LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135
68 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO
2020-08-20 Nr. XIIIP-5108
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (ar) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų naudotojams. Siūlomos nuostatos turinys diskutuotinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, nėra aišku, kodėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių teisių ir interesų apsaugą užsienyje, Užsienio reikalų ministerijai reikia žinoti visų užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų, kurias teikia Lietuvos Respublikos ūkio subjektai, naudotojų skaičių, t.y. ir tų naudotojų, kurių teisių apsauga bei konsulinės pagalbos jiems teikimas užsienyje nepriklauso Užsienio reikalų ministerijos jurisdikcijai. Antra, kadangi siūlomas reguliavimas dėl asmenų vietos buvimo duomenų teikimo Užsienio reikalų ministerijai betarpiškai susijęs su asmenų teise į privatumą (o Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu), įstatyme reikėtų aiškiai apibrėžti atvejus, kada Užsienio reikalų ministerijai gali būti teikiama informacija apie faktinį paslaugų naudotojų skaičių ir jų buvimo vietą (pvz., jeigu Užsienio reikalų ministerija planuotų tam tikrus konkrečius piliečių išgabenimo iš užsienio valstybių darbus), o kada tik siųstų užsienio reikalų ministro nustatyto turinio žinutes (informavimo tikslais). Trečia, atsižvelgiant į tai, kad asmens teisė į privatumą gali būti ribojama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik laikantis proporcingumo reikalavimų, įstatyme reikėtų nustatyti, kad minėtosios priemonės gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečių buvimo vietos užsienyje negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas, o šių duomenų teikimas nutraukiamas, bei gauti ir tvarkomi duomenys nedelsiant sunaikinami, kai nebelieka ypatingų aplinkybių arba jie nebereikalingi tikslams, dėl kurių buvo teikiami. Ketvirta, žodžiai „ar kitų aplinkybių“ brauktini, nes „ypatingų aplinkybių“ sąvokos apibrėžtyje nėra pateiktas baigtinis tam tikrų aplinkybių ar teisinių režimų sąrašas, o numatytos ir kitos panašios aplinkybės, kurios gali būti pagrindas specialiam teisinių santykių elektroninių ryšių srityje reguliavimui.
2. Vertinant projektu pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies antrojoje pastraipoje įtvirtintas nuostatas, kuriose nustatyta, kad Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai pateikia visą turimą informaciją, kuri yra būtina ar galėtų padėti susisiekti su užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esančiu asmeniu ir (ar) siunčia šiam asmeniui Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus, būtina dar kartą pažymėti, kad įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta kokie duomenys ir kokia apimtimi gali būti teikiami įgaliotai institucijai, nes didelė dalis duomenų, kuriais disponuoja viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai, nėra ir negali būti vertinami kaip būtini. Kitaip sakant, tokių duomenų apimtis negali priklausyti nuo poįstatyminio teisės akto turinio, o turi būti aiški iš įstatymo nuostatų, siekiant užkirsti kelią institucijų piktnaudžiavimui ir užtikrinti asmenų duomenų apsaugą bei teisę į privatų gyvenimą. Be to, nuostata pildytina ir tuo požiūriu, kad minėtieji vietos nustatymo duomenys gali būti teikiami tik tuo atveju, kai kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas.
3. Projektu pildomo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies trečiojoje pastraipoje reikėtų nurodyti, iš kokiam subjektui skirtų valstybės biudžeto asignavimų būtų kompensuojamos viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų patirtos išlaidos.
4. Pažymėtina, kad įstatymo straipsnių dalys neturi struktūrinių dalių – pastraipų, todėl siūlomas keičiamo įstatymo 68 straipsnio 7 dalies pastraipas reikėtų sujungti į vieną pastraipą, arba dėstyti kaip atskiras 68 straipsnio dalis.
5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini skaičius ir žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.
Privatinės teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė
M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko@lrs.lt
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected]