežinau, priklausyti, pavyzdžiui, vienai iš partijų, kuri tuo metu yra valdančioji vienoje ar kitoje savivaldybėje. Manęs, kaip 13 metų dirbusio savivaldoje, nieks neįtikinsite, kad, pakeitę ar eliminavę šitą išorinį kompetencijų vertinimą, sistemą padarysite kažkaip geresnę, atrinksite geresnius kandidatus ir panašiai. Tuo labiau kad jūs patys sau prieštaraujate, kalbėdami, iš vienos pusės, kad trūksta regionuose vadovų, iš kitos, rūpinatės tais žmonėmis, kurie, cituoju, dešimt metų yra atidirbę.
Kitas dalykas, švietimo pokyčiai reikalingi kaip nieko kito, reikalingas kompetencijų išlaikymas ir tie dešimt metų yra pakankamai didelis laiko tarpas, per kurį būtina kelti kompetencijas – vaikai keičiasi, kartos keičiasi, įvairiausių kitų dalykų atsitinka. Tai aš nesuprantu to noro tiek viską numinimizuoti, tiek tą kartelę sumažinti. Ir aš esu įsitikinęs, kai šitas klausimas atkeliaus į Švietimo ir mokslo komitetą, kada Nacionalinė švietimo agentūra pateiks visus skaičius, kiek yra mokyklų be vadovų, kokia vyksta konkurencija vadovus renkant, o mano žiniomis, ji vyksta, tai iš tikrųjų dings visi tie argumentai ir liks vienas vienintelis noras grįžti prie nomenklatūrinio mokyklų vadovų skyrimo savivaldybėse. Ir biurokratija nėra mažinama. Biurokratija yra perkeliama savivaldybėms. Tai tą irgi supraskite.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl 2-9 klausimo – projekto Nr. XVP-162. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 84: už – 53, prieš – 16, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 13 dieną. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Prašau per šoninį mikrofoną, kolege.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Aš komiteto vardu norėčiau Vyriausybės išvados paprašyti.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl Vyriausybės išvados? Ačiū, pritarta.
15.21 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 38, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-174 (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-10 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 38, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-174. Kviečiu pranešėją I. Vėgėlę į tribūną.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiami Seimo nariai, pristatau Švietimo įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Aš neslėpsiu, kolegos, tai yra ideologinis balsavimas ir šis pasiūlymas yra ideologinis. Tai yra tėvų teisė rūpintis savo vaikų doroviniu auklėjimu, teisė pasirinkti lytiškumo ugdymą. Priešinga ideologija – tai šeimos atstūmimas šiais klausimais ir valstybės iškėlimas virš šeimos, kuomet valstybė žino geriau, ką ir kada apie lytiškumą kalbėti savo vaikams.
Ar žinote šios ideologijos gimtinę? (Balsas salėje) Teisingai, girdžiu iš salės, kad tai yra komunizmas. Taip, komunistinė ideologija iškėlė valstybę virš šeimos, kad švietimas nepaisytų šeimos tradicijų, bet formuotų naują žmogų pagal kolektyvinę idėją, pagal kolektyvinį gyvenimą. Komunizmo tikslas – sukurti socialistinį švietimą, kuris atitrauktų vaikus nuo buržuazinės šeimos. Aš beveik cituoju. Komunistinė ideologija skatino mažinti tėvų įtaką vaikų auklėjimui, kad šeima nekenktų vaikų ugdymui pagal socialistinį idealą. Kolegos, K. Marksą pacituosiu, jeigu leisite, nors nelabai leidžiama šitoje salėje tą daryti: „Visų vaikų švietimas nuo to laiko, kai jie gali augti be motinos priežiūros, privalo vykti valstybinėse institucijose.“ Kolegos, Leninas dar pridurtų: duokite man ketverius metus auklėti vaikus ir sėkla, kurią pasėjau, niekada nebus išrauta.
Pristatau įstatymą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį, kuriame yra nustatyta nuostata, jog tėvai nevaržomai rūpinasi ir auklėja savo vaikus religiniais ir doroviniais aspektais. Ši nuostata atkartoja Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį – laisvę rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo pačių įsitikinimus. Viena iš tėvų teisės ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus sudėtinių dalių yra tėvų teisė parinkti savo vaikams šeimos pasaulėžiūrą atitinkantį lytiškumo ugdymą.
Kolegos, 2016 metais, kada buvo priimta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, nekilo jokių ideologinių nuostatų, nes tėvai bendradarbiaudavo su mokykla ir galėdavo pasirinkti, kaip, ką ir kada jų vaikas išgirs apie lytiškumą. 2022 metais ją pakeitė Gyvenimo įgūdžių bendroji programa ir ten paliko tiktai vieną lytiškumo koncepciją. Ten nebeliko šeimos, rengimo šeimai koncepcijos.
Pedagogikos teorija vienareikšmiškai pasako, kad su pasaulėžiūra susiję dalykai negali būti primetami kuriuo nors mokomuoju dalyku be tėvų žinios.
Jeigu klausiate, ar čia kažkokia naujiena Lietuvoje? Ne, Jungtinėje Karalystėje yra įtvirtinta teisė pasirinkti ugdyti lytiškumą pagal tėvų įsitikinimus. Lygiai taip pat yra ir Austrijoje.
Kreipiuosi į jus, gerbiamieji Seimo nariai, ne kaip į atstovaujančius atskiroms politinėms ideologijoms, bet kaip į atstovaujančius tautai ir mūsų žmonėms. Noriu tikėti, kad čia nėra tų, kurie pritaria komunistinei ideologijai.
Kreipiuosi į socialdemokratus. Socialdemokratai, nuo jūsų priklauso šiandien šito balsavimo pasekmė, nes jūsų yra daugiausia. Nemaža jūsų dalis yra išrinkta vienmandatėse apygardose, o didžioji dauguma Lietuvos piliečių nori, kad lytiškumo ugdymas būtų pasirenkamas tėvų, tai yra kad tėvams leistų pasirinkti, ar leisti į tokį ugdymą, ar ne, skatinti bendradarbiavimą tarp tėvų ir mokyklos.
Kreipiuosi į liberalus. Jūs esate liberalai, jūs visada esate už laisvę, ar ne? Šiandien pamatysime, ar jūs iš tiesų leidžiate tėvams pasirinkti, ar jūs nusprendžiate, kad vis dėlto valstybė yra privalomas dalykas ir valstybė nustatys, ką turi išgirsti vaikas.
Kreipiuosi į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Jūsų pavadinime yra: Lietuvos krikščionys demokratai. Krikščioniškoji ideologija. Jūsų pirmininkas neša krikščionišką ideologiją. Ar iš tiesų taip yra, matysime šiandien po balsavimo.
Beje, aš visą šitą balsavimą stengsiuosi pristatyti kuo plačiau „Facebook“ socialinėje paskyroje ir kitose socialinėse medijose, kad Tauta žinotų, kokią ideologiją neša Seimas ir ar atstovauja rinkėjams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamam pranešėjui norėčiau pasakyti, kad nežinau, ar didžioji dauguma Lietuvos visuomenės pritaria jūsų traktavimui lytiškumo ugdymo, bet tikrai esu tikra, kad didžioji dalis Lietuvos visuomenės nenorėtų girdėti Seimo salėje cituojamo Lenino. Prašau ateityje susilaikyti nuo tokių citatų.
Dabar klausimai. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi V. Sinica.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū pirmininkei. Pranešėjo noriu pasiteirauti, kadangi, mano žiniomis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nėra gavusi nė vieno skundo iš tėvų dėl šios programos, anaiptol, dar yra ir tėvų organizacijų, kurios palaiko. Taip, pradžioje, kai programa buvo patvirtinta, buvo įvairių nuogąstavimų, nes buvo vykdomos aktyviai įvairios dezinformacijos kampanijos ir ši programa demonizuojama, esą čia viską pervers, įsitikinimus ir visus kitus dalykus. Tai to neįvyko ir tų skundų nėra. Maža to, buvo kreipimasis į Vyriausiąjį administracinį teismą, jis irgi pripažino, kad nėra pažeidžiama Konstitucija. Ar jūs nemanote, kad jūs dirbtinai pučiate problemą, nes iš tėvų niekas neatima teisės auklėti savo vaikus, ir norite įnešti daugiau sumaišties visuomenėje, kad tai yra kažkokia blogio programa, kuri šiaip jau kalba apie tai, kaip mes vieni su kitais bendraujame, kur yra raudonosios linijos ir kaip sumažinti įvairių blogybių, kurių mūsų visuomenėje, deja, vis dar pasitaiko?
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Labai jums ačiū už klausimą. Tai netiesa. Yra skundų ir dalis asociacijų nepritaria, ir labai aiškiai. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija labai aiškiai pareiškė savo nepritarimą tokiam modeliui, kuris yra, ir dar yra nemažai visų kitų asociacijų, kurios nepritaria.
Antras dalykas. Čia juk nekalbama apie atsisakymą lytiškumo dėstymo, mokymo, jis tegul būna toje programoje. Čia mes kalbame apie tėvų laisvę leisti vaikus į tokią programą ar ne.
Kokia to pasekmė? Pasekmė labai paprasta, ji buvo išnaikinta 2016 metų programos – bendradarbiavimas tarp tėvų ir mokyklos. 2016 metų programoje buvo įtvirtinta tėvų teisė žinoti, kas dėstoma, susipažinti, kaip, kas ir kada. Ką jūs sakote, tas bendradarbiavimas nuo 2022 metų išnyko dėl to, kad liko vienintelė, tai yra prievolė tėvų vesti į mokyklą lytiškumo programoms.
O kalbant apskritai, jeigu dėl kokio nors teksto ar žodelio, pritarkite, bus svarstymas, svarstymo metu galėsime tikslinti kiekvieną smulkmeną.
PIRMININKĖ. Klausia V. Sinica. Ruošiasi V. Ąžuolas.
V. SINICA (MSNG). Ačiū už projektą ir pristatymą. Taip aštriai pristatėte, nežinau, ar kas nenusigąs, bet aš visiškai pritariu jūsų siūlymui. Iš tikrųjų labai problemiška yra ta programa. Pati programa yra aptakiai parašyta, bet kadangi teko dalyvauti su ja susijusiose diskusijose ir gerai pasigilinti, rekomendacijų dokumentas, turintis 200 puslapių, ir integrali visos tos programos dokumento dalis, labai aiškiai sako, kad reikia ugdyti nediskriminuoti dėl lyties tapatybės. Kas domisi ta tema, žino, kad nediskriminacija dėl lyties tapatybės reiškia gerbti žmogaus teisę pasirinkti, kokios lyties jis nori būti.
Gerai, kad Lietuvos mokyklų mokytojai, aš manau, iš etinės ir profesinės savigarbos netaiko tokia radikalia forma to, ką šita programa leistų daryti, todėl tai nevirsta skandalais, nevyksta pykčiai su tėvais ir taip toliau. Bet iš tikrųjų tą programą reikėtų sutvarkyti ir labai pritariu jūsų siūlymui. O klausimas būtų toks: jeigu vis dėlto tėvai renkasi neleisti vaikų į tokias pamokas lytiškumo tema, kas vietoj jų, kaip jūs manote, turėtų būti, ar jokių pamokų, ar kas nors kito?
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Pirma, reaguoju dėl to, kad buvo aštrus pristatymas. Aštrus, nes, mano supratimu, švietimas neturi būti ideologizuotas tokiu lygiu, koks yra dabar padarytas. Ir gerbiamai posėdžio pirmininkei aš replikuosiu: jeigu surasiu tikslią citatą, kuri atitiks tai, kokia vyksta ideologija ir ideologizavimas švietime, aš ją pacituosiu, koks tai bebūtų žmogus pasakęs, nes, mano supratimu, mes einame link socialistinės ir komunistinės švietimo ideologijos.
Reaguojant, kas vietoj to turėtų būti, mano supratimu, galima pasirinkti įstatymo svarstymo eigoje, jeigu jam bus pritarta. Aš tyčia to neįrašiau, nes gali būti ir tuščia, gali būti pasirinkta ir etika ar kitos gyvenimo įgūdžių, galų gale patriotiškumo pamokos galėtų būti, nes mums iš tiesų reikia stiprinti savo valstybės patriotinį vaikų ugdymą ir taip toliau. Tyčia šitame projekte nėra to padaryta. Tai yra labai paprastas projektas, jame yra labai aiškios vertybinio klausimo nuostatos, ar leisti tėvams pasirinkti, ar neleisti. Jeigu jau leisime, tuomet svarstyti galėsime ir ministerijoje, ir kartu su tam tikru komitetu, kas vietoj to turėtų būti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi D. Asanavičiūtė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas kolega, labai džiaugiuosi jūsų pasiūlymu. Bet ir šiandien yra įstatymas. Praeitoje kadencijoje buvusi ministrė E. Dobrowolska norėjo panaikinti vaikų apsaugą nuo neigiamos informacijos, bet jai nepavyko to padaryti – net konservatoriai balsavo prieš, kad apsaugotų vaikus. Dabar tėvams kartais tenka kovoti vos ne teisinėmis priemonėmis, grasinant, kad jeigu jūs versite mano vaiką daryti vieną ar kitą dalyką ir ta neigiama informacija jam bus brukama, kreipsimės į teismus. Taip jiems pavyksta apsiginti.
Kita medalio pusė – aš labai džiaugiuosi, kad daug mokyklų tą lytiškumo programą išmetė į šiukšlių dėžę nuo pat pirmos dienos. Ir konsultantai rašo laiškus, nori pakonsultuoti, kaip ten gerai tą lytiškumą ugdyti, laiškai taip pat keliauja į šiukšlių dėžę. Ar jums neatrodo, kad ta programa buvo sukurta tik konsultantams užsidirbti daug pinigų ir brukti vaikams tai, ko įstatymas neleidžia brukti, nes jis yra galiojantis, ta apsauga vaikams. Kaip jūs galvojate?
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū už klausimą. Man sunku atsakyti į šitą klausimą. Ką aš matau iš tiesų, reaguodamas į tai, ką jūs pasakėte, kad šios programos metodinėje medžiagoje iš tiesų yra daugiau seksualumo ugdymas, o ne paruošimas vaikų šeimai, pasiruošimas vaikų meilei, paruošimas vaikų gyvenimui. Ten yra seksualumas, apsisaugojimas ir visi kiti dalykai. Man atrodo, tik tėvai turėtų teisę suvokti ir žinoti, kada jų vaikas gali tokią informaciją priimti ir kokią informaciją turi priimti. Ir yra labai paprastas ideologinis laisvės principas ne naikinti programą, bet leisti tėvams apsispręsti.
PIRMININKĖ. Klausia D. Asanavičiūtė. Ruošiasi L. Urmanavičius.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų apmaudu, kad iš visos tikrai nuostabios programos, į kurią įeina įvairių disciplinų ir mokymų vaikams, iškeliama tiktai dėl tapatybės, neva diskriminacijos, tuo labiau puikiai žinote, kad tai yra tik gairės, o mokymo turinį formuoja patys mokytojai. Bet aš ne apie tai.
Aš apie pačią statistiką. Per metus apie 900 nepilnamečių nutraukia nėštumą ir tiktai 10 % kreipiasi pagalbos. Šoke yra ir mergaitės, ir jų tėvai, reikalinga psichologinė pagalba abiems. Šeimose ir artimoje aplinkoje mažamečiai vaikai yra tvirkinami. Aštuonios iš dešimt moterų artimoje aplinkoje yra mušamos ir iš jų tyčiojamasi. Ir jūs įsivaizduojate, kad grįžę į tuos laikus, kai „sėdėk, boba, tavo laikas, tavo vieta virtuvėje ir prie vaikų“, arba pacituosiu, jūs citavote, aš irgi pacituosiu: „muša, reiškia, myli“, nepadoriai liečia nepilnametį ar nepilnametę: „Tylėk!“, nes gi dėdė liečia… Tai jūs įsivaizduojate, kad vaiko negebėjimas pažinti nepadorius prisilietimus yra blogis? Jūs įsivaizduojate, kad jeigu šeimoje, pripažinkime, ne visose šeimose vyksta lytiškumo ugdymas ir vaikai dar ilgai nežino, iš kur atsiranda. Ir staiga – ups! – laukiasi. Tai kaip jūs įsivaizduojate, kas mokys šituos vaikus? Ar mes… Jums neatrodo, kad mes tikrai susilauksime didėjančios neigiamos statistikos?
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū jums, bet man atrodo, ar sąmoningai, ar nesąmoningai, jūs klaidinate. Aš dar kartą pabrėžiu: siūlymas nėra susijęs su naikinimu šitos programos ir šitų pamokų. Siūlymas yra susijęs su tuo, kad tėvai bendradarbiautų ir mokykla bendradarbiautų su tėvais; kad tėvai žinotų, kas ir kada bus dėstoma; kad tėvai žinotų, kas atvyks dėstyti. Tai yra laisvo apsisprendimo principas, kuris yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Kai jūs kalbate, kad aštuonios iš dešimties moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje, išsiskaičiuokime gal? Čia daug yra moterų tarp mūsų Seimo narių, jūs tarp tų dviejų moterų patenkate, ar tarp tų aštuonių? Iškart paklausiu. Atrodytų, kad aštuonios iš dešimt moterų yra mušamos. Tai čia turbūt turėtų kilti rankų miškas, kiek yra moterų, kurios yra mušamos, jeigu aš teisingai supratau iš to, ką jūs sakote. Mano įsitikinimu, šita statistika jokiu būdu neatsako, apskritai yra niekuo nesusiję su šituo siūlymu.
PIRMININKĖ. D. Asanavičiūtė – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs irgi klaidinate. Šiek tiek dar statistikos, nes akivaizdu, kad jūs jos nežinote, kad seksualinio priekabiavimo atvejais tik šešios moterys per metus kreipiasi į tarnybas. Tik šešios! Visos kitos tyli. Tie 6 atvejai neateina iki teismų ir visiškai jokio rezultato nėra. Tai jūs skatinate mergaites nesuvokti, koks gali būti poveikis stipresnio asmens, vyro arba šeimos asmens?
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Kaip tai susiję su projektu?
PIRMININKĖ. L. Urmanavičius klausia paskutinis, kadangi laikas šiam klausimui jau beveik pasibaigė. L. Urmanavičius, prašau.
L. URMANAVIČIUS (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš noriu paklausti, kiek nukentės kitų mokinių pilnavertis ugdymas tomis dienomis, kada vyksta egzaminai ar mokinių pasiekimų vertinimas ugdymo metu, ne per atostogas? Faktiškai mokyklos turi užtikrinti, kad tuo metu būtų tik tie mokiniai mokyklose, kurie laiko egzaminus arba vertina savo pasiekimus?
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Vienas iš šito projekto kampų, apie ką jūs kalbate, tai yra tai, kad vaiko mokymo atostogų metu nebūtų organizuojami egzaminai. Ir logika yra labai paprasta: kiekvienas vaikas turi teisę į atostogas. Aš pats esu tėvelis, auginu tris vaikus. Jeigu nori išvažiuoti su šeima dabar kur nors atostogauti per vaikų atostogas, negali, nes per vidurį atostogų yra įkišamas, pavyzdžiui, egzaminas ir atsiskaitymas. Ir logika yra labai paprasta – turi rasti būdą, kaip tėvams, vedantiems vaikus į tą pačią mokyklą, bent jau į tą pačią mokyklą, mokykla ir ministerija užtikrintų galimybę atostogauti kartu su visa šeima tuo pačiu metu. O vaikai turi turėti egzaminus tuo metu, kai vyksta mokymosi procesas.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dabar motyvai. R. Tamašunienė kalba už.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Mieli kolegos, ši įstatymo pataisa suteikia galimybę tėvams rinktis jų šeimos pasaulėžiūrą atitinkantį ugdymą ir dalyvauti priimant sprendimus dėl ugdymo turinio įgyvendinimo ir teisės atsisakyti lytiškumo ugdymo turinio dalies, kuri yra viena iš sudedamųjų Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos, taip puoselėjant savo šeimos vertybes. Daugelis dalykų realiai prieštarauja šeimų pasaulėžiūrai.
