LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 176
STENOGRAMA
2014 m. rugsėjo 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. NARKEVIČIUS
ir A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Visų paprašyčiau užimti vietas. Skelbiu 2014 m. rugsėjo 18 d. (ketvirtadienio) plenarinio posėdžio pradžią. (Gongas)
Kviečiu užimti savo vietas ir registruotis. Dėkoju.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
Taigi po truputėlį galime pradėti plenarinį posėdį.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. rugsėjo 18 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Aš matau, yra norinčių kalbėti dėl darbotvarkės. E. Masiulis. Prašom, kolega.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu aš norėčiau pasiūlyti išbraukti iš darbotvarkės 1-5 klausimą – Mokesčių administravimo įstatymą. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymo projektas iš tikrųjų galimai gali prieštarauti ir Konstitucijai, ir pamatinėms žmogaus teisėms, nes šis įstatymas įtvirtina totalų visų Lietuvos žmonių sekimą dėl banko operacijų, kreditinių kortelių atsiskaitymo. Šiandien galiojantys teisės aktai leidžia įtartinus (…) bankines operacijas asmenis ir taip gauti apie juos informaciją reikiamoms institucijoms. Dabar mes įvedame prievolę tikrinti visus iš eilės, skenuoti, reikia to ar ne. Kviesčiau išbraukti šitą projektą iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Supratome jūsų pasiūlymą. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra.
Gerbiamieji kolegos, dar mano viena tokia pastaba dėl darbotvarkės 1-2 klausimo. Įstatymo projektą Nr. XIIP-1795 siūlau nukelti į vėlesnį laiką, nes nėra Teisės departamento… Ar jau yra? Dar pasižiūrės. Tiesiog reikia laiko, kad truputėlį… Kai mes turėsime tą informaciją ir gausime atsakymą, tada šį klausimą ir svarstysime. Jūs nieko prieš? Ne, ne dėl tavo, Eligijau, dabar klausimo, ne dėl tavo. Čia yra dėl Regioninės plėtros įstatymo Nr. XIIP-1725 projekto. Aš noriu pasakyti, kad yra ką tik gauta Teisės departamento išvada. Tiesiog reikia šiek tiek laiko susipažinti, vėliau mes grįšime prie to klausimo ir svarstysime, jeigu jūs nieko prieš. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime.
Dabar dėl E. Masiulio pasiūlymo. Jūs puikiai girdėjote per šoninį mikrofoną, kaip frakcijos vardu gerbiamasis E. Masiulis pasiūlė klausimą Nr. XIIP-1742 išbraukti iš darbotvarkės. Supratote, ar ne? Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra.
Kviečiu balsuoti dėl E. Masiulio pasiūlymo. Kas už tai, kad išbrauktume įstatymo projektą Nr. XIIP-1742, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 55, prieš – 13, susilaikė 26. Taigi įstatymo projektas iš šios dienos darbotvarkės yra išbrauktas.
Daugiau pasiūlymų, pastabų nebuvo. Mano pasiūlymas, kad darbotvarkės klausimas Nr. XIIP-1795 būtų svarstomas tada, kai mes jau turėsime galimybę jį priimti.
Pradedame nuo darbotvarkės… Tiesa, ar bendru sutarimu galime pritarti darbotvarkei? Labai ačiū. Pritarta bendru sutarimu šios dienos darbotvarkei su pasiūlymais.
10.05 val.
Civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-248(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Civilinio kodekso 1.74, 1.105 ir 6.871 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-248. Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. aš kviečiu į tribūną J. Sabatauską. Jūs esate šio klausimo pranešėjas. Paprašysime jūsų pakomentuoti. Pirmasis pasiūlymas yra jūsų. Šiek tiek pasakykite. Aš matau, čia komiteto išvada. Tiesiog jūs dėl stenogramos pristatykite. Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl Civilinio kodekso keleto straipsnių pataisų projekto yra mano pasiūlymai įvertinant tai, kad įstatymo įsigaliojimas bus nuo 2015 m. sausio 1 d. ir atitinkamai ten yra riba dėl 50 tūkst. Lt. Tiesiog yra keitimas į eurus – būtų 14 tūkst. 500 eurų. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kiti siūlymai taip pat susiję, vietoj litų siūloma įvesti eurus. Ten 3 tūkst. eurų 2 straipsnyje, 3 straipsnyje taip pat 3 tūkst.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, gana aiškus pasiūlymas, gana aiškus klausimas. Galbūt nereikėtų balsuoti? Nereikia 29 Seimo narių balsų? Palaikome, bendru sutarimu pritariame, taip? Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti visiems pasiūlymams, kuriems pritarė komitetas bendru sutarimu? Taip? Ir dėl 1, ir dėl 2 straipsnio, ir dėl 3 straipsnio.
Taigi priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu su pasiūlymu? Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis su pasiūlymu. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Ir 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu su pasiūlymu? Priimtas bendru sutarimu. Taigi priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš… Yra norinčių kalbėti prieš – R. Šimašius. Prašom.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų taip atrodo, kad sklandžiai priėmėme ir galime drąsiai keliauti tolyn su šituo įstatymo projektu, bet aš vis dėlto noriu atkreipti dėmesį, kad projekto esmė iš tiesų išliko. Projekto esmė yra ta, kad tarsi bandant padėti teisėsaugos institucijoms yra sudaroma didžiulė administracinė, biurokratinė našta verslui ir ji yra ne šiaip sau, ji gali pakirsti labai rimtus sandorius, rimtų investicijų atėjimą ir apskritai verslo sąlygų būklę Lietuvoje. Mes numatome, kad šiuo atveju akcijų ir vekselių perleidimas kitu projektu turi būti notarinės formos. Tokių dalykų niekur nėra aplinkui, kad ir kur mes žiūrėtume. Niekur nėra.
Teisėsaugos institucijoms tai nieko nepadėtų, nes elementariai teisėsaugos institucijos ir šiandien gali išspręsti uždavinį patikrinti, ar sandoris buvo sudarytas tikras, ar apsimestinis. Mes galime atlikti dokumento ekspertizę, pažiūrėti, kada tai padaryta ir t. t. Norint sudaryti apsimestinį sandorį ir dabar galima tuos dalykus apeiti, galima notaro akivaizdoje atsiskaityti, o paskui grąžinti pinigus išėjus iš notaro biuro.
Tai yra įstatymo projektas, kuris paleidžia dūmų uždangą, kad neva mes labai smarkiai dabar kovosime su kažkuo, o iš tikrųjų jis nei daug, nei mažai, bet pakerta galimybes Lietuvos verslininkams telkti kapitalą dėl projektų. Aš jums sakau labai paprastai: jeigu Lietuvos verslininkas išvažiuoja į susitikimą į Frankfurtą, Londoną ar Rygą ir sutaria ten dėl akcijų perleidimo mainais už ką nors, kyla klausimas, iš kur jis tame Frankfurte, Londone ar Rygoje išpaišys lietuvišką notarą? Iš kur bus tas notaras? Ar gali man kas nors į tą klausimą atsakyti? Į tą klausimą nėra atsakymo. Aš dar kartą pabrėžiu, būkime rimti ir nebalsuokime iš eigos, kad kaip čia gerai bus teisėsaugai. Teisėsaugai tai nėra pliusas, tiktai buvusių nepadarytų darbų pridengimas, o verslui tai yra didžiuliai didžiuliai spąstai. Prašau, kolegos, pažiūrėti atsakingai ir balsuoti prieš šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamoji valdančioji dauguma, mes, ateidami į Seimą, įsipareigojome deklaruoti savo programinėse nuostatose, kad gerinsime sąlygas verslui, kad mažinsime biurokratiją, mažinsime įvairiausius popierizmus, o šiandien eina įstatymų paketas – mes bloginame sąlygas verslui. Investicijų pritraukimą taip pat bloginame. Juk juridiniai asmenys parduoda akcijas ar panašiai, jie yra juridiniai asmenys ir jų sandoriai yra teisėti. Ar teisėti, ar neteisėti, tikrai gali kontroliuoti Mokesčių inspekcija. Jeigu parduoda daugiau kaip 50 % akcijų, būtina tokį sandorį tvirtinti notariškai. Man atrodo, mes čia pasitarnaujame notarams, kurie ir taip nelabai blogai gyvena. Kam dar apsunkinti atskirais reikalavimais verslą, investicijų pritraukimą? Todėl aš prašyčiau tikrai nebalsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Dar nori kalbėti prieš K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Sutikdamas su viskuo, ką pasakė gerbiamasis R. Šimašius, pritardamas tam, ką kalbėjo P. Gražulis, noriu pridurti dar tai, kad jau ir taip notarai yra pasidarę savotišką karalystę, į kurią neįsileidžia nieko, patys nutaria, kiek jų yra, o pabandykite jūs kokį nors dokumentą notariškai patvirtinti, paaiškės, kad jums reikia laukti dvi tris savaites. Dabar mes tik papildomai sukurtume didžiulį srautą naujų asmenų ir papildomus piniginius nuostolius tiek verslui, tiek žmonėms. Negi iš tikrųjų mes norime apkrauti biurokratija tokius paprastus procesus, kurie iki šiol be jokių problemų ir taip buvo sprendžiami?
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano kolegos išsakė nuomonę, todėl aš nenoriu ilgai kalbėti, esu kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, buvo išsakytos nuomonės, tik nuomonės prieš. Reikia balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-248, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 58, prieš – 14, susilaikė – 30. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-248(2) yra priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Mano balsą prašau įskaityti už, nes laikina kortelė, paprasčiausiai nesugebėjau…
PIRMININKAS. Gerai, A. Syso balsas – už.
10.13 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 44 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-249 (2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 44 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-249(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Tiesiog priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Nuomonės už, prieš. Nuomonė prieš – R. Šimašius. Prašom, kolega.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, argumentų kartoti nenoriu, nes čia yra įstatymų paketas ir kalbama apie tą patį, bet labai prašau dėmesio visų, kas dar šioje salėje nemiega. Ar mes esame vis dėlto mąstančių Seimo narių sambūris, ar nežinau kas, nes keturi žmonės argumentavo prieš ir sakė dalykinius argumentus. Šiandien nenuskambėjo nė vieno argumento už. Lygiai ta pati logika ėjo per visą šio projekto svarstymą. Atsiprašau, vis dėlto avinų bandos principu vadovautis Seime, man atrodo, yra nelabai logiška ir garbinga.
Gerbiamieji kolegos, jeigu kas nors turi argumentų už, būkite malonūs, ateikite į tribūną ir pasakykite, kuo jums patinka šis įstatymo projektas. Pasislėpti už to, kad mes nieko nesakome ir tyliai paspaudžiame, yra labai gražu. Ačiū, gerbiamasis Jurgi, bus labai įdomu išklausyti jūsų nuomonę.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Nuomonė už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad neverta kartoti už iniciatorius tų argumentų. Kai Prezidentės atstovai pateikė projektą, reikėjo girdėti, klausinėti, dabar jau ne laikas prie to vėl grįžti.
Šitas projektas yra lydimasis. Norint suderinti visą paketą, tikrai būtina priimti šį projektą, jis duoda tik formalias nuorodas į Civilinį kodeksą. Jis savo turiniu nieko nepasako, tiktai pasako, kad kai kuriais atvejais uždarųjų akcinių bendrovių pirkimo ir pardavimo sutartys yra ne paprastos rašytinės formos, o taip, kaip nustatyta Civiliniame kodekse, t. y. tvirtinamos notaro. Čia dėl suderinimo.
Jeigu teisininkas ponas R. Šimašius vis dėlto laikosi šiokios tokios teisinės logikos, tai už šitą projektą taip pat turėtų balsuoti matydamas, kad anas projektas, kurio jis nenorėjo, deja, yra priimtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, jog pavasario sesijoje įvyko keli raundai klausymų dėl šių kelių projektų ir buvo keli projektai tiek dėl ketvirtadalio akcijų, tiek dėl suminės išraiškos. Labai gaila, kad Seimas nepritarė Vyriausybės pateiktiems projektams dėl grynųjų pinigų apyvartos. Tada galbūt mes būtume kitokius sprendimus priėmę dėl šių įstatymų, dėl Akcinių bendrovių, dėl Vekselių, kartu dėl Civilinio kodekso. Tačiau norint, kad tie sandoriai dėl akcijų perleidimo būtų skaidresni, iš tikrųjų reikėtų priimti šiuos įstatymus.
Iš tikrųjų kolega J. Razma labai teisus. Čia yra lydimasis įstatymas, viskas Civiliniu kodeksu jau yra išspręsta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms, buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Turime galimybę balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-249, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 68, prieš – 13, susilaikė 27. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-249(2) yra priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-250(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3c klausimas – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 3, 15, 27, 59, 77 ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-250(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas. Gerbiamasis Juliau, kviečiu jus į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Norėčiau, kad jūs, pirmininke, pakomentuotumėte.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, taip pat yra ir mano siūlymai.
PIRMININKAS. Dabar kalbėkime dėl 1 straipsnio. Iš eilės. Pakomentuokite 1 straipsnį. Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės departamento siūlymas dėl 1 straipsnio 2 dalies. Komitetas pritarė iš dalies siūlymui suformuluoti 2 dalį taip, kad įsakomasis vekselis, kurio suma didesnė nei 10 tūkst. Lt, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba (čia papildymo esmė) ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintas apskaitos taisykles. Čia dėl 2 dalies. 5 daliai pritarta bendru sutarimu, dėl nurodymo 77 straipsnio pavadinime, papildant „ir forma“. Ir dėl 5 straipsnio 2 dalies taip pat, kaip ir dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, truputį, žinote, jeigu mes stenogramoje… tai niekas nieko nesupras, ką mes čia darome. Pagal visą procedūrą…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 1 daliai pritarta.
PIRMININKAS. Kiekvienas atskiras pasiūlymas yra aptariamas atskirai, mes turime priimti sprendimą ir mes turime įrašyti į stenogramą, kokia yra mūsų Seimo plenarinio posėdžio nuomonė. Dabar aš noriu pasakyti, kad dėl 1 straipsnio, 3 straipsnio pakeitimo, yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Jūsų komitetas pritarė iš dalies. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Komiteto nuomonei pritarta. Toliau dėl to paties straipsnio yra Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas, 3 tūkst. eurų įrašyti, tiesiog…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tiesiog konvertuoti, kadangi įstatymas įsigalios nuo sausio 1 d.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra pritarti. Mes taip pat galime pritarti, aš manau, bendru sutarimu. Dabar dėl 2 straipsnio. Dėl viso straipsnio. Pastabų ir pasiūlymų daugiau nėra. Galime su visomis pastabomis ir pasiūlymais priimti bendru sutarimu? 1 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dabar dėl 2 straipsnio, 15 straipsnio pakeitimo, Seimo narys J. Sabatauskas siūlo. Taip pat galiu pasakyti ir informuoti, kad čia vietoj litų siūloma įrašyti 3 tūkst. eurų. Aš manau, kad pasiūlymas… jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Dėl 2 straipsnio daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? 2 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio J. Sabatausko pasiūlymas, irgi labai paprastas. Tas pats pasiūlymas: vietoj litų – 3 tūkst. eurų. Pakeitimas. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. 3 straipsnis yra priimtas.
Dabar dėl 4 straipsnio, 59 straipsnio pakeitimo, Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas, čia truputį galite pakomentuoti. Gal aš galėsiu pakomentuoti? Čia irgi labai paprastas, vietoj litų – 3 tūkst. eurų. Ir 59 straipsnis, tarpininko akcepto įforminimas, yra papildomai įrašyta formuluotė. Ir taip pat vietoj 10 tūkst. Lt įrašyta 3 tūkst. eurų. Komitetas šitam pasiūlymui pritarė bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu šitam pasiūlymui? Pritarta bendru sutarimu. 4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? 4 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dabar dėl 5 straipsnio. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo, taip pat siekiant sudaryti projekto 2 straipsnio pateiktą siūlymą… keičiančio 77 straipsnio pakeitimą, įrašyti žodžiai „rekvizitas“. Reikėtų įrašyti žodžius „ir forma“. Tiesiog komitetas pritarė bendru sutarimu šitam Teisės departamento pasiūlymui. Mes taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Teisės departamentas… Ar galime priimti bendru sutarimu 5 straipsnį? 5 straipsnis priimtas bendru…
Ne, dar vienas pasiūlymas yra dėl to paties 5 straipsnio. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Ir dar vienas, dėl 2 punkto dalies, yra įrašytas sakinys… dėl antrojo – „paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 10 tūkst. Lt, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio gavėjas yra fizinis asmuo“. Čia buvo įstatyme, papildymas yra: „arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintą apskaitos taisyklę“. Taip pat yra pritarta.
Seimo narys J. Sabatauskas siūlo dėl 5 straipsnio taip pat formuluotę litais pakeisti eurais. Komitetas pritarė bendru sutarimu. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymui? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime priimti 5 straipsnį? 5 straipsnis priimtas bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio taip pat yra pasiūlymas gerbiamojo J. Sabatausko, vėl litus pakeisti į eurus (formuluotę). Daugiau jokių pakeitimų dėl šito straipsnio nėra. Komitetas pasiūlymui pritarė bendru sutarimu, mes taip pat pritariame bendru sutarimu. Ar 6 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio jokių pasiūlymų ir pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norintieji kalbėti už ir prieš. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Įjungėte man, paskelbėte P. Gražulį, tai aš nežinau, ar man kalbėti. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu palaikyti Prezidentės inicijuotą projektą, skirtą kovoti su šešėliniais pinigais ir šešėline ekonomika. Jeigu bus čia sakančių, kad didesnių sumų vekselių notarinis tvirtinimas pareikalauja papildomų išlaidų… Manau, kad ėjimas prie didesnės teisinės tvarkos šiek tiek kainuoja, nieko čia nepadarysi, bet kažin ar tie kaštai nėra mažesni, jeigu mes įvertinsime, kiek kaštų pareikalauja teisiniai ginčai dėl kažkokių popierėlių, kuriuos vieni gali vadinti vekseliais, kiti gali dėl to ginčytis. Aš manau, kad čia yra logiškas pasiūlymas. Nėra tie vekseliai toks masinis reiškinys, kad labai jau daug žmonių paliestų. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, vekselis yra vertybinis popierius, ir tai, ką pažymėjo Teisės departamentas, nei vienas vertybinis popierius nėra tvirtinamas notaro. Manyčiau, tai vėl sunkinimas tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, tiek verslo sąlygų. Mes įsivaizduokime, kad yra sandoris sudaromas su kokia nors užsienio kompanija arba su juridiniu ar fiziniu asmeniu Vokietijos, Prancūzijos ar kitos šalies. Tai ką, tas verslininkas ar fizinis asmuo turės važiuoti į Lietuvą ir tvirtinti tą sandorį notarinėje kontoroje?
Antras dalykas, pažiūrėkite, į ką atkreipė dėmesį Teisės departamentas. Juk galima išskaidyti vekselį po 5, po 7 ar po 9 tūkst. ir pasirašyti šimtą tokių vekselių. Tai čia oro virpinimas yra šitie vekseliai, čia niekas problemos neišspręs. Kodėl mes nepriimame, kad išspręstume šitą problemą, visuotinio pajamų deklaravimo, kodėl iš esmės nesprendžiame problemos, o bandome imituoti kažkokių nešvarių pinigų plovimą ar panašiai? Čia sunkinimas verslo sąlygų. Ir aš manyčiau, kad tikrai negalima pritarti tokiam įstatymui. Naudos bus, naudą iš visų šitų įstatymų paketo turės, sakau, notarai, kurie ir taip gana prabangiai gyvena. Aš manau, kad reikėtų dar ir korupcinio vertinimo šitų visų įstatymų paketo, ar tai nėra koks nors specialus antstolių kažkokių užgaidų tenkinimas. Manyčiau, kad tikrai negalima priimti, nes nė vienoje Europos Sąjungos šalyje vertybiniai popieriai nėra tvirtinami notaro. Todėl nedarykime išimčių, žalingų išimčių.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Išgirdote nuomonę už, nuomonę prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1762, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas, bet aš paskelbiau neteisingą įstatymo projektą, noriu pasitaisyti. Jūs balsuojate už įstatymo projektą Nr. XIIP-250. Aš manau, kad jūs supratote, jis eina iš eilės, aš truputį neteisingai paskelbiau.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 60, prieš – 8, susilaikė 31. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-250) yra priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, prieš grįždamas prie darbotvarkės noriu perskaityti Lietuvos Respublikos Seimo Mišrios narių grupės pareiškimą. „Dėl Mišrios Seimo narių grupės seniūno ir pavaduotojo. 2014 m. rugsėjo 18 d. Mišrios 11 Seimo narių grupės posėdyje seniūne perrinkta R. Baškienė, o seniūno pavaduotoja išrinkta A. Stancikienė.“ Pasirašė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė R. Baškienė. Sveikinu su rimtomis pareigomis ir pirmininkę, ir pavaduotoją.
Grįžtame į darbotvarkę. Kaip minėjau, mes praleidome pirmąjį darbotvarkės klausimą. Mes turime dabar galimybę grįžti prie šio klausimo, nes su Teisės departamento išvada visi susipažino. Tai yra darbotvarkės 1-2 klausimas – Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1795(2). Pranešėjas – V. Bukauskas. Priėmimas. Bet aš nematau V. Bukausko. Gerbiamieji kolegos, tada palauksime. Aš šį klausimą atidedu. Gal kas nors iš Darbo frakcijos, atsakingas už V. Bukauską, paieškos, kad jis sugrįžtų dalyvauti priimant šį įstatymo projektą.
10.31 val.
Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1932 2 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIP-1762(2) (svarstymas)
Dabar 1-4 klausimas – Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1932 2 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIP-1762(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Svarstymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo projektą. Atsižvelgęs į kai kuriuos siūlymus, kai kuriems siūlymams galbūt nepritaręs, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. O dėl siūlymų turbūt bus atskirai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi, išgirdote pagrindinio komiteto nuomonę. Kviečiu į tribūną išsakyti papildomų komitetų nuomonę. J. Vaickienė, Audito komiteto primininkė. Gerbiamoji Jolita, prašom, kviečiu jus į tribūną.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1762 ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo Nr. XI-1932 2 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIIP-1762 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 4 – už, 1 – prieš, 1 susilaikė. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkei. Kviečiu į tribūną B. Bradauską, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką. Gerbiamasis Broniau! Kviečiu jus į tribūną pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1762.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu, todėl komentarų neturiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską pristatyti komiteto nuomonę.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė konstitucinių įstatymų sąrašo papildymą ir iš esmės pritarė šiam projektui, tačiau pasiūlė atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymą ir kartu inicijuoti Seimo statuto pakeitimą, kuriuo būtų atsisakyta imperatyvios nuostatos, kad pagrindinis konstitucinių įstatymų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes dalis konstitucinių įstatymų reguliuoja labai specifinius visuomeninius santykius, kaip ir dabar, apie kurį mes kalbame, fiskalinės sutarties, kuriuos turėtų nagrinėti specializuoti komitetai, tokiu būdu užtikrindami geresnę priimamų konstitucinių įstatymų kokybę.
Taip pat komitetas pasiūlė savo pataisą – įtraukti į šį įstatymą Nacionalinio saugumo pagrindų konstitucinį įstatymą, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymą, Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymą, taip pat Karo padėties įstatymą. Pritaria iš esmės, kaip minėjau, 6 – už, prieš – 1.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Taigi, gerbiamieji kolegos, išklausėte pagrindinio komiteto ir papildomų komitetų nuomonę dėl šio įstatymo projekto.
Svarstymas. Yra pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamąjį J. Sabatauską. Dabar mes, Juliau, susitariame taip iš eilės, atsargiai, neskubėdami.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių A. Paulausko, gerbiamojo D. Petrošiaus ir A. Anušausko pasiūlymas. Gerbiamasis Artūrai, pristatykite savo pasiūlymą. Mikrofonas jums jau įjungtas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, svarstydamas šį pasiūlymą papildyti konstitucinių įstatymų sąrašą, pasižiūrėjo, kad konstitucinių įstatymų sąraše yra Nepaprastosios padėties konstitucinis įstatymas. Mes atkreipėme dėmesį, kad nacionalinio saugumo sistemą sudaro ne vien tik šis svarbus Nepaprastosios padėties įstatymas, bet yra ir daug svarbesnių. Tai yra visų pirma Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Karo įstatymas, Karo padėties įstatymas, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas bei Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymas. Štai tuos keturis įstatymus mes pasiūlėme įtraukti kaip labai svarbius į sąrašą, kad jie taip pat taptų konstituciniai. Nes vien tik išskirti Nepaprastosios padėties įstatymą būtų ir nelogiška, ir nevisiškai apimtų nacionalinės saugumo sistemos įstatymus. Todėl mes ir pasiūlėme papildyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ką mano komitetas dėl šių pasiūlymų?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime išdėstytus motyvus, kad pagal Konstituciją krašto apsaugos teisinis reguliavimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kitus veiksnius, darančius įtaką valstybės saugumui. Įstatymo leidėjas privalo įvertinti galimas grėsmes valstybės saugumui, ilgalaikius politinius procesus, valstybės dalyvavimą valstybių tarpusavio pagalbos organizacijose, valstybės tarptautinius įsipareigojimus, saugumo užtikrinimo, taikos palaikymo misijose ir kita. Konstitucijai neprieštarautų tik toks krašto apsaugos sistemos inter alia karo tarnybos teisinis reguliavimas, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į galimas grėsmes valstybės saugumui ir užtikrintų tinkamą valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, inter alia tinkamą piliečio parengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad gali susidaryti padėtis, kuriai esant gali prireikti operatyviai reaguoti į pasikeitusią geopolitinę situaciją, kyla pagristų abejonių, ar siūlomų įstatymų įrašymas į konstitucinių įstatymų sąrašą nesuponuotų prieštaravimo minėtai Konstitucinio Teismo doktrinai, nes būtų apsunkinta galimybė adekvačiai ir laiku reaguoti į pasikeitusią geopolitinę situaciją. Svarbu pažymėti: konstitucinių įstatymų institutas skirtas reguliuoti reikšmingiausius visuomeninius santykius, užtikrinti didesnį santykių stabilumą, pasireiškiantį aukštesniais teisinės apsaugos standartais. Konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo procedūra yra sudėtingesnė, o tai reiškia ir ilgesnes procedūras laiko atžvilgiu nei paprastų įstatymų. Konstitucinis įstatymas priimamas, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, balsų dauguma, o keičiamas ne mažesne negu trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma. Taigi kyla pagrįsta abejonė, ar išties krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo teisinio reguliavimo stabilumas yra vertybė, kurią suponuoja Konstitucija, o susidarius kritinei geopolitinei situacijai, siekiant apginti kraštą, kad nesugebėtume laiku priimti arba pakeisti šiuos įstatymus, jeigu mes įrašysime juos į konstitucinių įstatymų sąrašą. Todėl komitetas (nebeskaitysiu kitų argumentų) keturiais balsais prieš, tik dviem palaikančiais nepritaria šiems siūlymams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl šitų pataisų nuomonės už, nuomonės prieš. Gerbiamasis S. Šedbaras – nuomonė prieš A. Paulausko pasiūlymą, ar ne, jūs kalbėsite? Prašom, jūs turite galimybę kalbėti prieš.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pagalvokime, kas yra Konstitucinis įstatymas, esantis konstitucinių įstatymų sąraše. Šitą projektą iš esmės rengė buvę Konstitucinio Teismo teisėjai, pirmininkai, konstitucinės teisės profesoriai. Buvo labai ilga diskusija ir buvo nutarta, kad tai turi būti tie įstatymai, kurie numato pagrindinius valstybės sandaros, valstybės gyvenimo reikalus, ir tai turi būti ilgos, didelės diskusijos, susitarimo tarp politinių jėgų rezultatas, ir tai turi būti įtvirtinta konstitucijų įstatymų sąraše kaip tam tikra stabili duotybė.
Visų pirma buvo apsispręsta, kad konstituciniai įstatymai turi būti tie, kurie yra tiesiogiai paminėti Konstitucijoje (tokių yra), ir, žinoma, vienas kitas įstatymas, kuris kaip minėjau, garantuoja valstybės gyvenimo stabilumą. O tie įstatymai, kuriuos gali prireikti keisti dėl besikeičiančios geopolitinės situacijos, dėl iškylančių įvairiausių klausimų, tikrai neturi šito krūvio. Čia ne reikšmingumo klausimas. Čia ne reikšmingumo, čia yra politinių jėgų susitarimo ir valstybės tolesnės raidos, jos sandaros klausimas. Todėl, aš manau, tikrai nereikia pritarti šiam pasiūlymui, nes dėl to gali atsirasti papildomų, ką minėjo ir komiteto pirmininkas, neigiamų padarinių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiprašau gerbiamojo A. Paulausko, teikėjas negali išsakyti nuomonės už savo pasiūlymą, yra tokia statutinė norma. Aš manau, kad visi Seimo nariai susidarė savo nuomonę, ir reikia balsuoti. (Balsai salėje) Kas užsiregistravo kartu su jūsų įstatymo projektu, turėjo galimybę papildomai išsakyti. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume gerbiamojo A. Paulausko ir kolegų pasiūlymui dėl 1 straipsnio, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai; už – 32, prieš – 17, susilaikė 34. Taigi grupės Seimo narių pasiūlymui nepritarta.
Toliau Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas. Jūs tiesiog pakomentuokite, galbūt pats ir atsakykite.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano pasiūlymas suformuluotas remiantis Teisės departamento pastaba. Aš siūlau išbraukti iš Konstitucinių įstatymų sąrašo Rinkimų kodekso įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad Seimas 2013 m. birželio 27 d. patvirtino Rinkimų kodekso koncepciją, šios koncepcijos punkte pagrindiniu Rinkimų kodekso tikslu nurodyta nustatyti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos ir kitų rinkimų komisijų teisinę padėtį, uždavinius, įgaliojimus, veiklos principus, sudarymo, darbo organizavimo tvarką ir finansavimą.
Pažymėtina, kad nei Lietuvos tradicijos, nei teisės sistema neturi nė vieno pavyzdžio, kad įstatymus vykdančios institucijos statusą, formavimo tvarką, įgaliojimus, vykdymo tvarką reglamentuotų Konstitucinis įstatymas. Tai smarkiai apsunkintų tą darbą ir, esant reikalui, keitimą, nes pirma, Rinkimų kodeksas, kaip žinote, dar yra nepriimtas, jam priimti reikėtų visų Seimo narių balsų daugumos, o bet kokiam pakeitimui, menkiausiam pakeitimui, reikėtų trijų penktadalių. Vadinasi, jeigu dėl Rinkimų komisijos darbo reikėtų keisti kokią nors įstatymo dalį, reikėtų trijų penktadalių Seimo narių.
Kaip žinote, konstitucinių įstatymų institutas yra skirtas reguliuoti reikšmingiausiems visuomeniniams santykiams užtikrinant didesnį santykių stabilumą. Kaip sakiau, Teisės departamentas savo išvadoje pagrįstai atkreipė dėmesį, kad jeigu Vyriausiosios rinkimų komisijos statusas, sudarymo tvarka, funkcijos ir vykdymo tvarka būtų reglamentuoti kodekse kaip Konstituciniame įstatyme, tai Vyriausioji rinkimų komisija Lietuvos teisinėje institucinėje sistemoje būtų vienintelė įstatymus vykdanti institucija, kurios statusą ir veiklos klausimus reglamentuotų Konstitucinis įstatymas. Iškilus būtinumui pakeisti tapusį netinkamą teisinį reguliavimą, pavyzdžiui, dėl šios komisijos sudarymo tvarkos, kad ir procedūrinių klausimų dėl kandidatų į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius delegavimo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, truputėlį trumpiau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …ar darbo organizavimo, tai padaryti operatyviai būtų neįmanoma, nes tai yra kur kas ilgesnė priėmimo tvarka. Tokia pat pastaba teiktina ir kitų rinkimų…
PIRMININKAS. O kokia komiteto nuomonė?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Komitetas, deja, nepritaria mano siūlymui.
PIRMININKAS. O kodėl nepritaria, argumentai?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Klauskite komiteto narių, kurie taip balsavo, 4 balsai prieš.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš negaliu, aš esu tik vienas iš Seimo narių, gerbiamasis pirmininke. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne, ne, jūs esate… Gerbiamasis Juliau, jūs klystate. Jūs esate komiteto pirmininkas, jūs išsakėte savo nuomonę, pristatėte, o dabar pasakykite komiteto nuomonę, jūs pirmininkas, jūs pranešėjas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš pateikiu komiteto nuomonę – komitetas nepritarė…
PIRMININKAS. Kodėl?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …siūlymui išbraukti iš konstitucinių įstatymų sąrašo manydamas, kad rinkimų santykiai priskirtini prie reikšmingų visuomeninių santykių kategorijos, kurių teisinio reguliavimo stabilumas, užtikrinimas yra vertybė. Pažymėtina, kad Rinkimų komisijos ir kitų komisijų teisinę padėtį, uždavinius būtų galima reglamentuoti atskirame įstatyme atitinkamai pakeičiant Rinkimų kodekso koncepciją. Kitaip sakant, komitetas mano, kad Rinkimų kodeksą būtų galima priskirti prie konstitucinių įstatymų, tačiau išbraukiant iš Rinkimų kodekso visą teisinį reguliavimą, kas susiję su Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymu, jos veiklos reguliavimu ir kitų komisijų sudarymu. Todėl nepritarė. Bet sakau, tai bus…
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Jūs atlikote savo misiją, išsakėte komiteto nuomonę, pristatėte savo nuomonę. Dabar dėl jūsų pasiūlymo kalbės S. Šedbaras, ir kalbės prieš.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, komitetas iš tiesų labai diskutavo ir nepritarė kolegos Juliaus pasiūlymui štai dėl ko. Visų pirma, kaip minėjau, tikrai autoritetinga darbo grupė, ilgai diskutavusi, įrašė šitą būsimą kada nors kodeksą į konstitucinių įstatymų sąrašą. Seimas sustiprinta tvarka, didesne dauguma šitą sąrašą patvirtino. Kodėl dabar reikėtų išbraukti šitą kodeksą? Juk rinkimai tai nėra Vyriausioji rinkimų komisija. Iš tiesų Vyriausioji rinkimų komisija yra tik institucija ir jos teisinę padėtį gali reguliuoti visai kitas atskiras įstatymas.
Bet patys rinkimai – valdžios institucijų, Tautos atstovybės, valstybės atstovo ir kitų institucijų formavimas yra tikrai ilgas susitarimas. Aš nemanau, kad Rinkimų kodeksas greitai atsiras, reikia ilgai diskutuoti, tai yra ir modelis, ir visos taisyklės. Kai mes galutinai sutarsime, tikrai galime įtvirtinti Konstituciniu įstatymu. Nė vienas įstatymas, kuris yra sąraše, automatiškai netampa konstitucinis, jį reikia priimti kaip tokį. Štai, kai susitarsime dėl Rinkimų kodekso, kai išdiskutuosime kažkelintoje kadencijoje… Kodėl mes negalime to kodekso turėti kaip Konstitucinio įstatymo ir turėti valstybėje stabilią rinkimų sistemą? Todėl komitetas ir buvo prieš, ir aš siūlau taip pat balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs išgirdote argumentus. Mums reikės balsuoti. Balsuosime taip: kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti J. Sabatausko pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Kviečiu visus balsuoti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už… Kas pritariate komiteto nuomonei nepritarti J. Sabatausko pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Visada taip vyko balsavimas. Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei – nepritarti J. Sabatausko pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Dabar mes balsuojame už komiteto nuomonę.
Balsavimo rezultatai: už – 54, prieš – 7, susilaikė 26. Taigi J. Sabatausko pasiūlymui, kuriam nepritarė komitetas, yra nepritarta. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, paprasčiausiai aš manau, kad buvo padaryta klaida. Mes visada balsuojame už pasiūlymus, o ne už komiteto nuomonę. Komiteto nuomonė išsakoma, bet yra svarstomas mūsų kolegos pasiūlymas ir visada balsuojame už pasiūlymą. Jau dabar balsavimas buvo. Aš noriu tiktai…
PIRMININKAS. Ne, aš labai aiškiai suformulavau. Komiteto nuomonė yra nepritarti pasiūlymui. Mes visada balsuojame už komiteto nuomonę. (Balsas salėje: „Už pasiūlymus!“)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ką tik už A. Paulausko pasiūlymą balsavome už, o kas nepritarė pasiūlymui, balsavo prieš. O dabar…
PIRMININKAS. Aš galbūt suformulavau ne taip, bet, aš manau, gana aiškiai pasakiau, kad balsuojame už komiteto nuomonę, kur nėra pritarta gerbiamojo J. Sabatausko pasiūlymui, tai, manau, visi suprato. (Balsas salėje: „Daug kas nesuprato!“)
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. (Balsas salėje: „Iš naujo!“)
PIRMININKAS. Gerai. Kas pritariate J. Sabatausko nuomonei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote, kaip mano komitetas. Kas už J. Sabatausko nuomonę, kuriai nepritarė komitetas, balsuojate už, kas balsuojate kitaip, tai yra arba susilaikote, arba prieš, pritariate komiteto nuomonei.
Už – 28, prieš – 27, susilaikė 29. Nepritarta. Balsavimo rezultatai iš esmės tokie pat. Visiems, man atrodo, buvo aišku, kaip reikėjo balsuoti. Gerai.
Daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo 1 straipsniui bendru sutarimu? Taigi po svarstymo galime pritarti įstatymo projektui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
10.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Elenos Vaitiekienės atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir Romualdo Kęstučio Urbaičio skyrimo šios komisijos nariu“ projektas Nr. XIIP-2088(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kiti darbotvarkės klausimai. Darbotvarkės 1‑6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Elenos Vaitiekienės atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir Romualdo Kęstučio Urbaičio skyrimo šios komisijos nariu“ projektas Nr. XIIP-2088. Pranešėjas – V. Bukauskas.
Taip. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis Valdas.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Kadangi matau šio klausimo svarstymą ir priėmimą, tai dėl priėmimo norėčiau prašyti pagal Seimo statuto 115 straipsnio 3 dalį slapto balsavimo. Praktiškai du…
PIRMININKAS. Dar mes nesvarstėme, jūs išsakėte savo frakcijos nuomonę (mes girdėjome) dėl gerbiamojo K. Urbaičio skyrimo balsuoti slaptu balsavimu.
Kur V. Bukauskas? Kas gali padaryti?.. Gerai. Gerbiamoji M. Petrauskienė kalbės Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. 7 balsavo už, 1 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu kalbėti P. Gražulį. Jūs kalbėsite savo vardu ar frakcijos? Savo vardu kalbėsite? Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Liaudies išmintis sako: „Žmogų pažinsi iš darbų, medį – iš vaisiaus.“
Kadangi asmeniškai gerbiamojo pretendento į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narius nepažįstu, bet kaip…
PIRMININKAS. Petrai, arčiau prie mikrofono, nelabai girdėti.
P. GRAŽULIS (TTF). …Konstitucinio Teismo teisėją, teismo pirmininką, jų sprendimus puikiai žinau. Daugelis jų sprendimų šokiravo visuomenę, sukiršino ją, ne vienam net Seimo nariui čia teko viešai išsakyti karčius žodžius Konstitucinio Teismo atžvilgiu.
Gerbiamieji, Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad negalima mažinti teisėjams atlyginimo. Kur tai matyta, kad teisėjas gali būti savo byloje teisėju? Dar Romos išmintis bylojo, kad nė vienas teisėjas savo byloje teisėju negali būti. To maža, dar 2013 m. Konstitucinis Teismas, kadangi buvo priimtas įstatymas… Reikia žinoti, kad yra Valstybinių pensijų įstatymas ir atskirai yra Valstybinių teisėjų pensijų įstatymas. Jeigu tu tapai teisėju, automatiškai esi nusipelnęs mūsų valstybei ir išeidamas gauni ne tik socialinio draudimo pensiją, bet gauni ir valstybinę teisėjo pensiją.
Tačiau Seimas įstatymu reglamentavo, kad valstybinė pensija negali būti didesnė negu 1,5 vidutinio darbo užmokesčio. Galima sakyti, valstybinė pensija negali būti didesnė nei 3 tūkst. Lt. Tačiau Konstitucinis Teismas 2013 m. išaiškino, kad tokios įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir kad teisėjo valstybinė pensija negali būti mažesnė kaip du trečdaliai jo gaunamo atlyginimo.
Gerbiamieji, taip pat prisiminkime, kiek įtampos sukėlė Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad privaloma kompensuoti visiems valstybės tarnautojams, kitaip sakant, didžiausias pajamas turintiems asmenims, atlyginimus, ir Seimas buvo priverstas, kad neitų pavieniai asmenys ir nesikreiptų į teismus, remdamasis Konstitucinio Teismo sprendimu priimti sprendimą – surasti šimtus milijonų litų ir atkurti atlyginimus iki buvusio krizinio lygio.
Buvo daug teisingiau kompensuoti visas prarastas pensijas tiems, kurie turi mažiausias pajamas, bet socialinis teisingumas teisėjams, be abejonės, nerūpėjo. Šis sprendimas buvo priimtas ir pirmiausia atkurti atlyginimai teisėjams. Gerbiamieji, ar tai etiška? Sukiršinta ir sukurstyta visuomenė!
Dar to nemažai. Įsivaizduokite, Konstitucinis Teismas priima sprendimą, mes praeitą savaitę tik Seimo nutarimu atidėjome jo įgyvendinimą metams, kad tiems visiems valdininkams, kuriems krizės sąlygomis buvo sumažinti atlyginimai, juos privalu kompensuoti. Iš kur paimti milijardus, pone buvęs Konstitucinio Teismo teisėjau?! Jūs sakote, kad kolegialūs Konstitucinio Teismo sprendimai. Jūs pats šiandien frakcijoje pasakėte, kad jūs nė vieno karto atskirosios nuomonės neišreiškėte. Taigi jūs pritarėte visiems šitiems sprendimams.
Aš noriu grįžti ir prie R. Pakso apkaltos proceso. Niekur nėra pasakyta nė vienu žodžiu Konstitucijoje, kad apkaltos būdu nušalintas asmuo negali būti renkamas visą gyvenimą. Norint, kad tai būtų, reikia keisti Konstituciją. Bet jūs pasirėmėte piktosiomis ar kažkokiomis dvasiomis ir išaiškinote, kad toks nušalintas apkaltos būdu asmuo negali būti renkamas visą gyvenimą.
Gerbiamieji, Žmogaus Teisių Teismas pasakė kitaip, kad toks priimtas sprendimas prieštarauja žmogaus teisėms. Ir nors Seimas du kartus į jus kreipėsi, kad jūs ištaisytumėte klaidą, remdamiesi Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, jūs nesuradote jėgų ištaisyti savo klaidos.
Gerbiamieji, dar labiau esu šokiruotas Konstitucinio Teismo sprendimo. Aš niekaip nesuprantu, kodėl šaukia, kur P. Gražulis, kai A. Kubilius nori… kai keitėme Konstituciją. Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, ir iš to logiškai kildinama šeima. Bet Konstitucinis Teismas sugebėjo išrasti filosofiškai, pasikviesdamas dvasias, kad šeima gali būti kildinama ne tik iš vyro ir moters, bet ir iš emocijų…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, jūs prašėte penkių minučių.
P. GRAŽULIS (TTF). …jeigu jos gyvena šeimoje.
PIRMININKAS. Jūsų laikas baigėsi.
P. GRAŽULIS (TTF). Taigi dabar priverčia keisti Konstituciją. (Tai frakcijos vardu, duokite dvi minutes.) Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad vis dėlto, pasirodo, pagal Konstitucinio Teismo dvasią, jeigu aš gyvenu ne tik su vaikais, močiute, mama, bet ten gyvena ir kokie nors gyvūnai, šuo ar katė, ir atsiranda stiprus emocinis ryšys, tai juos galima laikyti šeimos nariais.
Gerbiamieji, iš didelio rašto išeinama iš krašto. Na, negaliu, niekaip negaliu balsuoti, kad šis žmogus taptų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Konstitucinis Teismas ne tik sulaužė etiką, moralę, bet paskutiniais savo sprendimais atėmė teisę iš tautos (tauta referendumu priėmė savo Konstituciją), atėmė teisę keisti Konstituciją ir pasiliko monopolį tik sau, jiems devyniems keisti Konstituciją. Visiškai uzurpuoja Seimo valią. Šiandien, pasirodo, prokuroras… jau negalima, vienu žodžiu, net į Seimą greit mes jo pakviesti negalėsime, ataskaitų išklausyti negalime, tiktai pasikalbėti.
Gerbiamieji Seimo nariai, kas turite bent kiek pagarbos, principo, tikrai balsuokite prieš šį kandidatą. Taip pat frakcijos vardu reikalauju, kad šis balsavimas būtų slaptas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis Petrai, norėčiau paprašyti, jeigu jūs einate kalbėti ir pažadate visiems kalbėti penkias minutes, tai jūs kalbėkite penkias minutes. (Balsas salėje) Tai paprašykite frakcijos vardu, dėl to ir kyla čia visokia panika.
Gerbiamasis N. Puteikis kalbės. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Ar teisėjas turi būti gailestingas? Vakarų civilizacija numato, kad taip. Lietuvos 20 metų istorija rodo priešingai. Prašau gerbiamojo pretendento neįsižeisti, kritikuosiu ne jį, noriu kritikuoti visą Konstitucinį Teismą, dabartinę jo sudėtį, dėl nejautrumo. Bet kaltė yra ne teisėjų, kaltė yra Seimo, prezidentūros ir dalies Aukščiausiojo Teismo kaltė, kad mes paskyrėme nejautrius teisėjus. Jiems trūksta gailestingumo jausmo.
Lietuva yra socialinės neteisybės pavyzdys, turtinė nelygybė Lietuvoje nuolat didėja. Kuo ilgiau valdo krikščionys demokratai pasikeisdami su socialdemokratais, tuo daugiau didėja turtinė nelygybė, ir tas vyksta nuo 1992–1993 m., kai buvo panaikintas Sąjūdžio iškovojimas, t. y. progresiniai mokesčiai. Išimtis – A. Kubiliaus Vyriausybės inicijuotas sprendimas, šiek tiek žengęs socialinės lygybės, socialinio teisingumo kryptimi. Ir šitą teisingą A. Kubiliaus Vyriausybės ir tuometinės valdančiosios daugumos sprendimą iš esmės sukritikavo ir panaikino savo Konstitucinio Teismo sprendimu tuometinis Konstitucinis Teismas, vadovaujamas dabartinio gerbiamojo pretendento R. K. Urbaičio.
Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiausiasis Teismas formuojamas atsižvelgiant į kandidatų asmenines savybes ir jų pažiūras. Mūsų Konstitucinio Teismo formavimas yra priešingas – atsižvelgiama nežinau į ką, bet atsižvelgiama į turtingiausių žmonių interesus, nes Konstitucinio Teismo sprendimai per pastaruosius kelerius metus nuolat didina turtinę nelygybę.
Todėl, kolegos, aš ne prieš poną R. K. Urbaitį, aš tikrai nesu teisininkas, jo asmeniškai nepažįstu. Pagal tai, ką perskaičiau apie jo būdo savybes, manau, kad tai yra turbūt visiškai tvarkingas, tipiškas valstybės tarnautojas, teisininkas. Bet Konstituciniame Teisme, Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje turi dirbti žmonės, kurie gali atitikti klasikinį teisėjo apibrėžimą pagal Vakarų civilizacijos kriterijus. Gerbiamasis pretendentas, mano nuomone, šitų kriterijų neatitinka.
Raginu balsuoti prieš jį, ne prieš jo asmenį, o prieš Konstitucinio Teismo pastaruoju metu suformuotas doktrinas, socialinio neteisingumo didinimo doktrinas. Seimui tenka didžiausia atsakomybė, siūlau šitą atsakomybę vieną kartą mums labai aiškiai prisitaikyti. Prašome jūsų formuoti teisėjų sudėtį taip, kad Lietuvoje būtų vakarietiška, o ne rytietiška civilizacija.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Norintys kalbėti pristatė savo nuomonę. Taigi, gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti. Buvo Darbo partijos frakcijos pasiūlymas dėl slapto balsavimo. Mes turime apsispręsti balsuodami, ar vykdome… Dėl gerbiamojo R. K. Urbaičio. Yra Darbo partijos frakcijos pasiūlymas balsuoti slaptai. (Balsas salėje) Tokią galimybę turime, todėl mes dabar apsispręskime balsuodami. Kas už tai, kad vykdytume slaptą balsavimą dėl R. K. Urbaičio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl slapto balsavimo. (Šurmulys salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 60, prieš – 13, susilaikė 8. Taigi bus vykdomas slaptas balsavimas dėl R. K. Urbaičio paskyrimo į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją.
Dabar pereiname prie priėmimo. Dėl 1 straipsnio. 1 straipsnis skamba taip: „Atleisti E. Vaitiekienę iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių pasibaigus kadencijai.“ 1 – už, 1 – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu 1 straipsnį? (Balsas salėje) Priimtas bendru sutarimu.
Taigi dėl 2 straipsnio vykdysime slaptą balsavimą. Slapto balsavimo biuleteniai yra paruošti. Pavyzdys. Tai yra slapto balsavimo biuletenis dėl R. K. Urbaičio skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Yra trys galimybės: už, prieš, susilaikoma. Ar galime patvirtinti šitą slapto balsavimo biuletenį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Patvirtintas bendru sutarimu.
Dabar dar kartą noriu priminti balsų skaičiavimo komisijos narius: V. Fiodorovas, Darbo partijos frakcija, E. Gentvilas, Liberalų sąjūdžio frakcija, R. Kupčinskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, G. Purvaneckienė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, I. Rozova, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, J. Varkala, Mišri Seimo narių grupė, ir V. Vasiliauskas, frakcija „Tvarka ir teisingumas“. Taigi siūloma vykdyti slaptą balsavimą. Pradžia – 14.10 val., pabaiga – 14.30 val. Visada tradiciškai vestibiulyje, prieš plenarinių posėdžių salę. Ar visiems viskas suprantama? (Balsai salėje) 14.10 val. pradedamas, 14.30 val. baigiamas balsavimas.
11.08 val.
Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1795(2) (priėmimas)
Ar V. Bukauskas atsirado salėje? Gal kas nors galite pavaduoti V. Bukauską dėl įstatymo? Gal jūs, Milda, galėtumėte? M. Petrauskienė. Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1795 – Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projekto. Priėmimas. Pranešėja – M. Petrauskienė, atstovaujanti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui. Mes bandysime… Dėl Teisės departamento išvados jūs pasakykite, gerai? Dėl Teisės departamento išvados, šiandien ji buvo pateikta, jeigu galima, Milda.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Dėl šiandieninės Teisės departamento išvados. Kadangi labai vėlai Teisės departamento išvada, mes matome, kad spalio 1 d. nespėtume, todėl siūlytume lapkričio 1 d. Tai yra bendro pobūdžio pastabos, siūlome balsuoti, čia esmės nekeičia.
PIRMININKAS. Ar komitetas nepritarė joms? Apklausos būdu?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Apklausos būdu.
PIRMININKAS. Apklausos būdu pritarė, taip?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Pritarė departamento pastaboms ar nepritarė?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė? Teisės departamento pastaboms yra pritarta. Komiteto nariai yra apklausti apklausos būdu ir bendru sutarimu, aš suprantu, kad nė vieno komiteto nario nebuvo prieš, taip?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi priėmimas pastraipsniui. Pabūkite, Milda, dar, jeigu galima. Pabūkite. Dėkoju.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario A. Dumbravos pasiūlymas. Prašom, gerbiamasis kolega, pristatyti savo pasiūlymą dėl 2 straipsnio 7 dalies.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš šitą savo siūlymą atsiimu. Tiesiog norėjau atkreipti visų mūsų dėmesį, kad mes turime tokių regionų, turime tokių savivaldybių, kuriose mums reikėtų atkreipti dėmesį būtent įvertinant tikslinių rajonų apibūdinimą, numatant prioritetus, nes mes žinome, kad buvo daugelis Vyriausybių numatę… pavyzdžiui, aš turiu omenyje Visaginą, ten, kur žmonės nekalba lenkiškai, o daugiausia kalba rusiškai, buvo priimta labai daug visokių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, kurie, deja, paskutiniu metu iki minimumo sumažinti arba visai jau nėra tų sprendimų, nors jie galiojo iki 2014 m. Čia buvo tiesiog mano noras atkreipti dėmesį, bet aš žinau, kad bus sudaryta darbo grupė darbui su šiais regionais, todėl manau, kad mes vis dėlto imsimės priemonių. Einama gera linkme. Komitetas nepritarė, todėl ir aš turiu atsiimti savo tą siūlymą ir tiesiog atkreipti dėmesį, kad yra tokių rajonų ir mums su jais reikia labai stipriai dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. Dėkoju M. Petrauskienei. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Jūs pristatėte komiteto nuomonę. Tiesiog dėl 2 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu, nes mūsų kolega savo pasiūlymą atsiėmė? Priimtas bendru sutarimu.
Dabar dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dėl 17 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Taigi priėmimas pastraipsniui baigtas.
Nuomonės už, nuomonės prieš nėra.
Tada kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad… (Balsas salėje) Užsirašęs? Motyvai už visą įstatymo projektą. Taip, taip. Prašau, prašau. Jokių problemų. Mano monitorius nerodė jūsų pavardės. B. Bradauskas – nuomonė prieš.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų būtų galima pritarti įstatymo projektui, jeigu ne vienas bet. Šiame įstatymo projekte yra numatyta, kad tarybų pirmininkams bus mokama alga už jų dirbtą laiką. Dabar kai kurių tarybų pirmininkai yra merai, čia viskas gerai būtų ir viskas gerai, bet kai priimsime… O kai kur yra privačių bendrovių vadovai ar panašiai. Jeigu mes priimame šitą įstatymą ir įtvirtiname mokėjimą tarybų pirmininkams už jų dirbtą laiką, tuoj pat atsiras pirmininkai visi privačių struktūrų atstovai, kurie tampys antklodę į savo pusę, kito nieko nebus, mes tiktai prarasime biudžeto lėšas, mokėsime jiems algas.
Gerbiamieji kolegos, pagalvokite, kiek mes galime plėsti etatų skaičių, kai vis siūloma mokėti, mokėti ir mokėti, tuo tarpu kai daugelis valstybės problemų yra neišspręstos. Atrodo, nedideli pinigai – lašas čia, lašas ten, lašas dar kitur, ir lieka neišspręstos nė pensininkų problemos. Pensijas didiname po 3 Lt ir panašiai. Pasijuokimas!
Gerbiamieji kolegos, aš siūlau šio įstatymo nepriimti, jį grąžinti iniciatoriams tobulinti, eliminuoti visokius papildomus mokėjimus ir tik po to bus galima sugrįžti ir jį priimti, nes, čia aš dar kartą sakau, biudžetas – ne kiauras maišas, iš kurio galima bet kada imti, imti ir imti. Todėl labai prašau palaikyti ir pradėti taupyti valstybės pinigus, nemėtykime jų kur reikia ir kur nereikia. Tikrai nereikia mokėti algų tiems tarybų pirmininkams. Tegu būna merais visi pirmininkai ir gauna algą už tai. Kitas klausimas, ar jiems ten per daug mokama, ar per mažai, bet šioje situacijoje tikrai mokėti algų nereikėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė už – M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų čia, gal kai kalba kolegos apie kokius nors didelius pinigus, galbūt tokių žmonių dauguma, kai iš tiesų taryboms vadovauja merai, tačiau jeigu taip būtų, čia būtų tiktai vienas, kitas toks atvejis ir gautų už papildomai dirbtą laiką, nes merų užimtumas tikrai yra didžiulis, o įstatymo projekto tikslas yra padidinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, kad jos būtų savarankiškesnės, ir padidinti subjektų, kurie įgyvendina nacionalinę regioninę politiką, veiklos efektyvumą administruojant, panaudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Čia regionų plėtros tarybos įgyja naujų įgaliojimų, tai yra regioninės svarbos projektų svarstymas, sprendimų dėl tarptautinio bendradarbiavimo, tikslinių teritorijų skyrimas. Ne tokie čia dideli pinigai.
Dar kitas dalykas yra, ko nebuvo anksčiau, sudaromos sąlygos remti tarptautinių… tarpregioninį bendradarbiavimą regionų plėtros srityje ir atlyginti už darbą regionų plėtros tarybos pirmininkams ir pavaduotojams. Aš tikrai siūlau pritarti. Čia ne kokie nors didžiuliai pinigai.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Milda, ar jūs galite?.. Truputėlį suklydote dėl Teisės departamento išvados ir komiteto nuomonės. Gal jūs pasakykite, tiesiog pasitaisykite.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, aš noriu pasitaisyti. Iš tikrųjų komitetas pritarė būtent dėl datos – lapkričio 1 d., tačiau nepritarė būtent dėl Teisės departamento pastabų, kurios yra bendro pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš noriu… Ar gali Seimas pritarti? Truputėlį suklydo dėl komiteto nuomonės, bet dabar yra pasakyta tikroji komiteto nuomonė ir į stenogramą mes būtinai turime įrašyti tikrąją mūsų nuomonę. Galime pritarti bendru sutarimu tam, ką dabar gerbiamoji M. Petrauskienė pasakė? Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei.
Toliau nuomonės pristatomos. V. V. Margevičienė – nuomonė…
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Kodėl?
PIRMININKAS. Atsiprašau. G. Mikolaitis – prieš. Atsiprašau.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolega B. Bradauskas daug teisybės pasakė, dar šiek tiek pridursiu. Man pačiam teko dirbti Regioninės plėtros komisijoje anuomet. Nėra nė vieno regioninio projekto, kuris būtų parengtas. Žiūrint Europos mastu, visa Lietuva – vienas regionas. Mes dar papildomai pradedame pūsti etatus iš biudžeto. Mano galva, tai visai nesuprantamas dalykas. Yra savivaldybių merai, apskrities pagrindu sudaro regioninę komisiją merai arba vicemerai, jie gauna atlyginimus, jie visiškai gali atstovauti visiems regionams. Čia viename rajone įvesime… Jeigu verslininkas, tai jam mokėsime, jei meras, nemokėsime. Čia išvis paliktos landos ir šimtu procentų galima garantuoti, kad jeigu mes tai įvesime, visuose dešimt regionų bus etatiniai, kurie turės gauti atlyginimą. Aš tikrai manau, kad mes turime pradėti leisti biudžeto lėšas daug naudingiau. Siūlau… net Vyriausybės programoje yra, kad 5 % valdininkų mažintume, o mes kažkaip rengiamės didinti. Aš siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Nuomonė už – V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji M. Petrauskienė iš tikrųjų sakė, kokie dideli įpareigojimai naujuoju mokestiniu periodu teks regionų plėtros taryboms. Jūs paskaitykite, galbūt ne visi esate susipažinę, bet į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą buvo atvykę Vidaus reikalų ministerijos departamento vadovai, pristatė naujus reikalavimus dėl naujo periodo. Kiekvienas savivaldybės projektas, net savivaldybės tarybos patvirtintas projektas, turės būti patvirtintas regiono plėtros tarybos. Be to, Regionų plėtros tarybos sekretoriatas turės atsiskaityti septynioms ministerijoms, nes septyniose ministerijose bus pinigai naujam mokestiniam periodui. Ir tai tikrai nėra dideli pinigai, juo labiau kad iš tikrųjų nepakontroliavome ir nepasižiūrėjome – vietos veiklos grupės administravimui turėjo nepagrįstai dideles lėšas. Dabar paprasčiausiai tos lėšos bus perskirstytos ir tai nepareikalaus labai didelių sąnaudų. Tikrai labai prašau balsuoti ir pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš anksčiau galvojau, kad reikėtų palaikyti gerbiamosios M. Petrauskienės pasiūlymą, tačiau po jos kalbos visiškai priešingai pakeičiau savo nuomonę. Kai jinai pasakė, kad regioninės plėtros tarybų pirmininkai dažniausiai yra merai ir jie sprendžia įvairias problemas, dėl investicijų ir už tai jiems reikia mokėti papildomą atlyginimą, mane šokiravo. Iš tikrųjų tai yra jų tiesioginis darbas, jie tą atlieka darbo metu, negali būti jokio papildomo antro atlyginimo. Todėl aš balsuoju kategoriškai prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo išsakytos nuomonės už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1795, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 61, prieš – 5, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1795(2) yra priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamoji M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi buvo paminėta pavardė, tai gerbiamajam V. Kamblevičiui norėčiau pasakyti: reikia skaityti įstatymų projektus. Čia nekalbama, kad bus mokama merams ar vicemerams atlyginimas, čia tiems, jeigu tarybos pirmininku bus išriktas ne meras ir ne vicemeras, už faktiškai išdirbtą laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Noriu štai ką pasakyti. Nelabai seniai mūsų šalį valdė kita koalicija, kuri visą laiką deklaravo, kad reikia mažinti valdininkų skaičių ir taip toliau, ir taip toliau. Prisižadėję buvo sumažinti bent 10 %, nieko nepadarė. Ir kai atėjo į valdžią mūsų koalicija, tuoj pat ponas Masiulis, kiti pasiūlė: jūs dabar sumažinkite 5 %. Mes dabar pradėjome mažinti, ir vėl konservatorių rankomis plečiamas ir plečiamas valdininkų ratas. Gerbiamieji, kada sustosite?
PIRMININKAS. V. Kamblevičius, prašom.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš norėjau gerbiamajai Mildai repliką atgal. Įstatymą skaičiau, bet jūs blogai interpretavote kalbėdama.
PIRMININKAS. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Ne pirmą kartą girdžiu B. Bradausko pasisakymus. Jie yra plati valdančioji koalicija. Negali susitvarkyti taip, kaip nori, tai kaltinti kitus yra paprasčiausia. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Bradauskai, A. Butkevičius kol kas neperėjo į Konservatorių partiją. (Balsai salėje) Bet jeigu jūs turite kitokių žinių, tai praneškite.
O projektą pateikė jūsų Vyriausybė. Mes projektu nesame sužavėti, nes nėra padarytos išvados dėl praėjusio regioninės politikos etapo, bet tie formalūs pakeitimai, kurie čia buvo padaryti, mūsų supratimu, yra būtini, dėl to dauguma frakcijos narių balsavo už. Bet projektas yra jūsų Vyriausybės, taigi nepriskirkite mums čia tų nuopelnų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. A. Matulevičius. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau dėl prieš tai svarstyto klausimo. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įvyko kažkoks procedūrinis nesusipratimas, dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narės atleidimo. Buvo suteikta galimybė pasisakyti už ir prieš, o dėl naujo nario paskyrimo nebuvo. Todėl aš prašyčiau prieš balsuojant suteikti šią teisę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statute yra numatyta tokia procedūra. Mes viską vykdome pagal procedūrą, mes viską padarėme.
Tęsiame posėdį toliau. Matau, kad plenarinių posėdžių salėje yra Seimo Pirmininkė.
11.25 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ 4 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2261 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ 4 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2261. Pranešėja – L. Graužinienė. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kaip ir kiekvienais metais, artėja biudžeto pateikimas Seimui ir mes turime būtinai apsispręsti.
Buvau išsiuntusi dar praeitą sesiją raštus į Seimo frakcijas, tikiuosi, kad jūs labai atsakingai apsvarstėte. Mes kalbėjome ir valdyboje. Valdyboje taip pat yra sutarimas. Ir Seniūnų sueigoje prieštaravimų nebuvo. Todėl teikiu pratęsimą dėl parlamentinių išlaidų, kad jos išliktų dabartinio lygmens iki 2016 m. sausio 1 d. Jeigu mes nepratęstume, tai papildomai į biudžetą reikėtų 3 mln. Lt. Tokių galimybių neturime, nes visos institucijos bendra tvarka mažina asignavimus.
PIRMININKAS. Pirmininke, arčiau mikrofono, negirdėti. Jūsų nori paklausti A. V. Patackas. Prašom.
A. V. PATACKAS (MSNG). Aš noriu ne klausti, noriu kalbėti. Čia buvo dėl kalbėjimo, o ne dėl paklausimo.
PIRMININKAS. Iš pradžių klausimai Pirmininkei.
A. V. PATACKAS (MSNG). Aš užsirašiau, kai buvo…
PIRMININKAS. Turėsite galimybę kalbėti. Bet jūs užsirašėte paklausti. Jūs ne čia užsirašėte.
A. V. PATACKAS (MSNG). Neturiu klausimų, bet norėsiu kalbėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jeigu nėra klausimų, po pateikimo ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Pirmininkė siūlo ypatingą skubą, taip?
L. GRAUŽINIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Pritariate ypatingai skubai?
Dabar svarstymas. Gerbiamasis kolega, jūs į tribūną eisite kalbėti? (Balsai salėje) Būtinai į tribūną. Svarstymas. Jūs turite galimybę iš tribūnos.
A. V. PATACKAS (MSNG). Labai gerai, kad šita pataisa bus priimta, belieka pritarti, ir taip jau žmonės piktinasi Seimo atlyginimais ir parlamentinėmis išlaidomis.
Aš tik nuo savęs labai trumpai norėčiau pasakyti, kad yra vienas rezervas. Tai, ką pasakysiu, aišku, nebus labai populiaru, bet rezervas yra automobiliai. Jeigu mes peržiūrėtume savo požiūrį į šį klausimą, tikrai parlamentinių lėšų užtektų. Man asmeniškai jų užtenka ir dar lieka. Bandžiau populiarinti dviračius, ypač tiems, kurie gyvena Vilniuje, deja, nepasisekė. Galiu pasakyti, kad dviračio eksploatacija nuo automobilio eksploatacijos skiriasi dešimt kartų. Kolegos, būkime, kaip čia pasakius… Ką tik mes pešėmės dėl pinigų, dėl regioninės plėtros pirmininkų, ten reiškėme labai stiprias emocijas. Pamėginkime tas emocijas pritaikyti patys sau, o rezervas, dar kartą kartoju, yra, ypač vilniečiams. Aš nesakau, kad jie būtinai ant dviračių persės, yra viešasis transportas. Jeigu kam trūksta lėšų, yra rezervas ir siūlau juo pasinaudoti.
PIRMININKAS. Dėkojame, kolega, už jūsų išsakytą nuomonę. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Yra tik vienas straipsnis. Tiesiog kviečiu visus balsuoti. Kas… (Balsai salėje) Tiesa, motyvai. Yra galimybė, bet aš manau, kad čia… (Balsai salėje) Jeigu už, galbūt kalbėti ir neverta. Tiesiog apsispręsime balsuodami. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2261, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio statuto priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2261) yra priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ projektas Nr. XIIP-2262(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2015 metų savivaldybių tarybų rinkimų“ projektas Nr. XIIP-2262. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Pirmiausia noriu padėkoti kolegoms už atsakingumą ir supratimą. Ir dabar teikiu dar vieną svarbų nutarimo projektą, kurį turime būtinai pateikti pagal nustatytą tvarką. Po konsultacijų su Vyriausiąja rinkimų komisija pasirinkta skelbti savivaldybių tarybų rinkimus 2015 metų kovo 1 d. Atsižvelgiant į Teisės departamento buvusią pastabą, yra parengtas antras variantas, kad nutarimas įsigaliotų nuo spalio 1 d. Tai galėtume iš karto jį ir priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju už nutarimo projekto pristatymą. Gerbiamieji kolegos, yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Skardžius. Prašom, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Neįjungtas.
PIRMININKAS. Jau įjungtas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Pirmininke, norėčiau paklausti, tame pačiame kontekste, kalbant apie savivaldybių tarybų rinkimus, mes matėme Konstitucinio Teismo procesą po Seimo rinkimų, kada buvo pakartotinai skelbiami rinkimai kai kuriose apygardose, ar pakaks teisinio reglamentavimo, ar reikėtų skubos tvarka dar šioje sesijoje, rudens sesijoje, priimti teisės aktus, užkertančius prevenciškai kelią galimiems balsų pirkimams, ir dėl paties rinkimų proceso organizavimo? Ar jūs manote, kad to pakanka?
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš manau, kiekviena rinkiminė patirtis yra svarbi ir reikia taisyti klaidas, jeigu jų pasitaiko. Aš tikiu, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas atsakingai nagrinės rengdamas Rinkimų kodeksą. Kadangi dirba darbo grupė, aš tikiuosi, kad jie pateiks dar savo įžvalgas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, manau, kovo 1 d. tikrai labai simbolinė diena, kalendorinio pavasario pradžia, ir, rodos, Lietuvos Respublikos Prezidentės gimtadienis. Bet aš norėjau paklausti dėl tiesioginių merų rinkimų. Kaip žinom, rinkimai bus kitokie, negu buvo iki šiol, tai ar teisingai aš suprantu, kad kovo 1 d. vyktų rinkimai į savivaldybių tarybas ir į merus, o po dviejų savaičių ten, kur nebūtų iš karto išrinktas meras, kovo 14 d. dar vyktų pakartotiniai balsavimai dėl merų?
L. GRAUŽINIENĖ. Taip, tai būtų pirmasis balsavimas, analogija čia yra kaip ir Seimo rinkimuose – kada išeina du, tada papildomai daromas antrasis turas. Tai būtų, aš dabar tiksliai negaliu prisiminti, 11 d., man atrodo, kad kovo 11 d. išeitų. Bet mes suderinome su Vyriausiąja rinkimų komisija: ar taip datą keliame, ar taip datą keliame – vis tiek sutampa su kažkokia data. Aš dar negaliu tiksliai atsakyti, bet pagal įstatymo nustatytą tvarką po dviejų savaičių bus antrasis turas, gal 14 d. Dabar nesiginčysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, ar mes nevėluojame paskelbti rinkimų datą, priminkite, prieš kiek laiko Seimas privalo paskelbti datą? Ar pakanka prieš 5 mėnesius?
L. GRAUŽINIENĖ. Mes nevėluojame, mes tikrai suspėjame, prieš pusę metų, prieš 6 mėnesius prasideda rinkimų stebėsena, Rinkimų įstatymai. Taigi nuo spalio 1 d. kaip tik bus tas terminas, kad jie pradėtų, 6 mėnesiai iki kovo 1 d. Pagal įstatymą 5 ir priklauso. Mes viską suderinome su Vyriausiąja rinkimų komisija. Viskas čia yra tvarkingai ir gerai. Nuo spalio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkei L. Graužinienei už nutarimo projekto pristatymą ir atsakytus klausimus. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už. Galbūt Jurgis taip pat susilaikytų? Labai ačiū už supratimą. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu… po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Norinčių kalbėti nėra.
Priėmimas. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2262 balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 94, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projekto Nr. XIIP-2262) yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – gerbiamasis A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Atsiprašau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, įskaitykite mano balsą už. A. Skardžiaus balsą prašau įskaityti už.
PIRMININKAS. A. Skardžiaus balsas už šį nutarimo projektą. Gerai, jokių problemų.
11.37 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 27, 51, 55 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju2 skirsniu ir 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1312GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau kiti mūsų įstatymų projektai. Darbotvarkės 1-9 klausimas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 27, 51, 55 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju2 skirsniu ir 521 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1312. Pranešėjas – gerbiamasis B. Bradauskas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Svarstymas ir priėmimas. Dėl vedimo tvarkos – V. Filipovičienė. Prašom.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū. Įskaitykite, prašom, mano balsą už.
PIRMININKAS. V. Filipovičienės balsas taip pat įskaitomas už šį nutarimo projektą. Atsiprašome. Prašome pristatyti.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas vakar svarstė Prezidentės veto ir siūlymus pakeisti Banko įstatymo kai kuriuos straipsnius. Noriu pasakyti, kad svarstymas buvo labai išsamus ir iš esmės. Buvo išklausytos visos nuomonės: tiek Finansų ministerijos, tiek Vyriausybės atstovų, tiek banko atstovų. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Prezidentės veto. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 4.
Kodėl Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Prezidentės veto? Susikirto nuomonės dėl to, ar bankas, vykdydamas savo makroprudencinę politiką, bus visiškai atsietas nuo Seimo, ar ne. Priimtame projekte buvo įtvirtinta nuostata, kad bankas turi pateikti ataskaitas Biudžeto ir finansų komitetui, kai tai reikalinga. Ta nuostata išliko, tik Prezidentė patikslino, kad motyvuotu prašymu. Motyvai, patys suprantate, čia gali būti įvairūs. Ir kada reikės Biudžeto ir finansų komitetui bet kokios informacijos, mes tai motyvuosime ir paprašysime banko ir jisai pateiks tą ataskaitą.
Antras dalykas, kur, mano manymu, buvo truputį pertekliniai prezidentūros siūlymai dėl duomenų apsaugos, tai aš manau, kad duomenų apsaugai visos sąlygos yra sudarytos Seime, mes turime tam skirtus įstatymus ir čia nuogąstavimo neturėtų būti. Kadangi Prezidentės teksto mes negalime taisyti, galime tik priimti, kaip siūlo, ar nepriimti, tai mes į tokią nelabai esminę pastabą ir neatsižvelgėme, todėl pritarėme.
Gerbiamieji, kurie šiandien kalbėsite (aš, taupydamas laiką, daugiau nebekalbėsiu), nekartokite to, kad Lietuva čia praranda kažkokius svertus ir visa kita. Lietuva viską prarado prieš dešimt metų stodama į Europos Sąjungą. O dabar galvoti, kad mes dar ką nors prarasime, būtų naivu ir vaikiška. Bankas yra atskaitingas Seimui, be abejo, su Europos centriniu banku įeidamas į Europos zoną jis praras dalį savo funkcijų, nes euras yra ir bus kontroliuojamas Europos centrinio banko. Bet kad mes dar papildomai vos ne į vergiją einame, tikrai to nėra. Aš manau, nereikia laužyti iečių. Pritarkime Prezidentės veto ir baikime svarstyti šį klausimą, nes šis įstatymas labai reikalingas, skubus dėl euro įvedimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju B. Bradauskui, jūs išgirdote Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Kviečiu D. Jankauską pristatyti Audito komiteto nuomonę.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė Lietuvos banko įstatymo atskirų straipsnių bei priedų pakeitimo ir papildymo septintuoju2 skirsniu ir 521 straipsniu įstatymo projektą. Komitetas išklausė prezidentūros, Lietuvos banko, Vyriausybės atstovo argumentus ir po svarstymo priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 1 – prieš ir 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Jūs išgirdote dviejų komitetų nuomonę. Aš dar kartą noriu priminti, nors mes tą procedūrą dažnai turime pastaruoju metu, bet mano pareiga jums priminti 167 straipsnį – „Grąžinto įstatymo priėmimas“. Pirmasis variantas bus, dėl kurio mes turėsime dabar apsispręsti, tai „grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Jeigu 71 Seimo narys balsuos už, tai liks tas įstatymo projektas, kurį mes ir priėmėme. Jeigu nesurinksime, bus antra procedūra. „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ Dabar pirmasis balsavimas. Už tai, kad grąžintume įstatymą… Motyvai už, prieš. Motyvai už – Andrius. Prieš veto?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerai, nebenoriu kalbėti, balsuojame.
PIRMININKAS. Kas už tai, kad grąžintume visą įstatymą be pakeitimų? Kas už tai, kad priimtume įstatymą be pakeitimų, balsuoja už, kas kitaip mano – balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 23, prieš – 30, susilaikė 30, taigi įstatymas nepriimtas.
Dabar antrasis variantas (dar kartą kartoju), „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 61, prieš – 5, susilaikė 22. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-1312GR) yra priimtas su Prezidentės pataisomis. (Gongas)
11.45 val.
Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1667GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – Konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1667GR. Tas pats variantas. Noriu pasakyti, kad mes taikysime 167 straipsnį dėl grąžinto įstatymo priėmimo. Ta pati procedūra, manau, neverta dar kartą kartoti. Dabar kviečiu į tribūną diskutuoti gerbiamąjį Ekonomikos komiteto pirmininką R. Žemaitaitį. R. Žemaitaičio nėra. Kas gali atstovauti Ekonomikos komitetui? R. Žilinskas gelbėja Ekonomikos komitetą ir pristatys komiteto nuomonę.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, gelbėti nėra taip sunku, nors komiteto nuomonė neatstovaujama manajai. Taigi komitetas nutarė nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete išdėstytam pasiūlymui ir pritarti priimtam Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymui. Už balsavo 4, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Pirmininko balsas nulėmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs išgirdote Ekonomikos komiteto nuomonę, kurią pristatė R. Žilinskas. Daugiau komitetų nesvarstė šio įstatymo projekto. Vėl taikome 167 straipsnį. Dar diskusijos, labai atsiprašau. R. Šimašius kviečiamas į tribūną. Nėra. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija nebalsavo už tą projektą, kurį dabar Prezidentė vetavo, kai jis buvo priimamas. Mes ir tada sakėme, ir dabar aš galiu pakartoti, kad galiojančios Konkurencijos įstatymo normos, kurios iš pirmo žvilgsnio gal ir atrodo labai grėsmingai, kai yra teorinė galimybė numatyti baudą, siekiančią 10 % nuo apyvartos… Tai veikia prevenciškai. Tokia teorinė galimybė vis dėlto verčia įmones nerizikuoti, pranešti apie atsiradusią koncentraciją. O praktiškai, kai tokie atvejai buvo fiksuoti, vis dėlto ir Konkurencijos taryba, ir po to vykstantys teismai tokio dydžio baudų galimybe nepasinaudojo. Daugiausia, kiek mus informavo Ekonomikos komitete, tos baudos nesiekė ir vieno procento nuo apyvartos.
Dabar, jeigu liktų taip, kaip buvo Seimo priimtame projekte, kai yra uždedama 150 tūkst. litų riba, tai mes galime nesunkiai įvertinti, kad dideles milijardines apyvartas turinčioms įmonėms tokia suma neatrodys labai didelė ir gali kilti pagunda rizikuoti, kol kas nors sužinos, kol praneš, ir būtent mėginti nuslėpti tuos koncentracijos atsiradimo faktus. Mes kalbėjome, kad gal būtų logiška numatyti mažesnį procentą, o ne 10 %. 1, 2, nežinau kiek. Bet tokios pataisos nėra pasiūlyta, galbūt kas nors ateityje pasiūlys. Aš dabar siūlyčiau tiesiog palaikyti Prezidentės veto, kuris palieka šiandien galiojantį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu trumpai, nes J. Razma daugelį argumentų išsakė ir galvoja taip pat kaip ir aš. Aš norėčiau pasakyti, kad tos įmonės, kurios galėtų iškreipti konkurenciją ir pasinaudoti savo dominuojančia patirtimi, yra stambios, neretai yra stambios ir galingos. Neretai tai yra tarptautiniai koncernai, o kai kurie iš jų yra susiję su mums ne visai draugiška valstybe Rytuose. Pastangos sumažinti tas baudas iki 150 tūkst. atrodo labai keistai. Tai reikštų savotišką paramą tokioms įmonėms, juo labiau kad Konkurencijos taryba labai sunkiai veda bylas ir labai sunkiai nagrinėja. Mes turime menką patirtį tokioje kovoje su rinkos iškraipymais, nuo to labai kenčia mūsų vartotojas arba gali kentėti. Dabar imti ir padaryti tą baudą tik simbolinę, nes 150 tūkst. tokiai įmonei kaip „Gazpromas“ arba „Lukoilas“, ar kitai įmonei būtų tik simbolinė bauda, tai labai keistai skambėtų.
Aš siūlyčiau nieko nekeisti, net ir kaip Jurgis sakė, iki kokio procento ar dviejų mažinti, tegul būna. Tas Damoklo kardas veikia truputį preventyviai. Kitas dalykas, kad Konkurencijos taryba vadovaujasi protingumo kriterijumi, kuriuo vadovaujasi ir mūsų teismai. Į teismus visada galima apeliuoti, jeigu bauda yra per didelė, kad tai yra neprotinga ir negarbingai paskirta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties dėl tokios smulkios pataisos tiek laužoma iečių. Galėčiau išsakyti Socialdemokratų frakcijos poziciją. Socialdemokratų frakcija šiuokart pritaria Prezidentės veto ir palaikys. Dėl kokių priežasčių taip daroma?
Pataisa yra fragmentinė, neatspindi Konkurencijos tarybos veiklos visos problematikos. Kaip Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, kadangi Ekonomikos komitetas nagrinėjo daug nusiskundimų Konkurencijos tarybos veikla, manau, kad yra tam tikras tendencingumas dėl sektorių, dėl įmonių, o valstybei turbūt svarbiausia vis dėlto yra vienodos sąlygos visiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems konkurencinėje veikloje. O globalia prasme tai yra biudžeto pajamos ir nauda valstybei. Taip turėtų elgtis nepriklausoma Konkurencijos taryba ir tai turi būti aiškiai reglamentuota. Vienus matyti, kitiems atleisti yra tikrai nedemokratiška.
Kas šiandien paskatino išeiti į tribūną ir kalbėti pritariant Prezidentės veto? Nuskambėjo taip, kad ši pataisa, kurią pateikė komiteto pirmininkas R. Žemaitaitis, lyg būtų taikoma vienai įmonei – „Lukoilui“, „Lukoil Balticai“, turėjusiai ginčą su Konkurencijos taryba, besibylinėjančiai su ja. Kas yra „Lukoil Baltica“ įmonė? Tai yra degalinių tinklas, su kuriuo, kiek žinau, sutartis yra sudarę krašto apsauga, Valstybės saugumo departamentas ir daugelis kitų įmonių. Matyt, sudarydamos šias sutartis įvertino tuos kriterijus.
Bet kita „Lukoilo“ įmonė – „Litasco“, kurią 2012 m. spalio mėnesį atvedė dešiniųjų valdžia, treti metai blokuoja krovinius per strateginį objektą „Klaipėdos nafta“, valdydama išskirtinai visas talpas, skirtas naftos tamsiesiems produktams strateginiame objekte perkrauti. Įmonės, kurios kreipiasi į „Klaipėdos naftą“, atsakymus gauna iš Kremliaus. Kodėl taip yra?
Seimo sudarytoje specialiojoje komisijoje mes ne kartą nagrinėjome šį klausimą su Valstybės saugumo departamentu. Absoliuti tyla, kas čia tokio? Išties tai yra didžiulė problema, nes geležinkeliai per tuos dvejus metus patyrė dešimtmilijoninių nuostolių negaudami krovinių. Klaipėdos uostas taip pat pateikė Seimui medžiagą, įrodančią, kad sumažėjo krovos darbų. Todėl toleruoti svetimos valstybės įmonę, Kremliaus valdomą įmonę strateginiame objekte ir taip makabriškai, kaip elgiasi K. Masiulis, akivaizdžiai meluoti, kad strateginis objektas Klaipėdos LND terminalas yra įgyvendinamas dėl tos įmonės, kuri už nesuteiktą paslaugą atiduoda pinigus „Klaipėdos naftai“ ir mes sugebame su „Lukoilo“ pagalba tapti nepriklausomi ir pasiekti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, tokio žongliravimo aš nebuvau girdėjęs ir sunku įsivaizduoti, kad tai toleruoja Gynybos taryba.
Todėl atsakingai iš šios Seimo tribūnos kreipiuosi į Valstybės gynybos tarybą ir į konservatorius. Jūsų pagimdytas kūdikis galų gale artimiausiu metu turėtų savo veiklos pabaigą, nes nemokamas sūris, kaip jūs puikiai žinote, yra tik pelėkautuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos išsakė savo nuomonę. Jūs dėl vedimo tvarkos ar norite ką nors pakritikuoti? Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, paskaitykite Statutą, kur labai aiškiai pasakyta, kad iš tribūnos yra kalbama į temą. Ką dabar pakalbėjo ponas A. Skardžius, liko neaišku, ką bendro tai turi su svarstomu įstatymu. O poną A. Skardžių raginu išsiaiškinti santykius su savo partijos lyderiu Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi, kuris nedviprasmiškai pasakė, kad sutartis, apie kurią čia tiek daug kalbėta, yra gera ir reikalinga.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi kalbate ne į temą. (Balsai salėje) Prašom, Kęstuti, į temą. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš į temą, kadangi paminėta mano pavardė.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Buvo paminėta mano pavardė ir norėčiau atsakyti gerbiamajam A. Skardžiui. Kadangi jis taip intensyviai bendrauja su Kremliumi, tai tikrai apie Kremlių viską žino. Aš siūlau tikėti viskuo, ką pasakė.
PIRMININKAS. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš tiesiog džiaugiuosi, kad konservatoriai šiandieną suaktyvėjo ir turbūt nemanys, kad R. Žemaitaitis pateikė pataisą dėl „Lukoilo“, jūsų pagimdyto kūdikio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kol kas visi kalbame ne į temą, prisipažinkime. Gal pabandysime į temą, gerai? Susitarėme, kai vesime posėdį toliau. Balsuojame. Nuomonė prieš – R. Žilinskas. Prašom.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pakartosiu tai, ką esu ne kartą sakęs.
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Konkurencijos tarybos vadovas Ekonomikos komitete tvirtino, kad ši pataisa – laiko sutapimas – atsirado po to, kai Konkurencijos taryba skyrė baudą už koncentracijos viršijimą vienai didelei degalais prekiaujančiai bendrovei, ir tos bendrovės advokatai ėmė minti valstybės vadovų slenksčius. Ir nors įstatymas atgaline tvarka negalioja ir negaliotų anksčiau skirtoms baudoms, ateityje tokioms įmonėms, kurios yra pajėgios viršyti koncentraciją, labiau apsimokės padaryti pažeidimą, sumokėti baudą arba nesumokėti, jeigu tas pažeidimas bus nepastebėtas. Kalba, kad netyčia, irgi, mano manymu, abejotina, nes didelės bendrovės, pajėgios viršyti koncentraciją, abejoju, ar daro ką nors netyčia. Dėl mažareikšmiškumo palikime spręsti Konkurencijos tarybai, ji gali skirti baudą iki 10 %. Šiuo atveju tos baudos, apie kurias mes kalbame, neviršija nė vieno procento. Taigi Konkurencijos taryba jau pripažino, kad tai yra mažareikšmis pažeidimas. Priešingu atveju diskusijos išsikels į teismus, o ko kartais verti teismų sprendimai didelių korporacijų akivaizdoje, mes žinome jau ir iš Seimo tribūnos minėto sprendimo, kai teismas nusprendė, kad aludariai negali streikuoti, nes alus, pasirodo, yra gyvybiškai būtinas produktas kaip ir vanduo.
Taigi, kolegos, raginu palaikyti Prezidentės veto ir laikyti įstatymą nepriimtu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kartais gal skaudu girdėti, kai R. Žilinskas (mano kolega iš komiteto) sako dalykus, kurie visiškai to reikalo neliečia. Jeigu mes kalbame apie „Lukoilą“, tai visi suprantame, kad šitas įstatymas jo absoliučiai neliečia. Ir nereikia vesti į ten, kur nereikia, tų dalykų.
Iš esmės įstatyme kalbama apie tai, kad Konkurencijos taryba, matydama, kad tas pažeidimas yra mažareikšmis, galėtų skirti dalį ne nuo apyvartos, o galėtų skirti konkrečią baudą, pavyzdžiui, iki 1 tūkst. 500 Lt, 1 tūkst. Lt, ir viskas. Ne kas nors kitas, o Konkurencijos taryba.
Taigi kur čia yra bėda? Aš matau tik vieną dalyką, kad, ko gero, kaip buvo iki šiol dirbama (konkurencija šiandien labai stipri pas mus, ypač kai kurių sektorių), kai taryba niekur nesikiša, taip norima ir toliau palikti, nes duoti šimtamilijoninę baudą negerai, o mažesnės baudos rašyti negali. Štai ir visa kalba. Aš sakyčiau, vis dėlto reikėtų į šį įstatymą pažiūrėti iš naujo ir veto nepritarti.
PIRMININKAS. A. Anušauskas – nuomonė prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kalbėsiu ne apie Kremlių, o kalbėsiu apie tai, kad vis dėlto įstatymui, kuris kelia abejonių, visada prašoma Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinės išvados. Šiuo atveju paprašyti tokios išvados pabijota. Aš manau, daug moralizuojant, kas buvo anksčiau, kokie buvo priimti įstatymai, nuolat atrankos būdu kai kuriems įstatymų projektams, ypač abejotiniems, pamirštama paprašyti Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados. Aš manau, kad dėl šios aplinkybės ir dėl kitų nurodytų aplinkybių negalima pritarti išvadoms. Reikėtų pritarti veto. Labai džiaugiamės, kad bent jau dalis Socialdemokratų partijos frakcijos tą suprato, nors atskiri nariai ir tą supratimą naudoja demagogijai. Manau, kad visi pritarkime Prezidento veto, nes, matydami, kaip formuojami monopoliniai dariniai atskirų ūkių sektorių, pavyzdžiui, biokuro prekybos, daug kas žino, kur linksta tendencijos. Taigi manyčiau, kad įstatymas, kuris numato teorinę baudą, yra daugiau atgrasanti priemonė negu realiai kada nors panaudotina, bet ji turi būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad šiandien atimdami iš Konkurencijos tarybos galimybę skirti gana reikšmingą baudą, mes patraukiame tarybą iš darbinės veiklos. Nes koncentraciją dažniausiai vykdo didelės įmonės, didelėms įmonėms sumokėti gana nedidelę baudą ir monopolizuoti rinką tikrai nebus sunku.
Esant nesusipratimui ir netyčia (…), šiandien yra Vyriausybės nutarimas, kuris leidžia skirti mažesnę baudą negu 10 %. Todėl Kęstutis čia yra neteisus.
Kita vertus, visos didžiosios įmonės ir didieji sandoriai yra vykdomi pasitelkiant advokatus, investicinius bankus, todėl didžiosioms įmonėms klaidos galimybė yra maža. Ir dažniausiai, jeigu tai nepadaroma, tai yra daroma tyčia, todėl dėl šios priežasties šią galimybę tikrai Konkurencijos tarybai reikia palikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip buvau linkęs iki šiol manyti, kad čia yra techninė klaida, galbūt koks nors mąstymo brokas, bet dabar jau taip nemanau, po to, kai A. Skardžius taip uoliai puolė kalbėti apie kremlius, apie kitus dalykus. Ir kai puola ieškoti, kaltinti konservatorius visai kitose srityse, kur tariamos kaltės, tai aš pradedu manyti, kad iš tikro čia kyšo interesų ausys, o ne kas nors kitas. Nes kai kyšo interesų ausys, tada tą blogą orą, kurie patys paleido, reikia kaip nors apšnekėti kitais dalykais. Tik tiek norėjau pasakyti. Dabar pradedu įtarinėti, kad čia iš tikrųjų buvo prasti dalykai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Taigi nuomonė už – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kaip mes balsuosime, tai, aišku, mūsų visų sąžinės, apsisprendimo, politinių pažiūrų ir teisinių įstatymų reikalas. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į kelis dalykus, kurie, man atrodo, diskusijos metu yra pateikiami nekorektiškai ir gali nulemti apsisprendimą.
Vienas dalykas, ką aš labai dažnai girdžiu ir kas skamba labai nemaloniai, tai yra visų tokio įstatymo palaikytojų apkaltinimas, kad čia yra atstovavimas vienos įmonės interesams, neva yra atstovavimas „Lukoilui“. Kolegos, šitie „Lukoilo“ atvejai, kurie yra įvykę, yra praeities atvejai. Čia ne baudžiamoji teisė, čia negalioja tas principas, kad yra atkuriama bauda ir kaip nors kitaip bus traktuojami tie atvejai. Tas atvejis jau yra praėjęs, jau įvykęs, jam bus taikomos taisyklės, kurios galiojo iki įstatymo priėmimo. Taigi, jeigu net kas nors galvoja, kad tai yra susiję su „Lukoilu“, tai yra praeities atvejis, tam netaikoma, o būtų taikoma nebent ateityje, nekalbant jau apie tai, ar apskritai korektiška vieną įmonę čia iškelti ir visą laiką ją vardinti, kad ir kokia įmonė būtų.
Kitas dalykas, kuris yra nuolat minimas, tai yra Konkurencijos tarybos diskrecija. Taip, Konkurencijos taryba turi diskreciją ir turi ją turėti, platų diapazoną skirti baudas pagal įvairius kriterijus. Be jokios abejonės, vienas iš kriterijų yra proporcingumo principas – proporcingumas padarytam pažeidimui.
Dabar kas vyksta? Iš tikrųjų Konkurencijos taryba, manau, puikiai atlieka savo darbą, bet ji neatlieka vieno dalyko – ji nekomunikuoja su visuomene ir verslu, kokiais kriterijais vadovaujasi skirdama baudas. Tai yra ji labai aiškiai nepasako, kad jeigu bauda bus mažareikšmė, nepadarys realios įtakos rinkai, arba tik per klaidą padarytas pažeidimas, tada skirsime simbolinę baudą, o jeigu padarys įtaką rinkai, rimtas pažeidimas, tada didelę baudą skirsime. Kai Konkurencijos taryba to nepadaro, kyla pagunda, kas ir daroma, įtraukti į įstatymo projektą.
Ką noriu pabrėžti? Įstatymas palieka Konkurencijos tarybai diskreciją. Jame tik pasakoma, kad tais atvejais, kai nepadaryta žala arba neatsargus pažeidimas, tik tada skiriama santykinai simbolinė bauda. Aš tikrai siūlau atkreipti į tuos argumentus dėmesį balsuojant.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakytos visos nuomonės už, visos nuomonės prieš. Dabar kitos procedūros. Dar kartą priminsiu Seimo statuto 167 straipsnį „Grąžinto įstatymo priėmimas“. Taigi „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Dabar ir balsuojame. Tam reikia surinkti 71 balsą, kad tas įstatymas, kurį mes priėmėme, būtų priimtas. Jeigu kiti mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad priimtume įstatymą tokį, koks jis buvo, be jokių pataisų, be papildymų ir be pakeitimų, balsuoja už be Prezidentės pataisų. Po to, jau antrasis etapas, su Prezidentės pataisomis.
Už – 30, prieš – 54, susilaikė 15. Taigi įstatymas nepriimtas. Pirminis variantas.
Dabar antrasis variantas: „Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“
Jeigu dabar balsuosite už, priimsime įstatymą su visomis Prezidento pataisomis ir pastabomis. Kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Už – tai yra balsavimas už Prezidentės pateiktą įstatymo projektą su pataisomis.
Balsavimo rezultatai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 18. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-1667) yra priimtas. (Gongas)
Toliau plenariniam posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkės pavaduotojas gerbiamasis A. Sysas.
12.09 val.
Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas Nr. XIP-4842GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį posėdį. Svarstome Metropoliteno koncesijos įstatymo projektą. Kviečiu į tribūną A. Skardžių pateikti komiteto išvadą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai dėl komiteto sprendimo: nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekrete išdėstytam pasiūlymui ir pritarti priimtam Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymui be pataisų. Už balsavo 7, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašę 7 Seimo nariai diskutuoti. A. Skardžių kviečiu atgal į tribūną dalyvauti diskusijoje, jis pristatė komiteto išvadą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Metropoliteno įstatymas yra jau turbūt ne vienos Seimo kadencijos Metropoliteno Seimo grupės, kuriai šioje kadencijoje man tenka garbė vadovauti, produktas. Negaliu sakyti, kad įstatymas yra tobulas, bet reikalingas politinis apsisprendimas dėl projekto. Atsižvelgiant į kolegų pastabas, net ir gerbiamojo Jurgio pataisas, kurioms visoms pagrindinis komitetas pritarė, pritraukti privačias lėšas nenaudojant valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, europinių lėšų, galbūt naudojantis Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko lėšomis, įgyvendinti labai svarbų infrastruktūros projektą, sudaryti galimybes investuotojams nukreipti savo investicijas kartu sukuriant darbo vietas ir papildant šalies biudžetą, „Sodros“ biudžetą projekto įgyvendinimo metu gausiais mokesčiais.
Įstatymas, priešingai, negu kad buvo pateikta Prezidentės pastabose, numato, kad investuotojas bus parinktas konkurso būdu. Tai vis dėlto būtų žingsnis didžiuosiuose miestuose į darnią transporto sistemos plėtrą. Vilniaus Gedimino technikos universitetui atlikus studijas, kurios buvo atliekamos 2005, 2006, 2007 m., buvo aiškiai identifikuota, kad, pavyzdžiui, 2006 m. Vilniaus gyventojai, transporto dalyviai kamščiuose, įvertinant laiką ir kurą, taip pat taršos mažinimo priemonėms išleidžiamas lėšas, prarado daugiau negu 5 mlrd. Lt, o 2007 m. – jau apie 7 mlrd. Lt, 7 kartus viršijo Vilniaus miesto biudžetą. Praradimai yra didžiuliai.
Be abejo, ar metropolitenas duoda naudą, ar ne, galėtume paklausti mūsų jaunimo, mūsų emigrantų, kurie išvykę į didžiuosius Europos miestus, į Londoną, kitus miestus, ir išgirsti jų atsakymą į tai, kiek jie sutaupo laiko, kokia yra nekilnojamojo turto išaugusi vertė šalia susisiekimo. Galų gale net ir mūsų Vilniuje, pasižyminčiame architektūrinių paminklų gausa, tai yra turbūt vienintelė apsaugojimo priemonė nuo skeldėjančių sienų, nuo automobilių išmetamų teršalų papilkėjusiems jų fasadams.
Dabar apie patį metropoliteno dydį. Išties daugelyje Europos miestų metropolitenai buvo pradėti statyti, kai jų dydis buvo 300 tūkst. gyventojų. Štai Lilis – 170 tūkst. gyventojų buvo, Portas 2002 m. – 220 tūkst. gyventojų. Ir taip būtų galima vardyti: Malaga, Grenada, Maljorka, Palma, Breša, Lazana. Išties tai buvo miestai, mažesni už Vilnių dar visai neseniai, galbūt 2004, 2007 m. Ši metropoliteno sistema išties leido tiems miestams sparčiai ūgtelėti todėl, kad investuotojams taip pat svarbu sugaištas laikas, kurį galima nukreipti bendram šalies vidaus produkto kūrimui.
Tad, gerbiamieji kolegos, privalumų yra daugiau, nuogąstavimų išties čia neturėtų būti, nes yra galimybė tobulinti dar turbūt trejetą, ketvertą metų, kol realiai atsiras investuotojas, laimės konkursą ir pradės šį itin svarbų Vilniui, Kaunui, galbūt ir Klaipėdai infrastruktūrinio projekto įgyvendinimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kartais apsisprendimas štai dėl dabar svarstomo projekto yra traktuojamas, mano supratimu, neteisingai. Yra klausimas formuluojamas taip: ar jūs už metro, ar prieš metro? Jei atsakytume į tą klausimą, aš manau, kad čia visi pasisakytume, kad mes nieko prieš, kad Lietuvoje būtų metro įteisinimo galimybė. Bet visai kas kita – šis konkretus projektas. Jį labiau tiktų vadinti ne metro projektu, o išimtinės koncesijos projektu.
Jeigu iniciatoriai būtų norėję tiesiog įteisinti, kad išreikštai mūsų įstatymuose būtų paminėtas metro, na, reikėjo tada papildyti galbūt Geležinkelių transporto įstatymą, parašyti, kaip ten metro infrastruktūra funkcionuoja, kaip, kur, kieno nuosavybė gali būti, kaip su žeme, kaip su bėgių priklausomybe ir t. t. O po to žiūrėti, jeigu jau atsiranda realūs poreikiai, realūs projektai, ar nepakanka to, kad viską padarytume pagal galiojančius bendruosius įstatymus, pagal Koncesijos įstatymą. Kas čia jau tokio ypatingo lyginant, sakykim, su kokiu nors dideliu automobilių kelių transporto koncesijos projektu, kurių vieną netrukus dėl Utenos kelio mes, matyt, ir svarstysime? Kas čia tokio ypatingo dėl metro, kad reikia išlygų, landų Koncesijos įstatyme? Jeigu kas nors įrodytų, kad tikrai reikia, galbūt mes kažką priimtume. Dabar mes, sakau, elgiamės visiškai kitaip: pirma padarome tas išlygas ir žiūrime, kas čia iš to išeis.
Na, aš sąlyginai galėčiau būti kaip ir ramus, aš pateikiau kone dešimt tokių gana reikšmingų pastabų, pataisų, kuriomis, mano supratimu, nemažai ydų pirminiame projekte pavyko panaikinti. Nebeliko, kad būtinai būtų net kelių savivaldybių projektas, pradžioje toks buvo, kad net viena savivaldybė negali. Nebeliko, kad biudžetiniai pinigai galėtų būti panaudojami. Na, bet aš nesu tikras, kad mano asmeninė kompetencija jau tokia plati, kad sugebėjau ten visas landas užkamšyti. Na, kad ir dabar parašytos kai kurios nuostatos yra tokios dviprasmiškos: „Projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju gali būti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Bet išeitų, kad gali ir nebūti, gali ir kažkokie kiti asmenys. Yra tokių abstrakčių sąvokų, kurios, na, nežinia, kuo virs praktikoje su gudriais pasitelktais konsultantais. Aš negaliu pasakyti, kad galiu viską numatyti.
Nesakau, kad laikau, kad čia būtų padaryta kažkokia matoma labai didelė žala priėmus tą įstatymą, bet abejonių yra. Manau, kad teisiškai būtų geriau, kaip minėjau, eiti kitu keliu: įteisinti metro kaip sistemą, kaip transporto rūšį bendruose įstatymuose, o Koncesijų įstatymą kol kas palikti ramybėje. Jeigu matytume, kad kada nors reikėtų išlygų, tada tai spręstume. Manau, kad negerai yra ir tai, kad viskas pagal šitą teikiamą įstatymą yra permetama Vyriausybei visiškai antrame plane paliekant savivaldą. Vadinasi, savivalda gali net neturėti tokio pageidavimo, tokio sumanymo, kad čia būtų gerai metro, Vyriausybė nuspręs ir paleis procesą. Nemanau, kad viskas yra gerai. Jeigu šiuo metu Vilnius nusprendė, kad greitieji autobusai, kiti pertvarkymai išsprendžia transporto problemas, aš manau, mes turime gerbti tokią savivaldos poziciją. Jeigu jie kada nors prieis prie išvados, kad yra visos prielaidos inicijuoti metro projektą, tvarka. Tada žiūrėsime, kuo jiems reikia padėti iš centrinės valdžios, bet ne atvirkščiai.
PIRMININKAS. Dėkoju J. Razmai. Kviečiu K. Masiulį.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, į metro ar apskritai Vilniaus transporto problemas gilinuosi jau ne pirmi metai, o gal geras dešimtmetis, netgi turbūt daugiau nuo savo politinės veiklos Vilniaus savivaldybėje. Jeigu savivaldybė, kaip J. Razma ką tik mums čia paaiškino, nuspręs, kad greitieji autobusai išsprendžia problemas, nieko neįvyksta. A. Zuokas mano, kad išsprendžia, bet aš šiandien, pavyzdžiui, iki savivaldybės paskutiniuosius penkis kilometrus važiavau 45 min., o tai reiškia, kad visą laiką permanentiškai vos krutėjau ir stovėjau. Galite nesunkiai paskaičiuoti, kad man tai kainuoja papildomas sąnaudas, ir gana nemažas. O su manim lygiai taip pat tose spūstyse kamavosi dar keli tūkstančiai žmonių, ir tai kainuoja.
Neturėjimas būdo, kaip išspręsti transporto spūstis, jau dabar kiekvieną mielą dieną mus kamuoja, ir tai mums kainuoja. Galima nesunkiai suskaičiuoti, kainuoja labai dideles sumas. Tiktai mes su tuo esame susitaikę, esame pripratę mokėti, bet mes sutaupytume labai smarkiai, jeigu to nereikėtų mokėti. Štai aiškinti, kad jeigu savivaldybė nusprendė, kad tai mūsų nekamuoja, nes pats A. Zuokas gyvena Senamiestyje ir atrieda su riedžiais iki savivaldybės arba kas nors pėsčias ateina… Šiandien paklausiau savo bendrapavardžio E. Masiulio, ar jį spūstys kamuoja, jis sakė, kad nekamuoja, nes gyvena čia, ant kalno. Gal kai kam atrodo, kad tai nerimta problema. Man atrodo, kad, pirmas dalykas, yra rimta problema.
Dabar kaip galima išspręsti? Mokslininkai yra aiškiai pasakę, kad galima išspręsti tik tuo būdu, jeigu bus pateikta civilizuota priemonė, kad inteligentiškas žmogus įsėstų į transporto priemonę. Vadinasi, kad ant jo neužgrius toje spūstyje koks nors visiškai pradvokęs, atsiprašau, koks nors netvarkingas pilietis, kaip yra dabar tose spūstyse. Jeigu jūs važiuojate viešuoju transportu, matote, kad spūsties metu, deja, tenka, kamšytis ir išlipti visam suglamžytam ir pakankamai pakvėpintam svetimu aromatu. Štai tai gali padaryti tiktai kitokios transporto priemonės. Tai irgi seniai žinoma teoriškai ir praktiškai. Kitaip neįmanoma išspręsti ir persodinti žmonių iš jų automobilių į kitokį transportą.
Dabar yra dvi gyvos ir ne fantastinės alternatyvos: arba tramvajus, arba metro. Tramvajus reiškia, kad dar viena arterija iš Vilniaus atimta. Vadinasi, Kalvarijų gatvės neturime, Pylimo gatvės visiškai neturime. Dabar įsivaizduokime Vilnių be šitų gatvių. Tarkim, aš kalbu tik apie vieną miestą. Tai dar klaikesnės spūstys, o plius dar statybos, kurios truks dešimtmetį, tai dar baisiau. Štai ir lieka vienintelė alternatyva, kuri, pasirodo, dar yra simpatiška ir tuo, kad pagal ją gali būti koncesija, pagal ją gali ateiti tarptautinis investuotojas su savais pinigais ir su savo paskaičiavimais, ko negali būti tramvajaus atveju. Dabar lieka visos gatvės, kurios iki šiol ir taip skęsta spūstyse, ir nesumažėja jų skaičius, ir ateina investuotojas su savais pinigais, ir nuo pirmos dienos jau būtų papildoma, jeigu būtų priimtas toks projektas ir prasidėtų konkursai, ateitų realūs investuotojai, nauda ir miestui, ir valstybės biudžetams.
Galbūt tas įstatymas nėra tobulas ir galbūt čia dar ką nors reikėtų tobulinti, nežinau. Aš nematau čia jokių spragų. Jurgis aiškino, kad kažkokias spragas matė. Jas visi metro idėjos šalininkai geranoriškai priėmė, visoms joms pritarta. Dabar, jeigu mes nematome spragų, kodėl neiti šituo keliu? Jurgis sako, kad gal koks nors kitas būdas būtų geresnis, bet jau dabar pasirinkta eiti šituo keliu. Kodėl reikėtų dabar po tiek laiko?.. Tiek čia yra vargstama su šita idėja. Šitos idėjos šalininkai, kurių ratui ir aš priklausau, jau ne pirmi metai, o gal geras dešimtmetis… Kad ir kas buvo daryta, niekaip neišjudama. Šituo keliu einame. Eikime šituo keliu. Paskelbkime mes, leiskime čia. Gal bus kitokia Vilniaus savivaldybės taryba, jie paskelbs konkursą, ir tada bus aišku, ar yra tas realus projektas, ar jis gyvybingas, ar ateina tarptautinis investuotojas, ar yra toks susidomėjimas.
Ką dar duotų tas įstatymas? Jis duotų signalą, kad valstybėj ir Vilniuje yra įstatymais netgi numatyta galimybė ir noras, štai tokia įstatymo galimybė kurti tokį projektą. Tai yra labai rimtas signalas. Vėlgi pasiremsiu savo praeitimi. Kai svarstant Vilniaus transporto problemas teko dalyvauti įvairiuose renginiuose, daugybėje konferencijų, tikrai teko matyti tarptautinius investuotojus. Kai buvo jau tada pristatoma metro idėja kaip galima alternatyva, tikrai teko kalbėtis netgi man asmeniškai su kai kuriais žmonėmis, atvažiavusiais iš Rytų, iš Kinijos, iš kitų tarptautinių stambių organizacijų, kurios valdo finansus ir ieško fondų, ieško, kur investuoti, pensijų fondų, kurie ieško, kur įdėti patikimai pinigus, tokie projektai, kaip buvo sakoma, yra laikomi labai patikimais ir jie galėtų būti, bet tiktai nėra noro. Siūlau atmesti Prezidentės veto ir palaikyti šitą idėją. Tegul ji po truputėlį iš lėto skinasi kelią.
PIRMININKAS. Dėkoju K. Masiuliui. Gerbiamieji kolegos, aš turėčiau su jumis pasitarti. Mūsų darbotvarkėje šiam klausimui buvo skirta 15 min. ir mes jas išnaudojome. Yra dar užsirašę 4 kolegos. (Balsai salėje) Aš manau, kad turime nuspręsti balsuodami, ir bus teisingiausia, nes mes jau šiek tiek vėluojame. Kas pritariate, kad tęsiame diskusiją, balsuojate už, kas manote, kad diskusijos užtenka, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Yra norinčių kalbėti penkias, ir nieko nepadarysi. Dar bus motyvai už, prieš, taigi išnaudosite dvi minutes.
Kalbėti norėtų 12, iš jų 4 užsirašę, ir 53 siūlo nutraukti diskusiją. Gerbiamieji kolegos, puiku. Tęsiame šito įstatymo svarstymo ir priėmimo stadiją.
Gerbiamieji kolegos, motyvai už, prieš. Tuoj, minutėlę! Viskas gerai. Viskas buvo įjungta. Matot, kad buvo įjungta. Už kalbės M. Adomėnas. Nėra salėje. Tuomet L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai noriu pasisakyti už Metropoliteno įstatymo koncesijos priėmimą, kad jisai įsigaliotų, nes jau vien pats faktas yra geras pavyzdys, kaip galima civilizuotai, kultūringai, iš anksto gražiai pasirengti galimam rimto investuotojo atėjimui. Jau vien dėl to verta už jį balsuoti.
Kalbant apie esmę, aišku, čia daug esame diskutavę apie tai, ar reikalingas metropolitenas, ar nereikalingas, bet aš noriu pabrėžti vieną dalyką. Čia nėra Vilniaus miesto savivaldybės projektas, tai yra Lietuvos valstybės masto projektas. Turėdami sostinėje metropoliteną mes galėsime labai gražiai įjungti Vilnių į tarptautinę „Rail Baltica“ geležinkelių sistemą. Kol kas tas įjungimas yra labai sunkus, nes jeigu iš stoties ir bus greitasis traukinys į Kauną įsijungus į „Rail Baltica“, atvykti iki stoties užims du kartus daugiau laiko nei nuvažiuoti greituoju traukiniu iš Vilniaus į Kauną. Metropolitenas Vilniuje taptų organiška „Lietuvos geležinkelių“ ir tarptautinės „Rail Baltica“ sistemos dalimi. Geležinkeliai Lietuvoje yra valstybiniai, taigi ir šitas metropoliteno projektas yra valstybinės reikšmės ir valstybinis. Todėl jam ir reikalingas Koncesijos įstatymas, o ne kiti įstatymai, kaip kiti kolegos čia minėjo.
Aš, ko gero, tarp salėje esančių Seimo narių esu vienas iš nedaugelio, kuriam daugiau nei septynerius metus teko gyventi ir dirbti šalyje ir mieste, kuriame yra metropolitenas. Tiesa, Briuselyje jis yra labai didelis ir labai galingas. Taip pat esu neblogai susipažinęs su kitų Europos miestų pavyzdžiais, kur yra daug mažesni lengvieji metro, mažieji metro, automatizuoti metro, kurie tikrai padeda išspręsti miesto problemas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš būsiu griežtas. 2 minutės. A. Anušauskas – kitokia nuomonė. Ar kita nuomonė?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Pirmiausia noriu pasakyti, kad metro aš naudojuosi, bet kalbėsiu ne apie tai. Aš kalbėsiu apie Ekonomikos komiteto išvadas, kur nepateikta nė vieno argumento prieš Prezidentės veto. Nė vieno! Jeigu yra parašyta, kad „koncesiją suteikianti institucija“, tada Vyriausybė iš esmės prisiims didžiąją dalį rizikos, susijusios su koncesijos sutartimi, jai perduodama veikla. Kur tai paneigiantys argumentai?
Antras dalykas. Teisinių kliūčių įgyvendinti metropoliteno projektą nėra remiantis galiojančiu įstatymu. Kur yra tai paneigiantys argumentai?
Antras dalykas. Jeigu Specialiųjų tyrimų tarnyba savo antikorupcinio vertinimo išvadoje pažymėjo, kad įstatymo nuostatos yra ydingos antikorupciniu požiūriu, nes yra nesuderintos tarpusavyje ir neatitinka teisės aktų, kurie turėtų būti taikomi įgyvendinant projektą, tai kur argumentai, visa tai paneigiantys? Nė vieno neišgirdau.
Kadangi nėra tokių argumentų, svarstyti išvadą, kurioje yra tik parašyta, kad mes be jokių argumentų nepritariate Prezidentės veto, yra nerimta. Aš manau, kad argumentai turi būti išdėstyti labai aiškiai, turi būti aiškiai išdėstyta, kokie gali būti prisiimti valstybės įsipareigojimai ir kokios su tuo susijusios rizikos. To nebuvo pasakyta. Aš suprantu, kad šiuo atveju žmonės, globojantys šį projektą, veikia laba efektyviai, bet vis dėlto turime gauti visus atsakymus. Kol kas jų nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pacituoti Jo Ekscelencijos Prezidento V. Adamkaus žodžius, kad politikai teisę vadovauti visuomenei įgyja piliečių pasitikėjimu, todėl nevalia ignoruoti visuomenėje užgimstančių idėjų. Būtina ne tik jas išklausyti, bet ir pagal galimybes remti. Todėl siūlau visiems paremti šitą idėją. Negalima ignoruoti to, kas gimsta visuomenėje. Mes priklausome nuo jos, padarykime tai ir pasipriešinkime Prezidentei. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Kubilius nesutiks su kolege.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų nežinau, čia rimtai ar linksmai svarstyti, nes šiaip jau tokio lobistinio produkto aš per 25 metus neatsimenu. Aš nežinau, kaip vertina tie, kurių nuotraukos dabar yra išdalintuose spalvotuose bukletuose, metro šalininkai, aš nežinau, ar čia yra garbės lenta, ar tam tikra prasme šiokios tokios gėdos lenta, kad šitaip yra pasiduodama tokiam labai gražiai apipavidalintam svajonės vardu papuoštam elementariam lobizmui, kuriuo užsiima žmonės, suprantantys, kad statant metro jie turės daug darbų, nes jie patys užsiima požeminiais darbais, viskas yra aišku.
Man tik neaišku, kodėl ant to šitaip užsikabina Seimo nariai, įskaitant ir garbųjį ministrą J. Oleką, kuris pateikė šį įstatymo projektą ir įregistravo, bet akivaizdžiai nepasirašė. Akivaizdu, kad rašė tie patys lobistai. Aš, tiesą sakant, nelabai įsivaizduoju Vyriausybės šioje vietoje, kaip jinai turėtų jaustis, nes jai šis įstatymas numato labai konkrečias prievoles. Čia nėra tiktai svajonės įvardijimas, kad galbūt mes norėsime kada nors Lietuvoje turėti metro. Yra labai konkretūs tolesni darbai: įsteigti įmonę, skelbti tarptautinį konkursą strateginiam investuotojui ir taip toliau. Čia mes ką norime galime kalbėti, koks metro gražus, aš galiu siūlyti metro tiesti tiesiai, ne po Vilniumi, bet nuo Vilniaus iki Kauno. Čia taip supratau L. Balsio idėją. Galima būtų tiesti ir iki Klaipėdos, bet galbūt palaukime, kol Šiauliuose išnagrinės to kabančio ant stygų transporto reikalą, ir tada galėsime spręsti kompleksiškai, gal tai pasirodys geresnis…
PIRMININKAS. K. Glaveckas – dėl vedimo tvarkos.
K. GLAVECKAS (LSF). Iš tikrųjų ši diskusija primena garsųjį Vasiukų klausimą. Labai trumpai pasakysiu. Mes šiandien komitete buvome susitikę su susisiekimo ministru ir svarstėme investicijų klausimus. Įsivaizduokite, mes nerandame pinigų „Via Balticai“, kad padarytume antrą juostą, Utenos kelią svarstėme, bet kalbėjome apie…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, nutraukiu jūsų diskusiją. Replika dėl balsavimo. Yra pasisakymams užsirašę, tokią tvarką ir jūs žinote. Negudraukite! Už – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų jau du dešimtmečius kalbame, kad mes niekaip negalime išspręsti Vilniaus infrastruktūros klausimų. Buvo visokių variantų – ir tramvajai, ir taip toliau. Tos problemos vis nebuvo sprendžiamos ir džiugu, kad atsirado žmonių, kurie iš tikrųjų nori pagerinti Vilniaus miesto infrastruktūrą, konkrečiai transporto važiavimą. Aš šiandien nustebau, kai A. Kubilius pasakė, kad čia beveik lobistai, ir mes jiems pritariame. Man tai yra keista, nes dauguma Seimo narių pritarė šiam įstatymui, negi, mielas Andriau, jie visi yra susidėję su lobistais ir nori pakenkti Lietuvai? Man atrodo, tai yra nekorektiška. Iš tikrųjų daug nekalbėdamas noriu, kad tie, kurie palaikė šį įstatymą, principingai laikytųsi savo nuomonės iki galo. Ačiū.
PIRMININKAS. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Projekto rengėjų agitacinėje medžiagoje vartojamas argumentas, kad iš Pilaitės per dieną važiuos 100 tūkst. Man tai primena tuos verslininkus, kurie Klaipėdoje mažėjant gyventojų skaičiui pristatė daugiaaukščių pastatų dviem Klaipėdoms. Gal vis dėlto šitą milijardą panaudokime gyventojų skaičiaus didėjimui, sumokėkime motinoms ir šeimoms, kurios sutinka auginti daugiau vaikų, nei investuokime į tai, kuo po to nebus kam naudotis, nes Lietuvoje bus labai sumažėję gyventojų? Nebent tenai važinės Pilaitėje apsigyvenę šito metro statytojai. Štai pramonininkų vadovas R. Dargis sako, kad Lietuvoje šitaip mažėjant gyventojų skaičiui bus būtina įsivežti darbininkus iš užsienio šalių. Nebent toks modelis. Tada Pilaitėje gyvens metro statytojai, jie ir sudarys tą 100 tūkst. žmonių, kurie važiuos metro per dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, mes čia galime stebėti, kaip kai kuriems mūsų parlamento nariams stinga (atleiskite) fantazijos ir sugebėjimo pasvajoti. Jūs savo kalbomis dabar bandote nužudyti šitą svajonę. Niekas nepajudėjo, o jūs jau kalbate apie korupciją. Kokia korupcija? Privatus kapitalas prisiima riziką, jeigu yra rizikos dalis, tenkanti Vyriausybei, tai galima tą įstatymą dar tobulinti.
Dabar aš neprašytas atsakysiu į klausimą, kodėl tarp iniciatorių yra krašto apsaugos ministras. Nes jis atsakė, kad metro karinio konflikto atveju yra pati geriausia slėptuvė. Pažiūrėkite Londono atvejį, kur Londono gyventojai slėpėsi per Antrąjį pasaulinį karą, kai buvo bombarduojamas miestas? Jie slėpėsi metro. Tai čia yra tik vienas paprastas pavyzdys, nekalbant apie praktinę naudą. Todėl aš siūlyčiau nepasiduoti kalboms apie korupciją. Korupcija – tai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, kalbėkite į mikrofoną, nes kai jūs kalbate A. Kubiliui, jis vis tiek jūsų neklauso.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Tegu neklauso. Aš tik pasakysiu, kad kalbama apie korupciją, kuri galbūt bus. Kai šiandien buvo kalbama apie įstatymą, kur siekiama nustatyti maksimalias lubas, nustatyti konkretų skaičių, kad už įmonių koncentraciją prieštaraujančiu įstatymui… tokios pataisos yra korupcija, ir tai yra ši diena, o ne ateitis.
Gerbiamieji kolegos, nežlugdykime šito projekto, sugebėkime pažvelgti į ateitį, pagalvokime apie tai, kad kada nors tas pats Vilnius ir Kaunas bus bendras miestas. Neužkirskime kelio šitiems sumanymams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis kalbės A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties mane iniciatoriai bent kelis kartus agitavo pritarti šitam projektui, bet mano pagrindinis klausimas buvo – iš kur pinigai? 5 mlrd. Jeigu iš tiesų yra laisvų pinigų, kaip jie įrodinėja, privataus kapitalo, tai galima statyti tiltą išilgai Neries ir tada biudžetas nekentės. Bet, pasirodo, patys pateikė lentelę, iš kur bus pinigai. Privatus kapitalas – 15 %, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas – 36 % ir Europos Sąjungos fondai – 48 %. Jeigu Europos Sąjungos pinigų nėra, tada jie sako: privatus – 15 %, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas – 85 %. Ką tai reiškia? Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas be Vyriausybės garanto pinigų tokiai utopijai neduos. Tai reiškia – 5 mlrd. našta biudžetui.
Antras momentas. Skaičiuojamas atsiperkamumas, jų pačių lentelė. Ką ir sakė N. Puteikis, iš Pilaitės į Centrą kas dieną važiuos 100 tūkst. keleivių. Prie prezidentūros reikia kasdien rengti arba piketus, arba koncertus, tada iš Pilaitės gal ir važiuos. Bet ko jie važiuos kasdien prie prezidentūros iš Pilaitės (…) 100 tūkst., aš nesuprantu. Važiuos į Kirtimus, kur yra darbo vietos. Kam teikti utopinius dalykus, kurie tikrai yra utopija ir našta biudžetui?
Mielieji kolegos, tie, kurie balsuosite už, prisiimkite šitą atsakomybę. Niekas neduos, kartoju, be Vyriausybės garantijų jokių pinigų, nes tai yra utopija ir našta biudžetui. Todėl aš kategoriškai palaikau Prezidentės nuomonę, kad tokių utopijų nereikėtų priiminėti Seime.
PIRMININKAS. Ačiū, Algimantai, dvi minutės baigėsi agituoti. Gerbiamieji kolegos, noriu vėl priminti 167 straipsnį: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.“ Jeigu bus 71, toliau nebalsuosime, įstatymas bus priimtas. O jeigu bus kitoks rezultatas, reikės formaliai dar kartą balsuoti už Prezidentės siūlymą. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, jūs žiūrėkite į mygtukus, nes po to sakysite, kad ne taip balsavote.
Už balsavo 66, prieš – 13, susilaikė 5. Nesurinkta 71 balso. Įstatymo be pakeitimų nepriėmėme. Balsuojame, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. O jo siūlymas yra laikyti šitą įstatymą negaliojančiu. Formaliai mes turime balsuoti. Balsuojame. Kas pritaria Prezidentei, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę – prieš. (Balsai salėje) Negalima balsavimo metu prašyti pertraukos, gerbiamieji. (Balsai salėje) Gerbiamieji, paskaitykite. Gerbiamasis Petrai, jūs esate Statuto žinovas ir taip elgiatės.
Už balsavo 23, prieš – 33, susilaikė 14. Įstatymo nebeliko. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Replika po balsavimo. Labai gaila, iniciatyva, ta idėja, buvo puoselėjama jau 40 metų. Šitie žmonės, kurie dirbo prie tos idėjos, dar buvo jauni, trisdešimtmečiai. Ir vis dėlto jie nepavargo minti slenksčius, kad Lietuvoje būtų pagerinta infrastruktūra.
O gerbiamajam A. Salamakinui norėčiau pasakyti. Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas duoda paskolas ir be Vyriausybės garanto. Jeigu pareikalautų Vyriausybės garanto, ji galėtų nesutikti duoti tą garantą. Bet jūs paprasčiausiai užkirtote kelią, užkirtote idėją. Vis tiek metro yra mūsų Vilniaus perspektyva, išsprendžiant problemas, spūstis, kurios yra didelės Vilniaus mieste. Ir mažesniuose miestuose yra metro. Kodėl jūs sužlugdėte šitą idėją? Kažkokios nesuprantamos ambicijos. Kur jūs matote korupciją? Kokia gali būti korupcija, kai faktiškai nedalyvauja, uždrausta naudoti Europos Sąjungos lėšas. Biudžeto lėšos uždraustos naudoti įstatyme, aiškiai keltos nuostatos. Svarbiausia, kad didžiausias pasiekimas: neleiskime, nedarykime, žlugdykime ir tegu visi Lietuvos piliečiai važiuoja iš Lietuvos dirbti į užsienį.
PIRMININKAS. Ačiū, Petrai. Gerbiamieji kolegos, bet kuris iš jūsų gali vėl registruoti įstatymą ir eiti iš naujo. Aš vieną įstatymą registruoju 18 metų, jis dar nepriimtas, bet dėl to dirbu toliau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš išties noriu padėkoti visiems, kurie balsavo už, ir atkreipti dėmesį kolegų, kurie balsavo prieš tiesiog neįsigilinę į tai. Negalima būti didesniu priešu valstybei ir sulaužyti Konstituciją ir savo priesaiką nei atsisakyti pritraukti investicijas dėl ambicijų, dėl kažkokio neišprusimo šioje srityje arba ekonominių žinių trūkumo, kaip kažkuris kolega minėjo, kad IBRD bankuose reikia jų valstybės garanto, jeigu bus naudojamos lėšos. Aš tiesiog prašau įsigilinti ir nebūti savo valstybės priešais.
PIRMININKAS. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Tikrai nesu valstybės priešas. Bet kolegai, savo senam draugui… Petrai, prieik prie finansų ministro, jis stovi, ir paklausk, reikės garanto ar ne šitai utopijai. Bet jeigu mes norime daryti slėptuvę už 5 mlrd., atleiskite.
PIRMININKAS. Labai toli siekiančios išvados. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad išaiškintumėte paskutinio balsavimo rezultatus, nes per paskutinį balsavimą buvo skelbtas balsavimas, kas palaiko Prezidentės veto, t. y. su visais Prezidentės siūlymais. Siūlymų nebuvo, buvo siūlymas laikyti įstatymą nepriimtu. 23 Seimo nariai pasisakė už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Ir daugiau, neatsimenu kiek, didžioji dauguma, pasisakė prieš Prezidentės siūlymus, t. y. laikyti nepriimtu, vadinasi, įstatymas turi būti laikomas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Linai, ačiū, supratau. Skaitau visą 167 straipsnį iš eilės. 1 punktas: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.“ Daugiau kaip pusės nebuvo, buvo 66. Automatiškai jau būtų galima nutraukti šitą procesą, bet Teisės departamentas išaiškino, kad mes turime vis tiek balsuoti ir antrą kartą. Antru balsavimu nepritarta faktiškai Prezidentės siūlymui, bet pirmu mes nepritarėme ir įstatymo gyvavimui. (Balsai salėje) Negalime. Toks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išaiškinimas.
Gerbiamieji kolegos, mes svarstome Statutą, kartais teikite siūlymų. Dabar yra toks išaiškinimas, todėl negrįžkime. Registruokite iš naujo ir procedūrą tęsime toliau, visas biznis. (Balsai salėje) Aš neaiškinu, aš tik perskaičiau tai, kas parašyta. Einame toliau.
12.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybėje, Ruklos seniūnijoje, ir Švenčionių rajono savivaldybėje, Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas Nr. XIIP-2246 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybėje, Ruklos seniūnijoje, ir Švenčionių rajono savivaldybėje, Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas Nr. XIIP-2246. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybėje, Ruklos seniūnijoje, ir Švenčionių rajono savivaldybėje, Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektą. Projekto tikslas – šių poligonų teritorijų plėtimą pripažinti valstybinės svarbos projektu, ir štai dėl kokių priežasčių. Iš tikrųjų Lietuvos kariuomenei reikia dalyvauti pratybose, tobulinti savo įgūdžius. Mūsų dabar turimi poligonai neleidžia didesniems kariuomenės padaliniams ten atlikti pratybas. Didžiausias kovinis padalinys, koks gali atlikti visa apimtimi savo pratybas, yra tik kuopa. Kaip žinote, situacija nėra tokia rami, kad mes galėtume sau leisti netobulinti savo karių. Mes šiuo metu ne tik patys tobulėjame, bet kartu su savo sąjungininkais dalyvaujame tose pratybose. Todėl mūsų tikslas yra, kad šiuose dviejuose poligonuose pratybas galėtų atlikti bent bataliono dydžio karinis junginys. Todėl reikia šiek tiek išplėsti poligonų pačias apsaugos zonas ir tas poligono dalis, kuriose atlieka pratybas kariai. Man atrodo, būtų svarbu padaryti tą kuo greičiau, kol tos teritorijos nėra panaudotos kokiam nors verslui, gyvenimo reikmėms. Mes galėtume šiuo metu jas praplėtę suteikti kariams reikalingas sąlygas atlikti mokymus. Todėl prašau pritarti nutarimo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis ministre, net keista, kad iki šiol tai dar nepadaryta. Kokius privalumus įgys šie objektai, kai bus pripažinti valstybinės svarbos objektais?
J. OLEKAS (LSDPF). Pripažinus valstybinės svarbos projektu, mes galėsime greičiau atlikti visas procedūras, reikalingas šiems poligonams išplėsti. Vadovausimės Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinimo valstybės svarbos projektams įstatymo numatytomis procedūromis. Matyt, galėtume net šiais metais turėti tų teritorijų išplėtimą. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl kreipėmės į Seimą tokios pagalbos.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimui dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų teritorijų praplėtimo, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 59, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 16 d.
Aš norėčiau atsiprašyti viceministro G. Klimavičiaus, krašto apsaugos ministras turi dar šešis rezervinius klausimus, ar galėtų jis pristatyti, kad nereikėtų dar kartą vakare grįžti? Krašto apsauga svarbiau dabar.
12.54 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 10, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1851, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7 ir 19 skyrių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1852, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1853, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1854, Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1855, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1856 (pateikimas)
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia yra vienas pagrindinis įstatymas ir keturi lydintieji. Šio įstatymo tikslas, kad karo padėties sąlygomis vadovybės apsaugos nariai taptų ginkluotųjų pajėgų sudedamąja dalimi. Mes šį klausimą esame apsvarstę preliminariai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete su Vadovybės apsaugos departamento žmonėmis. Jie iš principo su tuo sutinka. Aš žinau, kad Prezidentė taip pat teikė panašų projektą, kurį bus galima kartu suderinti ir svarstymo metu patikslinti, jeigu tokių dalykų būtų.
Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Gerai. Pritariam. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 20 d.
Galima ir greičiau, kaip nuspręs nacionalinis saugumas, bet numatome tokias datas.
12.55 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2247, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 36, 52, 58, 59, 60, 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2248, Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2249, Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2250, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 17 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2251, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2252, Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2253, Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2254, Įstatymo Nr. I-576 „Dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, ir šioje armijoje žuvusiųjų šeimoms (1945-07-22–1991-12-31)“ 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2255 (pateikimas)
Norėčiau pakviesti G. Klimavičių, socialinės apsaugos ir darbo viceministrą, pristatyti devynis įstatymų projektus, jie yra europiniai dėl litų keitimo į eurus. Trumpai, jeigu galima, viceministre.
G. KLIMAVIČIUS. Laba diena. Labai trumpai. Devynių įstatymų projektų paketas susijęs būtent su euro įvedimu. Esmė yra: vertės litais keičiamos į eurais. Grynai techninio pobūdžio, su Euro įvedimo įstatymu nesusijusios nuostatos įstatymo projekte nėra keičiamos. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, klausimų nebus? Nebus. Balsuojame, ar pritariame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paketui. Bendru sutarimu ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Čia bus paskutinis balsavimas prieš Vyriausybės…
Už balsavo 65, prieš nėra, susilaikė 1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir jį lydinčiųjų įstatymų projektams po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstome spalio 7 d.
12.57 val.
Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo Nr. VIII-1202 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2264, Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 39 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2265 (pateikimas)
Kadangi salėje yra finansų ministras, jis galėtų dar pristatyti porą europinių įstatymų. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas.
R. ŠADŽIUS. Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Jeigu būtų galima, kartu pristatyčiau turto ir verslo vertinimo pagrindus ir Muitinės įstatymo pataisas, susijusias su eurais. Tai yra techninės įstatymo pataisos, susijusios su euro įvedimu. Vienu atveju yra keičiama nuoroda į kurso nustatymą, kitu atveju nustatoma minimali privalomojo civilinės atsakomybės draudimo riba. Techniniai projektai, prašyčiau jiems pritarti. Ir pagrindinį komitetą, Biudžeto ir finansų komitetą, kaip jau buvo tradicija…
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstome spalio 7 d.
12.58 val.
Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo projektas Nr. XIIP-2179ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17316 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2180ES, Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 31, 32, 47, 55, 56 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2181ES, Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 70, 84, 93 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2182ES, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2183ES, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 13, 171, 173 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2184ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2185ES, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 74 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2186ES, Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 44, 46, 52, 70 ir 208 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2187ES, Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2188ES, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2189ES, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 381 straipsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2190ES, Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 9 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2191ES, Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2192ES (pateikimas)
Gerbiamasis ministre, dar yra visas paketas, 1-16 klausimas. Čia yra apie penkiolika įstatymų. Prašom irgi pristatyti.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų tai keturiolika įstatymų projektų. Paketas atrodo įspūdingai, jis susijęs su kolektyvinio investavimo subjektais, kurių veiklą reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. Į nacionalinę teisę mes turime perkelti septynis Europos Sąjungos teisės aktus. Lietuvai šios teisės aktų nuostatos aktualios tik tiek, kad mes turime įsilieti į bendrą europinę reguliavimo sritį, nes tokio dydžio kolektyvinio investavimo subjektų Lietuvoje šiuo metu nėra, nesiekia… ir finansų konglomeratų Lietuvoje taip pat nėra. Tačiau įstatymais vis tiek mes turime apibrėžti šitų kolektyvinių investavimo subjektų organizacinius veiklos reikalavimus, investicinių vienetų platinimo reikalavimus, depozitoriumo atsakomybę ir kitus panašius dalykus. Prašyčiau pritarti ir priimti svarstyti komitetuose.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūsų klausti niekas nenori. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, kad skirtingai negu dėl kitų įstatymų, yra ir kiti komitetai kaip pagrindiniai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kai kur yra Audito komitetas. Taip, kaip parašyta darbotvarkėje, tie komitetai ir tampa arba pagrindiniai, arba papildomi. Numatyta svarstyti lapkričio 13 d.
13.00 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, rytinę darbotvarkę ir rezervinius baigėme. Atėjo Vyriausybės valandos laikas. Per šoninį mikrofoną nori kalbėti mūsų kolega. Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau frakcijos vardu pasiūlyti daryti pusės valandos Vyriausybės valandą, kitaip tariant, sutrumpinti pusę valandos ir suteikti galimybę klausinėti opozicijai, nes matome, kad Vyriausybės narių nėra gausu ir nėra paties Ministro Pirmininko.
PIRMININKAS. Tuoj mes pamatysime, gerbiamasis… (Balsai salėje) Gerai. Matote, yra siūlymas ir mes balsuosime, nepriimsiu sprendimo vienašališkai.
A. Kubilius siūlo klausinėti 15 minučių, taip?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų šiandien per Seniūnų sueigą aš iškėliau tą problemą ir siūlau Seimo nariams galvoti apie tai, kokias įstatymo pataisas reikia skubiai priimti, kad Vyriausybė privalėtų ateiti į Vyriausybės valandą Seime. Ministras Pirmininkas šiandien dalyvavimą Vyriausybės valandoje iškeitė į paminklo atidarymą Šiauliuose. Tai kas toliau? Dabar čia pusės ministrų nematome. Prašom pateikti ataskaitą, kur jie yra tada.
PIRMININKAS. Turėsite progą kitą ketvirtadienį paklausti Ministro Pirmininko, ar tikrai paminklas atitiko lūkesčius.
Gerbiamieji kolegos, ar balsuojame dėl… Na, turime balsuoti, nes buvo frakcijos pasiūlymas. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos?
E. MASIULIS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs, kaip pirmininkaujantis šiam posėdžiui, turite užtikrinti, kad įvyktų Vyriausybės valanda. Tam, kad ji įvyktų, turėtų dalyvauti daugiau negu pusė Vyriausybės narių. Dabar mes paskaičiuokime, ar jų čia tiek yra. Jeigu ne, aš kreipiuosi frakcijos vardu užtikrinti jus, kaip posėdžio pirmininką, kad įvyktų Vyriausybės valanda.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš prisimenu visokių Vyriausybės valandų ir jus, kai buvote ministru, labai retai čia matydavau. (Balsai salėje) Yra 8, daugiau kaip pusė. Nors niekur neparašyta tvarkos, bet specialiai, paprašius E. Masiuliui, didesnė pusė ministrų į susitikimą atėjo.
Pirmiausia balsuojame dėl Socialdemokratų frakcijos nario M. Basčio siūlymo daryti pusvalandį ir tada socdemai, darbiečiai, tvarkiečiai neklausia. Balsuojame. Matau jau 9 ministrus. Pagąsdinote, pagrasinote ir…
Už balsavo 50. Darome pusvalandį.
Pirmasis, kaip visada, klausia A. Kubilius. Du klausimai. (Balsai salėje) O kam norite, tik ne man, prašom. Po vieną minutę. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, aišku, buvau paruošęs klausimą premjerui, bet premjeras išsigando, matyt, jo nėra. Tada buvau paruošęs klausimą vidaus reikalų ministrui, bet irgi nematau, matyt, po šios dienos publikacijų išsigando. Tada man lieka paklausti, matyt, čia premjerui atstovaujantį finansų ministrą.
Pagal šios dienos publikacijas apie garsųjį J. Kozupovskio archyvą galima spėti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas yra įtariamas korupciniais ryšiais su nusikalstamu pasauliu, ir nematome jokių Vyriausybės žingsnių. Ta tema jau tęsiasi trečią mėnesį. Aš klausiu jūsų, kaip Vyriausybės vadovo, ar atleisite iš pareigų susikompromitavusią baleriną, ar saugosite ir naudositės jos paslaugomis?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis opozicijos lyderi, už klausimą. Iš tikrųjų klausimas labai aktualus. Man atrodo, visoms valdžios šakoms derėtų labai ramiai, be emocijų suvokti, kad Lietuvoje egzistuoja valdžios šakų atskyrimas, kad kiekviena valdžios šaka turi daryti savo darbą. Šiuo atveju vyksta teisėsaugos tyrimas ir, man atrodo, bet koks Vyriausybės (taip pat kviesčiau) ir parlamento kišimasis į ikiteisminį tyrimą, na, jis turėtų būti apribotas. Viena iš priežasčių, kodėl rezonansinės bylos, jeigu nesubyra Lietuvoje, po to subyra Strasbūro teisme, tai yra valstybės valdžiai atstovaujančių asmenų pasisakymai. Todėl dėl šio konkretaus atvejo ir aš, manau, ir mano kolegos susilaikysime nuo bet kokių komentarų.
PIRMININKAS. Antras klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ministre, aš vėlgi turiu pratęsti tą klausimą. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba yra atskaitinga vidaus reikalų ministrui ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba turi būti nepriekaištingo skaidrumo organizacija. Dabar jau trečią mėnesį tęsiasi istorija, niekas nieko nekomentuoja ir niekas nieko nepaaiškina. Tai kas čia per valstybė?
Tada turiu irgi kadrinį klausimą kultūros ministrui, jeigu galima, kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, kaip čia yra, kad jūsų tai viceministras, tai patarėja, atsakingi už Kultūros tarybos darbą, pasirūpina, kad būtų paskirti pinigai jų ar steigtoms viešosioms įstaigoms, ar jų anksčiau kuruotiems projektams? Ir jūs visą laiką tvirtinate, kad čia nieko tokio, kad taip turi būti, kultūra, toks gyvenimas ir viskas gali būti apipinta šešėliais. Ar taip ir toliau tęsis?
Š. BIRUTIS (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tikro aš niekada nesakiau, kad nieko tokio kur nors, kur yra neskaidrūs pinigai. Tą jau prašau atsiminti visiems laikams, nes stengiuosi, kad jokių neskaidrumų ministerijoje ir aplink nebūtų. Jeigu jų yra, tai aš visada kviečiu visus prieš tai mane informuoti, ne tik mane, bet ir kompetentingas institucijas, kurios turėtų atlikti tyrimus.
Tyrimus dėl vieno jau atliko. Vakar mes gavome išvadą, kad jokių pažeidimų dėl patarėjos, kur jūs buvote sukėlę, nerado. (Balsai salėje) Palaukite, palaukite. Parašyta, kad nerado, nes prieš tai buvo deklaruoti visi viešieji ir privatūs interesai ir tai VTEK’o pažymoje, kurią mes gavome, labai aiškiai surašyta. Toliau, neturėdami pagrindo, netyrė be pagrindo medžiagos. Aš siūlau tą medžiagą, jeigu jūs turite, visada pateikti institucijoms, VTEK’ui ar kitoms ir jos tirs.
Dabar klausimas buvo dėl viceministro. Dėl viceministro, užbėgdamas už akių, galiu pasakyti, kad viceministras šiandien rytą įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Bet aš manau, kad VTEK’as, matyt, ištirs, nes, kiek žinau, ir pats buvęs viceministras (dar kol kas neatleistas) kreipėsi į VTEK’ą, ir Seimo narys V. Juozapaitis irgi kreipėsi. Aš manau, kad į tą klausimą bus atsakyta ir tikrai lauksiu atsakymo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Finansų ministro paklausiu dėl artimiausiu metu turbūt svarbiausios euro įvedimo temos. Mes jau priėmėme nemažai įstatymų, kuriuose numatėme, kad tam tikrą laiką prekybininkai privalės priimti litus, o grąžą atiduoti eurais. Žiūrint iš pirkėjo pozicijos, aišku, tai yra maksimalus patogumas. Vis dėlto ar nesvarstytina dar kartą ta nuostata, ar tai nėra per didelis apsunkinimas prekybininkams? Ar nebus taip, kad, sakykime, koks nors mandras pilietis pasiims 500 Lt kupiūrą, vienoje parduotuvėje nusipirks degtukų dėžutę ir gaus grąžą eurais, kitoje gal kramtomosios gumos ir taip pasikeis valiutą? Ar nėra pakankamai galimybių, man atrodo, jų yra tikrai daug – ir pašto skyriai, ir leidimas užsiimti atskirai keitimo veikla, kad galėtume vis dėlto numatyti, kad parduotuvėse nuo sausio 1 d. moki eurais ir grąžą gauni eurais, ir viskas?
R. ŠADŽIUS. Ačiū už labai gerą klausimą. Visiškai su jumis sutinku, kad nereikėtų apsunkinti prekybininkų. Jūsų priimtas Euro įvedimo įstatymas numato, kad kai klientas ateina akivaizdžiai ne pirkti prekių, bet pasikeisti valiutą, prekybininkas gali atsisakyti jį aptarnauti. Konkretizuodami šias nuostatas mes Vyriausybėje ruošiamės nustatyti konkretų sąrašą, nes įstatyme tik pati bendriausia formuluotė, aplinkybių, kurioms esant iš tikrųjų pardavėjas niekieno negalės būti apkaltintas, kad pažeidžia Euro įvedimo įstatymą.
Atsiskaitymo laikotarpis, kada galima mokėti buvusia valiuta ir gauti grąžą eurais, įvairiose valstybėse buvo įvairiai nustatytas tas dviejų valiutų cirkuliavimo terminas, kai kurios valstybėse net iki pusės metų. Pastarųjų metų praktika parodė, kad to laikotarpio reikia, bet jis gali būti maksimaliai sutrumpintas. Dėl to mes pagal kitų šalių praktiką nustatėme tą minimalų 15 dienų laikotarpį įstatyme, pasiūlėme nustatyti, ir Seimas tą įtvirtino įstatymu. Tačiau Latvijos patirtis rodo, kad atsiskaitymai normalizuojasi pasibaigus pirmajai Naujųjų metų savaitei. Patys pirkėjai ateina, moka eurais ir gauna grąžą eurais.
Antra galbūt nematoma to aisbergo ar to darbo dalis yra, žinoma, aprūpinti smulkiais pinigais, apyvartinėmis lėšomis prekybininkus. Šis darbas yra dirbamas. Su aptarnaujančiais bankais įmonės sudarys atitinkamas sutartis, o bankai yra pasirašę su Lietuvos centriniu banku Lietuvos bankų memorandumą, kuriame įsipareigojo maksimaliai atliepti verslo reikalavimus. Na, ir kai turim Latvijos pavyzdį, kur panašiu būdu buvo sprendžiamos problemos, manau, kad pirmos 15 sausio dienų praeis sklandžiai.
Juo labiau, kaip jūs teisingai pažymėjote, Lietuvos paštas taip pat įsitraukia į litų keitimą į eurus, o pašto skyriai yra tolimiausiuose, atokiausiuose miestuose, miesteliuose, kur bankai neturi savo padalinių.
Aš, žinoma, dėkingas ir kredito unijoms, kurios savanoriškai galės prisijungti, ir tų kredito unijų skyrių sąrašas taip pat Lietuvos banko jau yra paskelbtas. Taigi keičiančių įstaigų tinklas iš tikrųjų labai platus. Man atrodo, esant pirkėjų ir pardavėjų geranoriškumui, problemų tikrai nekils.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Prašysiu trumpiau atsakyti. (Balsai salėje) Taip, aš suprantu, kad euro keitimas yra dabar pats svarbiausias. Dabar frakcijos vardu klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Baškienė.
E. GENTVILAS (LSF). Ponui susisiekimo ministrui, pone Sinkevičiau, jums noriu pateikti klausimą dėl dujų terminalo krantinės statybos. Jūs žinote, kad rangovas latvių kompanija pradėjo statybą – kalti polius be techninės dokumentacijos, be jokios techninės dokumentacijos, ir kad jiems nepavyko sukalti polių į reikalingą gylį: vietoj 16 metrų pavyko sukalti polius tik į 11 metrų gylį. Po to koregavo techninį projektą ir įteisino sumažintą, 5 metrais per mažą įkalimo gylį techninio projekto korektūros koregavimo būdu.
Negana to, rangovas pareiškė, kad dėl to turėjo 11 mln. Lt išlaidų, ir pareikalavo, kad „Klaipėdos nafta“ kompensuotų jiems tas išlaidas. Tačiau pagal sutartį su „Klaipėdos nafta“ dabar Uosto direkcija turi kompensuoti rangovui tuos 11 mln. Lt. Uosto direkcija mano, kad pats rangovas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Eugenijau, ačiū. Ministras suprato.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū gerbiamajam parlamentarui už aktualų klausimą, tiesą sakant. Bet įgyvendinant SGD projektą funkcijos yra paskirstytos. SGD projekto savininkas iš esmės yra „Klaipėdos nafta“, priklausanti Energetikos ministerijos kuravimo sričiai.
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas buvo atsakingas už uosto ekvatorijos pagilinimą laiku, kad darbų frontas būtų atiduotas laiku. Tas buvo atlikta mėnesiu anksčiau, negu buvo planuota pagal grafiką. Uosto direkcija atsakinga už darbų finansavimą. Jeigu darbų aktas, priėmimo aktas nebus teisiškai tinkamai įformintas, tai ir finansavimas papildomų ar nepapildomų darbų nebus atliktas. Tai tik tiek jums galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi R. Žilinskas.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Paklausiu finansų ministro, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministrės nematau.
Lito pakeitimo į eurą pagrindu „Sodra“ pasiūlė Vyriausybei padidinti bazinę pensiją ir draudžiamąsias pajamas žmogaus naudai. Taigi vidutinė pensija padidėtų 3 Lt 43 centais. Daugelis senjorų tai suprato kaip ganėtinai keistą pajuokavimą. Gal galite šiandien įvardinti ir pasakyti perspektyvą, kuri numatoma dėl bazinės pensijos dalies padidinimo didesne negu 3 Lt suma?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Iš tikrųjų tai spauda įvardijo kaip pensijų didinimą, kurį kaip patyčias pateikia valdančioji dauguma senjorams. Tai nėra pensijų didinimas, tai yra būtinas apvalinimo veiksmas. Ir tai, kad yra apvalinama gavėjo naudai, yra simbolinis veiksmas. Man atrodo, tai yra simbolis, kad valstybė turi atitinkamai pagarbiai žiūrėti į žmones, į tuos žmones, kurie jau nebegali dalyvauti darbo rinkoje ir gauna pensines išmokas.
Dėl pensijų didinimo kitais metais diskusijos bus tęsiamos, ir dėl sumos, ir dėl termino, nuo kada. Klausimas nėra išspręstas, dėl to šiandien aš jums konkrečių dalykų pasakyti negaliu, bet yra bendras koalicijos apsisprendimas, kad kitais metais pensijų didinimas, ne apvalinimas, o didinimas turėtų būti atliktas.
PIRMININKAS. Klausia R. Žilinskas. Ruošiasi K. Glaveckas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Labai džiaugiuosi matydamas Vyriausybės valandoje žemės ūkio ministrę ir skubu užduoti klausimą jai. Ministre, 1996 m. gegužės 24 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 617 aiškiai įvardija sodininkų bendrijų generalinius planus kaip planavimo dokumentus ir įpareigoja juos registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre. Visi sodininkų bendrijų žemėtvarkos planai kyla iš to, kad tai nebuvo padaryta kliudant registrų centrams, o dabar Nacionalinei žemės tarnybai, kuri, viena vertus, pripažįsta, kad tai turėjo padaryta, bet kelia kliūčių toliau tai daryti.
Aš, atvirai sakant, pavargau nuo vienas kitam prieštaraujančių tų pačių valdininkų parengtų ir to paties ministro pasirašytų raštų, tokios pačios painiavos Nacionalinės žemės tarnybos atsakymuose, todėl nuolat kelsiu šitą diskusiją viešai ir uždavinėsiu jums tą patį klausimą per Vyriausybės valandą. Kodėl nėra vykdomas Vyriausybės nutarimas? Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Tikrai lauksiu kito Vyriausybės posėdžio, kad galėčiau jums labai aiškiai atsakyti, kodėl taip yra. Šiandien tikrai negaliu pasakyti. Kad netvarka yra, tą pripažįstu, ir kad reikia tą situaciją taisyti, ir ne tik su sodais, bet ir su visa žeme, kas beįmanoma pataisyti. Nors tai daugelį metų vyko ir ne tik dėl žemėtvarkos ar Nacionalinėje žemės tarnyboje dirbančių žmonių, bet ir dėl teisės aktų, kuriuos ir dabar dar norima keisti ir toliau diskredituoti, diskriminuoti atskiras grupes žmonių. Tai tikrai lauksiu atsakymo kitą ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei. Klausia K. Glaveckas. Ruošias L. Balsys.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas turbūt finansų ministrui, nes premjero nėra. Visi mes būname Gedimino aikštėje ir visi matome patį didžiausią pastatą arba statinį, kuris yra toje aikštėje, tai yra Vidaus reikalų ministerija. Ji užima vos ne pusę kvartalo. Kiek ten žmonių, jūs patys žinote. Vidutiniškai kiekvienam darbuotojui tenka, pagal Vyriausybės duomenis, kuriuos aš turiu, apie 22 kv. m. Toks statinys pačioje brangiausioje vietoje nesiderina su jokiais principais.
Ar nebūtų protinga jį privatizuoti, už tuos gautus pinigus pagerinti policijos darbą, sumažinti valdininkų skaičių, kuris yra didžiulis Vidaus reikalų ministerijoje, ir kartu išspręsti daug dalykų? Visų pirma miesto centrą papildytume vieta, kuri yra brangi ir kuri iš tikro būtų geriau išplėsta negu Vidaus reikalų ministerijos uždara teritorija. Antras dalykas, policijai būtų galima duoti daugiau pinigų ir algoms padidinti, ir viskam, nes to pastato vertė yra ne vienas šimtas milijonų litų. Kokia jūsų, ministre, pozicija, juo labiau kad ateina biudžeto rengimo laikas, reikia pinigų ir iš Privatizavimo fondo, ir iš visur? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Pradėsiu nuo jūsų klausimo pabaigos, jeigu kas nors įsivaizduoja, kad tokio dydžio pastatą įmanoma privatizuoti iki biudžeto sudarymo, tai yra per keletą savaičių ar netgi per pusmetį, tai taip tikrai nėra.
Pradėdamas atsakyti į jūsų klausimą iš pat pradžių, turėčiau padėkoti Seimui, kad Seime buvo pritarta Centralizuoto valstybės turto valdymo koncepcijai. Nuo spalio 1 d. pradeda veikti centralizuotas valstybės turto valdytojas prijungiant Turto fondą prie turto banko ir šitos naujos valstybės įmonės pagrindinis uždavinys pirmiausia ir bus susiskaičiuoti panaudojant atitinkamą programinę įrangą, kuri jau sukurta už Europos Sąjungos pinigus, kiek valstybės turto turime, įvertinti, kaip efektyviai jis yra naudojamas, ir kokios galėtų būti galimybės esamą valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą panaudoti geriau.
Tikrai nesu tikras, kad sprendimas iškelti Vidaus reikalų ministeriją iš to pastato, kuriame ji visą laiką buvo, arba, sakykim, Užsienio reikalų ministeriją iš reprezentacinio pastato šalia Lukiškių aikštės, arba Finansų ministeriją iš pastato, kurio rūsiuose įrengtos serverinės, kad tai patys racionaliausi sprendimai. Bet jūs esate teisus, kad patalpų mes turime daug, galbūt ne visada žinome kur, ir dalį patalpų privatizavus, galbūt įsigyjant kitoje vietoje valstybės turtas galėtų būti valdomas daug naudingiau, taip pat atsižvelgiant, sudarant gana geras darbo sąlygas ir statutiniams, ir civiliams valstybės tarnautojams.
PIRMININKAS. Klausia L. Balsys, ruošiasi V. Juozapaitis.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Klausimas premjerui (finansų ministrui). Gerbiamasis ministre, vakar Vyriausybė priėmė sprendimą, apsisprendė suteikti mokesčių rojų skalūnų naftos ir dujų magnatams atleidžiant juos nuo gavybos mokesčių trejus metus. Iš kitos pusės, Vyriausybė taip pat apsisprendė leisti papirkinėti vietos bendruomenes dalį gavybos mokesčio skiriant vietos bendruomenių reikmėms.
Mano klausimas toks: iš kur jūs imsite pinigų tuos trejus metus papirkinėti vietos bendruomenes, jeigu naftos magnatai bus atleisti nuo šito mokesčio? Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Pirmiausia pagal Lietuvos Konstituciją mokesčius nustato Seimas priimamais įstatymais. Tai, kas buvo svarstoma ir, beje, iki galo dar neapsvarstyta Vyriausybėje vakar, tai yra įstatymų iniciatyvos, jos ateis į Seimą, ir, be abejo, diskusija taip pat tuo rakursu, kurį jūs ką tik įvardinote, Seime bus, ir esu tikras, jau dabar galiu spėti, kad ji bus audringa.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis, ruošiasi D. Kuodytė.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Daugiau retorinis klausimas kultūros ministrui ir šiaip atkreiptinas dėmesys į Specialiųjų tyrimų tarnybų teikiamas pažymas apie kandidatus į valstybės tarnybą. Po pastarųjų Prezidento rinkimų neva visi viceministrai buvo patikrinti tarnybų, jos pateikė, kad jie visi yra skaidriai krištoliniai švarūs. Deja, kultūros viceministro patirtis rodo, kad galimai nėra taip švaru, kaip atrodo, ir dar kyla į viešumą viena kriminalinė istorija, kuri galbūt išviešins dar ir klastotę dėl to žmogaus išsilavinimo. Bet čia jau tolesnio tyrimo reikalas.
Aš noriu paklausti ministro Š. Biručio: galbūt jūs pagaliau prisiimsite ir asmeninę atsakomybę gindamas iki šiol žmones, kurie išties dirba neskaidriai? Atsisakau to žodžio „galimai“, nes patys faktai, kurie dabar yra pateikti viešumoje, jau duoda prielaidą nepasitikėjimui šitais valstybės pareigūnais. Taip, viešų ir privačių interesų lygiu ir VTEK’o lygiu galbūt ir galima kažką dar surasti, galbūt ir žmonių, kurie tą ir užtaria, bet ar jūs nemanote, kad reiktų tą tyrimą pratęsti ir antikorupcinio tyrimo lygmeniu, kreipiantis į specialiąsias tarnybas jūsų iniciatyva, žmogaus, kuris atsako už Kultūros ministerijos darbą, lygmeniu? Ačiū.
Š. BIRUTIS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary. Aš jau prieš tai pasakiau labai aiškų savo požiūrį. Aš dar kartą pasakysiu: jeigu mes dabar visus ministerijos darbuotojus įtarinėtume ir… Ne, parašoma, kad ne apie visus, tai aš turėčiau gal ir visus, ir tai yra nuomonės. Paprastai žurnalistai pateikia vieno ar kito žmogaus nuomonę, kad tai yra galimai neskaidru. Jūs šiandien sakote: jau neskaidru. Aš tokių duomenų, kad jau neskaidru, tikrai neturiu. Todėl niekada nenorėčiau kaltinti kitų žmonių, juodinti kitų žmonių, ir to niekada nedarysiu, kol nėra aiškių faktų, kol nėra kompetentingų institucijų parodymų.
O dėl supainiotų interesų, gaila, jūsų kolega A. Kubilius išėjo, jis buvo Vyriausybės vadovas ir kažkaip iš ministerijos Filharmonija ir nacionalinis simfoninis orkestras gaudavo dotacijas. Jeigu kas nors ieškotų tokių sąmokslo teorijų, tai galėtų pasakyti, kad negalėjo gauti tuo metu, nes vėl čia ryšiai atsiranda. Mes tuo neužsiiminėsime, bet tada, kada yra aiškūs dalykai, tikrai netoleruosime.
PIRMININKAS. Papildykite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu atkreipti visuomenės dėmesį, kad ministras arba tikrai nesupranta, ką jis kalba, arba jis tyčia klaidina visuomenę pateikdamas šį konkretų pavyzdį, nes premjeras tikrai nėra niekaip tiesiogiai susijęs su Kultūros ministerijos teikiamomis finansavimo lėšomis.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai, jūs nepapildote, jūs vėl polemizuojate. Dėkoju. Klausia D. Kuodytė. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas buvo premjerui, bet kadangi jo nėra, aš labai tikiuosi, kad į jį galės atsakyti teisingumo ministras ponas J. Bernatonis, tai susiję su žmogaus teisių sritimi. Norėjau jūsų paklausti, kodėl bene pusantrų, gal jau ir daugiau laiko, socialdemokratai neteikia lygių galimybių kontrolieriaus kandidatūros? Visi mes puikiai suprantame, kokia tai svarbi pareigybė. Ar tai atspindi socialdemokratų požiūrį į žmogaus teises? Ir ar Vyriausybė nepasigenda, kalbant apie šią pareigybę, rimto pareigūno, kadangi jam taip pat yra pavesta stebėti ir koordinuoti Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą? Toks dvigubas kausimas tiek socialdemokratams, tiek ir Vyriausybei. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju už labai gerą klausimą, jis išties labai aktualus. Sutinku su jumis, kad skyrimas į šias pareigas ganėtinai užsitęsė. Iš tiesų aš, kaip teisingumo ministras, nuolat turiu susitikimus su įvairiomis organizacijomis, kurios rūpinasi žmogaus teisėmis, tas bendradarbiavimas vyksta. Aš tikiuosi, kad dar šiais metais šį klausimą pavyks Seime išspręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi I. Degutienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Nėra Vyriausybės valandoje socialinių reikalų ir darbo ministrės, tad klausimas sveikatos apsaugos ministrei. Žiniasklaidoje pastaruoju metu paskelbta, kad Kauno rajone esančiuose privačiuose globos ir slaugos namuose nuslėptos didelės mokesčių sumos. Privatūs globos ir slaugos namai Kauno rajone ir Kauno mieste dygsta kaip grybai po lietaus, juose gali būti slepiami mokesčiai, o paslaugos teikiamos nekokybiškos.
Norėčiau sužinoti, gerbiamoji ministre, ar nežadate kartu su Socialinių reikalų ministerija organizuoti auditą ar veiklos patikrą, sugriežtinti licencijų išdavimo tvarką privatiems globos ir slaugos namams? Daromi dideli finansiniai pažeidimai nedaro garbės. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū gerbiamajai Seimo narei. Iš tikrųjų klausimas visiškai nesusijęs su sveikatos apsauga dėl to, kad ar tai privatūs globos namai, ar tai valstybiniai, jie yra pavaldūs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai arba savivaldybėms, arba bažnyčioms. Dėl licencijų išdavimo, jas išduoda Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Tačiau kad klausimą iškėlėte, labai gerai, nes noriu pasakyti, kad kaip sveikatos apsaugos ministrė aš turiu žinių ir gana rimtų signalų, kad nėra užtikrinama sveikatos apsauga seneliams ir kitiems, kurie yra šituose namuose. Tuo klausimu kitą savaitę Sveikatos apsaugos ministerijoje kaip tik bus organizuojamas susitikimas, dalyvaus atstovai ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir šiandien pasiprašė iš prezidentūros, pamatę darbotvarkę, ateiti. Kviečiame ir kitus specialistus, nes turime problemą. Nesant bendradarbiavimo, seneliai, kurie yra globos namuose, nesvarbu, ar privačiuose, ar valstybiniuose, nebūna priregistruojami ir jiems nėra teikiamos sveikatos paslaugos. Tos dalies, galiu pasakyti, iš tikrųjų mūsų planuose yra numatyti pokyčiai, rengiamės sudaryti darbo grupę ir ištaisyti mūsų dalį, kas susiję su sveikata, paslaugų teikimo seneliams esamą spragą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau V. M. Čigriejienei ir kitiems pasakyti, kad nuo sausio 1 d. bus privalomas licencijavimas visoms įstaigoms.
