Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 15, 2023

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

V (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 204

STENOGRAMA

 

2022 m. rugsėjo 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS

 

 

PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF*). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos! Kvie­čiu už­im­ti sa­vo dar­bo vie­tas, grei­tai pra­dė­si­me ple­na­ri­nį po­sė­dį iš­kil­min­gu mi­nė­ji­mu. Kvie­čiu su­sės­ti, tvar­kin­gai už­im­ti sa­vo vie­tas. Rim­ties.

 

10.00 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, Sei­mo Pir­mi­nin­ko, XII ir XIII Vyriausy­bių Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, Pre­zi­den­to Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko 90-ųjų gimimo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ry­ti­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį pra­de­da­me. (Gon­gas) Ger­bia­mie­ji, šios die­nos mū­sų po­sė­dį pra­de­da­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, Sei­mo Pir­mi­nin­ko, XII ir XIII Vy­riau­sy­bių Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, Pre­zi­den­to Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko 90-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mu. Kar­tu su mu­mis, Sei­mo na­riais, mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja gi­mi­nės ir ar­ti­mie­ji, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, gar­bin­gi sve­čiai. Kvie­čiu ger­bia­mą­jį sig­na­ta­rą pa­gerb­ti ty­los mi­nu­te.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju. Kvie­čiu Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko ben­dra­žy­gį ir ko­le­gą, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, bu­vu­sį Sei­mo Pir­mi­nin­ką ger­bia­mą Čes­lo­vą Jur­šė­ną tar­ti žo­dį. Pra­šom.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Čes­lo­vo Jur­šė­no kal­ba

 

Č. JURŠĖNAS. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, bran­gūs Al­gir­do Bra­zaus­ko ar­ti­mie­ji, mie­li ko­le­gos sig­na­ta­rai ir Sei­mo na­riai, vi­si ma­lo­nūs su­si­rin­ku­sie­ji. Pa­žy­mi­me reikš­min­gą ju­bi­lie­jų, mi­ni­me di­džio žmo­gaus – in­ži­nie­riaus, po­li­ti­ko, sig­na­ta­ro, Pre­zi­den­to – Al­gir­do Bra­zaus­ko 90-me­tį.

Ką šian­dien pri­si­me­na­me iš jo il­go ir in­ten­sy­vaus gy­ve­ni­mo? Ką ver­ta iš­skir­ti? Są­ly­gi­nai jo nu­ei­tą ke­lią ga­li­ma da­lin­ti į iki­nep­rik­lau­so­my­bi­nį lai­ko­tar­pį ir į ak­ty­vią veik­lą at­kur­to­je ne­pri­klau­so­mo­je Lie­tu­vo­je. Nors, tie­są sa­kant, Al­gu­čio, taip jis anuo­met bu­vo va­di­na­mas, vai­kiš­kas gy­ve­ni­mo tarps­nis su­ta­po su pas­ku­ti­niai­siais Pir­mo­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­kos me­tais. Po ka­ro Al­gir­das bai­gė Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą ir įgi­jo in­ži­nie­riaus hid­ro­tech­ni­ko spe­cia­ly­bę. Pir­ma­sis dar­bas – Kau­no hid­ro­e­lek­tri­nės sta­ty­bų pra­džia. Ir čia pir­mą kar­tą iš­ryš­kė­jo jau­no­jo in­ži­nie­riaus cha­rak­te­ris, jo prin­ci­pin­gu­mas. Štai Al­gir­das Bra­zaus­kas pa­ste­bė­jo, kad, at­ro­dy­tų, rim­ti, pa­ty­rę sve­tim­tau­čiai spe­cia­lis­tai (Lie­tu­va dar ne­tu­rė­jo sa­vų) iš­lie­jo ne­ko­ky­biš­ką ko­lo­ną. Al­gir­das Bra­zaus­kas pa­rei­ka­la­vo nu­griau­ti ją ir pa­sta­ty­ti nau­ją. Griež­da­mi dan­ti­mis ir keik­da­mi prie­ka­bų jau­nuo­lį, kvies­ti­niai sta­ty­bi­nin­kai iš­tai­sė bro­ką. Ga­li­me sa­vęs pa­klaus­ti, kam pa­si­tar­na­vo ta ko­ky­biš­ka hid­ro­e­lek­tri­nės pa­ma­tų ko­lo­na – chruš­čio­vi­nei ko­mu­niz­mo sta­ty­bai ar tvir­tes­niems lie­tu­viš­kos hid­ro­e­ner­ge­ti­kos pa­grin­dams? Ga­li­ma ir ki­taip for­mu­luo­ti – pa­gal pa­tį Bra­zaus­ką – ir ta­da dir­bo­me Lie­tu­vai? Aš at­sa­ky­čiau „taip“. Bet šiuo at­ve­ju aš esu su­in­te­re­suo­tas as­muo, tais lai­kais au­gęs ir ki­lęs hie­rar­chi­jo­je.

Tad te­ateis į tal­ką dar vie­nas sig­na­ta­ras, po­pu­lia­riau­sias są­jū­di­nin­kas Ro­mu­al­das Ozo­las. Jis ne­bu­vo nei pio­nie­riu­mi, nei kom­jau­nuo­liu, bet sto­jo į par­ti­ją. Ci­tuo­ju jo 1989 me­tų pra­džios in­ter­viu: „Sto­jau su­pra­tęs, kad mū­sų die­no­mis bū­da­mas ne­par­ti­nis Lie­tu­vai nie­kuo ne­pa­gel­bė­siu. Ga­lė­jau likt aut­sai­de­ris.“ Be abe­jo, bu­vo ki­to­kia po­zi­ci­ja – ei­ti į po­grin­dį, tap­ti di­si­den­tu, pa­si­ryž­ti ke­liau­ti į si­bi­rus, kaip An­ta­nas Ter­lec­kas. Bet kiek tuo­met to­kių pa­si­ry­žė­lių bu­vo? Ki­ti pri­si­tai­kė prie be­si­kei­čian­čios po Sta­li­no mir­ties si­tu­a­ci­jos, lai­kė­si Mask­vos nu­ro­dy­mų, kai kur nu­klys­da­vo nuo par­ti­nės li­ni­jos. Ge­rai ži­no­ma sėk­min­ga lie­tu­viš­kų do­bi­liu­kų prieš­prie­ša ku­ku­rū­zams.

O Bra­zaus­kas, vis kil­da­mas aukš­čiau – nuo jau­niau­sio Lie­tu­vo­je mi­nist­ro iki CK sek­re­to­riaus, su­ge­bė­jo ir­gi kai kam pa­si­prie­šin­ti. Dirb­da­mas CK de­vin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je ga­vau ir su nuo­sta­ba skai­čiau CK biu­ro nu­ta­ri­mo pro­jek­tą dėl Bra­zaus­ko pa­rei­gų pa­že­mi­ni­mo. Ko­dėl? Al­gir­das Bra­zaus­kas pa­si­prie­ši­no „ge­ne­ral­gu­ber­na­to­riaus“, ar­ba CK ant­ro­jo sek­re­to­riaus, stu­mia­mam Mask­vos pro­jek­tui Vil­niu­je sta­ty­ti dar vie­ną di­de­lę ga­myk­lą su at­vež­ti­niais dar­buo­tojais. Tuo tar­pu Bra­zaus­kui – per ki­tus mask­vė­nus – pa­vy­ko nu­stum­ti tą ga­myk­lą to­liau nuo sos­ti­nės.

Ger­bia­mie­ji, pra­ėju­sio am­žiaus de­vin­to­jo de­šimt­me­čio ant­ro­ji pu­sė – tek­to­ni­nių lū­žių tuo­me­ti­nė­je ta­ry­bi­nė­je he­mis­fe­ro­je lai­ko­tar­pis. Įsi­bė­gė­jo Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo ini­ci­juo­ta pe­rest­roi­ka, su­si­kū­rė Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­dis, su­ju­do vi­sa Lie­tu­va. Tuo tar­pu Lie­tu­vos val­džio­je – įša­las, LKP Cen­tro ko­mi­te­te – stag­na­ci­ja. Bet is­to­ri­nio de­šimt­me­čio pa­bai­go­je vis­kas ėmė kei­s­tis. Ypač kai LKP CK pir­mo­jo sek­re­to­riaus pos­te 1988 me­tų spa­lio mė­ne­sį stag­na­to­rių pa­kei­tė Al­gir­das Bra­zaus­kas. Pa­de­da­mas Vla­do Be­rio­zo­vo, Jus­to Pa­lec­kio, jau­nes­nių­jų CK apa­ra­to dar­buo­to­jų, ska­ti­na­mas Lie­tu­vos in­te­lek­tu­a­lų žie­do, po­zi­ty­viai vei­kia­mas Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio, Bra­zaus­kas su ben­dra­žy­giais ėmė­si keis­ti tuo­me­ti­nės val­džios šer­dį – LKP, ėmė siek­ti par­ti­jos sa­va­ran­kiš­ku­mo. Tai ne­bu­vo leng­va. Mask­va tam at­kak­liai prie­ši­no­si, bet Lie­tu­va jau bu­vo ki­ta.

Pa­ste­bi­mai bren­do ir LKP, kaip ir pats Al­gir­das Bra­zaus­kas. Bū­tent jam va­do­vau­jant suor­ga­ni­zuo­tas ir 1989 gruo­džio mė­ne­sį sėk­min­gai pra­ves­tas LKP XX su­va­žia­vi­mas, at­sky­ręs sa­va­ran­kiš­ką­ją, už ne­pri­klau­so­my­bę sto­jan­čią LKP nuo re­ak­cin­go­jo TSKP mo­no­li­to. Stag­na­ci­nė Mask­va, ži­no­ma, ne­ri­mo, tie­siog siu­to. Tuo tar­pu Lie­tu­vo­je – be­veik vi­suo­ti­nis XX su­va­žia­vi­mo li­ni­jos pa­lai­ky­mas. Ta pro­ga ne­ga­liu ne­pri­si­min­ti, kad di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Pa­ne­vė­žy­je, Ma­ri­jam­po­lė­je – gruo­džio pa­bai­go­je su­reng­ti gau­sūs LKP ap­si­spren­di­mo pa­lai­ky­mo mi­tin­gai.

Tuo pa­čiu me­tu, tai yra 1989 me­tais, kita anuo­me­ti­nės val­džios ša­ka LTSR Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba, ku­rios Pre­zi­diu­mui ėmė va­do­vau­ti Al­gir­das Bra­zaus­kas, kei­tė­si. Reikš­min­gu be­bai­gian­čios sa­vo ka­den­ci­ją Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos ak­cen­tu ta­po 1990 m. va­sa­rio 7 d. nu­ta­ri­mas „Dėl 1939 me­tų Vokietijos–TSRS su­tar­čių ir jų pa­sek­mių Lie­tu­vai lik­vi­da­vi­mo“. Be­je, bū­tent šiuo do­ku­men­tu re­mia­si ir vie­nas is­to­ri­nių Ko­vo 11-osios ak­tų. Na, o Ko­vo 11-ąją nei Bra­zaus­kui, nei mums, jo ben­dra­žy­giams, ne­bu­vo abe­jo­nių, kaip bal­suo­ti dėl pa­grin­di­nio klau­si­mo – dėl ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo. Mes bu­vo­me tarp tų 124 Lie­tu­vos mo­te­rų ir vy­rų, ku­rie per var­di­nį bal­sa­vi­mą pa­si­rin­ko „už“, jie vė­liau pa­va­din­ti sig­na­ta­rais. Pri­min­siu, ką Ko­vo 11-ąją pa­brė­žė ir Vy­tau­tas Land­sber­gis. Ci­tuo­ju: „Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą, jo rai­dą ir vi­sus įvy­kius, ku­rie at­ve­dė mus į šią die­ną, lė­mė dvi pa­grin­di­nės po­li­ti­nės jė­gos – Są­jū­dis, gi­męs iš Lie­tu­vos žmo­nių pa­si­prie­ši­ni­mo ir vil­ties, ir pra­dė­ju­si per­si­tvar­ky­ti Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja.“ Ir vė­liau per vi­są Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos vei­ki­mo lai­ką pa­grin­di­niais klau­si­mais mes bu­vo­me vie­no­je ba­ri­ka­dos pu­sė­je: ir įvei­kiant Mask­vos eko­no­mi­nę blo­ka­dą, ir at­lai­kant Sau­sio 13-osios ag­re­si­ją, ir pa­lai­kant 1991 me­tų va­sa­rio ple­bis­ci­tą, ir bal­suo­jant už nau­jo­sios Kon­sti­tu­ci­jos pro­jek­tą. Gin­či­jo­mės, kaip ge­riau, žmo­niš­kiau re­for­muo­ti Lie­tu­vą.

Ger­bia­mie­ji, lik­čiau ne­tei­sus ir net ne­są­ži­nin­gas Al­gir­do Bra­zaus­ko at­žvil­giu, jei­gu ne­pa­sa­ky­čiau, kad me­tai Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je ne vi­sa­da mums, kai­rie­siems, bu­vo ma­lo­nūs, me­du­mi pa­tep­ti. Mus įžei­di­nė­jo, pra­var­džia­vo, kei­kė, mus čai­žė dil­gė­lė­mis, mums dau­žė aki­nius, net sprog­di­no – Šiau­lių at­ve­jis. Pra­keiks­mų, pyk­čio ug­nis vi­sų pir­ma bu­vo nu­kreip­ta į Bra­zau­s­ką. Aiš­ku, pa­ke­liui kliu­vo ir ki­tiems, taip pat ir man. O Bra­zaus­kas sten­gė­si lai­ky­tis ra­miai, oriai, vy­riš­kai ir net­gi stab­dė karš­tes­nius mū­siš­kius, no­rė­ju­sius jė­ga at­sa­ky­ti į jė­gos nau­do­ji­mą. Bet mes at­si­lai­kė­me ir Lie­tu­va at­si­lai­kė, o svar­biau­sia – su­pra­to, kas yra kas Lie­tu­vo­je. To­dėl mes ir Bra­zaus­kas lai­mė­jo­me ir 1992 me­tų Sei­mo, ir 1993 metų Pre­zi­den­to rin­ki­mus. Bra­zaus­ko re­zul­ta­tas ypač įspū­din­gas – per 1 mln. 200 tūkst. Lie­tu­vos rin­kė­jų bal­sų „už“.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui, Lie­tu­vos ly­de­riui, kar­tu su Sei­mu ir Vy­riau­sy­be te­ko spręs­ti daug klau­si­mų per tą va­di­na­mą­jį trans­for­ma­ci­jos, po­li­ti­nio, eko­no­mi­nio, kul­tū­ri­nio vir­smo pe­ri­odą. Ir daug kas pa­vy­ko. Įvai­rius iš­mė­gi­ni­mus at­lai­kė­me, kad ir mū­sų pa­čių prem­je­ro at­lei­di­mą Pre­zi­den­tui pa­siū­lius ar Pa­kau­nės sa­va­no­rių maiš­tą. Al­gir­das Bra­zaus­kas ne­su­tri­ko ir nau­juo­se ba­ruo­se, aš tu­riu gal­vo­je už­sie­nio po­li­ti­ką, ku­ria jam iki tol tie­sio­giai ne­te­ko už­si­im­ti. Bet jis bu­vo tas žmo­gus, tas vei­kė­jas, ku­ris, ėmę­sis nau­jo dar­bo, bu­vo at­sa­kin­gas, darbš­tus ir, svar­biau­sia, fun­da­men­ta­lus. To­dėl jis įsi­gi­lin­da­vo į kiek­vie­ną klau­si­mą, bū­da­vo tin­ka­mai pa­si­ruo­šęs gin­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės po­zi­ci­jas.

Ne­abe­jo­ti­nas jo nuo­pel­nas, bet ir mū­sų vi­sų, tiek kai­rių­jų, tiek de­ši­nių­jų, kad mes ne­del­sė­me kreip­tis dėl sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir į NATO. Ypa­tin­gas Pre­zi­den­to dė­me­sys bu­vo ski­ria­mas sve­ti­mos ka­riuo­me­nės iš­ve­di­mui iš Lie­tu­vos. Ne­bu­vo pa­pras­ta, at­si­ras­da­vo vis nau­jų kliū­čių, bet vis­kas bu­vo įveik­ta, ir pas­ku­ti­nis bu­vę ta­ry­bi­nis ka­riuo­me­nės ka­rei­vis Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją pa­li­ko vė­lų 1993 m. rug­pjū­čio 31 d. va­ka­rą. Ši da­ta ne­ati­tin­ka tos iš­ve­di­mo da­tos, ku­rią nu­sta­tė tau­tos re­fe­ren­du­mas 1992 m. bir­že­lio 14 d. Ta­čiau tai, ger­bia­mie­ji, ne Bra­zaus­ko nuo­dė­mė – ter­mi­nus ly­giai prieš 30 me­tų Mask­vo­je su­de­ri­no tuo me­tu val­džio­je bu­vę, nu­si­lei­dę Krem­liaus rei­ka­la­vi­mams. 

Bra­zaus­kas kaip Pre­zi­den­tas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad įma­no­mai grei­tai rei­kia su­re­gu­liuo­ti san­ty­kius su vi­sais ke­tu­riais mū­sų kai­my­nais. Tai ne­bu­vo pa­pras­ta pa­da­ry­ti, tvir­ti­nu kaip kai ku­rių de­ry­bų da­ly­vis. Bu­vo sten­gia­ma­si ir bu­vo pa­da­ry­ta, gai­la, Lat­vi­jos at­ve­ju ne iki ga­lo. Ypač svar­bu bu­vo su­si­tar­ti su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja dėl sie­nų ir po il­gų de­ry­bų, jau bai­gian­tis Al­gir­do Bra­zaus­ko ka­den­ci­jai, Pre­zi­den­tas pa­si­ra­šė rei­kia­mus do­ku­men­tus. O bai­gia­ma­sis ka­den­ci­jos ak­cen­tas bu­vo tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių pre­zi­den­tų vi­zi­tas 1998 me­tų sau­sio mė­ne­sį Va­šing­to­ne – Jung­ti­nių Vals­ti­jų ir Bal­ti­jos vals­ty­bių part­ne­rys­tės char­ti­jos pa­si­ra­šy­mas. Tai reiš­kė, kad mū­sų eu­ro­at­lan­ti­nės am­bi­ci­jos tam­pa re­a­ly­be. Tie­sa, rei­kė­jo ne snaus­ti, o veik­ti dar ke­le­tą me­tų. Ir itin svar­bus Lie­tu­vos vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės įtvir­ti­ni­mo eta­pas, ku­ris pra­si­dė­jo Pre­zi­den­to Bra­zaus­ko lai­kais, bai­gė­si 2004 me­tais prem­je­ro ir jung­ti­nės So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ko Bra­zaus­ko vai­sin­go vei­ki­mo me­tais.

Ger­bia­mie­ji, baig­da­mas no­riu sa­vęs ir jū­sų pa­klaus­ti, kas bu­vo Al­gir­das Bra­zaus­kas? Kaip ir pra­džio­je sa­kiau, tai di­dis žmo­gus, įta­kin­gas po­li­ti­kas, reikš­min­gai pa­si­dar­ba­vęs Lie­tu­vai.

Ar vis­ką ji­sai da­rė ge­rai? Vis­ko bu­vo. Bet pa­sta­bas, pa­siū­ly­mus pri­im­da­vo, kri­ti­kuo­jan­čių ne­per­se­kio­jo. Bu­vo žmo­giš­kas, su­pra­tin­gas, leng­vai ben­dra­vęs su bet kuo. Ma­lo­niai šyp­so­jo­si. Lie­ka ji­sai mū­sų at­min­ty kaip ne­pa­ju­di­na­ma uo­la epo­chų lū­žio lai­ko­tar­piu, kaip ga­lin­gas ąžuo­las, at­lai­kęs aud­ras ir vi­sų kryp­čių vė­jus. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Čes­lo­vui Jur­šė­nui. Kvie­čiu min­ti­mis ir pri­si­mi­ni­mais pa­si­da­lin­ti Sei­mo na­rį Gintautą Pa­luc­ką. Pra­šom.

 

Sei­mo na­rio Gin­tau­to Pa­luc­ko kal­ba

 

G. PALUCKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ben­dra­min­čiai, ben­dra­žy­giai, ar­ti­mie­ji. Iš tie­sų kai bu­vau pa­kvies­tas pa­si­sa­ky­ti apie Pre­zi­den­tą Bra­zaus­ką, pa­gal­vo­jau, ar tu­riu kuo pa­si­da­lin­ti. Esu tas jau­no­sios kar­tos at­sto­vas, kaip sa­ky­ti, jau plin­kan­čiu pa­kau­šiu ir si­dab­ruo­jan­čiais plau­kais, bet iš tie­sų ne­men­kai ir ne­ma­žai pa­mo­kų spė­jo­me gau­ti. Ne tik aš, bet yra ke­le­tas ir ki­tų jau­nų­jų Sei­mo na­rių, per­ėju­sių Al­gir­do Bra­zaus­ko ly­de­rys­tės mo­kyk­lą. Be­je, ne tik iš kai­rės, bet ir iš de­ši­nės. Ta­čiau gal­vo­da­mas, ko­kiais pri­si­mi­ni­mais ga­lė­čiau pa­si­da­lin­ti, kad ne­su­kom­pro­mi­tuo­čiau sa­vęs ar mū­sų įvai­riau­sių įdo­mių veik­lų, pri­si­mi­niau vie­ną epi­zo­dą, nuo ku­rio pra­dė­jau sa­vo po­li­ti­nę veik­lą soc­de­mi­nio jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jo­je. Pra­dė­jau nuo po­li­ti­nio straips­nio pa­va­di­ni­mu „Al­gir­das Bra­zaus­kas – pui­kus prem­je­ras, ta­čiau sto­ko­ja Va­ka­rų Eu­ro­pos ly­de­riams bū­din­go ir rei­ka­lin­go ra­di­ka­lu­mo ir ašt­res­nės ša­lies vi­zi­jos“. Tai bu­vo 2003 me­tais. Po to, kai Pre­zi­den­tas Bra­zaus­kas krei­pė­si dėl ša­lies na­rys­tės NATO, po to, kai nu­brė­žė mū­sų na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je gai­res. Ir tas jau­nat­viš­kas, ža­vus tur­būt nai­vu­mas su lai­ku bu­vo iš­trin­tas. Be jo­kios abe­jo­nės, aš bu­vau itin ne­tei­sus. Be abe­jo, Al­gir­dą Bra­zaus­ką tuo me­tu ly­gi­nau su kai­rių­jų ly­de­riais Eu­ro­po­je – Vi­liu Bran­tu, Ulo­fu Pal­me ir pa­na­šiais, ta­čiau šian­dien, dirb­da­mas Sei­me, pui­kiai su­vo­kiu, koks pra­smin­gas ir rei­ka­lin­gas yra san­tū­ru­mas, kom­pe­ten­ci­ja, tam tik­ros pau­zės, kai rei­kia, iš­lai­ky­mas. Ra­di­ka­lu­mas, drą­sa ar drą­sios vi­zi­jos la­bai daž­nai virs­ta iliu­zi­jo­mis, nu­si­vy­li­mu, su­skal­dy­ta vi­suo­me­ne, su­dras­ky­tais vi­suo­me­nės sai­tais.

Al­gir­das Bra­zaus­kas sa­vo pa­vyz­džiu jau­niems žmo­nėms de­monst­ra­vo ly­de­rys­tę. Ne in­stag­ra­mi­nę, kaip da­bar, ne tik­to­ki­nę, ne feis­bu­ki­nę – čia kom­pe­ten­ci­jos ne­rei­kia. Čia po­li­ti­ka virs­ta pra­mo­ga. Jis sa­vo ži­nio­mis ir sa­vo kom­pe­ten­ci­ja mums, jau­niems žmo­nėms, daž­nai kė­lė pa­gar­bią bai­mę – at­ei­si pa­si­šne­kė­ti, tai šne­kė­si fak­tais, šne­kė­si apie rei­ka­lą. Tai yra di­džiu­lis iš­šū­kis ir da­bar­ties jau­niems po­li­ti­kams, ku­rie daž­nai už­si­žai­džia emo­ci­jo­mis ir vi­suo­me­nės skaldy­mu. Ta­čiau iš­mo­kęs šias pa­mo­kas pri­si­me­nu vie­ną prie­sa­ką, ku­riuo Pre­zi­den­tas Al­gir­das My­ko­las Bra­zaus­kas la­bai daž­nai da­lin­da­vo­si, jis sa­ky­da­vo: ži­no­te, rū­pes­čio ne­su­vai­din­si, rū­pes­čio ne­su­vai­din­si – žmo­nės pa­ma­tys. Jei­gu no­ri­te da­ly­vau­ti po­li­ti­ko­je, jums tu­ri rū­pė­ti, ta­čiau to ne­pa­kan­ka, mo­ky­ki­tės, kad tą rū­pes­tį ga­lė­tu­mė­te re­a­li­zuo­ti, kad ga­lė­tu­mė­te nu­veik­ti ge­rų dar­bų Lie­tu­vai, ir au­gin­ki­te sto­rą be­ge­mo­to odą, nes tai tik­rai ne vi­siems pa­tiks, tu­rė­si­te tai iš­tver­ti. Al­gir­das Bra­zaus­kas, pir­ma­sis tie­sio­giai tau­tos iš­rink­tas ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos Pre­zi­den­tas, tvir­tai sto­vi is­to­ri­jos pus­la­piuo­se ir yra įkvė­pęs ne vie­ną jau­no­sios kar­tos po­li­ti­ką. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Gin­tau­tui Pa­luc­kui ir į tri­bū­ną kvie­čiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Auk­š­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tą, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą, Sei­mo na­rį Ema­nu­e­lį Zin­ge­rį. Pra­šom, ger­bia­mas ko­le­ga.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro, Sei­mo na­rio Ema­nu­e­lio Zin­ge­rio kal­ba

 

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Bi­čiu­liai, to­kiu žo­džiu krei­piuo­si į jus. Man at­ro­do, kad šian­dien yra die­na, kai mes pri­si­me­na­me ir tru­pu­tė­lį re­vo­liu­ci­nius me­tus iki 1990-ųjų, ir 1990-uo­sius, ir apie ką Čes­lo­vas kal­bė­jo – jis pa­mi­nė­jo au­ten­tiš­ką po­žiū­rį į Ko­vo 11-ąją. Gal ne­su­tik­čiau tik su Pa­kau­nės maiš­tu, nes dau­ge­lis mū­siš­kių, tų, ku­rie bu­vo Sei­me, su juo ne­su­ti­ko, aš tu­riu gal­vo­je pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Land­sber­gio pu­sę. Bet po bal­sa­vi­mo dėl čia esan­čio pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Land­sber­gio įver­ti­ni­mų ir pa­dė­kos jums vi­siems aš šian­dien tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti la­bai as­me­ni­nių da­ly­kų apie Al­gir­dą Bra­zaus­ką. Jei­gu pir­mi­nin­kas leis­tų, tai bū­tų ne for­ma­lūs da­ly­kai, o bū­tų su­si­ję su žmo­niš­ku­mu.

Šian­dien yra rug­sė­jo 22 die­na, taip? Ry­toj – Vals­ty­bi­nė ho­lo­kaus­to die­na, ji at­si­re­mia į Vil­niaus ge­tą ir tuos 40 % vil­nie­čių, ku­rių nė­ra ir ku­rie ne­te­ko bal­so. Kad Lie­tu­vą at­kur­tų, rei­kė­jo bū­ti žmo­niš­kam, įtrauk­ti vi­sus, ku­rie šimt­me­čiais kar­tu Lie­tu­vą kū­rė. Lie­tu­vą kū­rė įvai­rių tau­tų žmo­nės, pir­miau­sia, lie­tu­viai iš­lai­kė lie­tu­vių kal­bą, at­si­rė­mę vė­liau, tar­pu­ka­riu, į Vin­co Ku­dir­kos tra­di­ci­ją, bet vė­liau ir pla­čiau į LDK, Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės, tra­di­ci­ją, ku­ria gy­ve­no vi­si, ku­rie kū­rė LDK. To­dėl man bu­vo ne­pa­pras­tas epi­zo­das, su­si­jęs… Ma­nęs pa­pra­šė pa­si­da­lin­ti ke­liais epi­zo­dais iš ma­no pa­ty­ri­mo, kai su Čes­lo­vu Ku­da­ba pra­dė­jo­me dirb­ti su to­mis vi­so­mis is­to­ri­nė­mis ma­žu­mo­mis. Bu­vo toks Kul­tū­ros fon­das, kas at­si­me­na, ja­me mes pir­mą sy­kį ga­lė­jo­me pa­mi­nė­ti, pa­vyz­džiui, žvė­riš­kas žu­dy­nes. Mums ne­leis­da­vo, įsi­vaiz­duo­ja­te, mums ne­leis­da­vo mi­nė­ti ho­lo­kaus­to, ly­dė­da­vo to­kios dvi juo­dos vol­gos. Aš at­si­me­nu, kai spa­lio 29 die­ną per ak­ci­ją (ma­no ma­ma jau yra iš­ėju­si, bet tai bu­vo Kau­no ge­to ak­ci­ja) mus įspė­da­vo, kad tai yra žy­dų na­cio­na­lis­tų veiks­mas. Jei­gu mes at­si­me­na­me, kaip bu­vo mū­siš­kiai nu­ga­la­by­ti ir kad 94 % Lie­tu­vos žy­dų žu­vo… 94 %, įsi­vaiz­duo­ja­te? Jau ne­bu­vo po­ka­rio me­tais kam lop­ši­nių sa­vo vai­kams dai­nuo­ti.

Grįž­tu į 1989 me­tus. Aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad man at­ku­riant Žy­dų mu­zie­jų, ži­no­ma, Al­gir­do pa­ra­ma bu­vo to­kia ker­ti­nė, ker­ti­nė Lie­tu­vos žmo­nių tau­ti­nių ma­žu­mų tei­sėms, jų vi­sai ne­cen­zū­ruo­tai pra­ei­čiai Lie­tu­vo­je. Aš ta­da bu­vau Žy­dų kul­tū­ros drau­gi­jos pir­mi­nin­ku ir at­si­me­nu jo tvir­tą pa­ra­mos žo­dį at­ku­riant mu­zie­jų, ku­ris bu­vo „Pio­nie­riaus“ ki­no te­at­re Nau­gar­du­ko gat­vė­je. Ten ne­to­li, Aguo­nų gat­vė­je, Žy­gis gy­ve­na, ji­sai pra­ei­na kas­dien. Tas at­si­mi­ni­mas yra su­kre­čian­tis, kai ji­sai pa­sa­kė: čia tik­rai bu­vo jū­sų na­cio­na­li­nis te­at­ras ir jei­gu tu no­ri, čia bus žy­dų mu­zie­jus, ku­ris at­kurs iki­ka­ri­nį Vil­nių, tik­rą Vil­nių.

Ši­tas da­ly­kas bu­vo ne­už­mirš­ta­mas, kaip ir pa­ro­da su Os­val­du Dau­ge­liu 1988 me­tais. Jo­je bu­vo per­skai­ty­tas Są­jū­džio pir­ma­sis pa­reiš­ki­mas Kau­ne, iš kar­to dvi die­nos… Jei­gu ne­lei­si­te su­me­luo­ti, tai bu­vo bir­že­lio 9 die­na. O Są­jū­dis su­si­kū­rė pa­čio­je bir­že­lio pra­džio­je. Tai bu­vo ne­pa­pras­tai įspū­din­gi at­vi­ros Lie­tu­vos da­ly­kai, ku­riuos jis pa­rė­mė. Jis su­pra­to, kad Lie­tu­va ne­ga­lės grįž­ti į so­vie­ti­nę cen­zū­rą. Tai bu­vo iki 1990 me­tų.

Ši­tas žings­nis tais lai­kais, kai Są­jū­dis ruo­šė­si sa­vo at­kū­ri­mui, kul­tū­ri­nių ma­žu­mų, tau­ti­nių ma­žu­mų pa­rė­mi­mas bu­vo su­si­jęs su žmo­niš­ku­mu, o ne vien tik su su­pra­ti­mu, kad Va­ka­ruo­se taip yra, Va­ka­ruo­se vi­si tu­ri tei­sę į gy­ve­ni­mą. Jis jau­tė vie­ti­nį Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo pul­są, pra­ei­ties pul­są.

Ka­dan­gi po­sė­džio pir­mi­nin­kas ma­ne pa­ra­gi­no kal­bė­ti ga­na trum­pai, aš pa­sa­ky­siu taip. Man di­džiau­sią įspū­dį pa­da­rė ma­no ir jo iš­vy­ka į Je­ru­za­lę. Čia bu­vo ne­pa­pras­tas at­sa­ko­my­bės ak­tas – pir­mas Lie­tu­vos Pre­zi­den­to pa­si­ro­dy­mas. Aš jums nu­pie­šiu si­tu­a­ci­ją, ku­ri ne­bu­vo nie­kur nu­pieš­ta. Mus vė­liau kri­ti­ka­vo dėl va­di­na­mo­jo at­si­pra­šy­mo, nu­vy­kus į Iz­ra­e­lio vals­ty­bę, ypač at­si­me­nu pir­muo­sius (tiek to, ne­mi­nė­siu laik­raš­čio) pus­la­pius, kaip mus pie­šė kaip ju­dus is­ka­ri­jo­tus sa­vo tuo­se šar­žuo­se. Bet aš at­si­me­nu tas ei­ty­nes. Kas bu­vo ša­lia šio­je de­le­ga­ci­jo­je, at­si­me­na.

Mes ėjo­me per Se­na­mies­tį, čia pat Jė­zaus Kris­taus lai­do­ji­mo vie­ta, čia pat Rau­dų sie­na. Mes ei­na­me per Se­na­mies­tį, o ka­bo pla­ka­tai – at­vy­ko Jor­da­ni­jos ka­ra­lius. Vi­sa spau­da ra­šo apie Jor­da­ni­jos ka­ra­lių, o mes še­šė­ly­je, vi­so Iz­ra­e­lio dė­me­sio še­šė­ly­je. Pir­mo­jo Lie­tu­vos as­mens vi­zi­tas, vi­si lau­kia, ką jis pa­sa­kys. Štai pri­ei­na­me prie Kne­se­to. Prie Kne­se­to de­monst­ra­ci­ja – bai­sio­mis, ku­rias dė­vė­jo ir ma­no ma­ma, juos­tuo­to­mis ka­li­nių ge­to ir kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­lų ka­li­nių uni­for­mo­mis, su mil­ži­niš­kais pla­ka­tais – at­si­me­na­te, kas įvy­ko Lie­tu­vo­je Ho­lo­kaus­to me­tu, per žu­dy­nes?

Žmo­nės sto­vi ir žiū­ri į pir­mą­jį at­vy­ku­sį Lie­tu­vos at­sto­vą po tų bai­sių žu­dy­nių. Jiems tos žu­dy­nės at­ro­do ką tik įvy­ku­sios, tiems ka­li­niams, lyg tai bū­tų bu­vę va­kar. Ir de­monst­ran­tai. Di­džiu­lė mū­sų gru­pės ap­sau­ga. Ži­no­te, Iz­ra­e­lis, pil­na vy­ru­kų, ku­rie sau­go vi­sas vy­riau­sy­bi­nes de­le­ga­ci­jas. Ir stai­ga Bra­zaus­kas me­ta vis­ką. Al­gir­das, pa­va­din­ki­me jį šią aki­mir­ką Al­gir­du. Al­gir­das me­ta vis­ką, pa­lie­ka iš­si­žio­ju­sią ap­sau­gą, nu­bė­ga vi­sų prie­ky­je prie tos de­monst­ran­tų gru­pės, pa­čium­pa la­biau­siai šau­ku­sį žmo­gų, ku­ris jam šau­kė: Al­gir­dai, ar ži­no­te (jis ne­sa­kė, ką jūs pa­da­rė­te 1941 me­tais, ne­bu­vo to­kių žo­džių, vė­liau kaž­kas su­me­la­vo), kas įvy­ko? kas įvy­ko, kad vi­si mū­siš­kiai bu­vo nu­žu­dy­ti? ar jūs at­si­me­na­te juos? Ir jis įsi­ver­žė į tą mi­nią.

Štai pra­šom, biu­ro­kratas Al­gir­das. Joks ne biu­ro­kratas. Ji­sai, ma­ty­da­mas ver­kian­čius žmo­nes, ku­rie tik­rai tos epo­chos at­sto­vai, įsi­ver­žia į mi­nią, pa­čium­pa ge­to at­sto­vą ir kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­los ka­li­nį (be­je, su juo vė­liau ta­po drau­gais, o jo sū­nus da­bar va­do­vau­ja Lie­tu­vos ir Iz­ra­e­lio eko­no­mi­kos ir pra­mo­nės rū­mams), pa­čium­pa tą žmo­gų, prie vi­sų pa­bu­čiuo­ja ir lie­ka ši­tų de­monst­ran­tų pu­sė­je.

Jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kios drą­sos ak­tas! Pa­li­kus vi­są ši­tą mū­sų re­ak­ci­ją Lie­tu­vo­je, pa­li­kus vi­sas po­li­ti­ko bai­mes, kiek ne­teks pro­cen­tų po­pu­lia­ru­mo, tai bu­vo di­dis žings­nis, man at­ro­do. Ne dėl to, kad aš žy­das, o dėl to, kad tai bu­vo žmo­giš­kas di­džiu­lis žings­nis žen­giant į prie­kį ir tarp tau­tų nu­tie­siant til­tą, į ku­rį at­si­re­mia ir da­bar iš da­lies, o gal ir iš es­mės mū­sų Lie­tu­vos ir Iz­ra­e­lio san­ty­kiai. Ir po to jau jis pa­sa­ko Kne­se­te kal­bą, ku­ri bu­vo su­tik­ta vi­suo­ti­niais plo­ji­mais. Jis ne­pa­sa­kė, kad vi­si mes ko­la­bo­ra­vo­me. Čia, Lie­tu­vo­je, bu­vo vis­kas iš­kreip­ta. Bet jis pa­sa­kė pa­kan­ka­mai drą­sius žo­džius, kas iš tik­ro vy­ko Lie­tu­vo­je Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, ir jį pri­ėmė kaip tik­rą ne­pri­klau­so­mos, jau ne­be so­vie­ti­nės Lie­tu­vos at­sto­vą, ku­ris kal­ba Lie­tu­vos var­du. Čia bu­vo di­de­lis da­ly­kas. To­dėl šian­dien jums, ka­dan­gi pir­mą sy­kį to­kia pro­ga, pa­dė­ko­jęs, kad kai ku­rie iš jū­sų bal­sa­vo ir dėl pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Land­sber­gio sta­tu­so, šian­dien aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad Al­gir­das Bra­zaus­kas žmo­niš­ku­mo pras­me bu­vo di­dis žmo­gus. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju Ema­nu­e­liui Zin­ge­riui ir da­bar kvie­čiu tar­ti žo­dį Sei­mo na­rį An­ta­ną Vin­kų. Pra­šom, ger­bia­mas ko­le­ga, tri­bū­na jū­sų.

 

Sei­mo na­rio An­ta­no Vin­kaus kal­ba

 

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Pre­zi­den­to Al­gir­do My­ko­lo Bra­zau­s­ko gi­mi­nės, my­li­mos duk­ros Aud­ra, Lai­mu­te, anū­kai, pro­anū­kiai, ger­bė­jai ir ben­dra­žy­giai.

Šian­dien tur­būt Al­gir­do Bra­zaus­ko ben­dra­žy­gių šir­dy­se yra na­cio­na­li­nė šven­tė, jų sie­lo­se, ir jie di­džiuo­ja­si šiuo žmo­gu­mi, kaip ir dau­gu­ma Lie­tu­vos žmo­nių, ir, ti­kiu, kaip bran­gūs mū­sų ko­le­gos Sei­mo na­riai. Taip ir no­ri­si sa­ky­ti: mie­las Pre­zi­den­te, ti­kiu, kad vi­si tie, ku­rie šian­dien len­kia­me gal­vas per jū­sų 90-ąjį gim­ta­die­nį, dė­ko­ja­me li­ki­mui, kad dau­ge­lį de­šimt­me­čių tu­rė­jo­me ga­li­my­bę ben­drau­ti su ju­mis. Jūs bu­vo­te ir iš­lik­si­te mū­sų šir­dy­se kaip gar­bin­gas, pa­do­rus ir ypač daug pa­da­ręs Lie­tu­vai, nu­si­pel­nęs žmo­gus, my­lė­jęs sa­vo tė­vy­nę, jos žmo­nes ir ben­dra­žy­gius.

Al­gir­dui Bra­zaus­kui nie­ka­da ir nie­kur ne­rei­kė­jo re­kla­mos. At­vi­ra, tvir­ta as­me­ny­bė trau­kia ir drau­gą, ir ne­pri­ete­lių. Ko­kį ke­lią tu­ri nu­ei­ti žmo­gus, jau il­gą lai­ką tu­rin­tis aukš­čiau­sią pri­pa­ži­ni­mą tau­to­je! Te­gul bus leis­ta su pa­si­di­džia­vi­mu pri­si­min­ti tą me­tą, kai bu­vau ger­bia­mo tuo­me­ti­nio kan­di­da­to į Sei­mo na­rius Al­gir­do My­ko­lo pa­ti­kė­ti­niu jo vie­no­je iš rin­ki­mų kam­pa­ni­jų Kai­šia­do­ry­se. Ne­leng­va tai bu­vo ak­ci­ja. Su­dė­tin­gas ir prieš­ta­rin­gas lai­ko­tar­pis. Vis­ko te­ko pa­tir­ti ne tik kan­di­da­tui, bet ir jo pa­dė­jė­jams. Ta­čiau ma­lo­nu bū­da­vo ma­ty­ti, kaip pa­vei­k­ti Bra­zaus­ko iš­min­ties, jo lo­gi­kos, mo­kė­ji­mo vi­sus iš­girs­ti ir su­pras­ti ly­dė­da­vo jį su ova­cijo­mis.

Pri­si­min­ki­me, ko­kio rei­kė­jo tvir­tu­mo, kad įvai­rių prieš­ta­ra­vi­mų, gra­si­ni­mų ir kar­tu au­gan­čios tau­ti­nės eu­fo­ri­jos erd­vė­je pri­si­im­tum as­me­ni­nę at­sa­ko­my­bę grą­ži­nant Lie­tu­vai vė­lia­vą, Ka­ted­rą. Ir kiek vė­liau rei­kė­jo drą­sos, kad tu­rė­tu­me ir vei­ki­mo, ir at­sa­ko­my­bės, kad šian­dien tu­rė­tu­me Val­do­vų rū­mus. Kiek bu­vo nie­ki­na­mas, kiek bu­vo kri­ti­kos, kiek bu­vo įta­ri­nė­ji­mų! Šian­dien Val­do­vų rū­mai, va­do­vau­ja­mi po­no Vy­do Do­lins­ko, gar­si­na tė­vy­nę Lie­tu­vą to­li už jos ri­bų. Pa­trio­ti­niai jaus­mai tą­syk pa­sie­kė to­kią įtam­pą, kad re­gė­jo­si įma­no­mas žyg­dar­bis. Kiek bu­vo ri­zi­kos nu­smu­kus emo­ci­nei ban­gai. Ką rei­kė­jo jaus­ti vaikš­čio­jant ašt­ria briau­na, kai pra­si­dė­jo gra­si­ni­mai! Iš ko­kios va­lios tu­rė­jo bū­ti iš­aus­ta at­sa­ko­my­bė taip to­li ma­ty­ti?

Te­gu bus leis­ta šian­dien pri­si­min­ti tas iš­ki­lias as­me­ny­bes, ku­rios, ma­nau, ne­su­kly­siu, bu­vo Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko rams­čiu. Pir­miau­sia, Jo Emi­nen­ci­ja kar­di­no­las Vin­cen­tas Sla­dke­vi­čius, mon­sin­jo­ras Ka­zi­mie­ras Va­si­liaus­kas, mū­sų my­li­mas Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius ir dau­ge­lis ki­tų. Pre­zi­den­tas pa­lai­kė dia­lo­gą su baž­ny­čia nuo ei­li­nio ku­ni­go iki hie­rar­cho. Ar­ki­ka­ted­ros grą­ži­ni­mas tai jo vie­nas­me­nis spren­di­mas, pi­lie­ti­nė ir tau­ti­nė drą­sa. Jis sie­kė kom­pro­mi­so, bu­vau liu­di­nin­kas, kai te­ko da­ly­vau­ti prie­šin­guo­se po­liuo­se esan­tiems va­do­vams ir kaip ma­ty­da­vau, kad abi pu­sės siek­da­vo su­ta­ri­mo. Įvai­riuo­se vi­suo­me­nės sluoks­niuo­se ir įvai­rių pa­žiū­rų žmo­nėms, po­li­ti­nėms par­ti­joms sa­ky­da­vo: mums rei­kia dia­lo­go. Kiek kar­tų aš tai gir­dė­jau iš Al­gir­do Bra­zaus­ko. Tik­ro­ji tie­sa ne vi­sa­da ryš­kiai pa­ste­bi­ma, to­dėl sil­pnes­nius nu­ve­da iliu­zi­jos. Ne vel­tui sa­ko­ma, tie­sa ne­pa­da­ro gy­ve­ni­mui tiek ge­ro, kiek blo­go pa­da­ro tie­sos iliu­zi­jos, jas rei­kė­jo lai­ku iš­sklai­dy­ti. Mon­sin­jo­ras Ka­zi­mie­ras Va­si­liaus­kas ne­ga­lė­jo Pre­zi­den­to Al­gir­do Bra­zaus­ko iš­ly­dė­ti pro pa­ra­di­nes du­ris po iš­kil­min­gų šven­tų Mi­šių, nes ten lau­kė mums ži­no­mi žmo­nės, o juk pri­ta­riant tūks­tan­ti­nei mi­niai Al­gir­das Bra­zaus­kas Ka­ted­rą bu­vo grą­ži­nęs tau­tai.

Lie­tu­vių tau­tos dva­si­niai švy­tu­riai ypač ger­bė ir rė­mė Al­gir­dą Bra­zaus­ką, są­ži­nin­gai at­li­ku­sį Pre­zi­den­to pa­rei­gas. Pa­me­nu jo iš­ki­lią at­si­svei­ki­ni­mo kal­bą ir vi­si ta­da jau­di­no­mės ir iš­gy­ve­no­me, ko­dėl jis at­si­sa­ko pa­rei­gų, ste­bė­jo­me kul­tū­rin­gas, jaut­rias pa­rei­gų per­da­vi­mo iš­kil­mes. At­kak­liai dir­bęs, gra­žiai at­si­svei­ki­nęs iš­ėjo il­sė­tis, ta­čiau są­ži­nin­gas žmo­gus ne­ga­li sto­vė­ti nuo­ša­lė­je, jei ži­no, kad ga­li pa­dė­ti pa­si­me­tu­siai kraš­to eko­no­mi­kai. Bu­vo ir po­pu­lis­ti­nių pa­ža­dų, ir sky­lė­tų pa­klo­džių tam­py­mo, ir vi­sus bu­vo iš­var­gi­nę, to­dėl li­ki­mas vėl lė­mė Pre­zi­den­tui tap­ti Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku. Čia no­riu pa­sa­ky­ti Vac­lo­vo Ha­ve­lo žo­džius: „Ne­ga­li­me dėl vis­ko kal­tin­ti bu­vu­sių va­do­vų ne tik to­dėl, kad tai bū­tų ne­tei­sin­ga, bet ir to­dėl, kad tai at­bu­kin­tų pa­rei­gos, šian­dien iš­ki­lu­sios kiek­vie­nam iš mū­sų, jaus­mą, pa­rei­gos veik­ti ne­pri­klau­so­mai, lais­vai, ra­cio­na­liai ir sku­biai.“ Mes pa­si­ti­ki­me, sa­ky­da­vo Al­gir­das Bra­zaus­kas, žmo­nė­mis, ku­rie prog­no­zuo­ja­mi, ku­rių po­zi­ci­ja mums ži­no­ma, ku­rie at­kak­liai jos lai­ko­si. Ta­len­tas – ne, jis net taip iš­drįs­da­vo pa­sa­ky­ti – nie­ko nė­ra la­biau įpras­ta už ta­len­tin­gą tin­gin­tį žmo­gų.

Al­gir­das Bra­zaus­kas vie­nin­te­lis mū­sų po­li­ti­kas, ėjęs vi­sas aukš­čiau­sias pa­rei­gas Lie­tu­vos vals­ty­bė­je, vyk­dė jas są­ži­nin­gai, gar­bin­gai ir bu­vo my­li­mas va­do­vas. Bū­tent šiam žmo­gui te­ko at­lai­ky­ti tiek vi­sus „di­džio­jo bro­lio“ prie­kaiš­tus ir net gąs­di­ni­mus, tiek Lie­tu­vo­je iš­kęs­ti už­gau­lio­ji­mus kai ku­rių pa­si­karš­čia­vu­sių žmo­nių, ma­niu­sių, jog vis­ką ga­li­me iš­spręs­ti čia ir da­bar. Tai bu­vo di­dis žo­džio ir veiks­mo žmo­gus, tai bu­vo to­le­ran­tiš­ka, cha­riz­ma­tiš­ka as­me­ny­bė.

Ži­no­ma, nė­ra ne­klys­tan­čio žmo­gaus. Kai ku­rių klai­dų da­rė ir ger­bia­mas Al­gir­das Bra­zau­s­kas, bet mo­kė­da­vo iš­klau­sy­ti sa­vo ap­lin­ki­nius žmo­nes ir da­ry­ti iš­va­das ar pa­kei­ti­mus. Bu­vo ati­dus pa­val­di­nių nuo­mo­nei ir nuo­mo­nę ger­bian­tis va­do­vas. Bū­tent, ką sa­kė po­nas Čes­lo­vas Jur­šė­nas, jis 1993 me­tais ta­po pir­muo­ju vi­suo­ti­niuo­se rin­ki­muo­se iš­rink­tu ir pir­muo­ju at­kur­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tu. Nė vie­nam kan­di­da­tui vė­liau ne­pa­vy­ko pa­kar­to­ti to­kių rin­ki­mų re­zul­ta­tų. Duok Die­ve, kad pa­kar­to­tų. Tuo­met už Pre­zi­den­tą bal­sa­vo dau­giau kaip 1,2 mln. rin­kė­jų.

Bran­gie­ji, mū­sų gy­ve­ni­mas yra kaip laik­ro­džio švy­tuok­lė, ei­na čia su­švis­da­mas džiu­ge­sio sau­le, čia pa­nir­da­mas į juo­dą ne­tek­tį. Toks bū­ties dės­nis, toks Vi­sa­tos dės­nis. Žmo­gaus gy­ve­ni­mas – ke­lio at­kar­pos erd­vė­je ir lai­ke aki­mir­ka, bet mes – tos aki­mir­kos kū­rė­jai, ji mū­sų ran­ko­se, nuo mū­sų pri­klau­so jos pras­mė, nuo mū­sų dar­bo ir pa­rei­gos at­li­ki­mo ji ga­li bū­ti džiu­gi ar­ba skaus­min­ga, ku­pi­na ne­vil­ties, kan­čios ir skaus­mo. Žmo­gaus gy­ve­ni­mą ap­tem­džiu­si li­ga su­trik­do gy­ve­ni­mo pu­siau­svy­rą, su­ke­lia pa­vo­jų eg­zis­ten­ci­jai, o kar­tais ir gy­vy­bei. Yra sa­ko­ma: tau­ta, ku­ri mo­ka pa­gerb­ti mi­ru­sį, nie­ka­da ne­iš­nyks. Bet man no­ri­si pa­sa­ky­ti: ne tik ne­iš­nyks, bet ir su­kles­tės, jei­gu ne­pa­vy­dė­si­me, jei­gu ne­kli­juo­si­me eti­ke­čių, jei­gu ne­va­ry­si­me žmo­gui in­sul­to ir in­fark­to, o pas­kui di­džiau­sius di­ti­ram­bus gai­les­čio prie ka­po sa­ky­si­me.

To­dėl no­ri­si man šian­dien sa­ky­ti, no­riu pa­si­mo­ky­ti ir iš mi­ru­sių­jų, sa­ky­ti: Vieš­pa­tie, su­teik mums stip­ry­bės, kad vi­si Lie­tu­vos žmo­nės bū­tų svei­ki, do­ri, są­ži­nin­gi, gar­bin­gai lai­ky­tų­si duo­to žo­džio, gerb­tų ir my­lė­tų vie­nas ki­tą ir sa­vo Tė­vy­nę Lie­tu­vą. Ka­dan­gi pa­sa­kiau, yra dva­si­nė šven­tė šian­dien mū­sų sie­lo­se, no­riu sim­bo­li­nį tos­tą pa­sa­ky­ti tais žo­džiais: už tai, kuo ti­kė­jome, už tai, kas bu­vo ne­tik­ra ir tik­ra, už tai, ką su­pra­to­me, už tai, ko dau­giau ne­be­bus, už skai­s­čią ir il­gą die­ną, už plaz­dan­tį lai­mės mirks­nį ir at­pil­dą sun­kų už jį, už tai, kas bu­vo, už tai, kas dar bus. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. La­bai dė­ko­ja­me ger­bia­mam Antanui Vin­kui.

Į tri­bū­ną da­bar kvie­čiu Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę Bi­ru­tę Va­lio­ny­tę ir Sig­na­ta­rų klu­bo kanc­le­rį Egi­di­jų Bič­kaus­ką. Pra­šau.

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­mas Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ke, sig­na­ta­rai, Sei­mo na­riai ir Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko ar­ti­mie­ji! Šian­dien šven­čia­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko 90-me­tį. Jis, Ko­vo 11-ąją bal­suo­da­mas už Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mą, la­bai ge­rai su­vok­da­mas vi­są esa­mą si­tu­a­ci­ją, tai da­rė la­bai są­ži­nin­gai ir ra­miai.

Šian­dien su mu­mis kar­tu yra ir Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko šei­ma, ku­ri yra la­bai gau­si. Štai ji­nai sė­di vi­sa, pra­de­dant duk­ro­mis Lai­ma ir Aud­ro­ne, anū­kais ir pro­anū­kiais. Tiek šian­die­ną Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko at­ža­lų yra, jos vi­sos čia.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bas šia pro­ga no­ri duk­roms Lai­mai ir Aud­ro­nei pa­lik­ti po ma­žą su­ve­ny­rą, ku­rį per­duo­si­te ir ki­tiems, to­dėl, kad jūs ne­ša­te ši­tą pa­žen­kli­ni­mą, kad jūs esa­te Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­rė­jo at­ža­los. Ji­sai yra ga­nė­ti­nai sun­kus. Neš­ki­te jį do­rai ir są­ži­nin­gai, taip, kaip tai da­rė jū­sų tė­ve­lis. Mie­los Aud­ro­ne ir Lai­ma, pra­šau. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jams. Dė­ko­ju Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko ar­ti­mie­siems, Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams. Dė­ko­ju vi­siems da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me ir skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą. (Plo­ji­mai)

Ger­bia­mi ko­le­gos, už­si­re­gist­ruo­ki­me. Ne­di­de­lė, ži­no­ma, tech­ni­nė per­trau­kė­lė įvy­ko, kol sve­čiai iš­ėjo. Kvie­čiu re­gist­ruo­tis ir ta­da, prieš tvir­ti­nant mū­sų dar­bo­tvarkę… (Bal­sai sa­lė­je) Tuoj pa­žiū­rė­si­me, kiek čia mū­sų yra.

Už­si­re­gist­ra­vo 107 Sei­mo na­riai.

 

10.45 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2022 m. rug­sė­jo 22 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ar tu­ri­me, ger­bia­mi ko­le­gos, pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės? M. Pui­do­kas, ma­tau, pir­ma­sis. Pra­šom.

M. PUIDOKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, Lais­vės par­ti­jos na­rys M. Ma­ti­jo­šai­tis vėl pa­mir­šo Sei­mo na­rio eti­ką ir ke­lia or­gi­jas vieš­bu­ty­je. Tik­rai ne­ma­lo­nu, kai jau tris kar­tus bu­vo kvies­ta po­li­ci­ja, ne­no­rė­jau ši­to klau­si­mo kel­ti, gal­vo­jau, kad vis­kas jau bai­gė­si ir dau­giau to ne­bus, bet skun­džia­si jau ke­lios šei­my­nos. Ši­ą­nakt 23 va­lan­dą, vė­lų va­ka­rą, vėl bu­vo bai­sus triukš­mas ir vėl tu­rė­jo žmo­nės ba­la­do­ti, kad tas triukš­mas baig­tų­si. Tai yra fik­suo­ta, ta me­džia­ga yra per­duo­ta Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jai, tik­rai kvie­čiu iš­spręs­ti ši­tą klau­si­mą ir ne­si­ty­čio­ti iš žmo­nių po­il­sio, jie yra pri­im­ti mū­sų ge­ra va­lia gy­ven­ti. Pra­šau jū­sų spren­di­mo, kad ji­sai bū­tų iš­kel­din­tas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga. Bet tai ne­su­si­ję su mū­sų šios die­nos dar­bo­tvarke. Čia Sei­mas tik­riau­siai ne­pri­ims ko­kio nors nu­ta­ri­mo, bet in­for­ma­ci­ją, ma­tyt, jūs pa­sklei­dė­te ga­na vie­šai ir spren­di­mai bus da­ro­mi.

Ger­bia­ma­sis K. Star­ke­vi­čius. Pra­šom per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš no­riu pa­pra­šy­ti, kad bū­tų iš­brauk­tas Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 39 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Dar ko­mi­te­tas no­ri dau­giau pa­dir­bė­ti.

PIRMININKAS. Tai dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 39 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-416(2), taip, tei­sin­gai su­pra­tau? Siū­lo­te iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės.

Da­bar, ger­bia­mi ko­le­gos, ar dėl dar­bo­tvarkės pa­siū­ly­mų… (Bal­sai sa­lė­je) Aš klau­siu, ar dar yra pa­siū­ly­mų, ne dėl to klau­si­mo aš da­bar. Nė­ra dau­giau pa­siū­ly­mų. Yra ger­bia­mo K. Star­ke­vi­čiaus pa­siū­ly­mas. Ka­dan­gi tai yra vis dėl­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, ku­ris svars­tė tą klau­si­mą, dar no­ras pa­šli­fuo­ti, gal­būt ga­li­ma ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ne­ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu. Ta­da bal­suo­ki­me. Yra siū­ly­mas ir bal­suo­ja­me dėl jo, ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi. (Bal­sas sa­lė­je: „Už ką bal­suo­ja­me?“) Bal­suo­ja­me dėl K. Star­ke­vi­čiaus siū­ly­mo iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pro­jek­tą. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pa­pra­šė, mes bal­suo­ja­me. Tik dėl iš­brau­ki­mo iš dar­bo­tvarkės.

Už­si­re­gist­ra­vo 102, bal­sa­vo 102: už – 54, prieš – 33, su­si­lai­kė 15. Klau­si­mas iš­brauk­tas iš dar­bo­tvarkės. Iš tik­rų­jų aš, kaip po­sė­džio pir­mi­nin­kas, džiau­giuo­si, nes trum­pė­ja dar­bo­tvar­kė, o mes vė­luo­ja­me pa­gal dar­bo­tvarkę. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti dar­bo­tvarkei su šiuo pa­kei­ti­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Siū­lo­te bal­suo­ti. Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl vi­sos dar­bo­tvarkės su šiuo pa­kei­ti­mu. Bal­suo­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, bal­suo­ja­me. Da­bar bal­suo­ja­me dėl vi­sos dar­bo­tvarkės, ar ją pa­tvir­ti­na­me su iš­brauk­tu klau­si­mu.

Už­si­re­gist­ra­vo 105, bal­sa­vo 104: už – 97, prieš – 2, su­si­lai­kė 5. Tai­gi dar­bo­tvarkė yra pa­tvir­tin­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, va­do­vau­da­ma­si Sta­tu­to 108 straips­niu, ger­bia­ma Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė pa­pra­šė žo­džio ir aš jai žo­dį su­tei­kiu, jos trum­pas pra­ne­ši­mas. Pra­šom.

 

10.49 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. At­si­pra­šau, kad ne­pla­nuo­tai įsi­ter­piu į dar­bo­tvarkę, bet ma­ty­da­ma šios die­nos dar­bo­tvarkės tu­ri­nį ir kai ku­rių pa­siū­ly­mų tu­ri­nį nu­spren­džiau, kad rei­kia tam tik­rą in­for­ma­ci­ją pa­teik­ti Sei­mo na­riams, nes tai, ką mes gir­di­me ap­lin­ko­je, kar­tais skam­ba keis­tai ver­ti­nant re­a­ly­bę.

Šian­dien bus svars­to­ma la­bai daug pa­siū­ly­mų vie­naip ar­ba ki­taip kom­pen­suo­ti iš biu­dže­to pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio da­lį ar vi­są pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį už elek­trą bei du­jas. Aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, ko­kia šian­dien yra re­a­ly­bė. Čia jūs ma­to­te la­bai la­bai pa­pras­tą gra­fi­ką su ke­liais skai­čiais, ga­li­te pa­ma­ty­ti nu­sta­ty­tą kai­ną. Jei­gu mes kal­ba­me apie elek­trą, tai yra 33 cen­tai už ki­lo­vat­va­lan­dę. To­kia kai­na šiuo me­tu yra nu­sta­ty­ta VERT’o šiam pus­me­čiui. Re­a­liai ji ne­ati­tin­ka rin­kos kai­nos, nes bu­vo ap­skai­čiuo­ta ver­ti­nant prog­no­zes, ku­rios bu­vo ge­res­nės nei fak­ti­nė did­me­nos kai­na šiuo me­tu. Jei­gu mes ver­tin­si­me re­a­lią kai­ną šiuo me­tu rin­ko­je, ji yra 46 cen­tai už ki­lo­vat­va­lan­dę. Žmo­nių gi mo­ka­ma kai­na yra ap­ri­bo­ta 24 cen­tais. Ką aš ban­dau tuo pa­sa­ky­ti? Šian­dien vals­ty­bės tai­ko­ma kom­pen­sa­ci­ja elek­tros kai­noms yra di­des­nė už bet ko­kį pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį, eg­zis­tuo­jan­tį gam­to­je, nes yra kom­pen­suo­ja­ma nuo re­a­lios kai­nos fak­tiš­kai pu­sė, o nuo tos kai­nos, nu­sta­ty­tos VERT’o, – 30 %. Tai yra tik­rai dau­giau už bet ko­kį pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tį. To­dėl kar­tais… Apie du­jas aš jau ne­kal­bu, nes ten skir­tu­mas tarp nu­sta­ty­tos kai­nos ir rin­kos kai­nos, kaip ma­to­te, yra maž­daug ke­tu­ri kar­tai.

Aš no­rė­čiau šian­dien vis dėl­to pa­pra­šy­ti Sei­mo na­rių, grįž­da­ma ir prie to, kas čia bu­vo kal­bė­ta pa­mi­nint Pre­zi­den­tą A. M. Bra­zaus­ką, su juo man taip pat te­ko ne­ma­žai dirb­ti. Tik­rai ga­liu pri­tar­ti tam pa­sa­ky­mui, kad jis daž­nai sa­ky­da­vo, jog ne­už­ten­ka tik pa­ro­dy­ti su­si­rū­pi­ni­mą, bet dar rei­kia tu­rė­ti ir re­a­lius spren­di­mus. Dar kar­tą la­bai ra­gin­čiau Sei­mo na­rius ne­svar­sty­ti tų pa­siū­ly­mų, ku­rie, tie­są sa­kant, nie­ko ne­spren­džia, nes pro­ble­mos mas­tas yra vi­siš­kai ki­toks. Šil­dy­mas yra uni­ka­li pa­slau­ga ta pras­me, kad kai­nos per vi­są ša­lį ski­ria­si. Ski­ria­si skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se, nes yra skir­tin­gi ūkiai, skir­tin­gos kom­po­zi­ci­jos nau­do­ja­mo ku­ro. Vie­nin­te­lė ho­ri­zon­ta­li prie­mo­nė, jau ne­inant prie kom­pen­sa­vi­mo ma­žes­nes pa­ja­mas tu­rin­tiems žmo­nėms, vie­nin­te­lė ho­ri­zon­ta­li prie­mo­nė yra pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis. Elek­tros ir du­jų kai­nos yra nu­sta­to­mos re­gu­liuo­to­jo. To­dėl čia vals­ty­bė ga­li pa­da­ry­ti dau­giau, ir čia ji da­bar da­ro dau­giau, ne­gu vi­suo­se pa­siū­ly­muo­se, ku­rie šian­dien bū­tų svars­to­mi, yra siū­lo­ma.

Dar kar­tą pra­šy­čiau vis dėl­to at­si­žvelg­ti į re­a­ly­bę, tu­rė­ti min­ty­je šiuos skai­čius ir įver­tin­ti tai, kad pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio leng­va­tos, tie­są sa­kant, nie­kaip ne­pa­ge­ri­na var­to­to­jų pa­dė­ties, nes jau da­bar kai­nų au­gi­mas yra ap­ri­bo­tas ge­ro­kai di­des­niu mas­tu ne­gu pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis. Ir nuo sau­sio 1 die­nos taip pat ne­bus nie­kaip ki­taip. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai prem­je­rei už tik­rai la­bai svar­bų iš­aiš­ki­ni­mą. Tai, ma­tyt, bus su­si­ję su mū­sų vi­sos die­nos bal­sa­vi­mais.

 

10.53 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir savival­dy­bių me­rų rin­ki­mų pa­skel­bi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1975(2) (pri­ėmi­mas)

 

Tę­sia­me pa­gal dar­bo­tvarkę, 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir sa­vi­val­dy­bių me­rų rin­ki­mų pa­skel­bi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1975(2). Pra­ne­šė­jas – ger­bia­mas R. Juš­ka. Kvie­čiu…

Pa­siū­ly­mų nė­ra, nie­ko ne­tu­ri­me, gal ir ne­la­bai daug jū­sų dar­bo rei­kia tri­bū­no­je. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti. Tuo­met pa­straips­niui.

1 straips­nis. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 2 straips­nis. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dėl pri­ėmi­mo bal­suo­si­me tam nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

10.54 val.

Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1418 341 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1986(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1986(2). Taip pat pri­ėmi­mas.

Tai­ko­ma sku­bos tvar­ka. Pa­siū­ly­mų taip pat ne­bu­vo gau­ta. Per­ei­ki­me prie pri­ėmi­mo pa­straips­niui, nes nė­ra no­rin­čių iš­sa­ky­ti mo­ty­vus.

Tai­gi 1 straips­nis. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 2 straips­nis. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. 3 straips­nis. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl mo­ty­vų dėl vi­so. Ger­bia­mas S. Tu­mė­nas kal­bės už. Čia man ek­ra­ne kei­čia­si, jūs da­bar pir­mas. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Daug ne­kal­bė­siu, įsi­ti­ki­nęs, kad ko­le­gos Sei­mo na­riai pri­tars šiam pro­jek­tui, nes ge­o­po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja ver­čia tai da­ry­ti. Kai va­kar iš­gir­do­me, ką Krem­liaus šei­mi­nin­kas pa­sa­kė, tai su­pran­ta­me, kad ta pro­pa­gan­da, ku­rią ban­do­ma įpirš­ti mū­sų vals­ty­bei, yra šim­tu pro­cen­tų at­virkš­ti­nė. Kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. P. Gra­žu­lis tik­riau­siai tu­rės ki­to­kią nuo­mo­nę? Pra­šom.

P. GRAŽULIS (LRF). Aš pir­miau­sia no­rė­čiau pa­svei­kin­ti ame­ri­kie­čių ir ru­sų ben­drą skry­dį į kos­mo­są, tai yra jų ben­dra­dar­bia­vi­mą.

Ant­ras da­ly­kas, mes kri­ti­kuo­ja­me Ru­si­ją, kri­ti­kuo­ja­me Bal­ta­ru­si­ją už ži­niask­lai­dos cen­zū­rą, kad už­da­ro­mi ka­na­lai, bet mes, de­mo­kra­tinė ša­lis, ei­na­me tuo pa­čiu ke­liu, ko­kiu ei­na Ru­si­ja. Man at­ro­do, su šian­die­ni­nė­mis tech­no­lo­gi­nė­mis ga­li­my­bė­mis ga­li­ma vi­sa­da per in­ter­ne­tą, per įvai­riau­sius… tu­rint pa­ly­do­vi­nes an­te­nas pa­si­žiū­rė­ti bet ko­kią in­for­ma­ci­ją. Net so­viet­me­čiu, kai ne­bu­vo ga­li­ma klau­sy­ti „Ame­ri­kos bal­so“, Va­ti­ka­no ra­di­jo, Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­jo, mes, tie, ku­rie no­rė­jo­me, vi­sa­da vis tiek iš­girs­da­vo­me ki­tą nuo­mo­nę.

Štai, pa­si­ro­do, ir ma­no ko­le­ga gir­dė­jo, ką V. Pu­ti­nas va­kar kal­bė­jo. Bet ar ma­no, ar ki­to nuo­mo­nę tai pa­kei­tė? Aš ži­nau, kad Ru­si­ja už­puo­lė Uk­rai­ną V. Pu­ti­no nu­ro­dy­mu, ir nie­kas ma­no nuo­mo­nės ne­pa­keis. Bet de­ma­go­gi­ja Ru­si­jo­je yra to­kia di­džiu­lė, jie už­da­rė ki­tus ka­na­lus ir klai­di­na Ru­si­jos pi­lie­čius. Mes leis­ki­me žmo­nėms rink­tis vi­są in­for­ma­ci­ją ir žmo­nės at­si­rinks. Aš pa­mi­nė­jau vie­ną pa­vyz­dį: uk­rai­nie­čiai, gy­ven­da­mi ša­lia Ru­si­jos sie­nos, vi­sus ru­siš­kus ka­na­lus žiū­rė­jo, bet jie Uk­rai­ną gi­na prin­ci­pin­gai, įnir­tin­gai, žūs­ta už ją ir jų pro­pa­gan­da ne­pa­vei­kė. Ne­gal­vo­ki­me, kad vi­si žmo­nės to­kie sil­pni, kaip kon­ser­va­to­riai, ku­rie pa­si­duo­da tai ko­mu­nis­ti­nei pro­pa­gan­dai, tai el­gė­bė­tis­ti­nei pro­pa­gan­dai. Tu­rė­ki­me sa­vo nuo­mo­nę.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas V. Juo­za­pai­tis taip pat už kal­bės.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų šiur­pu klau­sy­tis, kuo­met Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me kal­ba tau­tos iš­rink­ti at­sto­vai, ku­rie fak­tiš­kai šian­dien yra tos te­ro­ris­ti­nės, ge­no­ci­dą Uk­rai­no­je vyk­dan­čios vals­ty­bės pu­sė­je, ku­rie il­gi­si tos in­for­ma­ci­jos, tos dez­in­for­ma­ci­jos, to me­lo, ku­ris plo­vė sme­ge­nis 50 me­tų Lie­tu­vo­je, ir ban­do kaip nors su­ta­pa­tin­ti su „Ame­ri­kos bal­so“ drau­di­mais so­viet­me­čiu. Tai yra vie­nas iš to­kių pro­pa­gan­di­nių triu­kų, kuo­met mū­sų puo­se­lė­ja­mos ver­ty­bės yra ap­ver­čia­mos at­virkš­čiai. Čia yra kaž­kas pa­na­šaus į „sa­vi šau­dė į sa­vus“ na­ra­ty­vą.

Aš la­bai krei­piuo­si į tuos, ku­rie su­si­lai­kė pra­ėju­sį kar­tą svars­ty­mo sta­di­jo­je, ypač į Dar­bo frak­ci­jos na­rius, ku­rie šio­je si­tu­a­ci­jo­je gal­būt su­kly­do ar­ba ne­su­pra­to, gal­būt ne­ty­čia taip pa­vy­ko pa­da­ry­ti. Vis dėl­to Sei­mas tu­rė­tų ap­si­spręs­ti ir pri­im­ti įma­no­mai… Aš jus su­pran­tu, bus bent jau po­rą tik­rai to­kių ka­te­go­riš­kų bal­sų, bet tie žmo­nės pa­tys sa­ve ir iden­ti­fi­kuo­ja, ku­rio­je pu­sė­je jie ga­lė­tų bū­ti. Aš ma­nau, kad šian­dien ne­ga­li bū­ti jo­kių abe­jo­nių, kad mes pir­miau­sia tu­ri­me ap­sau­go­ti sa­vo in­for­ma­ci­nę erd­vę. Tai yra ly­giai taip pat svar­bu, kaip mū­sų na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos klau­si­mas, ap­sau­gant mū­sų vals­ty­bės fi­zi­nes sie­nas, ruo­šian­tis pi­lie­ti­niam pa­si­prie­ši­ni­mui, jei­gu to­kio pri­reik­tų, tai ga­li bū­ti. Vyks­ta in­for­ma­ci­nis ka­ras, ku­rį vyk­do ši vals­ty­bė, ji mū­sų Sei­mo yra pri­pa­žin­ta kaip te­ro­ris­ti­nė ir vyk­dan­ti ge­no­ci­dą, mū­sų Sei­mo ben­dru su­ta­ri­mu fak­tiš­kai pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja. Ne­ži­nau, kas pa­kei­tė ir kaip tai ga­lė­jo pa­si­keis­ti. Mes pri­va­lo­me šian­dien pa­da­ry­ti tą žings­nį ir ap­sau­go­ti mū­sų in­for­ma­ci­nę erd­vę ir žmo­nių ge­bė­ji­mą at­si­spir­ti šiai jė­gai, šiai minkš­ta­jai ga­liai, ku­ri skver­bia­si dar ir pa­si­telk­da­ma į pa­gal­bą kul­tū­ros sky­dą, ne­va tai yra kul­tū­ros sri­tis ir čia ne­rei­kia pai­nio­ti. To­je vals­ty­bė­je kul­tū­ros nė­ra. Tai yra gin­klas, mir­ti­nas gin­klas, ku­ris žu­do sme­ge­nis, ku­ris žu­do sme­ge­nis! Taip?

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Lai­kas.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tai la­bai ačiū vi­siems ir tiems, ku­rie tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, siū­lau tik­rai…

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­si­me ir ap­si­sprę­si­me tam nu­ma­ty­tu me­tu.

 

11.00 val.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 pa­pil­dy­mo 1253, 1254 straips­niais ir 1253, 1254 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2005(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – pro­jek­tas Nr. XIVP-2005(2). Ger­bia­mą­jį Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką kvie­čiu į tri­bū­ną. Gal M. Ma­jaus­kui kas nors in­di­kuo­tų, kad jis jau ga­lė­tų ei­ti į tri­bū­ną. Ger­bia­mas My­ko­lai, pra­šau į tri­bū­ną. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tas. Svars­ty­mas, tu­ri­me ir pa­siū­ly­mų. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, pra­šau pa­teik­ti ko­mi­te­to iš­va­dą.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu pra­tę­sia­ma pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio leng­va­ta cen­tri­niam šil­dy­mui, tai yra nu­li­nis ta­ri­fas ga­lio­tų dar du šil­dy­mo se­zo­nus. Nu­li­nio pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio leng­va­ta šil­dy­mui – tai skir­tu­mo nuo įpras­to 9 % ta­ri­fo den­gi­mas vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­mis. Ši leng­va­ta bu­vo tai­ky­ta pra­ėju­sį šil­dy­mo se­zo­ną, tai yra nuo 2022 m. sau­sio 1 d. iki ba­lan­džio 30 die­nos. Šiuo pro­jek­tu siū­lo­ma, kad ši leng­va­ta ga­lio­tų dar du šil­dy­mo se­zo­nus, tai yra nuo šių me­tų spa­lio 1 die­nos iki ki­tų me­tų ba­lan­džio 30 die­nos ir nuo ki­tų me­tų spa­lio 1 die­nos iki 2024 m. ba­lan­džio 30 d.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos skai­čia­vi­mais, at­ei­nan­tį šil­dy­mo se­zo­ną dėl to biu­dže­tas su­rink­tų ma­žiau 54 mln. eu­rų pa­ja­mų, dar ki­tą – 57 mln. eu­rų pa­ja­mų, jei ener­gi­jos kai­nos iš­liks to­kios, ko­kios ir 2023 me­tų pir­mą­jį pus­me­tį.

Bu­vo pa­siū­ly­tas toks Vy­riau­sy­bės spren­di­mas. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas bal­sa­vo ir pri­ėmė ati­tin­ka­mą spren­di­mą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai bu­vo: už – 9, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 1 ko­mi­te­to na­rys. Ko­mi­te­to na­riai pri­ėmė spren­di­mą ar­gu­men­tuo­da­mi tuo, jog tai yra re­gu­liuo­ja­ma sri­tis ir vi­sa nau­da ati­ten­ka tie­siai var­to­to­jams, taip pat rė­mė­si tuo, kad pa­pras­tai cen­tri­nio šil­dy­mo at­si­sa­ky­ti ne­ga­li, o jo kai­na ir naš­ta yra ne­pa­ke­lia­ma. Ati­tin­ka­mai bu­vo pri­im­tas spren­di­mas.

Svar­bu pa­brėž­ti ir tam tik­rus tei­si­nius niu­an­sus. Ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, nu­li­nis PVM ta­ri­fas ne­tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mas, taip pat Tei­sės de­par­ta­men­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad tu­rė­tų bū­ti tiks­li­na­mas biu­dže­tas. Tai­gi ga­li­me su­tik­ti, jog spren­di­mas iš tie­sų nė­ra ele­gan­tiš­kas, bet ne­pa­pras­to­mis ap­lin­ky­bė­mis rei­kia ypa­tin­gų spren­di­mų. Šis spren­di­mas yra bū­tent toks. Jam Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, dar ne­sku­bė­ki­te. Čia bu­vo ko­le­gų siū­ly­mas, bet jis ne­la­bai sta­tu­ti­nis, ar ne, jūs ne­svars­tė­te. Tai gal pa­skelb­ki­te ir mums ne­be­reiks prie to grįž­ti.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tie­sų bu­vo pa­teik­tas ger­bia­mų ko­le­gų L. Sa­vic­ko, D. Griš­ke­vi­čiaus ir po­nios L. Na­gie­nės pa­siū­ly­mas. Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja yra iš­aiš­ki­nu­si, kad jei­gu Sei­mo na­rio pa­reng­tas pro­jek­tas iš es­mės yra to­kios pa­čios ap­im­ties, kaip Tei­sės ak­tų in­for­ma­ci­nė­je sis­te­mo­je jau esan­tis įsta­ty­mo pro­jek­tas, to­kiais at­ve­jais pro­jek­tas tu­ri bū­ti tei­kia­mas re­gist­ruo­ti kaip al­ter­na­ty­vus įsta­ty­mo pro­jek­tas. Jei­gu Sei­mo na­rio pro­jek­tas yra siau­res­nės ap­im­ties, jis ga­li bū­ti tei­kia­mas kaip siū­ly­mas.

Šiuo at­ve­ju pa­žy­mė­ti­na, kad Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mas yra ne to­kios pa­čios, o dar pla­tes­nės ap­im­ties, nei Vy­riau­sy­bės re­gist­ruo­tas pro­jek­tas, to­dėl da­ry­ti­na iš­va­da, kad šis Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mas tu­ri bū­ti re­gist­ruo­ja­mas kaip al­ter­na­ty­vus pro­jek­tas ir tu­ri bū­ti tei­kia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo po­sė­dy­je. Tas ir nu­ma­ty­ta šian­dien po­pie­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje. To­dėl ko­mi­te­tas ne­ga­lė­jo bal­suo­ti dėl šio pa­siū­ly­mo, nes jis ne­ati­tin­ka Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos iš­aiš­ki­ni­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­le­gos, kaip su­pran­tu, tei­kė­jai pri­ta­rė šiam spren­di­mui ir jie re­gist­ruos kaip at­ski­rą pro­jek­tą. Tai­gi pa­siū­ly­mų, taip iš­ei­na, mes ne­be­tu­rė­si­me ir ne­svars­ty­si­me.

Da­bar dis­ku­si­ja. Kvie­čiu dis­ku­tuo­ti. Pir­mo­ji ger­bia­ma R. Bud­ber­gy­tė kvie­čia­ma dis­ku­tuo­ti. Pra­šom, tri­bū­na jū­sų.

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai už­si­ra­šiau dis­ku­tuo­ti ir pa­sa­ky­ti, kad įre­gist­ruo­tas ge­ras pro­jek­tas. No­riu pri­tar­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko M. Ma­jaus­ko žo­džiams, kad iš tie­sų esant to­kiai ne­pa­pras­tai pa­dė­čiai, esant to­kioms ne­pa­pras­toms ap­lin­ky­bė­mis rei­kia kar­tais tik­rai ir iš­skir­ti­nių spren­di­mų, kai žiū­ri­ma į klau­si­mą ne for­ma­liai, o žiū­ri­ma iš es­mės. Bra­vo! Vy­riau­sy­bė pa­tei­kė pro­jek­tą il­gai klau­siu­si, ką siū­lė opo­zi­ci­ja, so­cial­de­mok­ra­tai, kad rei­kia ga­lų ga­le spręs­ti šį klau­si­mą, ir vi­sai ne­svar­bu, ką apie tai kal­ba ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ir svar­biau­sia, kad ne­svar­bu, ką kal­ba ir mū­sų tei­si­nin­kai, ku­rie sa­ko, kad čia ne­ga­li­ma, čia prieš­ta­rau­ja. Ži­no­te, BFK vyks­tant dis­ku­si­joms… Aš la­bai gar­siai kal­bu? At­si­pra­šau, bet man la­bai ir­gi čia gar­siai kal­ba.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, šiek tiek rim­ties gal­būt sa­lė­je.

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Tik­rai no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad pri­ta­ria­me šiam pro­jek­tui, ta­čiau tos mū­sų Sei­mo tei­si­nin­kų pa­sta­bos, ku­rios bu­vo iš­sa­ky­tos da­bar, kaip pir­mi­nin­kas sa­kė, kad iš­ei­na už tam tik­rų ri­bų Sta­tu­to, ne­ga­li… joms pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, o vi­si siū­ly­mai ir pastabos, ku­rie iš tie­sų apie ne­ly­gy­bę mū­sų žmo­nių, mū­sų pi­lie­čių, ku­rių at­žvil­giu mes dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­nan­tiems da­bar su­tei­kia­me iš tie­sų ga­li­my­bę, kad jie mo­ka nulį už cen­tra­li­zuo­tą šil­dy­mą, o tiems, ku­rie gy­ve­na, ne­svar­bu, ar dau­gia­bu­čiuo­se, ar in­di­vi­du­a­liuo­se na­muo­se, ar kū­re­na­si su­skys­tin­to­mis du­jo­mis, ar mal­ko­mis ir vi­sais ki­tais įma­no­mais bū­dais, tik­tai ta da­li­nė kom­pen­sa­ci­ja, kai yra kom­pen­suo­ja­ma iš vals­ty­bės biu­dže­to da­lis du­jų ir elek­tros kai­nos.

Va­di­na­si, ki­ti pi­lie­čiai yra prieš įsta­ty­mą ne­ly­gūs. Į tai at­krei­pia dė­me­sį ir mū­sų tei­si­nin­kai. Tuo­met mes el­gia­mės vi­si la­bai są­mo­nin­gai ir la­bai vi­si su­pran­ta­me, kad iš tie­sų ne­pa­pras­ta pa­dė­tis yra. Ir šian­dien po pie­tų bū­tent opo­zi­ci­ja tei­kia pro­jek­tus, ku­riais siū­lo, kad bū­tų vi­si ne­pa­mirš­ti, kad ir kuo kū­ren­tų žmo­nės, kad jiems tu­ri bū­ti prieš įsta­ty­mą taip, kaip rei­ka­lau­ja mū­sų Kon­sti­tu­ci­ja, su­da­ry­tos ly­gios tei­sės ir ga­li­my­bės.

To­dėl, ra­gin­da­ma iš tie­sų pri­tar­ti šiam pro­jek­tui, aš dar no­riu at­kreip­ti dė­me­sį ir į tai, kad vis dėl­to biu­dže­to ne­te­ki­mai yra di­de­li, ir man la­bai keis­ta, kad ne­rei­kia keis­ti net ir Biu­dže­to įsta­ty­mo, nes vie­nas se­zo­nas – 54 mln., ir kad biu­dže­to pa­ja­mų vyk­dy­mo pla­nas lei­džia tai da­ry­ti. Aiš­ku, mes su­pran­ta­me ko­dėl, tie, ku­rie tru­pu­tė­lį do­mi­si vie­šai­siais fi­nan­sais, bet šiaip rei­kė­tų ir Biu­dže­to įsta­ty­mo, ma­tyt, pa­tai­sas da­ry­ti.

Ger­bia­mi val­dan­tie­ji, aš jū­sų la­bai pra­šau: bū­ki­me tei­sin­gi ir iš tie­sų gerb­ki­me vi­sus, už­tik­rin­ki­me ly­gy­bę vi­siems prieš įsta­ty­mą. O da­bar džiau­giuo­si ir tik­rai ra­gi­nu pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu V. Ąžuo­lą į tri­bū­ną, bet aš jo ne­ma­tau. Tai R. Že­mai­tai­tį ta­da kvie­čiu. Pra­šau, ger­bia­mas ko­le­ga.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Man pa­na­šu, ma­tau, val­dan­čia­jai dau­gu­ma vi­sai šis klau­si­mas nė­ra įdo­mus, ma­tyt, ir ste­bin­tys mus žmo­nės Sei­me ar iš ki­tų ek­ra­nų, žyd­rų, spal­vo­tų ar pil­kų, jiems yra vi­siš­kai vie­no­dai, ką kon­ser­va­to­rių su­ski­lu­si gel­da pa­siū­lys.

Čia jūs vi­si la­bai la­bai džiau­gia­tės, kad Vy­riau­sy­bė pri­tai­kys PVM leng­va­tą ir kaip čia vis­kas bus ge­rai. Aš jums da­bar pa­ban­dy­siu pa­pai­šy­ti ki­tą si­tu­a­ci­ją, kaip­gi ga­lė­tų bū­ti, kaip ir sa­kė A. M. Bra­zaus­kas ir I. Ši­mo­ny­tė, – vi­są lai­ką tu­rė­ki­te re­a­lius spren­di­mus. Re­a­lus spren­di­mas… Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad žmo­gaus X šiuo­me­ti­nė al­ga yra 1 tūkst. eu­rų. Užuot jam pri­tai­kę da­bar PVM leng­va­tą bū­tent ši­lu­mai ir karš­tam van­de­niui, mes pa­da­ry­ki­me 10 % in­dek­sa­ci­ją jo at­ly­gi­ni­mo. Jei­gu 10 % in­dek­suo­ja­me X žmo­gaus at­ly­gi­ni­mą, jis į ran­kas nuo sau­sio 1 die­nos gau­tų 1 tūkst. 100 eu­rų.

Ką tai reiš­kia? Jau mo­kes­čiai į sa­vi­val­dy­bę GPM bū­tų skai­čiuo­ja­mi ne nuo 1 tūkst. eu­rų, o nuo 1 tūkst. 100 eu­rų, „Sod­ros“ mo­kes­tis bū­tų skai­čiuo­ja­mas jau nuo 1 tūkst. 100 eu­rų ir svei­ka­tos drau­di­mas bū­tų skai­čiuo­ja­mas nuo 1 tūkst. 100 eu­rų. Ką tai reiš­kia? Sa­vi­val­dy­bė pa­pil­do­mai gau­na 15 eu­rų, svei­ka­tos drau­di­mas gau­na pa­pil­do­mai 30 eu­rų ir „Sod­ra“ gau­na vėl­gi ly­giai 30 eu­rų pa­pil­do­mai. Ką tai reiš­kia? Kad 2023 m. lie­pos 1 d. mes vėl­gi in­dek­suo­si­me žmo­nių pa­ja­mas 5 %. Kai in­dek­suo­si­me žmo­nių pa­ja­mas, prie 1 tūkst. 100 eu­rų pri­de­da­me 5 %, gau­na­me 1 tūkst. 155 eu­rus. Vėl­gi ana­lo­giš­kai nuo 1 tūkst. 155 eu­rų di­dė­ja įmo­kos, mo­kes­čiai ir pa­na­šiai. Kas at­si­tin­ka 2024 m. sau­sio 1 d.? Ogi sau­sio 1 die­ną žmo­gui X vi­du­ti­niš­kai at­ly­gi­ni­mas tuo­met bus 1 tūkst. 212 eu­rų, va­di­na­si, 212 eu­rų jis gaus dau­giau kiek­vie­ną mė­ne­sį, nei gau­tų kom­pen­sa­ci­ją. Ir iš­vis pa­pras­ta aliu­mi­nė ma­te­ma­ti­ka: žmo­gui, Kris­ti­nai, gy­ve­nan­čiai šian­dien bu­te su cen­tri­niu šil­dy­mu, per mė­ne­sį kom­pen­suos 30 eu­rų, o tuo mo­men­tu per mė­ne­sį su in­dek­sa­ci­ja ji­nai jau gau­tų di­des­nį 200 eu­rų at­ly­gi­ni­mą. Jūs man pa­sa­ky­ki­te, koks tu­ri bū­ti idio­tas ir be­šir­dis po­li­ti­kas, koks tu­ri bū­ti ma­te­ma­ti­kas, ku­ris ne­su­vo­kia sa­vo vals­ty­bės rai­dos, kad ei­na prie to­kių leng­va­tų, pi­ni­gų skirs­ty­mo?

Ki­tas yra da­ly­kas, kaip aš su­pran­tu, kad prem­je­rei sun­ku su raš­tin­gu­mu. 2024 m. sau­sio 1 d. pra­de­da ga­lio­ti fis­ka­li­nės draus­mės re­gu­lia­vi­mas, tai yra bai­gia­si ta leng­va­ta, ku­rią mes ga­lė­jo­me į de­ši­nę, į kai­rę da­ry­ti. Kas gi tuo me­tu at­si­tin­ka? Va­di­na­si, vals­ty­bė ne­be­ga­li taip iš­lai­dau­ti ir tu­ri gy­ven­ti pa­gal vals­ty­bės ki­še­nę. Ogi skai­to­me, iki ka­da ga­lios ši­tas įsta­ty­mas – iki 2024 m. ba­lan­džio 30 d., va­di­na­si, užuot di­di­nę žmo­nėms vi­du­ti­niš­kai pa­ja­mas nuo 10 iki 15 %, po 5 % kas pu­sę me­tų, mes žmo­nes stu­mia­me į skur­dą. Dar įdo­mes­nis da­ly­kas, ką ro­do al­go­rit­mai ir ma­te­ma­ti­niai skai­čia­vi­mai. Su­ves­da­mi PVM leng­va­tą ir su­dė­da­mi in­dek­sa­vi­mo al­gas tris kar­tus, ką mes gau­na­me: kad 2024 m. lie­pos 1 d. pa­gal dar­bar­ti­nius pa­sau­lio pa­tvir­tin­tus stan­dar­tus Lie­tu­vo­je skur­do ly­gis pa­kils nuo 3 iki 5 %, nes pa­si­bai­gus pa­šal­pų ir kom­pen­sa­vi­mo va­di­na­ma­jam tam me­cha­niz­mui, ku­rį Mo­ni­ka vė­liau pri­sta­tys ir pri­sta­tė mums… Kas at­si­tin­ka? Žmo­gus lie­ka su tuo pa­čiu 1 tūkst. eu­rų pra­gy­ven­ti. Kai žmo­gus lie­ka gy­ven­ti su 1 tūkst. eu­rų, va­di­na­si, pra­dės re­ke­tuo­ti vi­sus po­li­ti­kus, kad mes tu­ri­me di­din­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą. Kai mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą mes tu­rė­si­me pa­di­din­ti vie­nu me­tu iki 1 tūkst. 400, iki 1 tūkst. 500 eu­rų, kad pa­si­vy­tų tas PVM leng­va­tas, kas gi at­si­tin­ka? Ogi at­si­tin­ka vals­ty­bė­je eko­no­mi­nis kra­chas, jei­gu taip ūkiš­kai ga­li­ma pa­sa­ky­ti, nes vie­nu me­tu nei ver­slas, nie­kas ne­bus pa­si­ruo­šę.

Dar įdo­mes­nis da­ly­kas, ką le­mia ši­ta leng­va­ta. Mes tu­ri­me vie­nos na­cio­na­li­nės vie­šo­sios įstai­gos va­do­vę, ji gy­ve­na se­na­mies­ty­je, jos at­ly­gi­ni­mas šian­dien yra 9 tūkst. 600, bu­tas se­na­mies­čio cen­tre, ji­nai tu­ri 146 kv. me­trų bu­tą, jai kom­pen­sa­ci­ja PVM bus pa­deng­ta 100 %, bet mes tu­ri­me Al­do­ną, ku­ri gy­ve­na Už­ven­ty­je. Jos na­me­lis šian­dien yra 70 kv. met­rų, ji­nai kom­pen­sa­ci­jos gaus ly­giai 10 % nuo tos Mo­ni­kos, ku­rios at­ly­gi­ni­mas yra virš 9 tūkst. Jūs man pa­sa­ky­ki­te, ar čia vis­kas yra ge­rai su mū­sų eko­no­mi­ka, ar čia kas nors ne taip?

Iš šios tri­bū­nos pra­ėju­siais me­tais kal­bė­jau apie vieš­bu­čių, res­to­ra­nų ir mai­ti­ni­mo įstai­gų PVM leng­va­tą. Pa­si­ro­do, ab­so­liu­čiai tei­sus aš bu­vau, nes šian­dien jau G. Skais­tė su­pra­to sa­vo idio­tiš­ką spren­di­mą, ku­rį pa­da­rė, ir sa­ko – nuo 2023 m. sau­sio 1 d. res­to­ra­nams jau ne­be­tai­ky­si­me PVM leng­va­tos. Aš sa­kau, ko­dėl? Sa­ko, biu­dže­tui per daug kai­na­vo. Taip, ger­bia­mie­ji, 109 mln. kai­na­vo va­di­na­mo­sios leng­va­tos, bet Al­do­na iš Už­ven­čio, Ma­ry­tė iš Pa­len­ti­nio ar Ma­ri­na iš Ka­ty­čių net ne­va­žia­vo nei į ka­vi­nę, nie­kur, ne­bent mi­rė ar­ti­mas šei­mos na­rys ir ge­du­lin­gų pie­tų bu­vo, da­ly­va­vo že­lau­nuo­se pie­tuo­se. Tai da­bar ką jūs ban­do­te su to­mis leng­va­to­mis da­ry­ti? Ma­no siū­ly­mas, ger­bia­mie­ji, to­dėl aš tik­rai bal­suo­siu prieš ir ne­bi­jau, ma­tyt, vėl bū­siu vie­nas tas rau­do­nas, ku­ris bal­suo­siu, nes ki­ti ko­le­gos iš­si­gąs, nes, Jė­zus Ma­ri­ja, ką pa­sa­kys žmo­nės, nes bai­mės pil­nos mū­sų kel­nės, di­džio­sios dau­gu­mos čia… Kas at­si­tiks? Ogi at­si­tin­ka pa­pras­tas da­ly­kas, tuos 30 % nuo to 1 mlrd. 200 mln. mums rei­kia šian­dien skir­ti re­no­va­ci­jai. Ką tai reiš­kia? Kai tu da­bar iš kar­to ski­ri re­no­va­ci­jai, be pa­ja­mų di­di­ni­mo su­ju­di­ni vi­są Lie­tu­vos mik­ro ir vi­du­ti­nių įmo­nių ju­de­sį. Ką tai reiš­kia? Sta­ty­bos įmo­nės ne­at­lei­džia sa­vo žmo­nių, žie­mos me­tu ren­gia vi­sus pro­jek­tus, tvar­ko vi­sus da­ly­kus ir va­sa­rio mė­ne­sį, pa­si­bai­gus vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­rai, pra­si­de­da dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­ja. Mes vie­nu me­tu nu­šau­na­me du zui­kius, mes pa­pil­do­mai įdar­bi­na­me apie 12 tūkst. dar­buo­to­jų, iš­lai­ko­me da­bar­ti­nes dar­bo jė­gas, iš­lai­ko­me vi­so pa­jė­gu­mo mū­sų ga­my­bi­nius pa­jė­gu­mus ir kar­tu re­no­vuo­ja­me na­mus, iš ko ga­lė­tu­me šian­dien gy­ven­to­jams jau 2024 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sį su­ma­žin­ti šil­dy­mo iš­lai­das.

Dar įdo­mes­nis da­ly­kas, ką aš vėl­gi siū­liau pra­ei­tą sa­vai­tę ir mi­nist­ras D. Krei­vys ne­su­ge­ba jau de­šim­tą die­ną at­sa­ky­ti į ši­tą klau­si­mą, ogi vė­jų jė­gai­nės. Iš ši­to, iš 1 mlrd. 200 mln., už­ten­ka pa­keis­ti ben­drų­jų pla­nų ir spe­cia­lių­jų pla­nų ren­gi­mo tai­syk­les, ski­riant 7 mln. per­žiū­rė­ti vi­sus pro­jek­tus ir iš­duo­ti vė­jo jė­gai­nėms lei­di­mus iki ki­tų me­tų ba­lan­džio 1 die­nos. Ir 2024 m. ge­gu­žės 1 d. mes jau ga­li­me skai­čiuo­ti, kad Lie­tu­va tu­rė­tų apie 400–450 me­ga­va­tų vė­jo elek­t­ri­nes. Tai jūs ga­li­te įsi­vaiz­duo­ti, apie ką šne­ka­me?

Ir šian­die­ną mes to­liau ban­do­me dur­nin­ti ir kvai­lin­ti žmo­nes su PVM leng­va­to­mis. Ir to­liau Mo­ni­ka su 9 tūkst. eu­rų at­ly­gi­ni­mu…

PIRMININKAS. Lai­kas.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). …sėk­min­gai ga­lės gy­ven­ti sa­vo pra­ban­gia­me bu­te, o Al­do­na iš Už­ven­čio ne­ga­lės pa­si­nau­do­ti jo­kia leng­va­ta.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nis dis­ku­tuos ger­bia­mas A. But­ke­vi­čius. Pra­šom.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pir­miau­sia dėl Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos. Aš ma­nau, kad kiek­vie­nas Sei­mo na­rys ži­no, kad gy­ven­to­jams šiais me­tais yra nu­ma­ty­ta skir­ti 570 mln. eu­rų kom­pen­suo­ti elek­tros ir du­jų kai­noms. Bet klau­si­mas, ar tai yra so­cia­liai tei­sin­ga? Ar ir tur­tin­ga­jam rei­kia tos pa­gal­bos, ar ge­riau skir­ti di­des­nę pa­gal­bą tiems žmo­nėms, ku­rių pa­ja­mos yra san­ty­ki­nai ma­žes­nės ne­gu vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis? Pri­si­mi­niau vie­no Pa­sau­lio ban­ko eks­per­to pra­ne­ši­mą pa­sau­li­nė­je eko­no­mi­kos kon­fe­ren­ci­jo­je, jis sa­kė: anks­čiau Af­ri­kos ša­lims steng­da­vo­mės su­teik­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą, duo­da­vo­me tam tik­rą su­mą pi­ni­gų, o po 3 mė­ne­sių vėl ra­šė raš­tus, kad mes jau tuos pi­ni­gus vi­siems vie­no­dai tam tik­ra da­li­mi iš­da­li­no­me.

Ši­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, apie ku­rį mes kal­ba­me šiuo me­tu, aiš­ku, mū­sų frak­ci­ja pri­tars. Bet aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne­ma­tau re­a­lios Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos, ku­ri ga­lė­tų mums duo­ti tam tik­ras kryp­tis, kad mes ma­ty­tu­me, kad ši­ta pro­gra­ma yra nu­kreip­ta ko­vo­ti su ener­ge­ti­kos kri­ze. Aš ma­nau, tai tu­rė­tų bū­ti vi­siš­kai at­ski­ra pro­gra­ma, at­si­ri­bo­jant nuo fis­ka­li­nės po­li­ti­kos. Pa­sa­ky­siu dėl ko.

Šiuo me­tu eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja yra blo­gė­jan­ti, blo­gė­jan­ti dėl dvie­jų prie­žas­čių. Vie­na ta, kad pra­ei­tų me­tų ru­de­nį, pa­kar­to­siu, pra­dė­jo di­dė­ti du­jų kai­nos. Ant­ras smū­gis ener­ge­ti­niams iš­tek­liams – ka­ras Uk­rai­no­je ir tre­čias smū­gis, tai yra „Nord Stre­am“ du­jų tie­ki­mas į Eu­ro­pą bu­vo su­ma­žin­tas ar­ba vi­sai už­suk­tas, va­di­na­si, su­ma­žė­jo ener­ge­ti­nių iš­tek­lių pa­siū­la, o ener­ge­ti­nių iš­tek­lių pa­klau­sa iš­li­ko aukš­to ly­gio, kai­nos pra­dė­jo aug­ti.

Ant­ras mo­men­tas, apie ku­rį ne­kal­ba ši­ta Vy­riau­sy­bė, ir aš ne­ži­nau ko­dėl, tai yra per švel­ni vyk­dy­ta pi­ni­gų po­li­ti­ka, ku­ri pa­da­rė la­bai stip­rią įta­ką mū­sų ša­lies in­flia­ci­jos au­gi­mui. Da­bar tik­riau­siai pa­ma­tė ir Fe­de­ra­li­nių re­zer­vų biu­ras, ku­ris jau anks­čiau pra­dė­jo di­din­ti pa­lū­ka­nas Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas, – tai yra stip­riai pa­vė­luo­ta. Pa­vė­luo­ta. Ko­dėl aš no­riu ak­cen­tuo­ti ši­tą da­lį? Tai reiš­kia, kad to­mis prie­mo­nė­mis, ku­rių ima­si Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas, jis grei­ti­na eko­no­mi­kos re­ce­si­ją, lė­ti­na eko­no­mi­kos au­gi­mą, o tai reiš­kia, kad lė­tės ir pa­ja­mų su­rin­ki­mas į mū­sų biu­dže­tą.

Dėl to aš ir kal­bu, kad su fis­ka­li­ne po­li­ti­ka, su mo­kes­čių po­li­ti­ka rei­kia elg­tis la­bai at­sar­giai, ži­nant, kad dar lau­kia NPD di­di­ni­mas, mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos di­di­ni­mas, so­cia­li­nių iš­mo­kų di­di­ni­mas, di­di­nant ba­zi­nius dy­džius. Kaip mes su­ba­lan­suo­si­me? Jei­gu mes bū­tu­me nu­ė­ję su aiš­kiu ener­ge­ti­kos kri­zės įvei­ki­mo pa­ke­tu, su­si­ta­rę su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, kad pa­nau­do­si­me RRFʼo lė­šas, ir mes ži­no­tu­me, kad dar 2 mlrd. mums kai­nuo­ja ener­ge­ti­kos kri­zės įvei­ki­mas ar 3 mlrd. Bet yra kon­kre­ti pro­gra­ma.

Aš bū­siu la­bai su­in­te­re­suo­tas žiū­rė­ti, ko­kiais ar­gu­men­tais mes at­rem­si­me su­pla­nuo­tą ei­na­mų­jų iš­lai­dų di­dė­ji­mą, ne­nu­ma­tant il­ga­lai­kių pa­sto­vių ga­ran­tuo­tų pa­ja­mų au­gi­mo. Vals­ty­bės kon­tro­lė jau pla­nuo­ja 2022 me­tų biu­dže­to iš­lai­das, jos bu­vo pa­tvir­tin­tos, per­spė­jo, kad vi­sos iš­lai­dos nė­ra pa­den­gia­mos tva­rio­mis, il­ga­lai­kė­mis pa­ja­mo­mis. Šios iš­lai­dos šiais me­tais pa­den­gia­mos trum­pa­lai­kė­mis fis­ka­li­nė­mis, at­si­pra­šau, in­flia­ci­nė­mis pa­ja­mo­mis, jos yra tam tik­ru ga­ran­tuo­tu lai­ku.

Dar vie­na min­tis. Daž­nai kal­ba­me apie pa­ra­mą ver­slui dėl ener­ge­ti­kos kri­zės įvei­ki­mo. No­riu pa­sa­ky­ti va­kar die­nos tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją – 18 Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių re­mia ver­slą ir tik­rai ga­lė­čiau pa­teik­ti, net ko­kio­mis su­mo­mis. Ir ne­rei­kia me­luo­ti, kaip daž­nai mėgs­ta ener­ge­ti­kos mi­nist­ras, kad ver­slas nė­ra re­mia­mas. No­riu pa­brėž­ti, jei­gu jūs ste­bi­te elek­tros ener­gi­jos su­var­to­ji­mą Lie­tu­vo­je, tai vie­nas iš ro­dik­lių pa­ro­do, kad mū­sų ver­slas iš da­lies pra­de­da už­si­da­ry­ti, nes elek­tros ener­gi­jos su­var­to­ji­mas Lie­tu­vo­je ma­žė­ja. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad ma­žės ir du­jų su­var­to­ji­mas, o tai, aiš­ku, tei­gia­mai at­si­lieps ir elek­tros kai­nos ma­žė­ji­mui, bet tai yra pri­vers­ti­nis ke­lias, ku­riuo mes ir­gi esa­me iš da­lies ne­pa­ten­kin­ti, nes tai at­si­lieps ir mū­sų dar­bo rin­kai.

Baig­da­mas no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, aš ma­nau, frak­ci­ja pri­tars, bet rei­kia pa­gal­vo­ti apie to­les­nę vyk­do­mą fis­ka­li­nę po­li­ti­ką, ku­ri ga­li su­kel­ti la­bai ne­ti­kė­tus iš­šū­kius, kai mums rei­kės ba­lan­suo­ti pa­ja­mas su iš­lai­do­mis pla­nuo­jant ki­tų me­tų biu­dže­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tai bu­vo pas­ku­ti­nis dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vęs ko­le­ga. Da­bar mo­ty­vai dėl vi­so. Ar mes tu­ri­me? Ne, nie­kas ne­no­ri kal­bė­ti. Va­di­na­si, ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi.

 

11.22 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 221, 222 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1693(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 221, 222 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1693(2). Aš ne­ma­tau ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko. Gal ko­mi­te­to at­sto­vė ger­bia­ma I. Ha­a­se, ko­mi­te­to at­sto­vė, ga­lė­tų pri­sta­ty­ti mums Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­dą? Pra­šom.

I. HAASE (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, rug­sė­jo 14 die­ną ap­svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 221, 222 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms.

No­riu pa­brėž­ti, kad tai yra ly­di­ma­sis Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pro­jek­tas, jis at­si­li­ko dėl pro­ce­dū­rų. Kon­kre­čiai šio pro­jek­to ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė nu­ma­to­ma ne tik už sta­tis­ti­nių duo­me­nų ne­pa­tei­ki­mą ar­ba me­la­gin­gų sta­tis­ti­nių duo­me­nų pa­tei­ki­mą, bet ir už ne­iš­sa­mių sta­tis­ti­nių duo­me­nų pa­tei­ki­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai I. Ha­a­se. Nie­kas ne­no­ri dis­ku­tuo­ti. Dėl mo­ty­vų taip pat nie­kas ne­už­si­ra­šė, va­di­na­si, ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi.

 

11.23 val.

Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo Nr. IX-1675 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2000(2) (svars­ty­mas)

 

To­liau 1-7 klau­si­mas – Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2000(2). M. Lin­gė, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, kvie­čia­mas į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to iš­va­dų. Pra­šom.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ko­mi­te­tas va­kar ap­svars­tė Vy­riau­sy­bės pa­teik­tą sku­bos tvar­ka svar­s­to­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Bu­vo gau­ta vie­na Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, jai ko­mi­te­tas pri­ta­rė, pa­tai­sė ir pa­to­bu­li­no pro­jek­tą, pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu pa­teik­tam ir pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mam ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui. Da­bar dis­ku­si­ja. Ger­bia­mas L. Ku­ku­rai­tis už­si­ra­šęs dis­ku­tuo­ti, ta­čiau aš jo ne­ma­tau sa­lė­je. Ger­bia­mas R. Že­mai­tai­tis taip pat yra už­si­ra­šęs dis­ku­tuo­ti, jis jau anuo klau­si­mu pa­dis­ku­ta­vo, taip pat ne­ma­tau. T. To­mi­li­nas taip pat bu­vo už­si­ra­šęs dis­ku­tuo­ti, bet aš ir T. To­mi­li­no sa­lė­je ne­ma­tau. Mie­lie­ji ko­le­gos, nė­ra dis­ku­tuo­jan­čių.

Mo­ty­vai dėl vi­so. Dėl mo­ty­vų yra T. To­mi­li­nas už, bet jo nė­ra, kaip pa­ste­bė­jo­me. J. Džiu­ge­lis už kal­bės. Pra­šom.

J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų kvies­čiau pri­tar­ti šiam įsta­ty­mo pro­jek­tui, nes yra ma­ži­na­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta gy­ven­to­jams kreip­tis į sa­vi­val­dy­bę. Vie­ną kar­tą tik rei­kės kreip­tis dėl šil­dy­mo kom­pen­sa­ci­jos. Man at­ro­do, la­bai svar­bus as­pek­tas yra tas, kad bus ver­ti­na­mos fak­tiš­kai būs­te gy­ve­nan­čių žmo­nių pa­ja­mos, ne­svar­bu, ar žmo­gus yra re­gist­ruo­tas būs­te, ar ne, vis tiek gaus kom­pen­sa­ci­ją tie na­mų ūkiai, kur fak­tiš­kai gy­ve­na ati­tin­ka­mas žmo­nių skai­čius. To­dėl ma­nau, kad ši prie­mo­nė yra tei­sin­ga, rei­ka­lin­ga. Kvies­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Dau­giau prieš nie­kas ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi.

 

11.25 val.

Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo Nr. I-2044 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2014, Tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XII-2507 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-2015, Iki­teis­mi­nio ad­mi­nist­ra­ci­nių gin­čų nag­ri­nė­ji­mo tvar­kos įstatymo Nr. VIII-1031 2, 3, 5, 11, 13, 14, 20 ir 21 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2016, Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mo Nr. IX-1826 2, 5, 7 ir 151 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2017, Trans­por­to leng­va­tų įsta­ty­mo Nr. VIII-1605 7 ir 71 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2018 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar kvie­čiu į tri­bū­ną ger­bia­mą so­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nist­rę M. Na­vic­kie­nę pa­teik­ti mums vi­są pa­ke­tą nuo 1-8.1 iki 1-8.5 klau­si­mo – pro­jek­tas Nr. XIVP-2014 ir taip to­liau. Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo pro­jek­tas ir ly­di­mie­ji. Pra­šom, ger­bia­ma ko­le­ge. Vi­sus pra­šo­me pri­sta­ty­ti.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo ko­le­gos, no­riu pri­sta­ty­ti jums tik­rai di­de­lę re­for­mą, ją il­gą lai­ką pla­na­vo­me su so­cia­li­niais part­ne­riais, tei­kia­me jums. Dis­ku­si­jų tur­būt bus ne­ma­žai, nes re­for­ma yra ga­na di­de­lė. No­rė­čiau ją pri­sta­ty­ti.

Pir­miau­sia tur­būt nuo sta­tis­ti­kos. Žmo­nės su ne­ga­lia su­da­ro apie 8 % vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų. Virš 147 tūkst. – apie 9 % dar­bin­go am­žiaus gy­ven­to­jų tu­ri ne­ga­lią. Dau­giau­sia dar­bin­go am­žiaus as­me­nų tu­ri vi­du­ti­nę ne­ga­lią – 46 %, ta­čiau lai­ku ne­gau­da­mi in­teg­ra­ci­nės pa­gal­bos jie taip ir ne­įsi­trau­kia į dar­bo rin­ką, ne­su­kau­pia rei­kia­mo dar­bo sta­žo, ne­ga­li gau­ti ne­tek­to dar­bin­gu­mo pen­si­jos ir tu­ri tei­sę tik į šal­pos pen­si­ją. Šal­pos pen­si­jos ga­vė­jai su­da­ro apie 20 % dar­bin­go am­žiaus as­me­nų su ne­ga­lia. Vi­du­ti­nis šal­pos pen­si­jos dy­dis, kai dar­bin­gu­mo ly­gis 30–40 %, sie­kia nuo 247 iki 304 eu­rų. Ma­no­me, kad ne­gau­da­mas pa­gal­bos, ne­da­ly­vau­da­mas dar­bo rin­ko­je ir gy­ve­ndamas at­skir­ty­je net kas tre­čias as­muo su ne­ga­lia pa­ti­ria skur­do ri­zi­ką. To­dėl tam yra rei­ka­lin­gi sis­te­mi­niai po­ky­čiai, juos no­ri­me pa­siū­ly­ti.

Tik treč­da­lis, apie 34 %, žmo­nių su ne­ga­lia pa­si­nau­do­ja so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos prie­mo­nė­mis, tai yra so­cia­li­nė­mis pa­slau­go­mis ar pa­gal­ba, nors prie­mo­nėms fi­nan­suoti kas­met ski­ria­me vis dau­giau lė­šų ir at­si­ran­da vis dau­giau at­ski­rų pa­slau­gų, to­kių kaip as­me­ni­nė pa­gal­ba ar būs­to pri­tai­ky­mas. Vals­ty­bės kon­tro­lė nu­sta­tė, kad 2020 me­tais tik 13 % as­me­nų, ku­riems Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­ba tei­kia re­ko­men­da­ci­jas dėl pa­gal­bos po­rei­kio, ga­vo spe­cia­li­ą­sias pa­slau­gas sa­vi­val­dy­bė­se.

Trum­pai apie pa­čią re­for­mą, kas kei­sis. Tiks­las yra per­tvar­ky­ti žmo­nių su ne­ga­lia so­cia­li­nės įtrauk­ties sis­te­mą ir aiš­kiai reg­la­men­tuo­ti as­me­nų su ne­ga­lia tei­sių už­tik­ri­ni­mo ir įgy­ven­di­ni­mo me­cha­niz­mą, pa­nai­ki­nant as­me­nis su ne­ga­lia dis­kri­mi­nuo­jan­čias są­vo­kas, to­bu­li­nant ne­ga­lios ver­ti­ni­mo mo­de­lį, dau­giau­sia dė­me­sio – ap­lin­kos kliūtims, o ne me­di­ci­ni­niams kri­te­ri­jams ver­ti­nti, įtei­si­nant at­ve­jo va­dy­bos me­to­dą, op­ti­mi­zuo­jant įstai­gų, vei­kian­čių ne­ga­lios sri­ty­je, veik­lą ir funk­ci­jas, už­tik­ri­nant in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mą bei aiš­kiau reg­la­men­tuo­jant tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų sky­ri­mą ir mo­kė­ji­mą. Tą pa­da­ry­ti pa­dės nau­jas ne­ga­lios nu­sta­ty­mo mo­de­lis, jis bus orien­tuo­tas į ap­lin­kos kliū­tis ir da­ly­vu­mo ver­ti­ni­mą, ati­tiks žmo­gaus in­di­vi­du­a­lius po­rei­kius, o ne tik me­di­ci­ni­nes iš­va­das. Vie­no lan­ge­lio prin­ci­pu vei­kian­ti pa­gal­bos žmo­nėms su ne­ga­lia sis­te­ma, įtei­si­nant at­ve­jo va­dy­bos me­to­dą, kad rei­kia­ma pa­gal­ba ir pa­slau­gos as­me­niui bū­tų su­tei­kia­mos lai­ku. Taik­les­nė leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio įsi­gi­ji­mo kom­pen­sa­ci­ja, kai at­si­ras ga­li­my­bė rink­tis leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio iš­lai­dų ar­ba tech­ni­nio pri­tai­ky­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jas. Žmo­nių su ne­ga­lia dis­kri­mi­na­ci­jos ma­ži­ni­mas už­tik­ri­nant ak­tu­a­lios in­for­ma­ci­jos jiems su­pran­ta­mais bū­dais pri­ei­na­mu­mą.

Lū­kes­čiai, ku­riuos esa­me sau iš­si­kė­lę. Šia re­for­ma siek­si­me, kad iki 2025 me­tų 38 %, o iki 2030 me­tų 42 % as­me­nų su ne­ga­lia pa­si­nau­do­tų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos prie­mo­nė­mis, skir­to­mis jų so­cia­li­nei at­skir­čiai ma­žin­ti. 2021 me­tais, de­ja, tik 34 % pa­si­nau­do­jo. Ti­ki­mės, kad dir­ban­čių dar­bin­go am­žiaus žmo­nių su ne­ga­lia da­lis 2025 me­tais su­da­rys 39 %, o 2030 me­tais – 47 %, 2021 me­tų sta­tis­ti­ka yra 29 %.

Kaip bus nu­sta­to­ma pa­ti ne­ga­lia? Ga­lio­jan­tis ne­ga­lios ver­ti­ni­mo mo­de­lis, tu­ri­me pri­pa­žin­ti, ne­ati­tin­ka as­me­nų su ne­ga­lia in­di­vi­du­a­lių po­rei­kių pa­ten­ki­ni­mo. Ne­ga­lios ver­ti­ni­mas šiuo me­tu yra grin­džia­mas me­di­ci­ni­niais kri­te­ri­jais, jie su­da­ro apie 90 %. Tik ma­ža ap­im­ti­mi yra ver­ti­na­mos as­mens ap­lin­kos kliū­tys, taip pat yra neat­si­žvel­gia­ma į tuos veiks­nius, ku­rie ga­li bū­ti pa­ša­lin­ti ir su­da­ro kliū­tis žmo­nėms su ne­ga­lia įsi­trauk­ti į vi­suo­me­nę. To­dėl siū­lo­me to­bu­lin­ti ne­ga­lios ver­ti­ni­mo mo­de­lį nu­sta­tant, kad ne­ga­lios ver­ti­ni­mas bū­tų grin­džia­mas ap­lin­kos kliū­čių ir da­ly­vu­mo ver­ti­ni­mu. Taip pir­mi­nia­me va­rian­te bus sie­kia­ma, kad me­di­ci­ni­nių kri­te­ri­jų įta­ka ma­žė­tų iki 60 %, o pa­laips­niui per­ei­tų prie 50 % ir 40 %.

Kaip bus nu­sta­to­ma pa­ti ne­ga­lia? Ki­to­je skaid­rė­je kal­ba­ma apie pa­gy­ve­nu­sius as­me­nis. Šian­dien ne­ga­lios ver­ti­ni­mas iš da­lies yra ir dis­kri­mi­na­ci­nis, nes nu­sta­ty­tas dar­bin­gu­mo ly­gis sie­ja­mas su as­mens dar­bi­niu už­im­tu­mu ar as­mens ga­li­my­bė­mis dirb­ti, ta­čiau vi­siš­kai ne­ver­ti­na­mi ap­lin­kos veiks­niai ir ga­li­my­bės gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai, da­ly­vau­ti vi­suo­me­nės gy­ve­ni­me ly­giai su ki­tais as­me­ni­mis. Jei­gu ver­ti­na­me pen­si­nio am­žiaus as­mens ne­ga­lią, tai jam nu­sta­to­mas vie­nas iš spe­cia­lių­jų po­rei­kių ly­gių, nors spe­cia­lių­jų po­rei­kių ly­gis su­pran­ta­mas kaip as­mens sa­va­ran­kiš­ku­mo ne­te­ki­mo mas­tas, ta­čiau jis nė­ra ver­ti­na­mas pro­cen­ti­ne iš­raiš­ka kaip dar­bin­gu­mo ly­gis, o pats as­muo ne­tu­ri tei­sės rink­tis, ku­rią iš­mo­ką no­rė­tų gau­ti: ar ne­tek­to dar­bin­gu­mo pen­si­ją, ar se­nat­vės pen­si­ją. To­dėl siū­lo­me, kad dar­bin­go am­žiaus as­me­nims ir pen­si­nio am­žiaus as­me­nims bū­tų nu­sta­to­mas tas pats da­ly­vu­mo ly­gis, jiems bū­tų lei­džia­ma rin­ktis, ku­rią iš­mo­ką no­ri gau­ti po ne­ga­lios ver­ti­ni­mo. Tei­sin­ges­nės iš­mo­kos tu­rės tei­gia­mos įta­kos ma­ži­nant skur­do ri­zi­kos ly­gį.

Jei kal­bė­tu­me apie tai, kas yra la­bai svar­bu, tai lau­kia ins­ti­tu­ci­niai po­ky­čiai. Nors, kai as­me­niui yra nu­sta­to­ma ne­ga­lia, Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­ba iš­duo­da są­ra­šą re­ko­men­da­ci­jų, ko­kios pa­slau­gos tam žmo­gui ga­lė­tų pri­klau­sy­ti ar ga­lė­tų bū­ti su­teik­tos, ar kur jas ga­li­ma gau­ti, Vals­ty­bės kon­tro­lės au­di­to, at­lik­to 2020 me­tais, me­tu ana­li­zė pa­ro­dė, kad tik 13 % as­me­nų ga­vo pa­slau­gas sa­vi­val­dy­bė­se, tas pa­slau­gas, ku­rios žmo­nėms yra rei­ka­lin­gos. As­muo da­bar­ti­nė­je sis­te­mo­je, ga­vęs re­ko­men­da­ci­jas, to­liau pats tu­ri ieš­ko­ti pa­gal­bos, bels­tis į skir­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų du­ris, pil­dy­ti pra­šy­mus ir pa­na­šiai. Nė­ra są­sa­jų tarp vei­kian­čių prie­mo­nių, pa­slau­gų ir pa­gal­bą tei­kian­čių ins­ti­tu­ci­jų. Nors žmo­gus ir ga­vo są­ra­šą re­ko­men­da­ci­jų, jam sa­va­ran­kiš­kai sun­ku su­si­gau­dy­ti, kur ei­ti ir ką da­ry­ti. Šio­je vie­to­je tu­ri­me keis­ti nuo­sta­tas ir ei­ti link tiks­lo, kad ne žmo­gus tu­ri ei­ti pra­šy­ti į skir­tin­gas ins­ti­tu­ci­jas to, kas jam yra bū­ti­na, kad pa­di­din­tų savo da­ly­vu­mo ly­gį, o ins­ti­tu­ci­jos, ga­vu­sios sig­na­lą, kad yra toks žmo­gus, kad jo ap­lin­kai rei­ka­lin­gi to­kie po­ky­čiai ar­ba to­kios pa­slau­gos, tu­rė­tų at­ei­ti pas žmo­gų. Šiuo at­ve­ju at­ve­jo va­dy­bos me­cha­niz­mo at­si­ra­di­mas yra bū­ti­nas sie­kiant su­teik­ti rei­kia­mą pa­gal­bą ir pa­slau­gas lai­ku, nes jų su­tei­ki­mas už­tik­rin­tų as­mens su ne­ga­lia sėk­min­gą in­teg­ra­ci­ją.

Re­or­ga­ni­za­vus Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bą, Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tą ir per­tvar­kius Tech­ni­nės pa­gal­bos ne­įga­lie­siems cen­trą yra pla­nuo­ja­ma įsteig­ti As­mens su ne­ga­lia tei­sių ap­sau­gos agen­tū­rą, ku­ri už­tik­rin­tų ne­ga­lios ver­ti­ni­mo pa­gal­bos ir pa­slau­gų pa­sky­ri­mą žmo­gui vie­no lan­ge­lio prin­ci­pu. Agen­tū­ra taip pat pri­im­tų spren­di­mą ir dėl ap­rū­pi­ni­mo tech­ni­nės pa­gal­bos prie­mo­nė­mis. Tech­ni­nės pa­gal­bos ne­įga­lie­siems cen­tras tap­tų agen­tū­rai pa­val­džia įstai­ga, ku­ri or­ga­ni­zuo­tų mo­bi­lių ko­man­dų veik­lą, jos vyk­tų į na­mus, kad už­tik­rin­tų tin­ka­mos prie­mo­nės pa­rin­ki­mą žmo­gui su ne­ga­lia. Taip bū­tų ma­ži­na­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta žmo­gui su ne­ga­lia, vi­sa pa­gal­ba ir pa­slau­gos bū­tų su­tei­kia­mos bū­tent vie­no lan­ge­lio prin­ci­pu.

Bus stip­ri­na­mas ir sa­vi­val­dy­bių įsi­trau­ki­mas aiš­kiai pri­ski­riant joms žmo­nių su ne­ga­lia klau­si­mų ko­or­di­na­to­riaus funk­ci­ją pa­čio­je sa­vi­val­dy­bė­je.

Ga­liau­siai pla­nuo­ja­ma at­si­sa­ky­ti ne­efek­ty­vaus gin­čų tarp as­mens ir Ne­įga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bos nag­ri­nė­ji­mo Gin­čų ko­mi­si­jo­je, per­duo­dant gin­čų nag­ri­nė­ji­mą Lie­tu­vos ad­mi­nist­ra­ci­nių gin­čų ko­mi­si­jai. Ji pri­va­lo­ma iki­teis­mi­ne tvar­ka nag­ri­nė­tų gin­čus tarp as­mens, pen­si­ją ar iš­mo­ką mo­kan­čios ins­ti­tu­ci­jos ir agen­tū­ros dėl agen­tū­ros pri­ima­mų spren­di­mų. Gin­čų nag­ri­nė­ji­mas taps la­biau pri­ei­na­mas gy­ven­to­jams, nes Lie­tu­vos ad­mi­nist­ra­ci­nių gin­čų ko­mi­si­ja tu­ri pa­da­li­nių tin­klą re­gio­nuo­se, o Gin­čų ko­mi­si­ja vei­kia tik Vil­niu­je. (Tech­ni­nė se­kun­dė.)

PIRMININKAS. Tik ne­daug lai­ko, ger­bia­ma ko­le­ge, nes pas­kui mes ne­spė­si­me su bal­sa­vi­mais.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). At­si­pra­šau. At­ve­jo va­dy­ba. La­bai svar­bi skaid­rė. Pa­si­steng­siu grei­čiau. Di­de­lė re­for­ma.

PIRMININKAS. Jei­gu ga­li­ma, nes…

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). At­ve­jo va­dy­ba ir pa­slau­gos vie­no lan­ge­lio prin­ci­pu. Šian­dien mes ma­to­me, kad ins­ti­tu­ci­jų gau­sa ir klai­di­na, ir ap­sun­ki­na as­me­nis, ieš­kan­čius in­for­ma­ci­jos ar pa­gal­bos. To­kie ži­no­mi va­dy­bos ir so­cia­li­nio dar­bo me­to­dai kaip vie­no lan­ge­lio prin­ci­pas ir at­ve­jo va­dy­ba su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją iš es­mės ga­lė­tų pa­keis­ti. Į ne­ga­lios ver­ti­ni­mo pro­ce­są nu­ma­to­ma įtrauk­ti at­ve­jo va­dy­bos or­ga­ni­za­vi­mą. Nu­sta­čius ne­ga­lią, as­me­niui bus pri­ski­ria­mas at­ve­jo va­dy­bi­nin­kas, ku­ris su žmo­gu­mi ir jo ar­ti­mai­siais su­da­rys at­ve­jo va­dy­bos pla­ną, kom­p­lek­si­nės pa­gal­bos ir pa­slau­gų tei­ki­mą. At­ve­jo va­dy­bos ste­bė­se­na ir kon­tro­lė leis nu­sta­ty­ti in­di­vi­du­a­lios pa­gal­bos po­rei­kį, su­teik­ti rei­kia­mas pa­gal­bos prie­mo­nes ar pa­slau­gas di­di­nant žmo­gaus da­ly­vu­mo ga­li­my­bes.

Apie at­ve­jo va­dy­bos mo­de­lį ga­lė­čiau kal­bė­ti la­bai pla­čiai, bet ka­dan­gi po­sė­džio pir­mi­nin­kas, ma­tau, man kvė­puo­ja į nu­ga­rą, aš no­riu tik pa­sa­ky­ti, kad esa­me iš­siun­tę kvie­ti­mą vi­soms frak­ci­joms pri­im­ti mus iš­klau­sy­ti de­ta­lų šios re­for­mos pri­sta­ty­mą. Jau nuo šian­die­nos pra­de­da­me su­si­ti­ki­mus, to­dėl gal ger­bia­mi Sei­mo na­riai ne­už­pyks, jei­gu de­ta­lų at­ve­jo va­dy­bos mo­de­lį pri­sta­ty­siu kiek­vie­nai frak­ci­jai at­ski­rai.

Dar vie­na, tre­čio­ji, ypač svar­bi šios re­for­mos da­lis yra in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas. La­bai trum­pai. Šiuo me­tu nė­ra reg­la­men­tuo­tas in­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas žmo­nėms su ne­ga­lia, to­dėl da­lies žmo­nių in­for­ma­ci­jos po­rei­kiai lie­ka ne­pa­ten­kin­ti. 65 % žmo­nių su ne­ga­lia dėl ap­lin­kos ne­pri­ei­na­mu­mo pa­ti­ria sun­ku­mų sa­va­ran­kiš­kai gy­ven­da­mi, nau­do­da­mie­si vie­šo­sio­mis pa­s­lau­go­mis ir įsi­gy­da­mi pre­kes ar pa­slau­gas. 21 % žmo­nių su ne­ga­lia, ki­taip ta­riant, per 35 tūkst. žmo­nių yra rei­ka­lin­gas in­for­ma­ci­jos pri­tai­ky­mas. Tiek, kiek mes ži­no­me žmo­nių. In­for­ma­ci­jos pri­ei­na­mu­mas ga­li bū­ti ak­tu­a­lus net dau­giau ne­gu 420 tūkst. gy­ven­to­jų, nes in­for­ma­ci­ja pri­ei­na­ma for­ma tei­kia nau­dą ne tik as­me­nims su ne­ga­lia, bet ir se­ny­vo am­žiaus as­me­nims ar pa­ty­ru­siems lai­ki­nas trau­mas. Siū­lo­me įtvir­tin­ti, jog vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jos ir įstai­gos pri­pa­žin­tų as­mens su ne­ga­lia pa­si­rink­tą pri­ei­na­mą ben­dra­vi­mo bū­dą ir teik­tų jam vie­šą in­for­ma­ci­ją ne­mo­ka­mai bent vie­nu pa­si­rink­tu pri­ei­na­mu ben­dra­vi­mo bū­du.

Dar bu­vo trys skaid­rės, bet jau ma­tau, kad…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma mi­nist­re, aš la­bai at­si­pra­šau, bet mes tik­rai jau la­bai sun­kiai su lai­ku…

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ko­le­gos, la­bai trum­pai pa­sa­ky­siu dar vie­ną sa­ki­nį, pa­kar­to­siu, kad de­ta­liai šią re­for­mą esa­me pa­si­ruo­šę pri­sta­ty­ti kiek­vie­nai frak­ci­jai ir at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Pa­si­nau­do­da­ma pro­ga ypač no­riu pa­dė­ko­ti so­cia­li­niams part­ne­riams, ne­ga­lios or­ga­ni­zaci­joms ir ki­tiems eks­per­tams, da­ly­va­vu­siems ren­giant šią re­for­mą. Esa­me pa­si­ren­gę to­liau dis­ku­tuo­ti apie iš­pil­dy­mo for­mą, bet tai yra la­bai lauk­ta re­for­ma, pa­dė­sian­ti spręs­ti dau­ge­lio Lie­tu­vos gy­ven­to­jų si­tu­a­ci­ją. Iš kar­to dė­ko­da­ma per­ei­čiau prie klau­si­mų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar klau­si­mai. La­bai daug no­rin­čių pa­klau­s­ti, bet, at­si­pra­šau, vi­si tik­rai ne­spės. Ger­bia­mas A. Ged­vi­las pir­mas. Pra­šom.

A. GEDVILAS (DPF). Ačiū ger­bia­mai mi­nist­rei už ga­na rei­ka­lin­gą, įdo­mų įsta­ty­mą, bet klau­si­mų iš­ties la­bai daug. Vi­sų tik­rai ne­įma­no­ma už­duo­ti, bet aš apie at­ve­jo va­dy­bą no­rė­jau pa­si­tiks­lin­ti.

Įsta­ty­mo pro­jek­tu nu­ma­to­ma reg­la­men­tuo­ti at­ve­jo va­dy­bos mo­de­lio tai­ky­mo, at­ve­jo va­dy­bos tei­ki­mo, ste­bė­se­nos me­cha­niz­mą. Su­pran­tu, kad at­ve­jo va­dy­bi­nin­kai bū­tų net įdar­bin­ti agen­tū­ro­je. As­me­niui, ku­ris kreip­tų­si į agen­tū­rą dėl ne­ga­lios nu­sta­ty­mo ir ga­vus jos su­ti­ki­mą jau ne­ga­lios ver­ti­ni­mo pro­ce­se, yra įtrau­kia­ma at­ve­jo va­dy­ba. Kaip su­pran­tu, at­ve­jo va­dy­bi­nin­kas su­da­ry­tų va­dy­bos pla­nus, kon­tro­liuo­tų, kaip pa­slau­gų tei­kė­jai tei­kia so­cia­li­nes pa­slau­gas ne­įga­lie­siems, įver­tin­tų, ko­kios tech­ni­nės prie­mo­nės rei­ka­lin­gos ne­įga­lie­siems ir taip to­liau. Žo­džiu, at­ve­jo va­dy­bi­nin­kas tam­pa tar­tum ne­įga­lio­jo asis­ten­tu, tu­rin­čiu dau­gy­bę pa­rei­gų.

Ma­no klau­si­mai to­kie. Kiek to­kių at­ve­jo va­dy­bi­nin­kų rei­kė­tų įdar­bin­ti, kad ap­tar­nau­tų vi­sus ne­įga­liuo­sius? Ir kiek to­kie at­ve­jo va­dy­bi­nin­kai kai­nuo­tų, ko­kie iš­lai­ky­mo kaš­tai? Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Da­bar tur­būt at­sa­ky­siu jums į klau­si­mą, kad tie at­ve­jo va­dy­bi­nin­kai bū­tų įdar­bin­ti, jie tu­rė­tų so­cia­li­nės sri­ties iš­si­la­vi­ni­mą. At­ve­jo va­dy­bi­nin­kai pa­tys ne­nu­sta­tys ne­ga­lios. At­ve­jo va­dy­bos pats pa­grin­di­nis už­da­vi­nys bus tas, kad kai tik žmo­gui yra nu­sta­to­ma ne­ga­lia, tas žmo­gus su ne­įga­lio­jo ar­ti­mai­siais su­da­ro pla­ną, ko­kių pa­slau­gų to­je sa­vi­val­dy­bė­je ar ko­kių ap­lin­kos pri­tai­ky­mo da­ly­kų iš skir­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų rei­kė­tų tam žmo­gui, ir vi­są lai­ką ste­bė­tų, ko­kia yra to žmo­gus si­tu­a­ci­ja. Ir ta­da jau ben­dra­dar­biau­da­mi su sa­vi­val­dy­bių ko­or­di­na­to­riais jie ga­lė­tų ste­bė­ti, kiek esa­me pa­žen­gę, kad da­ly­vu­mo lyg­muo bū­tų di­des­nis.

Šian­dien mes pla­nuo­ja­me, kad to­kių žmo­nių Lie­tu­vo­je tu­rė­tų bū­ti įdar­bin­ta ne ma­žiau kaip 50, bet kol kas vyks­ta dis­ku­si­ja dėl kon­kre­taus skai­čiaus, to­dėl ir at­ly­gi­ni­mas tų žmo­nių dar nė­ra iki ga­lo su­biu­dže­tuo­tas. Bet jie bū­tų įdar­bi­na­mi agen­tū­ro­je. Dar ne­tu­ri­me biu­dže­to…

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­sia ger­bia­mas L. Ku­ku­rai­tis. Pra­šom.

L. KUKURAITIS (DFVL). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Dė­ko­ju, mi­nist­re, iš tie­sų svar­bi re­for­ma, tur­būt es­mi­nė šį ru­de­nį at­ne­ša­ma mi­nis­te­ri­jos. Svei­ki­nu su tuo, di­džiu­lis dar­bas pa­da­ry­tas. Džiu­gu, kad tę­sia­te ne­ga­lios nu­sta­ty­mo re­for­mą ir dar­bus, pra­dė­tus pra­ei­tos Vy­riau­sy­bės.

Klau­si­mas bū­tų toks. Aiš­ku, klau­si­mų yra la­bai daug, bet ko­mi­te­te mes ap­tar­si­me. Ke­le­tas to­kių prin­ci­pi­nių. Ar į vie­ną ins­ti­tu­ci­ją su­dė­ti vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ir kon­kre­čių pa­slau­gų tei­ki­mo funk­ci­jas, ku­rios pa­pras­tai bū­na at­skir­tos ins­ti­tu­ciš­kai, yra ge­rai?

Ir ki­tas, dėl at­vejo va­dy­bos, ku­rią da­bar ap­ta­rė­te. Ar ne­vir­ši­ja­ma, jei­gu tai yra ins­ti­tu­ci­ja, na­cio­na­li­nė ins­ti­tu­ci­ja, ir at­ve­jo va­dy­ba pla­nuo­ja pa­slau­gas, ar ne­vir­ši­ja­ma sa­vi­val­dy­bių dis­kre­ci­ja, kur joms so­cia­li­nių pa­slau­gų pla­na­vi­mas yra pa­ti­kė­tas pa­gal įsta­ty­mą? Tai čia ke­le­tas prin­ci­pi­nių klau­si­mų. Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mes re­a­liai su­jun­gia­me tik vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo funk­ci­ją. Bet kal­bant apie sa­vi­val­dy­bes, ko­or­di­na­vi­mas vi­sų pa­slau­gų bet ku­riuo at­ve­ju lie­ka sa­vi­val­dy­bė­je. Mes tik­rai pa­si­ti­ki­me, kad bū­tent ten žmo­nės la­biau­siai ma­to ir esa­mą pa­slau­gų tin­klą, ir po­rei­kį, ko gal­būt dau­giau rei­kė­tų žmo­nėms. At­ve­jo va­dy­ba yra tie­siog pa­gal­ba spren­džiant vie­no lan­ge­lio prin­ci­pu, kad žmo­gui bū­tų iš kar­to aiš­kus pla­nas, kas pas jį tu­ri at­ei­ti iš tos pa­čios sa­vi­val­dy­bės, per ko­or­di­na­to­rius, per ko­or­di­na­vi­mą, kad jo da­ly­vu­mo lyg­muo bū­tų di­des­nis. Šiuo at­ve­ju aš ma­ty­čiau, kad bus vie­na ki­tą pa­pil­dan­ti funk­ci­ja ir ar­čiau žmo­gaus.

Da­bar kal­bant apie tą agen­tū­rą, kad ji bus kaip ir vie­na, man at­ro­do, tai ir­gi yra su­pap­ras­ti­ni­mas, nes da­bar mes ma­to­me skir­tin­gas ins­ti­tu­ci­jas ir­gi ne vi­sa­da be­si­kal­ban­čias tar­pu­sa­vy­je sis­te­mų pras­me, in­for­ma­ci­jos pras­me. Tik­rai rei­kia pri­pa­žin­ti, kad yra kur to­bu­lė­ti. Jei­gu mes tu­rė­si­me vie­ną sis­te­mą, gal­būt kaž­ko­kią pla­tes­nę, la­biau ap­rė­pian­čią, ji tu­ri daug ga­li­my­bių veik­ti efek­ty­viau žmo­gaus si­tu­a­ci­jos ver­ti­ni­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. To­liau klau­sia ger­bia­ma L. Girs­kie­nė. Tuoj, mes jums įjung­si­me mik­ro­fo­ną, ka­dan­gi ma­no ko­le­ga iš Sek­re­to­ria­to šiek tiek tvar­kė ki­tą svar­bų rei­ka­lą. Tuoj įjung­si­me mik­ro­fo­ną ir ga­lė­si­te pa­si­sa­ky­ti. L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). La­bas ry­tas. Aš iš tie­sų no­riu pri­si­min­ti, čia prieš ke­lerius me­tus Klai­pė­do­je nu­skam­bė­jo toks la­bai di­de­lis skan­da­las dėl ko­rup­ci­jos nu­sta­tant ne­dar­bin­gu­mo ly­gį ir pa­na­šiai. Jū­sų pri­sta­ty­me ne­gir­dė­jau nė vie­no sa­ki­nio apie ko­rup­ci­jos ma­ži­ni­mą. Gal ga­lė­tu­mė­te trum­pai pa­si­da­lin­ti, ko­kių veiks­mų ėmė­si mi­nis­te­ri­ja, kad at­ei­ty­je ne­pa­si­kar­to­tų to­kie at­ve­jai, nes ta­da dau­giau, na, ke­lias­de­šimt žmo­nių ar ke­li šim­tai tu­rė­jo iš nau­jo per­ei­ti vi­są įver­ti­ni­mą.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Mes ma­no­me, kad tai… Taip, tai yra la­bai svar­bus klau­si­mas ir la­bai svar­bus as­pek­tas. Tik­rai rei­kia su­tik­ti, kad da­bar­ti­nė ga­lio­jan­ti sis­te­ma ne vi­sa­da ap­sau­go­da­vo nuo ga­li­my­bės, noriu pasakyti, nuo tų ko­rup­ci­jos at­ve­jų, bet mes ma­no­me, kad bū­tent ver­ti­nant me­di­ci­ni­nius kri­te­ri­jus di­džiau­sia ga­li­my­bė ir bu­vo to­kiems at­ve­jams reikš­tis ir įgau­ti kū­ną. Aš ma­nau, jei­gu mes tu­rė­si­me du kri­te­ri­jų ti­pus, kai at­si­ran­da ir so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, ku­rie ver­ti­na, kiek ap­lin­kos pri­tai­ky­mas ar­ba kaž­ko­kių kliū­čių pa­ša­li­ni­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos žmo­gaus da­ly­vu­mui, ir me­di­ci­ni­nių kri­te­ri­jų įta­ka ma­žė­ja, o pa­slau­gų ap­rėp­tis dau­gė­ja, tai ir ko­rup­ci­jos ga­li­my­bės to­kiu at­ve­ju yra ma­žė­jan­čios. Tik­rai pri­pa­žin­da­ma, kad žaiz­dų ir bė­dų da­bar­ti­nė­je sis­te­mo­je yra, no­riu pa­sa­ky­ti, kad la­bai ti­kiu bū­tent šios re­for­mos pa­čiu prin­ci­pu, kad at­si­ran­da dau­giau kri­te­ri­jų, dau­giau spren­džian­čių as­me­nų ir dau­giau kon­tro­lės, kaip in­di­vi­du­a­liam žmo­gui pa­ge­rin­ti jo da­ly­vu­mo ga­li­my­bes.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­ma M. Oš­mians­kie­nė to­liau už­duos klau­si­mą. Pra­šom.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju. Svei­ki­nu su at­neš­ta re­for­ma. Iš­ties la­bai lauk­ta. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, nes ir kal­bė­da­ma apie at­ve­jo va­dy­bą už­si­mi­nė­te, kad jie ben­dra­dar­biaus su sa­vi­val­dy­bių ko­or­di­na­to­riais. Bu­vau re­gist­ra­vu­si įsta­ty­mo pro­jek­tą, siū­lan­tį kad sa­vi­val­dy­bė­se at­si­ras­tų žmo­nių su ne­ga­lia rei­ka­lų ko­or­di­na­to­riai, ta­čiau šia­me nau­ja­me įsta­ty­me aš jų ne­ma­tau ir ko­or­di­na­vi­mo funk­ci­ja lyg ir pa­ve­da­ma to­kiai, sa­ky­čiau, be­vei­dei sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jai. Klau­si­mas, ar tik­rai to ga­na, nes ne­la­bai aiš­ku, kas iš tie­sų im­sis ini­cia­ty­vos ir pro­ak­ty­vių veiks­mų? Ar ne­liks tai žmo­nių su ne­ga­lia rei­ka­lu sa­vi­val­dy­bė­se taip, kaip ir da­bar yra, kaip ir kaž­kas da­ro­ma, pa­slau­gos tei­kia­mos, bet kaž­ko­kio to­kio pro­ak­ty­vaus ėji­mo į prie­kį, as­mens, ku­ris stum­tų vi­sus pa­kei­ti­mus, kaip ir nė­ra. Ma­no klau­si­mas bū­tų: gal man ver­ta per­re­gist­ruo­ti ar ne­ver­ta per­re­gist­ruo­ti? Kaip jūs čia ma­to­te?

Ir ki­tas grei­tas klau­si­mas apie tiks­li­nes kom­pen­sa­ci­jas. Ka­dan­gi da­bar at­si­ran­da in­di­vi­du­a­lie­ji pa­gal­bos po­rei­kiai, tai ar tei­sin­gai aš su­pran­tu, kad da­bar esa­mas tiks­li­nes slau­gos ir prie­žiū­ros kom­pen­sa­ci­jas keis de­šimt ti­pų ki­tų tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Aš tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad ko­or­di­na­to­riaus funk­ci­jos pro­jek­te yra ir yra nu­ma­ty­tas fi­nan­sa­vi­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to 1,4 mln. eu­rų sa­vi­val­dy­bėms, bū­tent ko­or­di­na­vi­mo funk­ci­jai. Tai yra la­bai svar­bu. Nors pa­pil­do­mų ko­kių nors pa­s­lau­gų ar plė­to­ji­mo mes įsta­ty­me ne­nu­ma­to­me, bet ko­or­di­na­vi­mo funk­ci­jai tik­rai tu­ri­me nu­ma­tę įsta­ty­me ir lė­šas, ir pa­čius ko­or­di­na­to­rius.

Dėl tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų. Lie­ka ke­tu­rios. Jos tam­pa in­di­vi­du­a­lios pa­gal­bos tei­ki­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jo­mis, pir­mo­jo, ant­ro­jo, tre­čio­jo ir ket­vir­to­jo ly­gio, plius au­to­mo­bi­lio kom­pen­sa­ci­jos, taip, kaip nu­ma­ty­ta Tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų įsta­ty­me. Šios kom­pen­sa­ci­jos, kaip ir da­bar bu­vo, taip ir to­liau bus su­sie­tos su ba­zi­niais so­cia­li­niais dy­džiais, juos kas­met in­dek­suo­ja­me, ir jos kas­met au­ga.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis dar spės pa­klaus­ti ger­bia­mas T. To­mi­li­nas. Pra­šom.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­ma mi­nist­re, ins­ti­tu­ci­nės per­tvar­kos yra svar­bios, bet la­bai daž­nai tie­siog ne­tu­ri to po­vei­kio, kai mes kal­ba­me apie šim­tus tūks­tan­čių žmo­nių, ku­riuos rei­kia in­teg­ruo­ti į dar­bo rin­ką ir pa­ska­tin­ti dirb­ti. Ma­no klau­si­mas. Kiek man ži­no­ma, dis­ku­tuo­jant dėl re­for­mos bu­vo kal­ba apie ne­įga­lių­jų įdar­bi­ni­mo kvo­tas, ga­li­mas gal­būt vie­ša­ja­me se­kto­riu­je. Ar bu­vo to­kia dis­ku­si­ja? Jei ne, tai ar ji iš­vis įma­no­ma šio­je ka­den­ci­jo­je? Gal ją ga­lima Sei­me pra­dė­ti? Ką jūs apie tai gal­vo­ja­te? Dau­gy­bė Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, aš ma­čiau soc­mi­no ata­skai­tą, tu­ri tas vie­no­kias ar ki­to­kias įdar­bi­ni­mo kvo­tų sis­te­mas, tai gal lai­kas Lie­tu­vo­je pra­dė­ti apie tai dis­ku­tuo­ti? Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Man at­ro­do, kad apie daug ką Lie­tu­vo­je mes ga­li­me ir tu­ri­me dis­ku­tuo­ti, bet aš la­bai siū­lau ženg­ti žings­nį po žings­nio, vie­ną žings­nį vie­nu me­tu. Jau pa­da­rė­me ne­ma­žai su Už­im­tu­mo įsta­ty­mu dėl so­cia­li­nių įmo­nių, kad ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės ga­lė­tų pa­pras­čiau dirb­ti at­vi­ro­je dar­bo rin­ko­je, tą ir­gi pa­da­rė­me drau­ge. Ši­tas žin­gs­nis, man at­ro­do, yra bū­ti­nas tam, kad mes pra­dė­tu­me tei­sin­giau nu­sta­ty­ti žmo­gaus si­tu­a­ci­ją dėl jo da­ly­vu­mo ga­li­my­bės, su­teik­ti jam ga­li­my­bę da­ly­vau­ti.

Dar­bo rin­ka, ži­no­ma, tu­ri keis­tis, kei­sis ir vi­suo­me­nės nuo­sta­tos, ir in­for­ma­vi­mas, dar­bas su darb­da­viais, mes ma­to­me au­gan­čius ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių įsi­dar­bi­ni­mo skai­čius. Bet ne­sa­kau, kad apie kvo­tas ne­ga­li­ma ar ne­rei­kia dis­ku­tuo­ti, ga­li­ma ini­ci­juo­ti tas dis­ku­si­jas. Jei­gu tai pa­dės pa­siek­ti re­zul­ta­tą, tai aš esu at­vi­ra vi­soms dis­ku­si­joms. Bet, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, ši­ta re­for­ma mū­sų vals­ty­bei bū­tų di­de­lis žings­nis į prie­kį pla­nuo­jant vi­sus ki­tus po­ky­čius, ku­rių sie­kia­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju ger­bia­mai mi­nist­rei. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus per nu­ro­dy­tą lai­ką.

Da­bar už kal­bės ger­bia­ma M. Oš­mians­kie­nė. Pra­šau.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, vi­si gir­dė­jo­te, po­ky­čiai žmo­nių su ne­ga­lia sis­te­mo­je iš­ties la­bai lauk­ti ir rei­ka­lin­gi. Kvie­čiu la­bai pa­lai­ky­ti, ka­dan­gi at­neš­tas įsta­ty­mas iš­ties pa­ga­liau api­brė­žia žmo­nes su ne­ga­lia per žmo­gaus tei­sių priz­mę. To­dėl po pa­tei­ki­mo tik­rai siū­lau vi­siems pri­tar­ti, o to­liau klau­si­mų bus daug ir dis­ku­tuo­si­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­bės M. Pui­do­kas. Pra­šau.

M. PUIDOKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ši re­for­ma tik­rai yra la­bai rei­ka­lin­ga, bet yra la­bai blo­gai, kad ji ta­po ei­li­ne ap­gau­le, pri­deng­ta gė­rio šy­du. Agen­tū­ros stei­gi­mas ke­lia es­mi­nius skai­d­ru­mo klau­si­mus, ko­dėl bu­vo ig­no­ruo­tos ir ne­bu­vo in­for­muo­tos re­gio­nuo­se esan­čios ir vei­kian­čios ne­vy­riau­sy­bi­nės ne­įga­lių­jų or­ga­ni­za­ci­jos? Jos krei­pia­si į ma­ne ir yra su­ne­ri­mu­sios, ko­dėl yra ne­stip­ri­na­mos jau vei­kian­čios ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos gran­dys, ko­dėl ne­si­ma­to rim­tos ana­li­zės, dis­ku­si­jų?

Ko­le­gos, ar prieš bal­suo­da­mi ži­no­te, kad po šios re­for­mos be­veik ne­lik­tų svei­ka­tos, švie­ti­mo ir so­cia­li­nės sri­čių ben­dra­dar­bia­vi­mo šio­je sri­ty­je? Ar ži­no­te, kad me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos da­lis ne­įga­lie­siems yra mi­ni­mi­zuo­ja­ma? O ji tik­rai la­bai rei­ka­lin­ga, jos trūks­ta jau da­bar, šią da­lį rei­kė­tų di­din­ti, o ne mi­ni­mi­zuo­ti. Ku­ria­mos agen­tū­ros, o kas bus da­ro­ma su so­cia­li­nės pa­ra­mos cen­trais, ko­kios bus jų funk­ci­jos, o gal jie bus nai­ki­na­mi? So­cia­li­nės pa­ra­mos da­lis per šiuos cen­trus tik­rai yra veiks­ni ir vei­kian­ti, ją rei­kė­tų tik stip­rin­ti.

Tai­gi tik­rai šio­je sta­di­jo­je da­bar­ti­niam pro­jek­tui ne­ga­li­ma sa­ky­ti taip, jį bū­ti­na to­bu­lin­ti, kad jis at­liep­tų re­a­lius ne­įga­lių­jų rū­pes­čius, kad jie bū­tų in­teg­ruo­ti ir spren­džia­mi, o ne bū­tų ku­ria­mos ne­aiš­kiais in­te­re­sais agen­tū­ros, už ku­rių sto­vi kai ku­rie įta­kin­gi po­li­ti­kai. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Da­bar kvie­čiu ger­bia­mus ko­le­gas už­im­ti dar­bo vie­tas, pra­dė­si­me mū­sų bal­sa­vi­mo pro­ce­dū­rą.

Kvie­čiu ap­si­spręs­ti dėl ši­to pas­ku­ti­nio 1-8 klau­si­mų blo­ko, ku­rį pri­sta­tė ger­bia­ma M. Na­vic­kie­nė. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti įsta­ty­mui? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, kai kas siū­lo bal­suo­ti. Ge­rai. Tai ta­da dėl vi­so blo­ko bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo. Kas pri­ta­ria, bal­suo­ja už, o kas bal­suo­ja ki­taip, – bal­suo­ja ki­taip. Bal­suo­ja­me dėl klausimų nuo 1-8.1 iki 1-8.5, pro­jek­to Nr. XIIIP-2014 ir vi­sų ly­di­mų­jų, ku­rie ką tik bu­vo pa­teik­ti iš tri­bū­nos.

Už­si­re­gist­ra­vo 118, bal­sa­vo 118: už – 90, prieš – 2, su­si­lai­kė 26. Po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi yra skir­tin­gi pro­jek­tai, dėl dau­gu­mos kaip pa­grin­di­nis yra So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, o dėl 1-8.3 – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ir pas­kui, kaip su­ra­šy­ta. Ar ga­li­me pa­grin­di­nius ir pa­pil­do­mus ko­mi­te­tus pa­tvir­tin­ti to­kius, ko­kie su­ra­šy­ti mū­sų dar­bo­tvarkėje? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti lap­kri­čio 24 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną – ger­bia­mas E. Zin­ge­ris. Pra­šau.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jei­gu ga­li­ma, pra­šau ma­no bal­są į­skai­ty­ti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. E. Zin­ge­ris bal­sa­vo už. Dėl pro­to­ko­lo.

 

11.54 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir savival­dy­bių me­rų rin­ki­mų pa­skel­bi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1975(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl 2023 me­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų ir sa­vi­val­dy­bių me­rų rin­ki­mų pa­skel­bi­mo“ pro­jek­to Nr. XIVP-1975(2). Bal­suo­ja­me dėl sa­vi­val­dos rin­ki­mų pa­skel­bi­mo. Pri­ėmi­mas.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 120, bal­sa­vo 120: už – 119, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 1. Tai­gi Sei­mo nu­ta­ri­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas) Sa­vi­val­dy­bės rin­ki­mai ko­vo 5 die­ną.

 

11.55 val.

Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1418 341 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1986(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo 341 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1986(2). Pri­ėmi­mas. Bal­suo­ja­me dėl Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 118, bal­sa­vo 117: už – 113, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 4. Įsta­ty­mas yra pri­im­tas. (Gon­gas)

P. Gra­žu­lis ap­gai­les­tau­ja, kad pro­pa­gan­dą iš­jun­gė­me, ar kaip? Pra­šau.

P. GRAŽULIS (LRF). Ačiū ger­bia­mam pir­mi­nin­kui. No­riu pa­sa­ky­ti šio­kią to­kią re­pli­ką. Aš su­tin­ku, kad kon­ser­va­to­riai la­bai pa­si­duo­da pro­pa­gan­dai ir jie pa­ti­kė­jo mark­siz­mu ir le­ni­niz­mu, net iš­kė­lė kan­di­da­tę į Pre­zi­den­tus D. Gry­baus­kai­tę, o ji dar Lie­tu­vai at­ga­vus ne­pri­klau­so­my­bę dės­tė mark­siz­mą ir le­ni­niz­mą. Ji ti­kė­jo, kad že­mė­je ro­jų ga­li­ma su­kur­ti. Aš ne­ti­kė­jau so­vie­ti­ne pro­pa­gan­da – nei spa­liu­ku, nei pio­nie­riu­mi, nei kom­jau­nuo­liu…

PIRMININKAS. Ger­bia­mas ko­le­ga, čia ne­la­bai su­si­ję su svars­to­mu klau­si­mu.

P. GRAŽULIS (LRF). …nei ko­mu­nis­tu ne­bu­vau. Tai­gi ma­nęs ta pro­pa­gan­da ne­vei­kia. Esu stip­res­nis ne­gu jūs, kon­ser­va­to­riai.

PIRMININKAS. Ger­bia­mas Pet­rai, džiau­gia­mės, kad jū­sų ne­vei­kia pro­pa­gan­da. Tik­rai tai aki­vaiz­du, man at­ro­do.

 

11.56 val.

Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-751 pa­pil­dy­mo 1253, 1254 straips­niais ir 1253, 1254 straips­nių pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2005(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2005(2). Bal­suo­ja­me po svars­ty­mo dėl Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­mo.

Už­si­re­gist­ra­vo 121, bal­sa­vo 120: už – 111, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 9. M. Ma­jaus­kas tik bal­sa­vo ar re­pli­ką per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną no­rė­tų? Ne, ne, bal­sa­vo­te prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no. Ge­rai.

 

11.58 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 221, 222 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1693(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 221, 222 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1693(2). Bal­suo­ja­me taip pat po svars­ty­mo dėl Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so ke­le­to straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

Už­si­re­gist­ra­vo 118, bal­sa­vo 118: už – 95, prieš nie­kas ne­bal­sa­vo, su­si­lai­kė 23. Tai­gi yra pri­tar­ta po svars­ty­mo.

 

11.59 val.

Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo Nr. IX-1675 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2000(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo 21 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2000(2). Bal­suo­ja­me po svars­ty­mo dėl Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo. Grei­čiau­siai tai bus pas­ku­ti­nis bal­sa­vi­mas. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kau­ti kvie­siu ger­bia­mą J. Ra­z­mą, kai pa­skelb­siu bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tą.

Už­si­re­gist­ra­vo 121, bal­sa­vo 121: vi­si 121 bal­sa­vo už. Tai­gi yra po svars­ty­mo pri­tar­ta.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus ger­bia­mas J. Raz­ma.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar pa­gal mū­sų lai­ko si­tu­a­ci­ją ir pa­gal už­si­ra­šiu­sių skai­ty­ti pa­reiš­ki­mus są­ra­šą tu­ri­me ap­si­spręs­ti, ar­ba da­ro­me Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dį ir da­bar iš­klau­so­me pa­reiš­ki­mus, ar­ba da­ro­me Vy­riau­sy­bės va­lan­dą, o pa­reiš­ki­mų klau­so­mės per pie­tų per­trau­ką. (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­suo­ja­me al­ter­na­ty­viai. Pir­mas va­rian­tas – pus­va­lan­dis ir pa­reiš­ki­mai da­bar, bai­gia­me nu­sta­ty­tu lai­ku, ant­ras va­rian­tas – da­bar Vy­riau­sy­bės va­lan­da, nes mi­nist­rai pus­va­lan­džiu vė­liau tik­rai ne vi­si ga­li bū­ti, tuo­met pa­reiš­ki­mai ati­tin­ka­mai iki 13 val. 30 min. Kas už pir­mą va­rian­tą, spau­džia „už“, pri­me­nu, Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis, o ant­ras va­rian­tas – vi­sa va­lan­da.

Už – 67, prieš – 51. Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Da­bar klau­so­me pa­reiš­ki­mų.

Tuoj pa­skelb­si­me, kas pir­mie­ji pa­reiš­ki­mus skai­tys. Pir­mo­ji už­si­ra­šiu­si L. Po­ciū­nie­nė pa­skelb­ti pa­reiš­ki­mą.

S. Jo­vai­ša per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Ka­dan­gi ke­tu­ri pa­reiš­kė­jai po 5 mi­nu­tes, tai dar yra lai­ko ger­bia­mam mi­nist­rui K. Na­vic­kui taip pat pri­sta­ty­ti sa­vo pa­tei­ki­mą. Aš ma­nau, kad ga­li­me…

PIRMININKAS. Sprę­si­me po Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio, jei­gu liks lai­ko iki 13 va­lan­dos, tai ir pa­da­ry­si­me.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Po pa­reiš­ki­mų.

PIRMININKAS. Ar­ba po pa­reiš­ki­mų.

Ge­rai. Pra­šom.

 

12.01 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, kan­triai ty­lė­jau pu­sę ka­den­ci­jos, klau­siau­si ir ste­bė­jau si­tu­a­ci­ją, dau­giau ty­lė­ti ne­ke­ti­nu. Ži­no­te, ko­dėl Sei­mas vis lai­ko­si vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mo že­mu­mo­se? Prie­žas­čių daug. Bet aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į vie­ną, apie ją be­veik ne­kal­ba­ma. Mes per­ne­lyg daž­nai nau­do­ja­me par­la­men­ti­nio dar­bo in­stru­men­tus ne pa­gal pa­skir­tį. Tar­si tri­auš­kin­tu­me rie­šu­tus ne­šio­ja­muo­ju kom­piu­te­riu, nors taip, ko ge­ro, ne­si­elg­tų net in­di­vi­das, už­au­gęs to­li nuo ci­vi­li­za­ci­jos. Ry­žau­si pra­bil­ti pa­reiš­ki­mų žan­re, nors jis yra mū­sų Sei­mo klou­nų taip jau nu­ver­tin­tas, kad dau­ge­lis sa­ve ger­bian­čių Sei­mo na­rių tie­siog nu­sto­jo juo nau­do­tis. Vis dėl­to bū­tų ge­rai ir šiam for­ma­tui grą­žin­ti pa­gar­bų sta­tu­są. Vy­riau­sy­bės va­lan­dos ir pus­va­lan­džiai yra skir­ti tam, kad Vy­riau­sy­bės na­riai at­sa­ky­tų į Sei­mo na­rių už­duo­da­mus vi­suo­me­nei ak­tu­a­lius klau­si­mus. Bet tie klau­si­mai čia lie­ka lyg tarp kit­ko. Di­džio­ji klaus­ti skir­to lai­ko da­lis be skru­pu­lų nau­do­ja­ma po­li­ti­nėms agi­ta­ci­joms. Dar ge­rai, jei ne at­vi­ram rin­kė­jų klai­di­ni­mui. Lenk­ty­nia­vi­mas, kas skau­džiau įspirs Vy­riau­sy­bei, iš­vis nie­kam ne­da­ro gar­bės. Jei ma­no­te, kad taip la­bai jau šau­niai at­ro­do­te, pa­gal­vo­ki­te dar kar­tą.

Ar­ti­miau­sio­mis sa­vai­tė­mis ma­ty­si­me dar vie­no par­la­men­ti­nio dar­bo in­stru­men­to nu­ver­ti­ni­mą. Tu­riu ome­ny opo­zi­ci­jos ža­da­mą in­ter­pe­lia­ci­jų se­ri­ją. Pir­mo­ji iš jų – in­ter­pe­lia­ci­ja ener­ge­ti­kos mi­nist­rui ėmė bliukš­ti dar ne­pa­sie­ku­si Sei­mo dar­bo­tvarkės. In­ter­pe­lia­ci­jos teks­te fak­tiš­kai nė­ra nie­ko, į ką mi­nist­ras jau ne­bū­tų at­sa­kęs Vy­riau­sy­bės va­lan­do­je. Kas tu­ri au­sis, ga­lė­jo iš­girs­ti. Bet gal tai ne klau­sos pro­ble­ma, o gal­vų, prie ku­rių tos au­sys pri­tvir­tin­tos?

Žo­dis „ab­sur­das“ sa­vo pir­mi­ne reikš­me kal­ba bū­tent apie ne­ge­bė­ji­mą gir­dė­ti. In­ter­pe­lia­ci­ja ener­ge­ti­kos mi­nist­rui ma­žų ma­žiau­siai ab­sur­diš­ka. Mi­nist­rui, ku­ris ką tik ga­vo tarp­tau­ti­nį įver­ti­ni­mą už in­dė­lį į ener­ge­ti­nį sau­gu­mą. Ne ma­žiau ab­sur­diš­ka bū­tų in­ter­pe­lia­ci­ja už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui G. Land­sber­giui. Kar­tais ten­ka kal­bė­tis su jau­nais, iš­si­la­vi­nu­sias žmo­nė­mis. Jie ne­sle­pia sa­vo pa­si­di­džia­vi­mo, kad Lie­tu­vai tarp­tau­ti­nė­je are­no­je at­sto­vau­ja toks mi­nist­ras – lais­vai ben­drau­jan­tis vi­suo­se di­plo­ma­ti­niuo­se for­ma­tuo­se, tu­rin­tis var­dą ir dau­gy­bę as­me­ni­nių kon­tak­tų. Lie­tu­vos in­dė­lis ma­to­mas ir mo­bi­li­zuo­jant Va­ka­rų pa­gal­bą Uk­rai­nai, ir Eu­ro­pai kon­so­li­duo­jan­tis prieš šliau­žian­čią Ki­ni­jos in­va­zi­ją. Tai ir dėl to, kad šis mi­nist­ras su­ge­ba su­telk­ti ben­dram dar­bui vi­są di­plo­ma­ti­nį Lie­tu­vos po­ten­cia­lą, ne­pai­sant vie­no­kių ar ki­to­kių po­li­ti­nių sim­pa­ti­jų.

Ne­si­plė­siu apie ki­tų ža­da­mų in­ter­pe­lia­ci­jų tu­ri­nį, tik no­riu pa­brėž­ti, kad in­ter­pe­lia­ci­jų tiks­las yra įro­dy­ti as­mens ne­tin­ka­mu­mą pa­rei­goms. Ne, ši Vy­riau­sy­bė ne­bi­jo in­ter­pe­lia­ci­jų ir at­sa­kys į vi­sus klau­si­mus, tik bus gai­la su­gaiš­to lai­ko, o ypač da­bar, kai vyks­ta nuož­mios len­k­ty­nės su lai­ku ir net be in­ter­pe­lia­ci­jų rei­kia vers­tis per gal­vą.

Ža­da­ma in­ter­pe­lia­ci­jų se­ri­ja tu­ri vi­siš­kai ki­to­kį tiks­lą. Ne­mo­ka­mas ete­ris at­ro­do toks gun­dan­tis, kad net ne­pa­gal­vo­ja­ma, ar taip ne­su­tei­kia­ma ne­mo­ka­ma pa­slau­ga ne­drau­giš­kų kai­my­ni­nių ša­lių dik­ta­to­riams. Juo ap­mau­džiau bū­tų, jei­gu taip nu­tik­tų ne­ty­čia. Opo­zi­ci­jai trūks­ta dė­me­sio ir pa­gar­bos? Ma­no švie­sios at­min­ties mo­čiu­tė S. La­dy­gie­nė sa­ky­da­vo: gerbk sa­ve ir ki­ti ta­ve gerbs. Tik­rai ver­tas pa­gar­bos bū­tų at­sa­kin­gas nau­do­ji­ma­sis par­la­men­ta­riz­mo in­stru­men­tais pa­gal jų pa­skir­tį.

Ar­tė­jant biu­dže­to svars­ty­mui, no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį į Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tą, įpa­rei­go­jan­čią pa­grįs­ti fi­nan­si­nių są­nau­dų rei­ka­lau­jan­čius pro­jek­tus. Tai Sei­mo sta­tu­to 135 straips­nio tre­čio­jo skir­snio 13 punk­tas, jis ne­dvip­ras­miš­kai rei­ka­lau­ja aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te nu­ro­dy­ti, kiek vals­ty­bės, sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų ir ki­tų vals­ty­bės įsteig­tų fon­dų lė­šų rei­kės įsta­ty­mui įgy­ven­din­ti, ar bus ga­li­ma su­tau­py­ti (pa­tei­kia­mi prog­no­zuo­ja­mi ro­dik­liai ei­na­mai­siais ir ar­ti­miau­siais tri­mis biu­dže­ti­niais me­tais). La­bai ga­li­mas daik­tas, kad, jei­gu vi­si rim­tai lai­ky­si­mės šios Sta­tu­to nuo­sta­tos ir ne­si­steng­si­me pa­si­ro­dy­ti ge­ru­čiai ne sa­vo, o mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais, ne­rei­kės griež­tin­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dų ter­mi­nų, o Sei­mas ne­gaiš lai­ko dis­ku­tuo­da­mas dėl aki­vaiz­džiai ne­per­spek­ty­vių pro­jek­tų. Ga­lė­tu­me su­griež­tin­ti ir pro­jek­tų re­gist­ra­vi­mo tvar­ką, kad pro­jek­tai, tu­rin­tys es­mi­nių pa­grin­di­mo trū­ku­mų, ne­ga­lė­tų bū­ti re­gist­ruo­ja­mi. Bet jei­gu pa­gun­da pa­si­taš­ky­ti biu­dže­to lė­šo­mis vis dėl­to bū­tų di­des­nė, nei re­a­lių ga­li­my­bių įver­ti­ni­mas, siū­ly­čiau pa­svars­ty­ti ir to­kią Sta­tu­to pa­tai­są, kad reikš­min­gų biu­dže­to są­nau­dų rei­ka­lau­jan­tiems pro­jek­tams pri­im­ti rei­kė­tų ne ma­žiau kaip 71 bal­so, kaip ir vi­sam biu­dže­tui.

Baig­siu kvies­da­ma vi­sus ko­le­gas, ne­pai­sant pa­žiū­rų skir­tu­mų, su­si­telk­ti prieš lau­kian­čius iš­šū­kius, nes, taip, Ru­si­ja pra­lai­mi ka­ro lau­ke, bet ji dar ne­at­si­sa­kė ke­ti­ni­mų de­sta­bilizuoti vi­suo­me­nes ir vy­riau­sy­bes vi­so­je Eu­ro­po­je. Klai­da bū­tų ma­ny­ti, kad Lie­tu­va čia ko­kia nors iš­im­tis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau pa­reiš­ki­mą pa­skelbs R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Ne­su ener­ge­ti­kos sri­ties spe­cia­lis­tas, bet ga­li bet kas su­pras­ti, kad ga­li­mai vyks­ta be­ne di­džiau­sia ener­gi­jos afe­ra Lie­tu­vo­je. Tu­rė­jau ne vie­ną su­si­ti­ki­mą su darb­da­viais, su Pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų aso­cia­ci­jos at­sto­vais. Tur­būt ži­no­te, kad už­si­da­ro ne vie­na stam­bi įmo­nė – tai yra tra­ge­di­ja. Tar­pu­ka­riu bu­vo elek­t­ros boi­ko­tas, kai kau­nie­čiai dėl pa­di­din­tos elek­tros kai­nos nu­spren­dė vi­są sa­vai­tę gy­ven­ti prie ži­ba­li­nių lem­pų ir tai jiems pa­vy­ko. Tar­pu­ka­riu gy­ve­nę lie­tu­viai ypač bran­gią elek­trą ban­dė at­pi­gin­ti su­ma­žin­da­mi ar vi­sai nu­trauk­da­mi jos var­to­ji­mą. Per­siu­tu­si liau­dis ėmė pro­tes­tuo­ti ir pa­skel­bė ne­nau­do­sian­ti elek­tros. Elek­tros nau­do­ji­mo boi­ko­tas tę­sė­si vi­są sa­vai­tę. Boi­ko­to die­no­mis elek­tros ne­nau­do­jo ne tik pa­pras­ti gy­ven­to­jai, bet ir Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė, pre­zi­den­tū­ra.

Da­bar vyks­ta ka­ras Uk­rai­no­je, mes vi­si pa­lai­ko­me uk­rai­nie­čius. Ka­ro pa­sek­mes jau­čia vi­sa Eu­ro­pa, bet dau­gu­ma vals­ty­bių tvar­ko­si ge­riau siek­da­mos, kad kai­nos skau­džiai ne­smog­tų gy­ven­to­jams. Ki­ti tvar­ko­si pras­čiau ar­ba vi­siš­kai ne­si­tvar­ko. Vie­nas ge­rų pa­vyz­džių yra Es­ti­ja, ji įve­da lu­bas, ne­lei­džia di­din­ti ener­gi­jos kai­nų. Tie­sa, elek­tros tie­ki­mo įmo­nė yra vals­ty­binė, bet yra įve­da­ma kai­nų re­gu­lia­ci­ja. O Lie­tu­vos ne­pa­ju­di­na­mi mi­nist­rai ga­li­mai mai­ti­na „Igni­čio“ da­li­nin­kus, tarp ku­rių fi­gū­ruo­ja ban­kas „Swed­bank“, SEB ban­kas. Jų tiks­las yra pel­nas, o ne gy­ven­to­jų ge­ro­vė. Kuo sun­kiau bus gy­ven­to­jams ir kuo dau­giau jie mo­kės, tuo „Igni­čio“ va­do­vai taps tur­tin­ges­ni. „Ig­ni­čio gru­pės“ pa­ja­mos pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį sie­kė virš pus­an­tro mi­li­jar­do eu­rų. Gau­ta du tris kar­tus dau­giau nei per­nai – tuo me­tu pa­ja­mos sie­kė virš 700 mln. eu­rų. Klau­si­mas: ko­dėl pel­no są­skai­ta nė­ra ma­ži­na­mi ta­ri­fai?

O da­bar apie dar įdo­mes­nį rei­ka­lą – bau­das. Tie, ku­rie ne­pa­si­rin­ko ener­gi­jos tie­kė­jo, mo­ka bau­das at­skai­tant už elek­tros su­nau­do­ji­mą pa­pil­do­mai apie 24 eu­ro cen­tus. Kam jie ati­ten­ka? Taip, at­spė­jo­te, ESO. To­liau dar įdo­miau. ESO yra „Ig­ni­tis gru­pė“. Da­lis. Tai­gi Vy­riau­sy­bės spren­di­mo nau­dos ga­vė­jai yra pri­va­tūs in­ves­tuo­to­jai į „Ig­ni­tį“. Tai yra pi­lie­čiai, ne­pa­si­rin­kę ne­pri­klau­so­mo elek­tros tie­kė­jo, mo­ka bau­dą tiems pa­tiems tie­kė­jams, pri­va­tiems in­ves­tuo­to­jams. To­kio ab­sur­do dar ne­te­ko ma­ty­ti. Tai yra vi­siš­kas kri­mi­na­las.

Bū­tų su­pran­ta­ma, jei bau­das rink­tų Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja. Bet šiuo at­ve­ju bau­das ren­ka pri­va­tūs in­ves­tuo­to­jai. Kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad ener­gi­jos aukš­tų kai­nų dirb­ti­nis pa­lai­ky­mas yra su­kur­tas ne spe­cia­liai?

Tie­sa, ko­dėl ener­gi­jos kai­nų šuo­lis yra kom­pen­suo­ja­mas tik gy­ven­to­jams, o pri­va­čios ben­dro­vės pa­lik­tos li­ki­mo va­liai? Jos jau pra­de­da stab­dy­ti veik­lą. Pa­pras­ta lo­gi­ka ve­da prie to, kad jei įmo­nės ban­kru­tuos vie­na po ki­tos, iš ko gy­ven­to­jai mo­kės už iš­au­gu­sias ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, jei ne­teks dar­bo?

Ne­ma­nau, kad vals­ty­bei rei­kia sko­lin­tis mi­li­jar­dą eu­rų, taip, kaip sa­ko ir pra­mo­nės fe­de­ra­ci­jos at­sto­vai. Te­gul su­si­kvie­čia vi­sus tie­kė­jus, jų virš­pel­nius, čia iš­ei­na maž­daug apie 2 mlrd. eu­rų… Bū­tent to­kia ga­li­my­bė leis­tų sta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį Lie­tu­vo­je, pa­ro­dant so­li­da­ru­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Pa­reiš­ki­mą per­skai­tys V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ger­bia­mie­ji, dirb­da­mas Dar­bo par­ti­jo­je kar­tu su ko­le­go­mis iš­si­aiš­ki­nau, kad elek­tros ir ši­lu­mos kai­nos ga­li ir tu­ri bū­ti ki­to­kios. Ne 40, ne 30 cen­tų ir ne 24 cen­tai, o kaip Len­ki­jo­je – 14–15 cen­tų. Be­je, mums rei­kia kon­ku­ruo­ti, ga­min­to­jams ir įmo­nėms, su Len­ki­ja. In­flia­ci­ja, aiš­ku, yra, kaip ir pas mus kal­ba­ma, na, ge­rai, iki 18 cen­tų. Apie tai jau kal­ba ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Ta­čiau ko čia ste­bė­tis? Sil­pna val­džia kal­ba tik apie kom­pen­sa­ci­jas. O stip­ri – kaip nu­ga­lė­ti prie­žas­ties kū­rė­jus, spe­ku­lian­tus ir ma­ni­pu­lia­to­rius. Ko no­rė­ti, kai pa­ti prem­je­rė šian­dien pa­reiš­kė, kad ji ir jos Vy­riau­sy­bė tik mo­de­ra­to­riai? Da­bar ne rin­kos kai­na, ger­bia­mie­ji, o po­li­ti­nė ir ga­li­mai ma­fio­zi­nė kai­na Lie­tu­vo­je. Re­gu­liuo­to­jai su­re­gu­liuo­ja, kaip jiems rei­kia, kad pel­nai bū­tų kos­mi­niai.

Ger­bia­mie­ji, no­riu per­spė­ti dėl ažio­ta­žo dėl sau­lės ir vė­jo ener­ge­ti­kos. Ne­įkris­ki­te į spąs­tus, nes šian­dien jums ga­li at­ro­dy­ti, kad kai­nos yra la­bai di­de­lės, pa­trauk­lios, kad jūs ne tik sau pa­ga­min­si­te, bet ir par­duo­si­te. Tai reiš­kia, kad ir­gi gal­vo­ja­te apie spe­ku­lia­ci­jas. Ma­ty­ti, kad yra Sei­mo na­rių, ku­rie jau no­ri įei­ti į tą vė­jo ener­ge­ti­ką, ki­tą biz­nį už­si­tik­rin­ti. Bet rin­ka at­si­sta­tys, at­si­sta­tys tiek, kai bu­vo 4–5 cen­tai. Na ge­rai, 7–8 cen­tai už ki­lo­vat­va­lan­dę bus be tų vi­sų pa­skirs­ty­mų. Ta­čiau at­si­min­ki­te, kad tai yra ri­zi­ka. Sau ga­min­ti – taip, ga­li­ma. Bet sau­lę rei­kia da­lin­ti tik iš tri­jų, nes sau­lė tik va­sa­rą ke­tu­ris mė­ne­sius. O da­bar žie­ma pra­si­dės, iš­kart tris kar­tus be­veik kren­ta sau­lės ener­gi­jos pa­jė­gu­mai, vė­jo taip pat – tai yra, tai nė­ra. Pats va­di­na­ma­sis ener­ge­ti­kos mi­nist­ras sa­kė, kad vė­jo šiais me­tais ne­bu­vo. To­dėl bū­ki­te at­sar­gūs, skai­čiuo­ki­te, nes vėl pa­pul­si­te į suk­čių pin­kles, kaip kal­bė­jo, kad čia 10–15 me­tų ne­vys­tė at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos, bet ne­pa­sa­ko iki ga­lo, kad tos ener­ge­ti­kos bu­vo kos­mi­nė kai­na, kad kaž­kas gal­vo­jo iš to pa­si­pel­ny­ti, pa­da­ry­ti biz­nį, kaž­kas ir pa­da­rė tą biz­nį. Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti, kad ne­si­ti­kė­ki­te, kad tas biz­nis da­bar už­prog­ra­muo­tas ir ga­li­mai Sei­mo na­riai pas­kui la­vi­ruos, bal­suos, kad ben­dros kai­nos bū­tų daug di­des­nės, bet pa­grin­di­nė tau­tos da­lis bus nu­skur­din­ta. Bū­ki­me bud­rūs ir skai­čiuo­ki­me, ana­li­zuo­ki­me, bū­ki­me už tei­sy­bę. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­si­džiaug­si­me tuo ap­skelb­tu pro­to nu­švi­ti­mu, ku­ris pa­si­reiš­kė ko­le­gai Val­de­ma­rui ta­pus Dar­bo par­ti­jos na­riu.

Ir E. Gent­vi­las dar no­ri re­pli­kuo­ti. At­si­pra­šau, ne tą įjun­giau. Pra­šau.

E. GENTVILAS (LSF). Man vie­nas ko­le­ga iš opo­zi­ci­jos la­bai drau­giš­kai yra pa­sa­kęs. Sa­ko, Eu­ge­ni­jau, mes tiek ne­są­mo­nių šne­ka­me, o jūs nie­kaip ne­re­a­guo­ja­te. Aš da­bar no­riu re­a­guo­ti – pri­sik­lau­sė­me.

PIRMININKAS. To­liau pa­reiš­ki­mą per­skai­tys ko­le­ga A. But­ke­vi­čius. Pra­šau.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ne­at­si­me­nu, ka­da da­riau pa­reiš­ki­mą, bet no­riu pa­sa­ky­ti, kad tik­riau­siai ki­tą sy­kį gy­ve­ni­mas pri­ver­čia, kai gir­di sklei­džia­mą me­la­gin­gą, ne­ži­nau, dėl ko­kių prie­žas­čių, in­for­ma­ci­ją apie bu­vu­sias lyg vy­riau­sy­bes, jei­gu kal­bė­si­me apie ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bą. Bet aš vi­sa­da mėgs­tu kal­bė­ti, ne kaip Eu­ge­ni­jus sa­kė, po­pu­liz­mo ar­ba kaž­ko­kiais iš­gal­vo­tais da­ly­kais, bet vi­są lai­ką re­miuo­si fak­tais. Fak­tais, nes vis dėl­to mes, po­li­ti­kai, tu­ri­me pa­ro­dy­ti ir sa­vo kul­tū­rą.

Kad aiš­kiau su­si­da­ry­tų, kas tik­rai bu­vo tie ko­vo­to­jai prieš tą „Ro­sa­to­mą“ ar­ba Bal­ta­ru­si­ją, pra­dė­ki­me gal nuo 2009 m. bir­že­lio 26 d., kai tuo­me­ti­nis prem­je­ras A. Ku­bi­lius su­si­ti­ko su Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ru. Ci­ta­ta: „Prem­je­ras A. Ku­bi­lius taip pat pri­sta­tė kai­my­nams Lie­tu­vos pla­nus ener­ge­ti­kos sri­ty­je ne tik sta­ty­ti nau­ją ato­mi­nę jė­gai­nę, bet ir kur­ti ben­drą Bal­ti­jos ša­lių elek­tros ener­gi­jos rin­ką, su­jun­giant ją su to­kia pat Skan­di­na­vi­jos ša­lių rin­ka.“ Tuo­me­ti­nis Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ras S. Si­dors­kis pa­žy­mė­jo, kad Bal­ta­ru­si­jos pla­nai sta­ty­ti nau­ją ato­mi­nę jė­gai­nę ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos bus vi­siš­kai skaid­rūs, de­ri­na­mi su kai­my­nais.

2009 m. rug­pjū­čio 16 d. vėl prem­je­rų su­si­ti­ki­mas. Ci­ta­ta: „Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ras pa­siū­lė Lie­tu­vai da­ly­vau­ti nau­jos ato­mi­nės elek­tri­nės Bal­ta­ru­si­jo­je pro­jek­te. Prem­je­ro A. Ku­bi­liaus tei­gi­mu, Lie­tu­va ati­džiai iš­nag­ri­nės šį pa­siū­ly­mą, ta­čiau jis nie­kaip ne­pa­keis nau­jos Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos pla­nų. Prem­je­rai su­ta­rė, kad abi ša­lys nuo­la­tos kei­sis in­for­ma­ci­ja apie ato­mi­nių pro­jek­tų ei­gą.“

Ke­liau­ja­me to­liau. 2010 m. ba­lan­džio 30 d. vėl su­si­ti­ki­mas su Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ru. Ci­ta­ta: „Mes iš­sa­kė­me sa­vo tam tik­rus nuo­gąs­ta­vi­mus ir pa­sta­bas dėl pa­si­rink­tos vie­tos, bet ma­nau, kad šias pro­ble­mas ga­li­me spręs­ti plė­to­da­mi ben­dra­dar­bia­vi­mą, o ne tik gin­čy­da­mie­si la­bai karš­tai ir emo­cin­gai, kaip kar­tais su­si­da­ro vaiz­das“, – žur­na­lis­tams po su­si­ti­ki­mo kal­bė­jo tuo­me­ti­nis prem­je­ras A. Ku­bi­lius. A. Ku­bi­lius sa­kė, kad „Lie­tu­va ir Bal­ta­ru­si­ja ener­ge­ti­kos sri­ty­je ga­li dar plės­ti ben­dra­dar­bia­vi­mą, o Mins­kas ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti Lie­tu­vos pa­tir­ti­mi ku­riant re­gu­lia­to­rių, rū­pin­tis bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos sau­gu­mu. Ma­no­me, (ci­ta­tos tę­si­nys), kad tu­ri­me pa­tir­ties, ku­ri bū­tų nau­din­ga Bal­ta­ru­si­jai, vi­sų pir­ma įku­riant ir tu­rint to­kį re­gu­lia­to­rių, ku­ris ati­tik­tų pa­sau­li­nius ir eu­ro­pi­nius stan­dar­tus. Pa­gal dau­ge­lį tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų nuo­s­tatų, pa­gal „Ta­te­nos“ nuo­sta­tas, su­kur­ti to­kį re­gu­lia­to­rių yra vos ne to­kio pat su­dė­tin­gu­mo dar­bas, kaip pa­sta­ty­ti ato­mi­nę elek­tri­nę“, – sa­kė A. Ku­bi­lius. S. Si­dors­kis sa­vo ruož­tu tei­gia ga­ran­tuo­jan­tis, kad Bal­ta­ru­si­jos ato­mi­nė elek­tri­nė bus sau­gi. Jis sa­kė įdė­miai iš­klau­sęs Lie­tu­vos pa­tei­k­tas re­ko­men­da­ci­jas dėl Bal­ta­ru­si­jos ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bos. Jo ci­ta­ta: „Pa­ve­dė­me eks­per­tams, ener­ge­ti­kos ir ap­lin­kos ap­sau­gos mi­nist­rams su­si­ti­ki­nė­ti, ben­drau­ti, da­lin­tis bū­ti­nais do­ku­men­tais tam, kad vis­kas bū­tų aiš­ku ir skaid­ru.“ Čia nė­ra pa­slap­čių. 2010 m. bir­že­lio 28 d. tuo­me­ti­nis prem­je­ras A. Ku­bi­lius su­si­tin­ka su Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tu ir prem­je­ru. Anot Lie­tu­vos prem­je­ro, su Bal­ta­ru­si­jos va­do­vu jis taip pat ap­ta­rė ga­li­my­bes Lie­tu­vai im­por­tuo­ti elek­tros ener­gi­ją iš Bal­ta­ru­si­jos. Bal­ta­ru­si­jai, pla­nuo­jan­čiai sta­ty­ti sa­vo ato­mi­nę elek­tri­nę, Lie­tu­va, pa­sak A. Ku­bi­liaus, taip pat ga­lė­tų per­duo­ti sa­vo spe­cia­lis­tų pa­tir­tį. Ci­ta­ta: „Man at­ro­do, kad ir čia mes ga­li­me ieš­ko­ti ben­dres­nių po­žiū­rių ir su­ta­ri­mų, kaip siek­ti in­ten­sy­ves­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ato­mi­nė­je ener­ge­ti­ko­je. Mes tu­ri­me to­kios pa­tir­ties, ko­kios ne­tu­ri mū­sų kai­mynai bal­ta­ru­siai, kaip pri­žiū­rė­ti, kad ato­mi­nės elek­tri­nės veik­tų sau­giai, tu­ri­me vi­są iš­plė­to­tą in­fra­struk­tū­rą, to­dėl man at­ro­do, kad to­kia pa­tir­tis bū­tų nau­din­ga ir Bal­ta­ru­si­jai.“ – sa­kė tuo­me­ti­nis prem­je­ras. O ga­lu­ti­nai taš­kai su Bal­ta­ru­si­ja bu­vo su­dė­ti 2013 me­tais, kai su­si­ti­kau su tuo­me­ti­niu prem­je­ru Klai­pė­do­je eko­no­mi­kos fo­ru­me ir pa­sa­kiau, kad mes ben­dro pro­jek­to ne­be­įgy­ven­din­si­me. Čia yra tie­sa, bet ne me­las. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar li­ko 9 mi­nu­tės iki Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio. Gal­būt iš tik­rų­jų že­mės ūkio mi­nist­ras ga­lė­tų pri­sta­ty­ti sa­vo pro­jek­tą, esa­mą dar­bo­tvarkėje. Ar gir­di že­mės ūkio mi­nist­ras, ką aš sa­kau? Yra ga­li­my­bė jums la­ko­niš­kai pri­sta­ty­ti sa­vo pro­jek­tą iki Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džio. Tai yra Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mo 9 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1961. Pa­tei­ki­mas.

 

12.21 val.

Že­mės ūkio, mais­to ūkio ir kai­mo plėt­ros įsta­ty­mo Nr. IX-987 9 straips­nio ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1961ES (pa­tei­ki­mas)

 

K. NAVICKAS. Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas yra vi­siš­kai te­ch­ni­nis, nes tai yra įsta­ty­mas, per­ke­lian­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos reg­la­men­tą. Pats reg­la­men­tas yra pa­si­kei­tęs nuo šių me­tų ir ati­tin­ka­mai tu­ri bū­ti ko­re­guo­ja­mas mū­sų na­cio­na­li­nės tei­sės ak­tas iš­brau­kiant kon­kre­taus ne­be­ga­lio­jan­čio reg­la­men­to punk­tą. Įsta­ty­mo es­mė ir yra iš­brauk­ti vie­ną iš įsta­ty­mo punk­tų, kon­kre­čiai 7 straips­nio 6 punk­tą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ne­be­li­ko no­rin­čių jū­sų pa­klaus­ti.

Dėl mo­ty­vų. Taip pat nie­kas ne­už­si­ra­šė. Da­bar tuo ir ap­si­ri­bo­ja­me. O bal­sa­vi­mas bus per po­pie­ti­nį bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

12.23 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. gruo­džio 3 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-49 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kų ir jų pa­va­duo­to­jų patvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2026 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar tu­ri­me lai­ko, tai aš taip pat pa­si­nau­do­siu ta ga­li­my­be ir sa­vo for­ma­lų re­zer­vi­nį klau­si­mą pa­teik­siu iš vie­tos. Tai yra Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­si­jų pir­mi­nin­kų ir jų pa­va­duo­to­jų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas. Va­kar Sei­mo Ener­ge­ti­kos ir dar­nios plėt­ros ko­mi­si­ja per­rin­ko pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją. Ja ta­po ko­le­gė L. Girs­kie­nė, tai bū­tų siū­ly­mas ją ir pa­tvir­tin­ti. Ma­tau, kad klau­sian­čių nė­ra. Dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra pa­si­sa­kan­čių. Ma­nau, ga­li­me fik­suo­ti, kad po pa­tei­ki­mo pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Svars­ty­mas. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių dis­ku­tuo­ti. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo.

Pri­ėmi­mas. Nie­kas ne­už­si­ra­šė dėl mo­ty­vų. Čia tik vie­nas straips­nis. At­ski­rai dėl straips­nio ne­rei­kia bal­suo­ti. Dėl vi­so pro­jek­to bal­suo­si­me per po­pie­ti­nį bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą. Dė­kui.

 

12.25 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis tur­būt ga­li pra­si­dė­ti ir šiek tiek anks­čiau. Vis tiek vi­si bu­vo nu­si­tei­kę Vy­riau­sy­bės va­lan­dai, ku­ri tu­rė­jo bū­ti nuo 12 va­lan­dos. Ta­da pa­skelb­siu, kad šian­dien da­ly­vau­ja prem­je­rė ir 12 mi­nist­rų. Ne­da­ly­vau­ja G. Land­sber­gis, nes yra ko­man­di­ruo­tė­je Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, ir ne­da­ly­vau­ja kul­tū­ros mi­nist­ras S. Kai­rys, ku­ris šiuo me­tu atos­to­gau­ja.

Da­bar pra­de­da­me klau­si­mus. Pir­ma­sis klau­sia V. Ąžuo­las. Ruo­šia­si A. But­ke­vi­čius. (Bal­sai sa­lė­je) V. Ąžuo­lo nė­ra, ta­da iš Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos bu­vo A. Dumb­ra­va to­liau už­si­ra­šęs. Pra­šom.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). La­bai ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas tei­sin­gu­mo mi­nist­rei. Ger­bia­ma mi­nist­re, aš tik­rai ži­nau, na, mes vi­si ži­no­me, kad jū­sų at­sto­vau­ja­mai par­ti­jai yra la­bai svar­būs dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo įsta­ty­mai dėl nar­ko­ti­kų, part­ne­rys­tės, ar­ba Ci­vi­li­nės są­jun­gos įsta­ty­mas, bet gal­būt yra dar svar­bes­nių klau­si­mų, kaip klau­si­mai Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te?

Gė­da skai­ty­ti spau­do­je. To­kie da­ly­kai, vi­so­kios mei­lės, gal­būt tai mei­lės tarp ka­li­nių ir pa­rei­gū­nų, gal­būt, taip sa­kant, vis­ko ga­li bū­ti, ta­čiau tos są­vo­kos, ku­rios bu­vo, ne­ži­nau, gal gū­džiais so­vie­ti­niais lai­kais – „gai­džiai“, „ba­chū­rai“, „ožiai“, vėl­gi tai yra Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te, kaip su­pran­tu, ar­ba pa­val­džio­se struk­tū­ro­se tai yra. Yra siū­ly­mas ben­dra­dar­biau­ti ka­li­nių su pa­rei­gū­nais, pa­čių pa­rei­gū­nų tar­pu­sa­vy­je.

Ar jūs ma­to­te tas blo­gy­bes, ar jums ne gė­da, kad taip yra? Ir ar jūs tu­ri­te ko­kį nors pla­ną, kad to ne­bū­tų, kas da­bar da­ro­si? Man taip at­ro­do, kad nuo so­vie­ti­nių lai­kų mes nė kiek nepa­si­stū­mė­jo­me šiuo at­žvil­giu. La­bai ačiū.

E. DOBROWOLSKA (LF). Dė­ko­ju, ko­le­ga, už klau­si­mą. Aš ne­slėp­siu ir džiaugs­mo, kad pa­ga­liau ši­ta te­ma yra kam nors ak­tu­a­li, ir ne tik iš ant­raš­čių. Jei­gu mes pa­žiū­rė­tu­me į pa­tį fa­k­tą, ku­rį jūs mi­ni­te, ar Lie­tu­vo­je eg­zis­tuo­ja įka­li­ni­mo įstai­go­se sub­kul­tū­ra, tai vie­na­reikš­miš­kai taip.

Rei­kė­tų tur­būt pra­dė­ti nuo to, kad mes ne­nei­gia­me re­a­ly­bės ir tik­tai ži­no­da­mi sa­vo pro­ble­mas, jas įvar­di­nę mes ga­li­me kal­bė­ti apie jų spren­di­mus. De fac­to si­tu­a­ci­ja – šian­dien mes tu­ri­me vi­sas įka­li­ni­mo įstai­gas, ku­rios bu­vo pa­sta­ty­tos, kai Lie­tu­va bu­vo oku­puo­ta So­vie­tų Są­jun­gos. Mes ne­tu­ri­me nau­jų įstai­gų. Di­džio­ji da­lis įstai­gų yra ben­dra­bu­čio ti­po. Ki­taip sa­kant, įka­lin­ti as­me­nys (kaip ži­no­te, Lie­tu­va šian­dien už­ima tre­čią vie­tą pa­gal įka­lin­tų as­me­nų skai­čių) gy­ve­na ben­dra­bu­čio ti­po įstai­go­se, ki­taip sa­kant, jie ben­drau­ja tar­pu­sa­vy­je ir ne­tu­ri ka­me­rų. Tai su­da­ro prie­lai­dą sub­kul­tū­rai.

An­tra da­lis, kai mes kal­ba­me apie per­so­na­lą, tai yra žmo­nes, ku­rie dir­ba tie­sio­giai su nu­teis­tai­siais. Pa­grin­di­nis jų dar­bas, ku­rį įvar­di­na ir Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­sas, in­teg­ruo­ti as­me­nį į vi­suo­me­nę, nes mes tu­ri­me tas prie­lai­das, kad as­muo ga­li grįž­ti į vi­suo­me­nę ir elg­tis ki­taip, ki­taip sa­kant, pai­sy­ti tei­sės ak­tų reg­la­men­ta­vi­mo.

Tre­čia da­lis – tai yra in­ves­ti­ci­ja ir į per­so­na­lą, ir į re­gu­lia­vi­mą. Dė­ko­ju Sei­mui, nes dar šie­met Sei­mas nu­bal­sa­vo, jū­sų pri­ta­ri­mu, ir mes tu­rė­si­me nuo sau­sio 1 die­nos nau­ją Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so re­dak­ci­ją, ne­be at­ski­rus straips­nius. Pir­mą kar­tą ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je tu­rė­si­me ko­dek­są, ku­ris įve­da nor­ma­li­za­vi­mo prin­ci­pą, ku­ris Va­ka­rų Eu­ro­po­je se­niau­siai tai­ko­mas, apie tai, kad kai as­muo at­lie­ka baus­mę, jis yra ren­gia­mas gy­ve­ni­mui lais­vė­je. Ati­tin­ka­mas in­di­vi­du­a­lus dar­bas, už­im­tu­mas, ku­ris iki šiol vi­siš­kai ne­bu­vo ak­cen­tuo­ja­mas, tam­pa re­a­ly­be.

Ką jau da­ro Vy­riau­sy­bė šian­dien ir kur yra at­sa­ky­mas, kaip ga­li­ma pa­keis­ti sub­kul­tū­ros eg­zis­ta­vi­mą? Pui­kiai su­pran­ta­ma, kad ne­įma­no­ma iš­nai­kin­ti to, ką mes tu­ri­me dau­ge­lį me­tų, per vie­ną die­ną. Pir­mas žings­nis – nau­jas ko­dek­sas, ku­ris nu­kreip­tas bū­tent į re­so­cia­li­za­ci­ją, į tie­sio­gi­nį dar­bą su nu­teis­tai­siais, tai yra nau­jas reg­la­men­ta­vi­mas.

Ant­ras – in­ves­ti­ci­ja į mū­sų per­so­na­lą. Šian­dien jau yra pa­reng­ta ir pa­tvir­tin­ta pa­žan­gos prie­mo­nė tie­sio­giai sta­tu­ti­niams pa­rei­gū­nams tam, kad jie ga­lė­tų kel­ti sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją, kad tai ne­bū­tų tik­tai pri­žiū­rė­to­jas, sto­vin­tis bokš­te­ly­je su gin­klu, bet tie­sio­giai dir­ban­tis su kiek­vie­nu įka­lin­tu as­me­niu, kad mes tu­rė­tu­me di­na­mi­nę prie­žiū­rą.

Ir tre­čia da­lis yra in­fra­struk­tū­ra. Šian­dien jau yra in­ves­tuo­ja­ma į ka­me­ri­nio ti­po pa­tal­pas. Jau yra Vy­riau­sy­bės pri­ta­ri­mas Šiau­lių įka­li­ni­mo įstai­gos sta­ty­bai ir jau šie­met da­ry­si­me du nau­jus pu­siau­ke­lės na­mus Šiau­liuo­se ir Tau­ra­gė­je, ki­tais me­tais dar Plun­gė­je, tam, kad tie as­me­nys, ku­rie iš­ei­na iš įka­li­ni­mo įstai­gos, ga­lė­tų bū­ti pa­ruoš­ti gy­ve­ni­mui lais­vė­je. Ir pa­ties re­ci­dy­vo, ku­ris, ma­ny­ti­na, yra vie­nas svar­biau­sių ro­dik­lių, sta­tis­ti­ka ro­do – iš pu­siau­ke­lės na­mų iš­ėju­sio ka­lin­to as­mens ti­ki­my­bė grįž­ti yra iki 10 %, jei­gu iš­ei­na iš už­da­ro ti­po, yra apie 60 %. Esu tik­ra, kad ši­tie žings­niai leis mums ju­dė­ti link ma­žes­nės sub­kul­tū­ros mū­sų įka­li­ni­mo įstai­go­se. Ačiū.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. But­ke­vi­čius. Ruo­šia­si K. Vil­kaus­kas.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas tik­riau­siai bū­tų prem­je­rei. Ak­ci­nė ben­dro­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ir­gi yra elek­tros ener­gi­jos tie­kė­jai, jie tu­ri maž­daug apie 3 tūkst. var­to­to­jų, tik­riau­siai dėl to, kad sa­vo elek­tros tin­klų ne­per­da­vė ESO. Ir jie tu­ri pa­si­ra­šę su­tar­tį su elek­tros var­to­to­jais. Da­bar elek­tros var­to­to­jai mo­ka apie 29 cen­tus už ki­lo­vat­va­lan­dę, bet ne­gau­na jo­kių kom­pen­sa­ci­jų. Da­bar jau ga­vo raš­tus iš ak­ci­nės ben­dro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“, kad jiems di­di­na­ma kai­na be­veik iki 49 cen­tų už ki­lo­vat­va­lan­dę. Kon­kre­čiai man su­for­mu­luo­tas klau­si­mas iš gy­ven­to­jų, kal­bu apie Pil­viš­kių mies­te­lio gy­ven­to­jus, ar jiems bus mo­ka­ma kom­pen­sa­ci­ja, ar ruo­šia­ma­si pri­im­ti kaž­ko­kį nu­ta­ri­mą? Kal­bė­jau ir su kai ku­riais ak­ci­nės ben­dro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ va­do­vais, jie sa­kė: mes tik­rai ne­ži­no­me ir ne­ga­li­me at­sa­ky­ti į ši­tą klau­si­mą.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Čia kaž­koks vi­siš­kai at­ski­rai pa­im­tas at­ve­jis, ne tai, kad čia bū­tų kaž­ko­kia la­bai įpras­ta si­tu­a­ci­ja, tik­rai pa­žiū­rė­si­me tą da­ly­ką. Nes tai, ką jūs da­bar sa­kė­te, kai­na yra la­bai pa­na­ši, ko­kią mo­ka var­to­to­jai su re­gu­liuo­ja­mo tie­ki­mo kom­pen­sa­ci­ja, bet, aiš­ku, ta di­des­nė kai­na tie­siog yra ap­skai­čiuo­ta pa­gal da­bar­ti­nę rin­kos kai­ną. Nes da­bar­ti­nė rin­kos kai­na fak­tiš­kai da­bar to­kia ir yra – maž­daug 47 cen­tai.

Rei­kia iš­si­aiš­kin­ti, kaip ten yra, ar yra ko­kių nors al­ter­na­ty­vų tiems var­to­to­jams. Jei­gu jų nė­ra, aiš­ku, kad jiems rei­kės ras­ti spren­di­mus.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia K. Vil­kaus­kas. Ruo­šia­si A. Ged­vi­las.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rei. Ka­dan­gi da­bar pra­tęs­tas PVM leng­va­ti­nis ta­ri­fas vieš­bu­čiams, o res­to­ra­nai yra at­si­dū­rę sun­kio­je si­tu­a­ci­jo­je, ar jūs gal­vo­ja­te pri­tai­ky­ti, ar jau esa­te nu­ma­tę pa­gal­bos pa­ke­tą bū­tent res­to­ra­nams ir mai­ti­ni­mo įstai­goms?

A. ARMONAITĖ (LF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš tie­sų Sei­me yra pa­teik­ti lyg ir du įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, PVM įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, res­to­ra­nams ir vieš­bu­čiams. Sei­mas tu­rės ap­si­spręs­ti, mes čia Vy­riau­sy­bė­je ne­sle­pia­me, Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja bir­že­lio mė­ne­sį pa­tei­kė tam tik­rų de­ta­lių apie tai, jog ma­ty­tu­me pras­mę pra­tęs­ti šią leng­va­tą. Yra ki­tų nuo­mo­nių, tad ap­si­sprę­si­me. Jei­gu ma­nęs klau­sia­te, aš ma­ty­čiau pras­mę pra­tęs­ti šią leng­va­tą.

PIRMININKAS. Ge­rai. To­liau klau­sia A. Ged­vi­las. Ruo­šia­si R. Ta­ma­šu­nie­nė.

A. GEDVILAS (DPF). Klau­si­mą tu­rė­čiau kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rui A. Anu­šaus­kui. Va­kar iš­gir­do­me jau ku­rį lai­ką prog­no­zuo­tą Krem­liaus spren­di­mą Ru­si­jo­je skelb­ti va­di­na­mą­ją da­li­nę mo­bi­li­za­ci­ją. Žo­dis „da­li­nė“ tu­ri, ko ge­ro, tik pro­pa­gan­di­nę reikš­mę. Iš­gir­do­me, jog Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas ar­ti­miau­siu lai­ku šauks Gy­ny­bos ta­ry­bos po­sė­dį, o Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je pa­di­din­tas bud­ru­mo ly­gis.

Mi­nist­re, gal ga­li­te de­ta­liau pa­aiš­kin­ti, ką reiš­kia, jog pa­di­din­tas ka­riuo­me­nės bud­ru­mo ly­gis? Kaip jūs ma­no­te, kaip šio­je si­tu­a­ci­jo­je tu­rė­tų bū­ti di­di­na­mas vi­suo­me­nės bud­ru­mas ir kaip tai ga­lė­tų pa­si­reikš­ti, ko­kia jū­sų nuo­mo­nė apie ga­li­mą Ru­si­jos ka­riuo­me­nė­je tar­nau­ti ven­gian­čių Ru­si­jos pi­lie­čių mig­ra­ci­ją į Lie­tu­vą?

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klau­si­mą. Aš ne­su­sie­čiau vi­sų da­ly­kų – ir šau­kia­mos Vals­ty­bės gy­ny­bos ta­ry­bos, ir Ru­si­jos pa­skelb­tos mo­bi­li­za­ci­jos, nes Vals­ty­bės gy­ny­bos ta­ry­ba tie­siog svars­tys ki­tus klau­si­mus, ne­su­si­ju­sius su tuo. Ru­si­ja, skelb­da­ma mo­bi­li­za­ci­ją, be abe­jo­nės, sie­kia sa­vo tiks­lų, bet yra ša­lu­ti­nių reiš­ki­nių, ku­rie ly­dės šią mo­bi­li­za­ci­ją.

Be abe­jo­nės, mes da­bar Ru­si­jos pa­sie­niuo­se, bet ne Lie­tu­vos ir Ru­si­jos pa­sie­niuo­se, ki­tuo­se, kur ru­sai tu­ri be­vi­zio iš­vy­ki­mo ga­li­my­bę, ma­to­me žmo­nių ir au­to­mo­bi­lių ei­les, jie sie­kia pa­lik­ti Ru­si­ją. Prie mū­sų sie­nų to nė­ra. Kaip ži­no­te, pats mo­bi­li­za­vi­mo fak­tas, šau­ki­mo tu­rė­ji­mas ne­su­tei­kia tei­sės į po­li­ti­nį prie­globs­tį, tai yra aiš­kiai, aš ma­nau, Lie­tu­vo­je iš­ko­mu­ni­kuo­ta, tą gir­di ir ano­je pu­sė­je. To­dėl jų iš­vy­ki­mo kryp­tys yra ki­tos.

Dėl bud­ru­mo ly­gio. Aš pa­sa­ky­siu, kad ka­riuo­me­nė­je yra ke­le­tas bud­ru­mo ly­gų. Kai kas nors įvyks­ta kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se, vi­sa­da mū­sų grei­to­jo re­a­ga­vi­mo pa­jė­go­se tas bud­ru­mo ly­gis pa­di­di­na­mas tam tik­ram lai­kui, jei­gu įvyk­tų ko­kių nors pro­vo­ka­ci­jų. Bet tas bud­ru­mo ly­gis reiš­kia (pats pa­pras­čiau­sias pa­aiš­ki­ni­mas), kad, pa­vyz­džiui, grei­to­jo re­a­ga­vi­mo pa­jė­gų ka­riai, pri­skir­ti toms pa­jė­goms, tu­ri bū­ti ka­rei­vi­nė­se, ne dau­giau. Tai toks bud­ru­mo ly­gis. Jei­gu kils­te­li dar aukš­čiau, tu­ri bū­ti su gin­klais, su šaud­me­ni­mis ir taip to­liau. Vi­są lai­ką ke­lia­ma. To nė­ra. Šiuo at­ve­ju Lie­tu­vos gy­ven­to­jams tik­rai nė­ra rei­ka­lo dėl tos mo­bi­li­za­ci­jos ne­ri­mau­ti, nes ji skir­ta vis dėl­to pa­siek­ti V. Pu­ti­nui tą tiks­lą Uk­rai­no­je. Ka­ras vyks­ta Uk­rai­no­je. O mes kaip tei­kė­me pa­ra­mą Uk­rai­nai, taip ir teik­si­me.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal ga­lė­čiau tru­pu­tį pa­pil­dy­ti dėl tų Ru­si­jos pi­lie­čių, ku­rie da­bar ap­si­spren­dė bėg­ti nuo mo­bi­li­za­ci­jos, ir dėl to, ką jau ma­tė­te va­kar, apie iš­pirk­tus bi­lie­tus ir ju­dė­ji­mą au­to­mo­bi­liais prie sie­nų. Pri­ėmus spren­di­mą dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ir su­tei­kus įga­lio­ji­mus Vy­riau­sy­bei nu­sta­ty­ti kri­te­ri­jus Ru­si­jos pi­lie­čiams, ga­lin­tiems at­vyk­ti į Lie­tu­vą, tie kri­te­ri­jai bu­vo nu­sta­ty­ti pa­gal su ki­to­mis Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis ir Len­ki­ja su­tar­tą al­go­rit­mą. Yra tam tik­ros ka­te­go­ri­jos, ku­rios ga­li at­vyk­ti į Lie­tu­vą: žmo­nės, ku­rie tu­ri hu­ma­ni­ta­ri­nes vi­zas, vil­ki­kų vai­ruo­to­jai, taip pat šei­mų na­riai, kaip yra nu­ma­ty­ta. Šių kri­te­ri­jų šio­mis ap­lin­ky­bė­mis nie­kas nė­ra nu­si­tei­kęs keis­ti. Nors gir­di­si čia to­kių pa­sam­pro­ta­vi­mų, kad mes gal­būt ga­lė­tu­me vi­sus to­kius bė­gan­čius su­rink­ti ir taip su­sil­pnin­ti V. Pu­ti­no ka­riuo­me­nę, bet, tie­są sa­kant, ka­ras vyks­ta jau la­bai se­niai, ši in­va­zi­ja vyks­ta jau la­bai se­niai. Tik­rai žmo­nėms bu­vo daug lai­ko ir ga­li­my­bių ap­si­spręs­ti dėl to, ko­kios yra jų po­li­ti­nės po­zi­ci­jos ir ko­kia jų pa­žiū­ra. Vien ta ap­lin­ky­bė, kol ka­ras vy­ko te­le­vi­zo­riu­je, žmo­nėms tas ka­ras ti­ko, bet kai stai­ga at­si­ti­ko taip, kad rei­kės nu­va­žiuo­ti pa­tiems, jau jis pa­si­da­rė vi­siš­kai ne­pri­im­ti­nas. Aš tai ver­tin­čiau jau ne kaip po­li­ti­nę po­zi­ci­ją, o kaip tam tik­rą sa­vi­sau­gos po­zi­ci­ją. Tik­rai mes sa­vo vi­zų iš­da­vi­mo tvar­kos ir įlei­di­mo tvar­kos ne­ke­ti­na­me keis­ti. Kiek­vie­nas bus ver­ti­na­mas pa­gal as­me­ni­nį track re­cord, tai yra pa­gal tai, ką žmo­gus vei­kia Ru­si­jo­je. Gal jis bu­vo opo­zi­ci­jos vei­kė­jas, ži­no­ma, gal jam gre­sia su­si­do­ro­ji­mas, tai to­kiais žmo­nė­mis mes kaip pa­si­rū­pi­no­me, taip ir pa­si­rū­pin­si­me. Bet su­teik­ti prie­globs­tį vi­siems, kam da­bar ne­pa­tin­ka tai, ką nu­spren­dė jų vals­ty­bės va­do­vas, tur­būt nė­ra mū­sų už­da­vi­nys.

Ir dar no­rė­čiau pa­brėž­ti, kai bu­vo pa­siek­tas su­si­ta­ri­mas tarp tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių ir Len­ki­jos, tuo me­tu prie to su­si­ta­ri­mo ne­pri­si­jun­gė Suo­mi­ja. Čia bu­vo klau­si­mų, ko­dėl Suo­mi­ja ne­si­jun­gia, tu­ri ga­na il­gą sie­ną. Bet va­kar jau la­bai prak­ti­nė si­tu­a­ci­ja pri­ver­tė Suo­mi­jos Vy­riau­sy­bę tą po­zi­ci­ją per­svars­ty­ti. Suo­mi­jos Vy­riau­sy­bė va­kar ir­gi anon­sa­vo, kad su­griež­tins Ru­si­jos pi­lie­čių įva­žia­vi­mą į sa­vo te­ri­to­ri­ją. Ly­giai taip pat ne­no­ri bū­ti ta ša­lis, į ku­rią da­bar vi­si, nu­spren­dę, kad jiems da­bar jau ne­tin­ka tai, ką da­ro V. Pu­ti­nas, su­gal­vo­tų at­vyk­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū už pa­pil­dy­mą. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ma­no klau­si­mas ir toks ape­lia­vi­mas į prem­je­rę ir į švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rę. Šiuo me­tu Bal­ta­ru­si­jo­je už­da­ro­mos mo­kyk­los, vyk­do­mas et­no­ci­das tau­ti­nių ma­žu­mų at­žvil­giu. La­biau­siai ken­čia lie­tu­vių, len­kų ir uk­rai­nie­čių tau­ti­nės ma­žu­mos, jei kal­bė­tu­me apie už­da­ro­mas mo­kyk­las, bul­do­ze­riais griau­na­mus pa­min­klus ir taip to­liau. Vi­si pa­smer­kė­me tuos veiks­mus, vy­ko pro­tes­tas, bet iš re­ži­mo mes ir ne­ga­li­me nie­ko ki­to ti­kė­tis. Tuo tar­pu pas mus Lie­tu­vo­je iki šiol vyks­ta to­kie da­ly­kai. Aš vis dėl­to la­bai ape­liuo­ju, kad esant da­bar­ti­nei si­tu­a­ci­jai Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiuo­se ne­bū­tų jo­kio men­kiau­sio še­šė­lio, kad tau­ti­nių ma­žu­mų po­rei­kiai ga­li bū­ti ne­įver­tin­ti ir ne­iš­spręs­ti jų ke­lia­mi klau­si­mai. Moks­lo me­tai pra­si­dė­jo, vyks­ta ug­dy­mo pro­ce­sas vi­są mė­ne­sį, ta­čiau iki šiol Tra­kų sa­vi­val­dy­bės mo­kyk­los, ati­tin­kan­čios ben­druo­sius kri­te­ri­jus, ban­do­mos re­or­ga­ni­zuo­ti.

Ant­ras mo­men­tas. Tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų mo­ki­niai Vil­niaus re­gio­ne ne­ap­skai­to­mi Mo­ki­nių re­gist­re. To­kie veiks­mai, ku­riuos lei­džia sau Re­gist­rų cen­tras, ne­leis­da­mas re­gist­ruo­ti mo­ki­nių Mo­ki­nių re­gist­re prie fak­ti­nės jų mo­ky­mo­si vie­tos, tei­sės ak­tuo­se yra ne­nu­ma­ty­ti ir yra ne­tei­sė­ti, aš ap­skri­tai kal­bu.

Ant­ras da­ly­kas, pa­žy­mė­ti­na, kad taip jie klai­din­gai ap­skai­to­mi ir šiuo me­tu vi­sai ne­ap­skai­to­mi, tai yra mes tu­ri­me vi­siš­kai ne­ap­skai­ty­tus kai ku­rių tau­ti­nių ma­žu­mų vy­res­nių kla­sių mo­ki­nių ben­druosius duo­me­nis. Tė­vams nie­kaip ne­su­pran­ta­mas siū­lo­mas ŠMM mo­de­lis de fac­to ir de ju­re pa­im­ti vie­tą ir ap­skai­ty­ti ki­tur, jie taip pat kal­ba apie tai, kad yra pa­si­ra­šę su­tar­tis su ug­dy­mo įstai­ga ir yra pa­žei­džia­mi jų tei­sė­ti lū­kes­čiai gau­ti ne­nu­trūks­ta­mą mo­ky­mą­si šio­je ug­dy­mo įstai­go­je. La­bai svar­bu už­tik­rin­ti sa­vi­val­dy­bėms, ku­rios ga­li sau tai leis­ti, iš sa­vo biu­dže­tų iš­lai­ky­ti ir leis­ti už­re­gist­ruo­ti ne­pil­nas kla­ses. Aš la­bai ape­liuo­ju į ger­bia­mą prem­je­rę, į jos ge­rą va­lią, nes tik dėl jos ge­ros va­lios mes tą klau­si­mą ga­li­me iš­spręs­ti, ir į mi­nist­rę, kad vis dėl­to im­tų­si veiks­mų ir re­gist­ras at­spaus­tų tą gu­zi­ką, ir tie vai­kai bū­tų ap­skai­ty­ti ten, kur jie mo­ko­si. Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Pir­miau­sia dėl Tra­kų. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti tik tiek, kad tai yra sa­vi­val­dy­bės spren­di­mas ir, man at­ro­do, jis yra la­bai ra­cio­na­lus, nes de­vy­ni vai­kai šian­dien mo­ko­si Pa­luk­nio gim­na­zi­jos abie­jo­se kla­sė­se. Iš jų per pen­ke­rius me­tus tik vie­nas įsto­jo į aukš­tą­jį moks­lą ap­skri­tai, į aukš­tą­ją mo­kyk­lą, tu­ri­me su­pras­ti moks­lo re­zul­ta­tus. Sa­vi­val­dy­bė pa­siū­lė la­bai aiš­kiai Pa­luk­nio gim­na­zi­jos mo­ki­niams re­gist­ruo­tis Lent­va­rio gim­na­zi­jo­je ir net su­da­ro są­ly­gas baig­ti Pa­luk­nio gim­na­zi­ją to­je pa­čio­je gim­na­zi­jo­je, to­je pa­čio­je vie­to­je, moks­lus fi­nan­suo­da­ma pa­pil­do­mai. Man at­ro­do, kad su­da­ry­tos są­ly­gos yra tik­rai la­bai ge­ros, yra iš anks­to apie tai dis­ku­tuo­ta. Tai­gi, ma­nau, tą pro­ble­mą tie­siog rei­kia iš­spręs­ti pa­čiai mo­kyk­lai, į ją kreip­ta­si ne vie­ną kar­tą.

Na, o dėl ki­tų at­ve­jų – jų nė­ra daug, nes su Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­be mums, at­ro­do, spren­di­mą su­ras­ti pa­vy­ko, yra gal­būt ke­li at­ve­jai Šal­či­nin­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je. Spren­di­mai dėl 12 mo­ki­nių gim­na­zi­jų kla­sė­se la­bai se­niai jau yra pri­im­ti net­gi ne mū­sų Vy­riau­sy­bės, yra in­for­muo­ta, sa­vi­val­dy­bės yra in­for­muo­tos Vy­riau­sy­bės at­sto­vų, kad jos pa­žei­džia nu­ta­ri­mo nuo­sta­tas, ir joms yra su­da­ry­tos vi­sos są­ly­gos pri­im­ti spren­di­mus lai­ku, de­ja, kai ku­rio­se vie­to­vė­se tie spren­di­mai yra tie­siog ne­pri­im­ti pa­žei­džiant Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo nuo­sta­tas.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dėl tos ape­lia­ci­jos į sa­ve. Ir­gi ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tai, ką mi­nė­jo Jur­gi­ta, yra ar­ba ga­lio­jan­tys Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mai, ar­ba sa­vi­val­dy­bės pa­siū­ly­ti ga­na ra­cio­na­lūs spren­di­mai. Taip, ži­nau, kad yra žmo­nių, ku­riems tai ne­pa­tin­ka, bet aš į jus ape­liuo­ju, nes iš es­mės jūs iš to da­ro­te ge­o­po­li­ti­nę te­mą, kai jo­kios ge­o­po­li­ti­nės te­mos čia nė­ra. Mes tu­ri­me pro­gą re­gu­lia­riai ap­tar­ti šiuos klau­si­mus su Len­ki­jos vy­riau­sy­be, ma­nau, kad ten, kur da­ly­kai kaip nors gal­būt ga­li bū­ti šiek mo­di­fi­kuo­ti, tai yra da­ro­ma, bet ten, kur jau yra ne­pa­grįs­ta, tai nė­ra da­ro­ma, nes dėl ben­drų prin­ci­pų jau yra su­si­tar­ta ga­na se­niai.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si L. Mo­ge­nie­nė.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ma­no klau­si­mas bū­tų vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rei. Pas­ta­ruo­ju me­tu daž­nė­ja ant­raš­čių apie pa­sie­nio ka­vi­nu­kes, kur jau de­šim­ti­mis ga­li­ma su­tik­ti pa­bė­gė­lius ir pa­na­šiai. Da­bar nuo mo­bi­li­za­ci­jos bė­ga ru­sai, ku­rie tu­ri ki­tas po­li­ti­nes pa­žiū­ras, ar ne­nu­tiks taip, kad mes su­lauk­si­me ir tų žmo­nių, ker­tan­čių sie­ną? Kiek da­bar ta sie­na yra sau­gi ir kaip čia su tais pa­bė­gė­liais yra, kad jau ten­ka pa­ma­ty­ti juos ir Lie­tu­vos ka­vi­nu­kė­se prie pa­sie­nio? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Pir­mas da­ly­kas, šiuo me­tu tik­rai ste­bi­me to­kią ten­den­ci­ją, kad iš Bal­ta­ru­si­jos yra tiks­lin­gai nu­krei­pia­mas emig­ran­tų srau­tas į Lie­tu­vą, pa­de­dant Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­gū­nams yra ga­di­na­ma mū­sų kon­cer­ti­na, mū­sų fi­zi­nis bar­je­ras, stu­mia­mi žmo­nės są­mo­nin­gai. Tai ro­do skai­čiai: jei­gu mes ly­gin­tu­me per­nai me­tų ne­tei­sė­tų mig­ran­tų ban­dy­mus kirs­ti ir ne­įlei­di­mo at­ve­jus, tai jie yra su­si­ly­gi­nę su šiais me­tais gau­na­mais skai­čiais per pa­rą ir per mė­ne­sį. Tai tik­rai ro­do, kad srau­tas yra, bet no­riu pa­ti­kin­ti, kad vi­sos tos prie­mo­nės, ku­rios bu­vo pri­im­tos, tai yra pir­miau­sia fi­zi­nis bar­je­ras, tik­rai mums lei­džia už­tik­rin­ti sie­nos ap­sau­gą, bet tam, kad ta sie­nos ap­sau­ga bū­tų mak­si­ma­liai ge­ra, mums rei­ka­lin­gi dar ke­li kom­po­nen­tai.

Pir­miau­sia tai yra sie­nos ste­bė­ji­mo sis­te­ma. Sie­nos ste­bė­ji­mo sis­te­ma šiuo me­tu yra pa­deng­ti 55 ki­lo­met­rai. At­si­pra­šau, 55 % sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja yra pa­deng­ta ste­bė­ji­mo sis­te­mos. Tam, kad bū­tų už­tik­rin­tas efek­ty­ves­nis kon­tro­lės me­cha­niz­mas, rei­ka­lin­gas 100 % pa­den­gi­mas. Yra duo­tas įpa­rei­go­ji­mas ir VSAT yra įsi­pa­rei­go­jęs tai pa­da­ry­ti iki me­tų pa­bai­gos. Ti­ki­mės, kad ši­tos prie­mo­nės bus efek­ty­vios ir tik­rai duos žen­klų re­zul­ta­tą.

Bet kal­bant apie ko­kias nors ten­den­ci­jas, ki­tus mo­men­tus, šian­dien sun­ku prog­no­zuo­ti. Ži­no­me aiš­kią Lie­tu­vos po­zi­ci­ją, kad mo­bi­li­za­ci­ja, mo­bi­li­za­ci­jos ven­gi­mas nė­ra pre­teks­tas gau­ti ko­kias nors iš­im­ti­nes ar­ba iš­skir­ti­nes tei­ses. Tą no­rė­čiau pa­brėž­ti. O kai ma­ty­si­me, tai ma­ty­si­me. Šiuo me­tu to­kių ten­den­ci­jų ne­ste­bi­me. Jei­gu kal­bė­tu­me apie pa­sie­nio kon­tro­lės punk­tus, taip pat ne­ma­to­me, kad tie srau­tai ar­ba ei­lės bū­tų pa­di­dė­ju­sios. Kaip tik ma­to­me su­ma­žė­ju­sį srau­tą. Ji­sai su­ma­žė­jo apie 50 %, nes ta ži­nia nu­siųs­ta ir pre­ven­ciš­kai su­vei­kė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal dėl tų žmo­nių ka­vi­nu­kė­se tru­pu­tė­lį no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kas čia mi­nist­rės ne­bu­vo pa­mi­nė­ta. Šiaip di­de­lė da­lis ne­le­ga­lių mig­ran­tų tu­ri ga­li­my­bę iš­ei­ti už tos te­ri­to­ri­jos, ku­rio­je gy­ve­na, ri­bų. To­dėl pa­ma­ty­ti to­kį žmo­gų gat­vė­je ar ka­vi­nu­kė­je ne­tu­rė­tų bū­ti kaž­ko­kio pro­ce­so po­žy­mis, o tai yra tie­siog žen­klas, kad žmo­nės tu­ri tei­sę iš­ei­ti. Da­lis tų žmo­nių iš­ei­na taip, kad ir ne­be­grįž­ta, nes nuo pat pra­džių, mes ži­no­me, jų ke­lio­nės tiks­las ne­bu­vo Lie­tu­va, o ki­tos Va­ka­rų vals­ty­bės, ša­lys. Tie­siog yra ban­do­ma įvai­riais bū­dais, ne­tei­sė­tai, tie­są sa­kant, iš Lie­tu­vos iš­vyk­ti, bet tai nė­ra su­si­ję su nau­jų žmo­nių ban­dy­mu kirs­ti sie­ną ar nau­jais ban­dy­mais, o tai yra tie žmo­nės, ku­rie jau yra Lie­tu­vo­je ir tu­ri tei­sę iš­ei­ti iš sa­vo gy­ve­na­mos te­ri­to­ri­jos ri­bų.

PIRMININKAS. Klau­sia L. Mo­ge­nie­nė. Ruo­šia­si T. Bi­čiū­nas.

L. MOGENIENĖ (DFVL). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Tu­riu klau­si­mą su­si­sie­ki­mo mi­nist­rui. Dau­ge­ly­je vie­tų ke­liuo­se ma­to­me di­džiu­les spūs­tis, jos su­si­da­rė dėl vyk­do­mų re­mon­to dar­bų. Gal ge­riau­sias pa­vyz­dys bū­tų ties IX for­tu Kau­ne. Da­bar 10 ki­lo­met­rų ei­lės ir vil­ki­kų, ir leng­vų­jų ma­ši­nų kiek­vie­ną die­ną. Ten­ka ma­ty­ti ten ga­na van­gų tą veiks­mą. Pa­vyz­džiui, šian­dien ry­te va­žia­vau, ei­lės di­džiu­lės, bai­sios iš vi­sų pu­sių ta­me maz­ge, o ten du žmo­nės, tie spe­cia­lis­tai, ta­ria­si, rū­ko.

Ma­no klau­si­mas, ar yra ko­kia nors mo­ni­to­rin­go sis­te­ma, kas ka­da re­mon­tuos, ypač tuos di­džiuo­sius ma­gist­ra­li­nius ke­lius, nes tik­rai ne­sun­ku su­vok­ti, ko­kia to sto­vė­ji­mo kai­na ir eko­no­mi­kai, ir žmo­nių lai­kui, tie­siog suž­lug­dy­tam. Ar yra kas ap­ro­buo­ja, ka­da kas už­da­rys re­mon­tuo­ti tą ke­lią? Ar yra ko­kia kon­tro­lė, per kiek lai­ko įma­no­ma op­ti­ma­liau­siai pa­da­ry­ti tuos dar­bus? Ar yra ko­kių nors mo­ty­va­ci­nių pa­stan­gų tų žmo­nių at­lik­ti tuos dar­bus gal­būt ne pi­ko lai­ko­tar­piu, kad ne­su­si­da­ry­tų tik­rai to­kia la­bai la­bai sun­ki si­tu­a­ci­ja? Ačiū.

M. SKUODIS. Ačiū už klau­si­mą. Re­a­liai dėl ši­tos si­tu­a­ci­jos… Kas vyks­ta sa­vi­val­dy­bių ke­liuo­se, aš ne­ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti, nes spren­džia sa­vi­val­dy­bės. Kas su­si­ję su vals­ty­bi­niais ke­liais, tik­rai to­kių si­tu­a­ci­jų tu­rė­tų bū­ti iš­veng­ta dėl ke­lių prie­žas­čių.

Pir­mas da­ly­kas, kaip vyk­do­mi vie­šie­ji pir­ki­mai ir ko­kios ten yra nu­sta­to­mos są­ly­gos. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, dėl ko mes kal­ba­me ir su Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja, tik­rai tu­rė­tų lai­mė­ti tas ran­go­vas, ku­ris pa­ža­da pir­miau­sia iš­veng­ti spūs­čių. Čia mes tu­ri­me įvai­riau­sių va­rian­tų. Kai kur ir ma­to­me ge­rų­jų pa­vyz­džių, kai dar­bai vyk­do­mi nak­tį. Taip, tai kai­nuo­ja bran­giau, bet jei­gu mes skai­čiuo­tu­me lai­ko są­nau­das, man at­ro­do, tas da­ly­kas at­si­per­ka. Tai vie­nas da­ly­kas, kas yra nu­ro­dy­ta vie­šų­jų pir­ki­mų su­tar­ty­se. Šiuo at­ve­ju mes, mi­nis­te­ri­ja, pra­šo­me di­des­nio griež­tu­mo.

Ant­ras da­ly­kas. Vi­si eis­mo ri­bo­ji­mai, pla­nai, kaip nu­krei­pia­ma, yra tvir­ti­na­mi Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos. Jau ten de­ri­nant su ran­go­vais, de­ja, tik­rai kar­tais pa­si­tai­ko to­kių si­tu­a­ci­jų, kai, ži­no­te, na, ga­lė­tų bū­ti dar­bai tik­rai at­lik­ti ki­tu me­tu. Aš gal šį jū­sų mi­ni­mą at­ve­jį dar pa­pil­do­mai pa­žiū­rė­siu, ko­kios ten są­ly­gos nu­sta­ty­tos, kaip yra dir­ba­ma, kas yra da­ro­ma. Na ir mū­sų vien tik­tai pra­šy­mu, jau rei­ka­la­vi­mu, jei­gu dar­bai ne­vyks­ta ir ten eis­mo sau­gu­mui ne­ken­kia nie­kas, tai ir žen­klai, tie­są pa­sa­kius, tuo me­tu tu­rė­tų bū­ti nui­ma­mi. Aš tie­siog pa­si­do­mė­siu dar dėl šio kon­kre­taus at­ve­jo.

PIRMININKAS. Klau­sia T. Bi­čiū­nas. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas bus švie­ti­mo mi­nist­rei. Ger­bia­ma mi­nist­re, esa­te kaž­ka­da per Vy­riau­sy­bės va­lan­dą at­sa­kiu­si į ma­no pa­teik­tą klau­si­mą apie mo­ky­to­jų eta­ti­nio dar­bo ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos to­bu­li­ni­mą. Ži­nau, kad esa­te su­da­rę dar­bo gru­pę ir jau be­veik ne­pil­ni dve­ji me­tai, kai ji tu­rė­tų dirb­ti ir to­bu­lin­ti tą tvar­ką. No­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti, ko­kie dar­bai yra nu­dirb­ti ir kiek šiuo at­ve­ju yra pa­si­stū­mė­ta į prie­kį ir pa­to­bu­lin­ta? Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Kaip ži­no­ma, eta­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio for­mu­lė bu­vo įves­ta ne taip jau ir se­niai. Yra įvai­rių nuo­mo­nių ir įvai­rių mo­kyk­lų, kaip mo­kyk­lų va­do­vų ir mo­ky­to­jų nuo­mo­nių, kad ta for­mu­lė, ku­ri šiuo me­tu yra, yra pa­kan­ka­mai ge­ra. Yra tam tik­rų trū­ku­mų, tik­rai aš tą ma­tau, ir tai yra la­bai su­sie­ta ir su mo­ky­to­jų kar­je­ros sis­te­ma. Šie klau­si­mai tu­rė­tų bū­ti svars­to­mi kar­tu. Mes esa­me pa­tei­kę sa­vo siū­ly­mus, tik­rai su­lau­kia­me įvai­rių pa­sta­bų, šiuo me­tu to­bu­li­na­me, tai šie dar­bai ei­na ly­gia gre­ta. Na, juos sun­ku at­skir­ti vie­ną nuo ki­to ir tai yra tik­rai la­bai su­dė­tin­gas spren­di­mas, jo tik­rai ne­si­no­ri pri­im­ti kaip nors la­bai sku­bo­tai, nes ži­no­me ir jau esa­me tur­būt pa­ty­rę eta­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio įve­di­mo vi­są pro­ble­ma­ti­ką. Tai­gi dar­bai vyks­ta, jei­gu ma­ty­si­me, kad tu­ri­me pa­keis­ti, ga­li­me pa­keis­ti ką nors, kas tik­rai duos ge­rus re­zul­ta­tus, tai tą ir pa­da­ry­si­me.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si A. Pa­lio­nis.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas bū­tų po­niai fi­nan­sų mi­nist­rei. Tu­ri­me SGD ter­mi­na­lą, ta­čiau „Ig­ni­tis“ nuo­gąs­tau­ja, kad ne­tu­ri­me il­ga­lai­kių su­tar­čių, ar­ba ban­do taip pa­tei­sin­ti, dėl ko yra aukš­tos du­jų kai­nos, ta­čiau nu­ty­li­ma apie aš­tuo­ne­rius me­tus ga­lio­jan­čią su­tar­tį su „Equi­no­ru“, tai yra 330 mln. kub. met­rų du­jų. To­kio kie­kio pa­kan­ka ap­rū­pin­ti vi­sus bui­ti­nius var­to­to­jus. Ta su­tar­tis ga­lios dar iki 2024 me­tų pa­bai­gos, ta­čiau apie kai­ną pa­gal šią pa­sto­vią su­tar­tį – ty­la ir ne­iš­gau­si­me nei Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te, nei Ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jo­je. Ko­kia vis dėl­to, ger­bia­ma mi­nist­re, yra įsi­gy­ja­mų du­jų kai­na da­bar iš „Equi­no­ro“? Ačiū.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš vis­gi per­lei­siu šį klau­si­mą ener­ge­ti­kos mi­nist­rui.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Du­jų kai­na yra ap­skai­čiuo­ja­ma pa­gal nau­jai su­de­rė­tą for­mu­lę, ku­rią su­da­ro tiek bir­žų in­dek­sai, tiek ža­lia­vų in­dek­sai, o ko­kia kon­kre­ti kai­na yra šian­dien, mes jums at­sių­si­me.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Pa­lio­nis. Ruo­šia­si A. Ne­kro­šius. (Bal­sai sa­lė­je) Nė­ra A. Pa­lio­nio. Ta­da R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, ger­bia­ma­sis. Aš fi­nan­sų mi­nist­rei tu­riu klau­si­mą, nes jūs esa­te „Ig­ni­čio“ kaip ir ak­ci­nin­kė, kaip ir va­do­vė, kaip aš sa­kau. Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, ko­kiu pa­grin­du bu­vo pa­rink­tas part­ne­ris, kur pa­si­ra­šė „Ig­ni­tis“ šią sa­vai­tę ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį ir įsteig­ė lat­vių įmo­nei vys­ty­ti sau­lės jė­gai­nių par­ką? Ko­kia jo yra pri­de­da­mo­ji ver­tė ir ko­dėl ne­ga­lė­jo pats „Ig­ni­tis“ šio da­ly­ko pa­da­ry­ti, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti? Ar bu­vo vie­ša pro­ce­dū­ra at­ren­kant part­ne­rį? Ko­dėl pa­si­rink­tas bū­tent šis as­muo, ku­ris, kaip ži­no­te, yra su­si­jęs su vie­na me­die­nos įmo­ne, ku­ris su­si­jęs ar­ti­mai su jū­sų kai ku­riais par­ti­jos na­riais ir jau jo vaid­muo ener­ge­ti­kos sri­ty­je mi­ni­mas ir ki­tais at­ve­jais, kai jie iš­im­ti­nai gau­na tam tik­rus lei­di­mus. Tai ko­dėl… Ar bu­vo ar ne­bu­vo vie­šas pa­si­rin­ki­mas to part­ne­rio ir ko­dėl taip yra ban­do­ma iš tik­rų­jų „Ig­ni­čio“ są­skai­ta, šiurkš­čiai pa­sa­ky­siu, de­val­vuo­ti „Ig­ni­čio“ ka­pi­ta­lą? Kaip, fi­nan­sų mi­nist­re?

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš ne­su „Ig­ni­čio“ įmo­nės va­do­vė, ne­pai­sant to, kad kar­tais no­ri­ma to­kią po­zi­ci­ją for­muo­ti. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja val­do įmo­nės ak­ci­jas. To­kiu at­ve­ju siū­ly­čiau, vyk­dant par­la­men­ti­nę kon­tro­lę, jei­gu yra klau­si­mų kon­kre­čiai įmo­nės va­do­vy­bei, iš­si­kvies­ti įmo­nės va­do­vą. Jis at­sa­kys į klau­si­mus apie įmo­nės kas­die­nį dar­bą.

PIRMININKAS. Mi­nist­rė at­sa­kė tiek, kiek ga­li at­sa­ky­ti į šį klau­si­mą. Pas­ku­ti­nis klau­sia A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Krei­piuo­si į su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą. Čia gal ne tiek klau­si­mas, kiek pra­šy­mas at­kreip­ti dė­me­sį. Aš prieš po­sė­dį ro­džiau tam tik­rą vaiz­do įra­šą apie pa­dė­tį ties Ario­ga­la til­to per Du­by­są klau­si­mu. Vaiz­do įra­še pui­kiau­siai ma­to­ma til­to būk­lė, iš es­mės ava­ri­nė, vyks­ta eis­mas, va­žiuo­ja au­to­bu­sai. Kur yra pro­ble­ma? Di­džiau­sia pro­ble­ma yra dėl su­si­kal­bė­ji­mo tarp Lie­tu­vos ke­lių di­rek­ci­jos ir sa­vi­val­dy­bės, ben­d­rau­ja­ma biu­ro­kratiškai, vi­so­kiais raš­tais, ta­čiau iš es­mės pro­ble­ma ga­na il­gai vil­ki­na­ma ir ne­spren­džia­ma. Aš tie­siog ne tiek klau­si­mo pra­šau, kiek dė­me­sio ši­tam at­ve­jui. Gal­būt dar ga­li­te ir pa­ko­men­tuo­ti?

M. SKUODIS. Ačiū. Aš tik no­riu pa­brėž­ti, kad jei­gu ava­ri­nė būk­lė, tai toks til­tas pri­va­lo bū­ti už­da­ry­tas. Tai pir­mas da­ly­kas, nes eis­mo sau­gu­mas yra klau­si­mas nu­me­ris vie­nas. O dėl to kon­kre­taus at­ve­jo, ko­dėl taip vyks­ta, kas ten su kuo ne­su­si­kal­ba, tai mes pa­žiū­rė­si­me.

PIRMININKAS. Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­džiui skir­tas pus­va­lan­dis bai­gė­si. Tuo pa­čiu me­tu bai­gė­si ir mū­sų va­ka­ri­nis… Mes pra­dė­jo­me ke­tu­rio­mis mi­nu­tė­mis anks­čiau, to­dėl mes fik­suo­ja­me ne pa­gal va­lan­dą, o pa­gal truk­mę.

Bai­gia­me pus­va­lan­dį ir bai­gia­me ry­ti­nį po­sė­dį. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.