Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 14, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 189
STENOGRAMA
2022 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę į posėdžių salę. Pradedame birželio 27 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Gerbiamieji kolegos, dar turime keletą klausimų, likusių vakarinėje darbotvarkėje. Balsavimo intervalas, manau, bus ankstėlesnis. Manau, kad apie 15 valandą mes galėsime pradėti balsuoti. Kviečiu tam nusiteikti ir frakcijose šią žinią perduoti vienas kitam.
14.01 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1625(2), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1626(2), Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 5, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1627(2), Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1628(2), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 straipsnių pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1629(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1630(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1631(2), Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1632(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 41, 5, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1634(2), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1635(2), Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 27 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1636(2), Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 4, 6, 10 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1637, Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1638(2), Geležinkelių transporto kodekso 9 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1050 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1639(2), Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1640(2), Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1641(2), Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1642(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1643, Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-661 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1644(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo ir kitų projektų paketas. Yra svarstymo stadija. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją pirmininką R. Jušką pristatyti išvadą.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas 22 dienos posėdyje svarstė Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, naują redakciją, ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam projektui ir komitetų išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
Taip pat komitetas bendru sutarimu nusprendė siūlyti Seimui įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, bet aš suprantu dabar, kad to nereikia, tos skubos. Mes nežinojome, kad pirmadienį vyks posėdis, tikėjomės, kad antradienį ir ketvirtadienį priimti. Tik perduodu, ką nusprendė komitetas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją. Gal kas galėtų, pavyzdžiui, R. Vaitkus, pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą? Pristatykite išvadą dėl viso įstatymų paketo, bet manau, kad čia bus bendrai.
R. VAITKUS (LSF). Komitetas svarstė įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 3. Taip pat ir dėl visų lydimųjų.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Kviečiu Audito komiteto pranešėją. Čia yra įrašytas J. Razma, bet jo salėje nematau. Gal Z. Balčytis galėtų pristatyti Audito komiteto išvadą? Prašom tylos Seimo salėje.
Z. BALČYTIS (DFVL). Audito komitetas birželio 8 dieną svarstė šį klausimą ir yra pritarta šiam projektui. Yra kai kurių pastabų, kad siūlyta grąžinti iniciatoriams tobulinti, už jas už buvo 2, o 5 buvo už pritarimą, kad būtų pritarta šiam projektui. Labai ačiū. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, bet jo salėje nematau. Galbūt… Čia yra Žemės įstatymas, tai iš Biudžeto ir finansų komiteto gal V. Gapšys galėtų ateiti ir pristatyti BFK išvadą dėl Žemės įstatymo projekto ir taip pat lydimųjų, ką BFK svarstė kaip papildomas komitetas.
V. GAPŠYS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo nario S. Gentvilo ir komiteto pateiktus pasiūlymus, atkreipiant dėmesį į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos profesinės sąjungos pateiktą nuomonę ir siūlymus.
Pasiūlymai – numatyti antro etapo įgyvendinimo pradžią nuo 2024 m. sausio 1 d. siekiant, kad Aplinkos ministerija:
pirma, tinkamai įvertintų pirmame etape gautas institucijų pastabas ir pasiūlymus, susijusius su konsoliduotų politikos sričių teisinio reguliavimo tobulinimu ir teisės aktų tarpusavio suderinimu, procesų optimizavimu ir kitais teisinio reguliavimo turinio klausimais;
antra, atliktų kokybišką sisteminę valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijų bei Nacionalinės žemės tarnybos ir kitų institucijų atliekamų funkcijų, vykdomų procedūrų analizę bei teisinio reguliavimo tobulinimą.
Balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Gudauską, Kaimo reikalų komiteto išvadų rengėją, pristatyti šio paketo išvadas. Jūsų komiteto išvados dėl šio paketo.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas šių metų birželio 8 dieną pritarė įstatymo projektui ir lydimiesiems. Taip pat pasiūlė pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymų projektus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Seimo nario S. Gentvilo ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pasiūlymus. Jiems komitetas pritarė arba pritarė iš dalies. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu, 4 – už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai turbūt buvo visi komitetai, kurie svarstė šį paketą.
Dabar yra diskusija dėl viso įstatymų projektų paketo. Kviečiu V. Valkiūną į tribūną.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai tik pradžia tvarkingo, teisingo gyvenimo, nes mane daug kas nustebino dėl žemių sugrąžinimo čia, Lietuvoje. Daug tokių stebuklų, kurie tęsiasi 30 metų. Džiugu, kad naujasis ministras S. Gentvilas džiugina savo branda, kad tobulėja. Jeigu liberalai nepasiduos liberalams, jų anarchijai ir galbūt pereis į Regionų partiją ar kur kitur, tai turi didelę perspektyvą sutvarkyti pagaliau žemes. Yra gėda, kai Kaune 40 teisminių pareiškimų, kai piliečiai laksto po teismus, 40 piliečių, tai nėra gerai, nes teismas, mano nuomone, turi pagreitintu būdu tokius klausimus spręsti ir nedaryti valstybei gėdos.
Kitos valstybės jau seniai viską sutvarkiusios, buvusios tokiose pat startinėse pozicijose. Negali būti, kad nesugrąžintos ar vėl kažkas. Mes čia ratais sukamės. Ačiū R. Juškai, jis irgi pozityviai nusiteikęs, nesvarbu, kad priklauso liberalanarchistų partijai, bet, taip sakant, džiugu, kad tas racionalumas nugali, o ne anarchija. Todėl reikia užbaigti tą mūsų pyktį dėl žemių dalinimosi. Palaikau šį sprendimą. Bus ta pradžia, galima sakyti, tvarkingo, teisingo gyvenimo. Tai už šiuos žmones, kurie įdėjo daug jėgų ir pastangų. Palaikome juos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū už šią įkvepiančią kalbą. Įstatymų pakete yra keletas pasiūlymų, bet dėl jų mes apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
Taigi kviesčiau ministrę A. Bilotaitę pristatyti, bet jos nematau.
14.11 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 301, 32, 34, 37, 372, 40, 42, 45, 47, 471, 51 ir 78 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1854 (pateikimas)
Tada galbūt kviečiu A. Armonaitę pristatyti rezervinį 3 klausimą – Akcinių bendrovių įstatymo projektą Nr. XIVP-1854.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus. Straipsnių yra daug. Iš esmės peržiūrėjome šitą teisinį reguliavimą, nes yra keletas dalykų. Kaip dažnai nutinka, teisės aktai ne visai atitinka realijas, pagal kurias gyvena šiuo atveju verslas, įmonių valdymas. Lygiai taip pat turėjome atnaujinti ir pagal ES direktyvą kai kurias nuostatas, ir dar įvairių palengvinimų.
Iš esmės mūsų projekto tikslas yra gerinti verslo aplinką reformuojant akcijų klasių teisinį reguliavimą, tobulinti bei reglamentuoti naujus teisės institutus, užtikrinančius akcininkų, ypač smulkiųjų akcininkų, galimybes pasinaudoti savo teisėmis, taip pat tobulinti galiojančias nuostatas siekiant išspręsti praktikoje kylančias problemas, susijusias su Akcinių bendrovių įstatymo taikymu. Projektu siūlome liberalizuoti akcijų klasių institutą, tobulinti visuotinio akcininkų susirinkimo institutą, išplėsti visuotinį akcininkų susirinkimo organizavimo ir balsavimo elektroninių ryšių priemonėmis reglamentavimą, tobulinti listinguojamų akcinių bendrovių sandorių su susijusia šalimi reglamentavimą (konkrečiai šita nuostata ir byloja apie direktyvos perkėlimą), sumažinti minimalų UAB įstatinio kapitalo dydį nuo 2 tūkst. 500 eurų iki 1 tūkst. eurų, tobulinti pradinių įnašų už UAB akcijas mokėjimo tvarką. Projektu taip pat tikslinamas galiojantis reglamentavimas dėl šių dalykų: UAB akcijų pardavimo tvarkos, akcijų suteikimo instituto netaikymo valstybės valdomos bendrovės darbuotojams, galimybės išleisti naują emisiją skirtingomis kainomis.
Siūlomas akcijų klasių instituto liberalizavimas ir galimybė išleisti įvairių klasių privilegijuotąsias akcijas turės esminės įtakos naujai įsteigtų aukštą pridėtinę vertę kuriančių bendrovių investicijų pritraukimui ir vystymuisi, kartu užtikrinant Lietuvos kaip verslo vystymui palankios jurisdikcijos pasirinkimą. Pasinaudodami naujų akcijų išpirkimo institutu, smulkieji akcininkai galės saugiai pasitraukti iš bendrovės, kurioje vyrauja stambusis akcininkas. Projektu siūlomi pakeitimai paskatins elektroninių ryšių priemonių naudojimą organizuojant visuotinius akcininkų susirinkimus, o sumažintas uždarųjų akcinių bendrovių minimalus įstatinio kapitalo dydis sudarys galimybę mažesnėmis sąnaudomis pradėti verslą.
