LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 189¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-3215

2019-12-04 Nr. 102-P-63

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Haase, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, biuro padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Institucijų atstovai: Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais Gintarė Surblytė-Namavičienė, Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais Inga Žukovaitė, Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų sk. vyresnysis mokslo darbuotojas Skirmantas Bikelis, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Jankauskas, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovas Dainius Žilinskas, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyresnysis patarėjas Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausioji patarėja Indrė Žvaigždinienė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas.

2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos: (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2019-03-12

Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio originali redakcija priimta 2010 m. gruodžio 2 d. įstatymu Nr. XI-1199, įsigaliojusiu 2010 m. gruodžio 12 d. Šio įstatymo 7 straipsnio („Įstatymo įgyvendinimas“) 2 dalyje numatyta: „Pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik asmenys, kurie Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po šio įstatymo įsigaliojimo.“ Nėra aišku, ar įsigaliojus priimtam projekto pakeitimui, atitinkama taisyklė taip pat bus taikoma ir naujai įstatymo redakcijai. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnyje kartu su specialiąja įstatymo įsigaliojimo data rekomenduotina numatyti ir jo įgyvendinimo tvarką.

Atsižvelgti

ŽTK (papildomas komitetas) siūlo pastabai iš esmės pritarti,

NSGK(papildomas komitetas) siūlo pritarti – papildomo komiteto argumentai: pritartina dėl teisinio reglamentavimo taikymo turtui, įgytam nuo 2010 m. gruodžio 11 d..

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM, Lietuvos advokatūra, Lietuvos teisės institutas, Generalinė prokuratūra ir kai kurios kitos institucijos siūlo dekriminalizuoti veiką, nustatytą BK 189¹ str. kaip neefektyvią ir sunkiai įgyvendinamą normą, paliekant vieną naują teisinį instrumentą – turto civilinį konfiskavimą (daugumoje šalių veikia tik vienas teisinis instrumentas – arba baudžiamasis, arba civilinis). Teisėsaugos institucijos nurodo baudžiamojo įstatymo neefektyvumą jį taikant, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė neteikė siūlymo dekriminalizuoti BK 189¹straipsnį – Komitetas taip pat tokio siūlymo neteikia. Galbūt ateityje, susiklosčius Turto civilinio konfiskavimo įstatymo gerajai praktikai, bus sprendžiamas klausimas dėl BK 189¹straipsnio atsisakymo.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2019-03-12

2. Trūksta pagrįstumo, kodėl pasirinktas dešimt kartų didesnis nusikaltimo sudėties dalyko dydis (past. – nuo 25 000 Eur iki 250 000 Eur), kartu absoliučiai nekoreguojant esamos straipsnio sankcijos.

Atsižvelgti

ŽTK (papildomas komitetas) siūlo pastabai pritarti.

NSGK(papildomas komitetas) siūlo nepritarti - siūlomos sankcijos pasirinktos/ nekeičiamos atsižvelgiant į veikos pavojingumo laipsnį, nepriklausimai nuo asmens turimų neteisėtų pajamų, tokių pajamų dydis pagal siūlomą pakeitimą nėra kvalifikuojantis požymis.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2019-03-12

3. Pabrėžtina, kad nėra aiškus neteisėto praturtėjimo nusikaltimo (BK 189¹ straipsnis) santykis su kartu teikiamu projektu Reg. Nr. XIIIP-3214 įtvirtinamu turto civilinio konfiskavimo institutu. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Šis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimas siūlomas, atsižvelgiant į Projekte siūlomą nustatyti turto, kurio atžvilgiu galėtų būti taikomas turto civilinis konfiskavimas, vertę, manant, kad baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio turėtų būti taikoma už didesnio masto veikas.“ Kita vertus, iš šios citatos akivaizdu, kad projekto rengėjai siekia atriboti du skirtingus ir sunkiai sulyginamus dalykus – nusikaltimą (neteisėtas praturtėjimas) ir poveikio priemonę (turto konfiskavimas). Atriboti galima tik du tarpusavyje sulyginamus reiškinius – pavyzdžiui, vieną teisės pažeidimą nuo kito teisės pažeidimo arba vieną sankciją nuo kitos sankcijos.

Atsižvelgti

Pagrindinio Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto XIIIP-3214 3 straipsnyje aiškiai atribotas baudžiamasis procesas nuo turto civilinio konfiskavimo procedūros.

ŽTK (papildomas komitetas) siūlo pastabai pritarti.

NSGK(papildomas komitetas) siūlo nepritarti - siūlomas reglamentavimas, kad pirmenybė visais atvejais teikiama baudžiamajam procesui, tai numatyto projekto 3 straipsnyje.

Seimo kanceliarijos

Teisės departamentas

2019-03-12

4. Būtina atkreipti dėmesį, kad teikiamu projektu keliant baudžiamosios atsakomybės ribą („kartelę“), kiek tai susiję su neteisėto praturtėjimo nusikaltimo dalyko vertės didinimu dešimt kartų (past. – nuo 500 iki 5000 MGL), neišvengiamai bus susiduriama su BK 3 straipsnio 2 dalies (švelnesnio baudžiamojo įstatymo) taikymu, o kartu ir padidėjusiomis valstybės išlaidomis. Švelnesnis baudžiamasis įstatymas taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Atsižvelgti

ŽTK (papildomas komitetas) siūlo pastabai pritarti.

NSGK(papildomas komitetas) siūlo pritarti.

Teisėjų taryba,

2019-05-08

BK, CPK ir Deklaravimo įstatymo projektams Teisėjų taryba esminių pastabų ar pasiūlymų neturi.

Atsižvelgti

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-04-19

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-3214-3217

Susipažinę su pateiktais įstatymų projektais – Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3214, Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3215, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3216 ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-3217, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

<...>

8. Neneigiant civilinio turto konfiskavimo instituto įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimybių, taip pat atkreiptinas dėmesys į šios ir kitų teisinių priemonių (baudžiamųjų ir mokestinių), nukreiptų į neaiškios kilmės (asmens pajamoms neproporcingą) turtą, suderinimo svarbą, aiškios jų sistemos poreikį. Aiškiau nustatyti Projektu siūlomo turto civilinio konfiskavimo ir neteisėto praturtėjimo (BK 189¹ straipsnis), išplėstinio turto konfiskavimo (BK 72³ straipsnis), taip pat mokestinių priemonių santykį, be kita ko, lemia būtinybė užtikrinti iš non bis in idem (draudimo du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo kylančių reikalavimų laikymąsi. Pavyzdžiui, šio principo pažeidimus gali lemti Projektu siūlomo 3 straipsnio nuostatos (Turto civilinio konfiskavimo proceso santykis su baudžiamuoju procesu) tuo aspektu, kad non bis in idem principo pažeidimas gali būti konstatuojamas ir tada, kai procesas yra kartojamas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; septynių teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją; 2006 m. spalio 19 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Asci prieš Austriją, peticijos Nr. 4483/02; Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-174/2014, 2K-401-677/2016, 2K-360-976/2018 ir kt.).

Dėl Projektų Nr. XIIIP-3215 - 3217 pastabų ir pasiūlymų neturime.

Pažymėtina, kad šios pastabos 2019 m. balandžio 3 d. ir balandžio 11 d. atitinkamai buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių ir Baudžiamųjų bylų skyrių teisėjų pasitarimuose.

Atsižvelgti

Pagrindinio Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto XIIIP-3214 3 straipsnyje aiškiai atribotas baudžiamasis procesas nuo turto civilinio konfiskavimo procedūros.

Lietuvos apeliacinis teismas

2019-04-23

DĖL ĮSTATYMų PROJEKTų nR. xiiip-3214–3217

Lietuvos apeliaciniame teisme (toliau – Teismas) 2019 m. kovo 26 d. gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto raštas, kuriuo prašoma pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl rašte nurodytų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3214–3217. Susipažinę su rašte nurodytais įstatymų projektų tekstais, jų aiškinamaisiais raštais ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento (toliau – Teisės departamento) pateiktomis išvadomis, taip pat atsižvelgdami į Teismo kompetencijos ribas, pažymime, kad sutinkame su Teisės departamento 2019 m. kovo 13 d. pateiktomis išvadomis Nr. XIIIP-3214 ir Nr. XIIIP-3215 ir šiose išvadose minimų pastabų nekartojame.

Atsižvelgti

Lietuvos advokatūra

2019-05-08

<...> Papildomai pastebėtina, kad įteisinus turto civilinio konfiskavimo projektą, kuris būtų paremtas minėtų užsienio šalių teisiniu reguliavimu, BK numatyta neteisėto praturtėjimo veika (BK 189¹straipsnis) turėtų būti dekriminalizuojama.