Klausia I. Degutienė. Ruošiasi V. Stundys. Laikas bus 34 min. Jūs nereguliuokite pirmininko. Jis žino, ką daro.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti irgi sveikatos apsaugos ministrės. Šią savaitę žiniasklaidoje nuskambėjo, sakyčiau, tokia keista istorija apie pacientus, kuriuos atveža greitoji pagalba, arba jeigu pats pacientas atvažiuoja į ligoninę, reikia sumokėti baudą už tai, kad tu, žmogeli, nesupratai, kad tau čia ne skubi pagalba. Tačiau, man atrodo, žmogui, kuriam kas nors labai skauda… tuo labiau kad patys medikai visada sako, kad nereikia užleisti ligos, reikia laiku kreiptis į medikus, tačiau Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje reikalauja sumokėti baudą už tai, kad nenustatė, kad čia yra ūmi pagalba, ir ji…
PIRMININKAS. Viena minutė! (Balsas salėje) Negali būti. Jums vieną minutę daviau klausti, o aš kalbėjau jau savo laiku.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš norėčiau patikslinti, kas reikalavo mokėti baudą – ar ligoninė, ar Greitosios pagalbos stotis?
PIRMININKAS. Jungiame, jungiame. Patikslinkite.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš pirmiausia pirmininkui. Jūs mano laiku kalbėjote kiek norėjote, o toliau mane nutraukėte. Aš manau, kad tai yra tikrai svarbus klausimas, ir aš, ministre, prašyčiau jūsų pasidomėti. Pinigus ima Greitosios pagalbos ligoninė. Greitoji pagalba atveža į ligoninę, nenustato, kad tai yra būtinoji pagalba, ir reikalauja, kad susimokėtų ligonis, kurį atvežė. O jeigu aš pati… Tarkim, man pilvo skausmai, aš atvažiavau, nežinau, kodėl man skauda pilvą, sako: čia ne būtinoji pagalba, rytoj gali eiti į polikliniką, o dabar sumokėk baudą, kuri yra 45 Lt. Žinote, tokio paradokso gyvenime dar nesu girdėjusi.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jokių baudų nėra numatyta. Mes jau praėjusią savaitę turėjome pasitarimą dėl greitosios pagalbos darbo. Todėl aš ir tikslinausi klausimą. Vilniaus universitetinė ligoninė apskritai turi gilų konfliktą su greitąja pagalba. Iš tikrųjų daug kas jų darbe yra taisytina. Kitą savaitę yra numatytas susitikimas. Aš tikrai pasiaiškinsiu, nes jokių baudų reikalauti negalėjo, nesvarbu, kad iš tikrųjų yra pristatomi greitosios pagalbos automobiliais 10 % pacientų, kuriems visiškai nereikia jokios skubios pagalbos.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, aš tada tikrai jūsų labai prašau: taip, kaip jūs man atsakėte, jūs pasakėte netiesą, nes aš cituoju, ką sako Valstybinės ligonių kasos specialistas V. Zaksas, kad „tai yra teisėta bauda“, esą ši bauda yra teisėta ir reglamentuota ministro įsakymu. Tai jūs peržiūrėkite buvusio ministro įsakymus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Būtinai, iš tikrųjų viskas yra lyg ir peržiūrėta, bet tokio įsakymo nemačiau. Pasitikslinsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Stundys, nes aš jį jau buvau paskelbęs. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju už garbę paskutiniam klausti. Norėčiau klausti švietimo ir mokslo ministro, pasislėpusio galiorkoje, kukliai sėdinčio. Klausimas labai paprastas ir trumpas. Įsibanguoja diskusijos dėl minimalaus priėmimo balo. Aišku, jeigu jis bus nustatytas, tarkim, nuo kitų metų, jau kitam stojimo sezonui, jis turės įtakos ir kontingento komplektacijai, kiekiui. Mano klausimas paprastas: ar ministerija mato kokį nors strateginį pjūvį, kaip atrodys aukštųjų mokyklų tinklas Lietuvoje, ypač artėjant ir demografinei duobei, kai studentų skaičius sumažės dar, ko gero, ketvirčiu? Kaip dėliosis aukštųjų mokyklų tinklas, ypač universitetų?
D. PAVALKIS. Dėkui už klausimą. Klausimas iš tikrųjų, mes manome, turės dvejopą įtaką. Jis nebus tiesiogiai lydimas studentų skaičiaus sumažėjimo, nes tai turėtų paskatinti bendrojo lavinimo tinklo žinių kokybę.
Kita vertus, tas klausimas (aš nematau pono G. Steponavičiaus)… aš jo parengtą universitetų jungimo variantą tikrai turiu ant stalo. Kai pasidaro liūdna, aš jį tikrai pavartau, bet ta jungimo strategija priklauso tiek nuo universitetų, pačių akademinių bendruomenių, kurios dažnai turi priešingus tikslus, tiek tai priklauso ir nuo Seimo apsisprendimo, nes jūs, gerbiamasis Seime, esate jų steigėjai. Manau, kad mes tą klausimą turime visuomenėje drąsiai diskutuoti be jokių išankstinių nuostatų ir žiūrėti, kaip Lietuvai būtų geriau.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui ir ministrų kabinetui. Noriu paprašyti tų ministrų, kurie dar turi pristatyti vieną kitą įstatymą, nepabėgti. Mes pratęsiame rytinį posėdį iki 14.00 val., nes 14.00 val. ateis generalinis prokuroras.
Per šoninį mikrofoną – ponas A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau pareikšti protestą, kai jūs nevadovaujate, tampa diskusija, beveik konferencija ir mes, du, trys žmonės, negauname teisės paklausti ministrų.
PIRMININKAS. Priimu pastabą ir paprašysiu jūsų kolegų ne diskutuoti, o klausti vieną minutę.
13.37 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2041 (pateikimas)
Kviečiu užsienio reikalų ministrą L. A. Linkevičių. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo ratifikavimo“ projektas. Prašau.
L. A. LINKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų nekartosiu pavadinimo, tik pasakysiu, kad labai svarbus buvo šis susitarimas pirmiausia tuo, kad mes turime sieną su Švedija, o antra, kad šiuo susitarimu įteisintos visos Respublikos valstybės sienos, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribos. Tuo jis yra svarbus. Pasirašėme šią sutartį kartu su švedų kolega balandžio 10 d. Stokholme. Todėl prašau jūsų ratifikuoti. Po to nustatyta tvarka šis dokumentas bus deponuotas Jungtinėms Tautoms.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, už pristatymą. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis ministre, svarbus siūlymas, bet aš norėčiau jūsų paklausti, kada analogiškas susitarimas galų gale bus pasirašytas su Latvija, mūsų broliais? Lietuvos Seimas ratifikavo, o iš anos pusės viskas stovi vietoje ir nesusitariama.
L. A. LINKEVIČIUS. Jis yra pasirašytas ir neratifikuotas, kaip jūs sakote, Latvijoje, bet aš gal tik tiek pasakysiu, kad šis pasirašymas, manau, paspartins ir latvių ratifikavimą. Gal tiek pasakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju už džiuginančias žinias, ministre.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame po pateikimo įstatymui dėl Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės susitarimo. Balsuokite bendru sutarimu už.
Už balsavo 30, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo“ projektui pritarta. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 21 d.
13.40 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl Europos ryšių biuro (ECO) įsteigimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2042 (pateikimas)
Kviečiu į tribūną viceministrą V. Kondratovičių pristatyti įstatymo „Dėl Konvencijos dėl Europos ryšių biuro (ECO) įsteigimo ratifikavimo“ projektą. Pateikimo stadija.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau klausimą, kurio esmė, kad konvencija dėl Europos ryšių biuro (ECO) įsteigimo yra jau priimta ir jai įsigalioti būtinos procedūros Lietuvos Respublikoje, taip pat reikia pavesti Ryšių informavimo tarnybai atstovauti Lietuvos Respublikai Europos ryšių biuro taryboje ir numatyti, kad kasmetinio finansinio dalyvavimo Europos ryšių biuro veikloje įnašą mokės būtent Ryšių reguliavimo tarnyba. Prašau Seimo pritarti šiam projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Viceministre, jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariam. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Siūloma svarstyti spalio 21 d.
Gerbiamieji ministrai! Aš labai noriu paprašyti Seimo narius ir ministrus užimti kitą vietą, kad netrukdytumėte posėdžiui. Labai ačiū.
13.41 val.
Įstatymo „Dėl 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2091 (pateikimas)
Gerbiamasis viceministre, pristatykite kitą įstatymo projektą, įstatymo „Dėl 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo ratifikavimo“ projektą.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū, Seimo vicepirmininke. Pristatau projektą, kurio esmė yra ratifikuoti Atėnų konvencijos protokolą, kuris buvo priimtas 2002 m. lapkričio 1 d., ir taip įvykdyti šiam protokolui įsigalioti Lietuvos Respublikoje būtinas nacionalines procedūras. Pažymėtina, kad ratifikavus šį protokolą didesnės naštos Lietuvos laivų savininkai, nes šio protokolo išlygos yra nustatytos Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, nepatirs, taip pat įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti šiam projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariam. Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Svarstome spalio 21 d.
13.42 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2001 (pateikimas)
Trečiasis įstatymo projektas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2001. Prašau.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū. Šio projekto tikslas – suvienodinti Lietuvos Respublikos teisines bazes. Mes siūlome Transporto veiklos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje išbraukti parinkimo būdą vežėjo, kuris yra numatytas Kelių transporto kodekse, būtent specialus įstatymas ir nustato, kaip parinkti vežėją. Tai padės mums išvengti dviprasmybės parenkant vežėjus, ir savivaldybės, ir valstybės institucijos galės taikyti arba konkurso būdą, arba tiesioginį parinkimą, kas būtent ir numatyta Europos teisėje, Europos reglamentuose. Priėmus šį įstatymą papildomų išlaidų valstybės institucijos ir savivaldybių institucijos nepatirs. Prašau pritarti šiam projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Priėmus šitą įstatymą nebebus tokių atvejų, kai savivaldybė vienareikšmiškai gali, kaip „Vilnius veža“, įsteigti tam tikrą firmą be jokio konkurso, taip?
V. KONDRATOVIČ. Ne, mes kalbame, kad liks du variantai. Liks konkursas ir liks parinkimas. Mes kalbame tik apie socialiai būtinus maršrutus, o dėl tų, kurie yra pelningi, būtina skelbti konkursus. Čia nėra kalbos. Bet tuo atveju, kai bus kalbama apie maršrutą, kurį savivaldybė, gyventojų taryba pati apsisprendžia remti ar neremti, kurio veikla yra remtina, tai bus galima arba taip, arba taip. Bet mes kalbame apie… „Vilnius veža“ teikia taksi paslaugą, čia nėra viešoji paslauga, čia yra skirtingi būdai. Mes kalbame apie vietinius pervežimus, apie autobusus, troleibusus ir taip toliau.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dabar prašom pasakyti, mokinių pavėžėjimas yra socialinė paslauga. Kaip dabar šitas momentas? Savivaldybės galės į tą patį kaimą siųsti tris autobusus vežti vaikus ar negalės? Ačiū.
V. KONDRATOVIČ. Ačiū už klausimą. Čia visa ekonomika ir atsiranda. Jeigu savivaldybė mano, kad yra naudinga ir būtina siųsti tris autobusus, tai ji ir siųs tris autobusus. Bet jeigu savivaldybė skaičiuoja savo pinigus, tikrai parinks tinkamą grafiką tam, kad tiktų ir gyventojams, ir vaikams, ir vežėjams, ir pačiai savivaldybei. Jos yra tokia pareiga ir teisė.
PIRMININKAS. Noriu padėkoti viceministrui V. Kondratovičiui. Labai ačiū.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Šventas balsas buvo ne. Balsuojame. Kas pritaria Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už – 38, prieš nėra, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 20 d. Dėkojame.
Gerbiamieji kolegos, mes iki 14 val. dar laukiame prokuroro. Kai tik ateis… (Balsai salėje) Kol atsipūs prokuroras, mes kviečiame R. Žilinską pristatyti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-449. Sutrumpinsime popietinę darbotvarkę.
13.46 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2082 (pateikimas)
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, esu pasirengęs ilgą ir trumpą šios pataisos pristatymą. Trumpumo dvasia aš tiesiog trumpai jį pristatysiu. Dabar galiojančio įstatymo redakcijoje nėra reglamentuota, kad rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą neapmokestinami žemės sklypai, taip pat nėra aiškiai nustatyta galimybė atliekų turėtojams rinkliavą ar kitą įmoką mokėti pagal faktinį iš jų surenkamų ir tvarkomų komunalinių atliekų kiekį, taip pat nėra aiškiai reglamentuotos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąlygos. Siūlomame įstatymo projekte apibrėžiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sąlygos, kurios padės išvengti situacijų, kai iš atliekų turėtojų imama rinkliava ar kita įmoka, tačiau pačios komunalinės atliekos iš jų nėra surenkamos. Taip pat nustatomas reikalavimas neimti rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už žemės sklypus, tokiu būdu pasiekiant sodininkų bendrijų narių ir žemės ūkio paskirties, ir kitos paskirties žemės savininkų lygiateisiškumo principo. Taip pat nebus galima iš atliekų turėtojų reikalauti mokėti rinkliavos ar kitos įmokos už atliekų surinkimą ir tvarkymą už atskirus nekilnojamojo turto objektus, esančius toje pačioje vietovėje.
Su sodininkais aš dirbu jau šešerius metus. Man plūste plūsta skundai su mokėjimo kvitais, kur apmokestinamas atskirai sodo sklypas, sodo sklypas su namu, tada papildomai apmokestinamas šiltnamis ir dar toks pats kvitas išrašomas savininko žmonai. Aš nesitikiu, kad mano pataisa yra tobula, bet ką nors su tuo daryti reikia, manau, visi sutinkame. Prašau pritarti po pateikimo ir drauge šią pataisą tobulinti. Dėkui.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia kolega A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, išties sutinku, problema yra, bet jūs siūlote, kad kiekvienos atliekos būtų pasvertos ir po to atliekų turėtojas sumokėtų pagal svorį, kiek jis turi atliekų. Kaip jūs tą mechaniškai įsivaizduojate padaryti? Ar nebus taip, kad įvedus tokį mokestį pils ne į savo dėžę ar ne į savo maišelius, bet mes kaimynams? Prasidės toks chaoselis. Ar Europos Sąjungoje taikoma tokia mokesčių sistema, ar ne?
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Taip, savaime. Bet aš manau, kad mes skatiname bendruomeniškumą, skatiname atsakomybę. Manau, kad bendruomenės su šia problema, kai atliekos yra pilamos ne į savo krepšį, turėtų susitvarkyti pačios. Svoris turėtų būti nustatomas pagal deklaruojamą kiekį. Tai galima įtraukti arba į įstatymą, arba nustatyti poįstatyminiais aktais, bet principas, kad už faktinį atliekų kiekį, manau, turėtų būti įtvirtintas.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manyčiau, kad tikrai mintys ir idėjos yra gana neblogos, kad šitame sektoriuje tvarkos nėra ir kad kiekviena savivaldybė elgiasi labai įdomiai, ir tas kainų skirtumas net 6 kartus skiriasi Lietuvoje, ir kad turi būti bendros nuostatos. Tačiau ar jūs nepamąstėte, nors preambulėje rašote, kad reikia rasti mechanizmą, kad skatintų šiukšlių surinkimą, ar jūs nemanote, kad šis principas nevisiškai skatins? Ar nemanytumėte, kad dar reikėtų kokio nors papildomo principo, kad skatintų žmones surinkti šiukšles, o ne, kaip sakė A. Salamakinas, dėti į kaimyno konteinerį ir panašiai?
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Savaime suprantama, kaip jau sakiau, nepretenduoju į šios pataisos tobulumą. Būtų galima diskutuoti ir drauge ieškoti būdų, kaip paskatinti. Aš vienas visiškai naujos sistemos sukurti negaliu, tiesiog siūlau diskutuoti.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, šitas jūsų pasiūlymas būtų įdiegtas visose savivaldybėse, kaip aš suprantu.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Savivaldybės turėtų jį įdiegti.
B. PAUŽA (LSDPF). Tada būtų nuo to kiekio, taip sakant, pasverta. Prašom pasakyti, ar nepaskatinsime kito proceso, kurį A. Salamakinas kėlė, kad į kaimynų dėžę, gal į pamiškę? Ar nebus paskatintas šitas procesas?
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Šiukšlių pylimas į pamiškę… Niekas nesukliudys žmogui, turinčiam piktų kėslų, tai padaryti, kaip tik pati bendruomenė ir kiti žmonės. O jeigu jis tai daro, jis yra baudžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Tas pasiteisinimas, kad mes esame visiškai bejėgiai kaip piliečiai, kaip bendruomenės nariai ir kaip valstybė sustabdyti tokias piktadarystes, manau, yra neteisingas. Mes pajėgūs tai padaryti, pajėgūs sužiūrėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Jūsų dabar siūlomas variantas iš esmės sugriauna visus rinkliavos principus. Kaip jūs manote, ar savivalda turės savo teisę pasirinkti būdą, ar tikrai jau čia bus privalomas įgyvendinimas to, ką jūs numatėte?
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Mano siūloma pataisa nustato principus. Tvarką turės nustatyti savivaldybės. Iš princo aš nesutinku, kad rinkliava jau tapo nekilnojamojo turto mokesčiu, o taip neturėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai R. Žilinskui. Už įstatymo projektą nori kalbėti P. Gražulis. Gal atsisakysite, prieš nėra? Petras negali nekalbėti.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tiktai pora sakinių. Manau, kad idėja yra sveikintina. Galbūt ji nėra visiškai tobula, bet pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas patobulins. Šitame sektoriuje tikrai nėra tvarkos. Ir aš siūlyčiau pritarti po pateikimo. Be abejonės, pagrindinis bus Aplinkos apsaugos komitetas ir šitą įstatymą patobulins.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame. Balsuojame. Kas pritaria R. Žilinsko siūlymui pakeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymą, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už balsavo 36, prieš – 1, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatyta svarstyti gruodžio 9 d. Kitokių siūlymų nebus? Dėkui.
13.54 val.
Generalinio prokuroro D. Valio pranešimas (dėl Seimo nario D. Ulicko)
Gerbiamieji kolegos, į tribūną kviečiu generalinį prokurorą D. Valį.
D. VALYS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Administracinėje byloje surinkti duomenys, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys D. UIickas šių metų vasario 20 d. apie 17.30 val. Vilniuje, Žukausko gatvėje, vairuodamas automobilį Volkswagen Jetta ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį Toyota Auris, abu automobilius apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos.
Šiais veiksmais D. Ulickas galimai padarė pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos teismas gali skirti administracinį areštą.
Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, paaiškėjo, kad D. Ulickas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, todėl teismas priėmė nutartį kreiptis į generalinį prokurorą dėl išankstinio Seimo sutikimo suvaržyti Seimo nario D. Ulicko laisvę. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 261 straipsnio 5 dalimi, prašau Lietuvos Respublikos Seimo išankstinio sutikimo suvaržyti Lietuvos Respublikos Seimo nario D. Ulicko laisvę administracinio teisės pažeidimo byloje.
PIRMININKAS. Dėkojame prokurorui. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad jokių klausimų neklausinėjame. Yra Seimo nutarimas, turbūt jis jums yra išdalintas. Registruosimės. Gerbiamieji kolegos, su frakcijomis yra suderinta, komisija iš 11 narių: A. Anušauskas, M. Bastys, S. Brundza, Z. Jedinskij, A. Lydeka, V. A. Matulevičius, A. Palionis, V. Saulis, S. Šedbaras, M. Zasčiurinskas, Z. Žvikienė. Aš labai norėčiau, kad jūs susirinktumėte kamputyje, nes noriu priminti, kad svarstant vieną iš klausimų mūsų kolega V. A. Matulevičius negavo kalbos laiko, todėl jis išsireikalavęs.
Prieš komisijai pradedant paskelbtą išankstinį balsavimą dėl Etikos ir procedūrų komisijos naujo nario rinkimų, suteikiu tribūną V. A. Matulevičiui. Iš vietos turėtų kalbėti? Iš vietos. Atsiprašau, iš vietos pasakys savo nuomonę dėl balsavimo, kurį mes atliksime išėję iš salės. Komisija, galite susirinkti, išsirinkti pirmininką ir galėsite ruošis darbui, kol Vytautas kalbės. Prašom, Vytautai.
13.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Elenos Vaitiekienės atleidimo iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario pareigų ir Romualdo Kęstučio Urbaičio skyrimo šios komisijos nariu“ projektas Nr. XIIP-2088(2) (priėmimo tęsinys)
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik pavėluotai norėčiau (ačiū, kad suteikėte galimybę) dėl R. K. Urbaičio paskyrimo. Man užkliuvo tai, kad vis dėlto jo atžvilgiu galbūt mes nebuvome visiškai nešališki ir objektyvūs. O jeigu tiesiai sakant, liaudiškai, tai ant jo buvo sukabinti visi šunys. Aš pats kaip žurnalistas ne sykį kritikavau Konstitucinio Teismo veiklą visų prima už tai, kad Konstitucinis Teismas pritaikė Prezidentui R. Paksui Konstitucijoje nesamą normą, bet kartu norėčiau priminti: R. K. Urbaitis nebuvo nei Konstitucinio Teismo pirmininku, nei Konstitucinio Teismo nariu. Jis buvo kritikuojamas taip pat už tai, kad Konstitucinis Teismas buvo teisėjas savo byloje, kai uždraudė teisėjams sumažinti atlyginimus. Bet aš norėčiau priminti, kad ir mes patys, Seimo nariai, buvome teisėjai savo byloje, kai atkūrėme sumažintus ikikrizinius atlyginimus, aplenkdami kitus biudžetininkus.
Konstitucinis Teismas ne be trūkumų, bet, mano įsitikinimu, jis užtikrina galių pusiausvyrą valstybėje. Galėčiau priminti, kas būtų, jeigu nebūtų Konstitucinio Teismo sprendimo per praėjusius Seimo rinkimus, kai buvo sustabdytas balsų pirkimo košmaras. Vis dėlto mes skiriame ne Konstitucinio Teismo pirmininku poną R. K. Urbaitį, jis juo jau buvo, o Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Mano įsitikinimu, vis dėlto jis ten būtų reikalingas ir naudingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Vytautui. Visas procedūras atlikome. Gerbiamieji kolegos, noriu priminti skaičiavimo grupę, kuri turi skaičiuoti balsus. Tai yra: V. Fiodorovas, E. Gentvilas, R. Kupčinskas, G. Purvaneckienė, I. Rozova, J. Varkala ir V. Vasiliauskas.
Noriu priminti, kad balsavimas buvo paskelbtas 14.10 val. Jeigu komisija pradės anksčiau, nuo to blogiau tikrai nebus.
Skelbiu rytinio posėdžio pertrauką vienos valandos – iki 15.00 val. Pradėkime balsavimą 14.05 val., nors buvo paskelbta 14.10 val. Pradėsime balsavimą 14.05 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Pranešu, kad baigėme rytinį posėdį.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.