AIŠKINAMASIS RAŠTAS
VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 9 IR 91 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Atsižvelgiant į
tai, kad 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91
straipsniu įstatymas
Nr. XII-2741 (toliau – priimtas įstatymas) ir dėl užsitęsusių teisėkūros
procedūrų nebuvo priimtas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių
komiteto inicijuotas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533
4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu
įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-787(2) (toliau –
įstatymo projektas
Nr. XIIIP787(2), buvo parengtas atnaujintas projektas galiojančioms Vietos
savivaldos įstatymo nuostatoms.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus priimtam įstatymui, savivaldybės prieš patikėdamos naujos ūkinės veiklos vykdymą savo valdomam juridiniam asmeniui (naujai stegiamam ar esamam), turi atlikti konkurencingą procedūrą ir su jos rezultatais kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl leidimo. Negavusi tokio leidimo, savivaldybė negali patikėti viešosios paslaugos teikimo savo valdomam juridiniam asmeniui.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Visų pirma, projektu aiškiai nurodoma, kas yra laikoma nauja ūkine veikla: tai būtų tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti. Taip pat šis klausimas yra aiškiai sureguliuojamas juridinių asmenų reorganizavo atveju (jeigu bent vienas iki reorganizavimo veikęs juridinis asmuo faktiškai tokią veiklą vykdė, laikoma, kad ją vykdė ir po reorganizavimo likęs juridinis asmuo). Tai leis išvengti situacijos, kai savivaldybė bus priversta laikyti juridinį asmenį vien tam, kad nutraukus jo veiklą ir siekiant toliau teikti viešąją paslaugą, būtų privaloma atlikti laike užtrunkančias procedūras, reikalingas norint perlesti šių paslaugų teikimą kitam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui.
Antra, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo proporcingumą siekiamiems tikslams – užtikrinti informacijos apie pradedamą naują veiklą teikimą Konkurencijos tarybai, kad ji galėtų įvertinti, ar toks savivaldybės sprendimas nepažeis konkurencijos – projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą, pateikti reikiamus dokumentus ir prašyti iš anksto įvertinti, ar numatomas sprendimas neapribos konkurencijos ir savivaldybei nekils Konkurencijos įstatyme numatytų ekonominių sankcijų grėsmė. Jeigu savivaldybė neatsižvelgs į pateiką Konkurencijos tarybos išvadą, įrodinėjimo pareiga, kad tokiu sprendimu ji nepažeidė įstatymo, taip pat ir ekonominės sankcijos rizika, teks savivaldybei.
Galiausiai, projektu siekiama pašalinti abejones dėl tam tikros veiklos, kuri gali būti laikoma ūkine veikla dėl savo prigimties, tačiau viešosios paslaugos teikimo atveju, ji papildo viešąją paslaugą, todėl projektu siūloma jos nelaikyti ūkine veikla ir netaikyti 91 straipsnyje nustatytų apribojimų. Tokios veiklos pavyzdžiu galėtų būti mokinių maitinimo mokyklos valgykloje organizavimas – jeigu savivaldybė nutaria, kad maistą ruošia pati mokyklos valgykla, o ne perka maitinimo paslaugą iš išorinio tiekėjo (nesvarbu, privataus, ar savivaldybės kontroliuojamo), tokia veikla būtų laikoma papildoma veikla, kuri teikiama tik kartu su viešąja paslauga (šiuo atveju, ugdymu) ir nebūtų įpareigojimo tokios paslaugos teikimui pasitelkti išorės subjektą. Projekte pateikiamas tik pavyzdinis tokios papildomos veiklos sąrašas. Pagrįsti, kad tai yra papildoma veikla, kuri teikiama tik kartu su viešąją paslauga, turės savivaldybė.
Atsakant į iškeltas abejones dėl priimto įstatymo normų santykio su Viešųjų pirkimų įstatymu, pažymėtina, kad savivaldybė galės patikėti naują veiklą savo kontroliuojamiems subjektams tik tuo atveju, jeigu bus įsitikinusi, kad tai neapribos konkurencijos – arba paskelbs viešąjį pirkimą, o tik jam neįvykus ir atitinkant kitas Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas sąlygas galės sudaryti vidaus sandorį, arba pavesti teikti naują viešąją paslaugą (naują ūkinę veiklą) savo valdomam juridiniam asmeniui, tik jeigu tai atitiks Vietos savivaldos įstatymo 91 straipsnyje nustatytus reikalavimus (vykdoma nauja ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik jeigu dėl to nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės). Manytina, kad tokie saugikliai yra pakankami, kad būtų pasiektas tikslas – užtikrinti, kad būtų tinkamai teikiamos viešosios paslaugos ir išvengiama konkurencijos ribojimo.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms, nes bus minimizuota konkurencijos ribojimo rizika.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti/panaikinti Konkurencijos tarybos tvarką.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projekats parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte sąvokos nekeičiamos ir naujos nesiūlomos.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti iki 2017 m. spalio 31 d. Konkurencijos taryba turės patvirtinti kreipimosi dėl išvados ar savivaldybės nauja ūkinės veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą ir Konkurencijos tarybai teikiamo kreipimosi tipinę formą.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomų finansinių išteklių poreikiu.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. SV-S-326, buvo atliktas nepriklausomas ekspertinis įvertinimas dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-787(2) (toliau – Ekspertinis įvertinimas) nuostatų, kurios yra analogiškos teikiamo projekto nuostatoms.
Ekspertiniame įvertinime konstatuota, kad siūlomos nuostatos atitinka bendrą Europos Sąjungos praktiką, mažina biurokratinę naštą savivaldybėms, suteikia galimybę naudoti savo pačių turimas priemones, lanksčiau reaguoti priimant sprendimus bei greičiau patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus. Taip pat pažymėta, kad siūlomas reglamentavimas neprieštarauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) šalių viešojo valdymo praktikai (nes EBPO priklausančių šalių savivaldybėse taikomi skirtingi viešųjų paslaugų teikimo būdai), todėl neturėtų turėti neigiamos įtakos Lietuvos stojimui į EBPO.
Ekspertiniame įvertinime taip pat konstatuota, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo nuostatos, numatančios papildomus biurokratinius reikalavimus (kaip išankstinio Konkurencijos tarybos sutikimo gavimas) savivaldybėms siekiant vykdyti naują ūkinę veiklą, prieštarauja pasaulinei viešojo valdymo patirčiai ir ilgalaikėje perspektyvoje gali būti žalingas, nes apribos viešųjų paslaugų administratoriaus galimybes: 1) diegti viešųjų paslaugų teikimo inovacijas; 2) parinkti paslaugos teikimo mechanizmą, labiausiai atitinkantį paslaugos gavėjo poreikių patenkinimą.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Savivaldybės nauja ūkinė veikla.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių
komiteto vardu