LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1470

2022-06-17 Nr. 102-P-27

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Dainių Kreivį pavaduojantis Linas Slušnys.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Božena Rus, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės patarėja Virmantė Voinilko, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Susisiekimo ministerijos Transporto kompetencijų agentūros Orlaivių skyriaus vadovas Vidmantas Plėta, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyr. patarėjas Vilius Veitas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-30				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Pritarti
2.	Komiteto biuro vedėja D.Komparskienė	2			Projekte numatyta (2022 m. liepos1 d.) įsigaliojimo data tikslintina.	Pritarti	Projekto autoriai siūlo įsigaliojimo datą 2022 m. rugsėjo 1 d.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Teisėjų taryba 2022-05-16	1			Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus derinti įstatymų projektus: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142, 3.143 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1466; Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1467; Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 4 ir 13 straipsnių pakeitimo bei 16 ir 17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIVP-1468; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 482 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1469; Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1470 (toliau – Notariato įstatymo pakeitimo projektas); Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1471 (toliau – Įstatymų projektai). Teisėjų taryba, susipažinusi su Įstatymų projektais, informuoja, kad iš esmės Įstatymų projektams pritaria ir teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo. Notariato įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti notarų atliekamo dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo paliudijimo. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, jog „pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą vertimų veiklą vykdančių subjektų veikla nepriskiriama prie reglamentuojamų profesijų sąrašo, taigi yra nereguliuojama specialiais teisės aktais, taip pat teisės aktai nenustato vertimų iš vienos kalbos į kitą tvirtinimo tvarkos, reikalavimų vertimo formai ir neapibrėžia, koks asmuo laikomas vertėju. <...> Notarai paprastai neturi filologinio išsilavinimo ar vertėjų kvalifikaciją liudijančių dokumentų, todėl abejotina dėl tinkamo vertimo paliudijimo. <...> pagal susiklosčiusią praktiką, asmeniui, atlikusiam vertimą, notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paliudija jo parašo tikrumą. <...> notaras nevertina vertimo teisingumo ir neprisiima atsakomybės už jį.“ Teisėjų taryba sutinka, kad Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuotas notaro atliekamas dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimas iš esmės yra perteklinis veiksmas, ne visais atvejais atitinkantis notaro kompetenciją, tačiau pažymi, kad CPK numato teismui teikiamų dokumentų, kai jie turi būti išversti, privalomą vertimų patvirtinimą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis, 482 straipsnio 2 dalis, 811 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog vertėjų veikla nėra reguliuojama specialiais teisės aktais, taip pat į tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato vertimo teisingumo patvirtinimo tvarkos, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas sistemiškumo principas, kadangi, pripažinus netekusiu galios Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punktą, įstatymu nebūtų numatyta vertimo patvirtinimo, reikalaujamo CPK nuostatomis, tvarka. Pažymėtina, kad, nors Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą, šis veiksmas neapima vertimo teisingumo patvirtinimo. Įvertinant Notariato įstatymo pakeitimo projektu teikiamą siūlymą atsisakyti notaro dokumentų vertimo tikrumo liudijimo, siūlytina pakoreguoti CPK nuostatas, pagal kurias dalyvaujantys byloje asmenys teismui privalo pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus dokumentų vertimus.	Nepritarti	Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytas bendras reikalavimas teismui teikti dokumentų vertimus, patvirtintus įstatymų nustatyta tvarka, apima ne tik notarinį vertimų patvirtinimą, bet taip pat ir vertėjo parašo paliudijimą bei gali būti taikomas užsienio valstybėje atlikto vertimo patvirtinimui. Pažymėtina, kad ir šiuo metu praktikoje, remiantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, teismams yra teikiami dokumentų vertimai, kuriuose notaras liudija ne vertimo, o asmens, atlikusio vertimą, parašo tikrumą. Todėl Notariato įstatyme 26 straipsnio 1 dalies 6 punkto panaikinimas praktinių Civilinio proceso kodekso nuostatų reikalavimų įgyvendinimo nesukels (nes praktika nesikeis). Šiame kontekste paminėtina, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Notariato įstatymo pakeitimams, analogiškai jau buvo atsisakyta konsulinių pareigūnų dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimo konsulinėse įstaigose. Praktikoje dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo atsisakymas nesudarė kliūčių išverstų dokumentų apyvartai, nes konsuliniai pareigūnai ir toliau paliudija vertėjo, atlikusio vertimą, parašo tikrumą, o ne pačio vertimo tikrumą. Toks išversto dokumento notarinis patvirtinimas laikytinas pakankamu, jis pasiteisino civilinėje apyvartoje, taip pat toks patvirtinimas atitinka ir tarptautinę praktiką. Dėl vertėjų veiklos reguliavimo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022-01-20 raštu Nr. 3-301 pateikė nuomone, kad neturėtų būti reguliuojama visų vertimo paslaugų teikimo veikla, nes tai būtų neproporcinga paslaugų teikimą ribojanti priemonė, jei norima tik apibrėžti, kokį vertimą turėtų priimti Lietuvos Respublikos institucijos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nors vertėjams kvalifikaciniai reikalavimai nėra nustatyti, Lietuvoje yra reglamentuojamas vertėjų rengimas. Šiuo metu, remiantis AIKOS sistema, Lietuvoje vertėjus rengia 4 aukštosios mokyklos – 1 kolegija (Vilniaus kolegija) ir 3 universitetai (Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus universitetas). Iš viso yra 7 studijų programos: 6 universitetinės (4 pirmos pakopos ir 2 – antros pakopos) ir 1 kolegijinių studijų. Todėl atitinkamos vertimo paslaugos kokybės reikalavimai, atrankos kriterijai nustatomi paslaugos pirkimo sąlygose ir juos gali apibrėžti pats paslaugos pirkėjas (darbdavys), siekiantis kad jo teikiama vertimo paslauga būtų konkurencinga. Valstybės institucijose, vertėjų paslaugos perkamos vykdant viešuosius pirkimus ir kvalifikaciniai reikalavimai vertėjams nustatomi techninėje specifikacijoje.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Teisėjų taryba

