LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 274
STENOGRAMA
2015 m. rugsėjo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
G. KIRKILAS ir A. SYSAS
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti darbo vietas. Registracija.
Registravosi 80. Pradedame rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdį.
10.04 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2015 m. rugsėjo 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. (Balsai salėje) Skelbiu pirmą klausimą. Viskas gerai. Per šoninį mikrofoną A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirma, aš frakcijos vardu noriu išreikšti griežtą protestą, kad Seimo vadovybė ir Seimo dauguma taip nori išsukti premjerą nuo atsakymų į klausimus, kurie natūraliai kyla dėl žinomų žento įmonės reikalų, kad net vietoj Vyriausybės valandos, kai Vyriausybės valanda kaip prievolė yra įrašyta į Statutą, yra numatyta Seimo diskusija, kuri savaime yra svarbi, bet jinai neturėtų būtų Vyriausybės valandos metu. Aš noriu, kad tas protestas būtų labai aiškiai užfiksuotas.
Antras dalykas. Iš tikrųjų tas noras išsukti premjerą nuo atsakymų į klausimus taip pat pasireiškia ir tuo, kad premjero atsakymams į raštu pateiktus klausimus yra numatyta tik 20 minučių. Aš iš karto noriu paraginti Seimą tam skirti daugiau laiko, kad premjeras tikrai turėtų galimybių viską nuosekliai ir nuoširdžiai paaiškinti, atsakytų ir į žodžiu užduodamus klausimus, nes tokie bandymai išsukti premjerą yra visiškai netoliaregiški, nes tai mus skatins dar toliau aiškintis šios istorijos aspektus. Aš raginu valdančiąją daugumą čia suvokti paprastą ir aiškią realybę – bėgimas ir slėpimasis tik dar labiau paskatina ieškoti atsakymų. Siūlau priimti sprendimą, kad šitiems atsakymams bus skirta daugiau laiko.
PIRMININKAS. Gerbiamasis opozicijos lyderi, jums jau buvo atsakyta Seniūnų sueigoje, labai gaila, kad reikia pakartoti. 72 Seimo nariai, taip pat ir Konservatorių frakcijos nariai, praeitos savaitės ketvirtadienio posėdyje balsavo, kad vietoj Vyriausybės posėdžio vyktų diskusija. Tai yra užfiksuota ir Seniūnų sueigoje, ir buvo balsuota salėje.
Dabar noriu…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Dabar noriu jums priminti Statuto 208 straipsnį, kurį jūs mėgstate cituoti. 14 dalis: „Vyriausybės nario atsakymui į tokį klausimą posėdžio pabaigoje skiriama ne daugiau kaip 20 minučių. Seimui nutarus, laikas atsakymui gali būti pratęstas.“ Seimui nutarus. (Balsai salėje) Gerbiamasis R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prašau iš darbotvarkės išbraukti 2-8 klausimą.
PIRMININKAS. Garsiau. Galima garsiau!
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). 2-8 klausimą – Asmenų delegavimo įstatymą. Yra rastas naujas kompromisas su Užsienio reikalų ministerija.
PIRMININKAS. Išbraukti?
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Išbraukti. Prašau savo vardu, be to, opozicinė darbotvarkė, manau, kad frakcija neturi kito pasirinkimo.
PIRMININKAS. Manau, kad čia net balsuoti nereikia. Pateikėjas turi tokią teisę – atsiimti.
O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Prašyčiau frakcijos vardu išbraukti iš darbotvarkės projektą Nr. XIIP-3377 – 1-2 klausimą.
PIRMININKAS. 1-2 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymą?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Taip. (Šurmulys salėje) Iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Argumentai galbūt galėtų būti tokie, kad laukiame, penktadienį vyks Rektorių konferencija, kur bus balsuojama ir sprendžiama. Taip pat frakcijoje mums reikia gilesnės analizės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis G. Steponavičius. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu mes irgi palaikome šitą siūlymą braukti. Motyvai yra tokie, kad išties dar nėra Rektorių konferencijos sprendimo. Vakar komitete ta tema buvo dirbtinai spekuliuojama, nes tikrai nėra išsakyta pozicija. Aš manau, kad būtų tikrai nesupriešinantis kelias šiandien išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pone posėdžio pirmininke, kolegos, aš siūlau performatuoti diskusiją dėl Lietuvos valstybės požiūrio į pabėgėlius, nes tai, kas čia parašyta, tai liudija vieną dalyką, kad Seimo nariai, politikai negalės ir neturės laiko kalbėti. Mes matome penkis ar šešis Vyriausybės ar valdančiosios koalicijos atstovus, kurie pasakos. Siūlau, kad kalbėtų tik premjeras, pristatytų Vyriausybės požiūrį, nes premjeras turi žinoti, kas vyksta ir kaip valstybė yra pasirengusi šiam klausimui, o jau tada mes, politikai, Seimo nariai, turime kalbėti ir išreikšti savo požiūrį ir reakciją į premjero požiūrį. Šiuo atveju aš tai vadinu bandymu nukanalizuoti šitą svarbų klausimą.
PIRMININKAS. Suprantu, kad čia jūsų asmeninė nuomonė, o ne frakcijos. (Balsai salėje: „Frakcijos.“)
Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje sutarta, kad šią diskusiją pratęsime kitą antradienį. Dabar nekeisime, mes tikrai negalime keisti nei organizatorių pavadinimo, tuo labiau mes esame įspėję pranešėjus, ministrus, kurie turi atvykti ir kalbėti būtent šia tema. Jeigu reikės, yra visos galimybės ir iniciatyvos daryti kitokias konferencijas. Prašome, komiteto pirmininkas.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau neišbraukti 1-2 klausimo iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, mes balsuosime.
R. PALIUKAS (DPF). Bet aš noriu vieną repliką gerbiamajam G. Steponavičiui. Vakar komiteto posėdyje dalyvavo Rektorių konferencijos atstovas profesorius G. Viliūnas, ir jis pritarė visiems mūsų komiteto sprendimams. Aš negalvoju, kad gali būti koks nors kitas Rektorių konferencijos sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame R. Paliukui. V. Stundys paskutinis kalba.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Paskutinis. Tik reakcija į tai, ką pasakė komiteto pirmininkas. Taip, prorektorius G. Viliūnas dalyvavo, tačiau Rektorių konferencija renkasi tik rytoj. Tai buvo tik apytikslė nuomonė, kuri nebuvo konferencijoje diskutuota. Nereikėtų manipuliuoti ta žinia, kurią paleido vienas žmogus, visiškai neturėdamas įgaliojimų atstovauti konferencijai.
PIRMININKAS. Dėkui. Apsispręsime balsuodami. Iš eilės. Yra siūloma išbraukti 1-2 klausimą iš darbotvarkės. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, klausykite, nekalbėkite. Balsuojame dėl pasiūlymo 1-2 klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Kurie pritariate, kad išbrauktume, balsuojate už, kurie turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 71, prieš – 15, susilaikė 20. Klausimas išbrauktas iš darbotvarkės.
R. Žilinsko pasiūlymas. Turbūt vienbalsiai pritariame siūlymui išbraukti iš darbotvarkės 2-8 klausimą, niekas neprotestuoja. O dėl klausimų ir atsakymų yra pagal scenarijų, kaip ten vystysis, tada bus matyt, atsakyta ar neatsakyta, galėsime balsuoti, kaip numatyta mūsų Statute.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl darbotvarkės. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkei reikia pritarti, todėl reikia balsuoti už. (Balsai salėje) Gerbiamajam R. J. Dagiui atsakysiu: mes susirinkome čia dirbti, o jeigu balsuosite prieš, tai nebus ką daryti.
Už balsavo 67, prieš – 1, susilaikė 32. Darbotvarkė patvirtinta.
10.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“ projektas Nr. XIIP-3355(2) (priėmimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“ projektą. Kviečiu J. Sabatauską. Priėmimo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar prieš svarstymą buvo užregistruotas pasiūlymas dėl nutarimo projekto. Kolega D. Petrošius siūlė, kad į tyrimą būtų įtraukta taip pat Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, kad atliktų tyrimą kartu su komitetu. Komitetas svarstė šį siūlymą ir nepritarė. Balsavusių už pasiūlymą buvo 2, prieš – 3, susilaikė 2. Buvo išsakyti tokie argumentai, kad kai keli padaliniai arba kelios struktūros tą dalyką svarsto, tai būna komplikuotesnis nagrinėjimas ir galimos kvorumo problemos.
Iš kitos pusės, įvertinant, kad ši komisija atlieka parlamentinę kontrolę ir jos pirmininkas yra kompetentingas tuo klausimu, nes daktaro disertaciją būtent iš šitos srities apsigynęs, aš manau, kad bus galima pasikviesti kaip specialistą, ekspertą. Kita problema būtų, kad atitinkamai reikėtų dar papildomai spręsti pirmininko klausimą, todėl Seimas turėtų dar kartą grįžti prie šio klausimo. Šį kartą to nereikėtų daryti. Žinoma, dar vienas – reikėtų keisti pavadinimą. Tai tiek, komitetas siūlymui nepritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, pabūkite tribūnoje, priėmimo stadija. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario D. Petrošiaus pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar yra 10 žmonių, kurie palaiko D. Petrošiaus… Atsiprašau, 29. Balsuojame, ar yra tų, kurie palaiko D. Petrošiaus siūlymą? (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, paprašyčiau mažiau triukšmauti. Gerbiamoji ministre, ateikite į savo darbo vietą, bus mažiau triukšmo.
Yra 30. Suteikiu žodį D. Petrošiui.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, kolegos, už pasitikėjimą, bet aš po mažos įžangos greičiausiai atsiimsiu šitą sprendimą. Iš tikrųjų problema ir diskusija čia yra šiek tiek gilesnė. Tai, ką bando daryti, mano manymu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, speciali komisija, – šiek tiek giliau įlįsti į specialiųjų tarnybų darbą, tai yra gerai, niekada tai nemaišo. Bet komisija yra užregistravusi pataisas ir iš esmės jau bando panaikinti pačias priežastis, nes problemų ir diskusijų mes nuolatos turime dėl neprocesinio kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo. Iš tiesų komisija ir papildomi komitetai svarsto, mes turime užregistravę Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio, taip pat Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio pataisas. Iš tiesų kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, su pirmininku jau kalbėta, turbūt rengsime plačias diskusijas, kad būtų išanalizuota, ar mes esame subrendę ir to reikia.
Aš galiu pasakyti, jog komisija tikrai ne kartą yra prisilietusi prie to klausimo, net ir Specialiųjų tyrimų tarnybos praktika šituo klausimu keičiasi. Dar prieš pusantrų metų jie teikdavo asmenį charakterizuojančią informaciją ir laikraštinę informaciją po posėdžių su mūsų komisija, to jau nedaroma. Keičiasi ir statistika. Iš tiesų turime labai daug argumentų, tačiau aš manau, kad per prievartą mielas nebūsi. Tokį Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimą aš prognozavau, jis yra visiškai logiškas. Aš atsiimu savo pasiūlymą ir dar kartą, kolegos, ačiū už palaikymą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame. Ilgai atsiiminėjote, bet atsiėmėte. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti 2 straipsniui? Motyvai dėl viso. Nėra.
Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, labai prašau, salėje labai didelis triukšmas. Kiti kolegos, kurie nori dirbti ir balsuoti, net negirdi. Todėl noriu labai paprašyti, tie, kurie nori pasikalbėti su kolegomis, išeikite į tam skirtas vietas.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 99, prieš – nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo“ yra priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3308(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstome Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, priminsiu jums įstatymo pataisos esmę ir prasmę. Yra siūloma, kad tvirtinant specialiuosius planus ir koreguojant juos nereiktų rengti iš naujo, būtų galima daryti korekciją. Pirmiausia tai yra susiję su Kuršių nerijos namų griovimo problema. Komitetas svarstė. 9 balsavus už, 1 susilaikius, projektui pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galima. Pritarta.
Priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra, priimta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra, priimta. Motyvai dėl viso? Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 87, prieš nėra, susilaikė 3. Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-3308(2) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3204(2) (svarstymas)
Svarstome Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3204(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui komitetas pritarė: 6 balsavo už, 3 susilaikė. Buvo keletas Seimo nario R. Žemaitaičio pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Ar eiti nuosekliai, ar kaip?
PIRMININKAS. Supratau. Dėkojame. Diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusių. Minutėlę. Pastraipsniui pereisime.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo nario R. Žemaitaičio siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Pirmiausia noriu paklausti, ar yra 10 žmonių, kurie palaiko pasiūlymą? Balsuojame. Balsuojame, ar yra 10 žmonių, kurie palaiko kolegos R. Žemaitaičio pataisą. (Balsai salėje)
Yra net 18. Taigi suteikiu žodį R. Žemaitaičiui.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo kalbama, kad naikinama vadinamoji didžioji agentūra, ko gero, ir komitetas, ir kiti kolegos Seimo nariai apie tai pagalvojo. Iš tikrųjų naikinama ne didžioji vadinamoji Lietuvos agentūra, čia yra klausimas dėl politikos formavimo. Jei šiuo atveju nepritariame šiai pataisai, tai klausimas, kas tada bus atsakingas už politikos formavimą ir kontrolę? Ir išeis, kad vienai tarnybai ir politikos formavimą, ir kontrolę atiduodame. Tokia mintis buvo dėl šios pataisos.
PIRMININKAS. Dėkui. Komiteto nuomonė. Argumentai.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes pagrindinė šio projekto idėja ir mintis buvo naikinti Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, kuri buvo laikinai perėmusi, matyt, dalį funkcijų ir iš minėtos agentūros, apie ką kalbą Seimo narys R. Žemaitaitis. Panaikinus Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, kad tos funkcijos akivaizdžiai grįžtų Aplinkos apsaugos agentūrai. Jei mes dar ir ją išbraukiame iš valstybinės kontrolės priežiūros institucijų, tai tada klausimas, ką mes padarome su visa sistema? Todėl komitetas siūlo eiti palaipsniui ir pirmiausia susitvarkyti su Valstybine aplinkos apsaugos tarnyba, nes čia sukeltume visišką chaosą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš pasiūlymą – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes dabar kaip tik su komiteto pirmininku aiškinomės. Jei taip, kaip yra įregistruota, – iš įstatymo išbraukiame Aplinkos apsaugos agentūrą, vadinasi, pradedama jos reforma. Jos įstatyme nelieka. Vadinasi, 250 žmonių, kurie dabar dirba toje institucijoje, tampa nebereikalingi, nes tai yra įstatymu nustatyta institucija. Gal ką nors ne taip įformino, gal ką, bet šito aš tikrai nesuprantu. Kas tada vykdys, kas išduos leidimus, kas viską? Ir kas vykdys kontrolę, kaip iki šiol ji ir vykdė? Aplinkos apsaugos agentūra vykdė kontrolę. Jokiu būdu pritarti negalime. Padarysime chaosą ir nebebus kam leidimo išduoti. Gal tai techninė klaida, bet tikrai nesupratau šios pataisos esmės.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate apie Aplinkos apsaugos agentūrą, o mes svarstome pono R. Žemaitaičio pasiūlymą…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tai čia ir yra.
PIRMININKAS. …įrašyti „ir aplinkos apsaugos valstybės kontrolės priežiūrą atliekančią instituciją.“ Jūs jai nepritariate. Vadinasi, balsuojame. Balsuojame dėl R. Žemaitaičio pataisos. (Šurmulys salėje) Kas jai pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip. Komitetas nepritaria, mes balsuojame už pataisas. Ne už komiteto. Už pataisą balsuojame, gerbiamieji kolegos. (Šurmulys salėje) Klausykite, ką sakau. Balsuojame už R. Žemaitaičio pataisą, kuriai komitetas nepritaria.
Pritarė 7, prieš – 28, susilaikė 45. Pataisai nepritarta.
Dėl 7 straipsnio yra analogiškas pasiūlymas, kiek suprantu, todėl nebalsuojame. Susijusi, taip.
Gerbiamieji kolegos, dėkoju pranešėjui. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. J. Razma – už. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu pasveikinti Aplinkos apsaugos komitetą, kad bando padaryti teisinę tvarką po to chaoso, kurį sukėlė savo sistemoje buvęs aplinkos ministras V. Mazuronis. Tai viena iš sukurtų probleminių teisinių situacijų yra kaip tik aplinkos apsaugos tarnybų srityje. Šiuo projektu kaip tik mes viską ir sutvarkytume.
PIRMININKAS. Prieš nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Už balsavo 87, prieš nėra, susilaikė 9. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymui po svarstymo pritarta.
Svarstome Ginklų ir šaudmenų… Dėl vedimo tvarkos – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Dar prieš aną sesiją mes buvome pritarę šio įstatymo, kuriam ką tik pritarėme po svarstymo, skubos tvarkai. Tai skubos tvarkos procedūra jau buvo pažeista keletą kartų, kai tas įstatymo projektas neatsidūrė darbotvarkėje. Aš tiesiog raginčiau dabar pasinaudoti skubos tvarkos procedūra, ir mes galime dar per šį posėdį ar vėliausiai per vakarinį posėdį šį įstatymą ir priimti, nes daugiau pataisų nėra, tikrai galime tą padaryti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, neverskite manęs pažeisti Statuto. Aš neturiu teisės paskelbti ypatingos skubos. Ypatingą skubą gali paskelbti tik Pirmininkė. Atsiprašau, bet to negaliu padaryti.
10.29 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3175(2) (svarstymas)
Svarstome Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo projektą ir 6 balsavus už, 4 – prieš jam pritarė.
PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašė kalbėti 3 Seimo nariai. E. Masiulis – pirmasis.
E. MASIULIS (LSF). Gera diena, mielieji kolegos. Ne pirmą kartą šis įstatymo projektas jau yra svarstomas čia, parlamente, tačiau šiek tiek stebina tas iniciatorių atkaklumas visiškai negirdint visuomenės balso, negirdint įvairių argumentų vis tiek priimti šį įstatymą. Iš karto noriu pasakyti, kad Liberalų sąjūdis labai aiškiai pasisako prieš naktinio matymo prietaisų naudojimą medžioklėje dėl keleto priežasčių. Pirmiausia mes manome, kad tokias pataisas galėjo paskatinti ir kai kurios verslo grupės, kurios yra suinteresuotos dėl tokių prietaisų pardavimo ir kurių atstovai dalyvauja medžioklės…
PIRMININKAS. Gerbiamieji medžiotojai, prašau tylos!
E. MASIULIS (LSF). …kurių atstovai užima vadovaujančias pozicijas medžioklės organizacijose.
Antras dalykas. Iki šiol Lietuvos medžiotojai garsėja labai gerais trofėjais ir gerais pasiekimais ne tik Lietuvoje, mes matome, kad ir iš tolimų užsienio šalių parsiveža gerus trofėjus. Visa tai buvo daroma be naktinio matymo prietaisų. Kolegos, kas čia atsitiko, ar kvalifikaciją praradote, nebepataikote, ar kokios nors kitos problemos?
Trečias dalykas. Bet kokiu atveju reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kalbant ir apie laukinių žvėrių situaciją, ar etiška… Kyla etikos klausimai, kyla tam tikro brutalumo klausimai. Man atrodo, kad mes turime labai aiškiai suvokti, kad medžioklė nėra vien tik pramoga, ji, žinoma, atlieka tam tikras teigiamas funkcijas. Kita vertus, bet kokiomis priemonėmis žudyti laukinius žvėris, mano manymu, yra nehumaniška ir tai neatitinka šiuolaikiškos žmogaus mąstysenos.
Tokiu keliu einant (čia girdėjau kolegas sakant, žinote, gyvename XXI a., naujos technologijos, tai kaip čia dabar liberalai pasisako prieš naujas technologijas?) ir vadovaujantis tokia logika galima greitai sulaukti pataisų, kad ežeruose leisime dinamitu sprogdinti žuvis, nes tai irgi technologiškai patogiau ir bus daugiau žuvies.
Man atrodo, kad šitas įstatymo projektas pirmiausia sukiršino Lietuvos visuomenę ir bendruomenę, nėra įsiklausoma į įvairių nevyriausybinių organizacijų išsakomus argumentus, pagaliau, kiek žinau, ir Aplinkos ministerijos pozicija nėra labai tvirta dėl šio įstatymo. Keista, kodėl nėra prašoma, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijos išvados?
Naudodamasis proga norėčiau paprašyti, jeigu po svarstymo bus pritarta, Vyriausybės išvados šiuo konkrečiu klausimu. Mielieji kolegos medžiotojai, jūs tikrai visi esate labai puikūs, profesionalūs, taiklūs medžiotojai ir kam jums tie naktinio matymo prietaisai? Jūs labai gerai pataikote ir be naktinio matymo prietaisų. Kviečiu nebalsuoti už šį įstatymo projektą, nes tai neatitinka humaniškumo, etikos ir kitų aukščiausių žmogiškųjų vertybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Z. Jedinskį.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Gerbiamieji kolegos, beveik visi vyrai dalijasi į dvi grupes: arba žvejai, arba medžiotojai. Tarp žvejų dabar labai yra paplitęs toks žvejybos būdas: pagavai žuvį, padarai nuotrauką ir privalai nedelsdamas žuvį paleisti. Apgailestauju, kad vyrai medžiotojai eina visai priešinga kryptimi, nenori palikti tiems vargšams žvėreliams jokių šansų. Aš siūlyčiau tarp medžiotojų irgi propaguoti panašų būdą: pagavai briedį arba šerną, padarei nuotrauką, pabučiavai ir privalai paleisti. Aš – prieš naktinius matymo prietaisus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kviečiu S. Brundzą.
S. BRUNDZA (TTF). Laba diena, kolegos. Aš čia toks pusiau medžiotojas, gerbiamasis B. Bradauskas gali pasakyti, kad nuvažiuoju du kartus per metus. Galiu save priskirti prie mėgėjų ir nesu žudikas, kaip čia kalbama. Aš pritarčiau kolegai E. Masiuliui, kad iš tikrųjų Lietuvos medžiotojai pasižymi labai gerais trofėjais, medžioklės tvarka Lietuvoje yra labai gera, visi medžiotojai yra disciplinuoti. Kalbėti apie kokius nors žudymus ar žudynes gal nereikėtų, nes yra nustatyta griežta tvarka, nustatyti planai, limitai tam, kad tai būtų reguliuojama, kad nedarytų žalos ūkininkams ir t. t. Jeigu kartais žiūrite televiziją, tai, pavyzdžiui, šeštadienį Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius dar kartą griežtai kalbėjo apie tai, kad medžiotojai nevykdo šernų medžioklės planų, o, kaip žinome, kiaulių marą iš esmės perneša šernai, ir jis net grasina, kad atims plotus iš tų klubų, kurie nevykdo plano.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šernai išeina sutemus. Jeigu anksčiau pašvietus žibintuvėliu jie nebijodavo, dabar išsilaksto kaip žvirbliai. Faktiškai nėra ką nušauti. Tai viena.
Kalbėti apie mūsų netvarką, apie žudymą nereikia. Aš manau, kad brakonieriai, kurie žudo, ir dabar viską turi, tam tikros institucijos su tuo kovoja. Jeigu kalbėtume apie civilizuotą medžioklę, tai naktinio matymo prietaisai kaip tik padėtų taikliau pataikyti, nes prietemoje nėra taip lengva.
Dar vienas dalykas. Dabar visi kalba apie krašto gynybą, kad mūsų kraštui iškilo didelis pavojus, visi ginkluojamės. Keliolika tūkstančių, o gal keliasdešimt medžiotojų mažiau kaip 3 šautuvus dabar retas kuris turi. Pažiūrėkime, jeigu kils tikras pavojus, tai ką su tais ginklais veikti? Turbūt būtų galima veikti tik dieną. Pagalvokime ir apie tai, kad tai būtų tam tikra įranga snaiperiams, taip pasakykime. Į šį aspektą irgi prašau atsižvelgti. Aš palaikysiu šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija baigta. Motyvai – už, prieš. Daug medžiotojų Seime. K. Kuzminskas – už.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tikrai esu už, nes naktinio matymo prietaisas medžiotojui šiuo metu yra būtinas. Tie, kurie brakonieriauja, jau seniai turi tuos naktinius prietaisus ir stebi medžiotojus, kai jie vaikšto, bokšteliuose ar pamiškėse. Vaikšto inspektoriai ir brakonieriai su naktinio matymo prietaisu iš karto pasitraukia iš tam tikro ploto ir pabėga. Čia, aišku, žvejys labai gražiai pasakė, kad pagavęs žuvį paleisk, žvėrį taip pat paleisk. Pakutenai ir paleidai. Mes, medžiotojai, jau ir taip turime priekaištų, kad per mažai sumedžiojame šernų, kad nemedžiojame paršavedžių. Mes čia humaniškai palaikome, kad paršavedė turi užauginti paršiukus, nepalikti paršiukų likimo valiai. Ypač daug žalos jaunuolynams padaro briedžiai, elniai. Eiguliai, girininkai, urėdai prašo, kad mažintume tam tikruose plotuose, jaunuolynuose šių žvėrių skaičių, nes išlaužomos viršūnės, ir faktiškai miškai yra sužalojami. Todėl protingai medžiojant reikia tam pritarti. Vakar dar gavau kariškių raštą. Skaitau: „Medžiotojams įspėjimas: „Sveiki. Šioje teritorijoje rugsėjo 23–24 d. vyks karių mokymai. Perspėjame medžiotojus, kad būkite atsargūs medžioklėse, nes galime išlįsti bet kada.“ Tai susiję su tam tikrais medžioklės plotais. Tam, kad saugiai vyktų medžioklė, reikia naktinio matymo. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Ačas – prieš.
R. AČAS (MSNG). Gerbiamieji, esu galbūt vienintelis iš nedaugelio, kuris esu medžiotojas, bet esu prieš šiuos prietaisus ir nelabai suprantu, kam jų reikia. Manau, kad palaukti yra prožektorius, kurio visiškai užtenka. O kai kas galbūt atstovauja pardavėjų interesams.
Kaip medžiotojas aš tik tiek galiu pasakyti. Girdžiu anekdotų, kad sėdi bokštelyje, per daug padaugina ir nelabai atskiria briedį nuo karvės. Ne vieną kartą karvė buvo nušauta. Aš siūlyčiau susirūpinti ne tuo, kaip įteisinti šiuos prietaisus, o galbūt medžioklės kultūra, ir nebus tokių nelaimingų atsitikimų, kai nušaunama karvė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Svarstymo stadija. Optiniai taikikliai – už ir prieš, naktinio… Atsiprašau, naktinio matymo prietaisai.
Už balsavo 45, prieš – 27, susilaikė 15. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
Replika po balsavimo – S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Replika būtų tokia. Nors šernus, aišku, galima pabučiuoti ir paleisti, ir žuvytes irgi, bet jeigu žuvytes bučiuojame ir paleidžiame, tai iš kur parduotuvėse ta žuvis, gal kas nors galėtų pasakyti?
PIRMININKAS. Turbūt iš meilės. Minutėlę! Visi gaus replikuoti. Pirmiausia damoms. Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Labai ačiū. Aš manau, kad tie, kurie pritaria naujoms technologijoms, apskritai technikai, šiandien balsavo už. Tie, kurie nepritaria… Čia tiesiog yra naujų technologijų klausimas ir nereikia kalbėti apie kitus motyvus. Jeigu jūs nepritariate naujoms technologijoms, nuo šiandien naudokitės tik laidiniais telefonais.
PIRMININKAS. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke!
PIRMININKAS. Gerbiamasis opozicijos lyderi, aš jus matau kiaurai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Deklaruoju viešai – nesu medžiotojas, bet esu dviratininkas mėgėjas. Čia klausydamasis šitos labai esminės strateginės diskusijos, aš manau, galiu pasiūlyti labai gerą kompromisą. Man atrodo, čia R. Ačas jau beveik pataikė, kad medžiotojai… Kur problema? Medžiotojai naktį dėl įvairių priežasčių, kartais dėl žinomų priežasčių supainioja laukinį žvėrį su karve ir iš to kyla visokių problemų. Kad nakčia, pavyzdžiui, keliuose automobilistai matytų, jog važiuoja dviratininkai, tai dviratininkai privalo dėvėti liemenes. Man atrodė keistas toks sprendimas, bet tiek to. Dėvime. Aš siūlau dabar pasirinkti alternatyvą: arba liemenėmis aprengti visus šernus, arba jeigu to nepavyksta padaryti, tada bent karves aprengti.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo – E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Aš tiesiog, gerbiamasis pirmininke, gal jūs neužfiksavote, kalbėdamas iš tribūnos vis dėlto norėjau paprašyti… Gerbiamasis pirmininke, jūs ir dabar negirdite. Skanaus!
PIRMININKAS. Girdžiu. Man netrukdo.
E. MASIULIS (LSF). Aš norėjau paprašyti Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu Vyriausybės išvados dėl šito projekto, nes man yra žinoma kitokia Aplinkos ministerijos pozicija. Norėtume išgirsti Vyriausybės išvadas.
PIRMININKAS. Balsuosime. Gerai.
Gerbiamasis Stasy, jūs jau kalbėjote. Negalima po tris replikas. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia dabar visi savo humoro gyslelę mėgina parodyti replikuodami, bet mes tikrai šitą klausimą svarstome gana neatsakingai. Mes nekalbame apie žvėrių šaudymą arba nešaudymą. Mes kalbame, sprendžiame problemas, kokiu būdu tai daryti. Niekas nesiūlo atsisakyti žvėrių šaudymo. Iš esmės jie pritaria, kad žvėris gali būti papjautas, niekas dėl to čia nesiginčija, bet siūlo pjauti buku peiliu. Čia tokia diskusija šiuo metu vyksta. Kalbėkime apie tai, kokiu būdu ką turėtume daryti. Bet niekas nesiūlo principinių dalykų, o tik dėl paties prietaiso tikslumo ar galimybės. Daugiau nieko.
PIRMININKAS. Ačiū visiems. Atsiprašau, R. Baškienė. Žinau, kad ji ne medžiotoja, todėl suteikiu žodį.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Ji – tikrai ne medžiotoja. Manau, kad šitas balsavimas neturėtų būti vertinamas kaip įvykęs. Šitame balsavime neturėjo dalyvauti medžiotojai. (Balsai salėje) Mes iš tikrųjų pažeidėme Seimo statutą, pasielgėme labai neteisingai, nes čia akivaizdus interesų konfliktas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Siūlyčiau Etikos ir procedūrų komisijai apsvarstyti visus medžiotojus, kurie šiandien nuspaudė mygtuką „už“.
Ne medžiotojas – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, pirmininke, tikrai ne medžiotojas, bet noriu pasakyti vieną esminį dalyką. Ką turime šiandien? Vienuolika rajonų. Visi ūkininkai – ne didieji, bet mažieji, kurių buvo 300–400, turėjo išpjauti visas kiaules – ir motinines, ir ne motinines. Ir neatsirado nė vieno gailinčio, kad štai ką mes darome – išpjauname motinines kiaules, nes užėjo kiaulių maras. O taikliai nušauti šerną, ką sakė Rimantas – Jėzus Marija, dangus griūna!
Mielieji mylėtojai, kiaulieną visi valgome, bet šerną taikliai nušauti be sužeidimų, kad jis neperneštų maro dešimtį kilometrų bėgdamas sužeistas, yra tragedija. Nelabai suprantu, ką labiau mylite – ar šerną, ar kiaulę, kurią valgote? Man atrodo, abiejų reikia ir tikrai šita optika šernų neišnaikins, tiktai geriau reguliuos populiaciją.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad tai labai jautri ir labai aktuali tema Lietuvai, ir visi mes mokame žiūrėti pro optinį taikiklį.
Dar trys paskutiniai, ir viskas. Trys paskutiniai. (Balsai salėje)
R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš kreipiuosi į Ūkininkų sąjungos vieną atstovę, vieną lyderę mūsų Seime, t. y. pono R. Karbauskio atstovę mes čia turime. Jūs žinokite, kad praeitą savaitę buvo nemažai susirinkusių Ūkininkų sąjungos atstovų ir išreiškė didelį susirūpinimą dėl daromos žalos, nes, kaip žinote, šiandien ūkininkams šernai padaro didžiausią žalą ir ji nekompensuojama. Aš nežinau, ar jūsų partija yra absoliučiai prieš ūkininkus, ar už ką jūs galų gale esate. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Visų pirma aš norėčiau pasakyti tris dalykus.
Pirma R. Dagiui, kad yra ne šaudomi, o medžiojami žvėrys. Prisiminkite, opozicija, kad medžiojami.
Antra, ką R. Baškienė pabrėžė. Aš manau, kai yra svarstomi žemės klausimai, visi Seimo nariai taip pat turėtų nusišalinti, nes manau, kad kiekvienas Seimo narys turi daugiau ar mažiau žemės.
Trečia, ko E. Masiulis paprašė. Aš manau, tikrai nereikia Vyriausybės išvados – perteklinė nuostata, nes nėra biudžeto lėšų poreikio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir Medžiotojų draugijos ekspirmininkas. Garbės pirmininkas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai kas čia kalba ir nežino, apie ką kalba. Niekada medžiotojai nereikalautų naktinio matymo taikiklių. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija buvo priėmusi sprendimą nepritarti naktinio matymo taikiklių naudojimui, bet iškilo klausimas sumažinti šernų populiaciją iki pusės šerno šimto hektarų plote. Kaip tai padaryti? Pabandykite nuvažiuoti prie miško ir pažiūrėsite.
Aš vakar laukiau, sėdėjau, atėjo 44 šernai. Aš juos per naktinio matymo žiūronus suskaičiuoju, bet negaliu nušauti nė vieno, nes per optiką nematau. Kaip sureguliuoti tą žvėrių kiekį? Todėl mes peržiūrėjome savo sprendimą ir pritarėme naktinio matymo taikikliams, dar kartą kartoju – dėl šernų, ne dėl kitų. Kitaip mes nesureguliuosime. O kiaulių maras galbūt yra didesnė nelaimė Lietuvoje negu čia kokie nors parėkavimai dėl populizmo. Truputį galvokime valstybiškai. Yra Ekstremalių situacijų komisijos rekomendacijos. Lietuvos Ekstremalių situacijų komisija yra durniaus vietoje, kažkokia yra sukurta ar panašiai? Na, apie ką mes čia kalbame, laužome ietis ir visa kita? Mes kur kas labiau suprantame čia nei jūs, kurie nė karto miške nebuvę, ką daryti.
PIRMININKAS. Ačiū visiems, kurie… Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlymas gauti Vyriausybės išvadą. Balsuojame dėl tokio pasiūlymo.
Už balsavo 37, prieš – 24, susilaikė 23. Išvados neprašome.
Gerbiamieji kolegos, ačiū. Šis klausimas baigtas.
Toliau posėdžiui vadovauja mano kolega G. Kirkilas.
10.51 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 141, 15, 18, 181, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 381, 39, 40, 41, 42, 431, 45, 47, 49, 52, 541, 542, 543, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-3485, Civilinio kodekso 6.696, 6.697, 6.698 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3486, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1595, 1596, 161, 1891, 1893, 1894, 18913, 18915, 18916, 2392, 2463, 24711, 259, 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1597, 1598, 18917 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-3487, Architektų rūmų įstatymo Nr. X‑914 3, 6, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3488 (pateikimas)
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Toliau eina visas blokas – darbotvarkės 1-6a, 1-6b, 1-6c ir 1-6d. klausimai. Pateikimas. Pirmasis – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3485. Kviečiame į tribūną ministrą K. Trečioką. Prašom, ministre. Prašau dėmesio, kolegos! Ministras. Prašau, ministre.
K. TREČIOKAS. Laba diena! Šiandien noriu pristatyti jums kelių įstatymų projektų paketą. Pirmiausia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių pakeitimo, Administracinių teisės pažeidimo kodekso ir Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektus.
Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo tikslas yra išspręsti per praktinį taikymą pastebėtas problemas, paspartinti investicinį procesą, suvienodinti visų statybos proceso dalyvių statybos proceso suvokimą ir vertinimą, liberalizuoti atskirus statybos proceso eigos etapus, taip sumažinat biurokratinę naštą verslui, savivaldybės administracinės priežiūros institucijoms detalizuoti kvalifikacinius reikalavimus statybos proceso dalyviams, suteikti papildomas garantijas užsakovams.
Naujos redakcijos Statybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyti esminiai architektūros reikalavimai, įvardijami jų esminiai kriterijai, nustatomi projekto architektūros atitikties universalaus dizaino principams reikalavimai, t. y. reikalavimas dėl statinių kokybės. Visi proceso dalyviai tokį sprendimą sveikina.
Pagal esamą reglamentavimą projekto ir statinio ekspertizę atliekantieji nebuvo priskirti prie statybos proceso dalyvių. Dabar projekto 10, 11, naujame 141 straipsniuose atitaisomas šis akivaizdus prieštaravimas tarp pareigų ir teisių, priskiriant ekspertinę veiklą prie statybos techninės veiklos pagrindinių sričių ir kiekvienam statybos proceso dalyviui pagal jo vykdomą veiklą nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai ir atsakomybės ribos, nustatoma kvalifikacijos atestatų išdavimo tvarka. Tas irgi yra labai svarbu, proceso dalyviai to pageidauja.
Dar viena naujovė – Statybos įstatymo 12 straipsnyje nustatoma prievolė pranešti apie statybos pradžią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje… „Infosatyba“.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos!
K. TREČIOKAS. Projektu siūloma ištaisyti teisinio reglamentavimo netikslumus, kaip projekto prisijungimo sąlygų įgyvendinimo tikrinimą, statybos taisyklių privalomojo taikymo įteisinimą, informacijos apie paskirtą arba pasamdytą statybos vadovą pateikimo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai privalomumą. Ši informacija yra būtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbui teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuojant ūkio subjektus ir statybas, naudojantis kuriama rizikos valdymo informacine sistema.
Statybos įstatymo 20 straipsnio pakeitimu siūloma įteisinti specialiuosius reikalavimus, architektūrinės paveldosaugos ir saugomos teritorijos tvarkymo ir aplinkosaugos reikalavimus, detalizuoti jų turinį, išdavimo terminus ir atsakomybę. Kadangi šiuos reikalavimus nustato trys institucijos, turinčios skirtingus uždavinius, neretai pasitaiko prieštaravimų tarp jų nustatomų reikalavimų. Šiuo metu prieštaravimų derinimas paliktas statytojui, užsakovui. Įstatymo 20 straipsnio nuostatomis siekiama nustatyti ginčų dėl specialiųjų reikalavimų suderinamumą nagrinėjant aplinkos ir kultūros ministrų sudarytai komisijai. Tokiu būdu ginčo sprendimo procesas galimai sutrumpėtų 2–3 metais, o statytojui būtų sudaryta galimybė sparčiau ir efektyviau apginti savo interesus.
23 straipsnio pakeitimu supaprastinama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka, atsižvelgiant į planuojamo statyti statinio svarbą visuomenei, sumažinamas statytojo pateikiamų dokumentų kiekis. Projektų sprendinių atitiktį tikrinančių institucijų skaičių (dabar jų yra 17) yra siūloma sumažinti iki 9, dabar yra nustatomi projekto sprendinių tikrinimo terminai ir tvarka.
Patikslinta įstatymo 24 straipsnyje nustatyta statybos užbaigimo tvarka. Įstatymo 30 straipsnyje patikslinami statinio statybos techninės priežiūros privalumų atvejai. Taip pat 32 straipsnis patikslinamas, atsižvelgiant į naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymą. Įstatymo 34 straipsnyje patikrinta nebaigto statinio registravimo ir perleidimo tvarka, kas anksčiau irgi keldavo labai daug įvairių problemų.
36 straipsnio pakeitimu siūlomas garantinių prievolių įvykdymo užtikrinimas. Tai taip pat labai svarbus pakeitimas, kuris rangovo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti dėl rangovų kaltės atsiradusių defektų, nustatytų per pirmuosius dvejus metus statinio garantinio termino, šalinimo išlaidų apmokėjimą statytojui arba užsakovui. Papildomai siūloma numatyti galimybes sutartinių santykių pagrindu nustatyti ilgesnius garantinius terminus.
Taip pat koreguojamos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su civilinės atsakomybės draudimo reikalavimais, aiškiai išdėstomi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo atvejai.
40 ir 42 straipsniuose yra patikslintos su statinio naudojimu ir priežiūra susijusios nuostatos. 41 straipsnis papildomas, nustatant daugiabučių namų techninės priežiūros tarifų tvirtinimo tvarką.
Įstatymo 43 straipsnis papildomas nuostatomis, nustatančiomis pastatų energetinio naudingumo sertifikatų apskaitos tvarką ir prievolę kadastro tvarkytojui įrašyti į kadastro duomenis pastato ar jo dalies energetinio efektyvumo rodiklius. Pakeisti, patikslinti, papildyti įstatymo straipsniai, numatantys juridinių asmenų atsakomybę.
Kartu su Statybos įstatymo projektu teikiami Civilinio kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Architektų rūmų įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai. Prašau šiam siūlymui pritarti. Iš tikrųjų šio įstatymo pakeitimo visi proceso dalyviai laukia. Mes labai daug diskutavome ir tikrai turime pritarimą. Manome, kad labai supaprastėtų ir pagreitėtų statybų procesai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji – V. M. Čigriejienė. Prašau, profesore.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, jūs savo įstatymu siūlote supaprastinti statybas leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką, sustiprinti užsakovo garantijas, taip pat pakeisti administracinių nuobaudų reglamentavimą ir t. t. Prašau pasakyti, kai aš pasižiūrėjau Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas dėl to įstatymo, tai yra nurodyta 51 pastaba. Kaip jūs galite tai įvertinti? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Labai ačiū. Geras klausimas. Aš pamiršau paminėti. Aš turiu ir savo pažymoje. Iš tikrųjų daugelis pastabų, rodos, išskyrus dvi, yra grynai redakcinio pobūdžio. Į jas tikrai bus atsižvelgta ir jos bus pataisytos. Tik mes turime tokį keblumą, kad tie pakeitimai atsirado, kai tuos įstatymų projektus įvertino Teisingumo ministerijos specialistai. Mes pakeitėme pagal juos, dabar netinka Seimo specialistams. Bet, manau, tai tikrai yra suderinama.
PIRMININKAS. Klausia kolega A. Strelčiūnas. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). M. Čigriejienė iš dalies paklausė mano klausimo, nes ir aš pamačiau 51 pastabą. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto kai kurios sąvokos ne tik… Iš esmės reikėtų išaiškinimo, pavyzdžiui, „statyba ūkio būdu“, „statyba mišriuoju būdu“, dėl vienos dienos informacinio paskelbimo. Ar bus pasiektas rezultatas, kad statyba nepailgės? Ir dėl pastatų modernizavimo. Ten reikėtų aiškumo, ar iš europinių pinigų gaunamas finansavimas, ar ne? Norėtųsi, kad tas projektas būtų patikslintas.
K. TREČIOKAS. Aš minėjau, kad projekto rengimo metu mes diskutavome su visais proceso dalyviais – su projektuotojais, statybininkais, architektais ir mūsų teritorijų planavimo tarnybomis. Iš tikrųjų tokių klausimų dėl formuluočių buvo labai daug, dėl ypatingo statinio, kas ir kaip, mes labai suderinome. Aš manau, kad šiuo metu visi proceso dalyviai tuos terminus supranta vienodai. Jeigu dar kiltų kokių nors klausimų, aišku, svarstymo komitetuose metu būtų galima kai ką patikslinti arba paaiškinti. Bet kol kas mes tokių nesame gavę, jeigu bus, sutinku, kad galima. Kas yra „ūkio būdu“, tai manau, visi vienodai supranta, bet kai kurie terminai gali būti… Bet taip dažnai atsitinka. Jeigu bus tokių siūlymų, tai svarstymo, priėmimo metu yra patikslinami dalykai.
PIRMININKAS. Kolegė A. Monkauskaitė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, yra numatyta, kad dvigubai sutrumpėtų dokumentų išdavimo terminai ir derinančių institucijų skaičius. Čia iš tikrųjų įspūdingi skaičiai – nuo 17 iki 9. Prašau pasakyti, kokios institucijos nebeturėtų derinti projektų pagal jūsų projektą ir kiek tas laikas sutrumpėtų?
Kita klausimo dalis apie „Infostatybą“. Šiandien ta „Infostatyba“ kartais užstringa ir ten ne visada aiškiai yra pateikiami tie projektai. Ar numatote šiuo įstatymu keisti „Infostatybos“ dalykus? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Pradėsiu nuo antro. Šiek tiek yra numatyta keisti ir pagrindinis pakeitimas yra tai, kad paskelbimas „Infostatybos“ duomenų bazėje jau yra kaip statybos leidimo išdavimas ir atskiro popierinio varianto bus nereikalaujama. Jeigu informacinėje sistemoje yra pranešimas, kad yra suderintas ir išduotas leidimas, tai jau reiškia, kad statybos kompanija gali vykdyti darbus. Atskirais atvejais, kai bus pageidaujama, bus išduodamas ir popierinis dokumentas. Aišku, tai ir pagreitins, ir palengvins, sumažins naštą.
Dabar dėl 17 institucijų. Iš tikrųjų čia yra ne tiek institucijų skaičius, kiek procedūrų skaičius, ir labai priklauso nuo to, kokio pobūdžio yra statinys. Yra atvejų, kai yra statinys saugomoje teritorijoje, atsiranda papildomų derinimų, yra Kultūros paveldo departamentas ir panašiai. Bet visais atvejais šių procedūrų skaičius sumažėja iki 9, ne daugiau, tai yra beveik perpus. Iš tikrųjų labai paspartins, nes dabar kai kurios institucijos dubliuodavosi. Aš noriu pabrėžti, kad kontrolės prasme tikrai nesumažės. Tiesiog buvo dubliuojama ir gaišinamas laikas. Mes labai trumpiname terminus, ten, kur buvo 45 dienos, lieka 23, kur buvo 20, lieka 10, ir visiems vienodai. Aišku, tai yra iššūkis atskiroms tarnyboms, bet proceso dalyviams tai labai palengvins ir pagreitins.
PIRMININKAS. Kolega R. Markauskas. Prašau.
R. MARKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų įstatymų paketas apima labai daug gyvenimiškų sričių ir jis reikalingas, jį pakeisti ir pakoreguoti… Ar jūs, kaip rengėjai, tikrai diskutavote su suinteresuotomis pusėmis, savivaldybėmis ir kitais, kad iš tikrųjų po to nebūtų daug nepatenkintų žmonių ir nesudarytų kliūčių mūsų piliečiams?
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Aš pabrėžiau, kad mes labai daug diskutavome ir su Savivaldybių asociacija, ir visomis savivaldybėmis, išsiuntinėjome projektus, prašėme pateikti siūlymus ir gyvai sudarę tokią neformalią darbo grupę diskutavome, ateityje mes pristatysime Architektūros įstatymą, Savivaldybių infrastruktūros, lygiai tą patį darome. Tiesiog, aišku, tai užima laiko, bet rezultatas – mes vienodai, kaip jau kolegai Seimo narui sakiau, ir terminus tada suprantame, ką reiškia vienas ar kitas apibrėžimas, ir panašiai. Tikrai šitas klausimas yra gana išdiskutuotas su visais suinteresuotaisiais. Džiugu pasakyti, kad dabar visi proceso dalyviai sveikina ir laukia greitesnio priėmimo, kad būtų supaprastinti, pagreitinti procesai.
PIRMININKAS. Kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. (Ministre, aš čia, toje pusėje.) Aš norėčiau paklausti dėl Architektų rūmų įstatymo, kadangi čia jis buvo pateiktas tame komplekte. Ar manote, kad tie kosmetiniai pataisymai, pakeičiant tik pavadinimus, pakeis ir veiklos turinį? Aš turiu omenyje tam tikrą siaurą architektų bendruomenę, kuri neįsileidžia į savo tarpą, netestuoja, netaiko europinių direktyvų reikalavimų asmenims, kurie užsienyje baigė architektų studijas, neskiria kompensavimo priemonių kokių nors papildomų, jeigu neužtenka įrodyti, dažnai gindami savo klaną tiesiog jaunus žmones verčia ieškotis darbo užsienyje, grįžti atgal, kur jie baigė mokslus. Ką jūs manote apie darbą šios labai svarbios Lietuvai institucijos, kuri jums tiesiogiai pavaldi?
K. TREČIOKAS. Manau, kad tas, kaip jūs sakote, iš pažiūros siauras, formalus ir tik pavadinimo, atrodo, nereikšmingas pakeitimas, iš tikrųjų yra esminis. Aš ne visai sutikčiau, kad ten yra atstovai, dalyviai kažkokie, labai užsiangažavę ir į visas naujoves konservatyviai žiūrintys. Mes esame sutarę ir yra kontrolės mechanizmas, tikrai nebus taip, kad bus uzurpuojama rinka ir, kaip jūs sakote, jauni kvalifikuoti specialistai išpurtomi arba vejami iš šalies, priešingai, ten bus institucija, kur galės gauti ir konsultaciją, ir sprendimai bus labai pagrįsti. Jeigu taip atsitiktų, kaip jūs sakote, be jokios abejonės, mes turime svertų ir galime pakeisti. Bet susirinkę architektai iš tikrųjų sutarė, kad tokia tvarka, kuri iki šiol galiojo, irgi nėra gera, ir kad per Architektų rūmus, jie turėtų vienodą tvarką, sistemą, atestuotus specialistus. Dabar tikrai yra kita problema, kai į sistemą pakliūna tik prašalaičiai, turėdami tik diplomą, neturėdami jokios patirties, imasi projektavimo, imasi kitų dalykų ir po to turime labai nekokybiškus, neišvaizdžius arba net pavojų keliančius statinius.
PIRMININKAS. R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mano kolega kaip tik atkreipė dėmesį į tikrai nemažą Teisės departamento pastabų skaičių. Aš norėčiau jūsų paklausti. Kadangi šitas įstatymo projektas kaip tik numato paprastesnes statybos dokumentų rengimo procedūras, aš norėčiau, kad jūs užtikrintumėte, kad šis įstatymas tikrai neliberalizuos tos kontrolės, kad statiniai būtų tinkamos kokybės, nes tenka prisiminti Latvijoje įvykusią tragediją su viena stambia parduotuve, kai žuvo daug žmonių. Ten buvo priimti statybą liberalizuojantys įstatymai, be to, atitinkama kontrolės institucija buvo perkelta į savivaldybių dispoziciją. Norėčiau sulaukti jūsų atsakymo šiuo klausimu. Ačiū.
K. TREČIOKAS. Tikrai galiu užtikrinti, kad visų tų diskusijų ir svarstymo metu buvo tokia gija – kontrolė. Spartinant procesus, trumpinant terminus, tikrai nereiškia, kad mažės kontrolė, priešingai, kontrolė bus tik didesnė, griežtesnė ir atestaciniai, kvalifikaciniai reikalavimai bus didesni negu iki šiol. Tačiau sprendimų priėmimas bus greitesnis ir, kaip sakiau, tai proceso dalyviai sveikina, bet noriu užtikrinti, kad kontrolė tikrai nesumažės, priešingai, jinai turi tik pagerėti, būti tik efektyvesnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau užduoti klausimą dėl CK, dėl lydimojo Civilinio kodekso projekto. Jūs numatote vienodą tiek rangovo, tiek projektuotojo, tiek statinio projekto ekspertizės rangovo ar statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybę. Ar yra teisinga numatyti vienodą atsakomybę? Aš neneigiu paties fakto, kad statinio projekto ekspertizės rangovas taip pat turi turėti atsakomybę, turi būti numatyta atsakomybė, tačiau ar yra teisinga vienoda tiek statinio projekto ekspertizės rangovo, tiek paties rangovo ar projektuotojo atsakomybė?