Atsižvelgti

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė siūlymo dekriminalizuoti BK 189¹straipsnį nepateikė –Komitetas taip pat nesiūlo BK 189¹str. dekriminalizavimo. Galbūt ateityje, susiklosčius Turto civilinio konfiskavimo įstatymo gerajai praktikai, bus sprendžiamas klausimas dėl BK 189¹straipsnio atsisakymo.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Dėl Projekto Nr. XIIIP-3215

Šiuo projektu mėginama spręsti turto civilinio konfiskavimo konkurencijos su neteisėto praturtėjimo nusikaltimo sudėtimi problemą, BK 189¹ straipsnio taikymą „rezervuojant“ tik „sunkesniems“ atvejams, kai neteisėtai turimo turto vertė yra ne mažesnė nei 5000 MGL (BBND). Manytina, kad siūlomas sprendimas yra prieštaringas, jam nepritariame. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą yra neperspektyvi ir turinti esminių turinio trūkumų idėja ir norma. Atlikus tiek norminę – sisteminę analizę, tiek teismų praktikos apžvalgą, prie šios išvados prieinama mokslo studijoje Skirmantas Bikelis, Simonas Mikšys (2018), Civilinio turto konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje. Mokslo studija. Lietuvos teisės institutas (toliau – Studija)[1]. Esminiai kritiniai momentai yra šie:

1) turto neaiški kilmė nesudaro pagrindo jo konfiskuoti kaip nusikalstamos kilmės turto remiantis BK 72 straipsniu;

2) mėginimas kontroliuoti neteisėtą praturtėjimą baudžiamojo persekiojimo keliu nesprendžia esminės problemos – įrodinėjimo sunkumų, kuriuos kelia itin aukšti įrodinėjimo baudžiamajame procese standartai;

3) persekiojimas yra nukreiptas ne į neiškios kilmės turtą, o į turto formalų savininką. Žinant, kad neiškios kilmės turtas yra slepiamas perleidžiant jį tarpininkams (kartais per visą jų grandinę), baudžiamasis persekiojimas labai nutolsta nuo tikrojo turto valdytojo link tarpinikų;

4) ydinga, kad vien neaiškios kilmės turto turėjimas gali būti vertinamas griežčiau, nei veika, iš kurios jis yra gautas (pvz, jei turtas sukauptas iš administracinių pažeidimų).

Šie momentai yra išsamiai paaiškinti ir argumentuoti Studijos 32-50 puslapiuose, išvados 76-78 puslapiuose, čia jų nekartosime.

Minėtą konkurencijos problemą bei minėtus BK 189¹ straipsnio trūkumus siūlytume spręsti radikaliai – naikinant BK 189¹ straipsnį kaip ydingą ir perteklinį mūsų teisinės sistemos elementą ir taip pašalinant kliūtį taikyti turto civilinį konfiskavimą. Be to, BK 189¹ straipsnio pašalinimas suteiktų galimybę taikyti ir ryškių trūkumų neturintį ir perspektyvų teisinį instrumentą – išplėstinį turto konfiskavimą (BK 72³ straipsnis)[2].

Atsižvelgti

ŽTK (papildomas komitetas) siūlo pastaboms pritarti.

NSGK(papildomas komitetas) siūlo pastaboms pritarti iš dalies.

10.

Lietuvos teisės institutas

2019-04-11

Dėl Projekto Nr. XIIIP-3214

Pritariame turto civilinio konfiskavimo idėjai. Tai perspektyvus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje jau ne vienoje bylų žmogaus teisių apsaugos „egzaminą“ išlaikęs institutas. EŽTT yra pripažinęs, kad turto civilinio konfiskavimo esminės idėjos yra suderinamos su pamatiniais žmogaus teisių apsaugos principais (žr. Studijos 8-16 puslapius). Turto civilinio konfiskavimo institutas galėtų turėti reikšmingos pridėtinės vertės Lietuvos teisinėje sistemoje, ypač panaikinus BK 189¹ straipsnį (apie turto civilinio konfiskavimo pridėtinę vertę žr. Studijos 17-31 p.).

Kita vertus, būtina užtikrinti, kad konkretus turto civilinio konfiskavimo reguliavimas būtų aiškus, nuoseklus ir išsamus. Projekte Nr. XIIIP-3214 (toliau – Projektas) pastebime gan reikšmingų trūkumų.

Konfiskavimo pagrindas ir jo įrodinėjimas (Projekto 1 ir 7 straipsniai)

Ligšiolinėj EŽTT praktikoje civilinis turto konfiskavimas yra pateisinamas (t. y. laikomas proporcinga intervencija asmens nuosavybę) tik tuomet, kai sprendimą priimantis teismas nustato, kad konfiskuotinas turtas turi ryšį su sunkiais savanaudiškais (įskaitant korupcinius), paprastai organizuotais, nusikaltimais[3]. Šio ryšio įrodinėjimo standartas gali būti žemesnis, nei baudžiamajame procese, gali būti nustatomos tam tikros prezumpcijos, tačiau byloje turi būti konkrečios aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti tas prezumpcijas ir kartu suteikiančios pagrindą teismui manyti, kad turtas turi ryšį su minėtomis pavojingomis veikomis.

Iš to išplaukia keletas kritinių pastabų Projektui:

a) Iš 7 straipsnio, apibrėžiančio įrodinėtinas aplinkybes, neišplaukia, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl konfiskavimo, vertina, ar konfiskuotinas turtas turi ryšį su minėto pobūdžio nusikaltimais. Iš 7 straipsnio nuostatų išplaukia, kad tai apskritai nėra vertinimo dalykas. Tai atveria kelią formaliam, galimai nepagrįstam konfiskavimo taikymui, pvz., minėtą ryšį nustatant vien formaliu faktu, kad asmeniui buvo pateikti įtarimai dėl Projekto 2 straipsnyje nurodyto nusikaltimo padarymo, ar vien remiantis policijos pažyma apie ryšius su organizuotom grupėm, visiškai nevertinant jos pagrįstumo. Tokiame įrodinėjimo procese neužtikrinama asmens teisė į gynybą, asmuo nesaugomas nuo galimų piktnaudžiavimų (kai įtarimai ar kaltinimai pateikiami be pakankamo pagrindo, vien siekiant pradėti civilinio konfiskavimo procesą). Manytina, tokia procedūra nesuderinama su EŽTT praktikoje nustatytais standartais.

b) Projekte stingant akcentų į materialų konfiskavimo pagrindą, siūlytina apibrėžti neteisėto turto sąvoką (taip būtų labai aiškiai apibrėžtas esminis teisminio ginčo dalykas), taip pat turto neteisėtumo prezumpciją.

Neteisėtos kilmės turtas šiame įstatyme galėtų būti apibrėžtas kaip turtas, gautas iš pavojingų neteisėtų veikų ar skirtas joms padaryti.

Turto neteisėtos kilmės prezumpcija numatytų, kad turtas laikomas neteisėtos kilmės, jei jis nėra pagrįstas jo teisėtus šaltinius rodančiais įstatymo reikalaujamos formos dokumentais, o jo faktinis valdytojas buvo įtariamas, kaltinamas ar nuteistas dėl nusikaltimų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalyje, arba yra įtrauktas į 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą nurodytą sąrašą (pastabą dėl šio sąrašo žiūrėkite toliau). Kartu reiktų numatyti, kad ši prezumpcija gali būti netaikoma, jeigu įvertinus byloje surinktus duomenis, prezumpcijos taikymas vestų prie aiškiai nepagrįstų išvadų (žr. a) punktą aukščiau).

c) Iš nusikaltimų, minimų Projekto 2 straipsnyje, sąrašo, brauktini nedidelio pavojingumo (BK 201 straipsnis), taip pat verslo/mokestinio pobūdžio (202, 222 straipsniai) nusikaltimai, kurie negalėtų pateisinti civilinio konfiskavimo taikymo proporcingumo požiūriu, tokios kilmės turto tyrimas būtų menkai perspektyvuss įrodinėjimo požiūriu, o ir apskritai jų atžvilgiu tinkamesnės būtų mokestinės priemonės (tais atvejais, kai nėra pagrindo baudžiamosioms priemonėms)

d) Siūlytina atsisakyti tokio turto ryšį su pavojingomis veikomis neva atskleidžiančio pagrindo kaip „baudžiamasis procesas dėl nurodytų nusikalstamų veikų nebuvo pradėtas“. Nors šios nuostatos autoriai, matyt, turėjo omenyje tam tikrą konkrečia situaciją, susijusią su tam tikrais pirminiais tyrimo veiksmais, pagrindas suformuluotas labai (ir pernelyg) plačiai ir anaiptol nesudaro pagrindo pagrįsti turto ryšį su pavojingomis veikomis. Juolab, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų yra asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas, o iš tokios formuluotės tarsi kiltų pagrindas juos pripažinti aptariamo įstatymo adresatais.

Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas nedera su nekaltumo prezumpcija, jame (nesant teismo nuosprendžio) teigiama, kad asmuo yra organizuotos nusikalstamos grupės narys. Formuluotė keistina. Šį pagrindą galėtų sudaryti tik asmens įtraukimo į tam tikrą sąrašą faktas, bet ne vienareikšmis teiginys, kad jis priklauso nusikalstamai grupei. Juolab, kad civiliniame procese visiškai pakaktų aiškintis, ar asmuo palaiko ryšį su atitinkama grupe, nesiveliant į baudžiamosios teisės srities klausimus (keliančius konfliktą su nekaltumo prezumpcija), ar jis yra/buvo tokios grupės narys.

Dėl procesų santykio (Projekto 3 straipsnis)

Viena pagrindinių problemų, dėl ko kyla turto civilinio konfiskavimo proceso ir baudžiamojo proceso santykio (pirmenybės) dilema yra BK 189¹ straipsnio egzistavimas ir ko kolizija su turto civiliniu konfiskavimu. Pritarus minčiai, kad BK 189¹ straipsnio reiktų atsisakyti, ši problema didele dalimi išsispręstų. Be to, yra stiprių argumentų už civilinio konfiskavimo proceso ir baudžiamojo proceso paralelinį veikimą ir prioritetą konfiskavimo klausimus spręsti civiliniame procese: tuomet asmenų kaltės ir turto konfiskavimo klausimai netrukdytų, nevilkintų vienas kito, o juos spręstų specializuoti savo sritį geriausiai išmanantys pareigūnai. Remdamasios šiais argumentais, paralelinį, o ne subsidiarų procesų vykdymą yra pasirinkusios Bulgarija bei Italija[4].

Dėl priešteisminės proceso stadijos (Projekto 6 straipsnis)

Pritartina, kad prieš perduodant bylą į teismą, atsakovui galėtų būti suteikiama galimybė turto tyrimui vadovaujančiam pareigūnui paaiškinti turto kilmę. Taip pat svarstytina galimybė leisti minėtam pareigūnui ir turto valdytojui sudaryti taikos sutartį (tokią galimybę, pvz., numato Bulgarijos turto civilinį konfiskavimą reguliuojantis įstatymas).

Projekte tokia stadija nėra numatyta, vietoj jos – įpareigojimas asmeniui deklaruoti ir pagrįsti turtą bei pajamas. Kiek paradoksalu yra tai, kad numatyta, kad asmuo paaiškinimus teikia ne turto tyrimui vadovaujančiam ir dėl bylos perdavimo į teismą sprendžiančiam pareigūnui, bet kitai, už procesą neatsakingai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai. Juolab, kad VMI savo išvadas

galėtų pateikti atsakingam pareigūnui kur kas anksčiau, turto tyrimo metu. Nėra aiški numatyto deklaravimo prasmė, juolab, kad ji neturėtų jokios išskirtinės reikšmės teisminiame nagrinėjime. Apskritai įpareigojimas deklaruoti savo turtą ir pajamas, ko gero, galėtų būti prasminga organizuotų nusikaltimų prevencijos priemonė (iš šio įstatymo projekto ji ir atkeliavo į Projektą), tačiau civilinio turto konfiskavimo procese jos, kaip specialios stadijos, prasme labai abejotina.

Kitos pastabos

Projekte stinga nuostatų, apibrėžiančių turto kilmės tyrėjų įgaliojimus, areštuoto ir konfiskuoto turto administravimo ir realizavimo klausimus, turto valdytojų patirtos žalos dėl nepagrįstų institucijų veiksmų atlyginimo, nuostatų dėl tarptautinio bendradarbiavimo turto civilinio konfiskavimo procese.

Atsižvelgti

Šį projektą siūloma atmesti kadangi iš pagrindinio Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto XIIIP-3214 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatomų pagrindų atsisakyta BK 189¹ straipsnio, todėl nebelieka svarstymo objekto. Pateikiamos susijusio projekto pastabos kaip bendrieji argumentai ir pasiūlymas dekriminalizuoti BK 189¹ straipsnį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė siūlymo dekriminalizuoti BK 189¹straipsnį nepateikė –Komitetas taip pat nesiūlo BK 189¹str. dekriminalizavimo. Galbūt ateityje, susiklosčius Turto civilinio konfiskavimo įstatymo gerajai praktikai, bus sprendžiamas klausimas dėl BK 189¹straipsnio atsisakymo.

11.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją teikia statistinę informaciją apie Tarnyboje 2016–2018 metais pradėtuose/atliekamuose/užbaigtuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatytus asmenis (tiriamuosius), kuriems nuosavybės teise priklausančio turto vertė galėjo neatitikti jų teisėtų pajamų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ str. nustatytą nusikalstamą veiką.

Statistiniai duomenys dėl pradėtų Tarnyboje ikiteisminių tyrimų pagal BK 189¹str. 1 d.

Metai	Tarnyboje pradėti tyrimai	Tiriamų galbūt neteisėtai praturtėjusių asmenų skaičius
		Iš viso	Iš jų:
		Iš viso	Įtarimai pareikšti pagal BK 189¹ str. 1 d.	Valstybės tarnautojas ir/ar jo sutuoktinis
2016 m.	9	65	6
2017 m.	14	52	13
2018 m.	13	35	13
*Iš viso*	36	*152*	32	0

Statistiniai duomenys rodo, kad per 2016–2018 m. Tarnyboje buvo pradėti iš viso 36 ikiteisminiai tyrimai pagal BK 189¹ str. 1 d. Pažymėtina, kad dalyje ikiteisminių tyrimų tiriamos ne tik BK 189¹ str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos, bet ir nusikalstamos veikos finansų sistemai ir susijusios kitos nusikalstamos veikos, nustatytos, pavyzdžiui, BK 182 str., 222 str., 216 str., 220 str., 300 str. Minėtuose 36 ikiteisminiuose tyrimuose buvo/yra atliekami tyrimai dėl 152 galbūt neteisėtai praturtėjusių asmenų, iš jų 32 asmenims buvo įteikti pranešimai apie nusikalstamą veiką pagal BK 189¹str. 1 d. Valstybės tarnautojų, kuriems būtų pareikšti įtarimai ar dėl jų būtų atliekamas tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo, nebuvo. Tarnyboje statistiniai duomenys apie kitus Lietuvos gyventojus, kurių daugiau kaip 100 000 eurų vertės turtui pagrįsti trūko pajamų, nekaupiami ir nesisteminami.

Tarnyba 2018-09-07 raštu Nr. 25/8-4-14358 (pridedamas) Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką informavo apie šios nusikalstamos veikos praktinio taikymo tendencijas ir kvalifikavimo bei įrodinėjimo problematiką.

Tarnyba taip pat informuoja, kad turto vertės ir asmens turėtų pajamų neatitikimo identifikavimo procesas atliekamas ir laikotarpis nustatomas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytais veiksmais, BPK 170¹str. „Prokuroro įgaliojimai užtikrinant turto konfiskavimą“ nuostata, Rekomendacijomis dėl turto tyrimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. I-219 „Dėl Rekomendacijų dėl turto tyrimo patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos)[5], reglamentuojančių ikiteisminiame tyrime atliekamo turto[6] tyrimą, kai renkama informacija apie bet kokio pavidalo asmens turtą, jo įgijimą, perleidimo aplinkybes ir istoriją, ir turto tyrimo tikslą – rasti aktualiu laikotarpiu buvusį ir esamą tiriamojo turtą, siekiant aiškiai apriboti teisėtą turtą nuo neteisėto ir, esant teisiniams pagrindams, pritaikyti teisės aktų numatytas teisines priemones, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) teikiamomis raštiškomis rekomendacijomis (pavyzdžiui, dėl užduoties atlikti turto tyrimą ir klausimų formulavimo). Pažymėtina, kad turto tyrimas atliekamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek kriminalinės žvalgybos tyrimo metu, atitinkamai Tarnyba, vadovaudamasi šiomis Rekomendacijomis, atlikdama turto tyrimą keičiasi informacija su Valstybine mokesčių inspekcija tiek nepradėjusi ikiteisminio tyrimo, tiek ikiteisminio tyrimo etape. Atliekant turto tyrimą rengiama Turto tyrimo pažyma (Rekomendacijų IV skyrius), kurioje nurodomos per visą turto tyrimo laikotarpį apskaičiuotos gautų pajamų ir patirtų išlaidų sumos (Rekomendacijų 22 p.). Nusprendus ikiteisminiame tyrime, kad reikia vertinti asmens turimo turto ir išlaidų atitiktį teisėtai gautoms ir apmokestintoms pajamoms, teisėsaugos institucija paskiria užduotį VMI atlikti asmens (objekto) tyrimą dėl turimo turto ir teisėtai gautų pajamų atitikties ir pateikti specialisto išvadą (Rekomendacijų 53.1 p.).

