LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8, 10, 14, 16, 17, 22, 23, 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-11-08 Nr. XIVP-2204

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems

gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimu siūloma praplėsti vieną iš nustatytų sąlygų, kuriai esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgytų teisę į piniginę socialinę paramą, t. y. kad toks asmuo įstatymų nustatyta tvarka būtų paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų) rūpintoju ar globėju (vietoj šiuo metu numatytos nuostatos, kad toks asmuo būtų paskirtas fizinio asmens, pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje, globėju). Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.11 straipsnio nuostatas, fizinis asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, pavyzdžiui, asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityje ir dėl to jam gali būti paskiriamas rūpintojas. Toks asmuo galėtų pats pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, be nuolatinės rūpintojo priežiūros. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomos išimtinės sąlygos nustatymas darbingo amžiaus asmeniui (rūpintojui) atitiktų keičiamo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą socialinio teisingumo ir veiksmingumo principą, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kai jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką.

2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkto vietoj žodžių „notaro sudaryta“ reikėtų rašyti žodžius „notaro patvirtinta“, nes sutarties sudarymo veiksmą atlieka sutarties šalys. Šiame punkte taip pat reikėtų atsisakyti perteklinių žodžių „vaiko išlaikymo“. Be to, atsižvelgiant į šiame punkte siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar nereikėtų kartu atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, po žodžio „teismo“ įrašant žodžius „ar notaro“.

3.  Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma  nustatyti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos  išduotų pažymas, patvirtinančias, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės. Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kuo remiantis Vaiko teisių apsaugos tarnybos (pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ši institucija vadinasi „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“) galėtų nustatyti, jog nėra galimybių nustatyti tėvystės. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus. Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Taigi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kaip vaiko teises užtikrinanti instituciją, turėtų imtis priemonių, padėsiančių apginti vaiko teisę žinoti, kas jo tėvai, bet ne subjektyviu vertinimu  konstatuoti, kad nėra galimybės nustatyti tėvystės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2003-12-12 konsultacija Nr. A3-95 Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso ir Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo normų taikymo) jau yra išaiškinęs, kad vaiko tėvą patvirtina gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (CK 3.138 straipsnis). Todėl esant įstatyme įtvirtintai vaiko kilmės iš konkrečių asmenų (tėvo, motinos) fakto nustatymo ir įregistravimo tvarkai, juridinis faktas, jog vaiko tėvas nežinomas ar vaikas neturi tėvo ir kt., negali būti nustatomas.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo  8 straipsnio 3 daliai.

4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą ,,mediacijos“ sąvoką, siūlytume patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir vietoj žodžių ,,mediacijos proceso“ įrašyti žodį ,,mediacijos“.  

5. Projekto 3 ir 4 straipsniais siūloma padidinti turto vertės normatyvus piniginei socialinei paramai gauti (siūlomos nuostatos įsigaliotų 2023 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. gegužės 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883 (toliau - Įstatymas Nr. XIII-2883), kuriame, be kita ko, yra įtvirtintas laikotarpis, kuriuo, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, nevertinamas bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas (2022 m. gegužės 19 d. Nr. XIV-1108 įstatymu Nr. XIV-1108 šis laikotarpis buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 30 d. Kaip nurodyta šio įstatymo aiškinamajame rašte, tokiu būdu siekiama užtikrinti sąlygas gauti piniginę socialinę paramą (socialinę pašalpą, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas) ir taip apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų (galinčių kilti) pasekmių, įtvirtinant ilgesnį laikotarpį, kai, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas nevertinamas). Todėl siekiant šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, turėtų būti keičiamas Įstatymas Nr. XIII-2883. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažnas visuomeninių santykių piniginės socialinės paramos srityje keitimas kenkia teisinio reguliavimo stabilumui, o kartu ir teisiniam tikrumui bei asmenų pasitikėjimui teise.

6. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto siūlomas pakeitimas „ir ne daugiau kaip vidutinė mėnesinė alga arba vidutinį valandinį atlygį / arba nustatyti 2 MMA“ yra nevisiškai suprantamas. Neaišku, kokią alternatyvą čia siūloma nustatyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo tekste nevartojama santrumpa „MMA“ – reikėtų rašyti „minimalioji mėnesinė alga“. Jeigu šiuo pakeitimu yra siūloma nustatyti į piniginę socialinę paramą pretenduojančio asmens maksimalią darbo užmokesčio ribą, atkreiptinas dėmesys, kad įgyvendinant Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito 2019 m. liepos 29 d. ataskaitoje Nr. VA-5 „Ar socialinė parama užtikrina skurdžiai gyvenančių asmenų minimalius vartojimo poreikius ir skatina įsitraukti į darbo rinką“ nurodytas rekomendacijas  (šiuo konkrečiu atveju, įgyvendinant rekomendacijos „Siekiant užtikrinti, kad galintys dirbti asmenys galėtų lengviau integruotis į darbo rinką, ir remti negalinčių dirbti socialinį aktyvumą“ priemonę „Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas gauti papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus, tobulinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, peržiūrint ir supaprastinant papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus gavimo kriterijus“) buvo atsisakyta gaunamo darbo užmokesčio dydžio ribojimo („lubų“) (iki  2 minimaliųjų mėnesinių algų). Minėtas pakeitimas buvo įtvirtintas Įstatyme Nr. XIII-2883.

7. Atsižvelgiant į projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomus pakeitimus (savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalėtų skirti socialinę pašalpą vaikui iki 24 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje), svarstytina, ar nereikėtų kartu pakeisti (pripažinti netekusiu galios) keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 11 punkto, kuriame numatyta savivaldybės administracijos teisė, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).

8. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:

1) įstatymo projekte reikėtų atsisakyti pakeitimo esmės pabraukimo;

2) įstatymo projekto 1 straipsnio dalys turi būti sunumeruotos;

3) įstatymo projekto 2 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio „papunktį“ reikėtų rašyti žodį „punktą“, o vietoj žodžio „ją“ rašyti žodį „jį“. Be to, šioje dalyje reikėtų dėstyti tik 1 punkto tekstą;

4)  įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma keisti tik 14 straipsnio 1 dalį, o ne visą straipsnį. Prieš keičiamos dalies tekstą reikėtų įrašyti dalies numerį;

5) įstatymo projekto 4 straipsnio dalys turėtų būti sunumeruotos, be to, pakeitimo esmėje prieš dalių numerius reikėtų įrašyti skaičių ir žodį „16 straipsnio“;

6) įstatymo projekto 7 straipsnio pakeitimo esmėje vietoj žodžio „papunktį“ reikėtų įrašyti žodį „punktą“;

7) įstatymo projekto 8 straipsnyje reikėtų atsisakyti viso 25 straipsnio dėstymo nauja redakcija ir tik pripažinti netekusiu galios šio straipsnio 6 punktą. Šio straipsnio pakeitimo esmę reikėtų dėstyti taip: „Pripažinti netekusiu galios 25 straipsnio 6 punktą.“

9. Įstatymo projekto 10 straipsnis turėtų būti pildomas 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti reikės priimti ar pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šioje dalyje reikėtų numatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Be to, reikėtų numatyti ankstesnį šios dalies įsigaliojimą. Atitinkamai reikėtų tikslinti šio straipsnio pavadinimą ir vietoj žodžio „taikymas“ įrašyti žodį „įgyvendinimas“ (šio straipsnio turinyje jokios taikymo nuostatos nėra nustatomos).

10. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės paramos politiką formuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, bei į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti galimai reikės papildomų lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]