LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 387
STENOGRAMA
2020 m. balandžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Laba diena, gerbiami kolegos. Per paskelbtą pietų pertrauką įvyko pokyčių ir posėdį pradėsime anksčiau, negu posėdžio pirmininkas buvo paskelbęs. Skelbiu, jog balandžio 7 dienos vakarinį Seimo posėdį pradedame. (Gongas)
Prašom registruotis norinčius.
Užsiregistravo 17 Seimo narių. Manau, kad tuoj jų bus daugiau.
14.07 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4522(2), Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4523(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4524(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4525(2), Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4526(2), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527(2) (svarstymas)
Popietinės darbotvarkės kompleksinis 2-1 klausimas – Pensijų kaupimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4522(2) ir lydimieji projektai: Pensijų kaupimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4523(2), Lietuvos banko įstatymo 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4524(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4525(2), Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4526(2) ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę supažindinti mus su komiteto išvada. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė du kartus, todėl turime pagrindinę išvadą ir papildomą išvadą. Pagrindinė mūsų išvada yra pateikta po svarstymo. Svarstėme balandžio 3 dieną. Balsavimo rezultatai buvo tokie: už – 8, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Nors svarstymo metu buvo pritarta pateiktam projektui, tačiau buvo daug diskusijų dėl valdymo organų, dėl valdymo organų funkcijų ir kitų tokių diskutuotinų ir svarbių klausimų. Todėl po posėdžio buvo įregistruoti pasiūlymai dėl nemažai straipsnių, jie iš esmės iš tiesų keitė tas nuostatas, kurios buvo svarstytos balandžio 3 dieną, todėl šiandien svarstėme dar kartą visus pasiūlymus. Yra pateikta papildoma mūsų komiteto išvada. Už pateiktus pasiūlymus ir išvadą, kuri teikiama Seimui dėl įstatymo tobulinimo, buvo balsuota už, prieš – 1, susilaikė 2. Tokie balsavimo rezultatai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, svarstyme, diskusijose… (Balsai salėje) Teisingai, dar turime papildomą komitetą. Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Kas galėtų pristatyti? Gal ministrė R. Tamašunienė galėtų pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą? Dėkojame.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, teikė išvadą: atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto ir finansų komitetas, svarstydamas Vyriausybės pateiktą Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pritarė nuostatai, kad pensijų anuitetų mokėjimo funkcijas vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, siekiant padengti su Pensijų anuitetų fondo valdymu susijusias sąnaudas, kurių veiklos pradžioje, esant nedideliam pensijų anuiteto gavėjų skaičiui, nepadengs atskaitymai nuo vienkartinės pensijų anuitetų įmokos, „Sodrai“ bus teikiama valstybės perskolinama paskola, kuri ilguoju laikotarpiu bus grąžinta, todėl rizika viešiesiems finansams neturėtų kilti. Apdairiai nustačius ir nuolatos stebint, o prireikus keičiant, ilgaamžiškumo ir investicijų grąžos prielaidos kainodaroje techninio atidėjimo nepaneigimo rizika bei neigiama įtaka viešiesiems finansams ilguoju laikotarpiu turėtų būti suvaldyta, todėl komitetas siūlo pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4522, patobulinant projektą pagal Finansų ministerijos ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymą. Balsuojant pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Ne visi užsirašę dalyvauti diskusijose yra atvykę. Pradėsime ne taip, kaip matote savo darbo kompiuteriuose kalbėtojų sąrašą, bet nuo tų, kurie šiuo metu yra salėje. Kviečiame R. J. Dagį. Prašom pradėti diskusiją.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mūsų salėje tikrai nėra daug. Bet šis įstatymas tikrai labai svarbus. Jis nelauktai galbūt, sakykim, tapo svarbus, nes vėl komitete svarstant buvo pamėginta sugrįžti į prieš tai vykusias diskusijas, kas turėtų valdyti anuitetus. Anuitetai yra tie pinigai, kurie grįžta iš fondų, sukaupti pinigai, kurie paskui bus vienokia ar kitokia forma išmokami mūsų, kurie šalia pensijos. Nelauktai man, kadangi A. Sysas ir konservatoriai šiuo atveju palaikė mintį, kad vis dėlto reikia grįžti prie… nuo valstybės valdomo anuitetų modelio, atiduoti juos gyvybės galbūt kaupimui. Teisės departamentas lygiai taip pat dalyvavo toje politinėje diskusijoje. Manau, kad tai yra tikrai klaidinga nuostata, nes anuitetai yra ta dalis, kuri, vienokiomis ar kitokiomis peripetijomis sukaupta kaupiamuosiuose fonduose, atkeliauja į vieną vietą ir tai yra priedas prie mūsų pensijų. Patinka mums ta kaupiamoji sistema, nepatinka, tai yra priedas prie pensijų. Jeigu kas nors atsitiks, ir įstatymas tą numato, valstybė atsakys pilnai. Turės padengti visus, viską padengti pensininkams, jei bus neteisingai valdoma. Jeigu mes vadovausimės logika, kad valstybė prisiima visą atsakomybę, o duodame valdyti pinigus kam nors, o tai yra didžiuliai pinigai, juos, šiaip ar taip, padėjęs į vieną ar į kitą banką, investavęs ar į vieną, ar kitą obligaciją, tu tikrai gauni didelę naudą, tai biznį leidžiame darytis vieniems, o valstybė pilnai už tai atsako. Todėl aš ir anksčiau palaikiau, ir dabar palaikau būtent tą modelį, kuris dabar ir plėtojamas, tai yra mūsų modelis, kuriame „Sodra“ turėtų administruoti juos, įkurti padalinį, kuris tą daro, kad būtų ramu ir saugu, ir prisiimtų valstybė visą atsakomybę už tos dalies pensijų išmokėjimą, nes tai yra stabilumo ir ateities garantas. Visos, kaip minėjau, rizikos, kurios yra, tegul būna kaupimo procese, kaip žmonės pasirinks. Bet jei jau pinigai sukaupti pensijoms, turėtų jie būti čia. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas, vis dėlto, matyt, pamatysime, kaip tie projektai judės į priekį, bet mes turime suformuoti naują instituciją, kuri tuos anuitetus valdys, ir ji turėtų būti maksimaliai nepriklausoma nuo politikų kišimosi. Jeigu mes leisime per didelį politikų kišimąsi, turiu omeny tą pačią ministeriją ar kitus, tai mes tiesiog, yra didelė rizika, kad savo populistiniams ar kitiems sprendimams paaukosime visus tuos pinigus ir paskui nežinosime, ką daryti ir kaip padengti žmonėms pensijas. Šiuo momentu yra surastas tam tikras balansas ir po komiteto pataisų, visa kita, galima būtų eiti tuo keliu. Pažiūrėsime, kaip ten toliau vystysis tas nepriklausomumas, bet aš manau, kad didžiausia bėda būtų, jeigu mes dabar grįžtume atgal, sujauktume visą mūsų žmonių supratimą dėl ateities pensijų ir sustabdytume šitą procesą arba atiduotume pinigus valdyti privačioms gyvybės bendrovėms, kurios pelnysis, o mes dengsime jų galimas klaidas pilnai, visiškai pilnai. Taigi aš siūlau imti šį modelį. Juo labiau kad jis yra pigesnis, nereikia perdraudimo, nereikės mokėti papildomų pinigų. Valstybė prisiima visą garanto naštą pilnai ir ne iš dalies. Todėl siūlau iš esmės pritarti šioms pataisoms, nors ten dėl vienos kitos pataisos galbūt balsuodami mes ir padiskutuosime.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu A. Sysą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad reikėtų pradėti nuo veikiančios sistemos, o ne… Šiandien anuitetus jau įsigijo 635 Lietuvos piliečiai. Ar sistema blogai dirba? Ar yra nusiskundimų? Į ką nors iš mūsų kreipėsi Lietuvos pilietis, gaunantis anuitetą? Aš tokios informacijos neturiu. Aš visiškai nesutinku su kolega Rimantu, kad mes jaukiame sistemą. Štai mes savo sprendimais ir sujauksime sistemą, nes šiandien sistema veikia. Veikia. Ir šiais metais anuitetus pasirengę gauti 552 žmonės, kurių vidutiniškai sukaupta suma 16 tūkst. eurų. Tai, ką šiandien, šias dienas Seimas svarsto, aš manau, kad mes kuriame naują dviratį. Tokios sistemos, kokią mes kuriame, nėra nė vienoje pasaulio šalyje. Tą galite pažiūrėti EBPO ekspertų išvadose.
Taigi. Šiandien, kaip sakiau, šiais metais 552 mums pateiktoje informacijoje, kurią pateikė „Sodra“, o jau yra 17 metų nuo pensijų fondų atsiradimo, 17 metų, įsiklausykite į skaičius, po 10 metų, prognozuoja, kad tokių bus 11 tūkst. Tai reiškia, kad po 26-ių II pensijų pakopos sistemos gyvavimo sudarys 1 % nuo dalyvaujančių pensiniame draudime. Įsigilinkite į skaičius: 1 % nuo visų dar po 10 metų, nes dabar yra 0,02 %, tiek žmonių, o pensijų fonduose dalyvauja 1 mln. 300.
Taigi, ką žadėjo pensijų fondai? Kas dalyvavo tame žaidime ir svarstymuose, prisimenate, kad tai yra dosni sistema prie valstybinio socialinio draudimo, ir tikrai žadėjo dešimteriopai daugiau žmonių, kurie dalyvaus šitoje sistemoje. Man oponentai visą laiką sako ir žmonės kalba, kad ilgojoje perspektyvoje bus geriau ir daugiau. Na, prognozuoja pati „Sodra“ ir patys mokslininkai. Jeigu per 10 metų – 1 %, na, gal po 20 metų bus 3 %, bet ar tam reikia kurti visiškai naują sistemą? (Balsas salėje)
Gerbiamas Rimantai, aš suprantu, kad mes visi įsitempę per krizę, bet pasilaikykite savo nuomonę, aš išklausiau jus, dabar išklausykite manęs ir bus geriausiai. Užuot sprendę tas problemas, mes užkrauname šitą problemą „Sodrai“, sistemai, kuri yra viešasis paslaugų teikėjas. Mes kryžminam privačią pensijų sistemą su viešuoju valstybės gėriu. Aš manau, kad čia yra esminė problema, kad mes kuriam, priimam žmones, steigiame skyrių, dvi savaites nesutariame dieną naktį dirbdami, ar vadinsis komitetas, ar taryba. Komitetas ir komiteto nariai per savaitę tris kartus radikaliai keičia nuomonę iš vienos pusės į kitą. Aš manau, kad labai keisti dalykai darosi.
Labai gaila, kad diskutuojate, bet „Sodra“ specialiai buvo sukvietusi Europos anuiteto specialistus, Seimo narių beveik nedalyvavo. Tai ten aiškiai pasakė ekspertai, kad šita institucija turi būti nepriklausoma. Paskutinė versija – visiškai priklausoma nuo „Sodros“. Kad gyvybės draudimą turi vykdyti gyvybės draudimo kompanijos, ne socialinio draudimo sistema. Todėl ar tai, ką mes siūlome, yra teisinga ar klaidinga, atsakys istorija.
Aš galiu pasakyti, kad II pensijų pakopa yra klaidinga sistema, nes ji negarantuoja esminio dalyko – normalios priemokos prie socialinio draudimo pensijos. Jeigu jūs, kas dalyvaujate anuitetų sistemoje, pažiūrėsite į tai, ką jums siūlo šita sistema, tai sudarys 5–6 % prie jūsų pensijos. Turbūt jūsų lūkesčiai buvo kur kas didesni.
Ir labai keista, kad šitą klausimą vietoj Biudžeto ir finansų komiteto (tai pastebėjo ir Teisės departamentas) svarsto ir mūsų komitetas, kur mes nelabai suprantame, kas yra paskolos, perskolinimai, kreditai ir visi kiti dalykai. Tai tikrai ne mūsų komiteto klausimas. Labai gaila, kad Biudžeto ir finansų komitetas nusiplovė, atvirai pasakau, per 15 minučių apsvarstė tokį platų paketą įstatymų ir viskam pritarė. Tai kam pritarė, jeigu jau antrą kartą mūsų komitetas keičia nuostatą? Aš manau, jūs turėtumėte grįžti ir svarstyti. Jeigu mūsų komitetas antrą kartą keičia visas nuostatas, o komitetas pritaria pirminiam variantui, dėl kurio jau komitetas du kartus keitė nuomonę.
Aš manau, nedarykime klaidos, geriau grįžkime, tiksliau, niekur nereikia grįžti, nieko nereikia keisti, sistema veikia. Jeigu būtų nusiskundimų, kad žmonės skundžiasi dėl anuitetų, tada kitas reikalas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kaip tik į salę atvyko profesorius K. Glaveckas. Prašom.
Diskusijos. Tiesiai į tribūną. Nepageidaujate? Per vieną neturiu kuo pakeisti jūsų. Arba dabar, arba liksite be žodžio.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikro pensinių fondų anuitetai yra labai svarbi ir labai didelė problema. Žinome, kad dabartiniu metu pasaulyje yra prasidėjusi gana didelė finansinė krizė ir daugelis finansinių instrumentų, įskaitant biržas ir kitus instrumentus, yra labai smarkiai nukritę. Tai turi tiesioginę įtaką ir pensiniams fondams.
Pensiniai fondai Lietuvoje nėra išimtis, kol papuola po ta griūtimi. Penkios valdymo įmonės, kurios atlieka pensinių fondų valdymą, be abejo, nori užsitikrinti garantuotą atlygį, valdymo išlaidas, nepriklausomai beveik nuo to, kokie rezultatai išeina. Ir taip yra iš esmės visur.
Naujausiais duomenimis, Europos Sąjungoje dėl pagrindinių šalių Europos Sąjungos valstybių – Vokietijos, Italijos, Ispanijos – fondų biržų labai ženklaus nukritimo, taip pat išaugusių tų valstybių, ypač Pietų, didelės skolos apimties pensiniai fondai papuolė į gana blogą situaciją. Jungtinėse Amerikos Valstijose, pavyzdžiui, Niujorko pensinis fondas yra skolingas apie 1 trl. dolerių. Aš manau, kad per šią krizę dabartiniu metu Europos pensiniai fondai yra netekę nuo 20 % iki 30 % savo vertės. Tos vertės, aišku, netekimas lies anuitetus, bet daugiausia tuos, kurie yra jauni žmonės ir kurie žiūri į ateitį. Tie, kurie yra vyresni ir kurie dabar naudojasi, patirs santykinai mažesnį nuosmukį.
Šis įstatymo projektas iš esmės nekalba apie riziką. Jis kalba apie tai, kad ir skirtus anuitetus, ir… Jis kalba apie tai, kad valdymo kompanijos turėtų pakankamai lėšų valdymui atlikti, nesiejant jų su valdymo rezultatais. Todėl aš manau, kad šis įstatymo projektas šiuo laiku yra galimas priimti arba toleruotinas, tačiau rizika, kuri atsiranda dėl jo ir dėl visos finansinės sistemos, ir pensinių fondų, be abejo, turėtų būti žymiai labiau sekama ir galų gale kontroliuojama didinant konservatyvius indėlius, galų gale darant monitoringą su Lietuvos banko investicijomis, kad tie pensiniai fondai nebūtų vienaip ar kitaip numušti, kad jų vertė nesumažėtų tiek, kad paskui būtų sunku atkurti.
Kitas veiksnys dar yra svarbus – tai infliacija. Kaip žinote, šiais metais, aš manau, iki rudens bus atvirkštinis infliacijai procesas, nes visa ekonomika susitraukusi. Vadinasi, prasidės defliacija. Defliacijos metu investicijos, kaip ir visi kiti ekonominiai rodikliai, neturės tendencijos augti arba, kitaip sakant, kilti iš nukritimo. Kitais metais tikėtina gana didelė infliacija ir tuo metu, aišku, pensiniai fondai šiuo laikotarpiu turės daryti pasirinkimą, kur investuoti. Kokia bus parinkta strategija, aš manau, tai turėtų būti viešai žinoma ir aptarinėjama ne tiktai pensinių fondų valdymo įstaigose, įmonėse, bet ir Lietuvos banke, ir netgi Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Toliau kviečiu diskusijoje dalyvauti N. Puteikį. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Stebiuosi kai kurių kolegų noru vėl perduoti visą privačių pensijų anuitetų išmokėjimą privačioms bendrovėms, tarsi dabar pasaulyje nevyksta koronaviruso krizė ir tarsi nekrenta visų akcijų punktai – akcijų paketų punktai, į kuriuos investavo privačios draudimo bendrovės. Lietuvoje iš gyventojų pinigus ir iš valstybės į privačius fondus renka penkios pagrindinės verslo grupės, iš kurių keturios priklauso bankams, iš kurių vėlgi stambiausi yra SEB ir „Swedbankas“. Prisiminkime didžiulę reklamos kampaniją prieš valstybę ir prieš „Sodrą“, ją iki koronaviruso pandemijos vykdė šitos privačios draudimo bendrovės ir bankai. Buvo aiškinama, kad „Sodros“ pensijos mažės, lyginant su privačiomis, buvo aiškinama, kad akcijų indeksai kils, kad pasaulio ekonomikai niekas negresia ir jokių force majeure, tokių, kaip šita pandemija, atsitikti negali. Atsitiko. Kokia iš to yra išvada? Išvada yra tokia pati, kaip ir prieš metus, kaip prieš dvejus metus, kai dalis kolegų agitavo už privačius pensijų fondus, kad valstybė mokėtų už žmones dalį tų pinigų.
Taip ir atsitiko. Paaiškėjo, kad valstybė yra pagrindinė krizių atvejais gelbėtoja. Ir „Sodros“ pensijos bus pagrindinės, ir jos bus didėjančios, ir tą žinojome mes visi, kurie balsavome už tai, kad… kurie stengėmės, kad būtų pasielgta, kaip Lenkija pasielgė, kaip Vengrija pasielgė, kaip dabar Estija pasielgė, – nutraukė valstybės įmokas į privačius pensijų fondus, nes normaliame vakarietiškame pasaulyje į privačius pensijų fondus įnašus moka arba patys dirbantieji, arba jų darbdaviai. Valstybė nemoka. Kam mums šis laisvos rinkos, tiksliau, laukinio kapitalizmo, laukinės rinkos eksperimentas? Koronaviruso pandemija parodė, kad šis modelis yra netvarus, o tvarus modelis yra „Sodros“. Kolegos, palikime tuos dalykus „Sodrai“, tegul anuitetus tvarko „Sodra“.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi užsiregistravusieji kalbėjo, tiktai nesulaukėme G. Skaistės.
Dabar motyvai po svarstymo. Prašom. Už kalba N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš nesikartosiu, kadangi ką tik šnekėjau. Kolegos, aš raginu palaikyti projekto rengėjų variantą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kas nesupranta, aš dar kartą pakartosiu – kaip tik ir siūlau gelbėti „Sodrą“ nuo tokių dalykų, ką siūlome. Dar kartą pakartosiu – 1 % žmonių po dešimties metų turės anuitetus. Kodėl visų mokesčių mokėtojų pinigais šią sistemą mes turime garantuoti, visus nuostolius, kuriuos patirs? Aš keliu moralinį klausimą. Ant ko šiandien pyksta Lietuvos pilietis, kai gauna mažą pensiją? Ant savęs? Ant atlyginimo? Ne. Ant „Sodros“. Kadangi mažai mokėjo visą gyvenimą, gauna mažai.
Dabar antra dedamoji bus anuitetas. Mokėjau visą gyvenimą ir gausiu papildomai 40 litų. Ar tai yra išsigelbėjimas nuo to, ką mums siūlė? Todėl aš ir sakau, nesuteikime, neužkraukime to darbo „Sodrai“, kuriai pagal funkcijas tai nepriklauso. Čia ne gyvybės draudimo kompanija.
Aš manau, paskaitykite, ką siūlė ekspertai, ką siūlė Teisės departamentas. Neatsakyta į labai daug svarbių klausimų. Todėl aš neturiu jokio intereso. Aš seniai nesu pensijų fondų dalyvis, nuo 2013 metų esu nutraukęs. Išmoką gavęs. Anuiteto neturiu. Aš matau, kas vyksta, todėl ir sakau, matykite visas galimas problemas, nes niekur tos problemos nedings, jeigu mes visi 99 % Lietuvos gyventojų turėsime dirbti 1 %, nes taip sukonstruojame šią sistemą. Nereikia specialiai kurti papildomai skyrių, tampyti žmonių, šiandien sistema veikia, patinka ar nepatinka. Man labai nepatinka antroji pensijų pakopa. Labai. Visą laiką pasisakiau. Bet šiandien jinai egzistuoja. Sakau, 635 žmonės gauna anuitetus. Niekas nesiskundžia. Ir mes dabar sakome, mes išrasime lietuvišką dviratį, sukonstruosime naują sistemą. Nėra tokių sistemų pasaulyje. Ir mes vėl grįšime ir grįšime, taisysime ir tada kaip estai, paskutiniai, vėl nuspręsime, kad nereikia nei pervesti pinigų į fondą dėl koronaviruso, nei mokėti tų anuitetų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji, motyvai išsakyti. (Balsai salėje) Svarstymai po… Čia svarstymas. Viskas. Gerbiamieji, balsavimas bus vienu kartu. Mes sutarėme dėl balsavimo.
Kolegos, dėl šiandien ryte pateiktų įstatymų projektų dar neturime komitetų išvadų, todėl darbotvarkę truputį teks varijuoti.
14.35 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4142VK, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12 ir 18 straipsnių pakeitimo, 13, 14 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4143, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4144 (pateikimas)
Imsimės darbotvarkės kompleksinio 2-12 klausimo – 2-12.1, 2-12.2 ir 2-12.3. Kaip tik yra vidaus reikalų ministrė R. Tamašunienė. Ji mums ir pateiks projektus Nr. XIIIP-4142, Nr. XIIIP-4143 ir Nr. XIIIP-4144. Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4142VK ir lydimieji Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo, kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4143 ir Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4144. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, teikiamas naujas Viešojo administravimo įstatymo projektas. Jame bandoma apibrėžti viešosios paslaugos sąvoką, nurodant požymius, kuriuos atitinka veikla, ir būtų ji kvalifikuojama. Pagal keturis esminius požymius, kaip dabar vykdomos ir organizuojamos viešosios paslaugos, norime apibrėžti tą sąvoką. Iš tikrųjų tai nėra lengva, nes nei mokslinėje literatūroje… kitų valstybių patirtis yra labai skirtinga. Bandome atliepti ir tą situaciją, kuri susiformavo pas mus Lietuvoje teikiant viešąsias paslaugas, taip pat vertinti Valstybės kontrolės, kitų kontroliuojančių institucijų išsakytas pastabas, kad būtent ši definicija ir šių paslaugų modeliai yra tobulintini. Tai pagal keturis esminius požymius yra nustatyti reikalavimai viešajai paslaugai, nustatyta priežiūra, nauda visuomenei, tai yra kylanti iš valstybės įsipareigojimų, ir pagrįstas atlyginimas, tai yra ne pelnytis, bet vertinti teikiamos paslaugos kaštus ir optimizuoti pagal valstybės teikiamą finansavimą toms paslaugoms organizuoti.
Antras svarbus momentas – siekiama įtvirtinti tobulesnį viešųjų paslaugų administravimo modelį, paskirstant viešųjų paslaugų administravimo kompetenciją tarp centrinių, teritorinių ir savivaldybių viešojo administravimo subjektų, detaliau apibrėžiant viešojo administravimo subjekto, kuriam bus pavesta administruoti viešosios paslaugos teikimą, kompetencijas. Taip pat paliekame nuostatas, reikalingas įgyvendinti skaidrumo, efektyvumo, subsidiarumo principus, administruojant viešąsias paslaugas.
Dėl vidaus administravimo ir viešosios administravimo srities – išskiriame tas sritis pagal Valstybės kontrolės pastabas, tai yra kas yra viešoji paslauga ir kas yra tiesiog vidaus administravimas, tas, kas atliekama tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, įprastinės paslaugos, tokios kaip apskaita, teikiamos informacinės technologijos, personalo valdymas, technologinių padalinių darbas.
Taip pat kyla daug diskusijų ir mes jas vertiname. Ar nebus taip, kad asociacijos neturės viešojo administravimo įgaliojimų? Tikrai ne. Asociacijos, veikiančios pagal specialiuosius įstatymus, paliekamos veikti pagal savo įstatymus visa apimtimi. Kita – asociacijoms siūloma suteikti atlikti funkcijas tik atskirose įstatymo nustatytose viešojo administravimo srityse, tai yra sprendimų priėmimas, administracinių paslaugų teikimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra. Tai yra nepaliekama tik viena funkcija, yra reglamentavimas, nes galvojame, kad valstybės institucijos, koordinuojančios vienų ar kitų viešųjų paslaugų teikimą, reglamentavimą turėtų turėti savo koordinavimo srityje ir taip užtikrinti, kad paslauga bus vykdoma kokybiškai, atlieps valstybės interesus ir bus taip pat kontroliuojama.
Tokie pagrindiniai šio įstatymo aspektai. Iš tiesų keičiama daug. Paliekame penkerių metų pereinamąjį laikotarpį, nes visoms institucijoms reikia įsivertinti paslaugas, įsivertinti, ar jų darbuotojas, tai yra valstybės tarnautojas, turi būti teikėjas tos paslaugos, ar tai gali būti pagal darbo sutartį priimtas žmogus atlikti administravimo funkciją, kad nepažeistų teisėtų valstybės tarnautojų, kurie šiuo metu dirba, pavyzdžiui, apskaitoje, buhalterijoje arba personale, lūkesčių, suteikiama galimybė valstybės… ir savivaldybėms vertinti tik laisvus etatus. Jei valstybės tarnautojas išeina į pensiją arba tiesiog pakeičia darbą, tuomet komisija įvertina, ar jo atliekamos paslaugos yra, turi viešosios paslaugos požymių, ar tai yra vidaus administravimo paslauga ir galima ją perkvalifikuoti iš valstybės tarnautojo pagal darbo sutartį, ir atvirkščiai. Paliekamas toks instrumentas institucijoms apsispręsti.
Ką tai duos? Kokia čia pridėtinė nauda? Mes turėsime sukaupę, kokios paslaugos yra viešosios paslaugos, turėsime sukurtą taip pat ir jų registrą, ir žmonės žinos, kuri paslauga yra viešoji, o kurioje yra ir kitokių požymių, ir ji gali būti teikiama nebūtinai valstybės, savivaldybių institucijų. Taip pat galvojame, kad tas paslaugas kvalifikuotai aprašius ir taip toliau, jas suskirsčius ir suteikiant savivaldybėms ir valstybės institucijoms spręsti dėl tų paslaugų pagal mūsų pateiktą modelį ir kiekio, ir aprašymų, mūsų piliečiams taip pat taps aiškiau, kokias paslaugas teikia valstybės institucijos. Manome, kad maksimaliai įgyvendiname visas Valstybės kontrolės pateiktas pastabas, kaip turėtų atrodyti viešųjų paslaugų reglamentavimas. Tai turbūt tiek.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiama ministre. Jūsų nori klausti septyni Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, iš tiesų čia nemažai yra atsižvelgta, kaip ir minėjote, į Valstybės kontrolės duodamas pastabas, kai buvo neišgryninti tie visi reikalavimai. Bet čia ir Teisės departamento yra daug nurodyta tam tikrų pastabų. Aišku, ten daugiausia turbūt redakcinio pobūdžio, bet ten kalbama taip pat apie viešųjų paslaugų užtikrinimą. Ir kituose, atrodo, įstatymuose yra, kad už viešąsias paslaugas bus atsakinga tik valstybė ir savivaldybės. Bet kaip bus su tais privačiais, kurie dabar dirba? Ar čia vėl nebus tam tikrų problemų, ar neišeliminuosime, čia ir kitų pastabų buvo iš kitos sferos, verslo, ar bus galimybių jiems dirbti toje srityje? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tikrai nebandome išeliminuoti. Jei toks įspūdis susidaro, tai jis visiškai klaidingas, nes savivaldybės ir valstybė vertina. Jei ji negali atlikti paslaugos arba gali ją ne visa apimtimi atlikti, pasitelkiamos kitų viešųjų įstaigų… Taip pat jai paliekama teisė steigti viešąją įstaigą arba leisti įsisteigti viešajai įstaigai, nebūtinai net tampant dalininke, bet teikiant tam tikrą užsakymą, kad ta paslauga būtų teikiama.
Visa tai tikrai paliekama, tik reglamentavimas… asociacijoms, veikiančioms dabar Lietuvoje, paliekama ta dalis, kuri yra reglamentavimas, tai paliekama spręsti valstybės ir savivaldybės institucijoms. Mūsų vertinimu, tai yra teisinga. Pagal reglamentavimą, pagal nustatytas taisykles jie organizuos tą paslaugą. Bet tikrai ta sąveika su nevyriausybinėmis organizacijomis, su viešosiomis įstaigomis pirmiausia, lieka įtvirtinta šiame įstatyme taip pat.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas, nes K. Masiulio nėra salėje.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama ministre, iš patyrimo aš žinau, kad paprastai definicijų apibrėžimas, po definicijų apibrėžimo visuomet eina kokios nors struktūros arba biurokratinio skyriaus, kuris turėtų prižiūrėti, valdyti, administruoti tas viešas paslaugas, įkūrimas. Sakykite, ar to termino definicijos tikslinimas nėra toks paslėptas tikslas padidinti žmonių, biurokratų, skaičių, kad galima būtų paskui atsiskaitinėti, žiūrėti, bausti, turėti interesų ir kitų dalykų. Prašom paneigti tokį norą. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Definicija reikalinga visoms valstybės sektoriuje dirbančioms institucijoms, kadangi ir kyla praktinio taikymo problemų, kai mes nežinome, kaip apibrėžti tą paslaugą, ar ji turi viešojo administravimo požymių, ar ne. Ar reikia sukurti papildomą aparatą, ne, nes ir dabar savivaldybės, valstybės institucijos įpareigotos aprašyti savo paslaugą pagal tam tikrus kriterijus, kad visiems interesantams, piliečiams būtų aišku, kokia ta viešoji paslauga. Čia nekalbame apie kažkokio aparato padidinimą ir taip toliau, bet kalbame apie tai, kad būtų sukurta viena sistema ir būtų taikomi vienodi kriterijai visam viešajam sektoriui.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, kas vyksta šitame kontekste ir kad pinigėlių trūksta viskam, kad reikės galbūt dar daugiau, aš aiškinamajame rašte matau, kad šiam projektui įgyvendinti per trejus metus reikės apie 7 mln. eurų, iš kurių 6 yra Europos Sąjungos lėšos, 0,9 yra valstybės lėšos. Ar tai yra pirmalaikis dalykas šitame kontekste? Aš suprantu, kad tai yra planinis dalykas, buvo ruošta, derinta, parašai, visa kita, aš visa tai suprantu. Bet ar neprireiks ir tų Europos pinigų, ir valstybės biudžeto pinigų, na, daug rimtesniems ir aktualiems dalykams finansuoti? Labai ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš jums labai pritariu, kad dabar kalbėti apie tokius dalykus, tobulinti tas sistemas, kurios šioje situacijoje tikrai lieka antroje, o galbūt ir trečioje vietoje, bet gyvenimas nestovi vietoje. Tas įstatymo projektas teiktas daug anksčiau, kai ir nebuvo galvojama, kad tokia pandemija ateis į pasaulį. Vis dėlto ir dabar buvo kurtas PASIS, tai yra viešųjų paslaugų sistema, VATIS, VATARAS, yra daug tų sistemų, kurios taip pat valstybei kainuoja. Tai mes norime kartu optimizuoti, bet kartu ir jas apibrėžti Administravimo įstatyme, bandysime apibrėžti jums padedant, nes tikrai diskusinis klausimas dėl tos definicijos, ir pačią sąvoką ir atskirti viešąsias paslaugas nuo vidaus administravimo paslaugų. Be abejo, kaip ir visur kitur, jūs dabar konkrečiai kalbate apie antrą, apie viešojo sektoriaus darbuotojų registrą. Ir tam registrui reikės papildomų lėšų. Šiam įstatymui įgyvendinti, kaip minėjau, papildomų lėšų nereikia, tiesiog tie žmonės, kurie ir dabar dirba savivaldybėse, valstybės institucijose ir aprašo paslaugas, kurias mes teikiame, tai taip vyks ir toliau, tik bus pagal naują reglamentavimą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama ministre, projekto 29 straipsnyje siūlote, kad vertinant ūkinės veiklos licencijavimo pagrįstumą pagrindinius principus galėtų nustatyti Vyriausybė, bet tai prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai, kad vis dėlto tokie dalykai turi būti nustatomi įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimais, nes tai susiję ir su pagrindinių teisių ir laisvių principais, kurie yra nustatyti Konstitucijoje. Iš esmės Teisės departamentas kitais žodžiais pasakė, kad tai prieštarauja Konstitucijai.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš nežinau, gerbiamas kolega, mes vis dėlto įvertinome ir tas tiek komitetų, tiek kitų institucijų išsakytas pastabas. Pastabų sulaukėme tikrai daug iš to nežinojimo, kaip bus taikoma praktikoje, bet pasiūlymų, kaip reikėtų parašyti ir kaip būtų naudingiau, tikrai nėra. Iš tiesų ta definicija ir tas įstatymo projektas… Sakykime, kiekvienoje valstybėje yra kitaip, kiekvienos valstybės yra skirtinga specifika. Mes bandome pritaikyti ir patobulinti, kaip Lietuvoje tai veikia dabar ir kaip galėtų veikti geriau.
Ar yra prieštaravimas Konstitucijai, tai mes net nemanytume, kad yra pagrindas taip galvoti, nes įstatymo projektas jokių draudimų nenumato ir nesako, kad viešųjų paslaugų negalėtų teikti privatūs subjektai. Taigi, jeigu valstybė ar savivaldybė negali užtikrinti vienos ar kitos paslaugos teikimo, be abejo, ji ir bus iniciatorė ūkinę veiklą paskatinti kitokią, kad galėtų kartu teikti vieną ar kitą paslaugą. Jeigu jūs norite sakyti, kad mes apribojame ar ūkio subjektų steigimąsi, ar viešųjų įstaigų, ar vien tik savivaldybės įmonės viską vykdys, ar tik valstybės įmonės, tikrai taip nėra. Tikrai šiame įstatyme nėra jokio draudimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tiesiog norėta pasakyti, kad turėtų būti ne Vyriausybės nutarimu, o įstatymu principai nustatomi. O Vyriausybės nutarimas – tik įgyvendinantis teisės aktas, o ne nustatantis kriterijus. Štai kokia esmė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Tikrai padiskutuosime ir įvertinsime jūsų pastabas. Galbūt jūs esate ir teisus.
PIRMININKĖ. Klausia M. Majauskas. Prašom. Gerbiama Irena. Ar Mykolas atsisako? Taip. Tada V. Vingrienė. Prašom, jūsų klausimas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš turiu keletą klausimų, susijusių su jūsų projektu. Vienas – viešųjų paslaugų kokybės tobulinimas, siekiant, kad veikla, kuri būtų vykdoma ir sukurtų naudą valstybei, viešajam sektoriui (kaip vienas iš kriterijų). Taip? Kaip bus užtikrinamas tas konkretus aspektas? Kokie kriterijai, kas tai nustatys?
Kitas aspektas. Jūs kalbėjote apie tai, kad jeigu viešasis sektorius negali užtikrinti tam tikrų funkcijų, būtų galima kažkaip samdyti ten privatų sektorių, kuris galėtų atlikti. Ar nebus to dubliavimosi, nes šiandieną mes matome kartais, kad valstybės tarnyba atlieka funkcijas, samdo atlikti tam tikrus darbus, nepaisant to, kad iš tiesų turi galbūt atitinkamai specialistų. Ir ūkio veiklos subjektų priežiūra – tai čia būtų kontrolės tobulinimas, įgyvendinimas. Kokiu keliu iš tikrųjų būtų tai stiprinama?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Nors ir tikrai blogai girdėjosi, bet aš taip supratau, ar nedubliuosime mes tų teikiamų paslaugų kartu su privačiu sektoriumi ar besisteigiančiomis kitokio pobūdžio institucijomis, kurios galėtų teikti viešojo administravimo paslaugas. Mes kaip tik norime įtvirtinti tą paslaugų modelį atkreipdami Valstybės kontrolės dėmesį, nes dabar to dubliavimo yra gana daug, kad mes skirstome į centrinius, teritorinius ir savivaldybių viešojo administravimo subjektus. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai ar savivaldybių administravimo subjektai neturėtų dubliuoti ar keisti centrinių valstybinių administravimo subjektų sprendimų dėl viešųjų paslaugų teikimo, administravimo, tačiau gali teikti siūlymus dėl viešųjų paslaugų administravimo tobulinimo. Mes kaip tik atskiriame, kad jie vienas kito nedubliuotų, o papildytų. Kaip tik šiuo įstatymu bandome užtikrinti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, gerbiama ministre. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus.
Motyvai po pateikimo. Kalba už M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų daug metų Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo ir politikos institute kartu su kolegomis analizavome, lyginome tiek Lietuvos, tiek kitų užsienio šalių viešojo administravimo sistemas. Visą laiką išvada būdavo viena, kad Lietuvai tikrai yra būtinos sisteminės, esminės, nuoseklios viešojo administravimo sistemos permainos ir pokyčiai. Tikrai šiuo atveju galime padėkoti ministrei ir Vyriausybei už atliktą tokį rimtą darbą, kurio, nepriklausomai nuo valdančiosios daugumos ar Vyriausybės politinių pažiūrų, ar pačios valstybės ekonominės situacijos, niekas nebuvo ėmęsis ir įvykdęs per pastaruosius 14 metų.
Šio įstatymo redakcija galioja nuo 2006 metų ir nors per tą laiką buvo ne kartą keista, tačiau sisteminė įstatymo peržiūra nuo to laiko atlikta nebuvo. Vykdant sisteminę tokio esminio reguliavimo peržiūrą negali būti taip, kad siūlymai nesusilauks jūsų pastabų ar alternatyvių požiūrių, tačiau įsigilinę pamatysite, kad atliktas tikrai didžiulis darbas, kurį reikia vertinti, o smulkmenos, manau, tikrai galės būti suderintos. Siekiant išlaikyti pačią viziją ir principus, galbūt ir nepavyks idealiai suderinti visų suinteresuotų grupių interesus, bet šios dvejonės yra kartu ir rimtas iššūkis mūsų stuburui, kaip, mūsų nuomone, valstybėje turi tinkamai veikti viešasis administravimas.
Todėl pritarkime teikiamiems projektams, nes sisteminė peržiūra buvo tikrai pribrendusi jau seniai. Valstybės kontrolės rekomendacijas taip pat reikia įgyvendinti, net jeigu šios institucijos lūkesčiai ir kai kurių institucijų teikiamos pastabos ne visada atitinka realias subalansuoto teisinio reguliavimo galimybes. Todėl dėkoju, ministre, ir prašau visų kolegų pritarti teikiamiems projektams, turint omenyje, jog šios sisteminės peržiūros tikrai yra labai svarbios mūsų valstybei ir kartu tai, kad aštresnius kampus tikrai galėsime nudailinti būtent svarstydami šiuos projektus komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, visada pasisakau už sisteminį požiūrį ir sisteminį sutvarkymą. Ir čia jokio politikavimo, o grynai pragmatika. Ne veltui klausiau ministrės, yra numatytos lėšos, tikrai šiandien Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, reikės turbūt kiekvieno euro, tūkstančių eurų, milijonų eurų, kurių reikės gelbėjantis nuo koronaviruso pasekmių, nuo ekonominės krizės, kuri bus pagimdyta, nes neaišku, kada mes pabaigsime. Girdžiu premjero žodžius, kad dar dvi savaites ribojimai, vadinasi, dar dvi savaites praradimai. Todėl manau, kad tikrai tokie projektai gali palaukti. Jeigu mes seniai kalbame, ilgai rengėme ir nepateikėme jų laiku, tai čia šiek tiek ir mūsų visų problema, ir ministerijos.
Dar labai norėčiau atkreipti dėmesį į keletą puslapių Teisės departamento pastabų. Kalbant apie pinigus, gerbiama ministre, kitam įstatymų projektų paketui reikės dar 5 mln., čia 7 mln. šiam įstatymui, aš skaitau jūsų aiškinamuosius raštus, jūs turbūt jau užmiršote, ką parašėte arba ką pasirašėte. Noriu atkreipti dėmesį, kad 7 mln. eina šiam paketui, kitam paketui eis dar 5 mln., o iš to biznio sutaupysime 400 tūkst., kai išleidžiame 2017 metų atžvilgiu 1 mln., o dabar išleisime 600 tūkst. Aš matau, kad ir čia yra tam tikras monkės biznis.
Siūlyčiau galbūt pritarti ir padėti į stalčių, o ne svarstyti ir įdiegti tuos įstatymus, kurie galėtų palaukti, nes pinigų prireiks, ir tikrai mes šitoje salėje ne vieną kartą apie tai kalbėsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, o balsavimas po pateikimo vyks nustatytu mūsų balsavimo laiku.
14.58 val.
Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIIIP-4483VK, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 34, 51, 55 straipsnių pakeitimo ir 53, 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4484, Vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4485, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 25, 27, 40 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4486, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 1, 5, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4487, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4488, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 29, 31, 33, 42, 69, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4489 (pateikimas)
Toliau ministrė R. Tamašunienė pristatys vėl kompleksinį klausimą. Pradedant darbotvarkės 2-13.1 klausimu, pagrindiniu įstatymu – Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektu Nr. XIIIP-4483VK ir tada šeši lydimieji įstatymų projektai, pradedant projektu Nr. XIIIP-4484 ir baigiant projektu Nr. XIIIP-4489. Prašom, ministre.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Pirmiausia pateiksiu tą projektą, kuris realiai gali kainuoti pinigų, bet tai yra Europos Sąjungos lėšos, tai yra tikslinės lėšos, mes kitur negalime jų panaudoti – tiktai būtent viešosioms paslaugoms gerinti ir bendriems registrams kurti. Jeigu keistųsi prioritetai, o galvoju, kad taip gali atsitikti, ir labai pritariu kolegos nuomonei, ir Europos Sąjungos fondai būtų perkvalifikuojami į kitos paskirties, būtų nukreipiami finansiniai srautai, be abejo, tai sustabdytų daugelio įstatymų įgyvendinimą, ypač, kaip jūs sakote, tų, kurie gal atrodytų ne pirmo svarbumo, bet, kita vertus, kol kas yra taip, kaip yra, ir mes būtinai privalome, kaip valstybės institucijos, atsakingos už visų paslaugų kokybę, už jų administravimą, aplikuoti į Europos Sąjungos teikiamus fondus ir naudotis lėšomis, siekdami daugiau naudos, kurią pajus pirmiausia mūsų piliečiai.
Teikiamo Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projekto pagrindiniai tikslai – centralizuotai, automatizuotai tvarkyti duomenis, kurių reikia valstybės valdymo reikmėms tenkinti, viešojo sektoriaus įstaigų personalo valdymo sisteminiams sprendimams priimti, kontrolės prevencijai užtikrinti, tai yra, pavyzdžiui, pareigybių skaičiaus pokyčiai, būtent jų analizei, pajamų turto deklaravimui, korupcijos prevencijai atlikti, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų vadovams personalo valdymo sprendimams priimti, valstybės ir savivaldybių biudžetams planuoti, viešojo administravimo monitoringui, duomenų teikimui Lietuvos statistikos departamentui ir Eurostatui įvairiais pjūviais, kokių reikia ir kokių šiuo metu pasigendame. Sudaryti teisines prielaidas viešojo sektoriaus įstaigų personalo administravimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijas atlikti centralizuotai, naudojantis viena bendra informacine sistema. Registre bus kaupiami duomenys apie politikus, valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, teisėjus, prokurorus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir kitose biudžetinėse įstaigose. Manome, kad naudos suteiks bendras registras ir perims NBFC (Bendrųjų funkcijų centras) dalį funkcijų, kurias atlieka pavienės institucijos. Tai ir taupys valstybės lėšas, ir bus decentralizuotai daug naudingiau, negu yra dabar. Siūlome tokį įstatymo projektą, kuris, kaip ir minėjo kolega, tikrai nemažai kainuos, bet didžioji dalis – iš Europos Sąjungos lėšų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų vėl nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi čia sėdi subjektai šito įstatymo…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip.
A. SYSAS (LSDPF). …tai jie tiesiogiai labai suinteresuoti. Kai balsuosime, tai gal nusišalinsime, nes turėsime turbūt viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Bet jeigu rimtai, tai mano klausimas. Ar sistema, kuri per Valstybės kontrolę dėl laisvų darbo vietų sunkiai funkcionuoja… Ar mes, padarę naują sistemą, žinome, kaip priimama į kai kurias pareigas, į darbo vietas? Yra pasakų, sąmokslo teorijų, pasakojimų – daug visko teko per daug metų, būnant Seimo nariu, girdėti. Turbūt ir jums, kaip ministrei. Kartais kaltinimai išlenda, kad priėmė vienos tautybės ar kitos tautybės. Ar jūs tikite, kad, padarius centralizuotą subjektų apskaitą ir valdymą, jeigu taip galima pasakyti, kokybė, galimybė bet kuriam piliečiui gauti norimą vietą procentiškai pagerės 50 %, 20 % ar 100 %?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Čia truputį…
A. SYSAS (LSDPF). Ypač Šalčininkuose, čia man kolega sako.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). …čia mes truputį supainiojome skirtingas sistemas. Yra valstybės tarnybos informacinė sistema VATIS, kuri taip pat yra tobulintina, ir nuo šių metų vasaros startuos visiškai nauja kokybė, kur bus unifikuoti pareigų aprašymai. Kam tai reikalinga? Būtent centralizuotai atrinkti valstybės tarnautojus į tam tikras pareigybes. Iš karto imi aprašymą, atsilaisvinus tai pareigybei, ir jo netobulindamas, o ne jį patobulindamas, turint omeny kokius nors konkrečius kandidatus, skelbi valstybės konkursą tai vietai užimti. Šiuo metu jau metus vykdoma centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema. Tai vykdo Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Reikia pasakyti, mes padarėme tokią analizę, kad pasitikėjimas valstybės tarnybos sistema auga, nes vis dėlto centralizuotai, vienos institucijos jungtinės komisijos atliekama atranka kelia daugiau pasitikėjimo, negu kai tai buvo kiekvienoje institucijoje atskirai.
Ši sistema, kaip duomenų bazė, leis mums žinoti, kiek mes turime valstybės tarnautojų, kiek dirbančiųjų pagal darbo sutartis, kad mes galėtume priimti esminius pokyčius, kad turėtume statistinių duomenų analizei atlikti. Taip pat tai būtų įrankis personalui valdyti. Tai yra komandiruotės, atostogos ir taip toliau – per centralizuotą sistemą. Tai leidžia daryti technologijos ir nebūtina turėti kiekvienoje institucijoje po atskirą skyrių. Čia kuriamas tas instrumentas. O kalbant apie valstybės tarnybą, taip pat ta sistema yra tobulinama, kad tas pasitikėjimas, ypač jaunų žmonių, gabių žmonių, kurie nori valstybės tarnyboje dirbti, didėtų.
PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama ministre, jūs kalbėjote apie tai, kad yra Europos Sąjungos pinigai ir kad, matyt, juos reikia iš tikro įsisavinti toje sferoje, apie kurią kalbate. Bet aš turiu kitą klausimą.
Prieš dvi savaites Europos Taryba sustabdė Stabilumo ir augimo paktą ir kartu padarė korektyvų Ekonominės ir pinigų sąjungos vienos pagrindinės direktyvos. Pagal šį sustabdytą paktą reiškia, kad fiskalinė politika gali būti koreguojama valstybėje, taip pat palūkanos ir kiti dalykai, tarp jų ir europinė parama. Kitaip tariant, tuos pinigus, apie kuriuos čia buvo kalbama, apie 12 mln. eurų, kurie skirti iš tikro reikalingam dalykui ateityje, dabar galima naudoti ir tikrai reikėtų naudoti, ką ir kolega A. Sysas sakė, spręsti toms problemoms, kurios ateina. Nedarbas visų pirma, antra – taip pat nedarbas ir trečia – nedarbas, nes šituos dalykus mes tikrai turėsime finansuoti ir pagelbėti verslui.
Todėl aš tikrai manau, kad mes galėtume ir jūsų iniciatyva tiesiog peržiūrėti tą poziciją ir tuos pinigus nukreipti į iš tikro gelbėjimą ekonomikos ir žmonių nuo depresijos, kuri gali ateiti. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš negaliu atsakyti už Komisiją, kaip ji nuspręs perskirstyti pinigus ir kaip ji nuspręs visas COVID strategiją… išėjimo iš ekonominės, bet ir iš kitos pandemijos strategiją kurs ir kokias lėšas nukreips į ekonominio augimo skatinimą po krizės ar į kitas sritis. Taip, gali taip atsitikti, kad ir tas mūsų planas dabar gerinti viešąsias paslaugas, jas centralizuoti, sukurti bendrą sistemą – tų lėšų tiesiog gali nelikti.
Bet mes vis tiek galvokime į priekį, galvokime, kad to reikia mūsų valstybei, galvokime, kad tai taupys ateityje mūsų valstybės lėšas. Aš vis tiek esu optimistė ir galvoju, kad ir ta krizė, ir tie Europos Sąjungos sprendimai, nors ir kokie jie būtų ateityje, – mes gal grįšime, surasime gerą įstatymo projektą, gerą idėją, prie kurios dirbo daug žmonių, ir galėsime ją įdiegti. Bet aš suprantu, kad gali būti taip, kad šio įstatymo nuostatos ir šio mūsų projekto įgyvendinimas artimiausiu metu gali būti pristabdytas.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš pritariu toms idėjoms, kurias sakote, geras dalykas yra centralizuoti valstybės tarnautojų priėmimą. Tada jis tampa skaidresnis ir panašiai. Bet kodėl jūs nenorite pratęsti tos minties, kad geras dalykas būtų centralizuoti ir registrus? Aš visą laiką nuosekliai, nežinau, jau dvidešimt metų, sakau ir kalbu, kad nereikia tiek daug registrų valstybėje. Yra gyventojų registras „Lietuvos gyventojai“. Jame galėtų tilpti ir nusikaltėliai (nereikėtų atskiro nusikaltėlių registro), ir vėžiu sergantieji (nereikėtų dviejų registrų), ir valstybės tarnautojai (nereikėtų kelių registrų), ir panašiai. Dabar vėl bus išleista krūva pinigų siekiant įkurti atskirą registrą, užuot tuos pinigus nukreipus ir prie gyventojų registro įkūrus (…), kurį jūs, kaip ministerija, valdytumėte. Tai būtų pigiau. Ši sistema yra daug galingesnė ir patikimiau valdoma, labiau apsaugota. Kodėl neinate tokiu keliu?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Teisingai, ir aš palaikau poziciją kuo daugiau konsoliduoti ir kuo daugiau sujungti, nes vienos ar kitos sistemos daugiafunkciškumas tikrai įgalina, kad mes realiai taupytume valstybės lėšas. Kalbant apie tuos registrus, kurie yra ir kurie tinka įgyvendinti mūsų viešojo sektoriaus darbuotojų apskaitą, tai VATIS ir VATARAS, jie visi ir visi kiti Lietuvoje yra įdiegti skirtingu laiku, skirtingais pajėgumais, skirtingais tikslais ir juos dabar sudėtinga suvienyti. Bet mes galvojame, kad šis Bendrųjų funkcijų centras su nauja viešojo sektoriaus darbuotojų registro sistema ateityje galėtų sujungti registrus VATIS ir VATARAS, būtų galima kalbėti apie modernią vieną sistemą.
Jūsų pastaba gera, bet mes galvojame, kad būtent šiuo pagrindu ir galėtume juos sujungti, bet reikia palaipsniui pereiti. Mes negalime atsisakyti to, kas dabar yra, nes kaip mes vykdysime valstybės konkursus į valstybės tarnybą, atranką, kaip mes informacinėje sistemoje skelbsime pareigų aprašymus. Na, mes naudojamės tomis platformomis, kurios yra, bet ateityje, aš labai pritariu jūsų nuomonei, reikėtų jungti į vieną gerą, kokybišką ir plačią sistemą.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų galbūt norai ir geri, bet turbūt yra problemų apskritai su tomis sistemomis, nes jos yra gana skirtingos savivaldybėse. Įdomu, kaip seksis ir kiek kainuos, kad jos viena kitą pažintų. Ir dar vienas dalykas. Iš tikrųjų čia aiškinamajame rašte rašoma, kad Valstybės kontrolė reikalavo paskirti vieną įstaigą, instituciją, kuri kauptų informaciją. Ar tai bus nauja institucija ir iš tikrųjų analizuos tą informaciją? Man įdomu, ką vis dėlto galima analizuoti, gal čia Statistikos departamento reikalas? Kas užsiims tuo reikalu? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Teisingai, Statistikos departamentas ir prašo duomenų, kad atliktų analizę, įvairiais pjūviais pateiktų duomenis, pateiktų ekspertinę nuomonę dėl ateities, kaip mes galime optimizuoti, kaštus mažinti ir taip toliau. Šiuo metu to ir nėra. Vienas subjektas, tai yra Bendrųjų funkcijų centras, jau pradėjo veikti ir po truputį perima iš valstybės, iš savivaldybių institucijų duomenis. Tai yra duomenys apie darbuotojus, apie einamas pareigybes, visą personalo valdymo sistemą, komandiruotes, atostogas ir taip toliau, ką galima daryti bendrame centre neskaidant į daug institucijų. Tas centras jau įgalintas ir veikia, bet duokime jam instrumentus, kad kuo daugiau duomenų jis galėtų perimti. Ir taip pat nustatomas toks laipsniškumas, nes, sakykime, visos socialinės įstaigos, kultūros įstaigos, švietimo ir taip toliau kitame etape prisijungs. Dabar iš karto būtų sudėtinga visus prijungti, sakiau, dėl sistemos skirtumų ir dėl funkcijų, kurias vykdo mūsų savivaldybės ir valstybės institucijos.
PIRMININKĖ. Kolegos, laikas, skirtas klausti, baigėsi. Motyvai. Prašom. Po pateikimo kas norėsite pareikšti motyvus? Už – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai aš siūlyčiau po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui. Labai gražiai ministrė pristatė ir šį projektą, ir kitą, kurį klausiau per televiziją savo kabinete. Iš tikro aš turėjau daug klausimų, bet į daug ką ji avansu atsakė. Dėkoju už tokį gana išsamų pristatymą. Mes turėsime galimybę dar diskutuoti komitetuose. Aš iš tikro norėčiau gal tokio ryžtingesnio žingsnio, sakysime, tvarkant registrą. Galėtų būtų stipriau vienijamas tas registras, bet tai, kas daroma, irgi yra į gera, tai yra progresyvūs sprendimai ir aš siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nesupraskite, kad aš prieš progresą, tikrai už progresą, už sistemą, kaip ir sakiau. Už tai, kad šiek tiek gerėja Valstybės tarnybos departamento veikla (jis dabar šiek tiek kitaip vadinasi), turbūt reikia asmeniškai padėkoti naujam vadovui G. Miškiniui. Bet chaosas priėmus šį įstatymą buvo be galo didelis. Tie visi valdymai, kai asmens bylos yra centrinėje kontoroje, o ministerijai ar tarnybai, jeigu reikia gauti žmogaus asmens bylą, reikia važiuoti į tą kontorą, rašyti prašymus, kad gautų susipažinti, kažką įrašyti ir vėl nuvežti, na, ši sistema tikrai neduoda to rezultato, kurio laukėme valstybės tarnyboje.
Dabar einama tuo pačiu keliu. Bet aš manau, kad aritmetinio skaičiavimo čia neturėtų būti, jeigu mes vietoj dviejų buhalterių paliksime vieną, tai gausime ekonominę naudą. Taip, pirminėje stadijoje tikrai sutaupysime ten tūkstančio eurų mėnesinį atlyginimą, bet kaip veikia pati sistema, kai pradeda strigti, tie mano pavyzdžiai su bylomis, kurios yra nutolusios nuo darbo vietos ir nuo tiesioginio viršininko, aš nemanau, kad tai pats geriausias dalykas. Bet labiausiai tai, kaip ir dėl ano paketo, aš pasisakau dėl to, kad yra kiti iššūkiai ir kitos problemos. Pinigėlių tikrai reikės toms kitoms problemoms spręsti. Europos Sąjunga, aš manau, keis savo poziciją dėl priimtų sprendimų, kur juos galima naudoti. Jau dabar iš principo keičia ir teikia naujus paketus. Todėl ir siūlau nesvarstyti šitų įstatymų dabar, kol neišsprendėme esminių dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, o balsavimas mūsų nustatytu laiku.
15.16 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4482(2) (svarstymas)
Tada imsimės rezervinio 1 klausimo, kol sulauksime iš komitetų išvadų ir jos bus mūsų informacinėje sistemoje. Taigi į tribūną kviečiu G. Burokienę svarstymo stadijoje pateikti komiteto išvadą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4482(2). Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Priminsiu kolegoms, kad buvo tiesiog techninė klaida padaryta ir yra atitaisomas įstatymo projektas. Taigi bendru sutarimu buvo pritarta pataisymams.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskutuoti registravosi kalbėti K. Masiulis. Prašom. Atsisakote? Atsisakote.
Motyvai. (Balsai salėje) Prieš – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tiksliai nežinau, koks dabar buvo atitaisymas čia padarytas, bet iš tikrųjų nemanau, kad Vyriausioji rinkimų komisija kai kurių duomenų turi kažkur nesaugoti, o galbūt tam tikrą informaciją slėpti. Iš tikrųjų manyčiau, kad šis įstatymas kaip ir apvaržo demokratinius procesus tam tikra prasme. Manyčiau, kad vis dėlto esame įgalūs, jeigu jau dabar kalbame apie naujų institucijų steigimą arba apmokamų funkcijų didinimą, iš tikrųjų manau, kad Vyriausioji rinkimų komisija taip pat galėtų didesnę duomenų dalį saugoti, o ne stengtis įstatymų pakeitimais juos naikinti. Aš dabar nežinau tų pakeitimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos… Aha, G. Burokienė nori pati kalbėti už. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog noriu kolegoms priminti, kad buvo tiesiog techninė klaida padaryta. Buvo du 12 straipsniai. Tai dabar pataisyta 11, 12. Jūs visai ne apie tą straipsnį šnekate. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kad priminėte, dėl ko diskutavome.
15.18 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694, Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693 (svarstymas)
Dabar pagrindinio komiteto išvada yra. Galėtume imtis 2-2.1 klausimo ir lydimųjų – Turizmo įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4694 ir… (Balsai salėje) Mes balsuosime mūsų nusistatyta šiomis sąlygomis tvarka. Taigi atkeliavo iš Ekonomikos komiteto kaip tik A. Baura ir mums galės pateikti komiteto išvadą dėl Turizmo įstatymo ir lydimųjų – Civilinio kodekso, Civilinės saugos, Nepaprastosios padėties… Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, tuoj tuoj tuoj atsiverčiu… (Balsai salėje) Pietų pertraukos metu Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis svarstė šį Turizmo įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą, tarp kitko, vienbalsiai. Jis skamba taip: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Taip pat svarstė Civilinio kodekso atitinkamo straipsnio projektą ir taip pat priėmė analogišką sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, išvados buvo pateiktos dėl projektų Nr. XIIIP-4694 ir Nr. XIIIP-4693 – Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Svarstymo stadija. Ar yra kalbančių diskusijose? (Balsai salėje) Nėra. Motyvai. Už nori kalbėti J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl šių projektų tikrai kviečiu balsuoti už, nes Ekonomikos komitete buvo padaryti svarbūs pakeitimai. Kalbu ne tik apie šitą, bet ir apie lydimąjį Civilinio kodekso įstatymo projektą. Jeigu būtų projektas likęs pirminio pavidalo, kaip pateikė Vyriausybė, tai jis būtų iš esmės tuščias projektas, nes kad ir numatome kuponų išdavimą, bandant turizmo bendrovėms atsiskaityti su žmonėmis už tas keliones, kurios neįmanomos, kartu paliekant tokią pat galimybę gauti atgal pinigus per 14 dienų, akivaizdu, kad tikrai niekas nesusigundytų tais kuponais, nežinau, ką Vyriausybė galvojo, kai pateikė tokius nerealius projektus.
Tačiau buvo priimta kolegos Mykolo pataisa, kuri šiek tiek padėtį gerina, nes kuponai galės būti išduoti didesnei sumai. Tada žmogus jau gali skaičiuoti, kad galbūt jam apsimoka pasiimti kuponą didesnei sumai, o ne pinigus. Taip pat dėl Civilinio kodekso buvo mano ir S. Gentvilo pataisos šiek tiek prailginti tą privalomojo atsiskaitymo pinigais laiką. Tada projektai, aš manau, realiai veiks ir padės turizmo verslui išgyventi tą labai sudėtingą dabartinį laikotarpį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsuosime mūsų nustatytu laiku.
15.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4535 (pateikimas)
Grįžtame vėl prie rezervinių klausimų. Salėje yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė, todėl kviesime ją pateikti rezervinį 6 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4535. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, norėčiau pristatyti projektą, kurį, kaip jau minėjau prašydama įrašyti į darbotvarkę, turime ir pateikti, ir svarstyti, nes, deja, bet įvyko kaip, kad Seimui priėmus dvi skirtingas redakcijas iš esmės teisės akto normos persidengė, blanketinės normos atitinkamai. Jeigu nepataisysime situacijos, tai mūsų kai kurios inspekcijos tiesiog negalės konstatuoti teisės pažeidimų ir prižiūrėti savo srities institucijų. Dėl šitos priežasties tikrai labai prašau pritarti po pateikimo, kad mes iki gegužės 1 dienos, kada tos normos persidengs, spėtume situaciją atitaisyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš jūsų pristatymo taip ir nesupratau, ką ir dėl ko reikia keisti, nes jūs tiesiog pasakėte, kad reikia keisti, nes reikia keisti. Ar galite paaiškinti, kokias nuostatas reikia keisti, nes čia skubos tvarka teikiamas projektas, na, nebuvo anksčiau įtrauktas, taigi nebuvo galimybės detaliai susipažinti. Skaitome aiškinamąjį raštą – taip pat du sakiniai parašyti. Ar galite šiek tiek paaiškinti, nes paprastai jūs mėgstate ilgai ir nuobodžiai aiškinti, dabar kažkodėl taip gana lakoniškai ir abstrakčiai. Jeigu jums nesunku, ar galėtumėte, labai prašau, plačiau paaiškinti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog, kolegos, jeigu nepriimsime teikiamo projekto, Darbo inspekcija ir kitos institucijos negalės konstatuoti pažeidimų ir kontroliuoti atitinkamai joms pavestų sričių, nes persidengus dviem įstatymo projekto redakcijoms blanketines nuorodas pradėjo rodyti ne ten, kur jas turėtų rodyti.
PIRMININKĖ. Taip, paaiškino, gerbiami kolegos. S. Gentvilas. Prašom klausti.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už galimybę paklausti. Aš pritarsiu šiam klausimui, bet, gerbiamoji Agne, gal jūs galėtumėte patikslinti informaciją, ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas rinksis šią savaitę, nes Seimas jau trečią kartą išbraukė Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo procedūrą ir, mūsų žiniomis, jūs vėl žadate nukelti ir nesvarstyti šio klausimo. Ar galite iš tribūnos pasakyti, kad šis pakeitimas, kuris eis, bus kartu inicijuotas su Konstitucinio Teismo teisėjų apklausimu dar šią savaitę? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kadangi plenariniai posėdžiai yra nukelti, tai Teisės ir teisėtvarkos komitetas rinksis tada, kai sukaups tam tikrą projektų skaičių. Vienas dalykas, klausymus ketvirtadienį darome dėl prekės ženklų ir lydimųjų projektų, tai tas. Ir lygiai taip pat šitas projektas. Jie bus svarstomi komitete kartu, kad į Seimo patalpas ateinančių biuro darbuotojų, kurie turi ateiti, net jeigu posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu, skaičius iš tiesų būtų minimalus, iki kito mūsų plenarinio posėdžio.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Iš tiesų labai gerai, kad situacija taisoma ir koreguojama. Bet vis dėlto kaip tai įvyko, kad tos teisinės normos persidengė ir galėjo atsitikti taip, kaip jūs įvardinote, kad visos tos institucijos būtų negalėjusios tinkamai atlikti savo pareigų ir vykdyti savo darbo. Ir ar dabar, jeigu mes šiandien priimsime visus tuos pataisymus, tikrai laiku situacija bus išspręsta ir darbo sutrikimų nebus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, tiesiog taip įvyko dėl to, kad mums visiems yra didžiulis noras, ypač jums, kai kuriems, dažnai keisti Administracinių nusižengimų kodeksą. Aš jau ne kartą sakiau, būtų tikslinga tuos pakeitimus kaip nors koncentruoti ir priimti vienu metu, kad teisės normos nepersidengtų, bet to negalime padaryti, nes vos tik tai pabandome daryti, jūs pradedate skųstis, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas kažką sabotuoja. Jeigu dažnai keičiame normas, atitinkamai kyla problemų dėl blanketinių nuorodų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų klausiančių klausimus. Motyvai už – kalba M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kviečiu kolegas pritarti projektui, bet dar norėčiau papildomai kreiptis į komiteto pirmininkę, kuri, matau, išskubėjo, labai užsiėmusi. Bet ji čia iš tribūnos sakė, kad nėra pagrindo svarstyti Konstitucinio Teismo teisėjų, nes nėra surinkta pakankamai klausimų komiteto darbotvarkėje. Atkreipsiu dėmesį, kad į artimiausią darbotvarkę buvo įtraukti net 36 klausimai. Nelabai atsimenu, kad Biudžeto ir finansų komitete būtų tiek klausimų, bet komiteto pirmininkei tai atrodo nepakankamas kiekis. Aš vis dėlto kviesčiau rinktis ir svarstyti, nes tikrai yra daug neatidėliotinų klausimų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Esu už šį įstatymą, bet, man atrodo, prioritetai turi būti valstybėje aiškūs: pirmiausia Konstitucinio Teismo paskyrimas ir teisėjų kadencijų rotacija, po to taisymas klaidų, kurias padaro tas pats Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Gerbiamas Seimo Pirmininke, jūs dažnai kalbate apie Seimo darbo rišlumą. Štai Teisės ir teisėtvarkos komitete yra užstrigę aibė projektų, pradedant nuo kadencijos pradžioje pateiktų iš opozicijos Seimo narių projektų, kurie nesvarstomi, daugybė iš jų. Esate atsiuntęs, gerbiamas Seimo Pirmininke, projektų sąrašą, kur projektai ilgiausiai guli. Ir vienareikšmiškai Teisės ir teisėtvarkos komitete jie guli ilgiausiai. Tai šios krizės metu mes, kaip parlamentarai, turime rodyti išskirtinį veiklumą ir kruopštumą, kad darbas nesustotų.
Aš siūlau įsivardinti prioritetus, nes bijau, kad šis įstatymo projektas, elementarios klaidos ištaisymas, komitete taps svarbesnis už Konstitucinio Teismo paskyrimą. Ir Seimas nebus šaukiamas dėl to, kad, žiūrėkite, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nespėja apsvarstyti klausimų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, dėkoju. Motyvai išsakyti. Aš manau, kad padarysime viską, kas priklauso ir Seimui, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
Dar dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną pageidavo E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, gerbiamoji posėdžio pirmininke, reikia konstatuoti, kad karalius nuogas, arba karalienė nuoga šiuo atveju. Žiūrėkite, kas yra daroma su įstatyme numatytu Konstitucinio Teismo kadencijos trukmės terminu. Jis yra ignoruojamas, motyvuojant, kad komitetas nesusirenka ir nepadaro šito darbo. Greta to yra kišami kiti projektai, motyvuojant, kad, suprantate, reikia suderinti, priderinti. Tai yra akivaizdus komiteto vengimas pateikti Seimui savo išvadą. Noriu priminti, kad pati A. Širinskienė praėjusių metų, 2019 metų, rudenį pareikalavo Seime protokoliniu sprendimu pakeisti komitetą iš Aplinkos apsaugos komiteto perduodant klausimo svarstymą į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes tada Aplinkos apsaugos komitetas nebuvo susirinkęs ir neapsvarstė klausimo. Tai buvo neteisėta. Tai konstatavome kaip neteisėtą veikimo būdą, nes pakeisti komitetą galima tik tada, kai komiteto išvada yra atmetama. O buvo pakeistas komitetas nepateikus komitetui jokios išvados. Žiūrint į tą neteisėtą veikimą, reikėtų ir dabar taip elgtis, bet sutinku, kad taip nevalia elgtis, nes tai ne pagal Statuto 151 straipsnį. Tačiau aš prašau Seimo vadovybės užtikrinti, kad maksimaliai greitais terminais Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateiktų Seimui išvadą dėl Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra ir opozicijos atstovų Teisės ir teisėtvarkos komitete. Aš nenorėčiau kalbėti už komiteto pirmininkę, bet komiteto narių sprendimas buvo toks, kad nuotoliniu būdu, nesant TTK, komitetas – tik formalus tvirtintojas. Būtų tikslinga, kai galėsime, susitikti ir aptarti kandidatūras.
Ir per centrinį šoninį mikrofoną – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, man atrodo, kuo mes greičiau susitaikysime, kad mes esame vieno žmogaus įkaitai, tuo bus geriau. Tai, kad Valstiečių frakcija jau negali net atsidusti be A. Širinskienės žinios, akivaizdu. Dabar belieka mums kitiems pataikyti būtent į jos kvėpavimo ir iškvėpimo ciklą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Tikime, kad komiteto pirmininkė visus pageidavimus girdėjo.
15.33 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 102 ir 151 straipsniais ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4399 (pateikimas)
Imsimės tada darbotvarkės 2-20 klausimo. Į tribūną kviečiu aplinkos ministrą K. Mažeiką. Jis pateiks Miškų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 102 ir 151 straipsniais ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4399.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas – numatytą priemonę dėl tolygaus plynųjų kirtimų apimties ir vienaamžių bei vienarūšių medynų plotų mažinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 6 priemonę dėl Miškų įstatymu įtvirtintos bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemos pakeitimo, siekiant geriau išsaugoti visuomenei svarbias miško ekosistemų paslaugas, racionaliau ir tikslingiau panaudoti bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti skirtas tikslines valstybės biudžeto lėšas.
Įstatymo projekto tikslai – mažinti plynųjų miško kirtimų kiekį, juos pirmiausia ribojant biologinės įvairovės požiūriu vertingiausiuose miškuose, ypač esančiuose saugomose teritorijose; išlaikyti kuo optimalesnį sukauptos medienos ir jos prieaugio panaudojimą nenustatant perteklinių apribojimų likusiuose šalies miškuose ir sudarant prielaidas racionaliam miško išteklių naudojimui; nustatyti kompensavimo privačių miškų savininkams už nustatytus veiklos apribojimus miškuose, esančiuose ne saugomose teritorijose, tvarką; leisti paversti miško žemę kitomis naudmenomis tais atvejais, kai tai būtina siekiant atkurti natūralias buveines saugomose teritorijose; tobulinti Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos sistemą, taip pat nustatyti reikalavimus, būtinus tinkamam Tarybos direktyvos dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga reikalavimų perkėlimui.
Dėl įstatymo projekto nuostatų nuo 2019 metų pradžios vyko diskusijos įvairiu formatu su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais ir visuomene. Iš jų iš tiesų sulaukta labai daug ir prieštaringų pastabų, ir pasiūlymų. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas yra kompromisinis, parengtas atsižvelgiant ir į miškininkystės mokslininkų, ir į privačių miškų savininkų, ir į aplinkosaugininkų siūlymus.
Taigi, jeigu bus klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausimų yra. Nori klausti penketas Seimo narių. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, kažkaip svyruoja dabar, nes buvo kalbėta kažkada spaudoje ir apie Punios šilą, kad reikėtų jį truputį praretinti, o dabar jūs darote tam tikrus žingsnius griežtinimo linkme, nors protingumo kriterijai kai kada vis tiek turi būti. Ekonomika yra ekonomika ir kai kada čia diskusijos vyksta apie plynuosius kirtimus, nors specialistai taip ir nesutaria, daugelis sako, kad vis dėlto jie turėtų būti, nes atsiranda išvartų. Kodėl šis įstatymas atsiranda dabar – ar čia dėl bendruomenių didesnio sukilimo, ar dėl ko nors kito, nes ir Prezidento teikiamas įstatymas taip pat yra apie tam tikrus kirtimus, mažinant tuos plotus? Dėl ko vis dėlto atsirado šis įstatymas?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Jeigu jūs girdėjote, ką aš sakiau paskutiniu sakiniu, tai yra kad įstatymas yra rengiamas ir dėl jo nuostatų diskutuojama nuo praeitų metų pradžios. Tai gana ilgai. Suinteresuotos pusės, ką ir minėjau, pateikė daug ir prieštaringų nuomonių, todėl mes ir sakome, kad turi būti subalansuota. Jeigu mes saugome ir yra buveinės, kurios apibrėžiamos ne plotu, ne teritorija, nes, kaip jūs pastebėjote, ir dėl Punios šilo kodėl kilo diskusijos, nes saugoma teritorija, visa teritorija, neišskiriant tų buveinių, kur yra randama rūšių, kurias tikrai reikėtų saugoti, identifikuoti ir stebėti, vykdyti mokslinius tyrimus, o kitose vietose, kuriose galbūt tikrai racionalu, ką jūs ir sakote, ūkininkauti, tai tose vietose ir išskiriama, todėl ir akcentuojama šiuo projektu. O jeigu miškuose, kur yra privačių savininkų miškai, tai mes ir sakome, kad turi būti tinkamai atlyginta. To iki šiol nebuvo daroma, todėl ir įvyko tas didžiulis supriešinimas tarp saugomų teritorijų ir to ūkininkavimo. Iš tiesų manau, kad šis projektas yra tikrai gana kompromisinis.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs ką tik minėjote apie nuostolių atlyginimą ar prarastų pajamų kompensavimą savininkams, tačiau vis dėlto griežtinant režimą saugomose teritorijose, plečiant saugomų teritorijų ribas, kaip jums atrodo (na, sąžiningai, jūs turbūt irgi esate ūkininkas, ko nors savininkas), ar mes tikrai pagal Konstituciją sąžiningai ir teisingai atlyginame miško ir kitų teritorijų savininkams už tuos visus apribojimus, kuriuos įvedame papildomai, ar tai tikrai atitinka mūsų Konstituciją?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tiesų ta situacija, kuri buvo iki šiol, pakartosiu, tikrai neatliepė savininkų interesų ir apie pelną, pajamas arba kokią nors naudą tikrai nebuvo galima kalbėti, todėl, manau, tikrai yra didelis žingsnis šioje situacijoje. Kalbant, ką jūs sakote, apie naujų saugomų teritorijų įsteigimą arba ribų išplėtimą, tai ir kalbame, kad pirmiausia turi būti su pačiais savininkais atlyginimo, adekvataus atlyginimo, proporcingo atlyginimo, suderinimas ir tik po to priimti sprendimai dėl teritorijos išplėtimo arba naujos teritorijos įkūrimo. Tikrai to iki šiol nebuvo, mes norime, kad būtų tas aiškumas.
Manau, tai yra, kaip minėjau, pirmas didelis žingsnis dėl to, kad saugomos teritorijos ir ūkininkavimas nebūtų supriešinti, o būtų pirmiausia susitarta ir tik tada priimti sprendimai, kad pats žmogus būtų suinteresuotas, kad ta rūšis, galbūt saugoma toje teritorijoje, būtų iš tiesų saugoma, ir jis nenorėtų kaip nors išprašyti tos rūšies iš savo galimai saugomos teritorijos arba esamo privataus miško, kuriame yra viena ar kita saugoma rūšis.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, bet yra visiškai atvirkščiai, negu jūs atsakėte gerbiamam V. Rinkevičiui. Nuo sausio 1 dienos įsigaliojo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kirtimai jau uždrausti, nuosavybė ribojama, bet jokių kompensacijų šiandien nėra. Šiuo įstatymu dar 2 tūkst. papildomų kvadratinių kilometrų Lietuvos miškų ir žemių bus apsaugoti papildomu režimu. Preliminariais skaičiavimais, apie 1 mlrd. eurų nuosavybės yra nusavinama. Tai pirmas klausimas jums, iš kur jūs gausite pinigų kompensacijoms?
Antras klausimas. Iš tikrųjų jūs sukeliate frustraciją ir tą konfliktą, nes nenumatote kompensavimo. Daug lietuvių yra už tai, kad jų nuosavybė galimai būtų apribota, bet tinkamai kompensuota. Čia tas pats, kas pasakyti kam nors: plečiama saugoma teritorija jūsų namuose, bet trečią namo aukštą nusigriaukite savo sąskaita. Lygiai tas pats dabar vyksta šiuo įstatymo projektu už 1 mlrd. eurų. Kur yra konkrečiai padėta ir kiek pinigų kompensuoti už naujų miško grupių įveisimą, už miškų ribojimus ir taip toliau, už plynų kirtimų ribojimus, nes tai yra tas pats, kas pasakyti, Marijampolėje, gerbiamas ministre, įvedame naują saugomą teritoriją, nusigriaukite savo antrą ir trečią namo aukštus ir pasilikite tiktai pirmą. Viską pasidarykite savo lėšomis, jokių kompensacijų. Kiek pinigų yra skirta šiam projektui įgyvendinti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Mano namas, jeigu ką, yra vieno aukšto, labai kuklus. Jeigu jūs kalbate dabar kaip Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, tai man iš tiesų gėda, nes jūs kalbate mums abiem gerai pažįstamo žmogaus žodžiais ir terminais. Iš tiesų pirmiausia turime žiūrėti ne tik intereso, kad turime iš visko gauti ekonominę naudą. Tikriausiai tokiu atveju mes čia sėdėtume ir be kaukių, ir glebėsčiuotumėmės, nes koronavirusas stabdo ekonomiką. Turbūt jūsų tokia logika, bet aš manau kitaip.