Buvusiai ministrei noriu pasakyti. Kodėl galbūt, jūsų įsitikinimu, nėra skundų dėl šios programos dalies? Mes čia turėtume padėkoti mūsų išmintingiems mokytojams, kurie geba tą programą pateikti taip, kad ji nekeltų abejonių jauniems žmonėms dėl jų lytinio tapatumo, dėl jų pasitikėjimo savimi. Dėl to iš tikrųjų kviečiu, raginu balsuoti už ir užtikrinti konstitucinę tėvų teisę nevaržomai ugdyti vaikus pagal savo religinius ir dorovinius įsitikinimus.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – R. Baranovas.
R. BARANOVAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pristatymas nebuvo aštrus, bet parodė, kad jis visiškai neišmano idėjų istorijos. Išties, universalus švietimas yra vienas iš mūsų, kairiųjų, pasididžiavimų. Ir tai nieko neturi bendro nei su V. Leninu, nei su K. Marksu. Jisai pirmiausia yra skirtas tam, kad mes suteiktume kuo lygesnes galimybes mūsų vaikams, kuo labiau juos apsaugotume ir kuo labiau juos atvestume į visuomenę, nepriklausomai nuo to, kiek tėvai išmano matematiką, lietuvių kalbą, kiek jie yra patriotiški, pilietiški ar kiek jie gali kalbėtis su savo vaikais apie lytiškumą. Jeigu iš to ideologinio įkarščio grįžtume į realybę, tai, kaip jau kolegos sakė, pamatytume, kad nieko blogo tose mokyklose nevyksta. O kalbėti tautos vardu aš tikrai jums, kolega, nesiūlau, nes užtenka pasiskaičiuoti, kiek frakcijoje turite narių, ir paaiškės, kiek turite visuomenės palaikymo.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuosime per kitą balsavimo langą, kuris prasidės 16 val. 10 min.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė.
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF). Dėkojame.
15.42 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-48 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-48. Pranešėjas – A. Zuokas. Prašome.
A. ZUOKAS (MSNG). Pristatau Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto esmė. Lietuva yra gana reta šalis tarp OECD šalių ir Europos Sąjungoje, kai mokinio krepšelis, ar klasės krepšelis, kaip mes jį vadinsime, skiriamas ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, tai yra juridiniams asmenims, kurių esmė – siekti pelno akcininkams. Praktika tiek Europos Sąjungoje, netgi ir Jungtinėse Amerikos Valstijose šiuo atveju: jeigu jūs gaunate viešųjų pinigų, tai forma turi būti ne pelno siekianti. Čia yra būtent įstatymo pasiūlymo esmė. Mes (čia grupė Seimo narių teikia šį įstatymo projektą) siūlome mokinio krepšelį, arba klasės krepšelį, skirti viešiesiems juridiniams asmenims.
Kas yra viešieji juridiniai asmenys? Tai yra viešosios įstaigos ir asociacijos. Faktiškai net ir šiandien egzistuojančios uždarosios akcinės bendrovės, kurios teikia švietimo paslaugas, tas paslaugas kaip teikė, taip ir galės teikti, tik numatome laikotarpį – iki kitų metų sausio 1 dienos (galbūt jo reikia ilgesnio, čia jau diskusijų metu galėsime priimti sprendimą) turės persiregistruoti iš uždarosios akcinės bendrovės, mažosios bendrijos į viešąją įstaigą arba asociaciją. Taip mes pasieksime ir išlaikysime esminį principą, kad švietimas negali būti komercializuotas. Švietimas yra viešoji paslauga. Tų, kurie privačiame sektoriuje veikia ir teikia švietimo paslaugas, esmė – būtent tenkinti visuomenės poreikius. Tai numato ir Konstitucijos 46 straipsnis, apie kurį kai kas čia buvo kalbėjęs anksčiau. Taip pat tai numato ir Konstitucinio Teismo sprendimas, kuris, be abejonės, palaiko, ką ir aš palaikau, kad lygiaverčiais pagrindais turi veikti ir savivaldybės arba valstybės mokyklos, tarp jų ir privačios, bet ne pelno siekiančios. Tai tokia yra šio įstatymo esmė.
Teisės departamente iš pradžių buvo padaryta pastabų, kad galbūt tai prieštarauja Konstitucijai, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitete mes turėjome gerą diskusiją ir Teisės departamentas, kiek suprantame, suklydo dėl formuluočių, kas yra viešieji asmenys, viešieji juridiniai asmenys. Komitetas balsavo ir priėmė sprendimą, kad pateiktas įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Taip pat, kolegos, kas turėjote galimybę perskaityti Seimo Tyrimų skyriaus pateiktą informaciją apie ugdymo procesą kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, tai aiškiai matėte, kad, jeigu yra skiriami viešieji pinigai, šiuo atveju valstybė arba savivaldybės kelia ir tam tikrus reikalavimus. Ir dažniausia Europos Sąjungoje veikia viešos ir privačios, tai yra privatus švietimas veikia kaip ne pelno siekiantys subjektai.
Kad nebūtų painiavos: kuo skiriasi VšĮ ir uždaroji akcinė bendrovė? Uždaroji akcinė bendrovė siekia pelno savo veikla savo akcininkui, o viešosios įstaigos, gaudamos tą patį pelną, privalo investuoti atgal į tą misiją, dėl kurios yra įsteigtos. Lietuvos švietimo sistemoje yra labai pelningai veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių, yra pelningų ir viešųjų įstaigų. Skirtumo esmė: VšĮ stato naują mokyklą, mažina tėvų įmokas ar toliau plečia savo paslaugas, o uždarosios akcinės bendrovės, sumokėjusios pelno mokestį, akcininkams gali mokėti dividendus. Ir tai nėra teisinga, o galimybė išlieka. Kas nori dirbti kaip UAB, gali, bet, deja, negalėtų gauti ir pretenduoti į mokinio krepšelio ar klasės krepšelio lėšas. Tokia įstatymo esmė. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų norėtų paklausti S. Kairys. Prašom.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamas pranešėjau, jau šiek tiek diskutavome ir socialiniuose tinkluose šia tema, turbūt irgi supratote, kad yra ir kitų sektorių, kur privačios įmonės veikia. Kalbant apie viešąsias lėšas, tai tikrai nebūtinai yra baubas. Ir nors tikrai yra dalykų, ką reikia tvarkyti, net ir privačios švietimo įstaigos apie tai kalba, kad tas reguliavimas galėtų būti peržiūrimas, bet visgi norėčiau pataisyti, kad tos lėšos eina ne UAB’ams, o pirmiausia eina vaikui, o tėvai jau renkasi, ar jie eina į valstybinę mokyklą, privačią ir panašiai. Bet Konkurencijos taryba irgi prašo konkurencinio vertinimo, nes tokį sprendimą jie kitaip traktuoja. Jie sako, kad jūs kaip tik išskiriate viešąsias įstaigas, kurios dabar turės privilegiją, lyginant su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis. Tai kaip pakomentuotumėte jų išvadą?
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju už klausimą. Paminėsiu, kad mes kalbame apie viešuosius juridinius asmenis. Tai yra ne tik viešosios įstaigos, bet ir asociacijos. Konkurencijai čia apskritai nedaro įtakos, atvirkščiai – konkurenciją tiktai skatina ir didina. Tėvams taip pat yra galimybė pasirinkti vieną ar kitą ugdymo įstaigą, ar tai būtų savivaldybės, ar valstybės, ar privati, bet keičiasi tik juridinė forma. Tėvams iš esmės skirtumas yra tiktai vienas, ar švietimo kokybė pakankama ir kiek reikia primokėti už vaiko leidimą į vieną ar kitą mokyklą. Tai šiuo atveju aš turiu padaręs gana nemažą analizę finansų, tiesa, skirtingų mokyklų Vilniaus mieste, turinčių VšĮ statusą, turinčių uždarųjų akcinių bendrovių arba mažųjų bendrijų, ir galiu pasakyti, kad ir vienos, ir kitos gali būti labai pelningos arba gali būti mažiau pelningos, netgi nuostolingos, priklausomai nuo savo veiklos.
Bet, jei žiūrėtume finansus ir analizuotume, galiu pasakyti, šiandien valstybė arba savivaldybė, skirdamos viešuosius finansus, realiai nekelia papildomų sąlygų ir tėvai šiandien permoka visi, na, sakyčiau, minimum 50 % už ugdymo procesą. Pavyzdžiui, viena VšĮ (neminėsiu pavadinimo) moka gerus atlyginimus, nuomojasi patalpas, pati remontuojasi ir tėvai primoka tiktai 30–50 eurų per mėnesį, už ką gauna papildomą popamokinį ugdymą. O, kaip žinote, šiandien Vilniaus mieste, Klaipėdoje, Kaune ir kituose miestuose tėvai turi primokėti nuo 600 iki 1 tūkst. eurų. Bet, deja, tie finansai de facto, kalbant apie išlaidas, kurios skiriamos ugdymo procesui, nėra reikalingi. Jie sukuria tikrai nemažą pelną tam tikroms įstaigoms, kurios, klausimas, ką su juo daro. Taigi tai yra viešieji finansai ir mes juos turime prižiūrėti ir kontroliuoti. Ir jokiu būdu čia konkurencija jokia neribojama, gal netgi, sakyčiau, atvirkščiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kolega, minėjote, kad permoka kelis kartus ar ten net 50 kartų, bet man atrodo, kad juridinis statusas nekeičia permokėjimo esmės. Bet čia tik sureaguosiu. Ir man atrodo, kad iš tiesų šis jūsų siūlomas įstatymo projektas tam tikroms įstaigoms konkurencines sąlygas blogina. Bet mano klausimas dar gilesnis. Ar neplanuojate eiti toliau? Juk mes turime ir socialinių įstaigų UABʼų, ir sveikatos įstaigų UABʼų, ir kultūros įstaigų UABʼų, ir jos taip pat gauna valstybines lėšas, jos taip pat gauna už žmogų, už paslaugą, už senelį, už vaiką. Tai gal mes čia visko atsisakykime tada? Ačiū.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų dažnai man kelia klausimą ir palyginimą su sveikatos sistema. Ir kaip tik čia aš pacituosiu gal gerbiamą R. Šukį, kuris labai gerai paaiškina skirtumus tarp mokinio krepšelio ar klasės krepšelio ir sveikatos sistemos. Sveikatos sistemoje tai yra draudiminiai pinigai, tai nėra tapatu tam, kas yra mokinio krepšelis arba klasės krepšelis. Ir suprantama, kad su draudiminiais pinigais tai yra kiekvieno asmens, kuris moka sveikatos draudimo įmokas, teisė disponuoti jais laisvai ir skirti arba privačiai įstaigai, arba valstybinei ir nepriklausomai nuo jos juridinio statuso. Čia visai kas kita.
Kalbant apie kultūros įstaigas arba uždarąsias akcines bendroves, kurios teikia galbūt kultūros paslaugas, paprastai jos dalyvauja konkursuose, jos turi laimėti ir įtikinti per tam tikrą vertinimo procedūrą, kam ir kokiems projektams tos lėšos yra skiriamos. Čiagi yra nieko. Įsteigiate mokyklą ir jums de facto priklauso mokinio krepšelis arba klasės krepšelis, ir jūs jį gaunate.
O kalbant apie dydį priemokų, kurias moka šiandien tėvai, aš jums duosiu atsakymą vienos, tiesa, VšĮ vadovės, kurių balansas (juos nesunku rasti rekvizitai.lt) per metus – 1,2–1,3 mln. pelno. Ir aš klausiu direktorės, kad jums tų pinigų gi nereikia, kodėl jūs imate priemokas iš tėvų po ten 600 eurų? Atsakymas buvo: žinote, kad visos ima, ir tėvai moka. Bet kas per požiūris? O konkurencijos švietime nelabai yra, ypač didžiuosiuose miestuose, nes jeigu jūs gyvenate tam tikrame mikrorajone ir ten yra mokykla, tai pirmas pasirinkimo kriterijus šiuo atveju yra mokykla šalia, o ne kažkur kitur.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Balčytytė.
G. BALČYTYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkei. Aš tik pareflektuosiu tą, ką sakote. Gal šiek tiek prieštaraujate pats sau todėl, kad įmokos, ką tik sakėte, ar viešajai įstaigai, ar UABʼui nesiskiria, konkurencija nustato, ar ne, kainas, tai tėvai vis tiek turės prisimokėti. Jūsų siūlymas neeliminuoja, nemažina tėvų prisimokėjimo ir niekaip to klausimo nesprendžia.
Kai kalbate apie socialines paslaugas: senjorų namai ir panašiai, lygiai taip pat tai yra automatiškai skiriamos viešosios lėšos, nėra jokių konkursų. Tai vis tiktai susiję ir su kitomis sritimis. Jūsų pasiūlymas atvertų tikrai daug daug klausimų kitose srityse.
Bet noriu patikslinti. Jūs teigiate, kad jūsų pasiūlymu bus draudžiama privačiai iniciatyvai uždirbti pelno. Bet viešajai įstaigai taip pat nedraudžiama uždirbti pelno. Vis tiktai kokią problemą sprendžiate? Įmokos nesumažės, pelnas uždirbamas…
PIRMININKĖ. Laikas!
G. BALČYTYTĖ (TS-LKDF). …gali būti. Dar gal galėsite pasidalinti OECD tyrimu…
PIRMININKĖ. Laikas!
G. BALČYTYTĖ (TS-LKDF). …nes jis niekur nerandamas, apie kurį kalbate?
A. ZUOKAS (MSNG). Mielai atsakysiu į šitą klausimą ir paaiškinsiu skirtumą tarp VšĮ uždirbto pelno ir UAB’o uždirbto pelno. Jeigu aš esu UAB’o savininkas, akcininkas ir mano UAB’as uždirbo pelno, aš sumokėjau mokesčius valstybei, išmokėjau sau dividendus ir už juos darau, ką noriu: perku brangią mašiną, nežinau, namą ir ką tik noriu. VšĮ, uždirbusi pelno, privalo toliau jį investuoti į veiklą, kuri numatyta jos įstatuose. Čia yra esminis skirtumas tarp šių dviejų juridinių formų.
Šiaip jau kalbant apie socialines įstaigas, praktika labai paprasta: ir Amerikoje, ir Europos Sąjungoje absoliuti dauguma jų yra ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, o ne UABʼai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Artūrai, kai buvau jaunesnis, jūs turėjote blogą ir to blogo antraštėje turėjote citatą: „Monopolija yra biurokrato draugas, demokrato priešas.“ Nežinau, ar čia laikai pasikeitė, bet jūs dabar kuriate valstybines monopolijas. Gal atsakysite į šitą klausimą, kodėl atitolote?
Bet štai Švedijos pavyzdys. Švedijoje 35 % gimnazijų yra privačios. Iš tų privačių gimnazijų 88 % yra akcinės bendrovės, dalimi jų net prekiaujama Stokholmo akcijų biržoje. Kuo skiriasi Lietuvos privačios mokyklos nuo Švedijos? Švedijoje visur iš mokinio krepšelio finansuojama viskas ir draudžiama imti nors 1 kroną už priėmimą. Štai kur yra tikrasis liberalizmas – suvienodinti sąlygas, neimti už išsilavinimą pinigų. O ką jūs siūlote, tai iš tikrųjų sužlugdyti privačią alternatyvą.
PIRMININKĖ. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Ar pasikeitė jūsų ideologinės nuostatos nuo to laiko, kai skaičiau jūsų blogą?
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju už klausimą. Tikrai ne. Švediją būtų sunku pavadinti labai liberalia valstybe. Ji kaip tik labiau galbūt daugiau socialdemokratiškai orientuota. Noriu pasakyti, kad ši įstatymo pataisa neriboja visiškai privačios iniciatyvos, tiktai numato tokią formą, kokia yra praktika visame civilizuotame pasaulyje. Net ir jūsų paminėtas Švedijos pavyzdys labai aiškus. Kai mes kalbame apie ne pelno, apie uždarąją akcinę bendrovę Lietuvos teisės terminais ir viešąją įstaigą, tai netapatu yra Švedijoje, bet jie kelia labai aiškią sąlygą: gaunate viešąsias lėšas, mokinio krepšelį arba klasės krepšelį, jūs neturite teisės nė cento imti iš tėvų. Tokia opcija galbūt ir galima. Tada plėskime ir tikslinkime mūsų Švietimo įstatymą.
Danai tą patį kelia: gaunate mokinio krepšelį, tai yra viešąsias lėšas, viskas, jūs negalite imti jokių priemokų. Yra bendri miksuoti procesai ir panašiai, bet dauguma jų pagal juridinį statusą yra ne pelno siekiantys subjektai. O Europoje ar Amerikoje yra ir ne pelno organizacijų, kurios kotiruojamos biržose, gauna tam tikrą pelną, bet jos investuoja į savo misijos įgyvendinimą, o ne akcininkų, pabrėšiu, interesų tenkinimą. Čia esminis skirtumas.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. ZUOKAS (MSNG). Gauni valdiškus pinigus – dirbk visuomenei.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. (Balsas salėje)
A. ZUOKAS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKĖ. Prašom iš vietos nereplikuoti. Motyvai. Už užsirašė V. Sinica.
V. SINICA (MSNG). Norėjau padėkoti už projektą. Iš tikrųjų labai teisingas ir reikalingas. Lietuvoje egzistuoja gana sisteminga problema to, ką pavadinčiau kvazirinkų kūrimu tiek sveikatos apsaugos, tiek švietimo sektoriuje, kada vietoj to, kad privatus sektorius, iš tikrųjų privatus sektorius egzistuotų šalyje, tarkime, švietimo srityje, yra kuriamos situacijos, kada iš biudžeto lėšų visų piliečių pinigais yra mokama už verslo teikiamas paslaugas piliečiams. Ir švietimas yra tiksliai ta sritis, kur tai labai jaučiama, ypač tai jaučiama Vilniuje. Tiek A. Zuokas, tiek ir aš tikrai matėme ir iš darbo Vilniaus taryboje, kokias pasekmes tai turi, kai metai iš metų leidžiant pinigus būtent kompensacijoms iš biudžeto, ar tai būtų savivaldos lygmens, ar kitaip, privačių švietimo įstaigų naudojimuisi, prarandama galimybė skirti tas pačias biudžeto lėšas tam, kad iš tikrųjų tobulėtų viešųjų paslaugų tinklas, viešųjų mokyklų, darželių tinklas ir prieinamumas to, ko, tarsi visi pripažįsta, labiausiai norėtume – kad tų paslaugų kokybė tenkintų. Bet vietoje to įklimpstame užburtame rate, kai prieinamos tik privačios paslaugos. Ir mes visi, ne tik tie, kas jas perka, bet visi už jas mokame. Tai yra iš esmės ydinga situacija, todėl labai laiku ir labai teisingas siūlymas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – S. Kairys.
S. KAIRYS (LSF). Ačiū. Kolegos, išties aš manau, kad niekada nevertėtų lyginti, kaip yra sprendžiami klausimai, kalbant apie švietimą, kultūrą, rodant pavyzdį – Jungtines Amerikos Valstijas. Yra absoliučiai kita sistema ir visai kitas reguliavimas.
Kitas dalykas, dar kartą noriu pabrėžti: valstybės pinigai patenka ne į UAB’us, o patenka vaikui ir po to suveikia pasirinkimo laisvė, rinka ir panašiai. O viešajame sektoriuje, ypač švietimo, nėra blogai pakonkuruoti su privačiomis švietimo įstaigomis.
Ir paskutinis dalykas, aš tikrai noriu atkreipti dėmesį, mano nuomone, čia yra prasilenkimas su Konstitucija, nes valstybė neturėtų nurodinėti, kokia forma tu turėtum veikti. Yra kitų kontrolės būdų, mechanizmų, tėvai turi ir tarybas, ir kitus dalykus, galų gale, jie nori – veda, nori – neveda, tai yra jų apsisprendimo teisė ir jų reakcija. Tai šiuo atveju, aš manau, tikrai, žiūrint į konstitucingumą šiuo klausimu, tikrai ne viskas atrodo tvarkingai. Tą pastebi ir Konkurencijos taryba.
16.02 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 231, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-194 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kitas darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 231, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-194. Pranešėja – L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena. Pristatysiu šiandien turbūt labai aktualų įstatymo projektą, tai yra mano inicijuotas įstatymo, Švietimo įstatymo, pakeitimas dėl mobiliųjų įrenginių naudojimo ugdymo procese.
Vis dažniau įvairiose pasaulio šalyse imamasi spręsti mobiliųjų ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo ugdymo procese taisyklių klausimus, ribojimų klausimus ir panašiai. Įvestais ribojimais siekiama užtikrinti geresnę mokymosi kokybę ir sveikesnę mokinių psichinę būklę. Draudimus ugdymo įstaigose, remiantis viešai paskelbtais duomenimis, įstatymais arba taisyklėmis jau įvedė daugiau nei 60 pasaulio šalių.
Deja, Europos Parlamentas kol kas dar nėra nustatęs gairių, kaip elgtis mokykloms su mobiliaisiais įrenginiais ugdymo proceso metu. Lietuvoje šis klausimas vis dar paliekamas pagal poreikį spręsti pačioms mokykloms ir jų bendruomenėms. Problemą mato visi, tačiau ieškoti susitarimų ir sprendimo imasi tik pavienės ugdymo įstaigos.
Beje, mano žiniomis, ne vieną draudimą įvedusi ugdymo įstaiga nepasigailėjo dėl tokio savo sprendimo. Teko bendrauti su Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų vadovais ir jie patvirtino, kad toks sprendimas pasitvirtino. Vilniaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai, turiu mintyje gerbiamos R. Jusienės atliktą tyrimą „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, rodo, kad sparčiai tobulėjant skaitmeninėms technologijoms prie ekranų leidžiamas laikas, įskaitant televizijos žiūrėjimą, naudojimąsi kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, tapo svarbia daugelio vaikų ir paauglių kasdienio gyvenimo, pasižyminčio nejudrumu ir kitais sveikatos sutrikimais, priežastimis. Remiantis Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimais, 6–17 metų vaikų ir paauglių ekrano laikas gerokai viršija psichikos sveikatos specialistų rekomenduojamas normas.
Svarbu paminėti tai, kad vaikų naudojimasis informacinėmis technologijomis gerokai išaugo pandemijos metu, o sveikata, ypač psichikos, ženkliai suprastėjo. Vilniaus universiteto mokslininkams atlikus tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei 400 su vaikais dirbančių asmenų, sveikatos ir priežiūros specialistai – visi beveik vienbalsiai patvirtino, kad neribojamas ekranų naudojimas vaikams ir paaugliams daro didelę žalą. Ypač nerimą kelia tai, kad nuolatinis dėmesio blaškymas mobiliaisiais įrenginiais mokykloje mažina informacijos įsisavinimą ir mokinių koncentraciją bei motyvaciją mokytis, mažina fizinį aktyvumą ir didina depresijos simptomų ir net savižudybės riziką.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškųjų šeimų sąjungos frakcijos Seimo nariai parengtu Švietimo įstatymo projektu siūlo riboti informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimą švietimo įstaigose ne ugdymo tikslu. Šiuo metu Švietimo įstatyme nėra įtvirtintas draudimas švietimo įstaigoje naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis ne ugdymo tikslu. Todėl mokyklos administracijos gali laisvai spręsti, ar imtis tokio ribojimo. Kai kurios mokyklos yra tai padariusios, bet, deja, tai yra pavieniai atvejai.
Siūlome papildyti Švietimo įstatymo 231 straipsnį nauja dalimi, kurioje būtų įtvirtintas bendrasis draudimas mokyklose naudotis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (pripažįstant jų nekontroliuojamą naudojimą švietimo įstaigoje žalingu mokiniams veiksniu), taip pat leidimo mokyklos informacijų ir komunikacijų technologijų naudojimo tvarkoje nustatyti šio draudimo išimtis. Išimtis galėtų nustatyti pati mokyklos bendruomenė, kurią sudaro mokyklos vadovybės, vaikų, tai yra moksleivių, ir tėvų atstovai. Tiesiog mokyklos turėtų prievolę imti spręsti šitą klausimą.
Naujas reguliavimas turėtų padėti pagerinti ugdymo proceso kokybę ir mokinių pasiekimus švietimo įstaigose. Taip pat nauju reglamentavimu bus daroma teigiama įtaka vaikų ir paauglių psichikos sveikatai ir socialiniams įgūdžiams.
Kviečiu, kolegos, problemą vertinti atsakingai ir palaikyti įstatymo projektą. Esame pasirengę diskutuoti dėl tam tikrų įstatymo projekto formuluočių ir ieškoti kompromisų. Rekomendacinio pobūdžio reglamentavimas problemos jau neišspręs.
Aš matau, kad bus klausimų, tad tikrai atsakysiu dar užbėgdama už akių: teko lankytis ne vienoje ugdymo įstaigoje ir tikrai yra priemonių, kaip šiuos pakeitimus įgyvendinti. Tie, kas priėmė gal nepopuliarų, bet būtiną sprendimą, šiandien nesigaili savo tokio veiksmo.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Jūsų paklausti norėtų šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiama kolege, už pristatytą įstatymo projektą. Iš dalies pritariu, nes iš tiesų problema yra. Matome vaikų ir priklausomybę, ir dėmesio koncentracijos stoką, bet, aš manau ir tikrai žinau pavyzdžių, sakote, jūs Klaipėdos pristatėte, aš žinau kitų mokyklų, jų nemažai ir vis daugėja, kur vis dėlto susitaria bendruomenė, susitaria tėvai, susitaria vyresni vaikai, mokytojai ir kartu priima sprendimą nenaudoti. Ir aš manau, kad tuo atveju jis yra kur kas efektyvesnis ir daug greičiau pasiekia norimą rezultatą, kai yra susitariama, o ne kai nuleidžiama įstatymu.
Bet mano dar toks klausimas į ateitį, nes technologijos keičiasi taip greitai, kad mes jau šiandien faktiškai galime laikrodyje turėti telefoną ir juo naudotis, galime apyrankėje turėti, yra jau ten tokių išvis tabletės dydžio įrenginių. Kas visa tai tikrins ir ar mes kiekvieną kartą keisime kažkokį įstatymą? Kaip jūs tai įsivaizduojate užtikrinti? Ar tai nebus tiesiog, kad mokiniai, ateidami į mokyklą, turės ten būti, nežinau, patikrinami kiekvieną kartą, ką jie atsinešė ir ko neatsinešė?
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamoji.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Pirmiausia gal pasisakysiu dėl to, kodėl netinka rekomendacijas taisyklėmis reglamentuoti. Telefonas arba išmanusis įrenginys yra žmogaus nuosavybė ir todėl yra netinkama reglamentuoti taisyklėmis. Tu negali paimti kito žmogaus nuosavybės, jeigu tai nebus parašyta įstatyme. Aš manau, todėl čia būtų ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai atsakymas, kad yra būtina visa tai įtvirtinti įstatymu.
Kitas dalykas. Pavyzdžiui, pasidalinsiu vėl Klaipėdos mokyklos pavyzdžiu. Pas mus moksleiviai, asmeniškai ir mano dukra, atėjusi į mokyklą, pasižymi mokinio pažymėjimu, kad atvyko ir pasideda savo asmeninius daiktus rakinamoje spintelėje, kuri yra skirta tiktai būtent jos reikmėms. Aš nematau problemos, kad mokinys, atėjęs į ugdymo įstaigą, būtent dar pačiame vestibiulyje paliktų visus išmaniuosius prietaisus. Jaunesnėse klasėse tai galėtų padaryti klasės auklėtojas, kada moksleiviai, atėję į klasę, sudeda į dėžutę visus išmaniuosius įrenginius. Aišku, ten nestatysime kažkokių kontrolės vartų, aptikimo mechanizmų ir panašiai, bet tai turi būti sąmoningas veiksmas. Kaip jūs gerai paminėjote, tai turi būti sąmoningas visų mokyklos bendruomenės narių susitarimas. Aš manau, jeigu pavyktų pasiekti tokio susitarimo, tada visi būtų suinteresuoti, kad draudimas būtų įgyvendintas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Zailskienė. Prašome, Jūrate.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū už galimybę paklausti. Aš irgi pritariu, kad tikrai problema yra ir kad ją reikia spręsti, bet, manau, ją reikia spręsti kompleksiškai. Čia tikrai neužtenka, mano nuomone, vien įstatymo pakeitimo, nes kažkaip mes jau po truputį tampame policine valstybe – viską uždrausti, viską reglamentuoti, viską nubausti, įdėti į įstatymą. Vis tiek aš noriu paklausti konkrečiai: kaip jums atrodo, kas mokyklose užtikrins šito įstatymo įgyvendinimą?
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Mokykloje įstatymo įgyvendinimą užtikrina įstaigos vadovas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. Sinica.
V. SINICA (MSNG). Man dabar norisi į jūsų ką tik buvusią diskusiją įsitraukti. Iš tikrųjų, labai pritariu, geras ir prasmingas pasiūlymas, ir sprendimas, jeigu tik pavyktų jį priimti ir įgyvendinti. Didžiulė ir aiški žala yra dėl skaitmeninių prietaisų naudojimo ugdymo proceso metu. Į pamokas yra susirenkama dėl vieno reikalo, tai yra ugdymo, ir tam niekas neturėtų trukdyti. Aš suprantu, kad šiandien įvairios mokyklos yra priėmusios savo vidaus tvarkos lygmeniu taisykles, kada yra paimami skaitmeniniai prietaisai, bet to neužtenka.
Mes turime dar vieną gana akivaizdžią tendenciją – šiandien tėvai dažnai mėgsta ginti savo vaikų nebūtinai geriausius interesus, o tiesiog norus. Kai būna tėvų, kurie ateina ginti vaiko teisės, pavyzdžiui, netvarkyti klasės, jeigu vaikas gavo tokią sankciją, gali būti ir tėvų, kurie ateina ginti vaiko teisės naudotis telefonu per pamoką. Ar jūs matote šitą pataisą kaip priemonę vis dėlto ir tokiose situacijose sustiprinti mokytojus? Aš, manau…
PIRMININKAS. Laikas!
V. SINICA (MSNG). … mokytojai galiausiai vis tiek bus tie, kurie turės užtikrinti. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Man teko bendrauti… Tas įstatymas neatsirado iš kažkur. Tarpsesiniu laikotarpiu tikrai susitikinėjau su įvairiomis gyventojų grupėmis: tiek su mokyklų atstovais, tai yra vadovais, su mokiniais, su mokinių tėvais, su įvairiomis asociacijomis ir su psichiatrais, kurie iš tikrųjų įvardijo labai didelę problemą, netgi priklausomybę nuo ekranų. Nuo ekranų netgi vystosi tokie dalykai kaip ekranų autizmas ir panašiai. Čia problema yra tikrai didelė.
Aš manau, kad mes turime bent jau pradėti diskutuoti. Nemanau, kad mokytojai dėl to patirs kažkokių papildomų nepatogumų, nes mokyklos, kurios jau įgyvendino, pasinaudodamos rekomendacijomis arba užsienio šalių praktika, tokius draudimus, jos iš tikrųjų džiaugiasi. Mokykloje atsirado daugiau bendrystės, daugiau veiklos, galiausiai daugiau pabendravimo, renginių, įvairių užsiėmimų pertraukų metu ir taip toliau. Pavyzdžiui, vienoje Klaipėdos mokykloje yra uždrausta net pertraukų metu pasiimti mobilųjį įrenginį. Įeini į mokyklą, iš tavęs paima, o tu jį atgauni, kai baigiasi ugdymo procesas. Nemanau, kad čia būtų koks nors papildomas krūvis, nes mokyklos, kurios įgyvendino, neturi nusiskundimų dėl tokios tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Nedzinskas.
A. NEDZINSKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiama įstatymo teikėja, ar nereikėtų pagal šį gerąjį pavyzdį pirmiausia mums, Seimui, reglamentuoti savo mobiliųjų telefonų naudojimo posėdžių salėje – juos uždrausti, o po to gerąjį pavyzdį parodyti mokyklose?
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Aš šįvakar arba rytoj važiuosiu į Klaipėdą ir iki antradienio atsivešiu dėžutę, į kurią paprašysiu visų Seimo narių sudėti savo mobiliuosius telefonus. Gerai? (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiama kolege, jau dabar dalis mokyklų taiko tokią priemonę ir labai tuo džiaugiasi. Bet, pakalbėjus su kitomis mokyklomis, kai kurios mokyklos pritrūksta ryžto to imtis, bijo būti nepopuliarios, bijo sulaukti kokios nors kritikos iš tėvų ir panašiai. Kaip galvojate, ar paskatins šie pakeitimai tai daryti? Gal po to net bus dėkingi tėvai, vaikai, kad tai įvyko?
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Kolega, manote, man lengva stoti į šią tribūną ir pasisakyti prieš galbūt jaunimo interesą, ypač kaip į visa tai sureaguos paaugliai? Aš jau turėjau vieną atvejį su tais mažaisiais automobiliukais, ar ne? Tai tikrai sulaukiau pasipriešinimo. Manau, kad ir po šio įstatymo pateikimo bus įvairių žinučių. Jeigu mes norime turėti sveiką jaunimą, o tai yra mūsų ateitis, mes privalome priimti ir nepopuliarius sprendimus. Iš tiesų jaunimo psichinė sveikata yra kritinės būklės, kiek man teko bendrauti su įvairiais specialistais. Tai tiesiog turime imti ir padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia T. Domarkas.
T. DOMARKAS (NAF). Gerbiama pirmininke, kolege, klausimas būtų, gal mums reikėtų labiau rūpintis, kaip pasiekti, kad pirmiausia tėvai pradėtų tuo rūpintis? Mes galvojame, kad dažniausiai susiduriama su situacija… ir jūs sakėte, kad bendravote su tėvais ir mokiniais, tai nuo tėvų reikia pradėti. Jeigu pirmiausia tėvai, kurie veda vaikus į mokyklas, pasirūpintų tuo namuose ir vaikas ateitų suprasdamas, kad mokykloje to negalima, manau, kad tai būtų… Ką pirmiausia reikia padaryti, tai pradėti nuo tėvų. Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Aš jau minėjau, kad kiekvienoje mokykloje yra taryba, mokyklos bendruomenės taryba. Į jos sudėtį įeina tėvų atstovai, mokyklos vadovybės atstovai, mokinių atstovai ir dar tam tikrų institucijų atstovai. Tai iš tikrųjų yra susitarimo klausimas. Jei tėvai yra sąmoningi, jie tikrai riboja ekranų naudojimą laisvalaikiu ar namie. Bet problema, aš sutinku, yra. Perauklėti žmones yra tikrai sudėtinga, todėl reikėtų diskutuojant tiesiog susitarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Visi norintys paklausė. Motyvai už. Prašom. A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad nė vienas iš čia sėdinčių neneigia technologijų reikšmės, būtinybės išmokti jomis naudotis, bet technologijos negali tapti tikro žmogiško bendravimo, socializacijos, fizinio aktyvumo pakaitalu. Suprantu, kad tai tikrai nėra lengvas sprendimas. Turbūt nemaža dalis ne tik jaunimo, bet ir čia sėdinčių gali pasakyti, kad tokio sprendimo nereikia. Bet žiūrint į šiandienos vaikų fizinę, psichinę sveikatą, apie tai kalbėjo ir Ligita, yra ir tyrimų padaryta, akivaizdu, kad reikia sprendimų. Galbūt jie nėra lengvi, bet kviečiu kolegas palaikyti šitą projektą. Suteikime galimybę projektui po pateikimo eiti į komitetą, diskutuokime, galbūt priimkime tokį sprendimą, kokį padarė latviai: jie uždraudė mobiliaisiais telefonais naudotis 1–6 klasių mokiniams. Galbūt eikime tokiais žingsneliais.
Aš tik noriu priminti, kad mes tikrai ne pirmi, kurie tai padarytume. Tą jau gana seniai padarė Prancūzija, Italija ir dabar ką tik ir Nyderlandai tokį patį priėmė sprendimą. Tai tikrai labai kviečiu visus pamąstyti ir bent jau po pateikimo pritarti, kad ta diskusija būtų Seime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prieš motyvus išsakys J. Zailskienė.
J. ZAILSKIENĖ (LSDPF). Ačiū už žodį. Pranešėja pasakė, kad yra gražių pavyzdžių Klaipėdoje, yra tikrai kitose mokyklose, kur bendruomenė susitaria. Mano nuomone, ir turėtume galvoti, kad reikia ne prievarta ką nors daryti, o susitarti. Mes visi žinome, kad tik susitarimu galima pasiekti pačių geriausių rezultatų. Galvojant apie tai, kad jeigu įstatyme mes įrašysime privalomą nuostatą, kad reikia drausti telefonus, nors yra mokyklų, kurios puikiausiai susitaria ir pasideda tuos telefonus, nesvarbu, čia privati nuosavybė ar neprivati, tai yra bendruomenės susitarimo reikalas, o priėmus įstatymą mes vėl uždėsime administracinę naštą mokykloms, vadovybei, mokytojams, kurie ir taip nepakelia galvų dėl savo darbo apimties. Ir dar mes jiems pasakysime: dabar jūs privalote įgyvendinti įstatymą, o dar po kažkiek laiko gal nusiųsime inspektorių patikrinti, ar tikrai mokykla laikosi įstatymo. Tai mano nuomonė ir siūlymas – laikytis to, kad turime leisti bendruomenėms susitarti, įtikinant tėvus, nes yra tėvų, kurie nenori to. Manau, kad reikia įtikinti tėvus ir susitarti, nes problema tikrai yra labai rimta. Tuo labiau kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija jau susitarė, kad parengs bendras rekomendacijas, kaip padaryti, ir pagal jas mokyklų bendruomenės galės tartis. Siūlau nepalaikyti, nes mes jau tų draudimų ir taip esame daug parengę.
PIRMININKĖ. Dėkojame Jūratei. Balsuojame.
Užsiregistravo 90, balsavo 86: už – 44, prieš – 17, susilaikė 25. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 13 diena. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, galima. Ačiū.
16.23 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 38, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-174 (pateikimo tęsinys)
Jau balsavimo langas, grįžtame tada prie darbotvarkės klausimo. Švietimo įstatymo Nr. I-1489 38, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-174. Per šoninį mikrofoną, prašom, A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (NAF). Pirmininke, dėl šio balsavimo mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Protokole bus įrašyta.
Prašom balsuoti dėl projekto Nr. XVP-174.
Dėkoju, užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 38, prieš – 32, susilaikė 21. Nepritarta.
Turime apsispręsti alternatyviai. Kas už – tobulinti, kas prieš – atmesti.
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už – 47, prieš – 46. Grąžiname tobulinti.
Per šoninį mikrofoną, prašom, A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (DFVL). Čia, kolegos, trumpa tokia replika būtų, kad pačią geriausią idėją galima sugadinti labai prastu pristatymu. Tikrai yra pavyzdys, kuomet atsistoji į tribūną, visus apskaldai antausiais ir dalis žmonių, kurie netgi anoje kadencijoje rėmė gana panašų įstatymo projektą, šitoje kadencijoje tiesiog po pristatymo persigalvojo. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame Agnei.
16.25 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-48 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-48. Balsuojame.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 70, prieš – 19, susilaikė 8. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymo data – gegužės 13 diena. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, sutarta.
16.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. XIV-2029 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-192 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. XIV-2029 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo jose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-192. Pranešėjas – D. Jakavičius. Prašom.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Laba diena, kolegos. Siūlome pataisyti komisijos nuostatus pakeisdami 14 punktą, pridėdami prie jo, kad komisijos narys, nustojęs eiti pareigas jį delegavusioje institucijoje, ir 149: atšaukiamas jį delegavusio juridinio asmens. Pagrindinė mintis, kad Seimas pritarė centro teikimui pakeisti komisijos sudėtį iki kadencijos pabaigos, jeigu komisijos narys nustoja eiti pareigas jį delegavusioje institucijoje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių klausti nėra. Dėl motyvų nėra… Yra. Tuoj, minutę. Motyvai už. Norėtų V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Manau, kad pirmininkas iškėlė labai gerą problemą, nes iš tikrųjų žmonės, išrinkti į komisiją, gali pristatyti ne institucijos nuomonę, bet savo asmeninę nuomonę, kuri kartais nesutinka ir su tos institucijos nuomone. Mes jau ne kartą matėme panašių situacijų. Šita komisija turi atstovauti institucijoms, o ne tiems asmeniškai žmonėms, kurie ten gali turėti visokių nuomonių. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Yra siūlymas balsuoti. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 84, balsavo 82: už – 78, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Ir siūloma svarstymo data yra balandžio 29 diena. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, sutarta, pritarta.
16.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. XIV-315 „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-193 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. XIV-315 „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XVP-193. Pranešėjas – D. Jakavičius.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Sveiki dar kartą. Komisijos vardu teikiu šitų metų pataisymą ir prašome pridėti dar B. Gajauską. Skambėtų taip: „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Lietuvos radijo, Lietuvos Helsinkio grupės ir Balio Gajausko metais.“ Kodėl? Aiškinamajame parašyta, kad vis tiktai 2026 m. vasario 24 d. B. Gajauskui sukaks 100 metų, kovotojui prieš sovietų okupaciją, politiniam kaliniui, kuris iš 50 metų sovietinės okupacijos 37 metus buvo kalintas sovietų ypatingojo režimo lageriuose ir kalėjimuose, plius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas ir taip toliau. Siūlau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Jūsų paklausti norėtų E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Dariau, ačiū. Tikrai tinkami dalykai ir čia nekelia abejonių. Tačiau jūs, kaip naujas Seimo narys, gal nežinote tam tikros praktikos. Kai pradedama siūlyti kokius minėtinus metus, minėtinas datas, pasiūloma labai nevienareikšmiškų projektų, bet balsuojama už visus vienu balsavimu. Pavyzdžiui, aš norėčiau balsuoti už 5 prieš, už 15 – už, bet esu priverstas balsuoti už visus arba prieš visus.
Tas pats dabar jau persikėlė ir kai kalbame apie pavardes, čia Lietuvos radijo ir televizijos komisijoje siūlomi kandidatai nevienareikšmiškai. Bet konkrečiai kalbant apie tas atmintinas datas, čia jūsų rankose šiek tiek yra ir mano klausimas, ar jūs sutiktumėte grįžti prie kažkada buvusios tvarkos, kad už kiekvieną siūlomą prasmingą ar mažiau prasmingą datą, įvardinimą būtų balsuojama atskirai, o ne in corpore?
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Aš sutinku su jūsų pasiūlymu, Eugenijau, nes šituo nutarimu skiriamos trys ypatingos datos, gal jos ir susidubliuoja. Tikrai būtų galima taip daryti.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
D. JAKAVIČIUS (LSDPF). Kai siūlysime komisijos vardu 2028 metus, tada tikrai tai galėtume padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Motyvai už – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Kolegos, aš kviečiu palaikyti, nes čia yra patikslinami mūsų buvę priimti sprendimai, kad Helsinkio metai, taip pat pridedami ir Balio Gajausko, kuris tikrai to vertas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galima. Prieštaraujančių nėra. Ačiū. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymo data – balandžio 10 diena. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Prieštaraujančių nėra. Ačiū.
16.32 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-225 (pateikimas)
Ir paskutinis darbotvarkės klausimas – rezervinis 3: Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-225. Pranešėja – D. Ulbinaitė.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, taip jau atsitiko, kad šiandien tuo pačiu klausimu du pristatymai. Ką tik mūsų kolegė L. Girskienė pristatė vieną įstatymo pataisą, Švietimo įstatymo pataisą, dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose. Mano su kolegomis parengta pataisa taip pat yra apie tai. Tikslai panašūs. Ligitos pateiktą pasiūlymą palaikėme, tai labai tikiuosi jūsų palaikymo ir mano išsakytoms mintims ir idėjoms.
Leiskite pristatyti jums Švietimo įstatymo pataisą, kurią mes parengėme kartu su R. Morkūnaite-Mikulėniene, L. Kazlavicku ir profesoriumi S. Čaplinsku ir kurią savo parašais jau palaikė iš tikrųjų skirtingų frakcijų atstovai. Tai nėra koks nors noras, kaip sako profesorius D. Pūras, nesinori mūsų šalyje kolekcionuoti draudimų, bet čia yra tas atvejis, kai pasiekėme raudoną ribą ir iš tikrųjų nieko nedaryti negalime – privalome imtis nacionalinių sprendimų. Šią pataisą mes parengėme reaguodami į pilietinę iniciatyvą „Iš telefonų į mokyklą“ (ji taip vadinosi), kurią palaiko daugiau nei 200 visuomeninių organizacijų, 100 mokyklų ir beveik 4 tūkst. šalies gyventojų.
Rengdami pataisą taip pat įvertinome psichiatrų ir kitų mokslininkų pateiktą informaciją. Surengėme labai plačią diskusiją čia, Seime, joje dalyvavo tikrai įvairių sričių ekspertai. Toje diskusijoje išklausėme mokyklas, kurios riboja mobiliųjų telefonų naudojimą, ir tas mokyklas, kurios šio sprendimo nėra priėmusios. Tačiau visos jos, ir tos, ir tos, prašo nepalikti jų vienų su šia problema ir prašo nacionalinio lygmens sprendimo.
Išklausėme toje diskusijoje ir mokinių atstovus, ir jų tėvų atstovus. Taip pat išanalizavome nemažai kitų šalių patirčių, šalių, kurios įstatymais ir taisyklėmis draudžia naudoti išmaniuosius telefonus klasėse. Tokių šalių yra apie 60. Aš asmeniškai rėmiausi dar patirtimis iš savanoriavimo „Vaikų linijoje“, kur su probleminio interneto naudojimo bėdomis susiduriama kasdien, kur man teko išklausyti daugybę skaudžių istorijų.
Keli pavyzdžiai iš realybės, arba iš to, ką man teko girdėti „Vaikų linijoje“, iš savo budėjimo „Vaikų linijoje“, kai per pertrauką susuktas patyčių reelsas vos nepriveda mergaitės iki savižudybės, nes ją filmuoja net tualete; kai trečiokas skuba į pagalbą savo pirmokei sesei užblokuoti pornografinio puslapio; kai dėl per prasto mobiliojo telefono klasės reitingų neatitinkantis septintokas išgyvena nepilnavertiškumo jausmą ir dėl to skambina į „Vaikų liniją“; kai net pamokų metu per mobiliuosius telefonus vyksta prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir narkotikais; kai vyksta nenutrūkstamos lobių skrynių paieškos (kas turite vaikų, turbūt žinote, kas tai yra) ir kai šis žaidimas užkoduoja lošimų priklausomybę.
Tai tik keli pavyzdžiai. O mokslininkai sako, kad neribotai ugdymo metu naudojami mobilieji telefonai tampa vaikų depresijos, nerimo, atminties sutrikimų, smurto ir patyčių priežastimi ir daro neigiamą įtaką vaikų ir paauglių raidai, emocinei ir psichinei sveikatai. O mokytojai sako, kad po tokių pertraukų ir po pabuvimo mobiliuosiuose telefonuose vaikai sunkiai suvokia skaitomą tekstą ir nemoka tarpusavyje bendrauti, nes realybė yra kitokia nei telefone.
Konsultavomės ir su teisininkais. Jie sako, kad bet kokie su ribojimais susiję sprendimai turi būti reglamentuojami įstatymu ir kad ministro įsakymo arba rekomendacijų, ministerijos rekomendacijų, neužteks. Aš labai tikiuosi, kad po šiandienos susitikimo Švietimo ministerijoje, kur šiuo metu, dabar, susitinka ekspertai ir švietimo bei sveikatos ministrės, beje, sveikatos ministrė palaiko ekspertų ir mokslininkų nuomonę ir pritaria mobiliųjų telefonų ribojimams, kad ir švietimo ministrė tikrai požiūrį pakeis.
Aš kviečiu į šią pataisą pažiūrėti ne kaip į draudimą, o kaip į galimybę – kaip į galimybę mokytojams mokyklose turėti įrankį, kuris padėtų sugrąžinti vaikus iš telefonų į mokyklą, kuris padėtų vaikus sugrąžinti į judrias pertraukas ir į gyvą bendravimą. Aš puikiai žinau, kad draudimais, vien draudimais nieko neišspręsime. Kad šalia ribojimų mes turime galvoti ir ieškoti atsakymų, o kodėl mūsų vaikų emocinė sveikata yra tokia.
Aš labai tikiu, kad pradėsime labai svarbią diskusiją apie vaikų emocinę sveikatą ir kad tai yra tik pradžia. Todėl visus labai kviečiu pradėti šią diskusiją ir ieškokime geriausių sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų paklausti norės keturi Seimo nariai. Aš tik noriu perspėti, kad balsavimo langas po 5 minučių baigsis, bet mes vis tiek iki pat pabaigos jį pratęsiame. Tai R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų pritariu visiems jūsų išdėstytiems argumentams, bet mano klausimas galbūt ne tiek apie projektą, nes ką tik išgirdome Seimo narės L. Girskienės pristatytą projektą, kuris buvo užregistruotas tarp sesijų, per mūsų pasirengimo laiką. Mano klausimas toks, pašaržuosiu: ar tikrai telefono naudojimo mokyklose ribojimai geresni dėl to, koks Seimo narys pristato šią idėją ir projektą? Ar nevertėtų vis dėlto mums paieškoti to politinio konsensuso? Sykį jau yra pateikta kokio nors Seimo nario ar Seimo narių grupės idėja, tiesiog prie jos prisijungti ir sujungti tas jėgas dėl idėjos, o ne dėl to, kas pirmas pamatė, kas pirmas išgirdo, o dar geriau – nusikopijavo ir teikė kaip savo idėją? Aš noriu tai pabrėžti, nes daug projektų (esu ne pirmą kadenciją, čia galbūt ne tiek pristatančiai, bet visiems) ir dabar imami projektai, traukiami, nors mūsų guli dar komitetuose…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). …ir taip pat analogiškai registruojami. Čia man irgi toks déjà vu jausmas dabar.
