LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 PAPILDYMO 125³ STRAIPSNIU IR 125³ STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Atsižvelgiant į rekordiškai augančias energetinių žaliavų kainas, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 papildymo 125³ straipsniu ir 125³ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama sumažinti buitiniams vartotojams tenkančią finansinę naštą, numatant nulinio PVM tarifo taikymą šildymui, karštam vandeniui ir lengvatinio 9 proc. taikymą elektrai, gamtinėms ir suskystintoms dujoms.

Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms.

Svarbu pabrėžti, kad asmenims, turintiems nuosavybės teise butą, esantį daugiabutyje name, šiuo metu taikomas lengvatinis PVM mokesčio tarifas apšildymui, o individualių namų savininkams bei daugiabučių namų gyventojams, naudojantiems apšildymui elektros energiją ar gamtines dujas, vis dar taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas. Siekiant  nesukelti situacijos, kai šie subjektai atsidurtų dar didesnėje diskriminacinėje padėtyje, kyla būtinybė lengvatinį PVM tarifą laikinai taikyti elektrai ir dujoms.

Šis Įstatymo projektas ne tik mažiau diferencijuotų energijos vartotojų grupes, bet ir spręstų visų energijos kainų mažėjimą.

Akcentuotina, kad rekordinės energijos žaliavų kainos daro vieną didžiausių įtakų metinei infliacijai, kuri šiuo metu siekia 21 proc. ir yra aukščiausia nuo 1996 m., todėl būtina imtis papildomų priemonių, kurios leistų ne tik amortizuoti šilumos, elektros ir dujų kainas, bet ir padėtų valdyti infliaciją.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

         Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Eugenijus Sabutis.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu galiojančiame įstatyme PVM tarifo kompensavimas nenumatytas.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą nauju straipsniu, kuriuo būtų nustatyta, kad PVM mokestis laikinai nebūtų taikomas centriniam šildymui ir tiekiamam karštam vandeniui, o 9 proc. PVM tarifas būtų taikomas elektros energijai, gamtinėms ir suskystintoms dujoms.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Atsižvelgiant į tai, kad PVM kompensavimo tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. faktiškai patiektoms prekėms, o įstatymas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., PVM mokėtojams, tiekiantiems šilumos energiją, karštą vandenį, elektros energiją, gamtines ir suskystintas dujas, reikės patikslinti už praėjusius laikotarpius išrašytus apskaitos dokumentus. 

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

         7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

         Įstatymo projekto nuostatos verslo sąlygoms įtakos neturės.

8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens dokumentams:

Neprieštarauja.

          9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Nereikės.

10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus.

11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymo  projekto įgyvendinimui reikalingas lėšų poreikis gali būti finansuojamas didesnėmis nei planuota surenkamomis Lietuvos Respublikos biudžeto pajamomis.

14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Nėra gauta.

15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

„PVM“, „centrinis šildymas“, „karštas vanduo“, „lengvata“, „elektros energija“, „dujos“.

16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia

Seimo nariai:

Eugenijus Sabutis

Gintautas Paluckas

Kęstutis Vilkauskas

Vidmantas Kanopa

Tomas Bičiūnas

Liudas Jonaitis

Rasa Budbergytė

Julius Sabatauskas

Orinta Leiputė

Algirdas Sysas