K. TREČIOKAS. Ačiū. Supratau klausimą, bet tiek, kiek aš įsigilinęs į projektą, vienoda atsakomybė yra ne finansine ar procentine išraiška. Tiesiog kiekvienas atsako proporcingai už savo priimamus sprendimus. Taip, visi proceso dalyviai turi būti vienodai atsakingi, bet tiek, kiek liečia jų kompetenciją. Mes kartu dar teikiame ir pataisymus dėl civilinio draudimo. Tai irgi labai svarbu, nes, suprantama, procesas būna sudėtingas, atsitinka įvairių klaidų, valdo vienu metu kelis projektus ir, sakykim, techniniai prižiūrėtojai galės turėti vieną bendrą draudimą dėl visų savo įgyvendinamų projektų, bet aš nedrįsčiau teigti, kad visi iki vieno absoliučiai vienodai atsako. Morališkai – taip, finansiškai pagal sprendimų įtaką ta atsakomybė bus skirtinga.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar už norėtų kalbėti S. Brundza. Prašau.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū, pirmininke. Aš pasisakau už, nes turbūt per daug subiurokratinti tie visi dalykai. Tik vieną pasiūlymą norėčiau pasakyti. Kalbant šiame pakete apie baudas už pažeidimus, tai jos čia vis dėlto gana vaikiškos. Žiūriu, statytojai už teisės aktų pažeidimus baudžiami tik iki tūkstančio eurų. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, vienas lietuvaitis, pavardės nesakysiu, Ispanijoje pats pažeisdamas pastatė namą (kažkur per platu, kažkur per aukštai), teko jam ištaisyti tuos pažeidimus, o bauda buvo 1 mln. 250 tūkst. eurų. Ir tik tada galėjo užregistruoti, o mes tūkstančio eurų rašom. Jeigu mes geriname sąlygas, tai, matyt, reikėtų gerokai griežtinti atsakomybę už pažeidimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš esmės aš nesu prieš, bet, matydamas šiandien statybų priežiūros ir kontrolės situaciją, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad atsakomybė yra nepakankamai griežtai reglamentuota. Neseniai mes Energetikos komisijoje su „Lietuvos energija“ ir jos įmonėmis svarstėme dėl strateginio, pabrėžiu, strateginio Lietuvos objekto „LitPol Link“ linijos statybos. Tai yra gelžbetoniniai pamatai atramoms, kurie dešimtimis neatitiko reikalavimų, kai kurie stulpai nugriuvo statant. Apie ką mes kalbame? Kalbame apie energetinio saugumo strateginį objektą. Čia negalime… Ir atsakomybė – ar užsakovo, ar, sakykime, rangovo, ar priežiūros trūkumas. Štai yra funkcijų nepasiskirstymas, visi trauko pečiais, galbūt kas nors iš ko nors išsireikalaus, bet kalbama apie strateginį objektą, energetinį strateginį objektą. Neaišku, kas atsitiks po žiemos, kada bus užšalimo, atšalimo ciklas, jeigu statybos sąlygomis, sakykim, dar net nepradėjus eksploatuoti, reikėjo keisti dešimtis stulpų atramų, t. y. tų stulpų, kurie montuojami… metalinių konstrukcijų stulpai ant gelžbetonių atramų. Kas galų gale tai kontroliuoja? Aš iš esmės nepasisakau už visus pakeitimus, bet už tai, kad tikrai svarstymo stadijoje būtų tobulinama. Tad atkreipčiau gerbiamojo ministro ir komiteto dėmesį! Ačiū.
PIRMININKAS. Dar už norėtų P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad įstatymas yra svarstomas laiku. Reikia jam pritarti, nes dabartiniam Statybos įstatyme yra be galo subiurokratinta, pertekliniai reikalavimai. Derinimų iš tikrųjų labai daug. Kiekvienas kelia savo sąlygas, savo reikalavimus, dažniausiai perteklinius. Apskritai, manyčiau, arba tų derintojų nereikėtų atsisakyti, arba jie turėtų tik rekomendacinį pobūdį, nes per tai atsiranda labai nemažai korupcijos. O šiandien, galiu pasakyti, taip pat daug žmonių kreipėsi. Mes įteisinome, jeigu buvo nelegalus, buvo kokių nors nukrypimų, kad galėtų įsiteisinti. Pagal dabartinę sistemą, kuri yra supaprastinta, faktiškai pastatų įsiteisinti neįmanoma. Manau, kad bus atsižvelgta svarstymo stadijoje. Pagrindinis komitetas atsižvelgs, dar pateiks savo siūlymus, bet įstatymas būtinas ir reikalingas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po pateikimo dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-3485, Nr. XIIP-3486, Nr. XIIP-3487 ir Nr. XIIP-3488. Kas balsuoja už? Kas turi kitokią nuomonę, pasisako prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Po pateikimo. (Balsai salėje) Taip, dėl viso paketo. Keturi įstatymų projektai.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 71 Seimo narys, balsavo 71: už – 65, prieš nėra, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo.
Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3485 pagrindiniu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti šių metų gruodžio 3 d.
Dėl projekto Nr. XIIP-3486 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Taip pat siūloma svarstyti šių metų gruodžio 3 d.
Dėl projekto Nr. XIIP-3487 pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti? Galime. Taip pat siūloma svarstyti šių metų gruodžio 3 d.
Ir dėl ketvirtojo šio bloko įstatymo projekto Nr. XIIP-3488 pagrindiniu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Kitų nėra. Pakaks? Ačiū. Taip pat siūloma svarstyti gruodžio 3 d.
Gerbiamieji kolegos, sutarėme dėl šio bloko.
11.16 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 5, 18, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP‑3481, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3482, Statybos įstatymo Nr. I-1240 10, 15, 181 ir 29 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3483, Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3484 (pateikimas)
Ir vėl suteikiu žodį aplinkos ministrui ponui K. Trečiokui dėl viso bloko – dėl 1-8a, 1-8b, 1-8c ir 1-8d klausimų, įstatymų projektų Nr. XIIP-3481, Nr. XIIP-3482, Nr. XIIP-3483 ir Nr. XIIP-3484. Prašom, ministre.
K. TREČIOKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo ir Architektų rūmų įstatymo pakeitimas. Šie įstatymų projektai yra parengti įgyvendinant Vyriausybės Strateginio komiteto sprendimą iki 2016 m. sausio 1 d. konsoliduoti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų atestavimą ir Aplinkos ministerijos reguliavimo srityje esančių atestavimo komisijų veiklą.
Įstatymų projektais yra siūloma: pirma, nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui siekiančius vadovauti asmenis atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo atestavimo komisija, kurios darbą organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, o visus teritorijų planavimo dokumentus rengiančius architektus atestuojanti ir Architektų rūmuose veikianti Architektų profesinio atestavimo komisija, papildyta kultūros ministro deleguotais ekspertais ir specialistais. Taip pat nustatyti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos darbams, šių darbų planavimui ir projektavimui siekiančius vadovauti statybos inžinierius atestuos ne Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija ir Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o tik Statybos produkcijos sertifikavimo centras. Šiems darbams, jų planavimui, projektavimui siekiančius vadovauti architektus atestuos Nekilnojamojo turto apsaugos atestavimo komisija ir Architektų profesinio atestavimo komisija, o visus architektus atitinkamai veiklai atestuos Architektų profesinio atestavimo komisija. Taip pat įstatymo projektais siekiama nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje veikiantiems subjektams keliamų reikalavimų sistemą padaryti aiškesnę, skaidresnę, mažinti administracinę naštą, o atestavimo procesą spartesnį, efektyvesnį ir patogesnį. Atestavimo procedūros bus sutrumpintos vietoj 3 mėnesių iki 30 darbo dienų, kitaip sakant, tris kartus greičiau bus atliekamos. Taip pat bus sukonkretinti ir aiškiau apibrėžti taikomi kvalifikaciniai reikalavimai dėl išsilavinimo, patirties, stažo ir panašiai.
Apibrėžiant užsienio šalių piliečių teisę vadovauti ir atlikti darbus nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos srityje bus aiškumas. Taip pat bus sumažintos prielaidos korupcijai, kas šitoje srityje taip pat yra labai aktualu. Įstatymai atitiktų paslaugų įstatymo nuostatas, ir atestatai būtų išduodami neterminuotam laikui, kas irgi būtų labai svarbi naujovė, ką proceso dalyviai taip pat sveikintų. Tiek apie šitą paketą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. Pirmasis – S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, buvo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos atestavimo komisija, dabar jūs atiduodate Architektų profesinio atestavimo komisijai. Prašom pasakyti, kiek žmonių gali būti naujos sudėties komisijoje, kodėl netenkino, ar kurie aspektai galbūt netenkino tų žmonių, buvusių komisijoje? Dabar dar yra nustatyta, pavyzdžiui, kad bus papildyta kultūros ministro deleguotais naujais ekspertais ir specialistais. Vadinasi, yra dar ir praplečiama tiek ekspertais, tiek specialistais. Ministre, dar kartą klausimas: buvusieji ir esamieji ir kokia buvo problematika?
K. TREČIOKAS. Problematika buvo ta, kad procesas buvo ilgas, ir atestuojami specialistai eidavo bent į dvi komisijai, kartais net į tris. Visų šitų pakeitimų idėja, ir mes su kultūros ministru sutarėme, tai tenkina abi puses, kad vienoje komisijoje būtų specialistai, tie patys, kaip jūs sakote, buvusieji, esamieji ar būsimieji. Tie patys žmonės, tie patys proceso dalyviai bus, bet jie bus vienoje komisijoje, susirinks vienu metu į vieną vietą, ir žmogus, norintis gauti atestatą, ateis į vieną vietą ir bus atestuotas, taip labai pagreitės. Kokybiniai kvalifikaciniai reikalavimai dėl to nesumažės ir tiek kultūros paveldo, tiek kitos sritys nebus nuskriaustos, tik tiek, kad specialistai bus sudėti į vieną komisiją. Įvyks tam tikras konsolidavimas, ir iš tikrųjų manau, kad tai yra tik dėl to, kad būtų pagreitintas procesas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, čia yra sveikintinų dalykų, bet dėl Pajūrio juostos įstatymo, ten labai sugriežtinama, kiek man teko skaityti. Pajūrio juostoje net dėl laikino pastato suderinimo leidimas turės būti gaunamas iš Vyriausybės, o jokiu būdu ne iš savivaldybės. Laikinas tualetas, laikinas vamzdis, laikina elektra – be Vyriausybės leidimo. O Vyriausybės leidimą, mes žinome, per kiek laiko galime gauti. Kaip jūs manote, čia ne per griežtai siūloma?
K. TREČIOKAS. Aš ruošiausi Pajūrio juostos įstatymą pristatyti atskirai, bet jeigu jau klausimas iš to, tai galiu pasakyti…
PIRMININKAS. Po šito bus pristatymas, kitas klausimas. Jūsų klausia V. M. Čigriejienė. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje yra labai daug keblumų, ir žmonės vargsta vykdydami viešuosius pirkimus. Viešuosius pirkimus laimi kompanijos, kurios neturi įgūdžių. Prašom pasakyti, ar tokie struktūros pakeitimai pagerins kokybę? O jos žmonės ir įmonės vadovai laukia.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Taip, tikslas tų pakeitimų yra būtent, kad pagerintų kokybę. Problema, kad, kaip jūs sakote, laimi abejotinos kvalifikacinės patirties, yra tokia. Bet yra dar kita problema, kada nuolat laimi vienas ir tas pats. Kai bus jungtinė komisija, atsiras žymiai daugiau viešumo – dalyvaus atskirų ministerijų, kelių departamentų specialistai, organizacijų, asociacijų atstovai. Tikrai šiuo požiūriu procesas bus daug skaidresnis. O kaip sakiau, kvalifikaciniai reikalavimai, be jokios abejonės, kas turi išmanyti paveldo dalykus, tai jie turės išmanyti, tik tada bus atestuojami.
PIRMININKAS. Jūsų klausia kolega R. Kupčinskas. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, čia aš žiūriu iš 22 straipsnio išbraukta, kad nekilnojamojo turto dokumentus, susijusius su nekilnojamojo paveldo dokumentų rengimu, turi atestuoti specialistai. O pataisoje numatoma, kad turi teisę rengti tuos dokumentus fiziniai asmenys ir t. t., ir t. t. Ar čia nėra tam tikras terminų žaismas, ar čia yra kažkokie kokybiniai pakeitimai dėl tų specialistų dalyvavimo, ruošiant nekilnojamojo paveldo dokumentus? Ačiū.
K. TREČIOKAS. Jeigu aš teisingai supratau klausimą, iš tikrųjų mes susidūrėme su tokia problema, kad aukšto lygio kvalifikuotas specialistas, ar tai būtų architektas, ar projektuotojas, ar kultūros paveldo žinovas, jisai buvo verčiamas įsteigti įmonę ir tik tada galėjo dalyvauti procese. Tas pataisymas yra padarytas tam, kad ir pavieniai kvalifikuoti specialistai galėtų rengti dokumentus ir teikti. Sprendimus, aišku, primintų komisija ir vertintų jau kolektyvinis organas, institucija.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamais ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių kalbėti už. R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš turiu tokį vieną klausimą…
PIRMININKAS. Čia ne klausimai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš tikrai pasisakau už vien todėl, kad iš tikrųjų būtų šiek tiek gal liberaliau į tai žiūrima, nes paskutiniu metu aš pasižiūriu, kad viena įmonė arba vienas asmuo kažkodėl turi atestatus. Ir, bent jau mano teritorijoje, Žemaitijos teritorijoje, jis turi sukūręs visai gerą bizniuką ir versliuką. Kažkodėl tai vyksta, ko gero, su kultūros paveldo žinia, kad tik vienas asmuo ekspertuoja tai bažnyčią, tai dvarą, tai dar ką nors. Įmonės priverstos jį samdyti. Aš įsivaizduoju, kad tuo įstatymu, šiais projektais, mes praplėsime tų žmonių ratą, kad jų daugiau ateitų. Tikrai už.
PIRMININKAS. Norinčių kalbėti prieš nėra. Balsuojame po pateikimo. Kas pritariate visam įstatymų paketui nuo 1-8a iki 1-8d, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Įstatymų projektai: Nr. XIIP-3481, Nr. XIIP-3482, Nr. XIIP-3483, Nr. XIIP-3484. Balsavimas pradėtas. Po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 67 Seimo nariai. Balsavo 66 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo.
Projektas Nr. XIIP-3481. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Yra dar pasiūlymų? Nėra. Galime pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti gruodžio 3 d.
Įstatymo projektas Nr. XIIP-3482. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Galime pritarti? Papildomų nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 3 d.
Įstatymo projektas Nr. XIIP-3483. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Taip pat siūloma svarstyti gruodžio 3 d.
Ir paskutinis šio bloko projektas Nr. XIIP-3484. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Papildomų nėra. Galime pritarti ar reikia ką nors dar? Galime. Taip pat siūloma svarstyti šių metų gruodžio 3 d. Ačiū, gerbiamieji kolegos.
11.28 val.
Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3510 (pateikimas)
Pereiname prie 1-9 klausimo – prie Pajūrio juostos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3510. Pranešėjas – aplinkos ministras K. Trečiokas. Prašom, ministre.
K. TREČIOKAS. Ačiū. Pajūrio juostos nustatymo tikslai siejami su Kuršių nerijos ir žemyninio pajūrio kraštovaizdžio retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių buveinių ir kitų gamtos išteklių išsaugojimu, kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimu. Atsižvelgdama į pajūrio juostos svarbą valstybės ir visuomenės reikmėms, Aplinkos ministerija parengė šitą projektą, tiksliau, jo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, siekdama aiškiai reglamentuoti ūkinę veiklą ir statinių statybą pajūrio juostoje, suderinti statinių statybos ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo nuostatas su Statybos įstatymu ir Teritorijų planavimo įstatymu.
Projekto pirmajame skirsnyje siūloma atsisakyti pajūrio juostos ribų plano, arba schemos, kaip perteklinio dokumento, siūloma pajūrio juostos ribas žemyninėje dalyje nustatyti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo plane, kuris galioja kelių savivaldybių, Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos miesto, administruojamose teritorijose, ir jo rengimas numatytas Teritorijų planavimo įstatyme.
Projekto 2 straipsnyje yra siūloma įteisinti draudimus važinėti motorinėmis transporto priemonėmis pajūrio juostos paplūdimiu, kopagūbriu (kopomis), povandeniniu krantu ir numatyti išskirtines veiklas, kurioms šie draudimai negaliotų. Siūloma numatyti pastovius privažiavimo kelius, kuriais asmenys galėtų privažiuoti prie jūros kranto nedarydami žalos.
Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybės nustato privažiavimo prie jūros kranto tvarkas, jas suderina su parkų direkcijomis, kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.
Projekto 3 straipsnyje patikslinamos statybos rūšys, pastatų atnaujinimo ir statinių paskirties keitimo sąlygos pagal Statybos įstatymo reikalavimus. Patikslinamos esamos procedūros, kurios atliekamos siekiant gauti Vyriausybės pritarimą dėl naujų ypatingų ir neypatingų statinių statybos pajūrio juostoje. Pažymima, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija šiuo metu išduoda statybą leidžiančius dokumentus dėl ypatingų ir neypatingų statinių statybos. Naujo nesudėtingo statinio statybos atveju pakanka gauti savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą dėl supaprastinto statybos projekto.
Projekto 3 straipsnyje apibrėžiamos uosto akvatorijos gilinimo darbų sąlygos. Šiuo metu projektinių darbų vykdymo eiga kelia tam tikrų problemų. Uosto akvatorijos gilinimo darbai būtini saugiai laivybai užtikrinti, projektiniam uosto vandens gyliui palaikyti.
Projekto 4 straipsnyje siūloma numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2018 m. sausio 1 d., per kurį būtų skirtos lėšos ir patvirtintas pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo planas su nustatytomis pajūrio ribomis.
Tiek norėjau pasakyti apie šį projektą, ir iš karto galiu papildyti ir atsakyti į klausimus. Mes iš tikrųjų siūlėme, kad tam tikros institucijos, Teritorijų planavimo inspekcija galėtų priimti sprendimą, bet buvo paliktas sprendimas, kad dėl ypatingos svarbos statinių turėtų būti gautas Vyriausybės pritarimas. Tiesiog Vyriausybės posėdyje svarstant šitą sprendimą buvo taip nutarta. Aš manau, kad tai yra gal ir teisinga, žinome, kokia ši mūsų teritorijos dalis, pajūrio juosta – Kuršių nerija, yra jautri ir kaip atsakingai reikia priimti sprendimus dėl bet kokių pakeitimų ir galimos įtakos – tiek vizualinės, tiek gyvajai gamtai, tiek kopoms ir visam pajūrio šelfui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia K. Grybauskas, toliau posėdžiui vadovaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas. Prašom.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, iki šiol užtekdavo nesudėtingiems statiniams savivaldybės direktoriaus pritarimo elementariu prašymu. Buvo svarbu, taip pat ir pajūryje, kad būtų greičiau pastatomi poilsiui skirti statiniai ir panašiai, ir panašiai. Kiek supratau, dabar šios galimybės statytojai jau nebeturės ir nesvarbu, kad ir koks būtų statinių sudėtingumas, visi turės gauti nustatyta tvarka leidimus?
K. TREČIOKAS. Žiūrint pagal raidę, taip, bet aš manau, kad Vyriausybė, gavusi prašymą dėl neypatingo, paprasto statinio, galės pavesti tai parengti institucijai. Bet visi statiniai, visi tie procesai pereis per Vyriausybės filtrą, jeigu taip galima pasakyti.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Klausia E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pratęsiant klausimus. Aš suprantu, kad Pajūrio juostos įstatymo keitimai kai kuriais atvejais yra susiję su dar griežtesnėmis sąlygomis. Norėčiau jūsų, kaip ministro, paklausti, kokią jūs matote Lietuvos pajūrio viziją? Ar Lietuvos pajūris turi tapti vien tik gražiu gamtos lopinėliu be žmonių, ar manote, kad šis gražus mūsų gamtos lopinėlis turėtų būti suderintas ir su žmonių poreikiais ten ilsėtis, džiaugtis lietuviška trumpa vasara ir turėti bent minimalią paslaugų infrastruktūrą? Nes dabar, palyginus Estijos, Latvijos ir Lietuvos paplūdimius, mano supratimu, Lietuvos paplūdimiuose tos infrastruktūros, kuri būtų patogi žmogui ir šiuolaikiškai įrengta, yra mažiausiai.
K. TREČIOKAS. Faktiškai jūs uždavėte klausimą ir pats pateikėte atsakymą. Visiškai sutinku su jūsų nuomone. Jei jūs manęs klausiate asmeninės nuomonės, aš lygiai taip pat galvoju. Aš net esu kažkam taip ir pasakęs rusiškai: „Mašina vremeni“, pasakiau. Atvažiavęs po ilgo laiko į pajūrį radau jį visiškai nepasikeitusį. Nei infrastruktūra sutvarkyta, nei ženklų, nei takų. Viską tarsi saugome, bet neaišku kam. Taip, tai labai jautri vieta. Labai reikia reglamentuoti ir saugoti. Bet turi būti vietos ir ūkinei veiklai, turi būti galimybė ir laivelį nuleisti į vandenį, ir jį prišvartuoti. Turi būti galimybė ir privažiuoti nepakenkiant aplinkai. Jūsų minėti pavyzdžiai ir daugybė kitų pavyzdžių rodo, kad yra labai modernūs kurortai įrengti ten, kur yra saugomos rūšys ir jos susigyvena. Galima tą suderinti. Tą būtinai reikia derinti. Šis įstatymas, manau, pasitarnaus tam dalykui ir bus reglamentuota, bus ribojama, bus kur kreiptis ir ką daryti.
Tas saugojimas tik dėl to, kad supūtų ir sugriūtų, tikrai yra netikslingas.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, sakykite, vienu įstatymu, kurį prieš tai pristatėte, lengvinote ir trumpinote procedūras. Vieną iš trijų komisijų į vieną dėjote, o šiuo įstatymo projektu jūs pailginate.
Ar reikalingas Vyriausybės pritarimas? Mes patys puikiai suprantame, kiek Vyriausybė yra užimta, ir jeigu dabar dėl kiekvieno statinio, pavyzdžiui, dėl kanalizacijos įvedimo, taip liaudiškai tariant, viską reikės spręsti Vyriausybei, aš manau, kad neturėtų Vyriausybė prisiimti atsakomybės. Aplinkos ministerija, (…) ir vietiniai politikai…
Ministre, dar vienas klausimas. Ar jus tenkina, kaip dabar yra nubrėžtos pajūrio zonos arba ribos? Aš kaip pavyzdį pasakysiu, galbūt neminėsiu detaliai, buvo kreiptasi ir į jus, kolega. A. Salamakinas… Mes turėjome vieną tokį pareiškėją arba paklausėją, kuris parodė pajūrio zonos ribas arba kaip prie statinių yra išvinguriuoti tie apendiksai… Sakykite, ar jūs nematote būtinybės ir galimybės pakeisti ir nubrėžti ne ties statiniais, o iš tikrųjų protingą pajūrio zonos ribą?
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai sunku atsakyti, kas yra protinga riba. Jei mes klausime aplinkosaugininkų, jie norės tą ribą nubrėžti kuo toliau ir panašiai. Jei mes klausime žmonių, norinčių matyti per langą jūrą iš savo pastato ar iš poilsio namų, tai bus visai kitas sprendimas. Dabar yra sprendimas 100 metrų arba daugiau, jei kalbame apie prieškopį, kopagūbrį, apskritai tai priklauso nuo kranto linijos. Tai, ką jūs minite, aš juos vadinu „dantimis“, kur apeiti sklypai, buvo padarytos išimtys tik todėl, kad ten yra seniai įsikūrę ir gyvena žmonės, jų neiškraustysi iš ten ir neišvysi. Svarbu, kad naujos statybos nevyktų, naujos intervencijos į šią saugomą teritoriją nevyktų, nes ten tikrai daug interesų, didžiulė raizgalynė. Aš, kaip ministras, labai norėčiau tenkinti visų pageidavimus, bet neišeina tenkinti pageidavimus kartu išsaugant kopas. Todėl yra priimtas toks sprendimas. Naujo plano nereikia, nes jis dabar yra tikrai visai šviežias, ką tik patvirtintas.
Dėl atskirų projektų įgyvendinimo ir reikalavimo derinti su Vyriausybe, aš asmeniškai būčiau už tai, kad tik ypatingi statiniai turėtų būti derinami. Tikrai savivaldybių administracijos yra kompetentingos, turi specialistų ir gali priimti sprendimus, ypač dėl tokių, kaip jūs sakote, infrastruktūrinių sprendimų, šaligatvių, kanalizacijos tinklo ar dar ko nors. Aš manau, kad svarstymo metu bus galima tai patikslinti. Atskirti tuos paprastus neypatingus statinius. Dėl ypatingų statinių, be jokios abejonės, reikia, manau juos derinti ir tai tik į naudą. Bus tik skaidriau, jeigu bus svarstoma Vyriausybės, ir atsakomybės požiūriu tai bus geriau.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis ministre, aš šiandien labai daug klausiu jūsų, bet nepykite. Prašom pasakyti, jūs šiame įstatyme aiškiai siūlote reglamentuoti statinių statybos sąlygas ir tvarką pajūrio juostoje. Aš suprantu, kad į viską turi būti žiūrima labai atsakingai. Prašom pasakyti, ar tie žmonės, kurie įsigijo tuos statinius pagal tuo metu galiojančius įstatymus… kaip dabar valstybė kenčia, žmonės kenčia, o valdininkai nieko – nusiplauna. Prašom pasakyti, kaip tą koliziją sutvarkyti, ar šitas įstatymas padės, ir kuo kalti tie žmonės, kurie įsigijo tuos statinius? Nenoriu sakyti pavyzdžių.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą, ačiū, kad domitės. Iš tikrųjų tai yra jautrus dalykas ir tikrai daug žmonių kreipiasi. Tos naujos aiškesnės tvarkos labai reikia, nes pagal galiojančią tvarką… Žmonės tiesiog klausia, kodėl kaimynui galima, o man jau ne? Kitą kartą tikrai būna labai sunku paaiškinti. Kartais, pripažinsiu, galbūt ir valdininkai priima, sakyčiau, abejotinus sprendimus, kai ką mato, kai ko nemato. Todėl tvarka turi būti labai aiški, kad nekentėtų, kaip jūs sakote, žmonės, o kentėtų tas valdininkas, kuris priima netikusį sprendimą. Kai tvarka bus aiški, bus įgyvendinamasis teisės aktas, tada negalės interpretuoti. Aišku, tai nėra paprasta, lengva kalbėti dabar iš tribūnos. Padaryti taip, kad visiems tiktų ir patiktų, nėra lengva, bet tikrai tvarka turi būti kur kas aiškesnė, negu yra dabar.
PIRMININKAS. Klausia G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, į mano klausimą iš esmės atsakėte, bet aš turiu kitą klausimą. Mes norime viską įstatymu apsaugoti nuo žmonių, teisingai, bet pati gamta save niokoja. Vienu metu Nidos mieste šernai baigė išknisti visus… Kaip jūs manote, gal įstatymu reikia riboti ir kormoranus, kiek jų gali būti ir kiek ne? Apskritai jie toliau eidami tokiais žingsniais suniokos tą mūsų gražų kampelį.
K. TREČIOKAS. Ačiū už klausimą. Nors tai ne šio įstatymo reikalas, bet pajūriui tai yra labai aktualus klausimas. Pasinaudosiu tribūna ir pacituosiu, aišku, ne žodis žodin. Popiežius Pranciškus savo enciklikoje kormoranus paminėjo, kas yra labai įdomu. Mintis yra tokia, kad po kormoranų gamta atsigauna, atsiranda naujos rūšys, nauji augalai išdygsta, bet po to, kai žmogus padaro ką nors su chemija arba sugriauna, dažniausiai Dievo kūriniai neatsikuria. Filosofiškai atsakau į jūsų klausimą.
Iš tikrųjų mūsų teisė, pareiga ir galimybė yra reguliuoti tą populiaciją, mes tą ir darysime. Bet nesu už tai ir kaip aplinkos ministras negaliu būti už tai, ar tai būtų šernas, ar kormoranas, ar vilkas, kad visiškai būtų sunaikinti gyvūnai, kurie čia nuo amžių gyveno, kūrėsi. Dėl invazinių yra atskiras klausimas, bet apskritai sprendžiant tokio tipo klausimus galutinį sprendimą turi pasakyti mokslininkai. Jie turi pasakyti, nes politikai, kartais pataikaudami vietos bendruomenei ar kam nors, gali padaryti klaidų, o mokslininkai turi pasakyti, kokio dydžio ta populiacija turi būti.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Į jūsų pasakymą apie kormoranus norėčiau pasakyti, kad nuo viduramžių Prancūzijoje juos vadino dangaus žiurkėmis ir kovojo, o dabar mokslininkai bando juos Lietuvoje išlaikyti.
Mano klausimas bus kitoks. Prie Nidos yra vadinamasis oro uosto takas. Seniai kovojama, kad tas „oro uostas“ galėtų priimti mažus lėktuvėlius. Kiekvienais metais būna apie 200–300 skambučių, kad leistų nusileisti tame oro uoste. Beje, jis pažymėtas visuose pasaulio žemėlapiuose, o nusiliesti neleidžiama. Viena iš Aplinkos ministerijos žinybų pavadino jį ne oro uostu, o aikštele, o tai trukdo jam veikti kaip oro uostui. Sakykite, galbūt šitas įstatymas padės Neringos savivaldybei pagaliau atidaryti tą oro uostą ir taip padidinti darbo vietų?
K. TREČIOKAS. Labai ačiū, geras klausimas. Asmeniškai aš esu už tai, kad tokie… Čia lygiai tas pats kaip valčių nuleidimo vietos, jachtų švartavimo vietos. Ta infrastruktūra turi veikti, bet turi būti labai ribotos galimybės, nes tas takas iš tikrųjų yra tik aikštelė, kad mažieji orlaiviai galėtų nusileisti. Šitas įstatymas turėtų padėti, t. y. įstatymo įgyvendinamieji aktai reglamentuos tas taisykles, kaip turėtų būti tvarkomasi. Iš tikrųjų ten dabar ir medžiai prie pakilimo tako išvalyti, jis techniškai pamažu yra rengiamas, bet dar trūksta kai kurių reglamentavimų. Negaliu atsakyti, kad visiškai pakankamai bus, galbūt svarstymo metu, turėdami omeny jūsų klausimą, pateiksime kokias nors pataisas.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte visiems Seimo nariams. Dabar motyvai dėl Pajūrio juostos įstatymo. Tikras pajūrio vaikas E. Masiulis kalbės prieš.
E. MASIULIS (LSF). Čiabuvis. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministras iš tribūnos tikrai labai gražiai nupiešė viziją, kaip turėtų atrodyti Lietuvos pajūris. Aš jam pritariu, kad tai turi būti ne uždaras rezervatas, o vieta, kur žmonės galėtų atvažiuoti, poilsiauti ir džiaugtis tuo, ką mes Lietuvoje turime. Tačiau pats įstatymas, kuris teikiamas, prieštarauja ministro vizijai, nes tam tikra apimtimi yra dar labiau sugriežtinamos įvairių laikinų statinių sąlygos. Vaizdžiai tariant, netgi norint Lietuvos paplūdimyje pastatyti persirengimo kabiną, reikės gauti Vyriausybės leidimą.
Kolegos, man atrodo, priešingai, darykime taip, kad, be jokios abejonės, pritaikant prie gamtos sąlygų, naudojant naujas technologijas, vis dėlto leiskime atrodyti tam pajūriui taip, kaip jis vasarą turi atrodyti: laikinos kavinės, įvairūs atrakcionai ir visa kita infrastruktūra. Dabar šiuo įstatymu mes dar labiau biurokratiškai apsunkiname laikinų statinių įrengimą vasaros metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame po pateikimo Pajūrio juostos įstatymo 4, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymui? Kviečiu Seimo narius balsuoti už pateiktą įstatymą.
Už balsavo 49, prieš – 3, susilaikė 16. Pajūrio juostos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 12 d. Kitokių pastabų nebus? Sutarėme.
11.48 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 31, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo 111, 141, 211, 221, 222, 231 ir 251 straipsniais, penktuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3370 (pateikimas)
Svarstome 1 rezervinį klausimą – Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio ir penktojo skirsnio pavadinimų pakeitimo, 1, 2 priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo net septyniais straipsniais įstatymo projektą. Pranešėjas – B. Bradauskas. Darbo grupės projektas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, problema yra tikrai aštri, daugelis mūsų kolegų tą klausimą iškėlė, žiūriu į P. Gylį, į R. Kupčinską, B. Vėsaitę ir kitus. Todėl Seimo valdybos buvo sudaryta darbo grupė. Ji atliko, sakyčiau, labai didžiulį darbą. Naudodamasis proga norėčiau padėkoti I. Šimonytei iš banko, V. Mačerauskienei iš Finansų ministerijos. Buvo sukaupta daugelio valstybių patirtis, išnagrinėtos galimybės, atlikti skaičiavimai tiek banke, tiek Finansų ministerijoje. Be abejo, yra karštų galvų, kurios siūlo apskritai uždrausti tuos greituosius kreditus ir panaikinti tas institucijas. Nepasakyčiau, kad šimtu procentų visose, bet bent jau Europos Sąjungos valstybėse ir kitose yra greitieji kreditai. Jeigu protingai naudotųsi, tai žmogui gali būti greita pagalba, nes kol komerciniuose bankuose pereina tuos kryžiaus kelius, ne visi nori to kredito.
Kokios galiojančios nuostatos ir kodėl paskatino dabar imtis šitų pataisų? Visų pirma žmonių nusiskundimai, ypač tėvų, kai ir iš mano apygardos atėję skundėsi: išduoda kreditus nepilnamečiams, nesuderinę su tėvais, paskui šitie kreditų davėjai reketuoja tėvus, kreipiasi į teismus dėl turto ir pan. Žodžiu, vyko ir dabar dar vyksta, kol šios įstatymo pataisos nepriėmėme, neatsakingas skolinimas.
Be to, yra gana aukštos palūkanos – iki 200 % metinių palūkanų pagal dabar galiojantį įstatymą. Sakykime, patys suprantate, ką tai reiškia 200 % sumokėti. Todėl darbo grupė tikrai atsakingai nagrinėjo ir siūlo šiuos pakeitimus, kurie viską reglamentuoja. Visų pirma dėl nepilnamečių. Antras dalykas – dėl atsakingo skolinimo. Tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas turi pateikti duomenis apie savo galimą kredito grąžinimą. Duomenų bazėje, arba informacinėje sistemoje, ją kaups Lietuvos bankas ir privačios institucijos, bus gaunami tam tikri duomenys apie galimybę grąžinti kreditą. Tai turi būti labai griežtai reglamentuojama, nes dabar yra labai daug negrąžintų kreditų ir vyksta labai negeri procesai.
Antras dalykas. Jau sakiau, kad apie nepilnamečius čia jau negali būti net kalbos.
Be to, siūloma suteikti teisę… Jeigu tu pasiėmei kreditą neapgalvojęs, per dvi dienas apsigalvojai, tu jį gali grąžinti nemokėdamas jokių palūkanų. Toks atšalimo periodas. Be to, metinę normą siūloma sumažinti iki 75 %, plius 15 % administravimo išlaidas nuo palūkanų. Tai sudarys… Tiek Finansų ministerija, tiek Lietuvos bankas, išnagrinėję ir kitų valstybių patirtį, mano, kad tai užtikrintų tokį funkcionavimą maždaug bankų vidurkio lygiu, kad nei pralobtų, nei bankrutuotų. Mes tam pritariame ir siūlome. Dabar galiojanti tvarka tų kreditų davimo paros laikotarpių nereglamentuoja. Žmogus bet kada, bet kuriuo paros metu ar restorane, ar kur nors, kada būna jūra iki kelių, prisiima kreditų, o kai reikia prablaivėjus grąžinti, žiūri, kad situacija bloga. Mes neblaiviems… jau ir kalbos nėra. Antras dalykas. Nakties metu – nuo 22.00 val. iki 8.00 val. ryto – jokie kreditai negali būti išduodami.
Toliau. Dar mes manome, kad reklama turi atitikti… Ne taip, kaip dabar ten neatsakingai reklamuojama: už nulį procentų, tau pirmas kreditas nemokamas, o aptarnavimo išlaidos yra kur kas didesnės negu metinės palūkanos. Visa tai mes irgi eliminuojame. Reklama turi atitikti esmę. Be to, kaip jau sakiau, jokių kitų aptarnavimo išlaidų – sutarčių pratęsimo ir t. t. – negali būti. Todėl apsaugome kredito gavėjus nuo plėšikavimo. Be to, dar numatome nuostatą, kad negali būti kredito išieškojimas nukreiptas į būstą, jeigu jis vieną tokį turi ir jame gyvena, kad žmonės nebūtų išvaromi į gatvę. Žodžiu, daug ir kitų pakeitimų. Rekomenduoju įdėmiai paskaityti ir pritarti mūsų siūlomiems pakeitimams.
Tiesa, noriu pasakyti, kad yra įregistruoti kolegos P. Gylio, dar kažkieno įstatymų projektai. Aš manyčiau, kad svarstymo metu būtų galima pasižiūrėti, sujungti tuos projektus ir surasti racionalų grūdą be jokių papildomų emocijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, pirmininkui. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikro aš irgi pritariu šitam įstatymo projektui ir reikia daryti esmines korekcijas, bet klausimas yra toks. Pastaruoju metu Komercinių bankų priežiūros departamentas paskyrė didelę baudą vienai tokio greito skolinimosi kredito bendrovei – 16 tūkst. Ji padavė į teismą. Aišku, tai truks 2–3 metus. Kitaip tariant, bausmės, kitaip sakant, kai tu pažeidi gero skolinimosi taisykles, yra neadekvačios socialinei ir kitai žalai. Kaip jums atrodo, ar, pavyzdžiui, licencijų atėmimas arba sustabdymas nebūtų efektyvesnis dalykas negu taip, kaip mes dabartiniu metu darome? Pavyzdžiui, jeigu yra pažeidžiama viena iš tų taisyklių – nepilnamečiui ar dar kam nors… sustabdoma licencija. Tada jau yra kompanijos problema kreiptis į teismą ir ieškoti būdų atgauti tą savo licenciją. Man atrodo, tokia priemonė galėtų būti labai efektyvi. Kokia jūsų nuomonė?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Mes nenumatome iš pirmo karto licencijos atėmimo ir pan. Pasitaiko įvairių dalykų. Matote, yra savininkas ir yra darbuotojas. Darbuotojai, kurie galbūt nebrangina savo darbo vietos ar ką, gali padaryti kokį nors nusižengimą arba specialiai, arba iš pykčio, arba dar kaip nors. Mes numatome pirmą kartą, jeigu nėra lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių, 4,5 tūkst. eurų baudą. Bet jeigu kartosis, tada tos priemonės bus griežtinamos. Bet aš dar kartą sakau, kad kartais reikia labai atsargiai žiūrėti. Lygiai taip pat, kaip mes turime koliziją su prekybos tinklais, kai pardavėjas pardavė alkoholį nepilnamečiui, o paskiriama bauda savininkui, o ne tam, kuris įvykdė tą nusižengimą. Čia šituos reikalus reikia sureguliuoti.
PIRMININKAS. Klausia D. Petrošius.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų greitųjų kreditų mastas didelis, nes, kiek žinau, regione net ir vartotojiškas prekes, kaip maisto produktus, kai kurie žmonės jau yra įpratę pirkti pasiėmę greitųjų kreditų. Sakykite, kad įsivaizduotume tą mastą, koks greitųjų kreditų portfelis, bendrai paėmus visos rinkos dalyvius, ar jūs žinote, ar ne, nes galima palyginti su bankų portfeliais? Įdomu, koks tas mastas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Mastas gana didelis, bet dabar skaičiais aš tikrai neįvardysiu. Tiesiog nepasiėmiau tos informacijos, o klaidinti nenoriu, bet tikrai mastas yra didelis.
PIRMININKAS. Klausia P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, 2013 m. gegužės 30 d. mes su R. Kupčinsku pateikėme pasiūlymą…
PIRMININKAS. Gerbiamasis, kalbėkite į mikrofoną, nes negirdėti.
P. GYLYS (MSNG). (Atsiprašau.) Taigi daugiau kaip prieš 2,5 metų yra inicijuotas klausimo svarstymas, bet nejuda. Komisija, kuriai jūs vadovavote, nesirinkdavo mėnesiais, pusmečiais. Kai susirinkdavome į posėdžius, ten kalbėdavo daugiausiai tų vartojamųjų kreditų atstovai. Klausimas yra toks: ar jūs nemanote, kad buvo ar per apsileidimą, ar pikta valia vilkinamas pats procesas, dėl kurio yra ir nusižudžiusių, taip pat daug emigravusių, gerbiamasis pirmininke?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Povilai, noriu pasakyti, kad tamstos įtarimai… nežinau, gal tamstai atrodo, kad turi pagrindo. Man tai to pagrindo neturi, nes tai buvo darbų eiga. Ne vien tik šitas įstatymo projektas, ir kiti su tuo susiję buvo rengiami. Gilinantis į Seimo praktiką, tamsta galbūt nežinote, gal žinote, kad yra kartais projektai rengiami ir ilgiau negu tamstos minėtas laikas. O darbo grupė labai ilgai nerado konsensuso. Juk jeigu nori eiti… Beje, tamsta nesilankėte darbo grupėje, čia jūsų reikalas, bet tai viena pusė, tai kita pusė nesutiko. Mes turėjome gauti labai daug duomenų (ir Finansų ministerijos, ir Lietuvos banko irgi žmonės užimti, ne visada galėjo rinktis), surinkti tuos duomenis ir pateikti ne šiaip sau laužtą iš piršto produktą, bet atitinkantį visas ir rinkos, ir socialines sąlygas. Aš manau, kad darbo grupei pavyko tai padaryti. O jūsų vertinimas yra jūsų teisė.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, na, anksčiau nebuvo tų greitųjų kreditų ir, atrodo, žmonės kažkaip pragyveno. Dabar, nesant skolinimosi atsakingumo normalių ribų, yra labai daug nelaimingų žmonių. Čia man profesorius K. Glaveckas paminėjo skaičių – 173 tūkst. ir panašiai. Dabar jūs kai kuriomis priemonėmis norėtumėte sugriežtinti šią kontrolę. Dabar dėl butų klausimo. Jeigu žmogus skolinosi neatsakingai, tai kodėl jam dar palikti vis dėlto galimybę neatsiskaityti, jeigu jis turi butą, o jį pardavęs galėtų pirkti pigesnį ir taip atsiskaityti?
Mano klausimas dar toks. Kiek į biudžetą surenkama, esant tokiam dideliam pelnui ir maržai, iš tų greitųjų kreditų įstaigų valstybės naudai? Ačiū.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Valstybės naudai moka kaip ir visos verslo įmonės pelno mokestį. Čia kitokių išimčių nėra.
Dėl to, ką sakote, dėl būsto ir panašiai. Mes į šį įstatymo projektą įtraukėme nuostatas, kad ypač atsakingas skolinimasis ir atsakingas skolinimas. Atsakingas skolinimas, vadinasi, skolintojas turi įvertinti visą riziką. Jeigu jis duoda kreditą tam, kuris turi vieną būstą, ir žino, kad į jį nenukreips išieškojimo, o kitų pajamų žmogus neturi, tai tada kredito davėjas prisiima atsakomybę. Iš esmės jis padovanoja pinigus. Štai mes ir norime padaryti, kad kuo mažiau rinkoje būtų nukentėjusių, kad nebūtų skolinama tam, kuris… Žinote, yra įvairių žmonių. Jis nori pasiskolinti, ir tiek, absoliučiai negalvoja apie rytdieną, jis gyvena šia diena. Tai tokių atvejų, deja, yra. Aš nemanau, kad šiomis įstatymo pataisomis viską iki nulio sunaikinsime, jokiu būdu ne, dar išliks. Bet padarykime tai, ką įmanoma padaryti.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, čia šitas klausimas dėl vartojimo kreditų yra labai rimtas. Čia mes kalbame apie tai, kad galbūt išieškojimas į būstą ar kaip. Bet yra ir labai tragiškų įvykių. Kaip vienas studentas Kaune iš Aleksoto nusižudė, nes buvo paėmęs daug vartojimo kreditų, spaudžiamas psichologiškai, buvo tokios būsenos, kad priėmė tokį sprendimą. Taigi čia tokių tragiškų atvejų gali būti ne vienas. Dabar jūs čia… Kaip tik įstatymo projekte kalbama apie sąrašą, į kurį įtraukiama, kad asmenys negalėtų sudaryti vartojimo kredito sutarčių. Ar tas sąrašas bus visoms kredito bendrovėms žinomas? Ar čia jį sudarys kontroliuojanti institucija? Tai turbūt Lietuvos bankas, aš taip suprantu? Štai šį klausimą pakomentuokite.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Mes labai ilgai… Tarp kitko, dėl šios problemos buvo labai ilgos diskusijos, dėl duomenų pateikimo. Lietuvos bankas, aišku, turi bazę, bet ne išsamią. Negalvokime, kad Lietuvos bankas apie kiekvieną žmogų turi kokį nors dosjė, kur jis gali pasakyti. Yra ir privačios institucijos, struktūros, kurios užsiima šiuo dalyku, ypač prie draudimo bendrovių yra, vertinančių riziką vykdant draudimo sutartis ir panašiai. Mes šiuo įstatymo projektu leidžiame naudotis įvairiomis bazėmis, tiek Lietuvos banko, nors privačios struktūros labai norėjo, kad Lietuvos bankui būtų atimta ta teisė, kad jis negalėtų teikti informacijos, na, suprantama, kokie motyvai. Tai mes palikome ir tą, ir tą. Tie sąrašai ar ne sąrašai, ar dar kas nors bus prieinami visiems kreditų davėjams ir kiekvienas galės pasinaudoti.
PIRMININKAS. Klausia K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote dėl reklamos ribojimo. Ar bus ribojama reklama, kur renkasi nepilnamečiai, renginiuose, ugdymo įstaigose, yra numatyta?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Taip, be abejo. Reklama visų pirma turi atitikti esmę, ką aš jau sakiau ir kartoju, ir ji bus ribojama, ne taip, kaip dabar palaida bala – ten bobutė, ten diedukas ar dar kažkas, arba ateik, iš karto gausi nemokamai, pirmas kreditas nemokamai, bet nepasako, kad už sutarties pratęsimą, už aptarnavimą paims iš tavęs daugiau, negu gausi kredito. Tai šitą mes norime eliminuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Kadangi klausimų laikas išseko, jau viršijome, motyvai – už. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad šito įstatymo projektą reikėjo teikti gerokai anksčiau. Iš tikrųjų yra labai sunkios socialinės pasekmės dėl greitųjų kreditų. Aš sakyčiau, kad viena ir iš mūsų tautiečių emigracijos priežasčių. Kai žmonės įsiskolina, persiskolina, kartais ir bėga nuo savo skolų iš Lietuvos arba bėga iš Lietuvos tam, kad užsidirbtų ir galėtų grąžinti tuos kreditus. Aš manyčiau, kad yra pateikta daug pataisų, norėčiau, kad būtų atkreiptas dėmesys, kad pakartotinai nebūtų galima imti kreditų, jeigu pirmieji negrąžinami, nes tada žmonės tikrai patenka į neišvengiamą skolų liūną. Manyčiau, kad reikėjo šitą padaryti jau vakar, bet geriau vėliau negu niekada. Pritariu. Reikėtų kuo greičiau įstatymą priimti.
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, iš tikrųjų yra problema, bet manyčiau, kad šitos įstatymo pataisos iš esmės nesprendžia problemos. Ir tai, ką kalbėjo B. Vėsaitė, kad tai yra migracijos viena iš priežasčių. Bet dar yra viena iš priežasčių, tai šešėlio problema. Tenka bendrauti su verslininkais, dabar su antstolių vykdymo raštais ateina nemažas procentas darbuotojų dirbti ir iš jų atskaito atlyginimus. Todėl jie prašo, kad jiems būtų mokama vokeliuose, kad jie galėtų bent jau išgyventi. Aš manau, didelė problema. Šitos pataisos, kurios yra pasiūlytos, problemos visiškai neišsprendžia. Labai svarbu ir tai, kad yra labai dideli procentai, neatsakingas skolinimasis. Iš principo, sakyčiau, galbūt, jeigu po pateikimo bus pritarta, reikėtų taikyti daug griežtesnes priemones dėl šių greitųjų kreditų, nes tai tampa mūsų valstybės daugelio žmonių nelaime.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl darbo grupės parengto įstatymo – Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas.
Už balsavo 72, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo Vartojimo kredito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymui yra pritarta.
Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų komitetų nenurodo, niekas neprašė. Siūloma svarstyti spalio 20 d.
Gerbiamieji kolegos, aš manau, jeigu komitetas pasvarstys, tai nebus problemos įtraukti. (Balsai salėje) Minutėlę, gerbiamasis pirmininke, aš jums nesuteikiau žodžio ir neįjungiau mikrofono. Suteikiu žodį ir įjungiu mikrofoną.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Įjunkite. Jau?
PIRMININKAS. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ne vieną kartą kreipiausi, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę kaip galima anksčiau. Todėl aš labai norėčiau paprašyti Seimo…
PIRMININKAS. Ar tinka 13 d.?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). …ypatingą skubą taikyti ir kaip galima greičiau…
PIRMININKAS. Ar tinka 13 dieną? Ar iki 1 dienos spėsite?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Iki 1 dienos.
PIRMININKAS. Iki pirmos? Spalio 1 dienos?
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Spėsite? Gerai. Ar galime pritarti skubai? (Balsai salėje: „Taip!“) Galime. (Balsai salėje) Pagrindinis komitetas gali prašyti. Tai tada įtrauksime spalio 1 d.
12.10 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3373 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, mes puikiai dirbame, todėl leidus ir susitarus su opozicijos atstovais kviesime A. Matulą pristatyti popietinės darbotvarkės klausimus. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties tikiuosi jūsų geranoriškumo, nes mūsų, opozicijos, šiuo metu ne tiek daug, o paprastai opozicija tikisi ir sprendimai priimami opozicijos balsais. Tikiuosi geranoriškumo, juo labiau kad visi trys įstatymų projektai, kuriuos teikiu, yra visiškai nepolitizuoti, yra dalykiniai, padės sveikatos sistemai efektyviau funkcionuoti.
Teikiu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisą. Įstaigų vadovai pateikė duomenis, kad apie 30 % pacientų, kurie užsirašo į priėmimą arba konsultacijai, arba tyrimui į poliklinikas, neateina ir apie tai nepraneša įstaigai. Atsiranda labai daug tarpų, prastovų, dėl to staiga susiorganizuoti ir pakviesti kitą žmogų konsultacijai yra neįmanoma, o įstaiga patiria didžiulių nuostolių. Yra sakoma, jeigu atsirastų tokia pareiga pacientui pranešti apie tai, kad jam tos procedūros nereikia, išties būtų galima gerokai sutrumpinti eiles.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme yra nuostata apie pacientų pareigas. Siūlau įrašyti pareigą pacientui, kad jeigu jam konsultacija arba tyrimas nereikalingas, nes labai daug žmonių, jeigu paskiria tyrimą ir sako, kad po dviejų, trijų mėnesių, jie vis tiek ieško būdų ir suranda, kaip pasidaryti tą tyrimą anksčiau, kad žmogui atsirastų pareiga likus iki 24 val. iki šio tyrimo pranešti, bet kokiomis priemonėmis pranešti apie tai, kad jis neatvyks, ir per tas 24 val. bus pakviestas kitas žmogus tai konsultacijai, taip sutrumpės eilė. Labai prašyčiau jūsų pritarti šiam įstatymo projektui. Atsakomybės kol kas nenumatome. Aš manau, kad mūsų žmonės geranoriški, jeigu atsiras tokia pareiga, tai nemaža dalis tą pareigą vykdys.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vis tiek atsakomybė turėtų būti numatyta, ar jums taip neatrodo? Jūs tikite žmonių geranoriškumu, bet įstatymas tikrai neveiks. Šiuo metu eilėmis susirūpinusi ir Prezidentė. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, Gydytojų vadovų sąjunga siūlė numatyti atsakomybę, kad jeigu žmogus į konsultaciją neateina, jis už ją turi sumokėti bent pusę konsultacijos sumos, nes įstaiga patiria nuostolių. Bet tai būtų per daug drastiška. Manau, pabandykime įvesti tokią pareigą. Sergantis žmogus yra ypatingai geranoriškas ir elektroniniu būdu arba telefonu informuos, kad jam tos paslaugos nereikia. Jeigu ta sistema neveiks, galima po to galvoti, ką daryti. Juo labiau kad aš pats siūlau Vyriausybės išvadą turėti, nes paprastai ministerija suformuoja tą išvadą, galbūt ministerija Vyriausybei pasiūlys dar kokį variantą.
PIRMININKAS. Klausia R. Popovienė. (Balsai salėje) Klauskite, įjungtas mikrofonas.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, atsiprašau, tikrai nelabai girdėjau, ko prieš tai klausė profesorė, mano klausimas galbūt ir kartosis, dabar net nežinau.
Mintis tikrai labai gera, tačiau kokia atsakomybė tiems, kurie nesiregistruos ir nepraneš, kad neatvyks?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš jau sakiau, bet šiuo metu net tokios pareigos nėra, tai nėra ir atsakomybės, o jeigu atsirastų pareiga, tai aš manau, kad ta situacija keistųsi į gerąją pusę. Jeigu jau neveiks tas priimtas įstatymas, tai tada bus galima galvoti apie atsakomybę. Kaip aš ir sakiau, įstaigų vadovai mano, kadangi nesuteikusi konsultacijos įstaiga negauna pinigų, kad pacientas turėtų atlyginti žalą. Galbūt ir taip, bet aš nedrįsau to daryti ir nerizikavau manydamas, kad šiam etapui vis dėlto pakaks ir tiek.
PIRMININKAS. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamasis kolega, manyčiau, kad iš tiesų pasiūlymas gana geras. Bet aš tiktai galvočiau, jeigu jūs patys abejojate, kaip mes jį įvykdysime, ar nereikėtų pirmiausia apsiriboti stambiomis planinėmis operacijomis, kitais dalykais, nekišti visų smulkių neatvykimų ir pas bendrosios praktikos gydytojus, ir pas II lygio gydytojus? Sakykime, ar nebūtų naudingiau numatyti šio dalyko etapus, tada gal ir pripratintume prie tos tvarkos?
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kaip tik į operacijas, ypač stambias, beveik nėra tokių atvejų, kad žmogus neatvyktų, jeigu jam reikia ką nors šuntuoti ar persodinti, ir tų eilių nėra. Išties stacionarinės pagalbos srityje Lietuvoje eilių problemų nėra, kaip yra kitose Europos Sąjungos valstybėse. Čia kalbame, kad daugiausia neateina konsultuotis pas šeimos gydytojus, daugiausia neateina konsultuotis pas gydytojus specialistus. Bet, sakau, čia nebūtų jokios prievartos, tiesiog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, kur dabar jau yra kelios pareigos pacientui – vykdyti paskyrimus, laiku informuoti ir t. t., jeigu yra kokių nors neaiškumų dėl paskirto gydymo, tai čia atsirastų dar viena pareiga, kurią, esu įsitikinęs, mūsų piliečiai garbingai vykdytų, nes žinotų, kad į tą vietą, kai jis neateis, bus pakviestas ir anksčiau gaus konsultaciją kitas žmogus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia V. Filipovičienė.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, aš tikrai džiaugiuosi, jūs turbūt esate labai geros sveikatos arba lankotės gydymo įstaigoje, kuri truputį atsilikusi, nes jau šiuo metu gydymo įstaigose yra praktikuojama, kad prieš apsilankant pas gydytoją, kada tu esi iš anksto užsirašęs, tau yra atsiunčiamas priminimas ir prašymas informuoti, ar tu atvyksi. Tai labai stipriai praktikuoja Santariškių klinikos, tai yra antrinės, tretinės paslaugos. Ryšium su tuo noriu paklausti: ar jūs negalvojate, kad vis dėlto, kai mes jau turime tokią praktiką, įstatyme nereikėtų šios nuostatos, o su tuo puikiai galėtų susitvarkyti ministerija savo įsakymais, žiūrėdama į geruosius pavyzdžius, juo labiau kad atsakomybės tikrai mes jokios nenumatome?
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, kad reikia, kolegos, kad pacientas žinotų savo pareigas, ne tik teises, nes kai buvo padaryta apklausa, berods, prieš trejus metus, ir klausė pacientų, kas atsakingas už tavo sveikatą, 70 % pacientų pasakė, kad jie mano, kad už jų sveikatą atsakingas gydytojas, ministras ar panašiai.
Kolegos, šiandien sveikatos sistemoje yra blogai ir dėl to, kad sistema blogai veikia, per daug biurokratijos, per daug korupcijos, ir dėl to, kad pacientas nežino savo pareigos. Kreipiasi tada, kada jam ypač blogai, o eilėje mėnesį arba kelias savaites, arba ilgiau palaukti jam tai tampa tragedija. Bet jei žmogus ateitų pasitikrinti prevenciškai, tik pajutęs kokius nors pirmuosius nesisteminius sveikatos sutrikimo požymius, tada situacija būtų visai kitokia. Dabar dauguma pacientų kreipiasi į gydytoją ir nustemba, kad pas šeimos gydytoją patekti užrašo, tarkime, po kelių dienų. Kolegos, turi atsirasti ir pareigos. Ir jeigu mes tik iš medikų reikalausime rūpintis žmogaus sveikata, o žmogus net tokio paprasto dalyko (jeigu užsirašei ir tau tos paslaugos nereikia, gavai kažkur kitur) negali – pranešti ta pačia informacijos priemone kaip užsiregistravo, pranešti, paskambinti: ačiū, aš atvykti negaliu, gal kitas mano kaimynas bus pakviestas į tą vietą ir gaus tą pagalbą. Prognozuojama, jeigu ta sistema veiks ir žmonės bus geranoriški ir pilietiški, eilės pas šeimos gydytojus turėtų sutrumpėti nuo 5 % iki 10 %, jeigu veiks. Kaip sakiau, beveik visose įstaigose 30 % pacientų neateina į konsultacijas.
PIRMININKAS. Klausia R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūsų įstatymas labai geras, bet, mano manymu, čia daugiau miesto gyventojams. O kaip kaimo? Kažkur užkampyje žmogus, močiutė gyvena, giminės ją užrašė pas šeimos gydytoją, jeigu atsitiks taip, kad jinai negalės paskambinti, kaip bus su tomis baudomis? Ar nereikėtų ne 24 val., o daugiau, gal 30 val., aš nežinau. Paaiškinkite man.
A. MATULAS (TS-LKDF). Matot, girdėjote prieš keletą metų, kad vienos galingos didelės šalies premjeras išmoko parašyti SMS žinutę tik po to, kai išėjo iš premjerų, nes neturėjo laiko mokytis. Aš pažįstu daug kaimo žmonių, visos močiutės moka ne tik surinkti numerį, bet ir parašyti SMS žinutes. Aš manau, kad gal vienas kitas dėl nemokėjimo, neturėjimo, kaip pranešti, ir nepraneš, todėl ir siūlau, kad atsakomybės šiandien nebūtų. Bet, patikėkite, kaimo žmonės, vyresni žmonės (beveik visur dabar veikia Trečiojo amžiaus universitetai) mokomi, tikrai, patikėkite, kad skirtumų tarp kaimo žmogaus ir miesto žmogaus nėra arba jie yra labai maži. Manau, kad šios problemos nebūtų, nes neateinančių į konsultacijas skaičius yra dar didesnis kaime negu mieste.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, be abejo, vėluojant ar neatvykus, nebūtinai į gydymo įstaigą, yra svarbu pranešti, čia turėtų būti mandagumo ženklas. Turbūt registruojant priėmimo valandas reikėtų, kad pacientas patvirtintų įsipareigojimą, kad tikrai bus, nes būna žmogus ir pasveiksta, dar nepasibaigus terminui atvykti pas gydytoją, būna ir tokių atvejų. Bet man labiau patiktų tas variantas, kaip dabar jau įprasta, kad ypač odontologijos klinikos, kitos gydymo įstaigos pačios primena klientui ir pasitikslina, ar jis tikrai atvyks, ar ne. Kaip jūs manote, kokią čia mišrią sistemą galima būtų taikyti, kad nereikėtų mokėti kokių nors baudų ir gąsdinti žmonių už neatvykimą? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gąsdinti žmonių tikrai nereikia. Kada žmogus užsiregistruoja, tiesiog mandagiai registratorė, slaugytoja turėtų priminti: miela Maryte, mielas Jonai, jeigu jūs negalėsite atvykti, įstatymas numato, kad jūs turėtumėte mums pranešti likus parai. Tas žmogus padėkotų, ir manau, kad atliktų tą pareigą. Dėl to, kad žmogus būtų įspėtas, kad jums jau artėja laikas, jūs turėtumėte apsilankyti, išties ta sistema pradės veikti, kada pradės veikti elektroninė sistema – vadinamoji e. sveikata, e. receptas, ją mes dabar kaip tik svarstome ir bandome įdiegti. Aš nelabai tikiu, kad tai pradės veikti lapkričio mėnesį, kaip sako Sveikatos apsaugos ministerija, bet anksčiau ar vėliau ji pradės veikti. Be abejo, tai turi būti įdiegta, kad automatiškai žmogus yra įspėjamas, nes žmogui būdinga pamiršti. Todėl yra užrašų knygutė. Tik žmonės su tam tikromis ligomis viską atsimena, kas buvo, ir datas, ir visa kita. O visiems kitiems mums, normaliems žmonėms, yra užrašų knygutė, tik reikia žinoti, kad vieną kartą per dieną reikia į ją pasižiūrėti ir prisiminti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, laikas baigėsi. Motyvai už – V. M. Čigriejienė. Gerbiamoji Vida, ar kalbėsite už?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Kalbėsiu. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau, kad mano kolegos A. Matulo šį pasiūlymą palaikytumėte. Galų gale pacientas, kaip ir mokinys, turi žinoti savo pareigas, o ne tik savo teises. Dėl visko dabar kaltas gydytojas, dar naudojantis mūsų žiniasklaida, o pacientas nekaltas. Atvyksta ketvirtos stadijos – ir gydytojas kaltas. Į prevenciją – niekinis požiūris. Todėl manyčiau, kad šis įstatymas bus pradžia, kad pacientas turės žinoti savo pareigas ir galbūt ateis laiku arba užleis kitam pacientui savo eilę. Todėl kviečiu balsuoti vieningai už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria A. Matulo teikiamam įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Už – 48, prieš nėra, susilaikė 15. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 1 d. (Balsai salėje) Viskas gerai.
12.25 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3323 (pateikimas)
Vėl kviečiame A. Matulą pristatyti Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimo stadija.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atkreipkite dėmesį, balkone daug žavių moterų, norėčiau, kad jos neišeitų ir palaikytų šitą mano įstatymo projektą, nes jų sveikatai tai labai reikšmingas įstatymo projektas.
Gerbiamieji kolegos, aš, kolegė D. Mikutienė, V. M. Čigriejienė, K. Kuzminskas, R. Baškienė ir A. Monkauskaitė teikiame įstatymo projektą, kurį jūs atmetėte prieš keletą mėnesių, dėl draudimo rūkyti balkonuose. Ten buvo teiktas įstatymo projektas kartu su draudimu rūkyti iki namo likus keliems metrams, vaikų žaidimų aikštelėse. Dauguma jūsų sakė, kad jeigu būtų siūlymas tik drausti rūkyti balkonuose, mes pritartume. Kita aplinkybė, kad labai daug toliau žmonių rašo ir vardina savo aplinkybes, ypač dabar, kada prasidėjo studijų metas, sugrįžo studentai, turiu keletą šeimų ir su vaikais, ir pagyvenusių, kurie negali gyventi dėl to, kad nuolat eina dūmai į kambarį iš apačioje rūkančių žmonių.
Kita aplinkybė, kad šiandien Tabako kontrolės įstatyme yra pasakyta, kad draudžiama rūkyti bendrojo naudojimo patalpose. O Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje prie bendrojo naudojimo patalpų yra priskirtos ir balkonų konstrukcijos. Kada kreipėsi žmonės į Šiaulių miesto savivaldybę ir Visuomenės sveikatos biurą, teisininkai išaiškino, kad jau ir dabar yra uždrausta rūkyti balkonuose todėl, kad balkonų konstrukcijos priskirtos prie bendrojo naudojimo patalpų. Netgi atsirado teisinė koalicija, ar mes tada įrašome balkonus, ar ne.
Mielieji kolegos, tikrai siūlyčiau pritarti po pateikimo ir paprašyti Vyriausybės išvados vien dėl to, kad mes kartais priiminėjame įstatymus dėl kelių žmonių, čia daugybė žmonių kenčia. Aš jau sakiau, kad po pirmo įstatymo projekto elektroniniu paštu gavau šimtus žinučių, žmonės pasakojo savo istorijas. Tikrai nesiūlau taikyti kokių nors sankcijų. Bet jeigu atsiras tokia nuostata, anksčiau ar vėliau žmonės, kaimynai, bendruomenė susitvarkys. Žiūrėkite, prie keletą metų buvo priimtas sprendimas, kad rūkyti draudžiama laiptinėse. Lygiai taip pat kai kurie ironizavote, kad nesilaikys, bet bendrijos, žmonės kalbėjo su kaimynais, kaimynai vis dėlto anksčiau ar vėliau suvokė. Mūsų žmonės vis dėlto geranoriški, mes turime pradėti jais tikėti. Tikrai nereikės niekur nei fotografuoti, nei nieko. Bet atsiras motyvas kaimynui, bendruomenės pirmininkui, bendrijos namo pirmininkui pasvarstyti, perspėti, paprašyti.
Tikrai, tiek žmonių, kenčiančių dėl to, skaičių aš net sunkiai įsivaizdavau iki tol, kol pradėjau galvoti apie tą problemą. Lankiausi Panevėžyje vienoje šeimoje, sėdėjau gal dvi valandas, tikrai, kai išėjo rūkyti gana asociali šeima, rūko visi: ir žmona, ir vyras, tai tie senukai sako, žiūrėkit, jiems priepuoliai užteina astmos, ir jie galvoja, kur išsikelti. Žmonės kenčia.
Jeigu atsirastų tokia nuostata be jokių išankstinių baudimų, man atrodo, kad mūsų visuomenė gyventų tik sveikiau. Aurelijus Veryga mums išplatino informaciją su prašymu palaikyti mūsų šitą kelių teikiamą įstatymo projektą ir labai gražų pavyzdį pateikė. Po to, kai mes uždraudėme rūkyti kavinėse, vieni pirmųjų Europoje uždraudėme rūkyti kavinėse, baruose, sakė bus blogai, nebus biznio, tik po dviejų mėnesių tas biznis padidėjo todėl, kad ateina pavalgyti ir pabūti ir žmonės su šeimomis, ir tie, kurie nerūko. Vien dėl to, kad mes uždraudėme rūkyti darbe, darbo vietoje ir kavinėse, 50 % sumažėjo pasyviai rūkančių žmonių. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmogus, kuris dirba arba būna toje patalpoje su rūkančiu, iš esmės jis gauna beveik tiek pat nuodingųjų medžiagų, kiek ir rūkantis, t. y. 50 %. Dabar mes galime pasidžiaugti, kad jau kelerius metus rūkančių vyrų Lietuvoje skaičius nuosekliai mažėja ir jau pradėjo mažėti rūkančio jaunimo. Jaunimas jau turi kitų užsiėmimų – krepšinis, mokslai, studijos, karjera ir t. t., ir t. t. Labai prašau pritarti bent po pateikimo, o po to Vyriausybės tars savo žodį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, aš labai noriu paprašyti, kad premjero atsakymai prasidėtų laiku, nes mūsų diskusiją dėl pabėgėlių 13.00 val. nori tiesiogiai transliuoti Lietuvos radijas. Pasistenkime 9 minutes klausinėti, to užteks, nes dar svarstysime komitetuose. Rūkymas yra rimta problema. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs pakomentuotumėte Teisės departamento išvadą dėl valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų, kad jiems gali būti sudėtinga nustatyti draudimo pažeidėjus, kad būtų galima surašyti administracinį teisės pažeidimų protokolą? Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš vėl sakau, šiandien kažkaip esu lyriškai nusiteikęs ir manau, kad nebus tokių atvejų, kad reikėtų nustatinėti pažeidėjus. Bet jeigu jau tikrai kokia nors šeima negalės gyventi dėl visiškai nesutramdomų kaimynų, tai jie galės parašyti pareiškimą ir tada bus galima apie tai galvoti. Aš tikrai nesiūlau taikyti tokių priemonių, tiesiog įtvirtinti nuostatą, kuri iš esmės yra įtvirtinta ir Daugiabučių gyvenamųjų namų įstatyme.
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, kolega jau klausė, iš tiesų be atsakomybės bet koks sprendimas ar draudimas yra deklaratyvus. Aš norėčiau paklausti, kadangi balkonuose vyksta ir kitokių blogų dalykų, pavyzdžiui, bučiuojamasi, mylimasi ir pan., ar nežadate rengti įstatymo projekto, kuris uždraustų ir tuos dalykus daryti? Tada reikėtų numatyti ir kokią nors atsakomybę. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Kęstuti, nustebinote mane. Tie veiksmai, kuriuos jūs įvardijote, yra labai geri, nuostabūs dalykai ir, duok Dieve, tegu žmonės daugiau mylisi, kad gimtų daugiau vaikučių. Kęstuti, raginu taip greitai nesenti.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Nėra vietoje. R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš palaikysiu ir balsuosiu, kad reikia, paraginsiu ir kaimynus, bet aš noriu paklausti jūsų dėl baudų. Vis tiek kokios nors baudos, jeigu nuolat rūkys tie kaimynai, bus? Kaip su baudomis? Kiek skaitau, neradau dėl baudų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kaip sakiau, yra uždrausta rūkyti bendrojo naudojimosi patalpose, sakykim, laiptinėse, ATPK yra numatyta atsakomybė. Jeigu mes įtraukiame balkonus, kas jau yra padaryta Daugiabučių namų įstatyme iš esmės, galios ta pati atsakomybė. Jeigu savivaldybė uždraudžia, nes ji turi teisę priimti sprendimą uždrausti rūkyti, pavyzdžiui, gatvėje, tada yra numatyta atsakomybė. Ta atsakomybė, kokia buvo, tokia ir yra. Aš manau, kad jos taikyti šiuo atveju neprireiks, nes tikrai ne vienas žmogus, jeigu jis bus geranoriškai perspėtas, kad atsirado tokia nuostata, nustos tą dalyką daryti balkone. Jeigu mes padėsime bent keliolikai, keliasdešimčiai ar keliems šimtams žmonių, kolegos, dėl ko mes čia esame? Dėl to ir esame.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumčius. Nenorite. Ačiū. K. Komskis. Nenori. Ačiū. R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš irgi buvau vienas iš tų, kurie pirmą kartą balsavo prieš šį draudimą, bet dabar gerai pagalvojęs iš tiesų supratau, kad rūkymas balkone prilygsta tokiai pačiai invazijai į privačią nuosavybę, kaip ir garsiai klausytis muzikos kaimynystėje vidury nakties. Sakykite, kaip jūs ketinate įgyvendinti šitą draudimą ir sutramdyti rūkančius balkone, net jeigu jais niekas nesiskundžia?
A. MATULAS (TS-LKDF). Jūs visiškai teisus, nes kai kurie žmonės sako – čia invazija į asmens gyvenimą. Tikrai ne, nes mes reguliuojame ir garsus, negalima juk po tam tikro laiko šokti, dainuoti, rėkti, muziką leisti. Negalima kvapų leisti, jeigu užsiimi kokia nors gamyba, irgi yra sistema, dabar jau ministerija yra įsteigusi laboratoriją ir galima nustatyti kvapus, jeigu ten sklinda kažkokie, kad ir geri, kažkokio maisto aromatai, bet vis tiek negalima, nes sudirginamas žmogaus skrandis ir jis vėl patiria tam tikrus dalykus. Pirmiausia, ką aš pats daryčiau, jeigu būtų priimta. Nuvažiuočiau pas tą pagyvenusių žmonių šeimą Panevėžyje, užeičiau pas tuos kaimynus, parodyčiau priimtą įstatymą ir pasakyčiau: baikite, o jeigu ne, aš pats prašysiu savivaldybės jus nubausti dėl to, kad jūs kenkiate šitų žmonių sveikatai.
PIRMININKAS. Klausia J. Požela.
J. POŽELA (LSDPF). Gerbiamasis kolega, manau, kad geras tikslas yra siekti, kad žmonės nekenktų vieni kitiems, bet, ko gero, namas namui nelygu. Pagal šitą pataisą būtų draudžiama rūkyti privačių kotedžų terasose, kadangi jie irgi priskiriami prie balkonų. Mano klausimas: ar neatrodo, kad būtų geriau ir, ko gero, didesnis šansas būtų pritarti tokiam projektui, jeigu būtų pasiūlymas suteikti teisę apsispręsti, ar galima rūkyti namo balkone, ar ne, namų bendrijai? Kad pati bendrija priimtų. Sakykime, vieno namo priima, kad negalima, o kito galbūt, kur yra du aukštai ir kur netrukdo balkonas balkonui, atitinkamai kitaip.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs teikiate labai gerą pasiūlymą. Aš tik noriu pasakyti, kad čia taikoma tik daugiabučių namų balkonams. Bendrija, jūs visiškai teisus, gali nustatyti ir įrengti specialias rūkymo vietas. Tai, matyt, būtų galima daryti su tam tikra ventiliacijos sistema, nes, kaip ir darbovietėse, rūkyti draudžiama, bet galima tam specialiai įrengtoje vietoje, kaip yra ir mūsų parlamente. Žiūrėkite, už mūsų lango yra sistema su ventiliacija, mūsų kolegos, deja, dar kai kurie rūko ir mes nieko nejaučiame. Lygiai taip pat daugiabutis namas galėtų priimti sprendimą įsirengti vietą, kurioje tie kaimynai, kurie nori savo gyvenimą gerokai sutrumpinti ir įsitaisyti kokią nors onkologinę ligą, galėtų toje patalpėlėje uždaryti rūkyti, bet ta patalpa turėtų būti nepatraukli, su grotomis, kad žmogus psichologiškai blogai jaustųsi.
PIRMININKAS. Klausai B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš jau ne pirmą kadenciją stebiu visus jūsų pateikimus. Mano klausimas toks trafaretinis. Prašom pasakyti, jūs ne vienus metus buvote komiteto pirmininkas, dabar pavaduotojas ir visa kita. Jūs draudžiate, draudžiate ir draudžiate. Ar nėra sveikatos sistemos apsaugos problemų, kurias reikėtų spręsti, o ne vien tais draudimais apsiriboti? Pozityviai galbūt ką nors pasiūlykite, tada mes visada balsuosime už tai. Ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš jau jūsų klausimus atsimenu atmintinai, jie visada tie patys. Žiūrėkite, šios dienos pavyzdys. Prieš tai pateiktas mūsų įstatymo projektas nieko nedraudžia, tiesiog siūlau pagerinti sveikatos sistemos būklę, sumažinti eiles. Ačiū, kad jūs pritarėte. Dabar mes siūlome, kaip pagerinti žmonių sveikatą, nes žinote, kad 70 ligų tiesiogiai sukelia nikotinas, rūkymas ir pasyvus rūkymas. Onkologinių ligų daugėja, čia mes tikrai prisidėsime. Įstatymo projekte, kurį aš pateiksiu vėliau, jeigu jūs pritarsite, vėl kalbama apie sveikatos sistemą, kaip padidinti įmokas į sveikatos biudžetą, dėl to būtų galima padidinti algas, kad žmonės nebėgtų. Šiuo atveju aš ne visai pritariu, kad aš užsiimu vien tik siūlymais ką nors drausti, mes teikiame ir racionalių pasiūlymų. Aš tikiuosi, kad šį kartą jūs balsuosite už šitą siūlymą ir suteiksite progą jūsų Vyriausybei plačiau paanalizuoti tą siūlymą, tą situaciją.
PIRMININKAS. Klausia S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Antanai, prašom pasakyti, Juras dabar taip pat klausė, kai kurios savivaldybės arba bendrijos dabar jau pačios taiko. Jeigu tai yra normali bendruomenė, jie susėdę pasako, kas kur kam kenkia, kaip jūs sakote, o dėl kvapų, mes maisto neuždrausime gaminti, rūkoriams taip pat neuždrausime lango uždaryti, jeigu jis pirmo aukšto virtuvėje rūko, tai langas atidarytas, trečiame aukšte gyvendamas aš galiu pasakyti, kad užuodžiu, kai pirmame aukšte rūko. Mes dabar turėtume dar detaliau ar plačiau plėsti. Prie laiptinių taip pat turėtume įrengti kokius nors rūkomuosius tarp namų. Koks vis dėlto jūsų požiūris? Ar bendrijos, bendruomenės pačios nebegeba susitarti, būtinai reikia mūsų įstatymo?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gali bendrijos susitvarkyti, bet joms reikia duoti instrumentą. Užeikite, kas kelintoje laiptinėje yra (tik pas mus, parlamente, nėra) skelbimas, kad laiptinėje draudžiama rūkyti pagal Tabako kontrolės įstatymo tokį straipsnį. Žmonėms primenama. Jei atsiras tokia nuostata ir bus toks priminimas, jau bus pirmas žingsnis. Bendruomenei duokime meškerę, ji pagaus tą žuvį pati.
Aš manau, kad šį kartą mes duokime tą instrumentą bendrijoms. Žiūrėkite, kolegos, gyvenimo trukmė pas mus yra labai maža. Vyrai gyvena labai trumpai. Ir viena iš priežasčių yra nesaikingas kai kurių žmonių rūkymas. O kodėl turi kentėti kitas žmogus, gyvenantis daugiabutyje?
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Dėkoju. Motyvai už – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, jūs žinote, kad rūkymas sukelia įvairias plaučių ligas, kasmet pasiglemžiama apie 6 mln. žmonių gyvybių. Jie žūsta. Mes turėtume žiūrėti į šį procesą labai atsakingai. Yra dar toks dalykas kaip pasyvus rūkymas ir žmonės negali apsisaugoti, kitaip tariant, neturi galimybių apsaugoti nei savęs, nei savo vaikų nuo pasyvaus rūkymo. Tabako dūmai dideliais kiekiais patenka į kaimyno butą.
Pritarkime šiai pataisai ir siūlykime kitus pasiūlymus. Šis įstatymas bus išnagrinėtas, pakoreguotas ir visi liksime patenkinti. Jei į mus kreipiasi rinkėjai, mes turime reaguoti į šią problemą. Norėčiau, kad savo pavyzdžiu jūs patrauktumėte žmones ir būtumėte jiems neabejingi. Juk žmonių kančiai mes turime likti neabejingi. O čia yra kančia. Ačiū. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. S. Bucevičius – prieš.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Išties po profesorės tokių žodžių nebeturėčiau kalbėti prieš, bet, gerbiamoji profesore, noriu tik pasakyti. Kaip sakote, dideliais kiekiais ar mažais kiekiais, ką ir Antanas dabar sakė, taip pat mes sakome, kad kvapų prevencija, sakome, reikia riboti, yra matuokliai ir t. t. Bet kaip tą įgyvendinti daugiabutyje? Kaip ir klausiau, jei atidarytas pirmo aukšto langas, patenka gaminamo maisto kvapas, cigaretės, cigaro. Sakykite, kaip mes tuos dalykus reglamentuosime? Kaimynas, gyvendamas pirmame aukšte, rūkys, antrame taip pat rūkantysis yra, o iš trečio pasiskųs. Tai kur dabar tas kaimynas turi eiti, ar į trečią, ar į pirmą aukštą ieškoti to potencialaus kenkėjo savo sveikatai? Aš iš tos pusės.
Taip, šiandien galiu pripažinti, taip pat esu rūkorius. Rūkorių, kurie padoriai elgiasi savo kaimynų atžvilgiu, mes turime aibę, ką ir Antanas dabar sako, mus čia reikėtų užgrotuoti. Antanai, mūsų nereikia grotuoti, mes niekada nekenksime nei sau, nei jūsų vaikams, nei mūsų ateities kartoms. Bet vėlgi bendruomenėms pasistenkime padaryti taip, kad patys nuspręstų ir gerbtų vienas kitą.
PIRMININKAS. Balsuojame.
Už balsavo 46, prieš – 5, susilaikė 22. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 1 d.
12.44 val.
Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus atsakymai į Seimo narių 2015 m. rugsėjo 22 d. pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 str. 13 d.)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie mūsų darbotvarkės. Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką A. Butkevičių atsakyti į Seimo narių rugsėjo 22 d. pateiktus klausimus.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, pirmiausia norėčiau padėkoti už pateiktus klausimus. Siekdamas išsklaidyti kokias nors abejones, esu pasiruošęs į juos visus labai sąžiningai, atsakingai ir viešai atsakyti.
Pirmas. „Už kokią kainą jūsų žentas įsigijo 50 % įmonės „Ministerium“ akcijų, kurias anksčiau valdė jūsų visuomeninės konsultantės D. Kutraitės-Giedraitienės sūnus Simonas Giedraitis?“
Į šį klausimą gali atsakyti tik įmonė „Ministerium“, nes sandoris yra įmonės ir fizinio asmens komercinė paslaptis. Neturiu teisės kalbėti apie privačios kompanijos akcijų vertę ar kitus susitarimus, nes tik vienas asmuo yra mano dukters vyras, o kitas – pašalinis asmuo. Be jo sutikimo tokios informacijos teikti negaliu. Be to, tikslia informacija ir nedisponuoju.
Kitas klausimas. „Ar jūsų žentas apskritai mokėjo už akcijas jų įsigijimo metu, nes jūs viešai teigėte, kad akcijas jis įsigijo išsimokėtinai, o UAB „Ministerium“ atstovai teigia, kad už įsigytas akcijas buvo apmokėta iš karto? Jei mokėjo, kokiu būdu tai atliko?“
Truputį ne taip buvo teigiama, bet nieko nepadarysi, jei yra toks klausimas, atsakysime tiksliai.
Įmonė „Ministerium“ yra viešai išplatinusi pranešimą spaudai, kuriame teigia, jog už akcijas buvo atsiskaityta bankiniu pavedimu, sandorio suma fiksuota šalių susitarimu, įvertinus visą su įmone susijusią informaciją, realų, nemelagingai įvardytą nepaskirstytą pelną akcijų pirkimo ir pardavimo metu, mokestinius įsipareigojimus, pirmojo ketvirčio preliminarius finansinius rodiklius. Viešai paskleista informacija apie neva pusės milijono litų nepaskirstytą pelną akcijų pirkimo ir pardavimo metu yra netiesa.
Žinau, kad, priimdami sprendimą dėl akcijų pirkimo, mano dukra su žentu pirmiausia rimtai svarstė įsigijimo išsimokėtinai variantą. Bet jie nederina su manimi kiekvieno savo žingsnio ir neprivalo to daryti. Tad nežinojau, kaip galiausiai nuspręsta sumokėti už akcijas. Turiu jus nuvilti – visi dokumentai yra tvarkingi ir viskas yra teisėta.
„Jūs pats esate viešai išsakęs poziciją, kad jis su viešaisiais ryšiais neturėjo nieko bendro, tad kodėl jūsų žentas gavo viešųjų ryšių įmonės, dirbančios daugiausia tik su valstybiniu sektoriumi, 50 % akcijų?“
Jūsų klausimo formuluotė iš esmės yra klaidinga. Dukters vyras ne gavo akcijas, o jas pirko. Mano dukters šeima yra suaugę savarankiški žmonės ir patys priima sprendimus, kokioje srityje dirbti ar įsigyti akcijų. Aš nedarau tam jokios įtakos.
„Ar šis pelningas akcijų perleidimas nebuvo dovana jūsų šeimai, siekiant atsilyginti už laimėtus ar būsimus viešinimo konkursus įvairiose Vyriausybės įstaigose? Ar tikite, kad valstybės tarnautojams, sprendžiantiems dėl konkursinių pasiūlymų vertinimo, jokio poveikio nedaro faktas, kad įmonės akcininkas yra pareigas einančio premjero žentas?“
Klausimas vėl formuluojamas klaidingai. Neturite jokio pagrindo akcijų pirkimą vadinti pelninga dovana. Akcijos įsigytos už jas sumokant bankiniu pavedimu. Kiekvienas žmogus, net ir premjero žentas, turi teisę pirkti akcijų ir užsiimti verslu Lietuvoje. Visos įmonės, pagal įstatymą turinčios teisę dalyvauti viešuosiuose konkursuose, gali tai daryti. Faktai, jog ši įmonė nelaimėjo nei Ūkio ministerijos, nei Vyriausybės kanceliarijos konkursų, tik įrodo, jog aš jokio poveikio nedariau ir į įmonės veiklą niekuomet nesikišau.
„D. Kutraitė-Giedraitienė dirbo jūsų vadovaujamos Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų kampanijos viešųjų ryšių srityje 2012 m. Seimo rinkimų kampanijos metu. Netrukus po rinkimų ji tapo jūsų politinio pasitikėjimo konsultante viešinimo klausimais ir jos šeima gavo gerą uždarbį iš Vyriausybės pavaldumo institucijų užsakymų būtent informacijos viešinimo konkursuose. Ar jūs pats nuoširdžiai tikite tokiais atsitiktinumais?“
D. Kutraitė-Giedraitienė buvo konsultantė visuomeniniais, noriu pabrėžti, pagrindais. Ji nekonsultavo viešųjų ryšių klausimais. Jos pareigos buvo konsultantė visuomenės švietimo programų kūrimo ir jų viešinimo klausimais. O dar konkrečiau, D. Kutraitė-Giedraitienė patarinėjo Pažangos tarybos klausimais. Be to, D. Kutraitė-Giedraitienė mane informavo, kad iš UAB „Ministerium“ valdybos pirmininkės pareigų pasitraukė prieš tapdama mano visuomenine konsultante. Tai yra faktas.
„Ar neįžvelgiate protekcionizmo ir piktnaudžiavimo jūsų vardu bei tarnybine padėtimi, ar tai gera praktika ir skaidrumo, kuriuo taip dažnai giriatės, pavyzdys?“ Jokio protekcionizmo neįžvelgiu. Šiuo klausimu kreipkitės į Viešųjų ryšių tarnybą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, tegul jie ir atsako į šį klausimą.
„Ar Lietuvos socialdemokratų partijos nariai dalyvavo vertinant konkursus, kuriuose dalyvavo UAB „Ministerium“?“ Į šį klausimą negaliu atsakyti, nes neturiu tokios informacijos, kaip ir dėl kitų partijų narių dalyvavimo.
„Jūs viešai įvardijote, kad prieš žento istoriją atskleidusią žiniasklaidos priemonę imsitės teisminių veiksmų ir jus tuo klausimu jau konsultuoja dvi advokatų kontoros. Kokios tai advokatų kontoros, už kokias lėšas ir kieno yra apmokama už šių advokatų kontorų konsultacijas?“ Kreipimasis į advokatus yra išimtinai mano, kaip fizinio, noriu pabrėžti, asmens, sprendimo teisė, neprivalau jums to komentuoti. Bet kokias išlaidas apmoku pats, kaip fizinis asmuo. Kalbėdamas apie teisminius veiksmus, kalbėjau apie perspektyvą, kol kas to nedarau, bet negaliu atsakyti už įmonę, kurios reputacija menkinama, ar jie gins savo reputaciją teisinėmis priemonėmis, ar reikalaus paneigti melagingą informaciją, yra bendrovės akcininkų apsisprendimo reikalas. Už juos kalbėti negaliu.
„Viešumoje pasirodė daugybė užsakomųjų jus ginančių straipsnių. Kas ir kokiomis lėšomis finansuoja šią jūsų viešosios gynybos kampaniją?“ Opozicinė Konservatorių partija (…) jau pareikalavo mano viešo paaiškinimo dėl dukters vyro įmonės akcijų pirkimo datos ir Konkurencijos tarybos vadovo apsilankymo. Tad opozicijos pageidavimu atsakiau į šiuos klausimus viešu pareiškimu, kuris buvo paskelbtas Vyriausybės kanceliarijos rugsėjo 14 d., o mano paties, kaip fizinio asmens, užsakymu iš mano paties asmeninių lėšų tas pats tekstas buvo išspausdintas leidiniuose „Verslo žinios“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos rytas“ ir „Vakaro žinios“. Tie tekstai skaidriai pažymėti užsakymo numeriais ir mano pavarde, kaip reikalauja įstatymas. Tokiu būdu įgyvendinau jūsų, gerbiamoji opozicija, reikalavimą paaiškinti situaciją viešai. Jokių kitokių tekstų neužsakinėjau ir nesiruošiu to daryti.
Kitas klausimas. „Kokią veiklą vykdo A. Butkevičiaus labdaros ir paramos fondas, kurio rekvizituose oficialus telefono numeris yra nurodomas jūsų, kaip Seimo nario, tarnybinis telefono numeris? Esate viešai teigęs, kad šio fondo veikla buvo nutraukta 2012 m. rugsėjo 1 d., tačiau panašu, kad fondas vis dar veikia, veiklą vykdo, nes buvęs jūsų padėjėjas, dabartinis Vilkaviškio rajono savivaldybės meras A. Neiberka yra oficialiai nurodomas kaip minėto fondo vadovas ir jis pats naujosiose savo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodo esantis šio fondo vadovas. Fondas vis dar yra oficialus Kybartų futbolo klubo „Sveikata“ rėmėjas. Ar jūs, eidamas Seimo nario ir Ministro Pirmininko pareigas, taip pat esate šio fondo valdybos ar kito kolegialaus valdymo organo narys?“ Atsakymas. A. Butkevičiaus labdaros ir paramos fondas savo veiklą yra sustabdęs, noriu pabrėžti dar kartą, sustabdęs nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Labdaros fondas nėra Kybartų futbolo klubo „Sveikata“ rėmėjas. Šiuo metu labdaros fondas jokių finansinių operacijų nevykdo. Aš nesu šio labdaros fondo valdybos narys ar kito kolegialaus valdymo organo narys. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, pagal mūsų Statutą šiam klausimui yra skirta 20 minučių. Dabar 11 minučių kolegos, kurie pasirašė šį laišką, turi teisę paklausti. Pirmasis klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Premjere, ar mes teisingai suprantame jūsų tuos žodžius, kuriuos paskelbėte čia, Seime, per susitikimą su Liberalų frakcija ir kurie buvo aprašyti spaudoje, cituoju „15 minučių“: „Žinau, kad buvo susitarta, jeigu aš teisingai supratau, per keletą kartų sumokėti. Vienais metais tiek sumoka, nes jis, reiškia, neturi pinigų, antrais metais, kadangi pelninga bendrovė, tiek, ir trečiais. Negaliu atsakyti, ar ten per trejus, ar ketverius, bet viskas vyko skaidriai.“ Ar jūs dabar teigiate, kad tie žodžiai, kuriuos jūs pasakėte, yra netiesa ir kad žentas jus apgavo kalbėdamas apie tai, kad pirko išsipirktinai? Ar jūs taip pat teigiate, kad žentas, pasirodo, turėjo pinigų išpirkti akcijas? Jūs čia viešai sakėte, kad jis neturi pinigų.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia aš norėčiau pasakyti, kad kai vyko diskusija šiuo klausimu, jau diskusija, bet ne tiesiogiai klausimas, gal galėjo pirkti ir keliais etapais. Buvo pasakyta, kiek aš turiu informacijos. Kiek žinau, kad tokie pokalbiai anksčiau vyko, kad gal ir galėjo. Bet kažkodėl žodžių „gal galėjo“ nėra. Būtų labai įdomu pasiklausyti, jeigu buvo padarytas įrašas. Bet po to aš dar kartą pasitikslinau, nes aš, kaip ir ankščiau sakiau, į žento verslus neturiu jokių interesų kištis, nes žinau ir esu garantuotas, kad tai yra daroma sąžiningai, atsakingai ir principingai.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, norėčiau jūsų pasiteirauti štai tokio dalyko. Paprastai žmonės daro verslą toje srityje, kurią išmano. Jeigu žmogus moka gaminti dešras, jis gamina dešras ir bando jas sėkmingai parduoti, jeigu moka gaminti kėdes, tai daro kėdes. Arba daro verslą tokioje srityje, kurios gal neišmano, bet turi geras galimybes, dėl kažko geras galimybes. Atsakykite, ar jūsų žentas tikrai gerai išmano ir turi didžiulę patirtį viešųjų ryšių srityje, kad metėsi į tą verslą, ar turi tik geras galimybes?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Matote, negaliu atsakyti ir atskleisti paslapčių, ką ši bendrovė veikia ir kokius įgyvendina arba ruošiasi įgyvendinti kitus projektus. Tai yra tam tikri organizaciniai darbai, nereikia galvoti taip, kad ši organizacija užsiima vien dalyvavimu viešuosiuose konkursuose, užsiima tik šia sritimi. Yra funkcijų pasidalijimas, manau, kad tas funkcijas, kurios jam yra numatytos, jis labai atsakingai ir sąžiningai įgyvendina.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, išties klausimų buvo daug, tiesą sakant, kai kurie iš jų taip ir liko. Tačiau, jūsų požiūriu, kaip jūs paminėjote, turėjote galimybę vienu atveju pasitikslinti akcijų pirkimo aplinkybes, pasitikslinote, patikslinote savo žodžius, bet remiantis pradine informacija ir jūsų žodžiais buvo įvairūs politiniai komentarai. Dabar tiems komentatoriams UAB „Ministerium“ grasina laiškais, kad kels bylas. Koks būtų šiuo atveju jūsų požiūris į tokius veiksmus, nes prieštaringai kalbėjote iš pat pradžių būtent jūs?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Reikia skirti du dalykus. Aš nekalbėjau už UAB „Ministerium“, ar jie kels bylas, ar nekels. Aš tik pasakiau dėl tam tikro straipsnio pavadinimo, dėl kurio aš labai nemaloniai pasijutau, ką ir parašiau, kad tai yra šmeižtas ir melas. Mano informacija, kai atsakiau į jūsų užduotus klausimus, buvo apie tai. O ar UAB „Ministerium“ kreipsis į teismą, ar nesikreips, tai jau yra jų prerogatyva. O kad kas nors gąsdina, tai aš su ta jūsų informacija nenorėčiau sutikti. Jeigu jūs tokią turite, tai jūs man pateikite, kas gąsdina, aš gal tada kaip Ministras Pirmininkas imsiuosi tam tikrų pareigų pagal savo kompetenciją.
PIRMININKAS. Klausia E. Masiulis. Nematau. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, išties visuomenei turbūt įdomu privatūs interesai. Šiuo atveju aš nematau čia valstybės kokios nors intereso. Aš norėčiau užduoti klausimą apie… jeigu galima, apie žentus, tai aš apie uošves norėčiaus paklausti buvusio premjero. Gal žinote to, sakyčiau, pagarsėjusio atvejo, kai ponas A. Kubilius savo uošvei padovanojo pusę senamiesčio?.. Koks dabar valstybės turtas? Ten, atrodo, vadinosi Moterų katalikių mokytojų sąjunga, kažkaip taip. Buvo pradėti tyrimai. Kiek to valstybės turto yra prarasta, kiek tos sąjungos iššvaistyta? Galbūt tiek Seimo, tiek Vyriausybės yra reikalas tinkamai valdyti šį valstybės turtą ir tiek pat vienodai esame atsakingi? Todėl, gerbiamasis premjere, jeigu kalbame apie žentus, tai pakalbėkime apie uošves. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, kad jūs tikriausiai turėsite galimybę tiesiogiai suformuluoti klausimus ponui A. Kubiliui. Žinote, tikriausiai mūsų moralinės vertybės politiniu lygiu labai skiriasi. Mano tikslas yra atsakyti į tuos klausimus, kiek įmanoma. Aš galiu drąsiai teigti, stovėdamas ir šitoje garbingoje tribūnoje, be jokios baimės pasakyti, kad mano šeima ir mano žentas elgiasi labai atsakingai, principingai ir sąžiningai. Jie puikiai supranta mano einamas pareigas. Ir mano dukrai tos vertybės yra įskiepytos. Aš esu garantuotas ir žinau, kad taip niekada nepasielgs, kaip kas mąsto iš opozicinių frakcijų politikų.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš galėčiau suformuluoti klausimą labai paprastai, nematydamas, kad čia iš tikrųjų yra tam tikras mūsų kolegų iš dešinės politinis veiksmas, kad jie nori išnaudoti laiką ir pirmiausia bandyti apkaltinti, o paskui išsiaiškinti ir pamatyti, kad čia nieko nėra. Galima tik apgailestauti, kad kolegos taip elgiasi. Aš manau, kad Lietuva per 25-erius metus iš tikrųjų subrendo naujai politinei kultūrai. Jeigu ir kyla klausimų ar abejonių, kas visiškai natūralu, aš manau, dėl to nereikėtų nei vieniems, nei kitiems įsižeisti, bet taip pat galima padaryti tvarkingu būdu. Netgi tokiu, kaip šiandien darome, paklausdami ir gaudami labai paprastus atsakymus, po kurių išvis patys suprantate, kad verta patylėti. Bet pradžia buvo ne tokia. Pirmiausia buvo kaltinimai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Juozai, minutė!
J. OLEKAS (LSDPF). Jeigu neleidžiate pabaigti, demokratija stabdo, tai ką darysi.
PIRMININKAS. Neleidžiame.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, kad politikai jau yra pasiekę tokį lygį, kai galima išsiaiškinti visus klausimus susėdus prie stalo. Aš visą laiką esu atviras, ir buvo galima pasikviesti į frakciją ir pasikalbėti. Bet šiandien mes žinome, koks buvo tikslas. Tik tiek galėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, pažįstu vieną jauną žmogų, kuris turi savo statybinę kompaniją, bet negauna valstybinių užsakymų. Tikrai yra sąžiningas, padorus, bet vienišas. Gal turite dar neištekėjusių dukrų?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš jums labai atsakingai pasakau, kad, žinot, mano gyvenimo tikslas yra padėti tam žmogui, kuris pirmiausia yra su negalia, jeigu galima, padėti vaikams, bet niekada jūs manęs, kaip politiko, nesvarbu, ar būtų opozicija, ar valdančioji dauguma, nesivarginkite ir neprašykite, kad dėl kokių nors dalykų, ypač susijusių su viešuoju sektoriumi, galėtumėte paprašyti ir sulaukti paramos. Bet jeigu bus kada nors tam tikra diskusija, dėl kurios mes kai kada informacija disponuojame, būtų galima labai plačiai pasišnekėti apie politikų įtaką, jeigu reikia, tam tikrose priemonėse.
PIRMININKAS. Dėkoju, Ministre Pirmininke. Jūs atsakėte ir į iš anksto pateiktus klausimus, ir į klausimus, dėl kurių užsirašė ir pateikė Seimo nariai.
Replika po balsavimo – opozicijos lyderis A. Kubilius. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tiktai norėčiau pasakyti, kad mes neišgirdome iš Ministro Pirmininko jokių aiškių atsakymų. Tai atsikalbėjimas, kuris parašytas advokatų, bet ne viešas ir skaidrus politiko atsakymas, kuris išsklaidytų bet kokias abejones tokioje istorijoje, kokia iš tikrųjų kelia daug natūralių klaustukų. Ne kas dieną Lietuvoje susiduriame su tokia istorija, kaip partijos viena iš buvusių rinkimų kampanijos vadovių, jos sūnus įsteigia įmonę, kurią po to perima premjero žentas, ir įmonė veikia iš Vyriausybės užsakymų arba Vyriausybės institucijų užsakymų viešinimo. Gerbiamieji kolegos, mes neapsimeskime, kad čia nėra tų klaustukų, į kuriuos taip ir neišgirdome atsakymo.
Gerbiamasis premjere, jūs turėjote galimybių išsklaidyti abejones ir tuos klausimus, jūs to nepadarėte. Mes turėsime ieškoti iš tikrųjų būdų, kaip toliau šitoje istorijoje rasti visus atsakymus.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – Ministras Pirmininkas.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia aš jus norėčiau patikslinti. Jis jokios įmonės neįsteigė, ką jūs dabar paminėjote čia stovėdamas. Aš labai viešai, atvirai tam tikruose mano minėtuose dienraščiuose atsakiau į jūsų užduodamus klausimus. Šiandien čia stovėdamas irgi atsakiau. Svarbiausia, kad aš jaučiuosi pagal savo sąžinę atlikęs tai, kas man, kaip politikui, priklauso. Jeigu kiekvienas politikas taip elgtųsi, aš manau, niekada gyvenime nekiltų jokių įtarimų ir kitokių papildomų nereikalingų klausimų. Ačiū.
13.04 val.
Diskusija „Dėl Lietuvos valstybės požiūrio į pabėgėlių krizę“
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 11 klausimas – diskusija „Dėl Lietuvos valstybės požiūrio į pabėgėlių krizę“. Pirmiausia kviečiu į tribūną užsienio reikalų ministrą L. A. Linkevičių. (Balsai salėje) Gerbiamieji, leiskite pirmininkauti ir netriukšmaukit!
L. A. LINKEVIČIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, gal daugiau užsienio reikalų aspektus reikėtų dėl šios migrantų krizės dėstyti, bet jie vis tiek visi susiję. Aš trumpai tiktai pasakysiu galbūt pačią esmę, jeigu galima, priminsiu.
Mes turime situaciją, kuri susijusi su krize karštuosiuose kraštuose – Irakas, ypač Sirija. Sirijoje konfliktas tęsiasi ketverius metus. Konfrontuoja įvairios jėgos. Asado režimas engia savo žmones. Kelios opozicinės grupuotės, tarp jų kurdų labai aktyvi grupuotė, ir papildomai dar prie tos visos komplikacijos – vadinamoji Islamo valstybė. Vyksta tokie veiksmai, kad žmonės tikrai negali ten išgyventi, jie bėga. Tikrai absoliuti dauguma bėga nuo karo, nes, kaip rodo praktika, kai yra apklausiami žmonės, tai 95 % pabėgusių iš Sirijos iš tikrųjų yra traktuotini pagal Ženevos konvenciją kaip pabėgėliai, kuriems reikalinga apsauga. Taigi 8 milijonai sirų, palikę savo namus, 4 milijonai palikę Siriją, iš jų apie porą milijonų Turkijos stovyklose, apie milijoną Libane, kur ketvirtadalis valstybės jiems didžiulis iššūkis, per 600 tūkst. Jordanijoje. Dabar, kaip mes skaičiuojame, apie 500 tūkst. – pusė milijono jau yra patekę ir į Europą. Štai yra tokia situacija.