Ta formulė, kuri yra pateikta ne šiame įstatyme, o būtent Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, dėl adekvačios kompensacijos, ji būtent ir atsako į tą jūsų klausimą, ką žmonės iš tiesų ir turi gauti. Ir mes sakome, jeigu yra dar klausimų dėl vienokios ar kitokios formulės dydžio ar būtent formuluotės, kuris dydis turi būti adekvatus gautoms pajamoms arba negautam pelnui, galima diskutuoti, tačiau tikrai negalime sakyti, kad čia yra 1 mlrd. eurų, kurio negaus privatus sektorius. Iš tiesų yra klaidinga informacija. Tam ir yra žengiamas tas žingsnis, kad nebūtų tęsiamas žmonių klaidinimas, jų privačios nuosavybės paėmimas būtent visuomenės poreikiams, nepasakant, nei kas saugoma, nei kur saugoma, o tiesiog saugomas plotas, nes galbūt kažkam tai yra patogu. Todėl tai yra tikrai, manau, racionalus ir bent jau nuo šiandienos, nuo šio įstatymo priėmimo galbūt bus tas žingsnis, kai bus žmonėms paaiškinta, atsakyta ir jie gaus kompensaciją, kokios tas turtas yra vertas.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Iš tiesų liūdna situacija Lietuvoje, jeigu Aplinkos apsaugos komiteto vadovas į pirmą vietą stato ne gamtos apsaugą ir tuos svarbius žmonėms dalykus, bet finansinius klausimus, kurie tikrai neturėtų būti jo pirminio rūpesčio klausimas.
Mano klausimai būtų, ar šios nuostatos nedubliuoja tų pataisų, kurias rengė prezidentūra? Taip pat jūs minėjote, kad yra siekta suderinti skirtingus interesus. Šiuo atveju vis dėlto, ar prioritetas yra būtent tos išplėstos saugomos teritorijos ir gamtos apsauga, ar tie, sakykim, kiti tų privačių savininkų interesai, kuriuos jie kartais labai agresyviai gindavo? Taip pat kaip galutiniame formate atrodys, nes tų pataisų, tikrai jos buvo labai lauktos visuomenės, tas plynų kirtimų, tie „Natura 2000“ teritorijos suvaržymai, – kaip visame šiame kontekste tas galutinis miškų saugojimo formatas atrodys, kad žmonėms tiesiog suprantama kalba būtų žinoma, kokia situacija bus dabar.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Čia ir yra turbūt atsakymas, kad projektas būtent ir sprendžia, bent jau atsižvelgia į didžiąją dalį pasiūlymų, vadinasi, keičiamas požiūris į mišką – nuo ekonominės naudos link miško socialinių funkcijų. Turbūt tas terminas iki šiol miškininkystėje iš viso nebuvo taikomas, tai ir kalbame apie apsauginių miškų įtraukimą į saugomų miškų formuluotes, į teritorijas, kad tie miškai iš tiesų reikalingi. Kalbant tiek apie pelkes, apie ežerus, galbūt net ir miestus, kur iš tiesų tie miškai atlieka, be savo tiesioginės funkcijos, kur būtų tiesiog išpjauta mediena, atlieka daug didesnę socialinę ir aplinkosauginę funkciją. Iš tiesų tie aspektai, kuriuos pažymėjo mokslininkai, būtent ir atliepiami šioje vietoje ir manome, kad, na, Miškų strategijoje, kuri yra rengiama, kaip tik šiemet iki metų galo turi būti parengta, tuo keliu ir bus einama. Turbūt reikėtų atskirti žmonėms, kurie užsiima miškininkyste, ypač privatus sektorius, kad turime tikrai identifikuoti, nepalikti pilkų zonų, o būtent nustatyti, kuriose vietose yra galimybė ir matymas aktyviau ūkininkauti, o kuriose teritorijose matome, kad tai turėtų būti labai selektyvu, labai apskaičiuota, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas, į ten esančias ir saugomas rūšis ir visus kitus aspektus. Tai yra turbūt prioritetai, kurie šiandien keičiami.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už kalba P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų, manau, dėl privačių miškų savininkų kompensacijų mes tikrai turėsime didelę diskusiją dar ir Aplinkos apsaugos komitete, kurio pirmininkas yra gerbiamas J. Imbrasas (čia patikslinu, jeigu kas nors nežinote). Čia tą klausimą aš dabar atidėčiau ateičiai, nes čia klausimų, diskusijų iš tikrųjų bus daug.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį į kitą šio klausimo aspektą, būtent aplinkosauginį aspektą, nes įstatymu siekiama vis dėlto riboti, mažinti plynuosius kirtimus, juos visų pirma ribojant biologinės įvairovės požiūriu reikšmingiausiuose miškuose, svarbiausiuose miškuose, kur mes iš tikrųjų siekiame išsaugoti gamtą natūralią, natūralias buveines ir panašiai, o kituose miškuose perteklinio ribojimo nesudaryti. Kita vertus, netgi palengvinti miško žemės pavertimą kito tipo žeme tais atvejais, kai natūralios buveinės reikalauja būtent atviros vietovės. Taigi tikrai biologiniu požiūriu šis įstatymas žengia žingsnį į priekį, ir aš manau, kad susidėliosime komitete dėl savininkų interesų. Tikrai siūlyčiau bent jau pateikimo stadijoje balsuoti už ir kolegas raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kviečiu irgi balsuoti už šitą projektą, bet norėčiau išsakyti pavojus, kuriuos šitas projektas slepia. Visų pirma Lietuva prieš penketą metų – 2015 metais įsipareigojo 260 kv. kilometrų paskelbti vadinamosiomis Europos Bendrijos svarbos buveinėmis ir iš esmės apsaugoti griežtesniu režimu. Įvairiais skaičiavimais, įvairių mokslininkų teigimais ir komiteto posėdžiuose mes esame kalbėję, kad iš tikrųjų jau dabar vyksta nepateisinamas naikinimas kai kurių Europos mastu svarbių buveinių Lietuvoje ir ta apsauga buvo per lėta. Europos Komisija jau pradėjo teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir šitas įstatymas yra be galo reikalingas. Kita vertus, pavyzdžiui, Valstybinė miškų tarnyba jau yra atlikusi 27 ėminius Kaišiadorių urėdijoje, Kaišiadorių regione ir jau neberado tų svarbių buveinių, bet jos bus saugomos. Mastas apsaugos augs milžiniškai, reglamentavimas augs milžiniškai, ir tai yra būtinas projektas, bet ką aš matau projekte, tai iš tikrųjų konstituciniai skundai. Konstituciniai skundai, kuriuos ir iš tikrųjų Aplinkos ministerija, Saugomų teritorijų tarnyba, regioniniai parkai pralaimės ir mokės milžiniškas kompensacijas.
Kodėl dabar yra priešprieša tarp saugomų teritorijų ir dažnai savininkų arba netgi ir savivaldybių? Dėl to, kad nėra išspręsti klausimai, nes mes žadame stipriai stipriai plėsti saugomas teritorijas tiek valstybiniuose miškuose, tiek privačiuose miškuose, tiek ūkininkų žemėse, bet kompensacijoms, kaip ministras neatsakė į jokį klausimą, kiek pinigų yra nuskaityta, – yra absoliutus nulis numatyta. Tai sukels iš tikrųjų labai didelį pyktį, nes jau pas jus, vienmandatininkus, turbūt eina žmonės, savininkai, kurie sako – man nuo sausio 1 dienos nieko neleidžia daryti.
Mes turime Europai ir gamtai padaryti labai daug, išplėsti labai daug, bet apgalvota, kaip tai padaryti, nėra. Todėl aš kviečiu balsuoti už, bet pagalvoti, kaip mes šitą saugomų teritorijų plėtrą galime padaryti bet konflikto.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai išsakyti, o balsavimas – mūsų paskirtu laiku.
15.51 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo“ projektas Nr. XIIIP-4563 (pateikimas ir svarstymas)
Dabar imsimės darbotvarkės 2-9 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo“ projekto Nr. XIIIP-4563. Kviečiu ministrą L. A. Linkevičių. Prašom.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, diskutuojame, aišku, kaip kovoti su virusu, tik įžangai pasakysiu, kad, deja, kitos epidemijos neslopsta viruso metu ir dezinformacija skleidžiama dar net intensyviau. Aišku, tai pasakytina ir viruso požiūriu, tačiau pasakytina ir istorinės tiesos požiūriu. Todėl artėjant gegužei, Antrojo pasaulinio karo metinėms, yra suintensyvėjusi šita propaganda iš mūsų kaimynų. Galima pavyzdį pasakyti, vien per porą kovo savaičių – virš 100 žinučių Antrojo pasaulinio karo tematika, iškraipančių istorinę tiesą, paleistų į pasaulį. Jos pajėgumai, tos propagandinės mašinos, iš tikrųjų nepalyginamai didesni negu mūsų ir mūsų sąjungininkų. Bet mes vis tiek manome, kad šiame fronte turime būti vieningi. Neseniai Lenkija buvo apkaltina vos ne tuo, kad pradėjo Antrąjį pasaulinį karą, daugelis ją užstojo. Buvo pareiškimai iš Latvijos Seimo sausio mėnesį, vasario mėnesį iš Estijos Seimo.
Todėl tekiu rezoliuciją, visos jos neskaitysiu, projektą turite, bet esminiai momentai yra būtent tie, kad mes gerbiame Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių su nacizmu, atminimą. Tai visiems turi būti aišku ir niekam neturi kilti klausimų dėl to. Tačiau primename, kad nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas iš tikrųjų yra ta tikroji, viena iš priežasčių, dėl kurios ir prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Pagaliau to karo pabaiga nei Lietuvai, nei kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms neatnešė laisvės, priešingai, lėmė antrąją, penkis dešimtmečius trukusią sovietų okupaciją ir tremtis, kaip mes puikiai žinome. Taip pat kartu parodome solidarumą su strategine savo sąjungininke ir partnere Lenkija ir su kitomis sąjungininkėmis, kurias Rusijos Federacija siekia apkaltinti prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo pradžios ir pateisinti Molotovo–Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus.
Dar nerimą kelia tai, kad tuo istoriniu revizionizmu ir skleidžiama dezinformacija, siekiama pateisinti šios valstybės dabartinę agresyvią politiką ir agresiją prieš kaimynines valstybes. Žodžiu, siūlau priimti šią rezoliuciją, kartu dėkoju kolegoms, kurie pateikė ir pastabas, redakcines ir kitas, ir ponui A. Gumuliauskui, kuris čia yra, ir E. Zingeriui, kurio čia nėra, bet aš manau, kad mes tikrai įvertinsime jas ir ateityje. Siūlau pritarti šitai rezoliucijai ir išsakyti vieningą mūsų parlamento poziciją šiuo klausimu. Ačiū.
PIR7MININKĖ. Dėkoju. Yra norinčių klausti. Pirmasis klausia P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, šiaip aš džiaugiuosi pateikta rezoliucija ir net nustebau, tiesą sakant, kad jūs ją pateikėte. Tuoj pasakysiu kodėl. Nes aš džiaugiuosi, kad joje atkreipiamas dėmesys ne tik iš istorinio konteksto, bet ir šių dienų realijų, kad taip, Rusija naudoja istorinį iškraipymą, pateisindama savo agresyvią tarptautinę politiką. Tai būtent. Tačiau ar jūs nemanote, kad būtent dar vienas labai svarbus propagandos leitmotyvas yra partizanų, kovojusių prieš tą pačią sovietinę okupaciją, kurią minite savo rezoliucijoje, menkinimas, jų vardo niekinimas, vadinimas banditais ir taip toliau. Čia galima prisiminti ir jūsų tokias dviprasmiškas pozicijas, pavyzdžiui, dėl Generolo Vėtros, ir tokia nepakankamai galbūt kieta laikysena dėl visų mūsų partizanų atminimo. Gal jūs pakomentuotumėte šios rezoliucijos kontekste? O gal reikėjo dar sustiprinti šiek tiek šią vietą? Kaip jūs manote?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Gal galima būtų atskirti tuos du dalykus, kad istorinė tiesa būtent ir pabrėžiama šioje rezoliucijoje. Tai, ką jūs sakote apie partizanus, jų kelią ir jų vertinimą, yra kitas klausimas. Aš tą nuomonę esu išsakęs ne vieną kartą, galiu dar kartą ją pagrįsti, jeigu reikia.
Galiu tik pridurti tiek, kad jūsų nustebimas visiškai ne vietoje dėl to, kad mes, matyt, viena iš tų institucijų, kuri aktyviausiai veikia ir socialiniuose tinkluose, ir iš tikrųjų labai daug produkcijos ir medžiagos yra išplatinta šiuo klausimu, ir tos istorinės tiesos požiūriu elgiamės labai aktyviai. Čia yra tiesiog natūralus procesas.
Jeigu kalbėtume apie absoliučią daugumą, faktiškai visus mūsų laisvės kovotojus, reikia nepavargti kartoti tas tiesas, ką ir reikėjo daryti atidengiant Čikagoje paminklą Vanagui, kaip žinome, irgi buvo įvairių interpretacijų ir kitais klausimais. Bet yra tiesiog požiūrių skirtumas toks, kad mes raginame neheroizuoti tų asmenybių, kurios yra nevienareikšmiškai vertinamos. Noriu pabrėžti, kad tai nėra smerkimas, tai nėra jų nuopelnų nepripažinimas, tai yra raginimas pažvelgti kritiškiau į tas asmenybes, kurių biografijoje yra ir neigiamų puslapių, ir jų neheroizuoti.
Šis skirtumas yra ir, matyt, mūsų požiūriai šiuo atveju skiriasi. Tai galiu dar kartą pakartoti. Tai visiškai niekuo nesusiję su tuo tekstu, kurį čia siūlau, ir tikiuosi, kad jūs jam pritarsite.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, dėl rezoliucijos, rezoliucijos teksto aš neturiu pastabų ir galėčiau pritarti. Aš tik norėjau paklausti: kadangi Rusijos istorinis revizionizmas liečia ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją, Suomiją, Lenkiją, daugelį šalių, vienaip ar kitaip, paliečia tie Molotovo–Ribentropo paktai, gal jums žinoma tų šalių kokių nors analogiškų pareiškimų? Ar buvo padaryti, ar ne?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Aš gal neatkreipiau dėmesio, minėjau: kaip tik sausio mėnesį – Latvijos Seimo pareiškimas, Estijos pareiškimas vasario mėnesį, buvo Lenkijos parlamento pareiškimas, kitų šalių. Dabar visų nepamenu. Tikrai jų buvo ir tikrai, manau, mes turime laikyti tokį vieningą frontą ir tą solidarumą parodyti. Tekste, beje, kaip tik yra paminėta Lenkija, nes ji buvo tiesiogiai apkaltinta. Tai tiek galiu pasakyti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke, ir dėkoju ministrui už tokį tikrai gerą pasiūlymą. Šia rezoliucija mes prisijungiame prie tų drąsių valstybių (jų nėra labai daug), kurios įvardina Rusiją kaip pradėjusią Antrąjį pasaulinį karą, ir mes taip bandome neleisti kitoms valstybėms, Vakarų valstybėms, pasislėpti. Jos stengiasi išvengti konflikto su Rusija dėl įvairių aplinkybių.
Jūs įvardinote keletą valstybių, kurios yra mūsų sąjungininkės tame kelyje. Ar nebūtų galima plėsti tą sąjungininkų ratą ir kitais būdais? Aš nežinau kaip. Tarkime, galbūt kokios dešiniosios partijos ar dar kas nors, ar kokios kitokios partijos? Kaip plėsti tą sąjungininkų ratą, kad nebūtų tik Baltijos valstybės plius Lenkija? O daugiau niekas, visi patyli, o paskui nuvažiuoja dar į gegužės 9 dienos paradą ir dar pastovi tribūnoje?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Čia galima ilgai kalbėti, bet neturime tiek laiko. Vieną pavyzdį pateiksiu. Tarkime, Rusija kiekvienais metais gegužę trečiajame komitete teikia Jungtinių Tautų rezoliuciją, kurios pavadinimas yra „Neonacizmo smerkimas“. Tai vien iš pavadinimo suprantame, kaip gali prieštarauti tokiai rezoliucijai? Tačiau, deja, į turinį irgi būna įdedama sava istorijos interpretacija, mūsų laisvės kovos menkinimas, iš viso abejojimas ta laisvės kova ir panašūs dalykai. Mes kiekvienais metais įtikinėjame savo sąjungininkus nepalaikyti tos rezoliucijos. Ir Europos Sąjunga susilaiko kiekvienais metais balsuodama. Tai nėra proaktyvi galbūt pozicija, bet vis dėlto tai yra rezultatas taip pat ir mūsų aiškinamojo darbo. Rezoliucija būna priimama, nes dauguma… balsų vis tiek pakanka. Kaip sakiau, tos jėgos nelygios, tačiau aš tik šitą pavyzdį pateikiau.
Dabar mes turime tokių… Kaip sakiau, mūsų komunikacijos specialistai tikrai labai artimai bendrauja, ypač išskirčiau Lenkiją. Mes turime tokį kaip ir bendrą darbo barą, koordinuojame, ieškome, kaip jūs sakote, sąjungininkų, bendraminčių, tokių formų, kurios būtų prieinamos, suprantamos, žmonių kalba aiškiai paaiškinant, apie ką ir kas čia kalba.
Na, ir svarbiausia, kad tikrai turime paneigti, ir pristatydamas šią rezoliuciją dar kartą pasakiau, kad mes tikrai gerbiame ir vertiname konkrečiai tuos žmones, kurie kovojo su nacizmu, kurie nugalėjo nacizmą, kurie žuvo. Mes kalbame apie tuos politikus, kurie manipuliavo istorija ir kurie galbūt ir tuos žmones, kurie kovojo ir žuvo, tam tikra prasme laiko įkaitais tos savo politikos. Mes apie tai kalbame. Žinoma, čia vienas pasakymas, vienas dokumentas nepakeis nei požiūrio, nei situacijos, tačiau tai nereiškia, kad mes neturime siekti ir stengtis.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Ministre, aš norėjau paklausti jūsų. Mes pratęsėme diskusiją Užsienio reikalų komitete pritardami šiai deklaracijai, ne tik žodžiais, bet ir darbais mes bandome tą mūsų istoriją apginti. Žinant, kad Rusija dabar aktyviai stengiasi panaudoti viruso krizę mūsų pozicijoms pakeisti, vis tiek Lietuvoje leidžiasi įvairūs Rusijos lėktuvai, mūsų VSD direktorius, kuriam mes neseniai pritarėme Seime, tai vadina cinišku veiksmu, netgi akibrokštu. Jūs paminėjote, kad pabandysite padaryti viską, kad ir NATO lėktuvai, logistika vis dėlto būtų panaudojama kovoje su virusu, bandant tai apginti ne tik žodžiais, bet ir darbais. Ar jums tai pavyko, ministre?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Be jokios abejonės. Apie tai labai intensyviai diskutavome NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris buvo virtualus, žinoma, per videokonferenciją. Ir ne tik aš, ir daugelis kitų kėlė tuos klausimus. NATO turi nepaprastai stiprius logistinius pajėgumus. Priminsiu, gal kas ne tiek giliai domisi, prieš 15 metų po žemės drebėjimo Pakistane būtent NATO dislokavo Pakistane savo greitojo reagavimo pajėgas, nors jos sukurtos visiškai ne tam, ne tuo tikslu, bet pasaulyje neatsirado tokių techninių priemonių, kurios galėjo greitai ir dabar ateiti į pagalbą žmonėms. Beje, mes irgi nusiuntėme savo vandens valymo įrenginius su logistikos specialistais į pagalbą. Tai čia ta istorija. Bet ta istorija rodo, kad, matyt, ir dabar reikia imtis tų priemonių, ypač pervežant, ir tie įpareigojimai duoti – Vyriausiojoje NATO pajėgų vadavietėje sukurta atitinkama tikslinė grupė, kuri turi kaip tik koordinuoti ir ten, kur poreikis bus, tuos skrydžius vykdyti. Kiek žinau, artimiausiu metu toks skrydis naudojant NATO orlaivius įvyks ir į Lietuvą atgabenant mums reikalingą krovinį.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Laikas, skirtas klausti, baigėsi. Svarstymas. Turime tris, norinčius dalyvauti diskusijoje. Kviečiame A. Anušauską. Prašom. Nekalbėsite? Atsisakote? K. Masiulis. Į tribūną reikėtų, svarstymo stadija, gerbiamas Kęstuti. Atsisakote. Ir A. Gumuliauskas? Neatsisako. Kviečiame.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Kai kurias redakcinio pobūdžio pastabas aš perdaviau autoriui ir, manau, jas reikia pataisyti, kad priimtume šitą dokumentą. Konkrečiai pastabos yra tokios, kad mūsų terminologijoje nėra Centrinės Europos, yra Vidurio ir Rytų Europa. Ten yra tokios trys pozicijos, kurias reikėtų pataisyti. O šiaip rezoliucija yra korektiška ir aš siūlau visiems mums pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Tik lieka motyvai priėmimo stadijoje, bet dabar tiems priėmimams turime paskyrę atskirą laiką.
Gerbiamieji, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė. Linkiu sėkmės.
16.06 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4692(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, komitetai padarė savo labai atsakingą darbą. Kadangi mes skyrėme ypatingą skubą ir dabar jau turime išvadas, galime svarstyti darbotvarkės 2-4 klausimą. Svarstymas. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją gerbiamąją A. Kubilienę. Sveikatos draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4692. Komiteto išvada.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį projektą ir sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4692(2) ir komiteto išvadai. Už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke.
Diskusija. Kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu padėkoti sveikatos apsaugos ministrui, kad pateikė šį projektą. Šiaip pareiga pateikti tokį projektą labiau priklausytų jo kolegai socialinės apsaugos ir darbo ministrui, kuris turėtų galvoti, kaip išsilaikyti ir pragyventi žmogui, užsiėmusiam iki karantino individualia veikla, kai ta jo veikla Vyriausybės nutarimais sustabdyta, uždrausta. Visi žinome tas veiklas, kurių šiandien yra tokia situacija, kai Vyriausybė, o kartu, matyt, netrukus ir Seimas savo sprendimu tokiam žmogui pasiūlo tik 257 eurų išmoką.
Pasižiūrėkime praktiškai, ką reiškia tokia išmoka, pavyzdžiui, kirpėjai, kurios veikla sustabdyta. Paprastai reta kirpėja turi savo patalpas. Dažniausiai patalpos yra nuomojamos. Beveik visą tą sumą ir teks atiduoti patalpų savininkui, plius komunaliniai mokesčiai, dar kokios kitos smulkios išlaidos. Toks žmogus iš tikrųjų iš valstybės gauna realiai nulinę paramą pragyventi.
Deja, socialinės apsaugos ir darbo ministras, teikdamas minėtą išmoką, nepagalvojo, kaip tam žmogui tokioje situacijoje dar sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Gerai, kad sveikatos apsaugos ministras pasiūlo, kad tokia įmoka gali būti atidėta, paskui išdėstyta per porą metų. Žinoma, tai geriau negu nieko, bet vis dėlto aš kviečiu pagalvoti, ar tokie žmonės išvis neturėtų būti atleisti nuo sveikatos draudimo įmokos. Juk būtent ne dėl kokio nors jo apsileidimo ta veikla sustojo, ne dėl kokių nors partnerių ar panašiai, o būtent dėl Vyriausybės nutarimų, kurie uždraudžia jo veiklą. Ir jo vartojimo pajamos, kaip minėjau, po Vyriausybės tos numatytos išmokos iš esmės yra nulinės. Aš suprantu, kad įstatymo iniciatoriai gal sakys, kad išdėsčius per dvejus metus ne tokios didelės tos įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą susidarys, kad jos yra pakeliamos, kad čia yra solidarumas. Bet kokio solidarumo mes galime reikalauti iš žmogaus, kuris dėl jo veiklos uždraudimo karantino sąlygomis iš esmės turi nulines pajamas. Juk iš bedarbių, kurie gauna nedarbo išmoką, mes nereikalaujame to solidarumo arba iš kitų žmonių, kurie gauna tam tikrą valstybės paramą dėl vienų ar kitų objektyvių priežasčių.
Šiuo atveju aš taip pat kviesčiau, nors komitetas nepritarė, kai bus balsavimas dėl mano pataisos, vis dėlto pagalvoti ir iš moralinės pusės, ne tik iš tokios praktinės, formalios, finansinės, kuri, kaip sakiau, galbūt ir yra pakeliama, jeigu čia ne taip ilgai tas karantinas užsitęs, bet iš moralinės pusės parodyti, taip sakant, didesnį jautrumą ir supratimą tų žmonių šiandieninėje situacijoje. Kartais iš tikrųjų ir iš Vyriausybės atstovų atskirų pasisakymų aš tokio elementaraus žmogiško jautrumo pasigendu. Pavyzdžiui, Vyriausybės oficialūs atstovai oficialiai praneša, kad štai artimiausiu metu daugiau žmonių mirs nuo koronaviruso. Žmogų jie mato kaip statistinį vienetą. Ir kaip turi tokios žinios klausytis, sakykim, tie žmonės, kurie yra šiandien susirgę, kurių yra sunkesnė būklė. Tiesiog kviečiu parodyti daugiau bendražmogiško jautrumo, empatijos ir pagalvoti, kaip mes jaustumėmės, jei būtume toje situacijoje, kurioje yra atsidūrę kai kurie darbuotojai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dalyvaujančių diskusijoje nėra. Motyvai po svarstymo. A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, kad pirmiausia aš norėčiau apginti ne poną L. Kukuraitį, o socialinio draudimo sistemą, tai yra atskiri draudimai.
Neužmirškime, kad mes turime atskirą sveikatos draudimą ir ten yra PSDF – Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Manau, kai svarstome biudžetą, labai daug girdime apie tai, kad PSDF nesurenka reikiamų lėšų, todėl mūsų gydytojai negauna reikiamo atlyginimo, nes valstybė drausdama savo draudžiamuosius sumoka tik pusę to, ką moka visi kiti. Siūlymas visai atleisti, na, turėkime omenyje, kad mes tada nedraudžiame šių žmonių.
Aš manau, sprendimas ir buvo, kilo po to, kai Užimtumo įstatyme kai kurie kolegos pasiūlė, kad šią prievolę turi vykdyti socialinio draudimo sistema. Jeigu mes turime du skirtingus fondus – sveikatos ir socialinio draudimo, tai socialinio draudimo užsiima sveikatos draudimu, nedarbo draudimu, ligos draudimu, senatvės draudimu, bet tikrai ne sveikatos draudimu. Todėl ir buvo padaryta pertrauka ir atsiliepta į tą situaciją, kad šie žmonės gali neturėti…
Bet turėkime omenyje, kad į savarankiškai dirbančių asmenų sąrašą patenka ir notarai, advokatai ir kitos laisvosios profesijos. Jie tikrai turbūt ir pinigų turi, ir paslaugas dar teikia, gauna pinigus. Mes taikome vieną bendrą sistemą visiems.
Dabar čia dėl to nesiginčysiu. Atmestas buvo pasiūlymas, kad mes vis dėlto turėtume ir į pajamas šiek tiek žiūrėti, bet aš manau, kad variantas geras – draudžia, bet reikia per dvejus metus grąžinti. Tai būtų logiška ir sąžininga kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip ir sutarėme, kaip ir dirbome anksčiau, po svarstymo nebalsuojame. Viską padarysime priėmimo metu.
16.15 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4686(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių įstatymo projektas Nr. XIIIP-4686(2). Svarstymas. Komiteto išvada. Prašome, gerbiamoji komiteto pirmininkė A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4686(3) ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusija. Bet noriu iš karto jūsų atsiklausti, gal apsiribojame 20 minučių? (Balsai salėje) 20 minučių, galime sutarti? (Balsai salėje: „Dešimt minučių.“) Gerai, buvo du pasiūlymai. Aš siūliau 20 minučių, yra pasiūlymas, kad diskusija būtų 15 minučių. (Balsai salėje: „Dešimt!“) Dešimt minučių. Gerai, dešimt minučių. Du pasiūlymai. Balsuojame. Kas už tai, kad diskusija būtų 20 minučių, spaudžia mygtuką „už“, kad 10 minučių – mygtuką „prieš“.
Balsavo 82 Seimo nariai: už tai, kad diskusija vyktų 20 minučių, balsavo 13, kad 10 minučių – 69. Sutarkime taip, po vieną atstovą, kiek spėsime, iš frakcijos. Pirmasis – A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, frakcija leido kalbėti frakcijos vardu. Mieli kolegos, noriu pasakyti, labai gerai, kad mes su kolega R. Martinėliu pateikėme tą siūlymą praeitą savaitę. Galbūt ir labai gerai, kad jūs ištraukėte korteles, nes šiandien komitete vyko jau normalesnė diskusija, buvo svarstomos pataisos ir priimta tikrai nemažai daug geresnių pasiūlymų, kurie apims iš esmės visus medikus, darbuotojus, kurie dirba sveikatos priežiūros įstaigose, rezidentus. Išties įstatymas tobulesnis. Bet ar tas įstatymas, kaip ir sakiau ryte, yra priedų karantino metu didinimo, ar priedų mažinimo įstatymo projektas? Drįstu pakartoti, kad tai yra iš esmės priedų mažinimo įstatymo projektas. Štai per vakar ir šiandien surinkau duomenis, gal neminėsiu įstaigų, tik paminėsiu miestus.
Šiauliai. Visiems židinyje dirbantiems medikams moka 100 % vidutinės algos dydžio priemoką. Mes šiandien siūlome įstatymo projekte nuo 50 iki 100 % pastoviosios dalies, kur didėjimas sudarytų tik apie 50–60 %. Visiems kitiems darbuotojams Šiauliai pakėlė atlyginimą nuo 20 % iki 50 %, priklausomai nuo to, kur dirba, su kokia rizika susiduria. Mes apie tai šiandien visai nešnekame.
Utena ruošiasi įsteigti mobilųjį punktą ir be 100 % priedo nuo vidutinės algos niekas neina dirbti.
Klaipėda. Mokės 100 % priedą, tik susiduria su problema steigdama karščiavimo kliniką, kad neturi mobiliojo rentgeno aparato. Čia, girdėjau, ir kolega ministras, ir mes bandysime kaip nors kalbinti įstaigas, kad jos visos susitelktų ir tas aparatas atsirastų.
Viena Klaipėdos ligoninė jau dabar visiems moka 20 % priedą prie atlyginimo nuo vidutinės algos. Klaipėdos mobilusis punktas moka visą algą, plius 50 eurų už keturias valandas, jeigu dirba išeiginėmis dienomis ar savaitgaliais, moka visą algą, plius 100 eurų už keturias valandas. Panevėžys moka 50 % dirbantiems židinyje infekcinėje klinikoje ir panašiai, karščiavimo klinika – 100 % atlyginimą nuo vidutinio, Vilniaus Santaros klinikos – 50 % nuo vidutinio atlyginimo dirbantiems. Vilniaus mobiliuose punktuose moka visą atlyginimą plius 165 eurus už keturias valandas slaugytojoms, kurios ima pasėlius ir kurios siunčiamos ir į oro uostą. Tai iš esmės tik tokiu atveju sutiko žmonės eiti.
Dabar karščiavimo klinikoje, paklausykite, kolegos, Vilniuje medikai, kadangi medikai sensta, jų nedaug, Vilniuje karščiavimo klinikoje už vieną pamainą, dirba ten kelias valandas, gydytojams prie gaunamos algos moka papildomai 335 eurus už vieną pamainą, ten, atrodo, 6 valandos, sesutei – 250 eurų, radiologui – 185 ir panašiai. Tai tik vieninteliame mieste Panevėžyje ligoninė moka 15 % prie atlyginimo, kaip dabar nustatyta ministro. Tiesa, dar yra vienas išskirtinis mietas, kuris nieko nemoka iki šiol, aš jo pavadinimo neminėsiu, bet jūs galite įtarti, su kuo čia susiję ir kaip.
Mieli kolegos, tas mūsų siūlymas, kuris buvo pateiktas kolegos R. Martinėlio ir mano, 80 % atitiko tai, kas dabar realybėje, kokie priedai mokami. Tas, kurį mes šiandien svarstome, geresnis, išsamesnis, apimantis faktiškai beveik visus darbuotojus, tik 60 % atitinka realybę. Vadinasi, arba Ligonių kasa ir ministerija finansuos tik tiek, kiek mes dabar numatysime, ir kažkas turės primokėti, bet realybė yra tokia. Aš prieš mėnesį Sveikatos reikalų komitete paminėjau atvejį, apie kurį man pasakojo profesorius A. Laiškonis, kada jis SARS epidemijos metu dirbo Lilio ligoninėje ir sakė: kolegos, iš anksto numatykite atlyginimų priedus, nes medikai nedirbs. (Balsai salėje) Tai, mieli kolegos, aš baigiu, 7 minutes kalbu. Frakcijos vardu aš šneku.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes sutarėme, kad iš viso 10 minučių, tai galbūt jums tik 5.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jau baigiu. Kadangi galvojau, kad frakcijos vardu, prašau leisti pabaigti sakinį. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Paskutinis sakinys, sutariame.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar kartą sakau, nebūkime pliuškių visuomenė, kaip pasakė neseniai V. Landsbergis. Nepasiduokime, kolegos, nebijokime sukritikuoti, pateikti siūlymus visiems vadukams, vadams, kaip tą daro, būtinai turiu paminėti, profesorius V. Kasiulevičius, profesorius S. Čaplinskas, J. Kalibatas, pagaliau A. Tapinas, R. Miliūtė, R. Valatka, I. Makaraitytė, A. Valinskas.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega, ačiū.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tie žmonės nebijo, sako teisybę. Tai ir mes, kolegos, Seime, jeigu yra pateiktas projektas…
PIRMININKĖ. Ačiū, pone Antanai. Dėkoju.
Kviečiu A. Vinkų. Pagal Statuto 105 straipsnį, kaip ir sutarėme, 10 minučių. Vienas iš dešinės pusės, kitas iš kairės. A. Vinkus. Penkios minutės.
A. VINKUS (LSDDF). Kadangi mes iš tiesų sutarėme, šiandien ir jau visą savaitę ir kuluaruose, ir per spaudą kalbame, kad būsime tolerantiški, aš nekomentuosiu gerbiamo prelegento, kuris prieš mane dabar kalbėjo, bet noriu štai ką pasakyti. Šiandien, brangūs Seimo nariai, mes sugrįžome prie labai jautraus klausimo, kaip padėti medikams, pervargusiems nuo padidėjusių krūvių, rizikuojantiems savo sveikata ir šeimos gerove tam, kad apsaugotų mūsų visų sveikatą ir ramybę.
Visa tauta, kaip ir visas pasaulis, įvairiausiomis formomis dėkoja medikams, remia juos medicinos įranga, apsaugos priemonėmis, maistu, moraliniu palaikymu. Prie to visomis išgalėmis nuolat turi prisidėti ir prisideda valstybė. Tikiu, kad visi labai išgyvenome, nepavykus praėjusią savaitę išspręsti gydytojų atlyginimo padidinimo klausimo. Tikiu, kad visi norėjome jiems tik gero, bet suvienyti jėgų, norų, tikslų ir galimybių mums, kolegos, nepavyko. Vykusi klausimų svarstymo eiga ir baigtis, žinoma, nepridėjo balų Seimo autoritetui apskritai ir kiekvienam iš mūsų. Respublikos Prezidentas, kaip visi girdėjome, pavadino tai Seimo fiasko.
Verbų sekmadienį drįsau pasveikinti Prezidentą V. Adamkų, tai pirmas klausimas buvo: kaip jūs balsuosite ir kokį sprendimą priimsite šiandien, nes prieš savaitę buvo pamintas žmogiškumas medikų atžvilgiu. Manau, kad visi supratome įvykusį nesusipratimą ir šiandien turime galimybę padėtį ištaisyti. Turbūt šiandien nėra taip svarbu parodyti, kurie esame geresni ir kurie svarbesni. Suprantame, kad visi medikai to nusipelnė, ir šiandien esame priversti atsakingai pamatuoti mūsų turimas finansines galimybes ir nedelsdami jomis pasinaudoti. Laikas parodys, kokie veiksmai ir sprendimai šioje srityje bus neišvengiamai būtini ir galimi ateityje.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymo projekto autoriai, tikiu, pagrįstai ir atsakingai išanalizavę ir subalansavę norus, galimybes, pateikė mums apsispręsti pakoreguotą variantą. Patikėkime jais, manydami, kad jie ieškojo visų finansinių galimybių medikų finansiniam, o kartu ir moraliniam paskatinimui. Mes suprantame, kad jie verti daug daugiau, bet, priėmus šį sprendimą, manau, ir medikai supras, kad šiandien mūsų valstybė šiuo metu daugiau padėti kol kas neturėjo galimybių. Tegul tai bus mūsų įsipareigojimas nepamiršti šio klausimo.
Ir pabaigai. Noriu taip pat galvoti, kad šiandienės grėsmės akivaizdoje, matydami medikų atsidavimą ir pasiaukojimą, praėjus šiam nežmoniškam išbandymui, sugebėsime sugrąžinti visuomenės pagarbą medikų profesijai ir jų autoritetui. Šių žodžių netaikiau nė vienai pusei, pradėjau nuo savęs – kaltas ir aš, kalti ir tie, kurie prileido iki šitokios išvados prieš savaitę. Kviečiu visus balsuoti už tai, ko nori visa Lietuva. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, atsiprašome tų, kurie neteko galimybės kalbėti, toks jau Seimo sprendimas.
16.27 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Grįžtame prie įstatymų projektų ir pradedame mūsų numatytus balsavimus. 2.2 klausimas – Turizmo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694. Balsavimas po svarstymo. Balsuojame po svarstymo dėl Turizmo įstatymo.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1, 2, 3, 4 straipsnius galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli kolegos, kaip gerbiamas J. Razma kalbėjo, smagu, kad įstatymą pavyko patobulinti taip, kad jis bent šiek tiek galėtų veikti ir palengvinti situaciją kelionių organizatoriams. Esminė problema ta, kad jie neturi pinigų, jie negauna jokių pajamų ir negali kompensuoti turistams, kurie nusipirko keliones. Vienintelis realus būdas susitarti yra turistams išmokėti tuos kuponus, kuriuos galėtų vėliau panaudoti. Bet žmonės šiandien taip pat neturi pinigų ir jie nori atsiimti pinigus, o ne kuponus. Tai esminis dalykas – suteikti galimybę turizmo kompanijoms išmokėti kuponais, kurių vertė yra didesnė negu kad kelionė, kurią nusipirko žmogus prieš tai.
Įstatymas, kurį teikė Vyriausybė, nesudarė tokios galimybės. Džiaugiuosi, kad komitetas patobulino projektą ir dabar kelionių organizatorių kompanijos galės suteikti didesnės vertės kuponus ir taip paskatinti žmones imti tuos kuponus, o ne grynuosius pinigus, taip bus sprendžiama kompanijų likvidumo problema. Kviečiu balsuoti už ir palaikyti įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi nėra prieš, visi vis tiek norite išsakyti motyvus už? (Balsai salėje) Aš turiu atsiklausti M. Puidoko. (Balsai salėje) Trumpai. M. Puidokas trumpai.
M. PUIDOKAS (MSNG). Labai trumpai. Iš tikrųjų labai svarbu, kad pradėta žvelgti į mūsų industrinius sektorius segmentiškai. Tokių sektorių kaip turizmo sektorius, turinčių problemų, yra ir daugiau. Aš tikiuosi, kad tai bus pirmas, bet labai reikalingas ir geras pavyzdys, nes…
PIRMININKĖ. Arčiau mikrofono, kad girdėtųsi.
M. PUIDOKAS (MSNG). … iš tiesų šių sprendimų reikėjo jau labai skubiai šiuo atveju ne tiktai pačiam sektoriui, bet ir tiems žmonėms, kurie buvo įsigiję keliones. Tikriausiai ne vieną Seimo narį, ne tik mane, jų visų skundai buvo užplūdę. Aš tikiuosi, kad ir ateityje mes stengsimės kuo skubiau dėl kiekvieno atskiro sektoriaus, priklausomai nuo to, kaip jį paveikė krizė, priimti atitinkamus sprendimus. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar kartą kviečiu visus sugrįžti į plenarinių posėdžių salę, nes pradedame priėmimus. J. Razma atsisako. Trumpai? Atsisako.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Turizmo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.32 val.
Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Lydimasis teisės aktas – Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo. Balsuojame.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 110, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio buvo gautas S. Gentvilo pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Simonai Gentvilai, ar sutinkate? Minutėlę, mikrofonas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Sutinku su pritarimu iš dalies. Ačiū už pritarimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju ir jums, kad pateikėte pasiūlymą ir suradote bendrą kompromisą. Tad 1 straipsnį su S. Gentvilo pasiūlymu, kuriam pritarta iš dalies, galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi iš esmės buvo pritarta mano ir S. Gentvilo pataisoms ir dabar yra sudaryta galimybė turizmo paslaugų teikėjams šiek tiek pailginti atsiskaitymo laiką su žmonėmis, kurių kelionės neįmanomos dėl pandemijos, tai galbūt tada ir kuponų sistema šiek tiek veiks. Manau, kad tas projektas turės konkrečios teigiamos reikšmės sprendžiant šiame sektoriuje susikaupusias tikrai sudėtingas problemas. Nesakau, kad jos jau bus visiškai išspręstos, bet šiek tiek gal pagelbės. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Civilinio kodekso – Turizmo įstatymo lydimojo – priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.35 val.
Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 8, 9, 11, 12, 14, 22, 27, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Civilinės saugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661(2), tai yra sujungti projektai Nr. XIIIP-4661 ir Nr. XIIIP-4664. Priėmimas. Buvo atidėtas balsavimas. Balsuojame, kolegos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 79, prieš – 4, susilaikė 6. Priimta. (Gongas)
16.36 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4665(2) (svarstymas ir priėmimas)
Lydimasis Nepaprastosios padėties įstatymas. Šį įstatymą reikia svarstyti, kadangi pagrindinis nebuvo priimtas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą mes jau išgirdome. Jau išgirdome. Pasiūlymų nėra. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame po svarstymo dėl Nepaprastosios padėties įstatymo 28 straipsnio.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 21. Po svarstymo pritarta. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Kaip ir sakiau, pasiūlymų nėra. Vienas straipsnis, galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 87, prieš – 2, susilaikė 21. Lydimasis Nepaprastosios padėties įstatymas priimtas. (Gongas)
16.38 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar vienas lydimasis įstatymo projektas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4666(2). Svarstymas. Pasiūlymų nebuvo gauta. Išvados išgirstos. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 83, prieš – 2, susilaikė 26. Po svarstymo pritarta, o dabar priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis, kaip ir sakiau, pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 87, prieš – 2, susilaikė 22. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.39 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4692(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4692. Balsuojame po svarstymo. Motyvai išgirsti. Viskas aptarta. Po svarstymo reikia jūsų pritarimo.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio – J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamas J. Razma padeda telefoną ir pristato savo pasiūlymą, o komiteto pirmininkę A. Kubilienę kviečiu į tribūną, nes reikės išgirsti ir komiteto argumentus. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dalyvaudamas diskusijoje minėjau, kad, mano nuomone, nemoralu reikalauti privalomo sveikatos draudimo įmokų iš tų žmonių, kurių veikla sustabdyta Vyriausybės sprendimais, kurie tegauna tik tą varganą 257 eurų išmoką, ir tai tikrai nėra advokatai ar notarai, gerbiamas A. Sysai, kaip jūs minėjote, kalbėdamas prieš, nes tie tikrai neprašys tos išmokos ir jų veikla nėra sustabdyta. Bet čia kalbame apie tokius grožio salono darbuotojus, kirpėjas ar panašiai, kai sumokėjus būtinas išlaidas žmogaus pragyvenimui yra nulinės pajamos, ir mes sakome, kad jie vis dėlto, nors ir pavėluotai, išdėsčius, turi už tą karantino laikotarpį susimokėti draudimo išmokas, tai yra įmokas. Aš siūlau vis dėlto tokius žmones laikyti apdraustais valstybės lėšomis, kai jau tokią tesugebame išmokėti jiems išmoką, tai bent nereikalaukime, kad jie dar vėliau sumokėtų sveikatos draudimo įmoką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto išvada – nepritarti, ir trys argumentai. Pirmas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ši prievolė yra konstitucinė pareiga.
Antras. Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis valstybės lėšomis draudžiamų asmenų sąrašas ir jį sudaro asmenys, kurie dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių patys negali susimokėti PSDF įmokų. Taigi Seimo nario pasiūlymas neatitinka Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatų.
Ir trečias. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasiūlymuose išdėstytoms nuostatoms įgyvendinti reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, todėl reikėtų koreguoti valstybės biudžetą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai, palaikantys ar nepalaikantys J. Razmos pasiūlymą. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 42, prieš – 39, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
2 straipsnį galime priimti? Priimame.
3 straipsnis. Dėl jo taip pat J. Razmos pasiūlymas. Gerbiamas Jurgi Razma.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jie susiję.
PIRMININKĖ. Ir aš norėjau jūsų taip pat atsiklausti. Kadangi mes nepritarėme jūsų pasiūlymui dėl 2 straipsnio, tai tokiu atveju nebalsuojame dėl kito jūsų pasiūlymo. Gerbiami kolegos, 3 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Tik norintys kalbėti už. (Balsai salėje) Ar kolegos atsisako, ar nori trumpai kalbėti? Atsisako. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.45 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4686(3) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Klausimas 2-5 – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4686(3). Po svarstymo, gerbiami kolegos, balsuojame po svarstymo. Pasiūlymai priėmimo metu taip, kaip ir dėl visų įstatymų projektų.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 118. Vienbalsiai po svarstymo pritarėme minėtam įstatymo projektui.
Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Kubilienę, nes yra gauta pasiūlymų. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gautas J. Džiugelio pasiūlymas. J. Džiugelis. Atsiprašau, gerbiamas Gabrieliau, nematome J. Džiugelio. Ačiū, dabar matome ir girdime. Dėkoju. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nuodugniai peržiūrėjus iniciatorių projektą ir pasikonsultavus su teisininkais iškilo tam tikras klaustukas. Konkrečiai įstatymo projekte yra parašyta, kad asmenys, dirbantys sveikatos įstaigose, gaus tam tikras išmokas, bet iškyla klausimas dėl darbuotojų, kurie nėra sveikatos apsaugos specialistai. Aš kalbu apie greitosios medicinos pagalbos vairuotojus, internus ir valytojas. Man atrodo, mes jau drauge turime sutarimą, kad šie žmonės taip pat turi gauti papildomas išmokas, nes jie yra fronto linijoje ir be jų gydytojai taip pat negalėtų kokybiškai gydyti ir vykdyti savo darbo. Todėl mano įstatymo pasiūlymas yra toks, kad tiesiog būtų sukonkretinta, kad tie asmenys taip pat gauna. Iš esmės, kaip ir minėjau, šis pasiūlymas atsirado po išsamių konsultacijų su teisininkais. Jeigu mes turime bendrą sutarimą, kad tie žmonės taip pat nusipelno valstybės pagalbos dabartiniame etape, tai labai prašyčiau balsuoti už, nes esmė paties projekto nuo to nesikeis, o kaip gerbiama kolegė pasakė, sviestas košės nepagadina. Tai čia yra sudėti tam tikri saugikliai, kaip ir minėjau, teisiniai, todėl labai prašyčiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad kalbame ne apie košę, o apie įstatymą, todėl manytina, kad siūlytos nuostatos yra perteklinės ir gali kelti teisės akto taikymo problemų dėl sąvokos „dalyvavimas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas“ neapibrėžtumo ir daugiaprasmiškumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl J. Džiugelio pasiūlymo motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kviečiu palaikyti teikiamą pasiūlymą. Aš manau, jis svarbus dviem aspektais. Vieno aspekto gal ir pats autorius nepaminėjo. Jis prideda, kad ne tik tais atvejais, kai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos sergantiems asmenims, bet ir įtariamiems sergant, tai yra kai žmogui dar galbūt testas nėra atliktas, bet jau jis su visais požymiais atvežamas, jam vis tiek paslaugos teikiamos. Jeigu čia to nebūtų parašyta, man atrodo, liktų teisiškai negera situacija. Tikrai nepakenks, kad Justas pamini išreikštai, kad tų priedų nusipelnytų ir dalyvaujantys teikiant sveikatos priežiūros paslaugas asmenys, tai valytojos, vairuotojai, galbūt kas maitina ligonius. Tai kur čia tos dviprasmybės, jeigu Vyriausybė vis tiek, kai tvirtins, kam kokie priedai skiriami, čia viską galės sukonkretinti ir negalės kas nors abstrakčiai pretenduoti į tuos priedus, kurių Vyriausybė neparašys.
O jeigu nepriimame pataisos, man atrodo, kad pirmininkės ta mintis, išsakyta anksčiau dėl valytojų, gali likti taip ir realizuota, kad į tą formuluotę nebepateks valytojos, jeigu nepriimsime pataisos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Džiugelio pasiūlymo. Motyvus išgirdome, komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
Balsavo 113 Seimo narių. Už pasiūlymą – 47, prieš – 35, susilaikė 31. Pasiūlymui nebuvo pritarta.
1 straipsnį galime priimti? V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiama pirmininke, iš tikrųjų mes neišlaikėme reikiamo laiko tarp svarstymo ir priėmimo. Aš kartu su P. Urbšiu ir L. Kasčiūnu registravau pataisą priėmimo stadijai, kad į įstatymą būtų įtrauktas ir pareigūnų priedo klausimas. Prašau šitą pasiūlymą svarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš išties paaiškinsiu tiek jums, tiek dar vienam kolegai, kuris teikė, J. Razmai. Statuto 164 straipsnio 4 dalis. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos dėl projekto pateikiamos, jeigu svarstoma ypatingos skubos tvarka (o šis įstatymas svarstomas ypatingos skubos tvarka), ne vėliau kaip prieš 1 valandą iki projekto priėmimo pradžios.
V. BAKAS (MSNG). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Valanda nepraėjo tarp svarstymo ir priėmimo. Aš iš karto registravau po priėmimo. Prašau įtraukti.
PIRMININKĖ. Prieš vieną valandą iki projekto priėmimo pradžios.
V. BAKAS (MSNG). Nebuvo tokių galimybių net pateikti, nepraėjo valanda.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega!
V. BAKAS (MSNG). Aš siūlau atidėti ir svarstyti visas pataisas.
PIRMININKĖ. Mielas Vytautai, pateikimas buvo rytiniame posėdyje ir jūs turėjote visas galimybes tai padaryti nuo rytinio posėdžio pradžios.
Toliau. 1 straipsnį galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Dėl jo taip pat yra J. Džiugelio pasiūlymas. J. Džiugelis. Prašom, kolega.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Iš esmės tai buvo toks pat pasiūlymas, ten buvo visas paketas…
PIRMININKĖ. Arčiau mikrofono, gerbiamas Justai, negirdime.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Iš esmės tai yra tokie patys pasiūlymai, jie identiški, dėl to paties straipsnio.
PIRMININKĖ. Tą patį sprendžia ir jūs neprašote, kadangi Seimas jau apsisprendė. Gerbiamoji komiteto pirmininke, galite paliudyti tą patį?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Iš dalies jis yra šiek tiek platesnis. Komitetas nepritarė ir antram siūlymui, nes nuostatos yra perteklinės ir dėl tokių sąvokų kaip „dalyvavimas teikiant“, „dalyvavimas vykdant“ gali kilti problemų dėl jų neapibrėžtumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip pat aš atkreipčiau dėmesį, kad siūlymas atskirai išskirti sveikatos priežiūros įstaigų padalinius yra perteklinis, jis patenka į šių nuostatų taikymo sritį ir sąvoka „sveikatos priežiūros įstaiga“ apima ir jos struktūrinius padalinius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir J. Džiugelis neprašo jau dėl to balsuoti.
Seimo nariai R. Žemaitaitis ir K. Bartkevičius pateikė pasiūlymą. Pritarta iš dalies. Ar kolegos su tuo sutinka? Jų nėra. Kiek žinau, jų pasiūlymui komitetas pritaręs iš dalies ir rastas kompromisas.
Tad 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį? Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime. Atsiprašome kolegų, kurių pasiūlymų negalime svarstyti, nes jau praėjęs laikas.
Dėl viso įstatymo projekto. Motyvai. A. Matulas – motyvai už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties dabar balsuoti prieš neišeina, nes įstatymo projektas gerokai patobulintas, iš esmės apima visus darbuotojus, įtraukti rezidentai, šiek tiek padidinti procentai. Bet dar kartą noriu priminti, kad pagal šitą mūsų pateiktą, už kurį balsuosime, įstatymo projektą priemokos maždaug 40 % bus mažesnės, negu realiai dabar mokamos daugelyje Lietuvos gydymo įstaigų, ypač tiems darbuotojams, kurie dirba su virusu užkrėstais žmonėmis arba epidemijos centruose. Pagal mūsų su kolega R. Martinėliu siūlymą – maždaug 20 % mažesni.
Taigi visi tie – ir pozicija, ir opozicija, kurie sakė, kad mūsų siūlymas išbalansuos biudžetą, yra neteisūs, dabar jau mokama žymiai daugiau. Aš manau, kad prie to turėsime grįžti. Aš džiaugiuosi, kad šis siūlymas išprovokavo ir premjerą S. Skvernelį, kuris pasakė, kad ne nuo rugsėjo 1 dienos, bet nuo balandžio 1 dienos visiems medikams bus keliamas atlyginimas 15 %. Tiktai vėlgi mes tai stebėsime, kad nebūtų apgauti, kaip medikai buvo apgauti dėl to, kad Ligonių kasos direktorius, kiek girdėjau, jau interpretuoja kitaip, kad bus keliama 15 % nuo pastoviosios atlyginimo dalies. Tikiuosi, kad taip nebus.
Mieli kolegos, išties situacija rimta ir, neduok Dieve, kad neatsitiktų taip, kad ši situacija užsitęstų ir nebeliktų medikų. Šiandien mes turime jau apie 130 susirgusių medikų, apie 1 tūkst. karantinuotų. Todėl ką mes pirmiausia turime skatinti, ką turime mylėti, ką turime gerbti, kam turime atitinkamai atlyginti? Medikams. Duok Dieve, kad šiandien būtų rastas tam tikras sutarimas po diskusijų, ir siūlau šį įstatymo projektą, nors jis tikrai dar nėra tobulas, priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš suteikdama žodį P. Urbšiui, mačiau M. Majausko reakciją. Noriu akcentuoti, kad, gerbiamas Mykolai, jūsų pasiūlymas yra įkeltas į įstatymo projektą ir jam yra pritarta. Todėl jums žodžio suteikti negaliu.
P. Urbšys – motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu – šis variantas yra daug geresnis negu buvo pradžioje. Tikrai jautrumas sveikatos apsaugos darbuotojams parodytas didesnis. Konfliktas Seime paspartino atlyginimų didinimą medikams, susiaurino priedų žirkles ir įvedė aiškius kriterijus, kada yra mokamos šios priemokos, bet esu prieš tai, kaip mes tai darome. Visuotinio pavojaus akivaizdoje mes nesugebame niekaip vienas į kitą pradėti žiūrėti ne kaip į politinį priešininką, o kaip į partnerį. Mes vis tebeskirstome vienas kitą – priskiriame didumai ar mažumai, ir nuo to priklauso, kaip mes vienas kitą vertiname ir kaip mes vertiname vienas kito siūlymus. Stebint tai visuotinio pavojaus akivaizdoje pagrįstai kyla klausimas, kas yra didesnė koronė Lietuvai – ar koronavirusas, ar mes su tokiu požiūriu vienas į kitą?
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikiuosi, kad šiandien mes gana vieningai balsuosime už pagerintą projektą, sprendžiantį atlyginimus medikams, dirbantiems dabar ypač sudėtingose ir pavojingose situacijose, ir nuslūgs ta savaitės įtampa. Galima taip santūriai pasidžiaugti tuo, kad per tą laiką vis dėlto projektas šiek tiek pagerėjo, nuo 50 % iki 60 % padidėjo apatinė priedų riba, išplėstas spektras sveikatos apsaugos darbuotojų, kurie galės pretenduoti į tuos priedus, nors, gaila, taip ir liko kažkoks neapibrėžtumas ir neaiškumas, ar gaus tuos priedus pagalbines paslaugas teikiantys darbuotojai, kurie irgi tiesiogiai susiduria su infekuotais ligoniais. Matysime.
Aišku, čia priklauso nuo Vyriausybės, koks bus tas darbuotojų ir jiems skirtų priedų sąrašas. Jeigu vis dėlto atsitiktų, kad jie liktų už borto, ką gi, teks vis tik grįžti prie to, ką mes siūlėme. Aš tikiuosi, kad bent dalis valdančiųjų mato, kad tiems žmonėms, kurie atlieka pagalbines funkcijas ir patiria riziką, taip pat turi būti atlyginta, ne tik tiems, kurie tiesiogiai teikia sveikatos priežiūros paslaugas. Kad ir kaip ten būtų dėl tų paminėtų niuansų, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Martinėlis – motyvai už.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Vis dėlto norėjosi, kad būtų labiau įvertinti medikai, bet dabartinis projektas, aišku, neapima visų darbuotojų, apima tik dirbančius būtent karštuosiuose taškuose. Gerai, kad yra pritarta dėl rezidentų, kaip darbuotojų, įtraukimo į formuluotę, jie dabar irgi gaus priemokas. Aišku, dėl pačios priedų skyrimo tvarkos būtų toks pastebėjimas. Vis dėlto ar taip būtų gerai, kad valdininkai nustatytų tą tvarką, gal vis dėlto reikėtų įstaigų vadovams su gydymo tarybomis, stebėtojų tarybomis, slaugytojų – jiems leisti patiems nustatyti. Čia labiau Vyriausybei nustatant tą tvarką galbūt toks vienas iš pamąstymų.
Dar norėčiau pasakyti apie pačią savivaldą. Tos įstaigos, kurios nedirba, neturi sutarčių su Valstybine ligonių kasa, tai savivaldai čia bus krūvis mokėti jau iš savivaldybės lėšų. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad savivalda irgi nenukentėtų, būtų skiriamos iš rezervo lėšos ir savivaldai, kuri rūpintųsi.
O šiaip aš siūlyčiau visiems pritarti šiam projektui, nes medikai yra tie žmonės, kurie dirba priešakinėse linijose. Aš džiaugiuosi ir komiteto sprendimu, ir D. Kaminsko palaikymu būtent dėl rezidentų įtraukimo į šį įstatymo projektą. Vis dėlto kviečiu visus palaikyti. Linkiu medikams tvirtybės, nesusirgti ir būti priešakinėse linijose.
PIRMININKĖ. Dėkoju, dėkoju, dėkoju. A. Vinkus – motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, iš tiesų aš džiaugiuosi kartu su visais mumis, esančiais čia, salėje, kad šiandien mes, Seimas, vieningai apsvarstėme galimybę padidinti atlyginimų priedus tiems sveikatos apsaugos darbuotojams, ant kurių pečių gula didžiausia kovos su koronavirusu našta. Noriu pacituoti iš karto po praėjusio antradienio Ministro Pirmininko pono S. Skvernelio žodžius. Jis rašo: „Žinoma, sprendimai turi būti atsakingi ir realūs, ypač kai esame situacijoje, kai nežinome, kas bus po savaitės ar dviejų. Nežinome, kiek ir kam lėšų gali prireikti jau artimiausioje ateityje.“
Ir pabaigai. Ačiū iš visos širdies, kad mes šiandien parodėme Lietuvai, kad galime dirbti kartu. Nors, kaip yra sakoma, Dievas mus sukūrė kiekvieną su įvairiomis skirtybėmis, bet iš meilės. Ir mes šiandien, eidami su meile kartu, turime parodyti tai, ką mes mokame ir galime pagal savo sąžinę. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiame balsuoti dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo atitinkamų straipsnių priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120 Seimo narių, 120 Seimo narių vienbalsiai pritarė įstatymui. (Gongas) Išties Pasaulinę sveikatos dieną, kurią šiandien švenčia visas pasaulis, priimtas šis įstatymo projektas. Žodį suteikiu Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirmiausia tikrai ačiū visiems. O norėjau replikuoti į mielų Vytauto, Povilo ir Lauryno iniciatyvas. Bent trys vidaus reikalų sistemos tarnybos jau moka priedus dirbantiems tiesiogiai su židiniu, su šiuo virusu. Klausimas dėl dydžių. Jie yra labai skirtingi, bet tai tikrai netrukdo šiandien mokėti šiuos papildomus priedus pareigūnams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Bakas – replika po balsavimo.
V. BAKAS (MSNG). Taip, noriu pasveikinti, kad mes priėmėme tokį svarbų sprendimą. Bet norėčiau pasakyti, kad tai pusė žingsnio, gerbiamas premjere, jūs tai puikiai žinote. Priešakinėse linijose yra pareigūnai, muitininkai, pasieniečiai, policininkai, kurie per Velykas tikrins mašinas.
Dabar dar aš jums pasakysiu, premjere, koks yra skirtumas nuo to, ką jūs pasakėte. Tai dalis tiesos. Jie moka 10 % priedą ir tai iš vidinių rezervų, kurie baigiasi. Yra padidėjęs viršvalandžių poreikis. Premjere, būkite sąžiningas, pamatykime visus, kurie yra priešakinėse linijose, nes šiandien padarėme pusę darbo, bet padarykime ir antrą.
PIRMININKĖ. Dėkoju visiems už išsakytas mintis.
17.05 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 51, 13, 24, 35, 37, 38, 39, 41, 42, 44 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4658(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-6 klausimas – Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4658(2). Išties labai svarbus ir reikalingas. Gerbiamoji komiteto pirmininke, ir visiems noriu priminti, kad šio įstatymo svarstymą baigėme, pradėjome priėmimą ir priėmimo metu buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio. Todėl mes turime komiteto redakciją. Gerbiama komiteto pirmininkė, matyt, nori apie tai pasakyti.
R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, noriu pasakyti, prieš tęsiant priėmimą, kad Seimo statuto 164 straipsnis labai aiškiai reglamentuoja priėmimą ir svarstymą ypatingos skubos tvarka. Mes priėmimą pradėjome kovo 31 dieną, 20 val. 19 min. Tai buvo priėmimo pradžia. Visi pasiūlymai, kurie registruoti po šio laiko, nes tik valandą iki priėmimo buvo galima registruoti, negali būti svarstomi Statuto numatyta tvarka. Komitetas jų nesvarstė. Pasiūlymai yra G. Skaistės, M. Majausko du pasiūlymai ir R. Žemaitaičio. Tiesiog, kad nebūtų nesusipratimų, informuoju, mes laikomės ir turime laikytis Statuto nuostatų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiama pirmininke, jums teks ateiti į tribūną, nes mes turėsime aptarti kolegų pasiūlymus. Bet dėl vedimo tvarkos dar nori kalbėti J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Išties, jeigu jau buvo ypatinga skuba, nereikėjo patiems valdantiesiems prašyti pertraukų. Tai kokia čia ypatinga skuba, jeigu savaitės tarpas? Todėl ir į pasiūlymus, dėl kurių yra valandos reikalavimas, reikia žiūrėti pagal dabar susidariusią situaciją. Prie ypatingos skubos niekur nėra pasakyta, kad imamos savaitės trukmės pertraukos. Taigi aš manau, kad autoriai, kurie pateikė pasiūlymus, turi teisę reikalauti, kad dėl jų būtų balsuojama.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininkė gali remtis šiek tiek nestandartine situacija, nes nuo ypatingos skubos yra gerokai nutolta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pertrauka buvo iki kito posėdžio. Gaila, kad posėdis įvyko tik už savaitės.
Pradedame priėmimą. Dėl 1 straipsnio buvo gautas G. Skaistės pasiūlymas, pirmas pasiūlymas, kurį jūs įregistravote kovo 27 dieną. Gerbiamoji Gintare, prašom pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano pasiūlymas buvo susijęs su tuo, kad išmoka nebuvo galima tiems žmonėms, kurie nors ir savarankiškai dirba, bet turi darbo sutartį. Mano siūlymas buvo, kad jeigu turi darbo sutartį, tačiau negauna darbo pajamų, pavyzdžiui, kaip trečiais vaiko priežiūros metais, kad būtų taip pat galima gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką. Kaip supratau, komitetas pritarė, net šiek tiek išplėtė, kad visiems, kurie negauna pajamų, bus galima gauti savarankišką išmoką, todėl aš sutinku su komiteto redakcija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas pritarė iš dalies. Pirmininkė tai liudija. Jūs neprašote dėl to balsuoti. Dėkojame.
Antrasis jūsų pasiūlymas taip pat įregistruotas kovo 27 dieną. Prašom, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kitas mano pasiūlymas susijęs su kita sąlyga, kuri buvo numatyta savarankiškai dirbantiems, kad jeigu nori gauti savarankiškai dirbančio asmens išmoką, privalai būti įregistravęs iki karantino pradžios bent tris mėnesius savo individualią veiklą. Iš principo žmogus juk iki karantino nežinojo, kad bus karantinas, galėjo ir vasario 1 dieną įregistruoti individualią veiklą ir šiandien jam jokia išmoka nepriklauso vien dėl to, kad jis neturi to trijų mėnesių termino. Mano siūlymas buvo nerūšiuoti tų žmonių. Jeigu yra sukauptas bent trijų mėnesių stažas pagal darbo sutartį ar kitaip, buvo mokami socialinio draudimo mokesčiai per pastaruosius 12 mėnesių, kad tam žmogui, nepaisant to, kad tris mėnesius nebuvo vykdoma individuali veikla, irgi priklausytų tokia išmoka, nes iš tikrųjų pagalbos tokiems žmonėms tikrai labai reikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Visų pirma kai kurie apribojimai prieš tai buvo numatyti, komiteto nuomone, kaip ir nuspręsta, kad tų apribojimo nebetaikysime, ir įstatymo projektas buvo pakoreguotas, o pritarus šiam pasiūlymui nepagrįstai būtų išplėstas išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui gavėjų ratas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo. Už G. Skaistės pasiūlymą kalba J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama komiteto pirmininke, tikrai čia tas asmenų ratas nestipriai padidėtų. Manau, nebus čia labai daug asmenų, kurie individualią veiklą įregistravo tik šiais metais, bet šiek tiek tokių žmonių gali būti, jei, pavyzdžiui, jie iki Naujųjų metų dirbo pagal darbo sutartį, mokėjo tvarkingai įmokas, o dabar pradėjo individualią veiklą ir ji buvo sustabdyta. Tai kuo tokie žmonės blogesni už tuos, kurie ir praeitais, ir šiais metais dirbo pagal individualią veiklą? Aš manau, kad Gintarės pasiūlymas yra sąžiningas ir teisingas, turime matyti ir tuos žmones, kurie visas viltis dėjo į neseniai įregistruotą individualią veiklą, o ji dėl karantino sprendimų buvo sužlugdyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu priminti, kad mes kalbame apie draudimą. Mes visą laiką užmirštame, kai normalus laikotarpis, kad žmonės patys turi dalyvauti draudime. Deja, labai gaila, dalis žmonių nedalyvauja, ir atėjus krizei net toks siūlymas, na, pavyzdžiui, mama, prižiūrinti vaiką trečius metus, nemokama jai jokia išmoka. Normaliai, nėra karantino, nėra ekstremalios situacijos, nemokame nieko, jokių. Valstybė tik draudžia ją sveikatos draudimu. Dabar, krizės laikotarpiu, reikia išmokėti.
Mes logika truputį vadovaukimės. Kai mes kalbame apie tai, kad reikia dalyvauti draudime ir tada problemų bus mažiau, tada kyla: atleiskime vienus, antrus, trečius, kad kažkas kitas turi už kitus mokėti. Matykime sistemiškai visą šią situaciją, į kokią mes papuolėme. Jeigu mes kiekvienąkart darysime išimtis ir leisime žmonėms, kurie nesidraudžia, gauti kokias nors išmokas, tai mes silpniname visą sistemą. O kad mūsų draudimo sistema ir taip silpna su vienomis mažiausių išmokų Europos Sąjungoje, tai akivaizdu visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. I. Šimonytė dėl vedimo tvarkos. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti, gerbiama posėdžio pirmininke, kaip mes vis dėlto čia svarstome ir ką priimame? Nes ką tik ponia R. Šalaševičiūtė pasakė, kad su ta vėliava, kad priėmimas yra prasidėjęs praėjusį penktadienį, nėra svarstomi pasiūlymai, kurie yra įregistruoti šią savaitę, bet kažkodėl tarp jų, esant pradėtam priėmimui, komitetas buvo susirinkęs ir persvarstė savo ankstesnę išvadą dėl įstatymo projekto. Prašau paaiškinti man šiuos Statuto subtilumus, jeigu galima. Ačiū.
PIRMININKĖ. Mielai paaiškinsiu. Komitetas privalo susirinkti ir svarstyti prieš priėmimą Teisės departamento išvadą. Teisės departamento išvada buvo gauta kaip tik tuo metu, todėl papildomai komitetas ir rinkosi. Ar komiteto pirmininkė gali pasakyti kitaip?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ne, iš tikrųjų mes kalbame ne apie pasiūlymus, nes priėmimo stadijoje praeitą posėdį buvo sutarta, kad svarstysime būtent kaip priėmimą. O Teisės departamento išvada buvo mūsų pateikta jau su visais pasiūlymais, kuriems buvo pritarta, redakcijai, tačiau Teisės departamentas pateikė tris pastabas, dvi techninio pobūdžio, vieną ne, ją mes komiteto posėdyje praeitą penktadienį ir svarstėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bet kadangi mes dabar jau nukrypome į kitą temą, dėl to suteiksiu žodį J. Razmai po balsavimo. Balsuojame dėl G. Skaistės pasiūlymo. Motyvai buvo išsakyti ir komiteto argumentai taip pat. (Balsai salėje)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Balsavo 113 Seimo narių: už pasiūlymą – 46, prieš – 27, susilaikė 40. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad komitetas laikosi dvejopų standartų. Kai jis nagrinėjo Teisės departamento pastabas ir norėjo į jas atsižvelgti, jis neišvengiamai turėjo registruoti savo pasiūlymus, kaip tas pastabas realizuoti. Vadinasi, tuos pasiūlymus svarstė, jiems pritarė, o Seimo narių pasiūlymų mat nesvarstė. Aš prašau nesilaikyti dvejopų standartų ir duoti svarstyti ir tas pataisas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas Jurgi, Teisės departamentas jokių pasiūlymų mums nepateikė. Mes posėdžio metu, atsižvelgdami į pastabas, kaip visada ir visuose komitetuose patys priimame sprendimą, kaip ką reikia pakeisti įstatyme, kad Teisės departamento pastabos būtų įvertintos ir būtų atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, siūlau neparkristi dėl akmenėlio, nes ir Statutas numato tik iniciatyvos teise valandą laiko. Teisės departamento išvadų svarstymas turi visai kitą pobūdį. Todėl prašau ir nutraukiu šią diskusiją. Dirbame toliau.
Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl to paties straipsnio, dėl kurio komitetas turi savo argumentus. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia paprasčiausiai buvo techninis pasiūlymas, pastaba.
PIRMININKĖ. Kovo 31 diena.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mes nepritarėme, pasilikome prie savo nuomonės, nes mes manome, kad komiteto buvo geriau parengta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo narių R. Žemaitaičio ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. Jų nėra. Ar yra kolegos? Nėra. Tad, komiteto pirmininke, prašome vis tiek pasakyti argumentus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Šiam R. Žemaitaičio ir K. Bartkevičiaus pasiūlymui buvo nepritarta. Nepritarimo argumentas tas, kad komitetas jau buvo pritaręs Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, nes jis yra aiškus, skaidrus ir greitai administruojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo motyvai. S. Gentvilas dėl šio pasiūlymo. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau paskatinti pasitikėti savarankiškai dirbančiais žmonėmis, visada jie yra tie, kurie yra kūrėjai. Šiandien ryte gavome kūrybinių organizacijų, renginių organizatorių laiškus. Tai iš esmės yra tokie žmonės ir, jeigu jie mokėjo legalias pajamas ir jas apskaitė, jie irgi turėtų tikėtis paramos. Ta frilancerių karta, kuri šiandien egzistuoja, irgi sėdi be darbo. Kodėl mes juos pasodiname ant 250 eurų ir sakome, jeigu jūs būtumėte dirbę ir buvę tipiniai darbuotojai, būtumėte gavę prastovos atveju net 70 % vidutinio atlyginimo. Jungtinė Karalystė tokiems frilanceriams, savarankiškai dirbantiems pažadėjo iki 2 tūkst. 500 eurų mėnesinę paramą. Mes juos, dar kartą siųsdami žinutę, kad nebūkite kūrybininkai, nebūkite frilanceriai, ieškokite stabilaus darbo, neieškokite savarankiško verslumo iniciatyvų, padedame vos ant 250 eurų, kas yra net mažiau negu minimalus atlyginimas. Man tai atrodo nesąžininga dėl kuriančios Lietuvos, todėl aš siūlyčiau pritarti iš tikrųjų, gal kiek ir dosnus R. Žemaitaičio ir K. Bartkevičiaus siūlymas, bet jis apeliuoja į tai, jeigu deklaravai pajamas, jeigu mokėjai mokesčius šitai valstybei, tu sulauksi valstybės pagalbos tada, kai bus sunku ir tokiu metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo atveju mes kalbame apie savarankiškai… galime juos frilanceriais vadinti, bet pataisos esmė – nuo kokios sumos mokėti prastovą. Čia esminis skirtumas, ką siūlo Vyriausybė. Tai atsakykime sau į klausimą. Jeigu kas buvo per įstatymo pateikimą, aš klausiau ministro, kiek išsilaikysime su turimais pinigais ir su šituo įstatymu. Kai buvo 60/40, ne 70/30 ir 90/10, tada jis pasakė: 2–3 mėnesius.
Seimas siūlo dosniau mokėti, netgi mokėti nuo 1,5 minimalios mėnesinės algos. Jeigu yra didesnės pajamos ir 70/30, šitas laikotarpis sutrumpėja dar labiau. Turbūt pinigai ant medžio neauga, vis tiek reikės papildomai skolintis. Vadinasi, jeigu reikės skolintis, reikės ir grąžinti. Mūsų visa teisinė bazė remiasi į išmokas nuo minimalios mėnesinės algos. Čia ne dėl to, kad mes nenorime būti labai dosnūs ir nemylime savo Lietuvos piliečių, kurie papuolė į bėdą. Paprasčiausiai matykime visą vaizdelį, koks jis yra. Tas dosnumas man suprantamas, bet, kaip liaudies patarlė sako, kiekviena lazda turi du galus. Tai vienas galas bus gal plonesnis, bet tuo antru galu kai mes gausime prisiskolinę, tai labai ilgai teks skolas grąžinti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl R. Žemaitaičio ir K. Bartkevičiaus pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 112 Seimo narių: už pasiūlymą – 38, prieš – 33, susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Lentelėje prieš šį pasiūlymą buvo M. Navickienės ir P. Kuzmickienės pasiūlymas, dėl kurio komiteto išvados lentelėje parašyta „pritarti“. Dėl to jūs tarsi nedavėte dėl jo balsuoti, bet kitu sprendimu komitetas tą pritarimą paneigė, pritardamas Teisės departamento pastaboms. Jeigu tas pritarimas yra paneigtas, tai būkite geri, duokite balsuoti Seimui kaip dėl nepritarto pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamas kolega, iš tiesų pagrindinis komitetas teikė papildomą išvadą dėl pirmosios išvados. Kadangi M. Navickienės pasiūlymui komitetas pritarė, jis buvo įtrauktas, ir tiktai Teisės departamento pastaba. Kolegė tikriausiai prašo balsuoti dėl Teisės departamento pastabos, ką ir būtume siūlę. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo kitą redakciją, paneigiančią M. Navickienės, bet…
Gerbiamoji komiteto pirmininke, prašom dabar, kadangi Teisės departamentas negali pristatyti, tad jūs pristatykite Teisės departamento pasiūlymą. Išgirsime motyvus ir dėl to balsuosime.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, Monikos ir Paulės pasiūlymas. Kadangi jam komitete buvo pritarta, jis buvo suredaguotas ir pateiktas jau pačiam įstatyme, kuris turėjo būti priimamas. Teisės departamentas, įvertinęs visą pateiktą įstatymo projektą, mums pateikė pastabą, kad tikslintina įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnio 2 dalis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokio dydžio išmoka bus mokama savarankiškai dirbančiam asmeniui, tai yra ar sveikatos draudimo įmoka įskaičiuojama į nurodytą mokamą vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžių sumą, ar ji bus mokama proporcingai (minutėlę, kaukė man čia truputėlį trukdo), ar ji bus mokama papildomai.
Be to, neaišku, ar sveikatos draudimo įmoka bus proporcingai mažinama, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino terminas bus trumpesnis nei kalendorinis mėnuo. Siekiant teisinio reguliavimo, aiškumo, nuostata tobulintina.
Komiteto nuomone, apsvarsčius, svarstyme, beje, dalyvavo ir Paulė, ir Monika, balsuojant 8 pritarė Teisės departamento pastabai, 2 buvo prieš, 1 susilaikė. Komitetas, argumentuodamas tuo, kad privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, kuriame ir turėtų būti reglamentuotas savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos draudimas, esant neeilinei situacijai valstybėje, patikslino ir išdėstė minėto straipsnio redakciją, išbraukė iš jau pateiktos Teisės departamentui redakcijos kartu su privalomojo sveikatos draudimo įmoka, apskaičiuota Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Būtent komitetas pritarė Teisės departamento pastabai.
Ir šiandien, gerbiami kolegos, kaip tik už Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8 ir 18 straipsnio pataisas mes balsavome vieningai, būtent tai ir reglamentuoja savarankiškai dirbantiems galimybę atidėti sveikatos draudimo mokestį, nes šis mokestis patenka į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Būtent į fondą, kurį valdo ir kuriuo disponuoja Sveikatos apsaugos ministerija, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai ne „Sodra“, kur mes esame komitetas, kur galime spręsti, nurodyti ir vadovautis.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš manau, kad komiteto argumentai, pritariant Teisės departamento išvadai, buvo pakankamai motyvuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuosime už arba prieš Teisės departamento pasiūlymą. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, ypač klausydamiesi diskusijos mes kartais turbūt nelabai suprantame draudimo esmės. Pinigai yra draudikų. Kiekvienas fondas turi savo draudikus ir tai yra jų prerogatyva (tai liečia būtent tų žmonių ratą, jų prerogatyvas arba joms atstovaujančių institucijų) spręsti, kam tie pinigai naudojami, nes mes negalime kištis, daryti intervencijos, spręsdami socialines problemas, sveikatos problemas per Sveikatos draudimo fondą.
Čia yra pagrindinis motyvas ir to reikėtų laikytis, nebent mes norime niveliuoti visas šias sistemas – aš matau tas pastangas, kaip mes visą laiką tuo keliu einame ir kolegų pasiūlymai eina ta linkme. Tuomet pasakykime, kad karantino sąlygomis apskritai sustabdome socialinį draudimą, sveikatos draudimą ir viską sprendžiame to laikotarpio biudžeto lėšomis, nes mes dabar tas sistemas taip sujauksime tarpusavyje, kad tiesiog paskui neatsuksime atgal, tai mes savo laiku praradome po anos krizės, nors krizės metais turėjome daryti. Aš nenoriu, kad liktų Užimtumo fondas su nuliniu biudžetu.
Mes jau beveik visą Garantinį fondą išsėmėme ir viską sprendžiame būtent šio socialinio draudimo sistemos lėšomis, o kitiems – ir verslo skatinimui, ir kitiems dalykams, pasiskolinome lėšų pakankamai daug kitose vietose, bet dabar, jeigu dar ilgiau užsitęs krizė, mes tiesiog nebeturėsime kuo amortizuoti užimtumo srities. Galime be galo būti dosnūs, bet turėkime tam tikrą realybės jausmą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu mes nebūtume priėmę Sveikatos draudimo įstatymo, jau netgi priėmę, mes gal galėtume diskutuoti, ar tikrai iš šio fondo mes dar turime mokėti sveikatos draudimą. Bet kadangi jau įstatymas priimtas, tai… (Šurmulys salėje) Elementaru, čia vedimo tvarka, mes balsuosime už tai, ką mes jau priėmėme. Ar čia ne vedimo tvarka?
PIRMININKĖ. Taip, bet toks reikalavimas buvo ir aš suteikiu žodį I. Šimonytei. Motyvai prieš Teisės departamento ir komiteto kartu suredaguotą. Prašom, Igrida Šimonyte.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties yra taip, kaip sako gerbiamas Algirdas, – užuot ėjus paprastu keliu, nuspręsta eiti sudėtingu keliu, tai yra suformuoti nepriemokas, jas atidėti, paskui dvejus metus vaikytis. Reikia labai aiškiai suprasti, apie kokius žmones mes čia kalbame. Mes kalbame apie žmones, kurie kiekvieną mėnesį privalo mokėti labai aiškią sumą – 9 % nuo MMA. Tai yra reglamentuota Sveikatos draudimo įstatyme vien tam, kad būtų išlaikytas jų galėjimas arba jų teisė gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Tai siūlymo esmė buvo labai paprasta – užuot tuos žmones paskui rankioti, vaikyti, skaičiuoti, kiek jie ten nesumokėjo, sumokėti tą sveikatos draudimo įmoką, nes kažkuria prasme mes, sustabdę jų veiklą, esame jiems turbūt taip pat ir morališkai skolingi. Visa ši tarpbiudžetinė stumdynė – mano biudžetas, tavo biudžetas, sveikatos biudžetas, „Sodros“ biudžetas – jokiam biudžetui neužteks pinigų rimtesnei krizei atremti ir visi jie galiausiai vis tiek nueis į valstybės iždą ir valstybės iždo galėjimą skolintis. Žinoma, dabar jau turime tokią situaciją, kai turbūt po mūšio kulokais maišomės, bet atsižvelgimas į pastabą Teisės departamento, kuris pasiūlė tobulinti nuostatą, yra truputį toks, žinote, skauda dantį, tai nukirsiu galvą. Buvo galima įstatymo projektą patobulinti, tai aš noriu pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, mes turime balsuoti, kadangi motyvai išsiskyrė – vieni už, kiti prieš. Dėl Teisės departamento ir komiteto kartu suredaguoto pasiūlymo. Ne pasiūlymas, o šiuo atveju jau redakcija 51 straipsnio 2 dalies. Prašome balsuoti. Komitetas tam pritarė.
Balsavo 109 Seimo nariai: už komiteto pasiūlymą – 72, prieš – 15, susilaikė 22. Lieka komiteto suredaguotas pritarimas Teisės departamentui.
Kitas Teisės departamento. Jam pritarta. Dabar, M. Navickienė ir P. Kuzmickienė teikė pasiūlymą kovo 27 dieną. Monika, prašome. Čia, kur du mėnesius po pabaigos.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiame pasiūlymą, kad tiems žmonėms, kurie yra savarankiškai dirbantys, išmoka nebūtų sustabdyta iš karto tą pačią dieną, pasibaigus karantino laikotarpiui. Mes puikiai suprantame, kad tie žmonės, kurie teikia paslaugas, ar tai būtų maitinimo, renginių organizavimo, fotografavimo ar kokios nors kitos paslaugos, teikiamos jiems dirbant savarankiškai, neatsinaujins tą pačią akimirką ar tą pačią savaitę, kai mes paskelbsime, kad karantinas jau baigiasi. Reikalingas tam tikras, mūsų įsitikinimu, tranzitinis laikotarpis, per kurį, šiek tiek atsigavus ekonomikai, tie žmonės galėtų vėl įsilieti į rinką ir teikti savo paslaugas. Labai kviečiu pritarti ir palaikyti, kad du mėnesius po karantino pabaigos tie žmonės turėtų galimybę dar turėti pagalvę, dengti savo įsipareigojimus, nesiregistruoti darbo biržoje ir taip greičiau sugrįžti į darbo rinką, teikti savo paslaugas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė siūlymui. Komiteto argumentai: komitetas pritarė Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims. Jis buvo parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes.
PIRMININKĖ. Pritariantieji M. Navickienės ir P. Kuzmickienės pasiūlymui. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Koronaviruso sukelta ekonominė krizė tikrai skaudžiausiai smogs smulkiajam verslui. Ir taip jis jau yra nukentėjęs po 2008 metų ekonominės krizės. Man atrodo, žiūrint į perspektyvą, jeigu mes nenorime išbalansuoti būtent pačios ekonomikos, leisti dirbtinai įsigalioti monopoliams ir po to iškreipti pačią rinką, tikrai siūlymas geras. Aišku, tai gali sukelti tam tikrų papildomų lėšų iš biudžeto. Bet ar ateityje nebus daugiau išlaidų, kai reikės mokėti bedarbio pašalpas ar paprasčiausiai nebeliks tų žmonių, jie išvažiuos iš Lietuvos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys – motyvai prieš.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, geri norai turi tam tikrą… turėtų būti gerai apsvarstyti. Šio pasiūlymo vertė, jeigu aš neklystu, yra 72 mln., panašiai, nes šia formuluote paimami apskritai visi atvejai nediferencijuojant. Aišku, mes galime dar daugiau pasiūlyti, dar geresni pasirodyti, bet kas apmokės visą tą? Iš kur socialinio draudimo sistema ims pinigų? Iš pensininkų ir kitų? Nes tai yra tokia sistema. Yra kitos… Aš už tai, kad dėl šitų turėtų būti rastos kitos priemonės, kaip jiems išeiti iš krizės, čia turėtų būti Vyriausybės… ir bendromis pastangomis turėtume sugalvoti, kaip tą pereinamąjį laikotarpį jiems palengvinti. Bet negalima kamšyti visų skylių vien socialinio draudimo sistemos sąskaita. Kitaip ją tiesiog sužlugdysime ir bus taip pat, kaip per praėjusią krizę, kai reikėjo pinigų gauti iš ko nors, tai ėmėme iš ko? Iš pensijų. Paskui reikėjo sėdėti ir galvoti, iš kur gauti 3 mlrd., nes viskas buvo iššluota ir panašiai. Dabar mes irgi Užimtumo fondą iššluojame, garantinius fondus iššluojame – nieko nelieka ir kažkas mistiškai juos kompensuos. Kas juos kompensuos? Ta pati sistema turės amortizuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
R. J. DAGYS (MSNG). Tiesiog ieškokime racionalių sprendimų. Kolegoms pasiūlyčiau ieškoti sprendimų per sąlygų palengvinimą išeinant iš krizės, bet ne iš užimtumo fondų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame už M. Navickienės ir P. Kuzmickienės pasiūlymą. Jam komitetas nepritarė. Motyvus dėl to girdėjome.
Balsavo 110 Seimo narių: už pasiūlymą – 40, prieš – 32, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis, gerbiamos kolegės, jūsų pasiūlymas yra analogiškas, dėl jo nebalsuojame. Ačiū, kad sutinkate.
1 straipsnį galime priimti? Galime priimti. (Balsas salėje) Ne, negalime priimti. Dėl 1 straipsnio motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, geriau negu nieko, bet iš tikrųjų paliekame nemažai problemų. Viena iš jų, kur nepritarėme G. Skaistės pasiūlymui. Iš tikrųjų nemažai žmonių dirba sezoninius darbus ir jie savo savarankišką veiklą registruoja, tarkime, nuo pavasario iki žiemos, po to jie pasitraukia ir iš tų sukauptų pinigų gyvena visą žiemą. Po to laukia pavasario. Dirbdami moka visus draudimus ir viską. Pavasarį jie vėl registruoja savo veiklą. Bet kadangi Vyriausybė dėl karantino uždraudė visą veiklą, tai tie žmonės lieka be pragyvenimo šaltinio iš esmės.
Iš tikrųjų nežinau, ką čia reikia padaryti, ar grįžti ir kaip nors pagelbėti žmonėms, kurie turėjo pradėti sezoninę prekybą, prekiauti ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui. Jeigu būtų pritarta G. Skaistės pasiūlymui, kad gautų paramą visi, kurie dirbo ir draudėsi tris mėnesius, iš tikrųjų tie žmonės būtų patekę. Dabar tie žmonės, kurie pavasarį gali registruoti savo veiklą, o dabar negali registruoti iš esmės dėl draudimo, lieka be pragyvenimo šaltinio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys – už 1 straipsnio redakciją.
R. J. DAGYS (MSNG). Aš manau, kad redakcija teisinga priimta. Įrodydami savo gerumą tiesiog pasakykime teisybę iki galo pagal pasiūlymų dydį. Jei norėtume subalansuoti socialinio draudimo biudžetą, o tai reikės daryti, 9 eurais per mėnesį pensijos būtų mažesnės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame už 1 straipsnį. Motyvus girdėjome. Dėmesio visi! Balsuojame už 1 straipsnio priėmimą.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 22. 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7 pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Galime.
8 straipsnis. M. Navickienė ir P. Kuzmickienė. M. Navickienė siūlė subsidiją ne du, o tris mėnesius. Prašom pristatyti ir atitinkamai kitą redakciją.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kuris?
PIRMININKĖ. 8 straipsnis.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nematau kuris.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia mes pritarėme.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia turbūt ta pataisa, kur nebūtų perteklinių reikalavimų.
PIRMININKĖ. Pritarti… taip, komiteto pritarta.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Trumpai pristatysiu, kad tie darbdaviai (tikrai dauguma jų kreipėsi į mus), kurie karantino pradžiai esant jau priėmė tam tikrus sprendimus arba darbuotojai patys priėmė sprendimą išeiti iš darbo ar buvo atleisti, ar dalis jų gavo nemokamas atostogas, kad tokie darbdaviai, kurie jau priėmė vienokį ar kitokį sprendimą kovodami su krize, nebūtų eliminuoti iš subsidijos gavėjų sąrašo. Aš džiaugiuosi, kad komitetas tam pasiūlymui pritarė, ir tikrai kai kurie darbdaviai galės lengviau atsikvėpti, kad jie galės pasinaudoti subsidijomis, nepaisant to, kad jau buvo priėmę tam tikrus sprendimus karantino pradžioje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Džiaugiamės jūsų pasiūlymu ir komiteto motyvai yra pritarti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pritarti, taip.
PIRMININKĖ. Analogišką pasiūlymą teikė S. Gentvilas ir kolegos, mes pritarėme jam, tai analogija ir komiteto siūloma redakcija. Kitas jūsų pasiūlymas buvo atsiimtas komiteto posėdžio metu. Jūs norite pasakyti, kodėl atsiėmėte, aš privalau suteikti žodį S. Gentvilui, kur siūlėte 100 % vietoj 90 ir taip toliau.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, kaimynėse valstybėse, tokioje Latvijoje, tiesiog yra pripažįstama, kad kai kuriuose sektoriuose nebėra pinigų mokėti atlyginimams, todėl priimama 700 ar 600 eurų išmoka ir mokama iš valstybės biudžeto vis dar dirbantiems darbuotojams. Vis dėlto mūsų pasiūlymas, man atrodo, yra perdėm dosnus ir siūlyčiau už kitą pasiūlymą, tai yra S. Jovaišos, balsuoti už, o mes atsiimame tada šį siūlymą.
PIRMININKĖ. Jūs atsiimate pasiūlymą ir neprašote balsuoti. Dėkoju. S. Jovaiša siūlo daugiau. Prašau. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, gerbiamas premjere, aš irgi norėčiau jūsų pagalbos ir paramos dėl mano siūlymo. Viskas keičiasi labai dinamiškai. Aš praeitą savaitę per diskusiją pasakiau, kad girdėjau iš Lietuvos vadovo žodžius, kad reiks pinigų ir bus, arba R. Karbauskis taip pat pasakė, kad ne laikas taupyti, ir aš čia nedaug siūlau iš tikrųjų. Svarbiausias yra netgi psichologinis motyvas. Dėl tų, kuriems valstybės subsidija pakeliama pagal formulę 70 ir 30, viskas gerai, bet 90 ir 10 – kas yra valstybei nusileisti ir padaryti ne 90, o 100? Kas iš to išloš? Čia ne pinigai smulkiajam darbdaviui, kuris ten turi savo įmonėlėje keletą ar keliolika darbuotojų, bet čia yra darbo vietų išlaikymas. Kodėl šiandieną iš ryto pasakyta, kad tik 38, rodos, užsiregistravę toms subsidijoms gauti? Visi kiti laukia, parašyti atleidimo lapai ir rytoj nedarbas šoks į viršų, jeigu jūs, gerbiamieji, nepritarsite tam mano siūlymui. Iš tikrųjų bus žmonių, kurie pareis namo, suguls į vieną lovą taupydami šilumą, valgys iš vieno bliūdo ir sakys: vaikeli, aš tau negaliu to ir to, mes dabar pašalpiniai.
Nedarykime šios psichologinės klaidos. Ji kainuoja labai nedaug, prie 90 % pridėti 10, ir čia, sakau, ne darbdaviui, o tiems visiems. Ir, gerbiamas Jonai Jaruti, prašau neraginti pagal buldozerį saviškių balsuoti, pagal jau numatytus galbūt kokius nors nurodymus, nes ta pati problema yra ir Kupiškyje, ir Anykščiuose, ir Vilniuje, ir Kaune, ir visoje Lietuvoje. Ne tik finansai, bet ir žmogiška atjauta…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas, laikas, laikas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). …turi dominuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto motyvai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė S. Jovaišos pasiūlymui. Yra pritarta… Komiteto argumentai: pritarta Vyriausybės siūlomam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, jis parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už S. Jovaišos pasiūlymą – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kaip ir minėjo, Vyriausybė turi parengusi modelį, kaip subsidijuoti darbo vietas ir padėti verslui su likvidumo paskolomis, bet čia yra vienas esminis svarbus momentas. Yra dalis verslo, kuris neturi absoliučiai jokių pajamų. Kai jis neturi jokių pajamų, jis negali susimokėti nei 30 %, net ir 10 % darbo užmokesčio. Valstybė sako – nieko tokio, mes jums duosime likvidumo garantijas, bet atsiranda labai įdomus niuansas – biurokratija. Užimtumo tarnybai verslas turi pateikti iki balandžio 15 dienos informaciją apie tai, kiek jie nori žmonių laikyti prastovose, o gauti likvidumo garantiją gali kreiptis tik 16 dieną. Kaip dabar verslas gali žinoti, kiek jis norės laikyti žmonių prastovose, kai jis nežino, kiek jis gaus iš valstybės paramos ir garantijos apmokėti tuos 10 % ar 30 %. Todėl gerbiamo S. Jovaišos pasiūlymas tikrai turi racijos, nes mes per visą šitą biurokratiją iš esmės paskandinsime verslą, o verslas kuria ir saugo darbo vietas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Iš principo paskaičiuokime, ką mes dabar šituo pasiūlymu siūlome daryti. Komitetas kažkada pakėlė visas karteles, iš esmės nuo 90 ir 10 perėjom. Net ir neįgaliųjų įmonės pas mus lygiai taip pat eina prie to paties 90 ir 10 modelio, jam tikrai išsilaikyti be galo sudėtinga. Net šitame socialiniame versle, šitame sektoriuje einame prie 10. Jeigu mes einame prie visiškos dotacijos, tada reikia kalbėti apie visas verslo įmones, kad mes visus mokesčius subsidijuojame ir tada neiname prie Užimtumo įstatymo ir panašiai. Dabar kalbame apie 10 % nuo užimtumo sumokėjimo, tai pažiūrėkime – nuo minimalios algos kiek yra tie 10 %. Tai nėra tokie labai jau didžiuliai pinigai. Be to, Vyriausybė pasirinko variantą, kad eina atskirais įstatymais – Užimtumo, Verslo skatinimo ir panašiai. Dabar, jeigu mes sugriauname šitą sistemą, tai mes turime pasirinkti visiškai kitą modelį, nes bus taikoma… Kodėl tada kiti verslai, kodėl kitos grupės negali pretenduoti, jų irgi dėl koronaviruso sustojo veikla? Tai irgi tada einame prie tos visiško kompensavimo sistemos. Čia reikia iš esmės pasirinkti. Bet kai dabar mes perėjome prie šitos sistemos, tai komitetas tam ir nepritarė dabartiniame modelyje, būtent tokiai tvarkai. Čia yra politinio pasirinkimo klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame už S. Jovaišos pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 39, prieš – 18, susilaikė 52. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narys M. Majauskas siūlė pakeisti 41 straipsnio 21 dalį, tačiau mes jau dėl to balsavome ir antrą kartą nebebalsuosime. Komitetas tam buvo nepritaręs. Dėl kitų pasiūlymų nebuvo praėjęs laikas.
Dar M. Majausko pasiūlymas papildyti 41 straipsnio 41 dalį. Prašom, dėl šito mes dar nebalsavome. Vietoj šešių jūs siūlėte du mėnesius.
M. Majauskas. Tuoj įjungsime.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išties apmaudu, kad Seimas nesutiko svarstyti ir kitų pasiūlymų. Kilus abejonėms, aš kreipiausi į Seimo posėdžių sekretoriatą ir klausiau, ar bus galima svarstyti. Buvo atsakyta, kad bus galima svarstyti, todėl ir skyriau tam laiko, ir registravau tuos pasiūlymus. Apmaudu, kad nuomonė ir pozicija pasikeitė. Tiek jau to. Išsakysiu nuomonę ir šiuo klausimu.
Mes ekstremalios situacijos metu reikalaujame verslą priimti papildomus įsipareigojimus ir nesuprantame, kad saugoti turime ne darbo vietą, o darbdavį, kad jis išsaugotų darbo vietą. Jeigu, pablogėjus ekonominei situacijai, darbdavys bus priverstas atleisti darbuotoją, pagal šį įstatymą jis turės grąžinti subsidiją tai darbo vietai, kai jis net nežino, ar jam reikės po mėnesio ar dviejų, nes jis nežino, ar nebus karantino, kaip nežinome ir mes. Mes verslui, gerbiami kolegos, uždėsime girnapusę, dėl kurios jis vėliau negalės išplaukti. Turime gelbėti darbdavius skubiai ir be jokių papildomų sąlygų, nes laikas yra kritiškai svarbus. Aš kaip palyginimą galėčiau pasakyti, kad mes, prieš pradėdami gesinti namą, šeimininko paprašome užpildyti paraišką ir dar sušokti polką.
Gerbiami kolegos, ar nesuprantate, kad pagrindinis tikslas yra verslui išgyventi. Jeigu išgyvens, tai bus išsaugotos ir darbo vietos, bet ne tiek, kiek jūs nuspręsite, o tiek, kiek verslui bus ekonomiškai pagrįsta tai daryti. Kviečiu nedaryti papildomų sąlygų ir biurokratinių kliūčių verslui gauti paramą ir pagalbą. Todėl kviečiu pritarti pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas nepritarė kolegos M. Majausko pasiūlymui. Argumentai. Komitete pritarta Vyriausybės siūlomam ir komiteto patobulintam modeliui dėl paramos savarankiškai dirbantiems asmenims, kuris parengtas įvertinus valstybės finansines galimybes. Pritarta dėl darbo vietų, išlaikomų tris mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, tačiau atsisakyta prievolės darbo vietas išlaikyti šešis mėnesius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už. Pritariantis M. Majausko pasiūlymui – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai kviesčiau sąžiningai pasižiūrėti į šitą klausimą be rožinių akinių. Jeigu mes nepritarsime M. Majausko pasiūlymui, dalis Lietuvos įmonių bus pasmerktos bankrutuoti, nes rožiniai akiniai, kad visos darbo vietos bus išlaikytos, negali egzistuoti šioje valstybėje esant tokioms sąlygoms, kas šiuo metu vyksta pasaulyje ir Lietuvos ekonomikoje.
Įpareigojimas darbdavius išlaikyti šešis mėnesius po krizės, karantino pabaigos, ekstremalios situacijos pabaigos tas darbo vietas, už kurias yra mokėta prastovos subsidija, yra iliuzija. Na, negalima tikėtis, kad nė vienos darbo vietos nepanaikins darbdavys, jeigu po ekstremalios situacijos atleidus varžtus vartojimas negrįš kai kuriuose sektoriuose. Įsivaizduokite, kad galimai gegužės mėnesį vėl leidžiama bendra viešbučių, SPA centrų, kurortų veikla. Kas dabar važiuos tenai? Natūralu, kad dalis darbuotojų bus atleista, bet jeigu mes pasakysime, kad darbdaviai dvigubai bus baudžiami, jeigu per ateinančius šešis mėnesius atleis nors vieną darbuotoją, tai bus jiems prievolė grąžinti ir karantino metu mokėtą subsidiją, jie bus dvigubai baudžiami, dalis bankrutuos arba tiesiog sudegs.
Nusiimkime raudonus akinius ir tikrai pritarkime subalansuotam siūlymui, kad ne šešis mėnesius, bet du mėnesius privalėtų išlaikyti darbdaviai tas darbo vietas, kurioms gautos subsidijos. Aš siūlyčiau realiai žvelgti į ekonomikos vystymąsi šiuo laikotarpiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys mano kitaip, motyvai prieš.
R. J. DAGYS (MSNG). Pradžioje labai trumpai norėčiau atkreipti dėmesį, kad komitetas pasirinko trijų mėnesių kompensavimą kaip protingą, subalansuotą, pasveriantį galimybes. Aš manau, jis yra pakankamas. Bet dabar aš norėjau atkreipti dėmesį į labai svarbų aspektą, kaip mes diskutuojame krizės sąlygomis.
Atkreipkite dėmesį į sąvokas, kurias vartoja liberalioji pusė. Vietoj „žmogaus“, „darbuotojo“ yra „darbo vietaׅ“, žmogaus ten nėra, tai yra darbo vieta, kažkokia mistika. Užmiršta, kad visą ekonomiką kuria žmogus, konkretus žmogus, ne darbo vieta. Ir viso paketo esmė yra būtent pagalba išlaikyti žmones gyvybingus, turinčius iš ko gyventi. Ir tai, kad mes juos išlaikome, tai yra parama kartu ir verslui, nes mes padedame juos išlaikyti. Bet kai mes žiūrime į darbo vietą, o ne į žmogų, tada pradeda visa grandinė trūkinėti iš esmės.
Aš iš esmės nepritariu tokiam požiūriui ir tokiam svarstymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl M. Majausko pasiūlymo. Komitetas jam nepritarė. Motyvus išgirdome.
Balsavo 104 Seimo nariai: už pasiūlymą 36, prieš – 26, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamas Sergejau Jovaiša, jūsų pasiūlymas, bet mes dėl jo jau apsisprendėme, dėl 100 %. Nebalsuojame. 8 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl 9, 10, 11, 12 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti labai daug. A. Vinkus – motyvai už. Ačiū, gerbiamoji pirmininke.
A. VINKUS (LSDDF). Iš vietos? Gerbiamieji Seimo nariai, dar 1991 metais buvo priimtas Mažųjų įmonių įstatymas, galiojęs ilgus metu. Jis atleido smulkiuosius verslininkus nuo mokesčių ir suteikė kitokio pobūdžio lengvatas. Ir tai atvėrė galimybes smulkiajam verslui, neturinčiam stipresnio finansinio potencialo, pradėti ir plėtoti veiklą. Stambiųjų ūkio subjektų Lietuvoje turime ribotą skaičių, o smulkiųjų verslininkų, dirbančių pagal įvairias teisines formas, nors jie yra maži, gana daug ir tai džiugina, nes jie kuria darbo vietas, prisideda prie konkurencijos skatinimo ir bendrojo vidaus produkto kūrimo.
Šį karantino laikotarpį smulkusis verslas pajaus ypač jautriai, nes tai verslas, kuris neturi sukaupęs pelno atsargų ir dažniausiai turi tik tą vienintelį pragyvenimo šaltinį. Be to, dažniausiai tokiu verslu užsiima jauni žmonės, jaunos šeimos. Todėl manau, kad gerbiamosios R. Šalaševičiūtės inicijuotą Užimtumo įstatymo pakeitimą dėl laikinų išmokų mokėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims turime priimti, drįsčiau pasakyti, net besąlygiškai. Dėkoju už iniciatyvą. Palaikau šį įstatymą. Kviečiu palaikyti ir kitus Seimo narius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Puidokas – motyvai prieš. Prašom, gerbiamas Mindaugai.
M. PUIDOKAS (MSNG). Labai svarbus įstatymo projektas, ir iš tikrųjų norėčiau pasinaudoti galimybe, nes yra premjeras, bet neturime Vyriausybės valandos. Jis tikrai daugeliu atvejų per šią krizę labai sėkmingai ėmėsi lyderystės, išspręsdamas opias problemas. Tai ir dėl šio įstatymo projekto vis tiek yra labai daug neaiškumų ir klausimų – šiuo įstatymo pakeitimu numatoma tvarka, kokiu būdu darbuotojams bus kompensuojami atlyginimai. Neabejotinai ypač svarbu, kad mechanizmai pradėtų veikti, vis dėlto iki šiol nėra aišku, kokia tvarka tai bus realizuojama. Verslo įmonės negauna laiku atsakymo, kokia tvarka turės mokėti atlyginimus, ar iš pradžių išmokėti atlyginimą, o po to valstybė finansuos dalį išlaidų.
Klausimas, iš kur įmonė gali sumokėti atlyginimą tuo atveju, kai dėl karantino veikla yra visiškai sustabdyta, kiek Lietuvoje įmonių, kurios gali tai padaryti? Taip pat siūloma įmonėms kreiptis į finansines institucijas, tikintis lengvatų ir „Invegos“ garantijų. Tačiau nei bankai, nei „Invega“ neturi pasitvirtinę tvarkų. Neaišku, ar nespėja, ar neturi tam tinkamos kompetencijos, tačiau iki šiol verslo įmonės negauna jokios praktinės informacijos. Tad išsprendus šias problemas, manau, atsirastų verslo sektoriuje daugiau aiškumo ir būtų laiku priimti tie žingsniai, kurie nėra labai būtini.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Skaistė – motyvai už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties klausiausi kolegos A. Vinkus ir nustebau, kad čia R. Šalaševičiūtės iniciatyva, nes iki šiol galvojau, kad čia Vyriausybės inicijuotas projektas. Bet nustebinkite mane. Išties galvojau, užsirašyti už ar prieš, ir visgi užsirašiau už, nes manau, kad įstatymas yra reikalingas ir jis yra geresnis, negu buvo. Kompensavimas už prastovas tapo lankstesnis, galima bus kompensuoti iki pusantro minimalaus atlyginimo, jeigu darbdavys prisideda bent 30 % ir 70 % valstybė, 90 % kompensuojant valstybei, 10 % darbdaviui iki vieno minimalaus atlyginimo. Nebus nesunešiojamų klumpių, kaip buvo anksčiau, kai buvo numatyta, jog nors vieną dieną išleidus neapmokamų atostogų jau kompensacijos nebegali gauti už prastovas. Džiaugiuosi, kad to buvo atsisakyta, nes daugelis darbdavių, nežinodami, kokie bus priimti įstatymai, buvo išleidę bent vienai ar kitai dienai nemokamų atostogų.
Nebėra reikalavimo išlaikyti visas darbo vietas, ir šešis mėnesius, kaip buvo numatyta iš pradžių, nes tokios rizikos verslas irgi nenori prisiimti. Man atrodo, džiaugiantis visais tais gerais dalykais, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kas vis dėlto liko labai abejotina. Kaip kalbėjo Sergejus, dalis verslų neturi ir tų 10 % kompensuoti darbo užmokesčiui, ir reikia stebėti, ar nebus pasiliekama prie to, kad dauguma darbuotojų pažeistuose sektoriuose vis dėlto bus atleisti.
Kas kelia nerimą dėl savarankiškai dirbančiųjų? Išties liūdna, kad nebuvo pritarta mano pataisai, nes liko reikalavimas, kad individuali veikla būtų registruota bent trys mėnesiai iki karantino pradžios. Išties visi tie žmonės, kurie įregistravo savarankišką veiklą, nežinodami, kad bus paskelbtas karantinas, likus mėnesiui ar dviem iki jo pradžios, liks palikti likimo valiai. Tiesiog manau, kad turėtų būti stiprus monitoringas žvelgiant į situaciją ir įvertinant visas rizikas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas. E. Pupinis – motyvai prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiami kolegos. Iš tiesų šis tas yra. Bet ar iš tikrųjų šis tas gali pagelbėti šiuo momentu rimtoje situacijoje? Čia jau buvo keli motyvai minėti. Vienas iš jų – niekas nežino, kiek užsitęs tas karantinas. Įsivaizduokite, kad verslininkas, norintis išlaikyti darbo vietas, niekuo negarantuotas. Jis kas mėnesį turės imti tam tikrą subsidiją, kad išlaikytų verslą. Bet jis nežino, kas bus dar ir po krizės. Tik žino vieną dalyką, kad po krizės, jei, neduok Dieve, neatsigaus rinka ir, tarkime, jo paslaugos niekam nebus reikalingos, jis turės sugrąžinti tuos pinigus. Įsivaizduokite, tarkime, ar ne paprasčiau būtų vis dėlto, turint 10 žmonių darbo kolektyvą, užsidaryti, atsiskaityti su žmonėmis dabar, kadangi tu nežinai, kas po kiek laiko ten išvis bus, ar nepasidarysi po kiek laiko dar didesnės problemos. Manau, kad šis įstatymas vis dėlto nelabai paskatins, ypač vidutinį ir smulkųjį verslą, išlaikyti darbo vietas vien todėl, kad įrašytos tam tikros sąlygos, kurios privers verslininkus drebėti tuos visus karantino mėnesius.
Dar vienas klausimas. Mes kai kuriuos žmones palikome be pajamų šaltinio. Čia minėjau tą G. Skaistės pasiūlymą. Nemažai žmonių dirba sezoniškai. Jie vykdo savo veiklą, registruoja ją, bet atėjus žiemai išregistruoja ir laukia pavasario. Dabar tie žmonės lieka be nieko. Jūs pasiūlykite, ką jiems daryti. Darbo biržoje jie negali registruotis, nes nedirbo paskutinius mėnesius, nepraėjo tie šeši mėnesiai, tai jie be pajamų šaltinių. Čia daug klausimų dar neatsakytų, tai aš susilaikysiu. Tikiuosi, kad mes grįšime prie to įstatymo projekto ir dar ne kartą jį tobulinsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, yra viena esminė priežastis, kodėl ši sistema neveiks. Apie ją kalbėjau praeitą posėdį, kalbėjau ir Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prastova yra rišama su minimaliu atlyginimu, o tai yra 437 eurai į rankas. Kur dar, pasakykite, pasaulyje yra tokia žiauri valstybė savo gyventojų atžvilgiu? Dar negirdėjau, kad, karantino metu kur nors uždarius žmogaus darbo vietą, jis gautų minimumą. Kodėl mes negalime tinkamai atlyginti žmogui, kuris nedirba, nes saugo mūsų visų sveikatą? Uždaryta juk visos visuomenės naudai, todėl visas išlaidas turi ir padengti visa visuomenė. Kodėl žmogus, kuris iki šiol gavo vidutinį atlyginimą, dabar turi išgyventi iš minimumo? Juk žmogus nekaltas dėl karantino. Vyriausybė uždarė jo darbo vietą. Kaip šeimai išgyventi už tokius pinigus? Ant šakių Seimą išneš, gerbiami kolegos, už tokius sprendimus. Ir paaiškinkite, kodėl žmogui dabar nesikreipus į Užimtumo tarnybą, jei nedarbo išmoka yra 50 % didesnė tam, kuris gauna vidutinį atlyginimą. Taip, įstatymas yra geresnis, negu prieš tai buvo, bet jis vis tiek yra blogas. Jis neišspręs problemos, tik dar labiau ją pagilins.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas – motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Prisidedu prie Mykolo pagiriamųjų žodžių Vyriausybei. Iš tikrųjų yra pasiektas šioks toks įsiklausymas. Gaila, neskatinami savarankiškai dirbantys, nes tokių yra be galo daug dirbančių pagal autorių sutartis, yra daug kūrėjų, menininkų, kurie iš tikrųjų sėdi šiandien ir nemato perspektyvos, nes tiesiog jų kūrybai nėra erdvės skleistis. Bet šiandien reikia blaiviai vertinti, gerbiamas R. J. Dagys čia replikavo – darbo vietos arba darbuotojai, ir darbuotojų ateitį.
Labai daug įmonių kaip realią savo vienintelę veiklos perspektyvą mato bankrotą. Bankroto administravimas užtrunka bent šešis mėnesius, per tą laikotarpį darbuotojas negaus jokių pajamų: nei bedarbio pašalpos Užimtumo tarnyboje, nei iš darbdavio, gal jis pinigus atgaus, bet po šešių mėnesių. Reikia labai realiai įvertinti, kad šito sunkmečio dalis įmonių neatlaikys. Todėl norint išgelbėti darbuotojus ar darbo vietas, kas kaip nori, tas taip pavadins, reikia suprasti, kad reikia apmokėti visus kaštus.
Dar vienas dalykas, kurį mes dažnai nutylime savo diskusijose, kad yra įmonių, kurios samdo papildomus darbuotojus, ir yra įmonių, kurios plečiasi ir klesti šiuo laikotarpiu. Valstybė šiandien turi sužaisti ta pusiausvyra, paimti iš tų, kurie gali mokėti, ir sumokėti tiems, kurie uždaryti dėl epidemiologinių sąlygų. Tik valstybė gali išgelbėti juos, verslas nėra kaltas, kad negali darbuotojams mokėti šitų algų, ne smerkime jį, o padėkime išlaikyti darbuotojus. Bet šiandien žiūrėdami ir kraudami nepakeliamus įpareigojimus verslui mes įmones įstumsime į bankrotą ir kentės tie patys darbuotojai, kurie siuntė mums šimtus elektroninių laiškų šiandien ir vakar į mūsų pašto dėžutes.
Kviečiu pritarti šitam įstatymui kaip geram kompromisui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių kalbėti yra, bet galimybės jau to nebeleidžia. Balsuojame po išsakytų motyvų. Užimtumo įstatymo projekto priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 2. Užimtumo įstatymas priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas. D. Šakalienė dėl vedimo tvarkos.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Iš tikrųjų norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl Elektroninių ryšių įstatymo noriu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, nes prieš porą valandų Vyriausybės rūmuose buvo pristatyta kartu su Vyriausybe, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiaujant sukurta mobilioji programėlė „Karantinas“. Ji kaip tik ir užtikrina tą tikslą, kurio reikia, kad žmonių, kurie turi izoliuotis, galėtų būti kontroliuojama buvimo vieta, bet su jais sudarant savanorišką susitarimą ir be reikalo neapribojant piliečių teisių.
Šalia to jūs turbūt visi matėte net medikų kreipimąsi, kad nereikia nereikalingai apriboti piliečių teisių. Aš manau, kad ta programėlė, beje, pristatyta Vyriausybės rūmuose, čia nei opozicija kaip nors sugalvojo, nei kaip nors tai paveikė, aš manau, tikrai galėtų būti praktinė priemonė, kuri leistų užtikrinti teisėtą tikslą ir nereikalingai nepažeisti piliečių teisių.
Frakcijos vardu prašau atidėti priėmimą.
PIRMININKĖ. Ar tai tikrai frakcijos vardu? (Balsai salėje) Frakcijos vardu. Aš priversta teikti balsuoti. Lietuvos socialdemokratų frakcijos vardu Elektroninių ryšių įstatymo projekto… Dėl vedimo tvarkos – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Šiaip, jeigu aš gerai suprantu Statutą, klausimas dar nebuvo paskelbtas, o prieš tai buvo paprašyta pertraukos.
PIRMININKĖ. Jūs labai teisus, jūs labai teisus ir labai gražiai sekate… (Balsai salėje) Bet kai aš paskelbsiu, ko gero, D. Šakalienė padarys tą patį. Kolegos, vis tiek kitos išeities nėra. J. Jarutis. (Balsai salėje) Gerai, kolegos, Elektroninių ryšių įstatymo 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671(2).
18.10 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671(2) (priėmimo tęsinys)
J. Jarutis dėl vedimo tvarkos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip. Dabar aš, naudodamasis savo teise, frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos dėl šio klausimo.
PIRMININKĖ. Na, iš tiesų tai būtų galimybė galbūt ir išsiaiškinti, ar iš tikrųjų yra taip, ar kitaip. Kolegos, balsuojame dėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos… Taip, mano… (Balsai salėje) Viskas, jokių gėdų nėra, kadangi D. Šakalienė kalbėjo dar nepaskelbus įstatymo projekto. O dabar balsuojame dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymo daryti pusės valandos pertrauką ir mes išsiaiškinsime… (Balsai salėje) Aš neįgarsinau, nepasakiau. Ir iš tiesų kolegos, kurie pastebėjo, kad aš dar nebuvau paskelbusi įstatymo nei numerio, nei pavadinimo, yra teisūs, todėl balsuojame dėl pusės valandos pertraukos. (Balsai salėje)
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 54, prieš – 25, susilaikė 6. Skelbiama pusės valandos pertrauka. Išsiaiškinsime ir neliks abejonių. (Balsai salėje)
Opozicijos lyderis G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama pirmininke, aš labai raginčiau nepiktnaudžiauti tokiomis paprastomis, galbūt primityviomis techninėmis pertraukėlėmis, nes be sutarimo dažnu atveju šioje salėje tarp opozicijos ir valdančiųjų kai kurie sprendimai apskritai galės nepraeiti. Tokiu būdu mėgindami kažkaip apsukti ar šiek tiek papiktnaudžiauti, ar ką nors tokio, iš esmės jūs tiktai gausite atgal iš šios pusės reakciją, kuri tiesiog stabdys visus reikalus. Mielieji, aš suprantu, kad šį kartą Jonas yra priverstas, jaučiasi, kad turi, frakcija taip įpareigoja jį. Aš tai suprantu, bet aš tikrai labai raginu to nedaryti. Geriau, jeigu jūs matote, pasitarkime. Tikrai nėra sudėtinga susėsti dabar ant palangės ir pasitarti dėl vieno ar kito projekto, ką mes galime daryti drauge.
PIRMININKĖ. Ačiū už teisingus žodžius. Visada geriau pasitarti. Ir iš tiesų buvo taip, kaip buvo – pertrauka paprašyta dar nepaskelbus įstatymo projekto.
18.12 val.
Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4663(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dirbame toliau. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Liko tik balsavimas. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso minėto straipsnio priėmimo. (Balsai salėje)
Balsavo 60 Seimo narių. Užsiregistravo 63. Atidedame balsavimą.
18.13 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo“ projektas Nr. XIIIP-4563 (priėmimas)
2-9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo“. Rezoliucija.
J. Sabatauskas dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, rytiniame posėdyje, kai svarstėme darbotvarkes, atsimenate, aš siūliau išvis išbraukti šį klausimą, dėl kurio ką tik vyko balsavimas – Baudžiamojo kodekso pataisų, ir daryti taip, kaip ir ministras siūlė mums skambindamas. Jis siūlo, kad būtų priimta tik viena pataisos dalis, kur didinama sankcija iki vienerių metų, o kita dalis, kur sankcija nuo trejų iki penkerių, išvis ją išbraukti, ir su tuo pats sutinka. Kam čia bandyti stumti tą balsavimą? Taigi bus ir kitą kartą tas pats.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mes siūlome konstruktyvų kelią tartis. Ir šiuo atveju, atrodo, su ministru buvo susitarta. Nesuprantu, kodėl toliau taip daroma.
PIRMININKĖ. Mielas kolega, jūs puikiai žinote, kai atidėtas balsavimas, nieko daugiau pakeisti negalime. Galime nebent registruoti naują įstatymo projektą. (Balsai salėje)
Dabar dėl rezoliucijos. Motyvai. P. Saudargas – motyvai už. Prašom. P. Saudargo nematau. E. Zingeris – motyvai prieš.
Atsiprašau, jeigu gerbiamas V. Kernagis truputį leistų matyti Emanuelį.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia aš, toje pačioje vietoje 30 metų. Gerbiami kolegos, ši rezoliucija yra gera, jai reikėtų pritarti. Aš pateikiau pasiūlymus vakar, bet, ko gero, man teks juos atsiimti, nes tektų sudaryti komisiją, tada ši rezoliucija nepatektų į bendrą ruošiamų rezoliucijų eigą su kitomis šalimis. Bet aš norėčiau gerbiamam ministrui pasakyti, ką pasakė vedantieji specialistai, ko trūktų ir ką mes galėtume kitoje rezoliucijoje, kai bus gegužės 8 dieną kartu su Baltijos šalimis…. (Balsai salėje) Taip, gerbiamas Sysai, taip, kiekvieną dieną po rezoliuciją, nes praėjo 75-eri metai nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o Rusija bando revizuoti.
Aš norėčiau perskaityti tik du sakinius, kad iš esmės pritariančioje rezoliucijoje trūksta Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimo, kuris 1989 m. gruodžio 24 d. buvo priimtas ir kuriame pasmerkti Molotovo–Ribentropo pakto slaptieji protokolai. Kadangi mes kalbame apie revizionizmą, tai turėtume nuo šio fakto pradėti ir prisiminti apie tai, kad Rusijos Federacija 1991 m. liepos 29 d. tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartyje pasmerkė Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos aneksiją. Čia yra be galo svarbu ir dabar svarbu pasakyti, kad ponas V. Putinas dabar bando, darydamas reviziją savo naujos Konstitucijos, įtvirtinti istorinį revizionizmą. Todėl kalbėdamas apie šiuos pataisymus aš iš esmės pritarčiau tai rezoliucijai, kurią teikia L. A. Linkevičius. Taip pat noriu priminti, kad mes dar vieną rezoliuciją parengsime iki gegužės 8 dienos, ir taip pat artėja 80-metis B. S. Veleso deklaracijos, kurioje buvo įtvirtintas Amerikos nepripažinimas Baltijos šalių okupacijos. Taigi iš esmės pritardamas rezoliucijai, turėdamas pataisas, savo pataisas atsiimu. Ačiū.
Gerbiama Rima, jūs girdite, sakau, atsiimu pataisas, kad nereikėtų vėliau sudaryti bendros redakcinės komisijos.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs jau viršijote laiką. Supratau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. P. Saudargo nėra. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, be abejonės, rezoliuciją reikia priimti, nes tai ne tik mūsų kaip šalies pozicijos atspindys, tačiau ir paremianti kitų šalių analogišką poziciją. Pristatant jau buvo paminėtos kelios mūsų kaimynės, tarp jų ir Lenkija. Kaimyninių šalių parlamentai, kuriuos palietė Molotovo–Ribentropo paktas ir jo pasekmės, pasisakė apie tai, ir aš manau, kad kiekviena šalis, kuri tampa tokio istorinio revizionizmo taikiniu, turi pasakyti savo aiškią ir nedviprasmišką nuomonę, kaip tai vertina. Taigi rezoliucija skirta ne praeičiai, o būtent dabarčiai. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis – motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, rezoliucija labai gera ir sveikinu autorių, kad jinai tokia atsiranda. Sveikinu jo iniciatyvas ir bendradarbiavimą su kolegomis iš Baltijos valstybių, su Lenkijos kolega ir noriu pasakyti, kad Vakarai ilgai nuolaidžiavo Rusijai, netgi buvo susitaikę su jos nusikaltimų dangstymu, tarkime, su žmonių žudynėmis Katynėje ir panašiai, tai dabar ta situacija šiek tkiek yra pagerėjusi, bet dar ne tokia, kad Vakarai imtų ir pripažintų savo klaidas, anksčiau darytas, ir pripažintų tai, kad jie nuolaidžiavo anksčiau Rusijai, o dabar reikia peržiūrėti ne tik Rusijos istorinę praeitį, bet reikia peržiūrėti ir jų pačių elgesį. Matyt, Lietuvai ir jos kaimynėms yra skirta ta misija būti lydere šioje srityje. Aš labai būčiau už tai, kad ta lyderystė ir toliau tęstųsi. Sveikinu ministrą. Priimkime šitą rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Ažubalis – motyvai prieš.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolegos, ši rezoliucija iš pirmo žvilgsnio iš tikrųjų atrodo teisinga ir reikalinga. Tačiau aš abejoju paties teikėjo tikromis intencijomis. Kas verčia mane abejoti jo intencijomis – tai ankstesni žingsniai atremiant Kremliaus propagandą.
Dar ne taip seniai savo viešais pareiškimais užsienio reikalų ministras stiprino Kremliaus mėgstamą naratyvą, kad Lietuvos rezistentai – tai yra nacių kolaborantai. Čia turiu mintyje Lietuvos didvyriui ne kartą ministro išsakytą viešą priekaištą, kad Jonas Noreika-Generolas Vėtra buvo kolaborantas, kolaboravo su naciais. Tai, žinote, iš vienos pusės, kviečia kovoti prieš Rusijos istorinį revizionizmą, iš kitos pusės, tą revizionizmą palaiko, nepaisant, kad keturi Lietuvos teismai, du Aukščiausiojo Teismo sprendimai ir du administracinių teismų sprendimai, reabilitavo Generolą Vėtrą. Žinote, mes čia atsiduriame labai tokioje, sakyčiau, dviprasmiškoje padėtyje ir tai, sakyčiau, kenkia pačiai rezoliucijai, kenkia nuoširdumo jausmui, kad ta rezoliucija iš tikrųjų teikiama nuoširdžiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš norėčiau pasakyti gerbiamajam Audroniui, kad visada būna pirmas kartas. Mane taip pat nustebino šita rezoliucija, tikėkimės, ji bus kaip Užsienio reikalų ministerijos vizitinė kortelė. Aš vis dėlto sakyčiau, kad reikėtų pritarti šitai rezoliucijai, ir vieningai pritarti. Be abejonės, ten norėtųsi matyti ir daugiau dalykų, kurie nėra akcentuojami. Ir, be abejonės, reikia pataisyti, kaip aš minėjau, pagal tas redakcines pastabas, kurias aš pateikiau. Ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Kasčiūnas – motyvai prieš.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Man tenka dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje. Ir būtent šiais metais suintensyvėjo Rusijos pastangos išnaudoti neva jų deklaruojamą kovą su fašizmu, bandant diskredituoti apskritai valstybių, Baltijos šalių nepriklausomybę, ir tai yra akivaizdu. Todėl šita rezoliucija, be jokios abejonės, yra reikalinga.
Tačiau, kaip ir gerbiamas Audronius minėjo, gerbiamas ministre, mes vakar kreipėmės į jus su A. Ažubaliu. Turime Lietuvos administracinio teismo galutinį sprendimą dėl Generolo Vėtros. Norėtume pasakyti vieną paprastą dalyką – jūs esate Lietuvos užsienio reikalų ministras. Ir jeigu jūsų asmeninės pažiūros yra kiek kitokios ir jums galbūt nepatogu ar kažkaip nesinori, bet jūs turite atstovauti Lietuvos pozicijai. Todėl mes paprašėme jūsų, kad ir Lietuvos diplomatinėms atstovybėms jūs išsiųstumėte labai aiškią informaciją apie tai, kas tuo metu vyko, ką darė šitie žmonės, ir gintumėte mūsų valstybės interesus tarptautinėje arenoje.
Gerbiamas ministre, nepaisant to, kad aš užsirašiau argumentuoti prieš, aš vis dėlto sveikinu, kad jūs pasiūlėte šitą dokumentą, bet būkime nuoseklūs ir jeigu tvirtai stovime pozicijose, tai nežiūrėkime į istoriją selektyviai. Labai jums ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aišku, šita ministro L. A. Linkevičiaus iniciatyva yra pagirtina ir remtina. Aš ją suprantu kaip tokį prevencinį sprendimą, mūsų tautos, mūsų tautos stuburo parodymą, ir tai yra ta atsvara nedraugiškoms valstybėms su savo informaciniais karais. Tačiau akivaizdu, kad ta rezoliucija yra tik pusinė, norėtųsi, kad joje būtų daugiau. Ir šios dienos diskusija parodė, kad į istorinio revizionizmo sampratą neįeina nei pokario partizanai, nei kitos problemos. Manau, kad vis dėlto turėtų toje rezoliucijoje atsispindėti. Manyčiau, kad čia yra pamoka, kad reikia daugiau kalbėtis, daugiau diskutuoti. Keista, kad ši rezoliucija nebuvo pristatyta Valstybės istorinės atminties komisijoje, frakcijose. Manyčiau, kad ji tada būtų daug tobulesnė ir svarbesnė. Tačiau nors jos nauda tokia pusinė, vis dėlto žingsnis į priekį. Šioje sudėtingo geopolitinio konteksto situacijoje ji yra reikalinga ir kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio – ar priimame rezoliuciją be pataisų?
Svarbus jūsų balsavimas. Jeigu priimsime be pataisų, nereikės sudaryti redakcinės komisijos, jei už tai balsuos dauguma Seimo narių. Jei prieštarauja 1/3, tada reikės sudaryti redakcinę komisiją.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai, vienbalsiai pritarė rezoliucijai. (Gongas)
M. Majauskas – dėl vedimo tvarkos.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš labai noriu atkreipti dėmesį, kur šiuo metu yra J. Jarutis ir kur esu aš. Kai bus klausimas dėl pluoštinių kanapių, noriu atkreipti dėmesį, kad aš jau stovėjau ir dar stoviu čia. Prieš valdančiai daugumai kreipiantis ar apeliuojant į jūsų žvilgsnį, galbūt jūs susimildama pamatysite ir opoziciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Mykolai. Išties aš labai dažnai žiūriu į jus ir žaviuosi jūsų energija ir gebėjimais. Tikrai pažvelgsiu ir šį kartą.
18.27 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4522(2), Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 8, 10, 12, 18, 22, 23, 26, 28, 38 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4523(2), Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4524(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4525(2), Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo Nr. XI-473 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4526(2), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4527(2) (svarstymo tęsinys)
O dabar, mielieji kolegos, ne dėl pluoštinių kanapių. Mes dar nebalsavome dėl Pensijų kaupimo įstatymo po svarstymo. Pensijų kaupimo įstatymas ir lydimieji teisės aktai buvo svarstyti. Motyvai išsakyti, dalyvauta diskusijose, nebuvo balsavimo. Balsuojame, gerbiami kolegos.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 80, prieš – 2, susilaikė 15. Pensijų kaupimo ir lydimiesiems teisės aktams po svarstymo yra pritarta.
18.28 val.
Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4142VK, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12 ir 18 straipsnių pakeitimo, 13, 14 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4143, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4144 (pateikimo tęsinys)
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad įvyko pateikimas ir mes išsakėme motyvus dėl 2-12 klausimo ir lydimųjų: Viešojo administravimo, Teisės gauti informaciją ir Valstybės tarnybos įstatymų projektų, tad prašau dėl jų balsuoti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 84, prieš 1, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir siūloma svarstyti gegužės 28 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame.
18.29 val.
Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas Nr. XIIIP-4483VK, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 34, 51, 55 straipsnių pakeitimo ir 53, 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4484, Vidaus tarnybos statuto 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4485, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 25, 27, 40 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4486, Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 1, 5, 9, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4487, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-4488, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 29, 31, 33, 42, 69, 71 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4489 (pateikimo tęsinys)
Kitas kompleksinis įstatymo projektas, kuris buvo pateiktas, – Viešojo sektoriaus darbuotojų registro įstatymo projektas, prašom balsuoti po pateikimo. Kartu su juo buvo lydimieji įstatymų projektai Nr. XIIIP-4484, Nr. XIIIP-4485, Nr. XIIIP-4486, Nr. XIIIP-4487, Nr. XIIIP-4488 ir Nr. XIIIP-4489.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Dėl Viešojo sektoriaus darbuotojų kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Dėl Valstybės tarnybos – taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o dėl Vidaus tarnybos, Prokuratūros įstatymų projektų kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Korupcijos, Gyventojų turto deklaravimo ir Diplomatinės tarnybos kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o dėl Diplomatinės tarnybos – Užsienio reikalų komitetas kaip papildomas. Galime tam pritarti? Pritariame. Ir svarstysime birželio 11 dieną.
18.30 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 1, 2, 3, 4, 7, 11, 15, 18 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 102 ir 151 straipsniais ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4399 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, mes taip pat pateikėme Miškų įstatymo projektą. Gerbiamas ministras K. Mažeika jį pateikė. Motyvus išgirdome. Balsuojame dėl šio įstatymo projekto po pateikimo. Projektas Nr. XIIIP-4399.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 98, prieš – 1, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 11 dieną, kaip ir ankstesnius. Ne 10 dieną, o 11 dieną. Tai bus antradienis. Ketvirtadienis, taip?
18.32 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4482(2) (svarstymo tęsinys)
Ir dar buvo pateikti du rezerviniai, tai yra svarstyti. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-4482(2). Po svarstymo prašau pritarti minėtam įstatymo projektui.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 84, prieš – 2, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
18.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2476 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4535 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis įstatymo projektas, kurį mes jau spėjome anksčiau pateikti, tai rezervinis 6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4535. Po pateikimo prašome balsuoti.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti artimiausiu metu. Data neužrašyta. Kai sulauksime komiteto išvados.
Gerbiami kolegos, dėkoju. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Prašom.
18.34 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4539, Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4540, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4541, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 III skyriaus pavadinimo, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4542, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4543, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4544, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4545, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4546, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 1, 2, 5, 13, 15 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4547, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 131, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4548, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 3, 16, 22 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4549, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4550, Administracinių nusižengimų kodekso 185 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4551, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 206, 225, 226, 2261 ir 2262 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4552 (pateikimas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, žiūriu, yra ministras, tai kviečiu ministrą į tribūną. Jis pristatys Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4539 kartu su lydimaisiais. Seimo narius tik perspėju, kad po šio projekto bus kanapės, kanapių projektas.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiu Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimo projektus. Projektai parengti įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendacijas, atsižvelgiant į atsiradusią naują pensijų anuitetų mokėjimo veiklą ir poreikį apie ją atsiskaityti, taip pat atsižvelgiant į poreikį iš esmės peržiūrėti įstatymo nuostatas siekiant didesnio atskaitomybės reguliavimo aiškumo ir administracinės naštos mažinimo.
Pagrindinis tikslas – reglamentuoti viešojo sektoriaus subjektų – valstybės, savivaldybių – atskaitomybės procesą, kuris užtikrintų tinkamą visuomenės informavimą apie viešojo sektoriaus subjektų, jų grupių – valstybės, savivaldybių – veiklą ir veiklos rezultatus, finansinę būklę, išteklių naudojimą ir paskirstymą.
Kokie viso paketo pagrindiniai uždaviniai?
Sujungti šiuo metu atskirai teikiamas subjektų veiklos ataskaitas ir finansines bei biudžeto vykdymo ataskaitas į vieną ataskaitų rinkinį, kad visos šios ataskaitos būtų teikiamos kartu.
Antra. Paankstinti valstybės metinių ataskaitų rinkinio teikimo terminus taip, kad ataskaitų rinkinys būtų apsvarstytas iki kitų metų biudžeto svarstymo. Kitaip tariant, būtų tvirtinama ne rudens, o jau pavasario sesijoje.
Trečia. Sudaryti galimybę rengti visą valdžios sektorių apimančias nacionalines finansines ataskaitas. Tai leistų finansines ataskaitas naudoti ir statistiniams tikslams.
Ketvirta. Nustatyti aiškias palyginamas ir atskirų išteklių fondų specifikai pritaikytas ataskaitų formas.
Penkta. Reglamentuoti, kaip minėjau, Pensijų anuitetų fondo, kaip turinčio papildomų ypatumų, palyginti su kitais išteklių fondais, atskaitomybę.
Suderinti šio įstatymo nuostatas su vykdomos strateginio valdymo reformos principais, konsoliduotas ataskaitas pagal veiklos sritį. Ir antra, į valstybės konsoliduotų ataskaitų rinkinį, kaip veiklos ataskaitos atitikmenį, įtraukti valstybės pažangos ataskaitą.
Septinta. Mažinti administracinę naštą optimizuojant audito išvadų ir audito ataskaitų bei metinių ataskaitų rinkinių pateikimo procesą.
Aštunta. Patikslinti šio ir kitų įstatymų nuostatas, dėl kurių taikymo yra iškilę klausimų praktikoje.
Kokie numatomi svarbiausi pakeitimai? Apibendrinant – suvienodinami ir ankstinami valstybės ataskaitų rinkinio teikimo Vyriausybei ir Seimui terminai, kad būtų spėjama patvirtinti ataskaitų rinkinius pavasario sesijoje, kartu šiuos terminus suderinant su vykdomu strateginio valdymo sistemos tobulinimu ir parengtu Strateginio valdymo įstatymo projektu. Vyriausybė atsiskaitytų Seimui vienu ataskaitų paketu, kartu teikdama ir audituotus valstybės finansinių bei biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius ir valstybės pažangos ataskaitą, kurią, numatoma, tikrins Valstybės kontrolė peržiūrėdama, ar šioje ataskaitoje pateikta finansinė informacija atitinka valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų informaciją.
Valstybės ataskaitų rinkinys, savivaldybių ataskaitų rinkiniai ir nacionalinis ataskaitų rinkinys apims visus valdžios sektoriaus subjektus. Iki šiol jis neapėmė valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Šių ataskaitų rinkinių informacija galės būti naudojama tiek ekonominiams, tiek fiskaliniams rodikliams skaičiuoti.
Trečia. Nustatyti kitokie reikalavimai Pensijų anuitetų fondo atskaitomybei, skirtingai nei kitiems fondams, kadangi Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys bus neįtraukiamas į valstybės ar socialinio fondų ataskaitų rinkinį, nes jame kaupiamos lėšos yra ne valstybės biudžeto, ne PSDF biudžeto, o privačių asmenų sukauptos lėšos pagal kiekvieną asmenį. Pensijų anuitetų fondo ataskaitų rinkinys bus teikiamas tiesiai Seimui, kadangi Fondų komitetas, kaip įstatyme yra numatyta, yra atskaitingas Seimui.
Atkreipiu dėmesį, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pateikęs pastabų. Pastabas siūlau įvertinti svarstymo komitetuose metu. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip tik norėjau dėl Teisės departamento pastabų klausti. Jūs kažką pasakėte, bet čia toks triukšmas, tai nieko negirdėjau, kaip jūs į tai sureagavote, bet mano klausimėlis būtų ir dėl to. Jūsų aiškinamajame rašte, čia ir gražių spalvotų schemų pridėta, kaip tik yra vienas gražus kubelis, kuriame parašyta: „Pajamų ir išlaidų plano vystymo ataskaita“. Štai visas šis biznis, ar skaičiavote kaštų ir naudos analizę, viską, ką mes darome. Šiandien mes su viešuoju sektoriumi jau gauname trečią įstatymų paketą, ir abu ministrai sako, kad jau kai priimsime, tai gyvenimas rožėmis bus klotas. Ar skaičiavote, ar čia jau užsibrėžę ir varom tiesiu keliu? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už pastebėjimą, už klausimus. Na, valstybės valdymo ir atskaitomybės sistema turi būti periodiškai peržiūrima ir tobulinama. Manau, kad pasaulis juda į priekį, taip pat sparčiai turėtume judėti ir mes.
O kalbant apie teisininkų pastabas, tai tikrai svarstytini pasiūlymai ir pastabos, ir aš manau, kad komitete bus geras laikas tai įvertinti.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, man nuoširdžiai keista, negi nėra svarbesnių reikalų šiandien jums nei pristatyti šį klausimą. Jis niekaip nesusijęs su… Valstybė apimta ekonominės ir finansinės šalia sveikatos krizės, negi nereikia peržiūrėti valstybės pajamų, situacijos išlaidų, valstybės paskolų, garantijų, dar kitų dalykų? Ar jūs čia tiesiog kaip pertraukėlę, sakykim, tokią, na, atsipūsti nuo tų svarbių problemų? Aš tikrai nuoširdžiai nesuprantu, kodėl jūs čia esate, kai tikrai, matyt, jums yra daug svarbesnių reikalų nei čia stovėti tribūnoje ir pristatyti klausimą, kuris šiandien neturi jokios realios įtakos ekonomikai ir finansų sistemai, kuri šiandien išgyvena tikrai tokį nelengvą laikotarpį.
V. ŠAPOKA. Turbūt klausimas ne man, nes ne aš tvirtinu darbotvarkę. Klausimas taip pat yra svarbus. Ar šiuo metu jis pats svarbiausias, na, tai čia jau Seimo nariams apsispręsti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Čia aš. Mano klausimas, ar ataskaitos nebūtų prasmingesnės, jeigu kartu būtų ir Vyriausybės ataskaita, kaip kad versle ir finansai, ir veiklos ataskaitos eina kartu?
V. ŠAPOKA. Iš tikrųjų svarstytinas klausimas. Manau, diskusijų tuo klausimu bus. Vėlgi galima matyti tokią truputį takoskyrą, nes greičiau yra pateikiamos ataskaitos tam, kad būtų priimami ar koreguojami sprendimai. O Vyriausybės ataskaita yra, kaip įprasta, pateikiama anksčiau, na, tam tikra politinė atskaitomybė ir pačiam Seimui. Kartu yra numatyta, jog bus ir valstybės pažangos ataskaita su visais ataskaitų rinkiniais.
Ar Vyriausybės ataskaita nėra perteklinė šiuo atveju? Na, aš manau, klausimą bus galima svarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Tuoj pažiūrėsime, ar kas nors užsirašė dėl motyvų. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gerbiami kolegos, balsuosime dėl šio projekto šiek tiek vėliau.
18.44 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau pagal darbotvarkę – Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195(2). Svarstymo tęsinys. Komitetai. Iš eilės. K. Starkevičius, Kaimo reikalų komiteto išvada. Prašau į tribūną.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komiteto išvada yra pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Europos reikalų komitetas. Kviečiu į tribūną R. Miliūtę. Atsiprašau, Ekonomikos komitetas.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komiteto balsavimo rezultatas yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Kubilienę, Sveikatos reikalų komitetas. Asta Kubiliene, kviečiu į tribūną pristatyti komiteto išvadą dėl šio projekto.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė šitą projektą ir sprendimas yra iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3195 ir siūlyti pagrindiniam Kaimo reikalų komitetui: pirma, jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus; antra, sujungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3195 ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-429, kadangi jais siekiama tų pačių tikslų – praplėsti pluoštinių kanapių panaudojimo galimybes. Balsavimo rezultatai – už bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Širinskienė – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui, siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti vadovaujantis Vyriausybės išvada. Už balsavo 9, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu M. Majauską. Diskusija. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėjau paklausti dėl procedūros, ar bus balsuojama po visų klausimų, ar jau dabar bus balsuojama dėl pasiūlymų? (Balsai salėje) Dabar bus balsuojama dėl pasiūlymų? (Balsai salėje) Supratau, ačiū.
Mieli kolegos, tikrai ypatingas klausimas, nes išdiskutuotas, ir ne vieną kartą. Jis yra perėjęs visas įmanomas procedūras turbūt daugiau negu bet kuris kitas klausimas, kurį šiais metais mes svarstėme. Projektui pritarta po pateikimo absoliučia balsų dauguma, nes buvo du projektai – pozicijos ir opozicijos, jie buvo sujungti ir mes turėjome daugiau kaip 100 Seimo narių, kurie balsavo už. Buvo net dvi tarptautinės konferencijos, kur susirinkę Seimo nariai iš skirtingų frakcijų sakė, mes palaikome ir būtų gerai, kad tas įstatymas būtų priimtas kaip įmanoma greičiau. Buvo gauta net Vyriausybės išvada, kuri buvo iš esmės teigiama. Dar gerbiamos A. Širinskienės prašymu buvo kreiptasi ekspertinės išvados, bet ir ta pasirodė teigiama. Dar daugiau, joje sakoma, kad tokius dalykus yra įteisinusios daugelis Europos Sąjungos šalių, todėl Lietuva iš tikrųjų čia niekaip nebūtų pirma, o greičiau net ir atsilikusi, nes Lietuvoje yra baudžiama, yra nusikaltimas šiandien turėti pluoštinių kanapių produktų, skirtingai negu daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, kur tai yra natūrali terapinė priemonė. Net ir komitetas svarstė ne vieną kartą, gal kokius dešimt kartų svarstė ir visą laiką vis pritardavo, pritardavo ir pritardavo. Šiandien mes esame čia ir turime šį klausimą. Labai kviečiu nestabdyti jo, o priimti dėl kelių priežasčių.
Pirma, pluoštinė kanapė maitino lietuvius, šildė ir gydė tūkstančius metų. Tai sena kultūra, kuri yra labai gerai pažįstama lietuviams, ir tą šiandien labai gerai žinome, nes Lietuvoje yra maždaug 9 tūkst. hektarų apsėtų pluoštinėmis kanapėmis, ir Lietuva yra antra Europos Sąjungoje pagal kiekį, net ne santykinį, o pagal absoliutų pluoštinių kanapių apsėtų laukų skaičių. Tai yra galimybė žemdirbiams, ypač krizės sąlygomis, kurti darbo vietas, rasti naują galimybę. Šiandien tarp tos galimybės ir žemdirbių stovime mes. Aš siūlau pasitraukti ir netrukdyti. Taip pat galimybė pramonei kurti darbo vietas ir investuoti į šią svarbią sritį, atkreipiant dėmesį, kad yra aukšta pridėtinė vertė, nes tie produktai yra ganėtinai brangūs.
Taip pat svarbu, kad mes atlaisvintume rankas ir pareigūnams, kurie galėtų užsiimti rimtu, organizuotu nusikalstamumu, o ne bandytų gaudyti onkologinius ligonius, kurie siunčiasi pluoštinių kanapių aliejų dažniausiai internetu. Taip pat ir medikai nebijos viešai kalbėti apie tai, kad pluoštinės kanapės, na, jos nebūtinai gydo, bet jos padeda malšinti simptomus, ypač tokių ligų kaip epilepsija simptomų malšinimas yra esminis dalykas, kuris leidžia piliečiui gyventi visavertį gyvenimą. Šarlatanai, stumdantys įvairius neaiškios kilmės produktus, turės susipakuoti daiktus ir imtis naujos profesijos ir naujo amato, nes atsiras kokybiški, standartizuoti, geriausius pasaulio standartus atitinkantys lietuviški pluoštinių kanapių produktai, kurie iš užaugintų Lietuvoje pluoštinių kanapių, iš pagamintų čia produktų yra tiekiami Lietuvos vartotojams, taip pat ir eksportuojami visam pasauliui. Aš manau, kad tai yra unikali galimybė.
Mes šitą projektą derinome, rengėme ne vienus metus. Labai gaila, kad jis taip ilgai užtruko, bet aš nuoširdžiai tikiuosi, kad šiandien yra tas momentas, kai mes sudarysime galimybę žemdirbiams, sudarysime galimybę pramonininkams, mes sudarysime galimybę teisėsaugai užsiimti svarbiais reikalais ir atversime galimybę sergantiems onkologinėmis ligomis, išsėtine skleroze, epilepsija nesijausti nusikaltėliais, taip pat ir jų artimiesiems, kurie šiuo metu labai nori, jiems labai reikia tų produktų ir jie iš tikrųjų perka juos, ir jūs tai puikiai žinote. Būtų gerai, kad jie nesijaustų šiandien nusikaltėliais, o mes tiesiog jiems padėtume malšinti skausmą, malšinti nemigos, apetito sutrikimo, svaigimo, pykinimo simptomus. Kviečiu, mielieji kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu diskusijos A. Sysą. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau su humoru, kadangi jau 19 valanda, jau galima ir pajuokauti. Suprantu, kad gal žmogaus problemos ne tiek svarbios, nes čia komiteto pirmininkė su vienu iš Seimo narių susirašinėjo. Aš tada kreipiuosi: pasigailėkime gyvūnų, nes pagal dabartinį įstatymą pašarams galime naudoti tik medžiagas su nuliniu THC. Dabar jūs leidžiate gyvūnams skirti narkotinių pašarų. Nežinau, koks bus rezultatas.
O rimtai kalbant, tai pirmiausia aš norėčiau nuo pagrindinio komiteto išvadų. Gerbiamas pirmininke ir komiteto nariai, na, nelaikykite Seimo narių visiškais idiotais. Jūs prie kiekvienos Vyriausybės išvados parašėte „pritariame iš dalies“, bet nepritariate niekam. Pasiimkite paskutinę versiją, Vyriausybės pasiūlymas. Jūs parašėte, pritariate iš dalies. Po to yra pono R. Karbauskio, ponių A. Kubilienės ir A. Širinskienės pasiūlymai. Tai, ką siūlė Vyriausybė, ir jūs rašote „nepritarti“. Tai sorry, tame pačiame pasiūlyme tie patys dalykai. Vienu atveju jūs pritariate iš dalies, tai nors suvienodintumėte užrašus ir kolegoms parašytumėte, kad pritariate iš dalies, nesvarbu, kad mes taip norime.
Šis įstatymas yra tipiškas lobistinės veiklos įstatymas. Lobistai labai nori, tai ir visokiais būdais tą darome. Čia yra grynas lobizmas. Man tai nesuprantama. Čia buvo Ministras Pirmininkas visą dieną, galėjo pasakyti, Vyriausybė siūlė visiškai kitus dalykus. Niekas šiandien nedraudžia auginti pluoštinių kanapių. Nėra tokios problemos. Bet produktą, kokį norime gauti, tai va čia mes susiduriame su draudžiamais ekstraktais ir tinktūromis. Tai va čia klausimas ir paradoksas.
Aš kreipiuosi į valstiečius ir žaliuosius. Viską padarėte, kad alkoholio Lietuvoje liktų mažiau. Palaikiau, visą laiką balsavau už. Tai kodėl dabar norite eiti kitu keliu ir pasiūlyti laisviau narkotinių medžiagų? Nes mes norime įteisinti narkotinių medžiagų ir produktų gamybą, nors tai yra uždraustas produktas. Jeigu mes kalbame apie alkoholį, taip, čia laisvai parduodama, na, ribojame, na, ne visur, teisingai, sekmadienį po 15 valandos negalima. Mes kalbame apie pluoštines, mes vėl viską suplakame į krūvą. Gerbiamieji, medicinai ir moksliniams tyrimams niekas šiandien nedraudžia auginti ir daryti eksperimentus – viską. Bet dabar mes norime nukreipti visą pluoštinę…
Aš netgi mačiau pasisakymą, atrodo, žemės ūkio ministro, kad ir šiandien išauginame kanapių su didesniu THC, bet pagal įstatymą jas reikia iš karto užarti, jeigu patikrini ir randi didesnį kiekį, reikia užarti. Bet mes neužariame, Lietuvoje pastatome dvi gamyklas, kurios gali daryti tarpinį produktą, ir štai čia prasideda karas Seime.
Gerbiami kolegos, aš labai norėčiau, kad niekas iš mūsų artimųjų, giminių nesusidurtų su problemomis dėl psichotropinių medžiagų, nes baisiau už priklausomybę nuo alkoholio yra priklausomybė nuo narkotinių medžiagų. Aš suprantu, kad siekiama gero žemės ūkiui, ūkininkams, bet mes žiūrėkime šiek tiek toliau. Jeigu Europoje tai draudžiama, aš suprantu, kad mes – šventa Marijos žemė, galime priimti, ką norime, mes paskelbsime kryžiaus žygį visiems, kas draudė auginti pluoštines kanapes. Lietuvoje, dar kartą pakartosiu, nedraudžiama auginti pluoštinių kanapių. Mano senelis irgi augino, mano mama ravėdavo tas kanapes, pripasakojo visokių dalykų, kaip įdomu būdavo, bet iš jų gamindavo visiškai kitokį produktą negu dėl ko čia laužomos ietys. Vyrai, jeigu vysime virves, aš – už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kalbėsiu labai trumpai. Aš esu gyvas pavyzdys – dirbdamas Sveikatos reikalų komiteto pirmininku ankstesnėse kadencijose gana ilgai bandžiau blokuoti pluoštinių kanapių atsiradimą Lietuvoje, nes išties buvo daug abejonių, ar nebus pasinaudota tuo piktavalių žmonių, ar pakaks laboratorijų, ar policija turi patirties atskirti, kur yra pluoštinė kanapė, nuo kitų. Pasirodo, tai nepasitvirtino.
Žemdirbiai turi galimybę auginti pluoštines kanapes, bet jų panaudojimas yra nevisavertis. Todėl aš tikrai siūlyčiau pritarti Kaimo reikalų komiteto pateiktam įstatymo projektui dėl to, kad atstovauju Aukštaitijos kraštui, Pakruojo, Pasvalio žmonėms, žemdirbiams. Esu ne su vienu šnekėjęs, jie vienareikšmiškai prašė pritarti šiam įstatymo projektui, nes ir jų pajamos padidės. Žinau, kad rimti verslininkai ruošiasi statyti (netgi žemės sklypą yra nusipirkę viename rajone) įmonę pluoštinėms kanapėms perdirbti. Jeigu mes leisime gaminti kanapių aliejų, atsiras ir naujų darbo vietų.
Kolegos, kanapių aliejus yra plačiai naudojamas kitose pasaulio šalyse medicinoje, todėl, atsižvelgę į mano patirtį, nesibaiminkite ir, man atrodo, šiandien vieningai pritarkite įstatymo projektui. Vėlgi mes sudarysime galimybę tiek žemdirbiams gauti didesnes pajamas, tiek kitiems žmonėms gauti naujas darbo vietas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Armonaitę.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Gerbiami kolegos, istoriškai, žinau, čia yra nemažai istorikų, kanapė Lietuvoje turi gilias šaknis ir gerą reputaciją. Jeigu mes pasižiūrėtume į tarpukario Kauną, ten turguose ir parduotuvėse buvo galima įsigyti ūkininkų produkcijos iš šio augalo. Jeigu pasižiūrėtume į tarpukario Lenkijai priklausiusį tuo metu Vilnių, Vilniaus universitetą, ten vyko moksliniai tyrimai, buvo išgaunami įvairūs ekstraktai iš šito augalo ir aiškinamasi, kokį poveikį medžiagos turi žmogaus sveikatai, kaip galima jį panaudoti teigiamiems dalykams. Kai štai mes įveikėme sovietmetį, kanapės pas mus liko kriminalizuotos ir užmirštos. Tačiau štai mūsų kaimynai lenkai elgiasi visiškai kitaip. Pas juos yra ne tik, kaip pas mus, galima žaliava, išgavimas pluoštinės kanapės, bet ir produkcija. Jeigu jūs nuvažiuotumėte į Varšuvą, jos centre pamatytumėte daugybę mažų parduotuvėlių, kurios prekiauja būtent gaminiais iš šitos pluoštinės kanapės. Tai, aišku, pirmiausia yra maisto papildai, kurie, kaip buvo išvardinta, yra reikalingi galbūt ne gydymui, bet sveikatinimui – nemigai, nerimui, epilepsijai. Tačiau yra ir visai kitų paprastų produktų, tokių lifestyle, gyvenimo būdo, produktų – kepurių, kojinių, sausainių. Visa tai nėra jokios narkotinės medžiagos, kaip čia bandoma kažką įtikinti. Tai yra pluoštinės kanapės produktai. Štai lenkai kažkodėl nebijo. Jie tampa čempionais Europos Sąjungoje šios produkcijos, o mes vis dar nepakėlėme tos geležinės uždangos, jos nesugriovėme, vis dar esame čia.
Dabar viskas priklauso nuo kontroliuojančių institucijų geranoriškumo, kaip mes traktuosime Lietuvoje pardavinėjamus produktus iš pluoštinių kanapių. Jeigu jos vadovaujasi sveiku protu, neprisikabins, jeigu kitaip, tai bus problemų dėl ženklinimo, pasigirs kaltinimų kontrabanda, pasigirs kaltinimų galimai neleistinų medžiagų disponavimu.
O šiandien šis įstatymo projektas, kurį mes turime, yra, matyt, ypač svarbus, nes, pasibeldus ekonominei ir sveikatos krizei, mes galime sukurti erdvę investicijoms pirmiausia į regionus, investicijoms į žemės ūkį, naujoms darbo vietoms ir pramonei. Būkime daugiau kaip lenkai ir kaip mūsų tarpukario protėviai. Palaikykime šį įstatymo projektą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar liko dvi minutės. Jeigu V. Vingrienė spėtų, būtų puiku.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, pirmiausia noriu pasakyti, kad mes kalbame šiandien ne apie narkotinę, o apie pluoštinę kanapę. Prieš tai kalbėjusiam kolegai A. Sysui norėčiau pasakyti, kad Lietuvoje pluoštinė kanapė taip pat buvo uždrausta iki 2014 metų. Aš buvau to įstatymo rengėja Žemės ūkio ministerijoje, kur mes parengėme įstatymą. Lietuva Europos Sąjungoje buvo vienintelė, kuri draudė netgi pluoštinių kanapių auginimą. Europos Sąjungoje tai yra žemės ūkio augalas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Taigi šiandieną tikrai nuo 2014 metų Lietuvoje pluoštinių kanapių auginimas išsiplėtė. Praėjusiais metais buvo pasėta 9 tūkst. hektarų. Tikrai labai džiugu, kad išties teko dalyvauti Žemės ūkio akademijoje vasario 28 dieną vykusioje parodoje. Aš buvau labai maloniai nustebinta, kaip iš tikrųjų mūsų augintojai, mūsų ūkininkai, mūsų verslas išsiplėtė, kaip nuėjo tuo pažangiausiu keliu. Tai yra dabar, šiuo metu, gaminamos ne tiktai sėklos, pluoštas, bet ir statybinės medžiagos, taip pat aukščiausios kokybės kosmetika, arbatos ir įvairiausi kiti gaminiai. Tiesiog nekyla abejonių, kad, turėdami pakankamai noro ir aktualumo, Lietuvos verslo atstovai dar gali išsiplėsti ir puikiai išnaudoti suteiktą galimybę tikrai panaudoti tą pluoštinę kanapę aukštos pridėtinės vertės gamybai. Tiesiog šiandienis įstatymas, kuris iš tikrųjų buvo sunkiai diskutuojamas ir priimamas iki 2014 metų, tiesiog apriboja pluoštinės kanapės naudojimą. Pagal 1961 metų konvenciją buvo suteikta galimybė tik sėkloms ir pluoštui. Šiandien, kaip matome, yra poreikis ir bioplastikui gaminti. Jis pakeis mūsų plastikus, išeinančius iš rinkos, ir bus aplinkai draugiškas, taip pat kitus gaminius gaminti.
Dėl ko kilo daugiausia diskusijų šiuo klausimu ir galbūt nerimo? Dėl pluoštinės kanapės ekstrakto, tai yra vadinamojo kanabinolio. Tačiau dar kartą noriu pabrėžti, kad tai yra visiškai ne narkotinė medžiaga ir pluoštinė kanapė nėra narkotinis augalas. Tai yra augalas, kuriame narkotinės medžiagos yra ne daugiau kaip 0,2 %, o Lietuvoje leidžiama auginti tik tas veisles, kurios įtrauktos į Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio katalogą.
Iš principo nesutiksiu su gerbiamu A. Sysu, kai pasakoma, kad jeigu randama daugiau nei 0,2 % toje veislėje, jinai užariama. Taip nėra. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, jeigu toje veislėje buvo daugiau nei 0,2 %, galima naudoti tiek sėklas, tiek pluoštą, tačiau šita veislė toliau yra tiriama ir galbūt išimama iš rinkos, jeigu joje netyčia atsiranda daugiau nei 0,2 %.
Dar kartą noriu priminti, kad narkotinėje kanapėje narkotinės medžiagos tetrahidrokanabinolio yra nuo 1 % iki 20 % ir daugiau. Taigi nerimo tikrai nėra, nes šitas augalas tikrai nėra narkotinis ir iš jo gauti produktai nėra narkotiniai.
Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes turime išplėsti, suteikti galimybę mūsų verslui eiti pačiu pažangiausiu keliu, gaminti aukščiausios kokybės, tai yra aukščiausią pridėtinę vertę kuriančius produktus, kad tiek ūkininkai, tiek verslas galėtų tikrai uždirbti, o ne vien tik auginti žaliavą, tarkim, kitų šalių perdirbimui ir produkcijai. Ypač šiandien svarbu po šitos koronakrizės atsikelti verslui, ir mes turime ne kaišioti pagalius į ratus, o iš tikrųjų sudaryti galimybę toliau plėsti, gaminti, kurti verslus ir naujas darbo vietas. Aš tikrai tikiu mūsų verslu, kuris tikrai yra pakankamai kūrybiškas.
O šitas projektas yra ištobulintas mūsų komitetuose: tiek Ekonomikos komitete, tiek Kaimo reikalų komitete, ir dėl tų produktų, kurie kelia kokį nors susirūpinimą, yra numatyta griežčiausia kontrolės, tai yra licencijavimo, tvarka. Tikrai prašom pasitikėti mūsų verslu, suteikti galimybę jam plėstis ir gaminti aukščiausios pridėtinės vertės produktus.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti laikas baigėsi. Tuoj pažiūrėsime, ar kas užsirašė dėl motyvų. Motyvai už – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiandien darbotvarkėje yra keletas įdomių simptomiškų klausimų. Viena vertus, Vyriausybės paketas, ir gerbiamas ministras jau ruošiasi pristatyti dėl investicijų pritraukimo į regionus, kiek mes nuolaidų ir milijonų duosime net 20 metų. Kita vertus, trys įstatymai, kalbantys apie miškus ir miškų kirtimo mažinimą.
Šitas įstatymo projektas yra sprendimas visko. Investicijos jau yra suplanuotos Šiaurės Lietuvoje. Jos įtrauktų tuos darbuotojus, kurie galimai mąsto apie emigraciją iš Šiaurės regionų, kurie stipriai mechanizuojasi žemės ūkyje dėl žemės ūkio mechanizacijos. Tikrai kanapės yra būtent tas augalas, kuris pasiūlytų išlaikyti darbo vietas regionuose verslui be papildomų milijoninių ar milijardinių subsidijų, kurios bus siūlomos kitais projektais. Kita vertus, kanapės pakeistų miškus. Žiūrėkite, vien iš aplinkosauginės pusės skambėjome labai nuoširdžiai su skandalais apie popieriaus industriją šitą sausį, apie jos taršą. Kanapė gali būti perdirbta celiuliozės gamybai net septynis kartus, lyginant su mediena, kuri gali būti perdirbama tik tris kartus.
Toliau kalbėkime apie plastiką, kiek mes esame primelavę Europai. Mes galime auginti, galime perdirbti ir suteikime šitą šansą. Būtų nusikalstama, jeigu mes to nepadarytume, nes tai būtų paneigimas kitų projektų, kurie yra šioje darbotvarkėje ir skatina iš tikrųjų alternatyvią gamybą. Todėl aš kviečiu pritarti.
Matydamas, kad Seimas buvo sutelktas vasario pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto konferencijoje, kurioje dalyvavo keturių frakcijų atstovai, ten buvo aibė fantastiškų, entuziastingų pasiūlymų, kviečiu neužkirsti šios iniciatyvos, sudedant teisingus, reikalingus saugiklius.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Noriu priminti tiems, kurie nebuvo 2014 metais Seime, kad aš buvau vienas iš iniciatorių, kad pluoštines kanapes leistų auginti Lietuvoje. Tai žinau, kas yra pluoštinės kanapės, ką iš jų gamina, kaip auga, nes tikrai tuo domėjausi.
Bet čia kalbama apie visiškai kitus dalykus. Kalbate apie kontrolę. Na, pažiūrėkite į įstatymo pasiūlymus, ką siūlė Vyriausybė? Vyriausybė siūlė kiekvienu konkrečiu atveju numatyti kontroliuojančią instituciją. Jūs vis kalbate apie kontrolę. Skaitykite Kaimo reikalų komiteto išvadą. Jie rašo: siūlome nenurodyti konkrečios institucijos. Tai kokia čia kontrolė?
Ponai, aš suprantu, jeigu mes norime apgauti ką nors, tada parašome, kad Vyriausybės nustatyta ar ką. Vyriausybė konkrečiai siūlė, ką prižiūri narkotikų kontrolė, ką – vartotojų teisės ir visi kiti dalykai. Viskas šitas išimta. Aš suprantu, kad galime save apgaudinėti, aš tikrai nenumirsiu, jeigu bus priimtas šis įstatymas, bet pasekmės… Aš tikiuosi, kad Europos Komisija įsikiš, nes kai mes norėjome drausti psichotropinę medžiagą, jos naudojimą, tai paprašė notifikacijos. Šiuo atveju mes patys norime gaminti ir leisti į rinką. Aš manau, kad Vyriausybė po tokio sprendimo turi gauti notifikuotą raštą iš Europos Komisijos, kitaip bus dvigubi standartai. Todėl aš nepritarsiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti, balsuosime dėl projekto šiek tiek vėliau.
Praėjo… (Balsai salėje) Ne, ne, balsuosime su visais kartu. Praėjo pusvalandis dėl kito projekto, dėl kurio buvo paprašyta pertraukos. Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4671(2). Reikėtų pasitarti, ką darome, kadangi visus balsavimus nukėlėme. Balsuojame dabar? (Balsai salėje) Siūlo kartu balsuoti ir dėl pluoštinių. Tai galime balsuoti dėl abiejų? Galime.
Tada pirmiausia skelbiu balsavimą… M. Majauskas turi pasiūlymą. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, buvome sutarę dėl tam tikro laiko, kada bus balsuojama. Aš manau, lyg ir aštuntą valandą buvo numatyta. Aš suprantu, kad dalis kolegų iš tikrųjų žinodami, kad nereikės dabar staigiai balsuoti, galbūt išėjo suvalgyti sumuštinį ar kavos atsigerti. Gal galime padaryti 15 minučių pertrauką iki balsavimo ar pasvarstyti ką nors kita, kad galėtų grįžti tie kolegos, kurie norėtų dalyvauti balsavime.
PIRMININKAS. Pasiūlymas racionalus, aš irgi norėjau tą patį pasiūlyti dėl pluoštinių ir dėl šio kartu. Tai balsavimas bus vienu metu. Taip, gerai.
Matau, ministras… (Balsai salėje) Vienu metu, tai yra vienu ypu, kai vyks balsavimai, balsuosime ir dėl šių projektų. (Balsai salėje) Preliminariai apie aštuntą valandą.
19.14 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4652 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje… Kviečiu ministrą L. Kukuraitį į tribūną. Jis pristatys Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4652. Prašom. Pateikimas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, sveikinu Didžiojoje savaitėje. Pirmiausia dėkoju už šiandien priimtus Užimtumo ir kitus įstatymus, būtinus įgyvendinti pagalbos priemones darbuotojams ir darbdaviams. Taip pat dėkoju, kad svarstote ir kitus, ne tik su pandemija susijusius teisės aktus, kurių priėmimo laukia konkretūs žmonės, esantys sudėtingose situacijose.
Taigi šio teikiamo įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas onkologinėmis ligomis sergantiems asmenims pasinaudoti transporto lengvatomis bei padidinti neįgaliųjų, turinčių teisę gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir (ar) jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, mobilumo ir savarankiškumo galimybes. Įstatymo projektu siūloma suteikti galimybę vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo, vietinio (tai miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 % nuolaida asmenims, sergantiems onkologinėmis ligomis. Šalyje yra apie 20 tūkst. asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, kuriems nustatytas neįgalumas ir jiems tokios nuolaidos galioja, tačiau apie 40 tūkst. asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, taikomas aktyvus gydymas arba ligos stebėsena ir, kol šie asmenys, sergantys onkologinėmis ligomis, neįgyja neįgaliojo statuso, jiems nėra taikoma nuolaida naudotis viešuoju transportu. O intensyviame gydymosi procese, kuris ir taip yra brangus, tai yra būtina.
Taip pat projektu siekiama didinti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją asmenims, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, ir šeimoms, auginančioms slaugomus neįgalius vaikus, iki 64 bazinių socialinių išmokų dydžio, tai yra iki 2 tūkst. 496 eurų pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Minėtos kompensacijos nebuvo didintos daugiau negu 10 metų.
Taip pat projektu sprendžiama problema dėl įstatymo nuostatų praktinio įgyvendinimo, kai teisę į minėtą kompensaciją turi ir šeimos, auginančios neįgalų vaiką, kuriam po 18 metų sukakties dienos nepertraukiamai visą laiką buvo nustatyta visiška negalia.
Įstatymo projektui įgyvendinti metams papildoma reikalinga suma būtų apie 4,7 mln. eurų, sudaryti galimybę įsigyti viešuosius transporto bilietus su 80 % nuolaida papildoma reikalinga suma 3,9, o padidinus kompensacijos dydį dėl transporto įsigijimo – 811 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto lėšų. Prašome projektui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų turbūt teisinga, kad ir kiti žmonės su negalia gautų kažkokias kompensacijas. Kiek prisimenu, anksčiau viskas buvo orientuota, ypač parama automobiliui įsigyti, daugiau tiems su tam tikrais judėjimo sutrikimais. Šiuo metu jūs faktiškai dvigubinate tą paramą. Nemanote, kad vis dėlto per tą gerumą mes šiek tiek rizikuojame, nes laikmetis ganėtinai neaiškus, ir iš tikrųjų niekas nežino, kaip pasibaigs šie metai ir kaip prasidės dar kiti metai? O čia jau numatoma nuo 2021 metų. Ar tikrai jūs esate ramus ir paskaičiavęs, kad vis dėlto tie pinigai nebus reikšmingi kitoms socialinėms garantijoms, kurios iki šiol galioja? Mes taip pat teikiame kai kuriuos įstatymus ir šiandien svarstome galbūt netgi kai ką atsiimti, nes iš tikrųjų neaiški ateitis. Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Iš tiesų taip, tie žmonės, kurie naudojasi šia lengvata, jau seniai kalba apie tai, kad jų finansinės galimybės neleido įsigyti adekvataus automobilio, kuris būtų pritaikytas, ir jie galėtų juo naudotis. Vadinasi, yra priversti pirkti senus automobilius naudodamiesi šia kol kas turima valstybės parama – tai 1 tūkst. 248 eurai, ir tas prašymas yra nuolatinis, kad būtų kiek padidinta parama, nes paramą gali gauti žmonės kartą per šešerius metus. Jeigu įsigyja seną automobilį, tai per šešerius metus jis greičiau jį sunaudoja ir negali gauti valstybės paramos, ir yra įklimpęs į tam tikrą užburtą ratą. Kaip minėjau, lėšų poreikis yra apie 800 tūkst. šiai priemonei. Ir, mūsų galva, jeigu mes siekiame neįgaliųjų, žmonių, turinčių judėjimo negalią, dalyvavimo visuomenėje, tai turime prisidėti.
PIRMININKAS. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Sveiki, ministre. Ačiū, kad esate čia su tikrai svarbiu įstatymo projektu, bet norėčiau pasiteirauti. Kodėl įstatymo projekte yra išskirtinai kalbama apie onkologinius ligonius? Iš tikrųjų su panašia situacija susiduria žmonės, turintys Alzheimerį arba išsėtinę sklerozę, iš esmės jie lygiai taip pat turi tam tikrų sunkumų. Ar šito įstatymo projekto inicijavimo nepagreitino premjero liga (džiaugiuosi, kad jis pasveiko), bet iš tiesų kokį indėlį turėjo premjero liga, kad šitas projektas čia ateitų?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Šitas klausimas, kurį jūs keliate, lydėjo visą laiką svarstant šį įstatymą, rengiant jį, kuriant jį. Nuostatos buvo pasiūlytos nevyriausybinių organizacijų, kurios atstovauja sergantiems asmenims.
Pagrindinis skirtumas sergančių onkologinėmis ligomis nuo kitų sunkiomis ligomis sergančių asmenų, kad daugeliu atvejų, kai yra diagnozuojama sunki liga, žmonėms automatiškai priskiriama negalia ir tada yra transporto lengvatos priskiriamos. Su onkologiniais ligoniais yra taip, kad gydymo procesas yra labai ilgas, reikia keliauti į gydymo vietas, tai yra pirminio, antrinio, tretinio lygio sveikatos įstaigas, ir tai kartais užtrunka metus, dvejus, ir kol nenustatyta galutinė diagnozė, kol vyksta gydymo procesas, tol negali naudotis lengvatomis. Tai tam, kad padėtume šitai grupei asmenų, kurių labai ilgas gydymo procesas, yra įdedama šita nuostata, kad kol vyksta gydymo procesas, jau gali naudotis transporto lengvatomis. Kaip minėjau, tokių žmonių yra apie 40 tūkstančių.
Kai kėliau klausimą, ar yra kitos grupės, kurios išgyvena tokią pačią situaciją, tai buvau patikintas ir sveikatos specialistų, kad iš tų sunkiomis ligomis sergančiųjų grupių daugelis turi negalią ir jiems automatiškai taikoma transporto lengvata. Jeigu komiteto svarstymo metu atsiras ir kitų grupių, kurios susiduria su panašia situacija, tai aš tikrai siūlyčiau jas įtraukti.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, ar galite paaiškinti, dėl kokių priežasčių tokius dalykus reikia įvardinti įstatyme? Ar tikrai mes į įstatymą turime įrašinėti kiekvieną ligą? Tų ligų yra daug ir įvairiausių, onkologinės sunkios, bet jos ne vienintelės sunkios. Ar tikrai čia yra tokia sklandi ir atsakinga teisėkūra, kai į aukščiausią teisės aktą surašoma kiekviena liga, kiekvienas sindromas? Ar ne geriau būtų deleguoti Vyriausybei ir Vyriausybė patvirtintų tuos dalykus?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Teisė į išmoką apibrėžiama įstatymo lygmeniu. Kaip minėjau, būtų galima priskirti Vyriausybei galbūt kažkokį sąrašą ligų, kai įgytų tą teisę, ir taip būtų galima formuluoti, bet, kaip minėjau, po analizės – iš tiesų tai yra vienintelė liga, kurios procesas yra ilgas ir kurios metu žmonės negauna transporto lengvatų, todėl yra paminima konkreti liga.
PIRMININKAS. Buvo užsirašęs J. Razma, tačiau salėje jo nėra. Klausia M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų yra svarbu suteikti lengvatas socialiai jautrioms grupėms, ypač tiems žmonėms, kurie serga ypatingai sudėtingomis ligomis. Vis dėlto yra tam tikras klausimas, kodėl buvo pasirinktas toks formatas, kad eita ne per neįgalumo grupės nustatymą ir pagal tai teikti tą lengvatą. Šiuo atveju tai apima onkologinėmis ligomis sergančius žmones. Pavyzdžiui, pasirinktas variantas yra 80 % nuolaida, tai natūralu, kad tada tiems, kurie bando analizuoti situaciją, kils klausimas, kodėl tada 80 %, o ne 100 % nuolaida tiems žmonėms, nes vis tiek beveik visą kompensuojame. Na, o, be abejonės, kalbant apie lengvojo automobilio įsigijimo tvarką iš tikrųjų yra didžiulis postūmis ir didžiulė pagalba žmonėms.
PIRMININKAS. Laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Tai tikrai norsi tuo pasidžiaugti, kad tas socialinis jautrumas yra rodomas, bet klausimų taip pat yra.
L. KUKURAITIS. Dėkui, aš girdėjau daugiau tokį palaikymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėkojame, ministre. Dėl motyvų užsirašiusių yra? Tuoj pažiūrėsime. Yra. P. Saudargas – už. Salėje nėra, visi už. Gerai, galime nepasisakyti. Balsuosime vėliau.
19.24 val.
Darbo kodekso 2, 21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198, 224, 225, 228 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Darbo kodekso įvairių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554. Prašom, ministre, pristatyti.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, teikiamo projekto tikslas – tobulinti darbo santykių teisinį reguliavimą, taip pat siūlomos nuostatos, užtikrinančios geresnę sergančių darbuotojų teisinę apsaugą.
Visos Darbo kodekso nuostatos, priėmus socialinį modelį, naują Darbo kodeksą, pagal Trišalės tarybos sutarimą teikiamos Seimui tik tuo atveju, kai yra sutariama Trišalėje taryboje. Daug atnešama siūlymų į Trišalę tarybą dėl Darbo kodekso nuostatų. Tos, dėl kurių yra nesutariama, yra svarstomos, derinamos ir, kai dėl jų yra sutariama, jų paketas atnešamas į Seimą. Dėl šių yra sutarta. Tai yra vienas iš pirmųjų paketų, sutartų Trišalėje taryboje, ir aš trumpai jį pristatysiu.
Projektu siūloma aiškiai įtvirtinti, kad vaikas suprantamas ne tik kaip įvaikis, bet ir globotinis, rūpintinis, taip pat tėvų sąvoka apima įtėvius ir rūpintojus. Siūloma išplėsti pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą, kurį reglamentuotų Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir numatyti galimybę sudaryti terminuotąją darbo sutartį iki konkurso. Taip pat suvienodinti išeitines išmokas, kai nutraukimo pagrindai yra susiję su darbuotojo sveikatos būkle. Įstatymo lygmeniu siūloma reglamentuoti laikinojo įdarbinimo įmonių kriterijus, kuriuos jos turi atitikti kaip darbdavės. Šiuo metu šiuos kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas.
Siūloma nustatyti, kad tiek projektinio darbo sutarties, tiek sutarimo dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, trukmė gali būti ilgesnė nei dveji metai, tačiau ne daugiau kaip penkeri metai. Taip pat siūloma nustatyti, kad kompensuojamos padidėjusios išlaidos ne tik darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, bet ir kai jų darbas atliekamas lauko sąlygomis. Taip pat siūloma papildyti nuostata, kad jeigu uždelstas atsiskaityti laikotarpis yra trumpesnis nei vienas mėnuo, netesybų dydis sudarytų vidutinio darbo užmokesčio sumą, apskaičiuotą proporcingai uždelstam laikui.
Atsižvelgdami į nevyriausybinių organizacijų prašymus ir siūlymus, taip pat siūlome šias nuostatas – kad dėl diskriminacijos uždraudimo, atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę, tai yra ne tik negalios, bet ir kitos sveikatos būklės, dėl galimybės ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos nuotoliniu būdu dirbti ir tada, kai to prašo darbuotojas, savo prašymą pagrįsdamas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę. Taip pat dėl kasmetinių atostogų suteikimo privalomumo ir asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę, taip pat nemokamos atostogos suteikiamos ir darbuotojui, pateikusiam sveikatos įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę.
Taip pat keičiamos nuostatos dėl kolektyvinių santykių reguliavimo, tai yra narystė darbo taryboje baigiasi, kai darbuotojas, išrinktas į darbo tarybą, tampa darbdaviu arba pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.
Siūloma nevardinti viešojo administravimo įstaigų kompetencijų ir išbraukti žodžius „atsakinga už tam tikros valdymo srities ar jos dalies politikos formavimą“, nes minėtų institucijų kompetencijų nustatymas yra ne Darbo kodekso reguliavimo dalykas.
Nacionalinė tarpšakinė kolektyvinė sutartis gali būti privalomai išplėsta atitinkamai visiems darbdaviams, kurie patektų į nacionalinės tarpšakinės kolektyvinės sutarties taikymo sritį. Taip pat siekiama tobulinti darbo ginčų nagrinėjimą ir atlikti redakcinio pobūdžio taisymą.
Priėmus įstatymą, teisinis reguliavimas bus aiškesnis, suderintas, taip pat geriau užtikrintos sergančių darbuotojų garantijos ir teisės. Įstatymo projektas buvo nagrinėtas Darbo santykių komisijoje prie Trišalės tarybos, o rugsėjo 24 dieną posėdyje be pastabų pritarė ir Trišalė taryba. Prašom pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš dabar žiūriu į aiškinamąjį raštą, čia vėl minimi būtent asmenys, sergantys onkologine liga. Be abejo, tiems žmonėms reikalingas ypatingas darbdavių dėmesys, kai jie sužino diagnozę, bet aš vėlgi norėčiau priminti, kad yra ir kitų lėtinių ligų. Aš planuoju teikti siūlymus komitete, nes tikėtina, kad mūsų, tai yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, bus prie šio projekto. Kokia jūsų pozicija čia, stovint tribūnoje ir girdint valdantiesiems, ar yra galimybė ir politinė valia, jūsų manymu, išplėsti tą ratą ir kalbėti konkrečiai apie kitas lėtines ligas, išsėtinę sklerozę ir kitas?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kadangi iš tiesų iniciatyva dėl Darbo kodekso pataisų ėjo iš Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos, tai ir argumentacija, įtraukta į aiškinamąjį raštą, remiasi onkologinių ligonių sveikatos argumentais. Tačiau Darbo kodekso nuostatos, kurios teikiamos pakeitimuose, visos galioja bendrinės visoms sveikatos sutrikimų ir sveikatos būklėms, sudėtingoms sveikatos būklėms, ir nuostatos bendrinė formuluotė yra ta, kad žmogus gali naudotis įvairiomis Darbo kodekso leidžiamomis lengvatomis dėl darbo sąlygų, jeigu turi išrašą iš sveikatos įstaigos. Vadinasi, nediferencijuojama pagal ligą ar kitą kriterijų. Jeigu yra sveikatos įstaigos pažyma, kad darbuotojas negali dirbti darbo vietoje, todėl yra reikalingas nuotolinis darbas, jeigu reikia kasmetinių atostogų pirmenybės arba dėl sveikatos būklės negali tęsti darbo, dėl to jam yra didesnė išeitinė. Tai galioja visoms sveikatos formoms.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime dėl šio projekto vėliau.
19.31 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4475 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – projektas Nr. XIIIP-4475. Kviečiu pranešėją ministrą Ž. Vaičiūną, kuris mums pristatys Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, įgyvendinant Vyriausybės programą dėl darnios ir konkurencingos ekonomikos plėtros, šį prioritetą, yra numatyta sukurti paskatas stambioms gamybos investicijoms pritraukti. Siekiant įgyvendinti šį tikslą yra parengtas Pelno mokesčio įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šio projekto pagrindinis tikslas yra naujų investicijų pritraukimas sukuriant mokestines paskatas. Taip pat skatinti investicijas regionuose, kuriuose stambių projektų įgyvendinimas turėtų itin reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai ir naujoms darbo vietoms sukurti. Šis tikslas ekonomikos lėtėjimo, recesijos kontekste šiuo metu yra ypač svarbus ir aktualus. Būtent tai sudarytų sąlygas darbo vietoms kurti. Stambūs projektai galėtų naudotis paskata įsikurti bet kurioje Lietuvos savivaldybėje, tai yra neapsiriboti tiktai LEZʼais. Siekiant investuotojus pritraukti į regionus, būtina siūlyti mokestines paskatas, kaip yra siūloma kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kurios šiuo požiūriu mums yra konkurentės ir kurios jau sėkmingai vysto regionus per pritraukiamas aukštos pridėtinės vertės investicijas. Lietuva, neturėdama išskirtinių paskatų stambioms investicijoms, konkurencinėje kovoje pralaimi tiek Lenkijai, tiek kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims. Tuo tarpu esama laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikoma pelno mokesčio lengvata nėra pakankamai konkurencinga priemonė siekiant pritraukti stambius projektus į Lietuvą, nes turi tiek teritorinį, tiek finansinį paskatų ribojimą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pelno mokesčio lengvata stambiems projektams už laisvųjų ekonominių zonų teritorijos ribų nėra numatyta.
Užsienio investicijų pritraukimo tendencijos rodo, kad Lietuva ženkliai atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių pritrauktų investicijų į stambiuosius projektus skaičiumi. 2014–2018 metų laikotarpiu Lietuva pritraukė tiktai 4 stambius projektus, tuo tarpu Vengrija – 28, Lenkija – 17, Rumunija – 15, Čekija – 13. Šių stambių projektų įgyvendinimas mažose valstybėse gali padaryti iš tikrųjų kokybinį šuolį ir transformuoti ekonomiką. Siūloma lengvata orientuota į investicijas, kurios kurtų aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas, didintų produktyvumo lygį, kurtų aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Ir tai taip pat labai svarbu Lietuvoje sprendžiant struktūrines ekonomikos vystymo problemas, kurių mastas dabar tiktai aktualėja. Kaip ir minėjau, siūloma paskata ypač aktuali dabartinės situacijos kontekste, kuomet šalies ekonomikos augimo perspektyvos tampa pesimistiškos dėl visą pasaulį sudrebinusių aplinkybių, todėl savalaikis pasiruošimas skatinti ekonomikos plėtrą yra itin svarbus. Akivaizdu, kad būtent šios krizės kontekste konkurencija dėl tiesioginių užsienio investicijų tik stiprės, tik didės, todėl šis įstatymas padėtų mums įgauti tam tikrą santykinį pranašumą.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pelno mokesčio lengvata yra taikoma juridiniams asmenims, kurie atitinka šiuos keturis kriterijus: pirma, vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais – ne mažesnis kaip 200; antra, privačios kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 30 mln. eurų sumą, ir tai bus vertinama būtent pagal auditoriaus išvadą, kuri patvirtintų reikalaujamą kapitalo investicijų dydį; trečia, įgyvendina stambaus projekto investicijų sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Priėmus siūlomus pakeitimus, Lietuvos investicinė aplinka taptų labiau konkurencinga, būtų skatinami stambūs projektai, taip pat sudarytos palankios sąlygos ne tik naujoms darbo vietoms kurti, bet ir privataus sektoriaus investicijoms – tiek tiesioginėms investicijoms, tiek investicijoms šalies viduje.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, viskas gerai su įstatymo projektu, bet ar jums neatrodo, kad šiandien jūsų pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas rūpintis smulkiomis Lietuvos įmonėmis, smulkiu šeimos verslu, kuris bankrutuoja į kairę ir į dešinę? Jūs kalbate apie stambias investicijas, daugiausia, matyt, užsienio investicijas, kurios neateis ir dar labai ilgai neateis, nes ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį apima didžiulė ne tik sveikatos, bet ir ekonominė bei finansinė krizė.
Ar jūs esate informuotas, kad verslas negali pasiskolinti ir negali net pasiskolinti su valstybės garantija, kuri garantuoja 80 % paskolos? Reikia 100 % smulkiam verslui. O jūs ateinate su projektu, kuris reikalingas, bet ne apie tai šiandien, ne tuo šiandien visa Lietuva gyvena, yra visai kitos problemos. Ar jums neatrodo, kad iš tikrųjų reikėtų koncentruotis į smulkų verslą ir šiandien spręsti jo problemas? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą ir pastabą. Iš tiesų taip, tos priemonės, kurios šiuo metu kuriamos ir kurios paleidžiamos, yra orientuotos į smulkų ir vidutinį verslą. Pirmiausia kalbama apie tas priemones, kurios jau startavo, kalbama apie iš viso penkias priemones. Viena priemonė startavo praeitą penktadienį, tai yra palūkanų kompensavimas tokiu atveju, jeigu yra suteiktos kredito atostogos. Antra priemonė startuos jau šį penktadienį, ji skirta smulkiam ir vidutiniam verslui. Ji padėtų padengti tiesiogiai tuos mokestinius dalykus, kurių yra patyrusios įmonės. Trečia priemonė startuos iš karto po Velykų. Ji skirta taip pat paskoloms. Šie darbai vyksta, vyksta pačiu intensyviausiu tempu.
O dėl šio įstatymo projekto galiu pasakyti tik tiek, kad taip pat turime galvoti ir apie rytdieną. Viena darbo vieta stambiose investicijose sukuria dvi darbo vietas tiekimo grandinėje, būtent mažesniame, tai yra smulkiame ir vidutiniame versle.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ministre, tai iš tikrųjų svarbus projektas, būtų gerai, kad jis būtų lydimas dar tam tikros paramos vystant tam tikrą savivaldybės infrastruktūrą. Turbūt dauguma investuotojų vis dėlto žiūri, kad tam tikros teritorijos būtų paruoštos. Ar nemanote, kad turėtų būti kokia nors atskira programa, kuri konkrečiai numatytų tam tikras perspektyvias vietas tam tikrose zonose, kur būtų galima padėti įkurti tą infrastruktūrą, nes be geros infrastruktūros turbūt ir tos investicijos nebus galimos.
Taip pat norėčiau dar paklausti, ar nemanote, kad didesnė gradacija turėtų būti, gal įvairios kitokios lengvatos? 30 mln. nėra maža suma. Tarkime, 200 darbo vietų – vėl tam tikras skaičius, ir jūs kalbate apie aukštąsias technologijas. Ar nemanote, kad vis dėlto reikia žiūrėti į didesnes investicijas, jeigu jų būna, tai darbo vietų mažiau, kad iš tikrųjų kuriama pridėtinė vertė būtų kuo didesnė ir būtų ne tik tie skaičiai, bet ir tam tikra gradacija, kad vis dėlto kaip nors skatintų, kad būtų įvairių pasirinkimo variantų? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia dėl infrastruktūros. Verta pastebėti, kad jau dabar yra programų, kurios veikia, pavyzdžiui, kelių infrastruktūrai įgyvendinti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija teikia pasiūlymus būtent dėl savivaldybių kelių infrastruktūros, kuri reikalinga tokiems projektams. Tai šios paskatos taip pat yra. Galbūt ne visuomet jas pavyksta visa apimtimi patenkinti pagal galimybes, tai yra būtent pagal Kelių priežiūros programos galimybes, bet tokia programa jau veikia.
Taip pat tas pats pasakytina apie elektros tinklus, būtent šių tinklų prijungimą, ir čia ėmėmės iniciatyvos. Šiuo metu yra sutrumpinti iš esmės laikotarpiai. Anksčiau trukdavo dvejus metus, o šiuo metu toks prijungimas trunka maximum vienus metus.
Dėl jūsų siūlymo turėti tam tikrą kriterijų, gradaciją, be abejo, apie tai galima diskutuoti ir komitetuose. Kodėl būtent buvo pasirinkti tokie kriterijai? Buvo skaičiuojama ir vertinama, kad būtų daugiau mažiau apylygiai paskatų sistema, lyginant su LEZʼais. Jeigu yra būtent mažesnis darbo vietų skaičius, tuo metu, per tą 20 metų pelno mokesčio lengvatą, netiesioginis atsiperkamumas per darbo vietas būtent yra kur kas mažesnis. Bet ar 200, ar 150, be abejo, gali būti ir diskusijos objektas komitetuose.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, pradėsiu pagyrimu. Iš tikrųjų puikiai tvarkotės, atrodo, ir su laikinuoju ekonomikos ministru. Linkėčiau anksčiau būti perėmus Gedimino 39 adreso kitus aukštus, nes nejaučiamas skirtumas, kad vadovautumėte vienai ar dviem ministerijoms. Priimkite kaip pagyrimą.
Aš truputį dėl lengvatos norėčiau pasiteirauti, kadangi lengvata yra orientuota ypač į investuotojus, kurie apdorotų duomenis arba interneto serverių paslaugas, tai yra nusitaikoma į konkretų investuotoją. Konkrečiai Lietuvoje tokia yra viena vieta, greičiausiai prie Kruonio jėgainės. Ir konkrečiai Lietuvoje mes prieš 15 metų turėjome fiasko, kai guglas, žiūrėdamas įkurti šalia Kaišiadoryse tokį centrą, iš tikrųjų, šiurkščiai tariant, buvo išvarytas iš Lietuvos visiškai ne dėl pelno lengvatų, bet dėl teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo procedūrų. Jau tada buvo žiūrėta į tai kaip į strateginį dalyką, kodėl pirmas dalykas, kurį imatės keisti, yra mokestinė aplinka, o ne planavimas, reguliavimas, kas iš tikrųjų jau išvijo prieš 15 metų investuotoją?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Jūsų pateiktu atveju kaip tik būtent turime vietų, kuriose tokios mokestinės lengvatos būtų ganėtinai efektyvi priemonė. Dėl reguliacinės aplinkos taip pat yra dalykų, kuriuos reikėtų pakeisti ir kuriuos reikėtų daryti. Šiuo atveju mes nusitaikome, būtent kalbame apie didžiausias investicijas. Tai yra tos, kurioms būtų aktualiausia tokia pelno mokesčio lengvata ir kurios turėtų duoti didžiausią efektą. Tai būtent pagrįsta analize, kuri buvo atlikta tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek kitų analitikų. Bet, be abejo, kitas priemones, taip pat lygiagrečiai teisės aktų projektų pakeitimus taip pat darysime.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, vakar, rodos, ar šiandien Mokesčių inspekcija paskelbė, kad per kovo mėnesį mes į biudžetą nesurinkome daugiau kaip 100 mln. eurų. Jeigu žiūrėtume į pelno mokestį, tai net aplinkinėse valstybėse jis yra mažiausias, palyginti su kaimynais. Jeigu žiūrėtume į surenkamo pelno mokesčio dalį su Europos Sąjungos vidurkiu nuo BVP, tai mes tik pusę to surenkame. Todėl mano klausimai net keli. Ar tinkamas tas laikas, kai biudžetui ir taip lėšų bus dar mažiau dėl krizės ir karantino? Ir kodėl pasirinkote 20 metų atidėjimą arba nemokėjimą, o ne 50 ar 100? Nes taip jūs primetate ne vienai būsimai Vyriausybei savo tam tikrą požiūrį į mokesčių surinkimą. Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia dėl pačios logikos atsakant dėl 20 metų. Pritraukiant investuotojus yra tam tikros lubos, tai yra iki 25 % visos investicijos paprastai gali būti teikiama per valstybės paskatas, mokestines ar kito tipo. Šiuo atveju jau dabar tos investicijos, kurios buvo pritrauktos, buvo skatinamos kitais būdais, tik skirtumas tas, kad iš karto yra padaroma lengvata visai tai sumai, kuri atitinka tuos 25 %. Šio pasiūlymo esmė yra ta, kad pelno mokesčio lengvata leistų tokio dydžio apimties nuolaidą, paskatą surinkti per ilgesnį laikotarpį, šiuo atveju per 20 metų. Viena vertus, buvo orientuojamasi pagal tai, kodėl 20 metų, antra vertus, 20 metų laikotarpis, kaip ir minėjau, prilygtų maždaug toms lengvatų apimtims, kurios šiuo metu yra LEZʼuose. Ten yra diferencijuoti kriterijai pagal laikotarpius, bet iš esmės nenorime sukurti pernelyg didelių mokestinių lengvatų, kurios iškreiptų ir LEZʼų sistemą. Gal tiek.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia V. Poderys.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš jūsų prezentacijos supratau, kad čia taikoma užsienio investuotojams. Ar ir Lietuvos investuotojams? Jeigu taip yra, tai kuo skiriasi tie kapitalai? Aišku, reaguodamas į Simono repliką tikiuosi, kad čia nėra kažkam pritaikyta.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Patikslinsiu, kad tai taikoma tiek tiesioginėms užsienio investicijoms, tiek vietiniam kapitalui. Pagrindinis kriterijus yra investicijų suma, apimtis 30 mln. eurų, ir darbo vietų skaičius 200.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, atsakėte į visus klausimus. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, kiekvienas fabrikas ir gamykla, kurios kapitalas yra užsienyje, ypač Vakarų Europoje arba NATO šalyse, tolygu tam geram tankui, kuris gina mūsų saugumą. Iš tikrųjų tai yra nacionalinio saugumo interesas, kad įmonės, užsieniečiai investuotų į Lietuvą savo pinigus ir čia kurtų ne tik aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, bet ir rūpintųsi šios šalies geopolitiniu saugumu, demokratiniu, socialiniu vystymusi, nes tai garantuoja ir jų pinigų saugumą. Turime galvoti, kad kapitalo investicijos nėra tas pats, kas paslaugų centrai, kurie galbūt dėl pasikeitusių darbo rinkos fliuktuacijų, arba svyravimų, gali išsikraustyti per metus ar dvejus. Kai investuojama į fabrikus arba intensyvią gamybą, investuojama dešimtmečiams, todėl tokios investicijos yra tikrai ir nacionalinio saugumo klausimas. Labai kviečiu į tai žiūrėti ne tik per tai, kad kažkoks sektorius čia gaus nuolaidą, bet žiūrėti į tai, kad tai yra sektorius, kurio kiekviena pramonės vieta sukuria keturias darbo vietas aptarnaujančiuose sektoriuose, paslaugų sektoriuose, logistikoje. Žiūrėkime į tai kaip į galimybę įkurti LEZʼą kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Tą yra padariusi Lenkija, leidusi pritaikyti mokestines lengvatas bet kur, yra įgyvendinusi kažkokius kriterijus, ypač kalbant apie pluoštinių kanapių gamyklas. Tai būtent tokie projektai ir galėtų pretenduoti regionuose atsidaryti. Medienos apdirbimas, grūdų apdirbimas, eksportuojame 6 mln. tonų iš Lietuvos į pasaulį, esame kaip Afrika – žaliavų tiekėja, o ne žaliavų perdirbėja.
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Kviesčiau pritarti ir džiugu, kad teikiate tokius projektus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai kalbėčiau kitaip, jeigu būtų kitokia situacija. Kalbėsiu prieš dėl keleto priežasčių. Po tokių įstatymų projektų siūlymų gerovės valstybė kaip laivas tolsta nuo kranto, nes kalbame apie tai, kad perskirstymas per biudžetą yra pats mažiausias Europos Sąjungoje, bet ir toliau eina siūlymai, kurie nedidins biudžeto surinkimo, o jį dar toliau mažins. Aš suprantu, kad tai įvyks ne iš karto, jeigu įvyks, žiūrint ypač po to, kas šiandien vyksta pasaulyje ir Europoje. Po koronaviruso, aš manau, pasikeis požiūris ir į globalizaciją, ir į visus kitus iššūkius. Na, svajoti nedraudžiama, galima pasakyti. Pasirodžius tokiems siūlymams aš skaičiau ir pačių verslininkų kritines pastabas, kad yra diferenciacija. Jeigu tu investuoji tuos 30 mln. į kelias įmones, tai tu negauni lengvatos, jeigu tu į vieną ir 200 žmonių įdarbini, ir ne 20-čiai metų, o trumpesniam, tik 20 gauni nuolaidas, tai patys verslininkai kritikuoja. Tikiuosi, kad komitetas rimtai pažiūrės į tai.
Svarbiausia visgi tai, kaip bus su biudžetu. Mes skolinsimės pinigus, nes biudžetas, jau sakiau, pradeda surinkti mažiau, tai reikės kažkaip grąžinti. Nežinau, kas juos grąžins ir kaip, kai ir taip mažas pelno mokestis, o mes dar norime dalį įmonių nuo jo atleisti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Balsuosime dėl šio projekto vėliau.
19.50 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9, 58, 59 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4493ES, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4494 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 kai kurių straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4493ES. Kartu ministras pristatys ir lydimąjį. Prašau.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šių įstatymų projektų tikslas yra perkelti į nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas. Ši direktyva turi būti perkelta iki šių metų liepos 30 dienos.
Įstatymo projektu siekiama įpareigoti kompetentingas institucijas, prieš priimant įstatymų pakeitimus ar naujus įstatymus, kai jie susiję su reglamentuojama profesija, atlikti atitinkamų nuostatų proporcingumo vertinimą. Atliekant proporcingumo vertinimą, kiekviena reguliuojanti nuostata turės būti įvairiapusiškai įvertinta, palygintos visos galimos alternatyvos ir taip pat mažiau ribojančios priemonės. Tai yra pirmas siūlymas.
Antrasis dalykas, būtent kompetentingos institucijos, priėmus atitinkamą teisės aktą, atliktą proporcingumo vertinimą turės pateikti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms galimam vertinimui per Europos reglamentuojamų profesijų duomenų bazę.
Lydimasis Teisėkūros įstatymas keičiamas siekiant teisinio aiškumo. Proporcingumo vertinimas, kaip teisės akto projekto lydimasis dokumentas, turės būti teikiamas profesinių kvalifikacijų koordinatoriui išvadoms gauti būtent pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatytas teisės aktų projektų derinimo procedūras.
Taip pat šiuo Teisėkūros įstatymo projektu yra keičiamos įstatymo 9 straipsnio 11 ir 12 dalys. Jos nesusijusios su įgyvendinama direktyva, tačiau keičiamos dėl Europos Komisijos pradėtos pažeidimo procedūros. Siūloma patikslinti tuose straipsniuose minimas sąlygas dėl leidimo pradėti teikti paslaugas laikinai, o kartais ir pačių terminų.
Šie kriterijai ir proporcingumo vertinimo tvarka, priėmus įstatymą, bus nustatyti įstatymo projekto įgyvendinamajame teisės akte, tai yra patys kriterijai ir tvarka bus tvirtinami Vyriausybės nutarimu. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Tuoj pažiūrėsime, ar dėl motyvų užsirašė. Taip pat nėra. Dėl šių projektų taip pat balsuosime kiek vėliau.
19.53 val.
Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4530, Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4531 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4530 kartu su lydimuoju. Prašom pristatyti.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuva turi dvi esmines problemas inovacijų sektoriuje. Pirma problema, kad Lietuvoje nėra pakankamai skatinama inovacinė veikla. To pavyzdys yra tai, kad Lietuva užima tiktai 21 vietą Europos Sąjungos inovacijų švieslentėje.
Antra problema yra didelė priklausomybė nuo netolygaus finansavimo Europos Sąjungos fondų lėšomis, būtent inovacinės veiklos finansavimo.
Trečias dalykas, ką taip pat verta pastebėti, kad iki šiol nebuvo įstatymo, sisteminiu požiūriu reguliuojančio valstybės skatinamojo finansavimo veiklą mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacinės veiklos srityse. Taip pat tai matyti iš Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijų Lietuvai, pateiktų 2019 metais, kuriose pažymima, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų finansavimas Lietuvoje nėra pakankamas ir reikia didesnių investicijų į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas pirmiausia privačiame sektoriuje.
Todėl šiuo Inovacijų skatinimo fondo įstatymu bus pasiekti penki pagrindiniai tikslai. Pirmas dalykas yra daugiau formalus teisinis, tai yra įgyvendinamos Technologijų ir inovacijų įstatymo nuostatos, būtent įsteigiant Inovacijų skatinimo fondą.
Antrasis tikslas yra užtikrinti tvarų skatinamųjų subjektų finansavimą nuo fondo veikimo pradžios 2021 metais ir ne trumpiau nei iki 2040 metų pabaigos, įskaitant ekonominių sunkumų šalyje laikotarpius.
Trečias tikslas yra nuosekliai mažinti tokio finansavimo priklausomumo nuo Europos Sąjungos fondų lėšų priklausomybę, ir 2040 metais ta priklausomybė turėtų siekti ne daugiau negu 20 % visų fondo įplaukų.
Ketvirta, skatinti subjektų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų veiklą kad ir kurioje srityje jie veiktų, kartu skatinti ir šalies ilgalaikį konkurencingumą.
Penktasis išvestinis tikslas – nuosekliai gerinti Lietuvos pozicijas Europos inovacijų švieslentės tyrime.
Kartu su Fondo įstatymo projektu teikiamas Technologijų ir inovacijų įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo projektas. Priežastis yra ta, kad pagal dabar galiojančias Technologijų ir inovacijų įstatymo nuostatas iš šio fondo lėšų galėtų būti finansuojama tik eksperimentinę plėtrą arba inovacinę veiklą vykdančių subjektų vykdoma eksperimentinė plėtra. Tik viena sritis – eksperimentinė plėtra, o mokslinius tyrimus vykdantys subjektai negalėtų gauti finansavimo iš šio fondo. Todėl šiame įstatyme yra padaryti pakeitimai, įtvirtintos nuostatos, kad galėtų būti skatinamos investicijos į visas keturis sritis: pirma, į fundamentinius mokslinius tyrimus; antra, į taikomuosius mokslinius tyrimus; trečia, eksperimentinę plėtrą; ketvirta, inovacinę veiklą.
Tokia yra šio įstatymo esmė – būtent įsteigti Inovacijų skatinimo fondą ir pasiekti tuos tikslus, kuriuos jau minėjau. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisako. V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (MSNG). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš suprantu, kad šitas jūsų failas, nelietuviškai kalbant, jums yra naujas, bet vadinamoji inovacijų reforma jau tęsiasi dvejus su puse metų ir parlamentinės kontrolės prasme mes vis girdime, kad kažkas vyksta, tuoj tuoj atneš rezultatus arba tuoj tuoj kažkokie rodikliai bus pasiekti. Dabar, kai jūs teikiate šį įstatymo projektą, atrodo, kad viskas lyg ir iš naujo prasideda.
Ar negalėtumėte šio įstatymo projekto ir savo pasiūlymų pateikti vykstančios, jeigu taip suprantu, inovacijų reformos kontekste, kad būtume tikri, kad tikrai ta inovacijų reforma vyksta, jeigu vyksta? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, tai yra vykstančios inovacijų reformos kontekste. Ir struktūriškai galima išskirti du pagrindinius dalykus, tai yra administracinę dalį, arba, sakykim, visų už inovaciją atsakingų institucijų konsolidavimą Lietuvoje. Antroji dalis yra būtent pakankamo adekvataus finansavimo užtikrinimas inovacijoms. Kalbant apie pirmąją dalį, tikslas yra išgryninti veiklas, nes šiuo metu Lietuvoje yra, rodos, šešios ar septynios institucijos, kurios turi po dalelę atsakomybės už inovacijas, už skirtingas administravimo sritis. Tikslas yra vienas – palaipsniui konsoliduoti tuos klausimus.
Turiu pripažinti, kad šiuo metu – būtent šį mėnesį, šiomis savaitėmis, reforma yra pristabdyta dėl natūralių aplinkybių, nes dėmesys yra skiriamas ekonomikos skatinimo priemonėms. Bet šis fondas ne mažiau reikšmingas, kad užtikrintume tvarų finansavimą, nes, be institucijų konsolidavimo, taip pat reikia turėti ilgalaikio, tvaraus finansavimo perspektyvą. Tam yra skiriamas šis įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų svarbi iniciatyva, bet mano klausimas būtų toks: kaip jūs įsivaizduojate, koks turėtų būti finansavimas, skirtas inovacijų plėtrai, koks tai yra paketas, sakykim, metų–trejų perspektyvoje? Kokią jūs perspektyvą matote ir koks turėtų būti tokių investicijų rezultatas?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Aš gal pradėsiu nuo rezultato. Tikslas – sukurti, kad ne tik mokslas būtų mokslui, bet inovacijos būtų orientuotos į verslo poreikius. Dėl to, kalbant apie finansavimo šaltinius, pagrindiniai galėtų būti trys.
Pirmasis šaltinis, kuris jau dabar de facto egzistuoja, bet, kaip ir minėjau, yra per daug didelė priklausomybė ir, žiūrint į perspektyvą, kitoje finansinėje perspektyvoje ir dar kitose reikėtų mažinti priklausomybę nuo Europos Sąjungos fondų. Šiuo metu ta priklausomybė yra pernelyg didelė, tas finansavimas turėtų būti diversifikuojamas. Tai dviem šaltiniais. Vienas iš jų yra valstybės lėšos, kurios ir dabar skiriamos, bet jos yra išmėtomos, neskiriamos būtent konsoliduotai veiklai, tai yra fragmentuotoms veikloms, ir todėl nėra tokių aiškių kriterijų, sakykime, apsibrėžti, ko nori verslas, ko nori valstybė, ko nori mokslas.
Trečias finansavimo šaltinis yra būtent privataus verslo lėšos, kurios per šį fondą galėtų būti konsoliduojamos. Tai yra trys pagrindiniai finansavimo šaltiniai. O kalbant apie skaičius, pagal mūsų prognozę, būtent per 19 metų, iki 2040 metų, per šį fondą turėtų būti surinkta maždaug 1 mlrd. eurų. Per 19 metų.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Dėl šių projektų balsuosime kiek vėliau.
20.01 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573 (pateikimas)
Paskutinis projektas prieš balsavimą – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šiuo įstatymo projektu siūloma suteikti teisinį pagrindą Vyriausybei priimti sprendimus, kad Vyriausybės patvirtintų teisės aktų nuostatos būtų taikomos be išimčių visais lygmenimis valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse, tai yra tiek pačiose įmonėse, tiek dukterinėse bendrovėse, tiek paskesnėse dukterinėse bendrovėse, tai yra per visus lygmenis. Jomis siekiama tiek veiklos skaidrumo, tiek valdymo efektyvumo.
Kokia šiuo metu praktinė problema sprendžiama? Vyriausybės priimtuose teisės aktuose yra nustatyti tam tikri administraciniai svertai, tačiau šiuo metu jie yra tik rekomendacinio pobūdžio. Šiuo įstatymu būtent tie svertai būtų sustiprinti ir taptų privalomi. Aš kalbu apie labai konkrečius dalykus, kad visos valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės ir visos paskesniosios dukterinės įmonės, rengdamos strategiją, privalėtų ją derinti su Valdymo koordinavimo centru. Taip pat joms būtų nustatytas siektinas pelningumo rodiklis ir būtų taikomi tie patys principai dėl kolegialių organų sudarymo. Tai yra tokie praktiniai dalykai. Iš esmės šiuo metu turime tokią praktinę problemą, kad, kaip ir minėjau, tai yra rekomendacinio pobūdžio nuostatos, o jos turėtų tapti privalomojo pobūdžio nuostatomis.
Kiti įstatymo projektu siūlomi pakeitimai. Viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ pavadinimo pakeitimas į Valdymo koordinavimo centrą, taip pat įgaliojimų išplėtimas Valdymo koordinavimo centrui dukterinių ir paskesnių eilių dukterinių bendrovių atžvilgiu. Čia kalbu apie du pagrindinius elementus. Tai yra būtent pirmiausia apie rengimą gerojo valdymo indekso, kuris būtų rengiamas visoms valdomoms įmonėms dukterinėms ir visoms paskesnėms bendrovėms. Taip pat galėtų būti vertinama pasirinktinai, na, būtent šių institucijų, pasirinktų valstybei atstovaujančių institucijų sprendimai. Tą vertinimą darytų Valdymo koordinavimo centras. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos suteiktų galimybę siekti didesnio dukterinių bendrovių ir paskesnių eilių, pabrėžčiau, dukterinių bendrovių veiklos skaidrumo ir jų valdymo efektyvumo. Prašau pritarti įstatymo projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Atsisako. V. Poderys.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
V. PODERYS (MSNG). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už projektą, bet turiu kritiškų pastabų, mano klausimas bus kritiškas. Visų pirma iš visų valstybės valdomų įmonių turbūt reikėtų išskirti strategines. Dėl daugelio tikrųjų ir didžiųjų strateginių įmonių valdymo, man atrodo, valstybė nepasakė savo principų, kokių norėtų. Yra nemažai valdybų strateginių įmonių, kur dirbama be valstybės atstovo, arba deklaruojama, kad dauguma nepriklausomų narių, bet ten nėra nepriklausomų narių. Jūs akcentuojate pelningumą, jeigu turime monopolijas. O jos tokios, yra monopolijos arba oligopolijos. Tai pelningumo rodiklis yra nereikšmingas, turi būti efektyvumo rodikliai ir daug kitų. Man atrodo, ministre, kad per medžius nematome miško. Bent jau dėl strateginių įmonių aš esu pats įregistravęs ir pateikęs įstatymo projektą, bet vyriausybinės struktūros ir, aišku, visa ta minia, kuri ganosi aplink tas įmones, stabdo tą projektą kaip pašėlusi. Ar prie tų didelių problemų, didžiųjų principų grįšime kada nors, ar ne? Ar Vyriausybė atsiųs savo nuomonę dėl didžiųjų principų? Dėkui.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą ir pastabą. Pirmiausia reaguočiau, kad dėl jūsų įstatymo projekto ir dėl to projekto, dėl kurio paprašyta Vyriausybės išvados, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau pateikė projektą, jis keliauja į Vyriausybę ir artimiausiu metu jam bus pritarta. Tenai kai kurie iš tų elementų yra aptariami dėl jūsų minėtų didžiųjų kolizinių tam tikrų momentų, kurie susiję su Akcinių bendrovių įstatymu ir kitomis paskesnėmis nuostatomis. Vyriausybės išvada bus pateikta.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, ar čia mes neatversime kokių nors landų dėl antrinių įmonių, kur ta sąvoka „laikykis arba paaiškink“, ar čia nepritaikyta stambios energetikos, susisiekimo valstybinėms įmonėms, kurios turi ir prikūrė įvairių antrinių įmonių, ar neatsiras dviprasmybių ir skaidrumo?.. Ar čia nereiktų antikorupcinį vertinimą STT atlikti, nes tai gali sukelti daug abejonių, žinant mūsų patirtį, deja, kai kuriose srityse gana skaudžią iš mūsų 30 metų nepriklausomybės, kai panašių atvejų su mūsų valstybinėmis įmonėmis yra buvę? Kaip jums atrodo, ar nesusidursime su tokiomis problemomis?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Priešingai, šiuo įstatymo projektu siekiama stiprinti skaidrumą ir valdymo efektyvumą. Tai siekiama daryti dviem būdais. Pirma, kaip ir minėjau, siekiama, kad atskaitomybė būtų visų, o ne tik valstybei ir savivaldybei priklausančių akcinių bendrovių, ne tik dukterinių įmonių, bet ir paskesnių dukterinių įmonių, tai yra iki pat apačios, jeigu taip galima pasakyti.
Antras dalykas. Iki šiol tie principai buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Principas „laikykis arba paaiškink“ yra imperatyvus. Pirmiausia turi būti laikomasi tų principų. Taip, gali būti tam tikrų galbūt nenumatytų atvejų, kuomet reikėtų to paaiškinimo, bet skirtumas yra tas, kad iki šiol tai buvo tik rekomendacijos, o pagal šį įstatymo projektą būtų imperatyvus šių nuostatų taikymas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, sveikintinas žingsnis į priekį, bet šiek tiek šioje kadencijoje esame susidūrę ir su praktiniais žingsniais, kurie buvo šviesmečiai atgal. Kalbu apie Lietuvos pašto išvaikymą. Ten tikrai net nebuvo paklausta VKC ar kitų įstaigų apie gerąsias EBPO praktikas arba kaip sudaryti ar atnaujinti. Čia tebūnie istorijos metraščiams apie valstybės valdymą Susisiekimo ministerijoje šiuo metu.
Tačiau klausimas yra kitas. Vyriausybė yra numačiusi kur kas reikšmingesnį žingsnį, kurį vėluoja atlikti, tai yra valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių statuso pakeitimas į uždarąsias akcines bendroves. Šiandien, pavyzdžiui, urėdijos vadovas V. Kaubrė yra tiesiogiai pavaldus ministrui K. Mažeikai, o įmonės valdyba yra tiesiog kavos gėrimo klubas, nes nei įmonės vadovas jai pavaldus, nei ministras turi tartis dėl kitų dalykų.
Tai visiška politizacija tokio profilio įmonių, o tai yra ne šiaip sau. Registrų centras, oro uostai, Uosto direkcija, urėdija, kelių priežiūra ir prioritetas turėtų būti šitų problemų sprendimas. O dabar čia kažkoks poįstatyminio teisės akto sprendimas įstatymo metu atrodo kaip makiažas rimtų problemų, kurios egzistuoja šiandien dėl valstybės įmonių valdymo.
PIRMININKAS. Laikas!
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Aš galbūt tik patikslinsiu, kad taip, dėl valstybės valdomų įmonių, kaip žinome, yra ir Vyriausybės patvirtintas planas. Praeitais metais dešimčių įmonių statusas buvo pakeistas iš valstybės valdomų įmonių. Šiandien Lietuvoje yra 49 valstybės valdomos įmonės. Per 2020 metus pagal tą planą, kuris yra patvirtintas Vyriausybėje, jų skaičius turėtų sumažėti 11–12 valstybės valdomų įmonių, tokia apimtimi. Be abejo, visuomet galima turbūt siekti ambicingesnio tikslo, bet yra ir tam tikros specifikos, tai susiję su šio statuso tam tikrais apribojimais. Na, pavyzdžiui, mes vertiname taip pat šiuo metu ir Ignalinos atominės elektrinės, kaip valstybės valdomos įmonės, statuso niuansus, tai ne visais atvejais ta konversija yra tokia lengvai įmanoma laiko požiūriu. Bet noriu užtikrinti, kad šiais metais, pagal šių metų planą, maždaug 11–12 valstybės valdomų įmonių turėtų sumažėti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, suprantu, su kokiomis problemomis jūs susiduriate tam tikrose specifinėse įmonėse, bet ar jums neatrodo, kad jūs šiek tiek per daug apibendrinate šį įstatymo projektą? Arba jūs paaiškinkite detaliau, kadangi norite apimti beveik visas įmones, ir savivaldybėse, ir visur kitur jis bus taikomas visoms, kaip suprantu.
Vis dėlto valdymo modelių įvairovė nėra visada neigiama, kai kur yra ir teigiama, nes yra tam tikra specifika, regionai, visa kita ir taip toliau. Ar nemanytumėte, kad vis dėlto jis turėtų būti tiksliau apibrėžtas, kam mes taikome? Atsisakyti tos įvairovės ir visiškai nepasitikėti savivalda kaip tokia, nemanau, kad geras dalykas, nes mes turime atlaisvinti tą potencialą, kurį mes turime, ir negalvoti, kad mes centralizuotai kartais visur gerai sprendžiame. Aišku, tai nesusiję su strateginiais objektais ir taip toliau, kur strateginės įmonės. Gal detaliau pasakykite, kokia bus jo apimtis.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Kalbant apie savivaldybių valdomas įmones, šiuo metu tokių Lietuvoje yra 250. Ir iš tikro tai yra faktorius, kuris rodo, kad tam tikra įvairovė turi būti, bet valdymo metodo požiūriu, kriterijų požiūriu tai turėtų būti kaip įmanoma labiau unifikuota. Šiandien situacija yra tokia, kad savivaldybių valdomos įmonės… Na, iš esmės nėra galimybių, galima, be abejo, tik savanoriškais pagrindais pasitikrinti, ar jos valdomos teisingai, skaidriai ir efektyviai. Šio įstatymo nuostatos suteikia tas galimybes pasitikrinti, bet dėl paties turinio ar įmonių, sakykime, specifikos, be abejo, tie skirtumai turės išlikti. Čia aš pasitikiu Valdymo koordinavimo centro kompetencija taikant patį valdymo metodą, bet paliekant tam tikrą diskreciją dėl paties turinio.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Į visus klausimus atsakyta. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Gerbiami kolegos, kadangi nėra dviejų įstatymų projektų autorių, tai yra Prezidento patarėjo J. Neverovičiaus… (Balsai salėje) O, gerai tada.
20.14 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4246 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4246. Pranešėjas – J. Neverovičius, Prezidento vyriausiasis patarėjas. Pateikimas. Prašom. Po šio pateikimo Seimo nariams perduokite, kad rinktųsi, pradėsime balsavimą.
J. NEVEROVIČ. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, norėčiau pateikti Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymą dėl Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo. Jo esmė yra mažinti plynųjų pagrindinių miško biržių dydį iki 4 hektarų nuo dabartinių 8 hektarų. Motyvacija yra paprasta. Norime, kad būtų mažinama vizualinė žala, norime mažinti žalą ekosistemoms ir taip pat atliepti visuomenės poreikius mažinti pagrindinius plynuosius kirtimus. Šis pasiūlymas eina ranka rankon su naujosios Miškų strategijos svarstymais, kur akivaizdžiai matyti, kad turės atsirasti naujas faktorius, pagal kurį turėtume vertinti mūsų miškus, tai yra socialinė kultūrinė motyvacija. Manome, kad šis pasiūlymas taip pat eina ta linkme. Labai prašytume, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas kartu su Vyriausybės pasiūlymu dėl biržių mažinimo. Manome, kad galėtume parengti bendrą, suderintą ir maksimaliai visuomenės ir interesų grupėms tinkantį sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kaip ir sakėte, šiandien buvo pateiktas vienas ministro įstatymo projektas, bet ten truputį kitokie skaičiai. Iš kur jūs ėmėte tuos savo skaičius? Iš tikrųjų turbūt kai kada reikia vadovautis ir protingumo kriterijais, nes tie skaičiai tokie yra… Jeigu, tarkim, biržė, kur brandus medis, yra 4,5 hektaro, tai ką daryti? Pusę hektaro palikti? Turbūt būtų galima ieškoti kokių nors kitokių kriterijų ir vis dėlto pasitikėti specialistais, nes čia, žinote, yra labai populiaru. Jeigu kas nors sušunka – tai mažinti iki kokių nors skaičių, bet vis dėlto už tai turi atsakyti specialistai. Ką jūs manote apie tai, kad vis dėlto galbūt kažkokių daugiau logiškų kriterijų turėtų būti negu kad tiktai skaičiai?
J. NEVEROVIČ. Iš tikrųjų mes siūlome tokį sprendimą, kuris įsigaliotų visiems naujiems projektams. Tie, kurie dabar yra patvirtinti, būtų įgyvendinti pagal dabartinę tvarką. Nematome šitos problemos, nes dabartinių projektų neliesime.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, aš manau, jūs tikrai turėtumėte žinoti tą dalyką, kad, sakykim, miškininkai projektuoja vykmečiui, tai yra dešimt metų. Dabar, sakykim, jeigu…
J. NEVEROVIČ. Ar galite…
K. BACVINKA (LVŽSF). …miško savininkas yra pasidaręs miškotvarkos projektą dešimčiai metų, ten yra suprojektuota biržė, sakykim, 4,1, tai kai dabar jam reikės visą miškotvarkos projektą daryti per nauja, o tai kainuoja nemažus pinigus, kas padengs tiems savininkams šitas išlaidas?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Dar kartą pakartosiu – pagal mūsų pasiūlymą tų projektų, kurie yra dabar patvirtinti, nekeisime. Tai galios visiems naujiems projektams. Toks yra pasiūlymas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, kur galėtumėte paryškinti tą skirtumą tarp jūsų ir Vyriausybės projekto?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už klausimą. Mūsų pasiūlymas liečia vadinamuosius ūkinius 4A kategorijos miškus, o Vyriausybės projektas analizuoja ir siūlo pakeitimus ir kituose miškuose.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas Prezidento patarėjau (čia aš), vasario pabaigoje prezidentūroje vyko tikrai įspūdingas forumas miškų klausimu ir ten buvo akivaizdžiai matyti dvi skirtingos grupės ir ieškota balanso, kaip tvariai ūkininkauti miškuose, ką reikia saugoti ir ko nesaugoti. Šiandien Vyriausybė ir ministras K. Mažeika pateikė, kiek saugoti daugiau ir intensyviai saugoti, bet natūralus atsakymas tame forume, kuris vyko prezidentūroje Prezidento iniciatyva ir Prezidentas dalyvavo, buvo tas, kad kitur leisti daugiau, tada intensyviau ten, kur nėra saugomos teritorijos. Dabar per šį posėdį pateikiamos abidvi alternatyvos: saugomose saugoti itin griežtai, o jūsų dabar projektas yra, kad kur menkaverčiai miškai, tarkim, Rietavo giria, kur yra žmonių mažai, saugomų vietovių mažai, ir ten saugoti dar stipriau.
PIRMININKAS. Klauskite!
S. GENTVILAS (LSF). Kur tas balansas?
J. NEVEROVIČ. Ačiū už jūsų klausimą. Aš manau, kad atsakymas yra vis dėlto rasti kompromisinį sprendimą, kuris būtų suderintas su visomis interesų grupėmis: ir su miškininkais, ir su tais, kurie serga už tai, kad kuo mažiau būtų kirtimų, ir su profesoriais, ir su tais, kurie tiesiog laisvalaikiu į mišką nueina. Tam reikia mokslinio darbo, tam reikia Miškų strategijos. Matyt, tie įstatymų pakeitimai eina atliepiant tą lūkestį, kad bus greiti sprendimai. Visuomenė vis tiek to laukia. O tuo metu specialistai, ministerija dirba su Miškų strategija. Tikėkimės, kad pavyks rasti tuos kompromisus ir juos išgryninti.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Toliau – motyvai. Motyvai po pateikimo. Už – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Ačiū kolegai, iš tiesų turbūt klausimų yra ir bus dar daugiau. Kolegai Simonui norėčiau tik pasakyti, kad tai nebuvo forumas ar konferencija prezidentūroje, tai buvo turbūt daugybės dar laukiančių susirinkimų, ar tai bus nuotoliniu būdu, o jeigu pasibaigs karantinas, gyvai, su visomis suinteresuotomis pusėmis susitikimai regionuose, turbūt tuose karštuose taškuose, kad galėtume, rengdami Miškų strategiją ateinančiam dešimtmečiui, išdiskutuoti ir atsakyti visuomenei, turbūt ir išgirsti visuomenę ir jos lūkesčius apie tai, kokios miškininkystės, kokių galbūt prioritetinių krypčių norime ateinantį dešimtmetį.
Manau, kad tikrai negali būti sprendimai priimami pagal tai, kuri pusė garsiau rėkia. Turbūt reikia išgirsti ir mokslininkus, ir specialistus, ir atsižvelgti į tarptautinę patirtį, kas yra daroma. Tikrai suprantu ir kviečiu pritarti šiam projektui. Manau, kad tikrai bus galima sujungti šiuos abu projektus kartu ir vėlgi toliau tęsti diskusijas, ieškoti to balanso, apie kurį mes kalbame, ir tokiu būdu priimti geriausius sprendimus. Turbūt reikia susitelkti ir girdėti visas puses.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Bacvinka.
K. BACVINKA (LVŽSF). Dabar dėl šio siūlymo, kad mažintume biržės plotus. Aš manau, tai išvis nėra, sakykim, koks nors ekosistemos saugojimas, nes nemažinant kirtimų normos, o mažinant kirtimų plotus, vadinasi, mes į tą patį mišką eisime daugiau kartų, tai mes jį ten daugiau kartų pažeidinėsime ir, sakykim, ekosistemoms bus daroma kaip tik didesnė žala. Aš sakyčiau, šitas siūlymas yra kaip ir… Siūlyčiau nepritarti aš jam.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, pereisime prie balsavimų, nes V. Simuliko nėra, jis yra vienintelis Miškų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto autorius.
20.22 val.
Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3195(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3195(2). Yra likęs balsavimas po svarstymo. Kviečiu balsuoti. Pritariantys po svarstymo balsuoja už. (Balsai salėje) Pasiūlymai bus svarstomi priėmimo metu.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 57, prieš – 2, susilaikė 23 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
20.24 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4652 (pateikimo tęsinys)
Toliau – balsavimai po pateikimų. (Balsai salėje) Darbotvarkės 2-14 klausimas – Transporto lengvatų įstatymas. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų lyg ir nebuvo. (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Siūlomas pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Ir siūloma svarstyti gegužės 12 dieną.
20.24 val.
Darbo kodekso 2, 21, 26, 41, 52, 55, 56, 57, 59, 60, 61, 72, 75, 83, 89, 93, 95, 104, 110, 112, 117, 127, 128, 135, 137, 140, 141, 144, 147, 172, 185, 188, 192, 193, 194, 198, 224, 225, 228 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 721 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas, darbotvarkės 2-15 klausimas – Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4554. Taip pat buvo pateikimas. Ar reikia balsuoti, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritariame bendru sutarimu. Siūlomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti gegužės 7 dieną. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
20.25 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4475 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4475.
Taip pat buvo pateikimas ir siūlau pritarti po pateikimo bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra. Priariame. Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame bendru sutarimu Biudžeto ir finansų komitetui. Dėkoju V. Ąžuolui. Siūloma svarstyti gegužės 19 dieną. Pritariame bendru sutarimu.
20.25 val.
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 9, 58, 59 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4493ES, Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4494 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo kai kurių straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4493. Taip pat buvo pateikimas. Siūloma pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
2-17.2 klausimas, tai yra lydimasis – Teisėkūros pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 161 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4494. Taip pat yra įvykęs pateikimas. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Negirdžiu neigiamos reakcijos. Pritariame bendru sutarimu. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Siūloma svarstyti gegužės 19 dieną. Pritariame.
20.27 val.
Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4530, Technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4531 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18.1 klausimas – Inovacijų skatinimo fondo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4530. Pateikimas įvykęs. Prieštaravimų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Pritariame? Pritariame. Papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Švietimo ir mokslo komitetas. Tikrai reikia visų trijų komitetų? Negirdžiu atsakymo, matau vieną reakciją, kad nereikia papildomų komitetų? Papildomų komitetų nereikia? Nereikia. Gerai. Lieka tik pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas.
Toliau 2-18.2 klausimas – Technologijų ir inovacijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4531. Pateikimas įvykęs. Galime jam pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame. Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Tinka, pritariame? Papildomas – Švietimo ir mokslo komitetas. Reikia? Nereikia. Pritariame, kad nereikia, ir lieka tik pagrindinis Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną. Pritariame bendru sutarimu.
20.28 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4573. Taip pat po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Pritariame. Kaip papildomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas reikalingas? Matau, G. Burokienė sako – ne, vadinasi, nereikalingas, nebūtinas. Pritariame tik pagrindiniam komitetui. Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną. Pritariame.
20.29 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4246 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Miškų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4246, jį pristatė J. Neverovičius. Ką tik įvyko pateikimas. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Pritariame? Pritariame. Papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Ar reikalingas komitetas? Reikalingas. Matau komiteto pirmininko reakciją, kad… (Balsai salėje)
Po pateikimo norite balsuoti? Gerai. (Balsai salėje) Aš paklausiu, ar pritariame bendru sutarimu. Gerai, balsuojame tada po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4246. Pritariantieji pateikimui balsuoja už.
Balsavo 84 Seimo nariai: už balsavo 70, prieš – 2, susilaikė 12 Seimo narių. Po pateikimo projektui pritarta. K. Bacvinka. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Vyriausybės išvados prašytume.
PIRMININKAS. K. Bacvinka prašo Vyriausybės išvados. Pritariame? Prašymui pritariame.
Ar dėl komitetų jau susitarėme? Aplinkos apsaugos komitetas ir Kaimo reikalų komitetas, sako, reikalingi. Tai pritariame abiem šiems komitetams. Ir siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Pritariame bendru sutarimu.
20.32 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4539,Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 2, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4540, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4541, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 III skyriaus pavadinimo, 11, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4542, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4543, Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4, 8 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4544, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 12, 16, 20, 27, 29 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4545, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4546, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 1, 2, 5, 13, 15 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4547, Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 131, 28, 30 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4548, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 3, 16, 22 straipsnių, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4549, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4550, Administracinių nusižengimų kodekso 185 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4551, Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 206, 225, 226, 2261 ir 2262 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4552 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dar praleidome ministro V. Šapokos pateikimus nuo darbotvarkės 2-11 klausimo, tai yra Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4539. Ir po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti visam pateiktam blokui bendru sutarimu? Galime.
Dėl komitetų. Pagrindinis komitetas… (Balsai salėje) Gerai, man sufleruoja, kad pasakyčiau, kaip surašyta. Komitetus siūlome tokius: Audito komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir taip toliau. Pažiūrėkite į darbotvarkę, taip, kaip pateikta dėl kiekvieno projekto, siūloma pritarti tokiam komitetų pasiūlymui. Pritariame bendru sutarimu. Svarstyti numatoma birželio 9 dieną. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Kolegos, iki paskelbto posėdžio laiko yra likę aštuonios minutės ir mums reikia dabar pasitarti. Yra du Seimo narių pareiškimai ir yra rezervinių klausimų. Ar tęsiame posėdį su rezerviniais klausimais, ar duodame pareiškimus ir?.. (Balsai salėje) Gana posėdžiauti? Bendru sutarimu.
E. Zingeris nori pasakyti. Prašom. Per šoninį mikrofoną.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tai kad ten liko tik keli smulkūs dalykai. Rezervinių neliko daug. Ten yra keli nedideli dalykai. (Balsai salėje)
20.33 val.
Seimo narių pareiškimai
PIRMININKAS. Paleiskime. Kreipiuosi į pareiškėjus. Prašau pateikti pareiškimus, o po to Seimas nubalsuos, ar tęsime posėdį, ar ne. Naudokime tą laiką, kuris dabar tam yra skirtas.
Kviečiu Seimo narę D. Šakalienę. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tikrai ganėtinai retai darau tokius pareiškimus, bet iš tiesų labai prašyčiau jūsų penkių minučių dėmesio. Labai džiaugiuosi, kad premjeras šiandien iš tribūnos pasakė, kad išgirdo pasiūlymų, kad norėtų susitelkus dirbti, tai labai tikiuosi, kad bus išgirstas šiandien paskelbtas visų medikų organizacijų pagalbos šauksmas. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien, kol mes posėdžiavome, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras paskelbė, kad jau 135 medikai yra užsikrėtę koronavirusu, apie 1 tūkst. medikų yra izoliuotų. Manau, kad šiame kontekste mes tikrai turėtume išgirsti medikų organizacijų kreipimąsi. Jie sako, kad šiandien, atsižvelgiant į infekuotų medikų skaičių, turime pripažinti, kad medikų apsaugos priemonės iki šiol nėra pakankamos. Jie prašo mus prisiminti, kad dar 2012 metais patvirtinta Lietuvos higienos norma nustato, kad sunkaus, ūmaus respiracinio sindromo metu yra reikalingos apsaugos priemonės visam personalui, kontaktuojančiam su potencialiai infekuotais asmenimis. Kadangi A. Veryga, mūsų sveikatos apsaugos ministras, dar kovo 24 dieną paskelbė, kad pagal tarptautines rekomendacijas sveikatos sistemai rekomenduojama laikytis požiūrio, kad visi gali būti užsikrėtę, ar mes kalbame apie pacientus, ar apie visuomenę, tai medikai prašo vienareikšmiškai būtino aprūpinimo vienkartinėmis ir nevienkartinėmis… medžiaginiais drabužiais, apsaugos priemonėmis kiekvieną jų darbo dieną, nes iš tiesų tiekimas vis dar yra sutrikęs, medikai vis dar krenta iš fronto linijos kiekvieną dieną.
Matau, kad jūs iš tiesų visi labai pavargę ir nebelabai turite turbūt jėgų klausytis viso jų prašymo, todėl aš perskaitysiu tik dvi pastraipas, jeigu leisite, labai trumpai.
Jie prašo vienareikšmiškai užtikrinti, kad kiekvienam su bet kuriuo pacientu kontaktuojančiam sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui, medikui ar pagalbiniam personalui, būtų užtikrintos visos apsaugos priemonės, kurios numatytos patvirtintam COVID-19 atveju pagalbą teikiančiam personalui. Taip pat labai prašo užtikrinti dar du dalykus, kad iš tiesų veiktų pamaininis darbas, nes tiesa yra ta, kad medikams su šitomis apsaugos priemonėmis yra labai sunku dirbti. Žiūrėkite, mes pavargstame su kaukėmis įvairiausiomis, kokias mes turime, sunku kvėpuoti, sunku kalbėti. Apsauginiai akiniai, kaukės, pirštinės, apsauginiai kostiumai – iš tiesų žmonės labai pavargsta, procedūros sulėtėja, todėl tikrai reikia daugiau darbuotojų ir tikrai reikia daugiau žmonių, kad galėtų tą daryti, bet kartu reikia sumažinti ir darbuotojų srautus.
Skaitau šį pranešimą tam, nes kiekvienas iš mūsų, kaip įstatymų leidėjas, turėtume žinoti, su kuo realiai šiandien susiduria medikai. Tikiu, kad per savo užimtumą ne visi perskaitėte šį kreipimąsi, kuris šiandien 8 valandą ryto buvo išplatintas.
Šalia to, aš nežinau, ar jūs irgi atkreipėte dėmesį, bet reagentai, kurie šiandien yra naudojami, yra suformuoti pagal koronaviruso SARS-CoV-2 genotipą, kuris buvo būdingas Kinijos regionui. Jau yra nustatyta daugiau kaip 4 tūkst. genotipo mutacijų, todėl šiandien Lietuva taip pat turi atlikti tyrimus, kokios genotipo variacijos yra būdingos mūsų kraštui ir ar nereikia koreguoti diagnostikos priemonių ir diagnostikos metodų. Iš tiesų ir mūsų, įstatymų leidėjų, rankose gali būti sprendimai dėl atitinkamo finansavimo.
Viliuosi, kad tai, ką aš sakau, dar kaip nors pasieks jūsų pavargusius protus, nes iš tiesų mūsų rankose yra tai, ką mes turėsime už kelių savaičių: ar turėsime pakankamai medikų, kurie galės teikti pagalbą, ir ar mes tiksliai žinosime epidemijos plitimo mastus, nes mes naudosime tikslius ir tam tinkamus reagentus, įtraukdami mokslininkus į genotipų variacijų nustatymą.
Ačiū. Manau, kad sutaupiau laiko.
PIRMININKAS. Kviečiu pareiškimą padaryti Seimo narį N. Puteikį.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Tik džiugios naujienos. Dvi. Lietuvos bankas skaidrina mums nuotaiką. Pirma žinia, kad jokiu būdu negalima kovoti su kainomis, ir antra, žymiai džiugesnė žinia, – Lietuvos bankas ruošiasi Lietuvą apdovanoti nauju pastatu už 100 mln. eurų ir ką tik pasirašė sutartį už 1 mln. eurų su projektuotojais. Rado laiką! Pasidžiaukime.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi buvo du pasiūlymai: vienas – baigti posėdį, kitas – pratęsti posėdį, siūlau balsuoti ir apsispręsti. Tie, kurie siūlo baigti posėdį, balsuoja už, tie, kurie siūlo pratęsti, balsuoja prieš.
Užsiregistravo 70 Seimo narių, balsavo 69: už – 60, prieš – 9.
Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 7 d. posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.