LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO
NR. IX-751 PAPILDYMO 1255 STRAIPSNIU IR 1255 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-05-27 Nr. XIVP-1835(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu siūloma laikinai papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) 1255 straipsniu bei jame nustatyti, kad „iš valstybės biudžeto kompensuojamas už šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas prekes apskaičiuotas PVM – 9 procentinių punktų tarifo dydžio“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektu „siekiama sumažinti buitiniams vartotojams teksiančią finansinę naštą ir atkurti iki 2024 m. balandžio 30 d. galiojusį reglamentavimą, numatantį nulinio PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui“. Pastebėtina, kad šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos (kuriems taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas), malkos ir medienos produktai (kuriems taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto kompensuoti tik lengvatinį 9 procentų PVM tarifą, apskaičiuotą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokios energijos išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį naudojant kitas energijos rūšis.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) reikalavimai. Direktyvos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad minimalus lengvatinis PVM tarifas negali būti mažesnis negu 5 procentai ir jis gali būti taikomas tik Direktyvos III priede išvardytų prekių tiekimui ir paslaugų teikimui (Direktyvos III priedo 22 punkte numatytas ir centralizuotas šilumos tiekimas). Projektu siūlomas įvesti kompensacinis mechanizmas galėtų būtų prilygintas lengvatinių tarifų taikymui, nes savo esme atitinka tuos pačius tikslus ir siekiamą poveikį visuomenei, kurie galėtų būti pasiekti nustatant lengvatinius tarifus. Direktyvos 105a straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant galima taikyti lengvatinį PVM tarifą, mažesnį negu 5 procentai, arba neapmokestinimą PVM su teise atskaityti anksčiau sumokėtą PVM, tačiau tai leidžiama tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios 2021 m. sausio 1 d. buvo taikomos kitose valstybėse narėse. Atsižvelgus į Direktyvoje nustatytą teisinį reguliavimą ir į tai, kad siūlomų nuostatų atitikčiai Direktyvos reikalavimams įvertinti būtina papildoma informacija dėl kitų valstybių narių taikytų lengvatinių PVM tarifų, bei į tai, kad pagal Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.11 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija formuoja valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o 8.11.2 papunktyje nustatyta, jog Finansų ministerija koordinuoja ir kontroliuoja valstybės politikos mokesčių ir jų administravimo srityje įgyvendinimą, dėl siūlomų projekto nuostatų gautina Vyriausybės išvada.
2. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo papildymas 1255 straipsniu įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Pastebėtina, jog ši taisyklė netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams, jeigu šiais pakeitimais nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis.
Be to, projekto nuostatų įsigaliojimas 2024 m. spalio 1 d. nedera ir su Biudžeto sandaros įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos vadovaujantis minėtais reikalavimais.
3. Pažymėtina, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1722 išdėstytas Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo sąvoka „neįgalusis“ pakeista sąvoka „asmuo su negalia“. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 140 punktą teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas. Atsižvelgus į tai, projektu turėtų būti pakeistas ir keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 2 punktas sąvoką „neįgalusis“ keičiant sąvoka „asmuo su negalia“.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 239 6350, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 239 6164, el. p. [email protected]