2022-05-16

Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktus derinti įstatymų projektus: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.142, 3.143 ir 4.197 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1466; Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1467; Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo Nr. XII-2111 4 ir 13 straipsnių pakeitimo bei 16 ir 17 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIVP-1468; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 482 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1469; Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1470 (toliau – Notariato įstatymo pakeitimo projektas); Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1471 (toliau – Įstatymų projektai). Teisėjų taryba, susipažinusi su Įstatymų projektais, informuoja, kad iš esmės Įstatymų projektams pritaria ir teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo.

Notariato įstatymo pakeitimo projektu siūloma atsisakyti notarų atliekamo dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo paliudijimo. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, jog „pagal šiuo metu nustatytą teisinį reguliavimą vertimų veiklą vykdančių subjektų veikla nepriskiriama prie reglamentuojamų profesijų sąrašo, taigi yra nereguliuojama specialiais teisės aktais, taip pat teisės aktai nenustato vertimų iš vienos kalbos į kitą tvirtinimo tvarkos, reikalavimų vertimo formai ir neapibrėžia, koks asmuo laikomas vertėju. <...> Notarai paprastai neturi filologinio išsilavinimo ar vertėjų kvalifikaciją liudijančių dokumentų, todėl abejotina dėl tinkamo vertimo paliudijimo. <...> pagal susiklosčiusią praktiką, asmeniui, atlikusiam vertimą, notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paliudija jo parašo tikrumą. <...> notaras nevertina vertimo teisingumo ir neprisiima atsakomybės už jį.“

Teisėjų taryba sutinka, kad Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punkte reglamentuotas notaro atliekamas dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimas iš esmės yra perteklinis veiksmas, ne visais atvejais atitinkantis notaro kompetenciją, tačiau pažymi, kad CPK numato teismui teikiamų dokumentų, kai jie turi būti išversti, privalomą vertimų patvirtinimą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis, 482 straipsnio 2 dalis, 811 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog vertėjų veikla nėra reguliuojama specialiais teisės aktais, taip pat į tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato vertimo teisingumo patvirtinimo tvarkos, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų įgyvendintas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtintas sistemiškumo principas, kadangi, pripažinus netekusiu galios Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 6 punktą, įstatymu nebūtų numatyta vertimo patvirtinimo, reikalaujamo CPK nuostatomis, tvarka. Pažymėtina, kad, nors Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą, šis veiksmas neapima vertimo teisingumo patvirtinimo. Įvertinant Notariato įstatymo pakeitimo projektu teikiamą siūlymą atsisakyti notaro dokumentų vertimo tikrumo liudijimo, siūlytina pakoreguoti CPK nuostatas, pagal kurias dalyvaujantys byloje asmenys teismui privalo pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus dokumentų vertimus.

Nepritarti

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytas bendras reikalavimas teismui teikti dokumentų vertimus, patvirtintus įstatymų nustatyta tvarka, apima ne tik notarinį vertimų patvirtinimą, bet taip pat ir vertėjo parašo paliudijimą bei gali būti taikomas užsienio valstybėje atlikto vertimo patvirtinimui. Pažymėtina, kad ir šiuo metu praktikoje, remiantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, teismams yra teikiami dokumentų vertimai, kuriuose notaras liudija ne vertimo, o asmens, atlikusio vertimą, parašo tikrumą. Todėl Notariato įstatyme 26 straipsnio 1 dalies 6 punkto panaikinimas praktinių Civilinio proceso kodekso nuostatų reikalavimų įgyvendinimo nesukels (nes praktika nesikeis). Šiame kontekste paminėtina, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Notariato įstatymo pakeitimams, analogiškai jau buvo atsisakyta konsulinių pareigūnų dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo liudijimo konsulinėse įstaigose. Praktikoje dokumentų vertimo iš vienos kalbos į kitą tikrumo atsisakymas nesudarė kliūčių išverstų dokumentų apyvartai, nes konsuliniai pareigūnai ir toliau paliudija vertėjo, atlikusio vertimą, parašo tikrumą, o ne pačio vertimo tikrumą. Toks išversto dokumento notarinis patvirtinimas laikytinas pakankamu, jis pasiteisino civilinėje apyvartoje, taip pat toks patvirtinimas atitinka ir tarptautinę praktiką.

Dėl vertėjų veiklos reguliavimo, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2022-01-20 raštu Nr. 3-301 pateikė nuomone, kad neturėtų būti reguliuojama visų vertimo paslaugų teikimo veikla, nes tai būtų neproporcinga paslaugų teikimą ribojanti priemonė, jei norima tik apibrėžti, kokį vertimą turėtų priimti Lietuvos Respublikos institucijos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nors vertėjams kvalifikaciniai reikalavimai nėra nustatyti, Lietuvoje yra reglamentuojamas vertėjų rengimas. Šiuo metu, remiantis AIKOS sistema, Lietuvoje vertėjus rengia 4 aukštosios mokyklos – 1 kolegija (Vilniaus kolegija) ir 3 universitetai (Kauno technologijos universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir Vilniaus universitetas). Iš viso yra 7 studijų programos: 6 universitetinės (4 pirmos pakopos ir 2 – antros pakopos) ir 1 kolegijinių studijų. Todėl atitinkamos vertimo paslaugos kokybės reikalavimai, atrankos kriterijai nustatomi paslaugos pirkimo sąlygose ir juos gali apibrėžti pats paslaugos pirkėjas (darbdavys), siekiantis kad jo teikiama vertimo paslauga būtų konkurencinga. Valstybės institucijose, vertėjų paslaugos perkamos vykdant viešuosius pirkimus ir kvalifikaciniai reikalavimai vertėjams nustatomi techninėje specifikacijoje.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Biudžeto ir finansų komitetas

2022-06-08

Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

Pritarti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė