LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 43, 47, 54, 62, 63, 64, 681, 682, 71, 75, 90, 226 IR 227 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2017-09-13 Nr. XIIIP-1066
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu Baudžiamojo kodekso (toliau – BK, kodeksas, baudžiamasis įstatymas) pataisų projektu bandoma spręsti galimai netinkamai susiformavusio teisės taikymo (teismų praktikos) problemas bausmių skyrimo srityje. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo (past. – cituojama, kalba neredaguota): „<...> nors baudžiamasis įstatymas sudaro galimybes (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) fiziniams asmenims paskirti keliasdešimties tūkstančių eurų dydžio baudas už nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio (apie 38 000 Eur), už sunkų nusikaltimą – iki 1 500 MGL dydžio (apie 57 000 Eur) baudą ir pan.), teismų praktikoje, kaip matyti iš pateiktų statistinių duomenų, skiriamos baudos yra akivaizdžiai per menkos, neatspindi tikrojo nusikalstamos veikos pavojingumo, daromos žalos tiek asmeniui, tiek valstybei, neužtikrina bausmės paskirties.“
Pastebėtina, kad vadovaujantis Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formavimas yra priskiriamas ne įstatymų leidėjo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kompetencijai.
2. Teikiamu projektu siekiama sistemiškai pakeisti baudos bausmės dydžio ir jos skyrimo teisinį reglamentavimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas nėra išsamus. Pabrėžtina, kad baudžiamajame įstatyme ir toliau paliekama blanketinė nuoroda į kituose teisės aktuose panaikintą dydį – „minimalaus gyvenimo lygį“ (toliau – MGL). Atkreiptinas dėmesys, kad MGL nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeistas į „bazinį bausmių ir nuobaudų dydį“ (toliau – BBND)[1]. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294; Nr. 149-6013) 4 straipsnyje nustatyta, jog „1. Kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų[2] kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Atsižvelgiant į išdėstytą ir sistemiškai peržiūrint baudos bausmės reglamentavimą, rekomenduotina apsvarstyti MGL dydžio keitimą į BBND viso BK mastu. Atitinkamomis pataisomis BK taip pat būtų suderintas su naujuoju ANK, kuriame vartojamas ne minimalaus gyvenimo lygio, o bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio terminas.
3. Teikiamas projektas yra susijęs su baudžiamosios politikos griežtinimu, BK 47 straipsnio 2 dalyje ženkliai pakeliant baudų (minimalios ir maksimalios ribos) dydžius fiziniams asmenims, šio straipsnio 3 dalyje – juridiniams asmenims, BK 90 straipsnio 3 dalyje atitinkamai pakeliant baudų dydžius nepilnamečiams, o BK 71 straipsnyje penkis kartus padidinant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydį ir kt.
Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeliamas nuo 37,66 euro iki 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, pritarus teikiamam projektui, baudos bausmės dydžiai bus esmingai padidinti dviejomis radikaliomis reformomis per itin trumpą laikotarpį. Dėl tos priežasties ginčytinas teikiamo projekto proporcingumas.
4. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiama BK 43 straipsnio 2 dalis papildoma antruoju sakiniu: „Nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“
Teikiamai pataisai nepritartina dėl sistemiškumo stokos ir priemonės kazuistinio pobūdžio, taip pat dėl teismo diskrecijos ribojimo. Akcentuotina, kad imperatyvas dėl nuosprendžio juridiniam asmeniui paskelbimo per visuomenės informavimo priemones projekte yra susietas tik su vienu BK specialiosios dalies skyriumi – BK XXXIII skyriumi („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“), nors juridinis asmuo gali atsakyti ir už kitų (past. – taip pat ir daug pavojingesnių) nusikalstamų veikų padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad BK specialioji dalis atspindi kodekso saugomų teisinių vertybių hierarchiją. BK specialiosios dalies skyriai pradedami konstruoti nuo pačių pavojingiausių, pažeidžiančių esmines žmogaus teises ir laisves nusikalstamų veikų (nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai; nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; nusikaltimai žmogaus gyvybei ir kt.). Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyrius yra įtvirtintas BK specialiosios dalies viduryje. Pabrėžtina, jog, išskiriant vieną nusikalstamų veikų (be to, ne pačių pavojingiausių) rūšį atskiros poveikio priemonės taikymo kontekste, gali būti ne tik pažeidžiama BK sistema, bet ir nusikalstamų veikų tarpusavio hierarchija.
Antra vertus, pastebėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje viešas nuosprendžio paskelbimas dažnai prilyginamas savarankiškai bausmės juridiniam asmeniui rūšiai (past. – viename iš 2000 m. BK projekto variantų šią poveikio priemonę taip pat buvo siūloma prilyginti bausmei). Šiame kontekste akcentuotina, jog dėl šios priemonės taikymo turėtų kiekvienu atveju spręsti teismas, atsižvelgdamas į daugelį bylos aplinkybių. BK 43 straipsnio komentare pažymima: „Juridinio asmens dalykinė reputacija yra viena iš asmeninių neturtinių juridinio asmens teisių, kuri ginama įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nutarus paskelbti apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką per visuomenės informavimo priemones, atsiranda reali galimybė, kad bus sumenkinta juridinio asmens reputacija, nes apie neteisėtą jo veiką sužinos neapibrėžtas asmenų ratas. Dėl šios priežasties spręsdamas, ar pasinaudoti tokia teise, teismas turi įvertinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgti, kokį poveikį padarys paskirta juridiniam asmeniui bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė ir pan. Apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką patartina paskelbti per visuomenės informavimo priemones tik tada, kai siekiama tam tikrų prevencinių tikslų, t. y. kai juridinio asmens veiklos pobūdis arba rezultatai reikšmingi visuomenei <...> arba egzistuoja reali tikimybė, kad juridinis asmuo gali pakartotinai nusikalsti ir pan., todėl tikslinga informuoti visuomenę apie „polinkį“ daryti nusikalstamas veikas“[3].
5. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiama BK 47 straipsnio 2 dalis, pripažįstant netekusiu galios jos antrąjį sakinį – „Minimali bauda yra vieno MGL dydžio“. Vertinant šią pataisą kartu su projekto 4 straipsniu teikiamu 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimu, tampa neaišku, kokia minimali baudos bausmė gali būti paskirta teismo nuosprendžiu (pavyzdžiui, ar po šių pataisų, vadovaujantis BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismo nuosprendžiu bus galima paskirti 0,5 MGL dydžio baudą?).
Kita vertus, manytina, kad vieno MGL dydžio minimalios teismo pakirtos baudos dydžio taisyklė turėtų būti įvertinta ir su kitomis BK normomis: 1) bausmės dydžio skaičiavimo nuo jos vidurkio taisykle (BK 61 straipsnio 2 dalis); 2) bausmės sudėjimo ir keitimo taisyklėmis (BK 65 straipsnis), kur „atskaitos taškas“ yra vieno MGL dydžio bauda.
6. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo BK 47 straipsnio 3 dalyje siekiama pakelti baudų už atskiras nusikalstamų veikų rūšis dydžius (tiek apatines, tiek viršutines jų ribas). Dėl atitinkamo pasiūlymo teiktinos šios pastabos:
6.1. Keltina rimta abejonė, ar padidintos maksimalios baudos bausmės ribos gali sudaryti teisines prielaidas bausmės tikslams pasiekti[4]. Šiame kontekste pakartotinas pastebėjimas, kad žemesnių nei bausmės vidurkis baudų skyrimą lemia ne baudžiamojo įstatymo trūkumai (netobulumai), o susiformavusi teismų praktika bausmių skyrimo srityje.
6.2. Pakeliant baudų dydžius kodekso lygmeniu, nėra sprendžiama jų išieškojimo problematika.
6.3. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, kokiais skaičiavimais remiantis, projekte nustatytos baudų už atskiras nusikaltimų rūšis didinimo proporcijos. Pavyzdžiui, maksimalus baudos dydis už nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus padidintas du kartus; už baudžiamąjį nusižengimą ir neatsargų nusikaltimą – virš trijų kartų; nepilnamečiams – net penkis kartus; o juridiniam asmeniui maksimali baudos riba išlaikoma nepakitusi. Analogiškos pastabos dėl pagrįstumo teiktinos ir dėl baudų už atskiras nusikalstamų veikų rūšis minimalių dydžių parinkimo.
6.4. Vis dėlto nusprendus įtvirtinti skirtingus minimalių baudų dydžius už atskiras nusikalstamų veikų rūšis, rekomenduotina jas suapvalinti bent iki dešimčių (past. – BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktai), siekiant išvengti bausmės skyrimo aritmetinių sunkumų. Atkreiptinas dėmesys į BK 61 straipsnio 3 dalies taisyklę – „Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.“
6.5. Pabrėžtina, kad iš esmės padidinus BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytas baudų sumas, taip pat nuo 2018 m. sausio 1 d. kylant BBND (MGL) dydžiui iki 50 eurų, būtina spręsti su tuo tiesiogiai susijusias BK 42 straipsnio („Bausmių rūšys“) ir 65 straipsnio („Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės“) sistemines spragas ir peržiūrėti bausmių tarpusavio hierarchiją. Atkreiptinas dėmesys, kad BK VII skyriuje ir jo 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bausmių sistema už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Bausmės kodekse dėstomos nuo švelniausių iki griežčiausių. Atitinkamai formuojama ir BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų struktūra. Be to, skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi apsvarstyti švelnesnės bausmės skyrimo galimybę. Remiantis esama sistema, baudos bausmė pagal griežtumą lenkia tik viešuosius darbus ir yra traktuojama kaip švelnesnė bausmės rūšis ne tik už laisvės atėmimą iki gyvos galvos ar terminuotą laisvės atėmimą, bet ir už areštą bei laisvės apribojimą.
Kita vertus, analizuojant pakitusį baudos dydį santykyje su BK 65 straipsniu, akivaizdu, jog bausmių sistema ir jos keitimo taisyklės tampa išbalansuotos. BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, jog vieno MGL dydžio bauda prilyginama vienai laisvės apribojimo dienai. Maksimali laisvės apribojimo bausmė, remiantis BK 48 straipsnio 2 dalimi – dveji metai (past. – atitinka 730 MGL baudą). Projektu teikiama maksimali bauda už apysunkį nusikaltimą yra 2000 MGL, už nesunkų[5] – 1000 MGL.
BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatyta, jog viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Maksimali arešto bausmė, remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi – 90 parų (past. – atitinka vos 180 MGL baudą). Pabrėžtina, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą maksimalus arešto bausmės dydis praktiškai prilyginamas minimaliam baudos už apysunkį nusikaltimą (past. – kurių sankcijose gali būti numatyta arešto bausmė) dydžiui.
Atkreiptinas dėmesys ir į galiojančios redakcijos BK 47 straipsnio 7 dalį („Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis“), kuri, esant tokiam baudos ir arešto santykiui, būtų sunkiai įgyvendinama.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kartu su teikiamomis pataisomis yra būtina peržiūrėti bausmių rūšių tarpusavio hierarchiją arba iš esmės koreguoti bausmių keitimo proporcijas.
7. Teikiamo projekto 2 straipsniu BK 47 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi: „Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.“ Dėl šios pataisos teiktinos atsitinkamos pastabos:
7.1. Nerekomenduotina pernumeruoti BK bendrosios dalies 47 straipsnio dalių, atsižvelgiant į tai, jog kituose įstatymuose ar jų įgyvendinamuose teisės aktuose gali būti tiesioginių nuorodų į pernumeruojamas BK 47 straipsnio dalis. Atsižvelgiant į tai, naująją nuostatą siūlytina dėstyti ne 47 straipsnio naujoje 6 dalyje, o 8 dalyje.
7.2. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata yra tiesiogiai susijusi ne su bendrosiomis bausmių nuostatomis, o su bausmės skyrimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo taisyklės yra ir turi būti reglamentuojamas ne BK VII („Bausmė“), o BK VIII skyriuje („Bausmės skyrimas“).
7.3. Nepritartina, kad specialiosios bausmių skyrimo taisyklės yra išskiriamos tik dėl vieno konkretaus BK XXXIII skyriaus („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) nusikalstamų veikų. Tokiu būdu išbalansuojama BK sistema, o BK XXXIII skyrius traktuojamas kaip svarbesnis už kitus.
Be to, pastebėtina, jo BK 47 straipsnyje nustatomos bausmių (baudų) skyrimo taisyklės nėra privilegijuojančio pobūdžio, o priešingai – sunkina nuteistojo asmens padėtį. BK 47 straipsnio 6 dalies pirmuoju sakiniu siūloma įtvirtinti idėją, jog skiriamų baudų už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dydžiai gali būti ir gerokai didesni nei maksimalūs baudų dydžiai, įtvirtinti BK 47 straipsnio 3 dalyje: „Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.“ Tokiu būdu BK XXXIII skyriaus kontekste baudos bausmė pagal hierarchiją galimai taptų pačia griežčiausia bausme, lenkiančia net terminuoto laisvės atėmimo bausmę[6]. Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio taisykles, baudos bausmė galėtų viršyti ne tik maksimalų už korupcinius nusikaltimus galimą paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past. – 8 metai[7] prilygtų 5840 MGL baudos dydžiui), bet ir bendrąjį maksimalų terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past. – 20 metų laisvės atėmimo prilygtų 14600 MGL baudos dydžiui).
7.4. Akcentuotina ir tai, kad iš esmės padidinus BK 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse numatytas baudas už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jos galimai nekoreliuos su šias veikas kvalifikuojančiu dalyko požymiu – didele kyšio verte – 250 MGL (kuri, palyginus su baudų dydžiais, yra sąlyginai menka). Kitaip sakant, didelė kyšio vertė kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), prekybos poveikiu (BK 226 straipsnis) ir papirkimo (BK 227 straipsnis) sudėtyse nulemia atitinkamų veikų kvalifikavimą kaip sunkaus nusikaltimo (past. – maksimali bausmė iki septynerių arba aštuonerių metų laisvės atėmimo). Bauda už sunkų nusikaltimą, remiantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, gali būti nuo 150 iki 3000 MGL, o vadovaujantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, negali būti mažesnė nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.
Atitinkama pastaba teiktina ne tik dėl BK XXXIII skyriaus, bet ir dėl kitų sudėčių, kuriose numatyti santykinai menkaverčiai veiką kaip sunkų nusikaltimą kvalifikuojantys didelės žalos ar didelės vertės požymiai (pavyzdžiui, žiūrėti BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) 1 dalį).
7.5. Projektu keičiamos BK 47 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje nustatoma, jog „Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia.“ Pastebėtina, kad atitinkama nuostata ne tik stokoja aiškumo, bet galimai pažeidžia vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų – in dubio pro reo („visos abejonės kaltinamojo naudai“).
7.6. Projektu keičiamos BK 47 straipsnio 6 dalies trečiajame sakinyje nustatoma: „Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.“
Analogiškai prieš tai teiktai pastabai, kritikuotina, jog teikiamomis pataisomis ignoruojamas baudžiamosios teisės humaniškumo principas, t. y. siūlomomis pataisomis leidžiama viršyti maksimalų baudos dydį, tačiau neleidžiama paskirti mažesnės baudos nei kodekse nustatyta minimali bauda. Kita vertus, pabrėžtina, jog nėra aiškus šios nuostatos santykis su projekto 4 straipsniu teikiama BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto pataisa.
8. Teikiamo projekto 3 straipsnio 1 dalimi bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 straipsnio 2 dalis) papildomi nauju pagrindu (8 punktas) – teismas, skirdamas bausmę, taip pat turės atsižvelgti į nusikalstama veika padarytą žalą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis požymis yra perteklinis, nes jį apima pirmasis bausmės skyrimo pagrindas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) – „padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis“. LAT ne vienoje byloje yra išaiškinęs, jog „<...> vertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį – teismas atsižvelgia į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus.“[8]
9. Nerekomenduotina pernumeruoti BK 54 straipsnio 3 dalies dėl galimų blanketinių nuorodų į šią dalį kituose teisės aktuose, taip pat dėl šiuo klausimu itin gausios teismų jurisprudencijos.
10. Teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalimi BK 54 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi – „Skirdamas baudą, teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį.“ Taip šiuo pakeitimu sukuriama specializuota atskiros bausmės rūšies – baudos – skyrimo taisyklė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama nuostata iš dalies dubliuojasi su BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių – „nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties“; taip pat BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu – kaltininko asmenybe – kaip vienu iš bausmės skyrimo pagrindų.
11. Teikiamo projekto 6 straipsnio 2 dalies, kuria keičiama BK 64 straipsnio 4 dalis, pakeitimas (po žodžių ir skyrybos ženklo „o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė,“ įrašant žodžius „išskyrus baudą“) yra netikslus, vertinant jį santykyje su projektu papildoma nauja BK 47 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią atitinkama baudos skyrimo išimtis (t. y. nesilaikant tos bausmės rūšies maksimalaus dydžio) yra siejama tik su BK XXXIII skyriaus nusikalstamomis veikomis.
12. Teikiamo projekto 7 straipsniu keičiama BK 681 straipsnio 3 dalis papildoma nauju antruoju sakiniu: „Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų.“ Nepritartina, kad specialiosios (griežtesnės) baudžiamojo poveikio priemonės taisyklės siejamos tik su vieno BK XXXIII skyriaus apysunkiais ir sunkiais nusikaltimais. Šios poveikio priemonės skyrimo esmė yra ne specialaus nusikaltimo padarymas, o kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 681 straipsnio 2 dalis).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimalaus termino nuo vienerių ik trejų metų padidinimas riboja teismo diskreciją tinkamai inidividualizuoti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės priemones. Be to, atsižvelgiant į tai, jog projektu išlaikoma teisėjo diskrecija (past. – BK 681 straipsnio 3 dalis: „<...> gali būti atimtos <...>“; BK 67 straipsnio 3 dalis: <...> viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas <...> gali būti skiriami kartu su bausme“) nuteistajam paskirti arba apskritai neskirti viešųjų teisių atėmimo baudžiamojo poveikio priemonės, nėra suprantama, kodėl nustatomas toks ilgas minimalus atitinkamos priemonės terminas.
13. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsniu teikiamo BK 682 straipsnio („Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas“) 2 dalies pakeitimo.
14. Teikiamo projekto 9 straipsniu keičiamame BK 71 straipsnyje įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio viršutinė riba pakeliama net penkis kartus (t. y. nuo 25 iki 125 MGL). Teigtina, kad tokiam radikaliam šios poveikio priemonės didinimui trūksta pagrįstumo. Be to, abejotinas šio pakeitimo proporcingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis pataisomis tam tikrais atvejais teismui gali būti sudarytos prielaidos paskirti didesnę baudžiamojo poveikio priemonę[9] („įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“) nei būtų paskirta baudos bausmė.
15. Teikiamo projekto 10 straipsniu siūloma keisti BK 75 straipsnio 1 dalį, atstatant iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusį teisinį reguliavimą (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), pagal kurį bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo galimas už sunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas yra analogiškas Seime 2017 m. gegužės 16 d. registruotam BK 75 straipsnio pakeitimo projektui Reg. Nr. XIIIP-708, kuriam Teisės departamentas 2017 m. gegužės 23 d. yra pateikęs išvadą[10]. Taip pat pastebėtina, kad dėl šio projekto Seimo valdyba yra paprašiusi Vyriausybės išvados.
16. Teikiamo projekto 11 straipsniu keičiama BK 90 straipsnio 3 dalis, penkis kartus pakeliant nepilnamečiui galimos paskirti baudos dydį. Atsižvelgiant į šios išvados 3 ir 6.3. pastabas, ginčytinas teikiamos pataisos pagrįstumas ir proporcingumas.
17. Teikiamo projekto 12 ir 13 straipsniais keičiamos BK 226 („Prekyba poveikiu“) ir 227 („Papirkimas“) straipsnių 3-ios dalys, nustatant alternatyvią baudos bausmę jų sankcijose. Dėl šių pataisų teiktinos atitinkamos pastabos:
17.1. Nors visas projektas yra orientuotas į baudžiamosios politikos griežtinimą, projekto 12 ir 13 straipsniais baudžiamoji atsakomybė už stambaus masto korupcinius nusikaltimus yra švelninama. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog teikiamam projektui trūksta nuoseklumo.
17.2. Atkreiptinas dėmesys, kad bauda sunkių nusikaltimų sankcijose baudžiamajame įstatyme nustatoma tik išimtiniais atvejais.
17.3. Svarstytina, ar pagrįstai baudos bausmė nustatoma tik BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, bet neįtvirtinama BK 225 straipsnio („Kyšininkavimas) 3 dalies bei 226 straipsnio 4 dalies sankcijose. Tokiu būdu aktyvioji korupcijos forma (papirkimas ar tarpininko papirkimas) kodekso kontekste traktuojama kaip privilegijuota korupcijos forma, lyginant ją su pasyviąja korupcijos forma (kyšininkavimas ar tarpininko kyšininkavimas).
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]