LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Energetikos komisija

PAPILDOMOS KOMISIJOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS seimo nutarimo „dėl lietuvos respublikos seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo nr. xi-2133 „dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo PROJEKTo Nr. XIIIP-1446

2018-05-09 Nr. 117-P-8

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys, Komisijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius, Komisijos nariai: Linas Balsys, Kęstutis Bartkevičius, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Dainius Kreivys, Naglis Puteikis, Paulius Saudargas,  Virginija Vingrienė.

Komisijų sekretoriatas: patarėjos Živilė Rožėnaitė ir Elena Mačiulaitytė.

Kviestieji asmenys: energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir politikos skyriaus vedėjas Tomas Lukoševičius ir patarėjas Daumantas Kerežis, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento Energetinio saugumo politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Julijonas Matukas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus vedėja Rimgailė Baliūnaitė ir Dujų skyriaus vedėjas Rimas Valungevičius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyriausiasis specialistas Tadas Čiblys, Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorius Petras Mažeikis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto atstovas Pijus Ralys, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Aistis Radavičius, Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas ir nariai Arūnas Vazgilevičius ir Jurgis Polujanskas, Seimo kanceliarijos Europos reikalų komiteto biuro patarėja Dainora Asevičienė, Seimo nario P. Saudargo padėjėja- sekretorė Goda Karazijaitė, Seimo nario V. Poderio padėjėjas-sekretorius Mantas Banys, Seimo nario V. Poderio visuomeninis konsultantas Arnoldas Puzanovas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-11				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2018-02-14				Lietuvos elektrinių (toliau – Asociacija) iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektui Nr. XIIIP-1446 (toliau - Strategija), tačiau teikia šiuos pasiūlymus:           1. Siūlome numatyti, kad bendra vėjo elektrinių instaliuota suminė galia iki 2020 m. didės ne iki 770 MW, kaip n umatyta projekte, bet iki 850 MW. Taip pat siūlytume numatyti, kad aukcionai kvotai paskirstyti butų organizuojami etapais, pavyzdžiui, 2018 m. – 120 MW; 2019 m. – 120 MW, 2020 m. – 110 MW.	Pritarti iš dalies	Argumentai: AEI tikslai yra nurodyti atsižvelgiant į Lietuvos energetikos instituto atliktą analizę, kuri atlikta remiantis kompleksiniu atskirų sistemų raidos ir tarpusavio sąveikos vertinimu naudojant matematinį modeliavimą bei atsižvelgiant į energetikos sektoriui įtakos turinčius veiksnius. Aukcionai: Energetikos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyti klausimai, kurie turi būti sprendžiami strategijoje. Pateikti siūlymai bus vertinami rengiant Strategiją įgyvendinančius teisės aktus bei derinami ir su Jūsų institucija. Be to, Europos Komisijos komunikato „2014-2020 m. Valstybės pagalos aplinkos apsaugai ir energetikai gairės“ (2014/C 200/01) (toliau – Gairės) 3.3.2.1(126) dalyje nurodoma, kad pagalba AEI privalo būti teikiama konkurencinio konkurso būdu, kuriame dalyvautų visi AEI gamintojai. Šias nuostatas planuojama įtvirtinti ir Europos Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (toliau – Direktyva), todėl įsigaliojus Direktyvai turėtų būti keičiamos ir Lietuvoje esančio skatinimo kvotų paskirstymo aukciono organizavimo nuostatos. Siekiant skatinti AEI plėtą Lietuvoje, būtina organizuoti konkurencingus konkursus, kuriuose galėtų galyvauti visi AEI gamintojai dėl šių priežasčių: 1. Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekto (toliau – Strategijos projektas) 23.1. papunktyje įtvirtintas vienas iš principų, kuriuo bus vadovaujamasi siekiant AEI plėtros Lietuvoje – plėtojamos ekonomiškai efektyviausios technologijos, atsižvelgiant į technologijų brandumą, įvertinant ir jų netolimos ateities pažangos tendencijas. Ši nuostata suponuoja, kad bus skatinamos jau pažengusios technologijos; 2. Vyksta nuosekli AEI technologijų plėtra, todėl nėra poreikio užtikrinti įvairinimą organizuojant konkurencingą konkursą konkrečiai technologijai – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. elektros energijos gamybos balanse AEI sudarė:  Saulės energija 3 proc. (66,5 GWh);  Biomasė 20 proc. (384,9 GWh);  Hidroenergija 22 proc. (431,4 GWh);  Vėjo energija 55 proc. (1078,3 GWh). 3. Konkurencija tarp technologijų skatintų technologinę pažangą bei užtikrintų, kad plėtojamos tik ekonomiškai efektyvios bei technologiškai brandžios technologijos, kas mažintų išlaidas AEI technologijų plėtrai ir finansinę naštą elektros energijos vartotojams. Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 9
2.	Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2018-02-14				2. Siūlome numatyti, kad aukcionuose paskirstomų kvotų dalis, skirta prie skirstomojo tinklo jungiamoms pavienėms vėjo elektrinėms, būtų ne mažesnė nei buvo numatyta 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 810.	Nepritarti	Argumentai: Energetikos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyti klausimai, kurie turi būti sprendžiami strategijoje. Pateikti siūlymai bus vertinami rengiant Strategiją įgyvendinančius teisės aktus bei derinami ir su Jūsų institucija.
3.	Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2018-02-14				3. Siūlome numatyti, kad iki 2030-ųjų Lietuvoje būtų ne mažiau kaip 1500 MW instaliuotų vėjo pajėgumų, kurie pagamintų ne mažiau kaip 4,5 TWh elektros energijos.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Žr. 1. punkte nurodytus argumentus. Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 9
4.	Lietuvos vėjo elektrinių asociacija, 2018-02-14				4. Siūlome numatyti, kad vėjo elektrinių instaliuotai suminei galiai pasiekus 850 MW, bus atlikta naujų vėjo elektrinių galių integravimo į tinklą sausumoje ir jūroje iki 2030 m. studija, siekiant išsiaiškinti elektros perdavimo tinklo galimybes ir iššūkius integruojant didelius vėjo energijos kiekius.	Nepritarti	Argumentai: Žr. 2. punkte nurodytus argumentus.
5.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2018-02-19				Seimo nariams, kurie norėtų dar labiau pagerinti Strategijos projektą siūlytume atkreipti dėmesį į šiuos taisytinus dalykus:          1. „Santraukos“ skyriaus 2 straipsnyje Lietuvos energetikos sektoriaus strateginių kryptys yra padalintos į atskirus laikotarpius, kiekvienam laikotarpiui priskyrus vieną kryptį, kuriai kiekvienu konkrečiu laikotarpiu turėtų būti skiriamas padidintas dėmesys. Atkreipiame Seimo narių dėmesį, kad toks krypčių išdėstymas skirtingais laikotarpiais prieštarauja pagrindiniam darnios energetikos principui, kurio esmė yra ekologinių, ekonominių, saugumo ir politinių tikslų siekimas vienu metu, derinant ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Labai svarbu pabrėžti, kad tokie tikslai, kaip energetikos įtakos klimato kaitai mažinimas, vietinės energijos gamybos plėtra yra aktualūs ne tik po 2030 metų, bet ir artimiausiu metu. Ir atvirkščiai - energetikos konkurencingumas ir saugumas išliks itin aktualiomis kryptimis Lietuvai praėjus dešimtmečiui. Strategijos projekte esančio teksto sutvarkymas šioje vietoje yra svarbus, vengiant vėlesnio neteisingo Strategijos interpretavimo ateityje. Net jei Strategijos rengėjai ir neturėjo mintyje, kad iki 2020 metų bus siekiama tik energetinio saugumo, iki 2030 metų tik energetikos konkurencingumo, o po 2030 metų tik įtakos klimato kaitai mažinimo.	Nepritarti	Argumentai: Šiame suskirstyme laikotarpiais kalbama būtent apie padidintą dėmesį kuriai nors krypčiai; tačiau visos kryptys bus subalansuotai įgyvendinamos visais laikotarpiais vizijoje iki 2050 m.
6.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2018-02-19				2. Strategijos projekto tekste trūksta konkrečių CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslų energetikos ir transporto sektoriuje įvardijimo (tonomis per metus) bei informacijos, kaip šie tikslai koreliuoja su bendrais Lietuvos įsipareigojimais mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas apyvartinių taršos leidimų prekybos sektoriuje ir ne apyvartinių taršos leidimų prekybos sektoriuje iki 2030 metų, lyginant su 2005 metais, ir vėliau – iki 2050 metų.          Atkreiptinas dėmesys į tai, kad santykinis CO2 emisijų energetikos ir transporto sektoriuose mažinimo tikslas turėtų būti ambicingesnis nei vertinant visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimą, kadangi kai kuriuose į energetikos ir transporto sektorius nepatenkančiose sektoriuose (pavyzdžiui vertinant emisijas susidarančias pramoninių procesų metu, cemento, kalkių, trąšų gamyboje, žemės ūkyje ir panašiai) emisijų mažinimas yra sunkiai pasiekiamas ir tuose sektoriuose greičiau netgi būtų prognozuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų augimas, kurį kompensuoti turėtų spartesnis emisijų mažinimas energetikoje.         Strategijos projekto dokumente pateiktas 7 paveikslėlis „CO2 išmetimų, susijusių su kuro deginimu, dinamika iki 2050 metų“ suponuoja prielaidą, kad Strategijoje numatyta, jog CO2 emisijos susijusios su kuro deginimu maždaug nuo 2025 metų viršys „CO2 limitus“.         Kviestume Seimo narius prašyti LR Energetikos ministerijos suplanuoti energetikos sektoriaus vystymąsi bei iškastinio kuro vartojimo mažėjimą iki 2030 m. ir vėlesniam laikotarpiui taip, kad Strategijoje būtų numatyta įgyvendinti Lietuvos tarptautinius aplinkosauginius įsipareigojimus. Pageidautina su tam tikru viršijimo pertekliumi įvertinant galimybę, kad Europos Sąjunga gali prisiimti dar griežtesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslus, įgyvendinant Paryžiaus klimato kaitos mažinimo susitarimą ir/arba numatant ateityje galimybę Lietuvai parduoti savo taršos mažinimo „kvotas“ kitoms ES valstybėms, kur atsinaujinančios energetikos plėtros galimybės yra mažesnės, nei Lietuvoje.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Žr. Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymo Nr. 1.  argumentus. Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 6.
7.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2018-02-19				3. Strategijos projekte yra nenumatyta vėjo energetikos jūroje plėtra iki 2030 metų. Sprendžiant iš projekte pateikto 8 paveikslėlio: „Rinkos struktūra pagal suvartotą elektros energijos, pagamintos iš AEI, kiekį, proc. ir GWh (prognozė)“, nuo 2020 metų iki 2030 metų numatomas elektros gamybos biokuro ir biodujų elektrinėse sumažėjimas.   Siūlytume šiose srityse padidinti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtros ambicijas, kartu atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šio rašto 1-ame ir 2-ame punktuose.          Vėjo energetikos Baltijos jūros ekonominėje zonoje plėtrą iki 2030 metų reikėtų numatyti atsižvelgiant į tai, kad 2017-07-11 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. X I-1375 2, 5, 13, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris numato vėjo elektrinių jūroje plėtrą. Šiame įstatymo pakeitime buvo numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. vasario 1 d. turi priimti nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtra ir eksploatacija ir jų įrengtųjų galių nustatymas.          Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. vasario 1 d. turėtų patvirtinti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašą.          Vyriausybės aiškinamajame rašte (teikiant šį Seimo priimtą įstatymą) teigiama, jog iki to laiko (t.y. 2021 metų pradžios) bus atlikti visi reikalingi jūros dugno tyrimai, kurie yra reikalingi vėjo energetikos plėtrai Baltijos jūroje. Jei Strategijos galutiniame variante bus priimta išvada, kad vėjo energetika Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje nėra vystoma, kils klausimas, koks tada buvo 2017-07-11 dienos Seimo sprendimo tikslas?	Pritarti iš dalies	Argumentai: Elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse jūroje numatoma po 2030 m., atsižvelgiant į šias procedūras ir jų trukmę: 1. Energetikos ministerija 2017 m. lapkričio mėn. patvirtino Tyrimų, reikalingų atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybėms jūrinėje teritorijoje įvertinti ir įrengtosioms galioms nustatyti, aprašą; 2. Vadovaujantis Aprašu, Energetikos ministerija per 3 metus, t. y. iki 2020 m. lapkričio mėn., turėtų atlikti tyrimus, kurių reikia atsinaujinančių energijos išteklių plėtros galimybės ir elektrinių įrengtosioms galioms nustatyti; 3. Vyriausybė iki 2021 m. vasario mėn. turėtų patvirtinti nutarimą dėl dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančių išteklių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių; 4. Vyriausybė iki 2021 m. vasario mėn. turėtų patvirtinti Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašą; 5. Planuojama, kad aukciono organizavimo procedūros galėtų trukti apie metus, t. y. iki 2022 m. pradžios turėtų būti suorganizuotas konkursas ir gautas leidimas plėtrai ir eksploatacijai; 6. Konkurso laimėtojas per 3 metus, t.y. iki 2025 m. pradžios, nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai gavimo dienos privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą; 7. Konkurso laimėtojas per 6 metus, t.y. iki 2031 m. pradžios, privalo gauti leidimą gaminti; Elektros energijos gamyba numatoma po 2031 metų. Strategijos projekte nurodyti prognozuojami gamybos kiekiai atsižvelgiant į Lietuvos energetikos instituto atliktą analizę, kuri atlikta remiantis kompleksiniu atskirų sistemų raidos ir tarpusavio sąveikos vertinimu naudojant matematinį modeliavimą bei atsižvelgiant į energetikos sektoriui įtakos turinčius veiksnius. Prognozuojama, kad elektros energijos gamyba biokuro ir biodujų elektrinėse galimai mažės dėl kai kurių elektrinių pasibaigusio naudingo eksploatavimo laikotarpio (biodujų naudingo eksploatavimo laikotarpis 15-20 m.; biomasės – 20-25 m.; atitinkamai prognozuota, kad 45 MW galimai nebegamins elektros energijos). Taip pat planuojama biodujų panaudojimą nukreipti į transporto sektorių gaminant biometaną. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad atsinaujinančių energijos išteklių plėtra elektros energetikos sektoriuje orientuota į ekonomiškai efektyviausių technologijų diegimą, todėl to bus siekiama organizuojant technologiškai neutralius skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus. Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 8
8.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2018-02-19				Strategijos projekto tekste yra numatyta, kad Lietuvoje bus toliau vystomos didelio naudingumo biokuro kogeneracinės jėgainės, tačiau elektros gamybos biokuro ir biodujų elektrinėse sumažėjimas nuo 2020 iki 2030 metų, kuris rodomas 8 paveikslėlyje, rodo, kad viena Strategijos projekto dalis prieštarauja kitai. Šio prieštaravimo reikėtų atsisakyti.	Nepritarti	Argumentai: Žr. 7. punkto argumentus.
9.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2018-02-19				Strategijos projekto VI skyriuje (Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros poreikis ir šalies verslo vystymasis) yra rašoma apie galimybes dėl jūrinės vėjo energetikos technologijų gamybos, pritraukiant investicijas į šių technologijų gamybą Klaipėdos uoste bei apie biokuro technologijų gamybos Lietuvoje skatinimą mokestinėmis priemonėmis, tačiau reikia pabrėžti, kad bet kokios šių technologijų plėtros Lietuvoje atsisakymas iki 2030 metų labai apsunkintų galimybes pritraukti investicijas į šių technologijų kūrimą ir gamybą Lietuvoje. Po 2030 metų būtų sunku tikėtis tokių gamintojų atsiradimo Lietuvoje, kai tikėtina gretimose šalyse technologijų plėtra iki to laiko bus pažengusi toliau (pavyzdžiui šiuo metu aktyviai planuojama vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtra gretimose Lenkijoje ir Estijoje, todėl toms šalims bus lengviau pritraukti ir tokių technologijų gamintojus investicijoms į technologijų gamybą tose šalyse).	Nepritarti	Argumentai: Negalima teigti, kad minėtų technologijų plėtros iki 2030 m. visiškai atsisakoma. Be to, Strategijos projekto VI skyriuje nurodomos tik kryptys. Į pateiktą komentarą bus atsižvelgta rengiant Strategiją įgyvendinančius teisės aktus.
10.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2018-02-19				4. Strategijos projekto tekste yra numatyta, kad iki 2050 metų Lietuvoje bus pagaminama ne mažiau elektros energijos nei suvartojama. Tuo tarpu iš atsinaujinančių išteklių 2050 metais planuojama pagaminti 80% elektros energijos poreikio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau viešintuose energetikos Strategijos tekstuose buvo planuota, kad 2050 metais iš atsinaujinančių išteklių bus pagaminta 100% Lietuvoje planuojamos suvartoti elektros energijos. Taigi, energetikos ministerija atnaujindama Strategijos projektą sumažino ilgalaikių tikslų ambicingumą. Šį sumažinimą energetikos ministerijos atstovai aiškina konsultacijomis su energetikos specialistais po kurių buvo prieita išvada, kad reikalinga numatyti tam tikrą elektros gamybą iš iškastinių išteklių balansuojant elektrą, kuri bus pagaminama vėjo ir saulės elektrinėse ateityje.         Kviestume Seimo narius Strategijoje numatyti tikslą iki 2050 metų iš atsinaujinančių išteklių pagaminti daugiau elektros energijos nei bus suvartojama Lietuvoje. Toliau teikiame argumentus šiam teiginiui: a. Pastaraisiais metais stebime itin greitą elektros energijos kaupimo technologijų tobulėjimą bei kainų mažėjimą, o taip pat elektros vartojimo poreikių vadybos („demand management“) sistemų, pagrįstų IT ir energetikos technologijų sinergija, plėtrą. Jau dabar atskirais atvejais šios naujos kartos technologijos rinkoje nukonkuruoja tradicines elektros balansavimo ir rezervavimo paslaugas teikiančias iškastinio kuro elektrines (JK rezervo aukcionų rezultatai, neseniai įvykę konkursai JAV Arizonos ir Nevados valstijose).          Todėl galima teigti, jog prognozuoti, kaip bus išspręstos vėjo ir saulės elektrinių balansavimo užduotys po 20 ar daugiau metų remiantis žiniomis apie XX amžiaus technologijas, yra neįmanoma. Joks mokslininkas, matydamas šiuo metu vykstančius technologijų tobulėjimo tempus, negalėtų tvirtai teigti, kad iškastinio kuro elektrinės bus reikalingos vėjo ir saulės elektrinių balansavimui 2040-2050 metais.          Nustatant tikslus 2050 metams reikia suprasti, kad šių tikslų nustatymas yra politinis, o ne inžinerinis uždavinys. Strategija, kaip politinis dokumentas, šiuo konkrečiu atveju neturėtų remtis specialistų rekomendacijomis, o labiau turėtų remtis politinėmis vizijomis, siekiant politinių tikslų – pavyzdžiui siekiant užtikrinti, kad investuotojai į atsinaujinančią energetiką matytų tvirtą politinę valią vystyti atsinaujinančią energetiką, kurią simbolizuotų tame tarpe ir ambicingi ilgalaikiai tikslai.         b. 100% tikslas yra kur kas stipresnis simboline prasme nei 80% tikslas, kuris labiau panašus kompromisą atsiradusį iš politinės valios trūkumo. Būtent dėl šios priežasties 100% elektros iš atsinaujinančių išteklių tikslus 2030 ar 2040 metams yra išsikėlusios tokios valstybės kaip Danija arba Švedija. Tai leidžia šioms valstybėms pritraukti daugiau investuotojų ir pigesnio kapitalo investicijoms, kadangi aukšti tikslai rodo mažą investuotojo ilgalaikę riziką.        c. 2017 metų gruodį Europos elektros energetikos asociacija „Eurelectric" tiesiogiai arba per nacionalines asociacijas (tame tarpe ir Nacionalinę Lietuvos Energetikos Asociaciją - NLEA) jungianti beveik visas Europoje veikiančias elektros energetikos kompanijas, priėmė įsipareigojimą Europos elektros energetikos pramonę paversti CO2 neutralia „gerokai iki amžiaus vidurio“ https://www.eurelectric.or&/media/2189/vision-of-the-european-electricitv-industry-02-08-201 8 .p d f. Tai iš esmės reiškia iškastinio kuro vartojimo Europos elektros energetikoje atsisakymą per ateinančius daugiausiai 30 metų. d. Net priėmus drąsią prielaidą, kad elektros energijos gamyba iš iškastinių išteklių Europoje išliks iki pat 2050 metų, tikslas - „elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių sudarys ne mažiau nei 100% suvartojamos elektros kiekio Lietuvoje” techniškai nereiškia, kad elektra negalės būti gaminama Lietuvoje iš iškastinių išteklių. Priimant nuostatą, kad Lietuva ateityje bus elektrą eksportuojančia valstybe, pasinaudojus ypač geromis sąlygomis atsinaujinančios energetikos plėtrai Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 7
11.	Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija, 2018-02-19				5. Atkreipiame Seimo narių dėmesį, kad Strategijos tekste nėra skaitine forma pateiktų ateities kuro ir energetikos balansų, juos pateikiant tik paveikslėlių forma (paveikslėliai 3, 4, 5, 6). Kai nepateikiami konkretūs ateities kuro ir energetikos balansai skaičiais, kyla abejonių kaip Energetikos ministerija energetikos Strategijos projekte sugeba suderinti atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtrą su gamtinių dujų vartojimo plėtra iki 2040 metų, užtikrinant atsinaujinančios energetikos dalies bendrame galutiniame energijos balanse augimą. Siūlytume Seimo nariams prašyti Energetikos ministeriją pateikti ateities kuro ir energetikos balansų duomenis lentelių forma, kaip energetikos strategijos priedus. Tai leistų išvengti galimų klaidų ir vidinių prieštaravimų strategijos tekste.	Pritarti
12.	Paulius Šepetys, 2018-02-19				Šiuo metu Seimo Ekonomikos komitetui perduotas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1446 (toliau 'Projektas').           Tikslai daugiau negu gražūs: konkurencingumas, patikimumas, įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimas, šalies verslo dalyvavimas siekiant energetikos pažangos.          Bet - tai labiau gražūs žodžiai, realybėje tarp jų pametama esmė, visas tas 'Projektas' primena Komunizmo statymo planus, begaliniai daugiažodžiavimai, nuolatiniai tuščių sąvokų ('skaidrumo', konkurencingumo', 'efektyvumo', 'pažangumo' ir pan.) kartojimai prie kiekvienos energijos rūšies tik bereikalingai suvelia patį 'Projektą', jis primena sovietinius laikus kai ataskaitos būdavo vertinamos ne pagal turinį, o pagal apimtis; o ir - daugiau aiškumo 'Projektui' suteiktų begalinių lentelių ir gražių piešinėlių perkėlimas į priedus. Nes dabar per tą bereikalingą dokumento išpūtimą jame mintis prarandama, nebeaišku ko siekiama ir kokiais keliais (va, dabar vėl skamba 'pasiteisinimai' dėl centralizuotai teikiamos šilumos kainų didinimo ir vėl ESĄ tai "viskas teisėta"); kam mums naujas dokumentas kuris tik dar daugiau sumaišties įneš, kuris tik padidins energijos kaštus.          O juk "Lakoniškumas - genialumo požymis", pateiktas 'Projektas' primena gūdžius sovietinius laikus kai nebuvo svarbu ką darai, kai visų svarbiausia buvo sugebėt save pateisint... taip, tuomet sunku būdavo be daugiažodiškumo apsieit. Taip kad - jei trūksta sugebėjimų tą 'Projektą' sutrumpinti dešimteriopai, tai jį sutrumpinti bent dvigubai - PRIVALU.          O juk 'Projekte' kalbama apie strategiją iki 2030 m. ir viziją iki 2050 m., deja, skaitom tik apie vakarykštės dienos pasiekimus padidintame variante, jokios strategijos (tuo labiau - Vizijos) ten net kvapo nėra.          Taip, energetikus varžo siekiai atsiribot nuo 'trečių šalių', bet - tai labiau politinis tikslas, ir tai niekaip negali įtakot Vizijos, tuo labiau kad mūsų siekiai apribot Rusijos energetinius siekius Europoje nuolat patiria fiasko - neleidom nutiest dujų vamzdžio per Lietuvą, Vokietija vis vien naudoja rusų dujas gautas povandenine trasa; keistai siekiam nubaust Baltarusiją, bet ją dabar parems Latvija... o juk AIŠKU, kad Astravo AE veiks nepriklausomai nuo mūsų norų, o kad jos veikimas būtų MUMS saugus mums priklauso bendradarbiaut; aišku, kad AE saugumą gali užtikrinti TIK jos pelningas veikimas, taip kad kenkdami Astravui mes kenkiam patys sau.          Taip kad - politinės užgaidos negali būt energetinių vizijų pagrindu... įvertinus kad ES vis vien bendradarbiauja su Rusija energetinėje srityje, labiau būtų vizionieriška kartu su Briuseliu spręst ES ir Rusijos elektros tinklų sinchronizacijos klausimus (tai, beje, nepaneigia būtinybės padaryt viską kad Lietuvos elektros tinkai sugebėtų veikt ir lokaliai). Ir ta vakardiena - kiekviename žingsny, tai primena laikus kai BUVO AIŠKU kad Saulė aplink Žemę sukas... kad ir tas Centralizuotas šildymas - tai juk BAUDŽIAVA kai neleidžiama Vartotojui nuo 'pono' (tų tinklų) atsijungt. Nes - Centralizuotas šildymas buvo efektyvu TIK kol ta šiluminė enegija buvo elektros gamybos atlieka, kol tuose katiluose buvo deginama akmens anglis (aplinkos apsauga!); kai dabar šiluminė energija gaunama deginant dujas, tai TIK nuostoliai trasose - dabartiniai individualaus dujinio šildymo katilai netgi efektyvesni už tuos didžiuosius, dideli nuostoliai šilumos trasose (žolės auginimas virš jų žiemą jau visiems įkyrėjo); prie visa to - tie tinklai nepasižymi lankstumu, jie visąlaik turi turėt 'karštą' galios rezervą... o juk reikiamą spaudimą dujų tinkluose paprasčiau palaikyt. Tuo labiau kad mes turime SGD, kurio galingumai VIRŠIJA Lietuvos poreikius; o kai mes mokam netesybas už neišnaudotas dujų kvotas - AIŠKU kad 'Strategijoje' turėjo būt numatytas individualus dujinis šildymas (tai ne anglis, užterštumo nedidins... tuo labiau kad ir tuos katilus lengviau prižiūrėt nei kad dujinius agregatus automobiliuose kur jie dirba kintamu režimu).          Taip, tai verstų Centralizuoto šildymo tinklus trauktis, bet - tai dėsninga, tai it garvežiai motorvežių epochoje; Centralizuoti šilumos tinklai jau dabar pergyvena kai sumažės šilumos poreikiai po namų renovacijos (NORS - renovacijos naudą bandoma padrįst siekiais sumažinti šildymo kainą, BET - AR renovuotojai GARANTUOJA mažesnę bendrų išlaidų sumą VISAM paskolos išmokėjimo laikotarpiui - juk NE!). Tad - ta 'renovacija TIK pinigų plovimas (kai namo renovacija VIRŠIJA namo kainą); DAR įdomiau kad šiame 'Projekte' nė žodžio apie individualią šilumos apskaitą (EK direktyva 2012/27/ES dėl individualių šilumos skaitiklių) - tai TIK atsikalbinėjimai kad ESĄ jie įrengti Šilumos punktuose; galutiniai Vartotojai yra ŽMONĖS, gaunantys sąskaitas (ir - kvietimus į teismą). BET - juk šiluminininkams AIŠKU kas dėsis kai Vartotojas PATS kontroliuos savo šilumos suvartojimą, juk tuomet ir be renovacijos drastiškai kris suvartotos šilumos apimtys, bus kaip ir su vandeniu, reiks didint tiekiamos šilumos įkainius. O ir šiaip - JEI žmogus iš gaunamų atlyginimų nesugeba užsimokėt už šildymą, tai tos 'kompensacijos' - TIK Valstybės naikinimas tų šiluminininkų naudai.           O ir tas biokuras... kažkada daug pinigų teko išleist pereinant prie bepopierinės technologijos, saugojom 'tą vieną medį', dabar juos tūkstančiais deginam katilinėse. Nors tai - VERTINGA žaliava, ir daugiau uždirbtume ją tiesiog pardavę (dar naudingiau būtų gaminius iš jos pardavinėt). O ir tie biodegalai - jie ir vėl šiame 'Projekte' aukštinami, nors jau dabar visame pasauly žinoma kad jų gamyba paprasčiausiai trukdo maisto produktų auginimui, didina maisto kainą.           'Projekte' paminėta kad "Biokurą ir atliekas naudojančių kogeneracinių elektrinių įrengtoji elektros galia siekia 79 MW", kalbama apie tokių pajėgumų plėtimą, TIK - biokuro naudojimas NĖRA efektyvus (juk ir dabar girdim kad dėl jo kainų Šildymo kaina padidėjo!), o apie atliekas... mes dabar pereidinėjame prie beatliekinės technologijos, tai tokių agregatų statyba naudinga TIK planuojant tas atliekas įsivežt iš užsienio; deja, jų deginimas aplinkinę taršą tik didins.            Kažkaip įdomiai 'Projekte' paminėta mokslo svarba... nors ir paminėta kad " Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi", bet daugiau apie mokslą - nieko, kalbama TIK apie 'išmaniąsias ir nuotolines apskaitos sistemas' (tam PILNAI pakanka TELIA laidinio ryšio); tiesa, dar abstrakčiai paminėta ir SGD, bet... tik tiek kad paminėta.           'Projekte' kalbama ir apie Kruonio HAE plėtrą, bet tai - totalus nonsensas, visiškas neįvertinimas atsiradusių mobilių transporto priemonių parko; reikėtų kalbėt apie Žemės ūkio technikos pervedimą į elektros trauką -3 tiems agregatams reikalinga masė, tad net ir švino akumuliatoriai tiktų; atstumai nedideli,o ir kraunami tokie agregatai būtų naktimis - galima preziumuot kad netolimoje ateity tą Kruonio HAE teks išmontuot.           Per mažai 'Projekte' kalbama apie Saulės energetiką; - turint Šalyje fotoelementų gamybos pajėgumus kažkaip nyku kalbėt apie planus plėsti Saulės instaliuotą galią tik iki 190 MW; taip, Saulės elektrinės reikalauja didelių plotų, BET - juk galima tokiais fotoelementais padengt visas geležinkelio linijas - pirmiausia elektrifikuotus jo ruožus kiek sutankinant kontaktinio tinklo atraminius stulpus... jau dabartinės technologijos tai leidžia, kodėl turėtume laukt kol tai padarys kiti? (ir dar reikia nepamiršt apie jau atrastus organinius fotoelementus, kurių našumas dar didesnis).            Na o galiausiai - vėjo energetika, jai planuojama liūto dalis ("bendra instaliuota suminė galia didės iki 770 MW"), bet... tiesiog: "Gamtoje nieko nemokamo nebūna", "Nemokamas sūris tik pelėkautuose". Nes juk KIEKVIENAS, nors kiek mokęsis fizikos, žino kad iš nieko niekas neatsiranda, tai ir vėjas ne pats savaime pučia, o tik todėl kad tokios susidariusios aplinkos sąlygos; bet koks įsikišimas į laisvą vėjų cirkuliaciją kardinaliai juos kaičia (čia verta prisimint „Drugelio sparnų plasnojimas Brazilijoje gali sukelti tornadą Teksase“ - https://it.lrytas.lt/laboratorija/2017/09/30/news/zymusis-drugelio-efektas---kas-tai-ir-kaip-ji-atrado--2746055/ ); čia kalbam ne apie drugelio sparnelius, čia kalbam apie galią, viršijančią suminę atominių jėgainių galią - kažką paimdami iš vėjo sukeliam grandininę reakciją, suveikia trigerinis efektas ir...           Taip kad ir poveikis pasaulio orams - SIAUBINGAS (ypač pavojingos jėgainės virš jūrų); tik laiko klausimas kada bus įrodyta kad vėjo jėgainės Europoje lemia potvynius ir šalčius Amerikoj, kad vėjo jėgainės Kinijoj lemia potvynius ir žmonių aukas Europoje. O jau tuomet... tuomet bus baisu tiek fizine prasme (bombos), tiek ir energetine kai prasidės energetinis badas.           Bet dabar mes liūliuojami kalbomis kaip kažkada, pramonės revoliucijos aušroje plinkančiomis kalbomis kad tereikia statyt aukštus kaminus, kad teršalai 'be žalos' išsisklaidys; deja. Lygiai tas pats ir su vėjo jėgainėmis, bet tai dar žalingiau, nes vėjai veikia visame Žemės rutuly: vėjo jėgainių susukti orų srautai sumuojasi, suformuoja oro užuolaidas juosiančias visą žemės rutulį, taip atskirdamos šiaurės ir pietų orus, kurie ir vėl laiks nuo laiko tas 'užuolaidas' įveikia, turim 'keistas' orų permainas, sinoptikai nebegali orų prognozuot.            Bet ir tai ne blogiausia, kur kas blogiau kad tie horizontalūs ciklonai pažemių teršalus iškelia į stratosferą, ten formuoja foto-smogą; tragedija NE pats CO2 (pažemiais tai net augalijai naudinga), o tai kad tos dujos iškeltos į stratosferą ten suformuoja tą 'šiltnamį' (beje, vien tie orų srautai patys savaime šildo stratosferą, stratosferos šaltis gi perkeliamas žemyn).            Tik tiek kad dabar visuotinėj psichozėj apie 'nemokamą' vėją kalbėt apie tokių jėgainių žalą apie tai kalbėt tolygu lipt į laužą kaip  Galilėjo pradėjusiam kalbėt kad ne Žemė Pasaulio centras.            Bet tai vis vien BUS pasakyta ir įrodyta; klausimas tik kada ir kiek dar tam reiks materialinių ir žmogiškųjų aukų... mes, aišku, per smulkūs ką pakeist tiesiog atsisakydami Vėjo jėgainių.           BET - kadangi tai BUS pasakyta, tai dabar, kuriant strategijas, tiesiog negalima remtis tomis Vėjo jėgainėmis; te jas norintys stato (bet - SAVO iniciatyva, be jokių valstybinių garantijų); tuo pačiu - kalbant apie trūkstamos elektros energijos importą reikia orientuotis į šalis, kurių energetika pagrįsta ne vėjo jėgainių generuojama galia. Taip kad apibendrinus - šiame 'Projekte' nėra nei vizijos, nei kažkokių mokslinių apmąstymų, tai tik siekis nieko neveikiant pateisinti kažkokių 'pinigų įsisavinimą'.	Nepritarti	Argumentai: Siekiant Strategijos tikslus, kryptis, pagrindinius uždavinius ir rezultatus pateikti kuo priimtinesne forma, visi jie buvo papildomai sukoncentruoti į parengtą Strategijos santrauką (1-2 punktai).
13.	Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2018-03-27				Be to, kas išdėstyta aukščiau, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pabrėžia, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės  strategijoje yra svarbu: · Užtikrinti elektros ir kitų energetinių išteklių importo (neto) dalies Lietuvos energijos vartojime nuoseklų mažinimą; · Užtikrinti konkurenciją energijos gamybos, energijos gamybos rezervo, energijos balansavimo ir reguliavimo rinkose; · Užtikrinti, kad Lietuvos pramonės įmonėms nebūtų perkeliama gyventojų vartojamos energijos subsidijavimo našta, taip garantuojant, kad Lietuvos pramonės įmonių vartojama energija nebūtų brangesnė, nei šalių, su kurių pramonės įmonėmis tenka konkuruoti Lietuvos pramonininkams, vartojama energija. Pabrėžtina, kad Lietuvos pramonės konkurencingumas leidžia užtikrinti Lietuvos gyventojų augančias pajamas; · Užtikrinti naujų energetikoje naudojamų technologijų kūrimą, vystymą ir gamybą Lietuvoje bei jų eksporto augimą; · Užtikrinti, kad toliau mažėjant iškastinių energetinių išteklių (pavyzdžiui, gamtinių dujų) vartojimui Lietuvoje, šis procesas pereinamuoju laikotarpiu būtų kontroliuojamas, siekiant minimizuoti kaštus likusiems šių išteklių vartotojams, lygiagrečiai mažinant infrastruktūros išlaikymo kaštus pagal optimalią „pasitraukimo strategiją“, o ne dirbtinai stabdant šių išteklių vartojimo mažėjimą.           LPK yra pasirengusi aktyviai bendradarbiauti ir prisidėti savo kompetencijomis bei turima informacija, svarstant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą.	Pritarti
14.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				1. Siūlome Strategiją papildyti nuostata, jog būtina visokeriopai remti asociacijas, kitas nevyriausybines organizacijas, aktyviai ginančias viešąjį interesą – valstybės, savivaldybių, vartotojų ir visų šalies gyventojų teises bei teisėtus interesus, siekiančias, kad valstybės, savivaldybių, jų institucijų bei įmonių veikla būtų skaidri, naudinga valstybei ir vartotojams (gyventojams, pramonei, kitiems vartotojams).“ Šį siūlymą Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 34 punkte įvertino kaip perteklinį, paaiškindami, kad dalis jo esminių nuostatų yra pateikiamos kitose Strategijos dalyse, tačiau nenurodė, nei kokios siūlymo nuostatos yra pateiktos kitose Strategijos dalyse, nei kuriose Strategijos dalyse. Mūsų nuomone, siūlymas yra aktualus ne tik viešąjį interesą energetikos srityje ginančioms asociacijoms, kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir vartotojams, savivaldybėms bei pačiai savo energetiniu saugumu besirūpinančiai valstybei.	Nepritarti	Argumentai: Strategijos projekte numatyta stiprinti vietos energetikos bendruomenes, pvz., 1.3.3. punkte: 1.3.3. atsinaujinanti energetika plėtojama aktyviai ir nuosekliai didinant aplinkai palankiomis technologijomis gaminančių vartotojų skaičių ir į AEI plėtrą įtraukiant vietos energetikos bendruomenes.
15.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				2. Siūlome Strategijos projekto VI skyrių „Mokslinių tyrimų poreikis ir šalies verslo plėtra“ papildyti nuostata, numatančia, jog Vyriausybė, atsižvelgdama į naujus poreikius ir finansavimo šaltinius, turi nustatyti valstybės remiamas paramos priemones bei įsipareigojimus prioritetinėse energetikos mokslinių tyrimų srityse ir tose srityse, kurios užtikrintų ir plėstų visuomenės, mokslo tiriamųjų bei kitų institucijų dalyvavimą sprendimų energetikoje priėmime siekiant, kad visi sprendimai būtų maksimaliai skaidrūs, naudingi valstybei ir vartotojams (gyventojams, pramonei ir kitiems vartotojams).“ Šį siūlymą Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 35 punkte įvertino kaip perteklinį, nepaaiškindami, kokiose kitose Strategijos dalyse ir kokios yra pateiktos nuostatos, atitinkančios siūlymo nuostatas, susijusias su Vyriausybės remiamomis priemonėmis ir įsipareigojimais tose srityse, kurios užtikrintų ir plėstų visuomenės dalyvavimą sprendimų energetikoje priėmime siekiant, kad visi sprendimai būtų maksimaliai skaidrūs, naudingi valstybei ir vartotojams (gyventojams, pramonei ir kitiems vartotojams).	Nepritarti	Argumentai: Strategijos projekto VI skyrius „Mokslinių tyrimų poreikis ir šalies verslo vystymasis“ skirtas išskirtinai energetikos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetams nustatyti bei kokią naudą tai atneštų valstybei.
16.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				3. Siūlome Strategijos projektą papildyti skyriumi „Strateginiai akcentai“, įrašant Strategijos pirminiame projekte diskusijoms buvusią šią nuostatą: „Atsižvelgiant į išorės ir vidaus situaciją ir siekiant bendrųjų energetikos strateginių tikslų bei Lietuvos energetinio saugumo užtikrinimo, visuose energetikos sektoriuose akcentuojama: /.../ darni plėtra. Energetikos sektoriaus raida turi užtikrinti darnumą ekonominėje, gamtosauginėje ir socialinėje sferose. Ypatingai svarbu užtikrinti ir plėsti visuomenės dalyvavimą sprendimų energetikoje priėmime ir pasiekti, kad visi sprendimai būtų maksimaliai skaidrūs.“ Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 38 punkte nurodė, kad į šį siūlymą neatsižvelgta, nes netikslinga papildomai plėsti Strategijos teksto aiškinamąją informaciją, be to, dalis siūlomų panašaus pobūdžio nuostatų jau yra kitose Strategijos projekto dalyse. Tačiau Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 38 punkte nenurodė, nei kokios 25.1.1. punkto nuostatos ar panašaus pobūdžio nuostatos yra pateiktos kitose Strategijos dalyse, nei kuriose Strategijos dalyse.	Nepritarti	Argumentai: Strategijos projekte numatyta, kad bus siekiama vartotojus įtraukti į elektros energijos tinklo valdymą ir paskatinti tapti aktyviais rinkos dalyviais: 42.1.1. Užtikrinti, kad elektros energijos vartotojai būtų tinkamai ir laiku informuojami, siekiant įtraukti juos į elektros energijos tinklo valdymą ir paskatinti tapti aktyviais rinkos dalyviais.
17.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				4. Siūlome Strategijos projekto II skyrių „Lietuvos energetikos politika Europos Sąjungoje“ papildyti Strategijos pirminio projekto diskusijoms IV skyriaus „Prioritetinės ES energetikos politikos kryptys“ šia nuostata: „2010 metais Europos Komisijos parengtoje bendroje ES energetikos sektoriaus strategijoje Energetika 2020 ir 2011 metais patvirtintame Europos Komisijos komunikate dėl Energetikos veiksmų plano iki 2050 metų įvardijami šie pagrindiniai prioritetai: /.../; suteikti daugiau galių vartotojams; /.../.“ Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 38 punkte nurodė, kad į šį siūlymą neatsižvelgta, nes netikslinga papildomai plėsti Strategijos teksto aiškinamąją informaciją, be to, dalis siūlomų panašaus pobūdžio nuostatų jau yra kitose Strategijos projekto dalyse. Tačiau Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 38 punkte nenurodė, kuriose Strategijos dalyse yra įrašyta rašto Nr. 64 V 25.1.2. punkto nuostata „suteikti daugiau galių vartotojams“ ar panašaus pobūdžio nuostata.	Nepritarti	Argumentai: Žr. pasiūlymo Nr. 14. argumentus. Strategijos projekte taip pat numatyta, kad bus nuolat didinamas elektros energijos vartotojų, galinčių pasigaminti elektros energiją savo reikmėms, skaičius. Ilgalaikėje perspektyvoje elektros energijos vartotojai taps aktyvūs rinkos dalyviai, jiems bus suteikiama galimybė iš AEI pasigamintą energiją vartoti savo reikmėms (42.3.4. p.). Be to, Strategijos projekte numatyta, kad bus siekiama vartotojus įtraukti į elektros energijos tinklo valdymą ir paskatinti tapti aktyviais rinkos dalyviais (42.5.4. p.).
18.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				5. Siūlome Strategijos projekto VII skyriaus „Valstybės valdomos įmonės ir energetikos sektoriaus valdymas“ 69 punktą papildyti nuostata „visuomenės aktyviam dalyvavimui stebint viešąsias paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių valdomų bei kontroliuojamų įmonių veiklą, teikiant pasiūlymus dėl skaidresnės ir efektyvesnės šių įmonių veiklos, mažiausių energijos gamybos ir perdavimo sąnaudų, mažiausių energijos kainų vartotojams“ ir šį punktą skaityti taip: „Siekiant užtikrinti aukščiausią energetikos sektoriaus įmonių valdymo ir veiklos skaidrumo, veiklos efektyvumo bei profesionalumo lygį, išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas šiems pagrindiniams valdymo principams: korupcijos netoleravimui, veiklos skaidrumui, profesionalumui, kompetencijų bei žinių vystymui ir reikalingų specialistų rengimui, rinkos reguliuotojo ir kitų valstybės institucijų kompetencijų bei galių stiprinimui, visuomenės aktyviam dalyvavimui stebint viešąsias paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių valdomų bei kontroliuojamų įmonių veiklą, teikiant pasiūlymus dėl skaidresnės ir efektyvesnės šių įmonių veiklos, mažiausių energijos gamybos ir perdavimo sąnaudų, mažiausių energijos kainų vartotojams.“ Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 38 punkte nurodė, kad į šį siūlymą neatsižvelgta, nes netikslinga papildomai plėsti Strategijos teksto aiškinamąją informaciją, be to, dalis siūlomų panašaus pobūdžio nuostatų jau yra kitose Strategijos projekto dalyse. Tačiau Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 38 punkte nenurodė, kuriose Strategijos dalyse yra įrašyta rašto Nr. 64 V 25.1.3. punkto nuostata „siekiant užtikrinti aukščiausią energetikos sektoriaus įmonių valdymo ir veiklos skaidrumo, veiklos efektyvumo bei profesionalumo lygį, išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas visuomenės aktyviam dalyvavimui stebint viešąsias paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių valdomų bei kontroliuojamų įmonių veiklą, teikiant pasiūlymus dėl skaidresnės ir efektyvesnės šių įmonių veiklos, mažiausių energijos gamybos ir perdavimo sąnaudų, mažiausių energijos kainų vartotojams“ ar panašaus pobūdžio nuostata.	Pritarti	Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 11
19.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				6. Paaiškinti, kokios priežastys laikotarpiu iki 2050 metų gali privesti prie to, kad Lietuva, 2016 metais ir 2017 metų pirmąjį pusmetį, t. y. dar neįsigaliojus naujajai Strategijai, turėjusi vienas iš pačių mažiausių elektros energijos kainų Europos Sąjungoje, gali turėti elektros energijos kainas, artimas arba lygias Europos Sąjungos vidurkiui.“ Šio siūlymo Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 19 punkte išsamiau nenagrinėjo motyvuodami tuo, jog Strategijos projekto detalizavimas pagal šį pasiūlymą nėra tikslingas. Mūsų nuomone, jei Komisija neatkreips dėmesio į paminėtą punktą, Strategijos įgyvendinimo finansinės pasekmės Lietuvai ir jos gyventojams ateityje gali būti labai skaudžios.	Nepritarti	Argumentai: Strategijos projekte nenumatomas (neprognozuojamas) elektros energijos kainų didėjimas iki ES vidurkio.
20.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				7. „Argumentuotai, tiesiai ir aiškiai pasisakyti dėl valstybės ir savivaldybių energetikos įmonių, valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų energetikos įmonių, teikiančių viešąsias paslaugas, privatizavimo iki 2020 metų, 2030 metų ir 2050 metų būtinumo arba nebūtinumo.“ Šio siūlymo Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 40 punkte išsamiau nenagrinėjo motyvuodami tuo, jog netikslinga papildomai plėsti Strategijos teksto aiškinamąją informaciją. Mūsų nuomone, argumentuotas, tiesus ir aiškus pasisakymas dėl valstybės ir savivaldybių energetikos įmonių, valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų energetikos įmonių, teikiančių viešąsias paslaugas, privatizavimo iki 2020 metų, 2030 metų ir 2050 metų, yra labai svarbi Strategijos sudedamoji dalis.	Nepritarti	Argumentai: Strategijos projekto 72. punkte įvardyta, kad bus išlaikyta valstybės kontrolė strateginėse energetikos įmonėse, kadangi energetikos sektorius sudaro reikšmingą Lietuvos ekonomikos dalį, o dalis energetikos sektoriaus įmonių ir įrenginių, valdomų valstybės, turi strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinant patikimą aprūpinimą energija ir galimybes efektyviai energetikos rinkai vystytis.
21.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				8. Strategijos projekto santraukos „Energetika konkurencingai Lietuvai“ 1-ajame punkte pažymėti, jog kiekviena verslo iniciatyva, kurioje dalyvauja, kurią finansuoja ar kitaip remia valstybė ar savivaldybės, kurios eigoje bus išgaunami ar kitaip naudojami žemės gelmių ir kiti gamtos turtai, išimtine nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai, turi būti vieša, skaidri, ekonomiškai pagrįsta ir naudinga valstybei, savivaldybėms, gyventojams bei vietos bendruomenėms.“ Šio siūlymo Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 41 punkte išsamiau nenagrinėjo motyvuodami tuo, jog netikslinga papildomai plėsti Strategijos įgyvendinimo tikslų. Mūsų nuomone, šis punktas valstybei ne kartą bus ypatingai svarbus, kada kalba eis apie verslo iniciatyvas, kuriose dalyvaus, kurias finansuos ar kitaip rems valstybė ar savivaldybės, kurių eigoje bus išgaunami ar kitaip naudojami žemės gelmių ir kiti gamtos turtai, išimtine nuosavybės teise priklausantys Lietuvos Respublikai.	Nepritarti	Argumentai: Veiklos skaidrumas Strategijos projekte yra nurodytas kaip vienas iš pagrindinių energetikos sektoriaus veiklos ir valdymo principų: 75. Siekiant užtikrinti aukščiausią energetikos sektoriaus įmonių valdymo ir veiklos skaidrumo, veiklos efektyvumo ir profesionalumo lygį, išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas šiems pagrindiniams valdymo principams: 75.1. atsparumui korupcijai; 75.2. veiklos skaidrumui.
22.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				9. Paaiškinti, kiek 2016 metais Lietuva sumokėjo už importuojamą elektros energiją ir gamtines dujas elektros energijai gaminti.“ Šio siūlymo Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 11 punkte išsamiau nenagrinėjo motyvuodami tuo, jog tai yra išnagrinėta Derinimo pažymos 16 punkte. Tačiau Derinimo pažymos 16 punkte pinigų iš Lietuvos išvežimas, susijęs su elektros energijos ir gamtinių dujų, skirtų elektros energijai gaminti, importu, išvis nenagrinėtas. Pastebėtina, jog Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012-06-26 nutarimu Nr. XI-2133, 58 punkte buvo paaiškinta: „Planuojama, kad nauja atominė elektrinė galėtų kainuoti 17 mlrd. litų (iš kurių Lietuvos investicijos – 6 mlrd. litų), o eksploatacijos pradžia numatoma 2020-2022 metais. Lietuvos investicijų į VAE dydis atitiktų per 3-4 metus sumokamų pinigų kiekį už Lietuvai reikalingos elektros importą ir dujas elektrai gaminti (2011 metais Lietuva už elektros importą ir dujas elektrai gaminti iš viso sumokėjo 1,7 mlrd. litų).“ Jeigu 2012 m. patvirtintoje Strategijoje buvo aktualu ir galima įrašyti duomenis apie tai, kiek 2011 metais Lietuva sumokėjo už importuojamą elektros energiją ir gamtines dujas elektros energijai gaminti, tai kodėl 2018 m. tvirtinamoje Strategijoje nebėra aktualu ir nebegalima įrašyti duomenų apie tai, kiek 2016 metais Lietuva sumokėjo už importuojamą elektros energiją ir gamtines dujas elektros energijai gaminti? Nuogąstaujame, jog Strategijoje paaiškinti, kiek 2016 metais Lietuva sumokėjo už importuojamą elektros energiją ir gamtines dujas elektros energijai gaminti, nebeaktualu, o gal ir nebeleidžiama tik todėl, jog Strategijoje jau keliamas kitas tikslas - ne įrodyti Visagino AE reikalingumą Lietuvai, ne paviešinti informaciją apie elektros energijos importo kasmet daromus milžiniškus finansinius nuostolius Lietuvai, o neviešinti informacijos apie elektros energijos importo kasmet daromus milžiniškus finansinius nuostolius Lietuvai, nutylėti apie Visagino AE reikalingumą Lietuvai.	Nepritarti	Argumentai: Rengiant NENS lygmens strateginį dokumentą padėtį Lietuvos elektros energetikos sektoriuje tikslingiausia vertinti ne per konkrečių elektros kainų rinkoje palyginimą, bet per Lietuvos elektros energijos balanso prizmę, kuri kartu parodo ir faktinę elektros energijos gamybos konkurencingumo situaciją. Todėl NENS projekto V skyriaus III skirsnyje, be kita ko, yra pateikta bendra informacija apie 2016 m. Lietuvos elektros energijos balansą (13 pav.).
23.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				10. Paaiškinti, kiek importuojant elektros energiją ir gamtines dujas, skirtas elektros energijai gaminti, pinigų bus išvežta iš Lietuvos iki 2020, iki 2030 ir iki 2050 metų, jei bus įgyvendinamas Strategijos projektas ir nebus statoma Visagino AE.“ Šio siūlymo Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 11 punkte išsamiau nenagrinėjo motyvuodami tuo, jog tai yra išnagrinėta Derinimo pažymos 16 punkte. Tačiau Derinimo pažymos 16 punkte pinigų iš Lietuvos išvežimas, susijęs su elektros energijos ir gamtinių dujų, skirtų elektros energijai gaminti, importu, išvis nenagrinėtas.	Nepritarti	Argumentai: Strategijos projekte yra bendrai prognozuojama, kiek viešų, įskaitant ES, ir privačių lėšų reikės Lietuvos energetikos sektoriaus vizijai įgyvendinti iki 2020 metų (iki 2,4 mlrd. eurų) ir 2021-2030 metais (iki 10 mlrd. eurų).
24.	Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos, 2018-04-03				11. Paaiškinti, ar yra atlikti ekonominiai skaičiavimai, pagrindžiantys, jog Lietuvai labiau apsimoka siekti, kad visa šaliai reikalinga energija iki 2050 metų būtų gaminama iš AEI, naudojant iškastinį kurą bei trūkstamą kiekį importuojant iš užsienio nei siekti, kad kaip galima greičiau būtų pastatyta Visagino AE. Jeigu tokie skaičiavimai yra atlikti, prašome juos pateikti, jeigu nėra – prašome atlikti tokius skaičiavimus ir juos Strategijoje pateikti.“ Šio siūlymo Strategijos rengėjai Derinimo pažymos 12 punkte išsamiau nenagrinėjo motyvuodami tuo, jog tai yra išnagrinėta Derinimo pažymos 16 punkte. Tačiau Derinimo pažymos 16 punkte pinigų iš Lietuvos išvežimas, susijęs su elektros energijos ir gamtinių dujų, skirtų elektros energijai gaminti, importu, išvis nenagrinėtas.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Skaičiavimai yra atlikti ir skelbiami viešai, Lietuvos energetikos instituto interneto tinklalapyje.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Projekte liko neišspręsti bei nepaaiškinti neapibrėžtumai, kaip tarpusavyje koreliuoja skirtingų energetikos sektorių tikslų įgyvendinimas. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys, kad tiek atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) gamybos bei vartojimo dalies didėjimas energetikos sektoriuje, tiek gamtinių dujų suvartojimo kiekio išlikimas tokio paties lygio nekoreliuoja tarpusavyje, todėl tikslinga įvertinti ir nurodyti Projekte, kokiu būdu, dėl kokių konkrečių priežasčių ir aplinkybių prognozuojama, kad gamtinių dujų vartojimo lygis beveik nekis.	Nepritarti	Argumentai: Paaiškinimas pateiktas Strategijos projekto 57 punkte: „Numatoma, kad Lietuvoje, kaip ir ES, energetikos sektoriuje gamtinės dujos išliks svarbiu energijos ištekliumi pereinamuoju laikotarpiu į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką 2050 metais. 2020–2030 metais gamtinių dujų poreikis šalyje sieks 20,4 – 20,9 TWh, iš kurių apie 51 proc. sudarys dujų kaip žaliavos poreikis trąšų gamybos pramonėje. Prognozuojama, kad iki 2040 metų gamtinių dujų poreikis išaugs iki 24,5 TWh, gamtinių dujų sunaudojimas kaip žaliavos trąšų gamyboje (neenergetinėms reikmėms) sudarys 44 proc. Gamtinių dujų kaip pirminio energijos ištekliaus vartojimo šalyje didėjimas siejamas su išaugsiančiais AEI balansavimo poreikiais elektros energijos ir šilumos gamyboje. 2050 metais bendras gamtinių dujų sunaudojimas šalyje sieks 20 TWh, iš kurių 55 proc. bus sunaudojama neenergetinėms reikmėms (trąšų gamyboje).“
2.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Siūlytina kartu su Projektu pateikti strategijos įgyvendinimo veiksmų planą 2020 m., 2030 m. ir 2050 m. arba papildyti strategijos Projektą pagrindinėmis jo įgyvendinimo nuostatomis.	Nepritarti	Argumentai: Pagrindinės Strategijos įgyvendinimo kryptys ir uždaviniai nurodyti kiekvieno jos Projekto V skyriaus skirsnio pabaigoje.
3.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Projekte minimos nacionalinės, regioninės plėtros kryptys artimiausiu laikotarpiu (2020–2025 m.), tačiau pasigendama platesnio konteksto dėl regioninių projektų ir tikslų integracijai Europos Sąjungos mastu ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į šiuo metu įgyvendinamas ES iniciatyvas – tinklų kodeksus gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriuose, BEMIP plano tolesnis įgyvendinimas, ES Žiemos paketo rinkinio svarstymas. Šiais dokumentais nustatomi tiek techniniai, tiek rinkų integracijos reikalavimai. Todėl siūlytina apsvarstyti ir papildyti Projektą šių dokumentų įgyvendinimo kontekste, numatant kryptis dėl elektros rinkų susiejimo, Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų rinkos sukūrimo, regioninio balansavimo, rezervų paslaugos užtikrinimo konkurencinėmis sąlygomis, ir kitų iniciatyvų, susijusių su glaudesne energijos rinkos integracija ES mastu.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Lietuvos interesai ir parama ES infrastruktūrinėms, reguliacinėms ir finansinėms priemonėms, skirtoms šalies energetikos sektoriaus tolesnei integracijai į ES energijos vidaus rinką, įtvirtinti Strategijos projekto 11.1. punkte: 11.1. Pabaigtas ES energijos vidaus rinkos sukūrimas. Ilgą laiką buvusi izoliuota nuo ES energijos vidaus rinkos ir tinklų, Lietuva remia ES infrastruktūrines, reguliacines ir finansines priemones, skirtas šalies energetikos sektoriaus tolesnei integracijai į ES energijos vidaus rinką, išnaudojant jos teikiamus privalumus didesnio energetinio saugumo, konkurencingumo ir darniojo vystymosi aspektais. Visiškai integruota ir efektyviai veikianti ES energijos vidaus rinka yra prioritetinis Lietuvos tikslas. Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 12
4.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte akcentuojama vietinės elektros energijos gamybos plėtra. Komisijos nuomone, orientuojant elektros gamybą tik į vietinę elektros gamybą, nėra išlaikomi ilgalaikiai ES tikslai sukurti vieningą elektros energijos rinką. Atitinkamai kyla abejonių dėl atliktų (jungčių LitPolLink ir NordBalt) ir planuojamų ilgalaikių investicijų (NordBalt II), kurių tikslas – integruotis į KET tinklus ir ES energetikos rinką. Taip pat kelia abejonių Projekte numatyto energetinio savarankiškumo principo išaiškinimas, jog turi būti mažinama energetinė priklausomybė nuo elektros energijos importo ir šios sąvokos aiškinimo. Kaip žinia, pradėjus veikti NordBalt elektros jungčiai elektros energijos rinkos kaina Lietuvoje sumažėjo iki 13 proc., kas akivaizdžiai įrodo integracijos į ES rinką naudą. Todėl siūlome tikslinti tiek tikslų nustatymą, tiek pačių principų formuluotes.	Nepritarti	Argumentai: 100 % vietinės generacijos tikslas yra išsikeltas tik 2050 metams; kol kas tai tik vizija, kurios link einame. NENS numatomas laipsniškas perėjimas prie vidaus elektros energijos gamybos. Šiuo metu ir (ar) artimiausiu laikotarpiu Lietuva turės geras technines sąlygas importuoti elektros energiją, tačiau aplinkinės regiono valstybės savo energetikos strategijose taip pat nusimato ir planuoja apsirūpinimą savo elektros energijos poreikių iš vidaus resursų (perteklinės gamybos nėra numatoma). Elektros energijos jungtys su kitomis valstybėmis turi savo techninį resursą; jį išnaudojus, bus galutinai pasistūmėta visiškos vietinės gamybos link. Strategijos projekte numatoma siekti, kad iki 2030 metų 70 proc. bendrojo galutinio šalies elektros energijos suvartojimo sudarytų vietinės elektros energijos gamyba, o vizija 2050 metams – 100 proc. bendrojo galutinio šalies elektros energijos suvartojimo sudarytų vietinės elektros energijos gamyba, kai elektros energija iš AEI turėtų tapti pagrindinė, palyginti su bendruoju galutiniu šalies elektros energijos suvartojimu.
5.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Atkreiptinas dėmesys, kad prieš įtraukiant į Projektą konkrečius investicijų į energetikos sektorių projektus, visų pirma, turėtų būti atlikta kaštų ir naudos analizė, siekiant įvertinti šių projektų atsiperkamumą ir bendrąją ekonominę naudą. Todėl siūlome Projekte nekonkretizuoti konkrečių investicinių projektų, pavyzdžiui, elektros tinklų kabeliavimo, išmaniosios ir nuotolinės apskaitos ir valdymo sistemos diegimas ir kt.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Būtinybė analizuoti sąnaudas ir naudą akcentuojama visame Strategijos projekte, pvz., 1.1.1., 19.7. punktuose, įskaitant ir dėl išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo bei naujų kabelinių elektros skirstomojo tinklo linijų tiesimo: 1.1.1. gerai išplėtota ir toliau sąnaudų ir naudos analizės pagrindu vystoma šalies energetikos infrastruktūra bus efektyviai panaudojama valstybės konkurencingumui didinti; 19.7. nauji energetiniai projektai pradedami įgyvendinti tik atlikus sąnaudų ir naudos analizę; 42.5.1. [...]Atlikus kaštų ir naudos analizę dėl išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo ir, esant teigiamam rezultatui, iki 2023 metų turi būti įdiegtos išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos visiems vartotojams. Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 5
6.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Projektas turėtų būti papildytas konkrečiais planais ir terminais dėl elektros energijos rinkos liberalizavimo (elektros energijos tarifų buitiniams vartotojams dereguliavimo). Tai pat pažymėtina, kad šiuo metu Europos Parlamente svarstomame ES Žiemos paketo rinkinyje yra numatytos nuostatos, kad elektros energijos tiekimo paslaugos tarifų reguliavimas galimas tik ribotą laiką, bei siekiant bendro ekonominio intereso, užtikrinant vienodas galimybes ES elektros energijos tiekėjams ir vartotojams.	Nepritarti	Argumentai: Siūlymas neaktualus, kadangi jis jau buvo pateiktas Energetikos ministerijai 2017 m. liepos 17 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštu Nr. R2-(E)-2015. Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, Strategijos projektas papildytas 42.2.2. punktu, kuriame atitinkamai nurodyta, kad „mažmeninių elektros energijos kainų reguliavimas, taikant tam tikrus reikalavimus atitinkančius socialinius tarifus, bus galimas tik išskirtiniais atvejais, tokiu būdu siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamus elektros energijos vartotojus ir nedidinti energetinio skurdo šalyje“.
7.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Siūlytina praplėsti Projekto nuostatas ir numatyti galimas naujas AEI sektoriaus finansavimo galimybes, kartu taip suderinant su numatomais tikslais – inovatyvių sprendimų plėtros skatinimas (1.4.1 p.), Lietuva – technologijų centras (1.4.4.2 p.), numatant investicijų pritraukimą technologijoms kurti ir vystyti. Šiuo metu Projekte numatytas tik elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir jos balansavimo finansavimas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų biudžeto (14.5 p.). Pažymėtina, kad, didinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas ar jų nemažinant, pritraukti investicijų ar tapti konkurencinga, patrauklia ir inovatyvia šalimi būtų sudėtinga, todėl visais atvejais viešuosius interesus atitinkančios paslaugos turėtų būti tik kaip kraštutinė priemonė siekiant įgyvendinti būtinuosius tikslus, o ne pagrindinis lėšų šaltinis tokiems tikslams įgyvendinti.	Nepritarti	Argumentai: Siūlymas neaktualus, kadangi jis jau buvo pateiktas Energetikos ministerijai 2017 m. liepos 17 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštu Nr. R2-(E)-2015. Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, Strategijos projekto 14.5. punktas atitinkamai papildytas, kad elektros gamybai iš AEI ir jos balansavimui kasmet skiriamų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų lygis bus mažinamas: 14.5. Elektros gamybai iš AEI ir jos balansavimui kasmet skiriamų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų panaudojimas, mažinant esamą lygį ir remiantis gerosios europinės praktikos pavyzdžiais.
8.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Projekte akcentuojamas palaipsnis AEI integravimas į veiklą konkurencinėmis rinkos sąlygomis. Papildomai siūlytina praplėsti ir akcentuoti, kad paramos schemos turi būti orientuotos ir skatinančios aktyvų energijos gamintojų iš AEI dalyvavimą rinkos sąlygomis. Šis aspektas itin svarbus ir iš esmės atitinka kitus strateginius tikslus, susijusius su AEI dalies didėjimu kalbant apie galutį energijos suvartojimą.	Nepritarti	Argumentai: Siūlymas neaktualus, kadangi jis jau buvo pateiktas Energetikos ministerijai 2017 m. liepos 17 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštu Nr. R2-(E)-2015. Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, Strategijos projekto 22. bei 23.2. punktai atitinkamai papildyti ir išdėstyti taip: 22. Nors AEI technologijos nuolat tobulėja, o įrangos kaina mažėja, iš AEI pagaminta energija, gaminama naujai įrengtuose įrenginiuose, šiuo metu dar negali konkuruoti rinkoje. Todėl energijos iš AEI gamyba yra skatinama, ir tai bus tęsiama iki šaliai ekonomiškai ir techniškai priimtinos AEI plėtros ribos, orientuojantis į aktyvų energijos gamintojų iš AEI dalyvavimą rinkos sąlygomis, ar kol energijos iš AEI gamyba pasieks rinkos kainą. 23.2. įperkamumo ir skaidrumo – skatinimo schemos AEI modelis turi būti grįstas rinkos principu, kuo mažiau ją iškraipyti ir užtikrinti mažiausią finansinę naštą energijos vartotojams, aiškumą ir nediskriminacinę konkurencinę aplinką.
9.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Projekte nurodoma, jog ilgalaikėje perspektyvoje elektros energijos vartotojai taps aktyvūs rinkos dalyviai, jiems bus suteikiama galimybė iš AEI pasigamintą energiją vartoti savo reikmėms, o už perteklinę energiją, patiektą į tinklą, gauti rinkos sąlygas atitinkantį atlygį. Tokių vartotojų iki 2020 metų turėtų būti 34 tūkst., o iki 2030 metų bus ne mažiau kaip 30 proc., palyginti su visų vartotojų skaičiumi, o iki 2050 metų – ne mažiau kaip 50 proc.           Projekte numatomas atlygis už perteklinę elektros energiją, patiektą į tinklą, − pastaroji schema labiau atitinka šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje numatytą perteklinės elektros energijos supirkimo schemą. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu elektros energiją gaminančių vartotojų, remiantis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos skelbiamais duomenimis, yra tik apie 500, t. y. esama schema nėra pakankamai patraukli atsirasti didesniam skaičiui gaminančių vartotojų, todėl neužtikrins, kad Projekte numatyti tikslai elektros energiją gaminančių vartotojų atžvilgiu būtų pasiekti. Pastebėtina, kad dabartinė schema, kaip ji įtvirtinta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, negali būti traktuojama kaip skatinimo priemonė, kadangi pagal šią schemą elektros energiją gaminantis vartotojas už iš tinklo atsiimtą elektrą turi sumokėti tiek, kiek kaštų kainuoja šią elektrą jam patiekti. Projekte turėtų būti numatytos konkrečios gairės, kaip suvokiamas proaktyvus vartotojas elektros tiekimo infrastruktūros mastu – kaip rinkoje aktyviai dalyvaujantis subjektas, kuriam suteikiamos sąlygos lanksčiai rinktis dalyvavimo būdus, ar kaip subjektas, kuriam būtų taikomos skatinimo priemonės subsidijuojant iš kitų elektros energijos vartotojų. Atitinkamai, rengiant Projekto įgyvendinimo priemonių planą, siūlytina apsvarstyti kaip galimai tinkamesnę alternatyvą nei šiuo metu egzistuojanti schema, perteklinės elektros energijos supirkimo schemą, tačiau, kadangi tai savo esme būtų paramos schema, ji turėtų būti suderinta teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, siūlytina Projekte nurodyti, kokią įtaką elektros energijos vartotojams turės numatytų tikslų įgyvendinimas.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 10.
10.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijoje pateiktiems siūlymams papildyti Projektą Energetikos sektoriaus kibernetinio saugumo skyriumi.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymą Nr. 1
11.	Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2018-04-05				Įvertinant tai, kad ateityje Lietuvoje turės būti įgyvendinami didelių apimčių investiciniai projektai tiek gamtinių dujų sektoriuje, tiek elektros energetikos sektoriuje, siūlome Projekto VII skyriuje dėl Valstybės valdomų įmonių ir energetikos sektoriaus valdymo papildyti nuostatomis dėl valstybės valdomų įmonių gaunamo pelno (investicijų grąžos) paskirstymo gairių, siekiant ateityje sumažinti įtaką reguliuojamų energetikos paslaugų tarifams.	Nepritarti	Gairės dėl valstybės valdomų įmonių gaunamo pelno (investicijų grąžos) paskirstymo turėtų būti taikomos ne tik išimtinai energetikos srities, bet visoms valstybės valdomų įmonių. Todėl tokios nuostatos galėtų būti įtvirtintos ne Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, o kituose atitinkamuose teisės aktuose.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys S. Gentvilas, 2018-03-20				Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimo nutarime „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ numatyta, jog šios strategijos įgyvendinimas grindžiamas keturiomis strateginėmis kryptimis: konkurencingumas; patikimumas; įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimas (energijos taupymas ir žalioji energetika); šalies verslo dalyvavimas siekiant energetikos pažangos. Atsižvelgiant į Lietuvoje palankias galimybes ir sąlygas energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) gavybai ir gamybai, taip pat siekiant maksimalaus valstybės energetinio saugumo ir konkurencingumo, ekonomikos augimo, šalies piliečių gerovės, bei kad AEI panaudojimas tikrai taptų kasdiene kiekvieno buitinio vartotojo, verslo ar pramonės veiklos dalimi, teikiame sekančius pasiūlymus.     Pasiūlymai: 1. Pakeisti nutarimo  1.3.7.1. punktą ir jį išdėstyti taip: „1.3.7.1. Vystantis technologijoms, energijos iš AEI gamybos dalis didės jos gamintojams dalyvaujant rinkoje. 2020 metais 30 proc. šalies bendrojo galutinio energijos suvartojimo sudarys AEI, 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 80 proc 100 proc.. Energija iš AEI taps pagrindinė visuose – elektros, šilumos ir vėsumos bei transporto – sektoriuose.“ 2. Pakeisti nutarimo  24.3. punktą ir jį išdėstyti taip: „24.3. iki 2050 metų – 80 proc 100 proc.  Energija iš AEI taps pagrindinė visuose – elektros, šilumos ir vėsumos bei transporto – sektoriuose.“ 3. Pakeisti nutarimo  25.1. punktą ir jį išdėstyti taip: „25.1. Didinti elektros energijos gamybos iš AEI dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 30 proc. 2020 metais, 45 proc. 2030 metais ir 80 proc.  100 proc. 2050 metais:“ 3. Pakeisti nutarimo 25.1.4. punktą ir jį išdėstyti taip: „25.1.4. Iki 2050 metų ne mažiau kaip 80 proc.  100 proc.  Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš AEI: vėjo energija sudarys ne mažiau kaip 65 proc., saulės šviesos energija – ne mažiau kaip 15 proc., biokuro energija – ne mažiau kaip 14 proc., hidroenergija – 4 proc., o apie 2 proc. elektros energijos bus gaminama iš biodujų.“ 4. Pakeisti nutarimo 42.3.1. punktą ir jį išdėstyti taip: „42.3.1. Iki 2030 metų ne mažiau kaip 45 proc., o iki 2050 metų ne mažiau kaip 80 proc 100 proc.  Lietuvoje suvartojamos elektros energijos turi būti pagaminta iš AEI.“ 5. Papildyti 1.3.7. punktą 1.3.7.5., 1.3.7.6. ir 1.3.7.7. papunkčiais ir išdėstyti taip: „1.3.7.5. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kurą deginančiuose įrenginiuose, patenkančiuose į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, iki 2030 metų sumažės daugiau, nei 50%, lyginant su 2005 metų atitinkamomis emisijomis, 1.3.7.6. Šiltnamio  efektą sukeliančių dujų emisijos energetikos ir transporto sektoriuose, nepatenkančiuose į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, iki 2030 metų sumažės daugiau, nei 20%, lyginant su 2005 metų atitinkamomis emisijomis, 1.3.7.7. Šiltnamio  efektą sukeliančių dujų emisijos energetikos ir transporto sektoriuose iki 2050 metų sumažės daugiau, nei 95%, lyginant su 1990 metų atitinkamomis emisijomis.“	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas: Žr. Komisijos pasiūlymus Nr. 6 ir Nr. 7

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui XIIIP-1446 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Seimo nario Simono Gentvilo, Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė, ir į Komisijos pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Energetikos komisija, 2018-05-09			1.2. 1.4.4.2. 15.5. 16. 19. 42.5.1. 70.9. 73.1. 74.3. 74.	Argumentai: Siekiant, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje būtų numatytas ir užtikrintas energetikos sektoriaus veiklos reikiamų saugumo priemonių įgyvendinimas, siūlytina patobulinti Strategijos projektą kibernetinio saugumo požiūriu. Pasiūlymai: 1. Strategijos projekto „Santrauka – energetika konkurencingai Lietuvai“ 1.2. punktą „Patikimumas“ papildyti naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „1.2.3. Kuriant saugią Lietuvos energetikos sektoriaus infrastruktūrą bus stiprinami energetikos sektoriaus kibernetinio atsparumo pajėgumai, plėtojama kibernetinio saugumo kultūra, skatinamas viešojo ir privataus sektoriaus, taip pat tarptautinis bendradarbiavimas.“ „1.2.4.5. energetikos sektoriuje įsitvirtins rizikos vertinimu pagrįstas požiūris į kibernetinio saugumo užtikrinimą, o kibernetinis saugumas atitiks Vyriausybės nustatytus organizacinius ir techninius reikalavimus.“ 2. Strategijos projekto 1.4. punkto „Šalies verslo dalyvavimas siekiant energetikos pažangos“ 1.4.4.2. punktą išdėstyti taip: „1.4.4.2. Lietuva – IT ir kibernetinio saugumo  sprendimų energetikai, biomasės ir biokuro technologijų, saulės ir vėjo energetikos technologijų, geotermijos technologijų, energetikos rinkos, elektros sistemos veikimo pokyčių, naujų elektros sistemos valdymo metodų kūrimo ir energetikos projektų įgyvendinimo centras.“ 3. Strategijos projekto „Lietuvos energetikos sektoriaus stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) apžvalga“ dalies 15 punktą „Grėsmės“ papildyti nauju 15.5. punktu ir jį išdėstyti taip: „15.5. Didėjantis kibernetinių incidentų skaičius energetikos sektoriuje, keliantis grėsmę stabiliai šalies energetikos sistemos veiklai bei jos saugumui.“ 4. Strategijos projekto IV skyriaus „Lietuvos energetikos sektoriaus vizija“ 16 punktą išdėstyti taip: „16. Lietuvos energetikos sektoriaus vizija – valstybei ir vartotojui pridėtinę vertę kurianti ir pažangi mažo ŠESD kiekio technologijas ir netaršius energijos šaltinius naudojanti, atspari kibernetinėms grėsmėms ir klimato kaitos pokyčiams energetika, patikimai aprūpinanti energija už konkurencingą kainą. Siekiant JT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų, Paryžiaus susitarimo tikslų, ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 metų, Lietuvos energetikos sektorius 2050 metais gamins 80 proc. energijos iš netaršių (mažo ŠESD ir aplinkos oro teršalų kiekio) šaltinių, saugiai ir už konkurencingą kainą energiją tieks vartotojams ir prisidės prie šalies modernios ekonomikos vystymosi, jos konkurencingumo ir investicijų pritraukimo. Energijos gamybos šaltinius sudarys atsinaujinantys energijos ištekliai ir technologijos, užtikrinančios energijos gamybą neteršiant aplinkos. Vartotojams bus sudarytos sąlygos patiems pasigaminti jų poreikiams patenkinti reikalingą energiją. Lietuvos energetikos sektoriaus vizijai įgyvendinti iki 2020 metų skaičiuojama, kad reikės iki 2,4 mlrd. eurų, o 2021-2030 metais – iki 10 mlrd. eurų viešų, įskaitant ES, ir privačių lėšų energetikos sektoriaus plėtrai, modernizavimui ir susidėvėjusių įrenginių atstatymui.“ 5. Strategijos projekto IV skyriaus „Lietuvos energetikos sektoriaus vizija“ 19 punktą „Lietuvos energetikos sektoriaus vizijos įgyvendinimo bendrieji principai“ papildyti nauju 19.13. punktu ir jį išdėstyti taip: „19.13. užtikrinti energetikos sektoriaus infrastruktūros kibernetinį saugumą.“ 6. Strategijos projekto III skirsnio „Elektros energetika“ 42.5. punkto „Išmanus ir darnus elektros energetikos sistemos vystymas 42.5.1. punktą  išdėstyti taip: „42.5.1. Diegti išmaniąsias elektros energijos apskaitos sistemas ir išmaniuosius elektros energijos tinklus ir bendrą duomenų talpinimo ir apsikeitimo platformą  arba kitus analogiškus sprendinius, remiantis gerosios pasaulinės praktikos inovaciniais sprendimais, kartu užtikrinant šių sistemų ir tinklų kibernetinę saugą bei energetikos duomenų apsaugą. Atlikus kaštų ir naudos analizę dėl išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo ir, esant teigiamam rezultatui, iki 2023 metų turi būti įdiegtos išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos visiems vartotojams.“ 7. Strategijos projekto VI skyriaus „Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros poreikis ir šalies verslo vystymasis“ 70.9. punktą išdėstyti taip: „70.9. energetinis ir kibernetinis saugumas, energetinių įrenginių ir sistemų patikimumas, atsparumas kibernetiniams išpuoliams.“ 8. Strategijos projekto VII skyriaus „Valstybės valdomos įmonės ir energetikos sektoriaus valdymas“ 73 punkto „Valstybės energetikos sektoriaus saugumo principai bus šie“ 73.1. ir 74.3. punktus išdėstyti taip: „73.1. energetikos infrastruktūros fizinė ir kibernetinė sauga, pagrįsta rizikos vertinimu.“ „74.3. profesionalumui, žiniųoms vystymuiti ir reikalingųiems specialistųams rengimuiti, darbuotojų ir vadovų energetinių technologijų, kibernetinio saugumo ir energetikos ekonomikos kompetencijųoms kėelimuiti.“ 9. Strategijos projekto VII skyrių „Valstybės valdomos įmonės ir energetikos sektoriaus valdymas“ papildyti nauju 74 punktu ir jį išdėstyti taip: „74. Siekiant stiprinti energetikos sektoriaus įmonių valdomos informacinės infrastruktūros atsparumą kibernetinėms grėsmėms, bus įtvirtintas rizikos vertinimu pagrįstas požiūris, kai naudojamos kibernetinio saugumo priemonės yra proporcingos nustatytai rizikai suvaldyti, atitinka informacijos svarbą ir jai kylančią riziką. Ypatingas dėmesys bus skiriamas energetikos sektoriaus informacinės infrastruktūros veiklos tęstinumo užtikrinimo planavimui, reglamentavimui, kibernetinių incidentų ir veiklos tęstinumo planų praktiniam išbandymui mokymų ir pratybų metu.“	Pritarti
2.	Energetikos komisija, 2018-05-09			4. 42.1.3. 42.4.3. 42.4.3.1. 42.1.4.	Argumentai: Siūloma Strategijos projektą papildyti nuostatomis, detalizuojančiomis Lietuvos siekį sinchronizuotis su Europos kontinentiniais elektros tinklais. Pasiūlymai: 1. Papildyti Strategijos projekto įžangos 4. punktą ir jį išdėstyti taip: „4. Atsižvelgiant į šiuos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo rezultatus ir keliamus Lietuvai pasiekti naujus ES energetikos ir klimato kaitos tikslus iki 2030 metų, įgyvendinant ES ir Jungtinių Tautų (toliau – JT) 2015 metų gruodžio 12 d. Paryžiaus susitarimą (toliau – Paryžiaus susitarimas) ir naujas tendencijas energetikos rinkose, taip pat ES Energetikos sąjungos ir Baltijos energijos rinkų sujungimo plano tikslus, parengta ši atnaujinta Strategija, nustatyti pagrindiniai valstybės energetikos sektoriaus politikos tikslai, kryptys ir jų įgyvendinimo uždaviniai iki 2030 metų ir vizija iki 2050 metų. Strateginis valstybės tikslas elektros energetikos srityje – Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Šis tikslas turi būti įgyvendintas iki 2025 metų“. 2. Papildyti Strategijos projekto III-ąjį skirsnį naujais 42.1.3.1., 42.1.3.2., 42.1.3.3. ir 42.1.3.4. punktais ir juos išdėstyti taip: „42.1.3.1.           įgyvendinamas Šiaurės Rytų Lietuvos elektros energijos perdavimo tinklo optimizavimo projektas;“ „42.1.3.2. iki 2020 metų sumontuojama antroji elektros energijos perdavimo linijos Lietuvos elektrinė-Vilnius grandis;“ „42.1.3.3. nutiesiama nauja elektros energijos perdavimo linija Kruonis-Alytus;“ „42.1.3.4. įgyvendinamas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema būtinas elektros energijos perdavimo linijų su trečiosiomis šalimis Lietuvoje pertvarkymas.“ 3. Papildyti Strategijos projekto III-ojo skirsnio 42.4.3., 42.4.3.1. ir 42.1.4. punktus ir juos išdėstyti taip: „42.4.3. Iki 2018 m. pabaigos atlikus sąnaudų ir naudos analizę bei įvertinus saugumo, technologinį, socialinį, ekonominį pagrįstumą, ir, esant socialiniam ir ekonominiam pagrindimui, inicijuoti ir iki 2023 m. pabaigos: „42.4.3.1.           Lietuvoje įrengti papildomus iki 200 MW galios lanksčios generacijos pajėgumus ir (ar) įgyvendinti akumuliavimo bei lanksčios paklausos valdymo priemones, siekiant užtikrinti elektros energetikos sistemos adekvatumą;“ „42.1.4.  Po Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema darbui sinchroniniu režimu (2025 metų)  neturi likti galimybių į Lietuvos Respublikos elektros energijos sistemą tiesiogiai patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių arba į Lietuvos elektros energetikos sistemą elektros energija gali patekti tik tokia apimtimi, kuri gali būti reikalinga, jeigu paaiškėtų neišvengiamos techninės priežastys, būtinos desinchronizavimui nuo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių elektros energetikos sistemos (IPS / UPS), įskaitant Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritį.“	Pritarti
3.	Energetikos komisija, 2018-05-09			25.1.	Argumentai: Siūloma, atsižvelgiant į Lietuvos siekį sinchronizuotis su Europos kontinentiniais elektros tinklais ir plėtoti AEI energetiką, papildyti Strategijos projektą nuostatomis, numatančiomis valstybės ir rinkos dalyvių vaidmenį, užtikrinant AEI plėtros sąlygas. Pasiūlymas: Papildyti Strategijos projekto II-ąjį skirsnį nauju 25.1.7. punktu ir jį išdėstyti taip: „25.1.7. Svarbiausia AEI plėtros sąlyga – Lietuvos elektros energetikos sistemos galių adekvatumo užtikrinimas.  Atsižvelgiant į adekvatumo poreikius, valstybė užtikrins rezervavimo ir kitų sisteminių tinklo paslaugų prieinamumą, sukurdama tam tinkamą reguliacinę aplinką, o balansavimo atsakomybę, atsižvelgiant į ES gaires, prisiims AEI elektros energijos gamintojai. Siekiant sumažinti AEI plėtros kaštus, palaipsniui bus skatinamas regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas.“	Pritarti
4.	Energetikos komisija, 2018-05-09			42.5.1.	Argumentai: Įtraukti į Strategijos projektą energetikos duomenų apsaugos kriterijų. Pasiūlymas: Papildyti Strategijos projekto 42.5.1. punktą ir jį išdėstyti taip: „42.5.1.           Diegti išmaniąsias elektros energijos apskaitos sistemas ir išmaniuosius elektros energijos tinklus ir bendrą duomenų talpinimo ir apsikeitimo platformą  arba kitus analogiškus sprendinius, remiantis gerosios pasaulinės praktikos inovaciniais sprendimais, kartu užtikrinant šių sistemų ir tinklų kibernetinę saugą bei energetikos duomenų apsaugą. Atlikus kaštų ir naudos analizę dėl išmaniųjų elektros energijos apskaitos sistemų diegimo ir, esant teigiamam rezultatui, iki 2023 metų turi būti įdiegtos išmaniosios elektros energijos apskaitos sistemos visiems vartotojams.“	Pritarti
5.	Energetikos komisija, 2018-05-09			42.5.2.	Argumentai: Siūloma Strategijos projekte elektros skirstomojo tinklo patikimumo ir atsparumo gerinimo tikslus nustatyti ir susieti su atitinkamų patikimumo rodiklių gerinimo tikslais, o ne su tinklo atnaujinimo rodikliais. Pasiūlymas: Pakeisti Strategijos projekto 42.5.2. punktą ir jį išdėstyti taip: „42.5.2. Siekiant didinti elektros skirstomojo tinklo patikimumą ir atsparumą meteorologinių reiškinių poveikiui, naujas elektros skirstomojo tinklo linijas, esant ekonominiam pagrindimui, tiesti tik kabelines. Taip pat keisti nusidėvėjusias elektros skirstomojo tinklo oro linijas (0,4–10 kV įtampos oro linijos) į kabelines elektros linijas, prioritetą teikiant linijų amžiui, avaringumui, miškingoms ir ekonomiškai naudojamoms teritorijoms. Taikant naujausias išmaniojo elektros energijos tinklo technologijas ir racionalų elektros skirstomojo tinklo oro linijų keitimą į kabelines elektros linijas, siekti, kad iki 2020 metų 37 proc. elektros skirstomojo tinklo operatoriaus tinklo sudarytų kabelių tinklas skirstomojo tinklo operatoriaus patikimumo rodikliai (SAIDI – sistemos ilgų nutraukimų vidutinės trukmės rodiklis), SAIFI – sistemos ilgų nutraukimų vidutinio dažnumo rodiklis)) gerėtų bent 25 proc. (SAIDI – 100 min., SAIFI – 1 kartą) (lyginant su 2017 metais: SAIDI – 138 min., SAIFI – 1,31 karto), iki 2025 metų elektros skirstomojo tinklo (10 kV įtampos) operatoriaus tinklo miškų ūkio paskirties žemėje sudarytų 100 proc. kabelių tinklas iki 2030 metų – bent 50 proc. (SAIDI – 70 min., SAIFI – 0,66 karto) (lyginant su 2017 metais: SAIDI – 138 min., SAIFI – 1,31 karto), o iki 2050 metų – 100 proc. elektros skirstomojo tinklo (10 kV įtampos) operatoriaus tinklo sudarytų kabelių tinklas pagal patikimumo rodiklius skirstomojo tinklo operatorius būtų tarp geriausių ES skirstomojo tinklo operatorių.“	Pritarti
6.	Energetikos komisija, 2018-05-09			1.3.7.	Argumentai: Žr. Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymo Nr. 1.  argumentus. Pasiūlymas: Papildyti Strategijos projektą naujais 1.3.7.5., 1.3.7.6. ir 1.3.7.7. punktais ir juos išdėstyti taip: „1.3.7.5. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančiuose stacionariuose įrenginiuose išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2030 metų sumažės mažiausiai 43%, palyginti su 2005 metų lygiu;“ „1.3.7.6. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose (kurą deginančiuose energetikos ir pramonės įrenginiuose, mažesniuose negu 20 MW, transporto sektoriuje) išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis iki 2030 metų sumažės mažiausiai 9%, palyginti su 2005 metų lygiu;“ „1.3.7.7. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis energetikos ir transporto sektoriuose iki 2050 metų sumažės daugiau, nei 95%, palyginti su 1990 metų lygiu.“	Pritarti
7.	Energetikos komisija, 2018-05-09			25.1. 42.3.1.	Argumentai: Strategijos projekte siūloma nustatyti ambicingesnius atsinaujinančių energijos išteklių dalies elektros suvartojime tikslus 2050 metams. Pasiūlymai: 1. Patikslinti Strategijos projekto 1 paveikslo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „AEI dalis elektros suvartojime – 100 % 2050 m.” 2. Patikslinti Strategijos projekto 25.1.punktą ir jį išdėstyti taip: „25.1. Didinti elektros energijos gamybos suvartojimo iš AEI dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 302 proc. 2020 metais, 45 proc. 2030 metais ir 8100 proc. 2050 metais:” 3. Ištrinti Strategijos projekto 42.3.1. punktą: „42.3.1. Iki 2030 metų ne mažiau kaip 45 proc., o iki 2050 metų ne mažiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos turi būti pagaminta iš AEI“.	Pritarti
8.	Energetikos komisija, 2018-05-09			25.1.	Argumentai: Siūloma papildyti Strategijos projektą nuostatomis, nustatančiomis jūrinio vėjo energijos pajėgumų vystymo sąlygas. Pasiūlymas: Papildyti Strategijos projektą naujais 25.1.3., 25.1.3.1., 25.1.3.3. punktais ir juos išdėstyti taip: „25.1.3.    Elektros energijos gamyba iš vėjo energijos Baltijos jūroje po 2020 metų vykdoma atsižvelgiant į: 25.1.3.1.   atliktus tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi sprendimui dėl teritorijų, kuriose tikslinga organizuoti konkursus, ir elektrinių įrengtųjų galių nustatymui;“ „25.1.3.2. Lietuvos elektros energetikos sistemos galių adekvatumo užtikrinimą Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos elektros energetikos sistemos kontekste;“ „25.1.3.3. kaštų-naudos analizės rezultatus.“	Pritarti
9.	Energetikos komisija, 2018-05-09			25.1.1. 25.1.5. 25.1.6. 25.	Argumentai: Siekiama Strategijos projekte daugiau aiškumo dėl elektros energijos suvartojimo ir gamybos iš AEI, nurodant bendrą siektiną tikslą bei indikatyvias kiekvienos AEI technologijos vertes, taip pat siekiama nustatyti ambicingą siektiną atsinaujinančių energijos išteklių dalies elektros energijos suvartojime tikslą 2050 metams. Pasiūlymai: 1. Pakeisti Strategijos projekto 25.1.1., 25.1.5. ir 25.1.6. punktus ir juos išdėstyti taip: „25.1.1. Iki 2020 metų elektros energijos galutinio suvartojimo AEI dalis Lietuvoje didės iki 30 proc. ir sudarys ne mažiau kaip 3 TWh. Vėjo gaminama elektros energijos dalis ir toliau didės: bendra instaliuota suminė galia didės iki 770 MW. Vertinant technologijų vystymosi  tendencijas, prognozuojama, kad Iiš vėjo pagaminama elektros energija taps pagrindine AEI energija ir iki 2020 metų galėtų sieksti iki 44 proc., biomasės – iki 175MW 26 proc., hidroenergijos iki 19 proc. gamybos lygis išliks iš esmės nepakitęs (128 MW), Ssaulės elektriniųėse pagaminta elektros energija galėtų sudaryti iki 6 proc. bendra instaliuota galia didės iki 190 MW, o biodujų – iki 35 MW proc. suvartojamos AEI elektros energijos kiekio.“ „25.1.5. Iki 2030 metų ne mažiau kaip 45 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš AEI ir sudarys ne mažiau kaip 7 TWh. Vertinant technologijų vystymosi  tendencijas, prognozuojama, kad didžiąją dalį – ne mažiau kaip 553 proc. – AEI elektros energijos galėtų sudarysti vėjo energija, 252 proc. – saulės šviesos energija, biokuro energija, gaunama didelio efektyvumo kogeneracinėse jėgainėse, galėtų sudarysti 916 proc., o 98 proc. galėtų sudarysti hidroenergija. . Iš biodujų bus galėtų būti gaminama apie 21 proc. elektros energijos.“ „25.1.6. Iki 2050 metų AEI sudarys ne mažiau kaip 8100 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, o pagaminta jos iš AEI bus pagaminta iš AEI ne mažiau kaip 18 TWh.“ 2. Papildyti Strategijos projekto 25 punktą nauju 25.1.4. punktu ir jį išdėstyti taip: „25.1.4. Iki 2025 metų ne mažiau kaip 38 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos bus pagaminta iš AEI ir sudarys ne mažiau kaip 5 TWh. Vertinant technologijų vystymosi tendencijas prognozuojama, kad ne mažiau kaip 50 proc. AEI elektros energijos gamyboje galėtų sudaryti vėjo energija, 20 proc. – saulės šviesos energija, biokuro energija galėtų sudaryti 15 proc., 12 proc. galėtų sudaryti hidroenergija, o iš biodujų galėtų būti gaminama apie 3 proc. elektros energijos.“	Pritarti
10.	Energetikos komisija, 2018-05-09			25.1.8. 42.3.4.	Argumentai: Patikslinti Strategijos projekte nuostatas dėl gaminančių vartotojų. Pasiūlymai: Patikslinti Strategijos projekto 25.1.8., 42.3.4. punktus ir  juos išdėstyti taip: „25.1.8. Ilgalaikėje perspektyvoje elektros energijos vartotojai taps aktyvūs rinkos dalyviai, jiems bus suteikiama galimybė iš AEI pasigamintą energiją vartoti savo reikmėms, o už perteklinę energiją, patiektą į tinklą, gauti rinkos sąlygas atitinkantį atlygį. Iš AEI pasigamintą energiją vartojančių savo reikmėms Tokių vartotojų iki 2030 metų bus ne mažiau kaip 30 proc., palyginti su visų vartotojų skaičiumi, o iki 2050 metų – ne mažiau kaip 50 proc. Šiems vartotojams bus sudaryta galimybė dalyvauti rinkoje per energetikos sektoriaus paslaugų teikėjus. Bus skatinamas aktyvus vietos energetikos bendruomenių dalyvavimas investuojant į bendra nuosavybe valdomus AEI įrenginius.“ „42.3.3. Didėjant decentralizuotos elektros energijos, pagamintos iš AEI, gamybos svarbai, nuolat didinti elektros energijos vartotojų, galinčių pasigaminti elektros energiją savo reikmėms, skaičių. Ilgalaikėje perspektyvoje elektros energijos vartotojai taps aktyvūs rinkos dalyviai, jiems bus suteikiama galimybė iš AEI pasigamintą energiją vartoti savo reikmėms, o už perteklinę energiją, patiektą į tinklą, gauti rinkos sąlygas atitinkantį atlygį. Planuojama, kad iš AEI pasigamintą elektros energiją vartojančių savo reikmėms tokių vartotojų iki 2030 metų bus ne mažiau kaip 30 proc., palyginti su visų vartotojų skaičiumi, o iki 2050 metų – ne mažiau kaip 50 proc. Šiais laikotarpiais tokie vartotojai taptų reikšmingu vietinės elektros energijos generacijos šaltiniu.“	Pritarti
11.	Energetikos komisija, 2018-05-09			75	Argumentai: Žr. Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ pasiūlymo Nr. 18 argumentus. Pasiūlymas: Papildyti Strategijos projekto 75 punktą nauju 75.5 punktu ir jį išdėstyti taip: „75.5. visuomenės aktyviam dalyvavimui stebint viešąsias paslaugas teikiančių valstybės ir savivaldybių valdomų bei kontroliuojamų įmonių veiklą, teikiant pasiūlymus dėl skaidresnės ir efektyvesnės šių įmonių veiklos, mažiausių energijos gamybos ir perdavimo sąnaudų, mažiausių energijos kainų vartotojams.“	Pritarti
12.	Energetikos komisija, 2018-05-09			39.2.	Argumentai: Žr. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pasiūlymo Nr. 3 argumentus. Pasiūlymas: Patikslinti Strategijos projekto 39.2. punktą ir jį išdėstyti taip: „39.2. darniai vystyti elektros energetikos sritį, integruojant ją į ES vidaus rinką, užtikrinant patikimus ir konkurencingus  rezervavimo ir balansavimo pajėgumus bei didinant vidaus elektros energijos generacijos pajėgumus iš netaršių šaltinių ar panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kurie užtikrintų energetiškai savarankiškos valstybės elektros energijos suvartojimo poreikius;“.	Pritarti
13.	Energetikos komisija, 2018-05-09			57.	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2050 metams Strategijoje pateikiama šalies energetikos vizija, siūloma patikslinti dalį Strategijos projekte naudojamų paveikslų ir 57. punktą. Pasiūlymai: 1. Ištrinti 3 pav. 2. 4 pav. pirminių energijos išteklių vartojimo dinamiką prognozuoti iki 2030 metų bei GWh kaip matą pakeisti į ktne. 3. 5 pav. galutinės energijos poreikius prognozuoti iki 2030 metų. 4. Patikslinti Strategijos projekto 57. punktą ir jį išdėstyti taip: „57. Numatoma, kad Lietuvoje, kaip ir ES, energetikos sektoriuje gamtinės dujos išliks svarbiu energijos ištekliumi pereinamuoju laikotarpiu į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką 2050 metais. 2020–2030 metais gamtinių dujų poreikis šalyje sieks 20,4 – 20,9 TWh, iš kurių apie 51 proc. sudarys dujų kaip žaliavos poreikis trąšų gamybos pramonėje. Prognozuojama, kad iki 2040 metų gamtinių dujų poreikis išaugs iki 24,5 TWh, gamtinių dujų sunaudojimas kaip žaliavos trąšų gamyboje (neenergetinėms reikmėms) sudarys 44 proc. Gamtinių dujų kaip pirminio energijos ištekliaus vartojimo šalyje didėjimas siejamas su išaugsiančiais AEI balansavimo poreikiais elektros energijos ir šilumos gamyboje. 2050 metais bendras gamtinių dujų sunaudojimas šalyje sieks 20 TWh, iš kurių 55 proc. bus sunaudojama neenergetinėms reikmėms (trąšų gamyboje).“ 5. 8 pav. suapvalinti prognozuojamus GWh (2020 m. – 3000, 2030 m. – 7000, 2050 m. – 18000) bei 2050 m. prognozės neskaidyti skirtingomis atsinaujinančių energijos išteklių rūšimis. 6. 14 pav. elektros energijos gamybos detalią sandarą Lietuvoje vaizduoti 2020 m. ir 2030 m.	Pritarti
14.	Energetikos komisija, 2018-05-09			55.	Argumentai: Siekiama detalizuoti, kokias papildomas pajamas gaus Lietuva, išnaudodama Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projektą (GIPL), išnaudojant Klaipėdos SGD terminalą ne tik Baltijos šalių, bet ir Lenkijos bei Ukrainos vartotojų poreikiams. Pasiūlymas: Patikslinti Strategijos projekto 55. punktą ir jį išdėstyti taip: „55. Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys ir Suomija, vis dar išlieka izoliuotos nuo bendros ES gamtinių dujų rinkos. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projektas (GIPL) leis integruoti Baltijos šalis ir Suomiją į bendrą ES gamtinių dujų rinką ir prisidės prie Energetikos sąjungos kūrimo, tuo pat metu didins Lietuvos ir regioninės gamtinių dujų rinkos konkurencingumą, likvidumą, tiekimo šaltinių ir kelių diversifikaciją ir sukurs galimybes išnaudoti Klaipėdos SGD terminalą ne tik Baltijos šalių, bet ir Lenkijos bei Ukrainos vartotojų poreikiams, tokiu būdu didinant tiekimo saugumą regione ir papildomomis pajamomis, gautomis už gamtinių dujų perdavimą ir pakartotinio SGD dujinimą, iš gamtinių dujų tranzito mažinant Lietuvos vartotojams tenkančią SGD terminalo ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros išlaikymo dalį“.	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: V. Poderys.

Komisijos pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Virgilijus Poderys

Komisijų sekretoriato patarėja Živilė Rožėnaitė

Komisijų sekretoriato patarėja Elena Mačiulaitytė