Kiti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai padės išspręsti praktikoje kylančias problemas, susijusias su šio įstatymo nuostatų taikymu. Šį įstatymo projektą iš tikrųjų labai skatino priimti Lietuvos startuolių bendruomenė, taip pat Vienaragių asociacija, manau, kad jų pozicijos taip pat pasieks Seimą. Ne viskas šitame projekte jiems tinka, jie norėtų dar liberalesnio reguliavimo, apie tai bus galima padiskutuoti, bet iš esmės rengdami visus šituos pakeitimus ir nuostatas mes konsultavomės su visais socialiniais partneriais. Pasižiūrėjome į Estijoje galiojančius įstatymus – šalis, teisinė sistema, jurisdikcija gali pasigirti dideliu vienaragių ir technologijų kompanijų skaičiumi. Norime, kad ir Lietuva neatsiliktų, kad tų nuostatų, kurios yra pasenusios, kurios riboja investicijų pritraukimą į šituos startuolius ir technologijų kompanijas, būtų Lietuvoje mažiau, kad jų nebūtų. Tokios yra pagrindinės šito įstatymo idėjos. Prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti dvi Seimo narės. Pirmoji – R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiama ministre, norėčiau tiesiog pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą jūsų paklausti, kaip yra, ar paprastosios akcijos bus pagrindinė akcijų dalis, kai privilegijuotųjų be balso teisės gali būti pusė akcijų? Kaip vis dėlto išties yra, prašau atsakyti. Dėkui.
A. ARMONAITĖ (LF). Dabar akcijos yra privilegijuotosios arba paprastosios. Pagal dabartinį reguliavimą maksimali privilegijuotųjų akcijų dalis įstatiniame kapitale yra viena trečioji. Mes keičiame į vieną antrąją, tai yra į pusės įstatinio kapitalo dalį. Tačiau aš, tiesą sakant, užmečiau akį į Teisės departamento išvadą ir šito punkto nemačiau. Po pateikimo pasižiūrėsime, jeigu dar kils klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš dėl įstatinio kapitalo turiu klausimą, nes tam tikru laiku, kai buvo nustatyta iš pradžių netgi 10 tūkst. litų riba, vėliau jie buvo perskaičiuoti į 2,5 tūkst. eurų. Dabar mes matome tikrai didžiulę infliaciją, o jūs mažinate įstatinį kapitalą iki 1 tūkst. Įstatinio kapitalo pirminė paskirtis yra užtikrinti tam tikrą įmonės mokumą, bent jau minimalų. Kažkada 10 tūkst. litų buvo tikrai didelė suma, tad jau mes galėtume rezervuotai kalbėti apie 2,5 tūkst. eurų.
Kokį dabar mokumą įmonė užsitikrins turėdama vos 1 tūkst. eurų kaip įstatinį kapitalą? Kaip jūs pakomentuotumėte? Ar nemanote, kad tokiu atveju yra sukuriamos galimybės tokiems labai greitiems bankrotams? Iš tikrųjų labai nestabili verslo situacija.
PIRMININKAS. Laikas, kolege.
A. ARMONAITĖ (LF). Taip, aiškus klausimas. Iš tikrųjų mes turėjome apskritai tokių diskusijų, ar iš viso reikalauti to įstatinio kapitalo. Vis dėlto pasilikome prie 1 tūkst. eurų, nes, kaip jūs sakote, tas mokumo argumentas, bent jau minimalus, yra svarbus.
Vizija. Galbūt mūsų yra skirtingos vizijos verslumui Lietuvoje skatinti. Man atrodo, kad Lietuvoje mes turėtume stengtis, kad kurtųsi daugiau įmonių, kad būtų lengviau jas pradėti, kad įstatinis kapitalas būtų mažesnis, kad tie žmonės, kurie galbūt ir neturi daug asmeninių lėšų ar nėra pasiskolinę tų lėšų, dar nėra pritraukę didelių investicijų, galėtų pradėti savo verslą. Krizės, jeigu tokia būtų ekonomikoje, akivaizdoje ypač svarbus verslumo skatinimas, kad žmonės lengviau kurtų darbo vietą sau ir kitam.
Man atrodo, kad 1 tūkst. eurų yra pakankamai normali, palyginti nedidelė suma, kurią pradedant verslą galima įsidėti į vadinamąjį įstatinį kapitalą, kad tiesiog tų įmonių būtų daugiau. Siūlome mažinti.
Apskritai projekto idėja yra ta, jog į įmones būtų galima pritraukti daugiau investicijų, tai yra laisvinamas tas reguliavimas. Tiesiog technologijų kompanijoms tai yra labai svarbu, dėl to prašau atkreipti dėmesį ir į kitas nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite grįžti į vietą salėje.
Dabar dėl motyvų nėra norinčių kalbėti.
14.19 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819, Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1820, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1821, Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1822, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 45, 46, 57, 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1823, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 13 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1824, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 18 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1825, Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1826, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1827, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1828, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 6, 7, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1829, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9, 14, 15, 18, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1830, Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 3, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1831, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1832, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22, 23, 37 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1833, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1834 (pateikimas)
Bandome grįžti į eilę. Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dabar jau atėjo gerbiama ministrė A. Bilotaitė. Kviečiu ją į tribūną pristatyti nuo 2-6.1 iki net 2-6.16 klausimo. Civilinės saugos įstatymo nauja redakcija. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiu labai svarbų įstatymų paketą, jį sudaro net 16 įstatymų projektų. Visi tikriausiai sutiksite, kad tiek pastarųjų metų krizės, tiek ekstremaliosios situacijos tikrai privertė mus dar kartą atidžiau peržiūrėti krizių valdymo ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą. Tai tikrai buvo padaryta, įvertinta.
Jeigu kalbėtume dabar apie sistemos trūkumus, tikriausiai jų būtų galima vardinti ne vieną ir iš praktinės pusės. Pirmiausia reikėtų kalbėti, kad pats krizių valdymo mechanizmas yra orientuotas labiau į procesą, o ne į rezultatą. Funkcijos labai dažnai yra dubliuojamos, žinybinis požiūris ir nepakankamas specialistų skaičius, tai yra neinvestuojama į žmogiškuosius išteklius, trūksta koordinavimo ir to tokio lankstumo, efektyvumo sistemai tikrai neužtenka. Bet tikrai padirbėjo darbo grupė ir parengė visą įstatymų paketą. Jame yra kuriamas visiškai naujas krizių valdymo modelis, jisai yra integruotas.
Ką reiškia ta integruota krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema? Tai reiškia, kad sistema apims viską, nuo grėsmių ir rizikos stebėsenos iki prevencijos ir padarinių pašalinimo. Taip pat pats koordinavimas yra perkeliamas iš žinybinio į nacionalinį lygmenį. Savivaldybėse ir ministerijose atsiranda kompetentingi parengties pareigūnai su aiškiais įgaliojimais ir įpareigojimais.
Taip pat labai svarbu pažymėti, kad sudaromos teisinės prielaidos Nacionaliniam krizių valdymo centrui Vyriausybės kanceliarijoje steigti. Centras taptų pagrindine krizių valdymą valstybės mastu koordinuojančia institucija. Ji veiktų 24 valandas per parą, koordinuotų tą pasirengimą ir patį ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymą. Taip pat yra atsisakoma Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos, VESKʼo, ir savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų kaip perteklinių grandžių. Nacionalinio saugumo komisija, pagal šį visą naują mūsų siūlomą modelį, bus pagrindinė Vyriausybės sudaroma institucija, priimanti politinius sprendimus dėl veiklos prioritetų, pasirengimo, prevencijos ir reagavimo užduočių. Taigi, dar taip pat labai svarbu pažymėti, kad krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos yra sujungiamos.
Taip pat įstatymų pakete yra aiškiai reglamentuojamas nevyriausybinių organizacijų pasitelkimas krizių ir ekstremaliųjų situacijų metu. Taip pat įtvirtinamas institucinės atsakomybės principas, aiškiai reglamentuojama valstybės ir savivaldybių atsakomybė, kas ką daro ir kas už ką atsako.
Taip pat, man atrodo, labai svarbu pažymėti, atsižvelgiant į paskutines realijas, šiame pakete atsiranda ir priedangos sąvoka. Iki šiol šitos sąvokos nebuvo, mes turėjome tiktai slėptuvių sąvoką. Tai reiškia, kad atsiranda aiškus apibrėžimas, kas yra priedanga, atsiranda aiškūs reikalavimai tai priedangai, yra nustatyta žymėjimo sistema. Turiu pasakyti, kad Vyriausybė jau yra patvirtinusi tą priedangų tvarką, tai prielaida priedangų tinklui atsirasti. Taip pat yra siūloma, kad viešosios paskirties naujai statomiems objektams, kuriuose telpa daugiau negu 100 žmonių, bei gyvenamiesiems pastatams, didesniems nei penkių aukštų, būtų taikomas reikalavimas suprojektuoti priedangas. Manome, kad tai ateityje leis mums turėti efektyvesnį visą priedangų tinklą.
Visas paketas tikrai yra labai svarbus ir galbūt norėčiau dar keletą žodžių pasakyti. Mums pokyčiai yra labai reikalingi, nes jeigu klaustumėte, ar šiandien šita veikianti sistema yra gera, aš pasakyčiau – taip, galima su ja tvarkytis. Bet ar galima geriau, ar galima efektyviau? Taip, tikrai galima. Šitas paketas tikrai mums leis tai padaryti, nes krizės ir ekstremaliosios situacijos ateina netikėtai. Tam, kad būtų priimami greiti sprendimai, būtini sprendimai, reikalingas gerai funkcionuojantis mechanizmas. Tai tiek, mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmas klausia M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS. Ministre, į įstatymo projektą įtrauktos visos tos pačios priemonės, kurios vienaip ar kitaip buvo naudojamos arba leistos naudoti COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tačiau šiame įstatymo pakeitimo projekte atsiranda tam tikros naujos sąvokos, tokios kaip privataus gyvenimo neliečiamumas bei privataus gyvenimo ribojimas. Šios sąvokos apima labai platų spektrą ir labai platų galimą Lietuvos žmonių teisių ribojimą. Kadangi galimi apribojimai nėra smulkiau įvardinti, atsiranda galimybė pažeisti žmogaus teises pačiose įvairiausiose srityse. Kaip galėtumėte pakomentuoti, nes visuomenėje kartu su šio įstatymo pakeitimu kyla ir papildomas stiprus nepasitenkinimas, ir baimė. Daugybė žmonių manęs puolė klausinėti net šį savaitgalį. Kaip jūs planuojate tinkamai informuoti visuomenę, nes tikrai šiuo atveju yra labai rimta bėda, tos įtampos jau pakanka ir dėl Kaliningrado, ir dėl neseniai pasibaigusios pandemijos, ir kitų dalykų?
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad šiame pakete yra labai aiškiai reglamentuojama situacija, kai dar nėra paskelbtas karantinas, bet, tarkime, jau matome, kad artėja prie to, kad būtų galimi sprendimai priimti tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir sveikata. Tai labai aiškiai yra sudėliota, nes iki šiol to reglamentavimo nebuvo. Manau, kad bus daugiau aiškumo ir tada tiesiog nebus tokių sudėtingų situacijų, kai būtina įvesti karantiną tam, kad būtų galima priimti atitinkamus sprendimus.
Aš suprantu jūsų rūpestį, tikrai, patikėkite, niekas nenori įvesti kokių nors judėjimo ribojimų ar žmogaus teisių ir laisvių ribojimų, bet kai ištinka kokios nors situacijos, ekstremaliosios situacijos, jų gali būti įvairių, nebūtinai kovidas, gali būti ir kitokių dalykų, tai, aš manau, būtina turėti tokią sistemą, kuri veiktų tobulai, kad būtų galima pasiruošti ir suvaldyti galimas rizikas žmonių sveikatai ir gyvybei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ar jums neatrodo, kad teikiamais Užkrečiamųjų ligų įstatymo pasiūlymais jūs iš esmės pripažįstate, kad buvo prasilenkta su konstitucine justicija ir labai daug dalykų, kurie buvo kvestionuojami bylose, kurios buvo nutrauktos, nes ministrai atšaukė ar Vyriausybė panaikino savo nutarimus ar įsakymus, iš tikrųjų yra perkeliami čia? Tarkime, konstitucinės justicijos byla dėl judėjimo per sienas buvo nutraukta. Jūs dabar bandote sureguliuoti įstatymu. Buvo verslo sąlygų ribojimas, buvo privataus gyvenimo ribojimas kvestionuojami bylose ir jos taip pat buvo nutrauktos. Tada aiškinote, kad viskas yra gerai, dabar jūs keičiate įstatymą tam, kad iš esmės įgyvendintumėte tai, kas buvo kvestionuojama. Tai man labai panašu į pripažinimą, kad tuo metu ne viskas buvo teisėta, tačiau pavyko išsisukti nuo atsakomybės, ir dabar jūs, radę ramesnį laikotarpį, bandote susitvarkyti.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Manau, kad niekam nekyla abejonių, jeigu kuri nors priemonė padeda išsaugoti gyvybes. Man atrodo, kad tai yra labai svarbu. Šiuo atveju manau, kad COVID-19 pandemijos metu tos priemonės, kurios buvo priimtos, ir padėjo mums tai padaryti. Noriu dar kartą pabrėžti, kad tikrai nėra kokio nors tikslo apriboti žmones, jų teises, jų judėjimus, bet kai tai yra galima rizika, gali sukelti pavojų, aš manau, Vyriausybė turi teisę imtis priemonių ir atsakyti už tai, kad suvaldytume procesus.
Bet kalbant apie pakeitimus, aš ir sakau, kad yra 16 įstatymų paketas, kuriame viskas sudėta į vieną vietą. Pirmiausia apibendrinus tas patirtis, kurios buvo jau ne vienos krizės ir ekstremaliosios situacijos metu, siekiama turėti vieną paketą, kuriame aiškiai viskas būtų reglamentuota, kad nekiltų kokių nors klausimų ir dviprasmybių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Iš tiesų reikėjo civilinės saugos sistemos pokyčių ir efektyvesnio valdymo, bet aš abejoju, kad dėl pasirinkto modelio, kuomet Vyriausybės kanceliarijoje atsiras struktūrinis padalinys, tikrai efektyviau veiks sistema. Panaikinate ir VESKʼą, tas gal ir racionalu, bet ir savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo komisijas, ir paliekate lygiai tas pačias administracijos direktoriaus pareigas, kokios buvo iki šiol. Administracijos direktorius pagal naują Vietos savivaldos įstatymą tampa nebe tokia svarbia politine figūra, ne tokiu svarbiu valstybės tarnautoju. Kaip tai derės su naujuoju įstatymu?
Kita mano klausimo dalis. Koks modelis, kokia patirtis galbūt kitų valstybių buvo pasirinkta kuriant tokią sistemą, nes papildote ir išplečiate veikimo lauką, papildote krizėmis? O krizės, kaip žinome, yra netikėtumo momentas, nepasirengimo ir kuomet force majeure situacija užklumpa, dėl to…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …ir įvyksta ta krizė. Kaip valdysite socialines, ekonomines, bankines ar visokias kitokias krizes, kurios gali ištikti bet kurioje gyvenimo srityje?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Žinau, kad kai jūs buvote vidaus reikalų ministre, jūs taip pat tikrai daug dėmesio skyrėte šiai temai. Kalbant apie pasirinktą modelį, kodėl jis buvo toks pasirinktas? Todėl, kad dabartinė sistema leidžia žiūrėti tik iš savo siauros pusės, matant tik savo sritį ir nematant plataus vaizdo. Šis modelis leis matyti iš viršaus. Kaip teisingai paminėjote, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos buvimas, matyt, nėra toks efektyvus. Perkėlimas į Nacionalinio saugumo komisiją reikštų, kad viskas pakeliama į aukštesnį lygmenį, nes jai vadovauja pati premjerė ir ši komisija gali nustatyti užduotis ir formuoti kryptis ir politiką. O pats Nacionalinių krizių valdymo centras jau užsiims nuolatine stebėsena, koordinavimu ir priežiūra, kaip yra įgyvendinami sprendimai ir kaip valdomos krizinės situacijos.
Ko man labai norisi? Kad lygmuo būtų aukštesnis. Kai yra paliekama, tarkime, konkrečiai ministerijai, kartais sunku išsireikalauti kai kurių dalykų iš kitų, nes reikia aukštesnio lygmens. Šis modelis leis tą užtikrinti. Kaip sakau, viskas yra gerai, kai yra natūralus bendradarbiavimas, geras bendradarbiavimas. Bet būna įvairiausių situacijų ir mes negalime leisti tokių klaidų, kad dėl kieno nors nesusikalbėjimo mes negalime priimti sprendimų čia ir dabar. O krizės reikalauja greitų sprendimų, greitų procesų. Manome, kad tai padės spręsti klausimus.
Kalbant apie savivaldybių ekstremalių situacijų komisijas, turiu pasakyti, kad šis siūlymas atsirado iš pačios savivaldos. Ji pasiūlė šį modelį ir tą teikia Savivaldybių asociacija, kuri dalyvavo darbo grupėje rengiant šį paketą. Šiuo metu sistema atrodys taip, kad atsisakoma savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų. Už krizes lieka atsakingas administracijos direktorius kartu su Ekstremalių situacijų operacijų centru. Taip pat, aišku, bus ir parengties pareigūnas, kuris nuolatos stebės ir bus atsakingas už pasirengimą.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas. Prašom. Atsisakote. V. Bakas. Jo nėra. B. Petkevič klausia. Prašom.
B. PETKEVIČ (LRF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, prašau apibrėžti, kas yra ekstremalusis įvykis, o kas – ypatingasis. Kokie yra šių sąvokų atskyrimo kriterijai? Mes to apibrėžimo pasigedome Teisės departamento išvadoje ir apskritai.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Taip, aš žinau šį Teisės departamento pastebėjimą. Mes sutarėme, kad komitetuose bus aiškiau išgryninta, ir manome, kad tiesiog reikalingas viso modelio detalesnis pristatymas komitetuose. Tai leis geriau suprasti, kaip tas modelis veikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti jau beveik baigėsi. Ačiū gerbiamai ministrei. (Balsai salėje) Jūs susitarkite, kaip ten reikia padaryti, bet pagal Statutą 10 minučių yra pateikti, klausti ir atsakyti. Dabar dėl motyvų. (Balsai salėje) Kviečiu pasisakyti dėl motyvų po pateikimo. Prieš kalbės M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Gerbiami kolegos, įstatymo projekte, kaip jau minėjau, yra įtrauktos visos tos pačios priemonės, kurios buvo vienaip ar kitaip naudojamos arba leistos naudoti COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tačiau šiame įstatymo pakeitimo projekte atsiranda naujų sąvokų, tokių kaip privataus gyvenimo neliečiamumas bei privataus gyvenimo ribojimas. Šios sąvokos apima labai platų galimą Lietuvos žmonių teisių ribojimą. Šie galimi apribojimai nėra smulkiau įvardinti projekte, todėl atsiranda galimybė pažeisti žmogaus teises pačiose įvairiausiose sferose.
Ministrės A. Bilotaitės atsakyme sąvokos išaiškintos nebuvo ir tai žmonių nerimą tik toliau didins. Sulaukiau daugybės laiškų, žinučių, skambučių iš supanikavusių žmonių. Jie klausia, ar jau pakuotis daiktus ir vykti iš Lietuvos į kitą šalį. Visuomenės baimė ir nerimas dėl šio įstatymo pakeitimų yra pagrįsti, nes viešojoje erdvėje nei ministrė, nei kiti politikai komunikuodami apie šiuos pakeitimus faktiškai niekaip neinformuoja žmonių, nepaaiškina, kokie tie pakeitimai, kodėl jie yra būtini, kodėl yra suteikiama galimybė ateiti pas žmones į namus ir imtis prievartos veiksmų. Visa tai kelia tikrai baimę ir paniką.
Aš matau, kad tikrai yra nepasiruošta šioms pataisoms, visuomenei nėra iškomunikuota, kada, kokiais atvejais ir kokių veiksmų bus imamasi, žmonės nėra nuraminti. Kol tai nebus atlikta, nebus aiškios šios pataisos teisine prasme, tol tikrai nematau galimybių dabartiniu laikotarpiu tokias įstatymo pataisas ir pakeitimus priimti. Dėl to raginu balsuoti prieš arba susilaikyti.
14.38 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(2), Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446(2), Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447(2), Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448(2), Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1091 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1836 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar kviečiu apsvarstyti 2-7.1 klausimą – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas. Prašau viceministrą V. Dmitrijevą į tribūną.
V. DMITRIJEV. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Vyriausybė teikia penkis įstatymų projektus. Iš esmės įstatymų pakeitimais siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas atimtos teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas per ne trumpesnį kaip dešimties metų terminą pagal savo pobūdį prilygsta sankcijai, taikomai asmeniui už antrą kartą padarytą teisės pažeidimą, todėl buvo pripažinta, kad šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Atitinkamai šiuose įstatymų projektuose siekiama šias nuostatas perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą ir į Baudžiamąjį kodeksą šiek tiek koreguojant teisės vairuoti atėmimo laikotarpius arba uždraudžiant asmeniui naudotis ta teise.
Projektais taip pat siūloma patikslinti reikalavimus, susijusius su kariuomenės transportu ir jo judėjimu, nustatyti teisminį pagrindą karo policijai lydėti karines transporto priemones ir oficialius svečius, taip pat nustatyti reikalavimus… specialiųjų transporto priemonių vairuotojų teises ir pareigas, jas turėtų ir NATO valstybių specialiųjų transporto priemonių vairuotojai.
Projektai apima įvairaus pobūdžio, praktinio pobūdžio, problemas, jais siekiama koreguoti sistemą dėl savininko deklaravimo kodo išdavimo, nes šiandien yra nustatytas ir pirkėjui, ir pardavėjui vienodas 5 dienų terminas. Siūloma tai atskirti, taip pat atsisakyti suteikti kodą naujoms transporto priemonėms.
Taip pat siūlomais projektais siūloma papildyti įstatymus nuostatomis, kad vairuotojų, nepasitikrinusių sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu, būtų nustatyta tvarka stabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas. Tai susiję su tam tikra statistika – kasmet nuo10 iki 20 įvykių įvyksta dėl vairuotojų sveikatos. Kai kurie iš jų pasibaigia tragiškai.
Dėl administracinės atsakomybės griežtinimo, tai įstatymo projekte, konkrečiai, Administracinių nusižengimų kodekse, siūlome griežtinti baudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Konkrečiai kalbant, įvesti papildomą atsakomybę už chuliganišką vairavimą – nustatyti atitinkamas nuobaudas asmenims, kurie pakartotinai padaro tokį pažeidimą. Bet kokiu atveju kalbant apie administracines nuobaudas, susijusias su mūsų siūlomais pakeitimais, kai kurios nuobaudos seniai nebuvo peržiūrėtos ir siekia po 15 eurų, todėl tas griežtinimas nėra koks nors labai ypatingas. Bet siūlome atkreipti į tai dėmesį. Mano paminėta nuostata dėl chuliganiško vairavimo irgi su tuo susijusi.
Taip pat įgyvendinant kai kuriuos teismų sprendimus, kylančius būtent iš praktinių problemų, pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką siūloma įvesti ir vairuotojo teisių atėmimą tais atvejais, kai asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo. Bet kokiu atveju tai yra teisminės praktikos kaip ir pasekmė, kad tas reguliavimas turi būti patobulintas.
Toks trumpas pristatymas. Ačiū. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keletas klausimų. Pirmoji klausia V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašau.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Gerbiamas viceministre, norėčiau, kad jūs įvardintumėte, kokią sąvoką pritaikytumėte asmeniui, kuris, tarkim, varosi elektrinį paspirtuką? Kodėl keičiate eismo įvykių elektroninės sistemos valdytoją?
V. DMITRIJEV. Eismo įvykių elektroninės sistemos valdytoją keičiame bendru sutarimu. Tas klausimas yra suderintas Saugaus eismo taryboje. Manome, kad Susisiekimo ministerija bus atsakinga už tą klausimą.
Dėl paspirtukų. Kalbant apie sąvoką, tai yra tiesiog, mūsų nuomone, patikslinimas, papildymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas viceministre, pristatote įstatymų projektų paketą, kuris toks, galima sakyti, rengtas, rengtas ir perrengtas.
Aš noriu paklausti dviejų esminių dalykų, kurie labai rūpi kiekvienam vairuotojui. Kaip bus dėl to valgymo ir gėrimo automobiliuose ir kaip bus baudžiami arba kaip bus galima naudoti mobiliuosius telefonus transporto priemonėse?
V. DMITRIJEV. Dėl mobiliųjų telefonų iš tikrųjų pakeitimas susijęs su tuo, kad šiandien mobiliuoju telefonu galima naudotis tiktai transporto priemonei sustojus ir išjungus variklį. Bet kokiu atveju atsiranda ir naujoviškų… (Balsas salėje) Čia šiuo metu galiojanti nuostata. Aš cituoju. Mes tiesiog…
PIRMININKAS. Prašau tylos salėje.
V. DMITRIJEV. …atsižvelgdami į gyvenimo aktualijas, kad atsiranda ir elektrinių automobilių, automobilių, turinčių start / stop sistemą, siūlome pakeisti sąvoką ir siūlome įvesti tokį draudimą, kad transporto priemonei judant, o ne išjungus ar įjungus variklį, nes tai yra klaidinanti, mūsų nuomone, nuostata.
Dėl jūsų minėto anksčiau klausimo, tai, kaip pamenate, šis įstatymo projektas jau buvo vieną kartą Seimo darbotvarkėje. Mes šitas nuostatas tikslinome ir jų atsisakėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, man šiaip didelį nerimą kelia jūsų projekto 9 straipsnis. Čia vairuotojams, nepasitikrinusiems sveikatos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytu periodiškumu, bus sustabdomas vairuotojo pažymėjimo galiojimas.
Mano klausimas būtų: kaip bus tai reglamentuojama? Čia rašoma, kad ministro nustatyta tvarka, bet gal galėtumėte plačiau papasakoti apie tą visą procesą, kaip būtų sustabdoma ir kaip būtų grįžtama atgal, kaip tą pažymėjimą atgauti.
V. DMITRIJEV. Ši nuostata įsigalios šiek tiek vėliau negu kitos įstatymo projekto nuostatos. Jos įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d., nes būtina suderinti informacines sistemas. Kalbu konkrečiai apie tas informacines sistemas, kurias naudoja valstybės įmonė „Regitra“. Taip pat jas reikia suderinti su e. sveikata. Vairuotojui būtų priminimas apie tai, kad medicinos patikrinimo laikas jau kaip ir baigiasi, vairuotojas gautų SMS žinutę ir pasitikrintų sveikatą, gautų pažymą, ar jisai gali vairuoti transporto priemonę. Visa tai darytume elektroninėmis priemonėmis, bet tam būtinas įgyvendinimas.
O šiaip priminti galėčiau pasakyti, kad visiems asmenims iki 55 metų ir šiuo metu medicinos pažyma turi 10 metų galiojimo laiką, kaip ir vairuotojo pažymėjimas, o vėliau, jau atsižvelgiant į amžių arba į vairuotojo vairuojamos transporto priemonės ypatumus, šis terminas yra trumpinamas. Kadangi nėra visko vienoje informacinėje sistemoje, tiesiog kartais pasitaiko tokių situacijų, kai dėl sveikatos problemų įvyksta autoįvykių. Skaičiai yra nuo 10 iki 20 autoįvykių per metus, taip pat yra ir tragiškai pasibaigusių atvejų. Tai mes norime visa tai sinchronizuoti ir kad tai matytųsi vienoje sistemoje. Manau, kad nepatogumų vairuotojams tikrai nesukelsime, viską gaus elektroniniais kanalais, tais, kuriuos deklaruos gavę vairuotojo pažymėjimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti. Matau, kad čia yra reglamentuojami įvairūs tokie netipinių krovinių pervežimai, karinių ir panašiai. Bet ar į tą kategoriją patenka ir netipinių gabaritų, tarkime, vėjo jėgainės labai didžiulės būna, įvairios turbinos ir taip toliau. Kartais reikia net kelius perdaryti. Ar tai irgi į tą įeina, kad reikia palydos ir panašiai, ir panašiai?
V. DMITRIJEV. Pagal Kelių eismo taisykles palydos reikia transporto priemonėms, kurios veža atitinkamų gabaritų krovinius, bet šiuo pakeitimu mes siūlome, kad krašto apsaugos ministras galėtų nustatyti sąrašą transporto priemonių, kurios priskirtinos prie karinių, ir bet kokiu atveju užtikrintų tiek šių transporto priemonių ekspertizę, tiek apžiūrą ir nustatytų tvarką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, Lietuvoje kažkaip keistai visada norima deformuoti mentalitetą – tai agresyvus vairavimas, o ne aktyvus, kažkaip nuslopinti tą aktyvumą, kažkaip sulyginti su Vakarų tais nusususiais tokiais memlėmis. Pagrindinės avarijos – dėl lenkimo ir išvažiavimo į priešpriešinę juostą. Tos juostos irgi taip sužymėtos. Jeigu normaliai nori aplenkti, nesukelti avaringų situacijų, tai tu turi tą ištisinę liniją kirsti ir jau būti nusikaltėliu. Mano klausimas, kaip pasakyti paprastai, kodėl pas mus taip durnai viskas padaryta, bet tipo įstatymas, paskui per tą įstatymą nukenčia aktyvūs žmonės, demoralizuojami, teisės atimamos nepagrįstai ilgam. Ir kas įdomiausia…
PIRMININKAS. Toks geras klausimas, net nesinori nutraukti.
V. VALKIŪNAS (LRF). …Gruzijoje, taip sakant, daug geriau važinėja, ralistų nėra, bet geriau važinėja.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. DMITRIJEV. Gerai. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad visos priemonės siekiant išvengti žmonių žūčių ar pavojaus žmonių gyvybei yra tinkamos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus šiuo klausimu. (Balsai salėje) Prašau susilaikyti nuo replikų iš Seimo salės. Tikrai klausimas kelia daug aistrų, bet dėl jo pasisakyti niekas nenori. Gal ne tiek daug aistrų ir kelia. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku, jis jau greitai. Prašau tylos ir susikaupimo, vis dėlto rimtus dalykus svarstome.
14.49 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 711 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1766, Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1767 (pateikimas)
Rezerviniai 4.1 ir 4.2 klausimai – tai yra Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymų projektai. Kviečiu šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komiteto narę A. Armonaitę pristatyti įstatymų projektus.
A. ARMONAITĖ (LF). Gerbiami kolegos, Seimas buvo grąžinęs Teisės ir teisėtvarkos komitetui pataisyti Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pataisė ir teikia Seimui pakeitimus. Aš juos iš karto ir pristatysiu abu vienu ypu. Žinoma tema.
Iš esmės iš baudžiamojo reguliavimo išbraukiame neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių, jų dalių, kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstrakto ar tinktūrų be tikslo platinti. Kitaip tariant, iš baudžiamojo reguliavimo nedidelis kiekis šių mano minėtų medžiagų būtų išbraukiamas ir perkeliamas į Administracinių nusižengimų kodeksą, taip užtrauktų šias sankcijas: įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 250 eurų. Jeigu padaryta veika yra pakartotina, tada užtrauktų baudą nuo 250 iki 400 eurų. Asmuo, kuris savanoriškai kreipėsi į sveikatos priežiūros ar medicinos pagalbos įtaigą ar į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pagamintas, perdirbtas, įgytas, laikytas, gabentas ar parsiųstas kanapes ir visas susijusias medžiagas, būtų atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Kitaip tariant, jeigu savarankiškai kreipiasi į institucijas ir perduoda, tada yra atleidžiamas. Štai tokie pakeitimai. Prašom juos palaikyti.
Komitetas teikia bendrai, žinoma, ne visi komiteto nariai pasirašė, bet didžioji dalis, tai toks bendras matymas. Aš čia stoviu kaip komiteto narė, gal kaip politikė iš Laisvės partijos norėčiau truputį kitokio reguliavimo, bet geriau toks negu jokio. Atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmoji klausia A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kaip žinote, Lietuvoje ir labai nesena statistika sako: auga narkotikų vartojimas.
A. ARMONAITĖ (LF). Ar galėtumėte arčiau mikrofono?
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Lietuvoje auga narkotikų vartojimas, taip pat ir kanapių, bet pagal Europos Sąjungos vidurkius, mes iš tiesų nesame kritiškai vartojanti šalis, vadinasi, mūsų reguliavimas yra efektyvus ir galbūt geriau negu kitose šalyse atgraso nuo vartojimo. Kaip matėme iš Estijos pavyzdžio, jiems dekriminalizavus, išties narkotikų vartojimo ir to Europos Sąjungos vidurkio pasiekimo augimo rizika išliks pakankamai didelė, jeigu mes pasielgsime taip, kaip pasielgė Estija. Ten buvo matomas augimas. Ar jūs vis dėlto esate pasiryžusi prisiimti atsakomybę ir už žmonių likimus, už žmonių gyvybes, nes vis dėlto augant narkotikų vartojimui po įstatymo priėmimo, tikėtina, turėsime ir mirčių.
A. ARMONAITĖ (LF). Miela Agne, jūs sakote, kad vartojimas auga. Mes visi pastebime šį faktą. Nepaisant to, kad nuo 2017 metų galioja baudžiamosios sankcijos, faktas yra tas, kad baudžiamosios sankcijos neveikia.
Dabar truputį apie Estiją, nes savo politinės karjeros pradžioje daugiau negu dabar domėjausi konkrečiai šiuo klausimu ir Estijos patirtimi. Estija dekriminalizavo visas medžiagas. Čia mes siūlome dekriminalizuoti ar panaikinti iš baudžiamųjų įstatymų kanapių ir iš jų kildinamus visus tuos produktus. Estija tai padarė todėl, kad perdozavimų skaičius buvo reikšmingai didelis ir išsiskyrė europinėje statistikoje. Dėl to jie sakė: žiūrėkite, mums reikia nebebausti tų žmonių, kurie vartoja ir perdozuoja, juos reikia gydyti. Ir kai čia atvažiavo tuometis Estijos sveikatos ministras, įvykdęs šią reformą, dalyvavo viename renginyje, jame dalyvavo ir tuometis sveikatos ministras A. Veryga, mes kalbėjome apie tai, apie šią reformą ir apie Estijos patirtį. Ir estas sakė: mes buvome dugne, mes buvome dugne, todėl panaikinome baudžiamuosius įstatymus, kad žmones šviestume ir gydytume, o ne baustume ir kištume priklausomus žmones į kalėjimą. Jūs nekeičiate šių įstatymų todėl, kad dar tikriausiai nesate dugne. Taip sakė mūsų kolega iš Estijos. Mes kviečiame nelaukti, kol nusirisime į tą dugną, ir sprendimus daryti dabar.
Tačiau dabar grįžtame atgal prie paties projekto. Kartoju, kad iš baudžiamojo reguliavimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo išbraukti neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu kanapių, jų dalių, kanapių aliejaus, kanapių dervos, kanapių ekstraktų ar tinktūrų be tikslo platinti reguliavimą. Į šį reguliavimą pakliūna ir pacientai, kuriems reikia šių preparatų. Jie kitose šalyse yra prieinami gydymui. Bandau jums pažadinti ir krikščionybę atsakydama.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS. Iš tikrųjų labai sudėtingas pakeitimų projektas, jis kelia labai daug nerimo ir supriešinimo visuomenėje. Visų pirma dėl to, kad Lietuva tikrai… na, jūs minėjote, kad Estija buvo dugne dėl šios srities, tai Lietuvos visuomenė kelis kartus mažiau vartoja tokių narkotinių medžiagų kaip marihuana, pagal Europos Sąjungos apklausas. Tai ką mes geriname, jeigu dabartinė teisinė tvarka veikia? Ar jaunam žmogui yra pakankamas atgrasymas nevartoti kvaišalų ir narkotinių medžiagų, jei bauda prasideda nuo 30 eurų? Ar jūs tikrai manote, kad tai yra pakankamos atgrasymo priemonės? Ar sveikatos sistema yra parengta užsiimti prevencija?
A. ARMONAITĖ (LF). Atsakysiu gal nuo paskutinės klausimo dalies. Šių metų biudžete, kai praeitais metais tvirtinome projektą, mes įtraukėme į biudžetą papildomų lėšų, atrodo, tai buvo apie 3 mln. eurų, gana nemaži pinigai būtent papildomoms prevencijos veikloms. Tai yra pirmas dalykas. Kai veikos reguliuojamos Baudžiamuoju kodeksu, paprastai teisėje yra vadovaujamasi ultima ratio principu. Tai reiškia, kad visos priemonės jau yra išnaudotos, jau neįmanoma kaip nors pakeisti, todėl mes reguliuojame kriminaliniame kodekse. Man atrodo, kad šiuo atveju gali kitos priemonės suveikti, Baudžiamojo kodekso nereikia. Vadinasi, prevencija, vadinasi, pagalba, vadinasi, švietimas. Taip yra daugybėje šalių, tai rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir kitos. Tiesą sakant, dar radikalesnis, negu dabar komiteto nariai siūlo, pakeitimas yra numatytas praėjusios Vyriausybės į Seimą atneštoje 2018–2028 metų Priklausomybių prevencijos programoje. Tai nėra kokia nors naujiena. Todėl iš tikrųjų prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Miela panele ministre iš Laisvės partijos…
A. ARMONAITĖ (LF). Ponia, ponia.
V. VALKIŪNAS (LRF). Na, nėra įrodymų, tai panelė.
A. ARMONAITĖ (LF). Kaip nėra? (Juokas salėje) Štai įrodymas! Prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Pateiksite įrodymus, tada bus kitaip.
PIRMININKAS. Prašom klausti.
A. ARMONAITĖ (LF). Pagarbos truputėlį.
V. VALKIŪNAS (LRF). Klausimas, kodėl jūs manipuliuojate? Jūs sakote, narkotikų prevencija. Tai yra reklama per prevenciją. Nevadinate žodžiu „narkotikai“, jūs gražiai – „kanapės“, „žolytė“ ir visa kita. Matyti, kad ir jūs asmeniškai, ir jūsų partija nėra nuoširdi. Laisvės partija, tai turi būti tas saldus žodis „laisvė“, bet jūs apkartinate narkotikais, net neminėdami šito žodžio. Kodėl jūs manipuliuojate ir klaidinate visuomenę? Koks jūsų tikslas?
A. ARMONAITĖ (LF). Tikslas yra nebausti žmonių Baudžiamuoju kodeksu, jie to visiškai nenusipelnė. Taigi, toks tikslas.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš tik įspėju, replikos, pasisakymai – po klausimų ir atsakymų, nes kitaip mes nesuvaldysime situacijos. Prašom, gerbiamas A. Gedvilas. Tikiuosi, klausimas bus korektiškesnis.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Nesijaudinkite. Lietuvoje narkotikų vartojimas auga ir dažniausiai vartojamos išlieka kanapės. 13,7 % gyventojų bent kartą gyvenime yra vartoję. 2020 metais Vilniuje mirtingumas dėl priežasčių, susijusių su narkotikų vartojimu, didėjo ir daugiau nei du kartus viršijo Lietuvos vidurkį. Dažniausiai miršta jauni žmonės. Turbūt sutiksite su tuo, kad tam, kad nereikėtų srėbti pasekmių, turime gerinti prevenciją, apie tai jūs kalbėjote, tik nelabai susiejau su pristatymu. Todėl aš noriu jūsų paklausti, ką jūs padarėte, kad parduodamų ir suvartojamų narkotikų kiekis mažėtų, kad jau švelninate atsakomybę? Kaip sumažės vartojimas priėmus sprendimą ir ar išaugo sulaikymas tų asmenų…
PIRMININKAS. Laikas.
A. GEDVILAS (DPF). …kurie platina narkotikus?
A. ARMONAITĖ (LF). Žiūrėkite, bandau paaiškinti logiką. Jeigu mes gaudome smulkius vartotojus, kuriuos pagauti yra lengviau, tai teisėsaugos resursai yra nukreipiami nuo platinimo. Tai yra faktas. Jūs įvardijote savo klausimo pradžioje labai aiškias, akivaizdžias problemas, kurios, na, nesikeičia, nepaisant to, kad galioja Baudžiamasis kodeksas. Suprantate? Vadinasi, reikia problemą spręsti.
Dabar, ką mes siūlome. Teisės ir teisėtvarkos komitetas atnešė dalies psichoaktyviųjų medžiagų išbraukimą iš Baudžiamojo kodekso ir palikimą Administracinių nusižengimų kodekse. Tai reiškia, kad medžiagos toliau lieka nelegalios ir už jų vartojimą, tiksliau, už disponavimą jomis, yra numatytos sankcijos.
Kas dabar įvyko, matyt, turiu dar kartą pakartoti. Praėjusio biudžeto tvirtinimo metu valdančioji koalicija su dalies, aišku, ir valdančiųjų pagalba patvirtino tokį biudžetą, kuriame yra numatyta ir sveikatos institucijoms, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos institucijoms didesnis biudžetas būtent priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų prevencijai, ne tik nuo alkoholio, bet kalbame ir apie šitas medžiagas, nes šitie du sprendimai turi visada eiti kartu – baudžiamųjų įstatymų panaikinimas ir prevencija. Tačiau Seimas praeitoje sesijoje nepriėmė sprendimo, atmetė sprendimą dėl baudžiamųjų įstatymų panaikinimo, todėl mes šiandien vėl turime diskusiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas klausti ir atsakyti baigėsi. Tikrai, manau, bus galima komitetuose apsvarstyti, išdiskutuoti, kas dar norėjo išdiskutuoti.
Replika – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš norėčiau paprašyti ponios ministrės nemeluoti iš Seimo tribūnos. Niekuo nėra susijęs šitas projektas su pacientų gydymu. Kaip žinote, praėjusioje kadencijoje Farmacijos įstatymas buvo pakeistas ir dabar, jeigu gydymo tikslu yra registruojamos narkotinės medžiagos, jas tradiciškai teisėta naudoti. Negąsdinkite žmonių ir nemeluokite, nemanipuliuokite galbūt ir vieno ar kito Seimo nario gailesčio jausmu. Tiesiog prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar frakcijos vardu, sakykite? (Balsai salėje) Tikrai frakcijos vardu? Supratau. Ką gi… Ar P. Gražulis irgi prašys frakcijos vardu pertraukos? Tuoj balsuosime.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi su Agne esame vienoje frakcijoje, tai noriu jus patikinti, kad pertraukos yra prašoma frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Tikrai.
P. GRAŽULIS (LRF). Antras dalykas. Gerbiama ministrė tikrai apgaudinėja žmones – niekas šiandien jums nedraudžia užsiimti prevencija, šviesti žmones, aiškinti, kad narkotikai yra blogis, o ne skatinti juos vartoti. Taigi, aš manau, Lietuvoje mažiau negu 50 % suvartojama narkotikų tik dėl to, kad yra adekvačios sankcijos. Jeigu jūs panaikinsite sankcijas, be abejonės, narkotikų padaugės ir bus suvartojama kaip Europos Sąjungoje ir kaip Estijoje. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėkui. Tuoj išsisakysime visi. A. Navickas. Prašau. (Balsai salėje)
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau pasakyti, kad ten toks infantilus berniukas kalbėjo. Aš vis dėlto norėčiau, kad jūs, kaip pirmininkas, chamizmą stabdytumėte. Aš suprantu, kad jie bijo moterų, bet tai neturi pasireikšti kažkaip teisiniu lygmeniu.
PIRMININKAS. Dėkui. Pastaba priimta. Pone Valdemarai Valkiūnai, prašau kitąkart būti gerokai santūresniam.
A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Gal tiesiog apie faktus. Praėjusioje kadencijoje buvo įteisinti sintetiniai vaistai, prie kurių, mano žiniomis, Lietuvoje gydytis neprieina nė vienas žmogus. Pacientai toliau yra po Baudžiamuoju kodeksu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar apsispręsime dėl šio frakcijos vardu prašymo, ar darome 30 minučių pertrauką. Teisingai? Ne. (Balsai salėje) Vis dėlto iki kito posėdžio. Ar darome šio klausimo pertrauką iki kito posėdžio? Prašau balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Balsuojame dėl rezervinio 4 klausimo pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
Balsavo 104: už – 43, prieš – 54, susilaikė 7. Pertraukai pritarta. Čia susiję klausimai, pratęsime klausimą vėliau.
M. Maldeikis dar norėtų pasisakyti.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Atsiprašau. Prisiklausęs šitų dviejų alfa vyrų – tiek V. Bako, tiek to berniuko iš Biržų – ir apakęs, aš dėl to blogai pabalsavau, pakeiskite mano balsą.
PIRMININKAS. Kaip jūs balsavote? (Balsai salėje) Kaip jūs norėjote balsuoti?
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Prieš.
PIRMININKAS. Prieš. Prašau, Vytautas. (Balsai salėje) Gerai, gerbiamieji, ramiai. Suprantu, vasara, karšta, bet vis dėlto. Prašau. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš ponui M. Maldeikiui noriu pasakyti: jūs pagaliau tapkite vyru arba nors kuo. Gerai? (Triukšmas salėje) Vakarų pasaulio…
PIRMININKAS. Gerai, viskas! Išjungiu mikrofonus. Daugiau replikuoti nesuteiksiu.
15.08 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1625(2), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 9, 10, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1626(2), Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 2, 5, 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1627(2), Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1628(2), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 2, 3 straipsnių pakeitimo ir 28 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1629(2), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1630(2), Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1631(2), Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1632(2), Miškų įstatymo Nr. I-671 4, 41, 5, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1634(2), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1635(2), Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 2, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 21, 24, 27 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1636(2), Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 4, 6, 10 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1637, Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1638(2), Geležinkelių transporto kodekso 9 ir 231 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1050 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1639(2), Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo Nr. VIII-792 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1640(2), Vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1641(2), Želdynų įstatymo Nr. X-1241 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1642(2), Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1643, Kelių įstatymo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 13, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-661 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1644(2) (svarstymo tęsinys)
Einame prie balsavimo. Tai yra, rodos, dėl 2-4.1 klausimo. Žemės įstatymo ir kitų projektų paketas. (Balsai salėje) Kviečiu pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką R. Jušką, kad padėtų mums pereiti pasiūlymus. (Balsai salėje) Aš jau sakiau, kad replikų daugiau nebus. (Balsai salėje) Dabar kviečiu R. Jušką. Mes svarstysime klausimą. Tai yra pasiūlymai dėl Žemės įstatymo ir lydimųjų. Jeigu teisingai matau, gerbiamas Ričardai, pirmasis pasiūlymas yra dėl 65 straipsnio. Tai yra Audito komiteto.
R. JUŠKA (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Audito komiteto pasiūlymas.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai būtų tokie: funkcijų perskirstymas bus vykdomas antruoju etapu, tuomet peržiūrint funkcijas kai kurios iš jų galbūt bus priskirtinos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Aš gal pats norėčiau papildyti dėl kitų straipsnių. Aiškumas atsirado derinant su Savivaldybių asociacija. Mes komitete atkreipėme dėmesį ir todėl komiteto narių (retai taip būna) balsavimo rezultatas: už – 11. Kaip minėjau, vienbalsiai pritarėme, nes atsisakėme projekte to laikotarpio, kuris buvo numatytas – gegužės 1 dieną pradedamas įgyvendinimas. Mes suprantame, kad kitais metais įvyks savivaldos rinkimai. Galbūt balandžio mėnesį pradedantys darbą naujos sudėties komitetai nebus suformuoti, nebus administracijos direktoriaus, bus reikalinga STT pažyma, terminai, visos vietinės valdžios struktūrų formavimas, todėl mes pasirinkome terminą 2024 m. sausio 1 d. Tai palengvina, nes…
PIRMININKAS. Gerbiamas pirmininke, viskas…
R. JUŠKA (LSF). Tai čia…
PIRMININKAS. Bet čia ne dėl termino pasiūlymas, čia yra…
R. JUŠKA (LSF). Ne dėl termino, bet atsakydamas į iškylančius nereikalingus klausimus užbėgu į priekį ir tą aš pasakiau.
PIRMININKAS. Gerai, kas iš Audito komiteto išvadų rengėjų pristato – J. Razma ar Z. Balčytis? J. Razma kaip išvadų rengėjas lyg ir pasiruošęs.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad galima išgirsti pagrindinio komiteto argumentus, kad vietoj Nacionalinės žemės tarnybos ateityje galbūt ta funkcija derinimo ir bus priskirta antrajame etape Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Dabar gal nebūtina svarstyti mūsų pasiūlymo, jeigu yra tokių ketinimų ateityje.
PIRMININKAS. Taip. Audito komitetas neprašo balsuoti. Ar tai galioja ir kitai dėl šio straipsnio esančiai nuostatai? Turbūt taip?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, ten, kur bus parašyta, kad pritarus J. Urbanavičiaus pasiūlymui Audito komiteto pasiūlymai nebetenka prasmės. Tai čia, manau, galime iš karto sutarti, kad nebereikia balsuoti dėl Audito komiteto pasiūlymų, nes jie buvo tuo atveju, kol nebuvo ta pataisa priimta.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes čia dėl šio straipsnio turime, rodos, penkis Audito komiteto pasiūlymus. Jie yra iš esmės apie tą patį. Visiems pagrindinis komitetas nepritarė ir nesiūloma dėl to balsuoti. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai pagrindinio komiteto redakcijai, kaip yra pateikta? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ne? Reikės balsuoti. (Balsai salėje) Bet Audito komitetas pats neprašo balsuoti dėl šio siūlymo, taip supratau. Gerbiamas Artūrai, ar… Nėra dėl ko balsuoti, mes turime… Vis tiek turėsime J. Urbanavičiaus siūlymą, dėl jo turėsime dar balsuoti.
Dar kartelį klausiu: ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto?.. Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Tada yra kitas pasiūlymas. Yra J. Urbanavičiaus pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Ar J. Urbanavičius norėtų pristatyti jį?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėl kadastrinių bylų rengimo. Mes…
PIRMININKAS. Šiek tiek garsiau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mes daug diskutavome su komiteto nariais. Esmė tokia, kad dabar matininkai parengia kadastrų bylas, įkelia geometriją, įkrenta automatiškai NŽT, nevaikštant iš jokių kabinetų patvirtinama. Na ir norima išskaidyti šias funkcijas, siūloma vieną dalį atiduoti savivaldybei, o kita liktų Nacionalinei žemės tarnybai. Du kartus atsirastų toks kaip ir įregistravimas Registrų centre, užsitęstų ir procedūros, ir šiokie tokie apsunkinimai. Aš siūlyčiau, kad viskas liktų vienoje vietoje. Būtų didesnis aiškumas gyventojams. Mano toks siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
R. JUŠKA (LSF). Čia 23 straipsnis, Justinai?
PIRMININKAS. 32 straipsnis dabar.
R. JUŠKA (LSF). Kelintas?
PIRMININKAS. Taip, komitetas nepritaria dėl…
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Perduodant savivaldybėms žemę turi būti perduodami ir instrumentai perduota žeme tinkamai disponuoti. Negalima perduoti daikto, tuo daiktu naudotis skirtus instrumentus palikti kitam subjektui. Šiuo atveju, jeigu Nacionalinei žemės tarnybai perduota tik žemė, bet neperduoti ją disponuoti skirti atitinkami instrumentai, tai paneigtų žemės perdavimo savivaldai principą.
PIRMININKAS. Suprantu, kad pasiūlymo autorius čia yra dėl 32 straipsnio, teisingai, gerbiamas Justinai? Ar jūs prašysite balsuoti? (Balsai salėje) Ar prašysite balsuoti? Taip. Už šį pasiūlymą kalbės A. Skardžius. Gerbiamas Artūrai, jūsų galimybė kalbėti už J. Urbanavičiaus pasiūlymą.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke, aš tikrai nepasinaudosiu šia proga, aš norėjau kalbėti dėl Audito… Todėl užleidžiu žodį kolegai S. Gentvilui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. S. Gentvilas kalba už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, buvo Justino siūlymas iš tikrųjų palikti centrinės valdžios įstaigai kadastrinius įforminimus, tai iš tikrųjų taip palieka optimaliausią, liekniausią procedūrą. Mes iš tikrųjų matytume, kad Savivaldybių asociacijos norus tikrai pagrindinis komitetas išpildė beveik šimtu procentų, Tikrai, jeigu norime ir stengiamės procedūras išlaikyti maksimaliai sklandžias, efektyvias ir greitas, tai siūlyčiau pritarti J. Urbanavičiaus siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime laikyti, kad čia yra kitas J. Urbanavičiaus siūlymas, kur yra išbraukiama ta funkcija ir tada perkeliama. Ar čia yra nesusiję? Gerai, balsuojame dėl pirmojo J. Urbanavičiaus siūlymo dėl 32 straipsnio. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 74, prieš – 2, susilaikė 30. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiami kolegos, dar kartelį klausiu, dėl to paties straipsnio yra to paties J. Urbanavičiaus pasiūlymas. Ar čia yra susijęs pasiūlymas? Tai mes galime laikyti, kad kartu pritarta ir tam kitam siūlymui? Tvarka. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Tada yra VI skyrius ir 35 straipsnio papildymas. Irgi yra J. Urbanavičiaus siūlymas dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro išbraukimo. Prašom pristatyti siūlymą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė mano siūlymui. Aš nežinau, ar čia reikia man plačiau detalizuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Prašom dar kartą trumpai pristatyti siūlymą, kad mes žinotume, dėl ko mes sprendžiame.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Siūlome išbraukti valstybės įmonę Žemės informacijos centrą. Esmė: žemės sklypai, kurie registruoti Registrų centre, perduodami ŽICʼui, visi kiti nesuformuoti sklypai, nuomos ir kiti – NŽT. Tai vėl iš esmės skaidoma į dvi institucijas ir aš siūlau, kad viskas liktų Nacionalinėje žemės tarnyboje. Tikrai būtų ir aiškumas žmonėms, ir nebūtų klaidinama. Tiesiog toks siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju, dabar pristatykite komiteto nuomonę, kaip vis dėlto buvo komitete.
R. JUŠKA (LSF). Komitetas pritarė Justino dėl informacijos centrų… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Komitetas pritarė.
R. JUŠKA (LSF). Mes komitete balsavome, buvo pageidavimas, kad informacijos centrai… Justino pateikimas, jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Gerai. Galime bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui, jam pritarė ir komitetas? Galime. Tada taip pat yra dėl 35 straipsnio. Čia yra susijęs turbūt siūlymas dėl valstybės įmonės Žemės informacijos centro. Galime tam irgi?.. Analogiškai komitetas irgi pritarė. Teisingai, gerbiamas pirmininke?
R. JUŠKA (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Tada yra Audito komiteto siūlymas, jis, pritarus J. Urbanavičiaus pasiūlymui, tampa nebeaktualus. Galime palikti pagrindinio komiteto redakciją šiuo klausimu. Tada yra du Audito komiteto pasiūlymai taip pat dėl 35 straipsnio. Galime pritarti VVSK nuomonei? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taigi mes apsvarstėme visus siūlymus dėl šio įstatymo projekto. Labai ačiū. Dėl pritarimo visam įstatymui po svarstymo užsirašęs kalbėti tik prieš K. Mažeika, bet jo salėje nematau. Taigi mes balsuosime dėl Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-1625(2) pritarimo po svarstymo. Dėl viso paketo, išskyrus 2-2.12 klausimą, tai yra projektą Nr. XIVP-1637 ir projektą Nr. XIVP-1643, kuriuos pagrindinis komitetas siūlo atmesti. Balsuojame dėl viso paketo. Dėl viso paketo, išskyrus du klausimus, du įstatymų projektus, kuriuos pagrindinis komitetas siūlo atmesti.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 93, prieš – 2, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.
Dabar apsispręskime dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekto Nr. XIVP-1637 ir kartu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto Nr. XIVP-1643, kuriuos pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo atmesti. Ar norėtų kas kalbėti dėl šių atmetimo motyvų? Dar šiek tiek ir sugrupuosime kompiuteryje, kad jūs viską aiškiai matytumėte, dėl ko balsuojate, ir galėsime apsispręsti. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti atmetimui pagrindinio komiteto siūlymu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Jeigu teisingai išgirdau gerbiamą pirmininką, tai dėl skubos nebalsuojame šiuo klausimu. Pirmininkas nesiūlo, spėsime priimti ketvirtadienį.
15.22 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819, Administracinių nusižengimų kodekso 526 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1820, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1821, Darbo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1822, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 45, 46, 57, 62 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1823, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 13 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1824, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 18 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1825, Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1826, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1827, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1828, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 3, 6, 7, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 22, 24, 27, 28, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1829, Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9, 14, 15, 18, 33 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1830, Valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2, 3, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1831, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1832, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 22, 23, 37 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1833, Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 21 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1834 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6.1 klausimas – Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1819 ir lydimieji įstatymai. Kas pritariate po pateikimo, kviečiu balsuoti už. Civilinės saugos įstatymo ir viso paketo pateikimas.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 67, prieš – 8, susilaikė 38. Po pateikimo pritarta.
Yra numatyta daug komitetų, atsiprašau, daug projektų. Kaip pagrindinis dažniausiai yra NSGK, dėl kai kurių – TTK. Viskas, kaip parašyta jūsų darbotvarkėje. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.23 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 3, 10, 13, 15, 17, 19, 20, 22, 24, 271, 29, 30 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(2), Administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 71, 415, 416, 417, 420, 422, 423, 424, 426, 427, 428, 431, 589, 602, 603, 608, 611 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1446(2), Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1447(2), Administracinių nusižengimų kodekso 247, 589, 608 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 2481, 2482, 2483 straipsniais įstatymo Nr. XIV-598 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1448(2), Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1091 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1836 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr. XIVP-1445(2). Nuo 2-7.1 iki 2-7.5 klausimo. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Pateikimo stadija. 2-7 klausimų paketas, tai yra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 88, prieš – 2, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl visų projektų. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Dėl vedimo tvarkos – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėčiau kreiptis į vidaus reikalų ministrę ponią A. Bilotaitę. Norėjau atsiprašyti, jeigu kokie nors mano žodžiai šiandien jus įžeidė. Tikrai emocijoms, matyt, ne pati geriausia vieta. Aš manau, turi būti teisiniai, politiniai vertinimai. Bet „Amnesty International“ ataskaita yra tikrai labai rimta ir Seimui verta pasižiūrėti. O Agnės atsiprašau, jeigu kas nors jus įžeidė.
PIRMININKAS. Dėkui už atsiprašymą. Jau geresne nata baigiame posėdį. Dabar apsisprendžiame dėl 2-7 klausimo. Ar galime pritarti dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir rudens sesijos? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.25 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 15, 17, 21, 27, 28, 29, 30, 301, 32, 34, 37, 372, 40, 42, 45, 47, 471, 51 ir 78 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1854 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1854. Balsuojame dėl pritarimo po pateikimo.
Balsavo 107: už – 90, prieš – 1, susilaikė 16. Pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taigi, mes baigėme šios dienos darbotvarkę ir įvairiausius balsavimus. Kviečiu registruotis.
Seimo posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.