Tarnyba, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų projektų Nr. XIIIP-3214–3217 paketą ir atsižvelgdama į Tarnybos identifikuotą problematiką, susijusią su BK 189¹str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu ir įrodinėjimu, šios kriminalizuotos veikos taikymo patiriamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir jo nepakankamą efektyvumą pasiektų rezultatų kontekste (Tarnybos 2018-09-07 rašte Nr. 25/8-4-14358 pateikta išsami informacija), pritaria poreikiui tobulinti teisinį reglamentavimą bei poreikiui dėl turto civilinio konfiskavimo įtvirtinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje.

Tačiau, Tarnybos nuomone, teikiamas Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projektas (toliau – TSKĮ projektas), su kuriuo susiję kiti teikiami teisės aktų projektai, turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus gali kilti praktinio taikymo problemų, analogiškų BK 189¹str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos praktiniam taikymui. Tarnybos nuomone, esamus trūkumus labai išsamiai nurodė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-03-12 išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3214“ (toliau – Išvada), todėl Tarnyba dėl jų nepasisakys.

Atsižvelgti

Pateikta tyrimų informacija ir statistika įvertinta klausymų metu.

12.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) teikia informaciją apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹str. „Neteisėtas praturtėjimas“ taikymą.

I. 2011–2018 m. 6 mėn. Tarnybos pradėtų/baigtų ikiteisminių tyrimų dėl BK 189¹str. 1 d. metu nustatytos nusikalstamos veikos rezultatai:

Tarnyboje pradėtų/baigtų ikiteisminių tyrimų pagal 189¹str. 1 d. statistiniai duomenys.

Metai	Pradėta	Gauta tolesniam tyrimui iš kitų institucijų	Užbaigta	Iš jų:
Metai	Pradėta	Gauta tolesniam tyrimui iš kitų institucijų	Užbaigta	IT nutraukus	IT perdavus į teismą
2011	45	10	11	7	3
2012	21	8	26	20	6
2013	22	13	26	21	5
2014	27	12	47	41	4
2015	9	3	28	23	5
2016	9	1	12	6	5
2017	14	2	7	6	1
2018 m. 6 mėn.	5	0	11	11	2
Iš viso	152	49	168	135	31

Tarnyboje per 2011 – 2018 m. 6 mėn. iš viso pradėti 152 ikiteisminiai tyrimai, gauti tolesniam tyrimui iš kitų institucijų 49 ikiteisminiai tyrimai.

Tarnyboje per 2011 – 2018 m. 6 mėn. iš viso užbaigti 168 ikiteisminiai tyrimai, iš jų:

Ø 135 ikiteisminiai tyrimai (arba 80,3 proc.) buvo nutraukti, iš jų daugiausia nutraukta 2014 ir 2015 metais;

Ø į teismą kaltinamuoju aktu ar teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas 31 ikiteisminis tyrimas (arba 18,4 proc.), iš jų du ikiteisminiai tyrimai buvo perduoti į teismą pakartotinai;

Ø 2018-06-31 buvo atliekami 25 ikiteisminiai tyrimai.

Pagal 2018-09-01 duomenis iš teismų informacinės sistemos LITEKO, iš Tarnyboje užbaigtų ir į teismą perduotų 31 baudžiamosios bylos (2 bylos perduotos į teismą pakartotinai) nustatyta, kad:

Ø 3 baudžiamosiose bylose teismai pripažino asmenis padariusiais BK 189¹str. 1 d. nustatytą nusikalstamą veiką (2 atvejais – teismo baudžiamuoju įsakymu, 1 atveju – apkaltinamuoju nusprendžiu);

Ø 20 baudžiamųjų bylų teismai (dažniausiai – apeliacinės instancijos) išteisino asmenis, konstatavę, kad jie nepadarė BK 189¹str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos (kai kuriais atvejais teismai grąžindavo bylą prokurorui tyrimui papildyti ir jis vėliau buvo nutraukiamas; arba grąžindavo iš naujo nagrinėti, o asmenys vėliau buvo išteisinami);

Ø 6 baudžiamosiose bylose sprendimai dar nėra priimti.

II.

Tarnyba, atskleisdama ir tirdama bei kvalifikuodama BK 189¹str. 1 d. apibrėžtą nusikalstamą veiką, nustatė šias tendencijas ir susidūrė su šia veikos kvalifikavimo ir tyrimo problematika:

Nuo 2010-12-11 kriminalizavus neteisėtą praturtėjimą, nebuvo aiškus BK 189¹str. 1 d. nustatytos dispozicijos kvalifikavimas, tyrimo kryptys bei apimtys, t. y. tuo metu nebuvo priimta prokuroro ar teismo procesinių sprendimų ir juose pateiktų pradinių išaiškinimų, padedančių teisingai kvalifikuoti ir ištirti BK uždraustą nusikalstamą veiką – neteisėtą praturtėjimą. Tarnybai teko užduotis, atsižvelgiant į BK panašią dispoziciją turinčių nusikalstamų veikų kvalifikavimą, pačiai sukonstruoti BK 189¹str. 1 d. apibrėžtos dispozicijos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių aiškinimą ir jį taikyti, laukiant formuojamos teismų praktikos.

1. Dėl turto „turėjimo“ aiškinimo.

Jau pirmaisiais metais, kai 2010-12-11 buvo kriminalizuotas neteisėtas praturtėjimas Tarnybos pareigūnai susidūrė su problema, kaip turi būti suprantamas ir aiškinamas turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, turėjimo pradžios ir pabaigos momentas.

Buvo įžvelgta, kad kai kuriais atvejais ir prokurorai ir teismai nutraukdavo ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas vadovaudamiesi BK 3 str. nuostatomis, pavyzdžiui, „BK 3 str. 1 d. yra numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas iki 2007 m. pabaigos. Gyvenamojo namo pastatymo, t. y. turto įgijimo momentu, Lietuvos Respublikos BK 189¹ str. negaliojo, todėl net tuo atveju, jeigu nebūtų galima pateisinti pajamas, panaudotas gyvenamojo namo statybai, šiam įstatymui įsigaliojus tik 2010-12-11, kaltinamoji I. P. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už veiksmus, padarytus iki įstatymo įsigaliojimo. Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, teismas laiko visiškai neįrodyta kaltinamosios I. P. kaltinime nurodytą aplinkybę, kad gyvenamasis namas buvo pastatytas laikotarpyje nuo 2006-06-15 iki 2011-12-31.“ (2013-05-27 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis Nr. 1-44-377/2013); „S. ir V. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu neteisėtas praturtėjimas kaip veika dar nebuvo kriminalizuota ir baudžiamoji atsakomybė S. Š. ir V. Š. dėl neteisėto praturtėjimo kilti negali.<...>“ nesant nustatytos baudžiamosios atsakomybės už turto, kuris akivaizdžiai negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, įgijimą (veiksmą), negalima kriminalizuoti ir būsenos (turėjimo).<...> Be to, požiūris, kad veika pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį turėtų būti kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, kada ji pradėta, net jeigu ji buvo pradėta įstatymui neįsigaliojus, prieštarauja BK 3 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Nustatant nusikalstamos veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, baigtumo momentą, svarbus ir LAT išaiškinimas, kad BK numatytų nusikalstamų veikų, kurių sudėtys aprašytos apibūdinant tik veiką, t. y. padariniai nenurodomi ir nėra būtinas objektyvusis požymis (formali sudėtis), atvejais nusikalstama veika laikoma baigta nuo įstatymo dispozicijoje nurodytos veikos padarymo momento. Formalios sudėties nusikalstamos veikos padarymas reiškia teisinį visos nusikalstamos veikos baigtumo momentą, kuris su faktiniu jos baigtumu gali ir nesutapti. Trunkamoji formalios sudėties nusikalstama veika teisiškai laikoma baigta nuo veikos padarymo momento, tačiau veika, neteisėti veiksmai gali tęstis tam tikrą laiką. Tokios baigtos nusikalstamos veikos stadijoje toliau realizuojama jos sudėtis kaltininkui net ir neatliekant jokių pakartotinių ar papildomų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2012). <...> Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai)“. (2013-02-22 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-132-290/2013). Analogiška nuomonė išreikšta ir vėlesniuose teismų sprendimuose, t. y. 2013-06-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo išteisinamajame nuosprendyje Nr. 1-36-416/2013 bei patvirtinta ir 2013-10-14 Kauno apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje Nr. 1A-799-245-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-18 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-397/2013 dėl 2013-02-22 Kauno apygardos teismo nutarties Nr. 1A-132-290/2013 nusprendė perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, kadangi „BK 189¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių atskleidimas ir aiškinimas, nesant susiformavusiai teismų praktikai baudžiamosiose bylose dėl neteisėto praturtėjimo, reiškia naują teisės normos aiškinimą, esant prieštaringai žemesnės instancijos teismų praktikai, todėl perduotina nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai“.

