K O M I T E T O I Š V A D A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO

AR LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTAS (Nr. XIIP-4376)

NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2016 m. gegužės 25 d. Nr. 102-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėja Ona Buišienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-05-16

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

Vertinant teikiamą projektą atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą, kai 1992 metų spalio 25 d. vykusiame referendume už jos priėmimą balsavo 1 447 334 rinkėjų (56, 75 % rinkėjų nuo bendro 2 549 952 visų rinkėjų skaičiaus) iš jame dalyvavusių 1 919 073 rinkėjų (75, 26 % visų rinkėjų)^[1]. Šis Konstitucijos priėmimo būdas referendumu ir jo rezultatai įtvirtinta, be kita ko, Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė”, kuriame yra Konstitucijos 12 straipsnis, taip pat XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų keitimą referendumu standartą, t.y. užtikrina Konstitucijos apsaugą.

Projektu keičiamo Referendumo įstatymo 7 straipsnio dalyje siūloma nustatyti, kad referendumo sprendimas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė „2/3 piliečių, dalyvavusių referendume“. Taigi, įtvirtinus tokią piliečių balsų normą Konstitucijos 12 straipsniui pakeisti pakaktų mažiau rinkėjų balsų, nei jų reikėtų pakeisti kitas Konstitucijos I skirsnio nuostatas. Manome, kad toks projekte siūlomas įtvirtinti referendumo rezultatų nustatymas dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo gali iškreipti (ar net paneigti Konstitucijos apsaugos esmę) minėtą Konstitucijos priėmimo referendumu standartą (daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų), taip pat Konstitucijos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstitucinius principus (pabraukta mūsų):

- Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė”, kuriame yra Konstitucijos 12 straipsnis, taip pat XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ ir Konstitucijos 150 straipsnyje nurodytų aktų nuostatų keitimui yra nustatytas ypatingas reikalavimas – pagal Konstitucijos 148 straipsnio antrąją dalį jos gali būti keičiamos tik referendumu: Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 1 straipsnis, 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ ir 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų Sąjungas“, kurie yra Konstitucijos sudedamoji dalis, nuostatos - jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip ¾ Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 1, 2 straipsnių nuostatos. Šiose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms ir principams taikoma didesnė apsauga nei įtvirtintosioms kitose Konstitucijos nuostatose, kurias keisti gali ir Seimas (Konstitucijos 148 straipsnio trečioji dalis, Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai);

- Konstitucijos 12 straipsnis yra Konstitucijos – vientiso akto – I skirsnyje „Lietuvos valstybė“. Šis Konstitucijos straipsnis, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindus, yra neatsiejamas nuo Lietuvos valstybės konstitucinės sampratos: Tauta kuria Lietuvos valstybę, suverenitetas priklauso Tautai (Konstitucijos 2 straipsnis), aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis). Tik Lietuvos Respublikos piliečiai, t. y. valstybinė bendruomenė – pilietinė Tauta, turi teisę spręsti, kokia turi būti Lietuvos valstybė, nustatyti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sąrangą, asmens ir valstybės teisinių santykių pagrindus, šalies ūkio sistemą ir pan. Įgyvendindami piliečių teises ir laisves, piliečiai dalyvauja vykdant Tautos suverenitetą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimai). Pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai). Konstitucijos 12 straipsnis neatsiejamas ir nuo kitų Konstitucijos I skirsnyje įtvirtintų ir saugomų nuostatų dėl: Tautos suvereniteto (2 ir 3 straipsniai), Konstitucijos viršenybės (7 straipsnis); Lietuvos valstybės teritorijos (10 straipsnis), valstybės lietuvių kalbos (14 straipsnis); valstybės vėliavos (15 straipsnis), himno (16 straipsnis), sostinės (17 straipsnis) ir kt.

- visos Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“ įtvirtintos nuostatos yra tarpusavyje susijusios, sudaro vieną darnią sistemą (jos lemia ir visų kitų Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų turinį ir prasmę) ir yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams (Konstitucijos 6 ir 7 straipsniai); visos minėtose nuostatose įtvirtintos vertybės yra saugomos vienodai (išskyrus Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 1 straipsnį, kuriam nustatytas aukštesnis jo apsaugos standartas ir 10 straipsnio antrąją dalį, kurioje nustatyti Lietuvos valstybės sienų keitimo ypatumai) ir gali būti keičiamos tik ta pačia tvarka (referendumu) ir ta pačia Lietuvos Respublikos piliečių balsų norma (t.y. laikantis pačios Konstitucijos, priimtos 1995 metų spalio 25 d. referendume, rinkėjų balsų normos - daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų dauguma); nei vienos iš jų negalima išskirti ir keisti mažesniu Lietuvos piliečių balsų skaičiumi (taikant vienam Konstitucijos I skirsnio straipsniui žemesnį jo apsaugos standartą) ar kitą standartą nei nustato pati Konstitucija (Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 1 straipsnio nuostatos keitimui reikia, kad už tai pasisakytų ne mažiau kaip ¾ Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę).

Be to, pažymime, kad projektu siūlomu įtvirtinti įstatymo pakeitimu (jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje Referendumo įstatyme nustatyti žemesnius Konstitucijos apsaugos standartus (žemesnę rinkėjų balsų normą) ir kuriam nors kitam Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybės“, taip pat Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“ esantiems straipsniams (išskyrus Konstitucijos I skirsnį „Lietuvos valstybė“ 1 straipsnio, 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinį įstatymą „Dėl Lietuvos valstybės“ ir 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų Sąjungas“, kurių nuostatos gali būti pakeistos, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip ¾ Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę).

Pritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 12 straipsnis yra Konstitucijos – vientiso akto – I skirsnyje „Lietuvos valstybė“. Šis Konstitucijos straipsnis, nustatantis Lietuvos Respublikos pilietybės santykių teisinio reguliavimo pagrindus, yra neatsiejamas nuo Lietuvos valstybės konstitucinės sampratos, todėl siūlymas, kad tik Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimas būtų laikomas priimtu, jeigu tam pritarė 2/3 piliečių, dalyvavusių referendume, t.y įtvirtinus mažesnę piliečių balsų normą Konstitucijos 12 straipsniui pakeisti, nei jų reikėtų pakeisti kitas Konstitucijos I skirsnio nuostatas, pažeistų Konstitucijos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstitucinius principus.

Konstitucijos I skirsnio “Lietuvos valstybė”, kuriame yra Konstitucijos 12 straipsnis, taip pat XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ ir Konstitucijos 150 straipsnyje nurodytų aktų nuostatų keitimui yra nustatytas ypatingas reikalavimas – pagal Konstitucijos 148 straipsnio antrąją dalį jos gali būti keičiamos tik referendumu.

Šiose Konstitucijos nuostatose įtvirtintoms vertybėms ir principams taikoma didesnė apsauga nei įtvirtintosioms kitose Konstitucijos nuostatose, kurias keisti gali ir Seimas.

Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybė“ įtvirtintos nuostatos yra tarpusavyje susijusios, sudaro vieną darnią sistemą ir yra vienodai privalomos visiems teisės subjektams, todėl visos minėtose nuostatose įtvirtintos vertybės turėtų būti saugomos vienodai (išskyrus Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ 1 straipsnį, kuriam nustatytas aukštesnis jo apsaugos standartas ir 10 straipsnio antrąją dalį, kurioje nustatyti Lietuvos valstybės sienų keitimo ypatumai) ir turėtų būti keičiamos tik ta pačia tvarka (referendumu) ir ta pačia Lietuvos Respublikos piliečių balsų norma

(laikantis pačios Konstitucijos, priimtos 1995 metų spalio 25 d. referendume, rinkėjų balsų norma - daugiau kaip pusės visų rinkėjų balsų dauguma), nei vienos iš jų neišskiriant ar keičiant kurią nors nuostatą mažesniu Lietuvos piliečių balsų skaičiumi, t.y. taikant vienam Konstitucijos I skirsnio straipsniui žemesnį jo apsaugos standartą.

Pažymėtina, kad Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad projektu siūlomu įtvirtinti įstatymo pakeitimu ( jei jis būtų priimtas) būtų sukuriamas precedentas ateityje Referendumo įstatyme nustatyti žemesnius Konstitucijos apsaugos standartus (žemesnę rinkėjų balsų normą) ir kuriam nors kitam Konstitucijos I skirsnyje „Lietuvos valstybės“, taip pat Konstitucijos XIV skirsnyje „Konstitucijos keitimas“ esantiems straipsniams.

3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.

3.1. Sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. gegužės 16 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo NR. Ix-927 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4376 siūlomos nuostatos pažeidžia Konstitucijos vientisumo ir darnos, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo konstitucinius principus.

4. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu.

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras.

6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas