LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882

7 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-09-06 Nr. XIVP–775

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projektu siūloma papildyti Notariato įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 7 straipsnį 5 dalimi, joje numatant, kad notariato veiklos vertinimą gali atlikti Valstybės kontrolė Valstybės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka. Keičiamo įstatymo 1 ir 2 straipsniuose yra įtvirtintos notariato bei notaro sąvokos, pagal kurias notariatas – tai visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą, o notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pastebėtina, jog Valstybės kontrolės įstatymo 2 straipsnyje yra numatyta, kad veiklos auditas yra valstybinio audito tipas, kai vertinama audituojamo subjekto veikla ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Atitinkamai valstybinis auditas yra apibrėžtas kaip nepriklausomas ir objektyvus vertinimas, atliekamas aukščiausiosios audito institucijos audituojamuose subjektuose, t. y. viešojo sektoriaus subjektuose arba kituose juridiniuose asmenyse, kuriems suteiktas ar perduotas valstybės turtas ir (ar) kuriems viešojo sektoriaus subjektas daro lemiamą poveikį, kuriuose Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, biudžeto politikos kontrolę ir kitą veiklą, įgyvendindama šiame įstatyme nustatytus uždavinius. Atsižvelgiant į tai, pastebėtina, jog nei notariatas, nei notarai nepatenka į Valstybės kontrolės audituojamų subjektų ratą, tad projekto nuostatos prieštarauja Valstybės kontrolės įstatymo nuostatoms.

2. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį 4 dalimi, joje numatant, kad valstybinių auditorių prašymu pateikiama informacija ir duomenys, reikalingi valstybiniam auditui atlikti. Projekto 1 straipsnyje yra numatyta, jog būtų atliekamas notariato veiklos auditas, atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti projekte vartojamas sąvokas.

3. Vadovaujantis teisingumo ministro 2011 m. vasario 3 d.  įsakymu Nr. 1R-44 patvirtintu Notarinių veiksmų ir notaro pajamų bei išlaidų ataskaitos pateikimo tvarkos aprašu, kiekvienas notaras privalo pateikti Teisingumo ministerijai ataskaitą už ataskaitinį laikotarpį, apie notaro atliktus notarinius veiksmus ir gautas pajamas už atliktus notarinius veiksmus, parengtus sandorių projektus, konsultacijas ir technines paslaugas bei atliekant notaro funkcijas patirtas išlaidas. Taigi, Teisingumo ministerija, kaip tarnybinę notarų veiklos priežiūrą atliekantis subjektas, kasmet gauna išsamius duomenis apie sudarytų sandorių skaičių, rūšį, gautas pajamas. Pastebėtina, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 14 straipsniu, notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą, tuo tarpu iš projektu siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kaip šis reikalavimas būtų įgyvendinamas, nes projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje kalbama apie valstybinių auditorių teisę iš notarų gauti ne nuasmenintą, o visą „informaciją ir duomenis, reikalingus valstybiniam auditui atlikti“. Be to, pastebėtina ir tai, kad valstybė notarų veiklos kontrolę vykdo ir kitais būdais – nustatant notaro pareigą prisiekti, skiriant/atleidžiant notarus, nustatant notarų skaičių, veiklos teritorijas, reikalavimus darbo vietai, atlyginimo dydžius, taikant drausminę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas projektu teikiamo teisinio reguliavimo tikslingumas ir proporcingumas.

4. Projekto 3 straipsnyje numatyta, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų taikymo problemų, projektas pildytinas jo taikymo nuostatomis.

5. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme įtvirtintas teisingumo ministro funkcijas bei pareigas, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo gautina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]