Projekto XIIP-2520(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

 KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 6, 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5¹, 5², 10¹, 10² STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

2015 m.                        Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:

„6. Antikorupcinis požiūris – nuostatos, lemiančios, padedančios korupcijos rizikos ir jos veiksnių pašalinimą ar mažinimą visuomeniniuose santykiuose.“

2. Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:

„7. Korupcijos rizika – tikimybė, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje gali pasireikšti korupcija.“

3. Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:

„8. Korupcijos rizikos analizė – korupcijos rizikos ir jos veiksnių valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje nustatymas ir nagrinėjimas antikorupciniu požiūriu, motyvuotų išvadų apie korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius, taip pat siūlymų pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius pateikimas valstybės ar savivaldybės įstaigai.“

4. Papildyti 2 straipsnį 9 dalimi:

„9. Korupcijos rizikos nustatymas – sudėtinė valstybės ar savivaldybės įstaigos vidaus kontrolės dalis, kurios metu įstaigos vadovo įgaliotas asmuo nustato korupcijos riziką ir jos veiksnius valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje.“

5. Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:

„10. Korupcijos rizikos valdymas – korupcijos prevencijos priemonių vykdymo organizavimas, planavimas, sprendimų priėmimas, vidaus kontrolė ir kiti veiksmai, siekiant tinkamai reaguoti į korupcijos riziką ir jos veiksnius, juos pašalinti arba sumažinti.“

6. Papildyti 2 straipsnį 11 dalimi:

„11. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas – vidaus auditas, kurį atlikus pateikiamos išvados apie korupcijos rizikos valdymą.“

7. Papildyti 2 straipsnį 12 dalimi:

„12. Korupcijos rizikos veiksniai – priežastys, sąlygos, įvykiai, aplinkybės, dėl kurių gali pasireikšti korupcijos rizika.“

8. Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:

„13. Korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens viešosios teisės normų pažeidimas, padarytas tiesiogiai ar netiesiogiai siekiant arba reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui, taip pat ją priimant, kai tai daroma piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, viršijant įgaliojimus, neatliekant pareigų, pažeidžiant viešuosius ar privačiuosius interesus, taip pat korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.“

9. Papildyti 2 straipsnį 14 dalimi:

„14. Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas – esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų ir galimybių, galinčių sudaryti prielaidų korupcijos rizikai ir jos veiksniams pasireikšti, nustatymas.“

10. Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi:

„15. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis – valstybės ar savivaldybės įstaigos atliekama procedūra teisės aktuose valstybės ar savivaldybės įstaigai pavestai funkcijai atlikti.“

11. Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi:

„16. Šiame įstatyme vartojamos valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos suprantamos taip, kaip jos išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.“

2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5 straipsnis. Korupcijos prevencijos priemonės

Korupcijos prevencijos priemonės yra šios:

1) korupcijos rizikos analizė;

2) korupcijos rizikos nustatymas;

23) kovos su korupcija programos;

34) teisės aktuose įtvirtinto ar teisės aktų projektais numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas);

45) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimas;

56) informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams;

67) antikorupcinis visuomenės švietimas ir informavimas;

78) nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas viešinimas;

9) pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas;

810) kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės.“

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 5¹ straipsniu              

Papildyti Įstatymą 5¹ straipsniu:

„5¹ straipsnis. Korupcijos rizikos nustatymas

1. Korupcijos rizikos nustatymas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse planuojamas ir atliekamas taip, kad ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus būtų atliktas valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, atitinkančiose vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) per pastaruosius dvejus metus padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas;

2) per pastaruosius dvejus metus kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė veiklos pažeidimų ar trūkumų, susijusių su korupcija;

3) per pastaruosius dvejus metus Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba), vidaus audito tarnyba vidaus kontrolės srityje nustatė pažeidimų;

4) per pastaruosius dvejus metus buvo gauta informacijos (pranešimų, skundų ir pan.) apie galimą korupciją ir ši informacija (pranešimai, skundai ir pan.) pasitvirtino;

5) informacinėmis ir ryšių priemonėmis neskelbiama informacija, susijusi su asmenims teikiamomis paslaugomis (asmeniui, pasitelkiančiam informacines ir ryšių priemones, viešai neprieinama informacija apie priimant sprendimus taikomus vertinimo kriterijus, nesuteikta galimybių informacinėmis ir ryšių priemonėmis sužinoti apie teikiamas paslaugas, asmeniui teikiamų paslaugų eigą, rezultatus ir asmenis, atsakingus už paslaugų teikimą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, ir pan.);

6) neatsižvelgta į iš teisėsaugos ar kitų valstybės ar savivaldybių įstaigų gautus pasiūlymus dėl anksčiau nustatytų korupcijos rizikos veiksnių pašalinimo ar mažinimo arba šie pasiūlymai neįgyvendinti;

7) neįgyvendinti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai dėl korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių pašalinimo ar mažinimo;

8) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas, turto tvarkymas, viešųjų pirkimų vykdymas;

9) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymu ir (ar) įstaigos vadovo sprendimu korupcijos rizikos nustatymas gali būti atliekamas ir kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kurioje gali būti korupcijos rizikos veiksnių.

3. Įstaigos vadovas, tvirtindamas ar pasirašydamas valstybės ar savivaldybės įstaigos metinį veiklos planą arba kitą tarnybinės veiklos dokumentą, nusprendžia, kurioje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje jo įgaliotas asmuo atliks korupcijos rizikos nustatymą. Korupcijos rizikos nustatymas atliekamas iki kalendorinių metų trečiojo ketvirčio pabaigos.

4. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atlikdamas korupcijos rizikos nustatymą ir laikydamasis Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinto korupcijos rizikos nustatymo tvarkos aprašo, vertina valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtus teisės aktus, sprendimus, atliktus veiksmus, procedūras ir patikrina:

1) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas priimti visi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kurie pavesti priimti šiai valstybės ar savivaldybės įstaigai;

2) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka yra skaidri (ar juose įtvirtinti sprendimų priėmimo principai, aiškūs priėmimo kriterijai, sprendimo priėmimo terminai, sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai, nustatytos ir atskirtos sprendimų priėmimo, vykdymo ir kontrolės funkcijos, nustatyta sprendimų apskundimo tvarka ir pan.) ir pakankama, ar joje nesuteikiama per daug įgaliojimų valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams ar jiems prilygintiems asmenims veikti savo nuožiūra ir nenustatoma perteklinių reikalavimų;

3) ar valstybės ar savivaldybės įstaigos priimtuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinta vidaus kontrolės tvarka, ar vidaus kontrolės sistema veikia tinkamai (ar numatytos galimos kontrolės formos, kontrolės tvarka, kontrolės veiksmų periodiškumas, numatyti kontrolės funkcijas vykdantys ir sprendimus priimantys subjektai, aiškiai apibrėžti jų įgaliojimai ir pan.);

4) ar atliekant valstybės ar savivaldybės įstaigai priskirtas funkcijas (atliekami veiksmai ar procedūros, priimami sprendimai) laikomasi teisės aktų, sutarčių nustatytos tvarkos, reikalavimų ir terminų;

5) kitus korupcijos rizikai ir jos veiksniams nustatyti reikalingus duomenis.

5. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo, atlikęs korupcijos rizikos nustatymą, surašo ir pasirašo išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, kurioje nurodo, ar yra korupcijos rizika valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje, kokie korupcijos rizikos veiksniai nustatyti. Išvada dėl korupcijos rizikos nustatymo pateikiama įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.

6. Įstaigos vadovo įgaliotas asmuo per dešimt dienų įvertina jam pateiktą arba savo paties surašytą ir pasirašytą išvadą dėl korupcijos rizikos nustatymo, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos ir jos veiksnių (jeigu jie nustatyti) pašalinimo ar mažinimo ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje.

7. Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje paskelbia, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant priemones, siekiant pašalinti ar mažinti korupcijos riziką ir jos veiksnius.“

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 5² straipsniu              

Papildyti Įstatymą 5² straipsniu:

„5²straipsnis. Korupcijos rizikos valdymas ir korupcijos rizikos valdymo vertinimas

1. Korupcijos rizikos valdymą atlieka įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.

2. Korupcijos rizikos valdymo vertinimas planuojamas ir atliekamas Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo, jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Specialiųjų tyrimų tarnyba įstaigos vadovui gali teikti pasiūlymus dėl korupcijos rizikos valdymo tobulinimo tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje.

4. Įstaigos vadovas išnagrinėja jam pateiktą korupcijos rizikos valdymo vertinimą, kitus susijusius dokumentus, jeigu reikia, priima sprendimus dėl korupcijos rizikos valdymo gerinimo ir apie priimtus sprendimus paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje.“

5 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Korupcijos rizikos analizė

1. Korupcijos rizikos analizė – valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos analizė antikorupciniu požiūriu Vyriausybės nustatyta tvarka bei motyvuotos išvados dėl kovos su korupcija programos parengimo ir pasiūlymų dėl programos turinio pateikimas, taip pat kitų korupcijos prevencijos priemonių rekomendavimas už jų įgyvendinimą atsakingoms valstybės ar savivaldybių įstaigoms.

2. Valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, struktūriniai padaliniai arba asmenys, valstybės ar savivaldybės įstaigos vadovo įgalioti vykdyti korupcijos prevenciją ir jos kontrolę, pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytus kriterijus nustato valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.

3. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, jeigu atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:

1) padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika;

2) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas;

3) atskirų valstybės tarnautojų funkcijos, uždaviniai, darbo ir sprendimų priėmimo tvarka bei atsakomybė nėra išsamiai reglamentuoti;

4) veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu;

5) daugiausia priima sprendimus, kuriems nereikia kitos valstybės ar savivaldybės įstaigos patvirtinimo;

6) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

7) anksčiau atlikus korupcijos rizikos analizę, buvo nustatyta veiklos trūkumų.

4. Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, gali būti atliekama korupcijos rizikos analizė.

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityse, įvertina, ar valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) yra buvę bandymų, pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos darbuotojus ar jų priimamus sprendimus;

2) išaiškinta korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kitose panašias funkcijas atliekančiose valstybės ar savivaldybių įstaigose;

3) tobulintina valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos priežiūros sistema;

4) priimami sprendimai yra susiję su materialine ar kitokia interesanto nauda;

5) nustatyti galiojančios tvarkos normų pažeidimai (pavyzdžiui, skirstant biudžeto lėšas, teikiant užsakymus bei priimant kitus sprendimus);

6) valstybės ar savivaldybės įstaiga yra savarankiškas biudžetinių asignavimų valdytojas;

7) Valstybės kontrolė, Seimo kontrolieriai arba kitos kontrolės ar priežiūros institucijos nustatė šios valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų;

8) gauta kitos informacijos apie valstybės ar savivaldybės įstaigos veikloje egzistuojančias korupcijos apraiškas (kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos informacija, gyventojų skundai ir pareiškimai, visuomenės informavimo priemonių pateikiama bei kita informacija).

6. Korupcijos rizikos analizė apima valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir šių sričių priežiūros sistemas.

7. Korupcijos rizikos analizę Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

8. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką Specialiųjų tyrimų tarnybos teikimu tvirtina Vyriausybė.

1. Korupcijos rizikos analizę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Korupcijos rizikos analizė gali būti planinė (sprendimas įtvirtinamas Specialiųjų tyrimų tarnybos metiniame veiklos plane ar kitame veiklos dokumente) arba neplaninė (sprendimas priimamas esant tarnybiniam būtinumui).

2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, nustatydama planinės korupcijos rizikos analizės atlikimo būtinumą valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), nagrinėja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, su jais susijusią informaciją, Specialiųjų tyrimų tarnybos turimą informaciją. Atsižvelgdamas į išnagrinėtą informaciją ir korupcijos prevencijos prioritetus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo priima sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę, jeigu nustatoma, kad valstybės ar savivaldybės įstaigos veikla atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nustatyti atvejai, kai pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką buvo paveikti valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojai, jiems prilyginti asmenys ar jų priimami sprendimai;

2) nustatyta, kad buvo padarytas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas šioje ar analogiškose kitų valstybės ar savivaldybės įstaigų veiklos srityse;

3) priimamais sprendimais galima padaryti didelės žalos valstybei ar asmenims;

4) sprendimų įgyvendinimo priežiūrą vykdančios įstaigos nustatė valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos pažeidimų, susijusių su korupcija;

5) pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas, administracinių ar viešųjų paslaugų teikimas;

6) naudojama valstybės ar tarnybos paslaptį sudaranti informacija;

7) yra kitų korupcijos rizikos veiksnių.

3. Neplaninė korupcijos rizikos analizė Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse) gali būti atliekama gavus informacijos, kad tam tikroje valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje yra korupcijos rizikos veiksnių.

4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, pradėdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), pateikia valstybės ar savivaldybės įstaigai sprendimą atlikti korupcijos rizikos analizę.

5. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą pateikti informaciją, dokumentus, kurių reikia sprendimui dėl korupcijos rizikos analizės atlikimo ar neatlikimo priimti arba korupcijos rizikos analizei atlikti, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų neatlygintinai pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai turimą informaciją ir dokumentus.

6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikdama korupcijos rizikos analizę valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos srityje (srityse), analizuoja išvadas dėl korupcijos rizikos nustatymo, korupcijos rizikos valdymo vertinimus, informaciją apie korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą, veiklos sritį (sritis) reglamentuojančius teisės aktus ir jų taikymo veiksmus, atliekamas procedūras, patvirtina arba paneigia korupcijos rizikos ir (ar) jos veiksnių buvimą ir siūlo, kaip pašalinti ar mažinti nustatytą korupcijos riziką ir (ar) jos veiksnius.

7. Valstybės ar savivaldybės įstaiga, gavusi iš Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą dėl korupcijos rizikos analizės, per tris mėnesius nuo jos gavimo dienos informuoja Specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip vykdomi išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateikti pasiūlymai. Praėjus ne daugiau kaip vieniems metams nuo išvados dėl korupcijos rizikos analizės gavimo dienos valstybės ar savivaldybės įstaiga pateikia Specialiųjų tyrimų tarnybai informaciją, kokie veiksmai valstybės ar savivaldybės įstaigoje buvo atlikti ir kokie rezultatai pasiekti įgyvendinant išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės pateiktus pasiūlymus, ir apie tai paskelbia valstybės ar savivaldybės įstaigos interneto svetainėje.“

6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) finansinės paramos teikimu, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos teikimu paramą;“.

7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Antikorupcinis Visuomenės visuomenės švietimas ir informavimas

1. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas kaip neatskiriama visuomenės švietimo dalis siekiant puoselėti asmens dorovę, ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų visuomenei, Lietuvos valstybei sampratą ir užtikrinti korupcijos prevencijos tikslų įgyvendinimą.

2. Antikorupcinis visuomenės švietimas vykdomas visų tipų ir lygių švietimo įstaigose pagal parengtas švietimo programas, per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais visose mokyklose pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas formaliojo švietimo programas.

3. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtas ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba derintas švietimo programas vykdo švietimo teikėjai. Antikorupcinį valstybės ir savivaldybių įstaigų valstybės tarnautojų, jiems prilygintų asmenų ir kitų darbuotojų švietimą užtikrina įstaigų vadovai.

4. Antikorupcinį visuomenės švietimą pagal neformaliojo švietimo programas gali vykdyti visi švietimo teikėjai.

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka teikia pagalbą ir konsultacijas antikorupcinio visuomenės švietimo srityje, taip pat dalyvauja rengiant ir įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, tikslinius projektus.

3. 6. Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitos Valstybės valstybės ir (ar) savivaldybių įstaigos per visuomenės informavimo priemones ir kitais įstaigų vadovų nustatytais būdais ir tvarka teikia valstybės ar savivaldybės įstaigos valstybės tarnautojams, jiems prilygintiems asmenims, kitiems darbuotojams gyventojams ir visuomenei informaciją apie korupcijos atsiradimo priežastis, korupcijos žalą ir savo veiklą kovojant su korupcija.“

8 straipsnis. Įstatymo papildymas 10¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 10¹ straipsniu:

„10¹ straipsnis. Korupcijos atvejų viešinimas

1. Korupcijos atvejus savo interneto svetainėje, kitais įstatymų leidžiamais būdais viešina šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai. Korupcijos atvejai viešinami kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų atsiradimo momento (įsigaliojimo, įsiteisėjimo ar surašymo), išskyrus atvejus, kai būtų pažeidžiami asmens duomenų teisėto tvarkymo reikalavimai.

2. Viešinami šie korupcijos atvejai:

1) įsiteisėja nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir nustatoma, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;

2) įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia;

3) įsigalioja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ar kito įgalioto subjekto sprendimas, kuriame nustatoma, kad asmuo padarė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ar kito tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto nuostatų pažeidimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių;

4) įsiteisėja sprendimas, kuriuo baigiamas baudžiamasis procesas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir kuriame konstatuojama, kad buvo padaryta korupcinio pobūdžio nusikalstama veika.

3. Viešinant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus yra skelbiami asmens, dėl kurio įsigalioja arba įsiteisėja sprendimas, duomenys (vardas ir pavardė, pareigos, jeigu asmuo eina pareigas) ir veiką apibūdinantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, išskyrus atvejus, kai dėl šių duomenų skelbimo reikalingas įstatymų įgaliotų asmenų leidimas ir toks leidimas nėra gautas.

4. Šio straipsnio 2 dalies:

1) 1 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina įstaiga, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, arba teismas, kurio teisėjas priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo;

2) 2 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl 2 dalies 2 punkte nurodyto korupcijos atvejo;

3) 3 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ar kitas įgaliotas subjektas, priėmęs sprendimą dėl 2 dalies 3 punkte nurodyto korupcijos atvejo;

4) 4 punkte nurodytą korupcijos atvejį viešina subjektas, kuris priėmė 2 dalies 4 punkte nurodytą sprendimą.

5. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat gali viešinti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus.

6. Viešindami šio straipsnio 2 dalyje nurodytus korupcijos atvejus, šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys nustato skelbiamų duomenų mastą, laikydamiesi šiame straipsnyje ir kituose įstatymuose nurodytų duomenų skelbimo taisyklių.

8. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų korupcijos atvejų duomenys šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų interneto svetainėse ar kitose viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami vienus metus, po to turi būti ištrinami arba nuasmeninami.“

9 straipsnis. Įstatymo papildymas 10² straipsniu

Papildyti Įstatymą 10² straipsniu:

„10² straipsnis. Pranešimas apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus apie veiką, kurią galbūt padarė jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse), privalo pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybai, ikiteisminio tyrimo įstaigai arba prokuratūrai, jei jis gavo neginčijamų įrodymų, liudijančių šios veikos padarymą, arba pats stebėjo ar kitaip fiksavo šios veikos padarymą, ir jei teisės aktuose nėra įtvirtintų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.

2. Valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pranešimas apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams turi būti pateikiamas per įmanomai trumpiausią laiką nuo sužinojimo apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką momento.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai privalo užtikrinti valstybės tarnautojo, jam prilyginto asmens ar kito asmens, kuris pranešė apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti atlyginama už jo vertingą pagalbą atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.“

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius iki 2015 m. gruodžio 31 d. peržiūri ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas