LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 298
STENOGRAMA
2015 m. lapkričio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime lapkričio 26 dienos, ketvirtadienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. lapkričio 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės – K. Daukšys. Prašom. Prašom kalbėti, Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF*). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 1-10 klausimą.
PIRMININKĖ. 1-10. Taip, supratome. S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kaimo reikalų komitetas, nežinau, su kolegomis nepasitariau, bet prašau ir Audito komiteto pirmininkės vardu. Mes vakar buvome pritarę bendru sutarimu Žemės įstatymo projektui Nr. XIIP-3197, bet reikia padaryti korekcijas, nes gavome labai daug pastabų. Prašome išbraukti iki kitos savaitės.
PIRMININKĖ. 1-11 klausimą taip pat prašoma išbraukti. Gerbiamasis A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ponia Pirmininke, prašau išbraukti…
PIRMININKĖ. Toks triukšmas, kad nieko nebegirdžiu! Atsiprašau, gerbiamasis kolega. Kolegos, toks triukšmas, jūs taip garsiai kalbatės, kad aš net negirdžiu, ką per mikrofoną sako Seimo narys.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Ponia Pirmininke, dėl tam tikrų aplinkybių prašau iš opozicinės darbotvarkės išbraukti 2-1 klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Turbūt Seimas neturi teisės koreguoti opozicinės darbotvarkės? (Balsai salėje) Opozicija pati prašo? Visi sutinkate, taip? (Balsai salėje) Gerai, palaukime. Prašymas buvo frakcijos vardu, taip? Frakcijos vardu. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, Petrai, atsiprašau. P. Urbšys. Labai atsiprašau, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau, kad jūs dabar šiek tiek įsiklausytumėte. Pripažinkime, antradienį sprendimas dėl Laisvės premijos buvo emocinis, jis buvo paremtas grynai asmeninėmis nuotaikomis. Aš tikiu socialdemokratų ir darbiečių politinės kultūros lygiu. Kviečiu jus vis dėlto sugrįžti prie šio klausimo. Tikrai netiesa, kad nieko nebus, jeigu Sausio 25-ųjų metinių iškilmėse niekam nebus įteikta Laisvės premija. Tie, kurie priėmė tokį sprendimą, susitapatins su visa M. Burokevičiaus šutve. Ar jūs šito norite? Aš manau, kad nenorite. Ypač socialdemokratai darė viską, kad atsiribotų nuo M. Burokevičiaus, nuo TSKP.
Antras dalykas. Asmeniškai man kai kurie dalykai dėl V. Landsbergio netinka, man nesuprantama, kodėl vadinamasis tautos patriarchas šiuo metu sako, kad nereikia fetišuoti tautos. Man nepriimtina tai, kad jam pritariant R. Juknevičienė su komjaunimo sekretorės aistra susidorojo su žmonėmis, kurie bandė prisijungti prie koalicijos, kuri siejama su mano vardu. Bet mes turime peržengti savo asmenines ambicijas, todėl kviečiu įrašyti šį klausimą į darbotvarkę. Pagal Statutą mes tą dalyką galime padaryti, nes padaryta mūsų klaida. Kviečiu visus išlikti orius ir vertus savo valstybės istorijos.
PIRMININKĖ. Labai ačiū už pasiūlymą. Pagal Statutą niekaip neišeina, bet galėsime diskutuoti.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke!
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš tikrai nesuprantu, kodėl konservatoriai tokią gerą rezoliuciją dėl Komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo patys išbraukia iš darbotvarkės. Matyt, patys užsirišo juosteles ir suskaičiavo, kad jų gretose yra dauguma buvusių Komunistų partijos narių. Aš kitaip nevertinu.
Aš siūlau gerbiamajai opozicijai grįžti prie šio klausimo, tikrai turiu gerų pasiūlymų. Taip pat siūlau įvertinti Konservatorių ir Krikščionių demokratų partiją, kad 1996 m., kai mes turėjome 80 Seimo narių, jūs tada tokio įstatymo nepriėmėte, neįvertinote Komunistų partijos žalos Lietuvai. Aš siūlau įvertinti jus, kad kai turėjote daugumą, sąmoningai neįvertinote ir neizoliavote iš Komunistų partijos gretų ypač komunizmo dėstytojų, kurie plovė smegenis jaunimui. Todėl aš prašau bent jau vėliau, bet tą darbą atlikti.
Gerbiamieji konservatoriai, grįžkite prie mikrofono, atsiimkite savo iš darbotvarkės išbrauktą klausimą. Jeigu ne, aš, Pirmininke, prašau jūsų, kad šis klausimas būtų įrašytas į pagrindinę darbotvarkę, nes čia yra labai svarbus klausimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar nežinau, kuris iš eilės. Ilgai laukia gerbiamasis A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės rezervinį 2 klausimą, projektą Nr. XIIP-2685. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu prašymas, taip? Gerai, pasižymime. Dabar turbūt pirmasis J. Razma? Ar P. Gylys? Nepastebėjau. Prašom, Jurgi, jums žodis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar pasipylę komentarai dėl tos rezoliucijos, kuri įrašyta pirmuoju klausimu, kaip tik rodo, kad Seimas šiandien nepribrendęs rimtai ir atsakingai svarstyti tokio klausimo, kai vienas iš iniciatorių įžeidžiamai ir nepagrįstai apšaukia mūsų frakcijos kolegę dėl nebūtų dalykų. Aš manau, kad bus geriau, kai autoriai (galbūt jų bus daugiau) patobulins, pasirašys daugiau Seimo narių ir galbūt ramiai apsvarstysime.
O į tą vietą frakcijos vardu siūlau įrašyti 1 rezervinį klausimą, kuris žmonėms irgi yra aktualus, dėl vasaros laiko, t. y. projektą Nr. XIIP-3701 vietoj rezoliucijos.
PIRMININKĖ. P. Gylys. Prašom.
P. GYLYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Biudžetas yra svarbiausias šių metų ekonominis klausimas, deja, jis svarstomas nevisiškai nuosekliai. Aš palaikyčiau gerbiamojo A. Kubiliaus nuomonę, kad kaip galima greičiau būtų išklausyta Valstybės kontrolės ir centrinio banko vadovų nuomonė šiuo klausimu.
Mano pasiūlymas būtų toks. Gal būtų galima sutrumpinti Vyriausybės valandą, padaryti pusvalandį, o tuos du pareigūnus pakviesti, kad jie išdėstytų savo nuomonę apie biudžetą šiandien, o ne likus vienai dienai iki priėmimo.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Iš tiesų Seniūnų sueiga nori informuoti visą garbų Seimą. Seniūnų sueigoje buvo prieita prie susitarimo, kad ne kitą savaitę, bet dar kitą antradienį, kai bus Vyriausybės pusvalandis, bus pakviesti pareigūnai. Tas siūlymas yra statutinis, jeigu jūs frakcijos vardu prašote. Taip, mes tada balsuosime. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Puikus Seimo vertinimas. Seimas nepribrendęs. Nepribrendęs priimti vienai grupei tinkamus sprendimus. Bet aš ne dėl to, dėl Laisvės premijos. Gerbiamieji kolegos, jūs puikiai žinote, kad Statutas nenumato jokios galimybės dar kartą svarstyti šito klausimo. Bet Laisvės komisija gali susirinkti į savo posėdį, apsvarstyti situaciją ir priimti tam tikrą sprendimą. Bet aš atkreipiu dėmesį, kad septyni komisijos nariai, kaip vakar buvo paskelbta žiniasklaidoje, tarp jų ir kolega P. Urbšys, atsistatydino iš tos komisijos.
Todėl man atrodo, kad teikti Seimui pasiūlymus, kurie vadinami „karštas ledas“, neįgyvendinamus, yra ne visai gerai. Jeigu jau žmonės nori, tai nereikėjo atsistatydinti, tada būtų sukviestas komisijos posėdis, komisija susirinktų ir, vienaip ar kitaip, spręstų. Aš į tai norėjau atkreipti jūsų dėmesį. Jeigu teikiame siūlymą, tai pažiūrėkime, ką patys esame pridarę. Jeigu jūs atsistatydinote, tai keiskite savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Aš tik noriu atkreipti gerbiamųjų Seimo narių… kad čia yra klausimas dėl darbotvarkės, t. y. arba siūlymas įtraukti, arba siūlymas išbraukti. Dėl turinio neturėtume taip plačiai diskutuoti. Visi pasiūlymai yra užrašyti, ir Seimo nariai savo nuomonę išreiškia balsuodami, tai mes ir atliksime.
Jeigu dėl darbotvarkės, ne dėl politinių pasisakymų. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Seimo Pirmininke, frakcijos vardu siūlau 2-1 klausimą perkelti į 1-10 klausimą.
PIRMININKĖ. R. Juknevičienė. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, pritardama P. Urbšio iškeltai idėjai ir siūlymui, kad Seimas sugrįžtų dėl Laisvės premijos, kartu noriu atkreipti dėmesį, kad jis savo pasisakyme labai nekorektiškai kartoja jau 25 metus, kaip tik nuo to laikotarpio, kai mes kovojome dėl laisvės, Pasvalio KGB paskleistą melą, neva insinuaciją apie komjaunimo sekretorę Juknevičienę. Tai aš dar kartą jau turbūt kiekvienoje sesijoje 25 metus kartoju, kad aš niekada nebuvau komjaunimo sekretorė. O tai, kad žmogus kartoja tą patį KGB melą, tai minčių kyla visokių apie visokius agentus.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Tai dabar naudodamasi… Gerbiamasis Povilai, labai jus gerbiu, bet mes jau dabar priėjome prie diskusijų. Pirmiausia apsispręskime balsuodami, o po to, po balsavimo, jūs galėsite išreikšti nuomonę. (Balsai salėje) Tikrai suprantu, kad jūs dėl turinio. Jau dabar dėl turinio. Apsisprendžiame, kiek yra siūlymų, kad mes nepamirštume ir pratęstume diskusijas. Labai ačiū. Kol kas nutraukiu diskusijas, turėsite galimybę dar pasisakyti.
Pirmasis siūlymas buvo, jeigu taip pažiūrėsime iš eilės… Aš siūlyčiau pagal darbotvarkę, negu kad pasiūlė. Taigi darbotvarkės 1-10 klausimas, yra Darbo partijos frakcijos prašymas iš darbotvarkės išbraukti Pajūrio juostos įstatymą. Ar galime bendru sutarimu tai padaryti? Taip, bendru sutarimu išbraukiamas iš darbotvarkės.
Toliau yra Darbo partijos frakcijos siūlymas ir komitetų, kiek suprantu, dviejų pirmininkų. Balsuojame? Gerai. Balsuojame. Kas pritariate Darbo partijos frakcijos siūlymui išbraukti projektą Nr. XIIP-3510 iš šios dienos darbotvarkės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 37, prieš – 26, susilaikė 47. Lieka darbotvarkėje.
Kitas Darbo partijos siūlymas yra dėl Žemės įstatymo projekto Nr. XIIP-3197. Ar galime bendru sutarimu, ar ir čia reikia balsuoti? Visi sutinkate dabar? Pritarta bendru sutarimu išbraukti iš darbotvarkės.
Toliau. Visi siūlymai bus iš eilės. Dabar yra klausimas dėl opozicinės – 2-1. Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai frakcijos vardu siūlo išbraukti. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partijos frakcija siūlo šį klausimą įtraukti į pagrindinę darbotvarkę. Taigi pirmiausia balsuojame už tai, kad išbrauktume. (Balsai salėje) Nesipykite, pažiūrėsime pagal Statutą. (Balsai salėje) Gerai. Ačiū. Viską pasitikslinau. Dabar kiekvieną procedūrą pasitikslinsime, jeigu kas nors neaišku. Yra statutinis prašymas – jie turi teisę išbraukti. Išbraukėme.
Dabar yra „Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partijos siūlymas projektą Nr. XIIP-3814 įtraukti į šios dienos pagrindinę darbotvarkę, ir pasiūlyta konkreti vieta – 1-10 klausimas, kiek aš supratau. Balsuojame. Irgi statutinis siūlymas. Mes pasitikslinome, irgi statutinis siūlymas. Balsuojame. Kas pritariate, kad klausimas dėl projekto Nr. XIIP-3814 būtų įtrauktas į pagrindinę darbotvarkę 1-10 klausimu, į tą laiko vietą?
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 41, prieš – 6, susilaikė 61. Jums dėl šios rezoliucijos visi atsakymai pateikti.
Toliau. Žiūrime, kokių prašymų yra, t. y. neįtraukta į pagrindinę darbotvarkę. (Triukšmas salėje)
Toliau yra prašymų dėl rezervinių… Nešaukite! Aš nieko nebegirdžiu. Gerbiamasis Petrai, nešauk, aš nieko negirdžiu, ką mes turime dar nuveikti. Pirmas rezervinis klausimas – projektas Nr. XIIP-3701. Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų frakcija siūlo išbraukti iš rezervinių klausimų šios dienos darbotvarkėje. Ar galime pritarti? Ne. Girdžiu, kad nepritaria. Balsuojame, kas pritariate… (Balsai salėje) Ne, ne, palaukite. Yra skirtingi dalykai. Šitas… (Triukšmas salėje) Na, jūs netriukšmaukite, nes mes patys nebegirdime vieni kitų. Šis klausimas yra rezerve. Dėl laiko klausimas yra rezerve. Jūs prašėte perkelti. Aš dabar supratau – perkelti. Dar kartą prašau gerbiamųjų kolegų Seimo narių, norėčiau, kad triukšmas salėje būtų mažesnis. Net neįmanoma išgirsti, ko prašote, kad teisingai pateiktume balsuoti. Yra prašymas perkelti į opozicinę darbotvarkę. Į pirmą opozicinės darbotvarkės klausimą. Balsuojame, kas pritariate, kad pirmas rezervinis klausimas būtų perkeltas į pirmąją opozicinę darbotvarkę. Pirmiausia išbrauktas iš rezervo, taip turbūt statutiškai turi būti, ir tada perkeltas į šią darbotvarkę. (Triukšmas salėje) Visi rėkia, nieko neįmanoma girdėti, paskui pyksta.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 21. Taigi šį kartą draugiškai perkeliame pirmu klausimu į opozicinę darbotvarkę.
Buvo Socialdemokratų frakcijos siūlymas rezervinį 2 klausimą „Dėl Orios senatvės metų“ išbraukti iš darbotvarkės rezervinių klausimų. Gal čia bendru sutarimu galime? (Balsai salėje) „Dėl Orios senatvės“? Mes suteiksime galimybę pakalbėti. Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu socialdemokratai, kurių premjeras lemia Vyriausybės poziciją, mano, kad tikrai nebėra pagrindo kalbėti apie orią senatvę ateityje, tada žinoma, išbraukiame, o ką darysi. (A. Kubilius: „Aš tai nesutinku!..“) Bet tu ne premjeras.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kiekvienas galėsite išreikšti balsuodamas savo poziciją. Balsuojame. Kas pritariate Socialdemokratų frakcijos siūlymui rezervinį klausimą, įstatymo projektą Nr. XIIP-2685, išbraukti iš darbotvarkės?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš susilaikau. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Balsavo 106 Seimo nariai: už – 71, prieš – 2, susilaikė 33. Iš darbotvarkės išbraukta.
Dabar klausimas dėl Laisvės premijos. Kadangi, mano nuomone ir kiek aš konsultavausi su teisininkais, tokių statutinių galimybių nėra, nes grąžinta iniciatoriams tobulinti, didžioji dalis komisijos atsistatydino, bet kad tikrai nesuklystume, aš, kaip Seimo Pirmininkė, prašau Seimo palaikyti kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją, nes ji nagrinėja procedūrinius dalykus, išaiškinti dėl šio klausimo. Ar galite bendru sutarimu palaikyti, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje)
Balsuojame. Kas pritariate, kad Seimo Pirmininkės prašymu būtų kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad išaiškintų, kaip Seimas tokiu atveju turi elgtis, balsuojate, kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 73, prieš – 3, susilaikė 22. Ačiū už pritarimą. Etikos ir procedūrų komisija jai patogiu laiku susirinks ir Seimo prašymu išnagrinės šį klausimą, ir bus pateiktos išvados, dėl kurių galėsime dar ir dar kartą padiskutuoti.
A. Kubilius – replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dėl šiandien svarstomų darbotvarkės klausimų, tiktai pora pastabų. Vienas dalykas, aš tikrai labai nerimauju, kad darbotvarkėje nebeliko rezoliucijos dėl orinės, atsiprašau, „Dėl Orios senatvės“, nes aš buvau įsitikinęs, kad Vyriausybė, tai yra ministrė, siūlė šią rezoliuciją tiktai dėl to, kad kitais metais bus minimas garbingas mano 60 metų jubiliejus, ir aš įsivaizdavau, kad tik dėl to tie metai žadami paskelbti orios senatvės metais ar orinės senatvės metais. Pasirodo, nepavyks šito pasiekti.
Antras dalykas, kadangi kolegos K. Daukšys ir P. Gražulis labai rūpinosi įtraukti Seimo rezoliuciją, kurią yra parengęs A. Ažubalis su kolegomis, į šios dienos darbotvarkę, tai mes suprantame, kad jie labai ją remia ir, matyt, pakeitė savo nuomonę, nes, kiek žinau, iki šiol nesutiko jos pasirašyti, o dabar tikrai pasirašys, ir mes galėsime ją artimiausiu metu visų, taip sakant, plačiu sutarimu svarstyti ir priimti. Tai aš kviečiu kolegas šiandien pasirašyti šią rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Andriau. Aš tiktai moterišką pastabą: net įstatymai nesako, kad vyrai jau nuo 60 metų yra gilios senatvės. (Triukšmas salėje) Tikrai noriu pasakyti, kad jūs esate jaunas, gražus, energingas ir dirbkite, nesiruoškite dar senatvei. Turite dar daug ką nuveikti Lietuvos labui. (Triukšmas salėje, A. Kubilius: „Ačiū!..“)
P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, man atrodo, pagal eiliškumą pirma turėjo būti teikiamas siūlymas Mišrios Seimo narių grupės, toliau jūs turėjote priimti dėl kreipimosi, dėl Etikos ir procedūrų komisijos svarstymo. Tikrai šiandien visos galios yra Seimo. Seimas gali prašyti iš naujo teikti kandidatūrą, Seimo dauguma gali nuspręsti persvarstyti šitą klausimą. Pats Statutas negali visiškai suvaržyti Seimo, kad pataisytų savo klaidą, nes klaida gali būti grynai įstatymiška, klaida gali būti ir emocinė.
PIRMININKĖ. Labai ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Reaguoju, nes du kartus buvo paminėta pavardė. Gerbiamasis Zasčiurinskai, jeigu mes kalbame apie pačią Laisvės premijos komisiją, tai jinai nebegali iš naujo vykdyti procedūros dėl balsavimo dėl kitos kandidatūros ar tos pačios. Jinai tik galbūt gali pateikti tą pačią kandidatūrą, bet ir tai yra svarstytina.
Antras dalykas, dėl R. Juknevičienės. Buvo paminėta taip: su komjaunuoliškos sekretorės aistra, kodėl jinai save vėl sutapatino su komjaunimo sekretore, aš nežinau.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Povilai. Aš atsakysiu. Pagal Statutą net ir Seimas, turėdamas galią priimti savo sprendimus, turi vadovautis įstatymais, kiekvienas Seimo narys yra davęs priesaiką laikytis įstatymų. Statutas taip pat yra įstatymas, turi įstatymo galią. Todėl, jeigu būtų… (Triukšmas salėje) Gerbiamasis Povilai! Jeigu būtumėte praeitą kartą paėmę pertrauką, kol nebuvo baigta procedūra atmesti arba grąžinti tobulinti, taip, mes, Seimas, galėjome grįžti prie vienokių ar kitokių svarstymų, emocinių ar panašiai. Bet Seimo nariai negali priimti sprendimų vadovaudamiesi emocijomis, jie turi vadovautis įstatymu, ir tai sako mūsų priesaika. Statutas irgi yra įstatymas. Todėl, pasikonsultavusi su teisininkais, nemačiau teisinio būdo, kadangi vėl iškilo tas klausimas, tai Etikos ir procedūrų komisija tam ir yra sukurta, kad išspręstų mūsų ginčą. Tai palaukime. (Balsai salėje)
Dabar dėl darbotvarkės, dar yra, ar galime užbaigti darbotvarkę?
P. Gylys, prašom.
P. GYLYS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, primenu, kad Mišri grupė prašė balsuoti dėl galimybės pakviesti Valstybės kontrolės ir Centrinio banko vadovus, kad jie mums referuotų, ką jie mano apie valstybės biudžetą.
PIRMININKĖ. Atsiprašau…
P. GYLYS (MSNG). Šiandien per Vyriausybės pusvalandį.
PIRMININKĖ. Atsiprašau visos Mišrios grupės, kadangi tikrai praleidau šį punktą. Balsuojame. Kas pritariate Mišrios Seimo narių grupės siūlymui šiandien sutrumpinti Vyriausybės valandą ir pakviesti atitinkamų institucijų atstovus į Seimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 51, prieš – 7, susilaikė 50. Nepritarta.
Dėl viso. Ar galime dabar jau patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Nebereikia balsuoti? Nereikia. Pritarta bendru sutarimu. Po balsavimo – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų šiandien mes pamatėme, kas labiausiai bijo tos komunistinės praeities, ir kad kalbos nuo darbų labai skiriasi. Gerbiamasis Andriau, išmokite daryti darbus, o ne kalbėti! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu pratęsti K. Daukšio mintį dėl šio klausimo: kur nespjausi – tiek kairėn, tiek dešinėn – ten komunistas. Tai akivaizdžiai parodo balsavimas.
Dabar dėl Rasos. Rasele, jūs prisimenate, kaip kreipėtės į Etikos ir procedūrų komisiją, kai aš jus pavadinau komsorge? Aš nebuvau komjaunuolis, net spaliukas, todėl nežinojau tų laipsnių. Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, kad aš jūsų pareigas tik paaukštinau, o ne pažeminau, todėl jokio etikos pažeidimo nėra. Kodėl jūs taip nervinatės, kai paaukština jūsų pareigas, aš nesuprantu?
PIRMININKĖ. Ačiū, gal ta linksma gaida baigsime, nes ir pati Rasa juokiasi. Ar būtinai norite kalbėti? Gerbiamasis V. A. Matulevičius pirmas buvo.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes čia dėl Laisvės premijų sukūrėme problemą lygioje vietoje. Yra įprasta tvarka, mes aną kartą nutarėme balsuoti tobulinti projektą ar ne, tai reikėjo jį grąžinti, o ne viską pradėti komplikuoti, kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Kuo čia dėta Etikos ir procedūrų komisija? Turi susirinkti, grįžti tie nariai, kurie pasakė, kad atsistatydina, – grįžkite į komisiją, pasitarkite ir priimkite sprendimą, o mes vėl svarstysime ir vėl balsuosime.
PIRMININKĖ. Pritariu dėl to, ką sako kolega. Ir Etikos ir procedūrų komisija gali susirinkti, ir Laisvės premijų komisija gali susirinkti. Dar laiko gal ir yra. Dabar Seimas priėmė sprendimą, palaukime Etikos ir procedūrų komisijos išvados. Ji bus Seimui rekomendacinė ir tada balsuosime.
Dėl darbotvarkės klausimus baigėme. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš tikrai labai džiaugiuosi dėl K. Daukšio pasisakymo, nes praėjusį kartą jis atsisakė pasirašyti rezoliucijos projektą. Tikiuosi, kad kitą kartą, t. y. jau šiandien, nes mes vėl pradedame rinkti parašus po šia rezoliucija, norėdami gauti kuo didesnį Seimo narių palaikymą… Iki šiol šią rezoliuciją palaikė tik Liberalų, Mišri ir mūsų frakcija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Pirmiausia atneškite man, aš pirmoji pasirašysiu. (Balsai salėje) Z. Žvikienė. Ji, kaip komiteto pirmininkė, atsakinga už mūsų diskusinį klausimą. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Suprantu, jau dabar yra priimtas sprendimas, turbūt jis yra teisingas, jeigu taip nusprendė Seimo nariai, tačiau šiandien Laisvės premijų komisija nebeveikia, todėl visas procesas pagal Laisvės premijos įstatymą turėtų prasidėti iš naujo. Turėtų būti sudaryta nauja komisija ar iš tų pačių, ar iš kitų asmenų, kokie asmenys bus deleguoti į šią komisiją, ir jinai puikiausiai galėtų veikti priėmus naują sprendimą dėl komisijos sudarymo. Tik tiek ir norėjau paaiškinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Laisvės premijos įstatymas kalba, kad tai yra Žmogaus teisių komiteto kompetencijos ribos, buvo teisinga pastaba, bet išsiaiškinsime. Pradedame dirbti.
10.33 val.
Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2879(3)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2879(3)ES. Priėmimas. Liko tik balsavimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2879(3)ES) yra priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2, 3, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2880(3) (priėmimo tęsinys)
1-2b klausimas – Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 2, 3, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2880(3). Priėmimo stadija. Atidėtas balsavimas, vadinasi, liko tik balsavimas. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2880(3) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 67 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2881(3)ES (priėmimo tęsinys)
1-2c klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 67 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2881(3)ES. Priėmimo stadija. Irgi yra atidėtas balsavimas. Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2881(3) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3569(2)ES (priėmimas)
1-3a klausimas – Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3569(2)ES. Sujungti projektai Nr. XIIP-3595 ir Nr. XIIP-3498 ir teikiama nauja redakcija. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. Yra du straipsniai. 1 straipsnio nauja redakcija. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ar galime? (Balsai salėje) Galime. Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis kalba apie įsigaliojimą. Irgi pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Pastraipsniui priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3569(2)ES) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3570(2) (priėmimas)
1-3b klausimas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3570(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Balsuojame, nes nėra norinčių kalbėti. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Neįjungtas balsavimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3570) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3743(2) (priėmimas)
1-3c klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3743. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3743) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3744(2) (priėmimas)
1-3d klausimas – Bankų įstatymo Nr. IX-2085 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3744. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3744) priimtas. (Gongas)
1-3e klausimas – Kolektyvinio investavimo… Kas atsitiko? Atsiprašau. Prašau, gerbiamasis Matulevičiau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, trečią kartą bandau pasakyti pusę sakinio, o jūs net nematote, ką Seimo nariai… Mes čia iš viso kas esame? Statistai? Aš tik norėjau pasakyti, kad dėl Vertybinių popierių įstatymo suklydau ir mano balsas už, o jūs man neleidžiate.
PIRMININKĖ. Ačiū. Labai atsiprašau, jeigu nepastebėjau. Balsuojant dėl Vertybinių popierių įstatymo (projektas Nr. XIIP-3569), Seimo narys gerbiamasis V. A. Matulevičius balsavo už. Protokole bus pažymėta. Dar kartą labai atsiprašau.
10.42 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3745(2) (priėmimas)
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3745. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3745) priimtas. (Gongas)
10.44 val.
Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3746(2) (priėmimas)
1-3f klausimas – Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3746. Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Yra norinčių kalbėti prieš. Prašom, G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Aš labai atsiprašau, tiesiog įvyko klaida.
PIRMININKĖ. Supratome. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3746) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3291(2)ES (priėmimas)
1-4a klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3291. Priėmimo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską į tribūną.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Dėl 1 straipsnio norite kalbėti? Norite dėl 1 straipsnio? Nesiblaškykime. Dėl viso. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. Dėl 4 ir 5 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimti.
Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, komiteto pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ji yra techninio pobūdžio, mes jai pritarėme. Vietoj žodžio „teisė“ parašyta „likti“, mes pritarėme techninio pobūdžio pataisai.
PIRMININKĖ. Dėl 6 straipsnio yra pritarta?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritarta. Ar galime pritarti 6 straipsniui kartu su Teisės departamento pastaba? Galime. Pritarta. Dėl 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu pastraipsniui.
Dėl 17 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Mes pritarėme šiai pastabai ir pataisėme straipsnį.
PIRMININKĖ. 17 straipsnį galime priimti su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas? Priimta.
Dėl 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
27 straipsnis. Yra Seimo Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Pastaba techninio pobūdžio. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pritarta. Ar galime 27 straipsnį priimti su Teisės departamento pastaba? Balsuojame. Balsuojame dėl 27 straipsnio? Balsuojame. Kas pritariate, kad 27 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę…
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 73, prieš – 2, susilaikė 12. 27 straipsnis yra priimtas.
28 straipsnis. Prašom, pirmininke, nes čia nepritarta.
A. PAULAUSKAS (DPF). Šiam siūlymui mes nepritarėme. Kalbama apie apgyvendinimą kitose… Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Teisės departamentas mano, kad tą sąvoką reikėtų dar plėsti, aiškinti, bet mes manome, kad gana to, kas yra parašyta, kad galėtų būti apgyvendinti užsieniečiai ne tik registracijos centre, kaip žinote, ribotas skaičius ten galinčių apsigyventi, bet galėtų būti apgyvendinti ir kitose Vyriausybės nustatytose vietose. Vyriausybė turės sudaryti tokias pat sąlygas tose kitose vietose, kaip ir Užsieniečių registracijos centre. Todėl mes manome, kad įstatyme viskas teisingai aptarta, ir nepritariame šiai pastabai.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Ar galime mes pritarti komiteto nuomonei dėl 28 straipsnio? Pritarta bendru sutarimu. 28 straipsnį priimame su komiteto išsakyta nuomone, kad nepritariame Teisės departamento pastabai.
Dėl 29, 30 straipsnių pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 31 straipsnio yra Seimo Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ši pastaba buvo apsvarstyta įstatymo svarstymo metu. Ji tiesiog formaliai pakartota. Jai buvo nepritarta. Mes liekame prie tos pačios nuomonės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei bendru sutarimu. 31 straipsnį priimame bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 32, 33 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
Dėl 34 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Mes pritarėme tai pastabai ir pataisėme straipsnio konstrukciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime priimti 34 straipsnį su pataisomis atsižvelgdami į komiteto nuomonę? 34 straipsniui pritarta bendru sutarimu.
Dėl 35, 36, 37, 38, 39, 40 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta pastraipsniui bendru sutarimu.
Dėl 41 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Tai pastabai pritarėme, nes ji yra redakcinio pobūdžio, techninė. Mes sutinkame, pritariame.
PIRMININKĖ. Ačiū. Galime 41 straipsnį priimti su redakcinėmis pataisomis, kaip siūlo komitetas, bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Gal galime bendru sutarimu priimti pastraipsniui šiuos straipsnius? Priimta pastraipsniui.
Dėl 58 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom, pirmininke.
A. PAULAUSKAS (DPF). Teisės departamentas mano, kad įstatymas gruodžio 1 d. negali įsigalioti, mes manome, kad jis gali. Yra aptarta visa pasirašymo procedūra, mes manome, kad reikia palikti tą patį terminą, t. y. kad įsigaliotų gruodžio 1 d., tačiau dėl šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies tikrai, mūsų nuomone, reikia parengti poįstatyminius aktus, ji galėtų ir turėtų įsigalioti 2016 m. sausio 1 d. Mes ir siūlome: visa įstatymo redakcija įsigalioja nuo gruodžio 1 d., o 28 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 d. Taigi mes iš dalies pritariame Teisės departamento pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui? Pritarta bendru sutarimu.
58 straipsnį galime priimti su pataisomis, kaip nusprendė komitetas? 58 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Ačiū komiteto pirmininkui.
Nuomonės už, prieš. Nuomonė už – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų užsirašiau kalbėti už, kai pamačiau, koks sąrašas garbingų kolegų užsirašė kalbėti prieš.
Norėčiau priminti jums, kad šis įstatymo projektas yra ne dėl to, ar migracijos procesas ir migracija, kaip reiškinys, egzistuoja pasaulyje ir Europoje, šis įstatymo projektas nėra dėl to, ar į Lietuvą privalėsime atsivežti tą tūkstantį pabėgėlių, ar neprivalėsime atsivežti. Sprendimas jau yra priimtas, jis yra priimtas Vyriausybės, o ne čia, Seime. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra dėl to, kad sudarytume, suteiktume įrankius ir duotume galimybę valstybės institucijoms tinkamai ir efektyviai priimti tuos žmones, dėl kurių priėmimo Vyriausybė jau yra apsisprendusi.
Iš tiesų labai gaila, kad komitetas nusprendė pakeisti įstatymo projekto koncepciją ir išmesti tam tikrų detalių, ar tam tikrų atskirų veiksmų, reglamentavimą iš šio įstatymo projekto, ir palikti tai Vyriausybės poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti. Mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, buvome įregistravę iš tiesų, man atrodo, gana logiškas pataisas. Visų pirma, kad integravimosi laikotarpis, arba tas laikotarpis, kurį pabėgėlis privalės praleisti Pabėgėlių registravimo centre, būtų maksimaliai sutrumpintas ir būtų ne ilgesnis nei trys mėnesiai. Maksimalus integravimosi laikotarpis savivaldybių teritorijoje būtų jokiu būdu ne penkeri metai, mes siūlėme jį sutrumpinti iki vienų metų, kad žmogui pradėjus dirbti ir atsiradus pajamų, susijusių su darbo santykiais, automatiškai nutrūktų bet koks pašalpų, išmokų ar kokių nors kitų finansinių resursų mokėjimas. Ir dar svarbiau, mes buvome įregistravę, kad išmokos tiems žmonėms, pabėgėliams, nebūtų diskriminuojančios čia gyvenančius lietuvius, kad jokiu būdu nebūtų didesnės negu Lietuvos piliečiams, gaunantiems minimalų užmokestį, taikomos sąlygos… Komitetas nusprendė, kad to neturėtų būti įstatymo projekte, bet poįstatyminiuose teisės aktuose. Tebūnie tokia komiteto valia.
Džiugu, kad Socialinių reikalų ir darbo ministerija poįstatyminiais aktais jau pritarė Liberalų sąjūdžio siūlytoms pataisoms ir priėmė būtent tokias formuluotes, kokias mes siūlėme įtraukti į įstatymą. Bet vis dėlto mes laikomės tokios nuomonės, kad mums atrodo, kad būtų buvę daug geriau, jei šios nuostatos būtų buvusios įstatyme. Todėl raginu balsuoti už įstatymo projektą ir nekvestionuoti. Tai klausimas ne dėl to, ar pabėgėlius priimti, ar nepriimti, bet klausimas dėl to, kaip tą padaryti civilizuotai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis klausimas yra ypač svarbus Lietuvai. Kaip visada sakau, tai ir dabar tą patį pakartosiu – tai nacionalinio saugumo klausimas, tai Lietuvos valstybės išlikimo klausimas. Pateiksiu du skaičius. 1970 m. į Suomiją atvyko 40 somaliečių. Šiandien jų yra per 16 tūkst., tai yra trečia tautinių mažumų grupė šioje valstybėje. Tai pirma.
Antra. Šio įstatymo projekto esmė yra kokia? Taip lengvinamos (pabrėžiu – lengvinamos) pabėgėlių gyvenimo ir atvykimo sąlygos Lietuvoje. Čia yra esmė. Man tai yra nepriimtina, nes Lietuva ir taip turi gana daug problemų, aš nekartosiu. Ir skurdo lygis, trečia vieta nuo galo, ir darbo atlyginimai, ir pensijos, išmokos, 30 metų būsto eilė ir t. t., ir t. t. Aš manau, kad prioritetas turėtų būti Lietuvos piliečiai visų pirma.
Ir dar. Mes pateikėme dėl pabėgėlių du variantus. Abiem variantams Seimas pritarė. Pirmajame variante buvo parašyta pagal Vidaus reikalų ministerijos ministro teikimą, kad Migracijos departamentą reikia likviduoti. Ir kitas mūsų variantas pateiktas buvo dėl to, kad Migracijos departamentą reikia pakelti iki nacionalinio lygmens ir turėti valstybės struktūrą, kuri užsiimtų visu kompleksu šių klausimų. Vakar Europos reikalų komitete buvo svarstomi šie klausimai, pabėgėlių klausimai, ir buvo aiškiai konstatuota, ir vidaus reikalų ministras pripažino, kad Lietuvos Respublikos strategijos dėl migrantų ir pabėgėlių išvis nėra. Todėl neturint…
Ir paskutinis klausimas. Integracija. Šiandien niekas negali pasakyti, kas yra integracija. Nėra jokių integracijos standartų. Briuselyje paklausėme inteligentų grupės vieno (…), taip, jis supranta integraciją kaip darbo vietos suradimą. Ar tai yra integracija? Ar mes neturime apsispręsti, kad integracija…
PIRMININKĖ. Laikas, laikas!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). …yra kur kas platesnė sąvoka? Todėl kviečiu susimąstyti ir nepritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Žinote, kad kalbėti skiriamos 2 minutės. Nuomonė už – A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Noriu išsklaidyti čia visas abejones. Mes, kai rūpinamės savo saugumu, prašome paramos iš savo partnerių, iš Europos Sąjungos valstybių. Kai norime finansinės paramos, taip pat prašome iš Europos Sąjungos. Dabar mums siūloma solidariai dalintis našta, kuri užgriuvo Europą. Šio įstatymo pirmas tikslas yra suderinti Europos Sąjungos direktyvos nuostatas su mūsų įstatymu ir sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Ir antra – sukurti civilizuotą pabėgėlių perkėlimo procedūrą, t. y. kada bus nuspręsta juos perkelti. Viso to smulkaus reglamentavimo, kuris buvo pirmajame projekte, mes atsisakėme, ir manome, kad Vyriausybė tuos dalykus gali puikiausiai pati nustatyti, juo labiau kad keičiantis situacijai jie gali keistis. Jokių palengvinimo sąlygų čia nėra, kiekvienas atvykęs bus tikrinamas, tos tikrinimo procedūros taip pat yra aptartos, apklausų formos yra parengtos. Manau, kad visos baimės yra bereikšmės ir nereikalingos. O dėl Migracijos departamento likimo yra kitas įstatymo projektas, kur mes spręsime visiškai kitaip ir turbūt vėliau. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš už tai, kad priimtume pabėgėlius, bet manau, kad šio įstatymo negalima priimti šiandien, kol Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesutvarkė materialinės pagalbos dydžio pabėgėliams. Šiandien pabėgėliai gauna kelis kartus didesnę paramą negu mūsų Lietuvos vargingiausi gyventojai, nuo gruodžio 1 dienos ši parama mažinama, tačiau ji vis tiek po visų galutinių skaičiavimų lieka didesnė, negu gauna skurstantys Lietuvos gyventojai. Vadinasi, mes sukuriame siurblį, kuris pumpuoja Lietuvos gyventojus, kurie negauna iš valstybės tokios didelės paramos kaip pabėgėliai, jie emigruoja, o pabėgėlius mes skatiname imigruoti į Lietuvą, nes čia visai neblogos net ir nedirbant bus materialinės pašalpos. Todėl aš nesu prieš įstatymą, jis reikalingas, taip, mūsų pabėgėlius kitos šalys priėmė, bet tą siurblį reikia pataisyti, jis turi būti atvirkštinis, turi būti vienodos teisės ir pabėgėlių, ir neturtingų Lietuvos gyventojų. Valstybės parama turi būti vienoda. Todėl šiandien aš pasisakau prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, man, kaip ir bet kuriam turbūt iš jūsų, kelia didžiulį nerimą, kaip susiklostys mūsų tolesnis gyvenimas, kai čia pagerės, pakils pragyvenimo standartai ir Lietuva iš tikrųjų taps patraukli pabėgėliams. Dabar ji nėra patraukli. Aš irgi įžiūriu tam tikrus pavojus, kartais net ir baisoka įsivaizduoti, visa pagarba kitatikiams, įsivaizduoti Lietuvą apstatytą minaretais. Tačiau aš puikiai suprantu ir atkreipiu jūsų dėmesį, kad mums vis dėlto tenka rinktis iš dviejų blogybių. Jeigu mes dabar neištiesime pagalbos rankos mūsų sąjungininkams, manau, jeigu kas nors nutiktų mūsų valstybei, lygiai taip pat pasielgs ir jie. Pavyzdžiui, kai reikės galvoti, ką daryti su NATO 5 straipsniu, nors dabar dar ne 5-asis, 4-asis straipsnis, sakykime, incidentas tarp Turkijos ir Rusijos, ar ne? Dabar koks nors incidentas, štai kas nors susprogdins Kaliningrado traukinį, kaip per Bražuolę važiuojant susprogdino, ir Rusija nutars mus pamokyti. Mūsų partneriai iš karto prisimins, kaip mes elgėmės, kiek mes pinigų skyrėme gynybai, ir prisimins pabėgėlius. Ir viskas virs ilgais svarstymais. Aš tikrai negudrauju prieš kolegas, tai yra sunkus, žiaurus, bet tai yra pasirinkimas. Jeigu mes nepadėsime savo sąjungininkams, jie nepadės mums. Todėl kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia gali būti visokių argumentų už, ką tik girdėjome geopolitinį, kad mes padedame ne pabėgėliams, bet padedame sau, kad mus blogu metu paremtų kiti. Aš suprantu, kad mes, matyt, neišvengsime tų pabėgėlių, bet reikia pasirengti juos priimti taip, kad nesukeltų problemų. Įstatyme matau vieną defektą, čia daug kas yra gerai tame įstatyme, bet vienas svarbus defektas yra tai, kad įstatymas suteiks geresnes sąlygas pabėgėliams negu mūsų socialiai nuskriaustiems žmonėms. Jie lyginsis ir bus taip, mes čia kalbėjome apie orią senatvę, tai čia kai kas oriau gyvens, o lietuviai gyvens ne taip oriai. Žmonėms tai nepatiks, mes sukelsime socialinę įtampą, ko nereikėtų daryti. Būtų gerai, kad įstatyme būtų labai aiškios sąlygos, kad pabėgėliai negyvens geriau negu mūsų socialiai remtini žmonės, nes jie bus socialiai remtini, turėtų patekti į tokią pat situaciją. Kiek valstybė sugeba padėti mūsų socialiai remtiniems žmonėms, tiek padėkime ir pabėgėliams.
Kitas dalykas, kuris man nepatinka. Aš čia nematau nieko, kaip mes juos integruosime. Tas klausimas, kurį aš visur keliu – kas yra integracija. Vis tiek turėtų būti duotas atsakymas, kokiais būdais kas integruos, kokios institucijos atsakingos ir koks būtų rezultatas?
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų daug argumentų jau buvo pasakyta, aš nenoriu kartoti to, kiek svarbu yra Europos ir Vakarų bendruomenės solidarumo vertybės, kurias mes savo konkrečiais veiksmais turime demonstruoti. Tai yra akivaizdu, aš tam argumentui visiškai pritariu ir manau, kad buvo padaryta gal ir ne tokių didelių, bet vis dėlto diplomatinių klaidų, kai pačioje pradžioje tokio solidarumo Lietuva negalėjo pademonstruoti.
Antras dalykas, ką norėčiau pabrėžti. Turime matyti pabėgėlių problematiką, geopolitinę pabėgėlių problemą kaip kur kas platesnę ir ilgiau trunkančią. Vakar Europos reikalų komitete mes apie tai kalbėjome ir prašėme Vyriausybės papildomos informacijos. Iš tiesų turime suvokti, kad pasaulis XXI amžiuje gyvena didžiulio pabėgėlių iššūkio akivaizdoje, šiuo metu skaičiuojama, kad pasaulyje yra apie 60 mln. pabėgėlių, dalis iš jų siekia patekti į Europą. Švedijos ekspertai kalba apie tai, kad netrukus galime pamatyti ne pabėgėlių, bet didėjančius emigrantų srautus iš Afrikos, kur tvarkantis ekonomikai kursis vidurinioji klasė, kuri galės finansuoti emigracines savo keliones į Europą. Tam turime būti pasiruošę. Gaila, mes ir vakar prašėme Vyriausybės pateikti prognozes, kaip gali atrodyti pabėgėlių srautai, kurie, jeigu ne dabar, tai po metų, po dvejų, po penkerių pasieks Lietuvą. Pasirodo, Lietuva kol kas tokių galimybių ir tokių institucijų, kurios galėtų tai prognozuoti, neturi. Mes neturime būti naivūs ir turime suvokti, ar mes garsiai kalbėsime apie tai, kaip čia užtversime tvoras prie Lietuvos, ar garsiai kalbėsime, kaip Europa atsitvers tvoromis, tai nepakeis bendros situacijos. Greičiausiai bus taip, kaip daugelis ekspertų perspėjo, kad XXI amžius gali būti kur kas labiau išreikštų pabėgėlių ir emigrantų srautų amžius, mes turime būti tam tinkamai pasirengę. Kaip suprantu, šie įstatymai kaip tik yra žingsnis į tai, kad mes būtume tam geriau pasirengę. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti prieš šį įstatymą todėl, kad jis labai liberalizuoja atbėgėlių teises ir galimybes įsikurti Lietuvoje. Visų pirma kvotų klausimas, nepritarus V. Vasiliausko pataisai, nebus sprendžiamas Seime, o atiduodamas Vyriausybei, o tai yra visiškas Seimo nuvertinimas. Manau, kad tokį svarbų klausimą turėtų spręsti Seimas.
Antras dalykas. Įstatyme numatytos, manau, tam tikros spragos, pavyzdžiui, nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę. Tai yra 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Atkreipiu dėmesį, kad Paryžiuje, koncertų salėje šaudė ir susisprogdino du nepilnamečiai nuo 15 iki 17 metų. Aš suprantu, kad tokius asmenis mes į Lietuvą priimsime visus be išimčių ir negrąžinsime.
Ir svarbiausias klausimas – iš 2 straipsnio yra išbrauktas laikinas teritorinis prieglobstis, papildytas straipsnis 151 dalimi, kur numatytos materialinės priėmimo sąlygos. Skamba taip, kad aprūpinimas… Deja, dabar eina laikas, nematau, negaliu pacituoti. Žodžiu, 151 straipsnis – kad būstas, socialinės pašalpos, apranga, maistas ir dar piniginė išmoka. Tai yra akivaizdžiai diskriminuojančios nuolatinius Lietuvos gyventojus sąlygos, didžiulis trūkumas iki dabar yra socialinio būsto. „Maltos“ sriubos kasdien laukia iš bado mirštantys seneliai, mes tam aukojame pinigus, Lietuvos žmonės aukoja pinigus, o dabar mes priimsime pabėgėlius ir aprūpinsime visomis išskirtinėmis sąlygomis, kaip neaprūpiname savų nuolatinių gyventojų. Aš manau, kol nepasirūpinsime ir neužtikrinsime oraus gyvenimo savo nuolatiniams piliečiams, negalime priimti tokiomis sąlygomis jokių pabėgėlių. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomones. Visi išgirdo, apsisprendė. Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 66, prieš – 8, susilaikė 22. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3291) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mes svarstome tikrai jautrų klausimą. Bet šiame įstatymo projekte tų visų socialinių aspektų nėra. Mes svarstysime kitą paketą ir tada tikrai galėsime pasižiūrėti, ar teisingai išsprendėme. O kad integravimo procesas, jeigu mes priimame pabėgėlius, yra kitoks negu mūsų gyventojų paramos mechanizmai, tai yra akivaizdu – jis yra kur kas brangesnis. Faktiškai kaip ir visose valdiškose įstaigose išlaikyti žmones bent pradiniu laikotarpiu, tai yra akivaizdu, mes tą turime suprasti. Bet koks bus dydis, kokiu būdu, mes svarstysime kituose įstatymuose. Tada reikės ieškoti, kad mūsų žmonės nenukentėtų, žmonės matytų, kad mes sprendžiame jų problemas, o ne tik pabėgėliais rūpinamės. Bet šis įstatymas, kurį dabar svarstėme, to turinio nesprendžia.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes neįvertinome to, koks svarbus šis įstatymas ir koks jis yra sudėtingas. Čia kai kurie pasakyti argumentai, na, nebuvo labai svarūs. Aš žinau, kad prieš savaitę kelios Jungtinių Amerikos Valstijų valstijos atsisakė priimti pabėgėlius. Federacijoje. Jūs man parodykite Europos Sąjungos dokumentą (gal aš jo nežinau), pagal kurį mes čia turime taip skubėti ir priimti gerai neapgalvoję sprendimus.
NATO. Vašingtono sutarties 5 straipsnis iš tikrųjų yra ratifikuotas, mes pasirašėme, jį reikia vykdyti. Tai, ką mes darome dabar, yra tiesiog mūsų savanoriškas suvereniteto paaukojimas, gerai neapgalvojus pasekmių. Ačiū.
11.14 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3292(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-4b klausimas – Notariato įstatymo Nr. I-2882 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3292. Priėmimas. Yra du straipsniai.
1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
2 straipsnis. Dėl įsigaliojimo datos. Dėl įsigaliojimo yra Teisės departamento pastaba, bet komitetas siūlo nepritarti. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu. Ar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso. Norinčių kalbėti nėra, balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3292(2) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3293(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4c klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3293. Priėmimas.
1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Čia analogiškai dėl datos pataisymo. Galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei. Galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Ačiū.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3293(2) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3277(2)ES (priėmimas)
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3277(2). Priėmimo stadija. Kviečiu V. Gapšį. Nematau. Gal tada galime pastraipsniui?
1 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Visoms pastaboms pritarta komiteto. Ar galime priimti 1 straipsnį su Teisės departamento pataisomis, kurioms pritarė komitetas? Priimta bendru sutarimu.
Gerbiamasis Sabatauskai, norėjote ką nors pasakyti? Ne, gal mes išspręsime ir taip. Jeigu reikės pagalbos, paprašysime.
2 straipsnis. 3 straipsnis. 4 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
5 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas siūlo nepritarti. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Prieštaraujančių nėra? Pritarta komiteto nuomonei nepritarti. 5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Komitetas joms pritarė. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei bendru sutarimu. Minutę! Tuoj pažiūrėsime. Kur 7 straipsnis? Atsiprašau, už techninę pertraukėlę. 6 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
7 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu.
8 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabų, komitetas joms pritarė. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Komiteto nuomonei pritarta. Ar galime priimti 8 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta.
Norinčių kalbėti yra. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, kodėl aš negaliu pritarti šitam įstatymo projektui. Šiandien įstatymuose yra numatyta, kad vartojimo ginčus sprendžia valstybės institucijos, tai yra išskirtinė valstybės institucijų teisė. Tai pirma.
Šiuo įstatymo projektu norima atiduoti galimybę spręsti vartojimo ginčus taip pat ir privačioms struktūroms. Vadinasi, mes puikiai žinome, kad nėra nė vieno atvejo, kad, kai privati struktūra teikia vienokias ar kitokias paslaugas, jų kaina paprastai visada būna didesnė negu valstybės institucijų kainos. Todėl darytina tokia išvada, kad atidavus dalį vartojimo rinkos dėl ginčų sprendimo į privačias rankas nuo to kentės arba daugiau išlaidų turės vargšai paprasti žmonės. Todėl įvertinęs šitą situaciją, beje, aš apie ją kalbėjau ir pateikimo stadijoje, aš negaliu pritarti šio įstatymo projektui. Visus kviečiu atkreipti dėmesį į tą informaciją, kurią aš dabar pateikiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, truputį kolega ne ten pažiūrėjo, bet pagal šitas įstatymo pataisas vartojimo ginčus, kylančius praktikoje dėl institucijų kompetencijos, siūloma Valstybinei energetikos inspekcijai. Ne teismo tvarka spręsti vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, susijusius su techninio pobūdžio klausimais, o Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai – ginčus, susijusius su reguliuojamų kainų taikymu, ir visus kitus energetikos srities. Taigi abi šitos institucijos yra valstybinės, ne privačios, todėl aš nelabai suprantu, apie ką kolega kalbėjo. Siūlau pritarti įstatymo pataisoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3277) yra priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3278(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5b klausimas – Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3278. Du straipsniai. Pirmas, antras. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta.
Motyvų, norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3278) yra priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3279(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5c klausimas – Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3279. Priėmimo stadija.
Yra du straipsniai. Pirmas ir antras. Jokių pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3279) yra priimtas. (Gongas)
11.26 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3280(2) (priėmimas)
1-5d – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3280. Priėmimo stadija.
1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė. Ar galime priimti 3 straipsnį su Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas ir pataisė redakciją? 3 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3280) yra priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 3, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3281(2) (priėmimas)
1-5e – Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 3, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3281. Priėmimo stadija.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta.
5 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime priimti 5 straipsnį bendru sutarimu su komiteto pataisymais atsižvelgiant į Teisės departamento nuomonę? 5 straipsnis priimtas.
Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3281) yra priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3282(2) (priėmimas)
1-5f – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3282. Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto nuomonei ir priimti 2 straipsnį? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3282) priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3283(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5g klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3283(2). Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Ar galime priimti 1 straipsnį su komiteto pritarta pastaba ir pataisymais? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime priimti 3 straipsnį komiteto pataisytos redakcijos? Pritarta bendru sutarimu.
Šio įstatymo priėmimas
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3283(2) priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3284(2) (priėmimas)
1-5h klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3284(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, kuriai pritarė komitetas. Galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu su komiteto pataisyta redakcija? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3284(2) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3285(2) (priėmimas)
1-5i klausimas – Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3285(2). Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. 2 straipsnį galime priimti su komiteto redakcija? Priimtas.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3285(2) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3286(2) (priėmimas)
1-5j klausimas – Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3286(2). Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. 2 straipsnį galime priimti su Teisės departamento pasiūlymu, kuriam pritarė komitetas? Pritarta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3286(2) priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3287(2) (priėmimas)
1-5k klausimas – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3287(2). Priėmimo stadija. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastabos. Joms komitetas pritarė. Ar galime priimti 2 straipsnį su Teisės departamento pastabomis? Priimta bendru sutarimu.
Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3287(2) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1714 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3774(2), Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1866 2 straipsnio pakeitimo ir 1, 3 ir 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3775(2) (svarstymas)
1-5l klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1714 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3774(2). Svarstymo stadija. (Balsai salėje) Mane Sekretoriatas informuoja, kad kartu galime svarstyti ir 1-5m klausimą – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1866 2 straipsnio pakeitimo ir 1, 3 ir 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-3775(2). Svarstymo stadija. (Balsai salėje) Komitetus reikia kviesti. Svarstymo stadija. Atsiprašau, jau norisi peržengti toliau – į priėmimą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. J. Sabatauskas turbūt pakeis V. Gapšį. Pirmininke, prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė, ir kadangi realiai konkrečių pastabų nebuvo, pritarė bendru sutarimu įstatymo projektui ir išvadoms. Ačiū. Dėl abiejų projektų dėl vartotojų teisių apsaugos.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu šiems projektams? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galite pritarti ypatingai skubai? Ačiū. Pritarta ypatingai skubai.
11.40 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1714 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3774(2) (priėmimas)
Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3774.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3774) priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1866 2 straipsnio pakeitimo ir 1, 3 ir 4 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3775(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-3775. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Atsiprašau, pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių jokių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3775) priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3697(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3697. Priėmimo stadija. Du straipsniai. Dėl 1, 2 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Yra norinčių kalbėti už. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad turėtume pilnesnę informaciją prieš balsuodami. Šiuo įstatymo projektu yra siaurinama sritis, už kurią mokama kompensacija. Šiandien yra vartojamas terminas „susijęs su tarnyba“, tai yra platesnis terminas, dabar jis siaurinamas iki termino „pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos“. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam Seimo nariui. Ričardai, ar tikrai norite kalbėti? Gerai. Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3697) yra priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3825 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3825. Pateikimo stadija. Kviečiu pranešėją R. Sargūną. Prašom.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gruodžio 18 d. priėmė nutarimą Nr. XII-1504 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“. Siūlau pakeisti šio nutarimo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Nustatyti, kad komisija iki 2016 m. gegužės 31 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui išvadas ir pasiūlymus.“
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis kolega, mano klausimas yra toks. Seimas nustatė jums terminą iki gruodžio 31 d. Aišku, komisija pradėjo darbą ir dirbdami, aš taip suprantu, jūs susidūrėte su kažkokiomis sudėtingomis problemomis arba sudėtingais klausimų nagrinėjimais. Tai, aš suprantu, buvo pagrindas pratęsti komisijos darbą. Ar galėtumėte keliais žodžiais pasakyti, kas sukėlė jums nerimą? Ačiū.
R. SARGŪNAS (DPF). Nerimo niekas nesukėlė, tačiau motyvai, dėl kurių komisijos nariai apsisprendė, kad iš tikrųjų tyrimą reikia pratęsti, būtų tokie: pirmiausia komisijai tenka dirbti ir tirti labai didelio sektoriaus veiklą. Tyrimo komisijai pateikta daug riboto naudojimo medžiagos ir yra atitinkama darbo su ja specifika. Tyrimo metu atsirado daug papildomų klausimų, kuriuos būtina detaliau išanalizuoti. Tyrimo metu keitėsi Komisijų biuro atsakingi darbuotojai. Naujus darbuotojus reikėjo supažindinti su visa medžiaga, tyrimo specifika ir panašiai. Komisija apklausė gana daug asmenų, energetikos įmonių atstovų, dirbusių ar dirbančių energetikos sektoriuje, nemažai dar bus apklausta. Komisijai taip pat būtina ištirti ketvirtojo bloko įmonių veiklą, kur yra 11 įmonių, ir jų sąveiką su pagrindinėmis įmonėmis, be to, ne iki galo ištirta visa jungiamoji grandis. Ir paskutinis faktorius – lietuvių kalbos redaktorės, kurios turi redaguoti mūsų medžiagą, teikti pastabas ir pasiūlymus pristatymui, yra labai apkrautos darbu ir labai sudėtinga joms laiku atlikti pavestas mūsų užduotis. Jos irgi prašė, nes jos irgi vėluoja.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, atsakyti 2 minutės, klausti – 1 minutė. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis komisijos pirmininke, ką jūs manote apie tai, kodėl valstybės valdomos įmonės, teikiančios reguliuojamo sektoriaus paslaugas, savo dokumentus įslaptina, net Seimo specialiajai tyrimo komisijai pateikia juos neišsamius? Kodėl reikia dešimt kartų pakartotinai klausti, tikslinant atsakymą, arba tiesiog primygtinai reikalauti, jiems atvykus, kad jie atsakytų į klausimą, o neišsisukinėdami pateikinėtų versijas, kurios yra sutartos prieš ateinant į komisiją? Kodėl vyksta tokie dalykai valstybės reguliuojamame sektoriuje, kai įstatymas numato, kad tai turi būti vieša, ir visuomenei, ne tik Seimo nariams, prieinama? Ar tai ne pagrindinė priežastis, kad trukdoma specialiajai komisijai dirbti?
R. SARGŪNAS (DPF). Pagal esamą struktūrą energetikos sektoriuje susiklostė situacija, kad ketvirtojo bloko įmonės nuėjo nuo reguliuojamos veiklos, tačiau turi tiesioginį santykį su savo motininėmis įmonėmis ir atlikdamos tam tikras specifines paslaugas, į kurias faktiškai iš išorės niekas negali įeiti, tai yra pusiau uždaras sektorius, gana profesionalus sektorius… susidūrėme su tokia įdomia kainodara, su paslaugomis, kurios neturėtų būti įtraukiamos į reguliuojamas veikas. Tačiau jos, nes sąskaitos forma buvo išrašytos paslaugos motininėms įmonėms, sėkmingai įtraukė į reguliuojamas veikas ir dėl to vartotojams buvo padidinti tarifai už elektros energiją. Tai yra tyrimo medžiagos esmė.
