Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybai

3.2. Kadangi siekiama žymiai padidinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (projektu siūloma įtvirtinti savarankišką biudžetinę įstaigą - Vadovybės apsaugos tarnybą, toliau - Vadovybės apsaugos tarnyba) pareigūnų darbo užmokestį, kaip tai atitinka valstybėje taikomą darbo užmokesčio sistemą, palyginti su kitų valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, asmenų, kuriems darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, darbo užmokesčio dydžiais? Ar darbo užmokesčio didinimas atitinka Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijų ir uždavinių sudėtingumą, nustatomus reikalavimus pareigūnų išsilavinimui, jų kompetenciją? Kokius įgaliojimus, teises turi analogiškos tarnybos kitose Europos Sąjungos ir NATO valstybėse, kokius asmenis ir objektus saugo, kokias dar be objektų ir asmenų apsaugos funkcijas atlieka (pvz., vykdo nusikaltimų prevenciją, vykdo vidaus ir išorės žvalgybą ir pan.), ar šias funkcijas vykdo savarankiškos tarnybos, ar tai yra kitų tarnybų (pvz., policijos, krašto apsaugos ir gynybos institucijų ar pan.) viena iš funkcijų?

3.3. Ar Vadovybės apsaugos tarnybos siekiamas savarankiškumas ir numatoma jos vadovybės skyrimo tvarka geriau užtikrins keliamų uždavinių įgyvendinimą? Kokios šiuo metu kitų valstybės įstaigų ir institucijų vykdomos funkcijos galėtų būti perduotos Vadovybės apsaugos tarnybai?

3.4. Kaip ir kodėl keitėsi vadovybės apibrėžtis nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 27 d. įstatymo Nr. 1-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo" iki šių dienų teisės aktų? Kuo grindžiamas vienų ar kitų asmenų apsaugos būtinumas?

4. Pagal šios techninės specifikacijos 3.1, 3.2, 3.3, 3.4 ir 3.5 papunkčiuose suformuluotus klausimus turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167(2) ir iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo įregistruoti Seimo narių pasiūlymai dėl šio projekto ir pateikta galutinė nepriklausomų ekspertų išvada.

TIRIAMOJI DALIS

I. (3.1. klausimas) Ar Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4167(2) siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros principus ir tikslus?

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.

Parengtas teisės aktas nėra tarptautinės teisės lygmens teisės aktas arba keičiantis Lietuvos Respublikos Konstituciją, arba yra inicijuotas piliečių, įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, arba nėra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, todėl jo parengimas reguliuojamas Lietuvos Respublikos nustatytais viešais teisiniais reguliavimais, nustatytais teisėkūros pagrindų įstatymo.

Analizuojamas teisės aktas pateiktas Seimo nario, todėl atitinka teisėkūros teisės aktų iniciatyvos principą.

Nauju vadovybės apsaugos įstatymu reguliuojami teisiniai santykiai ir taip pat gretutiniai teisiniai santykiai šiuolaikiniu laikotarpiu jau nebegalėjo tenkinti įgyvendinamų šios tarnybos tikslų. Tai susiję su išgryninimu ir efektyvių finansinių ir žmogiškųjų resursų panaudojimu įgyvendinant reikšmingiausius valstybės gyvybingumo užtikrinimo uždavinius.

Siūlomas teisinis reguliavimas nesudaro papildomos administracinės, finansinės naštos bei nenustato papildomų kitų subjektų teisės apribojimų ir nesudaro papildomų iki tol neegzistuojančių įpareigojimų subjektams (pvz., saugomų asmenų teises ir pareigas).

Naujas teisinis reguliavimas pagarbos asmens teisėms ir laisvėms kontekste vertintinas vidiniais ir išoriniais vektoriais. Teisės aktas buvo vertinamas ES teisės asmens darbo ir poilsio teisių harmonizavimo požiūriu – tai yra vidinis vektorius, kuris šiuo atveju yra reguliuojamas atsižvelgiant į esamą praktiką kitose statutinėse tarnybose ir yra labiau įgyvendinimo problemos klausimas nei šio teisės akto reglamentavimo. Vertinant poveikį asmens laisvėms ir teisėms – išorinis vektorius – vertinamas teisės aktas nenustato papildomų iki šiol nereguliuojamų santykių ir neapriboja asmenų teisių ir laisvių daugiau nei reikalinga tikslams pasiekti.

Teisės akto projektas buvo pateiktas viešai, ir dėl jo buvo pateikti įvairių institucijų atsiliepimai.

Naujas teisinis reguliavimas nustato efektyvesnę subjektų tarpusavio sąveiką, tai užtikrinta Projekto įstatymine nuostata, įpareigojančia teikti informaciją ir bendradarbiauti būsimai tarnybai reikalingais klausimais vykdant savo funkcijas.

Analizuojamo projekto teisės normos tarpusavyje suderintos, logiškos ir suprantamos.

Vadovybės apsaugos įstatymo projekto struktūra visiškai atitinka įstatymams keliamus reikalavimus, turi savo išskirtinę paskirtį, t. y. reguliavimo sritį. Projekte pateikiamos pagrindinės sąvokos, saugomų asmenų apsaugos vykdymo teisiniai pagrindai bei bendrieji ir specialieji principai, taip pat atskleidžiamas tarnybai reikšmingas lojalumo valstybei principas. Projekto antrame skyriuje nuosekliai nurodytas saugomų asmenų statusas, teisės ir pareigos, saugomų asmenų ir objektų saugumo užtikrinimas bei saugomų objektų apsaugos zonų nustatymas. Projekto trečiame skyriuje nurodyti tarnybos organizavimo klausimai, teisės, bendradarbiavimo klausimai, vadovų skyrimo klausimai ir kt. Projekto ketvirtas skyrius skirtas priėmimui į tarnybą klausimams.

Projekto penktas skyrius skirtas tarnybos klausimais: pareigūnų teisėms ir pareigoms, atsakomybei, veiklos apribojimams ir garantijoms, karjeros ir darbo laikui, darbo užmokesčiui, nušalinimui nuo pareigų ir atleidimui iš tarnybos. Pažymėtina, kad Projekto 42 str. 4 d. nustatytas 12 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis nėra suderintas su darbuotojo teise į poilsį ir gali trukdyti įgyvendinti darbuotojo teisę, numatytą Darbo kodekso 115 str. 6 d. („6. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų, negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.“). Tai yra susidaro situacija, kai darbuotojas ataskaitinio laikotarpio metu negalės pasinaudoti teise pridėti išdirbtus viršvalandžius per kalendorinius metus, kai jis sutampa su suminiu apskaitos laikotarpiu. Siūlytina jį sumažinti iki 6 mėn.

Šeštas skyrius skirtas pareigūnų skatinimui ir atsakomybei. Kituose skyriuose aptariami profesinių sąjungų veiklos vadovybės apsaugos tarnyboje ypatumai, šaunamųjų ginklų ir prievartos naudojimo klausimai.

Tarpinė išvada. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4167(2) siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros principus ir tikslus.

II. (3.2.-1 klausimas) Kadangi siekiama žymiai padidinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (projektu siūloma įtvirtinti savarankišką biudžetinę įstaigą - Vadovybės apsaugos tarnybą, toliau - Vadovybės apsaugos tarnyba) pareigūnų darbo užmokestį, kaip tai atitinka valstybėje taikomą darbo užmokesčio sistemą, palyginti su kitų valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, asmenų, kuriems darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, darbo užmokesčio dydžiais?

Projekto 44 straipsnis „Pareigūnų darbo užmokestis“ nustato, kad pareigūno darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už tarnybinį rangą;

3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus;

4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą;

5) priemokos.

LR Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 51 straipsnis „Pareigūnų darbo užmokestis“ nustato, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už tarnybinį rangą;

3) priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;

4) priemokos;

5) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą.

LR Vidaus tarnybos statuto įstatymo 52 straipsnis „Darbo užmokestis“ nustato, kad pareigūnų darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už laipsnį;

3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

4) priemokos;

5) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą.

Darytina tarpinė išvada, kad Projekte nustatytas darbo užmokesčio reguliavimas atitinka valstybėje taikomą darbo užmokesčio sistemą ir pagal reguliavimą yra arčiausiai STT nustatytai sistemai (struktūra, rangai, pakopos).

(3.2.-2 klausimas) Ar darbo užmokesčio didinimas atitinka Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijų ir uždavinių sudėtingumą, nustatomus reikalavimus pareigūnų išsilavinimui, jų kompetenciją?

Ekspertinio tyrimo metu buvo atsižvelgta į Aiškinamajame rašte[1] pateiktas nuostatas ir iškeltas problemas: „Atsižvelgiant į Departamento veiklos specifiką ir vykdomų funkcijų dinamiškumą į tarnybą priimamiems pareigūnams turėtų būti taikomi aukštesni išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos, sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai, lankstesnė darbo organizavimo, darbo ir poilsio režimo nustatymo sistema. Tačiau esant dabartinėms darbo apmokėjimo sąlygoms į Departamentą sunku pritraukti ir išlaikyti tarnyboje kvalifikuotus specialistus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. Departamente buvo neužimtos 97 pareigybės, 2018 m. – 96. Siekiant užpildyti pareigybes 2017 m. buvo organizuoti dveji įvadiniai mokymai, kuriuos baigė 16 kursantų, 2018 m. buvo planuoti dveji, tačiau neatrinkus reikiamo kursantų skaičiaus, vyko tik vieneri įvadiniai mokymai, kuriuos baigė 9 kursantai. 2017 m. buvo skelbtos 8 atrankos į 42 laisvas pareigybes, tačiau priimta tik 13 naujų pareigūnų, 2018 m. – 10 atrankų į 53 pareigybes, tačiau priimta tik 16 naujų pareigūnų. Jeigu išliks pastarųjų metų tendencija dėl naujų pareigūnų priėmimo (2017 m. dviem pareigūnais priimta mažiau nei atleista, 2018 m. priimta vienu pareigūnu daugiau nei atleista) ir atsižvelgiant į numatomą kartų kaitą Departamentas neišvengiamai susidurs su personalo stygiumi.“

Tai yra susiję ir Lietuvoje paplitusia praktika, kai statutinių įstaigų pareigūnai ieško papildomo darbo. Teisingai pastebima, kad „Kadangi Vidaus tarnybos statutas suteikia teisę pareigūnams dirbti kitą darbą, o darbo apmokėjimas Departamente nėra konkurencingas, dirbančių kitą darbą Departamento pareigūnų skaičius per pastaruosius metus vis didėja: 2017 m. tokių Departamente buvo 99, 2018 m. – 111, 2019 m. pirmąjį pusmetį – net 130 asmenų. Tai kelia pavojų, kad nukentės pareigūnų darbo kokybė Departamente, kai tarp pamainų laisvas laikas vietoje poilsio naudojamas kitam darbui, be to, kyla neteisėtos įtakos pareigūnams rizika (priklausomybė nuo darbdavio kitose pareigose ir galimybė daryti pareigūnui poveikį). Todėl tikslinga Departamento pareigūnams taikyti apribojimą dirbti kitą darbą, galimus finansinius praradimus kompensuojant priemonėmis, didinančiomis tarnybos patrauklumą.“

Projektu siekiama įtvirtinti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, kuri būtų skirtinga nuo darbo užmokesčio sistemos, nustatytos galiojančiame Vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas).

Darbo užmokesčio dalys:

	Projekte (44 str.)	Statute (52 str.)
1.	Pareiginė alga	Pareiginė alga
2.	Priedas už tarnybinį rangą	Priedas už laipsnį
3.	Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus	Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą
4.	Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą	Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą
5.	Priemokos	Priemokos

Darbo užmokesčio dalių, nurodytų lentelės 3 ir 4 punktuose, reglamentavimas yra identiškas tiek Projekte, tiek galiojančiame Statute.

Priemokos:

	Projekte (49 str.)	Statute (56 str.)
1.	Už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą	Už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės
2.	Už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito pareigūno funkcijas	Už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos.
3.	Už tarnybinių gyvūnų priežiūrą ir rengimą	Už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms užduotims atlikti
4.		Už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga
5.		Už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis
6.		Trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą

Projekte ir Statute sutampančių priemokų mokėjimo atvejų yra trys. Šių priemokų dydžiai taip pat sutampa. Statute priemokų sąrašas yra didesnis (3 priemokomis). Vertinant ir analizuojant Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio struktūrą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad išnyksta galimybė mokėti priemokas trimis pagrindais (lentelės 4-6 punktai). Įvertinus Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijas, 4 lentelės punkte numatytos priemokos (už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga) atsisakymas mažina galimą darbo užmokestį (priemokos dydis iki 20 proc.).

Lentelėje pateikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vidaus tarnybos statutinių įstaigų ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareiginės algos koeficiento dydžio palyginimas.

Pareiginės algos koeficientų dydžiai pirmoje pakopoje:

Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	Koeficientai			Koeficientai įvertinus laipsnius ar rangus
Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	STT	Statutas	VAT	STT	Statutas	VAT
1.	Direktorius
2.	Direktoriaus pavaduotojas
3.	Valdybos viršininkas	14,42	12,2	14,38	17,3	13,5	17,26
4.	Valdybos viršininko pavaduotojas	13,72	10,4	12,78	16,46	11,7	15,34
5.	Skyriaus viršininkas	13,47	10,4	12,78	16,21	11,7	15,34
6.	Skyriaus (įeinantis į kito padalinio sudėtį) viršininkas, viršininko pavaduotojas	12,93	10,1	12,48	14,87	11,3	14,35
7.	Vyriausiasis specialistas / vyriausiasis agentas	12,55	9,8	10,53	13,81	11	11,58
8.	Vyresnysis specialistas / vyresnysis agentas	11,27	8,8	8,91	12,38	9,9	9,8
9.	Specialistas / agentas	9,00	8,2	8,25	9,9	9,2	9,08
10.	Jaunesnysis specialistas / jaunesnysis agentas	7,30	6,7	7,7	8,03	7,6	8,47

Pareiginės algos koeficientų dydžiai paskutinėje pakopoje:

Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	Koeficientai			Koeficientai įvertinus laipsnius ar rangus
Eil. Nr.	Pareigų pavadinimas	STT	Statutas	VAT	STT	Statutas	VAT
1.	Direktorius	18,35	19	19,5	23,86	20,5	25,35
2.	Direktoriaus pavaduotojas	17,61	18	18,5	22,01	19,4	23,16
3.	Valdybos viršininkas	16,72	16,5	17,5	20,06	17,80	21,88
4.	Valdybos viršininko pavaduotojas	15,87	16	17,1	19,04	17,30	20,52
5.	Skyriaus viršininkas	15,47	16	17,1	18,56	17,30	20,52
6.	Skyriaus (įeinantis į kito padalinio sudėtį) viršininkas, viršininko pavaduotojas	14,83	15,7	16,7	17,05	16,90	19,21
7.	Vyriausiasis specialistas / vyriausiasis agentas	14,29	15,2	16,2	15,72	16,40	17,82
8.	Vyresnysis specialistas / vyresnysis agentas	12,74	14,7	15,7	14,01	15,80	17,27
9.	Specialistas / agentas	10,25	13,7	15,2	11,28	14,70	16,72
10.	Jaunesnysis specialistas / jaunesnysis agentas	8,75	12	14,2	9,63	12,90	15,62

Norint palyginti darbo užmokesčio skirtumus svarbu palyginti ir kitas teisės aktuose nustatytas socialines garantijas pareigūnams. Projekte skirtingai nei Statute nėra numatyta Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams galimybės pasinaudoti kompensacija už vykimą į tarnybą ir iš jos bei už gyvenamųjų patalpų nuomą („butpinigiai“) (Statuto 64 ir 69 str.). Važiavimo išlaidų kompensacijos dydžiai yra 0,24 pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. „Butpinigių“ dydis yra nuo 54 iki 122 eurų.

Įvertinus pareiginės algos koeficientą, darbo užmokesčio sudedamuosius elementus, negalima tvirtinti, kad Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo užmokestis bus žymiai didesnis nei yra dabar. Pvz., lentelių 7 punkte nurodytos pareigybės darbo užmokestis tiek pirmoje pakopoje, tiek paskutinėje pakopoje yra mažesnis nei galėtų būti pagal Statutą. Reikia įvertinti aukščiau aptartą ir Statute numatytą priemoką - už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga (20 proc. dydžio).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą galima konstatuoti specialistų lygmens (7-10 punktai) pareiginės algos koeficiento dydžių, numatytų Projekte, pagrįstumą. Tokiu būdu galima teigiamai vertinti nuoseklų vadovaujančios grandies (1-6 punktai) pareigūnų koeficientų didėjimą.

Projekte pareigūnams nustatomi aukšti kvalifikaciniai, išsilavinimo, fizinio pasirengimo, reputacijos ir lojalumo valstybei reikalavimai.

Tarpinė išvada: Projektu siūlomas Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo užmokestis atitinka valstybėje taikomą darbo užmokesčio sistemą, ir palyginant su kitų valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, asmenų, kuriems darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, atitinka Valstybės tarnybos įstatymo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos nustatytus darbo užmokesčio dydžius. Darbo užmokesčio didinimas atitinka Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijų ir uždavinių sudėtingumą, nustatomus reikalavimus pareigūnų išsilavinimui, jų kompetenciją ir darbo riziką.

III. (3.3. klausimas) Kokius įgaliojimus, teises turi analogiškos tarnybos kitose Europos Sąjungos ir NATO valstybėse, kokius asmenis ir objektus saugo, kokias dar be objektų ir asmenų apsaugos funkcijas atlieka (pvz., vykdo nusikaltimų prevenciją, vykdo vidaus ir išorės žvalgybą ir pan.), ar šias funkcijas vykdo savarankiškos tarnybos, ar tai yra kitų tarnybų (pvz., policijos, krašto apsaugos ir gynybos institucijų ar pan.) viena iš funkcijų?

Europos Sąjungos ir NATO valstybėse analogiškų tarnybų savarankiškumas, saugomų asmenų ir objektų sąrašas yra labai skirtingas. Tai lemia skirtingos šalių tradicijos, istorija ir pan. Apie šių tarnybų funkcijas analizės padaryti iš viešo pobūdžio šaltinių nėra galimybių, nes tokio pobūdžio informacija nėra pateikiama viešai.

Analogiškos tarnybos ir jų priklausomumas:

VALSTYBĖ	INSTITUCIJA, VYKDANTI APSAUGOS FUNKCIJĄ
Jungtinės Amerikos Valstijos	US Secret Service (USSS) JAV Slaptoji tarnyba Savarankiška institucija
Bulgarija	National Service of Protection (NSO) Savarankiška institucija
Rumunija	Serviciul de Protecţie şi Pază (SPP) Protection and Guard Service Savarankiška institucija
Slovakija	Public Figures and Diplomatic Missions Protection Office (MoI) VRM institucija
Lenkija	Służba Ochrony Państwa (SOP) State Protection Service Valstybės apsaugos tarnyba Savarankiška institucija
Ispanija	Guardia Real Spanish Royal Guard Karališkoji gvardija Savarankiška institucija
Danija	Politiets Efterretningstjeneste (PET) Danish Security and Intelligence Service Žvalgybos institucija
Suomija	Finnish Security Intelligence Service (SUPO) Suomijos saugumo žvalgybos tarnyba Žvalgybos institucija
Norvegija	Politiets sikkerhetstjeneste (PST) Norwegian Police Security Service Žvalgybos institucija
Švedija	Säkerhetspolisen (SÄPO) Swedish Security Service Žvalgybos institucija
Izraelis	Shin Bet Israel Security Agency ir Knesset Guard Žvalgybos institucija ir savarankiška institucija
Vengrija	Terrorelhárítási Központ (TEK) Counter Terrorism Centre Kontr-terorizmo centras
Latvija	State Security Service/Latvian Security Police Karo Policija (saugo tik Prezidentą) ir Latvijos valstybės saugumo tarnyba Kariuomenės ir žvalgybos padaliniai
Prancūzija	Service de protection des hautes personnalités (SPHP) Aukštų asmenų apsaugos tarnyba Ir Service de la protection (SDLP) Policijos padalinys
Nyderlandai	Royal and Diplomatic Protection Service (DKDB) Policijos padalinys
Slovenija	Security and Protection Centre Policijos padalinys
Čekijos respublika	Protection Service of the Czech Police Policijos padalinys
Estija	Police and Border Guard Board (PBGB) Policijos padalinys

Saugomi asmenys:

ES ŠALYS	VALSTYBĖS VADOVAS (-Ė)	MINISTRAS (-Ė) PIRMININKAS (-Ė)	PARLAMENTO PIRMININKAS (-Ė)	KITI VALSTYBĖS SAUGOMI ASMENYS
Austrija	TAIP	TAIP	TAIP	Ministrai pavojinguose renginiuose ir kelionėse; Kiti visuomenės veikėjai
Belgija	TAIP	TAIP	TAIP	Karalius ir karališkoji šeima
Bulgarija	TAIP	TAIP	TAIP	Generalinis prokuroras
Kipras	TAIP	n. d.	TAIP	Vyriausybės ministrai; Visų partijų vadovai
Čekija	TAIP	TAIP	TAIP	Atstovų rūmų pirmininkas; Užsienio reikalų ministras; Vidaus reikalų ministras; Teisingumo ministras; Krašto apsaugos ministras
Vokietija	TAIP	TAIP	TAIP	Federalinis užsienio reikalų ministras; Federalinis vidaus reikalų ministras; Federalinis krašto apsaugos ministras; Federalinis finansų ministras; Konstitucinio teismo pirmininkas
Danija	TAIP	TAIP	NE	Danijos karališkosios šeimos nariai; Kiti visuomenės veikėjai
Estija	TAIP	TAIP	NE	Kiti visuomenės veikėjai
Graikija	TAIP	TAIP	TAIP	Visi ministrai; Visi Parlamento nariai; Teismo pirmininkas; Generalinis prokuroras (tiriantis terorizmo bylas); Nuolatiniai ambasadoriai
Ispanija	TAIP	TAIP	TAIP	Kongreso pirmininkas; Aukščiausiojo teismo ir Generalinės teismų tarybos pirmininkas; Konstitucinio teismo pirmininkas; Ministro pirmininko pavaduotojas; Vidaus reikalų ministras; Vyriausybės ministrai; Valstybės sekretorius, atsakingas už saugumą; Policijos generalinis direktorius; Civilinės gvardijos generalinis direktorius; Kalėjimo departamento generalinis sekretorius; Generalinis prokuroras; Nacionalinio teismo pirmininkas
Suomija	TAIP	TAIP	TAIP	Ministrai
Prancūzija	TAIP	TAIP	TAIP	Valstybės vadovo šeima; Vyriausybės nariai; Parlamento rūmų pirmininkai; Kiti
Kroatija	TAIP	TAIP	TAIP
Vengrija	TAIP	TAIP	TAIP	Konstitucinio teismo pirmininkas; „Curia“ pirmininkas (Aukščiausiasis teismas); Generalinis prokuroras
Italija	TAIP	TAIP	TAIP	Dvejų rūmų vadovai; Krašto apsaugos, Teisingumo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministrai; Kiti ministrai; Prokuroras
Lietuva	TAIP	TAIP	TAIP
Liuksemburgas	TAIP	TAIP	NE	Kronprincas ir kronprincesė; Ministrai
Latvija	TAIP	TAIP	TAIP	Vidaus reikalų ministras
Malta	TAIP	TAIP	TAIP	Teismo pirmininkas; Generalinis prokuroras; Užsienio reikalų ministras
Nyderlandai	TAIP	TAIP	TAIP	Karališkosios šeimos nariai
Lenkija	TAIP	TAIP	TAIP	Senato Maršalka (1 mėn.); Seimo Maršalka (1 mėn.); Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas (1 mėn.); Lenkijos Respublikos Prezidento kabineto vadovas (1 mėn.); Krašto apsaugos ministras; Vidaus reikalų ministras (1 mėn.); Užsienio reikalų ministras (1 mėn.)
Portugalija	TAIP	TAIP	TAIP	Ministrai; Generalinis prokuroras; Aukščiausiojo teismo pirmininkai; Kiti
Rumunija	TAIP	TAIP	TAIP	Deputatų rūmų prezidentas
Švedija	TAIP	TAIP	TAIP	Riksdagas (įskaitant Parlamento pirmininką ir Parlamento narius) Ministrų kabinetas ir jo nariai; Valstybės sekretoriai, priklausantys centrinei valdžiai
Slovėnija	TAIP	TAIP	TAIP	Valstybės vadovo šeimos nariai; Ministro Pirmininko šeimos nariai; Visi ministrai (skirtingi saugumo lygiai); Nacionalinės Tarybos pirmininkas; Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; Valstybės generalinis prokuroras; Žvalgybos ir saugumo agentūros direktorius; Policijos generalinis direktorius
Slovakija	TAIP	TAIP	TAIP	Konstitucinio teismo pirmininkas; Vidaus reikalų ministras; Krašto apsaugos ministras; Teisingumo ministras
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	TAIP	TAIP	NE	Karališkosios šeimos nariai; Strategiškai svarbių ministerijų ministrai

Tarpinė išvada. Europos Sąjungoje vyraujančią šalių vadovybės apsaugos funkciją vykdo savarankiškos institucijos (policinio, žvalgybinio ar karinio pobūdžio), ir nėra nustatyto atvejo, kad ši funkcija būtų vykdoma civilinės ar privačios struktūros (įstaigos, įmonės). Įvairiose šalyse skirtingai nustatoma vadovybės apsaugos institucijos funkcijų apimtis. Pažymėtina, kad apsaugos subjektų ratas kai kuriose šalyse labai platus arba labai siauras, tačiau tik Danijoje, Estijoje, Liuksemburgo ir Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Parlamento pirmininkas nesaugomas. Galima daryti išvadą, kad dažniausiai vadovybės apsaugos institucijos savo funkcijoms užtikrinti vykdo reikalingą žvalgybos funkciją, fizinę asmenų apsaugą, pastatų ir teritorijų apsaugą, svečių apsaugą.

IV. (3.4.-1 klausimas) Ar Vadovybės apsaugos tarnybos siekiamas savarankiškumas ir numatoma jos vadovybės skyrimo tvarka geriau užtikrins keliamų uždavinių įgyvendinimą?

(3.4.-2 klausimas) Kokios šiuo metu kitų valstybės įstaigų ir institucijų vykdomos funkcijos galėtų būti perduotos Vadovybės apsaugos tarnybai?

Galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas nustato, kad vidaus tarnybos sistema – tai vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų. Esama vidaus reikalų sistema apima kelias skirtingų ministrų valdymo sritis bei daug įstaigų, ir Departamentas yra viena iš jų. Departamento veiklos sritis yra specifinė ir iš esmės nesusijusi su įprastais vidaus reikalų įstaigų uždaviniais – viešojo saugumo užtikrinimu plačiąja prasme bei ikiteisminio tyrimo įstaigų funkcijų vykdymu.

Atsižvelgiant į Departamento veiklos specifiką ir apžvelgus Projektu siūlomą kitokį teisinį reglamentavimą nei esančio Statute, darytina išvada, kad Projektu numatytos teisės normos leis lanksčiau ir efektyviau atrinkti kandidatus į pareigūnus, lankstesnis darbo organizavimas bei darbo ir poilsio režimas sudarys prielaidas efektyviau ir racionaliau panaudoti pajėgas.

Šiuo metu Vadovybės apsaugos departamento vadovų skyrimą reglamentuoja Vadovybės apsaugos įstatymo 16 straipsnis, nustatantis tokią direktoriaus ir jo pavaduotojų skyrimo tvarką ir atskaitingumą:

1. Vadovybės apsaugos departamentui vadovauja direktorius. Vadovybės apsaugos departamento direktorių vidaus reikalų ministro teikimu 5 metų kadencijai skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Vyriausybė. Tas pats asmuo Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2. Vadovybės apsaugos departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atskaitingas Vyriausybei.

3. Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojus į pareigas skiria ir iš jų atleidžia vidaus reikalų ministras Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.

Projekte siūloma tokia Vadovybės apsaugos tarnybos vadovų skyrimo ir atskaitomybės tvarka:

18 straipsnis. Vadovybės apsaugos tarnybos vadovai

1. Vadovybės apsaugos tarnybai vadovauja direktorius. Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius organizuoja Vadovybės apsaugos tarnybos veiklą, atstovauja Vadovybės apsaugos tarnybai, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos teisės aktuose nustatytos Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijos ir sprendžia Vadovybės apsaugos tarnybai priskirtus klausimus. Įgyvendindamas savo įgaliojimus, Vadovybės apsaugos direktorius leidžia įsakymus.

2. Vadovybės apsaugos tarnybos direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Vyriausybė. Tas pats asmuo Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius yra atsakingas ir atskaitingas Vyriausybei.

3. Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoją (toliau kartu – Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai) Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus teikimu į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Vyriausybė.

4. Kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius nepaskirtas arba kai jis laikinai (dėl laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų ar kitais atvejais) negali eiti savo pareigų, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pareigas laikinai eina Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas, o kai ir šis nepaskirtas arba laikinai (dėl laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų ar kitais atvejais) negali eiti savo pareigų, – Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

5. Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriumi, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį Vadovybės apsaugos tarnyboje arba vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėje įstaigoje.

6. Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme. Nutrūkus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus įgaliojimams, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai bus paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka.

7. Asmenys, kurie iki paskyrimo į Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, ėjo pareigūno pareigas, pasibaigus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus kadencijai ar Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų tarnybos einant šias pareigas laikotarpiui, jų rašytiniu sutikimu be atrankos gali būti paskirti į laisvas pareigūno pareigas, kurias ėjo iki paskyrimo į Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir kurioms netaikoma kadencija, o kai šių pareigų nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas Vadovybės apsaugos tarnyboje, kurioms netaikoma kadencija. Pareigūnui, paskirtam į laisvas pareigas, kurias jis ėjo iki paskyrimo į Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, o kai tokių pareigų nėra, paskirtam į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, nustatoma pareiginė alga pagal šio įstatymo priede šiai pareigybei nustatytą aukščiausios pakopos pareiginės algos koeficientą. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys nesutinka būti paskirti į kitas pareigūno pareigas, jie atleidžiami iš tarnybos vadovaujantis šio įstatymo 60 straipsnio 17 punktu.

8. Visais šiame įstatyme nustatytais atvejais sprendimus dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybos santykių (išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų) priima Ministras Pirmininkas.

9. Visais šiame įstatyme nustatytais atvejais sprendimus dėl Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojų tarnybos santykių (išskyrus sprendimus dėl skyrimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų) priima Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.

Konstatuotina, kad vadovų skyrimo tvarka iš esmės nekinta, įstaiga yra ir pagal projektą išliktų atskaitinga Vyriausybei.

Pažymėtina, kad Vadovybės apsaugos tarnybos vadovo skyrimo tvarka ne tik iš esmės išliks nepakitusi - vadovą skirs Vyriausybė, bet panašia tvarka taip dabar skiriami visų Centrinių statutinių įstaigų vadovai, ir tai nustato galiojančio Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalis:

„1. Centrinių statutinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Vyriausybė ministro teikimu, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip. Centrinių statutinių įstaigų vadovai šias pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Centrinės statutinės įstaigos vadovas, kurio veiklą, pasibaigus jo pirmajai kadencijai, ministro sudaryta tarnybinės veiklos vertinimo komisija įvertina labai gerai arba gerai, gali būti teikiamas skirti į šias pareigas antrai kadencijai. Centrinių statutinių įstaigų vadovai yra tiesiogiai pavaldūs ir atskaitingi ministrui, jeigu kituose šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip“.

Dirbtinai plėsti funkcijų sąrašą Vadovybės apsaugos tarnybai (jas perimant iš kitų institucijų ar įstaigų) nėra tikslinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad saugomų asmenų ir objektų sąrašas įstatyme gali būti plečiamas, ir tai nebūtų siejama su funkcijų išplėtimu.

Tarpinė išvada. Vadovybės apsaugos tarnybos organizacinis, finansinis ir resursų valdymo savarankiškumas ir taip pat numatoma jos vadovybės skyrimo tvarka geriau užtikrins keliamų uždavinių įgyvendinimą. Vadovybės skyrimo tvarka iš esmės nesikeičia, tačiau įstatyminis jos reguliavimas bei struktūros ir pareigybių įtvirtinimas, atskaitomybė ilgalaikiu požiūriu suteiks ne tik finansinių, bet ir veiklos organizavimo teigiamų rezultatų. Kitų valstybės institucijų vykdomų funkcijų perduoti Vadovybės apsaugos tarnybai nėra tikslinga.

V. (3.5. klausimas) Kaip ir kodėl keitėsi vadovybės apibrėžtis nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 27 d. įstatymo Nr. 1-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo" iki šių dienų teisės aktų? Kuo grindžiamas vienų ar kitų asmenų apsaugos būtinumas?

Lietuvos Respublikos 1991 m. rugpjūčio 27 d. įstatymo Nr. I-1706 „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos Skyriaus nuostatų patvirtinimo“ 2 straipsnis nustatė:

„Pagrindiniai Apsaugos skyriaus uždaviniai pagal savo kompetenciją užtikrinti Aukščiausiosios Tarybos ir jai priklausančių pastatų, asmeninę Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų ir oficialių svečių apsaugą.“

Taigi, apsaugos skyrimas buvo numatyta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės vadovų apsauga.

Minėtas įstatymas buvo pakeistas 1993 m. gegužės 18 d. Nr. I-153 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento“ ir nuo to momento 2 straipsnis nustatė tokį saugomų asmenų sąrašą: „Pagrindiniai Vadovybės apsaugos departamento uždaviniai - pagal kompetenciją užtikrinti asmeninę Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficialių svečių apsaugą ir su šio uždavinio vykdymu susijusių pastatų apsaugą.“

Vadovybės sąvoka pirmą kartą įtvirtinta 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2 straipsnio 1 dalyje ir nustatyta, kad:

„1. Vadovybė – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas bei asmenys, laikinai einantys Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko pareigas.“

Ši sąvoka buvo patikslinta 2013 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2, 14, 16, 17, 19, 22, 25 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymu Nr. XII-341 ir išdėstyta taip:

„1. Vadovybė – Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas bei asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko pareigas.“

Šiuo metu galioja minėta įstatymo nuostata.

Apžvelgus galima teigti, kad nuo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. rugpjūčio 27 d. įstatymo Nr. I-1706 „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų“ iki šio momento buvo nuosekliai laikomasi principo, kad apsauga turi būti užtikrinta aukščiausių valdžios institucijų vadovų (iš pradžių dviejų (kol nebuvo Prezidento institucijos), o vėliau trijų) apsauga. Nuo 2002 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 įsigaliojimo (su 2013 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. XII-341 padarytu pakeitimu) įtvirtinta vadovybės sąvoka, ir ji apima šiuos asmenis:

Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas bei asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko pareigas.

Darytina išvada, kad šių asmenų apsauga numatyta (ir jie priskirti vadovybei) atsižvelgiant į jų svarbą valstybės valdyme, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje:

„Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė.“ Taip pat atlikus analizę apie tai, kokie asmenys saugomi kitose šalyse (žr. į 3.3 klausimą), galima apibendrintai konstatuoti, kad beveik visose šalyse valstybių, vyriausybių ir parlamentų vadovai yra saugomi asmenys.

VI. (4 klausimas) Įvertinti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4167(2) ir iki nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugų viešojo pirkimo sutarties sudarymo įregistruoti Seimo narių pasiūlymai dėl šio projekto.

6.1. Seimo narės Agnės Širinskienės 2019-12-03 pasiūlymas[2]:

Pakeisti projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Vadovybė – Respublikos Prezidentas, ~~Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas,~~ Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento~~, Seimo Pirmininko~~ pareigas, taip pat pavaduojantys Ministrą Pirmininką.“

Argumentai:

Teisės ir teisėtvarkos komitete įvykusių klausymų metu buvo apsispręsta Projektą papildyti nuostata, kad saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumas užtikrinamas atsižvelgiant į nustatytą saugumo lygį. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygius tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Taip pat Projekto 2 straipsnio 3 dalyje esantis apibrėžimas leidžia saugoti Seimo narius, jei įvertinus aplinkybes konstatuojama, jog kyla grėsmė jų saugumui.

Iš Seimo narių renkamas Seimo Pirmininkas, įvertinus galinčias kilti grėsmes jo saugumui, jei tokių būtų nustatyta, galėtų būti saugomas kaip ir kiekvienas Seimo narys, nenustatant jam atskiro teisinio statuso. Siekiant tai įgyvendinti, koreguotina “vadovybės” sąvoka.

6.2. Seimo narės Agnės Širinskienės 2019-12-10 pasiūlymas[3]:

Pakeisti projekto 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„16. Vadovybė – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko pareigas, taip pat pavaduojantys Ministrą Pirmininką.“

Vertinimas:

Sprendžiant klausimą, susijusį su LR Seimo Pirmininko priskyrimu „vadovybės“ sąvokai, būtina žvelgti kompleksiškai vertinant Respublikos valdžių pasiskirstymą ir valdžių vadovų ne tik funkcijas ir teises, bet ir jų sąveikos klausimus.

Seimo Pirmininkas šaukia neeilines sesijas (Konstitucijos 64 str.), vadovauja posėdžiams (Konstitucijos 66 str.), pasirašo kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statutą (Konstitucijos 70 str.), LR Konstitucijos 89 str., kurio nuostatuose yra numatyta, kad tam tikrose situacijose Seimo Pirmininkas eina Lietuvos Respublikos vadovo pareigas (pagal LR Konstitucijos 77 str.), taip pat atvejuose, kai veikiantis Prezidentas išvyksta į užsienį – Seimo Pirmininkas jį pavaduoja. Seimo Pirmininkas kaip ir Respublikos Prezidentas turi teisę pateikti Konstitucinio teismo teisėjo kandidatūrą (Konstitucijos 7, 103 str.). Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas (Konstitucijos 140 str.). Respublikos Prezidento veto atveju ar kitais atvejais įstatymus pasirašo Seimo Pirmininkas (Konstitucijos 71, 149 str.).

Paminėtos teisės suponuoja išvadą, kad nors Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas ir renkamas iš Seimo narių, tačiau jo įgaliojimai kaip nuolatiniai – įstatymų leidybos institucijos vadovo ir galimi laikinieji įgaliojimai, atsižvelgiant į tam tikras situacijas ir atvejus, vienareikšmiškai priskiria Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką prie vadovybės. Ankstesnis 2019-12-03 Seimo narės pasiūlymas, kuris yra nustatytas esamoje Projekto redakcijoje, yra siauras ir neatsižvelgia į Seimo Pirmininko statusą, funkcijas ir reikšmę teisinės ir demokratinės valstybės sampratoje.

GALUTINĖS NEPRIKLAUSOMO EKSPERTINIO ĮVERTINIMO IŠVADOS:

3.1. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4167(2) siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros principus ir tikslus (žr. Tiriamosios dalies 1 skyrių).

3.2. Projektu siūlomas Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų darbo užmokestis atitinka valstybėje taikomą darbo užmokesčio sistemą, ir palyginant su kitų valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų, asmenų, kuriems darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, atitinka Valstybės tarnybos įstatymo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos nustatytus darbo užmokesčio didžius. Darbo užmokesčio didinimas atitinka Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijų ir uždavinių sudėtingumą, nustatomus reikalavimus pareigūnų išsilavinimui, jų kompetenciją ir darbo riziką.

3.3. Europos Sąjungoje vyraujančią šalių vadovybės apsaugos funkciją vykdo savarankiškos institucijos (policinio, žvalgybinio ar karinio pobūdžio), ir nėra nustatyto atvejo, kad ši funkcija būtų vykdoma civilinės ar privačios struktūros (įstaigos, įmonės). Įvairiose šalyse skirtingai nustatoma vadovybės apsaugos institucijos funkcijų apimtis. Pažymėtina, kad apsaugos subjektų ratas kai kuriose šalyse labai platus arba labai siauras, tačiau tik Danijoje, Estijoje, Liuksemburgo ir Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje Parlamento pirmininkas nesaugomas. Galima daryti išvadą, kad dažniausiai vadovybės apsaugos institucijos savo funkcijoms užtikrinti vykdo reikalingą žvalgybos funkciją, fizinę asmenų apsaugą, pastatų ir teritorijų apsaugą, svečių apsaugą.

3.4. Vadovybės apsaugos tarnybos organizacinis, finansinis ir resursų valdymo savarankiškumas ir taip pat numatoma jos vadovybės skyrimo tvarka geriau užtikrins keliamų uždavinių įgyvendinimą. Vadovybės skyrimo tvarka iš esmės nesikeičia, tačiau įstatyminis jos reguliavimas bei struktūros ir pareigybių įtvirtinimas, atskaitomybė ilgalaikiu požiūriu suteiks ne tik finansinių, bet ir veiklos organizavimo teigiamų rezultatų. Kitų valstybės institucijų vykdomų funkcijų perduoti Vadovybės apsaugos tarnybai nėra tikslinga.

3.5. Nuo 1991 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos teisėje sąvoka vadovybė nekito ir tik buvo papildoma po LR Konstitucijos priėmimo bei priskiriant asmenis, einančius šias pareigas: Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas bei asmenys, laikinai einantys Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko pareigas. Šių asmenų apsaugos būtinumas grindžiamas jų teisiniu statusu, reikšmingumu užtikrinant valstybės egzistenciją.

4. Seimo narės Agnės Širinskienės 2019-12-10 pasiūlymas pakeisti projekto 2 straipsnio 16 dalį ir išdėstant ją: „16. Vadovybė – Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko pareigas, taip pat pavaduojantys Ministrą Pirmininką.“, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą Seimo pirmininko pareigybės turinį ir reikšmes, bei istorinio požiūrio į Seimo pirmininko (Aukščiausiosios tarybos pirmininko) statuso apsaugos reguliavimą.

Nepriklausomas ekspertas prof. dr. Ryšardas Burda