AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 169, 170, 1701 sTRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 169, 170, 1701 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant papildyti baudžiamojo įstatymo 169 – 1701 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų sudėtis, jose papildomai numatant neįgalumo ir amžiaus požymius, baudžiamojo įstatymo kontekste laikytinus atskirais ir savarankiškais diskriminavimo, niekinimo, diskriminacijos ar smurto kurstymo arba neapykantos skatinimo pagrindais. Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais būtų užtikrintas baudžiamojo įstatymo nuostatų sisteminis suderinamumas, pašalinta baudžiamosios atsakomybės už BK 169 – 1701 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas reguliavimo spraga bei užtikrintas baudžiamojo įstatymo nuostatų atitikmuo Europos Sąjungos ir tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugai skirtuose dokumentuose nurodytiems standartams.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]), Baudžiamosios justicijos skyriaus (vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected]), patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (8 5) 266 2884, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
BK 169 – 1701 straipsniai numato baudžiamąją atsakomybę už diskriminavimą dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės, kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę ir grupių ar organizacijų, turinčių tikslą diskriminuoti žmonių grupę arba kurstyti prieš ją, kūrimą ir veiklą. Pažymėtina, kad visuose paminėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodyti analogiški diskriminavimo, niekinimo, diskriminacijos ar smurto kurstymo arba neapykantos skatinimo pagrindai – lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ir pažiūros. Tuo tarpu, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose žmogaus teisių apsaugai skirtuose dokumentuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir kt.) pateikiamas platesnis diskriminavimo (ir atitinkamai diskriminacijos ar smurto kurstymo arba neapykantos skatinimo) pagrindų sąrašas, t. y. asmens diskriminacija (ir atitinkamai jos tarptautinis draudimas) yra siejama su lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos požymiais. Aptariamuoju aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija įpareigoja valstybes nares užtikrinti ir skatinti visapusišką neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių (įskaitant teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis) įgyvendinimą, draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties. Valstybės narės įpareigojamos imtis visų įstatymų leidybos (įskaitant įstatymų leidybos priemones, kad būtų pakeisti ar panaikinti galiojantys įstatymai, kiti teisės aktai, papročiai ir praktika, diskriminuojantys neįgaliuosius), administracinių ir kitokių priemonių, kad būtų tinkamai įgyvendintos minėtos konvencijos pripažintos teisės.
Būtina pabrėžti ir tai, kad viename svarbiausių šiame kontekste – Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme (kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir diskriminacijos draudimą, ir jau minėtų Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų analogiškos nuostatos) diskriminacija apibrėžta kaip „tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu“. Tuo pačiu lygios galimybės minėtame įstatyme apibrėžiamos kaip „tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos“.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos, tiek Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktuose ne tik pripažįstama, kad praktikoje žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminacija dėl negalios ir amžiaus yra galima, bet ir vienareikšmiškai draudžiama tokio pobūdžio diskriminacija. Ne mažiau svarbu yra tai, kad minėtuose teisės aktuose negalia ir amžius yra išskirti kaip atskiri, savarankiški diskriminavimo pagrindai. Vadinasi, pripažįstama, kad šios asmenų grupės (pavyzdžiui, psichinę ir/ar fizinę negalią turinys asmenys, (iki)pensinio amžiaus asmenys, reprodukcinio amžiaus moterys ir pan.) gali būti diskriminuojami vien tik dėl jų negalios ar amžiaus.
Tuo tarpu, kompleksinė lyginamoji baudžiamojo įstatymo 169 – 1701 straipsnių ir minėtų Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės instrumentų bei Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad BK 169 – 1701 straipsnių dispozicijos yra per siauros ir neapima neįgalumo ir amžiaus požymių (negalios ir amžiaus neapima ir joks kitas BK 169–1701 straipsnių dispozicijose nurodytas diskriminavimo, niekinimo, diskriminacijos ar smurto kurstymo arba neapykantos skatinimo pagrindas), o neįgalieji ar skirtingų amžiaus kategorijų asmenys nėra išskirti kaip savarankiškos asmenų grupės, kurios (ar jai priklausančio atskiro asmens) atžvilgiu būtų įmanomas BK 169 – 1701 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų padarymas ir dėl šios priežasties pastarieji asmenys nepatenka į minėtų straipsnių taikymo sritį ir yra paliekami už baudžiamojo įstatymo reguliavimo ribų. Esamas baudžiamosios atsakomybės už BK 169–1701 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas reglamentavimas lemia tai, kad baudžiamojon atsakomybėn asmenys galėtų būti traukiami tik tada, jei neįgalų ar tam tikro amžiaus sulaukusį asmenį diskriminuotų ar pan. ir kitu (pavyzdžiui, lyties, seksualinės orientacijos, tautybės ar pan.) pagrindu, tačiau neįgalaus ar tam tikro amžiaus asmens diskriminavimas ar pan. vien tik dėl negalios ar amžiaus baudžiamosios atsakomybės neužtrauktų.
Pabrėžtina ir tai, kad sisteminė baudžiamojo įstatymo nuostatų analizė leidžia aptariamuoju aspektu konstatuoti ir paties teisinio reguliavimo nenuoseklumą, kadangi, nepaisant to, kad neįgalumo ir amžiaus požymiai nėra numatyti BK 169 – 1701 straipsniuose, tuo pačiu metu neįgalumas ir amžius, kaip vieni iš galimų neapykantos išraiškos savarankiškų pagrindų, yra numatyti BK 60 straipsnyje nurodytoje baudžiamąją atsakomybę sunkinančioje aplinkybėje ir BK 129, 135 ir 138 straipsniuose nurodytų nusikaltimų kvalifikuotose sudėtyse.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad toks teisiškai skirtingas neįgaliųjų ar skirtingų amžiaus kategorijų asmenų traktavimas baudžiamojo įstatymo rėmuose yra objektyviai nepateisinamas ir dėl šios priežasties BK 169–1701 straipsnių dispozicijos pildytinos savarankiškais neįgalumo ir amžiaus požymiais.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projekto 1 – 3 straipsniais siūloma BK 169 – 1701 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų sudėtyse, kaip atskirus ir savarankiškus diskriminavimo, niekinimo, diskriminacijos ar smurto kurstymo arba neapykantos skatinimo pagrindus, papildomai numatyti neįgalumo ir amžiaus požymius.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatoma, kad Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių, kadangi jo nuostatomis tik nežymiai koreguojamos baudžiamojo įstatymo nuostatos.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektas buvo suderintas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“.
14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „diskriminacija“, „diskriminavimo pagrindai“, „neapykantos skatinimas“, „baudžiamoji atsakomybė“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.