LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 79
STENOGRAMA
2017 m. birželio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo birželio 20 dienos rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Kol vyksta registracija, informuoju, kad vakar sukako 10 metų, kai mirė Nepriklausomybės Akto signataras A. Karoblis. Ant jo kapo Seimo vardu buvo padėtos gėlės.
Užsiregistravo 91 Seimo narys.
10.02 val.
2017 m. birželio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiu diskutuoti dėl darbotvarkės. E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF*). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, sveiki, kolegos. Prašytume frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės 2-10 klausimą dėl Seimo statuto 16 straipsnio pakeitimo, gal dabar pernumeruota, projektą Nr. XIIIP-836. Kadangi D. Šakalienė šiandien serga, prašytume išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Pakartokite dar numerį. 2-10 klausimas dabar yra Vyriausiosios rinkimų komisijos.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, taip. Čia sukeista numeracija. Dėl Statuto 16 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIIP-836.
PIRMININKAS. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pataisas, kurias teikia J. Sabatauskas, nes, manau, nekorektiška pradėti keisti reikalavimus komisijos nariams, kai kitą savaitę mes tą komisiją jau formuojame.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau kas? J. Džiugelis. Minutę! Įjungiau.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi ketvirtadienį turėjome techninių kliūčių ir nebuvo apsvarstyti visi klausimai, prašau 1 rezervinį klausimą dėl Neįgaliųjų teisių komisijos perkelti į pagrindinę darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas? Ačiū. Daugiau pasiūlymų nėra. Dėl Liberalų sąjūdžio pasiūlymo yra automatiškai. Balsuoti nereikia. Pritariate. Ačiū.
Dabar dėl J. Razmos siūlymo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos turime apsispręsti balsuodami. Kviečiu balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo. Kas už šį pasiūlymą, kad 2-10 klausimas, arba projektas Nr. XIIIP-843, būtų išbrauktas, balsuoja už, kas mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 43, prieš – 36, susilaikė 24. Klausimas lieka darbotvarkėje.
Siūlau apsispręsti balsuojant. J. Džiugelio siūlymas – automatiškai perkeliama iš rezervinio.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 14 Seimo narių. Darbotvarkė patvirtinta.
10.07 val.
Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2731(2) (priėmimas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas, arba 1-2 darbotvarkės klausimas – Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2731. Pranešėjas – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, trumpai gal norėčiau pristatyti Lobistinės veiklos įstatymo projekto esmę. Šituo įstatymu vis dėlto norima aiškiau apibrėžti tą santykį tarp asmenų, kurie nori, kad būtų priimami vienokie ar kitokie palankūs sprendimai, ir tarp tų, kurie tuos sprendimus priima. Ankstesniame įstatyme nebuvo aiškiai apibrėžtas tas asmenų ratas, kuris traktuojamas kaip asmenys, kurie gali būti lobuojami. Šitame įstatyme yra labai aiškiai apibrėžta, kad yra politikai, tai yra valstybės tarnyboje dirbantys, tai yra pareigūnai ir asmenys, kurie pagal savo pareigines funkcijas priima vienokius ar kitokius sprendimus.
Taip pat yra aiškiau apibrėžta deklaravimo tvarka. Pagal dabartinį galiojantį įstatymą lobistas galėjo pateikti ataskaitą metų laikotarpiu ir net nenurodydamas, su kokiais asmenimis jis kontaktavo dėl vieno ar kito teisės akto, o dabar siūlomame projekte yra aiškiai nustatyta prievolė tai daryti per septynias dienas nuo to kontakto su tuo asmeniu, su kuriuo kalbėjosi dėl vieno ar kito teisės akto priėmimo.
Taip pat yra suteikiami tam tikri papildomi įgaliojimai Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, kai ji gali reaguoti, jeigu pradėtas ikiteisminis tyrimas asmens, kuris yra prilygintas lobistui, ir jam yra pareikšti įtarimai ar kaltinimai, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija galėtų tokio lobisto veiklą stabdyti.
Taip pat yra aiškiau apibrėžiama, kas nelaikoma lobistine veikla. Ankstesne nuostata buvo išvis formuojama nuomonė, kad nevyriausybinės organizacijos irgi turi būti prilyginamos lobistinėms organizacijoms. Lygiai taip pat buvo bandoma ir kitas asociacijų struktūras, kurios atstovauja viešajam interesui, pavyzdžiui, kaip profsąjungos, kaip sodų bendrijos, namų bendrijų pirmininkai, būtent juos irgi prilyginti lobistinėms organizacijoms, ar, sakykime, verslo asociacijos. Komitetas į tą dalyką atsižvelgė ir siūlo nevyriausybinių organizacijų nepripažinti lobistais. Ir lygiai tas pats – numato išlygas, kad jeigu asociacijos vadovaujasi savo specialiais įstatymais ar įstatais, atstovauja viešajam interesui, irgi tos veiklos nelaikyti lobistine. Tai toks trumpas pristatymas šito įstatymo projekto.
Gal galima pereiti prie…
PIRMININKAS. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra registruota Seimo nario V. Simuliko pataisa, tačiau pagal Statuto 155 straipsnį nepraėjusios48 valandos, svarstyti, atsiprašome, bet negalime.
Toliau – kitas Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas. Prašau pristatyti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mūsų siūlymas yra tai, kad aiškiai nusakoma, kad lobistinio įstatymo nuostatos netaikomos nevyriausybinėms organizacijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme. Mes atsižvelgėme į bendrą Europos Sąjungos praktiką ir vadovaujamės tuo principu, kad nevyriausybinės organizacijos atstovauja viešajam interesui nevyriausybiniame sektoriuje, todėl jeigu mes pripažįstame, kad valstybinių įstaigų veikla nėra prilyginama lobistinei, taip ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai neturėtų būti prilyginami lobistinei veiklai, todėl mes siūlome aiškiai pasakyti, kad ta įstatymo nuostata netaikoma NVO.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, turiu pasitarti, ar galime manyti ir bendru sutarimu sutarti, kad 29 pritariantys bus ir visoms žalioms pataisoms? (Balsai salėje) Ačiū.
Ar galime šitai pataisai, kuriai pritarė komitetas, pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Kitas Seimo nario V. Simuliko pasiūlymas taip pat neatitinka Statuto 155 straipsnio, svarstyti negalime dėl per trumpo laiko po pateikimo.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti visam 1 straipsniui? Kalbėti užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu su pataisomis? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
2 straipsnis. Seimo narių A. Bilotaitės ir A. Anušausko pasiūlymas. Kas pristatote? A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų pataisymo esmė, kad lobistu gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, kuris vykdo juridinę veiklą, todėl apibrėžime mes ir pasiūlėme tokią pataisą, nes, pavyzdžiui, jeigu kokia nors advokatų kontora rengia kam nors iš Seimo narių įstatymo projektą, tai, be abejo, galėtų užsiregistruoti kaip juridinis asmuo ir atitikti tą lobisto sąvoką.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Vis dėlto mes šituo įstatymu siekiame, kad būtų fiksuotas asmeninis kontaktas, tiek asmenį prilyginti lobistui, tiek asmenį, kuris priima sprendimus. Pavyzdžiui, yra įmonės, kurios verčiasi lobistine veikla. Keista, kad Seimo nariai, kurie labai save išskiria kaip kovotojus su korupcija, nori pasiūlyti tą nuostatą, kuri leistų nuasmeninti tą santykį. Mes aiškiai pasakome: jeigu asmuo priėjo prie sprendimo priėmėjo, jis turi deklaruoti savo santykį asmeniškai, vardas ir pavardė jo ir politiko, ar valstybės tarnyboje. Šiuo atveju, jeigu yra įmonės, kurios užsiima lobistine veikla, tada būtų tos įmonės pavadinimas. Aš manau, kad tai nėra teisinga, nes, šiaip ar taip, dėl skaidrumo vis dėlto yra geriau, kai yra įtvirtintas fizinio asmens statusas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, lygiai tą patį ir jums galiu pasakyti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų užsirašė kalbėti Seimo narys J. Razma – motyvai prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu kolegos siekį išryškinti, kad juridiniai asmenys yra tų interesų generuotojai, bet taip, kaip yra įstatyme suvokiamas lobistas, na, tai tikrai gali būti tik fizinis asmuo. Na, čia Seimo koridoriais juridinis asmuo nevaikščios. Jeigu ir ateis iš advokatų kontoros, tai ateis konkretus advokatas, ir jeigu jis rūpinasi teisės aktų reikalais, tai jis kaip fizinis asmuo ir turi būti užsifiksavęs lobistu, kaip atstovaujančiu tai advokatų kontorai ar dar kam nors. Aš manau, kad čia norai geri, bet teisiškai nelogiška pataisa, tikrai negalima jai pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš kaip tik manau atvirkščiai. Advokatas kažkam atstovauja ir jam, kaip techniniam darbuotojui, yra nurodyta parengti vieną kitą siūlymą, na, ir jis, aišku, kaip nuo kokios nors bendrovės ar dirbdamas kokiai nors bendrovei tampa lobistu, bet ne kaip fizinis asmuo, kaip minėjau, techninis darbuotojas, kuris atlieka tiktai tam tikrą užduotį nuo vienos ar kitos bendrovės.
PIRMININKAS. Ačiū, išsakytos nuomonės. Reikia apsispręsti. Siūlau apsispręsti balsuojant. Kas už Seimo narių A. Bilotaitės ir A. Anušausko pasiūlymą, balsuojate už, kas už komiteto pasiūlymą nepritarti, balsuojate prieš, kiti susilaikote.
P. URBŠYS (LVŽSF). Prieš.
PIRMININKAS. Balsavo 102 Seimo nariai: už – 16, prieš – 35, susilaikė 51. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – Teisės departamento. Komentuoja P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tai tikrai techninio pobūdžio pastaba. Komitetas pritarė, ji nekeičia esmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Sakyti nuomones niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu Teisės departamento?.. Ačiū, pritarta.
Kitas Seimo narių M. Adomėno ir daugelio kitų Seimo narių pasiūlymas. Kas norėtumėte komentuoti? Mantai Adomėnai, norite komentuoti?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ne, tiesą sakant. Jeigu daugelio Seimo narių, tai iniciatorius turbūt nesu aš. Gal galėtumėte rasti iniciatorių?
PIRMININKAS. Ne dauguma Seimo narių, bet daugelis Seimo narių.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gal kitų vardus galite pasakyti, gal kas nors prisiims autorystę?
PIRMININKAS. L. Kazlavickas, J. Požela, V. Gapšys, V. Fiodorovas – čia praeito Seimo.
Povilai Urbšy, prašau, jūsų komentaras.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ar atsiimate, ar ne? Neatsiimate, tai tada… (Balsas salėje: „Atsiima!“) Atsiimate? Gerai, ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, tada nebesvarstome.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių V. Sinkevičiaus ir D. Kreivio. Komentuoja D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, projekto 7 straipsnyje išvardinant išimtis iš lobistinės veiklos reguliavimo apimties įtrauktas paskutinis punktas, atveriantis galimybę dideliam įtakos darytojų ratui išvengti lobistinės veiklos reguliavimo taikymo, leidžiantis lobistinės veiklos nelaikyti kitos specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka vykdomos veiklos rūšimi.
Ką tai reiškia? „Kita“ reiškia, kad per šitą landą faktiškai lobistinė veikla išvis nebus reguliuojama. Tai yra skylė, per kurią pralįs visi, kas nori. Tai iš esmės įstatymas, galima sakyti, pusiau neveiks, bus pusiau raišas. Teisėkūroje tokie „kita“ straipsniai yra negalimi.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Oi, čia ne tas. Aš ne tą, aš galvojau septintas. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (LVŽSF). Ar tenkina komiteto nuomonė pritarti? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne tą pristatėte, norite pristatyti tą pataisą? (Balsai salėje) Gerai, ką siūlo komitetas?
P. URBŠYS (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti. Siūlo pritarti. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Dėl viso 2 straipsnio. Atsiprašau, ketvirtas.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pataisa. Prašau pakomentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Teisės departamentas siūlo aiškiau apibrėžti lobistinės veiklos užsakovo santykį vykdant paslaugą. Teisės departamentas išskiria, kad būtų sudaryta ir rašytinė sutartis, nes logiška yra tai, kad įvyksta susitarimas, kad tas sutarimas būtų patvirtintas, turi būti rašytinė sutartis.
PIRMININKAS. Diskutuoti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti ir komiteto nuomonei, jis taip pat siūlo pritarti, bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kitas siūlymas yra Seimo narių V. Sinkevičiaus ir D. Kreivio. Kas komentuojate? D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dėl 4 straipsnio pataisa yra lobistinės veiklos užsakovas, t. y. supaprastinama ir labai aiškiai apibrėžiama, kas yra lobistinės veiklos užsakovas, t. y. fizinis ar juridinis asmuo arba organizacija, arba jos padalinys. Yra išmetama daugelis dviprasmybių, kurios leidžia manipuliuoti šiuo straipsniu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes prieš tai pritarėme, kad būtų sudaryta rašytinė sutartis, tai dabar siūloma būtent atsisakyti tos nuostatos. Man atrodo, mes jau pritarėme iš principo kitai įstatymo redakcijai, todėl komitetas negali pritarti. Jūsų yra išbraukti dvišalę rašytinę, jūsų yra siūlymas išbraukti, prieš tai buvo balsuota, kad paliktume rašytinę. Todėl komitetas negali pritarti tai nuostatai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pasisakydamas už, kartu kreipiuosi į kolegą Dainių ir siūlau pasižiūrėti, kad jūsų pasiūlymą 90 % atspindi jau mūsų pritarta Teisės departamento pastaba, ir liko tik skirtumas – rašytinė ar nerašytinė sutartis. Man atrodo, jūs geriau atsiimkite savo pasiūlymą, nes rašytinė sutartis tikrai yra geriau, su žodine sutartimi čia mes prapulsime, jeigu paliksime tokią galimybę, kas ten įrodys, ar ji yra, ar nėra.
PIRMININKAS. Autorių komentaras. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Sąvoka pasakyta, kad sutartis – tiek rašytinė, tiek žodinė. Mes eliminuojame žodinę sutartį.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų daugiau niekas neužsirašė. Turime apsispręsti balsuodami. Siūlau apsispręsti balsuojant. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 28, prieš – 47, susilaikė 29. Pataisai nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau P. Urbšį komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų tai yra techninio pobūdžio pastaba. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės, nuomonių… (Balsai salėje) Ar galime pritarti bendru sutarimu? Komitetas pritarė. (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario P. Urbšio. Prašau komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). To siūlymo esmė – išbraukti nevyriausybinių organizacijų apibrėžimą, nes jis jau yra šiame įstatyme. Tai būtų perteklinis siūlymas.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė…
P. URBŠYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Kita pataisa yra Seimo narių V. Sinkevičiaus ir D. Kreivio. Kadangi išbraukėte… Jau atsiimate. Ačiū. (Balsai salėje) Dėl viso 2 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas galima vartoti „vieneri metai“. Čia mes nepritarėme Teisės departamento siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Turbūt sutinkame su komiteto nuomone nepritarti.
Kitas pasiūlymas – Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tiesiog įrašyti žodį „įsiteisėjimo“ ir žodį „dienos“, čia yra redakcinio pobūdžio. Pritaria komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pastabai? Ačiū. Pritarta.
Tada dėl viso 3 straipsnio. Ar galime su pastabomis pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
4 straipsnis – „Lobistų teisės ir pareigos“. Pastabą teikia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Prašau komiteto nuomonės.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia dabar dėl 2, taip? (Balsai salėje) Taip, dėl 4. Teisės departamento nuomonei pritarti, nes iš tikro aiškiau apibrėžia, kokius projektus teikia. Projekte buvo numatyta teisės aktų, teisės aktų projektų ir Teisės departamentas siūlo dar įrašyti „administracinių sprendimų ar jų projektų“. Aiškiau apibrėžia teisės aktų pavadinimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti Teisės departamento siūlymui, kuriam pritaria ir komitetas? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento. Komiteto komentaras ir nuomonė?
P. URBŠYS (LVŽSF). Nepritarti, nes manytina, kad keičiamo įstatymo straipsnio dalyje lobistui keliamų reikalavimų įvykdymas jam bendraujant su asmeniu, kuriam siekiama daryti įtaką, yra pakankamas pagrindas gaunant šio asmens leidimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento. Kviečiu P. Urbšį komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip. Pritarti, nes čia yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas – įrašyti žodelį „jų“.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarti. Čia vėl yra patikslinama dėl projektų, kad gali būti ir administracinių sprendimų projektų kopijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto ir departamento nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento. Prašom pakomentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia yra nuostata, kas privaloma lobistui. Pagal ankstesnę nuostatą buvo tiesiog privaloma susitikti, bet sutikite, kad susitarimas gali vykti ir aptariant nesusitikus. Todėl siūloma Teisės departamento – prireikus susitarti dėl susitikimo vietos ir laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei ir Teisės departamento pataisai? Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento. Prašom pakomentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Teisės departamentas akcentuoja, kad ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo lobisto išrinkimo ar paskyrimo į nustatytas pareigas dienos. Aiškiau praplečia, nes ne į visas pareigas yra išrenkamas, gali būti ir paskiriamas. Komitetas pritarė Teisės departamento siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto siūlymui pritarti? Ačiū. Pritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ne. Jūs dabar apie kurį kalbate? Nes jeigu kalbame apie…
PIRMININKAS. Ačiū, Povilai, jūs pristatėte ir būsimą punktą. Ar galime pritarti Teisės departamento nuomonei dėl paskutinės pastabos dėl šio straipsnio bendru sutarimu? Ar galime pritarti visam 4 straipsniui su pastabomis bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
5 straipsnis.
P. URBŠYS (LVŽSF). Yra siūlymas išbraukti iš projekto nuostatą, kad asmuo, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, privalo… Jūs įsivaizduokite, jeigu prie jūsų prieina asmuo, kuris turi pasiūlymų dėl vieno ar kito teisės akto, tai jūs turite įsitikinti, ar jis yra įrašytas į lobistų sąrašą. O paaiškėjus, kad jis neįrašytas į lobistų sąrašą, jūs privalote per penkias darbo dienas pranešti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Komitetas mano, kad ta prievolė perteklinė, nes vienaip ar kitaip savo santykius turi registruoti būtent asmuo, kuris vykdo lobistinę veiklą, ir neužkrauti papildomų kontrolės funkcijų asmenims, kurių veiklos pobūdis ir kompetencija nesusiję su tuo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu?
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar norite komentuoti? D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Yra alternatyvi pataisa šiai pataisai.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia kita.
PIRMININKAS. Ji bus kita. Jeigu pirmajai pritariame, alternatyvioji netenka prasmės.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ji atkuria pradinį variantą, tai, galima sakyti, yra alternatyvi.
P. URBŠYS (LVŽSF). Viskas gerai. Dabar pagal eiliškumą yra taip, yra šitas siūlymas, jūsų siūlymas bus paskui. Dabar dėl išbraukimo perteklinių nuostatų komitetas pasisako pritarti.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš siūlyčiau nepritarti. Nebūtinai lobistas…
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau fiksuoti, nes tada Seimo narys turėjo užsiregistruoti prieš ir pasisakyti, nes dabar išeina toks neaiškus žanras.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kad ir šiaip bus alternatyvus balsavimas, tik kad atskirai. Dabar mums reikia apsispręsti dėl P. Urbšio pasiūlymo išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį. Kas už šį pasiūlymą, kviečiu balsuoti. Komiteto nuomonė – pritarti. Bet tada nereikės balsuoti dėl kitos, jeigu pritarsime. Atsiprašau. Motyvai. A. Anušauskas – motyvai prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man iš viso keista girdėti tokius argumentus, kad ta nuostata yra perteklinė. Jeigu vis dėlto yra bent kokia nuostata, kuri reikalauja registruoti tuos kontaktus, tai yra jau gerai. O dabar nebus jokios nuostatos, nes ir taip lobistas turi registruoti tuos kontaktus. Aš manau, kad dažnas to nedaro net esant šiai prievolei, tai ką jau kalbėti, jei nebus nustatyta šita prievolė. Aš siūlau nepritarti šiam siūlymui iš esmės. Pritarti kitam, kuriame bus kalbama, kad šitų nuostatų negalima atsisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes galime normalų bet kurį darbą paversti tam tikru beprasmiškumu ir sukelti daugiau problemų, negu norėtume pasiekti kokios nors naudos. Lobistinės veiklos įstatymas yra tam, kad žmogus galėtų realizuoti savo lobistinius interesus normaliai. Ateina į Seimą, kalbasi, įtikinėja, turi kokį nors skirties ženklą. O dabar mes darome prievolę registruoti kontaktus visiems, kas su juo susitiko. Visi tada bėgs nuo jo, ar kaip čia išeina. Neduok Dieve, kur nors nepažymėsi ir t. t. Jeigu jau atėjo į Seimą, tai jisai realizuoja savo teisę ir visa kita. Tas noras padaryti mus… toliau įtraukti į visiškai neaiškius santykius ir diskredituoti pačią veiklą, visi dabar stebės: tu pasisveikini, užregistravai feisbuke, neužregistravai feisbuke. Turėkime protingumo ribą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti balsuodami. Kas už P. Urbšio pasiūlymą, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 74, prieš – 6, susilaikė 26. Pasiūlymui pritarta, todėl kitas pasiūlymas netenka prasmės.
Kitas pasiūlymas yra Seimo nario P. Urbšio. Prašau pristatyti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Esmė yra tokia. Jeigu mes dabar nubalsavome, kad būtų atsisakyta tos prievolės tapti politikui ar kitam asmeniui kontroliuojančiu kitus, tai ta nuostata neturi prasmės, todėl siūloma išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu jau daromas bedantis šis įstatymas, tai galima tęsti ir toliau. Iš tikrųjų jūs pasiskaitykite bent jau prieš balsuodami, kas yra išbraukiama. VTEK’as privalo sudaryti sąlygas asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, elektroninėmis priemonėmis deklaruoti kontaktą su lobistu. Deklaruoti kontaktą – nieko daugiau. Sąlygos – deklaruoti, kad susitikai. Tai dabar visa tai išbraukiama ir aiškinama, kad vėl tai yra perteklinis dalykas. Tai jeigu einame tokiu keliu, galime įstatymo iš viso nepriiminėti, jisai netenka prasmės, daugybės įrankių. Nesuprantu.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš turėčiau truputį reaguoti. Iš tikrųjų yra tiksli pastaba, kad nevisiškai aiškiai buvo mano motyvuota, nes kitas motyvas yra irgi susijęs su tuo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prižiūri, kaip įgyvendinamas šitas įstatymas, todėl gali pati pasirinkti priemones, kaip jinai tą registravimą darys, nes tai yra įpareigojimas. Šiame įstatyme jau yra įpareigojimas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai užtikrinti esamą santykių deklaravimą. Tai todėl komiteto nuomonė pritarti, kad šią nuostatą išbrauktume.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už niekas neužsirašė. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl Seimo nario P. Urbšio pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 74, prieš – 13, susilaikė 14. Pataisai pritarta, todėl kita pataisa netenka prasmės, dėl jos balsuoti ir jos svarstyti nereikia.
Kitą pataisą siūlo taip pat Seimo narys P. Urbšys… atsiprašau, Teisės departamentas. Prašom komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Teisės departamento siūlymo, pataisos esmė yra tokia, kad asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, draudžiama iš lobistų priimti dovanas. Teisės departamentas siūlo įrašyti „ir (ar) kitokį atlygį“. Sutikite, kad atsidėkojimas gali būti ne vien tik dovanomis. Komitetas pritarė Teisės departamento siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta.
Dėl viso straipsnio dėl motyvų neužsirašė niekas. Ar galime pritarti 5 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis „Neteisėta lobistinė veikla“. Pastabų nėra, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
7 straipsnis „Veikla, kuri nelaikoma lobistine“. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Teisės departamentas nori tiksliau apibrėžti būtent asmenis, kurie nėra politikai, nėra valstybės pareigūnai, nėra valstybės tarnautojai, bet vis tiek, vykdydami savo pareigybines funkcijas, priima tam tikrus sprendimus, todėl Teisės departamentas nori aiškiau apibrėžti būtent tą asmenų grupę. Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, komiteto nuomonė – pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta šiai pastabai.
Kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento. Prašom komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip, Teisės departamentas siūlo redakcinio pobūdžio pataisą – išbraukti žodelius „ir jo“.
PIRMININKAS. Ačiū, komiteto nuomonė – pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Teisės departamento. Kviečiu.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ne Teisės…
PIRMININKAS. Kanceliarijos Teisės departamento – 15 straipsnis, keičiamo įstatymo 7 straipsnio…
P. URBŠYS (LVŽSF). Mes dabar dar turime būtent 7 punktą. Čia „Kitos specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka vykdomos veiklos rūšys“.
4 daliai, kaip minėjau, siūloma pritarti, nes tai yra būtent techninio pobūdžio pastaba.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 dalies yra Seimo narių – M. Adomėno ir daugelio buvusių Seimo narių. Ir dėl šito turbūt jau apsisprendėme. Norite komentuoti?
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip…
PIRMININKAS. Ne, ne, M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, praeitoje kadencijoje įregistruotos pataisos jau seniai yra, kaip anglai sako: over taken by events, su dabartiniu tekstu nelabai turi ką bendro, todėl aš jas tiesiog atsiimu. Ir tolesnes, beje, tos pačios grupės narių įregistruotas pataisas, kad negaištume laiko.
PIRMININKAS. Ačiū. Kita pataisa Seimo narių D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus dėl 7 straipsnio. Kas norite komentuoti? D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, 7 straipsnis reglamentuoja veiklą, kuri nelaikoma lobistine. Šio straipsnio 7 dalyje kalbama, kad lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka vykdomos veiklos rūšys. Vadinasi, yra labai aiški landa nesiregistruoti lobistams, institucijoms, kurios tą privalėtų daryti: nuo advokatų kontorų iki įvairių asociacijų. Prieš tai buvusiais straipsniais mes panaikinome prievolę globojamiems asmenims pranešti apie tai, panaikinome duomenų bazes. Dabar padarome skylę nesiregistruoti visiems, kas gali nesiregistruoti. Iš principo, mielieji, šis įstatymas yra niekinis, yra nulinis, aš nesuprantu, ką mes čia apskritai darome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar jūsų buvo pastaba, gerbiamas Dainiau Kreivy. Dainiau Kreivy, dar buvo jūsų pastaba, teikta balandžio 25 dieną. Ar ji yra ta pati, ar birželio 15 dienos? (Balsai salėje) Paskutinė. Ačiū.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gal vis dėlto, kad mes būtume nuoseklūs, yra įregistruota balandžio 25 dienos, būtent ta, kur jūs minėjote, kad reikia patikslinti: „ne kitų teisės aktų“, o „teisės aktų“. Būtent šiam siūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dainiau Kreivy, dėl kurio siūlymo jūs kalbėjote – ar kur komitetas pritaria, ar kur komitetas iš dalies pritaria? Birželio 15 ar balandžio 25 dienos?
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prie birželio 15 dienos mes tikrai prieisime, tai turiu konsoliduotame variante. Čia atskirai.
Dabar eilės tvarka dėl balandžio 25 dienos siūlymo. Komitetas pritaria gerbiamojo D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus siūlymui. Tada mes prie kito punkto prieisime. Gerai? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kalbame apie balandžio 25 dienos siūlymą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip, dėl balandžio 25 dienos.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Anam, balandžio 25 dienos, pasiūlymui komiteto yra pritarta, tai nėra ką ir kalbėti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerai, tai mes prieisime prie to kito, birželio, siūlymo pagal eiliškumą. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 25 dienos komitetas pritaria?
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime apsispręsti bendru sutarimu? Ar R. J. Dagys norėjo dėl?.. Atsiimate. Ačiū. Ar galime pritarti balandžio 25 dienos siūlymui bendru sutarimu, kaip siūlo komitetas? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Povilai Urbšy, o D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus birželio 15 dienos pasiūlymas?
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro yra komiteto nuomonė pritarti iš dalies, bet aš manyčiau, kad D. Kreivys jau pristatė tą problemą, nes mes prieš tai priėmėme nuostatą, kad Lobistinės veiklos įstatymas netaikomas nevyriausybinėms organizacijoms, bet liko atviras klausimas dėl tų asociacijų, kurios nėra laikomos nevyriausybinėmis organizacijomis, t. y. profsąjungos, sodų bendrijos, namų bendrijos, lygiai tas pats gali būti darbdavių ar verslo konfederacijos. Šiaip ar taip, mūsų siūlymas yra toks, kad jeigu jų veiklą reglamentuoja specialus įstatymas, pavyzdžiui, kaip profsąjungas reglamentuoja specialus įstatymas, sodų bendrijų veiklą reglamentuoja specialus įstatymas, tai tokiu atveju suteikti galimybę jiems atstovauti viešajam interesui, jeigu tame specialiajame įstatyme yra suteikta tokia galimybė. Lygiai tas pats įstatuose, nes asociacijos pasitvirtina savo įstatus pagal Asociacijų įstatymą, bet įstatuose aiškiau apibrėžia dalyvavimą ginant savo interesus pagal viešąjį sektorių. Pavyzdžiui, gali būti kaip verslo konfederacija. Ji savo įstatuose yra įsipareigojusi teikti siūlymus dėl Vyriausybės nutarimų ar įstatymų, sprendimų. Man atrodo, jeigu mes norime tikrai sudaryti lygias teises atstovauti viešajam interesui tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek asocijuotoms organizacijoms, tai mūsų siūlymas yra pritarti iš dalies ta prasme, kad įrašome, kad ir „kitos specialiu įstatymu ar įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą“. Tada mes panaikiname tam tikrus nuogąstavimus tų, kurie mano, kad šitas įstatymas jiems apribos atstovauti viešajam interesui pagal savo sektorius.
PIRMININKAS. Gerbiamas Povilai Urbšy, ką reiškia pritarti iš dalies ir kuriai daliai tada iš dalies pritarti? Koks yra jūsų komiteto siūlymas?
P. URBŠYS (LVŽSF). Mūsų siūlymas yra būtent ten, kur yra, kad šito straipsnio neišbrauktume, o į tą straipsnį būtų įrašytos papildomos nuostatos.
PIRMININKAS. Dainiau Kreivy, ar jūs sutinkate su tokia komiteto nuomone?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kokias nuostatas, aš nežinau, ką jūs čia nustatėte.
P. URBŠYS (LVŽSF). Nuostatos yra tokios. Jūsų siūlymas yra iš viso išbraukti šitą straipsnį.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mūsų yra papildyti, kad jis būtų aiškesnis.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Papildote kuo?
P. URBŠYS (LVŽSF). Papildyti, kad „kitos specialiu įstatymu arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą“. (Balsai salėje)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Specialiaisiais įstatymais yra reglamentuojama ir advokatūros veikla, ir kiti specialūs įstatymai reglamentuoja įvairių organizacijų veiklą. Todėl jūsų įdėta nuostata „kitos…“ atveria vartus, kaip lobistams nesiregistruoti visiems, kas to nenori daryti. Kaip aš esu minėjęs, kad įstatymas iš esmės yra bedantis, ir mes dabar tik darome proformą, kad priimame įstatymą, kuris realiai duos prievolę registruotis tiems keliems lobistams, kuriuos ir šiandien matome Seime. Faktiškai iš esmės ar mes priimsime šį įstatymą, ar nepriimsim, padėtis su lobizmu mūsų šalyje ir parlamente nesikeis.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Žemaitaitis dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jeigu galima, posėdžio pirmininke. Aš nežinau, matau, kad dar daug liko. Šiaip tai laikas jau suėjo dėl to įstatymo projekto, paskui atsidės kiti klausimai. Ir teisėjų šiandien turi būti prisistatymas. Tai ką darome, ar tęsiame toliau diskusijas, ar atidedame iki ketvirtadienio arba antradienio, nes ketvirtadienį išbraukėme daug klausimų iš Seniūnų sueigos. Aš sakau, šiandien teisėjai ateina, ateina kiti klausimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkėje numatytas laikas yra pasibaigęs, jūs teisus. Siūlau pabaigti šios pastabos svarstymą. Kviečiu apsispręsti balsuojant, kadangi nuomonės nesutampa. Kas už D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus pasiūlymą, balsuoja už. (Balsai salėje)
P. URBŠYS (LVŽSF). Palaukite, gerbiamieji.
PIRMININKAS. Kas kitaip, liks komiteto nuomonė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia netikslumas yra. Yra pritarti iš dalies, todėl turi būti alternatyvus balsavimas, turi būti arba komiteto pritarti iš dalies. Dabar mes iš tikrųjų balsuojame…
PIRMININKAS. Ačiū. Kas už D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus pasiūlymą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 25, prieš – 57, susilaikė 24. Lieka komiteto nuomonė.
Replika po balsavimo – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš norėčiau paprašyti vis dėlto nedaryti pertraukos, kuri yra numatyta 11 val. 45 min. – 12 val. 15 min., ir pabaigti šį įstatymą, nes tas įstatymas jau ilgą laiką vartosi, nėra baigiamas ir yra svarbu jį pabaigti, juk jau matome esmę, kad jis nieko nekeis. Prašyčiau, jeigu yra galimybė, pabaigti šį įstatymą ir padėti tašką. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl pertraukos buvo apsispręsta Seniūnų sueigoje, kad jos nebus, o dabar apsispręskime Seime. Kas balsuoja už tai, kad tęstume, balsuokite už, kas už tai, kad pereitume prie kito darbotvarkės klausimo, balsuokite prieš. (Balsai salėje)
Balsavo 110 Seimo narių: už – 75, prieš – 25, susilaikė 10. Taigi tęsiame svarstymą, priėmimą.
Kita pataisa – Seimo nario N. Puteikio.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ne, Teisės departamento dėl 8 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 7 straipsnio N. Puteikio.
P. URBŠYS (LVŽSF). N. Puteikio jau nebeturi reikšmės, nes mes prieš tai pritarėme tam, kad nevyriausybinės organizacijos…
PIRMININKAS. Nebetenka prasmės. Ačiū. Visam 7 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
8 straipsnis „Asmenys, kuriems draudžiama būti lobistinės veiklos užsakovu“. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Teisės departamentas daug tiksliau apibrėžia, kas yra užsakovas. Tai yra viešojo administravimo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
PIRMININKAS. Komitetas siūlo pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
P. URBŠYS (LVŽSF). Siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 8 straipsniui? Ačiū, pritarta.
9 straipsnis „Kiti lobistinės veiklos apribojimai“. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Kviečiu komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarti, nes tai yra grynai techninio pobūdžio siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritarė. Ar galime mes pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso 9 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Antrasis skirsnis ir 10 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti, nes yra įrašoma tiksliau, kad „ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašus sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo“. Dabar yra taip, kad yra prievolė, kad jis turi sumokėti pinigus, bet nėra prievolės, kad jis pateiktų patvirtinantį dokumentą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas siūlo pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento. Prašau komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Yra nepritarti. Čia vėl yra Teisės departamento noras perimti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos funkcijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė nepritarti. Ar galime bendru sutarimu nepritarti siūlymui? Ačiū, nepritarta. Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento dėl 10 straipsnio 3 dalies.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip. Yra siūlymas pritarti Teisės departamentui. Šiaip ar taip, aiškiau apibrėžia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetenciją, kaip reikalauti iš asmens tam tikrų dokumentų ir kartu neleisti piktnaudžiauti, nes yra „turi teisę“ ir „gali pareikalauti“. Šiuo atveju yra išskiriama, kad gali pareikalauti, jeigu yra Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai iškilę papildomų klausimų, ir aiškiau apibrėžiama, kokie dokumentai turi būti pateikiami.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė – pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas – taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Teisės departamento siūlymas yra toks, kad vietoje žodžių „nurodyto dokumento“ būtų išreikšta žodžiu „prašymo“ pateikimas, t. y. žodis „dokumento“ keičiamas į konkretesnį dokumento pavadinimą – prašymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė – pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pastabai? Ačiū, pritarta.
Kitas – taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Irgi analogiškai – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti, komitetas siūlo pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas yra Seimo narių A. Bilotaitės ir A. Anušausko pasiūlymas. Kas pristatote? A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsiimu. Nematau prasmės svarstyti dabartinėmis sąlygomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiėmė.
Kitas – Seimo narių V. Sinkevičiaus ir D. Kreivio pasiūlymas. Kas pristatote? D. Kreivys. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Neteko prasmės. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nėra prasmės. Ačiū, nėra prasmės.
Kitas yra Teisės departamento pasiūlymas dėl 10 straipsnio 9 dalies. Prašau komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarti, nes čia yra techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas siūlo pritarti. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas Seimo nario P. Urbšio pasiūlymas – taip pat dėl 10 straipsnio 9 dalies.
P. URBŠYS (LVŽSF). Yra komiteto nuomonė pritarti, nes, kaip minėjo gerbiamas Seimo narys D. Kreivys, mes jau priėmėme nuostatą dėl nevyriausybinių organizacijų, kad jos neprilyginamos lobistams, tai ta nuostata yra jau nebegaliojanti, todėl yra siūlymas išbraukti.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Sinkevičiaus ir D. Kreivio yra taip pat analogiška pastaba. Ar galime pritarti bendru sutarimu iškart abiem pastaboms, kurioms komitetas pritarė? Ačiū, pritarta.
Dėl viso 10 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti 10 straipsniui su pastabomis? Ačiū, pritarta.
11 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarti, nes Teisės departamentas siūlo nustatyti tikslesnį ir mažesnį dienų skaičių. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įpareigojama priimti sprendimą dėl lobistinės veiklos sustabdymo ir nutraukimo. Siūlomame projekte buvo penkios darbo dienos, Teisės departamentas siūlo per tris dienas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė yra pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kita – taip pat Teisės departamento pastaba dėl 11 straipsnio 8 dalies.
P. URBŠYS (LVŽSF). Taip, pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas – taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Tai yra nebeaktualu.
PIRMININKAS. Nebeaktualu. Komitetas siūlo nepritarti. Galime tokią nuomonę ir priimti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl viso 11 straipsnio su pastabomis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
12 straipsnis – lobistinės veiklos deklaracija. Seimo kanceliarijos… Atsiprašau, buvo Seimo nario V. Simuliko pasiūlymai, bet pagal 48 valandų taisyklę jie buvo nesvarstomi.
Toliau – Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarti, nes čia vėl yra papildoma sąvoka „ar administracinio sprendimo“.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas siūlo pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas yra Seimo narių A. Bilotaitės ir A. Anušausko pasiūlymas. Kas norite pristatyti? (Balsai salėje) A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, tai ir paliekame.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas – Teisės departamento pasiūlymas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarti. Čia vėl yra įrašoma „ar administracinio sprendimo“.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas pritarė. Ar galime mes pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta ir šiam pasiūlymui.
Visas 12 straipsnis apsvarstytas. Ar galime pritarti 12 straipsniui su pastabomis bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
13 straipsnis – „Lobistinės veiklos priežiūra“. Pastabų nepateikta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14 straipsnis – „Informacija apie lobistinę veiklą“. Taip pat pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15 straipsnis. Taip pat pastabų neteikta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarti. Tai yra tikrai techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Visam 1 straipsniui, kurį sudaro 15 straipsnių, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarti, čia techninio pobūdžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas siūlo pritarti Teisės departamento pasiūlymui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas yra taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pritarti iš dalies. Jų siūlymas buvo dėl ankstesnio projekto, nes neatitiko datos – čia buvo 2017 metų sausio mėnuo, 2016 metų gruodžio mėnuo. Mes patikslinome pagal esamą situaciją.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Seimo narių V. Sinkevičiaus ir D. Kreivio pasiūlymas. Kas norėtumėte pristatyti? D. Kreivys. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dėl įsigaliojimo datos, taip? Tai yra techninis pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. Sutinku su komitetu – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Ar galime pritarti komiteto nuomonei, suderinus su autoriais, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso 2 straipsnio su pastabomis. Kviečiu pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, norėčiau pasakyti labai paprastai, kad problema yra ne dėl šio įstatymo, ne dėl registruotų pataisų, ne dėl reikalavimo registruotis ir deklaruoti savo interesą bendraujant su politikais ir valstybės tarnautojais, o dėl žodžio „lobistas“, kuris turi labai aiškią neigiamą konotaciją mūsų visuomenėje. Jeigu vietoje žodžio „lobistas“ būtų sakoma, kad tai žmogus, norintis gero sau ir kitiems, jis deklaruotų savo interesus ir deklaruotų savo atėjimą ir bendravimą su valstybės tarnautojais, niekam tokios problemos nebūtų ir žmonės tikrai ateitų ir registruotųsi. Bet kadangi šiandien reikia registruotis ir sakyti, kad esu lobistas, visiems atsiranda labai neigiama nuomonė ir gal tokia neigiama savijauta, todėl yra toks didelis pasipriešinimas.
Tačiau, mano supratimu, nepriėmę šio sprendimo, neidami skaidrumo keliu, mes niekada ir nepakeisime to požiūrio į lobistus, nepakeisime požiūrio į santykį su asociacijomis ir organizuotomis bendrovėmis, kurios ateina ir bando atstovauti savo bendruomenės narių interesams. Taigi aš manau, kad tai yra teisingas įstatymo projektas, mums reikia eiti tuo vakarietišku keliu, reikia skaidrinti, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, anuomet teko dalyvauti rengiant šitą įstatymą, deja, realybė parodė, kad visi nuogąstavimai dėl jo išsipildė blogąja prasme. Mes ir dabar priimame įstatymą puikiai suprasdami, kad vargu ar jį reikėtų priimti. Nereikia čia dangstytis Vakarų vertybėmis, mes tas pačias Vakarų vertybes kuriame ir reikia žiūrėti, ar jos pasiteisino, ar ne.
Tai ką mes dabar turime? Mažoje valstybėje iš viso beveik visus apskritai pažįsti, tai yra vienas dalykas, labai sunku surasti kokį nors ne lobistą ir interesai čia visi persipynę. Visos nevyriausybinės organizacijos iš esmės yra lobistai. Mes, priimdami įstatymus, vertiname jų pasiūlymus ir panašiai, tai yra natūralu, visiškai suvokiama ir suprantama, jie atstovauja savo interesams. Dabar tie registruoti lobistai tikrai turi neigiamą požiūrį mūsų visuomenės ir vargu ar mes čia ką nors pakeisime, nes žiniasklaida taip suformavo, kad atstovauti savo nuomonei yra blogai ir reikia visur tą nuomonę deklaruoti, o dar mes būtume pasiūlę registruoti priverstinai kiekvieną kontaktą ir t. t. Tie patys lobistai, kurie užsiregistruoja kaip lobistai, man teko susidurti, atstovaudami vienam interesui, pateikė vienus argumentus, kitą kartą, atstovaudami kitiems, pateikė visiškai priešingus argumentus. Kaip tuos argumentus priimti – rimtai ar nerimtai? Kaip?
Iš esmės šitas įstatymas vargu ar reikalingas mūsų šiomis sąlygomis, geriau tvarkykime statutinius, kitus santykius, viešųjų interesų dalykus, bet šitas lobistinis įstatymas nepasiteisino ir tikrai Lietuvoje vargu ar veiks.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, taip, įstatymas yra be galo reikalingas ir stojant mums į EBPO jis yra vienas iš kertinių įstatymų. Tačiau, jeigu žvilgtelėsime, ką mes šiandien turime iš to įstatymo, pamatysime, kad turime Lobistinės veiklos įstatymą, kuriame nėra apibrėžta net tai, kas yra lobistinė veikla. Net tokios sąvokos nėra! Įstatymas apie lobizmą be lobistinės veiklos apibrėžimo! Įstatymas be sąvokų apie tai, kas yra lobistas, nes pagal 7 straipsnio 7 dalį visi galės nesiregistruoti lobistais, vadinasi, mes su lupa ieškosime lobistų. Ir pagaliau, netgi atradę su lupa tą lobistą, mes negalėsime jo registruoti, nes nebus nei duomenų bazių, nei VTEKʼui privalomumo juos registruoti. Tai įstatymas reikalingas, tačiau už tai, į ką jis išvirto, man yra sunku balsuoti už, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai buvo motyvai už. Motyvai prieš – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu pasakyti, kad mano argumentacija, kodėl prieš dabartinį variantą, visiškai kitokia. Taip, įstatymas reikalingas. Taip, yra kai kurie dalykai tiksliau apibrėžti, tačiau aš visiškai nesutinku su esama svarstymo ir priėmimo forma. Aš manyčiau, didelė dalis Seimo narių arba nesigilina, arba puikiai supranta, kur veda dabar priimtos pataisos. Nebus jokių čia registruotų lobistų. Viskas lieka, kaip buvę, bet kuri advokatų kontora, kuri tenkina viešąjį interesą, parengs jums įstatymų projektus atstovaudami kokiai nors, nežinau, grupelei suinteresuotų asmenų, ir viskas bus, kaip buvę. Registruoti santykių nebereikia iš to žmogaus, į kurį kreipiamasi, pusės. Taigi daugelis dalykų, kurie buvo įrašyti pasiūlymuose, buvo atmesti. Aš manau, kad valdančioji dauguma už tokį pusiau skustą, pusiau luptą įstatymo projektą ir turi prisiimti atsakomybę. Šiuo atveju iš reikalingo įstatymo išėjo tiktai griaučiai, kurie neveiks. Paliekama esama padėtis.
PIRMININKAS. Ačiū. motyvai už – Seimo narys V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tiesų šitą įstatymą ištempė tiktai stojimas į EBPO, kadangi tai yra labai reikalinga, bet šiandien turiu sutikti su kolegomis, sakančiais, kad iš tiesų šitas įstatymas jokio tikslo nepasieks ir jokių esminių pakeitimų neįvyko – įstatyme paliekamos atviros landos visiems tapti viešojo intereso, nevyriausybinių organizacijų gynėjais ir toliau lankytis Seime teikiant įstatymų projektus. Taip, tiesa, šito įstatymo didžiausia yda yra žodis „lobizmas“, jis yra labai baisus ir, kol mes nesugebėsime pakeisti to, kad nieko blogo nėra registruoti savo interesus, savo tikslus, ateiti į Seimą teikiant vieną ar kitą įstatymą, tol tas žodis bus demonizuotas, ir mes turėsime tokį padriką įstatymą.
Aš šiandieną balsuoju už tik dėl to, kad to reikia mūsų stojimui į EBPO, padaryti tą mažą žingsnį į priekį, tačiau mes negalime tikėtis, kad mūsų VTEKʼas bus stiprus, kad skaidrės valstybės aparatas, kol nepriimsime, aš manyčiau, reikšmingų sprendimų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kreipiuosi į valstiečius, ar jūs per šituos metus, kai esate Seime, esate sutikę kur nors koridoriuje ir buvote pakalbinti lobisto, kuris pasakė, aš esu lobistas? (Balsai salėje) Aš abejoju, ar esate. Aš per aštuonerius metus gal du kartus buvau sutikęs lobistą, kuris ištraukė kortelę ir parodė, kad yra registruotas lobistas, ir prisistatė. Man atrodo, kad tokių registruotų lobistų, kurie kalbina Seimo narius, yra labai nedaug apskritai.
Tai dabar aš norėčiau lygiai taip pat paklausti jūsų, ar po šito įstatymo tų lobistų padaugės ir tikrai jie registruosis, ir pradės aktyviau veikti? Manau, kad nieko neįvyks. Mes tiktai gaišiname be reikalo laiką darydami tuščią darbą. Gal iš tikro reikėtų tą įstatymą imti atidėti ir atidėjus rimčiau pergalvoti, ir kažką rimčiau daryti, kad jis duotų kokią nors prasmę. O dabar tai – na, tuščias reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Iš kolegų pasisakymų matyti, kad iš tikro mums trūksta geros bendradarbiavimo patirties, praktikos, pasitikėjimo, sąmoningumo, skaidrumo su tos srities nevyriausybinėmis organizacijomis. Tai yra tiesa, bet mes turime eiti į priekį. Jeigu mes norime būti tarp išsivysčiusių šalių, tokių kaip Europos Sąjungos ir kitos pasaulio išsivysčiusios šalys, tai mes turime žengti į priekį, mokytis iš savo klaidų, semtis gerąją patirtį kitų šalių.
Tenka bendrauti turbūt ir jums su vokiečių, prancūzų parlamentų nariais ir visada norisi jų patirties paklausti būtent toje srityje. Labai daug diskusijų ir ten kažkaip sąmokslo teorijų mažiau, jie kažkaip žiūri praktiškiau, pragmatiškiau. Mes visur įžiūrime tik blogį, taip, jo yra, deja, taip. Galbūt mūsų sovietinė patirtis ir bloga praktika tų visokių rezonansinių įvykių, bet jeigu mes tiktai matysime blogį ir nieko nedarysime, tai mes ir gyvensime, malsimės tame, nenoriu sakyti to blogo žodžio. Eikime į priekį, vis tiek tai yra žingsnis pirmyn. Aš pritariu tam projektui, gal čia ne viskas yra labai gerai, bet mes tą gerąją praktiką, tą sąmoningumą, skaidrumą… Žingsnis po žingsnio, aš manau, einame į priekį, siekiame jo ir turime pasiekti. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir baigsime P. Urbšio motyvais.
P. URBŠYS (LVŽSF). Kadangi gerbiamas V. Sinkevičius užsirašė už, bet pasisakė prieš iš esmės, tai vis dėlto aš noriu išnaudoti galimybę ir pasisakyti už. Kitos galimybės aš neturėjau. Vienaip ar kitaip kalbėti, kad čia niekas nepasikeis, yra netiesa, nes būtent šiame įstatyme aiškiai apibrėžiama asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką… nes dabar galiojančiame įstatyme to nebuvo aiškiai apibrėžta. Dabar yra aiškiai pateikta pareiga lobistui prisistatyti. Taip pat aiškiai reglamentuotas deklaravimas, kaip minėjau, ne po metų rašyti bet ką, bet po septynių dienų aiškiai deklaruoti, su kuo ir dėl ko buvo susitikimas.
Lygiai tas pats, man keistai atrodo gerbiamojo A. Anušausko, kuris dabar bando aiškinti, kad šis įstatymas negaliojantis. Bet kažkodėl jo siūlymai buvo proteguojantys būtent lobistines įmones. Aiškiai buvo pasakyta, kad bet koks lobistų asmeninis kontaktas turi būti deklaruojamas. O kažkodėl tiek A. Anušauskas, tiek A. Bilotaitė siūlo įpinti lobistines įmones ir po lobistinių įmonių skraiste paslėpti tas lobistų pavardes. Todėl man atrodo, kad, šiaip ar taip, tas įstatymas atitinka tą dvasią, esamą, kad tas santykis turi būti aiškiai apibrėžtas, ir tai yra žingsnis į priekį, o ne atgal. Balsuoti reikia už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolegos, už nuomones. Nuomonės išsakytos. Įstatymas pristatytas. Reikia apsispręsti balsuojant dėl Lobistinės veiklos įstatymo. Kas už, balsuojate už, kas prieš arba susilaikote, balsuojate taip, kaip norite.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 81, prieš – 1, susilaikė 31. Legendinis Lobistinės veiklos įstatymas (projektas Nr. XIIP-2731(2) priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė, tai galėčiau pasakyti, kad mes kaip tik siūlėme, kad ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys būtų vertinami kaip lobistai. Kas pasakys, kad ateina pas jus juridinis asmuo? UAB įsiveržia į jūsų kabinetą? Pas jus ateina fizinis asmuo, kuris atstovauja tam juridiniam asmeniui. Aš manyčiau, kad pristatant įstatymą ir svarstant nereikėjo sumalti, aišku, jo taip, kaip dabar atsitiko, ir dabar sakyti, kad kiti siūlė blogus siūlymus. Atvirkščiai, reikėjo atidžiau svarstyti, neatmesti iš anksto, pasižiūrėti, kokia esama situacija, ar iš tikrųjų jinai keisis. Dabar ji nesikeis.
PIRMININKAS. Ačiū.
11.23 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-565(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-565(2). Pranešėjas – Seimo narys G. Kindurys. (Balsai salėje) Pataisų nėra. Ar norite komentuoti? (Balsai salėje) Ačiū.
Galime apsispręsti dėl 1 straipsnio? (Balsai salėje) Bendru sutarimu galime pritarti šiam straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl viso projekto. Ar galime pritarti visam projektui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 4. Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 27 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-566(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-566(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys G. Kindurys. Tačiau taip pat pasiūlymų ir pataisų nėra. Ar galime dėl 1 straipsnio apsispręsti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 96, prieš nebuvo, susilaikė 2. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 17 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-567(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3c klausimas – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-567(2). Taip pat pranešėjas – Seimo narys G. Kindurys. Tačiau pasiūlymų dėl šio įstatymo negauta. Siūlau apsispręsti bendru sutarimu dėl 1 straipsnio. Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo taip pat reikia balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-567(2) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-568(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3d klausimas – Lygių galimybių įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-568(2). Taip pat pranešėjas – Seimo narys G. Kindurys. Kadangi pasiūlymų nėra, siūlau apsispręsti dėl 1 straipsnio bendru sutarimu. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-568(2) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-569(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3e klausimas – Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-569(2). Taip pat pranešėjas – Seimo narys G. Kindurys. Pasiūlymų negauta.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Prašau balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-569) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 505 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-570(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3f klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 505 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-570. Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras.
Pasiūlymų jokių nėra, siūlau pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu apsispręsti dėl viso įstatymo projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-570) priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 47, 57, 100, 101, 105 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo II dalies II skyriaus papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-496(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 57, 100, 101, 105 straipsnių pakeitimo ir įstatymo II dalies II skyriaus papildymo trečiuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-496. Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras.
Pasiūlymų taip pat nėra. Eisime pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 100, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-496) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimui „Dėl pastato Trakuose, Karaimų g. 22, grąžinimo Lietuvos karaimų religinei bendruomenei natūra“ projektas Nr. XIIIP-719(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimui „Dėl pastato Trakuose, Karaimų g. 22, grąžinimo Lietuvos karaimų religinei bendruomenei natūra“ projektas Nr. XIIIP-719. Pranešėjas – Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Truputį įžangos dėl karaimų patalpos klausimo. Jau 600 metų Lietuvoje gyvena karaimai. Iš pradžių karaimai buvo kompaktiškai apgyvendinti Trakuose tarp dviejų Didžiojo Kunigaikščio pilių, dabartinėje Karaimų gatvėje. Trakų miestas pagal valdovų privilegijas visada buvo jų bendruomenės administracinis ir dvasinis centras Lietuvoje. Ilgainiui Trakai pačių karaimų imti suvokti ne tik kaip gimtinė, bet ir kaip tėvynė. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, nutarė: 1 straipsnis – pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimui „Dėl pastato Trakuose, Karaimų g. 22, grąžinimo Lietuvos karaimų religinei bendruomenei“. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kultūros komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastabų nėra gauta. Ar galime apsispręsti dėl 1 straipsnio bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų už užsirašė 3 Seimo nariai. Dėl motyvų prieš nėra. (Balsai salėje) Ačiū. Dėl motyvų užsirašiusieji atsisako. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl viso įstatymo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 100, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-719) priimtas. (Gongas) Pastatas grąžintas karaimų bendruomenei.
11.36 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 7, 44, 67, 70, 71, 731, 76, 81, 83, 84, 93, 94 straipsnių ir priedo pakeitimo ir IV skyriaus, 251, 68 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-647(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo, ir skyriaus, ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-647. Pranešėjas – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Minėtu įstatymo projektu, tai yra draudimai piktnaudžiauti finansų priemonių rinka, pranešimas apie pažeidimus ir centrinių (…) reglamentavimas. Tai yra perkeliami ES teisės reglamentai, todėl nežinau, ar turėtų būti prieštaravimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Pastabos yra tik redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė.
Pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 11 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 12 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 13 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 14 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 15 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 16 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 17 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 18 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu diskutuoti. Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys K. Glaveckas. Dėl motyvų prieš nėra. Nėra ir K. Glavecko. Ačiū V. Ąžuolui.
Kviečiame balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-647) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 24, 33, 43, 52 ir 54 straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-648(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6b klausimas – Vertybinių popierių įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-648. Taip pat V. Ąžuolas. Pasiūlymų ir pastabų dėl projekto negauta.
Ar galime pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio bendru sutarimu. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu. Prieštaravimų nėra. Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. 7 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 8 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: prieš ir susilaikiusių nebuvo, visi 84 – už. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-648) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-650(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6c klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 200 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-650(2). Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras. Tačiau yra tik Teisės departamento redakcinės pastabos. Komitetas pritaria. Galime pastraipsniui?
1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl viso įstatymo projekto kviečiu apsispręsti balsuojant. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-650(2) priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37, 46, 52, 72, 74 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-651(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6d klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-651(2). Pranešėjas – V. Ąžuolas. Yra tik Teisės departamento redakcinės pastabos, joms komitetas pritarė. Ar galime eiti pastraipsniui?
1 straipsnis. Bendru sutarimu galėtume pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai. Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 90, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-651(2) priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. IX-1597 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-652(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6e klausimas – Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-652(2). Pranešėjas – Seimo narys V. Ąžuolas. Pasiūlymų dėl projekto negauta. Galime svarstyti pastraipsniui?
Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: 85 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-652(2) priimtas. (Gongas)
11.45 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-653(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6f klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-653(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys V. Ąžuolas. Tačiau pastabų ir pasiūlymų negauta. Teisės departamento pastabos redakcinio pobūdžio, joms pritarta komitete. Siūlau eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuojant apsispręsti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-653(2) priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-654(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6g klausimas – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-654(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys V. Ąžuolas. Gauta tik redakcinio pobūdžio Seimo Teisės departamento pastaba. Jai pritarė komitetas, todėl siūlau eiti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir dėl viso įstatymo dėl motyvų niekas neužsirašė, kviečiu apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-655(2) priimtas. (Gongas) Atsiprašau, 654.
11.48 val.
Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-655(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6h klausimas – Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-655(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys V. Ąžuolas.
Gauta taip pat Teisės departamento redakcinė pastaba, jai pritarta. Siūlau pastraipsniui. Kviečiu pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų niekas neužsirašė, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-655(2) priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-656(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-6i klausimas – Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-656(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys V. Ąžuolas, tačiau pasiūlymų negauta. Siūlau apsispręsti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio.
Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Kitokių nuomonių nėra. Ir dėl viso įstatymo dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-656) priimtas. (Gongas)
11.51 val.
Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1710 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-657(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6j klausimas – Kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-657. Pranešėjas – Seimo narys V. Ąžuolas. Pasiūlymų negauta. Kviečiu apsispręsti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl viso įstatymo projekto. Kviečiu balsuoti. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-657) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-658(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6k klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-658. Pranešėjas – taip pat Seimo narys V. Ąžuolas. Pasiūlymų nėra, nepateikta. Pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl viso įstatymo projekto kviečiu apsispręsti balsuojant. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-658) priimtas. (Gongas)
P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mano balsas už.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų balsas už.
Dėl pertraukos mes jau apsisprendėme tvirtindami darbotvarkę. Jos nėra.
11.53 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-584(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7a klausimas – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-584. Pranešėjas – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, priimti teikiamų dviejų įstatymų projektas leis Vyriausybei atlikti kelių priežiūros veiklą vykdančių dabar dešimties regioninių įmonių reorganizavimą, taip pat įmonės „Automagistralė“. Tie projektai po Ekonomikos komiteto svarstymo suformuoti taip, kad tos įmonės – ir esamos, ir būsima – išlieka kaip strateginę reikšmę turinčios, bet tai netrukdo jas reorganizuoti. Yra Teisės departamento pastabos (paskutiniu momentu), jos formalios, dėl netikslumų lyginamajame variante tai čia tiesiog reikia tuos dalykus sutvarkyti priimant pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra tik redakcinis Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto kalbėti užsirašiusių nėra. Siūlau apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-584) priimtas. (Gongas)
11.56 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-585(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7b klausimas – Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-585. Pranešėjas – Seimo narys J. Razma, tačiau pasiūlymų negauta. Kviečiu svarstyti pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų neužsirašė nė vienas Seimo narys.
Kviečiu dėl viso įstatymo projekto apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 7 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-585) priimtas. (Gongas)
Dėkoju už ramybę. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, tęsiame mūsų posėdį. Išties priėmėme daug įstatymų. Dabar prasideda įstatymų svarstymas.
11.58 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-160(3), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-161(3), Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-162(2), Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1516 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-163(2), Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1906 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-164(2), Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-165(2), Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-166(2), Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-167(2), Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1924 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-168(2) (svarstymas)
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-160(3). Pranešėjas – Ekonomikos komiteto narys D. Kreivys. Prašome pateikti Ekonomikos komiteto išvadą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas svarstė Laisvųjų ekonominių zonų įstatymą ir įstatymo pakeitimams pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bukauskas pateiks Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Prašome kartu ir lydimuosius. Manau, pagrindinis komitetas neturėjo pastabų ir dėl lydimųjų.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą teisės aktą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-160 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu pritarta.
Ir visiems lydimiesiems, gerbiama posėdžio pirmininke, taip pat pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galiu kreiptis į pagrindinio komiteto pranešėją dėl pasiūlymų? Po svarstymo nėra gauta jokių pasiūlymų. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra? Niekas neužsirašė diskutuoti. Nuomonė už, nuomonė prieš.
Ar galime sutarti, kad kartu ir visus lydimuosius įstatymus? Galime sutarti. Nuomonės išsakyti niekas nenori. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-160(3) ir lydimiesiems projektams Nr. XIIIP-161, Nr. XIIIP-162, Nr. XIIIP-163, Nr. XIIIP-164, Nr. XIIIP-165, Nr. XIIIP-166, Nr. XIIIP-167 ir Nr. XIIIP-168 pritarta.
12.01 val.
Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-552 (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės 1-9 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-552. Pranešėjas – K. Masiulis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė šitą projektą ir bendru sutarimu atmetė.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu atmetė. Gerbiami Seimo nariai, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Norite balsuoti? Kas už tai, kad pritartume komiteto nuomonei atmesti Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą?
Balsavo 75 Seimo nariai: už atmetimą pasisakė 71 Seimo narys, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-552) atmestas.
Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį – dėl prieš tai mūsų svarstyto Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIIP-161 papildomas dar buvo Biudžeto ir finansų komitetas, kurio nuomonė taip pat buvo pritarti konkrečiai šitam Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
12.03 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804(2)ES (svarstymo tęsinys)
Tęsiame toliau. 1-10a ir 1-10b (čia turime svarstymo tęsinį) – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804(2). Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją, pirmininką K. Mažeiką. Prašau.
Turėčiau pranešti, kad mes sustojome ties Seimo narių V. Vingrienės, S. Gentvilo, K. Mažeikos pasiūlymais. Dėl balsavimo motyvų dėl šios pataisos kalbėjo Seimo nariai V. Sinkevičius ir P. Urbšys. Gerbiamas pirmininke, dabar tęskite toliau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Čia kuris?..
PIRMININKĖ. Čia būtų 29 puslapis. Mes turėtume dabar svarstyti… Jau pritarėme (atkreipiu dėmesį) Seimo narių V. Vingrienės, S. Gentvilo ir K. Mažeikos pasiūlymui, kuris buvo registruotas kovo 2 dieną. Dabar einame toliau. Būtų ketvirtasis skirsnis. Pasiūlymų nebuvo. Penktasis skirsnis – „Baigiamosios nuostatos“. Pasiūlymų nebuvo. Priedai. Ūkinės veiklos, kurios privalo būti poveikio aplinkai vertinimas, rūšių sąrašas. Čia dėl 2 punkto „Gavyba ir perdirbamoji pramonė“ yra gautas Seimo narių K. Bacvinkos, G. Kindurio, A. Salamakino ir N. Puteikio pasiūlymas. Kuris kolega pristato? Kuris iš Seimo narių? K. Bacvinka ar G. Kindurys? Gal tada, komiteto pirmininke, padėkite kolegoms.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Čia buvo…
PIRMININKĖ. Siūloma išbraukti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …pasiūlymas išbraukti „nepateikė“ ir įrašyti „privalo“ pateikti išvadas. Komiteto nuomonė buvo nepritarti šitam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Mes kalbame apie tradicinių angliavandenilių gavybą Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje. Buvo pasiūlymas – kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 tonų per parą naftos, kolegos siūlė išbraukti. Komiteto nuomonė – nepritarti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKĖ. Nepritarti.
PIRMININKĖ. Pasakykite komiteto argumentus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Nepritarti, nes tai yra perteklinis siūlymas.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar galime pritarti komiteto… Norinčių kalbėti už ar prieš?.. Už pasiūlymą nori pasisakyti L. Balsys. Prašau.
L. BALSYS (MSNG). Aš labai atsiprašau. Aš noriu ne prieš komiteto siūlymą, aš norėjau pasisakyti už pataisą. Jeigu galima, aš norėčiau pasisakyti prieš komiteto siūlymą.
PIRMININKĖ. Taip aš ir pranešiau, kad jūs kalbėsite už pasiūlymą.
L. BALSYS (MSNG). Taip, už pasiūlymą. Gerbiami kolegos, aš pasisakau, kad šitas 500 liktų, nes ką tai reiškia? Komiteto pateikiami argumentai, kodėl reikia pritarti komiteto siūlymui, kaip tik yra atvirkštiniai. Jeigu mes paliekame 500… Reikia išbraukti. Jeigu mes paliekame 500, tai reiškia, kad visos naftos kompanijos, kurios Lietuvoje dirba, niekada jokiame sklype neturės daryti jokio poveikio aplinkai vertinimo, ypač Žemaitijoje, kurioje yra daugybė nacionalinių parkų, daugybė ekologinių ūkių ir kur tas poveikis aplinkai tikrai yra ir bus.
Kodėl taip yra? Taip yra todėl, kad nė viena Lietuvos naftos bendrovė neišgauna daugiau negu 500. Ten nurodyti skaičiai, kiek išgauna. Iš tikrųjų išgauna nedaug. Jeigu mes tai paliksime, vadinasi, bus nustatyta 500 riba, o tai reiškia – jiems niekada nereikės daryti jokio poveikio aplinkai vertinimo. Aš manau, tai yra prieš Lietuvos interesą ir prieš Lietuvos gamtos apsaugos interesą. Todėl siūlau pritarti siūlymui išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš pasiūlymą nuomonės nėra. Komiteto pirmininke, gal dar norite plačiau komentuoti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tik noriu pasakyti, kad išties L. Balsys truputį klaidina, nes realiai Europos Sąjungos direktyvose kaip tik ir numatyta, kad virš 500. Čia ir yra tas pagrindinis tikslas. Mes dėl to, kad nebūtų perteklinis reikalavimas, o jūroje atliekant naftos gavybos darbus, yra privaloma nuo nulio. Iš tiesų mes laikomės tos direktyvos, todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Supratau. Kadangi Linas Balsys…
L. BALSYS (MSNG). Paminėta pavardė. Gerbiamas kolega, direktyva numato tam tikrus kiekius, bet jie nėra mums privalomi. Europos Sąjungos teisė leidžia nusistatyti griežtesnes normas, negu numatyta direktyvoje. Atsižvelgdami į mūsų specifiką, kad naftos kompanijos tiek neišgauna, kiek mano direktyva, kad gali išgauti Lietuvoje, aš dar sykį kartoju: mes galime priimti nuostatą, kuri yra griežtesnė už direktyvą, bet ji atitinka Lietuvos realijas. Jeigu mes norime, kad išgautų naftą be jokio poveikio aplinkai vertinimo, tada prašom pritarti komitetui, bet jeigu norite apsaugoti gamtą, savo ir pažįstamų ekologinius ūkius, nacionalinius parkus ir kad būtų daromas poveikio aplinkai vertinimas, esant dabartiniam išgaunamam kiekiui, nes daugiau mūsų naftos kompanijos negali išgauti, prašom pritarti pataisų siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime ir balsuodami išreikškime savo nuomonę. Balsuojama už pasiūlymą. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už kolegų pasiūlymą, kas balsuoja prieš, tie pasisako už komiteto nuomonę nepritarti.
Balsavo 78 Seimo nariai: už pasiūlymą pasisakė 25, prieš – 17, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 9 punkto „Kita planuojama ūkinė veikla“. Tai Seimo narių K. Bacvinkos, G. Kindurio, A. Salamakino ir N. Puteikio pasiūlymas. Kuris iš kolegų norite kalbėti? (Balsai salėje) Čia yra papildyti įstatymo projekto 1 priedo 9 dalį 13 punktu įrašant „krematoriumų įrengimas“. Komitetas… Niekas nenorite kalbėti, kolegos?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Išties nepritarti dėl administracinės naštos mažinimo. Bet kokiu atveju krematoriumai neturi, nedaro tokios cheminės taršos, fizinės, gali sukelti tik galbūt psichologinį ar kitokį poveikį žmonėms, todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už pasiūlymą. Jos nėra. Prieš pasiūlymą nori kalbėti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Labai trumpai. Krematoriumai tikrai nėra didieji taršos šaltiniai. Žvelgiant į savivaldybių praktiką, jeigu mes paliekame jiems nepritarimą arba veto teisę, tai dabar dauguma savivaldybių, Vilniaus, Klaipėdos, rengia krematoriumų išdėstymo schemą, kurioje su gyventojais konsultuodamosi aptaria, kur būtų psichologiškai arba socialiai mažiau jautrios teritorijos, ten krematoriumai ir atsidurs. Bet poveikio aplinkai vertinimas būtų perteklinis iš esmės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritardami pasiūlymui? Ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašome balsuoti. Kas pritariate minėtų Seimo narių: K. Bacvinkos, G. Kindurio, A. Salamakino ir N. Puteikio, pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei nepritarti, balsuojate prieš.
Balsavo 79 Seimo nariai: už pasiūlymą – 30, prieš – 14, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, dabar 2 priedas „Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė“. Čia yra Seimo nario L. Balsio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš dalies.
PIRMININKĖ. Mane patikslino, kad jo svarstyti nereikia, nes vėliau yra komiteto sprendimas pagal Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. L. Balsio kovo 21 dienos, taip?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Linai Balsy, prašome pateikti.
L. BALSYS (MSNG). Niekas nevyksta. Ai, vyksta. Ačiū.
Gerbiami kolegos, mano siūlymas. Jeigu matote prieš akis lentelę, kiek, kokių gyvūnų galima, kokiam kiekiui esant reikėtų atlikti PAVʼą, tai aš siūlau skaičius, kurie yra gerokai mažesni, negu Kaimo reikalų komitetas buvo užsakęs. Raginu pritarti. Ką tai reiškia? Kartais klaidingai manoma, kad čia yra draudimas tokius kiekius auginti arba apriboti. Taip nėra. Esant tokiam kiekiui dėl žmonių interesų yra siūlymas atlikti poveikio aplinkai vertinimą to paukštyno arba kiaulyno, kai norima ten auginti tokius kiekius gyvūnų. Tai čia tiesiog yra gyventojų labui, nes labai dažnai paukštynai būna netoli gyvenamųjų namų ir viešųjų įstaigų, tokių kaip mokyklos, darželiai. Labai svarbu, kad poveikis aplinkai būtų įvertintas, ir gerbiami ūkininkai galėtų investuoti, tai nėra tokie dideli pinigai. O tie kiekiai, kokių nori Kaimo reikalų komitetas, kurio nutarimui, reikalavimams kažkodėl buvo pritarta Aplinkos apsaugos komitete, yra labai dideli. Yra kompromisinis siūlymas, bet aš siūlyčiau iš pradžių pritarti maniškiam, tai būtų geresnis kompromisas, negu komiteto siūlomas pritarimas iš dalies.
PIRMININKĖ. Taip, mes iš eilės tai ir darysime. Atkreipiu dėmesį, kad čia bus balsuojama po Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo. Pasiūlius užregistruotas naujas L. Balsio pasiūlymas.
Prašom pristatyti komiteto nuomonę, pirmininke.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Nebuvo aišku komiteto nariams, nebuvo pristatyta, pagal ką skaičiuojama, tiesiog pristatyti mažesni skaičiai, todėl komitetas atsižvelgė ir pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Už L. Balsio pasiūlymą – V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad šio įstatymo 2 straipsnyje yra nurodyta, kad yra pateikiamas sąrašas veiklų, kurioms reikalinga atranka. Noriu paminėti, kad būtent čia ir atsiranda ženklūs pakeitimai, pavyzdžiui, vietoj dabar galiojančių vienų nuostatų, kalbančių apie paršavedes, paukščius, atsiranda naujos rūšys – kailiniai žvėreliai: lapės, šinšilos ir panašiai. Nėra aišku, kodėl atsiranda tos ribos ir kodėl yra toks gyvūnų skaičius, tiesiog nėra argumentacijos, kodėl tai yra gerai ir nereikia atlikti jokio poveikio aplinkai vertinimo. Todėl aš siūlau susilaikyti tiek dėl vieno, tiek dėl kito pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Kolege, jūs siūlote susilaikyti dėl L. Balsio pasiūlymo?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Dėl L. Balsio taip pat, nes nėra argumentacijos, kodėl tas gyvūnų skaičius yra toks nereikšmingas…
PIRMININKĖ. Jūs užsirašėte kalbėti už. E. Pupinis. Kaip užsirašėte kalbėti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų siūlau nepritarti, nes ginčas gana ilgai vyksta, ir atrodo, kad poveikio aplinkai vertinimas nieko nekainuoja. Kainuoja didžiulius pinigus. Tarkime, sumažinti iki tokio skaičiaus – aš nematau nieko kito kaip protegavimą poveikio aplinkai vertinimo specialistų, kad jie turėtų kuo daugiau darbo. Bet mes negalime sumažinti iki minimumo. O Kaimo reikalų komitetas kaip tik priėmė tokį tarpinį variantą, kur gali daryti tam tikrą poveikį, nes kelios vištos ar kelios paršavedės poveikio nedaro. Bet iš esmės žmonės kuo nors kaime turi verstis. Jeigu iš tikrųjų visiems skirtume PAVʼą, tai tada faktiškai jokių pasikeitimų negalėtų būti, pavyzdžiui, kai kurie keičia savo veiklos pobūdį – iš grūdininkystės pereina prie gyvulininkystės arba atvirkščiai. Reikia sudaryti žmonėms sąlygas kaime irgi gyventi. Todėl siūlau šitam nepritarti, pritarti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame ir balsuojame. Kurie pasisakote už L. Balsio pasiūlymą, balsuojate už, kurie komiteto nepritarimui pritariate, balsuojate prieš.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 85 Seimo nariai: už – 14, prieš – 12, susilaikė 59. L. Balsio pasiūlymui nepritarta. Kaimo reikalų komiteto tekstas automatiškai inkorporuotas į įstatymą ir dėl jo balsuoti nebereikia.
Kitas pasiūlymas dėl 3 punkto „Energetika“. Tai Seimo narių V. Vingrienės, S. Gentvilo ir K. Mažeikos pasiūlymas. Kuris kolega? Iš dalies pritarta. Ar jūs sutinkate su komiteto pozicija?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Aš galiu pasakyti, kad mes pritarėme iš dalies komiteto pozicijai, nes tai buvo siūlymas dėl vėjo elektrinių galios didinimo siekiant paskatinti žmones, kad įsirengtų atsinaujinančius energijos šaltinius. Mes pritarėme komiteto siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji pasiūlymo iniciatoriai, sutinkate su komiteto pozicija? Sutinkate. Galime pritarti bendru sutarimu?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Galime.
PIRMININKĖ. Galime. Dėkoju. Kitas pasiūlymas yra dėl tolesnės 11 dalies „Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys“. Seimo nariai V. Vingrienė, S. Gentvilas, K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš galiu pasakyti, mes prašome, norime atsiimti šitą siūlymą.
PIRMININKĖ. Ar visi teikėjai sutinka?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Atsiimti sutinka. Ačiū. Dėkoju, nebalsuojame. Seimo narys L. Balsys nori pateikti pasiūlymą ir papildyti įstatymo projekto 2 priedo 11 dalį 18 punktu.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau papildyti ir prie tų kitų veiklų, kurias reikėtų atlikti, vis dėlto įrašyti krematoriumo įrengimą. Nors ir neseniai balsavome, kad ne, bet siūlau iš naujo pagalvoti, nes krematoriumo įrengimas yra ta kita veikla, kuriai būtų tikslinga vis dėlto taikyti, nes yra didžiulis gyventojų nepasitenkinimas, žmonės norėtų, kad būtų su jais labiau konsultuojamasi, kad būtų atsižvelgiama, o tas poveikis aplinkai nėra vien tik išmetimo dalelės deginimo metu, tarša. Poveikis aplinkai turi platesnę prasmę, platesnę sąvoką, čia įeina ir psichologiniai elementai, kraštovaizdžio elementai, taip pat padidėja transporto srautai. Taigi visai neblogai būtų palikti krematoriumus bent jau šiame 11 punkte. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti vien dėl to, kad tai tikrai nesusiję su poveikiu aplinkai. Jau prieš tai buvo išsakyti argumentai ir ta atsakomybė yra daugiau savivaldybės ir bendruomenės, gyventojų, su kuriais turi susitarti, reikalas ir tai neturėtų būti įtvirtinta įstatymu. Tokia komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už ar prieš nėra. Prašome balsuoti. Kas pritariate L. Balsio pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 18, prieš – 13, susilaikė 50. Pasiūlymui nepritarta.
Taip pat yra gautas Seimo narių K. Bacvinkos, G. Kindurio, A. Salamakino ir N. Puteikio pasiūlymas projekto 2 priedo 11 dalį papildyti 19 ir 20 punktais, naujų kapinių įrengimas ir šaudmenų gamyba. Ar kolegos nori pateikti? Nebenori čia niekas kalbėti. Prašome pasakyti komiteto nuomonę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti šiam siūlymui, nes sanitarinėse zonose ir atliekamo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu yra suderinama ir informuojama visuomenė, tai būtų perteklinis dalykas.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei nepritarti siūlymui? Galime.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Mes aptarėme visus gautus pasiūlymus, kurie buvo svarstomi tęsiant svarstymą. Dėl viso Seimo įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū, gerbiamasis komiteto pirmininke.
Nuomonė už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš suprantu, kad turėjome labai ilgą diskusiją ir daug iečių buvo sulaužyta dėl savivaldybės veto teisės, palikti ją ar nepalikti tokią galiojančią, bet aš vis dėlto siūlau žengti žingsnį atgal ir pasižiūrėti į patį įstatymo projektą. Jo misija ir idėja – iš esmės sutrumpinti terminus, kad investuotojai, kurie nori ateiti, statyti, vystyti, kurti darbo vietas, tą galėtų daryti greičiau, kad mūsų konkurencinis pranašumas regione didėtų. Tai šiuo įstatymo projektu ir daroma. Todėl labai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir galbūt net ir nesustoti čia, bet laikui einant vertinti, ar galėsime ir toliau trumpinti tuos terminus, kad investicijos ateitų čia, į Lietuvą, dar greičiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlyčiau susilaikyti. Nesakau, kad prieš, nes galbūt pavyko iškovoti ir veto teisę, ir tam tikrą sumažinimą paukštynų ir kiaulynų skaičiaus, tačiau vis dėlto nepakankamas įstatymas, kuris gintų viešąjį interesą ir aplinkos apsaugos interesą. Ginti vien investuotojų interesus nepakanka, kad ir kaip svarbios būtų investicijos, nes visų pirma yra svarbiausia tiek žmonių sveikata, tiek sveika aplinka. Ypač tai taikau tiems, kurie atėjo su rinkimų programomis apie darnią plėtrą, apie apsaugą, su žaliomis kepurėmis ir gandrais. Dabar pagal jūsų priimamą įstatymą jūsų globojamiems gandrams iš tikrųjų gali kilti nemažas pavojus. Ypač, kai nubalsavote leisti naftos kompanijoms neribotai, nežabotai gauti angliavandenilius, tarp jų ir išskaidytuosius, tarp jų ir naudojant galimai nuodingas hidraulinio ardymo technologijas. Šitas dalykas iš tikrųjų yra nepriimtinas ir aš negaliu dėl jo balsuoti, todėl susilaikysiu ir raginu visus padaryti taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytas nuomones. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po svarstymo. Skelbiame balsavimą.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 70, prieš – 2, susilaikė 14. Įstatymo projektui Nr. XIIP-4804(2) po svarstymo pritarta.
12.27 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4805(2)ES (svarstymo tęsinys)
Lydimasis Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4805(2)ES. Svarstymas. Yra gauta… Gerbiamasis komiteto pirmininke, prašau, galbūt mums reikės pasitarti. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo narių K. Bacvinkos, A. Salamakino ir N. Puteikio pasiūlymas. Ar kolegos nori pristatyti pasiūlymą? (Balsai salėje) Nenori. Komiteto pirmininkas išsako savo išvadą, nes yra pritarta iš dalies.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies ir žodžiai „derina projektus“ pataisyti, kad „dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesuose“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar gerbiamieji pasiūlymo autoriai sutinka su komiteto pozicija? (Balsai salėje) Jūsų tyla reiškia pritarimą, dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu su komiteto pasiūlymu? Galime. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta.
Dėl viso įstatymo projekto svarstymo stadijoje norinčių kalbėti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš? Nėra.
Prašome balsuoti.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIP-4805(2) pritarta.
Rytinėje darbotvarkėje mes turime dar daug klausimų, susijusių su Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamais Seimo nutarimais, tačiau sutaupėme laiko ir tai džiugu.
12.30 val.
Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2 straipsnio pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-617(2), Bausmių vykdymo kodekso 54, 113, 114 straipsnių pakeitimo ir 120, 121, 122, 123, 124 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-618(2), Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo Nr. I-2120 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-619(2), Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-620(2), Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2, 26 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 261, 262 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-621(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. I-2121 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo įsigaliojimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIIP-622(2) (svarstymas)
Ar sutiktumėte, gerbiamieji kolegos, kad mes svarstytume vakarinės darbotvarkės 2-4a, 2-4b ir kitus lydimuosius klausimus? Baudžiamojo proceso kodeksas. Matau gerbiamąjį R. Andrikį iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Ar galėtumėte pateikti komiteto išvadą?
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-617, Baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Prašom.
R. ANDRIKIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šių metų birželio 14 dieną Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo Nr. I-1202 2 straipsnio pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-617. Priimtas sprendimas pritarti pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-617(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7. Visi.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gal jūs galite kartu pateikti ir lydimuosius, tai būtų projektai Nr. XIIIP-618, Nr. XIIIP-619, Nr. XIIIP-620, Nr. XIIIP-621, Nr. XIIIP-622, visur antrieji variantai.
R. ANDRIKIS (TTF). Neminėdamas pavadinimų ir skaičių, ir numerių šitų įstatymų projektų, galiu pasakyti, kad visiems projektams Teisės ir teisėtvarkos komitetas septyniais balsais už, nesant nė vieno prieš ir susilaikiusio, pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti. Kartu balsuojame dėl viso paketo projektų Nr. XIIIP-617, Nr. XIIIP-618, Nr. XIIIP-619, Nr. XIIIP-620, Nr. XIIIP-621, Nr. XIIIP-622. Seimo nutarimų ir įstatymų projektai.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Po svarstymo įstatymų projektams, kuriuos jau minėjau, projektai nuo Nr. XIIIP-617 iki Nr. XIIIP-622, pritarta.
Noriu su jumis pasitarti. Neturime kai kurių pranešėjų ir dabar negalime svarstyti kitų įstatymų projektų. Jeigu jūs leistumėte, toliau svarstytume rezervinius klausimus. Tinka? Aš prašau, kad ateitų gerbiamasis A. Nekrošius pirmininkauti, o aš pateikčiau Seimo nutarimus dėl mūsų atitinkamų pasikeitimų komisijose, komitetuose, nes turime naują Seimo narį, todėl šitie pasikeitimai.
12.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-881 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Sveiki visi. Kaip ir kolegė minėjo, tęsiame nuo rezervinių klausimų. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-881. Pranešėja – R. Baškienė. Pateikimas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, visada gyvenime būna pokyčių. Šiuo atveju džiaugiamės, kad A. Navickas papildė mūsų gretas ir dėl pasikeitimų, ir D. Šakalienės pasikeitimo, kuriuos mes aptarsime konkrečiai kituose Seimo nutarimuose, šiuo atveju nutarimas dėl komiteto skaičiaus pakeitimo. Mums reikia Švietimo ir mokslo komitete, yra pasiūlymas, iš 10 padidinti skaičių iki 11, o Užsienio reikalų komitete buvo 10, palikti 9.
PIRMININKAS. Klausti niekas nėra užsirašęs. Nuomonė už, nuomonė prieš? Taip pat nėra. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas nėra užsirašęs. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate šiems pateikimams, balsuojate už.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: visi už, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-864(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-864. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, siūlau patvirtinti Seimo Europos reikalų komitetą, į kurio sudėtį vietoj D. Šakalienės yra siūlomas įrašyti J. Varžgalys. Tai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kvota. Taip pat, kaip ir minėjau, Švietimo ir mokslo komiteto narių skaičių padidinome iki 11 ir D. Šakalienė pagal Liberalų sąjūdžio kvotą gali būti to komiteto narė. Siūloma ją tvirtinti Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nare, atitinkamai išbraukiant ją iš Užsienio reikalų komiteto. Taip pat prašau patvirtinti ir pakeisti sudėtį Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto. Vietoj amžinąjį atilsį R. Žilinsko įrašant A. Navicką, taip pat paliekant septynių Seimo narių skaičių. Toks būtų pasiūlymas. Frakcijų pozicijos išsakytos.
PIRMININKAS. Nori paklausti V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti pretendentų, ar jie sutinka? Jų nėra, o gal jie nebenori ten eiti? Kaip paklausti jų?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūsų klausimas labai tikslus, bet kadangi mes turime frakcijų nuomonę šiuo klausimu, matyt, frakcijos, būdamos atsakingos, su jais ir suderino, ir sutarė, ir palinkėjo, kad jie sėkmingai dirbtų tuose komitetuose. Todėl kviečiu, kad ir Seimas, pritardamas šiam nutarimui, palinkėtų jiems sėkmės. (Balsai salėje) Matyt, žodiniai sutikimai tikrai yra gauti. Aš pasitikiu frakcijomis. Kadangi jų šiuo metu nėra salėje, tai, manau, jų paklausite asmeniškai. Jeigu jie nebūtų sutikę, frakcijos ir frakcijų seniūnai tikrai nebūtų teikę tokio teikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau nėra užsirašiusių klausti. Motyvai dėl viso. Taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Dėkoju, sutarta bendru sutarimu. 3 straipsniui taip pat galime pritarti? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Galime sutarti? Pritarta.
Dabar dėl viso. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimui pritarta. (Gongas)
12.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-877 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-877. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kad Seimo nutarimu buvo sudaryta tokia delegacija. Jos sudėtyje buvo įrašyti tokie asmenys: G. Burokienė, G. Kirkilas, A. Norkienė ir R. Žilinskas. Dabar džiaugiamės, kad A. Navickas papildys šios delegacijos sudėtį. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Klausti nėra užsirašiusių. Nuomonių už, nuomonių prieš taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarėme. Svarstymas. Taip pat nėra užsirašiusių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimui pritarta. (Gongas)
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-34 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-878 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-34 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-878. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Vietoj R. Žilinsko taip pat sėkmingai dirbs A. Navickas, to labai tikimės, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje. Prašau gerbiamus kolegas pritarti šiam Tėvynės sąjungos siūlymui.
PIRMININKAS. Klausti nėra užsirašiusių. Nuomonių už, nuomonių prieš taip pat. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Nėra užsirašiusių, kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimui pritarta. (Gongas)
12.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-883 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XIII-190 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-883. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymu, kadangi D. Šakalienė išėjo į kitą frakciją, tai į jos vietą ir aktyvią veiklą Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje žada tęsti G. Burokienė. Todėl prašau ją patvirtinti šios komisijos nare. Taip pat prašau atitinkamai kitu nutarimu, kad G. Burokienę galėtų vaduoti, jos nesant, A. Norkienė. O D. Šakalienė išbraukiama ir atitinkamai išbraukiama kaip pavaduotoja R. Miliūtė.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausiančių nėra. Nuomonių už, nuomonių prieš taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip pat nėra užsirašiusių. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 72, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimui pritarta. (Gongas)
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-879 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-53 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-879. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mums procedūriškai dar reikia patvirtinti Seimo delegacijos Tarpparlamentinėje Sąjungoje pirmininko pavaduotoją, to nebuvo atlikta. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pagal savo kvotą siūlo Seimo narę G. Burokienę. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Klausti nėra užsirašiusių. Motyvų dėl viso taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat nėra užsirašiusių. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimui pritarta. (Gongas)
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-880 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIII-54 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-880. Pranešėja – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Kadangi vyksta pasikeitimai frakcijose, jos padidėja, sumažėja, atitinkamai perskirsčius kvotas ir iš naujo papildžius arba pakeitus vienų ar kitų komisijų narius, šiuo atveju Priklausomybių prevencijos komisiją. Noriu nuoširdžiai padėkoti A. Dumbravai, jis buvo šaunus pirmininko pavaduotojas. Dabar jo poziciją užims, ir siūlau tam pritarti, atitinkamai pagal kvotą ir teikimą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos I. Rozova, ir palinkėti jai sėkmės šioje veikloje.
PIRMININKAS. Taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Taip pat nėra norinčių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 5. Nutarimui pritarta. (Gongas)
Norčiau atsiklausti P. Čimbaro, ar jis galėtų pristatyti Peticijų komisijos išvadas?
12.49 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Manto Rulinsko peticijos“ (projektas Nr. PNP-22) priėmimas
Darbotvarkės 7 rezervinis klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Manto Rulinsko peticijos“ projektas Nr. PNP-22. Pranešėjas – P. Čimbaras. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šių metų birželio 14 dieną iš esmės išnagrinėjo Manto Rulinsko peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 4 straipsnio 2 dalies papildymo“ ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą papildyti žodžiais „priesaikos metu Seimo narys dėvi tautinį kostiumą“. (Balsas iš salės) Ačiū už repliką.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Kultūros ministerijos pateiktą išvadą ir nuomonę manydama, kad Lietuvoje tautinis kostiumas nėra įteisintas kaip valstybės simbolis, jo dėvėjimas nėra reglamentuotas, todėl kiekvienas pilietis laisva valia apsisprendžia, kada ir kur juo puoštis.
Tautinis kostiumas nėra būtinybė, tačiau komisija mano, kad Tautinio kostiumo metai paskatins valstybei atstovaujančių asmenų bei visuomenės norą liepos 6 dieną ir kitų švenčių metu dėvėti tautinį kostiumą, taip pat Seimo narius pasipuošti juo priesaikos priėmimo metu. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate komisijos nuomonei atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikykite.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 71, prieš – 3, susilaikė 4. Komisijos išvadoms pritarta.
12.51 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jevgenijaus Sotikovo peticijos“ (projektas Nr. PNP-23) priėmimas
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Jevgenijaus Sotikovo peticijos“ projektas Nr. PNP-23. Pranešėjas – P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šių metų birželio 14 dieną komisija taip pat išnagrinėjo J. Sotikovo peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą. Jis siūlė Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalį papildyti nauju punktu, kad viena kardomojo įkalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviem laisvės atėmimo dienoms. Komisija ne vieną kartą svarstė analogiško turinio pareiškėjų peticijas ir yra nusprendusi jas atmesti. Seimas, atsižvelgdamas į komisijos išvadas, šias peticijas taip pat yra atmetęs 2011 m. gruodžio 6 d., 2014 m. balandžio 24 d. protokoliniais nutarimais. Todėl prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl komisijos išvados atmesti. Kas pritariate komisijos nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikykite.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Komisijos nuomonei pritarta.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
12.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Reginą Pocienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-840 (pateikimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, tęsiame mūsų rytinio posėdžio darbotvarkės 1-11 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Reginą Pocienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-840. Pranešėja – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja R. Svetikaitė. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien esu įpareigota jums pristatyti dvi kandidates į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kandidatūrą, kurių skyrimui šių metų birželio 9 dieną vienbalsiai pritarė Teisėjų taryba. Seimo pritarimas šių teisėjų skyrimui yra numatytas Konstitucijoje, todėl leiskite pristatyti pirmąją kandidatę.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė turi 24 metų teisėjo darbo stažą. Teisėjo karjerą ji pradėjo dar 1993 metais Vilkaviškio rajono apylinkės teisme. 1999 metais trumpai padirbusi Kauno apygardos administraciniame teisme dar tais pačiais metais pradėjo dirbti Vilniaus apygardos teismo teisėja, kur dirba iki šiol. Kandidatė specializuojasi nagrinėti baudžiamąsias bylas. Ji yra aukštai vertinama dėl savo sukauptos teisėjo darbo patirties, ryžtingumo, gilinimosi į sudėtingas teisės problemas ir gebėjimo jas spręsti, aukštų moralinių vertybių, atsakingo požiūrio į teisėjo darbą ir teisėjo profesiją apskritai. Teisėjų bendruomenės pasitikėjimą rodo ir tai, kad kandidatė antrą kartą yra išrinkta Teisėjų garbės teismo nare.
Respublikos Prezidentė, sutikdama su Teisėjų atrankos komisijos ir teisėjų bendruomenės išreikštu pasitikėjimu pretendente, mano, jog gerbiama R. Pocienė atitinka aukščiausius kompetencijos, profesionalumo ir reputacijos reikalavimus aukštesnės instancijos teismo teisėjo pareigoms eiti, ir tai įrodo jos dalykinės žinios, profesinė patirtis ir asmeninės savybės.
Vadovaudamasi Konstitucija, Respublikos Prezidentė kviečia jus, gerbiami Seimo nariai, pritarti pateiktai kandidatūrai, o pati kandidatė prisistatys smulkiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Maloniai kviečiu pretendentę R. Pocienę į šią tribūną. Jums skirtas 10 minučių laikas pateikti apie save informaciją, o po to atsakysite į Seimo narių klausimus.
R. POCIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Aš esu Regina Pocienė, kaip mane pristatė valstybės Prezidento vyriausioji patarėja. Dirbti teisėja pradėjau 1993 metais, dirbau apylinkės teisme, paskui – administraciniame teisme. Nuo 1999 metų dirbu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje ir nagrinėju baudžiamąsias bylas dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pirmąja instancija ir apeliacines bylas dėl apylinkės teismo priimtų sprendimų baudžiamosiose administracinėse bylose, taip pat dėl prokurorų priimtų nutarimų ikiteisminio tyrimo metu.
Taigi turiu nemažą darbo patirtį, kurią nuolatos derinu su teorija, studijuoju naujus įstatymus ir taikau juos praktikoje. Noriu pasakyti, kad stažavausi Prancūzijoje, Paryžiuje, turėjau praktiką Tulono mieste, taip pat kiekvienais metais ne mažiau kaip du kartus mokausi ir studijuoju naujus įstatymus Teisėjų mokymo centre. Visos šios aplinkybės man padeda geriau įvertinti bylos aplinkybes, priimti teisingus, pagrįstus sprendimus byloje.
Mano darbo rezultatus labai gerai įvertino Teisėjų vertinimo komisija, taip pat Teisėjų atrankos komisija, kurioje dalyvavo ir visuomenės atstovai, todėl aš labai patenkinta. Taip pat noriu pasakyti, kad manimi pasitiki ir teisėjai, nes per savo darbo laikotarpį, kiek aš dirbu, šiais metais buvau išrinkta Teisėjų garbės teismo nare. Taigi kartu su visuomenės atstovais tenka svarstyti ir pačių teisėjų bylas dėl jų kartais padaromų pažeidimų.
Kadangi visą šį laiką dirbau sąžiningai, stengiausi, kad visi mano priimami sprendimai būtų teisėti ir pagrįsti, o tai įvertino komisijos, man pasitikėjimą išreiškė Prezidentė, todėl labai tikiuosi, gerbiami Seimo nariai, kad jūs palaikysite mano kandidatūrą į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Jeigu dabar turėtumėte klausimų, aš pasistengčiau pagal savo kompetenciją atsakyti į juos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs taip išsamiai viską pasakėte, kad kolegos įdėmiai klausė ir niekas nedrįsta paklausti. Matyt, klausinės frakcijose ir komitetuose, nes jums dar teks ir ten susitikti su mūsų kolegomis Seimo nariais. Aš jums dėkoju dabar.
R. POCIENĖ. Labai ačiū visiems už dėmesį.
12.59 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jolantą Čepukėnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-841 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Ir vėl kviečiu Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją pateikti nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jolantą Čepukėnienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektą Nr. XIIIP-841. Prašau, gerbiamoji pranešėja.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, antroji kandidatė yra Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje dirbanti teisėja J. Čepukėnienė.
Teisėjo karjerą pradėjusi dar 1995 metais Panevėžio miesto apylinkės teisme teisėja, ją toliau tęsė Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme, o 2012 metais buvo paskirta aukštesnės grandies, tai yra Vilniaus apygardos teismo, teisėja.
Teisėja specializuojasi nagrinėti baudžiamąsias bylas. Teisėjų bendruomenės ji yra vertinama kaip itin patyrusi baudžiamosios teisės ir proceso specialistė, darbšti ir sąžininga teisėja, kurios nei reputacija, nei kompetencija nekelia jokių abejonių. Savo kruopščiu ir atsakingu darbu ji pelnė teisėjų bendruomenės pasitikėjimą ir pagarbą ne tik kaip profesionali teisininkė, bet ir kaip tvirta asmenybė. Tokį įvertinimą patvirtina ir tai, kad 2016 metais ji buvo išrinkta Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nare.
Respublikos Prezidentės vertinimu, aukščiausi teisėjų bendruomenės vertinimai ir teisėjos profesinė patirtis leis sustiprinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus veiklos kokybę nagrinėjant sudėtingas baudžiamąsias bylas. Todėl, vadovaudamasi Konstitucija, Respublikos Prezidentė prašo Seimo pritarti šiai kandidatūrai, o pati kandidatė save plačiau taip pat pristatys. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamąją J. Čepukėnienę. Tribūna jums. Prašau.
J. ČEPUKĖNIENĖ. Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš esu Jolanta Čepukėnienė. Teisėja dirbu 22-us metus. Ilgus metus dirbau apylinkės teismuose: pirmiausia Panevėžio miesto apylinkės teisme, po to Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme. Dabar jau šešti metai dirbu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, kuriame yra nagrinėjamos sudėtingos, didelės apimties baudžiamosios bylos dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir administracinių nusižengimų bylos apeliacine instancija, taip pat ikiteisminio tyrimo metu paduotų skundų bylos.
Dirbant su tokiomis bylomis sukaupta didelė darbo patirtis ir žinios, plati kompetencija, geri darbo rezultatai, siekis nuolat tobulėti savo profesijos srityje suteikia man vidinį postūmį nestovėti vietoje, gilintis į savo profesiją toliau, siekti pritaikyti jau sukauptą įvairiapusę profesinę ir gyvenimišką patirtį pretenduojant dirbti Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
Teisėjas, mano manymu, turi būti žmogus, kuris turi tvirtus moralinius principus ir jų nuolat laikosi, yra sukaupęs gyvenimišką patirtį, aukštą kvalifikaciją, nuolat ją keliantis, žinantis ne tik įstatymo raidę, bet ir matantis žmogų, kuriam tą įstatymą reikės taikyti.
Laikausi šių nuostatų tiek savo profesinėje veikloje, tiek ir gyvenime už teismo sienų. Todėl teisėjų bendruomenė patikėjo šiomis mano savybėmis ir praeitų metų pabaigoje išrinko į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kurioje dirbant atsiskleidžia reiklus visuomenės požiūris į teisėjus, į jų profesinę veiklą, į jų kasdienį gyvenimą. Tolesnėje savo veikloje pasitelksiu visą savo profesinę, teisinę, gyvenimišką patirtį, išmintį ir ateityje, kaip ir iki šiol, vadovausiuosi duota teisėjo priesaika.
Gerbiami Seimo nariai, tikiuosi jūsų pritarimo mano kandidatūrai ir stengsiuosi pateisinti jūsų parodytą pasitikėjimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju. Jūsų nori paklausti V. Gailius. Suteikiu jums žodį, kolega.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente, žinodamas jūsų biografiją, matydamas jūsų darbinę patirtį ir patirtį Panevėžio mieste – neįkainojamą intensyvumo ir sudėtingumo prasme, norėčiau jūsų paklausti. Kadangi šiandien Seime mes svarstome individualaus konstitucinio skundo galimybę, kokia jūsų nuomonė, kodėl sumažėjo teismų kreipimųsi į Konstitucinį Teismą matant vienokį ar kitokį teisinį vakuumą nagrinėjant bylas?
J. ČEPUKĖNIENĖ. Galiu pasakyti savo nuomonę, kad, mano manymu, tų skundų nėra nei sumažėję, nei padaugėję. Jų yra tiek, kiek jų turi būti, kiek teismams nagrinėjant konkrečias bylas kyla konkrečių klausimų, į kuriuos atsakymus gali duoti Konstitucinis Teismas, tiek tie kreipimaisi į šį Teismą būna pateikiami. Mano tokia nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių paklausti. Matyt, klausimai, kaip ir ankstesnei pretendentei, bus frakcijose. Prašome atsisėsti.
J. ČEPUKĖNIENĖ. Ačiū.
13.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aloyzą Kruopį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-842 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Vėlgi kviečiu Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę. Nutarimo projektas Nr. XIIIP-842 – „Dėl pritarimo skirti Aloyzą Kruopį Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“. Prašome pateikti.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti pretendentą į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas šio teismo teisėją A. Kruopį. Net 27 metų teisėjo darbo patirtį įvairių grandžių teismuose turintis kandidatas Lietuvos apeliaciniame teisme teisėju dirba nuo 2004 metų, o pastaruosius penkerius metus sėkmingai vadovauja šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.
Sukaupta didelė darbo su baudžiamosiomis bylomis patirtis ir įgyti administracinio darbo įgūdžiai lėmė tai, kad atrankos komisija šį pretendentą vienbalsiai pripažino tinkamiausią Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigoms užimti antrą kadenciją. Tokią nuomonę išreiškė ir absoliuti dauguma šio teismo teisėjų, nagrinėjančių baudžiamąsias bylas, Teisėjų taryba, vienbalsiai pritarusi šios kandidatūros teikimui.
Respublikos Prezidentės vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo, ypač jo Baudžiamųjų bylų skyriaus, darbe reikalingi reikšmingi pokyčiai siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą teisingumo vykdymu, užtikrinant operatyvų baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, aukščiausių profesinių ir etikos standartų laikymąsi. Todėl teikiamas kandidatas, kuris yra gerai susipažinęs su Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus darbo specifika ir problemomis, galės toliau tęsti jau pradėtą darbą šia kryptimi, taip gerindamas šio teismo veiklos kokybę nagrinėjant sudėtingas baudžiamąsias bylas.
Vadovaudamasi Konstitucija, Respublikos Prezidentė prašo Seimo pritarti šiai kandidatūrai, o kandidatas pats yra pasirengęs pristatyti savo poziciją, todėl savo pristatymą baigiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju R. Svetikaitei. Kviečiu A. Kruopį – kandidatą į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkus – pristatyti savo poziciją ir atsakyti į klausimus.
A. KRUOPYS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Dėkoju Prezidento patarėjai už pristatymą. Esu Aloyzas Kruopys. Kaip minėjo, teisėju dirbu 27 metus. Paskutinius penkerius metus ėjau Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas. Užėmęs šias pareigas, susidūriau su vienu iš pagrindinių iššūkių – tai bylų nagrinėjimo trukmė ir neišnagrinėtų bylų likučio mažinimas. Manau, kad šia kryptimi pavyko pasiekti nemažos pažangos. Galėčiau pailiustruoti skaičiais, kad bylų pagal apeliacinius skundus dėl apygardos teismų nuosprendžių (tai yra pagrindinis mūsų bylų kontingentas) mes kiekvienais metais išnagrinėjame daugiau. Lyginant prieš penkerius metus buvusį skaičių ir dabartinį, tas skaičius padidėjo 27 %. Šiuo metu neišnagrinėtų bylų likutis yra gerokai sumažėjęs. Tai sudaro prielaidas realiam bylų nagrinėjimo trukmės mažinimui, nes teisėjai įgyja galimybę skirti posėdžius mažesniais intervalais. Procesas būna labiau koncentruotas, byla nepasimiršta ir kartu atsiranda galimybė daugiau dėmesio skirti ir pačiai bylos kokybei, nors negaliu sakyti, kad anksčiau to nebuvo daroma.
Dirbant šį darbą taip pat teko bendradarbiauti su įstatymų leidėjais. Teikiame savo pastabas dėl įstatymų projektų, esame dalyvavę ir komitetų posėdžiuose dėl tam tikrų įstatymų projektų. Mes bendradarbiaujame su universiteto Teisės fakultetu, taip pat mokslinių tyrimų… Padedame jiems atlikti apklausas ir aptariame kartu rūpimus klausimus.
Jeigu aš jūsų pritarimu būsiu paskirtas į šias pareigas, nusiteikęs toliau siekti, kad toliau trumpėtų bylų nagrinėjimo trukmė, taip pat manau, kad vienas iš svarbesnių uždavinių būtų bylų nagrinėjimo kokybės gerinimas, tai yra nelendant, nesikišant į konkrečių bylų esmę, aptarti bylų nagrinėjimo, taikymo problematiką ir tendencijas. Taip pat vienas iš nuolat vykstančių procesų yra administravimo darbai, mes nuolat dirbame su apygardų teismais, darome kompleksinius ir tikslinius patikrinimus, pagal jų rezultatus stebime vykstančius procesus ir žiūrime, kokios reikėtų intervencijos, kad tie procesai nestrigtų. Jaučiu kolektyvo palaikymą, jaučiu teismo vadovybės palaikymą, todėl esu nusiteikęs, jeigu liksiu eiti tas pareigas, tęsti pradėtus darbus. Tiek norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pateiktą informaciją. Jūsų nori paklausti V. Gailius. Suteikiu kolegai žodį, galimybę klausti.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, pirmininke, 2010 metais Lietuvos Respublikos Prezidentės iniciatyva Seime svarstytos ir priimtos Neteisėto praturtėjimo (…) turto konfiskavimo įstatymo nuostatos, kurios Lietuvoje neveikia septynerius metus. Iš esmės neveikia, laukiama Konstitucinio Teismo sprendimo. Kaip manote, ar praktinio taikymo, ar teismų kompetencijos problemos, kad septynerius metus iš tikrųjų reikšmingos teisės normos Lietuvoje nerado vietos ir neveikia? Kokia jūsų nuomonė?
A. KRUOPYS. Aš manyčiau, kad čia yra natūralus procesas, yra laukiama Konstitucinio Teismo sprendimo. Tai yra tokia teisės norma, kuri susijusi su galiojimu atgaline data, todėl Konstitucinio Teismo sprendimas šiuo požiūriu yra reikalingas ir reikšmingas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra. Galite atsisėsti, gerbiamas pretendente.
Gerbiamieji Seimo nariai, kaip pagrindinį siūlome skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Iki to frakcijos susitiks ir užduos pretendentams klausimus, o, kaip jau minėjau, birželio 22 dieną – slaptas balsavimas, mes patvirtinsime, tikėtina, čia šiandieną pristatytus kandidatus. Dėkoju. Ačiū jums už dalyvavimą, už atsakytus klausimus ir pateiktą informaciją.
13.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-874 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau dabar svarstyti vieną rezervinį klausimą, o gal ir kitą. Jeigu jūs neprieštarautumėte, maloniai kviesčiau I. Šiaulienę. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos papildymo projektas ir Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektas, jeigu Seimas leis papildyti darbotvarkę būtent šituo nutarimu.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip žinote, Seime yra įkurta parlamentinė Žemaičių grupė…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamoji. Pirma mes sutarkime, kad reikia papildyti darbų programą, tokia, deja, procedūra.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Aš kaip tik norėjau prieiti prie šito. Kadangi laikomės skirtingos tvarkos, bet šį kartą, nors Seimo statutas taip griežtai nenumato, yra mūsų siūlymas papildyti Lietuvos Respublikos II (pavasario) sesijos darbų programos III skyrių, kur yra Lietuvos Respublikos Seimo narių ir Seimo frakcijų siūlomi įstatymų ir kitų teisės aktų projektai, 129 punktu – nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projekto priėmimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, jūsų klausti niekas nenori. Ar po pateikimo galime pritarti? (Balsai salėje) Galime.
Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
Priėmimas. Nuomonių nėra. Prašome balsuoti, kad papildytume darbotvarkę minėtu klausimu. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo darbų programa papildyta šiuo nutarimu (projektas Nr. XIIIP-874).
13.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektas Nr. XIIIP-762 (pateikimas)
Dabar prašom pristatyti Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektą Nr. XIIIP-762. Ponia I. Šiaulienė. Prašau.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Kaip jau sakiau, yra Žemaičių parlamentinės grupės iniciatyva 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais. Dar yra tam laiko, norisi, kad būtų sudaryta rimta programa ir tinkamai pažymėtas 800 metų jubiliejus, kai Žemaitijos vardas yra pirmą kartą paminimas rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose, t. y. Ipatijaus kronikoje, pasirašant Haličo–Volynės Didžiųjų Kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai – Gedvilas ir Vykintas.
Žemaitija yra svarbi ne tik mums. Kadangi XIV–XV amžiais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo viena iš didžiausių Vidurio Europos valstybių, Žemaitija yra suvaidinusi lemiamą vaidmenį Lietuvos ir Baltijos jūros Rytų pakrantės valstybių formavimosi istorijoje, kai Vokiečių ordinas vykdė kuršių ir prūsų genčių nukariavimus… taip pat gebėjimą žemaičių 200 metų vesti kovą su ordinu, ginant savo žemes ir laisvę, indėlį į pergalę Saulės ir Durbės mūšiuose, tuo užtikrinant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stiprėjimą, apsaugant latvių ir estų žemes nuo prūsų likimo bei akcentuojant taip pat ir Žemaitijos krikštą, 1413 metais pradėtą. Su tuo krikštu, kuris buvo baigtas 1417 metais, buvo užbaigiamas tūkstantį metų trukęs krikščioniškosios Europos formavimasis ir 1415 metų žemaičių skundo reikšmė kristianizacijos istorijoje. Tai nulėmė, kad viduramžių krikšto sklaidos formulė buvo pakeista nuo nukariavimo į krikštyti tik apsisprendusį priimti krikštą. Apskritai pripažįstant visą Žemaitijos vaidmenį per visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo laikotarpį, indėlį į valstybės gyvenimą, išlaikant prigimtinę savastį, kalbą, papročius, tradicijas ir savitą krašto kultūrą, yra siūloma, Seimui paskelbiant 2019 metus Žemaitijos metais, pasiūlyti Lietuvos Vyriausybei sudaryti Žemaitijos metų komisiją, kuri iki ateinančių metų, 2018 metų, gruodžio 1 dienos parengtų Žemaitijos metų paminėjimo programą ir numatytų lėšas šitai sudarytai ir patvirtintai programai įgyvendinti. Tiek, kolegos.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji pranešėja, nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, nors aš nesu žemaitis, nieko prieš žemaičius neturiu, tačiau man truputį abejonių kelias tas pavadinimas – paskelbimas Žemaitijos metais. Pavyzdžiui, kai minėjome Lietuvos tūkstantmetį, tai Lietuvos vardo tūkstantmečio buvo, o dabar truputį neprofesionaliai atrodo, susidaro įspūdis, kad 1019 metais atsirado Žemaitija, ji buvo dar anksčiau, o minimas tūkstantis metų. Ar jums neatrodo, kad tą datą, tą pavadinimą reiktų patikslinti, kad atsirastų dar koks nors pažyminys, ar Žemaitijos paminėjimo, ar dar koks nors kitas? Ačiū.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Nemanau, nes, šiaip ar taip, formaliai jūs pats savo klausimu irgi darote tokią pačią loginę… Nesvarbu, jeigu įrašytume, kad Žemaitijos vardo paminėjimo, tai mes visur sutrumpintai sakėme Lietuvos tūkstantmetis. Pagal šitą analogiją rašome ir Žemaitijos metus, nes ar buvo minėta, ar ne, ar vardas, Žemaitija de facto buvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, čia gali kilti klausimų dėl to teisinio apibrėžtumo, kokią Žemaitiją mes čia matome. Natūralu, kad Žemaitijos metus planuosime turbūt labiausiai minėti Žemaitijos teritorijoj, tai iškils klausimas, kokia ta teritorija.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Kur baigiasi Žemaitija.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ar koncentruosimės į dabar Žemaitijos sostine pasiskelbusius Telšius, ar žiūrėsime plačiau į didelį miestą prie Nemuno? Tai kaip čia dabar matysime tą Žemaitiją?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Aš manau, kad nedalinkime šitaip. Jeigu kas norės, tegul mini, dėl to blogiau nebus. Šiaip norėčiau pasakyti, kad nuo 1422 metų su Melno taika yra laikoma, kad Žemaitijos problema buvo išspręsta ir tada Lietuvai atiteko beveik visa Žemaitija, kaip žinote, dėl Žemaitijos vyko kovos, išskyrus Nemuno žiotis ir patogų priėjimą prie jūros ties Klaipėda. Šitos sienos išsilaikė beveik 500 metų, iki 1919 metų. Taigi ir čia iš esmės yra vėlgi iki Nevėžio. Taigi didžioji Žemaitija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, ar jums neatrodo, kad mes čia niekniekiais užsiimame, nes dabar skelbti Žemaitijos metus pamiršus, kad yra dar Suvalkija, Dzūkija, Aukštaitija ir kiti Lietuvos regionai, tai tiesiog būtų nelabai sąžininga kitų regionų atžvilgiu. Vilnius įkurtas 1327 metais, dar 200 metų iki Žemaitijos, tai tas argumentas, kad yra labai senas, nėra labai tvirtas. Bet svarbiausias dalykas yra tai, kokie pinigai turėtų būti, jūsų nuomone, skiriami, kad iš tikrųjų būtų paminėta ta diena? Jūs kalbėjote apie lėšas, kurios turi būti numatytos. Kartu, manau, numatėte ir šaltinį, iš kurio bus galima finansuoti 2019 metų paskelbimą Žemaitijos metais. Kiek reikėtų milijonų tų eurų? Ar kiek reikėtų? Taigi, gerbiamoji pirmininke, prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Visų pirma dėkoju už klausimą. Nemanau, kad 2019 metus paskelbus Žemaitijos metais yra kaip nors suniekinami kiti regionai.
K. GLAVECKAS (LSF). O kodėl?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Žinote, yra ir europinė regionų pripažįstama, vykdoma kultūrinė ir kitokia skatinama politika. Jeigu yra suvalkiečiai, dzūkai ir kiti aukštaičiai, mes ne vieną tokį nutarimą esame priėmę ir nematau čia didelio išskirtinumo.
O dėl finansų. Tai viskas priklausys nuo to, kaip bus parengta programa. Nemanyčiau, kad turėtų būti skirti finansai ištaškyti fejerverkams arba neatsakingiems kūriniams, bet, pavyzdžiui, kodėl neišleidus dar kartą, pakartojus leidimą S. Daukanto istorijos, pirmosios lietuviškai parašytos istorijos. Tam paprastai nei Istorijos institutas, nei taip toliau neturi lėšų. Aš manau, kad ir Žemaičių mokslo akademija, kaip žinote, yra, ir Kultūros draugija, ir Žemaičių Alkos muziejus. (Balsai salėje) Dalyvaus rengiant konkrečią programą. Pagal tą programą, pagal tai, kaip jinai bus įvertinta, aprobuota, pagal tai ir bus skiriamos finansinės lėšos. Nemanau, kad tam reikėtų milijonų litų, t. y. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs sakėte, kad šį siūlymą teikia Žemaitijos iniciatyvinė grupė, taip? Šiandien mes priėmėme Lobistinės veiklos įstatymą. Ar pagal tą įstatymą ši grupė jau dabar būtų kaip lobistai? Ar jūs tada neprašysite, kad mes kuo skubiau priimtume šitą nutarimą, kad tas įstatymas dar nespėtų įsigalioti?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Lobistinė veikla reglamentuoja viešuosius ir privačius interesus. Mes čia privačių interesų neturime ir nesisaviname. Tai darome viešai. Aš nė pas vieną iš jūsų nebėgau agituodama, kad jūs pritartumėte. Tiesiog, kitaip sakant, būdami žemaičiai mes jaučiame pareigą teikti tokį nutarimą Seimui svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Žinote, man toks įtarimas, kad tarpparlamentinei arba parlamentinei žemaičių grupei šita idėja kilo po to, kai Lietuvoje pasirodė rudųjų meškų. Kadangi meška yra Žemaitijos simbolis, tai norėčiau tiesiog pranešėjos paklausti. Kokio rezultato skelbdami 2019 metus Žemaitijos metais galime tikėtis? Ar meškų pagausės, ar švenčių padaugės, ar turėsime kokį kitą rezultatą, kurį numato parlamentarai?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Jūsų žiniai turėčiau pasakyti, kad šis nutarimas parlamentinėje grupėje buvo priimtas dar iki meškų pasirodymo. Kai tik mes apsisprendėme, tada pasirodė ir meškos.
O šiaip tai neturėtų kenkti nei meškoms, nei žmonėms. Tiesiog mes visi galėtume pasidžiaugti labai savitu, su ryškia istorija mūsų Lietuvos kraštu – Žemaitija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Žinote, iki karo aš turėjau giminių Telšiuose ir Plungėje. Pusė miestelio kalbėjo jidiš kalba, kita pusė miestelio kalbėjo žemaitiškai, o kadangi vėliau tapau lituanistu, tai studijavau žemaičių kalbą atskirai. Kokios priemonės jūsų programoje bus numatytos žemaičių kalbai stiprinti?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, kaip žinote, mes, kaip Seimas, priimdamas nutarimą, tos programos nepridedame. Mes įpareigojame Vyriausybę suformuoti grupę programai parengti. Manau, kad ir tas aspektas, jeigu kalbame apie istorinę patirtį, kurį jūs keliate, vienaip ar kitaip… Sakysim, jeigu Plungė sugalvos kaip nors paminėti ar kitas miestas savo žemaitišką išskirtinumą, šitų klausimų apeiti tiesiog negalėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju.
PIRMININKĖ. Šauniai pateikėte Seimo nutarimo tekstą ir argumentus, tačiau nuomonę prieš nori pasakyti K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų niekais užsiimame. Įsivaizduokite, aukštaičiai, suvalkiečiai, dzūkai – visi gali dabar pasiusti, kad jų dienos nebus. Tendencinga yra tai, kad tie Seimo nariai, kurie išrinkti Žemaitijoje, kaip tik yra iniciatoriai, todėl aš kviečiu tuos, kurie yra iš Dzūkijos, iš Suvalkijos, iš kitur, kad jie irgi imtųsi tokių priemonių. Kitaip tariant, baisingai nerimtas dalykas.
O kalbant apie pinigus, tai programą parengs tokią, kokią parengs, tiek pinigų ir bus siūloma. Aš siūlau vis dėlto susilaikyti nuo tos dienos paskelbimo. Ne todėl, kad negerbiu žemaičių, jie yra Lietuvos dalis. Mes turime Lietuvos šimtmetį, siūlau susikoncentruoti prie šimtmečio, prie mūsų visos Lietuvos dienos, o ne prie atskiro regiono išskyrimo ir priešpriešinimo kitiems. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Štai jūsų pasisakymas sukėlė norą išsakyti nuomonę už daugeliui Seimo narių. Deja, pagal Statutą suteiksiu vienam – S. Jovaišai.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Man keista, kaip gerbiamasis kolega profesorius pavydi, kad kažkas švęs viena kita švente daugiau. Ateis laikas ir jūsų paminėtoms teritorijoms, ir Dzūkijai, ir, rodos, 2021 metais labai graži data galės būtų paminėta Aukštaitijos regione. Todėl visiškai pritardamas siūlymui siūlau balsuoti už. Tegul kitos teritorijos tiktai rodo iniciatyvą ir jos bus lygiai taip pat palaikomos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame ir balsuojame. Kas pritariate I. Šiaulienės ir 20 Seimo narių siūlymui, kad 2019 metai būtų paskelbti Žemaitijos metais, balsuojate už.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 59, prieš – 2, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis skiriamas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti jau rudens sesijoje. Dėkoju.
13.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-829(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji Seimo nariai, mes dar turime laiko ir norėčiau prašyti jūsų svarstyti 1 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo“ projektą Nr. XIIIP-829(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas nori pasakyti komiteto išvadą? Dėl Neįgaliųjų komisijos sudarymo.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo įpareigotas apsvarstyti Seimo nutarimą dėl Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo. Tai buvo pirmas atvejis komitetui, kai komitetas turėtų priimti politinį sprendimą, kurį turi priimti valdyba, pats Seimas, o ne komitetas. Todėl vadovaudamiesi 71 straipsniu siūlome sprendimą dėl Seimo nutarimo priimti tiesiogiai Seime, o ne komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Ar norėjote dalyvauti svarstymo stadijoje? Jūs užsirašėte. Nenorite. Nuomonė už – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, tikrai siūlau palaikyti šitą idėją, nes turime nemažai pastabų dėl Neįgaliųjų konvencijos vykdymo, metų senumo. Jos yra ne visos įgyvendintos. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto keista, kad nebuvo Žmogaus teisių komitetui pasiūlyta bent jau būti papildomam šia tematika, nes… (Balsai salėje) Aš pritariu gerbiamajam pirmininkui, bet jeigu buvo siųsta vienam komitetui, kuris nevisiškai tiesiogiai susijęs su neįgaliųjų problematika, tai vis dėlto siūlyčiau, žiūrėdamas į ateitį, Žmogaus teisių komitetą bent jau papildomą.
Palaikydamas pačią idėją, atkreipdamas dėmesį, kad neįgalieji Lietuvoje gyvena pagal atitinkamų įstatymų reglamentavimą, yra tarptautiniai įsipareigojimai, mielieji kolegos, tikiuosi, kad šita komisija kartu su ŽTK turės tikrai didelį palaikymą Seime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstyme nuomonę prieš turi I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nesu aš kategoriškai prieš, bet man įdomu, kas čia dabar vyksta. O įdomu todėl, kad nuo nepriklausomybės pradžios visada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir buvo tos institucijos, kurios sprendė neįgaliųjų klausimus. Per tą laiką, galiu pasakyti, palyginti, kaip buvo 1991, 1994, 1996 metais, ir kokia šiandien yra neįgaliųjų situacija, tai būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, nepriklausomai, kas buvo ministrai, kas buvo valdžioje, neįgaliųjų klausimai tikrai buvo sprendžiami iš esmės, lygiai taip, kaip ir Socialinių reikalų ir darbo komitete.
Dabar, jeigu imtume teisiškai, kas yra komisija? Ji neturi absoliučiai jokių galių. Jeigu jau taip norime, tai geriau prie Socialinių reikalų ir darbo komiteto steikime pakomitetį ir tada tikrai tas santykis su pačiu komitetu bus daug glaudesnis, ir mes tuos klausimus galėsime kur kas objektyviau ir greičiau spręsti ir siūlyti ministerijai tą daryti. Dabar kokia forma einama, tikrai rezultato nebus. Čia yra, kaip sakoma, komisija dėl paukščiuko, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė. Prašome balsuoti po svarstymo. Kurie pritariate ar kurie manote kitaip, išreikškite tai balsuodami. Balsuojame dėl Seimo nutarimo, kad įsteigtume Neįgaliųjų teisių komisiją. Kas taip manote, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 47, prieš – 2, susilaikė 13.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą ir prašo priimti šį Seimo nutarimą. Yra Teisės departamento pasiūlymas dėl Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo. J. Džiugelis kaip iniciatorius norėtų išsakyti poziciją dėl Teisės departamento. Minutėlę, mes jums įjungsime.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Į Teisės departamento pastabas buvo atsižvelgta, projektas pateiktas, todėl prašau pateikimo stadijoje pritarti.
PIRMININKĖ. Priėmimo. Jūs užregistravote antrąjį pasiūlymą, atkreipdamas dėmesį į Teisės departamento pasiūlymus.
Priėmimas. 1 straipsnis. Siūloma sudaryti Neįgaliųjų teisių komisiją iš 10 narių. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime.
2 straipsnis. Frakcijos pateikė savo pasiūlymus ir išvardino, kad į šią komisiją būtų siūlomi V. Bakas, V. Čmilytė-Nielsen, A. Dumbrava, J. Džiugelis, A. Maldeikienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, Č. Olševskis, R. Šalaševičiūtė, R. Šarknickas ir I. Šimonytė. Ar galime priimti 2 straipsnį? Galime.
3 straipsnis – įgalioti komisiją. Čia yra trys punktai, kuriuose siūloma svarstyti teisės aktų projektus ir teikti pasiūlymus dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, vykdyti parlamentinę kontrolę užtikrinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą, koordinuoti veiksmingą vykdomosios valdžios ir savivaldybių institucijų bendradarbiavimą. 3 straipsnį bendru sutarimu galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. M. Navickienė – nuomonė už.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tiesų labai palaikau ir kviečiu palaikyti šią J. Džiugelio iniciatyvą suformuoti atskirą komisiją. Socialinių klausimų apskritai yra labai daug ir kartais neįgaliųjų temos paskęsta tarp kitų socialinių klausimų. Aš manau, kad jie tikrai turi išskirtinį prioritetą šiandien mūsų valstybėje, kai kalbame apie deinstitucionalizacijos planus, kurie tikrai stringa, kai matome, kad institucijos ne visada susikalba tarpusavyje ypatingai jautriais klausimais, kada matome, kad patys silpniausi visuomenės dalyviai sulaukia mažiausiai paramos iš valstybės, ir šeimos, kurios augina neįgalius vaikus ir prižiūri suaugusius žmones, lygiai taip pat stokoja valstybės paslaugų. Mano supratimu, tokia komisija tikrai būtų prasminga ir esminga darant proveržį, gerinant neįgaliųjų žmonių padėtį Lietuvoje, lygiai taip pat ir atliepiant konvencijos nuostatas. Todėl tikrai raginu balsuoti už ir labai palaikau šią iniciatyvą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visiškai palaikau I. Degutienės nuomonę. Daug metų dirbu šiame komitete. Mes galime prikurti labai daug komisijų, bet ar dėl to vaikas bus nenukentėjęs? Aš manau, komisijų kiekis nelemia rezultato, kokį mes turime. Visiškai sutinku su Irena, kad per tuos 25 metus mes pasistūmėjome labai toli, bet socialinės apsaugos problema yra bendrai visos Respublikos, o ne atskirai kalbant apie neįgaliuosius. Jeigu mes iš biudžeto skiriame, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, turbūt mažiausią sumą socialinei apsaugai, tai iš čia ir plaukia visos problemos. Dėl to, kad mes sukursime dar vieną komisiją, pinigų nepadaugės.
Mes kalbame apie neįgaliųjų integraciją į visuomenę, mes stengiamės nueiti nuo segregacijos, ir aš manau, kad tokių komisijų kūrimas – taip pat kaip uždarymas atskirai pensionatuose tik neįgaliesiems. Mes niekada neintegruosime nespręsdami visų piliečių problemų, aišku, akcentuodami, kad neįgalieji turi rimtesnių problemų ir jas reikia spręsti lygiagrečiai su visos Lietuvos problemomis. Todėl aš nelabai tikiu, kad atsiradus komisijai kas nors iš esmės pasikeis. Bet jeigu labai norima dirbti, prašom, galime kurti ir kurti, bet aš tikrai nepritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas turi kitą nuomonę ir pasisako už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Šis Seimas iš esmės, mano supratimu, pradeda naują parlamentinės kontrolės tradiciją. Šių komisijų kūrimas, mano supratimu, būtent ir atspindi, jog žmonės, kurie bando suvienyti Seimo narius, dirbančius skirtinguose komitetuose, suvienyti prie labai konkrečių klausimų, kurie perlipa vieno ar kito komiteto ribas, juos pabandyti iškelti į viešumą, kalbėti pakankamai jautriais ir svarbiais klausimais… Man atrodo, kad ta tendencija ir kryptis yra teisinga. Priminsiu, kad tokią kryptį ne vieną kartą yra deklaravusi ir valdančioji dauguma, kalbėdama, kad sugrąžins parlamentinės kontrolės klausimus į Seimą, ir aš manau, kad yra ganėtinai nuoseklu. Aš tikiu siūlomu komisijos pirmininku, manau, kad jis tikrai yra pasiryžęs pakankamai griežtai ir principingai kelti šiuos klausimus, ir tikiu, kad jis tą darys sėkmingai. Linkiu sėkmės ir kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Vinkus – nuomonė už.
A. VINKUS (LSDPF). Aš norėčiau pasakyti, kad aš labai gerbiu ponią I. Degutienę ir labai vertinu jos patirtį kaip socialinės apsaugos ministrės, po to buvo daug Socialinės ministerijos vadovų, bet labai palaikau M. Navickienės ir pono M. Majausko poziciją. Man pačiam teko dirbti Socialinėje ministerijoje, būti vienu iš Globos tarybos moderatorių. Dirbant ir Neringoje, ir dabar važinėjant po regionus, po rajonus, ką ir jūs darote, susitinkant su žmonėmis su negalia, matant žmones su tetraplegijom, paraplegijom, visokiais poinfekciniais encefalitais ir t. t., kaip aukojasi tėvai, – jie negauna tokios paramos, kokios reikėtų. Ir čia žmonėms su negalia yra ir jų gyvenimo problemos, ir jų mokymo problemos, ir jų įdarbinimo problemos, kultūrinės ir apskritai integracijos, kaip sakė ponas A. Sysas, socialinėje visuomenėje. Tai, ką pasakė ponia I. Degutienė, yra tiesa, bet šitiek metų eina ir neaktyvėja tas dėmesys jiems ir laikosi tam pačiam, net kai kur eina atgal. Todėl, kaip ponas A. Sysas sako, komisijos, komisijų kiek spręsime… Tai žiūrėsime, kaip dirbs ta komisija. Nedirbs, taigi yra tam tikra Seimo vadovybė ir pastatys į vietą. Aš už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – R. Popovienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Mielieji kolegos, iš tiesų labai džiaugiuosi tokios komisijos atsiradimu ir tikrai pritariu, kad klausimų yra labai daug, todėl, manau, komisijoje jie iš tiesų bus sprendžiami išsamiai. Nors ir nedirbsiu šioje komisijoje, bet tikrai perduosiu visus klausimus ir problemas, dėl kurių į mane irgi yra kreipęsi neįgalieji, ir tikiuosi tikrai tokių pozityvių sprendimų šiais klausimais. Tai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, išsakytos nuomonės. Prašom balsuoti, kas pritariate, kad būtų sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisija, o tai yra Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-829.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 9. Seimo nutarimas dėl Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo priimtas. (Gongas)
13.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIIIP-582(4) (svarstymas ir priėmimas)
Dėkojame. Dar iki 14 valandos mes spėsime rezervinį 2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ projektą Nr. XIIIP-582(4). Svarstymas. Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša. Prašom pateikti komiteto išvadą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, per pereitą pateikimą buvo nustatyta, ką veiks ši komisija ir kas veiks šioje komisijoje. Komitetas svarstė, gautos vis tos pačios dvi Teisės departamento pastabos dėl perteklinio 4.5 punkto, bet mums, komitetui, neatrodo, kad jis yra perteklinis. Todėl komitetas balsavo: už tai, kad sukurtume – 6, prieš – 3 ir niekas nesusilaikė. Štai tokia yra komiteto išvada.
PIRMININKĖ. Dėkoju, komiteto pirmininke. Dabar gal mes galime… Svarstymo stadija. Yra du pasiūlymai papildyti komisijos sudėtį ir vienas pasiūlymas yra Liberalų sąjūdžio: pasiūlyti į komisiją deleguoti Seimo narį R. Jušką, tai atitinka taip pat šios frakcijos turimas kvotas. Dėl šio pasiūlymo.
Ir antrasis pasiūlymas yra, kad deleguotume Seimo narį E. Zingerį.
Gerbiamieji kolegos, kokia yra komiteto nuomonė?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonę aš jau praeitą kartą išsakiau dėl E. Zingerio, būtų labai gerai, kad jis dalyvautų šioje komisijoje, nes jo patirtis yra labai reikalinga, ir mes pritartume, aš manau, šiems pasiūlymams, nes to reikalauja ir liberalų kvota. Tikrai nesipriešinsime šitiems dalykams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti šiems abiem pasiūlymams bendru sutarimu, kad papildytų komisijos sudėtį minėti mūsų kolegos? Galime pritarti? Dėkoju. Ačiū, gerbiamasis pirmininke.
Po svarstymo norinčių dalyvauti diskusijoje nematau. Nuomonė už – I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Aš iš principo palaikau šios komisijos sukūrimą ir tikrai noriu pasakyti, kad labai gera profesoriaus E. Jovaišos iniciatyva. Aš apgailestauju, nes praeitą kadenciją ši komisija buvo panaikinta. Tie, kurie nelabai įsivaizduojate, ką ta komisija veikia, tai tikrai yra komisija, kurios sudėtyje yra ne vien tik Seimo nariai, bet ir valstybėje garsūs istorikai, stiprios ir iškilios asmenybės.
Mes šiandien dar aiškinamės, kokie bus renginiai mūsų šimtmečio proga, tai jeigu būtų buvusi ta komisija anksčiau, tai turbūt ir problemų šiandien turėtume mažiau. Tikrai iniciatyvų buvo daug Valstybės istorinės atminties komisijos iniciatyva ir aš džiaugiuosi, kad vėl ji grąžinama į Seimą, nes visada sakiau, kad Seimas – ne vien valstybės institucija, dirbanti kaip kontora, o tai yra žymiai daugiau. Gyvename parlamentinėje valstybėje ir Seimo veikla nėra vien įstatymus leisti, parlamentinė kontrolė, bet ir generuoti idėjas. Būtent valstybės istorinės atminties prisiminimas ir tokios komisijos veikla, manau, irgi prie Seimo įvaizdžio prisidės. Todėl labai pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pritardamas I. Degutienės nuomonei, tikrai nesu prieš tokią komisiją, tik noriu suabejoti kitais dalykais. Mes Seime prikūrėme, dabar jau nežinau, turbūt 17 naujų komisijų: paprastai kokia problema – tokia komisija, Migracijos komisija, to komisija. Bet jeigu pažiūrėtume į reikalus, kuriems yra skirtos tos komisijos, tai niekaip nesprendžiami tie reikalai, tik atsiranda koks nors biurokratinis ar formalus, mažas institutas, kuris bando lyg ir improvizuoti sprendimą. Todėl aš manau, ateityje mes turėtume dar kartą inventorizuoti tas komisijas ir palikti tik tas, kurios gali ką nors padaryti. Nes tos, kurios tik tam, kad komisiją įkurtume, tai šitai nepriklauso, bet yra daug kitų, kurios tik dėl vardo yra, dėl pareigų, dėl kitko. Šia prasme mes iš tikro esame nenuoseklūs ir negerbiame savęs taip, kaip turėtume gerbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome balsuoti po svarstymo. Kurie pritariate, kad būtų Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisija sudaryta, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? Galime.
1 straipsnį, kad sudarytume komisiją iš 11 asmenų, galime priimti? Galime. 2 straipsnis – komisijos sudėtis: A. Anušauskas, A. Gumuliauskas, J. Imbrasas, E. Jovaiša, V. Juozapaitis, J. Narkevičius, I. Šiaulienė, S. Tumėnas, P. Urbšys, R. Juška ir E. Zingeris. Galime priimti? Galime priimti.
3 straipsnis – atitinkami įgaliojimai komisijai (jūs matote elektroninę versiją). Galime priimti? Galime. 4 straipsnis – suteikti komisijai teisę prireikus sudaryti ekspertų grupes komisijos užduotims atlikti. Galime priimti? Galime. 5 straipsnis – komisiją techniškai aptarnauja Seimo kanceliarijos patvirtintas tarnautojas. Taip pat galime priimti. Ir 6 straipsnis – pripažinti netekusiu galios ankstesnį nutarimą. Galime priimti.
Už visą nutarimo projektą nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – M. Adomėnas. M. Adomėno nėra. Prašome balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarymo“ priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, ir dar viena komisija, apie kurią mes kalbėjome. Aš noriu pakviesti A. Širinskienę dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo, kad padidintume skaičių. Tai yra nutarimo projektas Nr. XIIIP-832(3). Jūsų pozicija buvo sustiprinti šitos komisijos veiklą ir pakviesti dirbti naujus narius. Prašome pateikti.
13.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo “ projektas Nr. XIIIP-832(3) (pateikimas)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Norėčiau pristatyti naują Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ variantą kviesdama pritarti komisijos narių skaičiaus didinimui nuo 10 iki 12 narių. Seimo nariai domisi savižudybių prevencijos ir smurto prevencijos klausimu ir, manau, tiesiog būtų teisinga leisti, suteikti jiems tą galimybę domėtis šiais klausimais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Labai malonu, kad Seimo nariams taip įdomu pasidarė smurtas ir savižudybės. Kai komisija buvo kuriama, tai tiek daug entuziastų nebuvo. Bet aš vis dėlto noriu paklausti teisinės technikos požiūriu. Jeigu jūs norite papildyti komisiją dviem ar keliais papildomais nariais, kodėl nutarimo projekte mes nematome tų dviejų naujų narių? Toks vaizdas, kad jūs visą komisiją performuojate iš naujo.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komisija tikrai nėra performuojama. Jūs puikiai žinote komisijų sudarymo tvarką, kad pirmiausia Seimas turėtų apsispręsti dėl skaičiaus didinimo, o po to būtų skaičiuojama kvota ir atitinkamai frakcijos deleguotų asmenis. Tiesiog neįmanoma kitokiu būdu, vadovaujantis teisėkūros technika, tą padaryti, kaip pirma kelti skaičių, o po to deleguoti asmenis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pranešėja, iš tikro tai, ką jūs sakote, matyti ir po pamušalu, nes spauda kalbėjo, kad D. Šakalienei lyg ir turėjo būti skirta ta vieta. Kadangi Dovilė išėjo, tai jūs dabar nutarėte palaikyti tą idėją, kad reikėtų pakeisti pirmininką. Bet iš tikro tai yra aritmetinis sprendimas, o ne politinis. Mano supratimu, esant tokioms svarbioms problemoms, kurias turėtų spręsti šita komisija, dabar daryti aritmetinius sprendimus tam, kad pakeistume žmogų, būtų neprotinga, nekilnu ir apskritai negarbinga. Aš manau, kad tai nereikalingas konfliktų ieškojimas tarp atskirų frakcijų ir atskirų asmenų. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų man yra labai keistas komisijos narių skaičiaus didinimo ir pirmininko klausimo sutapatinimas. Mes jau ne kartą, ir praėjusį kartą per plenarinį posėdį aš ne kartą kartojau, kad mes pasitikime Seimo nariu M. Majausku. Labai keista, kodėl dirbtinai buvo sukeltas toks ažiotažas žiniasklaidoje. Jam pagrindo nerimauti dėl savo posto tikrai nėra. Juo labiau, kiek žinau, jis savo atsistatydinimo pareiškimą iš Seimo Pirmininko lyg ir atsiėmė. Jis puikiai gali dirbti.
PIRMININKĖ. Savo ruožtu, kaip posėdžio pirmininkė ir atsakinga už komisijų veiklą, noriu pritarti gerbiamai pranešėjai ir pasakyti, kad yra atitinkamai kvotos ir kvota yra skirta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai. Jie tą kvotą turi. Niekas nesiruošia ir jūsų abejonės iš tikrųjų nepagrįstos, o kad komisija dirbs su didesniu narių skaičiumi, tai parodys jų darbo rezultatas, manau, pasiteisins.
Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, jūs esate teisininkė. Tai gal kaip teisininkė pasižiūrėjote, ar Seimo istorijoje yra buvęs nors vienas atvejis, kai komisijos sudėties pakeitimas būtų realizuotas tokiu būdu, kaip jūs siūlote: kad būtų pakeičiamas skaičius ir ne tai kad įrašomi nauji nariai ar kuris keičiamas, išbraukiamas, bet surašomi skaičiukai, kur tarsi narių nebėra? Atsižvelgdamas į tas aplinkybes aš, pirmininke, sakau iš karto, kad frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad mes išsiaiškintume dėl šio teisinio nekorektiškumo teikiant šį projektą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų, kiek aš atsimenu, kiek žiūrėjau, netgi šitos komisijos narių skaičius buvo didinamas ir didinamas atitinkamai tokiu pat metodu. Žinoma, jūs turite teisę abejoti, bet kaip kitaip galima įrašyti asmenis ir skaičiuoti proporcinę sistemą, kaip nekeliant narių skaičiaus? Jūs parodykite, kur buvo kitaip. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tikrai, kaip ir gerbiamas J. Razma, aš pirmą kartą matau, kad norėdami papildyti komisiją jūs rašote nutarimo projektą dėl komisijos sudarymo pakeitimo. Tai rašykite – dėl sudėties pakeitimo, įrašykite vieną žmogų arba vieną išbraukite, jeigu jums netinka kas nors, ir viskas gerai. Dabar aš nutarimo projekte, ne tik aš, bet ir mes visi nematome, kokia bus sudėtis. Aš bent nematau. Atsidarau langelį, o ten yra tuščia. Jeigu visa komisija lieka, tai gerai. Vieną išbraukite, vieną įrašykite pavadinime dėl sudėties pakeitimo ir viskas. Dabar pirmą kartą matau, kad komisiją papildote – visą komisiją išbraukiate ir iš naujo sudarote.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Na, aš sunkiai įsivaizduoju, kaip būtų galima pakeisti sudėtį dešimties komisijos narių prirašant dar du ir formaliai paliekant dešimt komisijos narių. Tai nebent vieną ant kitos pavardę rašysime ir sakysime, kad ta kėde dalinasi du Seimo nariai. Tai elementari logika sako. Aš suprantu, kad jeigu būtų siekiama palikti dešimt narių, tai taip, arba norima ką nors išbraukti. Tačiau šiuo atveju niekas nenori nieko išbraukti, tiesiog norime papildyti naujais kandidatais.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Savo ruožtu aš, gerbiami kolegos, noriu patikslinti, kad nekiltų jokių abejonių. Kadangi skaičius pasikeitė, tai ir kvota pasikeitė taip pat. Tėvynės sąjungai yra papildomai dar viena vieta, Lietuvos socialdemokratų frakcijai taip pat papildomai viena vieta, Liberalų sąjūdis turėjo dvi atstoves, matyt, tai buvo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos sąskaita, ir todėl, kad nesujauktume, viskas bus pateikta ir jūs tikrai matysite. Pagrindinis noras dabar būtų jūsų prašymas pritarti dėl skaičiaus – dėl 12, ir mes pateiksime sąrašą. (Balsai salėje) Gerbiamas Jurgi, bus pateikta pagal jūsų prašymą viskas, ko jūs prašote, ir vakariniame posėdyje mes turėsime sutarimą su pavardėmis.
Ar galime pritardami J. Razmos pasiūlymui prašyti pertraukos iki vakarinio posėdžio, kad galėtume pateikti su pavardėmis? Galime pritarti? Galime. Pertrauka iki vakarinio posėdžio, kurio metu mes pateiksime patikslintą Seimo nutarimą surašydami pavardes. Dėkoju.
Rytinio posėdžio laikas baigėsi. Prašome registruotis.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
Visiems nuoširdžiai dėkoju už puikų darbą. Susitiksime vakariniame posėdyje. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.