AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS ENERGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1613 7, 15, 17, 21, 22, 23, 24, 30, 39 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR 45 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BRANDUOLINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 22, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 STRAIPSNIŲ, SEPTINTOJO SKYRIAUS PAVADINIMO IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 34¹ ir 39¹ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS RADIACINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1019 7¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 9 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Pagrindinis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo projektų tikslas ir uždavinys – perkelti 2014 m. liepos 8 d. Tarybos Direktyvos 2014/87/Euratomas, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL 2014 L219, p. 52) (toliau – Direktyva), dalį nuostatų į nacionalinę teisę.

Dabartiniai nacionaliniai teisės aktai nevisiškai atitinka Direktyvą, dėl to dalį Direktyvos nuostatų siūloma perkelti į Branduolinės energijos įstatymą ir Branduolinės saugos įstatymą. Su Direktyvos perkėlimu yra susiję siūlomi Branduolinės energijos įstatymo, 21 straipsnio 3 dalies ir Branduolinės saugos įstatymo 9 straipsnio 2 – 4 punktų pakeitimai, 14 straipsnio papildymas 4 dalimi, 17 straipsnio 2 dalies 2, 6 ir 7 punktų, 30 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 7 dalies pakeitimai, 32 straipsnio papildymas naujomis 7¹ ir 7⁶ dalimis, papildymas 34¹ straipsniu, 35 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių pakeitimai, 39 straipsnio papildymas nauja 1 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies pakeitimas, 39 straipsnio papildymas naujomis 3 – 6 dalimis, papildymas 39¹ straipsniu, 41 straipsnio 2 dalies bei 50 straipsnio pakeitimai:

- Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojančios Branduolinės saugos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto nuostatos įgyvendina 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvos 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL 2009 L 172, p. 18), 9 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau šioje nuostatoje vartojamos ne visiškai atitinka siekiamą įtvirtinti reikšmę – įvardijama „reglamentavimo“ sistema ir institucijos, nors turi būti „reglamentavimo ir priežiūros“ sistema ir institucijos; nustatytas reikalavimas organizuoti sistemos ir veiklos „įvertinimus“, nors turi būti atliekami „įsivertinimai“. Branduolinės saugos įstatymo 9 straipsnio 2 punkte nustatyta tvarka, kad reguliarius nacionalinės branduolinės saugos teisinio reglamentavimo sistemos ir kompetentingų reglamentavimo institucijų veiklos įvertinimus organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, prieštarauja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintam subsidiarumo principui, ypač atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 8 e str. 1 dalyje reikalaujama atlikti įsivertinimą.

- Nauja Branduolinės saugos įstatymo 14 straipsnio 4 dalis yra siūloma siekiant perkelti Direktyvos 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios nustato, kad valstybės narės turi užtikrinti kompetentingų reguliavimo institucijų bendradarbiavimą su kaimyninių valstybių kompetentingomis reguliavimo institucijomis.

- Branduolinės saugos įstatymo 25 straipsnio 19 dalies ir 26 straipsnio 7 ir 13 dalių pakeitimai siūlomi siekiant reglamentuoti procedūrinius aspektus, susijusius su siūlomu papildyti Branduolinės saugos įstatymą 39¹ straipsnio nuostatomis.

- Branduolinės saugos įstatymo 27 straipsnio papildymas 3¹ dalimi ir 32 straipsnio papildymas 7³–7⁹ dalimis siūlomi siekiant reglamentuoti procedūrinius aspektus, susijusius su Branduolinės saugos įstatymo 32 straipsnio 7 dalies ir siūlomos papildyti 7¹ dalies nuostatomis.

- Branduolinės saugos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies pakeitime taip pat nustatoma, kad reikalavimus branduolinę saugą pagrindžiantiems dokumentams nustato VATESI, nes šių dokumentų turinys ir išsamumas priklauso nuo konkretaus branduolinės energetikos objekto (pavyzdžiui, skirtingi reikalavimai būtų branduolinio reaktoriaus, branduolinių medžiagų saugyklos ar radioaktyviųjų atliekų saugyklos atvejais, taip pat priklausytų nuo, pavyzdžiui, saugykloje saugomo medžiagų kiekio) ar vykdomos veiklos specifikos. Saugą pagrindžiančių dokumentų turinys ir išsamumas turi priklausyti ir nuo su konkretaus branduolinės energetikos objekto statybos vieta (aikštele) susijusių pavojų (pavyzdžiui, galimų seisminių įvykių, meteorologinių reiškinių, potvynių, žmogaus veiklos nulemtų pavojų, kurie yra būdingi konkrečiai aikštelei ar jos aplinkai) galimo dydžio, pobūdžio ir šių pavojų pasireiškimo tikimybės.

Kiti projektų tikslai ir uždaviniai bei jų rengimą paskatinusios priežastys:

1) Branduolinės saugos įstatymo 9 straipsnio 5 punkte, 11 straipsnio 9 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte įstatymo lygmeniu siekiama įgyvendinti Branduolinės saugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalies, 2 skyriaus ir 5 straipsnio nuostatas, susijusias su reguliuojančiosios institucijos paskyrimu ir ataskaitų rengimu ir teikimu. Šis reglamentavimas yra reikalingas siekiant tinkamai suorganizuoti atsiskaitymą už Branduolinės saugos konvencijos vykdymą pagal šios konvencijos 5 straipsnį;

2) vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 4 punktu, Branduolinės saugos įstatymo 28 straipsnio 1¹ ir 1² dalimis siekiama nustatyti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) neplaninių patikrinimų pagrindus. Atsižvelgiant į VATESI prižiūrimų ūkio subjektų veiklos specifiką yra poreikis atlikti neplaninius patikrinimus šiais pagrindais, nepatenkančiais į Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 1–3 punktus:

- įvykus neįprastajam įvykiui – neplaninis patikrinimas būtų atliekamas reaguojant į neįprastąjį įvykį, įvykusį branduolinės energetikos objekte, vykdant veiklą su branduolinio kuro ciklo medžiagomis ar vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Pažymėtina, kad neįprastasis įvykis gali nebūti susijęs su ūkio subjekto veikos neatitikimu teisės aktams (pavyzdžiui, atsitiktinis tinkamai prižiūrimos įrangos gedimas) ir toks atvejis negalės būti priskiriamas Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 2 punkte nurodytam atvejui, kai neplaninis patikrinimas atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veikos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų) ir todėl neplaninis patikrinimas negalės būti atliekamas. Pažymėtina, kad tokiu atveju neplaninį patikrinimą gali reikėti atlikti siekiant nustatyti, ar ūkio subjektas nepadarė pažeidimų, ar ūkio subjektas ėmėsi tinkamų veiksmų pašalinti įvykusio neįprastojo įvykio padarinius ir, ar ėmėsi tinkamų veiksmų tokių neįprastųjų įvykių prevencijai;

- gavus informacijos apie ūkio subjekto ar kitų asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirtį, jei tokia informacija kelia pagrįstų įtarimų, kad ūkio subjektui vykdant veiklą gali įvykti neįprastasis įvykis – neplaninis patikrinimas būtų atliekamas reaguojant į neįprastuosius įvykius, įvykusius vykdant veiklą kitiems nei numatomų tikrinti ūkio subjektams ar asmenims (pavyzdžiui, neįprastasis įvykis įvyko kitoje šalyje, tačiau eksploatuojant analogišką įrenginį ar vykdant analogišką veiklą, kokią vykdo ūkio subjektas Lietuvos Respublikoje) ar kitą informaciją, gautą apie kitus ūkio subjektus ar asmenis (pavyzdžiui, kitos šalies branduolinę saugą reguliuojanti institucija nustatė reikšmingų trūkumų prižiūrimų ūkio subjektų veikloje), siekiant užkirsti kelią neįprastiesiems įvykiams VATESI prižiūrimuose branduolinės energetikos objektuose ar veikloje;

- neplaninis patikrinimas yra atliekamas atsižvelgiant į ūkio subjekto nusistatytą vykdomos veiklos tvarkaraštį, kai, atsižvelgiant į šį tvarkaraštį, nėra galimybių ūkio subjektą informuoti apie patikrinimą Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalyje nurodytu ūkio subjekto informavimo apie planinį patikrinimą terminu. Poreikis nustatyti tokį neplaninio patikrinimo pagrindą yra susijęs su tuo, kad gali iškilti būtinybė branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos požiūriu tikrinti tokius ūkio subjekto veiksmus, kai iš anksto neaišku, kada tiksliai šie veiksmai bus vykdomi. Tokie veiksmai yra planuojami paties ūkio subjekto – – pavyzdžiui, saugai svarbios įrangos remontas, bandymai, montavimas, saugai svarbių produktų tiekėjų auditavimas, kiti nenuolatinio pobūdžio darbai. Nors tokie darbai yra planuojami, tačiau atskirų veiksmų vykdymas dažnai priklauso nuo ankstesnių darbų užbaigimo arba technologinių aspektų, dėl to darbų atlikimo grafikai gali keistis. Taip pat ūkio subjektui gali iškilti poreikis tam tikrus darbus susiplanuoti ir atlikti greičiau nei per darbo 10 dienų, tai yra per trumpesnį terminą, nei Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus terminas pranešimui apie planinį patikrinimą. Pažymėtina, kad, esant galimybei, ir šiais nurodytais atvejais numatoma vykdyti planinius patikrinimus, prireikus, atitinkamai keičiant patikrinimų planą.

Taip pat gali būti atvejų, kai patikrinimą reiktų atlikti neplanuotai, tačiau ūkio subjektas šiam patikrinimui turėtų pasiruošti (pavyzdžiui, surinkti pateikimui tam tikrus dokumentus didelėje įmonėje, pavyzdžiui, Ignalinos atominėje elektrinėje, ūkio subjektui gali užimti kelias valandas), tačiau siekiant branduolinės saugos priežiūros tikslų terminas pasiruošimui turėtų būti nustatytas mažesnis nei 10 darbo dienų, tai yra, trumpesnis, nei Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 6 dalyje nustatytas minimalus terminas pranešimui apie planinį patikrinimą. Tokiu atveju siūloma, kad ūkio subjektas būtų informuotas Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos neplaninių patikrinimų taisyklėse nurodytais terminais. Siekiant nepažeisti ūkio subjektų teisėtų lūkesčių, įstatymo projekte siūloma nustatyti maksimalų ir minimalų pranešimo terminus – nuo vienos valandos iki 10 darbo dienų (esant poreikiui nustatyti ilgesnį terminą turėtų būti vykdomas planinis patikrinimas).

3) Siekiama perkelti kai kurias Tarptautinės atominės energijos agentūros (toliau – TATENA) saugos standartų nuostatas:

- Branduolinės saugos įstatymo 3 straipsnio 3 punktas atsižvelgiant į TATENA standarto „Įrenginių ir veiklų vadybos sistema“, Nr. GS-R-3, 2006 m., 2 paragrafo skirsnį „Vadybos sistemos reikalavimų taikymo laipsniškas pritaikymas“. Standarte vartojamą anglišką terminą „graded“ labiau atitinka lietuviška proporcingumo, o ne diferencijavimo sąvoka;

- Siūloma Branduolinės saugos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyti reikalavimą, kad licencijų ir (ar) leidimų turėtojai, įgyvendindami branduolinės saugos, radiacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimus, privalėtų nepažeisti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, nesusijusių su jonizuojančiosios spinduliuotės keliamu pavojumi, ir siekti visus šiuos reikalavimus įgyvendinti taip, kad jiems įgyvendinti skirtos priemonės būtų suderintos tarpusavyje. Nuostata siūloma atsižvelgiant į TATENA saugos standartus „Vyriausybinė, teisinė ir priežiūros sistema saugai“ (Bendrieji saugos reikalavimai, TATENA saugos standartų serija Nr. GSR Part 1 (4.47 papunktis), „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas prieš jų dėjimą į atliekyną“ (Bendrieji saugos reikalavimai, TATENA saugos standartų serija Nr. GSR Part 5 (1.14, 2.4, 3.11, 4.9 papunkčiai), „Įrenginių eksploatavimo nutraukimas“ (Bendrieji saugos reikalavimai, TATENA saugos standartų serija Nr. GSR Part 6 (1.21 papunktis), „Branduolinių elektrinių sauga. Pripažinimas tinkama eksploatuoti ir eksploatavimas“ (Specialieji saugos reikalavimai, SSR 2/2 (5.26 papunktis) ir kitus. Branduolinės saugos, radiacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimų įgyvendinimas dažnai yra susiję su kitomis teisės aktų reglamentuojamomis sritimis, pavyzdžiui darbų sauga. Tais atvejais, kai tos pačios įgyvendinimo priemonės susijusios su įvairių sričių teisės aktų nuostatomis, itin svarbu siekti, kad ne tik nebūtų pažeisti visų teisės aktų reikalavimai, tačiau būtų surastos priemonės, kurios optimaliai užtikrintų visų reikalavimų įgyvendinimą ir tam skirtos priemonės neduotų priešingų rezultatų (pavyzdžiui, pagal gaisrinės saugos reikalavimus durys turi būti neužrakintos, kad galima būtų gaisro atveju jomis pasinaudoti, o pagal fizinės saugos reikalavimus – turi būti užrakintos siekiant užtikrinti patekimo kontrolę, ir tokiu atveju būtina rasti sprendimą, atitinkantį abu reikalavimus);

4) Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies ir 6 dalių pakeitimai bei 25 straipsnio papildymas 17¹ dalimi siūlomi siekiant tobulinti licencijų išdavimo tvarką. Naujas reglamentavimas sudarytų teisines prielaidas bendros licencijos dėl dviejų ar daugiau branduolinės energetikos objektų išdavimui tuo atveju, kai jų veikla yra susijusi. Tai ypač aktualu su radioaktyviųjų atliekų tvarkymu susijusiems objektams, kuomet skirtingu laiku pastatyti keli branduolinės energetikos objektai yra skirti užtikrinti bendrą tų pačių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo technologinį procesą. Bendros licencijos išdavimas, tokiu atveju, leistų optimizuoti tokių objektų saugą pagrindžiančių dokumentų rengimą, peržiūrą ir įvertinimą. Atitinkamai, būtų optimizuota ir tokių objektų saugos priežiūra.

5) siekiama tikslinti ir tobulinti reglamentavimą, susijusį su avarine parengtimi:

- Branduolinės energijos įstatymo 39 straipsnio pakeitimu siekiama patikslinti, kokias planais turi būti vadovaujamasi likviduojant branduolines ir radiologines avarijas ir jų padarinius ir kokiais teisės aktais vadovaujantis šie planai turi būti rengiami, taip pat tai, kokiais teisės aktais turi vadovautis institucijos ir asmenys, kurie pagal valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju privalo dalyvauti likviduojant avariją, sušvelninant ir likviduojant jos padarinius, rengiant šiam tikslui skirtas priemones.

- Branduolinės energijos įstatymo 15 straipsnio 10 punkto, Branduolinės saugos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto pakeitimai, Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio papildymas 3 dalimi siūlomi siekiant atsižvelgti į būsimą Astravo atominės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, grėsmę ir siekiant užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotoji institucija gautų informaciją, reikalingą apsaugoti Lietuvos gyventojus branduolinės avarijos ar radiologinės avarijos branduolinės energetikos objektuose atveju;

- Branduolinės energijos 22 straipsnio 1 dalies 14 punkto pakeitimu siekiama išvengti informacijos, kuri teikiama pagal Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą, dubliavimo. Pažymėtina, kad VATESI, atsižvelgus į kompetenciją, neturėtų pirminės informacijos, reikalingos savivaldybėms branduolinės ar radiologinės avarijos atveju informuoti gyventojus apie radiacinę padėtį branduolinės energetikos objektų buvimo vietose ir apie įgyvendinamas civilinės saugos priemones;

- Siūloma pripažinti netekusiu galios Branduolinės energijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nes jame nurodytus aspektus reglamentuoja Branduolinės saugos įstatymo 36 straipsnio 2 dalis, 37 straipsnio 1 dalis ir 38 straipsnio 3 dalis (priėmus siūlomus pakeitimus bus 4 dalis). Taip pat šiame punkte duodamos nuorodos į neapibrėžtus teisės aktus ir neapibrėžtas institucijas, todėl šios nuostatos atsisakytina kaip perteklinės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad licencijos turėtojo nustatyti branduolinės saugos sąlygų bei reikalavimų pažeidimai ir branduolinės energetikos objekto saugą garantuojančių konstrukcijų, sistemų ir komponentų sutrikimai yra neįprastieji įvykiai;

- Branduolinės energijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto [A1] pakeitimas siūlomas siekiant šį straipsnį suderinti su dabartine Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi (priėmus įstatymų projektus bus 5 dalis). Taip pat siūloma patikslinti licencijos turėtojo rengiamos analizės pavadinimą ir nustatyti, kad ši analizė yra pateikiama VATESI, kuri, vadovaudamasi Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio papildymu 3 dalimi, rengtų šiame papildyme nurodytą informaciją. Šiuo reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad valstybinio gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengimui bus naudojama informacija, kuri būtų patikrinta VATESI, lyginant ją su turimais duomenimis;

- Kadangi galimos situacijos, kai leidimų, nustatytų Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose, turėtojas nebus licencijos turėtojas, siūloma patikslinti Branduolinės saugos įstatymo 36 straipsnio 2 dalį nurodant, kad su neįprastaisiais įvykiais susijusią informaciją VATESI teiktų taip pat ir leidimų turėtojai;

- Papildant Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 7¹ straipsnį 1¹ dalimi siekiama įstatymu nustatyti pagrindą reglamentuoti visos veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, įskaitant ir branduolinės energetikos objektus bei kitą branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pavojų įvertinimo tvarką, kuri skirta avarinės parengties kategorijoms, avarijų klasėms, avarinės parengties zonoms ir avarinio planavimo atstumams nustatyti pasirengiant branduolinėms ir radiologinėms avarijoms ir incidentams bei nustatyti atsakingas už tvarkos aprašo priėmimą institucijas. Siūloma, kad ši tvarka apimtų ir veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais pavojų įvertinimą, nes tvarka neturėtų skirtis priklausomai nuo to, kur yra naudojamas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – branduolinėje energetikoje ar kitais tikslais. Atsižvelgiant į Radiacinės saugos įstatymo 6 ir 7¹ bei Branduolinės energijos įstatymo 10, 15 ir 22 straipsniuose nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir VATESI funkcijas, manytina, kad toks tvarkos aprašas turėtų būti tvirtinamas bendru VATESI ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įsakymu, suderinus su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Šis aprašas įdiegtų kai kurias TATENA saugos standarto „Pasirengimas ir reagavimas į branduolinę ar radiacinę avariją“ (Bendrieji saugos reikalavimai, TATENA saugos standartų serija Nr. GSR Part 7; 4, 7 ir 9 reikalavimai) nuostatas;

- Siekiant, kad licencijos turėtojas laiku ir efektyviai avarijos atveju įgyvendintų Branduolinės energijos įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, nustatantį, kad už branduolinių ir radiologinių avarijų valdymą ir jų padarinių likvidavimą branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje atsako licencijos turėtojas, siūloma Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio 9 dalyje nustatyti reikalavimą, kad branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija informuotų šio objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančius ūkio subjektus apie branduolinės energetikos objekto avarinės parengties plane numatytas priemones, galinčias turėti įtakos įprastinėms jų veiklos sąlygoms ir kurias licencijos turėtojas savo avarinės parengties plane bus suplanavęs taikyti branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje. Sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančios įmonės turi turėti šią informaciją, kadangi, siekdamos apsaugoti savo darbuotojus nuo neigiamų avarijos padarinių sveikatai ir vadovaudamosi branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos pateikta informacija, turi būti pasirengę taikyti apsaugos priemones avarijos branduolinės energetiko objekte atveju – evakuaciją, slėpimąsi, kvėpavimo takų apsaugą, žmonių ir transporto patekimo į užterštą teritoriją reguliavimo ir apribojimo, žmonių ir rūbų dezaktyvavimo ir kitus apsaugomuosius veiksmus, kuriais būtų siekiama apsaugoti ir (ar) iki minimumo sumažinti nulemtųjų ir atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio efektų riziką žmonėms. Šios priemonės nesudarys galimybių varžyti ūkio subjektų veiklą ne avarijos metu, kadangi bus taikomos tik įvykus avarijai branduolinės energetikos objekte.

- siūloma tikslinti Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio 2 dalį atsisakant nuostatos „Licencijų turėtojai ar pareiškėjai turi teikti visą reikiamą informaciją apie galimas avarijas branduolinės energetikos objekte ir jų padarinius“, nes pagal Branduolinės energijos įstatymo projekto 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą licencijos turėtojas turės būti atlikęs ir pateikęs galimų branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizę, taip pat kitų perteklinių nuostatų. Dalies pirmąjį sakinį siūloma patikslinti teisės technikos aspektu, formuluojant ją atsižvelgiant į Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą „civilinės saugos“ sąvoką.

6) Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnį siūloma papildyti 3¹–3³ dalimis ir pakeisti 22 straipsnio 4 dalį atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) A ir B techninių priedų, Tarptautinio pavojingų krovinių vežimo jūra kodekso (IMDG kodeksas), Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) C priedėlio „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“ priedo, Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 2 priedo „Pavojingų krovinių vežimo taisyklės“ (toliau – vežimo tarptautinės sutartys) ir Radioaktyviųjų medžiagų saugaus vežimo taisyklių (SSR-6, 2012 m. redakcija), patvirtintų TATENA, nuostatomis, radioaktyviąsias medžiagas vežant nekontroliuojamose pakuotėse, jose galimi tik tokie radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, kurie nedaro poveikio aplinkai ir žmonėms nei vežant normaliomis sąlygomis, nei įvykus avarijai ar incidentui. Atsižvelgiant į tai, šių medžiagų vežimo nebūtina kontroliuoti radiacinės saugos požiūriu, Branduolinės saugos įstatymo papildymu 22 straipsnio 3¹ dalimi ir 22 straipsnio 4 dalies pakeitimu siūloma radioaktyviųjų medžiagų, susidariusių branduolinio kuro ciklo metu vežimo nekontroliuojamose pakuotėse nepriskirti veiklai, kuri turi būti licencijuojama Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Radiacinės saugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte jau yra nustatyta, kad vežti radioaktyviąsias medžiagas (šiuo atveju kitas nei branduolinio kuro ciklo radioaktyviąsias medžiagas) nekontroliuojamose pakuotėse, nurodytose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose pavojingų krovinių vežimą, licencija ar reikalingas leidimas nereikalingas. Šiuo pakeitimu bus suvienodintos abiejų įstatymų nuostatos ir reikalavimai radioaktyviųjų medžiagų, įskaitant ir branduolinio kuro ciklo medžiagas, vežimui nekontroliuojamose pakuotėse. Pagal šiuo metu galiojantį Branduolinės saugos įstatymą branduolinio kuro ciklo medžiagų ar Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų ir daliųjų medžiagų vežimui ne viešais keliais (branduolinės energetikos objekto aikštelėje ar tam pačiam licencijos turėtojui priklausiančiuose keliuose) reikalinga atskira licencija, net ir tuo atveju, kai toks vežimas yra technologinio proceso, numatyto branduolinės energetikos objekto projekte, ar veiklos vykdymo dalis. Atsižvelgiant į tai, 22 straipsnio papildyme 3²–3³ dalimis nustatomi atvejai, kai tokį vežimą galima vykdyti be atskiros Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos licencijos.

7) Branduolinės energijos įstatymo 24 straipsnio papildymas 4 dalimi sudarytų teisines prielaidas VATESI be kitų pareigybių turėti ir inspektorių, vyresniųjų inspektorių ir vyriausiųjų inspektorių pareigybes, kurių pareigybių lygis ir kategorija būtų nustatomi analogiški tiems, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytame valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše specialistų, vyresniųjų specialistų ir vyriausiųjų specialistų pareigybėms (pabrėžtina, kad priėmus įstatymą naujos papildomos pareigybės nebūtų steigiamos, esamų nekistų jų darbo užmokestis). Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 9 dalimi, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Atsižvelgiant į tai, kad VATESI yra inspekcija ir jos darbuotojai yra skirstomi į tuos, kurie nevykdo viešojo administravimo funkcijos atlikti ūkio subjektų patikrinimus ir tuos, kurie šią funkciją vykdo, pastarųjų darbuotojų pareigybės vadinamos inspektorių pareigybėmis. Pabrėžtina, kad, atsižvelgiant į šios funkcijos svarbą, VATESI inspektoriams taikomi griežtesni reikalavimai nei kitiems VATESI darbuotojams – kompetencijos, kvalifikacijos kėlimo, pavyzdžiui, numatyti įvadiniai ir periodiniai mokymai ir žinių įvertinimas prieš vykdant patikrinimus savarankiškai, taip pat VATESI inspektoriai turi atitikti reikalavimus, nustatytus asmenims, siekiantiems turėti teisę patekti į branduolinės energetikos objektus be palydos (dėl šios priežasties visi inspektoriai yra įtraukti į Branduolinės energijos įstatymo 23 str. 8 d. 3 punkte nurodytą sąrašą). Vykdomas funkcijas atitinkantis pavadinimas taip pat padėtų užtikrinti ir geresnį tikrinamų ūkio subjektų informavimą, kai iš tikrinančio asmens pareigybės pavadinimo galima spręsti apie jo turimus įgaliojimus. Atitinkamai siūloma pakeisti Branduolinės energijos įstatymo 24 straipsnį, įtraukiant į jį nuostatas dėl to, kad VATESI be kitų pareigybių gali būti įsteigtos ir inspektorių, bei vyresniųjų inspektorių ir vyriausiųjų inspektorių pareigybės, kurių pareigybių lygis ir kategorija nustatomi analogiški tiems, kurie nurodyti specialistų, vyresniųjų specialistų ir vyriausiųjų specialistų pareigybėms Valstybės tarnybos įstatyme nurodytame valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše.

8) Siūloma patikslinti 25 straipsnio 12 dalies nuostatas, nustatančias, kad radiologinio monitoringo (stebėsenos) programa teisės aktų nustatyta tvarka turi būti suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kadangi tai nebeatitinka radiologinio monitoringo (stebėsenos) programos derinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad branduolinės energetikos objektai maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radiologinę stebėseną, kuri gali būti aplinkos radiologinio monitoringo dalis arba gali būti atskiras dokumentas, vykdo vadovaujantis Branduolinės energetikos objektų vykdomos maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1091 „Dėl Branduolinės energetikos objektų vykdomos maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, t.y., pagal parengtą ir su Radiacinės saugos centru suderintą maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos programą, siūlome patikslinti 25 straipsnio 12 dalies nuostatas nurodant, kad su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija turi būti suderinta maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos programa. Taip pat tikslinamas radiologinio monitoringo (stebėsenos) programos pavadinimas, kuris, atsižvelgiant į Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų, tvirtinamų vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu, nuostatas, tikslinamas į aplinkos radiologinio monitoringo programą, bei įvardinti konkretūs teisės aktai, kuriais vadovaujantis šios programos (aplinkos radiologinio monitoringo programa ir maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos programa) turi būti suderintos su Projekte nurodytomis institucijomis (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija).

9) Siūloma Branduolinės saugos įstatymo 32 straipsnio 11 dalį pripažinti netekusia galios bei 42 straipsnį papildyti 3 dalimi, nes licencijos turėtojų teikiama reguliarioji saugos analizės ir pagrindimo ataskaita yra informacinio pobūdžio. Taip pat nebuvo nustatytas šios ataskaitos teikimo reguliarumas ir nebuvo aišku, ar licencijos turėtojas turi atsiskaityti už leidimais reguliuojamą veiklą.

10) Siūloma pripažinti netekusia galios Branduolinės saugos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį, nes branduolinės energetikos objekto avarinės parengties planai rengiami parengčiai pačiame objekte ir jo sanitarinės apsaugos zonoje (Branduolinės energijos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis, taip pat keičiamo Branduolinės energijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 5 [A2] punktas), o iš sanitarinės apsaugos zonos gyventojai turi būti iškeldinti (Branduolinės energijos įstatymo 28 straipsnio 4 dalis).

11) Siūloma patikslinti naują Branduolinės saugos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį (dabartinėje redakcijoje – 1 dalis) nurodant, kad VATESI skelbia viešus pranešimus ne apie branduolinės saugos reikalavimų vykdymo priežiūros rezultatus, o apie ūkio subjekto veiklos priežiūros rezultatus, taip suderinant nuostatą su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis.

12) Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas teikiamas siekiant atlikti techninio pobūdžio pakeitimus – pakeisti dabar vartojamą pavadinimą „gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju“ į „gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju“ (šį pavadinimą suderinant su Branduolinės energijos įstatymo 15 straipsnio 10 punkto ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Branduolinės energijos ir Branduolinės saugos įstatymų reglamentavimo sritimi, nekeičiant šio plano turinio) ir 30 straipsnio 3 dalyje nenurodant konkrečių savivaldybių (derinant nuostatas su Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 sakiniu, vadovaujantis kuriuo planas turi apimti ir radiologinio pavojaus šaltinius už Lietuvos Respublikos ribų).

13) Siekiama pašalinti teisės technikos ir kitus su siūlomais pakeitimais susijusius techninio pobūdžio netikslumus.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų iniciatorius – VATESI.

Už įstatymų projektų parengimą atsakingi asmenys:

1) dėl Branduolinės saugos įstatymo 25, 26 straipsnių pakeitimo, ir papildymo 39¹ straipsniu ir Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 ir 24 straipsnių pakeitimo – VATESI Administravimo departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėja Ugnė Adomaitytė, tel. (8 5) 266 1585, el. p. [email protected].

2) dėl Branduolinės energijos įstatymo 7 straipsnio, 15 straipsnio 10 punkto, 17 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 39 straipsnio dalių pakeitimo, Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio papildymo 3¹–3³dalimis, 22 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 12 dalies, 38 straipsnio, Radiacinės saugos įstatymo 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo ir Civilinės saugos įstatymo 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo – VATESI Transportavimo ir radiacinės saugos skyriaus vedėja Kristina Tumosienė, tel. (8 5) 266 1591, el. p. kristina.tumosienė@vatesi.lt.

3) dėl Branduolinės saugos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pakeitimo – VATESI Projektų valdymo skyriaus vedėjas Ovidijus Šeštokas tel. (8 5) 266 1595, el. p. [email protected].

4) dėl Branduolinės saugos įstatymo 9 straipsnio papildymo 3 ir 4 punktais – VATESI viršininko pavaduotojas branduolinei saugai Sigitas Šlepavičius tel. (8 5) 266 1572, el. p. [email protected].

5) dėl Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies ir 6 dalių pakeitimų bei 25 straipsnio papildymo 17¹ dalimi – Projektų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Purlienė, tel. (8 5) 266 5896, el. p. [email protected].

6) dėl kitų nuostatų – VATESI Saugos analizės skyriaus vedėjas Evaldas Kimtys, tel. (8 5) 266 1576, el. p. [email protected].

Už projektą atsakingas kontaktinis asmuo – VATESI Saugos analizės skyriaus vedėjas Evaldas Kimtys, tel. (8 5) 266 1576, el. p. [email protected].

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai ne visiškai atitinka Direktyvą, todėl šiais projektais siekiama iš dalies perkelti trūkstamas nuostatas:

1) Dėl Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7, 15, 17, 21, 22, 23, 24, 30, 39 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 45 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto – 21 straipsnio 3 dalyje nenurodyta, kad VATESI struktūra, kompetencija ir aprūpinimas ištekliais turi būti tokie, kad VATESI galėtų vykdyti galėtų vykdyti šio įstatymo, Branduolinės saugos įstatymo, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo ir Radiacinės saugos įstatymo jai pavestas vykdyti funkcijas.

2) Dėl Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 22, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 straipsnių, septintojo skyriaus pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo 34¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo projekto:

- Šiuo metu vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymo 9 straipsnio 2 punktu reguliarius nacionalinės branduolinės saugos teisinio reglamentavimo sistemos ir kompetentingų reglamentavimo institucijų veiklos vertinimus organizuoti turi Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

- Dėl 9 straipsnio papildymo 3–4 punktais – šiuo metu nėra nustatyta, kas rengia reguliariųjų teminių branduolinės saugos vertinimų ir jų kolegialios ekspertinės tarpusavio peržiūros organizavimo ir tarptautinio ekspertinio įvertinimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Lietuvoje, organizavimo tvarkas.

- Šiuo metu 14 straipsnis nustato abstrakčius tarptautinio bendradarbiavimo principus neakcentuojant, kad VATESI turi bendradarbiauti su kaimynystėje esančių Europos Sąjungos valstybių branduolinės saugos valstybinės priežiūros institucijomis, keisdamasi ir (arba) dalindamasi informacija apie branduolinės saugos užtikrinimą branduolinės energetikos objektuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje ir šiose šalyse.

- Dėl 17 straipsnio 2 dalies 1–7 punktų – šiuo metu įstatymo lygmeniu nėra nustatyta reikalavimų licencijų ir leidimų turėtojams:

a) organizacijoje užtikrinti tokį branduolinės saugos, radiacinės saugos, avarinės parengties, fizinės saugos ir tarptautinių branduolinio ginklo neplatinimo įsipareigojimų vykdymo sričių kompetentingų darbuotojų skaičių, jog būtų užtikrinama, kad organizacija veiklą vykdo saugiai ir yra tinkamai pasirengusi reaguoti į branduolines ir radiologines avarijas bei branduolinius incidentus;

b) įdiegti branduolinių ir radiologinių avarijų valdymo ir (ar) avarinės parengties procedūrų aprašų, kuriais vadovaujantis būtų veiksmingai reaguojama į branduolines ir radiologines avarijas siekiant išvengti jų radiologinių padarinių ir (ar) šiuos padarinius sumažinti;

c) užtikrinti, kad licencijų ar leidimų turėtojams paslaugas teikiantys, prekes tiekiantys ir darbus atliekantys asmenys ir šiems asmenims paslaugas teikiantys, prekes tiekiantys ir darbus atliekantys asmenys, kurių veikla gali daryti įtaką licencijos ar leidimo turėtojo vykdomos veiklos branduolinei, radiacinei ir fizinei saugai, turėtų įsipareigojimams vykdyti pakankamą skaičių tinkamos kompetencijos darbuotojų.

- Dėl 30 straipsnio 3 dalies pakeitimo – įstatyme nenustatyta principinio reikalavimo, jog saugos analizės ir pagrindimo apimtis ir išsamumas turi būti proporcingi konkretaus branduolinės energetikos objekto ar veiklos su branduolinėmis ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagomis keliamo pavojaus galimam dydžiui, pobūdžiui ir šio pavojaus pasireiškimo tikimybei. Taip pat įstatyme nenustatyta, kad branduolinės energetikos objekto saugos analizės ir pagrindimo apimtis ir išsamumas taip pat turi atitikti su konkretaus branduolinės energetikos objekto statybos vietos (aikštelės) savybėmis susijusių pavojų galimus dydžius, pobūdžius ir šių pavojų pasireiškimo tikimybes.

- Periodinės saugos analizės ir vertinimo atlikimas yra reglamentuotas 32 straipsnio 7 dalimi, tačiau ši dalis yra tikslintina siekiant, kad jos nuostatos atitiktų Direktyvą.

- Dėl 35 straipsnio papildymo 1, 3 ir 4 dalimis – principinių reikalavimų projektuojant branduolinės energetikos objektus, pripažįstant tinkamais eksploatuoti ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus, siekiant išvengti branduolinių ir radiologinių avarijų ir branduolinių incidentų ar sušvelninti jų padarinius, taikyti pakopinės apsaugos principą, parenkant branduolinės energetikos objekto statybos vietą (aikštelę), projektuojant, statant, pripažįstant tinkamu eksploatuoti, eksploatuojant branduolinės energetikos objektą bei vykdant branduolinės energetikos objekto eksploatavimo nutraukimą užtikrinti, jog panaudojant projektinius sprendinius, technines ir organizacines priemones bus siekiama šiame objekte išvengti branduolinių ir radiologinių avarijų bei branduolinių incidentų, ir branduolinės energetikos objektuose įdiegti technines ir organizacines priemones branduolinėms ir radiologinėms avarijoms šiuose objektuose valdyti ir šių avarijų padariniams apriboti šiuo metu įstatymų lygmeniu nenustatyta.

- Dėl 35 straipsnio papildymo 2 dalimi – šiuo metu pasitvirtinusios inžinerinės praktikos reikalavimai yra nurodyti Branduolinės saugos konvencijoje (18 straipsnio ii punktas) ir Jungtinėje panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų konvencijoje (7 straipsnio iii punktas), kai kurie aspektai – VATESI tvirtinamuose teisės aktuose, tačiau detalių pasitvirtinusios inžinerinės praktikos taikymo reikalavimų teisės aktuose šiuo metu nėra.

- Šiuo metu visuomenės informavimo aspektus, nustatančius VATESI ir licencijos turėtojų pareigas, reglamentuoja Branduolinės saugos įstatymo 39 straipsnis, tačiau nėra nurodyta, kokia informacija yra neteiktina. Šis straipsnis taip pat neakcentuoja, kad ypač daug dėmesio skiriant vietos valdžios institucijoms, gyventojams ir suinteresuotiesiems subjektams branduolinės energetikos objekto kaimynystėje. Taip pat nėra konkrečiai nurodyta, jog ūkio subjektai turi informuoti savo darbuotojus, kitus žmones, teisėtai esančius branduolinės energetikos objekto aikštelėje, ir gyventojus apie esamas branduolinės energetikos objekto eksploatavimo sąlygas ir jų atitiktį normalaus eksploatavimo sąlygoms.

- Dėl papildymo 39¹ straipsniu – įstatymuose nėra reglamentuotas visuomenės dalyvavimas sprendimų, susijusių su branduoline, radiacine, fizine sauga branduolinės energetikos srityje priėmime procesas.

- Šiuo metu skubios informacijos teikimą reglamentuoja 41 straipsnio 2 dalis, tačiau dabartinėje šios dalies redakcijoje neakcentuojamas privalomumas teikti skubią informaciją konkrečiai kaimynystėje esančių Europos Sąjungos valstybių narių branduolinės saugos priežiūros ir kitoms suinteresuotoms institucijoms. Taip pat nėra reglamentuotas skubios informacijos teikimas vykdant branduolinės energetikos srities veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

Dėl pakeitimų, nesusijusių su Direktyvos perkėlimu:

1) Dėl Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613  7, 15, 17, 21, 22, 23, 24, 30, 39 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 45 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto:

- Dabartinė 15 straipsnio 10 punkto redakcija nustato aspektus, susijusius tik su avarine parengtimi įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Lietuvoje esančiuose branduolinės energetikos objektuose. Šiame punkte nustatoma savivaldybių, susijusių su avarine parengtimi dėl Ignalinos atominės elektrinės teritorijoje esančių branduolinės energetikos objektų, pareiga parengti ir patvirtinti detaliuosius gyventojų evakavimo planus. Dabartinė nuostata nesiderina su Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 sakiniu, kur nurodoma, kad valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju turi apimti ir radiologinio pavojaus šaltinius už Lietuvos Respublikos ribų.

- Pagal dabartinę 22 straipsnio 1 dalies 14 punkto redakciją branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju VATESI turi teikti skubią informaciją apie radiologinę padėtį branduolinės energetikos objekte ir savivaldybių institucijoms.

- Dabartinėje 23 straipsnio 8 dalies 4 punkto redakcijoje nurodoma, kad VATESI viršininkas įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas.

- Dėl 24 straipsnio papildymo 4 dalimi – šiuo metu Branduolinės energijos įstatyme ar kituose specialiuosiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad VATESI gali būti inspektoriaus, vyresniojo inspektoriaus ar vyriausiojo inspektoriaus pareigybės.

- Dabartinėje 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto redakcijoje nenurodyta, kam licencijos turėtojas turėtų pateikti branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte rizikos žmonėms, jų turtui ir aplinkai analizę ir vertinimą tolesniam šios analizės ir vertinimo panaudojimui avarinės parengties tikslais.

- Dabartinis Branduolinės energijos įstatymo 45 straipsnis nenustato savarankiško reguliavimo, todėl jo atsisakytina kaip perteklinio.

2) Dėl Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 22, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 straipsnių, septintojo skyriaus pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo 34¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo projekto:

- Dėl 9 straipsnio papildymo 4 punktu, 11 straipsnio papildymo 9 punktu ir 17 straipsnio papildymo 9 punktu – šiuo metu siūlomos VATESI paskirti funkcijos reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1058 „Dėl Branduolinės saugos konvencijos nuostatų įgyvendinimo“. Šiuo metu teisės aktuose nėra nuostatų, reikalaujančių, kad licencijų ir (ar) leidimų turėtojai privalėtų VATESI teikti informaciją, reikalingą parengti Branduolinės saugos konvencijos 5 straipsnyje nurodytus pranešimus ir kitus su šia konvencija susijusius dokumentus.

- Dėl 17 straipsnio 2 dalies papildymo 8 punktu – šiuo metu teisės aktuose nėra nuostatų, reikalaujančių kad licencijų ir (ar) leidimų turėtojai privalėtų įgyvendindami branduolinės saugos, radiacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimus nepažeisti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, nesusijusių su jonizuojančiosios spinduliuotės keliamu pavojumi, ir siektų visus šiuos reikalavimus įgyvendinti taip, kad jiems įgyvendinti skirtos priemonės būtų suderintos tarpusavyje.

- Šiuo metu Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė išduoti bendrą tos pačios rūšies licenciją keliems branduolinės energetikos objektams, tačiau tokia licencija gali būti išduota tik, jei branduolinės energetikos objektai yra nurodyti viename projekte. Jei dėl objekto jau buvo išduota licencija, šiuo metu ji negali būti naikinama išduodant naują bendrą su kitu branduolinės energetikos objektu licenciją, nes tokių atvejų (pagrindų) nėra numatyta įstatyme. Bendros licencijos dėl dviejų ar daugiau branduolinės energetikos objektų, kurių veikla yra susijusi, tačiau nenurodyta viename bendrame projekte, išdavimas negalimas. Jei licencijuotas branduolinės energetikos objektas ir yra modifikuojamas taip, kad jo paskirtis tampa dviejų branduolinės energetikos objektų bendro tikslo dalimi, jiems turi būti išduotos atskiros licencijos.

- Dėl 22 straipsnio papildymo 3¹–3³ dalimis ir 22 straipsnio 4 dalies pakeitimo – šiuo metu 22 straipsnyje nebuvo išimties, kad licencija, nurodyta šio straipsnio 1 dalies 6 punkte, nereikalinga, kai branduolinio kuro ciklo medžiagos vežamos nekontroliuojamose pakuotėse, nurodytose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose pavojingų krovinių vežimą. Taip pat nebuvo nustatyta, kad branduolinio kuro ciklo medžiagų, Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytų branduolinių medžiagų ir daliųjų medžiagų vežimui ne viešais keliais (branduolinės energetikos objekto aikštelėje ar tam pačiam licencijos turėtojui priklausiančiuose keliuose) šiame priede nurodytais kiekiais atskira licencija nereikalinga, kai tokia veikla yra technologinio proceso, numatyto branduolinės energetikos objekto projekte, ar veiklos vykdymo dalis.

- Dėl 25 straipsnio 12 dalies pakeitimo – šiuo metu nustatyta, kad licencijos ir leidimai vykdyti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktuose ir 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą veiklą išduodami tik tuo atveju, kai VATESI įsitikina, kad radiologinio monitoringo (stebėsenos) programa teisės aktų nustatyta tvarka yra suderinta su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

- Dėl 26 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių pakeitimo – šiuo metu nustatyta, kad leidimo išdavimo terminas skaičiuojamas nuo tinkamai įformintų dokumentų pateikimo.

- Dėl 27 straipsnio papildymo 3¹ ir 32 straipsnio 7 dalies pakeitimo ir papildymo 7¹–7⁹ dalimis – periodinės saugos analizės ir pagrindimo bei periodinio saugos vertinimo ataskaitos parengimas šiuo metu yra reglamentuotas Branduolinės saugos įstatymo 32 straipsnio 7 dalyje ir įstatymus įgyvendinančiuose teisės aktuose. Detalūs su periodinio saugos vertinimo ataskaitos deriniu susiję procedūriniai aspektai ir sankcijos, susijusios su šios ataskaitos nesuderinimu, šiuo metu nėra reglamentuoti.

- Šiuo metu VATESI atliekamų neplaninių patikrinimų pagrindų, kitų nei nustatytų Viešojo administravimo įstatymo 36⁴ straipsnio 12 dalies 1–3 punktuose, nėra nustatyta.

- Dėl 38 straipsnio papildymo 3 dalimi – galiojančiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad VATESI turi atlikti branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objektuose keliamo pavojaus Lietuvos Respublikai įvertinimą, kuo vadovautis jį reikia atlikti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Branduolinės energijos įstatymo 15 straipsnio 10 punkte nurodoma, kad branduolinės energetikos objektą eksploatuojančios organizacijos turi atlikti branduolinių ir radiologinių avarijų rizikos analizę ir vertinimą, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija sudaro ir prireikus atnaujina valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės avarijos atveju.

- Dėl 38 straipsnio papildymo 9 dalimi – šiuo metu Branduolinės saugos įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje šiuo metu nustatyta, kad branduolinės energetikos objektus eksploatuojančios organizacijos privalo informuoti gyventojus apie avarinės parengties planuose numatytas priemones, galinčias turėti įtakos įprastinėms gyvenimo sąlygoms (šią dalį siūloma panaikinti), tačiau nenurodyta, kad apie branduolinės energetikos objekto avarinės parengties plane numatytas priemones, galinčias turėti įtakos įprastinėms veiklos sąlygoms, turi būti informuoti branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdantys ūkio subjektai.

- Dėl 32 straipsnio 11 dalies pripažinimo netekusia galios ir 42 papildymo 3 dalimi – šiuo metu 32 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad nuolatiniam branduolinės saugos vertinimui branduolinės energetikos objekto eksploatavimo ar kitos su branduolinėmis ir (arba) branduolinio kuro ciklo medžiagomis susijusios veiklos vykdymo metu licencijų turėtojai turi pateikti reguliarias saugos analizės ir pagrindimo ataskaitas, o jų pateikimo tvarką nustato Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas.

- Dėl Radiacinės saugos įstatymo 7¹ straipsnį papildymo nauja 1¹ dalimi – šiuo metu branduolinės energetikos objektų avarinės parengties kategorijų, avarijų klasių, avarinės parengties zonų nustatymo principai reglamentuoti Lietuvos higienos normoje HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ patvirtinimo“. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad
šioje higienos normoje nurodyti I, II ir kai kurie III grėsmių kategorijų įrenginiai yra branduolinės energetikos objektai, kurių valstybinę priežiūrą vykdo VATESI, įskaitant tai, kad VATESI Branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka nustato reglamentavimą avarinei parengčiai branduolinės energetikos objektuose. Taip pat Branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka branduolinės ir radiologinės avarijos ir jos padarinių likvidavimo priemones įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nuostata dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, branduolinės energetikos objektų bei kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais pavojų įvertinimo tvarkos, kuri skirta avarinės parengties kategorijoms, avarijų klasėms, avarinės parengties zonoms ir avarinio planavimo atstumams nustatyti pasirengiant branduolinėms ir radiologinėms avarijoms ir incidentams, turi būti Radiacinės saugos įstatyme, nustatant, kad šią tvarką, suderinę su Vidaus reikalų ministerija, parengia VATESI su Sveikatos apsaugos ministerija.

Branduolinės energetikos objektų avarinės parengties kategorijų, avarijų klasių, avarinės parengties zonų nustatymo principai reglamentuoti Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės avarijos atveju, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“. Manytina, kad šis planas turėtų būti rengiamas vadovaujantis aprašu, kuriuo nustatoma branduolinės energetikos objektų, kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais pavojų įvertinimo tvarka, skirta avarinės parengties kategorijoms, avarijų klasėms, avarinės parengties zonoms ir avarinio planavimo atstumams nustatyti pasirengiantis branduolinėms ir radiologinėms avarijoms ir incidentams, o ne nustatyti šiuos aspektus.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Dėl Branduolinės energijos įstatymo ir Branduolinės saugos įstatymo pakeitimų, perkeliančių Direktyvos nuostatas – perkėlus trūkstamas Direktyvos nuostatas bus užtikrintas aukštas branduolinės saugos lygis Lietuvos Respublikoje. Įstatymų pakeitimai, perkeliantys Direktyvą, sustiprins VATESI nepriklausomumą, užtikrins kompetencijų branduolinės energetikos srityje ugdymą ir išlaikymą, užtikrins su branduoline sauga susijusios informacijos teikimą suinteresuotiems asmenims, visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus, susijusius su branduolinės energetikos objektų licencijavimo, patikslins periodinės saugos analizės ir pagrindimo atlikimo principus, nustatys pagrindinius branduolinių ir radiologinių avarijų bei incidentų prevencijos, valdymo, padarinių sušvelninimo ir avarinės parengties principus, ir tarptautinių branduolinės saugos vertinimų tvarką. Papildomai atkreiptinas dėmesys į šių su Direktyvos perkėlimu susijusių nuostatų perkėlimo aspektus:

Dėl Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 straipsnių, septintojo skyriaus pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo 34¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo projekto:

- Dėl 9 straipsnio 2 punkto pakeitimo – atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas, TATENA praktiką organizuojant Direktyvos 8 e str. 1 dalyje nurodytus tarptautinius ekspertinius įvertinimus (įsivertinimas atliekamas rengiantis tarptautiniam ekspertiniam įvertinimui) ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą subsidiarumo principą, siūloma įstatymu apibrėžti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato nacionalinės branduolinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos, įskaitant ir kompetentingų reglamentavimo ir priežiūros institucijų, tarptautinio ekspertinio įvertinimo organizavimo tvarką. Esminis Branduolinės saugos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pakeitimas susijęs su tuo, kad siūloma įstatymu įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę ne organizuoti įvertinimus, o nustatyti įvertinimų organizavimo tvarką. Tokios tvarkos aprašas nustatytų detalius organizacinius aspektus ir leistų visoms su branduoline ir radiacine sauga susijusioms institucijoms sklandžiau pasiruošti tarptautiniam ekspertiniam įvertinimui, įskaitant ir reikiamo įsivertinimo atlikimą.

- Dėl 17 straipsnio 2 dalies 1–7 punktų – siūlomi pakeitimai yra susiję su licencijos turėtojo darbuotojų kompetencijomis, reagavimu į avarijas, paslaugų ir prekių tiekėjų kontrole, patikslinta, kad licencijos turėtojo integruota vadybos sistemoje deramas dėmesys taip pat turi būti skirtas radiacinei ir fizinei saugai. Priėmus siūlomus pakeitimus bus užtikrintas licencijos turėtojų kompetencijų išlaikymas, licencijos turėtojų vykdomos tiekėjų kontrolės tinkamumas, tinkamas reagavimas į branduolines ir radiologines avarijas.

- Dėl 25, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 39¹ straipsniu – pakeitimais siūloma įgyvendinti Direktyvos 8 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, kad „valstybės narės užtikrina, kad plačiajai visuomenei būtų suteikta tinkama galimybė pagal atitinkamus teisės aktus ir tarptautinius dokumentus veiksmingai dalyvauti su branduolinių įrenginių licencijų išdavimu susijusiame sprendimų priėmimo procese“. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje yra nuoroda į „atitinkamus teisės aktus ir tarptautinius dokumentus“, pakeitimai parengti atsižvelgiant į Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) (6 straipsnis ir kitos su visuomenės dalyvavimu sprendimų priėmime susijusios nuostatos), jos aiškinamuosius dokumentus ir atsižvelgiant kaip į pavyzdžius į kitų sričių Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius visuomenės dalyvavimą su aplinka susijusių sprendimų priėmime. Šie pakeitimai užtikrins, kad visuomenė galėtų veiksmingai dalyvauti esminių sprendimų, susijusių su branduolinės energetikos objektų sauga, priėmime, taip užtikrinant Lietuvos Respublikos teisės aktų atitiktį Direktyvai ir Orhuso konvencijai. 26 straipsnio 7 dalį siūloma papildyti išimtimi dėl sprendimų dėl leidimų, nurodytų šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, kai dėl jų kreipiasi šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos licencijos turėtojas, išdavimo termino, kurį projektu siūloma pratęsti nuo 30 dienų iki 4 mėnesių. Šis siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl šių leidimų išdavimo yra numatyti 39¹ straipsnio 1 dalyje kaip sprendimai, kurių priėmime, atsižvelgiant į jų svarbą saugai, turi teisę dalyvauti visuomenė. Per šiuo metu nustatytą 30 dienų terminą nebūtų įmanoma įgyvendinti visų 39¹ straipsnyje nurodytų procedūrų (visuomenės susipažinimas su sprendimo projektu ir jį pagrindžiančiais dokumentais) ir priimti tinkamai įvertintą (išnagrinėjus ir visuomenės pastabas) sprendimą. Pažymėtina, kad termino, skirto visuomenei susipažinti su sprendimo projektu ir pastaboms jiems pateikti, sutrumpinti taip pat nėra galimybės, nes Orhuso konvencijos aiškinamuosiuose dokumentuose mėnesio terminas minimas kaip minimalus tam, kad galima būtų konstatuoti, jog visuomenei buvo sudaryta reali galimybė pateikti nuomonę. 

- Dėl 27 straipsnio papildymo 3¹ dalimi ir 32 straipsnio 7 dalies pakeitimo ir papildymo 7¹–7⁹ dalimis – siūloma reglamentuoti periodinio saugos vertinimo ataskaitos derinimo su VATESI aspektus, įskaitant padarinius, kurie atsirastų šios ataskaitos nepateikus VATESI derinimui ar jos nesuderinus. Taip būtų užtikrintas teisinis aiškumas bei, atsižvelgiant į šios ataskaitos didelę svarbą saugai, būtų užtikrinta, kad nepateiktus šios ataskaitos (t.y., periodiškai nepagrindus saugos) būtų apribota galimybė vykdyti veiklą. Aiškiai nurodomos poveikio priemonės nepateikus ar nesuderinus periodinio saugos vertinimo ataskaitos taip pat yra prevencinė priemonė. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad 32 straipsnio 7¹ dalyje nurodomas periodinės saugos analizės ir pagrindimo momentas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti periodas, skiriasi branduolinės energetikos objektams, kuriems licencija eksploatuoti išduota iki 2011 m. spalio 1 dienos. Ši data siejama su Branduolinės saugos įstatymo įsigaliojimu. Šiuo įstatymu buvo nustatytas naujas reglamentavimas – numatytas leidimas pradėti pramoninį branduolinės energetikos objekto eksploatavimą, taip pat numatyta, kad licencijos turėtojai ne rečiau nei kas 10 metų privalo atlikti periodinę saugos analizę ir pagrindimą. Leidimas pradėti pramoninį branduolinės energetikos objekto eksploatavimą objektams, pradėtiems eksploatuoti iki 2011 m. spalio 1 dienos, nebuvo išduodamas. Iki Branduolinės saugos įstatymo įsigaliojimo reikalavimas ne rečiau kaip kas 10 metų branduolinės energetikos objektams atlikti periodinę saugos analizę ir pagrindimą buvo įtrauktas į poįstatyminius teisės aktus. 10 metų terminas buvo skaičiuojamas nuo atitinkamo branduolinės energetikos objekto saugos analizės ataskaitos suderinimo datos. Iš viso šiuo metu Lietuvoje yra 13 statomų ar eksploatuojamų branduolinės energetikos objektų, kuriems buvo ar ateityje turės būti atlikta periodinė saugos analizė ir pagrindimas. Keturiems iš jų yra ar bus išduoti leidimai pramoniniam eksploatavimui ir periodinio saugos vertinimo ataskaitos terminas bus skaičiuojamas nuo šio leidimo išdavimo datos (vadovaujantis 32 straipsnio 7¹ dalies 1 punktu). Keturių branduolinės energetikos objektų pirmosios periodinio saugos vertinimo ataskaitos jau yra suderintos, o trijų – jau pateiktos VATESI (iki 2017 m. kovo 1 dienos) ir tolimesnis terminas bus skaičiuojamas nuo šių ataskaitų suderinimo (vadovaujantis 32 straipsnio 7¹ dalies 2 punktu), kurio terminas numatytas iki šio įstatymo pakeitimo priėmimo. Likusių dviejų objektų pirmosios periodinio saugos vertinimo ataskaitos turi būti pateiktos atitinkamai iki 2020 metų gruodžio 9 dienos ir iki 2020 metų gruodžio 29 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad skirtumas tarp šių datų neesminis, siūloma 32 straipsnio 7¹ dalies 3 punkte nustatyti datą periodinio saugos vertinimo ataskaitos pateikimui kitais nei 1 ir 2 punkte nurodytais atvejais – 2020 metų gruodžio 29 diena. 2017 m. rugpjūčio 15 dienos data šiame punkte siūloma atsižvelgiant į pakeitimo įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siūloma atvejus ir terminus, kada turi būti pateikta periodinio saugos vertinimo ataskaita, nukrypstančius nuo bendrosios įstatyme nurodomos taisyklės (32 str. 7 d. 1 p.), nurodyti įstatyme (32 str. 7 d. 2 ir 3 p.). Pabrėžtina, kad šie atvejai bus taikomi ne terminuotą ar pereinamąjį laikotarpį, o nuolat nuo šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šias nuostatas siūloma nurodyti įstatyme, o ne pakeitimo įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose. Papildomos įgyvendinamosios nuostatos nėra reikalingos.

- Dėl 32 straipsnio 7 dalies 2 punkto – šiame punkte nurodoma, kad periodinės saugos analizės ir pagrindimo metu licencijos turėtojas turi išanalizuoti naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši nuostata perkelia Branduolinės saugos direktyvos 8c straipsnio b punktą. Tai nėra Branduolinės saugos direktyvoje griežtai apibrėžtas reikalavimas, todėl siūloma nustatyti, kad, jei atsižvelgiant į „naujausių mokslinių tyrimų“ (ir kitų aspektų) analizės rezultatus nustatyta sričių, kuriose galima pagerinti branduolinę, radiacinę ir fizinę saugą bei avarinę parengtį, licencijos turėtojas turi nustatyti pasiūlyti ir įgyvendinti saugos gerinimo priemones, už kurių nevykdymą nenumatyta poveikio priemonių (žr. keičiamo įstatymo 32 straipsnio 7⁹ dalį) bei nustatyti, kad saugos gerinimo priemonės turi atitikti pasitvirtinusią inžinerinę praktiką, kas sudarytų sąlygas licencijos turėtojui nevertinti abejotinų tyrimų. Taip pat pažymėtina, kad licencijos turėtojui nuolat gerinti saugą (tai yra, užtikrinti kuo aukštesnį saugos lygį, didesnį nei reikalauja teisės aktai) reikalauja Branduolinės saugos direktyvos 6 straipsnio c punktas, taip pat Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijos, ir vienas iš galimų tokio gerinimo iniciavimo šaltinių yra moksliniai tyrimai. Taip pat 32 straipsnio 7 dalies 2 punkte reikalaujama licencijos turėtojo įvertinti savo ir kitų asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirties analizės rezultatus. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymo 35 straipsniu (projekte 35 straipsnio 5 dalis) licencijos turėtojai Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko nustatyta tvarka turi nuolat analizuoti savo ir kitų asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirtį, todėl periodinės saugos analizės ir pagrindimo metu licencijos turėtojas turėtų įvertinti jau turimą išanalizuotą informaciją. Praktikoje yra naudojama savo patirtis, užsienio valstybių eksploatuojančiųjų organizacijų patirtis (aprašyta viešai ir neviešai prieinamose tarptautinių organizacijų duomenų bazėse), taip pat kiti šaltiniai, kuriuos, vadovaujantis VATESI viršininko tvirtinamais teisės aktais, licencijos turėtojas nusistato pats. Pažymėtina, kad patirties analizės šaltinių konkretizuoti ir nustatyti ribotą jų skaičių yra netikslinga, nes toks reglamentavimas neatitiks patirties panaudojimo, kuris yra tarptautiniu lygiu pripažįstamas kaip vienas svarbiausių saugos užtikrinimo branduolinėje energetikoje elementų, tikslo. Taip pat verta pažymėti, kad ne tik licencijos turėtojas turi gerinti saugą, bet ir reguliuojanti institucija turi tobulinti reglamentavimą, todėl svarbūs saugos žinių pokyčiai turi būti laiku atsispindėti teisės aktuose. Branduolinę saugą reguliuojanti institucija niekad neturės tiek galimybių tobulinti teisės aktų reikalavimus, kaip licencijos turėtojas gerinti saugą, nes jis gali operatyviai reaguoti į naują savo ir kitų subjektų patirtį (dalis patirties pasidalinimo šaltinių reguliuojančiai institucijai išvis neprieinama – pavyzdžiui, Pasaulinės branduolinių įrenginių operatorių asociacijos (WANO) duomenų bazės, kur eksploatuojančiosios organizacijos dalinasi patirtimi tik tarpusavyje) ar pramoninių standartų pokyčius (kurių kūrime gali dalyvauti kaip pramonės atstovai). 

- Dėl papildymo 34¹ straipsniu – šis straipsnis perkelia Direktyvos nuostatas, nustatančias taršos radionuklidais apribojimus, kurios taip pat atitinka Vienos deklaracijos, kurią Diplomatinėje konferencijoje priėmė Branduolinės saugos konvencijos šalys 2015 m. vasario 9 dieną, 1 ir 3 punktus. Šis straipsnis atspindi modernų požiūrį į branduolinių energetikos objektų branduolinės saugos užtikrinimą, tačiau būtinas detalesnis straipsnio 1 dalyje nurodomų tikslų įgyvendinimo reglamentavimas, todėl siūloma, kad šį reglamentavimą nustatytų VATESI, vadovaudamasi Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupės (toliau – ENSREG), Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos (toliau – WENRA) leidiniais bei TATENA saugos reikalavimais. ENSREG ir WENRA yra organizacijos, vienijančios Europos branduolinę saugą reguliuojančias institucijas. ENSREG įkurta Europos komisijos 2007 m. liepos 17 dieną Europos komisijos sprendimu 2007/530/Euratomas „Dėl Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės sudarymo“. WENRA yra Europos Sąjungos ir kitų Europos šalių branduolinės saugos priežiūros institucijų asociacija, įkurta 1999 metais. Šios organizacijos formuoja bendrą Europos šalių požiūrį į branduolinės saugos užtikrinimą, rengia ir dokumentuoja bendras pozicijas dėl atskirų branduolinės saugos problemų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsižvelgiant Direktyvos 8a straipsnio 2 dalį, 34¹ straipsnio 3 dalyje yra numatomos išimtys dėl 34¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų taikymo branduolinės energetikos objektams, kuriuos statyti leidžianti licencija yra išduota iki 2014 m. rugpjūčio 14 d.

- Dėl 38 straipsnio 4 dalies (ankstesnėje redakcijoje – 3 dalis) pakeitimo – yra patikslinama, kurie licencijos turėtojai turi dalyvauti vykdant valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, teikti šiame plane nurodytą informaciją šiame plane nurodytoms institucijoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Branduolinės saugos įstatymo 22 str. 1 d. nurodytų licencijų turėtojai dar nepradeda branduolinės energetikos objekto eksploatavimo ir jo neeksploatuoja, ir dėl to jame branduolinės ar radiologinės avarijos nėra galimos. Branduolinės saugos įstatymo 22 str. 6 ir 7 d. nurodytų licencijų turėtojai nėra branduolinės energetikos objektus eksploatuojančios organizacijos.

- Dėl 38 straipsnio papildymo 9 dalimi – vadovaujantis šia dalimi branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija turės informuoti šio objekto sanitarinės apsaugos zonoje veiklą vykdančius ūkio subjektus apie branduolinės energetikos objekto avarinės parengties plane numatytas priemones, galinčias turėti įtakos įprastinėms jų veiklos sąlygoms ir kurias licencijos turėtojas savo avarinės parengties plane bus suplanavęs taikyti branduolinės energetikos objekto sanitarinės apsaugos zonoje. Šis reglamentavimas leistų sklandžiau taikyti apsaugomuosius veiksmus branduolinės energetikos objektų sanitarinės apsaugos zonoje, branduolinės energetikos objekte įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai.

- Dėl 39¹ straipsnio 10 ir 11 dalių – vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) 2 straipsnio 3 dalimi, 39¹ straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodomas kitoks nei nurodytasis Teisės gauti informaciją įstatyme reglamentavimas, susijęs su atvejais, kada teikiama informacija dalyvaujant sprendimų, susijusių su branduoline, radiacine, fizine sauga, branduolinės energetikos srityje priėmimo procese. Siekiant tinkamai įgyvendinti Orhuso konvencijos nuostatas ir užtikrinti efektyvią galimybę visuomenei susipažinti su informacija dalyvaujant sprendimų, susijusių su branduoline, radiacine, fizine sauga branduolinės energetikos srityje priėmimo procese, 39¹ straipsnio 10 dalyje numatomi atvejai, kada informacija turėtų būti teikiama nepaisant to, kad Teisės gauti informaciją įstatyme nurodoma, jog tokia informacija neteikiama. 39¹ straipsnio 10 dalies 1 punktas įgyvendina Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies d punktą, o 39¹ straipsnio 10 dalies 2 punktas įgyvendina Orhuso konvencijos 4 straipsnio 4 dalies paskutiniąją pastraipą ir siekiant, kad informaciją peržiūrintys asmenys galėtų įsitikinti, jog yra įgyvendinti VATESI teisės aktai, kuriuose nurodomi reikalavimai vadybos sistemoms (dokumentų pasirašymas, vizavimas ar suderinimas) ir reikalavimai dėl tam tikrų sričių atsakingų asmenų paskyrimo. Įgyvendinant Orhuso konvencijos 4 straipsnio 3 dalį, 39¹ straipsnio 11 dalyje nurodomi papildomi, Teisės gauti informaciją įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nenurodyti, atvejai, kada informacija neteikiama. Atsižvelgiant į tai, kad Orhuso konvencijos 4 straipsnio 3 dalies c punkte nurodoma, jog šioje ši nuostata taikoma tik tuo atveju, kai tokia išimtis nustatyta nacionalinės teisės aktuose arba įprastinėje praktikoje, siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos institucijoms teikiant negalutinę informaciją, 39¹ straipsnio 11 dalies 2 punkte detalizuojamas Orhuso konvencijos 4 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatos įgyvendinimas. [A3]

Dėl kitų Branduolinės energijos įstatymo ir Branduolinės saugos įstatymo Radiacinės saugos įstatymo pakeitimų tikslų:

Dėl Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613  7, 15, 17, 21, 22, 23, 24, 30, 39 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 45 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto:

- Dėl 15 straipsnio 10 punkto pakeitimo – buvusi punkto redakcija buvo pagrįsta prielaida, kad branduolinė ar radiologinė avarija branduolinės energetikos objekte gali įvykti tik Ignalinos atominės elektrinės aikštelėje. Priėmus siūlomą punkto pakeitimą valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju būtų rengiamas atsižvelgus į visas Lietuvai nuo branduolinės energetikos objektų kylančius pavojus, pavyzdžiui, statomos Astravo atominės elektrinės keliamą pavojų. Branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objektuose keliamo pavojaus Lietuvos Respublikai įvertinimą atliktų VATESI vadovaujantis siūlomu Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio papildymu 3 dalimi.

- Dėl 23 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punkto pakeitimo – atsisakius frazės „įstatymų nustatyta tvarka“ teisės aktas atitiks dabartinę teisės technikos praktiką (nebus nekonkrečių nuorodų). Atsisakius žodžių „valstybės tarnautojus“ teisės aktas bus sutvarkytas teisės technikos požiūriu, atsižvelgiant į tai, kad 23 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra pateiktas sutrumpinimas, apimantis ir valstybės tarnautojus, ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis (nurodoma, jog toliau kartu visi šie asmenys vadinami darbuotojais).

- Dėl 24 straipsnio papildymo 4 dalimi – siūloma įtvirtinti įstatyme galimybę turėti VATESI kitokių pavadinimų pareigybes nei Valstybės tarnybos įstatyme nurodytame valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąraše – inspektorių, vyresniųjų inspektorių ir vyriausiųjų inspektorių pareigybes. Tuo būtų užtikrinama, kad VATESI darbuotojų pareigybių pavadinimai atitiktų jų vykdomų funkcijų pobūdį, atspindėtų šių pareigybių išskirtinumą kitų VATESI pareigybių atžvilgiu (atsižvelgiant į šioms pareigybėms keliamus griežtesnius kompetencijos, kvalifikacijos kėlimo reikalavimus), pareigybės įgaliojimai jau dėl pareigybės pavadinimo būtų aiškūs ūkio subjektams.

- Dėl 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto pakeitimo – priėmus šį pakeitimą atsirastų įpareigojimas licencijos turėtojams pateikti VATESI branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizę. Pagal šią analizę vadovaujantis siūlomu Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio papildymu 3 dalimi VATESI atliktų branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objektuose keliamo pavojaus Lietuvos Respublikai įvertinimą, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti, taip užtikrinant kokybišką šio plano parengimą.

Dėl Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 straipsnių, septintojo skyriaus pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo 34¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo projekto:

- 9 straipsnio papildymo 5 punkto, 11 straipsnio papildymo 9 punkto ir 17 straipsnio papildymo 9 punkto pakeitimais būtų užtikrintas teisinio reglamentavimo nuoseklumas (atsižvelgiant į tai, kad visos esminės VATESI funkcijos nustatomos įstatyme) ir būtų užtikrinamas kokybiškas ir efektyvus informacijos, reikalingos atsiskaitymui už Branduolinės saugos konvencijos vykdymą pagal šios konvencijos 5 straipsnį organizavimas (siūloma nustatyti, kad informaciją VATESI teiktų Vyriausybei pavaldžios institucijos bei eksploatuojančios organizacijos ir kiti licencijų ir (ar) leidimų turėtojai).

- Dėl 17 straipsnio 2 dalies papildymo 8 punktu – siūloma nustatyti licencijos turėtojo pareigą derinti tarpusavyje branduolinės saugos, radiacinės saugos ir fizinės saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, civilinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus įgyvendinančias priemones. Priėmus šį pakeitimą bus užtikrinta, jog licencijos turėtojas imsis veiksmų šių priemonių suderinamumui užtikrinti ir taip padidins savo vykdomos veiklos saugos lygį.

- Dėl 22 straipsnio 3 dalies ir 6 dalių pakeitimo bei 25 straipsnio papildymo 17¹ dalimi pakeitimo – siūloma dalį papildyti nuostata, pagal kurią tuo atveju, jei branduolinės energetikos objekto, dėl kurio yra išduota licencija, veikla dėl bendrų technologinių procesų yra susijusi su kitu branduolinės energetikos objektu (objektais), dėl šių branduolinės energetikos objektų taip pat gali būti išduodama bendra tos pačios rūšies licencija. Tokiu atveju galėtų būti keičiama išduota licencija. Bendra licencija gali būti išduodama tik licencijos turėtojui ar pareiškėjui paprašius. Projekte taip pat yra nustatomas terminas, per kurį VATESI yra įpareigojama paraišką išnagrinėti. Šis terminas yra taikomas tik tuo atveju, jei  bendra licencija yra išduodama jau licencijuotai veiklai. Jei veikla dėl bent vieno bendroje licencijoje nurodomo branduolinio energetikos objekto nebuvo licencijuota, jos išdavimui yra taikomi tokie patys terminai, kaip ir atskirų licencijų išdavimui. Naujas teisinis reguliavimas leistų optimizuoti branduolinės energetikos objektų, kurių veikla yra susijusi dėl bendrų technologinių procesų, saugos pagrindimą, saugą pagrindžiančių dokumentų peržiūrą ir įvertinimą, saugos priežiūrą.

- Dėl 22 straipsnio papildymo 3¹–3³ dalimis ir dėl 22 straipsnio 4 dalies pakeitimo – priėmus siūlomą pakeitimą būtų sumažinta našta ūkio subjektams, ketinantiems vežti ar vežantiems branduolinio kuro ciklo medžiagas nekontroliuojamose pakuotėse, kadangi būtų padaryta išimtis, nustatanti, kad, atsižvelgiant į tai, kad radioaktyviąsias medžiagas vežant nekontroliuojamose pakuotėse, jose galimi tik tokie radioaktyviųjų medžiagų kiekiai, kurie nedaro poveikio aplinkai ir žmonėms nei vežant normaliomis sąlygomis, nei įvykus avarijai ar incidentui, nereikia licencijos šiai veiklai vykdyti. Taip pat bus nustatyti atvejai, kai atskiros licencijos nereikės branduolinio kuro ciklo medžiagas, Branduolinės saugos įstatymo 1 priede nurodytas branduolines medžiagas ir daliąsias medžiagas šiame priede nurodytais kiekiais vežant ne viešais keliais (branduolinės energetikos objekto aikštelėje ar tam pačiam licencijos turėtojui priklausančiais ir jam priklausiančius branduolinės energetikos objektus jungiančiais keliais).

- Dėl 25 straipsnio 12 dalies pakeitimo – siūloma panaikinti neatitiktį tarp šios dalies nuostatų ir aplinkos radiologinio monitoringo programos derinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatų – patikslinamas programos pavadinimas bei nurodoma tik viena programą derinanti institucija, atsižvelgiant į Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus, tvirtinamus vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu; atsižvelgiant į tai, kad maisto produktų, jų žaliavų bei geriamojo vandens stebėsenos programa gali nebūti aplinkos radiologinio monitoringo dalimi bei vadovaujantis Branduolinės energetikos objektų vykdomos maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1091 „Dėl Branduolinės energetikos objektų vykdomos maisto produktų, jų žaliavų ir geriamojo vandens radiologinės stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, maisto produktų, jų žaliavų bei geriamojo vandens stebėsenos programa yra derinama ne Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, o jos įgaliotos institucijos (Radiacinės saugos centro), nurodoma, kad VATESI turi įsitikinti, kad maisto produktų, jų žaliavų bei geriamojo vandens stebėsenos programa yra suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija. Priėmus siūlomą pateikimą įstatymo nuostatos bus suderintos su kitomis galiojančių teisės aktų nuostatomis ir tai padės užtikrinti, kad, priimdama sprendimą dėl licencijų vykdyti šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktuose nurodytą veiklą ir leidimų vykdyti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą veiklą, VATESI, vykdydama branduolinės energetikos objektų priežiūrą, galės įsitikinti, jog šių objektų aplinkos monitoringo programa bus suderinta su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucijas ir bus vykdoma vadovaujantis šią sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, o maisto produktų, jų žaliavų bei geriamojo vandens stebėsenos programa yra suderinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliotąją institucija ir tai pat yra vykdoma vadovaujantis šią sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Dėl 28 straipsnio papildymo 1¹ ir 1² dalimis – siūloma nustatyti VATESI atliekamų neplaninių patikrinimų pagrindus. Šie pagrindai leistų VATESI skubiai reaguoti į saugos požiūriu svarbią informaciją bei derinti patikrinimų veiklą su ūkio subjekto planais.

- Dėl 26 straipsnio 7, 8 ir 9 dalių pakeitimo – vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad leidimo išdavimo terminas skaičiuojamas ne nuo tinkamai įformintų dokumentų pateikimo, tačiau nuo tinkamai įformintų dokumentų gavimo kompetentingoje institucijoje dienos.

- Dėl 32 straipsnio 11 dalies pripažinimo netekusia galios ir 42 papildymo 3 dalimi – siekiant aiškumo ūkio subjektams ir siekiant sudaryti prielaidas gauti kuo tikslesnę su sauga susijusią informaciją, siūloma aiškiai sureglamentuoti licencijų ir leidimų turėtojų metinių ataskaitų teikimą nustatant, kad licencijų ir leidimų, nurodytų šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, turėtojai kartą per metus teikia VATESI ataskaitą apie branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimą vykdant licencijuojamą ir leidimais reguliuojamą veiklą.

- Dėl Radiacinės saugos įstatymo 7¹ straipsnį papildymo 1¹ dalimi – siūloma atskiru aprašu nustatyti branduolinės energetikos objektų, kitos branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ir veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais pavojų įvertinimo tvarką, skirtą avarinės parengties kategorijoms, avarijų klasėms, avarinės parengties zonoms ir avarinio planavimo atstumams nustatyti pasirengiant branduolinėms ir radiologinėms avarijoms ir incidentams. Šį aprašą tvirtintų VATESI kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, suderinę su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Tokios tvarkos aprašo patvirtinimas leistų sklandžiau planuoti avarinės parengties priemones bei keistis reikalinga informacija įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai ar incidentams.

- Dėl 38 straipsnio papildymo 3 dalimi – priėmus siūlomą papildymą būtų nustatyti informacijos, reikalingos parengti valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, šaltiniai. Reikiamą informaciją apie Lietuvoje esančius branduolinės energetikos objektus turėtų teikti šiuos objektus eksploatuojančios organizacijos, o apie kaimyninių valstybių branduolinės energetikos objektus būtų renkama informacija panaudojant įvairius tarptautinio bendravimo formatus ir prieinamus šaltinius. Taip būtų sudarytos sąlygos parengti tinkamą valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju.

Priėmus techninio pobūdžio Branduolinės energijos įstatymo 23 straipsnio, 30 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 39 straipsnio, 45 straipsnio ir Branduolinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 38 straipsnio 2–4 ir 8 dalių, 39 straipsnio 4 dalies pakeitimus atsirastų didesnis teisinis aiškumas, įstatymo nuostatų formuluotės atitiktų naujausią teisės technikos praktiką. Priėmus techninio pobūdžio Branduolinės energijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 15 straipsnio 10 punkto, 17 straipsnio 2 punkto, 39 straipsnio 1 dalies, Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 ir 30 straipsnių pakeitimus, keičiančius dabar vartojamą pavadinimą „gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju“ į „gyventojų apsaugos planas branduolinės ar radiologinės avarijos atveju“, šis pavadinimas būtų suderintas su Branduolinės energijos įstatymo 15 straipsnio 10 punkto ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Branduolinės energijos ir Branduolinės saugos įstatymų reglamentavimo sritimi, nekeičiant šio plano turinio. Taip pat siūloma Branduolinės energijos įstatymo 15 straipsnio 10 punkte ir Civilinės saugos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nenurodyti Ignalinos atominės elektrinės ir konkrečių savivaldybių, taip derinant nuostatas su Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 sakiniu, vadovaujantis kuriuo planas turi apimti ir radiologinio pavojaus šaltinius už Lietuvos Respublikos ribų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Poveikis atitinkamai sričiai

Numatomu teisiniu reguliavimu esminių pakeitimų branduolinės saugos užtikrinimo srityje neplanuojama. Tačiau naujas teisinis reguliavimas turės teigiamą poveikį branduolinės saugos užtikrinimui Lietuvos Respublikoje nes juo nustatomi kai kurie branduolinės saugos užtikrinimo principai, valstybinės branduolinės saugos priežiūros principai, tikslinami avarinės parengties aspektai, numatoma, kad branduolinės saugos aspektus vertins tarptautiniai ekspertai. Naujas teisinis reguliavimas paveiks Lietuvos Respublikos Vyriausybę,  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją ir (ar) jos įgaliotas institucijas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir (ar) jos įgaliotas institucijas, VATESI, licencijų ir leidimų, nurodytų Branduolinės saugos įstatyme, turėtojus ir pareiškėjus jiems gauti. Siūlomas Branduolinės saugos įstatymo 28 straipsnio pakeitimas taip pat paveiks licencijų ir laikinųjų leidimų, nurodytų Radiacinės saugos įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalis 1 punkte, turėtojus ir pareiškėjus jiems gauti, nedidelių kiekių branduolinių medžiagų turėtojus.

Branduolinės saugos įstatymo 32 straipsnio papildymas 7¹ dalimi nesukels papildomų įpareigojimų ūkio subjektams, nes iki Branduolinės saugos įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 2011 m. spalio 1 dienos, reikalavimas ne rečiau kaip kas 10 metų branduolinės energetikos objektams atlikti periodinę saugos analizę ir pagrindimą buvo įtrauktas į įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Periodinės saugos analizės ir pagrindimo procesas užtikrina, kad periodiškai bus peržiūrėtos ir įvertintos pasikeitusios sąlygos bei nauja informacija, susijusi su branduolinės energetikos objektų sauga, ir peržiūros ir įvertinimo rezultatai panaudoti užtikrinant, kad laiku bus įvykdytos koreguojančios priemonės bei gerinama sauga.

Naujos Branduolinės saugos įstatymo 39¹ straipsnio nuostatos užtikrins didesnį skaidrumą branduolinės energetikos srityje priimant svarbiausius su branduoline ir radiacine sauga susijusius sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Branduolinės saugos įstatymo 39¹ straipsnio ir su šiuo straipsniu susijusių 25 straipsnio 19 dalies pakeitimo ir 26 straipsnio 7 ir 13 dalių pakeitimo ilgėja laikas, per kurį bus priimamas sprendimas:

1) 25 straipsnio 19 dalyje ir 26 straipsnio 13 dalyse siūlomi pakeitimai leis terminą dėl sprendimo dėl Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų licencijų išdavimo ir dėl leidimų, nurodytų Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte, išdavimo skaičiuoti nuo tos dienos, kai VATESI bus pateikti patikslinti pagal visuomenės pastabas dokumentai (jei toks patikslinimas bus daromas). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pirma, šią riziką valdo pats ūkio subjektas, kuris pats vertins visuomenės atstovų pastabas ir kontroliuos, kiek laiko reikės joms įvertinti ir patikslintiems dokumentams pateikti, antra, jei būtų leidžiama sprendimą priimančiai institucijai pateikti patikslintus dokumentus (nepriklausomai nuo pakeitimų kiekio) bet kada ir nebūtų nukeliamas sprendimo priėmimo terminas, tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principo, nes galėtų susidaryti tokia situacija, kai institucija dėl laiko stokos negalėtų objektyviai įvertinti patikslintų dokumentų;

2) 26 straipsnio 7 dalies pakeitimu pailginamas terminas sprendimams dėl leidimų, nurodytų šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, kai dėl jų kreipiasi šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos licencijos turėtojas, kurie priimami (pabrėžtina, kad tai yra vienintelė nuostata, kuri formaliai pailgina sprendimui priimti reikalingą terminą). Toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad dabar nustatytas terminas (30 dienų) nebūtų pakankamas į sprendimo priėmimą siekiant įtraukti visuomenę. Manytina, kad alternatyva ne ilginti terminą, o numatyti jo sustabdymą, sukeltų didesnes neigiamas pasekmes, nes tokiu atveju būtų dar sunkiau prognozuoti ir valdyti, kiek procesas užsitęstų. Pabrėžtina, kad Orhuso konvencija ir jos įgyvendinamieji dokumentai aiškiai nurodo, jog visuomenei turi būti suteiktas protingas ir realus laikas pateikti savo nuomonę, o sprendimą priimančiai institucijai yra reikalingas protingas laikas tam, kad ji tinkamai, o ne formaliai, galėtų įvertinti visuomenės pastabas;

3) nors praktikoje sprendimas bus priimamas šiek tiek vėliau nei įprastai, nes VATESI reikės papildomai įvertinti visuomenės pateiktą nuomonę, tačiau pabrėžtina, kad, pirma, Branduolinės saugos įstatymo 39¹ straipsnio 5 [A4] dalimi terminai sprendimų priėmimui formaliai yra trumpinami, VATESI lieka mažiau laiko sprendimo priėmimui, antra, VATESI priimdama sprendimus laikosi Viešojo administravimo įstatyme nurodyto efektyvumo ir naujovių ir atvirumo permainoms principų, pagal kuriuose priimdama sprendimus ieško naujų būtų, kad procesai būtų vykdomi kiek įmanoma operatyviau ir rezultatai būtų pasiekti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Pabrėžtina, kad siūlymas teikiamas siekiant sukelti kuo mažesnes neigiamas pasekmes ūkio subjektams dėl sprendimų priėmimo proceso terminų.

Siekiant, kad šis naujas reglamentavimas neturėtų nepagrįstos neigiamos įtakos iki šio įstatymo pradėtiems sprendimų dėl branduolinės energetikos objektų statybos vietos (aikštelės) vertinimo ataskaitos suderinimo, dėl Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų licencijų išdavimo, dėl leidimų, nurodytų Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte, išdavimo Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų licencijų turėtojams, sprendimų dėl leidimų, nurodytų Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte, išdavimo Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų licencijų turėtojams, procesams, Branduolinės saugos įstatymo projekto įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos papildytos nuostata, jog projektu siūlomo 39¹ straipsnio nuostatos taikomos tik po šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems šiems procesams.

Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, manytina, jog Branduolinės saugos įstatymo 39¹ straipsnio ir susijęs reglamentavimas yra siūlomas atsakingai įvertinus ir minimizavus galimas neigiamas pasekmes vykdomiems branduolinės energetikos objektų projektams dėl procesų pailgėjimo (kiek įmanoma tam, kad vis dar būtų visiškai įgyvendinamos Direktyvos, Orhuso konvencijos nuostatos ir užtikrinta galimybė VATESI tinkamai įvertinti sprendimams priimti teikiamus dokumentus).

4) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 ir 30 straipsnių pakeitimai naujo reglamentavimo nenustato, todėl juos priėmus poveikio civilinės saugos sistemai nebus.

Poveikis valstybės finansams

Žymaus papildomo poveikio valstybės finansams nenumatoma. Gali prireikti papildomų lėšų organizuoti temines peržiūras, numatytas Branduolinės saugos įstatymo 2 punkto pakeitime, tačiau šios nuostatos yra privalomos perkelti į nacionalinę teisę vadovaujantis Direktyva.

Poveikis valstybės institucijų administracinei naštai

Vadovaujantis šio Branduolinės saugos įstatymo 38 straipsnio papildymu 3 dalimi, VATESI turės atlikti branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objektuose keliamo pavojaus Lietuvos Respublikai, reikalingą valstybiniam gyventojų apsaugos planui branduolinės ar radiologinės avarijos atveju parengti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos institucijos turės vykdyti informacinius įpareigojamus, susijusius su nacionalinės branduolinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos tarptautiniu ekspertinio įvertinimu, reguliariųjų teminių branduolinės saugos vertinimų ir jų kolegialia ekspertine tarpusavio peržiūra ir tarptautiniu ekspertiniu įvertinimu įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Lietuvoje (Branduolinės saugos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pakeitimas ir šio straipsnio papildymas 3 ir 4 punktais).

Dėl optimizuojamo licencijavimo proceso (Branduolinės saugos įstatymo 22 straipsnio 3 dalies ir 6 dalių pakeitimai bei 25 straipsnio papildymas 17¹ dalimi) bus taupomi VATESI resursai.

Atsižvelgiant į Branduolinės saugos įstatymo 39¹ straipsnio pakeitimus, numatoma papildoma administracinė našta VATESI, nes vadovaujantis šiomis nuostatomis privalės būti sudarytos sąlygos visuomenei dalyvauti svarbiausių sprendimų, susijusių su branduoline ir radiacine sauga, branduolinės energetikos srityje priėmime, tačiau šiomis nuostatomis yra perkeliamos Direktyvos ir įgyvendinamos Orhuso konvencijos nuostatos, todėl jos yra būtinos.

Dėl kitų keičiamų ir naujų nuostatų esminio poveikio valstybės institucijų administracinei naštai nenumatoma.

Poveikio fiziniams asmenims nenumatoma.

Numatomo teisinio reguliavimo poveikis ūkio subjektų administracinei naštai

Pagal Branduolinės energijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 4 punkto [A5] pakeitimą ūkio subjektai, eksploatuojantys branduolinės energetikos objektus turi VATESI pateikti branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizę. Branduolinės energijos įstatymo 15 straipsnio 10 punktas (dabartinė redakcija) reikalauja atlikti branduolinių ir radiologinių avarijų rizikos analizę ir vertinimą (tai atitinka siūlomos vartoti naujos sąvokos prasmę, tačiau formuluotę siūloma tobulinti, nes, norint parengti valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, būtina žinoti galimus šių avarijų padarinius). Dėl šios priežasties papildoma našta ūkio subjektams nebus didelė.

Administracinės naštos ūkio subjektams aspektai, susiję su Branduolinės saugos įstatymo pakeitimu, yra šie:

- Dėl 9 straipsnio papildymo naujomis 3 ir 4 dalimis – ūkio subjektai turės dalyvauti branduolinės energetikos objektų reguliariųjų teminių branduolinės saugos vertinimuose ir jų kolegialiose ekspertinėse tarpusavio peržiūrose (teikti reikiamą informaciją, priimti ekspertų vizitus, dalyvauti vertinimo ir tarpusavio peržiūros renginiuose). Įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai su avarija susijęs ūkio subjektas turės dalyvauti tarptautiniame ekspertiniame įvertinime.

- Dėl 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto – ūkio subjektai turės teikti VATESI informaciją, reikalingą parengti Branduolinės saugos konvencijos 5 straipsnyje nurodytus pranešimus ir kitus su šia konvencija susijusius dokumentus. Dėl šio įpareigojimo didės administracinė našta ūkio subjektams. Pažymėtina, kad ūkio subjektai, kurių veikla susijusi su Branduolinės saugos konvencijos nuostatomis, tokią informaciją, prireikus, teikia ir šiuo metu;

- Dėl 32 straipsnio 7 dalies pakeitimo – administracinė našta ūkio subjektams nesikeis, nes periodinio saugos vertinimo ataskaitos pateikimas derinti VATESI yra numatytas ir dabartinėje šios dalies redakcijoje;

- Dėl 38 straipsnio 8 dalies pakeitimo – šioje dalyje nurodyti ūkio subjektai turės pateikti informaciją, patvirtinančią, kad avarinės parengties planai yra tinkamai išbandyti. Dabartinė 38 straipsnio 7 dalies redakcija nustato, kad ūkio subjektai turi patvirtinti, kad avarinės parengties planai yra tinkamai išbandyti, tad administracinė našta ūkio subjektams nesikeis;

- Dėl 39 straipsnio 2 dalies pakeitimo – dalyje nustatyti ūkio subjektai privalės informuoti valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas apie branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimo būklę ne rečiau kaip kartą per metus viešai skelbdami informaciją apie savo veiklą. Analogiškas įpareigojimas ūkio subjektams yra dabartinėje 39 straipsnio 1 dalies redakcijoje, tad administracinė našta ūkio subjektams nesikeis;

- Dėl papildymo 39¹ straipsniu – numatoma papildoma administracinė našta ūkio subjektams, nes vadovaujantis šiomis nuostatomis privalės būti sudarytos sąlygos visuomenei dalyvauti svarbiausių sprendimų, susijusių su branduoline ir radiacine sauga, branduolinės energetikos srityje priėmime – susipažinti su ūkio subjektų rengiamais šiems sprendimams priimti reikalingais dokumentais, tačiau šiomis nuostatomis yra perkeliamos Direktyvos ir įgyvendinamos Orhuso konvencijos nuostatos, todėl jos yra būtinos;

- Dėl 42 straipsnio papildymo 3 dalimi – numatoma, kad dalyje nustatyti ūkio subjektai kartą per metus turi teikti VATESI ataskaitą apie branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimą vykdant licencijuojamą ir leidimais reguliuojamą veiklą, tačiau yra naikinamas analogiškas informacinis įpareigojimas, šiuo metu nustatytas 32 straipsnio 11 dalyje, tad administracinė našta ūkio subjektams nesikeis.

Administracinės naštos ūkio subjektams aspektai, susiję su Radiacinės saugos įstatymo pakeitimu, yra šie:

- Dėl Radiacinės saugos įstatymo 7¹ straipsnį papildymo nauja 1¹ dalimi – ūkio subjektai turės atlikti savo veiklos pavojingumo vertinimą ir teikti valstybės institucijoms su avarine parengtimi susijusią informaciją.  Galima administracinė našta ūkio subjektams turės būti nustatyta rengiant šioje dalyje nustatytos tvarkos aprašą.

Dėl kitų keičiamų ir naujų nuostatų esminio poveikio ūkio subjektų administracinei naštai nenumatoma.

Branduolinės saugos įstatymo 39 straipsnio papildymas 3–6 dalimis sukuria naują įpareigojimą ūkio subjektams – ūkio subjektai turės informuoti savo darbuotojus, kitus žmones, teisėtai patenkančius į branduolinės energetikos objekto aikštelę, ir gyventojus apie esamas branduolinės energetikos objekto eksploatavimo sąlygas ir jų atitikimą normalaus eksploatavimo sąlygoms. Numatoma, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta darbuotojams ir lankytojams arba šiems asmenims turi būti sudaryta galimybė su tokia informacija susipažinti dar prieš jiems patenkant į branduolinės energetikos objekto aikštelę, siekiant, kad asmenys būtų informuoti apie galimą poveikį jų sveikatai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija turės būti viešai paskelbta arba pateikta interesantams ne vėliau nei per vieną darbo dieną gavus prašymą ją pateikti. Kadangi branduolinės energetikos objektuose radiologinė stebėsena vykdoma nuolat, dažniausiai – automatizuotai, tarp branduolinės energetikos objekto padalinių ir vadovybės operatyviai dalinamasi informacija apie nukrypimus nuo normalaus eksploatavimo, siūlomos naujos informavimo sąlygas ūkio subjektui nesukels didelės naštos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykus įvykiams, kurie gali turėti didelius radiologinius padarinius, informacija būtų perduodama suinteresuotiems asmenims Branduolinės saugos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Priėmus teikiamus projektus neigiamų pasekmių nenumatoma.

Siūlomi pakeitimai neturės neigiamos įtakos vystant branduolinės energetikos objektų projektus.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Pakeitimai nėra susiję su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Pakeitimai nėra susiję su verslo sąlygomis ir jo plėtra.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Įstatymų pakeitimams įgyvendinti kitų įstatymų pakeitimų rengti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos Valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Branduolinės saugos įstatymo pakeitimo projekte numatytas „branduolinės saugos“ sąvokos pakeitimas, kuris bus įvertintas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka iki projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Dėl Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613  7, 15, 17, 21, 22, 23, 24, 30, 39 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 45 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto bei Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto – dėl Branduolinės energijos įstatymo 7, 15, 17 straipsnių bei Civilinės saugos įstatymo 9 ir 30 straipsnių pakeitimo turės būti atnaujintas Valstybinis gyventojų apsaugos planas branduolinės avarijos atveju, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 99 „Dėl Valstybinio gyventojų apsaugos plano branduolinės avarijos atveju patvirtinimo“, įtraukiant planavimą, susijusį su atomine elektrine Baltarusijoje bei pakeičiant plano pavadinimą (siūloma atsakinga už atsakinga už pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei institucija – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija).

Dėl Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 straipsnių, septintojo skyriaus pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo 34¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo projekto:

- Dėl 9 straipsnio 2 punkto pakeitimo ir papildymo naujais 3 ir 4 punktais turės būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, reglamentuojantis nacionalinės branduolinės saugos reglamentavimo ir priežiūros sistemos, įskaitant ir kompetentingų reglamentavimo ir priežiūros institucijų, tarptautinio ekspertinio įvertinimo organizavimo tvarką ir reglamentuojantis branduolinės energetikos objektų reguliariųjų teminių branduolinės saugos vertinimų ir jų kolegialios ekspertinės tarpusavio peržiūros organizavimo tvarką bei tarptautinio ekspertinio įvertinimo, įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai Lietuvoje, organizavimo tvarką (siūloma atsakinga už nutarimo projekto pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei institucija – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija).

- Dėl 9 straipsnio papildymo nauju 5 punktu bus būtina pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 1058 „Dėl Branduolinės saugos konvencijos nuostatų įgyvendinimo“ nurodant naują nutarimo pagrindą bei nustatant Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžių institucijų ir ūkio subjektų informacijos teikimo VATESI pranešimams ir kitiems su Branduolinės saugos konvencija susijusiems dokumentams rengti reikalingą informaciją (siūloma atsakinga už pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei institucija – VATESI).

- Dėl 22 straipsnio 3 dalies pakeitimo turės būti pakeistas Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, 3.82 papunktis taip, kad šis papunktis būtų taikomas tik Įstatymo 22 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje nustatytiems bendrų dėl kelių branduolinės energetikos objektų licencijų atvejais (siūloma atsakinga už pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei institucija – VATESI).

- Dėl 22 straipsnio 3 dalies ir 6 dalių pakeitimų bei 25 straipsnio papildymo 17¹ dalimi dalies pakeitimo turės būti pakeistas Branduolinės energetikos srities veiklos licencijų ir leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl Branduolinės energetikos srities veiklos licencijų ir leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 103 „Dėl Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatų patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pripažinimo netekusiais galios“, jose numatant nuostatas, susijusias su ūkio subjekto prašymu išduoti bendrą tos pačios rūšies licenciją ir (arba) pakeisti išduotą licenciją (licencijas) (siūloma atsakinga už pateikimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei institucija – VATESI).

- Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl 25 straipsnio 12 dalies pakeitimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tvirtinamų teisės aktų keisti nereikia.

- Dėl 28 straipsnio pakeitimo Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.1.3-2016 „Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patikrinimai“, patvirtinti VATESI viršininko 2011 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 22.3-82 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.1.3-2016 „Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos patikrinimai“ patvirtinimo“, turės būti patikslinti įtraukiant nuostatas dėl neplaninių patikrinimų (atsakingi už parengimą ir tvirtinimą – VATESI).

- Dėl įstatymo papildymo 39¹ straipsniu turės būti priimtas teisės aktas, detalizuojantis visuomenės dalyvavimo sprendimų branduolinės energetikos srityje priėmime  organizavimo tvarką  (atsakingi už parengimą ir tvirtinimą – VATESI).

Dėl Radiacinės saugos įstatymo 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo turės būti priimtas teisės aktas, reglamentuojantis branduolinės energetikos objektų avarinės parengties kategorijų, avarijų klasių, avarinės parengties zonų ir avarinio planavimo atstumų nustatymo pasirengiant branduolinėms, radiologinėms avarijoms ir incidentams tvarką (atsakingi už parengimą ir tvirtinimą – VATESI ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, derinanti institucija – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija). Kartu su šio teisės akto parengimu turėtų būti patikslinta Lietuvos higienos norma HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2011 „Gyventojų apsauga įvykus radiologinei ar branduolinei avarijai“ patvirtinimo“ (siūloma atsakinga už pakeitimo parengimą ir tvirtinimą – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija).

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymų pakeitimai nėra susiję su galimu lėšų taupymu. Gali prireikti papildomų lėšų organizuoti temines peržiūras, numatytas Branduolinės saugos įstatymo 2 punkto pakeitime, tačiau šios nuostatos yra privalomos perkelti į nacionalinę teisę vadovaujantis Direktyva.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „saugos standartai“, „saugumo serijos dokumentai“, „branduolinė sauga“, „visuomenės dalyvavimas sprendimų branduolinės energetikos srityje priėmime“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 metų balandžio 20 dieną priėmė Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 7, 15, 16, 19, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 33, 34, 35, 36, 50 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 50¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-287 ir Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo XI-1539 4, 5, 6, 10, 12, 16, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 31, 47 ir 48 straipsnių ir penktojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 22¹, 24¹ ir 26¹ straipsniais įstatymą Nr. XIII-288. Šiuose įstatymuose nustatyti Branduolinės energijos ir Branduolinės saugos įstatymų pakeitimai įsigalios 2017 metų lapkričio 1 dieną. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7, 15, 17, 21, 22, 23, 24, 30, 39 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 45 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 2, 3, 9, 11, 14, 17, 22, 25, 26, 27, 28, 30, 32, 35, 36, 38, 39, 41, 42, 50 straipsnių, septintojo skyriaus pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo ir papildymo 34¹ ir 39¹ straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 7¹ straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai buvo derinami su aukščiau minimų įstatymų pakeitimais, todėl jų tarpusavio derinimas nėra reikalingas.

__________________

---

[A1]BEI 1.3

[A2]BEI 1.3

[A3]BSĮ 1.6 ir 1.7

[A4]BSĮ 1.7

[A5]BEI 1.3