Aš siūlyčiau, kad kai ateityje bus formuluojami klausimai Seimo bet kuriai specialiajai komisijai, jų mažiau būtų, kad jie būtų konkretūs, bet jų būtų mažiau, kad nebūtų toks platus tyrimo spektras.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis žemieti, ar šis komisijos prašymas dar kartą pratęsti tyrimą susijęs su tuo, kad komisija neranda jokių neigiamų veikų energetikos sektoriuje? Ar jūsų tas terminas jau bus galutinis, ar dar prašysite? Tai gal iš karto reikia iki 2016 metų spalio mėnesio ir tada jau suspėtumėte padaryti?
R. SARGŪNAS (DPF). Ačiū už klausimą. Mūsų prašymas yra pratęsti iki gegužės 31 dienos. Tai nereiškia, kad mes tiek ir dirbsime. Aš manau, kad mes gerokai greičiau užbaigsime. Tačiau dar šiek tiek laiko trūksta. Ir ne dėl to, kad komisija randa nusikalstamos veikos ar blogos veikos požymių ar neranda. Mes įvairiais aspektais žiūrime ir čia negalime būti nei teisėjai, nei prokurorai. Paprasčiausiai mes vertiname medžiagą, gana objektyviai vertiname. Komisijoje dirba įvairių partijų atstovai ir gana išsamiai pasisako. Yra už ir prieš. Ir balsuojama. Aš nemanau, kad tai būtų koks nors specialus politinis šou.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, šiuo metu vėl prašote, kad pratęstume iki gegužės 31 dienos. Ar nemanote, kad komisija gal per daug smulkmeniškai įsigilina į kai kuriuos straipsnius ir be reikalo gaišta laiką? Galbūt geriau komisijai pasirinkti konkretesnius du, tris atvejus, juos išnagrinėti ir teikti Seimui, o ne smulkmeniškai užsiimti?
R. SARGŪNAS (DPF). Jūsų labai geras klausimas. Jis koreliuoja su tuo, ką aš prieš tai pasakiau. Iš tikrųjų, jei Seimo būtų suformuluoti kokie trys ar keturi klausimai komisijai, būtų daug paprasčiau dirbti, daug geriau įsigilinti ir atsakyti dėl esmės. Dabar mes išskaidėme savo jėgas, išskaidėme tyrimo medžiagą ir gana sudėtinga viską susisteminti. Šiuo metu yra parengta ataskaitos medžiagos apie 200 lapų. Įsivaizduojate, kaip bus. Ar visi išklausys, ką mes perskaitysime, įsigilins ir panašiai? Tai labai sudėtinga.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus po pateikimo. Ačiū, pirmininke.
Nuomonė už – A. Kubilius. Už pratęsimą, taip?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų esu sujaudintas valdančiosios koalicijos dėmesio mūsų Vyriausybei ir siūlymo pratęsti komisijos, kuri turi tirti XV Vyriausybės darbus dėl energetikos reikalų dar iki gegužės mėnesio, darbą. Aš jau ne vieną kartą esu minėjęs, kad politinė patirtis Lietuvoje sako labai aiškią tiesą. Kiekvieną kartą, kai socialdemokratai būdami valdžioje sukuria komisiją konservatorių veiklai tirti, po to konservatoriai laimi rinkimus. Taip buvo 2008 metais, taip buvo net ir prieš porą metų, kai garsioji A. Skardžiaus komisija mus pasmerkė, po to mes laimėjome Europos Parlamento rinkimus. Tai aš tiesiog esu labai sujaudintas ir dėkingas už tokį rūpestį, kad mes kitais metais laimėtume Seimo rinkimus.
Aš abejoju, ar tinkama yra pratęsti tik iki gegužės mėnesio. Būtų naudingiau, jei būtų pratęsta iki rugsėjo. Bet jei jau jūs tiek daug negalite mums padovanoti, tai ką padarysi, tiks ir gegužės mėnuo.
O šiaip aš džiaugiuosi socialdemokratų Vyriausybės dideliais pasiekimais energetikos srityje per šį laikotarpį. A. Skardžiaus komisija, dabar antra komisija. Tai yra didžiausi pasiekimai. Šiek tiek mažesni yra „Chevrono“ išvarymas, įmonės „Hitachi“ numarinimas, šilumos gamybos suvėlimas panaikinus kvotas supirkti kogeneracinių elektrinių pagamintą elektrą. Aš sveikinu su tokiais rezultatais. Kai mes laimėsime kitų metų rinkimus, aš nebūsiu tarp tų entuziastų, kurie siūlys tirti jūsų veiklą, bet patirtis, kaip jūs tyrėte, yra vertinga toliau panagrinėti, gal ją reikėtų pratęsti kiekviename Seime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tikėsimės, kad taip ir balsuosite, kaip kalbėjote. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kaip tik dėl panašių argumentų kaip A. Kubiliaus esu prieš. Aš manau, kad per trumpai pratęsiama, nes rinkimai bus spalio mėnesį. Gegužė yra truputį per anksti, reikėtų pratęsti, nes čia yra nepolitizuota komisija, dalykiška, ir vienintelis socdemų individualus nuopelnas dėl energetikos. Reikėtų pratęsti iki pat rinkimų pradžios, spalio pradžioje ar rugsėjo pabaigoje būtų galima užbaigti triuškinančia komisija, kuri sutriuškintų praėjusios Vyriausybės visą energetikos veiklą, bet jums reikėtų ir pasiaiškinti, kodėl neatsirado šios Vyriausybės nė vieno individualaus projekto. Visa, ką sugebėjo pratęsti, tik A. Kubiliaus, ir vis tęsia, tęsia. O mes išnagrinėsime tik pačioje kadencijos pabaigoje. Ir bus pridaryta jūsų pačių labai daug klaidų. Viskas buvo blogai daroma, reikėtų kaip nors greičiau, spėriau tą daryti. Bet reikėtų iki rinkimų. Čia per trumpas terminas. Rugsėjo pradžią siūlyčiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 4, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Nėra. Pritarta ypatingai skubai.
Svarstymo stadija. Tuoj pažiūrėsime, ar diskusijoje kas nors nori dalyvauti. Palaukite. Gerbiamasis V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Siūlau laikinajai komisijai suteikti nuolatinį statusą.
PIRMININKĖ. Prašom įregistruoti tą siūlymą. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 3, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, visą Seimo darbą galima paversti kokiu nors humoru, ironija, kaip čia ir mano kolegos kalbėjo apie tos komisijos veiklą. Aišku, kad socialdemokratai tokias komisijas naudoja kaip propagandinį įrankį prieš rinkimus, ir aš irgi neatmetu galimybės, kad gegužės mėnesį vėl bus, kad pritrūko laiko užbaigti darbą, ir dar kartą bus siūloma pratęsti.
Žinoma, dabar iki gegužės mėnesio bus plėtojama ta propaganda prieš buvusią Vyriausybę, norint paneigti strategiškai labai svarbius sprendimus dėl energetikos sektoriaus. Gaila, kad socialdemokratai imasi tokios taktikos – užuot pabandę dar geresniais sprendimais pasiekti populiarumo, imasi dirbtinai menkinti buvusios Vyriausybės pasiekimus. Klausimai dėl to tyrimo, aišku, suformuluoti politizuotai, su išankstiniais teiginiais, įsivaizduoju, kad politiškai bus balsuojama ir dėl išvadų. Šiaip, žinoma, A. Skardžius galėjo ištraukti iš stalčiaus tas išvadas jau dabar ir politiškai balsuoti. Matyt, tas noras ilgiau politikuoti yra didesnis, na, ką gi, bus gaišinama ir komisija. Ji, užuot dirbusi ką nors dėl energetikos perspektyvos, siūliusi ką nors dėl ateities, vykdys propagandinę funkciją. Aš, žinoma, negaliu pritarti tokiems ketinimams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – A. Skardžius. Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A. Sysas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Išties konservatorių energetikos reforma, 2011 metų vadinamoji A. Sekmoko reforma, nebuvo patvirtinta jokiu Vyriausybės nutarimu, tai darė A. Sekmokas ir privačios kompanijos „Ernst &Young“ ir „Lawin“. Šiandien tai yra kaip vėžys Lietuvos kūne. Kodėl aš taip teigiu? Štai keletas skaičių. Dešimčiai metų išnuomotas laivas po 70 mln. per metus – 700 mln. eurų, penkerių metų sutartis su „Statoilu“ per metus duoda po 50 mln. eurų nuostolių – 250 mln. eurų. Štai milijardas.
Pakalbėkime apie devintąjį bloką, Elektrėnų elektrinę. Milijardas 250 mln. Lt, devyniolikai metų po 20 mln. sutartis su „General Electrik“ už aptarnavimą. Ji ką tik paleista stovės ir nedirbs nuo sausio 1 dienos. Gal galėtume pakalbėti apie norą pirkti rusiškas dujas ir „užkabinti“ tą nuostolį vėl ant mūsų verslininkų, ant pensininkų? Taip, tai yra noras, kad veiktų tos kogeneracinės elektrinės, naudojančios dujas. Tai yra adata, tai yra narkomanų adata, nesvarbu, iš kur ji būtų: ar iš „Gazpromo“, ar iš Norvegijos „Statoilo“ įmonės. Taip, pone Kubiliau, jūs padarėte dujų narkomanais ir sukūrėte tokią infrastruktūrą. Tai aš vėl prilyginu tik vėžiui Lietuvos kūne, o serga vien dėl to mūsų biudžetas. Todėl ypač tyrimas dėl ketvirtojo bloko įmonių, kurias buvo norima privatizuoti… jos šiandien visos dirba nuostolingai, o viena iš jų stato Karalienės Mortos mokyklą už 7 mln. eurų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Dėkoju. Prieš kalbės – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kalbėsiu labai trumpai. Tikrai tiek pateikimo stadijoje, tiek svarstymo stadijoje balsavau prieš, bet jeigu kas nors iš esančių čia, salėje, atsakytų į mano klausimą, kurį aš dabar paklausiu, tiksliai atsakytų, tai priėmimo stadijoje pažadu balsuoti už. Ar kas nors žinote, kiek dabar jau esame sukūrę Seime veikiančių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų? (Balsai salėje) Nematau rankų kažkodėl, matyt, reikės balsuoti prieš.
Ir antras klausimas gal labiau retorinis. Gerbiamieji kolegos, ar neatsibodo juokinti žmonių su tomis laikinosiomis komisijomis? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis Andriau, bet tai ne laikinoji komisija. Už kalbės K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų aš matau, kad tos komisijos darbą norima padaryti politikavimu, o realiai ta komisija turi labai rimtą uždavinį, nes Lietuvos energetikos sistema pasidariusi gana uždara. Ją vieną kartą VKEKK’as patikrinęs galų gale nustatė aibę trūkumų ir šiuos dalykus Seimas tai komisijai suformavo. Su visa pagarba A. Kubiliui, kuris taip sėkmingai skėsčioja rankomis, bet jo valdymo metu tą sistemą ir pabaigė, prasidėjo nuo „Leo LT“, ją pabaigė ir dabar toliau vyksta. Aš siūlau tą komisijos darbą pratęsti, ne politikuoti, o išsiaiškinti, kokiais būdais galima padaryti, kad energetikos sistema būtų efektyvi, kad kuo mažiau kainuotų visiems Lietuvos gyventojams ir kad mes išmoktume pamokas iš tų klaidų, kurias padarėme. Neįmanoma nedaryti klaidų dėl tokių dalykų, bet iš tų klaidų reikia mokytis. Reikia atkreipti dėmesį į tuos visus dalykus, geriau mes jos darbą pratęskime iki pavasario, ne politikuodami, o darydami realius darbus, kad žmonės gautų pigesnį produktą. Štai ir viskas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Iš esmės turbūt visi suprantame, kad tos laikinosios tyrimo komisijos dažnai turi politines potekstes, politinius pamušalus, stipriau ar silpniau panaudojamus. Ši komisija irgi turi tokį pamušalą. Galima įžvelgti ir teigiamų dalykų, tą panašiai pasakė ir ponas K. Daukšys, kad kiti ateityje bijotų ir šiandien nedarytų kokių nors nesąmonių, nes ateitis ateis ir kokia nors laikinoji tyrimo komisija nustatys. Nesinori grasinti ar gąsdinti, bet, balsuodamas prieš termino pratęsimą, aš vis dėlto noriu pasakyti vieną pagiriamąjį žodį komisijos pirmininkui R. Sargūnui. Iš jo veiksmų aš nematau kokio nors politikavimo, klausimų politizavimo. Žmogus tikrai bando elgtis profesionaliai, dirbti neieškodamas nereikalingų blusų, tačiau, kalbėdamas apie galutines išvadas, aš vis dėlto manau, kad jos bus panaudojamos labai politizuotai, gal ne paties R. Sargūno pastangomis. Šiandien tegul tiria, bet, man atrodo, pratęsti termino nereikia, buvo galima gal ir anksčiau padaryti arba yra pratęsiama per ilgai. Todėl aš balsuoju prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju Eugenijui. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu pakartoti, kad tai yra Statutu įtvirtinta komisija, tai nėra laikinoji, Energetikos komisija Statutu yra patvirtinta. (Balsai salėje) K. Masiulis kalbės prieš.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Ką tu čia dabar? Na, aš vietoj Kęstučio, nes iš tikrųjų tai mano eilė. Gerbiamieji, pirmiausia tikrai konservatoriams…
PIRMININKAS. Atsiprašau.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). …dėkui, kad ima iš manęs pavyzdį ir užsirišo juosteles. Jeigu kam trūksta, žiūriu, ne visi, ateikite, paskolinsiu, turiu bent šimtą.
Kolegos, pozicija ir opozicija, yra bėdų. Komisija yra, lai ji ir tiria. Politizuos ar nepolitizuos, bet po penkmečio, manau, visas tas pūlinys bus ištrauktas ir bus pripažinta, kad buvo padarytų didžiulių bėdų, milijardinių nuostolių mūsų tautai. Taigi šiuo momentu kviečiu sąžiningai tuos, kurie turi juosteles, balsuoti už komisijos darbo pratęsimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau Kęstučio, dabar jūs kalbėsite prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, narkologo terminiją vartojantis A. Skardžius jau turi visas išvadas, ir tereikia tik imti ir surašyti, juk jos nebus kitokios ar dabar, ar po mėnesio. Tiesiog imkite ir surašykite. Aišku, kad priežastis yra visai kita. Tos išvados visai nepasikeis, kai bus surašytos po keturių mėnesių, tiesiog reikia, kad jos būtų surašytos po keturių mėnesių, nes komisija yra skirta A. Kubiliui pasmerkti, tai geriausia tą daryti prieš rinkimus. Kas to nesupranta? Juk čia ne vaikų darželis, mes puikiai žinome, kas čia yra daroma. Mūsų balsavimas irgi yra visai bereikšmis, nėra čia ko mus agituoti balsuoti kitaip, nes komisijos tikslas yra bandymas sutepti buvusios Vyriausybės darbus. Tas ir daroma. Tačiau paradoksas yra tas, kad nė vieno kitokio energetinio projekto ši Vyriausybė neįgyvendino, visi yra paimti iš praeities ir nė kiek nepakeisti. A. Skardžius čia labai putojo vartodamas narkologinę terminiją apie adatas, dar kažką, bet viskas padaryta dabar šitos Vyriausybės, šitos Vyriausybės ministro, kuris buvo lygiai to paties LNG terminalo atvežėjas ir vadovas. Šaudami į A. Kubilių, patys sau koją persišaunate.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis kalbės R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu patikinti visus, kad komisija tikrai užbaigs darbą iki termino pratęsimo pabaigos, jeigu jūs už tai balsuosite. Taip pat noriu pažymėti, kad komisija savo darbe tikrai neužsiima propaganda, ir aš netoleruoju, kad būtų propagandiniai dalykai eskaluojami. Taip pat stengiamės, kad nebūtų švaistomasi pavardėmis ir išankstiniais kaltinimais, kartais nepagrįstais. Taip pat išvados, manau, tikrai bus objektyvios ir konkrečios. Siūlau pratęsti komisijos darbą iki to termino, kuris nurodytas – iki 2016 m. gegužės 31 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 70, prieš – 8, susilaikė 14. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijai atlikti parlamentinį tyrimą dėl energetikos sektoriuje veikiančių asmenų finansinės komercinės veiklos 2009–2014 metais“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi čia mano pavardė paminėta, tai aš noriu pasakyti vieną trumpą komentarą. Negaliu nustoti stebėtis A. Skardžiaus, socialdemokrato, ir K. Daukšio, darbiečio, nuolat skambančiais pareiškimais apie tai, koks blogis yra sutartis su „Statoilu“, dabar, sako, ir sutartis su „Gazpromu“, perkant „Gazpromo“ dujas bus didžiulė istorinė klaida, ir Karalienės Mortos pastatų nuoma taip pat didžiulė klaida. Bet visa tai yra padaryta šiandieninės Vyriausybės. Šiandieninė Vyriausybė yra remiama šiandieninės koalicijos, kurios ryškūs energetikos politikos lyderiai yra A. Skardžius ir K. Daukšys. Iš tikrųjų man sunkiai suvokiama šitokia situacija, kaip vakar paaiškėjo, kad per visą šitą laiką šita Vyriausybė toliau įgyvendino A. Sekmoko ir mano parengtą Energetikos strategiją ir net nesiruošia jos pakeisti, ir toliau gyventi su šia strategija.
Tai, gerbiamieji kolegos, aš pradedu įtarti, kad iš tikrųjų A. Skardžius ir K. Daukšys yra A. Kubiliaus ir A. Sekmoko slapti agentai, užkerėti. Dėl to reikėtų sudaryti komisiją, kuri ištirtų, kokiais būdais šitie garsiai šaukiantys asmenys yra tapę A. Kubiliaus ir A. Sekmoko slaptais agentais. Toliau tik kelia triukšmą, bet savo Vyriausybės veiksmų niekaip nekeičia ir nenori keisti.
PIRMININKAS. Aš matau, gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti neminėti pavardžių, nes mes negalėsime tęsti posėdžio, o tik kalbėsime apie pavardes, kurios buvo paminėtos. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų neminėsime pavardžių, bet galbūt galima paminėti tokius pavadinimus kaip „Lukoilas“, „Lukoilo“ dukterinė įmonė „Litasco“, Kremliaus valdoma, su kuria A. Kubilius pasirašė sutartį…
PIRMININKAS. Aš prašiau neminėti pavardžių.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …premjeras, konservatorių premjeras kadencijos pabaigoje 2012 m. pasirašė sutartį trejiems metams, atiduodamas strateginį objektą „Klaipėdos naftą“ valdyti rusams, t. y. kiek verslininkai kreipėsi dėl krovos darbų, gaudavo atsakymus iš Maskvos, kreipdamiesi į „Klaipėdos nafta“. Tai yra akivaizdus pardavimas Lietuvos, yra faktas, yra specialioje raštinėje pasirašyta sutartis, kur atiduodama „Klaipėdos nafta“ valdyti rusams. Taip pat dujos buvo perkamos iš Rusijos strateginiam objektui Elektrėnų Lietuvos elektrinei ir gaminama trečdalis Lietuvos energijos už rusiškas dujas. Tai kainavo milijardus litų, permoka, užuot nusipirkus elektros energijos šešis kartus pigiau iš tų pačių rusų. Tai yra girto kroviko darbas, kaip minėjau, kuris pavogė dėžę degtinės, pardavė, o pinigus pragėrė.
PIRMININKAS. Aš labai dar kartą noriu paprašyti. Jeigu mes vėl norime teikti čia istorinius faktus, tai visi parašykite raštu, pasikeiskime, paskaitykime ir baikime. Mes vėluojame… K. Daukšys ir E. Gentvilas. Daugiau niekam nesuteiksiu žodžio. Prašom, Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pavardės neminėsiu, bet tikrai dabar supratau, kad agentai jums labai reikalingi, jūs jų labai ieškote, tai būkite geras, kitą kartą pasakykite tai iš karto. Dabar vaikštote, šypsotės, rankas spaudžiate. Reikėjo iš karto pasakyti, kad norite į agentus priimti, gal būčiau pagalvojęs. Ką aš dabar galiu pasakyti?
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, aš iš tiesų noriu apie ateitį kalbėti, bet tik vieną detalę dėl praeities. Na, ne „Klaipėdos naftą“ išsinuomojo rusai, o kelias bačkas savo produkcijai „Klaipėdos naftoje“. Bet tiek to dėl praeities.
Dėl ateities. Buvo užuomina, na, kolegos, esminis dalykas yra naujos Energetikos strategijos redakcijos parengimas. Man tikrai kelia nerimą, kad vis atidėliojamas tos naujos Energetikos strategijos priėmimas, pateikimas Seimui. O kol nėra tos strategijos, kas ką nori energetikoje, tas tą daro. Tai iš tiesų čia yra blogiausia situacija. Tirkime galų gale A. Kubiliaus Vyriausybės veiklą, bet reikės tirti ir tai, kas dabar vyksta be strategijos. Nesivadovaujant senąja strategija ir nepriimant naujosios, vyksta visokios velniavos. Tai toks žvilgsnis į ateitį, tikrai, kolegos, visas Seimas turi susirūpinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pasakiau, daugiau nesuteiksiu niekam žodžio. Viskas. Aš mačiau, kas stovėjo prie mikrofono.
12.17 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIP-2017(5), Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 straipsnių pakeitimo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir Kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2018(5), Civilinio proceso kodekso 385, 390, 392, 399, 444, 448, 453, 461, 487, 514, 516 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP‑2019(5), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(5), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2021(5), Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2022(5), Konsulinio statuto Nr. I-886 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2023(5), Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2024(5), Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 15 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4664(4), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4665(4), Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo Nr. IX-837 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4666(4), Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4667(4), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4669(4), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4670(4), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3329(2) (svarstymas)
Svarstome 1-8 klausimą – kompleksinis įstatymas, sudarytas, ko gero, iš beveik penkiolikos įstatymų – Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas ir jo lydimieji. Aš dabar kviesiu iš eilės visų komitetų atstovus, kurie vienaip ar kitaip svarstė visus ar dalį įstatymų projektų, prašau kalbėti dėl visų įstatymų. Pirmiausia kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją V. Gapšį pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas. Dėl civilinės būklės yra pirmasis.
V. GAPŠYS (DPF). Pirmininke, dabar pradedame nuo…
PIRMININKAS. Visų neminėkite. Jeigu yra pastabų…
V. GAPŠYS (DPF). Bendru sutarimu už pritarta pagrindiniam, tai ir kitiems, man atrodo, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ruošiasi M. Bastys. Po M. Basčio – A. Strelčiūnas. Ačiū. Po to pakviesiu, ten yra keletas pasiūlymų.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ar iš karto dėl visų pasakyti, ar atskirai?
PIRMININKAS. Taip, taip, Mindaugai. Gerbiamasis Mindaugai, dėl visų.
M. BASTYS (LSDPF). Iš esmės visiems įstatymų projektams yra pritarta. Tik dėl darbotvarkės 1-8a ir 1-8i klausimų yra komiteto pasiūlymų. Ar juos reikėtų dabar pristatyti, ar…
PIRMININKAS. Galite pasakyti, nes išeis pagrindinis komitetas ir kalbės tik dėl pagrindinio komiteto.
M. BASTYS (LSDPF). Kalbant apie Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą Nr. XIP-2017(4), Informacinės visuomenės plėtros komitetas siūlo, kad būtų…
PIRMININKAS. Vis dėlto pritariate.
M. BASTYS (LSDPF). 18 straipsnio 1, 8 punktuose nustatyti civilinės būklės aktai registruojami sudarant civilinės būklės akto įrašą. Ir IVPK siūlo, kad būtų įrašyta elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui. Yra siūloma tokio pobūdžio pataisa.
Dėl Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo projekto Nr. VIII-157 15 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto siūlo dvi pataisas. Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 4 nauja dalimi: „Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Registro nuostatais“ ir 2 straipsnį nauja 5 dalimi: „Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro valdytojas ir tvarkytojas (tvarkytojai) pagal kompetenciją užtikrina šio Registro duomenų saugą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.“
Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Strelčiūną. Ruošiasi V. Aleknaitė-Abramikienė.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena. Dėl visų projektų. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada būtų iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto Nr. XIP-2017 ketvirtam variantui ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą tobulinti įvertinus Teisės departamento pastabas.
Dėl kitų projektų būtų komiteto pasiūlymas pritarti iniciatorių pateiktiems Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo projektams. Priimta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Viliją. Ruošiasi B. Juodka.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, mano pareiga yra pasakyti išvadą dėl dviejų sudedamųjų dalių, tai yra dėl Konsulinio mokesčio įstatymo ir Konsulinio statuto. Dėl šių abiejų įstatymų, jų pataisų nebuvo jokių pastabų ir komitetas jiems pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Į tribūną kviečiu B. Juodką. Gerbiamasis akademike! Ruošiasi R. Popovienė.
B. JUODKA (LSDPF). Užsienio reikalų komitetas svarstė tuos du įstatymus – Konsulinio mokesčio įstatymo atitinkamus straipsnius ir Konsulinio statuto – ir abiem pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu R. Popovienę.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas svarstė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams ir Paramos mirties atveju įstatymų pakeitimus. Abiem šitiems įstatymams pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Gapšį. Yra pasiūlymas dėl 1-8i, kurį pristatė M. Bastys.
V. GAPŠYS (DPF). Taip, yra…
PIRMININKAS. Minutėlę! Komitetas nepritaria. Aš noriu paklausti M. Basčio, ar jie sutinka su pagrindinio komiteto nuostatomis, ar reikalauja balsuoti? Prašau.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Visų pirma tai yra komiteto sprendimas ir komitetas tam siūlymui pritarė bendru sutarimu. O esmė, dar kartą pakartosiu, siūloma, kad tai būtų atliekama elektroniniu būdu pateikiant įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registrui. Šiandien informacinės technologijos puikiai veikia. Kad nebūtų jokių interpretacijų, siūlomas šiuolaikiškas sprendimas, kuriuo bus tiktai palengvinamas darbas ir mažinami kaštai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė. Prašom, Vytautai.
V. GAPŠYS (DPF). Čia mes kalbame apie Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą, taip?
PIRMININKAS. Taip, taip.
V. GAPŠYS (DPF). Apie tą kalbame. Komiteto išvadoje yra pažymėta, kad dviejų nuostatų įtraukimas (galiu iš karto pasisakyti dėl abiejų) yra perteklinis, nes siūloma įtraukti, kad Mirties atvejų, jų priežasčių valstybės registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Registro nuostatais. Tai natūralu, kad iš kitų įstatymų nuostatų tas pats išplaukia, todėl mes siūlome tos 4 dalies neįtraukti. Lygiai taip pat kalbama ir apie 5 dalį, kurią siūloma įtraukti. Tai irgi yra perteklinis reikalavimas.
PIRMININKAS. Supratau. Motyvų už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritariate Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymams, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip. Pagrindinis komitetas nepritarė. Balsuojame už Informacinės visuomenės plėtros komiteto siūlymą. Vyksta balsavimas. Kviečiu visus ir galiorką, kuri ten totalizatorių… Na, beveik apygardos totalizatorius. (Balsai salėje)
Už balsavo 18, prieš – 2, susilaikė 36. Pataisoms nepritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti be pataisų? Dėkui.
Ar galime pritarti visam paketui? (Balsai salėje: „Galima!“, „Ne!“) Pažiūrime dėl motyvų. Yra norinčių kalbėti prieš. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų yra priimama daug įstatymų projektų. Norėtųsi atkreipti dėmesį, ar data yra reali, ar bus įmanoma pasirengti šio įstatymo įgyvendinimui? Nes tai susiję su elektroninių erdvių panaudojimu ir galimybėmis, tai vienas dalykas.
Antra, man atrodo, tai, kas siūloma, žino tiktai kokie 5 % Seimo narių, visi kiti, man atrodo, priima sprendimus inertiškai.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Baškienė. Kadangi daug įstatymų, neprieštaraujam. Kalbėkite.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, jeigu įdėmiai skaitėte įstatymo projektą ir lydimuosius dokumentus, tai suprantate, kad pritarti negalima ir dar reikia daug tobulinti. Žmonės visų pirma nori turėti santuokos, gimimo liudijimą kaip dokumentą, o ne kaip elektroninės formos A4 formato paprastą popieriaus lapą. Ir šituo atveju mes grindžiame administracinės naštos sumažinimą.
Kitas dalykas, ar mirties, gimimo įrašas, dėl kurio sprendžiamas pašalpos gavimas, yra patogus kaimo žmogui? Akivaizdžiai, atsakau, ne, nes įstatymuose yra neišspręstas registravimo, pašalpos išmokėjimo procesas, kurio, ypač mirties atveju, žmogui reikia labai greitai. Neaišku, kaip operatyviai žmogus gaus šitas pašalpas. Taip pat neatsakyta dėl priėmimo.
Šiandien galėtume kalbėti, tai, kad įgyvendinimo tvarka negalėtų būti taip greitai priimama, yra numatyta įstatymu – 2017 metai. Manau, kad, be abejo, turėtų būti ilgesnis pasirengimo terminas, kad savivaldybių civilinių metrikacijų skyriai ir visa mūsų visuomenė tam procesui pasirengtų, nedarytų esminės klaidos manydami, kad eilinis popieriaus lapas, elektroninė versija išspręs visą tą sistemą ir tą paprotį, kurį žmonės turi turėdami gimimo, santuokos ir mirties liudijimus kaip dokumentus.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. (Balsai salėje) Mes sutarėme, kad balsuojame.
Vyksta balsavimas. Pirmininkas viską mato, viską žino. Balsuojame dėl viso paketo, dėl visų įstatymų.
Už – 48, prieš 5, susilaikė 12. Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektui ir lydimiesiems įstatymams po svarstymo pritarta.
12.31 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3418(2) (svarstymas)
Svarstome 1-9 klausimą – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymą ir jo lydimąjį Antstolių įstatymą. (Balsai salėje) Reikės atskirai. Pirmiausia S. Šedbaras dėl pirmojo įstatymo. Ten pateikimas, o čia svarstymas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas pirmąjį įstatymą, kuris yra europinis, įgyvendinantis Europos Sąjungos teisės aktą, svarstė šių metų lapkričio 11 dieną. Bendru sutarimu už pritarė įstatymo projektui. Kadangi tai yra susiję su antstolių veikla, nutarė įregistruoti lydimąjį Antstolių įstatymo pakeitimo projektą, kuris turėtų būti svarstomas kartu su Antstolių įstatymu. Ir, kaip matome, kitu klausimu ir yra projektas Nr. XIIP-3773, kurį pateiks kolega J. Sabatauskas. Taigi yra įgyvendintas komiteto sprendimas ir pateiktas lydimasis įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu B. Juodką, Užsienio reikalų komiteto išvada.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas spalio 7 d. svarstė minėto įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame.
12.32 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP‑3773 (pateikimas)
Kviečiu J. Sabatauską pristatyti Antstolių įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo būtinybė atsirado, kai komitetas svarstė būtent ką tik neseniai svarstytus įstatymo projektus dėl Civilinio proceso, reglamentuojančio Europos Sąjungos tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo trečiojo skirsnio pakeitimo projektą. Reaguodami į Teisės departamento pastabą, matydami, kad ją įgyvendinti galima tik tokiu būdu: teikti Antstolių įstatymo pataisą su nukreipiančia nuostata į kitus įstatymus, teikiame šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Norinčių jūsų paklausti nėra. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Pritariame. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 10 d.
12.33 val.
Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3510(2) (svarstymas)
Svarstome Pajūrio juostos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu A. Salamakiną. Ruošiasi S. Bucevičius.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo projektą. Kadangi buvo daug pataisų, pasiūlymų Kaimo reikalų komiteto, kaip papildomo komiteto, tai mes registravome projektą Nr. 2. Manau, kad projektas pagerėjo, ir komitetas jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu S. Bucevičių pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą. (Balsai salėje) Pamėginsime padėti jums, gerbiamasis pirmininke. Kaimo reikalų komitetas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat svarstė Pajūrio juostos įstatymo projektą, bet dabar negaliu pasakyti rezultatų. Mes pagrindiniam komitetui dėl žvejų problemų išsakėme, dar turime, bet, matyt, svarstysime, mes dar turėsime priimti sprendimus. Jeigu neklystu, buvo bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Salamakiną į tribūną. Pabandysime apsvarstyti siūlymus.
Gerbiamasis Sauliau, eikite, nes jums reikės komentuoti, yra jūsų komiteto siūlymai. Dėl 2 straipsnio yra Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė iš dalies. Jūs reikalausite balsuoti dėl visos jūsų pataisos ar jūs sutinkate? (Balsai salėje) Sutinkate. Labai ačiū.
Dėl 5 dalies buvo Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymas, matau, keturis kartus įrašyti: „Žemės ūkio ministerija“. Pagrindinis komitetas nepritarė. Ar papildomas komitetas reikalauja balsuoti? Prašom įjungti. Prašau, Sauliau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Tokiam komiteto sprendimui komitetas buvo pritaręs, jeigu pagrindinis nepritarė, tai aš negaliu už visus komiteto narius kalbėti, tegul Seimas apsisprendžia balsuodamas.
PIRMININKAS. Supratau. Kodėl pagrindinis komitetas nepritarė įrašymui?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Matote, čia yra daug: ir Kuršių nerijos savivaldybė, ir nacionalinis parkas…
PIRMININKAS. Nacionalinis parkas…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). …ir mes manome, kad jau gali būti perteklinis, kad dar Žemės ūkio ministerija. Bet mes įrašėme, ką ir siūlė, t. y. Nacionalinę žemės tarnybą, kuri atstovautų ir Žemės ūkio ministerijai. Bet, kaip sakoma: bus sviestas sviestuotas. Kaip ir komiteto pirmininkas sakė, jeigu Seimas balsuos, kad dar įrašytume: „Žemės ūkio ministerija“, tragedijos dėl to nebus, bet komitetas mano, kad administracinė našta gali būti per didelė, todėl šiam siūlymui bendru sutarimu nepritarta.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš? Nėra. Balsuojame. Kas pritaria Seimo Kaimo reikalų komiteto siūlymui prie trijų institucijų papildomai įrašyti ir Žemės ūkio ministeriją, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Už – pritariame Kaimo reikalų komiteto pozicijai, prieš – pagrindinio, Aplinkos apsaugos komiteto. (Balsai salėje) Verslui naštos nereikia didinti.
Už – 28, prieš – 10, susilaikė 21. Siūlymui nepritarta. Dėl tos pačios dalies yra Seimo narės V. Baltraitienės siūlymas įrašyti Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Na, žemesnio lygio. Tam pagrindinis komitetas nepritarė. Kadangi V. Baltraitienės nėra, suteikiu žodį pagrindinio komiteto pozicijai išsakyti.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Argumentai tie patys. Mes surašėme, ir Žemės ūkio ministerijai atstovaus Žemės ūkio tarnyba. Ir dar prie tarnybos gerbiamoji ministrė siūlo įrašyti Žuvininkystės tarnybą. Manome, kad gali būti per didelė administracinė našta. Čia jie nustatinės tvarką, kam leidžiama privažiuoti prie pajūrio juostos. Komitetas nepritarė bendru sutarimu, manydamas, kad užtenka Žemės ūkio tarnybos.
PIRMININKAS. Ar yra norinčių ir reikalaujančių balsuoti? (Balsai salėje) Gerai, kolegos, vyksta balsavimas. (Balsai salėje) Atsiprašau, reikia 10 palaikančių žmonių. Vienas, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni. O ten po dvi rankas matau iškeltas. Gerai, yra 10. Gerai. Dabar motyvai. S. Bucevičius – už V. Baltraitienės pataisą.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Taip, pirmininke, ačiū. Kolegos, pataisa labai paprasta. Kalbant apie žvejus neįrašyti tos tarnybos, kuri atsakinga, – Žemės ūkio ministerija – už žemės ūkio sektorių, t. y. už žvejus, neįrašyti, manau, būtų nekorektiška. Žinodami tą problemą įrašykime. O ministerija, kaip motina, pati žinos, ką deleguoti, bet jiems, kad jie dalyvautų tose procesuose, manau, Algi, yra tikslinga. Kaip jūs sakėte, galbūt pasviestinome truputį, bet tegul žino ir galų gale prisiima atsakomybę.
PIRMININKAS. Žuvys vandenyje gyvena, čia kalbama apie krantą šioje pataisoje. (Balsai salėje) Prieš kalbės A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamieji kolegos, tikrai su šita Kuršių nerija dabar vyksta perlenkimas visiškai į kitą pusę. Aš noriu pasakyti, kad dabar taip – pageidavimas, kad kiekvienas žvejas nuo savo namo turėtų tiesiai kelią iki jūros. Turbūt visi suvokiame, kad tai yra neįgyvendinama, jeigu tai yra pasaulio paveldo vietovė, įrašyta į UNESCO. Vyriausybė numato, kaip tvarkyti šitą teritoriją, patvirtindama specialų tvarkymo planą. Tame tvarkymo plane jau numatė visas įmanomas vietas, kur įmanomi įrengti privažiavimai. Šitą planą teikiant svarstyti Vyriausybei ir teikiant tvirtinti dalyvavo Žemės ūkio ministerija, ji buvo viena iš tvirtinančių ir derinančių šitą planą institucijų. Aš neįsivaizduoju, kokie čia dabar vėl nauji pageidavimai? Tai yra tiesiog pageidavimų koncertas. Yra įrengti trys privažiavimai, jų sočiai užtenka, tų žvejų mažėja, visi savo laivus supjaustė. Kokios čia nesąmonės?
PIRMININKAS. Čia yra ne nesąmonės, čia yra įstatymų svarstymas, norėčiau pataisyti. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo narės V. Baltraitienės siūlymo. Kas palaiko, balsuoja už, kas palaiko pagrindinio komiteto nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Už balsavo 39, prieš – 5, susilaikė 25. Reikės gauti leidimą. Pritarta. Aš manau, gerbiamasis pranešėjau, nekeičia įstatymo esmės, ir mes tęsiame.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Jokiu būdu ne. Čia kolegos Seimo nariai truputį ir juokavo, kad galbūt Seimui reikia duoti šitą leidimą, tada kiekvienas mes galėsime su savo transportu važinėti per kopas.
PIRMININKAS. Neblogas…
A. SALAMAKINAS (LSDPF). O ką sakė Aurelija, ji teisi, truputį per daug…
PIRMININKAS. Viskas, dirbame toliau. Seimo nario P. Saudargo siūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Gerbiamasis Pauliau, ar reikalaujate balsuoti?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ne, aš tikiuosi, kad bus atspindėti lūkesčiai po komiteto pataisų. Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Supratau. Labai ačiū. Dėl 3 straipsnio 3 dalies yra Seimo narės A. Stancikienės, yra dėl dviejų datų įregistruoti skirtingi pasiūlymai. Iš dalies pritarta ir vienam, ir kitam. Ar reikalaujate balsuoti? Nereikalaujate. Nereikalauja, sutinka su komiteto nuomone. Labai ačiū.
Motyvai dėl viso įstatymo. P. Saudargas – už. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų svarbus įstatymas, reglamentuojantis daug veiklos pajūrio juostoje. Pajūrio juosta yra vis dėlto pats didžiausias mūsų valstybės gamtos turtas, nes ir Kuršių nerija džiaugiamės, ir mūsų smėlėtomis pakrantėmis tikrai didžiuojamės visoje Europoje. Galime pakviesti ir svečius pailsėti, kad ir prie šaltos, tačiau labai gražios smėlėtos, pušaitėmis nusagstytos pajūrio juostos.
Dabar šis įstatymas reglamentuoja ir privažiavimo galimybes griežčiau, ir statybas. Tačiau norėčiau paminėti vieną detalę, kad su statybomis buvo atsitikęs keistas dalykas: iš Aplinkos ministerijos atėjęs projektas slėpė ar atsitiktinai, ar ne atsitiktinai galimybę vystyti naują statybą bet kur – tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje, visiškai naujose vietose. Tai tikrai džiugu, kad komitete mes susivokėme, atitaisėme, ir dabartiniame projekte statyba yra galima tik rekonstruojant, tik tose vietose, kur anksčiau buvo pastatai, tik laikina statyba, arba jeigu tai yra įrašyta specialiuose planuose. Džiaugiuosi, kad mums pavyko susiorientuoti ir išties nepadaryti labai didelės klaidos, nes, atvėrus duris statybai bet kur mūsų pajūrio juostoje, aš neįsivaizduoju, kaip atrodytų visas pajūrio kraštas, kopos ir panašiai. Dabartinis projektas tenkina mus ir galime balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl Pajūrio juostos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto.
Už balsavo 67, prieš nėra, susilaikė 7. Pajūrio juostos įstatymo 4, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymui po svarstymo yra pritarta.
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektas Nr. XIIP-3770(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektą. Svarstymo ir priėmimo stadija. D. Jankauską kviečiu į tribūną.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ projektą. Kadangi pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta, komitetas bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui. Galime svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Ar galime pritarti po svarstymo? Pritariame.
Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Neprieštaraujate? Ačiū.
1 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 2 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 71, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės finansinio audito“ (projektas Nr. XIIP-3770(2) priimtas. (Gongas)
12.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. XII-1937 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIP-3822(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“. Pranešėjas – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau palaikyti Seimo rudens sesijos programos papildymą dviem įstatymų projektais: Nr. XIIP-3767 ir Nr. XIIP-3768 – Akcizų įstatymo projektu ir Atsinaujinančių išteklių įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Pritarta.
Svarstymo stadija. Norinčių diskutuoti apie rudens sesiją nematau. Ar galime pritarti? Pritarta.
Priėmimo stadija. Motyvai už ir prieš. Nėra. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, vyksta balsavimas, ministrai irgi gali balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 68, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VII (rudens) sesijos darbų programos“ priimtas. (Gongas)
Iš karto Dokumentų skyriui, kadangi tokių nutarimų po pietų bus dar keturi ar penki, kad rengiant dokumentus būtų sujungti.
Per šoninį mikrofoną – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, neveikia technika, jeigu galima, tai aš už.
PIRMININKAS. Matau, jūs turite net dvi korteles, gal dėl to ir neveikia.
12.49 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3767 (pateikimas)
Svarstome Akcizų įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Neskaitysiu aiškinamojo rašto, paaiškinsiu visą situaciją paprastai. Šiuo Akcizų įstatymo projektu siūlome panaikinti lengvatą, kuri iki šiol būdavo suteikiama, kada biodegalų dalis būdavo daugiau negu 30 %, tiekėjas už privalomą degalų dalį nemokėdavo akcizo mokesčio. Prognozuojant ateinančių metų galimas importo apimtis, čia yra kalbama apie 30 % biodegalų dalį, tai yra antros kartos biodegalų dalį, kur biodegalų dalis kuro mišinyje gali siekti net iki 60 % žiemos metu. Valstybė mus atleisdavo nuo privalomos dalies nemokėti akcizo, kas yra patvirtinta ir Atsinaujinančių išteklių įstatyme, t. y. nuo 5 % kuro būdavo nemokamas akcizas. Šito įstatymo projekto esmė ir yra ta, kad mes panaikiname tą lengvatą. Jei žiūrėtume pagal planuojamas importo apimtis kitiems metams, to nepriėmus valstybės biudžetas prarastų apie 66 mln. eurų akcizo pajamų.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. M. Zasčiurinsko nematau. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Klausimas būtų gerbiamajam pranešėjui. Jūs dabar kalbate apie būsimuosius metus, bet vis dėlto ta pataisa nemažai asmenų pasinaudojo ir šiais metais. Tai kiek biudžetas negavo lėšų ir kaip buvo iškraipyta konkurencija, ir kodėl buvo iškraipyta degalų rinkos konkurencija? Kai kurios įmonės, kaip jūs minėjote, net iki 60 % už pateiktą kiekį nemokėjo akcizo, motyvuodamos neva kažkokiais priedais, kurie nėra Lietuvoje patikrinami, ir jie sudaro, kaip sakėte, iki 60 % degalų kiekio. Ar nemanote, kad čia kažkas negerai su kontrole? Mes gaudome tuos vargšus tolimųjų reisų vairuotojus, o kažkas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). …baltais kalnieriais bando pasipelnyti iš mūsų valstybės nesumokėto akcizo. Atsiprašau, pirmininke, baigiu.
A. PALIONIS (LSDPF). Gal iš toliau norėčiau pradėti, dėl ko ta lengvata atsirado. Esame įsipareigoję 2020 metais su kuru suvartoti 10 % biodegalų dalies. Visi girdėjote reklamą per radiją, vienos kolonėlės jau metai… antros kartos biodegalų importavimas į Lietuvą… anksčiau tokio priedo, kuris galėdavo siekti iki 60 % biodegalų dalies, nebuvo. Tai nebuvo didelė problema, nes tai buvo nedidelės apimtys, tai ir dabar lieka įstatyme, tai yra šimtaprocentinis rapsų dyzelinis kuras, vadinamasis E85 benzinas, kur yra 85 % etanolio, 15 % benzino, bet tai sudaro labai nedidelę rinkos dalį ir biudžeto pajamoms didelės įtakos nedaro.
Gerbiamasis Artūrai, truputį ne taip supratote, akcizas nėra mokamas ar nemokamas nuo 60 %. Yra nemokamas tik nuo privalomos dalies. Jei iki šiol dėl dyzelinio kuro galiojo 5 %, tai ar bus 60 %, ar 40 % biokuro dalis, už 5 % yra tik nemokama.
Atsakant, kiek maždaug biudžetas prarado šiais metais, tai akcizo turėtų būti maždaug apie 17 mln. Lt iki metų pabaigos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ilgai atsakinėjate, gerbiamasis pranešėjau. V. A. Matulevičius. Trumpą klausimą ir aiškų atsakymą.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis kolega, biodegalų sunaudojama nedaug. Jie daugiau parodydavo valstybės prioritetą. Tai ar dabar mokestinės lengvatos panaikinimas alternatyvioms kuro rūšims reiškia, kad valstybė nuo to nusigręžė? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Valstybė nenusigręžė. Todėl ir siūlome Seimo rudens sesijos programą papildyti dviem projektais. Antrasis projektas yra apie atsinaujinančių išteklių naudojimą, tai ten ir siūlome padidinti tas privalomas dalis, naudojamas benzinui ir dyzeliniam kurui. O jei pasižiūrėtume į statistiką, tai jeigu 2014 metais biokuro dalis sudarė 4,5 % viso sunaudojimo, tai 2015 metais – 3,23 %. Biokuro, naudojamo rinkoje, dalis mažėja, nors ir yra ši lengvata.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Motyvai tik už. Ar galiu paprašyti nekalbėti? Bus komiteto, bus dar svarstymas, norėtume baigti rytinį posėdį. Labai dėkoju už supratimą. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Dėkui.
12.55 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3768 (pateikimas)
Antrasis įstatymas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3768. Prašom pateikti.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip ir gerbiamasis Seimo narys klausė, ar valstybė nusisuka nuo to, tai šiuo įstatymo projektu mes ir siūlome, kad iki dabar galiojusią privalomą benzino dalį – 5 % biokuro dalį siūlome padidinti iki 10 %, o kalbant apie dyzelinį kurą – 7 % vasaros sezono metu, o žiemos – 5 %.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis kolega, šiuo metu yra vykdomi laboratoriniai tyrimai ir, kiek aš žinau, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Energetikos ministerija derino. Ar nereikėtų palaukti jų konsoliduoto pasiūlymo ir pasiūlyti po to? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Taip, buvo atlikti Energetikos ministerijos tyrimai ir dabar yra papildoma dėl žiemos sąlygų, ar tas 5 % kuro mišinys nedarys įtakos vidaus degimo varikliams. Kiek aš žinau, kitą savaitę duomenys jau turėtų būti pateikti. Seimo posėdžių sekretoriatas šitą įstatymo projektą siūlo svarstyti pavasario sesijoje. Aš manau, per tą laiką bus atsakyta į visus klausimus.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Skardžius. Gal atsisakys?
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš labai trumpai. Gal sulaukime laboratorinių tyrimų, nes transportininkai labai nuogąstauja, kad ypač žiemos metu dėl visų tų riebių priedų gali būti problemų su transporto priemonių eksploatavimu. Tiesiog toks siūlymas, neprašau atsakyti.
A. PALIONIS (LSDPF). Aš irgi noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad 2013 metais į arktinį pirmos klasės dyzeliną buvo pilami 5 % šito priedo. Nei spaudoje, nei vartotojų neigiamos reakcijos nebuvo.
PIRMININKAS. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, gal galėtumėte pasakyti, kodėl taip vėluojama įgyvendinant direktyvą? 2020 metai labai greitai ateis ir mes, jau dabar turėdami 3,23 % priedų, dedamų į bendrą kuro sudėtį, aiškiai atsiliekame nuo tų numatytų tempų.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Akcizų įstatymo 40 straipsnio 4 dalies lengvata suteikiama biopriedui, kuris viršija 30 %… atleidimas nuo akcizo mokėjimo… buvo visos viltys, kad valstybė 2020 metais pasieks 10 % nuo tūrio naudojimo biodegalų daliai. Akivaizdu, kad praktiškai tai nepasitvirtino, todėl reikia ieškoti kitų būdų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar K. Starkevičius labai nori kalbėti už? Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl pirmojo Akcizų įstatymo pagrindinis bus Biudžeto ir finansų komitetas, siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną, o dėl Atsinaujinančių (minutėlę) – Aplinkos apsaugos komitetas ir siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Papildomas komitetas dėl abiejų įstatymų – Ekonomikos komitetas. Labai ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš siūlyčiau Ekonomikos komitetą tik dėl antrojo įstatymo projekto, nes dėl Akcizų įstatymo projekto tai yra Biudžeto ir finansų komiteto ir…
PIRMININKAS. Supratome. Viskas aišku. Dėkui. Kviečiu V. Fiodorovą žaibo greičiu pristatyti paskutinį įstatymą, nes ministrai jau užima postus.
12.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3409 (pateikimas)
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Civilinės aviacijos administracija yra parengusi ir patvirtinusi bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisykles ir bepiločių orlaivių naudojimo taisykles. Atsižvelgdamas į tai, kad už šių taisyklių pažeidimus jokia atsakomybė nėra taikoma, teikiu Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrus pakeitimus. Pakeitimais yra siūloma atsakomybė. Bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisyklių pažeidimas užtrauktų nusižengusiajam nuo 300 iki 500 eurų baudą, bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimas, nusižengimo padarymas užtrauktų nuo 100 iki 500 eurų baudą. Už nuolatinius pažeidimus, piktnaudžiavimą būtų taikomas ir bepiločio orlaivio konfiskavimas.
Dar daugiau. Šiandien su kolegomis įregistravome Aviacijos įstatymo pakeitimą, kuriuo naujiems bepiločiams orlaiviams būtų taikoma privaloma bepiločių orlaivių registracija. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Motyvų už, prieš nėra. Balsuojame. Kas pritaria Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuoja už.
Už balsavo 58, prieš nėra, susilaikė 6. Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo projektui pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Labai ačiū.
13.01 val.
Vyriausybės valanda
Pradedame Vyriausybės valandą. Labai noriu paprašyti Seimo narių netrukdyti ministrams susikaupti. Pirmasis visada turi teisę užduoti du klausimus gerbiamasis A. Kubilius. Noriu paprašyti visų klausti vieną minutę, o ministrus atsakyti per dvi. Prašom, Andriau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Jeigu jūs dar pasirūpintumėte, kad dėl antro klausimo atsirastų ir ministras K. Trečiokas, tai būtų dar geriau.
Pirmasis klausimas ministrui R. Šadžiui. Gerbiamasis ministre, aš čia bandau visaip: ir per Seniūnų sueigą, ir per Seimo posėdį, padaryti taip, kad Seimas galėtų plačiau išnagrinėti Europos Komisijos gana kritišką jums gerai žinomą išvadą dėl 2016 metų mūsų valstybės biudžeto, dėl kurio Europos Komisija yra pasakiusi Lietuvai, dar trims šalims ir tik keturioms šalims iš visų euro zonos narių, kad yra rimta rizika, kad Lietuva pažeis esmines Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Dabar Seniūnų sueiga, nepaisydama mano raginimo tai padaryti anksčiau, numatė, kad mes tokią informaciją išklausysime tik gruodžio, atrodo, 8 dieną, per biudžeto antrąjį svarstymą. Man kyla įtarimas, kad pavėluosime.
Prašom pasakyti, labai trumpai vienas klausimas, kokios pasekmės tarptautinėse rinkose laukia Lietuvos, jeigu Lietuva liks su tokia Europos Komisijos kritine išvada?
PIRMININKAS. Labai ačiū, kad kalbėjote neilgai.
R. ŠADŽIUS. Pirmiausia, gerbiamasis opozicijos lyderi, aš esu minėjęs, kad pirmas forumas, kuris apsvarstė ir įvertino Europos Komisijos išvadą, buvo Euro grupė, euro zonos finansų ministrai, kurie šį pirmadienį vakare susirinkę Briuselyje, man dalyvaujant, dalyvaujant Komisijos komisarui P. Moscoviciui ir viceprezidentui V. Dombrovskiui, apsvarstė visų šalių, visoms šalims pateiktas Europos Komisijos išvadas. Iš esmės pritarta Komisijos vertinimui visų šalių. Dėl vienintelės Lietuvos Euro grupės išvadose, kurios yra internete (mes greitai turėsime vertimą ir Seimo nariams taip pat pateiksime), yra pasakyta, kad Euro grupė abejoja Europos Komisijos įvertinimu, kurį ji padarė svarstydama mūsų ekonomikos padėtį, ekonomikos ciklą. Pagal tai, ar mes gyvename gerus laikus, ar blogus laikus, skiriasi skaičiai, struktūrinio balanso skaičiai. Todėl Euro grupė ir suabejojo, kad, esant sulėtėjusiam ekonomikos augimui ir akivaizdžioms problemoms su mūsų eksporto rinkomis, būtų galima vertinti Lietuvą, kaip esančią geriausiais laikais ir viršijančią savo plėtros potencialą, nepaisant to, kad visa euro zona nepasiekia to mūsų 1,9 % plėtros potencialo ir panašiai, kaip euro zonos augimas šįmet.
Be to, Euro grupė pastebėjo, kad Europos Komisijos išvados atliktos neįvertinus mokesčių administravimo reformos. Euro grupės išvada, kad įvykdžius mokesčių administravimo reformos priemones ši rizika nukrypti nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų sumažės. Tai yra pozityvus signalas rinkoms, bet, be abejo, jūs esate visiškai teisus, kad mes atsipalaiduoti negalime ir turime žiūrėti, kad mūsų realūs parametrai, kurie bus suskaičiuoti jau pagal faktinius duomenis, šių metų biudžeto surinkimo pirmiausia, o tai bus vertinama pavasarį… Pavasarį Euro grupė ir Europos Komisija dar kartą vertins mūsų padėtį, kad mes atitiktume tas pozicijas, kurias patys buvome pateikę. Todėl mokesčių administravimo gerinimo priemonės yra mano asmeninis…
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre!
R. ŠADŽIUS. …ir Vyriausybės prioritetas. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, tai iš tikrųjų labai rimtas klausimas, kurį akcentuoja opozicijos lyderis. Aš tikrai leidau sau sugaišti daugiau laiko, bet sąmoningai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Opozicijos lyderis užduoda tik rimtus klausimus. Gerbiamasis aplinkos ministras atvyko, galite ir jį paklausti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Prieš pradedant antrą klausimą, trumpa reakcija. Gerbiamasis finansų ministre, jūs išvertėte kažkokį savo kolegų Lietuvos pagailėjimą, bet kartu susipykstate su komisaru V. Dombrovskiu ir P. Moscoviciu. Manote, kad tai Lietuvai bus naudinga? Aš tuo abejoju.
R. ŠADŽIUS. Tikrai nesusipykstame, prašome neskleisti nesąmonių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jūs nepasitikite jų išvadomis, tai tą aš turiu konstatuoti.
Dabar trumpas klausimas ministrui K. Trečiokui. Ministre, jūs pas mus lankėtės prieš dvi savaites ir sakėte, kad dėl vadinamosios Vijūnėlės dvaro bylos, kuriai pakenkė Vyriausybės priimtas nutarimas, jūs apsvarstysite, ar jūsų ministerija gali trečiąja šalimi dalyvauti prokuratūros apskųstoje Apygardos teismui byloje. Per dvi savaites mums vis neduodate atsakymo net ir į raštu užduotą klausimą. Sakykite, gal jums tokį atsakymą trukdo duoti Ministras Pirmininkas arba jo dešinioji ranka teisingumo ministras J. Bernatonis, nes tai susiję su Socialdemokratų partija?
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Tikrai niekas man iki šiol nenurodinėjo ir kol kas nenurodinėja. Turime parengę atsakymą ir šiandien turiu. Bet jūs esate man davę du paklausimus, į vieną atsakymą jau turiu, o į kitą turiu pateikti iki gruodžio 3 dienos, nes reikia dar iš pavaldžių institucijų surinkti informaciją. Tikrai pateiksiu, gerbiamasis opozicijos lyderi. Tikrai taip.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi G. Steponavičius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kreipiuosi į vidaus reikalų ministrą. Gerbiamasis ministre, kaip žinome, prieš tam tikrą laiką policijos pareigūnams masiškai buvo išdalyti Kalašnikovo automatai. Norėčiau paklausti, kas priėmė tokį sprendimą ir ar sutinkate, kad visuomenei keistai atrodo, kad po to priimamas priešingas sprendimas, atšaukiantis tą sprendimą? Ar sutinkate, kad pirmu atveju buvo toks perdėtas visuomenės išgąsdinimas, lyg čia teroristai šmirinėtų prie kiekvieno kampo, kad reikėtų automatais ginkluotų patruliuojančių policininkų? Ar yra kaip nors pakoreguoti policijos veiksmai, numatomi mokymai po to nelemto įvykio, kai buvo prarastas ginklas, ar šiandien yra padarytos reikiamos išvados?
S. SKVERNELIS. Ačiū už keletą klausimų. Galbūt pradėsiu nuo paskutinio, paprastesnio. Tokių specialių mokymų, kaip reikia nepamiršti jiems skirto ginklo, nėra. Tiesiog yra tokia teisinė aplinka, kad daug ir galvoti nereikia, reikia tik vykdyti visus teisės aktus ir instrukcijas, kas yra parašyta dėl ginklo paėmimo, užtaisymo, saugojimo, nepalikimo. Yra punktas, kad griežtai draudžiama palikti.
Kitas klausimas dėl išdalinimo. Dėl policijos ginkluotės sprendžia pati policija. Yra tvarka ir, matyt, policijos vadovas ar komisariato vadovas į tai reagavo pagal tuo metu turimą informaciją ir galimas grėsmes. Šiuo atveju nėra kitokio automatinio ginklo, yra tik Kalašnikovo automatas. Mes sistemingai jau keliolika metų keliame klausimą, kad tai iš tikrųjų netinkama ginkluotė. Ji buvo kažkada surinkta, paskui vėl išdalinta.
Čia yra svarbu, sakykim, šiuo atveju, ar „Kalašnikovas“ buvo, ar MP-5. Jeigu jis pamiršo jį, švelniai tariant, aplaidžiai vykdydamas pareigas, tai būtų ir kitą pamiršęs. Nemanau, kad visuomenę čia gąsdina. Man, kaip visuomenės nariui, didesnis saugumo jausmas atsiranda, kai yra tikrai tinkamai ginkluotas pareigūnas. Ir tai, kas vyko dabar Briuselyje, ne tik Briuselyje, tai policija ginkluota tais ginklais pagal realią situaciją.
Taip, nėra visai paprasta, ko mes galbūt nepasakėme visiems, kad mes nesame niekuo dėti. Esame dėti. Po pokalbio generaliniam komisarui apsilankius prezidentūroje buvo priimtas kitoks sprendimas, tie ginklai dabar surinkti. Tai čia yra policijos diskrecija, ne ministras pasako, kokią ginkluotę turėti specialiosioms tarnyboms.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už labai išsamų atsakymą. Klausia G. Steponavičius, ruošiasi P. Gylys.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministro gerbiamojo R. Šadžiaus. Pirmasis biudžeto svarstymas Seime pasibaigė, jis keliauja į Vyriausybę, nemaža dalimi jūsų rankose už finansus atsakinga politika, guls sprendimai dėl visų poreikių, kurie yra suformuoti Seime, perėję komitetų filtrus. Aišku, klausimas yra dėl vaikščiojimo plonu ledu, matant, kad kitų metų prognozės galbūt nėra tokios, kokių mes tikimės. Ar dar didės, kokiomis apimtimis gali didėti valstybės išlaidos po svarstymo Seime? Kada biudžetas bus svarstomas Vyriausybės? Kokia yra jūsų, kaip politiko, pozicija šiuo klausimu?
R. ŠADŽIUS. Mano, kaip politiko ir kaip atsakingo žmogaus, atsakingo už Lietuvos finansų sistemą, pozicija ne vieną kartą buvo išsakyta. Mes turime vykdyti išlaidų augimo taisyklę, pagal kurią išlaidų augimas 2016 metais, palyginti su 2015 metais, yra apribotas Europos Sąjungos teisės aktų. Palyginus su tuo, ką jūs svarstėte, buvote pasidėję ant stalų, na, kaip ir nematyčiau galimybių didinti išlaidas.
Mes matome galimybes mažinti deficitą tais būdais, kuriuos jūs išsakėte, kuriuos jūs įvardinote diskusijoje Seime. Ačiū už turiningą pasisakymą, gerbiamasis Gintarai, jums asmeniškai. Valstybės valdomos įmonės – iš tikrųjų mes vertiname galimybes iš jų gauti didesnes pajamas. Detaliau šnekėti bus galima tik kitą savaitę, kai Vyriausybė konkrečiai svarstys visas galimybes.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Klausia P. Gylys. Ruošiasi E. Šablinskas.
P. GYLYS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia noriu informuoti Vyriausybę, kad Estijoje ką tik paskelbti duomenys, kad vidutinis darbo užmokestis pasiekė 1045 eurus, maždaug 300 eurų daugiau negu Lietuvoje. Čia informacija. Deja, premjero nėra. Tai klausimo ta proga negaliu jam užduoti.
Klausimas finansų ministrui. Kaip jūs žiūrite į progresinius mokesčius ir į gerbiamojo A. Syso pasiūlymą juos įvesti?
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą jam. Į tai, kad daugiau pajamų gaunantys žmonės, Lietuvoje gyvenantys žmonės ir dirbantys žmonės, ir gaunantys pajamas žmonės, turėtų prisidėti didesniu procentu negu gyventojų pajamų mokestis, aš žiūriu pozityviai. Antra vertus, aš matau, kad Lietuvoje jau yra progresinių mokesčių sistema. Ji tokia įdomi, aišku, kitaip realizuota – per neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris, beje, yra kintamas. Tai yra didesnes pajamas gaunantys žmonės neturi teisės pasinaudoti neapmokestinamuoju pajamų dydžiu.
Trečias punktas labai svarbus. Tarptautinės organizacijos, vertindamos Lietuvą ir lygindamos ją su gretimomis šalimis, jau nekalbant apie tolesnes šalis, pastebi, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra per didelis. Todėl aš matau tiktai vieną kelią – mažinti esant galimybei, o galimybė atsiranda surenkant daugiau kitų mokesčių, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio, mokesčių, surenkamų ne iš darbo jėgos, didinant progresiškumą, tai yra mažinant darbo jėgos apmokestinimą pirmiausia tiems, kurie gauna mažiausiai. Būtent todėl Vyriausybė ir pasiūlė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį.
PIRMININKAS. …visiškai. Labai ačiū. Turėtų klausti E. Šablinskas, bet jo nėra. Klaus M. Bastys. Ruošiasi A. Dumbrava.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų adresuojamas užsienio reikalų ministrui. Jums turbūt yra žinoma, kad šiandien bus teikiama rezoliucija – tai šiandien opozicijos darbotvarkėje. Toje rezoliucijoje bus kalbama dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų genocido Irake ir Sirijoje. Prašau pasakyti, ar jums yra žinoma apie tokį rezoliucijos projektą? Ar opozicija derina su Užsienio reikalų ministerija tokius klausimus? Kaip, jūsų manymu, tai gali daryti įtaką tarptautinei politikai? Ar tokiais atvejais nereikėtų apskritai su kitomis užsienio valstybėmis, su partneriais ar derinti, priimti bendrus pareiškimus? Tuo labiau kad čia kalbama apie terorizmą, ne apie genocidą…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mindaugai, labai ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS. Ačiū. Aš klausimą supratau, bet, deja, negaliu į jį atsakyti, nes nemačiau to teksto. Tai viena. Antra, Seimo nariai tikrai neprivalo derinti su Užsienio reikalų ministerija savo pareiškimų.
PIRMININKAS. A. Dumbrava. Ruošiasi R. Žilinskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Klausimą norėčiau užduoti krašto apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, kaip mūsų reikalai su tais šarvuočiais, ir vokiečiai, ir amerikiečiai, ir dabar suomiai siūlo? Jūs buvote išvykęs, kaip mes žinome, į Jungtines Amerikos Valstijas. Į kurią pusę mes linksime ir kada mes galėsime išspręsti tą klausimą? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Siūlytojų yra dvylika, tiek siūlo savo gaminius. Mes esame paklausę, kas galėtų Lietuvai pateikti. Dabar pasiūlymų analizė visiškai eina į pabaigą. Matyt, mes turėsime įvertinti tuos pasiūlymus pagal tuos kriterijus, kuriuos mes svarstėme, t. y. pagal saugą, ugnies galią, pristatymą, kainą, kitus dalykus. Tikiuosi, kad, apsisprendę pradėti derybas su kompanijomis, gausime galutinius pasiūlymus. Pagal mūsų planą, kuris, atrodo, dabar yra visiškai realus, 2017 metais mes tuos šarvuočius turėsime Lietuvoje.
PIRMININKAS. Labai ačiū už trumpą ir aiškų atsakymą. Klausia R. Žilinskas. Ruošiasi A. Mazuronis.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Nematau energetikos ministro, tai šiaip primindamas paklausiu gynybos ministro. Kaip ten yra su tais medžiotojais, kurie yra lyg ir rezervininkai, lyg ir nelabai rezervininkai, ginkluoti iki dantų, duomenys apie jų gyvenamąsias vietas ir ginkluotę yra tam tikrose bazėse, į kurias galima labai panorus įsilaužti ir žinoti, jeigu tie žmonės yra rezervininkai, kur jie gyvena, kuo ginkluoti, visas neaktyvusis Lietuvos kariuomenės rezervas? Aš jums uždaviau šitą klausimą prieš gerą mėnesį, o atsakymo taip ir nesulaukiau. Ar medžiotojai galų gale žino, ką daryti atsitikus valandai x? Kiek man teko kalbėti, niekas nežino, ką imti, kur eiti ir kam prisiduoti.
J. OLEKAS (LSDPF). Mielasis kolega, kada jūs uždavėte man tą klausimą? Per Vyriausybės valandą? Aš tada atsakysiu. Medžiotojai nėra rezervo kariai. Medžiotojai yra medžiotojai, turintys pomėgį. Linkime jiems tą pomėgį vykdyti teisingai, kad būtų globojama gamta ir sumedžiojamas tas, ką reikia sumedžioti. Tik tie medžiotojai, kurie gauna kario parengimą, yra rezerve. Kiekvienam rezervo kariui yra išduodama rezervininko knygelė, kurioje yra įrašyta, ką jis turi pasiimti, kai jis bus kviečiamas atvykti. Aš manau, taip ir turi būti.
Dėl jūsų apskaitos, kaip jūs sakote, tai yra policijos įskaita. Esant tam tikrai situacijai, tam tikru būdu turėtų būti pasielgta taip, kad nereikalinga informacija nepatektų tam, kam nereikia, kad ji patektų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Žilinskas… Paklausė, atsiprašau. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Nakas.
A. MAZURONIS (LSF). Labai dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Šiandien pasielgsiu netradiciškai ir neklausiu finansų ministro, o paklausiu krašto apsaugos ministro. Gerbiamasis ministre, norėjau jūsų paklausti apie jūsų santykius su B. Bradausku. Pasakysiu nuoširdžiai, žiūrint iš šalies, jie šiek tiek primena finansų ministro pono R. Šadžiaus santykius su posėdžio pirmininku A. Sysu. Jis vykdo Vyriausybės programą, o ponas A. Sysas Seime registruoja Vyriausybės programai prieštaraujančius teisės aktus. Jūs vykdote Valstybės gynimo tarybos nurodymus krašto apsaugos srityje, bet ponas B. Bradauskas komitete siūlo mažinti krašto apsaugos finansavimą 15 mln., net jeigu tai ir daroma tokiais kilniais tikslais – skiriant juos vidaus saugumo tarnybai.
Gerbiamasis ministre, ar jūs pritariate tokiai pono B. Bradausko iniciatyvai? Ir kuris iš jūsų atstovaujate oficialiai Vyriausybės pozicijai, ar jūs, ar ponas B. Bradauskas Biudžeto ir finansų komitete? Jeigu jūs atstovaujate, gal jūs tai galite paaiškinti ponui B. Bradauskui?
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, mielas drauge, už klausimą, už pasirinkimą šiandien manęs, ne finansų ministro. Kiek žinau, kolega B. Bradauskas buvo geras ministras ir Vyriausybės narys, bet tai buvo šiek tiek anksčiau. Šiandien su jūsų palaiminimu, davus man priesaiką, Vyriausybėje esu aš, o ne jisai. Nesu matęs B. Bradausko kokio nors užregistruoto pasiūlymo dėl biudžeto. Visi jūsų pokalbiai komitete, kavinėje ar dar kur nors kitur yra geri pokalbiai, bet ne pasiūlymai dėl biudžeto. Mes, kurie šiek tiek ilgiau, kaip ir jūs, dirbame Seime, žinome, kad pasiūlymai dėl biudžeto yra registruojami, teikiami ir tada jie svarstomi. Tiek, kiek man teko kalbėtis su kolega B. Bradausku, mes visada surandame bendrą kalbą, bent jau paskutinį kartą frakcijoje svarstant biudžeto klausimus tokio pasiūlymo net žodžiu nebuvo. Aš manau, kad teisingas pasirinkimas yra ieškoti resursų, kurių reikia saugumo tarnyboms užtikrinti didesnį saugumą, bet jų reikia ir krašto apsaugai. Iš anksto esu dėkingas, kad jūs pagal Vyriausybės pateiktą projektą patvirtinsite krašto apsaugos sistemai skirtą biudžetą, tikiuosi opozicijos palaikymo. Matysiu, kaip bus balsuojama dėl biudžeto. Manau, kad mes, Vyriausybė, taip pat pažiūrėsime atsiliepdami į B. Bradausko siūlymą padidinti finansavimą ir saugumo struktūroms. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Nakas. Ruošiasi G. Mikolaitis.
A. NAKAS (MSNG). Ačiū. Noriu paklausti užsienio reikalų ministro. Vasario 6 d. buvote susitikęs su Norvegijos ambasadoriumi Lietuvoje aptarti atimto Lietuvos piliečio Gabrieliaus B. klausimą. Tąkart sakėte, kiekvienas atvejis, susijęs su vaiko teisių apsauga, yra ne tik labai svarbus Lietuvai, bet taip pat skaudus ir artimiesiems, todėl ypač svarbus kuo glaudesnis bendradarbiavimas tarp dviejų šalių kompetentingų institucijų. Taip pat pabrėžėte, kad Gabrieliaus B. atveju Lietuva ir toliau dės visas pastangas, kad bendradarbiaujant su Norvegijos institucijomis bei Lietuvos vaiko teisių apsaugos tarnybomis būtų užtikrinta vaiko gerovė ir Lietuvos piliečio interesai. Vėliau ne kartą patvirtinote, kad bus daroma viskas, kad berniukas būtų grąžintas gyventi į Lietuvą, o jo globos teisės perduotos močiutei. Tačiau lapkričio 23 d. dienraštis „Kauno diena“ paviešino interviu su oficialia vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ atstove. Į klausimą, kaip paskatinti grįžimo procesą, kuris berniukui padarytų kuo mažiau žalos, atstovė atsakė, kad dar nėra gauta jokio rašto iš Lietuvos, kur būtų pateiktas oficialus reikalavimas dėl berniuko grąžinimo į Lietuvą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Audriau, minutė!
A. NAKAS (MSNG). Pabaigsiu klausimą. Tai kas meluoja, ar Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, ar iš tiesų nėra pateiktas joks oficialus reikalavimas dėl grąžinimo į Lietuvą? Jeigu yra pateiktas, gal su tuo raštu galima kaip nors susipažinti?
L. A. LINKEVIČIUS. Čia žodis „meluoja“ tai, kai sąmoningai sako netiesą. Aš taip nedrįsčiau teigti. Kiek žinau, dėl šio klausimo buvo raštas iš Teisingumo ministerijos. O tai, ką jūs ten labai išsamiai citavote pradžioje, tai galiu dar kartą tą patį pakartoti. Be abejo, veiksime teisiniame lauke, gerbdami ne tik mūsų piliečių teises ir stengdamiesi joms atstovauti tiek, kiek įmanoma, bet ir gerbdami tos šalies įstatymus. Tai yra labai svarbu.
Situacija yra tokia, kad į tą paskutinį Teisingumo ministerijos raštą, aš nežinau, ar yra gautas atsakymas.
PIRMININKAS. Turėtų klausti G. Mikolaitis. Jo nėra. Klausia A. Mitrulevičius. Ruošiasi S. Bucevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrui. Sakykite, ar Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi galimybę informuoti gyventojus trumpąja SMS žinute, įvykus kokiai nors ekstremaliai situacijai, kad žmonės žinotų, kaip elgtis ir panašiai? Ačiū.
S. SKVERNELIS. Turi tokią galimybę, yra gyventojų perspėjimo sistema, kaip prie jos prisijungti, yra skelbiama tinklalapyje. Tik, mano žiniomis, vis dar yra ta pati problema, kad 4G tinkle ši paslauga gyventojų nepasiekia. Dabar tiksliai nepasakysiu, ar vis dar taip ir toliau yra, bet tokia galimybė tikrai yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi A. Bilotaitė.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Nebepamenu, kada atsakinėjo kultūros ministras. Gerbiamasis Šarūnai, klausimas jums. Prašom pasakyti, praeitą kadenciją, užpraeitą niekada Kultūros ministerija neturėjo valstybės investicijų programų, jūsų dėka yra išsikovojusi kažkokį limitą. Tai yra sveikintina. Kaip jums dabar, jūsų akims atrodo tie objektai, kurie finansuojami iš Valstybės investicijų programos, pavyzdžiui, M. Mažvydo biblioteka, kada ją pabaigs, kai mes matome tas lenteles ir visi kiti objektai? Kiek dar jums reikėtų to poreikio? Neminėsiu kurios nors savivaldybės, yra daug nusiskundimų, kad ta situacija su dabartiniu finansavimu kultūros objektų ir t. t. tęsiasi, arba savivaldybininkai skaičiuoja, kad po 10–12 metų, nepaisant to, kad jos ir gali, ir geba prisidėti, savivaldybės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Sauliau, minutė! Baikite klausimą.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Pirmininke, baigiau.
PIRMININKAS. Ačiū.
Š. BIRUTIS (DPF). Gerbiamasis kolega, tai, ką jūs pasakėte, tai čia viešai žinoma tiesa. Aš galiu tik patvirtinti, kad nebaigtų statybų iš Valstybės investicijų programos mes turime, na, maždaug, aš tą skaičių pasakysiu, už 250 mln. eurų. Finansavimas yra toks, kad, nepradedant ir neturint avarinių, skubių remonto darbų ar rekonstrukcijos darbų, pabaigimas truktų maždaug 10 metų. Todėl aš ne kartą ir visus Vyriausybės narius, ir premjerą, ir finansų ministrą esu apie tai informavęs, visi žino. Iš tikrųjų kitiems metams yra padidinta Valstybės investicijų programa ir tokie objektai kaip M. Mažvydo nacionalinė biblioteka ar Valdovų rūmų B dalis judės į pabaigą, mes juos įtraukėme į šimtmečio programą. O kalbant apie savivaldybių objektus, mes esame nustatę tam tikrus prioritetus, tai yra tos savivaldybės, kurios prisideda daugiausia savo lėšomis, joms yra prioritetas, arba objektas jau yra baigiamas. Jeigu yra tik pradėtas, kol kas, deja, tas finansavimas yra labai nedidelis.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už atsakymą. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi E. Gentvilas. O svečius prašau atsisėsti. Pas mus yra tokia tvarka, yra vietos. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas yra skirtas finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, kaip jūs vertinate savo viceministro A. Vitkausko tinkamumą eiti pareigas? Tikriausiai esate susipažinęs su informacija apie tai, kad Pravieniškių kaliniai neatlygintinai sutvarkė viceministro mamos ir sesers namo stogą, ir, kaip teigiama, tikslas buvo, jog būtų inicijuotos pataisos, kad įmonė „Pravieniškės“ būtų atleista nuo pelno mokesčio. Tiesiog jūsų kaip ministro vertinimas. Ačiū.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamoji Seimo nare. Tikriausiai mūsų informacijos šaltinis yra tas pats, yra publikacija spaudoje, tai jeigu jūs įdėmiai paskaitysite, ten yra specialiai pažymėta, kad viceministras A. Vitkauskas, kaip ir kiti asmenys, kurių lyg ir naudai buvo daromi veiksmai, neturėjo žalio supratimo, kad turėtų ką nors padaryti už šią naudą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Baškienė.
E. GENTVILAS (LSF). Trečią savaitę noriu paklausti energetikos ministro, bet jis vis neateina. Tada noriu pono R. Šadžiaus paklausti, nes Finansų ministerija tvarko energetikos sektoriaus akcijas.
Yra galimybė gauti pigių/nepigių suskystintų gamtinių dujų iš JAV, ir mes turbūt laikytume tai strategine geopolitine pergale, tačiau kaip mes balansuosime su kaina ir su SGD terminalo dabartine situacija, kai mums nereikia tiek dujų, kurias per Klaipėdos SGD terminalą gauname iš „Statoilo“? Ar imtume amerikoniškas suskystintas dujas, ar neimtume? Nes geopolitiškai tai labai svarbu ir prasminga, tačiau išbalansuoja mūsų dujų rinką.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už klausimą. Su Energetikos ministerija mes esame pasidalinę pagal trečiąjį paketą. Aš atsakingas už korporatyvinį valdymą viso šio koncerno, o už energetikos politiką atsakinga Energetikos ministerija, dėl to jūsų klausimas turėtų būti daugiau adresuotas energetikos ministrui. Iš korporatyvinio valdymo pusės, žinoma, pirminis įmonės interesas yra vystyti savo veiklą, todėl, aš manau, vienas iš pagrindinių prioritetų turėtų būti veiklos plėtojimas išeinant už Lietuvos ribų, pradedant kitas veiklos rūšis, apie ką, mano žiniomis, vyksta diskusijos su tam tikrais partneriais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi A. Monkauskaitė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Norėčiau klausti gerbiamosios sveikatos ministrės. Gerbiamoji ministre, po kraupių Kražių įvykių jūs viešojoje erdvėje išsakėte pritarimą Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui R. Karbauskiui, kad priverstinis gydymas nuo alkoholio yra būtinas. Lietuvoje alkoholio vartojimo problema išties yra didžiulė ir veiksmai turi būti skubūs, nelaukiant kito tokio nelaimingo atsitikimo. Gerbiamoji ministre, norėčiau klausti, kaip sekasi jums ir kaip greitai gali būti įgyvendinamas priverstinis gydymas nuo alkoholio?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš tiesiog nežinojau, kad gerbiamasis R. Karbauskis yra išsakęs tokią poziciją. Aš komentuodama iš karto po įvykių prisiminiau 2008 m. Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigos užsakymu atliktą didžiulį tyrimą. Buvo įvertinta Lietuvos situacija dėl alkoholio vartojimo ir paslaugų neprieinamumo. Todėl tiesiog sugrįžau prie tų minčių, kurios jau buvo išsakytos 2008 metais. Veiksmas ir darbas mūsų ministerijoje vyksta tikrai sklandžiai, esame pajungę Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento darbuotojus, mūsų visų sričių specialistus, esame atlikę visos Lietuvos analizę, kokią įtaką alkoholis daro dėl ligų, nusikalstamumo, šeimoms, dėl savižudybių, avarijų, gaisrų, skendimų ir taip toliau, kiek turime tokių ligonių, sergančių alkoholinėmis psichozėmis ir lėtiniu alkoholizmu. Išanalizavome savo sistemą, kur galėtume mėnesį gydyti tuos, dėl kurių kreipėsi artimi giminaičiai ir šeimos nariai. Išsianalizavome priklausomybės centrų darbą. Turime parengę narkotikų, berods, priežiūros įstatymo pakeitimo projektą. Numatome tris atvejus, kada būtų taikomas, vėlgi, kaip minėjau, šeimos narių kreipimosi ir abstinencijos atveju, kada iki mėnesio yra girtaujama ir nesustojama, projektas, kurį dabar truputį dar deriname.
Kitą savaitę susitinkame su teritorinėmis ir Valstybine ligonių kasa apskaičiuoti pinigus, kuriuos reikėtų skirti kompensuojamiems vaistams tiems žmonėms, kuriems gydymas neprieinamas dėl pinigų, o patys nori gydytis. Taip pat skaičiuojame, kiek papildomai lėšų reikėtų Minesotos programai, nes iki tūkstančio eurų reikia vienam žmogui pagal Minesotos programą ir nuo 1,5 iki 2 mėnesių yra laukiama eilėje. Žmonės pageidauja patys gydytis. Taigi tikrai darbų atlikome daug, turime schemą, turime planą, pagal kurį dirbame.
PIRMININKAS. Ačiū ministrei už atsakymą. Klausia A. Monkauskaitė. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Norėčiau pratęsti klausimus sveikatos apsaugos ministrei. Praėjusią savaitę Seimas svarstė dviejų įstatymų – Viešojo administravimo įstatymo ir Farmacijos įstatymo – atitinkamų straipsnių pakeitimus, kurių esmė buvo atlikti kontrolinius vaistinių preparatų pirkimus vaistinėse. Deja, Sveikatos komiteto vadovybės dviejų žmonių iniciatyva Seimas buvo įtikintas, kad tokių kontrolinių pirkimų vaistinėse nereikia, kad viską išsprendžia e. receptas, e. sveikatos tolesni veiksmai ir kad jokių problemų dėl vaistų nėra. Tačiau visuomenėje dėl vaistų ramybės nėra, nes tie vaistai yra gana brangūs ir žmonėms nėra lengva našta, ypač tiems, kurie tų vaistų turi vartoti daug.
Gerbiamoji ministre, aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs vertinate Seimo sprendimą nepritarti kontroliniams pirkimams vaistinėse? Ir ar galvojate ką nors keisti po to, kai Seimas nepritarė jūsų pasiūlymams? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už labai gerą klausimą. Šiandien buvome sukvietę keturių vaistinių asociacijų atstovus ir turėjome jiems daug klausimų, pateikėme įvairių siūlymų. Problema ta, kad man kiekvieną penktadienį, vykstant po porą susitikimų su medikų bendruomenėmis ir pacientais, yra keliamas pabrangusių vaistų klausimas. Kadangi mes esminių pakeitimų kainyne nedarome, tai tiesiog padarėme analizę kai kurių preparatų, dėl kurių žmonės skundėsi, ir pasirodė, kad tai aplaidus ir neteisingas vaistinių darbas. Todėl labai gaila, kad įstatymo projektas Seime buvo atmestas.
Aš džiaugiuosi tuo, kad socialdemokratai buvo prieš atmetimą, nes tai yra viena iš pagrindinių skaidrumo priemonių užtikrinti vaistų prieinamumo skaidrumą ir įpareigoti vaistininkus būti atsakingus, parduodant vaistus pacientams, supažindinti su priemokomis, pateikti visus pagal veikliąją medžiagą turimus vaistus, kad pacientas galėtų pasirinkti, ko dabar, kaip nustatyta daugeliu atvejų, nedaro.
Mūsų tikslas. Vadovybė apsitarė (šešis mėnesius negalime nieko padaryti), po šešių mėnesių mes šitą projektą patobulinsime ir teiksime svarstyti iš naujo. Aš manau, kad žiniasklaidos dėmesys, žurnalistų dėmesys kai kuriems Seimo nariams padės suprasti mūsų siekius ir tikslą teikiant šį projektą ir gal neteisingą sprendimą balsuojant, kad jį reikėjo atmesti.
PIRMININKAS. Ačiū dar kartą, bet prašau trumpinti atsakymus. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji finansų ir aplinkos ministrai, aš norėjau paklausti dėl Neringos. Nemažai statinių, vyksta teisėtos statybos ir atitinka numatytus teisės aktų reikalavimus. Kuo kalti žmonės, kad nusipirko ten butus ir dabar yra nuolat gąsdinami? Kuo kaltas tas restorano savininkas, kad nugriautas tas pastatas? Kodėl valstybė negali pasiimti tų pinigų, kaip nubaustas R. Palaitis, ir išsireikalauti? Papildytume biudžetą ir galėtumėte kokius nors reikalavimus patenkinti. Kodėl taip nėra? Kodėl mes viena ranka duodame, o kita atimame ir griauname be gailesčio? Kuo kalti žmonės? Labai ačiū.
R. ŠADŽIUS. Man turbūt reikia kalbėti. Gerbiamoji Seimo nare, yra valstybėje susidariusių tokių sudėtingų situacijų kaip su tais pastatais Neringoje, kai teismai pripažįsta, kad kaltė yra valstybės ir savivaldybių institucijų. Žinoma, pagal mūsų įstatymus tiems žmonėms, kuriems padaroma žala dėl neteisėtų veikų ar netinkamų sprendimų, kuriuos priėmė savivaldybės ir valstybės institucijos, turi būti atlyginama. Neringos restorano atveju taip ir nutiko. Šiuo atveju solidariai atsakingos buvo pripažinta ir viena valstybinė įstaiga, ir Neringos savivaldybė. Valstybė paskyrė lėšų iš valstybės biudžeto šitai žalai atlyginti, tačiau dar mūsų laukia atitinkamos derybos ir atsiskaitymas su Neringos savivaldybe, ji taip pat turi dalyvauti kompensuojant tuos nuostolius.
Dėl asmeninės darbuotojų atsakomybės. Taip, mūsų įstatymai numato, kad valstybės tarnautojai, o pono R. Palaičio atveju yra teisminis precedentas, ne tik valstybės tarnautojai, bet ir politikai, už netinkamus sprendimus turi būti atitinkamai patraukti atsakomybėn ir atlyginti bent dalį žalos. Manau, eisime tuo keliu. Ir jūsų paminėtas, ir mano pakartotas precedentas yra neblogas. Jų yra daugiau, tik daugiausia kol kas dėl žalos, patirtos neteisėtai atleidžiant darbuotojus, bet ir šitais jūsų paminėtais statybų, vėliau pripažintų neteisėtomis, atvejais. Manau, turime eiti tuo keliu, kad būtų realizuota valstybės tarnautojo atsakomybė, net jam palikus valstybės tarnybą. Įstatymas tai numato, bet teisminės praktikos kol kas nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi A. Nesteckis.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Mano klausimas būtų kultūros ministrui ponui Š. Biručiui. Artėja Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis. Vienas iš svarbiausių šios išskirtinės šventės akcentų turėjo būti atidengtas paminklas J. Basanavičiui. Tačiau pasirodė pranešimų, kad tos lėšos, kurios buvo skirtos šiam paminklui, Vyriausybėje jau eikvojamos suvenyrams. Ar tai tiesa, ir aš iš tikrųjų paminklo J. Basanavičiui nebus? Ir pratęsiant šitą klausimą, dar papildomas. Jūs jau ne trumpą laiką dirbate ministru, ar jau susidarėte vaizdą, kodėl su mūsų monumentaliais projektais, susijusiais su istorijos įvykių, iškilių figūrų įamžinimu, nuolat iškyla neįveikiamų problemų? Lukiškių aikštė yra klasikinis pavyzdys, ketvirtis šimtmečio nesutvarkome. Ačiū.
Š. BIRUTIS (DPF). Ačiū už svarbų klausimą ir pastabą. Iš tikrųjų labai teisingai skambinate pavojaus varpais, aš galiu tik prie to prisidėti. Deja, galiu pasakyti, kad kol kas ir kitų metų biudžete pakankamai lėšų, bet čia mano nuomonė, tam, kad mes pradėtume ruoštis paminėti šimtmetį, nėra. Dabar kalbant konkrečiai apie paminklą daktarui J. Basanavičiui, tokios lėšos nebuvo kol kas skirtos. Buvo planuojama arba yra planuojama pritraukti mecenatų lėšų, aš taip pat galvoju, kad čia visuomenė prisijungs. Bet pagrindinė problema yra tokia labai keista, susijusi su Vilniaus miesto savivaldybe.
Vilniaus miesto savivaldybės rašte, pasirašytame mero R. Šimašiaus, yra parašyta, kad savivaldybė nusprendė, kad paminklas turi būti priešais Nacionalinę filharmoniją. Kada aš pradedu aiškintis, o kas čia taip nusprendė, tai atsakymo nėra, nes taryba nesvarstė, dabar sakė, jeigu reikia, galės pasvarstyti, bet nuomonė nesikeis. Aš iš tikrųjų ne prieš, kad būtų ten ar kitur, bet pats požiūris, turiu pasakyti, savivaldybės yra labai neatsakingas, nes, mano supratimu, ji turėtų į tai žiūrėti atsakingiau. Buvo sudaryta tarpinstitucinė komisija iš įvairių institucijų – tiek paveldo, tiek architektūros, tiek visuomeninių organizacijų.
Deja, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nepasirodė. Vyriausybė neturi pakankamai galių, kad teritoriniame miesto planavime galėtų pati nustatyti vieną ar kitą vietą, nebent paimant, jau iš miesto atimant, taip šiurkščiai pasakysiu, atimant vieną ar kitą sklypą. Iš tikrųjų tokio atmestino požiūrio yra gana daug. Matyt, problema yra ta, kad mes susikoncentruojame į materialines problemas, o vertybiniai dalykai dažnai lieka antrame plane tiek finansavimo atveju, tiek požiūriu. Tokią nuomonę aš per trejus metus esu susidaręs ir man labai gaila.
PIRMININKAS. Klausia A. Nesteckis. Ruošiasi R. Kupčinskas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrei, kadangi jos nėra, tai susisiekimo ministrui. Pagal puikų Susisiekimo ministerijos susitarimą su Žemės ūkio ministerija žvyrkelių per gyvenvietes asfaltavimui finansuoti numatytos Europos Sąjungos lėšos ir Automobilių kelių direkcijos lėšos. Ta diskusija vyko pusę metų, ir Kelių direkcijos nuo liepos mėnesio yra atiduotos paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Mano žiniomis, iki šiol apie 150 paraiškų dar nėra įvertintos. Ar nemanote, kad tie klausimai labai ilgai užsitęsė ir tas vertinimas yra per ilgas?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo nary, už klausimą. Iš tikrųjų, matyt, pirmą kartą Lietuvos nepriklausomybės istorijoje atsitiko taip, kad kaimo plėtros lėšos yra kooperuojamos kartu su Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšomis, lygiomis dalimis, po 50 mln. skaičiuojant litais.
Iš tikrųjų Kelių programos lėšas nebūtų problemos panaudoti, bet kadangi jos yra kooperuotos, tai tenka derinti gyvenvietes, kurios turi mažiau negu 1 tūkst. gyventojų, kad būtų galima atlikti tuos darbus. Plius, žemės ūkio disponuojamas lėšas galima paimti tik konkurso būdu, skelbiant tam tikrąjį konkursą. Konkursas buvo paskelbtas, Lietuvos automobilių kelių direkcija laimėjo šitą konkursą.
Dabar ne toks metas, kad būtų galima pradėti asfaltavimo darbus gyvenvietėse. Bet išaušus pavasariui… Iš principo visi pretendentai arba pretendentų sąrašas gyvenviečių, kurios galėtų būti išasfaltuotos, yra suderintas, ir manau, kad pavasarėjant bus darbų pradžia.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi A. Matulas. Kortelės nėra įdėtos. Ačiū.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau gerbiamajai švietimo ir mokslo ministrei užduoti klausimą. Turiu pasakyti, kad labai neblogai, kad įgyvendinant mokinių pavėžėjimą faktiškai išplėstos galimybės naudoti geltonuosius autobusiukus. Ir visai neseniai mes priėmėme atitinkamą teisės aktą šiuo požiūriu. Bet dar išlieka viena problema, kur aš ne kartą ir ankstesnėse kadencijose kėliau, dėl pakraštinių mokyklų, kuriose ne tik miesto mokiniai, įvertinant ir mokinių krepšelio metodiką, atvyksta mokinių ir iš rajonų.
Dažniausiai pakraščiuose savivaldybės tą susisiekimą autobusais ir mikroautobusais labai sunkiai organizuoja, nėra finansinių paskatų. Kaip jūs manote dėl geltonųjų autobusiukų teikimo pakraštinėms savivaldybėms, taip pat ir miestų mokykloms? Ačiū?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Pavėžėjimas, aišku, mūsų besitraukiančioje švietimo sistemoje iš tikrųjų yra labai svarbus. Ir jeigu mes galvojame apie tai, kad mes norime, o privalome, aš manau, vis dėlto grįžti prie tinklo sutvarkymo, tai mes turime atsiminti, kad vaikus reikės pavėžėti. Todėl ir ateinančiais metais skirsime panašų skaičių autobusiukų, tik jie bus kiek kitokie. Matau kolegą Seimo narį S. Brundzą. Jis savo laiku surašė daug pastabų, kokie turėtų būti mūsų naujieji autobusiukai: ir dėl alkotesterių, ir skiriamųjų žymų. Ačiū jam, daugelis jų bus jau įgyvendinta, ir naujieji autobusai, kurie pasieks mokyklas 2016 metų vasarą, jie bus patobulinti ir sutvarkyti, kad saugumas būtų didesnis. O dabar dėl pavėžėjimo tokiom savivaldybėm, kaip jūs sakote, turbūt jūs turite omenyje žiedines, kur šalia didžiųjų miestų, kada ateina ir iš miestų mokiniai, čia aš suprantu, tokia situacija. Ten, kur jie gali atvažiuoti, ar net… (Balsai salėje) Ir į miestus. Žinote, kaip yra. Visiems…
PIRMININKAS. Kolegos, nediskutuokite, išklausykite.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Visiems galiu pasakyti tik tiek. Pagrindinis, vienas iš prioritetų kitų metų autobusėlių skirstymo tikrai bus priešmokykliniam visuotiniam privalomam ugdymui įgyvendinti, nes tuos vaikus irgi reikės pavėžėti. Jeigu tik bus galimybių ateityje, nes juk vis daugiau ir daugiau pasipildo mūsų tas autobusėlių parkas, kad kiek įmanoma daugiau. Ir aš manau, kad kai kurioms mokykloms ir po du, ir galbūt net po tris, nes susivežti reikia iš skirtingų teritorijų, iš skirtingų krypčių vaikus. Todėl, mano asmenine nuomone, kuo daugiau mes aprūpinsime mokyklas geltonaisiais autobusais, tuo turėsime geresnį ir ugdymą, ir kokybę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Turėtų klausti A. Matulas, jo nėra. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamoji švietimo ir mokslo ministre, prieš kelias dienas, važiuodamas iš Radviliškio rajono pro Krekenavą, lyjant lietui sustojau pavėžėti moters, kuri stovėjo stotelėje ir desperatiškai balsavo, niekas nestojo. Kai įsėdo ir pradėjom pokalbį, išaiškėjo, kad ji yra Panevėžio rajono Linkaučių mokyklos mokytoja, kuri kasdieną važinėja į darbą iš Panevėžio ir atgal mažiausiai 40 km. Išties, nežinant konkrečių atvejų, sunku įsivaizduoti, ką kenčia ir kaip gyvena būtent tokių mokyklų mokytojai. Aš jau nebekalbu apie darbo profilį, kai kaimo mokyklos iš devynių klasėje esančių moksleivių keturi yra adaptuoti pagal specialiąsias programas, du yra iš globos namų, kurie ateina, išeina pagal laisvą grafiką, ir du yra žmonės, su kuriais apskritai yra įmanoma kokią nors programą vykdyti. Ar jūs negalvojate tokio pobūdžio problemų spręsti kaip nors kompensuojant ar kokį nors kitą kompensacijos būdą, ar kokią motyvaciją tiems žmonėms suteikti? Nes desperacija, nusivylimas – jūs net neįsivaizduojate. Ji sako: ai, vis tiek mūsų niekas nežino, vis tiek niekam mes esame neįdomūs.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vytautai.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis kolega. Labai pritariu jūsų minčiai ir pasisakau vienareikšmiškai už tai, kad kaime dirbantiems mokytojams galėtų būti kompensuojama, ir tai yra įteisinta Švietimo įstatyme. Bet praeitoje kadencijoje, rodos, jei aš neklystu, buvo išbrauktas vienas žodis. Seniau buvo, kad savivaldybė „turi“, privalo. O dabar yra „gali“ ir čia yra viskas. Mes turime Lietuvoje savivaldybių, kurios ir moka, ir kompensuoja pavėžėjimą ir už nuomojamo buto paslaugas, arba suteikia galimybę pamokų dienomis gyventi kaimo vietovėje, ir tas butas mokytojui yra nemokamas. Visokių gerų pavyzdžių mes turime. Bijau, dabar nenorėčiau, ir Neringa, rodos, ir dar yra kitų savivaldybių, kurios tikrai tai daro. Bet yra daug savivaldybių, kurios to nedaro, nes įstatyme parašyta, kad gali būti tai daroma. O jei Seimas imtųsi ir parašytų „privalo“, viskas būtų išspręsta. O šiaip tai vienareikšmiškai už, kad mokytojams, važiuojantiems į kaimą, galėtų būti sumokama už…
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti susisiekimo ministro apie jūrų laivininkystę. Iš tikrųjų matome tik atsikalbinėjimus, bet ne problemos sprendimą. Tai laivai areštuojami, jūreiviai, girdėti, neturi vandens, neturi maisto, bus išjungtos sistemos, nes nėra kuro. Vieną kartą galbūt reikia spręsti. Ar jūs turite tą planą spręsti? Kaip išspręsite, kad tai nesikartotų? Nes dabar mes negražiai atrodome – kai tik mūsų laivai į kokį uostą įplaukia, jie ten yra areštuojami. Tai gal jie turi plaukti į kokias nors laisvas ekonomines zonas, gal ten neareštuotų. Kada ta problema bus išspręsta?
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Lietuvos jūrų laivininkystės finansinė padėtis nėra gera, tačiau į pabaigą eina akcininkų ir didžiausių kreditorių derybos. Ir šią savaitę, matyt, bus pasirašytos tam tikros sutartys. Galiu tik jus patikinti, kad jūreivių socialinės reikmės, laivų gyvybingumas, nepriklausomai nuo situacijos, bus užtikrintas. Daugiau informacijos, nes įmonė yra listinguojama, negalėčiau viešumai teikti, nes tai galėtų daryti įtaką listingavimo procesui.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėme.
Gerbiamieji kolegos, lapkričio 26 dienos posėdį… Užsiregistruojame. Registracija. Dėkoju ministrams už atsakymus. Linkiu geros dienos, gerų sprendimų. Kalėdos artėja, Andriau, Kalėdos!
Užsiregistravo 23 Seimo nariai. Skelbiu lapkričio 26 dieną posėdį baigtą. (Gongas) Pertrauka. Vakarinis posėdis 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.