PIRMININKĖ. Laikas!
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Atsakysiu. Mes siūlome skirtingas pataisas, bet tai, kad daugumai Seimo narių arba keliems Seimo nariams rūpi šis klausimas, tik rodo šitos problemos svarbą. Mes siūlome Švietimo įstatymo 43 straipsnį papildyti 23 dalimi ir išdėstyti ją, galiu perskaityti, kaip. L. Girskienės pasiūlymas yra truputį kitoks. Aš kalbos pradžioje sakiau – mūsų tikslas vienas, tačiau formuluotės skirtingos. Ekspertai jau yra pasakę, kad pirmas pasiūlymas ne visai atliepia lūkestį. Ten nėra nieko pasakyta apie asmeninius mobiliuosius telefonus, o problema yra būtent jie. Ligitos pateiktame pasiūlyme kalbama apie informacinių ir komunikacinių technologijų ribojimą, iš esmės to riboti nereikia. Išmaniųjų lentų arba planšečių, kuriomis naudojasi, riboti nereikia. Problema, kurią įvardina ekspertai, kurią 200 šitų organizacijų kelia, yra asmeniniai mobilieji telefonai, kurių vaikai kai kada turi ir po keturis. Man atrodo, suvienykime pastangas. Svarstymo metu galima sujungti šituos dalykus. Labai pritariu, kad taip, taip jau išėjo, kad vienu metu, bet iš tikrųjų nematau jokios problemos suvienyti pastangas ir turėti rezultatą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia M. Katelynas. Prašom.
M. KATELYNAS (LSDPF). Dėkoju pirmininkei. Gerbiama pranešėja, jūs kvietėte pasižiūrėti į šį projektą ne kaip į draudimą, o kaip į galimybę, bet iš tiesų tai būtų draudimas. Draudimas yra tikslingas ir veiksmingas tiek, kiek yra valios jį vykdyti ir įgyvendinti. Norėčiau jūsų paklausti, jūsų nuomone, kas bus atsakingas už šio draudimo vykdymą ir jo priežiūrą, kad jo būtų laikomasi? Turbūt jūs manote, kad būtų mokytojai, bet kas įvyks tada, kai mokiniai to mokytojo neklausys, piktybiškai naudosis telefonu, jie atsineš į pamokas, ką tada mokytojas turės daryti – kviesti direktorių, policiją ar ką? Nes, sakau, draudimas veiksmingas tik tada, kai yra galimybės jį įgyvendinti, bet mokytojas nėra policininkas ir to telefono tikrai neatims. Gal galėtumėte pakomentuoti, kaip jūs įsivaizduojate.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Atsakysiu į jūsų klausimą. Tos mokyklos, kurios yra jau įsivedusios šitą tvarką, vis tiek prašo nepalikti jų vienų, nes atsiranda vis tėvų ar norinčių prieštarauti ir sako: kur čia parašyta? To nacionalinio sprendimo tikrai reikia ir toms mokykloms, kurios įsivedusios šią tvarką. Sprendimas paprastas: tai yra numatoma sutartyse, tiesiog numatomi šitie dalykai pasirašant vaiko priėmimo į mokyklas sutartį ir šitaip… Nėra nė vienos mokyklos, kuri susidurtų su kokia nors problema, kurios neįmanoma įgyvendinti. Vakar galėjote stebėti ne vieną reportažą televizijos žiniose, kur buvo rodomos tos mokyklos, kalbinamos, ir nė viena nesiskundė, kad kiltų kokių nors problemų šitą tvarką įgyvendinant. Manau, viskas padaroma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Iš esmės pritariu iniciatyvai, bet kyla klausimų, apie kuriuos čia buvo kalbėta. Aišku, prieš tai buvusio įstatymo projekto pasiūlymus, matyt, reikėtų sujungti svarstymo metu. Jūs kalbate apie išmaniuosius telefonus. Jeigu mes taip detalizuosime įstatyme, kas galima, ko negalima arba kas draudžiama, greitai reikės švietimo ministrui modelius aprašinėti, nes yra išmaniųjų telefonų, kurie naudingi, pavyzdžiui, pulsą gali matuoti arba ten, sakykime, darbotvarkę parodyti, ir neturi sąsajos su telefonu. Tai ar tikrai reikia įstatyme taip detaliai išvardinti visus galimus išmaniuosius įrenginius ir bereikalingai galbūt apkrauti tą patį švietimo ministrą? Užtektų apribojimų. Tai toks ir būtų klausimas.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Manau, kad svarstymo metu ar komitetuose tai galima pataisyti, dėl išmaniųjų įrenginių išvardijimo. Tačiau jeigu pacituočiau visą pačią pataisą, tai mes ten ir sakome, kad „išskyrus specialius atvejus, kuriuos nustatys Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Jau šiandien gavau laišką iš vienos mamos, kurios vaikas serga cukriniu diabetu, ir taip, tai bus išimtys, kur jis negali būti be šito įrenginio, nes jis matuoja jo cukraus kiekį kraujyje. Tai aišku, kad šitos išimtys bus ir jos bus numatytos. Tai aš nematyčiau čia kažkokios didelės problemos. O ar tai vadinsime vienu (tiesiog išmaniaisiais įrenginiais), ar jeigu tai yra perteklinis, teisininkai sakys, kad perteklinės sąvokos, tai jas visada galima pataisyti svarstymo eigoje. Bet ačiū už pastabą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pranešėja. Kaip jūs galvojate, sudėjus jūsų projektą ir Ligitos, būtų daugiau balsų Seime, ar ne? Ir įdomu, kaip jūs balsavote už Ligitos pateiktą projektą?
Antras klausimas būtų toks… Tie pavyzdžiai, kuriuos jūs minėjote, jie skandalingi ne tiktai pamokų metu, bet ir apskritai, tai kur kas plačiau mes apie tai turime galvoti ir kalbėti.
Ir trečias dalykas, kada jūs gavote tą informaciją? Ir dar norėčiau paklausti, Ligitos projektas ženkliai anksčiau registruotas, bet kažkodėl tai nė vienam portalui nebuvo įdomu ir niekas nekomentavo per tą laiką. Vakar pradėjo komentuoti, kad jūs teiksite, konservatoriai teiks šitą projektą. Vakar, šiandien. Kame čia reikalas, kaip jūs galvojate?
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Atsakysiu: turbūt priežastis yra ta, kad mes, registruodami šitas pataisas, remiamės 200 pilietinių organizacijų, 100 mokyklų ir 4 tūkst. asmenų išsakyta iniciatyva, tai minėjau pradžioje. Taip pat turbūt viskas priklauso nuo to, kaip pateiksi, kaip komunikuosi. Visiems reikėtų nepamiršti komunikacijos svarbos.
Dar prieš tai klausėte, kada gavome šitą informaciją. Nelabai supratau, kokią informaciją?
PIRMININKĖ. Dėkoju, paklausė visi, kurie norėjote. Dabar motyvai už – V. Šeršniovas.
V. ŠERŠNIOVAS (MSNG). Aš gal šiek tiek su humoru pasakysiu, vis tiek tema labai svarbi. Yra du projektai, abudu panašūs. Tikriausiai abudu bus sudėti ir tobulintini. Bet yra vienas sprendimas, ką aš noriu pasakyti, – galima išspręsti problemą nieko nedraudžiant. Šiais laikais yra net ir fiziniams asmenims prieinamos labai pigios technologijos, kurios tiesiog gesina mobilųjį ryšį. Įstaigos gali įsigyti tokias technologijas, pamoka prasideda, užgesinai ryšį ir viskas. Turėk kokį nori telefoną, ryšio nebus. Valio! Bet idėją palaikau.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Aš galiu atsakyti čia? Galiu čia atsakyti? Nereikia?..
PIRMININKĖ. Čia ne klausimas, čia buvo dėl motyvų. Dėkui pranešėjui. Balsuojame.
Užsiregistravo 80, balsavo 77: už – 41, prieš – 11, susilaikė 25. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymo data – gegužės 13 diena. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
Per šoninį mikrofoną V. Aleknavičienė. Prašom.
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Komiteto vardu noriu paprašyti Vyriausybės išvadų dėl visų projektų, kurie šiandien buvo pateikti Švietimo ir mokslo komitetui.
PIRMININKĖ. Reikėtų, kad išvardintumėte, dėl kurių tiksliai prašote. Švietimo ir mokslo komitetas dėl abiejų, kurie buvo dėl… (Balsai salėje)
V. ALEKNAVIČIENĖ (LSDPF). Dėl Švietimo įstatymo projektų, kurie buvo šiandien.
PIRMININKĖ. Aš tada išvardinsiu: Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-162, toliau – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-48, toliau – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 231, 59 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-194 ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-225. Ar galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių… Nepritarta. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Prašom, kolega R. Šukys.
R. ŠUKYS (NAF). Gerbiami kolegos, iš tiesų ne visai racionalus buvo pasiūlymas. Kadangi komitetas svarstydamas gali apsispręsti, paprastai Vyriausybės išvados pateikimo metu prašoma dėl projektų, jeigu tai susiję su Vyriausybės finansiniais klausimais, kur yra biudžetas.
Dabar dėl telefonų. Kokia nauda iš Vyriausybės arba kodėl Vyriausybė turėtų teikti išvadą, leisti moksleiviams ar neleisti telefonus klasėje pamokų metu?
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų nuomonę, bet jau yra apsispręsta ir pritarta.
Prašome paskutinei registracijai.
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Vakarinis Seimo posėdis baigiamas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.