EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,

el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362

2018-07-	Nr.
Į 2018-06-29	Nr. S-2018-5357

Lietuvos Respublikos Seimui

IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 20¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP‑2337 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2337 (toliau – Projektas), teikiame pastabas.

1. Kadangi kiekvienas iš naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos apskaičiavimo metodų (vienanaris, dvinaris, procentinis) yra grindžiamas elektros tinklų operatorių faktiškai patiriamomis sąnaudomis paslaugoms teikti bei yra alternatyvūs, Projekte pateiktas pasiūlymas vieną iš šių metodų (procentinį) užfiksuoti, diskutuotinas šiais aspektais:

Pirma, įstatyme atsiras galimybė naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainą apskaičiuoti skirtingais pagrindais. Tokiu atveju, kai kurie elektros gamintojai, pasirinkę fiksuotą procentinį dydį, už paslaugas mokės neįvertinant operatorių faktiškai patiriamų išlaidų. Tuo pat metu kiti gaminantys vartotojai, pavyzdžiui, mokėtų pagal metodą, atspindintį operatorių sąnaudas. Tai sudarytų prielaidas gaminančių vartotojų diskriminacijai, nes būdami objektyviai vienodoje padėtyje, jie už paslaugas mokėtų skirtingai.

Antra, fiskuoto procentinio dydžio įvedimas gali paskatinti elektros energijos gamintojus pereiti prie šio kainos apskaičiavimo metodo, kaip labiau patrauklaus, ir tokiu atveju, kiltų klausimas koks tikslas esamoje naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainos skaičiavimo tvarkoje palikti kitus metodus, grindžiamus operatorių sąnaudomis.

Trečia, Projekto aiškinamajame rašte nėra konkrečių duomenų ar tyrimų išvadų, kuriais remiantis buvo pasirinktas būtent 20 procentų dydis. Aplinkybė, kad kitoje Sąjungos valstybėje narėje toks dydis yra taikomas negali būti pakankama pagrįsti šio dydžio tinkamumą Lietuvos energetikos rinkai. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad pastaraisiais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyti procentiniai dydžiai buvo kur kas didesni nei 20 procentų. Tai reiškia, kad realūs elektros tinklų operatorių kaštai taip pat yra didesni.

Ketvirta, jei Projekte siūlomas fiksuotas procentinis dydis praktikoje nepadengtų bent tinklų operatorių sąnaudų šioms paslaugoms teikti, tokios paslaugos tinklų operatoriams būtų nuostolingos, o šiuo Projektu būtų sukurtos teisinės prielaidos naujiems įpareigojimams tinklų operatorių atžvilgiu. Tokie įpareigojimai galėtų būti vertinami kaip įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas, numatyti Direktyvos 2009/72/EB 3 straipsnyje ir apie juos turėtų būti pranešta Europos Komisijai.

Penkta, jei elektros energijos gamintojų mokama kaina nepadengtų tinklų operatorių teikiamos paslaugos sąnaudų, tai reikštų atitinkamą ekonominę naudą energijos gamintojams.  Pagal Direktyvas 2009/72/EB ir 2009/28/EB valstybių narių priemonės, kuriomis suteikiama nauda energijos gamintojams, turi būti taikomos nepažeidžiant Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Tokiu atveju, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalimi apie Projekte siūlomus pakeitimus turėtų būti informuota Europos Komisija.

2. Projektu, be kita ko, siūloma leisti gaminantiems vartotojams dešimt metų atsiskaityti už naudojimąsi tinklais tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios galiojo jam pradėjus veiklą. Tokiu atveju, jeigu naudojimosi elektros tinklais paslaugų kaina būtų apskaičiuojama taikant tą patį procentinį dydį, nurodytu laikotarpiu elektros gamintojai ne tik mokėtų fiksuotą kainą, tačiau ir neprisidėtų prie ilgalaikių elektros tinklų operatorių sąnaudų. Tai reiškia, kad gaminantys vartotojai atsidurtų palankesnėje padėtyje, lyginant su kitais elektros energijos vartotojais, kurių vartojamos elektros energijos kaina yra apskaičiuojama įvertinus visų tiekimo-vartojimo sistemos dalyvių sąnaudas ir investicijas į energetikos infrastruktūrą.

3. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsniu ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 6 straipsniu, apibrėžiančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetenciją ir funkcijas energetikos ir elektros energetikos srityse, taip pat atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnį, siūlytume dėl šio Projekto prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados.  

Generalinio direktoriaus pavaduotojas                                                                      Karolis Dieninis

Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];