2014 metais LAT kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-93/2014 atskyrė du BK 189¹ str. 1 d. dalykus ir kokių duomenų pagal kiekvieną atskirai dalyką pakaktų konstatuoti (įrodyti) neteisėto praturtėjimo faktą: 1) turtas įgytas iki 2010-12-11; 2) turtas įgytas po 2010-12-11.

Pirmuoju atveju: „Teismo įsitikinimą dėl to, kad turto įgijimo pagrindas buvo įstatymo uždrausta veikla, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, gali lemti: konkrečiose baudžiamosiose bylose įrodyti faktai, kiti duomenys, iš kurių galima spręsti apie turto ir pajamų kilmę (duomenys apie turto savininko asmenybę, jo ryšius, veiklą, pajamų šaltinius, gyvenimo būdą, išlaidavimus, turimo turto vertę ir kt.).“

Antruoju atveju: „Teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų.“

Taigi Tarnyba, atsižvelgdama į teismų sprendimus, suformavo tam tikras išvadas ir problematiką, t. y.:

1) LAT kasacinėje nutartyje 2K-P-93/2014 suformavo precedentą, įtvirtinusį pareigą įrodyti iki 2010-12-11 įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto nusikalstamą kilmę, dėl ko:

a. 2014 ir 2015 metais masiškai prokurorai priiminėjo nutarimus nutraukti ikiteisminius tyrimus, teismai priiminėjo sprendimus išteisinti kaltinamuosius, nenustačius, kad iki 2010-12-11 turto įgijimo pagrindas būtų įstatymo uždrausta veika;

b. susidarė dviprasmiška situacija, kuomet iki 2010-12-11 įgyto turto galima nusikalstama kilmė galėtų būti vertinama ne tik kaip BK 189¹ str. įrodinėjimo dalykas, bet ir kaip BK 189 str. ar BK 216 str. įrodinėjimo dalykas, išskiriant jas pagal dispozicijoje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (pvz., tikslas).

2) Susidarė situacija, kai nustačius, kad iki 2010-12-11 įgyto turto kilmė gali būti nusikalstama, turėtų būti atliekamas tyrimas būtent dėl tos nusikalstamos veikos, kurios rezultatas yra gauta turtinė nauda (pelnas), ir būtent dėl kurio taikytinas BK 72 str. nustatytas tradicinis turto konfiskavimas.

Apibendrinus galime teigti, kad BK 189¹ str. 1 d. dispozicijoje nesant aiškiai suformuluoto turto, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, turėjimo pradžios, nuo kurios kiltų baudžiamoji atsakomybė, momento, neišvengiamai buvo pradėta nerezultatyvių ikiteisminių tyrimų, kurių tyrimas kainavo ne tik daug laiko, bet ir neigiamai paveikė Tarnybos žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

2. Dėl BK 190 str. sąvokos „teisėtos pajamos“ aiškinimo.

Tarnybos pareigūnai, atskleisdami ir tirdami neteisėtą praturtėjimą, taip pat susiduria su BK 190 str. pateiktos sąvokos „teisėtos pajamos“ taikymu. Šią sąvoką bandė 2014 metais išaiškinti LAT ir 2017 metais – Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – KT), pavyzdžiui:

Ø 2014-02-11 LAT kasacinėje byloje Nr. 2K-48/2014 išaiškino, kad „Teisėtai įgytas turtas – tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį.“

Ø 2014-04-11, LAT kasacinėje byloje Nr. 2K-P-93/2014 išaiškino, kad „remiantis BK 190 str. 2 d. pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.“ Tačiau šioje byloje 2014-04-16 du LAT teisėjai A. Abramavičiaus ir J. Prapiestis šiuo klausimu pareiškė atskirąją nuomonę: „Pagal šiame straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą neįmanoma suprasti, kas yra pripažįstama teisėtomis pajamomis. Minėtos BK 190 str. 2 d. nuostatos formuluotė „nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne“ nedera su kita šios nuostatos formuluote „teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos“ ir net gali jai prieštarauti. Antai asmens veiklos draudžiamumą net ir baudžiamumą pagal BK gali lemti tai, kad atitinkama veikla, kuria šiaip nėra draudžiama užsiimti, verčiamasi neapskaitant gautų pajamų (pvz., jų nedeklaruojant ir taip vengiant mokėti mokesčius). Pagal minėtą teisėtų pajamų sąvoką, viena vertus, pajamos iš tokios veiklos būtų pripažįstamos neteisėto praturtėjimo dalyku, nes jos gautos iš teisės aktų uždraustos veiklos, tačiau, kita vertus, jos nelaikytinos šio nusikaltimo dalyku, nes tokių pajamų neapskaitymas (net ir tuo atveju, jei toks reikalavimas kyla iš teisės aktų) jų nedaro neteisėtom.“

Ø 2017-03-15 KT: „BK 189¹ str. vartojama sąvoka „teisėtos pajamos“ išaiškinta BK 190 str. 2 d. (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija). Joje nustatyta: „<...> BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.“ Tai reiškia, kad pagal čia įtvirtintą teisinį reguliavimą teisėtomis pajamomis BK 189¹ str. kontekste laikytinos pajamos, gautos iš teisės aktų neuždraustos veiklos, net ir tada, kai jos nebuvo tinkamai apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad BK 190 str. 2 d. (2010 m. gruodžio 2 d. redakcija) yra įtvirtinta, kas laikytina teisėtomis pajamomis ne apskritai, o tik BK 189¹ str. nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. Paminėtina, kad LAT nutartyse aiškinama, jog BK 189¹ straipsnio loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus jo gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų (inter alia Nr. 2K-P-93/2014, Nr. 2K-75/2014 ir Nr. 2K-119-139/2016). Taigi BK 189¹ str. nustatytą teisinį reguliavimą aiškinant kartu su nustatytuoju BK 190 str. 2 d. ir atsižvelgiant į jo aiškinimą teismų praktikoje pažymėtina, kad asmens nuosavybės teise turimas turtas atitinka neteisėto praturtėjimo sudėties dalyką – yra didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, kai asmuo iš teisės aktais neuždraustos veiklos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti.“

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2014-06-25 raštu Nr. 17.2.-7698 patvirtintame Priemonių plane „Dėl teritorinių prokuratūrų siūlymų dėl neteisėto praturtėjimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto tyrimo bei išplėstinio turto konfiskavimo taikymo“ viena iš ekonominių–finansinių nusikalstamų veikų tyrimo įgyvendinamų priemonių buvo BK 190 str. 2 d. panaikinimo iniciavimas.

Apibendrinus galime teigti, kad ir LAT ir KT, išaiškindamas „teisėtų pajamų“ sąvoką, neišeina iš BK 190 str. 2 d. pateiktos sąvokos ribų, todėl nepasisako dėl jos galimo netobulumo. „Teisėtų pajamų“ sąvoka, kaip ji apibrėžta BK 190 str. 2 d., prieštarauja visuotinai pripažintam principui „iš neteisės negali gimti teisė“, todėl pašalinti šią teisinę spragą gali tik įstatymų leidėjas.

3. Dėl BK 189 str. 1 d. nusikalstamos veikos įrodinėjimo.

Tarnyba pažymi, kad nors šiuo momentu LAT ir KT išsamiai aptarė ir išaiškino visus neteisėto praturtėjimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tačiau jų tyrimas ir apimtys netapo lengvesni. LAT ir KT apibrėžė labai griežtus reikalavimus duomenų apie neteisėtą praturtėjimą išsamumui ir pakankamumui bei jų įrodinėjimo riboms, pavyzdžiui:

1) Pareigą ištirti neapibrėžtą tyrimo laikotarpį ir asmenų ir jų veiklos ratą – tai yra atsižvelgti ne tik į paties asmens, bet ir į jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą. LAT kasacinėje nutartyje Nr. 2K-48/2014 išaiškino, kad turi būti vertinami duomenys apie: turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį.

Apibendrinus galime teigti, kad tai neišvengiamai užprogramavo pernelyg ilgą ne tik pačios nusikalstamos veikos tyrimą, bet ir specialistų atliekamų objektų tyrimų trukmę ir apimtį.

2) Nekaltumo prezumpcija ir įrodinėjimo našta. „Įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014).“ Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tarnybos pareigūnai praktikoje labai dažnai susiduria su situacija, kai ikiteisminio tyrimo stadijoje asmuo nepateikia jokių dokumentų ir nekelia jokių versijų, o tai padaro tik teisminio nagrinėjimo stadijoje. Būtent tokiais atvejais teismai kelia klausimą dėl specialisto išvados pagrįstumo, nes asmens pateiktos versijos ir dokumentai nebuvo įvertinti ikiteisminio tyrimo metu.

Svarbu pažymėti, kad skirtingai nei baudžiamajame procese, įrodinėjimo našta mokestiniuose ginčuose pasiskirsto tolygiai, t. y. kiekviena šalis (Valstybinė mokesčių inspekcija ir mokesčių mokėtojas) turi vienodą pareigą įrodyti savo teisumą. Būtent tokiais atvejais mokesčių mokėtojas, norėdamas įrodyti savo teisumą, savo iniciatyva teikia tai pagrindžiančius dokumentus.

3) „Dvigubo baudimo“ principo laikymosi problema. Tiriant neteisėto praturtėjimo atvejus praktikoje kiekvienu atveju būtina išsiaiškinti, ar pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl BK 189¹ str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos nebus pažeistas šis principas. Tokių atvejų pasitaikė. Atsižvelgdama į tai, kad Tarnyba teikė iniciatyvą papildyti Mokesčių administravimo įstatymą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2018-04-27 pritarė šiai iniciatyvai ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. 18-5665(2) inicijuotas įstatymo 140 str. papildymas: „6. Jeigu asmeniui įsigaliojusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ar kitu sprendimu buvo paskirta sankcija už atitinkamą mokesčių įstatymų pažeidimą pagal Baudžiamąjį kodeksą, už tą patį pažeidimą pagal mokesčių įstatymus jam negali būti skiriama bauda, o jeigu tokia bauda pagal mokesčių įstatymus paskirta, ji yra panaikinama. Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl to paties mokesčių įstatymo pažeidimo paskirtos baudos priverstinis išieškojimas stabdomas, kol kompetentingos institucijos (teismas) išspręs asmens kaltės ir jo nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą klausimą. Mokesčių mokėtojui paskirtą baudą panaikina mokesčių administratorius, o mokestinio ginčo metu – ir mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija. Sumokėta (išieškota) bauda įskaitoma valstybės priešpriešiniams reikalavimams tenkinti, o likutis grąžinamas mutatis mutandis taikant šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatytas taisykles.“

4) Apsimestinių (fiktyvių) sandorių paneigimas ir sutarčių formos. Jau pirmaisiais neteisėto praturtėjimo atskleidimo ir tyrimo metais ši neigiama tendencija buvo masinė, todėl 2014 ir 2015 metais Tarnybos iniciatyva buvo pakeisti labai svarbūs teisės aktai, įtvirtinę konkrečiais atvejais ir konkrečioms sumoms taikyti tik notarinę sandorio formą: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.74 str. „Notarinė sandorių forma“, CK 1.105 str. „Vekselis“ ir CK 6.871 str. „Paskolos sutarties forma“ ; Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 44 str. 2 d. „Akcijų pasirašymas“ ir 47 str. 10 d. „Uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai“

Taip pat svarbu pažymėti, kad mokestiniuose ginčuose yra taikomas turinio viršenybės prieš formą principas (pvz.: LVAT Nr. A¹⁷-301/2007, A⁴³⁸-201/2011, Nr. A-438-953/2011). Jis taikomas ir baudžiamajame procese.

5) Išliko iki šiol aktualūs klausimai dėl: nuosavybės teisės (faktinis ir statytinis turto turėtojas); bendros jungtinės nuosavybės (sutuoktinių turtas); turtinės teisės (vekseliai, skolinimai ir grąžinimai); nuosavybės teisės įgijimo momento (ne nuo registravimo, o nuo to momento, kuris numatytas sutartyje, pvz., E.K. byloje – po paskutinio mokėjimo), tiriamo turto vertės nustatymo ir jo kaštų ir kt.

6) Dėl BK 189¹str. 2 d. praktinio taikymo. Toks taikymas Tarnyboje buvo, t. y. ikiteisminis tyrimas dėl BK 189¹str. 1 d. buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 8 p. Šis priimtas procesinis sprendimas įdomus tuo, kad įtariamoji R. P. teismo sutikimu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 189¹str. 2 d. nustatyta sąlyga, t. y. BK 189¹str. 1 d. nurodytą turtą iš trečiųjų asmenų perėmusi R. P. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą, kadangi ji iki pranešimo apie įtarimą įteikimo apie tai pranešė Šiaulių apygardos valdybos pareigūnams ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (R. P. buvo tik fiktyvi turto savininkė, o realiai turtą valdė kitas asmuo V. J.). Tyrimo metu faktinėmis aplinkybėmis buvo įrodyta, kad V. J. realiai valdė R. P. vardu įregistruotą turtą, tačiau atsižvelgiant į BK 189¹str. 1 d. dispoziciją, reikalaujančią, kad asmuo turėtų turtą nuosavybės teise, V. J. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 189¹str. 1 d., o medžiaga persiųsta į VMI dėl apmokestinimo.

III. Tarnybos siūlomos alternatyvos:

1. Diskutuoti ir spręsti dėl 189 str. 1 d. dispozicijos aiškumo, papildant veika „įgijo“.

2. Diskutuoti ir spręsti dėl BK 190 str. 2 d. panaikinimo.

3. Atsižvelgiant į LAT suformuotą teismų praktiką, kad šiuo metu įgyvendinti LAT keliamus reikalavimus, kurių pakaktų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 189¹ str. 1 d. (ypač dėl turto, įgyto iki 2010-12-11), yra labai sudėtinga, o kartais ir neįmanoma, spręsti dėl tikslingumo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą:

Nuo 2010-12-11 BK 72³str. įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas – kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, kaltininkas turi šio Kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Išplėstinis turto konfiskavimas orientuotas į nusikalstamos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgytą turtą, tačiau jį galima taikyti tik po BK 72³str. įsigaliojimo (2010-12-11) įgytam turtui, taigi, išplėstinio turto konfiskavimo praktinis taikymas be išlygų įmanomas nuo 2015-12-11.

Išplėstinis turto konfiskavimas yra gana griežta baudžiamojo poveikio priemonė, tikslinga įvertinti jos praktinio taikymo galimybes tiriant apysunkius, sunkius arba labai sunkius tyčinius nusikaltimus. Pareigūnai, atskleisdami ir tirdami tokio pobūdžio nusikaltimus ir turėdami duomenų apie gautą turtinę naudą, turi atlikti finansų tyrimus ir surinkti pakankamai duomenų, leidžiančių teismui priimti sprendimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintų Rekomendacijų dėl finansų tyrimo nuostatos įpareigoja pareigūną atlikti finansų tyrimus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tik sprendžiant klausimą dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo, teismai pradės formuoti jo taikymo praktiką, tuo pačiu įvertins ir galimas grėsmės konstitucingumo aspektu.

Atsižvelgti

Tyrimų informacija ir statistika įvertinta klausymų metu.

13.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

4. Apsvarstyti tikslingumą dekriminalizuoti BK 189¹ str. ir perduoti sprendimus VMI dėl asmenų apmokestinimo: Apmokestinimas mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra pakankamai efektyvi priemonė (alternatyva baudžiamajai atsakomybei) siekiant, kad nusikalstamumas taptų kiek įmanoma ekonomiškai nenaudingesnis. Pagal BPK 214 str. 6 d., „jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.“

Įvertinti teisinę bazę ir spręsti tikslingumą neteisėtai praturtėjusių asmenų turtą konfiskuoti civilinio proceso tvarka, priimant atskirą įstatymą dėl civilinio turto konfiskavimo.

Atsižvelgti

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė nepateikė siūlymo dekriminalizuoti BK 189¹straipsnį – Komitetas taip pat tokio siūlymo neteikia. Galbūt ateityje, susiklosčius Turto civilinio konfiskavimo įstatymo gerajai praktikai, bus sprendžiamas klausimas dėl BK 189¹straipsnio atsisakymo.

14.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie LR VRM

2019-04-15

Tikslinti ir/ar papildyti TCKĮ projekto nuostatas, t. y. pašalinti galimas normų konkurencijos apraiškas ir takoskyrą tarp BK 72 str. („Turto konfiskavimas“), BK 72³str. („Išplėstinis turto konfiskavimas“), TSKĮ projekte įvardinto turto civilinio konfiskavimo; atitinkamai tarp BK 189¹str. 1 d. nustatytos nusikalstamos veikos („Neteisėtas praturtėjimas“) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytais atvejais – turto, įgyto iš nenustatyto šaltinio, apmokestinimas. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti Tarnybos įžvelgtą dviprasmybę dėl normų taikymo, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje 2K-P-93/2014 buvo suformuotas precedentas, įtvirtinęs pareigą įrodyti iki 2010-12-11 įgyto, bet teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto nusikalstamą kilmę, dėl ko 2014 ir 2015 metais masiškai prokurorų priimami nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus, teismų priimti sprendimai išteisinti kaltinamuosius, nenustačius, kad iki 2010-12-11 turto įgijimo pagrindas būtų įstatymo uždrausta veika; atitinkamai susidarė dviprasmiška situacija, kadangi iki 2010-12-11 įgyto turto galima nusikalstama kilmė galėtų būti vertinama ne tik kaip BK 189¹ str. įrodinėjimo dalykas, bet ir kaip BK 189 str. ar BK 216 str. įrodinėjimo dalykas, išskiriant jas pagal dispozicijoje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (pvz., tikslas); be to, susidarė situacija, kai nustačius, kad iki 2010-12-11 įgyto turto kilmė gali būti nusikalstama, turėtų būti atliekamas tyrimas būtent dėl tos nusikalstamos veikos, kurios rezultatas yra gauta turtinė nauda (pelnas), ir būtent dėl kurio taikytinas BK 72 str. nustatytas tradicinis turto konfiskavimas.

Atsižvelgti

15.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

2019-04-23

DĖL įstatymų projektų derinimo

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais derinti <...>Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektais
(Nr. XIIIP-3214–3217), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus.

Pagal kompetenciją teikiame statistinę informaciją apie neteisėto praturtėjimo atvejus.

1 lentelė. Nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 baigti ikiteisminiai tyrimai (IT) dėl neteisėto praturtėjimo (BK 189¹ str.)

Bendras baigtų ikiteisminių tyrimų skaičius

Iš jų:

112

nutraukta IT

perduota teismui su kaltinamuoju aktu

Nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 teismams perduotų bylų nagrinėjimo teisme rezultatai (asmenimis):

- Dėl BK 189¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo teismui perduota 16 baudžiamųjų bylų (18 asmenų, iš kurių 2 valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys (1 Seimo narys; 1 advokato padėjėjas), 1 juridinis asmuo, likę 15 ne valstybės tarnautojai). Iš jų:

- 5 baudžiamosiose bylose priimti teismo apkaltinamieji nuosprendžiai (vienas nuosprendis dar neįsiteisėjęs) (6 asmenys (ne valstybės tarnautojai), iš kurių 2 asmenims apkaltinamasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs);

- 5 bylose priimti teismo išteisinamieji nuosprendžiai (5 asmenys (ne valstybės tarnautojai);

- 2 bylos nutrauktos teisme (2 asmenys, iš kurių 1 valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo (advokato padėjėjas) (viena pagal BPK 235 str., (1 valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo (advokato padėjėjas)) kita pagal BPK 3 str. 1 d. 8 p. (1 asmuo (ne valstybės tarnautojas));

- 4 baudžiamosiose bylose vyksta teisminis nagrinėjimas (5 asmenys, iš kurių 1 valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo (Seimo narys), 1 juridinis asmuo, 3 ne valstybės tarnautojai).

2 lentelė. Nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 perduota teismui baudžiamųjų bylų dėl BK 189¹ straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo


Bylų	Asmenų
16	18
	Fiziniai		Juridiniai
	17		1
	Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
	2	15
Teisminis nagrinėjimas
Iš teismui perduotų bylų:
Apkaltinamieji nuosprendžiai	Išteisinamieji nuosprendžiai	Nutraukta teisme bylų	Vyksta teisminis nagrinėjimas
5 (iš jų 1 neįsiteisėjęs)	5	2	4
Asmenys:
6	5	2	5
Asmenų pasiskirstymas pagal nuosprendžius:
Apkaltinamieji nuosprendžiai
Fiziniai asmenys		Juridiniai asmenys
6		-
Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
-	6 (iš jų dėl 2 asmenų apkaltinamasis nuosprendis dar neįsiteisėjęs)
Išteisinamieji nuosprendžiai
Fiziniai asmenys		Juridiniai asmenys
5		-
Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
-	5
Nutraukta teisme bylų
Fiziniai asmenys		Juridiniai asmenys
2		-
Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
1 (advokato padėjėjas)	1
Vyksta teisminis nagrinėjimas
Fiziniai asmenys		Juridiniai asmenys
5
4		1
Valstybės tarnautojai ar jiems prilyginami asmenys	Ne valstybės tarnautojai
1 (Seimo narys)	3

Atsižvelgti

Su statistine informacija susipažinta klausymų metu kartu su visomis pastabomis.

16.

Valstybinė mokesčių inspekcija

prie LR FM

2019-04-23

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. kovo 22 d. raštą Nr. S-2019-1673, teikia statistinę informaciją už 2016-2018 metus apie nustatytus asmenis, kurių turto vertė neatitiko asmens teisėtų pajamų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnį:

Nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) nustatė ir teisėsaugai perdavė informaciją (įskaitant atvejus, kai galimo neteisėto praturtėjimo požymiai nustatyti, vykdant skirtas užduotis atlikti objekto tyrimą) apie 51 galimai neteisėto praturtėjimo atvejį (iš jų — 2018 metais nustatytas 1 atvejis dėl valstybės tarnautojo), minėtais atvejais nustatyta daugiau nei 16 mln. eurų (iš jų — 2018 metais nustatyta 84,5 tūkst. eurų valstybės tarnautojo) turto vertė, kurio įsigijimui pagrįsti asmenims galimai trūko teisėtų pajamų, t. y.:

Teisėsaugos institucijoms dėl galimai neteisėto praturtėjimo perduotų asmenų skaičius ir nustatyta turto vertė (tūkst. Eur), kurio įsigijimui pagrįsti asmenims galimai trūksta teisėtų pajamų	2016 m.		2017 m.		2018 m.		Iš viso
	Asmenys	Turto vertė	Asmenys	Turto vertė	Asmenys	Turto vertė	Asmenys	Turto vertė
Pagal iš teisėsaugos institucijas gautas užduotis	5	573	12	726	17	1856	34	3155
Pagal VMI atliekant kontrolės veiksmus nustatytus faktus	5	345	6	10544	6	1960	17	12849
Iš viso	10	918	18	11270	23	3816	51	16004
Iš jų asmenys, kuriems turtui pagrįsti trūko pajamų daugiau nei 100 tūkst. Eur	4		4		12		20

Pažymime, jog aukščiau pateikti statistiniai duomenys apima tik tuos atvejus, kuomet informaciją apie nustatytus galimai neteisėto praturtėjimo požymius VMI perdavė teisėsaugos institucijoms.

VMI, atlikdama gyventojų kontrolės veiksmus, nustato ir daugiau gyventojų pajamų ir išlaidų neatitikimo atvejų, tačiau atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-P-93/2014 teisėjų kolegijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017-03-15 nutarime byloje Nr. 14/2015-1/2016-2/2016-14/2016-15/2016 dėl LR BK 189-1 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nesant pagrindui kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamojo persekiojimo inicijavimo, gyventojų išlaidos, viršijančios nustatyta tvarka apmokestintas pajamas, apmokestina kaip „kitas pajamas“, gautas iš nenustatytų šaltinių (jei šaltinis nenustatytas).

Taip pat teikiame informaciją apie tai, kaip VMI vykdomas turto vertės neatitikimo asmens teisėtoms pajamoms identifikavimo procesas:

Rizikos analizės metu naudojami VMI turimi ir iš trečiųjų šaltinių gaunami duomenys bei informacija. Pagal sudarytą algoritmą lyginamos asmens (šeimos) pajamos su išlaidomis ir nustatomi rizikingi asmenys (šeimos), kuriems galimai trūko pajamų turtui įsigyti.

VMI disponuoja maža dalimi informacijos apie asmenų išlaidas (pavyzdžiui, beveik nėra informacijos apie vartojimo išlaidas — brangias keliones, neregistruojamą brangų turtą, išlaidas pomėgiams, kolekcionavimui, faktiškai patirtas turto pasigaminimo išlaidas ir pan.), todėl, nustačius galimai rizikingus asmenis, jie perduodami kitoms mokesčių administravimo procedūroms, kurių metu ši informacija surenkama ir įvertinama.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau — MAĮ) 68 straipsnyje reglamentuojama mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis („jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos“), tačiau nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų, tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą laikotarpį, remtis (vadovautis) papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui). Gyventojų kontrolės veiksmų metu yra vertinama rizika, ar tikrinamuoju laikotarpiu jo išlaidos neviršija turėtų pajamų. Tikrinamasis laikotarpis pasirenkamas ir mokesčių apskaičiavimas atliekamas laikantis MAĮ 68 str. numatytų terminų, tačiau informacija apie asmens gautas pajamas ir patirtas išlaidas dažnai renkama už ilgesnį, nei 5 metų laikotarpį, nes yra vertinama, kiek santaupų asmuo turėjo tikrinamojo laikotarpio pradžiai. Jei iš mokesčių mokėtojo pateiktų deklaracijų bei trečiųjų šaltinių pateiktų duomenų nustatoma, kad mokėtojo išlaidos tiriamuoju laikotarpiu viršija mokesčių administratoriaus žinomas pajamas, vadovaujantis MAĮ 41 str. bei 33 str. 1 dalies 13 p., yra duodamas mokesčių mokėtojui nurodymas pateikti paaiškinimą apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti. Atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (ar mokėtojui yra prievolė teikti turto ir pajamų deklaracijas, ar mokėtojas turtą įsigijo iš to paties laikotarpio gautų pajamų ar iš santaupų), santaupų pagrįstumas gali būti vertinamas net nuo Vienkartinės 2003-12-31 turėto turto deklaracijos pateikimo.

Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio nuostatomis, kontrolės veiksmų metu neradus reikiamos informacijos VMI duomenų bazėse ir kai jos nepateikia pats mokesčių mokėtojas, yra kreipiamasi informacijos į bankus, kitus juridinius ar fizinius asmenis, atliekami priešpriešiniai kitų juridinių ar fizinių asmenų patikrinimai, siunčiami paklausimai užsienio mokesčių administratoriui, o nustatant mokestines prievoles pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą — naudojami įvairūs statistiniai duomenys, registrų, katalogų duomenys ir kita informacija.

Vertinant riziką, ar gyventojo išlaidos neviršija įstatymų nustatyta tvarka apmokestintų pajamų, kontrolės veiksmų metu yra sudaromas pajamų-išlaidų balansas, t. y. įvertinami tiriamojo/tikrinamojo mokesčių mokėtojo kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pajamų ir išlaidų duomenys, turėtos santaupos metų pradžiai ir pabaigai, atliekamas duomenų sulyginimas ir apskaičiuojama, ar išlaidos neviršija to laikotarpio mokesčių mokėtojo turėtų piniginių lėšų. Išvada, kad mokesčių mokėtojo išlaidos viršija pajamas, daroma tuomet, jei nustatoma, kad ataskaitinio laikotarpio išlaidų ir turėtų santaupų laikotarpio pabaigoje suma yra didesnė, nei to laikotarpio pajamų ir turėtų santaupų laikotarpio pradžioje, suma. Pajamų ir išlaidų sulyginimas atliekamas už kiekvienus ataskaitinius metus, nes nustačius, kad išlaidos viršija pajamas, išlaidas viršijanti pajamų suma turi būti priskiriama konkrečiam mokestiniam laikotarpiui.

Pažymime, kad pajamų ir turto / išlaidų vertinimas taikomas visiems Lietuvos Respublikos gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie teikia pajamų/turto deklaracijas.

Jei gyventojas turi sutuoktinį, atliekamas šeimos pajamų-išlaidų vertinimas ir mokestinės prievolės nustatomos kiekvienam iš sutuoktinių. Dažniausiai pajamas viršijanti išlaidų dalis dalijama lygiomis dalimis tarp sutuoktinių, išimtys daromos tuomet, jei asmenys neveda bendro ūkio (gyvena atskirai), yra sudarę turto pasidalijimo sutartį, pinigai įgyti paveldėjimo būdu vieno iš sutuoktinių ir pan.

Atsižvelgti

Su statistine informacija susipažinta klausymų metu.

17.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-04-24

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-3214-3217

Susipažinę su Jūsų teiktais derinti Turto civilinio konfiskavimo įstatymo Nr. XIIIP-3214, Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-3215, Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo Nr. XIIIP-3216 ir Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7(3) straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-3217 projektais, iš esmės pritariame turto civilinio konfiskavimo institutui.

Akivaizdu, jog galiojantys teisiniai mechanizmai nėra pakankami siekiant nustatyti, surasti ir susigrąžinti turtą, kurio kilmė yra manytina neteisėta, susijusi su nusikalstamomis veikomis ar nusikalstamu gyvenimo būdu. Aukšti baudžiamosios teisės įrodinėjimo standartai lemia ribotą neteisėto praturtėjimo nusikalstamos veikos taikymą bei nepakankamai efektyvų išplėstinio turto konfiskavimo naudojimą. Manytina, jog toks institutas kaip civilinis turto konfiskavimas suteiktų valstybei daugiau galimybių galimai neteistai įgyto turto paėmimui valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad EŽTT yra pasisakęs dėl tokio teisinio instituto galimo sėkmingo egzistavimo, manytina, jog atskiras civilinis procesas, kuriame atsietai nuo baudžiamojo proceso, valstybė turėtų teises ir galimybes išsiaiškinti abejotinos kilmės turto įsigijimo, turėjimo, naudojimo ir kitokio disponavimo juo aplinkybes suponuotų tai, kad ateityje tokio turto būtų mažiau, taip pat geriau veiktų prevencinė tokio instituto funkcija.

Vis dėlto, dėl minėtų projektų teikiame šiuos pastebėjimus: <...>

Teisinė praktika rodo, kad būtent dėl tokio LR KT išaiškinimo neteisėto praturtėjimo baudžiamoji norma yra itin sunkiai pritaikoma praktikoje, valstybei sunku nustatyti, kiek, kokio ir kada įgyto turto turi atitinkami asmenys.

Atsižvelgti

Su statistine informacija susipažinta klausymų metu.

18.

Policijos departamentas prie VRM

2019-04-25

*, 1

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIIIP-3214-3217

Susipažinę su įstatymų projektais Nr. XIIIP-3214-3217, pagal kompetenciją teikiame pastabas dėl Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-321 (toliau – Įstatymo projektas bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3215:

2. Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateiktoms pastaboms.

Atsižvelgdami į išdėstytas pastabas, manome, kad yra tikslinga sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę Įstatymo projekto bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nuostatoms visapusiškai aptarti ir tobulinti.

Atsižvelgti

Komitete įvyko 16 klausymų, juose dalyvavo visų kompetentingų institucijų atstovai.

ŽTK (papildomas komitetas) siūlo pastaboms pritarti.

NSGK(papildomas komitetas)

Siūlo pritarti iš dalies.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-07-10	*				6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.	Atsižvelgti	Pasiūlymas įvertintas, tačiau šį projektą siūloma atmesti kadangi iš pagrindinio Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto XIIIP-3214 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatomų pagrindų atsisakyta BK 189¹ straipsnio, todėl nebelieka svarstymo objekto.
2.	Žmogaus teisių komitetas 2019-05-29	*				6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisės instituto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Policijos departamento prie VRM, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM pastabas.	Atsižvelgti	Pasiūlymas įvertintas, tačiau šį projektą siūloma atmesti kadangi iš pagrindinio Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto XIIIP-3214 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatomų pagrindų atsisakyta BK 189¹ straipsnio, todėl nebelieka svarstymo objekto.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, kadangi iš šio paketo pagrindinio Turto civilinio konfiskavimo įstatymo projekto XIIIP-3214 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto numatomų pagrindų atsisakyta BK 189¹ straipsnio, todėl nebelieka svarstymo objekto.

8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta

Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė

[2] Plačiau apie BK 189¹ ir 72³ straipsnių santykį žr. Studijos 26-29 p.

[5] Iki 2019-02-04 vadovavosi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. I-73 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl finansų tyrimo.

[6] Rekomendacijų 10 p. nustatyta, kad turto tyrimas atliekamas, kai:

10.1. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų, kuriais gaunama daugiau nei 500 MGL nusikalstama turtinė nauda, išvengiama daugiau nei 500 MGL turtinės prievolės arba ji panaikinama (sutaupomos išlaidos);

10.2. nustatoma organizuota grupė arba nusikalstamas susivienijimas, kurių galimos neteisėtos pajamos viršija 500 MGL;

10.3. nustatomas nusikalstamo verslo vykdymo atvejis, kai galimas nusikalstamas pelnas viršija 500 MGL (pvz., tyrimuose dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine, profesine veikla, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neįtraukiant į apskaitą produkcijos gavimo, pardavimo, pajamų ir pan.);

10.4. aptinkamas neaiškios kilmės turtas, kurio vertė daugiau kaip 500 MGL (BK189¹ straipsnis) arba 250 MGL (esant galimybei taikyti išplėstinį turto konfiskavimą);

10.5. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (BK 216 straipsnis);

10.6. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šių korupcinių nusikaltimų: kyšininkavimo (BK 225 straipsnio 1–3 dalys), prekybos poveikiu (BK 226 straipsnio 1–4 dalys), papirkimo (BK 227 straipsnio 3 dalis), piktnaudžiavimo (BK 228 straipsnio 2 dalis);

10.7. atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl teroristinių ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų (BK 252¹ straipsnis).