LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-11-15 Nr. XIVP–2075(3)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą:

Siūlytume tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį iš esmės, kadangi jame siūlomas reguliavimas nedera su kartu teikiamuose Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIVP-2099(3), (Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas nustato tik valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius, bet ne mokėjimo tvarką) bei su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, reg Nr. XIVP-2066(3), nustatytu teisiniu reguliavimu. Pažymime, kad pagal nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį, valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūs įstatymai, taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis ir 31 straipsnio 2 dalis. Tokiu būdu, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui, komisijos pirmininko pavaduotojams ir nariams, kaip valstybės pareigūnams, būtų nustatytos didesnės trukmės kasmetinės atostogos (jiems į ilgalaikio nepertraukiamojo darbo pas tą patį darbdavį laiką būtų įskaitomas tarnybos Lietuvos valstybei stažas) negu yra siūloma keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje.

 Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojančio Darbo kodekso nuostatas, darbovietės neskirstomos į pagrindinę ir antraeilę.

Be to, šioje dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai ir teisės aktai. Įvertinus šios nuostatos turinį, norime pažymėti, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra darbo santykiai, jie nėra grindžiami darbo teisiniams santykiams reguliuoti taikomais principais (pagal nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 9 straipsnio 7 dalį su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos), jie yra reguliuojami kaip savarankiški tarnybos valstybei teisiniai santykiai, todėl projektu siūloma nuostata iš esmės nedera su Valstybės tarnybos įstatymo projekte apibrėžtu valstybės tarnybos teisiniu institutu ir valstybės tarnautojo samprata. Siūloma nuostata ydinga ir dėl to, jog jos turinys implikuoja, kad Darbo kodekso normos valstybės tarnautojams būtų taikomos subsidiariai. Manytina, kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra savarankiški teisiniai santykiai, jie skiriasi nuo darbo teisinių santykių (pareigų užėmimo, tarnybos vykdymo, tarnybos pasibaigimo, reikalavimais, kurie nustatyti siekiančiam užimti valstybės tarnautojo pareigas, teisių ir pareigų turiniu, atsakomybe), todėl valstybės tarnybos teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami nuosekliai, o Darbo kodekso normos atitinkamoje tarnybos santykių srityje turėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai tą konkrečiai numato pats Valstybės tarnybos įstatymas, arba kai toks taikymas būtinas šalinant teisinio reguliavimo spragas (pavyzdžiui, pagal Darbo kodekso 4 straipsnio 2 dalį, civilinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir civilinės teisės principai gali būti taikomi darbo santykiams tik tuo atveju, jeigu yra teisinio reglamentavimo spraga ir tai neprieštarauja darbo santykių teisinio reglamentavimo esmei).

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                                 Dainius Zebleckis

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]