Buvo tarybos. Vidaus reikalų ministras, kolega, aišku, pasakys apie savo posėdį daugiau, aš neminėsiu, bet kaip tik šiąnakt pasibaigė… Vėlai vyko tikrai geranoriška ir konstruktyvi diskusija tarp valstybių vadovų. Iš tikrųjų, kaip galime teigti, ką mes irgi raginome, bus, matyt, tikrai daugiau dėmesio skirta (ne tik dėmesio, bet lėšų ir pastangų) šios problemos šaknims, priežastims. Tikrai bus generuota ir Europos Komisija yra paskelbusi, kad apie 1 mlrd. eurų bus papildomai generuota šitai krizei spręsti. Aktyvuotos tokios programos, kurios yra labai svarbios, kaip Jungtinių Tautų pasaulinė maisto programa. Mes vakar Vyriausybėje skubos tvarka irgi priėmėme sprendimą skirti tam tikrą sumą pinigų šiai problemai spręsti.
Taip pat jau žinote tą skaičių, kurį mes esame prisiėmę, noriu pabrėžti, savanoriškai prisiėmę pagal tuos kriterijus, kurie mums suprantami, priimtini – tai valstybės dydis ir bendrasis vidaus produktas – 1105. Iš tikrųjų mūsų tarnybos rengiasi labai intensyviai ir koordinuotai. Tam yra sukurta ir tam tikra grupė, kuriai vadovauja Vyriausybės vicekancleris ir specialistai. Pačiu artimiausiu metu vyks į vietas, taškus, kurių veikimas yra labai svarbus tolesnei atrankai. Aš turiu omeny karšti taškai, kaip juos vadina spaudoje, arba, jeigu lietuvių kalba, juos būtų galima pavadinti migrantų valdymo centrai. Vyksime aiškintis šitos patirties, taip pat kriterijų, pagal kuriuos po to specialistai galės išrinkti žmones ir galėsime taip pat priimti juos Lietuvoje, kaip ir esame įsipareigoję.
Taip pat, kaip jau minėta, bus koncentruotos pajėgos dėl išorinės Europos Sąjungos sienų apsaugos, tų operacijų, kurios vyksta, FRONTEX, Europolo operacija. Aišku, sustiprinta, integruota sienų kontrolė. Čia aš dabar nesigilinu, kiek tai kėsinsis į suverenitetą atskirų šalių, kiek ne, nes ne visos šalys galbūt ir palaiko tą bendrą sienos apsaugą, tačiau vis dėlto, kad sustiprinimas turi būti, tai yra faktas.
Didžiausias dėmesys bus nukreiptas galbūt į tų karštųjų taškų funkcionavimą, kur bus ta pirminė registracija ir atskyrimas, kaip jau sakiau, tų žmonių, kurie iš tikrųjų bėga nuo karo, nuo tų, kurie vadinami ekonominiais migrantais, ir bus aiškiai turbūt suformuluota ta žinia, kad jie neturėtų tikėtis patekti į Europą, nes tokių nėra fizinių, finansinių ir kitokių galimybių. Tai tie pirminiai registracijos taškai, kurie turėtų atsirasti, jau yra Italijoje, atsiras Graikijoje ir Vengrijoje, jie turėtų šitą funkciją ir atlikti.
Vadovai priėmė tokį dokumentą, pareiškimą. Efektyvus karštųjų taškų valdymas, kaip jau sakiau, Šengeno erdvės normalizavimas, nes dabar to nėra, gana didelė įtampa kilusi tam tikrose šalyse, kaip jūs žinote, Vengrija, Kroatija, Slovėnija, Austrija – tas regionas tikrai yra gana įtemptas. Aišku, kad mums reikia kalbėtis intensyviau su trečiosiomis šalimis, su kitais regionais. Yra suplanuoti, nesiplėsiu, tik paminėsiu, keli artimiausi tokie susitikimai. Balkanų klausimais Liuksemburge vyks užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų susitikimas spalio 8 d. tam tikra konferencija, kur bus generuojamos tam tikros idėjos. Taip pat lapkričio 11 d. Maltoje turėtų vykti susitikimas su Afrikos šalimis, nes, žinote, tų šalių dalyvavimas sprendžiant krizę yra tiesiog būtinas. Na, ir kita Vadovų taryba vyks spalio 14 d. Darbotvarkėje irgi tas pats klausimas – migracija.
Trumpai pasakyčiau, Prezidentą D. Tuską pacituočiau, kad atvirų durų ir langų politika turės būti koreguojama, turės keistis. Žodžiu, žvilgsnis nukreiptas ne tik į pasekmes, su kuo dabar vyko ta kova, ir ne visada sėkmingai, žvilgsnis turėtų būti nukreiptas į priežastis ir į ten, kur mes turėtume padėti. Žodžiu, padėti, nukreipti tuos ir finansinius srautus, ir tuos karštuosius taškus kartu su ekspertais į tas mano minėtas stovyklas Turkijoje. Beje, Turkija irgi turėtų gauti paramos apie milijardą eurų, ko anksčiau nebuvo. Turkija, Jordanija, aišku, Libanas ir tos šalys, kurios dabar labiausiai yra paveiktos. Tai tokie yra aspektai, persidengiantys ne tik užsienio politikos, bet ir kitais praktiniais reikalais. Mūsų pozicija yra tokia gana specifinė, tačiau mes dalinamės naštą, noriu pabrėžti. Tas skaičius yra priimtinas mums ir mes už jį pasisakome.
Keturios šalys balsavo prieš, Suomija susilaikė. Turiu dabar kaip tik svečiuose, jeigu nesupyksite, iš karto vyksiu atgal pas savo svečią Suomijos užsienio reikalų ministrą. Jų susilaikymo pozicija buvo susijusi su tuo, kad jie taip pat pritaria skaičiui, jie irgi jį prisiima, tačiau jie kategoriškiau pasisako prieš tą prievartą, sakysime, nesavanoriškumą. Tai tokia tik specifika yra, niuansas.
Visos kitos šalys palaiko tą sprendimą, tą Komisijos pasiūlymą. Yra kur kas daugiau diskusijų dėl pastovaus mechanizmo, mes jam oponuojame. Pastovus paskirstymo mechanizmas tikrai daugeliui mūsų kolegų kelia klausimų, dėl to dar diskusijos tęsis. Štai šiuo metu yra tokia situacija. Turbūt nelabai turiu ką daugiau pridurti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame užsienio reikalų ministrui ir palinkėsime geros diskusijos su kolega iš Suomijos. Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką, jeigu nori tarti keletą žodžių šiuo klausimu.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai nekartosiu, savo dalį kalbos praleisiu ir tiesiog pakalbėsiu daugiau apie Vyriausybės veiksmus rengiantis priimti pabėgėlius.
Turiu pasakyti, kad Vyriausybė šių metų rugsėjo 21 d. nutarimu sudarė komisiją, kuriai pavedė koordinuoti užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir užsieniečių integracijos įgyvendinimo klausimus. Nustatė, kad komisija gali pasitelkti nepriklausomų ekspertų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, verslo, nevyriausybinių ir kitų organizacijų atstovų. Komisijos vadovu yra paskirtas kanceliarijos vicekancleris R. Vaitkus. Taip pat neseniai, kaip žinote, atliktas tyrimas parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų, tai yra 51 %, pritartų, kad Lietuva priimtų pabėgėlius. Beveik ketvirtadalis, 23 %, respondentų tokiam sprendimui nepritartų. Panaši dalis šiuo klausimu neturi nuomonės ir tai rodo, kad reikės platesnės, išsamesnės strateginės komunikacijos.
Toliau. Aišku, čia yra vidaus reikalų ministras. Vidaus reikalų ministerija kartu su kitomis žinybomis yra sudariusi darbo grupę, kuri rengia tvarkos aprašą. Juo remiantis bus atliekamas itin kruopštus pabėgėlių tikrinimas. Tikrinimo procedūra turės užtikrinti, kad į Lietuvą nepatektų grėsmę saugumui galintis kelti asmenys. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai yra pavesta ir ministerija jau planuoja, kad 2016 m. į Lietuvą bus perkelti 505 asmenys. Rengiantis priimti perkeliamus pabėgėlius, padidintas vietų skaičius Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Anksčiau buvo 80 vietų, šiuo metu jau yra 160 vietų. Planuojama sutrumpinti pabėgėlių buvimo laiką Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Anksčiau buvo laikoma nuo 8 iki 12 mėnesių, siūloma laikotarpį sutrumpinti iki 3 mėnesių. Pabėgėlių integracijos laiką savivaldybėse taip pat esame numatę trumpinti. Yra numatyta, kokiuose miestuose bus visa tai daroma ir atliekama. Taip pat integracijos savivaldybėse laikotarpiu yra intensyviai bendradarbiaujama su vyriausybinėmis organizacijomis. Dalis jų atstovų yra įtraukta į minėtą Vyriausybės komisiją.
Taip pat 2016 m. planuojama įrengti užsieniečių integracijos centrus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiandien gavome dar daugiau pasiūlymų iš kai kurių rajonų, kur ir šiandien būtų galimybių apgyvendinti juos gerose vietose.
Taip pat šiuose centruose užsieniečiai, perėję integraciją Pabėgėlių priėmimo centre ir pradėję gyventi savivaldybėse, turės galimybę dalyvauti įvairiose užsienio integracijos veiklose. Lietuvos darbo birža rengiasi pasiūlyti informavimo ir konsultavimo paslaugas, taip pat padėti įgyti ar tobulinti kvalifikaciją, įgyti kompetencijų pagal formaliojo profesinio mokymo programas. Gal nekartosiu, bet čia ir stabtelsiu. Galėčiau dar kalbėti ir apie kitas priemones. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu vidaus reikalų ministrą S. Skvernelį į tribūną.
S. SKVERNELIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš matau šios diskusijos pavadinimą „Dėl Lietuvos valstybės požiūrio į pabėgėlių krizę“. Todėl norėčiau galbūt pabandyti padiskutuoti šiuo klausimu, o ne apie problemų sprendimą ar konkrečius žingsnius, kurie buvo padaryti. Vaikštome, atsiskaitome Seimo komitetuose, tikrai tokių galimybių yra ir bus ateityje.
Koks pirmasis požiūris? Požiūris toks, kad diskusijų lygis yra nuleistas į visiškai buitinį lygį. Mes šiandien diskutuojame įvairiais kanalais, kiek atvyks pabėgėlių, kiek eurų jie gaus, kokiame nušiurusiame bute gyvens. Sunku suvokti, kas yra pasakyta ir ištransliuota savivaldybių merams, pačioms savivaldybėms. Klausydami jų pasisakymų matome visišką nesuvokimą, grasinimą arba baimę, kad pabėgėliai pretenduos į socialines išmokas, į socialinį būstą ir t. t. Kokią žinią išleidome į visuomenę pasakydami įmokos arba pašalpos dydį 600, 800 eurų, nors tai visiškai neatitinka tikrovės, nepasakome, koks mechanizmas yra, kokie principai ir iš kokių lėšų tai bus daroma.
Dėl diskusijų, kad galbūt reikia surasti mokyklose klasių arabų kalba ir t. t. Iš esmės ta diskusija, kuri šiandien išsivystė, tikrai, mano požiūriu, yra nesolidi, nerimta ir dažnai pagrįsta subjektyviomis tam tikromis baimėmis. Baimių kėlimas yra galbūt ir natūralus jausmas, tačiau šiandien mes ką matome: atvyks vien teroristai, žmogžudžiai, prievartautojai, geriausiu atveju vagys arba vadinamieji pašalpiniai asmenys. Sunku pasakyti arba diskutuoti, kai skelbiama, jog „Islamo valstybės“ didžiausias tikslas dabar – pasiųsti kuo daugiau teroristų į Europos Sąjungą ir į Lietuvą. Galbūt reikėtų vis dėlto išklausyti ekspertų, specialistų, kokie yra „Islamo valstybės“ tikslai – ar kelti terorizmo sumaištį Europoje, ar vis dėlto įkurti vadinamąjį kalifatą ir tam tikslui panaudoti kiekvieną turimą asmenį ir kovotoją, ar yra kiti tikslai? Tai turi pasakyti saugumo specialistai, jie sako, bet vėlgi ne visi mes girdime.
Saugumo klausimas. Galime ir kitaip pakreipti – ką ir nuo ko reikėtų saugoti? Prisiminkime istoriją Zokniuose: kai į Lietuvą atvyko NATO kariškiai saugoti mūsų oro erdvę, tai reikėjo juos saugoti nuo mūsų tautiečių. Esminis šio proceso dalykas, į ką aš norėčiau koncentruotis, tai yra atranka. Kiek ir kaip mes sugebėsime dalyvauti pagal tą mūsų patvirtintą kvotą atrankoje, tai bus, matyt, esminis ir pagrindinis mūsų pamatas dėl ateities. Vėlgi diskusijų yra įvairių, kiek mes ten galėsime dalyvauti, visi geri ar visi blogi.
Aš tik noriu pacituoti Tarybos sprendimus, kurie yra visiems prieinami, ir čia nereiktų spekuliuoti ir sakyti: mes nieko negalėsime, galėsime daugiau ar mažiau. Aš tiesiog pacituosiu, kad „siekiant nuspręsti, kuri konkreti valstybė narė turėtų būti narė, į kurią perkeliama, visų pirma reikėtų atsižvelgti į konkrečias atitinkamų prašytojų kvalifikacijas ir savybes, pavyzdžiui, jų kalbų mokėjimą ir kitus individualius požymius, remiantis įrodytais šeimos, kultūriniais ar socialiniais ryšiais, kurie galėtų jiems padėti integruotis valstybėje narėje, į kurią yra perkeliama. Itin pažeidžiamų prašytojų atveju reikėtų atsižvelgti į valstybės narės, į kurią perkeliama, pajėgumus suteikti tiems prašytojams tinkamą paramą. Toliau. Valstybėms narėms paskyrus šioms procedūroms savo pareigūnus, ką mes esame padarę, turi būti sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam perkėlimo mechanizmui įgyvendinti, įskaitant tinkamą prašytojų, kurie galėtų būti perkelti Europos Sąjungoje, identifikavimą, visų pirma atsižvelgiant į jų pažeidžiamumą ir kvalifikacijas. Valstybėms narėms, kurios turės paimti pabėgėlius iš Italijos ir Graikijos, nurodyta, kad Italija ir Graikija visiškai užtikrina tapatybės nustatymą, registraciją, pirštų antspaudų paėmimą perkėlimo procedūros metu“.
Taigi, jeigu mes pagal šitą mechanizmą dalyvausime tinkamai, tos baimės ir grėsmės gali išnykti, jeigu ne, apie ką aš kalbėjau, tokia galimybė yra. Sėkmingas pabėgėlių priėmimas ir integravimas – tai mūsų valstybės įvaizdžio, gebėjimo vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, galiausiai mūsų tautos veido ir kultūros klausimas. Lietuva turi galimybę pasirodyti kaip europietiška, moderni, savo įsipareigojimus vykdanti, patikima Vakarų partnerė arba archajiška ir nejautri, neatsikračiusi sovietmečio suformuotų baimių ir stereotipų valstybė. Civilizuota europinio lygio pabėgėlių integracijos politika reiškia visų pirma tai, kad šalis, jos piliečiai užtikrina žmogaus teises, atitinkančias ir žmonių orumo nepažeidžiančias integracijos procedūras ir sąlygas. Pabėgėliai nėra gyvūnai, nėra statistiniai vienetai, o žmonės, pabrėžiu, žmonės. Ir tai, kaip valstybė pasirengusi juos priimti, tokį formuosime įspūdį savo žmonėms ir partneriams.
Sėkmės istorija šiuo klausimu yra ne tiktai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo, ministerijų, institucijų, bet ir visos pilietinės, pabrėžiu, visuomenės egzaminas. Prisiminkime, kad šiandien galvojame, kad ši krizė kažkur toli, kažkur Europoje, mūsų visiškai neliečia, tačiau kas bus rytoj, jeigu partneriai taip pat žiūrės į mūsų problemas, tokiu pačiu požiūriu ir tokiu pačiu greičiu? Kada mes „įstrigtume“ kaip valstybė po 10–20 tūkst. pabėgėlių atėjimo, sakykime, iš Baltarusijos, Ukrainos ar kitos valstybės, ką tada pasakytume apie mūsų galimybes saugoti sieną, jeigu per sieną eitų 10–20 tūkst. pabėgėlių? Taip, reikia pripažinti, kad siena Italijoje ir ypač Graikijoje yra kiaura kaip rėtis ir iš esmės nekontroliuojama. Jeigu ta informacija, kurią mes gavome, atitinka tikrovę, tai siena tarp Turkijos ir Graikijos netgi nėra demarkuota. Tai apie kokią sienos efektyvią apsaugą galime kalbėti? Taip, dabar yra skirtas dėmesys ir sprendimai priimti dėl sienos apsaugos, bet šiandien mes turime pasekmes, su kuriomis taip pat reikia susidoroti.
Vakar vienoje iš laidų nuskambėjo siūlymas dėl atskiro įstatymo, skirto užsieniečiams Lietuvoje, kad įstatymas turėtų reglamentuoti jų elgesį, buvimą. Kyla klausimas, kas toliau? Gal tada sulauksime siūlymo spręsti pabėgėlių klausimą? Noriu priminti, kad nesenu istorijos laikotarpiu jau buvo bandoma spręsti, dėl vienos tautos galutinį sprendimą priimti, kuo tai baigėsi, turbūt visi prisimename.
Aš manau, kad vis dėlto pagrindiniai mūsų iššūkiai šiuo etapu yra tinkama atranka, tai yra sėkmingas pamatas, ir, antras dalykas, yra tinkama integracija. Europos Bendrijos pagrindinis iššūkis yra pietinės sienos arba, kitaip sakant, visos Europos Sąjungos išorinės sienos tinkama ir efektyvi apsauga, kad nebūtų tų vaizdų, ką mes šiandien matome, ir išmokti tam tikras pamokas. Iš tikrųjų pamokos, matyt, verčia mokytis kalbėti apskritai apie mūsų migracijos politiką, bet tai, matyt, būtų jau kitos diskusijos klausimas. Mes rengėmės diskusijai šiuo klausimu, bet turbūt pavadinimas pasikeitė grynai dėl požiūrio į pabėgėlius.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už išsamų pranešimą ir skaidres. Kviečiu socialinės apsaugos ir darbo viceministrą A. Šešelgį. (Balsai salėje) O jis rodė, reikia žiūrėti. (Balsai salėje) Kalbėjotės? Prašom.
A. ŠEŠELGIS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš pasistengsiu labai trumpai informuoti, kokia situacija šiandien yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri yra atsakinga už pabėgėlių integraciją šalyje, ir ką mes darėme, ir kas yra padaryta.
Kad sėkmingai vykdytume mums pavestas funkcijas, mes, žinodami, kad dar galimai turėsime daugiau žmonių integruoti Lietuvoje, pabėgėlių daugiau integruoti Lietuvoje, išskyrėme penkis prioritetus, penkias kryptis, prie kurių nuosekliai dirbome. Šiandien turime jau rezultatus. Visų pirma aš norėčiau paminėti, kad pirmoji kryptis buvo Pabėgėlių priėmimo centro darbo optimizavimas ir plėtra; antroji kryptis buvo teisės aktai; trečioji – tinkamas finansavimo užtikrinimas; ketvirtoji – integracijos dalyvių ir partnerių veikla ir jų veiklos galimybės; penktoji buvo komunikacijos.
Kaip jau ne kartą čia buvo minėta, su pirma užduotimi mes baigiame susitvarkyti gana sėkmingai. Mes peržiūrėjome visą Pabėgėlių priėmimo centro veiklos metodiką, mums pavyko išplėsti centrą iki 160 vietų. Artimiausiu metu, per savaitę, dvi mes jau būsime visiškai parengę patalpas tam, kad pirmi atvykstantys žmonės, kai jie atvyks, būtų tinkamai priimti.
Dėl teisinės bazės. Be jokios abejonės, mes naudojamės Lietuvos valstybės paramos teikti užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijos tvarkos aprašu, kurį dabar peržiūrime. Yra pasiūlyta, kad pabėgėliams, kurie, jau irgi buvo minėta, integraciją pereidavo Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje per aštuonis arba (tam tikromis sąlygomis galėjo būti pratęsta) per dvylika mėnesių, šiandien šitą terminą siūlome iki trijų mėnesių, kad kiek įmanoma greičiau būtų galima pabėgėlius perkelti į savivaldybių teritorijas, kad jie kiek įmanoma greičiau galėtų susirasti darbą ir galėtų integruotis į visuomenę.
Lygiai ta pati situacija su integracijos proceso trukme ir savivaldybėse. Anksčiau savivaldybėse buvo dvylika mėnesių arba išskirtiniais atvejais tai galėjo būti pratęsta iki 60 mėnesių, šiandien yra pasiūlymas, manome, kad jis tikrai yra racionalus, kad šis integracijos procesas savivaldybėse nebūtų ilgesnis kaip dvylika mėnesių.
Tokie buvo mūsų pirmosios krypties namų darbai, kurie šiandien yra jau faktiškai padaryti. Toliau yra teisinės bazės sureguliavimas, kaip aš jau ir minėjau. Lygiai taip pat mums yra labai svarbu atrankos ir perkėlimo procesų sėkmingas vykdymas, kadangi nuo to priklausys, kokią paramą ir kokia apimtimi reikės atvykusiems žmonėms suteikti.
Mes, bendradarbiaudami su Vidaus reikalų ministerija, tikimės gauti tą pirminę informaciją, kada tik bus atrinkti žmonės, nes mums ypač svarbu, kokios šeimos, kokios jų sudėtys, kokio amžiaus, ir daug kitos informacijos, kad mes galėtume tinkamai pasiruošti, tinkamai juos priimti ir kiek įmanoma greičiau pateikti jiems siūlymus po pirminės integracijos ir po pirminių būtinų paslaugų suteikimo mūsų pabėgėlių centre.
Mes labai džiaugiamės, kad buvome susitikę ir kalbėjomės su partneriais (su jais bendraujame daugiau kaip dešimt metų) apie jų galimus papildomus iššūkius, susijusius su padidėjusiu pabėgėlių skaičiumi. Galime pasidžiaugti, kad jie yra pasiruošę. Jie bandys žmogų, kuris atvyks pas mus, pačią pirmą dieną pradėti šefuoti, suteikti jam reikalingą pagalbą, paslaugas ir kaip koordinatoriai prižiūrėti tolesnę integracijos eigą.
Kai sužinojome, kad skaičiai kito, mes čia pat įtraukėme Darbo biržą. Šiandien mes jau turime iš Darbo biržos pasiūlymus ir priemones, kokias jie vykdys, kai reikės kiek įmanoma greičiau pasiūlyti ar profesinį orientavimą, ar suteikti mokymą žmonėms, kuriems to reikės norinti dirbti ir čia gyventi.
Ta pati situacija yra ir su kvalifikaciniais mokymais. Mes juos dar labiau intensyviname, nors jie ir taip vyksta dirbant su pabėgėliais ir atvykusiais į šalį užsieniečiais. Visos tarnybos, visos suinteresuotos institucijos, kurios dirba šioje srityje, mokysis, kaip komunikuoti tarpusavyje, kaip reikia elgtis, kad jų darbas būtų kiek įmanoma platesnis ir efektyvesnis.
Šiandien mes esame suplanavę paskutinį susitikimą (jų jau buvo tikrai labai daug) su verslo žmonėmis, su kuriais pabandysime pasižiūrėti galimybes ir numatyti perspektyvą. Tikimės, kad vykstant perkėlimo atrankos procesams mes, turėdami tą informaciją, galėsime tinkamai reaguoti ir susidėlioti kitus žingsnius, kuriuos esame numatę, bet kol kas sprendimų priimti dėl informacijos stokos negalime.
Mes labai džiaugiamės, kad Vyriausybės yra sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, nes klausimų sprendimas yra susijęs ne tik su tomis funkcijomis, kuria atlieka mūsų ministerija, bet ir su kitomis ministerijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, todėl labai džiaugiamės, kad ta darbo grupė pradeda savo veiklą. Stengsimės kiek įmanoma aktyviau dalyvauti sprendžiant kartais gana operatyviai iškylančius klausimus ir problemas.
Kitų metų pirmajame pusmetyje esame numatę parengti pabėgėlių Lietuvoje strategiją, bet tai kol kas yra labai sudėtinga, nes, kaip jau ne kartą čia buvo minėta, klausimai dar nėra sprendžiami ir Europos Sąjungos lygiu, sakykim, apsisaugoti nuo lietaus virš galvos turint ne skėtį, o rėtį tikrai yra kol kas labai sudėtinga. Manome, kad tie klausimai yra sprendžiami, ir bendromis pastangomis mes tikrai suteiksime visas paslaugas ir tinkamai integruosime tuos žmones, kurie atvyks pas mus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Gerbiamieji kolegos, dabar suteiksiu žodį šios diskusijos iniciatoriui, t. y. Migracijos komisijos pirmininkui V. Vasiliauskui, po to frakcijų atstovai ir toliau diskusija, kaip užsirašėme. Noriu priminti, kad mes diskutuosime valandą, o visi likusieji, kurie nespės šiandien pasakyti, bus perkelti į antradienį. Taip buvo sutarta Seniūnų sueigoje. Prašau.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone pirmininke. Didžiai gerbiamas Seime, didžiai gerbiamas premjere, didžiai gerbiamas ministre, iš tikrųjų šiandien pati pozityviausia naujiena yra ta, kad diskusija bus pratęsta antradienį, kur visi galės išsakyti savo nuomonę, nes diskutuoti reikia ne tik Seime, ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ir visame pasaulyje, kad iš tikrųjų suvoktume visą situacijos dramatizmą ir surastume geriausius sprendimus. Situacija nesusiformavo vakar ar užvakar, mes apie ją žinojome jau seniai. Žinojome, kokia situacija yra Sirijoje, žinojome, kokia situacija yra Irake, ir kokia situacija yra net ir kaimyninėse pabėgėlių stovyklose, t. y. Turkijoje, Libane ir Jordanijoje. Ten plaukė labai solidi daugiamilijoninė humanitarinė pagalba iš Jungtinių Tautų, iš Europos Sąjungos, tačiau niekas rimtai nekontroliavo, ar pakanka tos paramos, ar visi doleriai ir eurai pasiekia pabėgėlius ir kitus vargšus žmones, ar jie nėra išgrobstomi.
Kaip minėjo ministras, visi žinojome, kad pietinės Europos Sąjungos sienos yra kiauros, ypač Graikijoje ir Italijoje, visi buvome susitaikę, kad Viduržemio jūra tapo mirties jūra, kur krantą pasiekdavo tik 90 % pabėgėlių. Nuskęsdavo iki 10–15 % ir visi tylėjome. Net dabar, kai tas pūlinys šią vasarą sprogo, Europos Sąjunga vis tiek pasirinko ne diskusiją, o humanizmo, gerumo varžybas, kas daugiau pabėgėlių priims, kas parodys geresnę širdį, reikalauti taisyklių, įstatymų laikymosi buvo tiesiog antihumaniška ir nepadoru. Visi žinome, kur šitas humanizmas be sienų baigėsi, kai net Vokietija ir Austrija turėjo prisiminti, kad turi sienas ir pradėti jas saugoti. Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose valstybėse jau liovėsi euforija, prasidėjo normalus dialogas, nuomonių įvairovė ir rimta sprendimų paieška.
Briuselis, deja, kol kas yra pasirinkęs kitą kelią, kurį, jeigu kas pastebėjote, švelniai paminėjo ir užsienio reikalų ministras L. Linkevičius. Tai rodo, pavyzdžiui, pasirinktas teisėkūros mechanizmas, kurį pasiūlė Europos Komisija ir kuriam pritarė Teisėtvarkos ir vidaus reikalų taryba, kur sprendimai priimami ne konsensusu, ne sutarimu, o kvalifikuota dauguma. Tokiu netikusiu būdu buvo priimtos ir kvotos, bus, matyt, priimtas ir nuolatinis stabilumo mechanizmas, kurį Europos Komisija įjungs krizės atveju net neatsiklaususi valstybės narių nuomonės.
Šiuo Briuselio keliu, deja, suka ir Lietuva. Aš kalbu apie tikrai puikų mūsų kolegos K. Daukšio su trimis kolegomis parengtą Seimo nutarimo projektą, kuriame jis siūlė šitą labai skaudžią temą atiduoti spręsti Seimui, nustatyti pabėgėlių tvarką ir duoti tvirtinti Seimui. Deja, Seimo kanceliarijos teisininkams užkliuvo šitas projektas. Šiam projektui nepritarė ir Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas, kuris rėmėsi Seimo statutu. Šis patyręs ir tikrai intelektualus politikas, atsižvelgdamas į temos aktualumą, pats galėjo priimti sprendimą ir atiduoti šitą labai sunkią problemą svarstyti Seimui, tačiau jis pasirinko Briuselio pramintą kelią ir pasiliko Europos reikalų komiteto kompetencijai šią problemą, taigi proga padiskutuoti liko neišnaudota. Šią spragą šiek tiek kompensuos mūsų diskusija, kaip ir vakar įvykęs gana sėkmingas Seimo Migracijos komisijos posėdis, kuriame dalyvavo Vyriausybės ir visų ministerijų atstovai, visuomenininkai. Posėdis buvo labai informatyvus ir, pasakyčiau, profesionalus. Mes pamatėme, koks tai yra rimtas ir sunkiai išsprendžiamas iššūkis Lietuvai.
Norėčiau baigti pozityviai. Kai dabar Europa ieško sėkmės istorijos ir gerosios praktikos pavyzdžio, iš kurio imtų pavyzdį kitos valstybės narės, Lietuva čia turi ką pasiūlyti remdamasi savo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtimi. Kai Viduramžių Europa kovėsi su musulmonais, Lietuva, jos didieji kunigaikščiai Gediminas, Kęstutis ir ypač Vytautas, sugebėjo į tų laikų visuomenę nuostabiai integruoti šimtus ir net tūkstančius totorių, išsaugodami jų tautinę tapatybę, jų papročius, kultūrą ir religiją. Totorių tauta, atsidėkodama už šitą globą ir svetingumą, Lietuvai išugdė didelį būrį puikių karių, puikių architektų, puikių diplomatų, nekalbant apie dabar egzistuojančią 4 tūkst. totorių diasporą, kuri yra viena lojaliausių Lietuvos valstybėje.
Tai iš tikrųjų puiki, įkvepianti pamoka krizės užkluptai Europai ir mūsų visuomenei, kurią iš tikrųjų kartais apima nepagrįstos baimės, apie kurias kalbėjo vidaus reikalų ministras. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame V. Vasiliauskui. Kviesiu iš eilės. Frakcijos vardu yra užsirašęs ir M. Zasčiurinskas, tai pirmą jį ir kviečiu. 7 min. Visiems kitiems – po 5 min.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš antro karto parlamento nariams pavyko organizuoti pokalbį parlamente. Šiandien atėjo vykdomosios valdžios atstovai, ir jie mus supažindino su tuo, su kuo supažindino. Ir ką mes išgirdome? Ne konkretūs sprendimai, bet problemos: nepadaryta tas, nepadaryta tas, reikia daryti tą. Ir lyg užmirštama, kad tie dalykai jau turėjo būti padaryti. Aš suprantu, kad nauji metai dažnai ateina netikėtai. Taip ir migracijos problema į Lietuvą atėjo netikėtai, nors pasaulyje pabėgėlių yra virš 40 mln., čia buvo paminėti skaičiai, kurie yra arti mūsų sienų.
Mes gerbiame Europos Sąjungos narių kilnų norą pagelbėti asmenims, kurie negali saugiai gyventi savo šalyje, tačiau turime kalbėti visų pirma apie santykį – Lietuvos pilietis ir atvykėlis. Kai mes kalbame apie 30 žmonių, 100 žmonių, gerai – 1000 žmonių, visuotinė gėrio samprata gali būti neesminė. Bet aš vienoje diskusijoje paklausiau, gerai, o kas bus, jeigu į Lietuvą atvyks 500 tūkst. žmonių, kaip tada? Vienas Prezidentas sakė, kad turi būti ir protas, ne tik jausmai. 1990 m., kaip labai įžymus laikraštis pasaulyje paskelbė, Suomijoje gyveno 49 somaliečiai, šiandien jų ten gyvena 16 tūkst. Tai trečia tautinė grupė.
Problema iš tiesų yra didelė. Apie tai, ką aš dabar kalbu, mes, mūsų frakcija, jau kalbame šita tema daugiau kaip 2 mėnesius. Tai yra nacionalinio saugumo ir Lietuvos likimo klausimas. Remdamiesi ta pozicija mes turime ir nagrinėti. Taip, mes suprantame, kad tai yra sudėtinga problema, tai yra visų pirma strateginė problema. Dabar mes kalbame – pageidavimų koncertas, momentiniai dalykai: 30 žmonių – gerai, priimsime, 60 žmonių – priimsime, 300 žmonių – priimsime. Dabar 1 tūkst. Bet spręsti atskirus klausimus pagal vadovėlinę tiesą, neapsisprendus dėl visumos, yra pragaištingas darbas.
Visų pirma mes kalbame apie tai, kad reikia turėti drąsos ir įvardinti priežastis. Reikėjo įvardinti priežastis viešai, ne taip, kaip dabar, kitų šalių vadovai tas priežastis vardija, o mes vis dar galvas į smėlį įkišę bijome jas įvardinti. Priežastis kokia? Sukelti karai ir skurdas. Pats pagrindas. Jeigu mes įvardinsime, tai gal galėsime prognozuoti, kas su mumis bus po 10, 15, 20 metų, ir neiškils tokių netikėtų problemų.
Šiandien mes visi kalbame apie Rytų partnerystės programą. Tikriausiai visi žinote, naktį pakelkit, visi Lietuvos piliečiai žinos. O kur yra Pietų partnerystės programa, kiek milijardų Europos Sąjungos lėšų, čia E. Zingerio atkreiptas dėmesys į tą problemą, nuėjo šitoms šalims? Kur jos dabar yra? Mes vėl neįvardijame šitos problemos.
Europos Sąjungos apsauga. Šiandien kalbame: taip, Europos Sąjungos sienų apsauga yra problema. Klausykite, tokiais visokiais dalykais Europos Sąjunga ką pademonstravo? Savo visišką bejėgiškumą arba nesupratimą, net nežinojimą, kas yra Europos Sąjunga. Ir mes dabar stengiamės gesinti. O kaip mes gesiname? Visų sąskaita. O kas tie visi? Lietuvos Respublikos piliečiai šiuo atveju.
Mes kalbame apie solidarumą. Taip, iš tiesų tai yra vertybė, bet solidarumas yra vertybė ir tada (kai tuokiasi, žmonės sako: ir džiaugsme, ir skausme), kai gerai, irgi yra solidarumas. Tada, kai vienai mūsų ūkio šakai skiriamos tris kartus mažesnės lėšos negu Lietuvai, tai čia yra solidarumas? Solidarumas apskritai yra vertybė.
Toliau savanoriškumas. Mes visą laiką tiek Europos reikalų komitete, tiek kituose visuose kalbame. Koks dabar yra savanoriškumas priimant šiuos sprendimus? Pritariame. Ką? Neišgirdome, vis tiek pritariame. Suprantate? Ir tai yra mūsų problema.
Dar viena problema, apie kurią mes kalbėjome, – apie rodiklius. Šiandien nurodomi skaičiai pagal atitinkamus rodiklius. Bet tie rodikliai neatspindi Lietuvos situacijos. Aš ne kartą siūliau, kovokite, ministrai, kai nuvažiuojate ten, kad būtų įtrauktas Lietuvą atspindintis rodiklis, pavyzdžiui, skurdo rodiklis. Ne, ten skurdo rodiklio nėra.
Toliau. Pabėgėlių klausimas yra ir biudžeto klausimas, tai yra ir emocijų klausimas, tai yra ir kultūros klausimas, ir kalbos klausimas, sveikatos apsaugos, švietimo apsaugos – tai didelis kompleksas klausimų. Atrankos sistema. Mes sakome, kad atsirinksime. Tai negi mes įsivaizduojame, kad kitos šalys nėra tokios pačios gudrios kaip ir mes ir mes galėsime atsirinkti, o jos negalės atsirinkti? O jeigu kalbame apie kriterijus, tai tų kriterijų šiandien nėra. Vakar dar kartą paklausėme specialistų, ar gali pasakyti, kas yra integracija. Pasirodo, kas yra integracija, nei Europos Sąjungoje nėra nustatyta, nei Lietuvoje. Tiesa, Lietuvoje išvardintos sritys, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išvardijo sritis: kalbų mokėjimas, integracija, darbo rinka, sveikatos apsauga ir visa kita. 12 mėnesių šiandien yra skirta šitai pirminei integracijai. Mes sakome: ne, mes pagimdysime ne per 9 mėnesius, per 3 mėnesius; integraciją įvykdysime ne per 12 mėnesių, įvykdysime per 3 mėnesius; sakome, žmones atiduosime savivaldybėms. Kai klausiame, o kaip savivaldybės, savivaldybės sako – nežinome, išskyrus kai kuriuos patriotinius (…).
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mečislovai, aš suprantu, kad tema be pabaigos.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, aš paskutinį sakinį pasakysiu. Todėl mes, partija, pateikėme šešis konkrečius punktus, kaip reikia daryti, yra paskelbti, aš jų neminėsiu. Vienas iš pagrindinių dalykų, ką vaizdžiai visi supranta, Lietuvoje turi būti nacionalinė institucija, kuri kompleksiškai, laiku, strategiškai spręstų tuos klausimus. Tai institucijai gali vadovauti, pavyzdžiui, ministras be portfelio.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ne vieną sakinį. Kviečiu A. Lydeką.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji ministrai, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dar kartą mums visiems priminsiu seną tiesą. Per visą labai ilgą Europos istoriją migracijos procesai vyko visada. Kartais aktyviau, kartais pasyviau. Dabar geopolitinė situacija lėmė, kad Europa sulaukė labai didelio kiekio pabėgėlių. Ar pasiruošusi Europa suvaldyti tą srautą, tam reikalinga atskira diskusija. Įsitikinome, kad Europos Sąjungos vadovybė šiek tiek pavėluotai suprato, kad ne konkrečios pabėgėlių kvotos yra didžiausias iššūkis ir problema. Tinkama išorės sienų apsauga, pagalba pabėgėliams nuo pat pradžių arčiau pačių karinių konfliktų epicentro yra pagrindinis iššūkis.
Bet grįžkime prie Lietuvos aktualijų. Ar Lietuva turi galimybių ir gali priimti tikruosius pabėgėlius, nukentėjusius nuo karo neramumų? Manau, taip. Ir ne tik todėl, kad esame krikščioniškas kraštas, daugelis iš mūsų esame katalikai ir girdime, ką kalba Popiežius. Pažiūrėkime į konkrečius faktus. Per keletą paskutiniųjų metų iš Lietuvos išvyko apie 600 tūkst. gyventojų. Dabar mes kalbame, ar į Lietuvą gali atvykti 1–2 tūkst. asmenų. Manau, šie skaičiai demonstruoja mums atsakymą.
Lietuvos infrastruktūra šiandien yra sukurta gyventi maždaug 4–4,5 mln. gyventojų. Šiandien Lietuvoje gyvena mažiau kaip 3 mln. gyventojų. Manau, šie skaičiai, šie faktai taip pat demonstruoja mums atsakymą.
Ir dar vieną paminėsiu atvejį, jau apie šiandien minėtus totorius. Kaip žinote, iš visų gyventojų totoriai šiandien sudaro 0,14 %, tai yra 14 nuošimčių. Visi mes jaučiame situaciją, kiek šiandien Lietuvos totoriai daro įtaką mūsų kalbai, mūsų kultūrai, mūsų religijai, mūsų papročiams. Tad noriu atkreipti dėmesį, kad jei net kelis kartus daugiau arabų būtų perkelta kaip karo pabėgėlių į Lietuvą, jie sudarytų ne daugiau kaip 0,05 % visų gyventojų. Tai yra kelis kartus mažiau, negu šiandien Lietuvoje yra totorių.
Tačiau pirmiausia priėmimo proceso metu turime išvengti šiurkščių klaidų ir tinkamai tam pasirengti. Patirties trūkumas – ne pasiteisinimas. Deja, vis dar nematome aiškaus plano tiek Vyriausybės veiksmų, tiek ir savivaldos lygmeniu. Valstybinės institucijos turėtų baigti baksnoti pirštais viena į kitą ir nustoti purtytis atsakomybės. Pagaliau reikia pereiti prie realių darbų ir veiksmų.
Pirmiausia tiek Vyriausybė, tiek visa valdžia turi atlikti tam tikrus namų darbus. Pirma, pabėgėliai neturi per ilgai užsibūti pabėgėlių centruose, turiu omenyje Ruklą. Klaida būtų kurti getus mūsų valstybės viduje. Pabėgėliai yra žmonės, kurie nusipelno gyventi oriai, tad, norint to pasiekti, jiems reikia iš karto ir kuo greičiau pradėti dirbti, o ne būti valstybės išlaikytiniais. Jie turi tapti mokesčių mokėtojais, o ne išlaikytiniais.
Antra, tiems pabėgėliams, kurie pageidaus ilgiau likti Lietuvoje, manome, bus ir tokių, kurie norės likti Lietuvoje ilgiau, turime sudaryti tinkamas sąlygas mokytis mūsų kalbos, susipažinti su mūsų papročiais ir tradicijomis. Norint pasiekti abipusės pagarbos, tai yra būtina sąlyga. Tad ne mokyklose ar darželiuose turime kalbėti, kaip pedagogai mokysis arabų kalbos ir dirbs su mokiniais, o priešingai – pabėgėliai turi gana greitai išmokti lietuvių kalbos pagrindų.
Trečia, pabėgėliai Lietuvoje turi gauti Europos Sąjungos numatytą adekvačią finansinę paramą. Tačiau tik tol, kol jos reikės. Vadinasi, kai prieglobsčio prašytojai dėl karo pradės dirbti, finansinės paramos išmokos turės būti nutrauktos.
Ketvirta, dabar svarstomus ilgus terminus, numatytus pabėgėlių integracijai, privalome maksimaliai sutrumpinti. Lietuva turi kelti sau tikslą sėkmingai integruoti šiuos žmones ne per 60 mėnesių, o per kelis ar net keliolika kartų trumpesnį laiką.
Penkta, manau, tai ypač svarbu, skirtingos Lietuvos valstybės institucijos šiuo metu, skirtingai aiškindamos pabėgėlių integravimo ir finansinės paramos aspektus, neturėtų supriešinti žmonių ir sudaryti realybės neatitinkančio įspūdžio, esą pabėgėliai pretenduos į kur kas didesnes išmokas nei Lietuvos gyventojai. Šioje vietoje turi būti aiškumas, kokią konkrečią paramą gaus kiekvienas pabėgėlis ir kaip, kokioms reikmėms tie pinigai bus panaudojami. Gėda, kad politikai, aukščiausio rango valstybės pareigūnai įžūliai meluoja, supriešina mūsų visuomenę, kad pabėgėliai mat gaus 600 eurų išmokas.
Mielieji kolegos, neklaidinkite visuomenės, nekurstykite aistrų, norėdami populistiškai įsiteikti savo būsimiems rinkėjams, kurie galbūt neturi…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau!
A. LYDEKA (LSF). … realios informacijos. Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, paskutinį debatams kviečiu A. Kubilių. Visas antradienis priešakyje.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turime suprasti, kad esame didelių iššūkių akivaizdoje ir kad nelabai padės LDK istorinė patirtis. Man gaila, kad nematome čia visos Vyriausybės ir premjero nebėra. Turiu pasakyti, kiek teko kalbėtis pastaruoju metu frakcijos posėdžiuose su ministrais, mes buvome pasikvietę S. Skvernelį, vakar buvome pasikvietę A. Pabedinskienę, turiu konstatuoti, kad bent jau tiek, kiek tai liečia Lietuvos vidaus pasirengimą integruoti pabėgėlius, tai Vyriausybė tikrai žiūri pro pirštus ir daro didelių klaidų.
Aš tikrai nenoriu sustoti prie to, kaip turėtume matyti visą procesą. Artimųjų Rytų krizė yra didelė. Tai ilgas ir gilus procesas. Mes čia galime daug diskutuoti, bet nelabai mes turėsime įtaką ją sprendžiant. Galbūt būtų geriau, jeigu mes suvoktume, jog pabėgėlių greičiausiai, nors tai ir nėra labai patogu sakyti, bus daug ir greičiausiai mums Lietuvoje teks priimti ne tik tą 1105. Aš galėčiau pasakyti, žiūrėdamas į praeitį, apie klaidas, kurių ir Europa padarė, ir kokie sprendimai galbūt buvo reikalingi anksčiau. Galėčiau įvardyti Lietuvos vieną iš didesnių klaidų, geopolitinę klaidą, kad Lietuva nuo pat pradžių nesugebėjo parodyti, kad ji bus solidari sprendžiant šią krizę. Dabar dėl tos vertybės esame nelabai aiškūs, o mums Europos solidarumas yra geopolitinė vertybė.
Bet dabar aš noriu labai trumpai pažiūrėti į ateitį. Ir į artimiausią ateitį, ir savo darbus, kuriuos turime čia, Lietuvoje, padaryti, kurie priklauso tik nuo mūsų. Ne nuo Briuselio, ne nuo Europos, ne nuo Artimųjų Rytų krizės, bet nuo mūsų. Ir tai, ką išgirdome šiandien ir ką girdėjome vakar, ypač kai susitikome su ministre su A. Pabedinskiene, turiu pasakyti, kad man palieka labai slogų įspūdį. Krizė tęsiasi jau 9 mėnesiai. Lietuva matė tą krizę ir žinojo, turėjo žinoti, kaip ji toliau rutuliosis ir kiek tai palies Lietuvą. Premjeras dabar pranešė svarbiausią žinią, kad prieš tris dienas jis sudarė tarpžinybinę komisiją. Tai yra geriausias atspindys viso to požiūrio, kurį mes matome, kaip Lietuva turės spręsti ne tik to 1100, bet greičiausiai ir didesnio skaičiaus pabėgėlių problemas. Noriu pasakyti, kad vakar paaiškėjo, turime viceministrą, jis kalba, atrodo, labai racionaliai, bet kalbantis su ministre paaiškėjo, kad Socialinių reikalų ministerijoje visa pabėgėlių problema, Lietuvos viduje kaip turi būti integruota, ne taip, kaip dirbs išorėje Vidaus reikalų ministerija, bet kaip turėtų būti integruota, visa ta problema, politikos formavimu, koordinavimu užsiima Lygių galimybių skyrius, net ne departamentas, o skyrius. Kiek šneka kolegos buvę ministrai, tai yra keturių darbuotojų skyrius. Ir viskas.
Ką mes girdime iš (…), tai aš turiu pasakyti labai paprastai – integracijos plano Lietuva neturi. Kas padaryta dabar – sutrumpinti integracijos terminai. Gerai, galbūt to reikia. Rukloje, kiek suprantame, sutvarkytos patalpos, iškeltas ten buvęs neįgaliųjų, ar kaip ten vadinosi, centras, šalia įkurtas, vadinasi, atsirado šiek tiek daugiau vietų per tuos tris mėnesius pereiti tą pradinį ciklą, o toliau pasakoma, kad toliau dirbs savivaldybės. Iš viceministro išgirdome tokius gražiai skambančius žodžius, kad jie kalbėsis su partneriais, dirbs partneriai, koordinatoriai, padedantys atvykusiems pabėgėliams, jų šeimoms integruotis. Mes iš ministerijos, iš ministrės išgirdome, kas yra tie vadinamieji partneriai. Aš tikrai nieko prieš neturiu prieš tas organizacijas, bet turime suvokti labai aiškią realybę. Raudonasis Kryžius, „Caritas“ ir dar Klaipėdos socialinės paramos centras, gerbiamieji kolegos, turbūt šios organizacijos tikrai daug dirbo, daug padarė, turi sukaupusios patirties Lietuvai padėdamos iki šiol tvarkytis su pabėgėliais ir padėdamos integruotis, kai pabėgėlių per metus būdavo iki 100. Bet kai mes matome tą ateinantį iššūkį ir toliau Lietuvos Vyriausybė sako, žinote, mūsų darbas bus pakviesti „Caritą“, tikrai labai garbingą organizaciją, visi ją matome, gerbiame ir stengiamės padėti, bet kartu turime žinoti ir jų žmogiškuosius resursus. Raudonasis Kryžius tikrai renka lėšas, aukas vaikams Somalyje, kitur, bet ar yra tie žmogiškieji resursai, kuriais iš tikrųjų bus galima padėti toms konkrečioms šeimoms sprendžiant labai konkrečius klausimus – apgyvendinimo, darbo, mokyklų, kur tie vaikai eis? Mes nieko neišgirdome, jokio atsakymo. Aš turiu pasakyti, tikrai nenoriu čia daug kalbėti, bet aš raginu, kadangi čia nelabai kas daug klauso, bet raginu valdančiuosius koalicijos atstovus čia, Seime… Pono M. Zasčiurinsko kalbos aš daugeliui vietų galėjau pritarti, bet reikia sprendimų ir jūs turite išreikalauti iš Vyriausybės labai konkrečių sprendimų, nes toks požiūris pro pirštus ne tik tiems pabėgėliams gali, na, gali ten visko būti, jeigu nepadėsime jiems konkrečiai integruotis, bet galime įsivaizduoti, su kokiomis problemomis susidurs visa Lietuva.
Baigdamas noriu pasakyti, kad diskusija gera, bet turi būti jos rezultatas. Būtų gerai, kad tokią diskusiją vykdytų pati valdančioji koalicija, labai gerai suprantant valdančiosios koalicijos atsakomybę ir suprantant, kad tas požiūris pro pirštus ir galvojimas, kad čia ne Vyriausybės problemos, kad jas išspręs visuomeninės organizacijos… Tai gerbiamieji, baikime taip neatsakingai žiūrėti iš tikrųjų į didelius iššūkius.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Kubiliui. Gerbiamieji kolegos, replika. P. Gylys.
P. GYLYS (MSNG). Aš noriu paremti gerbiamąjį A. Kubilių. Pažiūrėkite, svarstome iš tikrųjų europinės svarbos klausimą, nacionalinio saugumo klausimą. Kiek mūsų čia yra? Kur yra…
PIRMININKAS. Reikia kalbėti į mikrofoną, nesisukinėti.
P. GYLYS (MSNG). Kur yra Vyriausybė? Čia iš tikrųjų tai Europos ateities ir Lietuvos ateities klausimas. Nemanau, kad čia kuris nors iš mūsų turime stebuklingą receptą, bet diskutuoti tuo klausimu ir kartu ieškoti to recepto reikia. Rodo iš tikrųjų situaciją mūsų galvose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kaip ir tarėmės, likusieji užsirašę kalbėti diskusijoje šią temą pratęs antradienį.
Dabar registracija. Kol vyksta registracija, noriu perskaityti prašymą. Bendruomenių ir pilietinės visuomenės parlamentinės grupės nariai renkasi trumpam pasitarimui po posėdžio prie tribūnos posėdžių salėje. Pasirašo šios grupės pirmininkas D. Jankauskas.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai.
Rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Pertrauka iki 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.