LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 5 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-2445

 

2023-11-22  Nr. 103-P-45

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Ieva Kačinskaitė-Urbonienė – Seimo narė, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Ieva Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės patarėja, Ilona Grigaravičienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vyriausioji specialistė, Ieva Jagminienė – Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos pirmininkė, Laimutė Jankauskienė –  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo departamento vyresnioji patarėja, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vedėja, Ramutė Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-28

 

1

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.                   Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnyje siūloma nustatyti, kad kiekvienam gimusiam neišnešiotam naujagimiui būtų skiriama 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui. Projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus sąvokos „neišnešiotas naujagimis“ turinys, t. y. įstatymo lygmeniu minėta sąvoka nėra apibrėžta. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad naujagimio „neišnešiotumas“ medicinos praktikoje ir pavieniuose poįstatyminiuose, tam tikrą sritį reglamentuojančiuose, teisės aktuose (pvz., reguliuojančiuose antrinio ir tretinio lygio medicinos paslaugų teikimo reikalavimus gydymo įstaigoms, nustatančiuose medicinos normas atskirų sričių gydytojams specialistams ir t.t.) apima labai platų laikotarpį ir yra siejamas su vaiko gimimu tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės. Taigi aiškinamajame rašte nurodytų specifinių priemonių, rūbų ar medicininės įrangos poreikis kiekvienu atveju gali būti individualus (pavyzdžiui, jo gali ir visai nebūti vaikui gimus 36 savaitės pabaigoje), tuo tarpu vadovaujantis projekto nuostatomis, 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka vaikui būtų mokama visais atvejais gimus neišnešiotam naujagimiui. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas yra proporcingas.

Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta tėvų neplanuota finansinė našta dėl specifinių priemonių, specialios medicininės įrangos ar terapinių priemonių gali kilti ir tais atvejais, kai kūdikis gimsta išnešiotas, tačiau minėtų specifinių priemonių poreikis jam atsirastų dėl gimdymo traumos, ligų ar kitų patologijų. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nustatyta tvarka mokama vienkartinė išmoka vaikui yra siejama su „kūdikio kraitelio“ įgijimu, o vaikui teikiamų medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuoja kiti įstatymai (pvz., Sveikatos draudimo įstatymo, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai) ir jų poįstatyminiai teisės aktai, abejotina, ar projektu keliamas tikslas galėtų būti pasiektas vienkartinės išmokos padidinimu neišnešiotiems naujagimiams, sistemiškai neperžiūrint kitų, medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų.

Pritarti.

 

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-28

1

 

 

2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu siūloma taisyklė būtų nustatyta kaip išimtis keičiamo straipsnio 1 dalies atžvilgiu, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį po žodžių „Kiekvienam gimusiam vaikui“ papildyti formuluote „išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus“.

Atsižvelgti.

Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-28

2

 

T

3. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas, nes šiame straipsnyje nėra įstatymo įgyvendinimo nuostatų. Be to, vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina.

Atsižvelgti.

Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-28

 

1,

1

 

T

4. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:

1) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „papildymas nauja dalimi“ reikėtų įrašyti žodį „pakeitimas“;

2) atsižvelgiant į daromus pakeitimus, įstatymo projekto 1 straipsnį turėtų sudaryti 2 dalys. Šio straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 2 dalimi, o pakeitimo esmė turėtų būti dėstoma taip: „Papildyti 5 straipsnį nauja 2 dalimi:“. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi turėtų būti pernumeruojamos toliau einančios keičiamo 5 straipsnio dalys ir ši dalis turėtų būti dėstoma taip: „Buvusias 5 straipsnio 2-6 dalis laikyti atitinkamai 3-7 dalimis.“

Atsižvelgti.

Siūloma grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-28

 

 

 

*

5. Atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamoms nuostatoms įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų bei vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinančia, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, taip pat į tai, kad išmokų vaikams valdymo sritis yra priskirta socialinės apsaugos ir darbo ministrui, o asmens sveikatos priežiūra – sveikatos apsaugos ministrui, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

Pritarti.

Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada (2023-08-23 nutarimas Nr. 667)

2.

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-03-08

 

 

*

Įvertinę Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2445 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nutarimas

2023-08-23 Nr. 667

 

 

 

 

*

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-989 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2445 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – finansiškai paremti šeimas, susidūrusias su iššūkiais neišnešioto naujagimio gyvenimo pradžios etape, tačiau nepritarti Įstatymo projektui dėl toliau nurodytų priežasčių:

1. Vienkartinės išmokos vaikui mokėjimo tikslas – kūdikio kraitelio įsigijimas kiekvienam gimusiam vaikui, todėl Įstatymo projekto tikslas sumažinti tėvų finansinę naštą dėl specifinių priemonių, specialios medicinos įrangos ar terapinių priemonių įsigijimo neatitinka vienkartinės išmokos vaikui paskirties. Pažymėtina, kad neišnešioti naujagimiai ligoninėse nemokamai gauna medikamentus ir kitas reikalingas gydymo bei priežiūros priemones, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šeimoms, patiriančioms finansinių sunkumų, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, atsižvelgdama į realią jų padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės administracija turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą minėtame įstatyme nenumatytais atvejais, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kitą paramą.

Pritarti.

 

1.2

Vyriausybė, nutarimas 2023-08-23 Nr. 667

 

1

 

 

 

2. Įstatymo projekte vartojama sąvoka „neišnešiotas naujagimis“ įstatymo lygmeniu nėra apibrėžta. Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“, visos Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos naudojasi Pasaulio sveikatos organizacijos sudarytu Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM), kuriame priešlaikinis gimdymas apibrėžiamas kaip gimdymo pradžia, nepraėjus 37 nėštumo savaitėms. Tai būtų labai ilgas laikotarpis, todėl Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų specifinių priemonių, specialios medicinos įrangos, terapinių priemonių, drabužių ir kitų daiktų reikėtų individualiai arba visai nereikėtų, pavyzdžiui, vaikui gimus 36 savaitę. Be to, skiriant didesnio dydžio vienkartinę išmoką vaikui, vienai asmenų grupei būtų nustatytos palankesnės teisinio reguliavimo sąlygos nei kitai asmenų grupei, t. y. vaikai, gimę iki 37 nėštumo savaitės, būtų traktuojami kitaip nei nuo 37 nėštumo savaitės gimę vaikai, kuriems minėtų specifinių priemonių reikėtų dėl gimdymo traumos, ligų ar patologijų. Taigi galima teigti, kad siūlomas teisinis reguliavimas neproporcingas Įstatymo projektu siekiamam tikslui – finansiškai paremti šeimas, susidūrusias su iššūkiais neišnešioto naujagimio gyvenimo pradžios etape, nes Įstatymo projektu siūloma dvigubai didesnio dydžio vienkartinė išmoka vaikui būtų mokama visais atvejais, gimus neišnešiotam naujagimiui, neatsižvelgiant į jo specifinių priemonių poreikį.

 

Pritarti.

 

1.3

Vyriausybė, nutarimas 2023-08-23 Nr. 667

 

 

 

 

*

3. Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti, preliminariais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, didesnio dydžio vienkartinę išmoką vaikui kasmet gautų apie 1 300 vaikų ir tam kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų papildomai reikės apie 706 tūkst. eurų. Tačiau, jei būtų siekiama proporcingumo ir visų naujagimių, kuriems reikia finansinės paramos dėl gimdymo traumos, ligų ar patologijų, lygiateisiškumo, kaip tai nurodyta šio nutarimo 2 punkte, papildomas lėšų poreikis iš valstybės biudžeto labai išaugtų.

 

Pritarti.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į projektui pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, jog:

- nėra aiškus sąvokos „neišnešiotas naujagimis“ turinys, t. y. įstatymo lygmeniu minėta sąvoka nėra apibrėžta;

- siūlomas teisinis reguliavimas neproporcingas projektu siekiamam tikslui – finansiškai paremti šeimas, susidūrusias su iššūkiais neišnešioto naujagimio gyvenimo pradžios etape, nes siūloma dvigubai didesnio dydžio vienkartinė išmoka vaikui būtų mokama visais atvejais, gimus neišnešiotam naujagimiui, neatsižvelgiant į jo specifinių priemonių poreikį;

- pažymėtina, kad vienkartinė išmoka vaikui yra siejama su „kūdikio kraitelio“ įgijimu, o vaikui teikiamų medicinos, reabilitacijos paslaugų, įrangos ar specialių priemonių kompensavimą reglamentuoja kiti teisės aktai, todėl abejotina, ar projektu keliamas tikslas galėtų būti pasiektas vienkartinės išmokos padidinimu neišnešiotiems naujagimiams, sistemiškai neperžiūrint kitų, medicinos, reabilitacijos paslaugų;

- atkreiptinas dėmesys, kad neišnešioti naujagimiai ligoninėse nemokamai gauna medikamentus ir kitas reikalingas gydymo bei priežiūros priemones, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šeimoms, patiriančioms finansinių sunkumų, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, atsižvelgdama į realią jų padėtį ir konkrečias aplinkybes, savivaldybės administracija turi teisę savivaldybės tarybos nustatyta tvarka teikti socialinę paramą minėtame įstatyme nenumatytais atvejais (skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ir kitą paramą);

- siūlomoms nuostatoms įgyvendinti kasmet iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų papildomai reikėtų apie 792 tūkst. eurų (jeigu BSI dydis 2024 m. – 55 eurai), šios lėšos nėra numatytos planuojamame 2024 m. valstybės biudžete.

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – 1, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Monika Ošmianskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - .

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                  Justas Džiugelis

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė