LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 248
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiami kolegos, gerbiami Seimo svečiai! Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 18 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 90 Seimo narių.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gruodžio 18 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės. Darbotvarkė buvo pateikta Seniūnų sueigoje, visi pritarėme. T. Tomilinas. Norite dėl darbotvarkės? Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF*). Gerbiami kolegos, siūlau įtraukti į darbotvarkę prie rezervinių klausimų Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą (tuoj pasakysiu jo numerį). Mes buvome planavę ketvirtadienį jį svarstyti, bet kadangi posėdis užtruko labai ilgai, tas klausimas nebuvo svarstomas. Sekundę. Numerį patikslinsiu, jis buvo ketvirtadienio popietinėje darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Gerai, jūs patikslinkite.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip pat siūlau įtraukti į rezervinius klausimus Seimo rezoliuciją „Dėl socialinio dialogo normalizavimo“. Redakcinė komisija baigė darbą ir priešpiet užregistruos naują antrąjį variantą. Rezoliucijos projektas Nr. XIIIP-3066.
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų yra prieškalėdinis periodas, pabaiga sesijos, nors ji bus pratęsta. Bent jau visada taip darydavome, kad pasidarome namų darbus, svarstymus, priėmimus, prieš Naujus metus pabaigiame tuos projektus. O pateikimus, kurių aš šiandien tikrai matau gausą, ar negalima visus – nuo 2-14 klausimo iki galo – nukelti į pratęstą sesiją, tai yra sausio 11–12 dienas, kada apsispręs valdyba. Bet tai būtų logiška ir mes tikrai konstruktyviai pabaigtume tuos projektus, kurie jau yra apsvarstyti ir liko tik priėmimo stadija arba dar reikia svarstyti. Todėl frakcijos vardu visus pateikimus šiandien siūlyčiau išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Daugiau pasiūlymų nematau. Patikslinu, kad T. Tomilino siūlytas Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas yra Nr. XIIIP-2964. Būtų taip pat pateikimas. Kitas – dėl rezoliucijos. Ar reikia balsuoti dėl T. Tomilino pasiūlymo? Pritariame bendru sutarimu.
Gerai. Kitas T. Tomilino pasiūlymas buvo dėl rezoliucijos. Balsuojame? Gerai, balsuojame, kad būtų įtraukta į darbotvarkę. Pritariantys T. Tomilino pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 60, prieš – 13, susilaikė 32. Pasiūlymui pritarta.
Dėl I. Degutienės pasiūlymo išbraukti visus pateikimus.
E. Jovaiša. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Atsiprašau, gerbiamieji kolegos, bet yra tokie pateikimai, pavyzdžiui, dėl projekto Nr. XIIIP-3081. Jei mes nepriimsime skubos tvarka šioje sesijoje ir iki gruodžio 31 dienos, tai mūsų ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai negaus numatytų 10 %, arba 13,4 mln. Labai prašyčiau į šią aplinkybę atsižvelgti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. G. Landsbergis. Papildykite.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, mūsų frakcijos siūlymas, kad jei jūs esate numatę ypatingos skubos būdu priimti kokį nors teisės aktą, tai mes suprantame, kad jis gali būti priimtas šioje sesijoje, bet jeigu skubos nėra numatyta, tai mes siūlome tokius pateikimus kelti arba į sausio 12 dieną, arba į pavasario sesiją. Ką siūlo gerbiamas profesorius, tai mes sutinkame su tokiu pasiūlymu, tas gali likti darbotvarkėje.
PIRMININKAS. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų nėra nė vieno įstatymo projekto įrašyto į darbotvarkę šiaip sau, dėl malonumo. Arba tai yra ministrų pateikti įstatymų projektai, kuriuos jau reikia svarstyti ir duoti komitetams, kad jie turėtų eigą, ir aiškintis, o gal organizuoti klausymus ir platesnes diskusijas. (Balsai salėje) Ir atitinkamai laikotarpis svarbus. O dar ir krašto apsaugos, ir kitų ministrų prašymai, kur manau, kad kiek spėsime…
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Gerbiami kolegos, į darbotvarkę klausimai buvo įrašyti pagrįstai ir vienas siūlymas yra išbraukti iš darbotvarkės visus pateikimus, išskyrus Švietimo įstatymo pataisas, kitas pasiūlymas yra palikti. Balsuojame pagal tvarką. I. Degutienė dar nori papildyti savo siūlymą. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama ponia Baškiene, aš tą viską suprantu, kai jūs sakote, kad ministrai pateikia. Mano siūlymas ir buvo, kad ne šiandien, o pratęstoje sesijoje. Koks komitetas dirbs, būkime biedni, bet teisingi, per Kalėdas ir tarpušvenčiu – tarp Kalėdų ir Naujųjų metų? Tikrai nė vienas komitetas nesusirinks ir nedirbs, o mes dirbtinai pailginame darbotvarkę, užuot konstruktyviai dirbę ir priėmę tai, kas jau yra apsvarstyta. Todėl ir siūlau perkelti į pratęstą sesiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymai nepasikeitė. Yra I. Degutienės prašymas frakcijos vardu išbraukti visus pateikimus, išskyrus Švietimo įstatymo. Kas pritaria tokiam pasiūlymui, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi likti darbotvarkėje, balsuoja kitaip, balsuoja prieš.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 51, prieš – 46, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta. Darbotvarkėje lieka.
J. Olekas – replika po balsavimo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ne. Pirmininke, aš dar norėjau pasiūlyti vieną individualų išbraukimą, tai yra Bibliotekų įstatymo projekto Nr. XIIIP-3033, pagal eilę jo pozicija 2-13.8.
PIRMININKAS. Ar jūs, ar frakcijos vardu?
J. OLEKAS (LSDPF). Frakcijos vardu noriu tą pasiūlyti, nes mes esame kreipęsi į Ministrą Pirmininką dėl priimtų sprendimų, kad Lietuvos nacionalinė medicinos biblioteka galėtų išlikti, o ne būtų naikinama. Aš manau, kad tikrai reikia papildomo aptarimo su bendruomene, kad toks įstatymo projektas būtų svarstomas. Prašau dabar išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai. Teikiu balsuoti ir šį klausimą. J. Olekas frakcijos vardu siūlo išbraukti Bibliotekų įstatymo projektą. Tie, kurie mano, kad reikia pritarti J. Olekui, balsuoja už, kurie mano, kad klausimas turi likti darbotvarkėje, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 54, prieš – 6, susilaikė 20. Lieka darbotvarkėje.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.10 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš pradedant darbotvarkės 1 klausimą, informuoju, kad yra sudaryta Kaimo plėtros ir žemės ūkio rėmimo laikinoji grupė. Taip vadinasi. Pasirašė nemažai Seimo narių.
Dėl vedimo tvarkos A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, darbotvarkėje yra numatyta pasisakymai dėl darbotvarkės. Aš užsiregistravau, bet žodžio negavau. Tai arba tada išbraukite iš kompiuterio tą galimybę, arba laikykimės Statuto. Bet čia jau tiek to.
Aš noriu jūsų paklausti, kad jūs viešai pasakytumėte, kaip mes dirbsime toliau, nes kiekvienas planuojame savo renginius. Dabar kalbame apie tai, kad galbūt trečiadienį po pietų bus posėdis, galbūt penktadienį, galbūt sekmadienį. Gal galite ką nors pasakyti konkretaus, nes turime suplanavę susitikimus pentadienį, šeštadienį, sekmadienį, tai ar juos atšaukti, ar bus neeiliniai plenariniai posėdžiai, ar nebus?
PIRMININKAS. Jeigu klausiate apie šį penktadienį ar šeštadienį, tai nenumatytų posėdžių kol kas nenumatėme. (Balsai salėje) Tai reiškia, kad šiuo metu nenumatytas posėdis yra nenumatytas. (Balsai salėje)
10.12 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2, 5, 7, 9, 20, 21, 25, 31, 37, 38, 39, 45, 46, 47 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2655(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo… (Balsai salėje) Dėl darbotvarkės klausiau, ar pritariame bendru sutarimu, ir jokio kitokio garso neišgirdau. Tada J. Sabatauskas žiūrėdamas į dešinę aiškinosi kažkokius kitus klausimus, tai, matyt, tuo metu ir nepaklausė. Taigi darbotvarkei buvo pritarta bendru sutarimu. Toliau skelbiu klausimo pabaigą – septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2655. Pranešėjas – V. Poderys, Ekonomikos komitetas. Kviečiu į tribūną. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 8 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu, pasiūlymų nėra. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis, taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ yra Seimo nario V. Poderio pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, Pirmininke. Labas rytas, kolegos. Mano pasiūlymo esmė yra dėl įsigaliojimo. Kadangi eina keli Dujų įstatymų projektų paketai, tai kad suderintume ir sinchronizuotume. Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar bendru sutarimu galime pritarti, kad būtų svarstoma šita pataisa? Pritariame. Pataisos esmę autorius jau pristatė, komiteto nuomonę pasakė, komiteto išvada yra pritarti iš dalies.
V. PODERYS (LVŽSF). Taip, Pirmininke.
PIRMININKAS. Ar autorius sutinka su tokiu komiteto pritarimu?
V. PODERYS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime visi pritarti bendru sutarimu tokiai redakcijai su šia pataisa? Ir visam 17 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Prašau pakomentuoti Teisės departamento pasiūlymą.
V. PODERYS (LVŽSF). Teisės departamento siūlymas yra techninio pobūdžio dėl perteklinių žodžių išbraukimo. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir galime pritarti visam 17 straipsniui. Nuomonės dėl viso įstatymo projekto. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame, priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2655) priimtas. (Gongas)
10.16 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2698(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2698. Pranešėjas – taip pat V. Poderys. Priėmimas. Tačiau pasiūlymų, pataisų nėra, į tribūną nekviečiame.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai prieš. Dėl viso įstatymo motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties nesuprantu, kodėl tokia situacija, kada dujas perkame brangiai, o parduodame pigiai ir kiekvienais metais turime kompensuoti apie 20–25 mln. eurų dėl tokios situacijos. Ir kas atsitiko, kad į tokią situaciją pateko Vyriausybė?
Praėjusi Vyriausybė bandė mažinti kiekį, persiderėti, bet, pasirodo, priežastys yra tos, kad dar 2012 metais po rinkimų spalio mėnesį A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė priėmė Vyriausybės nutarimą „Dėl Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo“. Tada jo artimas bendražygis D. Tučkus pradėjo vadovauti „Litgasui“. Tai ta įmonė, kuri perka šiandieną dujas iš norvegų įmonės „Statoil“. Kaip matome, tas kiekis nėra didelis – 300 mln. kubinių metrų, bet kiekvienais metais garantuoja 20–25 mln. nuostolio kompensavimą visiems dujų vartotojams, taip pat ir elektros vartotojams.
Įsivaizduokite, jeigu pajėgumas būtų šimtaprocentinis, jeigu pirktume 4 mlrd. kubinių metrų, koks tada būtų nuostolis, kai dabar vartojame mažiau negu vieną dešimtadalį to kiekio, kurį galėtų išdujinti ir importuoti per suskystintų gamtinių dujų terminalą. Todėl nesuprantu, kas vyksta ir kodėl tai vyksta, kodėl mes neperkame už rinkos kainą, nes aiškiai iš tribūnos atsakingo aukšto pareigūno buvo pasakyta, kad pirksime už teisingą kainą. „Gazpromas“ parduoda už politinę kainą, o čia pirksime…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (LSDDF). …už teisingą kainą, bet taip nėra.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, Pirmininke. Mieli kolegos, aš siūlau pritarti šitam įstatymo projektui, nes iki šiol galiojanti tvarka yra ta, kad „Litgasas“ – specialiai paskirta įmonė, iš jos suskystintas gamtines dujas išperka beveik privalomai tam tikros įmonės. Šiuo atveju mes sakome, kad apie 50 % turi realizuoti per biržą. Šiuo atveju tai turės įtakos ir dujų kainų sumažinimui, ir pati įmonė ieškos galimybių atpiginti dujas ir susijusias sąnaudas gyventojams. Dėkui.
PIRMININKAS. Sakyti nuomones daugiau neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2698) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2699(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.2 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2699(2). Priėmimas. Pranešėjas – taip pat V. Poderys. Taip pat nėra pasiūlymų.
Galime priimti pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 99, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2699(2) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2700(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2700(2). Pranešėjas – taip pat Seimo narys V. Poderys, tačiau pasiūlymų nėra. Nekviesime į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pasiūlymų nėra. 2 straipsniui taip pat galima pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ir 7 straipsniui (įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2700(2) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2968(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2968(2). Priėmimas. Pranešėjas – taip pat V. Poderys, tačiau pasiūlymų, pataisų nėra. Į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Motyvai už. Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys M. Majauskas. Prašom. (Balsas salėje: „Nėra.“) M. Majausko nėra. Motyvai prieš – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų lieka tik padėkoti buvusios Vyriausybės vadovui A. Kubiliui už tokią dovaną Lietuvai. Laivo, kurio kaina yra 220 mln. eurų – tiek mokėjo kompanija „Hoegh LNG Limited“, pirkdama laivą iš Korėjos laivų statyklos, dešimties metų nuoma nėra atšaukiama. Ją padarė A. Kubiliaus Vyriausybė, sudarė tokią sutartį, tai kainuos mums 700 mln. eurų.
Tačiau dar ne viskas. Ši nuoma yra socializuota, vadinasi, už ją turime mokėti mes visi, ir ta nuoma, praėjus ketveriems metams, matome, yra nepakeliama. Todėl dabartinė Vyriausybė priversta skolintis 308 mln. eurų, kad sumažintų nuomą likusiems šešeriems metams. Iš skolintų pinigų mokėti nuomą, užuot už 220 mln. A. Kubiliaus Vyriausybė būtų galėjusi nupirkti tą laivą. Dabar reikalinga tokia suma, kad būtų sumažinta nuoma, ir dar 20 metų – iki 2044 metų – padidinti įsipareigojimus. Iš viso turėsime 30-ies metų laikotarpį, per kurį sumokėsime 1 mlrd. 400 mln. eurų ir daugiau. Įsivaizduokite: į tokią situaciją įstumti valstybę, padaryti įkaitais, žinant, kad 2018 metais, dabar jau tas terminas nusikėlė, pradės veikti jungtis su Lenkija ir būsime pakankamai saugūs dėl dujų tiekimo, kurių vartojimas dėl atliekų deginimo, dėl biokuro yra taip sumenkęs, kad viso labo 300 mln. kubinių metrų be „Achemos“ mes naudojame. Kolegos, siūlau rimtai pamąstyti ir padėkoti A. Kubiliui. Ačiū jums, gerbiamas Kubiliau.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys V. Poderys. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkui, Pirmininke. Mieli kolegos, nesižvalgant atgal, galios suteikimas pirkti yra teisingas sprendimas jau vien dėl to, kad tai leistų sumažinti išlaikymo sąnaudas, kurios būtų išskleistos ilgesniam laikui. Išlaikymo sąnaudos mažėtų trečdaliu jau nuo kitų metų.
Kitas dalykas, turėdami savo terminalą mes su juo galime elgtis taip, kaip norime, – pirkti ar parduoti, ar pardavus kitą nusipirkti. Kitaip sakant, daugiau laisvės ir galimybių apsispręsti. Todėl agituoju balsuoti už. Dėkui, Pirmininke.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiribodamas nuo kai kurių A. Skardžiaus argumentų aš noriu padėkoti A. Kubiliui, kad labai daug padarė, kad atsirastų šitas nepriklausomybės garantas. Tačiau jeigu kalbėtume apie šios dienos sprendimą, kad po šešerių metų mes įsigysime, tai man atrodo taip, Lietuva yra naujas žaidėjas suskystintų gamtinių dujų rinkoje. Ir matėme, kad iš karto pradėję eksploatuoti terminalą prieš ketverius metus mes jau keitėme kai kuriuos esminius dalykus. Tarkime, 540 mln. kubinių metrų privaloma įsigyti, tačiau paaiškėjo, kad tiek nereikia. Mes matome, kaip dujų vartojimo rinka Lietuvoje krenta žemyn. Mes nežinome „Achemos“ ateities, mes nežinome, kaip bus su Kaliningrado suskystintų gamtinių dujų terminalu. Mes žinome kitus dalykus, kad aktyvėja į Europą importuojamų amerikietiškų suskystintų gamtinių dujų dalis mūsų rinkoje. Mes žinome, kad didėja renovacijos tempai, vėl tai mažins dujų poreikius. Mes žinome, kad atsiranda GIPL jungtis, dujotiekio jungtis su Lenkija. Ir štai, likus dar šešeriems metams, mes jau dabar priimame sprendimą, ką darysime su SGD terminalu. Mano manymu, mes turime laiko rezervą ir šiandien yra per anksti spręsti apie šią nuolat kintančią rinką, rodančią labai aiškią tendenciją – Lietuvai dujų ateityje reikės dar mažiau, ko gero, negu mes dabar vartojame. Šita tendencija tęsiasi jau gana seniai. Turėtume priartėjus 2024 metų laikotarpiui priimti sprendimą, o ne dabar priimti, dar tik ketverius metus eksploatavus šitą terminalą ir likus dar šešeriems metams iki galutinio sprendimo priėmimo, lyg nematytume rinkoje besikeičiančių tendencijų.
PIRMININKAS. Laikas.
E. GENTVILAS (LSF). Todėl aš susilaikau dėl šito sprendimo, galvodamas, kad iš principo jis gali būti ir toks, tačiau ne šiandien priimtas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš kartais matau, kaip ignoruojama buvusi A. Butkevičiaus Vyriausybė. Taip, ji turėjo priimti irgi svarbius sprendimus dėl terminalo. A. Kubilius savo laiku inicijavo šį procesą, bet galutinai tai buvo padaryta buvusios Vyriausybės. Pabrėšiu, buvusi Vyriausybė – tai A. Butkevičiaus. Svarbūs sprendimai buvo padaryti. Visiškai sutinku su prieš tai kalbėjusiu E. Gentvilu, taip, situacija dujų rinkoje kinta, mes negalėjome visų komponentų numatyti prieš dešimtmetį. Kai kuriuos pokyčius galima prognozuoti, kurie bus po kelerių metų. Aš manau, kad šitame įstatyme reikalingi saugikliai yra įrašyti. Svarstydami komitete mes juos matėme – įrašyta, kad jeigu bus vertinimai dėl pokyčių dujų rinkoje, tai gali būti priimti sprendimai net ir uždaryti terminalą. Šiuo atveju aš manau, kad įstatymas bet kokiu atveju yra būtinas, reikalingas, todėl siūlau jį palaikyti ir nedėti į jį kokių nors perteklinių politizuotų dalykų. Tai yra jau mūsų ekonomikos dalis ir, tiesą sakant, labai svarbi sudėtinė energetinės nepriklausomybės dalis.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, kad šis sandoris, kuris buvo padarytas dėl suskystintųjų dujų terminalo, yra ir žalingas, ir net piktybiškas mūsų valstybei. Jo nuoma per metus kainuoja 66 mln. eurų, tuo tarpu sutartis sudaryta dešimčiai metų. Paskaičiuokite, kiek per dešimt metų mes sumokame, kai naujas laivas kainuoja apie 220 mln. eurų, permokėta daugiau negu du kartus per dešimt metų ir laivas – ne mūsų, laivas nuomojamas. Jeigu mes iš karto būtume laivą išsipirkę, o ne nuomoję, gal ir per didelis šis laivas, bet mes tada būtume galėję jį parduoti, ieškoti mažesnio, atsižvelgti į rinkas. Mes esame įkaitai. Dabartinėje situacijoje – visiški įkaitai. Dešimt metų mes turėsime nuomoti ir visą šią naštą neša mokesčių mokėtojai.
O jeigu dar pažiūrėsime į sandorį, sudarytą dėl dujų pirkimo. Dujos taip pat rinkoje nėra visada vienodos kainos, jos tai brangsta, tai pinga. Mes šiandien perkame brangiai, o parduodame pigiai ir vėl visą šią naštą neša mūsų mokesčių mokėtojai ar dujų vartotojai. Per metus mums nuostolis iš suskystintųjų dujų terminalo tokio sandorio ir dujų pirkimo – apie 100 mln. eurų. Atiduokime šiuos pinigus mokytojams ir nebus, ponai konservatoriai, streikų, bet jūsų yra sudarytas toks sandoris! Aš manau, kad tikrai už tokį sandorį turi prisiimti atsakomybę. Tai yra korupcinis sandoris, žalingas mūsų valstybei ir nenaudingas toks sandoris, kurį padarė, tikrai naudingas tiems…
PIRMININKAS. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). …kurie primetė galbūt už didelius pinigus tokį sandorį.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dėkingas kolegoms, P. Gražuliui, A. Skardžiui, kad taip sureikšmina A. Kubiliaus ir jo Vyriausybės nuopelnus sudarant nuomos sutartį dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo nuomos. Bet, deja, aš negaliu tiek priskirti tų nuopelnų A. Kubiliui, nes jo Vyriausybė priėmė tik strateginį sprendimą, o nuomos sutartį pasirašė ir nuomos konkursą surengė R. Masiulis, jo vadovaujama „Klaipėdos nafta“. Aš manau, kad turbūt gerai viską padarė, jeigu jis yra kviečiamas ministru dirbti net į dvi Vyriausybes. Į A. Butkevičiaus Vyriausybę turbūt buvo rekomenduotas A. Skardžiaus, kuris atsakingas buvo už energetiką, vadovavo Energetikos komisijai, ir šios Vyriausybės taip pat į kitą sudėtingą sritį paskirtas, nors politiškai nebuvo susijęs nei su viena, nei su kita politine dauguma.
Taigi čia nevaidinkite, neapsimetinėkite dėl tos sutarties, jeigu taip aukštai įvertinate tos sutarties sudarytojo nuopelnus. Nėra Lietuvos istorijoje kito asmens, kuris būtų tapęs dviejų Vyriausybių ministru. (Balsai salėje) Tai štai sutartis yra gera ir mes būsime pirmi nuomininkai, kurie išsipirksime terminalą. Nė vienai šaliai tai nėra pavykę padaryti. Tai irgi galime didžiuotis tuo, kad yra pripažinimas mūsų kompetencijų, kad mes pajėgiame tą laivą valdyti ir, manau, pajėgsime komerciškai jį teisingai naudoti.
PIRMININKAS. B. Matelis – motyvai už.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, aš į šį projektą žiūriu kaip į dviejų Vyriausybių, kurios priklauso, galima sakyti, skirtingoms ideologijoms, tiek socialdemokratų, tiek konservatorių, sugebančių pakilti aukščiau visų ginčų ir priimti Lietuvai naudingus sprendimus, net ir keičiantis Vyriausybei…
Iš tiesų pritarčiau E. Gentvilo nuogąstavimams dėl to, kaip viskas tęsis toliau, bet mes žinome tokią paprastą tiesą, kad jeigu būtų žmogus, kuris žinotų, kokia dujų kaina bus po dešimties metų ar penkerių metų, tai tas žmogus gautų Nobelio ekonomikos premiją. Tačiau tokių nėra. Šiuo atveju rinkoje yra susiklosčiusi tokia situacija, kad suskystintų dujų rinka plečiasi. Daugiau dujų naudoja ir laivai, ir sunkusis transportas, yra galimybių suskystintas dujas tiekti į teritorijas, kurios yra uždaros nuo vamzdyno, tokių teritorijų yra ir Lietuvoje, konkrečiai Druskininkai. Ta rinka dabar susiklosčiusi tokia, kad yra palanki būtent tokiam sprendimui, koks dabar pasiūlytas. Tikrai kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų daugiau Seimo narių neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117 Seimo narių: už – 99, prieš – 1, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3968) priimtas. (Gongas)
Replikos po balsavimo. Gerbiami kolegos, sutarkime iš anksto, kad replikai skirsime iki vienos minutės ir mikrofoną išjungsime. Replika po balsavimo – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, gal truputį daugiau negu minutę, nes čia tikrai, pasakyčiau, nesąmonių buvo prikalbėta.
Pirmiausia aš norėčiau paklausti, kas atsimena, kokia dujų kaina buvo Lietuvai taikoma, kai buvo užsakytas laivas? 500 dolerių už 1 tūkst. kub. metrų. Kokia dabar kaina, jūs tikriausiai irgi galite pasižiūrėti į tam tikrus dokumentus, kuriuos pateikia dujų tiekėjai. Aš puikiai žinau, kada vyko derybos su „Gazpromu“, aš puikiai žinau, kai mums reikėjo per trumpą laiką įgyvendinti dar tris projektus, gerbiamas Gentvilai, Klaipėdos mieste, ir dujotiekio sujungimas, ir išgilinimas, kad laivas galėtų įplaukti, ir terminalo statyba. Visa tai buvo Europos energetikų sąjungos įvertinta kaip didžiausia Lietuvoje padaryta pažanga, didžiausia pažanga, padaryta visoje Europoje, kai Lietuva tapo energetiškai nepriklausoma valstybe.
Galėčiau papasakoti, kaip buvo trukdoma iš išorės, kad terminalas nebūtų pastatytas laiku, bet tai liks istorijoje, gal kada nors tai bus aprašyta. „Gazpromo“ vadovai man tiesiai į akis pasakė, kad mes žinome, už kokią kainą jūs pirksite, kai atidarysite terminalą, ir iš karto kaina sumažėjo 30 %. Jeigu neturėtume terminalo, nežinau, kokia kaina šiandien Lietuvai būtų tiekiamos dujos.
Kitas dalykas, tuo metu laivų įsigyti nebuvo įmanoma, nes pasaulyje buvo didžiulis trūkumas laivų, kurie galėtų gabenti dujas, buvo didžiulė konkurencija. Ir kalbėti, praėjus kažkiek metų, yra truputį gėda. O kokia ateitis bus, tai priklausys nuo veiklos. Jeigu turėsime jungtį su Lenkija, vadinasi, „Klaipėdos nafta“ jau ruošiasi, kad Klaipėda tiektų ir į Lenkiją. Antžeminis dujų terminalas, kuris irgi pastatytas dėl to, kad yra pastatytas suskystintų gamtinių dujų terminalas, priklauso nuo Lietuvos veiklos. Viena yra problema: Europos Komisijos neįtikinome, kad yra regioninis projektas, nes šiandien dujos yra tiekiamos ir į Latviją, ir į Estiją. Kas gali paneigti, kad tai yra ne regioninis? Čia aš matau kai kada, galima sakyti, didžiulę Europos Komisijos nekompetenciją arba nenorą jį pripažinti regioniniu, tada būtų skirtas finansavimas…
PIRMININKAS. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). …Europos Sąjungos.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man atrodo, Europos Sąjunga siūlė tam tikrus variantus ir jis būtų tikrai regioninis. O dėl R. Masiulio. Prezidentė R. Masiulį siūlė visoms vyriausybėms, kiekvienai: ir konservatoriams, ir buvusiai valdančiajai daugumai, ir dabar pasiūlė R. Masiulį. Galbūt kai kurias savo klaidas užtušuotų būdamas ministru.
PIRMININKAS. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū. Dėl dujų kainos. Lietuva turi ne namų ūkiui vieną aukščiausių kainų, tai yra šešta aukščiausia kaina Europoje, mažiau moka Lenkija, Estija, Latvija, Vokietija, mes turime 39 eurus už megavatvalandę. Namų ūkiams kaina tokia pat, kaip turi Estija, Latvija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija, Kroatija, Slovakija – 40 eurų už megavatvalandę. Tad, kol turėjome kompensaciją, duotą „Gazpromo“, beje, ją išrūpino A. Butkevičiaus Vyriausybė, tol kainos ten nekilo. Nuo kitų metų, kaip žinote, ir elektros, ir dujų kainos dar kyla, kadangi tai yra susiję. Tad kalbėti apie tai, kad Lenkija kažką tokio… Jie gavo europinius pinigus ir jų terminalai – 300 mln. tik iš savų, o mūsų pinigai – 700 mln. nukeliaus į Bermudus.
10.40 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2969(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Valstybės skolos įstatymo 4, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2969. Priėmimas. Taip pat V. Poderys, bet pasiūlymų nėra, nekviečiame į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat bendru sutarimu. 3 straipsnis. Bendru sutarimu. Ir 4 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ – bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš. Motyvai prieš – Seimo narys E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, ne. Ne ten užsirašiau. Viskas gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada motyvuojančių nėra, balsuojame dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2969) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1559(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Kelių įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1559. Pranešėjas – Seimo narys A. Baura. Kviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl jo yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komentuoti.
A. BAURA (LVŽSF). Yra kelios Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos dėl 1 straipsnio. Pirmai pastabai komitetas pritarė. Dėl antros pastabos, kurioje kalbama apie sąvokas „kelias“ ir „kelio statinys“, komiteto sprendimas – nepritarti, kadangi remiamės Kelių įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, kur yra parašyta, kas tai yra kelio statinys. Trečiai pastabai komitetas pritarė.
Ketvirtai pastabai komitetas nepritarė. Čia kalbama apie atlyginimų kompensavimą, kad ir kiti turtiniai santykiai šiuo įstatymo projektu yra nesprendžiami, todėl nepritarimas yra. Penktai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai komitetas nepritarė. O nepritarė todėl, kad departamentas siūlė, kad gal tai reikėtų įkelti į patį įstatymą, o komiteto nuomonė buvo tokia, kad surašyti visoms savivaldybėms tinkamus kriterijus į įstatymą yra neprasminga, nes priešingu atveju vėl galėtų kilti abejonių, ar nesikėsinama į savarankiškas savivaldybės funkcijas. Todėl nebuvo pritarta.
Toliau Seimo narių A. Palionio, V. Ąžuolo…
PIRMININKAS. Tegul Seimo nariai ir pasirenka, kuris iš jų pristatys. Gal A. Palionis? Nėra. V. Ąžuolas. Ne.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, kadangi čia mes pritarėme iš dalies, tai atsiliepėme…
PIRMININKAS. Mes turime procedūrą ir turime svarstyti. Turime paprašyti, kad būtų pastaba pristatyta. Kas galite iš autorių pristatyti? V. Ačienė? V. Ąžuolas iš vietos ar nori per šoninį mikrofoną? Paimkite tekstą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pasiūlymo esmė būtų tokia, kad iš nepanaudotų metų gale Kelių direkcijos lėšų 25 % eitų į savivaldybių žvyrkelių programą. Ji yra sukurta ir šiuo metu yra galiojanti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti, kad yra 29 pritariantys Seimo nariai, kad būtų galima svarstyti pataisą? (Balsai salėje) Yra. Tada komiteto nuomonė, prašau.
A. BAURA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Suformuluota taip, kad nepanaudota atitinkamų metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų dalis, kuri yra ne mažesnė kaip 25 % nepanaudotų atitinkamų metų programos lėšų, naudojama vietinės reikšmės keliams ir gatvėms tiesti, rekonstruoti, taisyti ir prižiūrėti.
PIRMININKAS. Autoriai sutinka su tokiu tekstu?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gal šiek tiek patikslinti reikėtų – vietinės reikšmės žvyrkelių programai, čia žodžiai, sąvokos.
PIRMININKAS. Čia nebetikslinsime, arba sutinkate, arba ne.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinkate. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiai pataisai? (Balsai salėje) Galima. Yra norinčių dėl motyvų. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, sunkiai suprantamas toks įrašymas į įstatymą, kad ketvirtis nepanaudotų lėšų turi būti skiriama privalomai vieškeliams asfaltuoti. Ką kalbėti didmiesčiams? Kur yra savivaldybės diskrecija? Kur yra darnieji judumo planai, pagal kuriuos suskaidomi prioritetai? Kur yra bendrieji planai? Man atrodo, įstatymu nuleidimas strategijų, kiek turėtų būti kur pinigų išleista, paneigia paties profesionalumo poreikį ta prasme, kad mes įstatyme jau numatome, kiek skirti pinigų vieškeliams asfaltuoti. Tai prieštarauja elementariam profesionalumui ir subsidiarumo principui. Kviesčiau nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, V. Ąžuolui nesuteiksiu, nes jis pristatė pasiūlymą.
Dabar turime balsuodami apsispręsti. Tie, kurie pritaria šiam suredaguotam komiteto pasiūlymui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 93, prieš – 4, susilaikė 13 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Dabar dėl viso 1 straipsnio. Kolegos, turbūt galime pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Pritarta. Ačiū.
Dabar svarstome, tai yra priimame 2 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, ir yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, yra du departamento pasiūlymai, kuriems komitetas yra pritaręs. Paskutiniam irgi pritarta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas, kuris jau yra įtrauktas į 1 straipsnį. (Balsai salėje) Įstatymo įsigaliojimas, esmė tokia. (Balsai salėje) Pristatykite komiteto pasiūlymą.
A. BAURA (LVŽSF). Dėl 1 straipsnio? (Balsas salėje: „Dėl 2 straipsnio.“) Taip, Teisės departamentas siūlė atitinkamai papildyti projekto 2 straipsnio pavadinimą, komitetas šitam pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Lygiai taip pat Seimo narių pasiūlymas dėl 1 straipsnio buvo inkorporuotas į 2 straipsnį, taip?
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir išdėstytas. Galime tokiam išdėstymui ir taip suredaguotam pritarti. (Balsai salėje) Ar 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu su tomis pataisomis, kurios jau minėtos? Galime. Dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt įstatymas gimė iš to, kad jau kai kurios savivaldybės taiko tokias priemones, kuomet bando pritraukti lėšas iš fizinių arba juridinių asmenų, kad būtų padaryta daugiau darbų. Aišku, smagu, kad atsiranda ir antras punktas, kad vis dėlto būtų užfiksuota tam tikra dalis, tam tikra galimybė, kad kuo daugiau lėšų pakliūtų į regioninę savivaldą.
Čia buvo išsakytas tam tikras nuogąstavimas, kad gal trukdys planavimui, tačiau vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad regionuose situacija yra kur kas prastesnė negu didžiuosiuose miestuose, ten yra ir daugiau neasfaltuotų žvyrkelių, ir gatvių miesteliuose taip pat yra daug neasfaltuotų. Manau, toks finansavimas, kuomet bus tam tikras garantas, nors jis menamas, nuo sutaupytų tam tikrų lėšų, nevykdytų projektų 25 %, vis tiek šis tas. Galbūt ir bendruomenės taps aktyvesnės kalbėdamosi, galbūt konkuruodamos tarpusavyje, stengdamosi ir pačios prisidėti, tas yra svarbu.
Kaip žinote, investicijos į kelius ir į kita taip pat reikalauja tam tikros priežiūros, atsakingo, normalaus elgesio. Kai žmogus šiek tiek prisideda, kai dalyvauja įgyvendinant projektą, tai tos lėšos būna panaudojamos efektyviau ir turtas labiau saugomas. Aš tikrai pritariu tokiam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, turbūt šiemet, pernai, užpernai daugelyje savivaldybių yra baigti darnaus judumo planai. Jie yra finansuoti per Susisiekimo ministeriją kartu su savivaldybių kofinansavimu. Juose yra ekspertų, transporto specialistų išsamiai aptartos įvairios galimybės, kaip turėtų būti, pagal kokius prioritetus tiesiamos magistralinės ir vietinio susisiekimo gatvės, kaip turėtų integruotis viešasis transportas, dviračiai.
Tai yra profesionalų darbas, profesionalų darbas, kurį mes dažnai nubraukiame pasakydami: jūs be savo ekspertų nuomonės turite klausyti ir mūsų, kad mes pasakome iš viršaus, kaip turėtumėte atsižvelgti į vietos gyventojų prioritetus. Keliose savivaldybėse jau yra savivaldybių tarybos priėmusios tokias nuostatas, kad gyventojams prisidedant 50 %, o tokios savivaldybės yra, pavyzdžiui, Jurbarke, Klaipėdos rajone, jeigu gyventojai prisideda 50 %, jie automatiškai tampa prioritetu.
Mes neturėtume lįsti į savivaldybių kompetenciją ir joms primesti savo valią, kaip per darnaus judumo planus nustatyti prioritetai turėtų būti keičiami arba kokiais procentais turėtų būti keičiami. Man tai atrodo savivaldybės negerbimas, profesionalumo negerbimas, per įstatymą imantis reguliuoti savivaldybių prioritetus ir planavimą. Kviesčiau susilaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Regioninėse savivaldybėse, kiekvienoje mes turime nuo 300 iki 500 kilometrų žvyruotų gatvių ir kelių. Pagal tai, kiek skiriama investicijų iš KPP lėšų vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, mums reikėtų apie 80 metų, kad juos padengtume asfaltu. Žmonės gyvena antisanitarinėmis sąlygomis – dulkės, purvas, todėl tą klausimą būtina spręsti.
Manau, kad tai, kas yra šitame įstatymo projekte pasakyta, – 25 % nuo nepanaudotų lėšų atskirti ir atiduoti vietinės reikšmės keliams ir gatvėms, sprendimas yra teisingas. Ir, aišku, panaudojant tam tikras technologijas būtų galima išasfaltuoti kiekvienoje savivaldybėje po 5–7 kilometrus kelių kasmet. Darnaus judumo planai yra, bet jie paliečia tik didžiąsias savivaldybes, o mažosios regioninės savivaldybės pagal gyventojų skaičių net negali dalyvauti tokiuose projektuose.
Taip pat matau, kad yra atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, kad prioritetinis finansavimas, arba teikiamas prioritetas finansavimui, prisidedant 20 % ar daugiau, sprendimas yra paliktas savivaldybėms pagal jų nustatytą tvarką. Todėl kviečiu ir siūlau palaikyti, stiprinti vietinių kelių ir gatvių asfaltavimo finansavimą, didinti. Ir siūlau palaikyti šį sprendimų projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš pirmo žvilgsnio atrodo tikrai neblogas pasiūlymas, kad žmonės prisidėję galėtų asfaltuoti kelius. Tačiau, iš kitos pusės, susidaro situacija, kada bagotesni gali savo keliukus susitvarkyti, o kitiems žmonėms paprasčiausiai neliks tokios galimybės. Čia kolegos kalbėjo apie profesionalų vertinimą, kurie keliai turi didesnę apkrovą, kur mes pirmiausia turėtume skirti asfaltavimo lėšas: ar tai būtų vieškeliai kaime, ar tai būtų miestų gatvių tvarkymas, bet tai neturėtų priklausyti nuo to, kad jeigu žmogus neturi pinigų, jo gatvė ir nebus išasfaltuota.
Aš manau, kad taip sudarome nelygias sąlygas visiems mūsų žmonėms, juo labiau kad nenustatome didelių kriterijų. Net neįrašyta… Čia kolegos minėjo, kad kai kuriose savivaldybėse yra, kad jei 50 % prisideda prie kelių tvarkymo, turi pirmenybę. Dabar to nėra. Kai kur bus galima prisidėti galbūt ir penkiais ir turėti pirmenybę, kad privažiavimas prie tavo namų būtų sutvarkytas. Mes ne kartą girdėjome skandalus ir dėl savivaldybių tarybų kai kurių žmonių ar administracijos žmonių, kad prie jų namų sutvarkomi keliai. Tai čia dabar tam tikra prasme tokie dalykai legalizuojami.
Kita vertus, jeigu tokios sutaupytos lėšos, apie kurias mes kalbame, metų programos finansavimo lėšos nebus panaudotos, tai ne mažiau kaip 25 % turi būti panaudojama žvyrkeliams asfaltuoti. O jeigu gerokai daugiau? Kodėl negalima pagal specialistų sudarytus grafikus paskirti tas lėšas? Jomis buvo pradėtos tvarkyti ankstesnės Vyriausybės, sakykime, „Zebro“ programos, kitos. Todėl man atrodo, kad tikrai čia turime problemų.
PIRMININKAS. Laikas. Motyvai už – Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ši įstatymo nuostata, kai privatūs ar juridiniai asmenys gali prisidėti, o tada savivaldybė teiktų prioritetą vienam ar kitam projektui, egzistuoja jau turbūt penketą, gal net daugiau metų atskirose savivaldybėse. Ir ši įstatymo nuostata per daug radikaliai gyvenimo savivaldybėse nepakeistų. Tiesiog atskiroms savivaldybėms, kurios šios nuostatos netaiko arba šios galimybės netaiko, atsirastų galimybė, priminimas naudotis tokia tvarka.
Pačios savivaldybės, aš manau, sprendžia. Gerai, kad po Ekonomikos komiteto posėdžio mes išbraukėme procentines išraiškas, nes individualiai kiekviena savivaldybė ir sprendžia. O dažnu atveju, jei didesnis projektas, naudojamos infrastruktūros rengimo sutartys, pagal jas tiek savivaldybė, tiek rangovai aptaria, kiek, kas ir kokia infrastruktūra pasirūpins, kokia dalimi finansuos. Iš esmės ši įstatymo nuostata yra nebloga, bet ji radikaliai kažkokios situacijos nepakeis.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, yra galimybė pritraukti papildomas lėšas, ypač savivaldybėse labai trūksta lėšų keliams renovuoti, remontuoti, ypač asfaltuoti. Iš esmės daugelyje savivaldybių tai visai nebuvo daroma daug metų. Čia yra tik sveikintina iniciatyva, ji praplės vietines iniciatyvas, verslo, savivaldos bendradarbiavimą, ir aš siūlau balsuoti už, nes tuo naudosis visi. Čia kolegos nuogąstavo, kad kažkas išsiasfaltuos sau kiemą. Tai nebus taip. Savivaldybėse irgi yra atranka, tai viešai daroma ir ta sukurta infrastruktūra naudosis visi. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Šiuo kvietimu pasinaudodamas, kviečiu balsuoti už šį įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 93, prieš – 1, susilaikė 17 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1559) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, prieš paskelbdamas kitą klausimą, noriu paskelbti, kad V. Juozapaitis švenčia tam tikrą lyginį jubiliejų. Pasveikinkime jį. (Plojimai)
11.00 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2520(2) (priėmimas)
Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2520. Pranešėjas – Z. Streikus. Tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiu. Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritariame.
Motyvai už ir prieš. Motyvai už – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Na, įdomus įstatymas, kuriuo siūloma ministerijų kanclerius paversti politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojais. Iš tikrųjų aš buvau kategoriškai prieš, bet dabar svarstydamas pagalvojau: jeigu premjeras ir ministras niekaip nesugeba atleisti nekompetentingo kanclerio, neranda blogų jo darbo rezultatų, tai gal iš tikrųjų reikia padėti ir pritarti tokiam įstatymui. Jeigu dėl kokio nors vieno ar kito žmogaus taikome įstatymą, šioje kadencijoje taip jau įprasta, tai darome tai darbo norma.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, suprantu tą jausmą, kai galvojate, kad atėjote amžiams, bet iš tiesų ateis tokia diena, kai pasikeis valdančioji dauguma, ir kas tada nutiks su ministrais? Na, praktika rodo, jeigu tavo vardas ne Rokas ir pavardė ne Masiulis, tai susidėsi daiktus ir eisi lauk. Kartu su tavimi keliaus ir tavo visi patarėjai, tavo padėjėjai, visi viceministrai ir jų patarėjai, jų padėjėjai. Vienintelis žmogus, kuris perduos darbus, tęs darbus, užtikrins darbų tęstinumą, bus valstybės sekretorius, dabar vadiname kancleriu. Iš esmės priimdami šį įstatymą, šį sprendimą jūs užtikrinsite tai, kad jūsų darbai, kuriuos jūs darote, nebus tęsiami, nebus žmogaus, kuris iš esmės užtikrins darbų tęstinumą. Ir tai darote, aš suprantu, iš politinių išskaičiavimų, nes jūs paverčiate dar keturiolika pareigybių politiniais postais, kuriais bus prekiaujama. Prekiaujama norint sustiprinti koaliciją, norint kažką pažadėti koalicijos partneriams. Man atrodo, kad taip elgtis yra neracionalu, taip elgtis yra rizikinga, taip elgtis yra neprofesionalu. Jūs elgiatės kaip tikri neprofesionalai, jeigu priimate tokius sprendimus.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Be jokios abejonės, šiuo įstatymu mes ištrinsime institucinę atmintį. O tam, kad galėtume į šias pareigas paskirti asmenis, kurie negeba išsilaikyti bendrųjų gebėjimų testų, kurie negeba išsilaikyti vadovavimo testų, mes privalome politizuoti šias pareigybes, kad galėtume paskirti nekompetentingus asmenis.
PIRMININKAS. Tai buvo motyvai prieš. Motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mieli kolegos, iš tikrųjų turime atsižvelgti ir į tai, kad atėjusi kiekviena nauja Vyriausybė turi savo Vyriausybės programą ir tą programą taip pat turi įgyvendinti ir kancleriai. Šiandien jau turime tokių situacijų, kai užsitampome po teismus ir darbas yra paralyžiuojamas – negali nei kito žmogaus priimti į darbą, nes vyksta teisminiai procesai. Tai ar mes norime tokio darbo? Kaip tik tą situaciją reikia keisti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš manau, kad prastai dirbantį ministerijos kanclerį tikrai yra galimybių atleisti tvarkingai, teisiškai. Nežinau, kiek A. Butkevičiaus Vyriausybė paliko tų blogai dirbančių kanclerių, bet, šiaip ar taip, kanclerio pareigybės išlaikymas nepolitinių pareigybių sąraše iš tikrųjų garantuoja tam tikrą dalykinį stabilumą, kompetencijos lygį. Tai yra tie dalykai, kurie turėtų rūpėti politikams, besiskelbiantiems, kad yra sukūrę profesionalų Vyriausybę, nes, aš manau, kanclerio stabilios pozicijos išlaikymas yra vienas iš svarbių to profesionalumo aspektų. Dabar jų politizavimas, deja, yra veiksmas kita kryptimi.
Aš siūlyčiau patiems valdantiesiems atsikvošėti ir tikrai pagalvoti, kodėl jūs tokį sprendimą staiga sugalvojote siūlyti. Tikriausiai ne viena politinė dauguma, anksčiau buvusi, turėdavo tokių slaptų norų kuo daugiau politinių pareigybių turėti, bet vis dėlto toje vietoje sulaikydavo tam tikras supratimas, kad štai kancleris yra ta riba, kur reikia sustoti. Yra virš jo politinė ministro komanda – viceministrai, patarėjai, padėjėjai. Štai ten ir turi būti sutelkta ta politinė iniciatyva, politinės idėjos, o toliau vykdymo grandis su kancleriu priešaky turi dirbti tvarkingai, profesionaliai, nepolitizuotai. Gaila, kad iš tos pozicijos einama į šoną.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kiekvienas asmuo, žmogus, taip pat ir kancleris, gali nepriklausyti kokiai nors politinei partijai, bet jis savo politines nuostatas turi. Be abejonės, daugiausiai dėkingas tam ministrui, kuris jį paskyrė, galbūt prieš kelias vyriausybes ir galbūt jo tokios ir yra politinės pažiūros. Pasikeitus Vyriausybei, jis, be abejonės, laikosi savo politinių pažiūrų anksčiau paskirto ministro. Dabar, įsivaizduokite, ateina nauja dauguma, ateina į ministeriją naujas ministras, atsiveda kelis viceministrus ir patarėjus, o visa komanda, kartais politizuota, lieka, gal ir dažnai politizuota, – senoji. Kaip tada vykdyti savo programines nuostatas, kaip jas įgyvendinti? Aš manau, kad tikrai kancleris galėtų būti politinio pasitikėjimo pareigūnas.
Kita vertus, pažiūrėkite, ir departamentų direktoriai taip pat vykdo politiką, ir departamentų direktorių irgi negali ministras pajudinti, ir ne visada gali nurodyti. Manau, kad tai galima dar giliau politizuoti, ieškoti, kad būtų politinio pasitikėjimo pareigūnai, kad lengviau naujai Vyriausybei, naujam ministrui būtų vykdyti savo numatytas programines nuostatas. Aš čia tikrai nieko blogo nematau. O jeigu ministras matys, kad kancleris nėra politizuotas, kad jis yra tik profesionalas, vykdo ministro programines nuostatas ir įsakymus, jų nesabotuoja, tikrai jis jį pasiliks. Nedarykime tragedijos ten, kur jos nėra, bet palengvinkime ministrams jų darbą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt jūs, dauguma, jau sutarę šitą sprendimą padaryti. Tai yra XIX amžiaus valstybės tarnybos modelis, kurį naujesnioji ir naujoji valstybės tarnyba yra visiškai ir visiems laikams pakeitusi – atskyrusi politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų sektorių nuo karjeros. Ministerijoje, kaip ministrą aptarnaujančioje įstaigoje, šito aparato vadovas, kuris užtikrina, kaip buvo minėta ir tęstinumą, ir perimamumą, yra ministerijos vadovas – karjeros tarnautojų vadovas, ar jį pavadinsime kancleriu, ar generaliniu sekretoriumi, ar sekretoriumi. Šitas žingsnis tikrai maksimumas dvejiems, trejiems metams. Patikėkite manim. Tuo mes būsime unikalūs turbūt Europos Sąjungos ir ne tik Europos Sąjungos modernių valstybių valstybės tarnybos sistemoje. Tai prieštarauja bet kokiems valstybės tarnybos lyginamosios teisėkūros principams.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šiandien reaguodamas į konservatorius noriu priminti, kad tikrai daug jūsų Vyriausybėje arba komandoje dirbusių politikų, žmonių, ne vienas, šiandien užima atsakingus postus ir Vyriausybėje, ir ministerijose. Gal reikia vieną kartą susitarti, kad mūsų pagrindinė vertybė yra žmonės ir Lietuva šiaip jau neturi prabangos švaistytis talentingais žmonėmis nei valstybės tarnyboje, nei privačiame sektoriuje. Baimė, kad čia dabar keisis kokie nors žmonės dėl politinių sumetimų, matyt, negali būti pagrįsta, nes objektyvi tikrovė sako ką kita.
Dabar antra galbūt žinutė. Iš tiesų valstybės viešojo sektoriaus paslaugų, valstybės tarnybos paslaugų kokybė netenkina ir pagrindinis priekaištas, netgi ir opozicijos šiai Vyriausybei, yra tas, kad stringa reformos įgyvendinimo stadijoje. Kaip žinote, už reformų įgyvendinimą iš esmės atsako būtent kancleriai. Be abejo, tai daliai žmonių, kuriems vertybė yra stagnacija, bus sudėtinga dirbti ne tik šitoje Vyriausybėje, bet ir kitose vyriausybėse. Bet tie žmonės, kurie yra pasirengę prisijungti prie pokyčių, intensyvesnių pokyčių, kokybiškesnių pokyčių, iš tiesų gali būti ramūs. Dėl to, matyt, abejonių nekyla.
Aš tikrai kviesčiau balsuoti už šį įstatymo projektą, kuris kartu ir su kitais valstybės tarnautojais, kuriems reguliavimas keičiasi nuo sausio…
PIRMININKAS. Laikas!
V. BAKAS (LVŽSF). …1 dienos pagal Valstybės tarnybos įstatymą… iš tiesų būtų apsaugoti nuo dabartinių privilegijų.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. Balsuojame dėl įstatymo priėmimo.
Balsavo 66 Seimo nariai, užsiregistravo 68: už – 60, prieš – 1, susilaikė 5. Balsavimas atidedamas.
11.13 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2521(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2521(2). Pranešėjas – Z. Streikus. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Turime Teisės departamento išvadą. Prašau pristatyti.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai tokie. Siūlomas techninio pobūdžio pakeitimas, siekiant suderinti šio projekto ir projekto Nr. XIIIP-2713(2), kurio priėmimas taip pat numatomas gruodžio 18 dieną Seimo posėdyje, teisinį reguliavimą. Faktiškai techninio pobūdžio siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju. Motyvai. Motyvai dėl viso, nes yra tik vienas straipsnis. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, argumentai būtų iš tikrųjų tie patys, kaip ir kalbant dėl pirmojo projekto, nes lentelėje kaip tik ministerijos kancleris perkeliamas iš stulpelio, kur surašyti nepolitiniai aukščiausi pareigūnai, į tą skiltį, kur surašyti politiniai pareigūnai: viceministras, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas ir taip toliau. Nekartosiu argumentų, aš kviečiu pačius valdančiuosius susimąstyti ir nedaryti to politizuoto žingsnio.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Girdėjome labai daug argumentų ir savigyros, jog ateina profesionalų Vyriausybė, tikri profesionalai. Tai dabar leiskite paklausti tikrų profesionalų. Kodėl jūs vis dėlto norite politizuoti ir tuos, kurie yra tikrieji valstybės karjeros tarnautojai, kodėl jūs norite juos paversti politikais? Jeigu esate tokia tikra profesionalų Vyriausybė, kodėl jūs vis dėlto nusprendžiate politizuoti ministerijas ir politizuoti visą Vyriausybės veiklą? Man atrodo, kad politikų ministerijose tikrai užtenka, mes turime ir ministrą, ir tris viceministrus, turime armiją patarėjų ir padėjėjų.
Dabar norą dar papildomai kanclerį paversti politinio pasitikėjimo galima paaiškinti tik vienu argumentu, kad tie postai yra per koalicijos dalybas dalinami. Šiandien trūksta kažkokių priemonių patenkinti koalicijos partnerius, todėl ant stalo padedama argumentai ir dėl kanclerių, juos paverčiant politinio pasitikėjimo ir taip šią pareigybę paskiriant vienam ar kitam koalicijos partneriui. Man atrodo, kad toks valstybės valdymas yra neatsakingas ir tikrai nederantis, tuo labiau profesionalų Vyriausybei.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šioje kadencijoje labai daug girdžiu pasisakymų prieš politiką. Netgi čia, į šitą Seimo tribūną, kas nors išeina ir sako, kad aš nepolitikuoju, nors pats yra politikas. Tačiau valstybės tarnybą paversti politine yra labai pavojinga, dabar žengiamas pirmas žingsnis taip ir padaryti. Kancleris yra savotiškas direktorius, tai padarysime jau ir jį politiniu, atsakingu ir politiškai lojaliu vienai ar kitai partijai. Šituo žingsniu jau žengiamas pirmas žingsnis, kaip politiškai pradėti tvarkyti žemesnes struktūras. Nebūtinai teisinėmis priemonėmis, bet administracinėmis priemonėmis galime tai daryti. Tiek daug šnekant apie profesionalumą ir tiek daug šnekant prieš politikavimą ir politikus, yra žengiami visai priešinti žingsniai ir daromi visai priešingi sprendimai. Tikrai negalima jokiais būdais pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, čia mes, visi kalbėtojai, susikoncentravome į politinius motyvus, o aš norėčiau kalbėti ir dėl finansinių, nes ta trečioji eilutė, kuri atsirado 17-195, tai yra būtent komiteto siūlymas padidinti atlyginimus rajonų teismų kancleriams. Aš jau kalbėjau diskusijose apie tai. Mes pritrūkstame vieno kito euro darbuotojams, dirbantiems čia, Seime, ir kitur, savivaldybių valstybinėse įstaigose, bet kažkaip teismus ir kitas institucijas ši valdančioji dauguma žiauriai pamilo. Ta meilė išreiškiama ne viena dešimtimi eurų, kartais šimtais.
Gerbiamieji, priminsiu, kad Seimo nario koeficientas yra 20. Jeigu mes visiškai nužeminame Seimo nario statusą ir Seimą, nes apie Seimo nario darbo užmokestį kažkaip nepatogu kalbėti, netgi gėda, čia apskritai reikia dirbti nemokamai, tai bekeldami atlyginimus kitiems, aš suprantu, tikrai elgiamės europietiškai, bet labai segreguotai. Ir vien dėl to aš negaliu pritarti šitam įstatymui, kad būtent ši Seimo dauguma pirmiausia atlyginimus kelia tiems, kurių atlyginimai ir taip didesni. Tai yra skiriamasis šito Seimo ženklas, todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Daugiau pareikšti nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Balsavimą atidedame, nes tai yra pagrindinio įstatymo lydimasis. (Balsai salėje) Nebalsuojame.
R. Baškienė dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, kiek aš žinau, kai kurių kolegų nebuvo ir prašo balsuoti dėl pirmojo įstatymo projekto, o paskui ir dėl lydimojo.
11.20 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 291, 30, 311, 38, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1371 9 ir 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2520(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl 1-6.1, tai yra dėl Vyriausybės įstatymo projekto Nr. XIIIP-2520 priėmimo stadijoje. Balsuojame.
Užsiregistravo 70, balsavo 69: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 2. Balsavimas atidedamas.
Dėl kito projekto balsuoti, kaip ir kalbėjome, nereikia.
11.22 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2713(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2713(3). Pranešėja – G. Burokienė. Priėmimas. Prašom į tribūną. Yra pasiūlymų dėl kai kurių straipsnių.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymų. Prašom pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Siūloma, kad Seimo nario padėjėjas galėtų dirbti pas tą patį Seimo narį 60 valandų per savaitę.
PIRMININKAS. Ar galime manyti, kad turime 29 pritariančius, kad būtų svarstoma? Turime. Dėl visų pasiūlymų. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame. Gerai.
Kitas pasiūlymas Seimo nario A. Syso. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį. Mūsų dabartiniame įstatyme yra kalbama apie 48 valandas. Apskritai mūsų Darbo kodeksas, Valstybės tarnybos įstatymas kalba apie 40 valandų darbo savaitę, na ir galimi viršvalandžiai. 60 valandų, ką pasiūlė mano kolegė, apsižiūrėjo, kad taip daryti nereikėtų, nes buvo išimtinai tik Seimo narių padėjėjams padaryta išimtis, kad jie galėtų dirbti tik 40 valandų. Kažkodėl iš greičio užregistravo 60. Čia jau yra opt-out, vadinamasis viršvalandinis darbo laikas. Pirmiausia dar žiūrėkime į suminį darbo laiką, kiek gali apskritai dirbti. Su ponios Godos siūlymu mes jau peržengiame visas įmanomas ribas. Todėl aš ir siūliau grįžti prie senos, dabartinės versijos, tai yra kad Seimo nario padėjėjai dirba ne daugiau kaip 12 valandų, tai yra savaitinės 48 valandos, kaip yra Darbo kodekse ir Valstybės tarnybos įstatyme, o ne 60, nes taip vėl daroma išimtis, kuri taikoma tik Didžiojoje Britanijoje. Kitose Europos šalyse jūs to nerasite. Todėl siūlyčiau pritarti tam, kas šiandien veikia, gerai veikia ir net nėra jokių problemų, o ne kurti papildomas problemas, kurios gali iškilti, jei paliksime 60 valandų.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, nes atsižvelgiant į politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojo darbo pobūdį, kai yra neatsiejamas nuo Seimo nario veiklos ir jo darbo laiko, komitetas lieka prie pasiūlyto įtvirtinti darbo laiko skirstymo lankstumo, tai yra siūlo reglamentuoti ne dienos, bet savaitės maksimalią laiko…
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, aš norėčiau pasakyti, kad mes jau pirmajam pasiūlymui pritardami apsisprendėme dėl valandų skaičiaus ir antrasis pasiūlymas…
A. SYSAS (LSDPF). Jūs turite vis tiek balsuoti. (Balsai salėje) Palaukite, gerbiamieji, vienu atveju jūs nuo mažesnio balsuojate, kitu nuo didesnio! Tai grįžkite ir balsuokite nuo mažesnio, nes praeitą kartą jūs man pasakėte, kad balsuojame nuo mažesnio. Žiūrėkite į Statuto straipsnį, ponai!
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame tada dėl 12 valandų, dėl tokio skaičiaus. Tie, kurie mano, kad reikia pritarti A. Syso pasiūlymui, kad savaitė… viršvalandžiai negali būti didesni kaip 12 valandų, balsuoja už, kurie lieka prie nuomonės, kad gali būti 60 valandų, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Balsavimas įjungtas, balsuojame.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 17, prieš – 23, susilaikė 57.
Vardan taikos siūlau perbalsuoti ir kitą pasiūlymą, tada būtų pagal valandų didėjantį skaičių. Pirma būtų balsuojama už mažesnį skaičių, tada už didesnį. Gerbiamieji kolegos, kadangi šiam pasiūlymui jau nepritarta, kviečiu dėl pirmojo pasiūlymo pakartoti balsavimą. (Balsai salėje) Tie, kurie mano, kad reikia pritarti G. Burokienės pasiūlymui 60 valandų per savaitę, balsuoja už, tie, kurie mano, kad nereikia pritarti tokiam, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 82, prieš – 6, susilaikė 9 Seimo nariai.
Dabar jau nuoseklia tvarka balsavome nuo mažiausio skaičiaus link didesnio.
A. Sysas dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, čia yra pavyzdėlis iš gyvulių ūkio, kurio jūs dar neperskaitėte, bet kai perskaitysite, suprasite. Vienu atveju jūs naudojate vieną taktiką, kitu atveju – kitą. Dėl to aš kreipiausi net į Etikos ir procedūrų komisiją. Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, kaip reikia balsuoti. Va, aš jus ir pagavau, kad jūs vienais atvejais, kai patogu daugumai, taip reguliuojate balsavimą, kad antras balsavimas… Aš suprantu, kai nubalsuoja 60 už, antro balsavimo kitaip paaiškinti net neįmanoma. Čia jums pavyzdys gyvulių ūkio mūsų Seime.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega gyvulių ūkio gerbėjau, aš jums turėčiau pasakyti taip, kad balsuojama buvo dėl savaitinių valandų arba dėl dienos valandų, tai visiškai nelyginami pasiūlymai. Mes jūsų prašymu perbalsavome du kartus ir dabar Seimas apsisprendė, berods, 80 ir daugiau Seimo narių balsų dauguma ir pritarė 60 valandų savaitei, bet ne 12 valandų dienai. (Balsai salėje)
Kitas Seimo nario A. Syso pasiūlymas, kur yra išbraukiamas Seimo nario patarėjas. Prašom pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Seimo narys siūlo išbraukti…
PIRMININKAS. Autoriau Algirdai Sysai, pristatykite kitą savo pasiūlymą dėl Seimo nario patarėjo išbraukimo.
A. SYSAS (LSDPF). Supratau. Labai ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, grįžtu prie to, kas šiandien yra mūsų veikiančiuose įstatymuose, nes mūsų veikiančiuose įstatymuose yra Seimo padėjėjai-sekretoriai. Suprantu, kad tas žodis sekretoriai kažkam nepatinka, mat jį bala – išbraukime, bet kai pradeda man aiškinti, kad jeigu kieno nors padėjėjas moka arabų kalbą, dėl to reikia padaryti patarėją, man, gerbiami kolegos, darosi šiek tiek baugu, kas čia darosi Seime.
Mes paprasčiausiai susikuriame papildomų problemų. Prisimenu visą epopėją, kaip atsirado Seimo padėjėjai nuo vieno žmogaus iki trijų. Kodėl jie atsirado, kam atsirado, nenorėčiau čia visko priminti. Aš suprantu, kad nauja šluota nori naujai šluoti ir per vidurį kadencijos, bet tai sudaro ir papildomų administracinių išlaidų – teks perrašyti sutartis, nes atsiranda visai kiti dalykai. Jeigu Seimo daugumai nėra ką daugiau daryti, tik tokiais dalykais užsiiminėti, taip, lai daro. Aš siūlau palikti taip, kaip yra dabartiniame įstatyme, tiksliau, Statute.
PIRMININKAS. Priminsiu, kad pritarėme visiems, kad visos pataisos būtų svarstomos su 29 sutikimu. Komiteto nuomonė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, kadangi galiojantis ir Seimo nario siūlomas reguliavimas neatspindi faktinės situacijos, kai dalis Seimo narių padėjėjų-sekretorių vykdo ekspertines funkcijas. Manome, jog atliekamų funkcijų pobūdis turi atsispindėti ir pareigybės pavadinime, todėl nepritariame siūlymui atsisakyti patarėjo pareigybės.
PIRMININKAS. Motyvai. Seimo nariai neužsirašė dėl motyvų. Balsuojame. Nuomonės išsiskyrusios. Tie, kurie pritaria A.Syso pasiūlymui, kad būtų išbrauktas Seimo nario patarėjas, balsuoja už, tie, kurie mano pritarti komiteto nuomonei arba nepritarti A. Syso pasiūlymui, balsuoja prieš.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 18, prieš – 36, susilaikė 36 Seimo nariai. A. Syso pasiūlymui nepritarta.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komitetą pakomentuoti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jis taip pat dėl Seimo nario pareigybės – dėl 40 valandų, iš kurių mes… ir dėl Seimo nario padėjėjo, patarėjo funkcijų. Iš dalies pritariame, ir siūlomas lankstus darbo laiko reguliavimas nuo 40 iki 60 valandų per savaitę padės išsklaidyti Teisės departamento keliamą abejonę. Būtent savaitinė darbo laiko norma sudarys galimybę vieną dieną dirbti ilgiau, kitą dieną trumpiau pagal Seimo nario poreikius.
PIRMININKAS. Kitas Seimo kanceliarijos Teisės departamento…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Jam mes pritariame. Pritaria mano pasiūlymui ir čia numatytas laipsniškas perėjimas, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatoma 40 valandų savaitė.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso 4 straipsnio. Nėra dėl motyvų užsirašiusių Seimo narių.
Kviečiu balsuojant nuspręsti, ar galima pritarti suredaguotam 4 straipsniui. Už 4 straipsnį.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 78, prieš – 6, susilaikė 8 Seimo nariai. 4 straipsniui pritarta. 5 straipsnis. Pasiūlymų, pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 6 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Teisės departamentas siūlo atskirti į skirtingas eilutes Seimo nario padėjėjo ir patarėjo pareiginės algos koeficientų intervalus. Mes nepritariame, kadangi nėra aišku, kodėl siūlomas įstatyminiu reguliavimu Seimo nario patarėjo ir Seimo nario padėjėjo pareigybių suniveliavimas, kas paneigia pačią Seimo narių politinio pasitikėjimo… Tuo labiau kad yra trijų vidurkių krepšelio taisyklė: pats Seimo narys turės galimybę pasirinkti, kas yra jo patarėjas, kas padėjėjas, kad atitiktų Europos Parlamento nario politinio tarnautojo darbo apmokėjimo principus ir būtų suderinta su nacionaliniu reguliavimu ir nauja Valstybės tarnybos įstatymo koncepcija.
PIRMININKAS. Ir su tokia nuomone galime pritarti visam 9 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10 straipsnis. Pasiūlymų, pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
11 straipsnis. Yra Seimo narės G. Burokienės pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi pirmam pasiūlymui yra pritarta, tai čia būtų techniškai sutvarkoma ir dėl tų dviejų pastabų, kurias Teisės departamentas teikia, būtų išspręsta.
PIRMININKAS. Tai yra įgyvendinimas. Pritariame tokiai nuostatai.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nuostatos, taip.
PIRMININKAS. Toliau Teisės departamento pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Būtent kur yra iš dalies ir pritarta, ir sutvarkomi tie du anksčiau minėti straipsniai.
PIRMININKAS. Sutvarkomi. Galime su tais pasiūlymais pritarti visam 11 straipsniui bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Ir pakomentuokite Teisės departamento dar…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas. Į vieną atsižvelgėme, kitai pritarėme, kad įsigaliojimas nuo 2019 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Ir…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ir teikiamas įstatymo projektas bei jo lyginamasis variantas turi būti suderinti tarpusavyje, be abejo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad tas skubotas Seimo narių patarėjų įvedimas tikrai nebuvo pakankamai parengtas, apgalvotas. Bijau, kad tai gali būti suprasta visuomenėje kaip kokia nors privilegija, kaip tam tikras papildomas patogumas Seimo nariams. Na, mes jau įkliuvome, kai kolega S. Jakeliūnas čia dievagojosi, jog patikslina tuos koeficientus reprezentaciniams fondams, parlamentinėms išmokoms, frakcijų finansavimui, kad po mokestinės reformos išeis tiek pat, bet spauda jau paskaičiavo, kad išeina daugiau. Nežinau, ar gerbiamas S. Jakeliūnas dabar ištaisys savo klaidą, nes mes, be abejo, aritmetikos netikriname kiekvieną kartą, pasitikime pranešėju. Aš siūlau nebeįklimpti dėl tų padėjėjų, patarėjų, prisipainiojome čia dėl tų valandų, būtų buvę paprasčiau viską palikti, kaip yra, ir nedaryti jokių pakeitimų. Aš manau, kad eidami į Seimo narius, eidami į padėjėjus visi žinojo, kokios čia yra teisinės aplinkybės, žmonės yra įdarbinti pagal tas aplinkybes ir vidury kadencijos čia ką nors keisti tikrai nevertėtų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, visi turbūt užmiršote, ką prašė padaryti Vyriausybė. Čia yra Vyriausybės projektas. Tas projektas, kaip koks nors paskendęs laivas, apaugo kriauklėmis ir visokiomis kitokiomis rūdimis, nes kiekvienas paskutinėmis dienomis bando įkišti vieną ar kitą pataisą ir sujaukti ir įstatymo prasmę, ir tikslą. Tikslas šito įstatymo buvo šiek tiek kitoks. Jeigu atsiversite originalią versiją, ką siūlė Vyriausybė, tai pamatysite, kad ten reikėjo koeficientus pakeisti, kaip to reikalauja mokesčių reforma, europinį dalyką sutvarkyti, na, ir dar kai ką. O prasideda su Seimo nario padėjėjais, patarėjais – 48, 60. Gerbiamieji, sakau, vienas vienintelis įstatymas, kur atsiranda opt-out, tai yra 60 valandų darbo savaitė, ko mūsų Darbo kodekse nėra, Valstybės tarnybos irgi to nėra. Tai vienas dalykas.
Antra, apskritai Konstitucinis Teismas Seimą ne vieną kartą ragino nepriiminėti įstatymų kitoms valdžioms, tai yra kitam Seimui. Viena iš nuostatų, kad 2021 metais įsigalioja kita nuostata, yra juokinga, nes ateis nauja Seimo dauguma ir pasakys: kas per kvailiai buvo šitoje kadencijoje, ką jie čia padarė, mes patys susireguliuosime taip, kaip norime. Nuo 2021 metų bus jau kiti seimai.
Gerbiamieji, siūlyčiau nesikišti į kitų seimų darbą ir nereguliuoti, kas bus po mūsų. Po mūsų dažniausiai geriausia, kai būna tvanas, nes lyg ir daugiau nedirbsime. Reguliuokite tik tą periodą, kai jūs tikrai, užtikrintai dirbsite, todėl pasisakysiu prieš.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš manau, kad reaguoti reikia, pokyčiai reikalingi, ir tie dalykai po diskusijų, aš manau, yra pakankamai subalansuoti. Kartu reaguodamas į Seimo nario J. Razmos komentarą, kad mes, priimdami sprendimą dėl parlamentinių lėšų, padidinome jas ir reikėjo nieko nedaryti, – gerbiamas kolega, jeigu būtume nieko nedarę, tai parlamentinės išlaidos būtų padidėjusios 29 %. O visa informacija buvo pateikta pateikimo metu, kad koeficientai suapvalinti, kaip ir visais kitais atvejais, tarifai yra apvalinami, ir padidėjimas yra 3,1 % dėl šito sprendimo. Kitu atveju padidėjimas būtų 28,9 %. Prašom neklaidinti Seimo narių ir visuomenės.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 83, prieš – 4, susilaikė 16 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2713) priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2714(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.2 klausimas – Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2714. Pranešėja – taip pat Seimo narė G. Burokienė. Pasiūlymų ir pataisų nėra, į tribūną nekviečiame. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Už ir prieš neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2714) priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1599(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1599. Pranešėja – Seimo narė G. Burokienė. Nekviečiame į tribūną. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes vis girdime valdančiųjų pasiūlymus, kad vadovams reikia įvesti kadencijas. Šiuo įstatymo projektu, atvirkščiai, mes siūlome panaikinti ketverių metų kadenciją. Man atrodo, kad yra labai aiškus neatitikimas tų dalykų, dėl kurių kalbama, kad siekiama padaryti galimybę pasikeisti, rotuoti vadovus. Šiuo atveju kaip tik tokia galimybė yra atimama, todėl aš nepritariu pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 8 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1599) priimtas. (Gongas)
11.46 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2990(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.4 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2990. Pranešėja – A. Širinskienė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas Statuto pataisas svarstė gruodžio 13 dieną ir vieningai, 11 balsų už, susilaikiusių ir prieš nebuvo, pritarė patobulintam variantui.
PIRMININKAS. G. Burokienė, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį projektą, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir komiteto pasiūlymą. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Svarstymo stadijoje dėl 2 straipsnio gautas pasiūlymas Seimo nario. Prašom A. Širinskienę į tribūną. A. Sysas pristato pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra lydimasis įstatymas, mes kalbėjome apie Valstybės tarnybos įstatymą, jis buvo pamirštas, bet po to prisimintas. Tik Valstybės tarnybos įstatymas buvo tvarkytas, tada buvo pasiūlyta keisti ir Statutą. Aš laikausi tos pačios nuostatos, kad nereikia įvesti naujų pareigybių dėl Seimo nario padėjėjo, patarėjo, ir siūlau tą išbraukti. Todėl siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė Seimo nario pasiūlymui iš dalies. Pritariame siūlymui tobulinti projekto 2 straipsniu keičiamą Statuto 16 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį, kad Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma Seimo nario padėjėjo pareigybė. O siūlymui išbraukti iš Seimo statuto nuostatą, kad Seimo nario pasirinkimu gali būti steigiama viena Seimo nario patarėjo ir (ar) Seimo nario padėjėjo pareigybė, mes nepritariame, nes norėjome suderinti su Valstybės tarnybos įstatymo pataisomis.
PIRMININKAS. Ar autorius sutinka su komiteto išvada?
A. SYSAS (LSDPF). Ne, nesutinku.
PIRMININKAS. Mes jau balsavome dėl šito atsakymo.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, jūs paklausėte, ar aš sutinku. Sakau, kad nesutinku, aš nereikalauju balsuoti.
PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti. Gerai, ačiū. Pritariame komiteto siūlymui bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. A. Sysas – motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Suteikėte man žodį, dabar aš pasakysiu, kad invazija į Statutą yra visiškai nereikalingas dalykas, kaip nereikėjo keisti ir Valstybės tarnybos įstatymo, ko Vyriausybė ir neprašė. Tai yra mūsų vidinis išmislas ir taip mes parodome, kaip mes dirbame, kaip susikuriame problemų, kaip mes sunkiai jas nugalime ir toliau einame į priekį. Čia yra pavyzdys to nereikalingo darbo ir po to skaičiai rodo, kad mes skubos tvarka… O tikslas koks? Kas nuo to pasikeis? Ar Seimo padėjėja… Seimo narys gaus daugiau lėšų mokėti padėjėjams už darbą? Nieko nesikeičia. Pavadinimą pakeisime ir krūvą dokumentų paleisime į gyvenimą, sujauksime kai kam galvas, ir tik tiek, todėl ir siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame po svarstymo, dėl viso įstatymo projekto po svarstymo.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 83, prieš – 2, susilaikė 16. Po svarstymo pritarta.
11.50 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2299(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2299. Pranešėjas – K. Mažeika. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu? Pritarėme. 2 straipsnis „Įsigaliojimas ir taikymas“, taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai už. Ar tikrai norite motyvuoti? Motyvai yra tik už, tai S. Gentvilas atsisako. Ir V. Vingrienė turbūt taip pat. Taupome laiką, ačiū ir V. Vingrienei. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 98, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2299) priimtas. (Gongas)
11.52 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3001(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3001. Pranešėjas – A. Skardžius. Priėmimas. Į tribūną nekviečiame, nes pasiūlymų nėra.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir 2 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ galime pritarti bendru sutarimu. Motyvai už.
Motyvai už – Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Kviečiu kolegas palaikyti šią įstatymo pataisą, nes jos tikslas yra nedidinti sąvartynų vartų mokesčio, tai yra atidėti dar metams jų didinimą, nepaisant to, kad Europos Komisija, be abejo, siūlo atliekų šalinimą sąvartynuose padaryti mažiau populiarų, didinti šalinimo jame mokesčius. Tačiau mes turėtume turėti alternatyvų, kaip pirmiausia atliekas perdirbti. Šiandieną sunkiai skinasi kelią šitie aspektai, o sąvartynų vartų mokestis gula ant vartotojų pečių, tai yra jie turi susimokėti mokesčius, nes padidinamos atliekų tvarkymo sąskaitos.
Taigi per šiuos metus, kol mes atidedame sąvartynų vartų mokesčio didinimą, privalome ieškoti galimybių, kaip paskatinti aplinkai draugiškus atliekų tvarkymo būdus, tai yra pirminį rūšiavimą, perdirbimą, ieškoti kelių, kaip daryti mažiau populiarų atliekų deginimą, nes šiandien atliekų deginimo įmonės taip pat ima mokesčius už atliekų deginimą ir tai gula ant vartotojų pečių. Kitu etapu siūlyčiau taip pat priimti sprendimą dėl neatlygintinų atliekų deginimo jėgainėse, o šiam įstatymo projektui, kad nedidintume, atidėtume atliekų šalinimo sąvartynuose mokesčio kėlimą dar vieniems metams, siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, aplinkosaugoje yra nuostata, kad ilgalaikiai progresyvūs mokesčiai turi motyvuoti rinką ieškoti sprendimų atliekoms perdirbti. Nuo seno buvo nuspręsta, kad kiekvienos tonos, kuri bus pristatoma į sąvartynus Lietuvoje, bus apmokestinamas atvežimas. Tačiau ką mes matome šiandien, tai norą sumažinti, patį blogiausią būdą, tai yra šalinimą sąvartynuose apmokestinti mažiau ir palikti kiekvienos tonos apmokestinimą 5 eurus už toną. Latvijoje valstybė ima 12 eurų už toną mokestį, Estijoje jau gerą laikotarpį imamas 30 eurų už toną mokestis, už kiekvieną toną, pristatytą į sąvartyną. Šiandien mes, valdant žaliesiems, patį blogiausią atliekų šalinimo būdą, tai yra sąvartynus, atpiginame iš esmės, kad jie yra nemokami, ir vis dar laukiame atliekų deginimo jėgainių, prieš kurias jūs taip kovojate pastaruosius metus, kaip vienintelio išganymo, kuris išspręs sąvartynų problemas. Jeigu mes tikrai tikime modernia aplinkosauga, tai neturėtume laukti atliekų deginimo jėgainių, o jau dabar branginti sąvartynus ir tikėti, kad visos priemonės jau yra dabar – ir pirminis rūšiavimas, ir antrinis rūšiavimas per mechaninio biologinio apdorojimo įrengimus. Taigi yra investuota apie 1 mlrd. eurų į atliekų tvarkymo sistemą. Jeigu mes esame superkritiški, kokie pastaruosius metus jūs buvote dėl atliekų deginimo jėgainių, tai turėtume sakyti, kad sąvartynai turi būti brangūs tam, kad veiktų perdirbimo sistema. Šiandien mes matome absoliučiai gamtai žalingą sprendimą – sąvartynus paversti pigiausiomis priemonėmis atliekoms tvarkyti.
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Aš siūlau susilaikyti, nes nematau ilgalaikės vizijos, kaip tai bus išspręsta.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Išties kolega turėtų prisipažinti, kad elgėsi šiek tiek nesąžiningai, nes Klaipėdos regionas turi pajėgumus. Klaipėdos regionas tikrai pakankamai pigiai ir be problemų sutvarko savo komunalines atliekas. Ta monopolinė situacija, kuri yra šiandien dėl deginimo, diktuoja kitiems, kitų regionų Lietuvos žmonėms, kainą, kurią jie moka už atliekas. Šis projektas buvo tikrai ilgai diskutuotas ir apsispręsta tik dėl to, kad matome, kad per šiuos metus atsiras papildomi deginimo pajėgumai. Tai nebus monopolijos, išeisime iš tos užburtos kainos, kuri kelia grėsmę. Taip pat Vyriausybė tiesiog dirba tuos savo namų darbus, kurie tikrai buvo apleisti iki šiol, ir antrinių atliekų perdirbimo pajėgumus dėlioja taip, kad jie didėtų, kad žmonės būtų motyvuoti rūšiuoti, kad jiems nebrangtų atliekos. O jeigu suskaičiuotume, kiek žmonės mokės daugiau, tai labai paprasta. Jeigu norite, pasiskambinkite savo regioniniams atliekų centrams. Aš paskambinau – Sūduvos krašte iki 9 %. Pasižiūrėkite savo. Manau, kad turėtume būti sąžiningi žmonėms ir sudaryti jiems galimybę. O ateityje, be abejo, tas mokestis negali būti pats mažiausias. Tai yra tikrai taršus būdas, bet mes kalbame, kad nuo 2020 metų tai turėtų būti tikrai pakankamai brangu ir turėtų neapsimokėti šalinti sąvartynuose. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Be abejo, mes kiekvienas sutinkame, jog svarbu, kad gyventojams nedidėtų mokestis, bet šitas atidėjimas yra tam tikras jūsų apsileidimo atidėjimas, kadangi jau kadencija ritasi į antrą pusę, o realių veiksmų, kad būtų galima atliekas rūšiuoti ir jas sudeginti, kol kas nėra. Mes girdėjome labai didelį pasipriešinimą dėl kogeneracinių elektrinių paleidimo ir kitų, kur būtų galima atliekas naudoti, tai dabar tenka priimti tokį sprendimą. Aš manau, kad iš tikrųjų reikėtų galvoti apie tą žaliąją mūsų politiką, nesvarbu, kad partijos pavadinime jisai tiktai priedanga, bet Lietuvos žmonėms ir Lietuvai reikia susitvarkyti su atliekomis, o ne vis atidėlioti, kada tą susitvarkymą pradėsime.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nepriklausomai nuo visų apsileidimų, vis dėlto pinigus turėtų mokėti žmonės. Kol paleis visą atliekų deginimo sistemą, manau, vis dėlto žmonės neturėtų už tai mokėti. Todėl siūlau, čia ypač susiję su tolimesniais regionais, kur galbūt dar bus tam tikri klausimai sprendžiami apskritai dėl atliekų didesnio rūšiavimo galimybės ir apskritai dėl kuro transportavimo deginimo įmonės, tai iš tikrųjų bent jau 2019 metams būtų galima priimti sprendimą, kad pritartume ir paliktume tuos 5 %.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aišku, paliekame tą patį mokestį. Turbūt visi gyventojai tikrai apsidžiaugs, bet, kita vertus, žiūrint į ateitį, 2020 metais jisai augs netgi 5 kartus. Prisimenant, kad 2020 metai taip pat yra rinkimų metai, vėl teks tą mokestį pratęsti arba kitaip mes neįgyvendinsime įsipareigojimų, duotų Europos Komisijai.
Kita vertus, toks mokestis neskatina pagaliau susitvarkyti su mūsų dabar egzistuojančiais sąvartynais. Ne tik kogeneracinės jėgainės kelia klausimus bendruomenėms, bet ir šalia gyvenančios bendruomenės viltingai laukia, kada pagaliau bus uždarytas vienas ar kitas regioninis sąvartynas. Tiesiog mes tokiais sprendimais pratęsiame jų galiojimo terminą. Bet iš principo aš susilaikysiu dėl šio sprendimo.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau nuraminti ir gerbiamąjį kolegą, prieš tai kalbėjusį, ir visus kitus, kad taip, logika jūsų teorinė yra teisinga, kad mažindami sąvartynų mokestį mes neskatiname žmonių rūšiuoti, bet mes jiems neduodame jokios alternatyvos ir jokio įrankio. Norint sukurti savo šalyje pagaliau žaliąją ekonomiką (nepykite, bet nė viena valdžia nepasistūmėjo stipriai atliekų tvarkymo klausimais), reikia infrastruktūrinius projektus vykdyti. Vienintelis pavyzdys kol kas yra taromatai, ir visi puikiai žinote, kai nešate šituos butelėlius po 10 centų parduoti, nes 10 centų kainuoja. (Balsas salėje) Šitų neneši, Seimo nuosavybė, teisingai pataisė.
Gerbiami kolegos, juokas juokais, bet tiktai įgalinę žmones panašiais projektais, kad jiems apsimokėtų rūšiavimas, kad jie jaustų aiškų atlygį arba aiškias sankcijas už tai, kur jie padės savo atliekas, arba stengsis, kad jų nesusidarytų, tik tokiu būdu mes prieisime prie pirminio rūšiavimo skatinimo. Tačiau dabar, leisdami kilti sąvartynų mokesčiui, mes tą mokestį perkelsime tiesiai žmonėms, ir čia yra problema, kad iš karto žmonėms bus išrašomos didesnės sąskaitos.
O kas bus 2019 ar 2020 metais, ar kitais metais? Tada ir žiūrėsime, kolegos, kokia bus valstybėje situacija, ar stovės atliekų deginimo jėgainės, ar bus pagaliau sutvarkyti mechaninio biologinio apdorojimo fabrikai ir iš jų bus išspaudžiamas tas efektyvumas, kuris buvo žadamas. O dabar ten kalnai šiukšlių stovi supakuotų ir niekur jų neperdirba, ir niekur nepanaudoja. Yra skandalinga, bet kitais metais, po metų ir matysime, kur pasistūmėjome, ir tada nustatysime tą mokestį. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kalbėjo P. Saudargas.
Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti. Nuomonės išsakytos.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 20. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3001) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
12.04 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 32, 4, 30, 31, 3415, 3419, 3420 straipsnių, šeštojo skirsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2333(3)ES (priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, dirbame toliau. Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Atliekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių, šeštojo skirsnio ir 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2333(3)ES.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė. Galime tam pritarti? Pritariame. Taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento antrasis techninio pobūdžio pasiūlymas išbraukti žodį „bendras“. Taip pat galime pritarti? Pritariame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
3 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam nepritarta, todėl kviečiu pranešėją. Prašom, gerbiamoji kolege Virginija Vingriene, pakomentuoti komiteto argumentus.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės departamentas dėl 3 straipsnio pateikė pastabą, kad turėtų būti įvardinti konkrečiai atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai arba kokie subjektai juos turi išduoti, ar nuo kada turėtojas privalo turėti minėtus dokumentus. Komitetas šiai pastabai nepritarė, nes numatyti dokumentai bus… tai yra numatyti įvardinti apibrėžimai bus nustatyti poįstatyminiais teisės aktais. Taip pat išskirtina, kad šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos yra atliekų darytojo atsakomybė už atliekų turėjimą. Siūlau šiai pastabai nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime pritarti komiteto nuomonei. Dėkoju. Visą 3 straipsnį galime priimti. 4, 5, 6, 7 straipsniai, pasiūlymų nebuvo gauta. Galima juos priimti? Galime.
8 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime pritarti? Priimame ir kartu pritariame. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 10 straipsnis. Galime priimti? Galime. 11 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Gerbiama kolege, gal trumpas komentaras?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia Teisės departamentas pasiūlė numatyti atliekų nelaikymo atliekomis kriterijus atliekų atskiriems srautams ir taip pat numatyti įsigaliojimo datą, kad poįstatyminiai, įstatymą įgyvendinantys teisės aktai įsigaliotų ne tą pačią dieną kaip įstatymas, bet diena prieš, kaip ir nustato Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimai.
Komitetas pritarė iš dalies ir atkreipė dėmesį, kad atliekų nelaikymo atliekomis kriterijai bus numatomi aplinkos ministro įsakymais, nes šis įstatymas taip pat sudaro galimybę aplinkos ministrui nustatyti tuos kriterijus. Anksčiau buvo vadovautasi tik Europos Sąjungos galiojančiais reglamentais. O pritariame iš dalies – atsižvelgiame į įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo datą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat buvo gautas antras pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ir trečiajam pasiūlymui komitetas nepritarė. Prašom, komiteto komentaras.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia būtų redakcinio pobūdžio pastaba. Teisės departamentas siūlo išbraukti aplinkos ministrą, bet kadangi įsakymas yra ne tik ūkio ministro, bet dviejų ministrų, tai ūkio ministro ir aplinkos ministro, aplinkos ministras turėtų būti įvardintas, ir komitetas nepritarė šiai pastabai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonei? Galime pritarti. Dėkoju. Dar vienas pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Ir čia jau buvome aptarę dėl suredaguotų datų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, dėl suredaguotų datų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2333(3) priimtas. (Gongas)
12.09 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 3425 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1711(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1711(2). Išvados. J. Imbrasas. Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom pakomentuoti, kodėl komitetas nepritarė.
J. IMBRASAS (TTF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Teisės departamentas buvo pateikęs savo nuomonę, kad dokumentų nepateikimas negali būti laikomas ir (ar) prilyginamas neteisėtam dokumentų išrašymui. Komitetas nepritarė. Štai komiteto argumentai. Gaminių ir atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai turi būti pagrįsti būtinais dokumentais, pagrindžiančiais tam tikro atliekų kiekio sutvarkymą. Tad jeigu šie dokumentai nepateikti, vadinasi, apie atliekų sutvarkymą išrašytas dokumentas gali būti laikytinas nepagrįstu ir neteisėtai išrašytu.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti komiteto išsakytiems argumentams? Pritariame.
Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Visą 1 straipsnį galime priimti? Galime. Dėkoju. Pagal komiteto išdėstytus pasiūlymus.
2 straipsnis. Kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, dėl įsigaliojimo datos. Galime tam pritarti? Pritariame. 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėkoju pranešėjui. Dėl viso įstatymo projekto. S. Gentvilas – motyvai už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, lygiai prieš metus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 30 mln. eurų bauda apdalino 1 tūkst. 700 Lietuvos įmonių, kurios negalėjo sukontroliuoti vieno iš Aplinkos ministerijos prižiūrimo metalo pakuočių perdirbėjo UAB „Metrail“ veiklos. Šis įstatymo projektas leidžia valstybei ateiti į tokias įmones kaip „Metrail“, kurios keletą metų piktybiškai nepateikia dokumentų, ir išsireikalauti dokumentų. Valstybinės institucijos dabar įgaus teisę ateiti į įmonę ir pareikalauti dokumentų, pakartoju. Tuo tarpu 1 tūkst. 700 įmonių, kurios gavo baudas už šitos įmonės fiktyvų tvarkymą, neturi tokios teisės, kokią turi valstybės operatyvinės tarnybos ar valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę atliekančios institucijos. Tik šiandien mes suteiksime pačiai valstybei teisę nueiti pas gamtos niekadėjus, pareikalauti dokumentų ir nutraukti galimą veiklą. Bet kita ranka ta pati valstybė baudžia privatų sektorių už tai, kad keletas niekadėjų veikia. Man atrodo, kad labai neteisingai valstybė elgėsi iki šiol, nes tik šiandien, suteikdami teisę pačiai valstybei nueiti pas niekadėjus, mes baudžiame verslą už tai, kad jis neva nesukontroliavo niekadėjų. Rytoj Aplinkos apsaugos komitetui Aplinkos ministerija turi pateikti taikos sutartį tarp 1 tūkst. 800 įmonių vienijančių kolektyvinių organizacijų ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento. Jau visus metus vyksta taikos derybos. Aš nematau prošvaisčių. Ir kol kas negirdėti iš gamintojų ir importuotojų organizacijų ar Aplinkos ministerijos teigiamų atsiliepimų. Tai, gerbiami valdantieji, šiandien suteikdami galimybę pačioms valstybės institucijoms nueiti…
PIRMININKĖ. Jau laikas, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). …pas gamtos teršėjus supraskite verslo įkaitus, kurie turi atsakyti už valstybės nekontrolę. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Gailius – motyvai už.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Turime prisidėti prie realios kontroliuojančių institucijų veiklos, mažinti galimybę šiaip vaikščioti į ekskursijas pas verslo subjektus tam, kad patenkintume savo smalsumą arba kokius nors interesus. Aš manau, kad privalome palaikyti ir siekti kuo greitesnio šito įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktikoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl Atliekų tvarkymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1711(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymą skelbiu priimtą. (Gongas)
12.14 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 301 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1877(2) (priėmimas)
Ir dar vienas Atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1877.
Dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė ir išdėstė savo redakciją. Galime tam pritarti? Galime. Taip pat buvo gautas Seimo Teisės departamento antrasis pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime.
Gerbiamieji kolegos, ar galime priimti šį straipsnį ir visą teisės aktą? Kaip komitetas pakomentavo ir kaip sudėliojo, įstatymas dabar yra iš dviejų straipsnių. 2 straipsnis – įstatymo taikymas. Tam galime pritarti? Pritariame. Dėl viso statymo projekto motyvai – A. Navickas. Prašom, kolega.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš trumpai. Noriu padėkoti sodų bendrijoms už kantrybę ir padėkoti kolegoms iš valdančiosios daugumos, kad pagaliau šitas įstatymas pasiekė finišo tiesiąją, nors labai lėtai judėjo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl Atliekų tvarkymo įstatymo, kurio Nr. XIIIP-1877(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1877(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
12.16 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2579(2) (svarstymas ir priėmimas)
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo mokslo, technologijų ir inovacijų srityje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2579(2). Svarstymas.
Užsienio reikalų komiteto išvadą perskaitys komiteto primininkas J. Bernatonis, maloniai prašome. Ruošiasi E. Jovaiša, jo nematau salėje, Švietimo komiteto vardu.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, kadangi…
PIRMININKĖ. Ruošiasi A. Gumuliauskas.
J. BERNATONIS (LSDDF). …Seimo narys M. Puidokas, kuris turėjo pateikti, susirgo, tai aš teikiu komiteto išvadą – pritarėme Teisės departamento vienai pastabai ir komitetas pritarė šiam projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo ir mokslo komiteto išvada, ateina net du vaikinai – ir A. Gumuliauską pakvietėme, ir komiteto pirmininką. Komiteto pirmininkas, kadangi jis ir buvo paprašytas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū A. Gumuliauskui už norą padėti. Komitetas pritarė.
Mieli kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime priimti? Galime. Visą įstatymo projektą galime priimti? Motyvai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai ir vienbalsiai 85 pritarė šio įstatymo ratifikavimui. (Gongas)
12.18 val.
Įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2641(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas teisės aktas – įstatymo „Dėl Estijos Respublikos Vyriausybės, Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų automatiško akademinio pripažinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2641(2). Užsienio reikalų komitetas, J. Bernatonis, išvada.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, priėmus šį teisės aktą, automatiškai bus pripažįstami mūsų aukštojo mokslo diplomai mūsų broliškose Baltijos valstybėse. Pritarėme Teisės departamento vienai pastabai ir komiteto sprendimas – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo ir mokslo komiteto išvada. Gerbiamasis pirmininke Eugenijau Jovaiša, prašome perskaityti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas svarstė ir taip pat bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvų niekas nenori išsakyti. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritariame.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai ir vienbalsiai 86 pritarė įstatymo (projektas Nr. XIIIP-2641(2) ratifikavimui. (Gongas) Dėkoju, mieli kolegos.
12.20 val.
Baudžiamojo kodekso 199, 1991, 1992 ir 200 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2697(3) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – projektas Nr. XIP-2697(3). Svarstymo tęsinys. Noriu priminti, kad diskusija įvykusi. Pirmasis pasiūlymas A. Širinskienės, Seimas jam pritarė. Aš norėčiau atsiklausti pranešėjos Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A. Širinskienės. Yra 2 straipsnis ir dėl 2 straipsnio yra taip pat jūsų pasiūlymas. Šitą pasiūlymą reikia svarstyti atskirai, ar jie yra susiję? Prašom, gerbiama kolege, tada į tribūną. Pirma pasitikslinome, 1 straipsnis. Sutarėme. 2 straipsnis.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų yra kita nusikalstama veika, tačiau labai sunku būtų traktuoti, ar susiję, ar ne. Greičiausiai kaip atskiras veikas traktuosime.
PIRMININKĖ. Gal, kad būtų visiems aišku, gerbiama kolege, jūs pristatykite, ką siūlote.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymo esmė vėlgi ta pati. Siekdama užtikrinti žvalgybos galimybes, siūlau 1991 straipsnyje „Muitinės apgaulė“ taip pat laisvės atėmimo bausmę tiesiog nuo dvejų iki ketverių metų padidinti, kad tokiu atveju būtų galima žvalgyba.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKĖ. Taip. Už A. Širinskienės pasiūlymą norinčių kalbėti… Yra prieš. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, čia yra Vyriausybės projektas. Vyriausybė teikia visai kitokius siūlymus. Kokia esmė šito projekto? Kad kriminalizuojamos tos veikos, kurios šiandien yra baudžiamos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, priklausomai nuo masto. Šiandien iki 250 MGL šitie asmenys baudžiami pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Dabar įvedamas teistumas. Bet poniai Agnei negana teistumo, jinai nori padaryti tai apysunkiu nusikaltimu iš karto, automatiškai.
Manau, tai pernelyg didelis žingsnis. Mes per mažai turime teistų asmenų – taip išeina. Tikslas tikrai nėra išieškoti didesnes baudas, o tikslas… Pažiūrėkite, Vyriausybė siūlė numatyti maksimalią laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. O čia siūloma iš karto ketverių metų bausmė. Todėl tikrai komitetas tam nepritarė ir man sunku suprasti, kodėl taip stumiamas priešingas Vyriausybės nuomonei šitas siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau, aš norėčiau patikslinti. Tai yra ne šios Vyriausybės projektas. Tai yra projektas Nr. XIP.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Koks skirtumas!
PIRMININKĖ. Tai yra skirtumas. Be abejo, tai yra skirtumas. (Balsas salėje) Nesiginčykime, pone Sabatauskai.
Motyvai už – D. Gaižauskas. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už suteiktą progą paaiškinti gerbiamam kolegai J. Sabatauskui, nes gerbiu jį kaip teisininką, tačiau ką jis dabar pasakė, plaukai šiaušiasi. Ne A. Širinskienei šito reikia, o Lietuvai.
Šiuo pakeitimu, visiems noriu pagarsinti, jeigu taip atsitiktų, kad būtų dveji metai, tai kontrabandą vykdančių asmenų atžvilgiu išvis nebūtų galima vykdyti kriminalinės žvalgybos. Tai reiškia, kad galite varyti kontrabandą per sieną ir jums nieko nebus. Pažiūrėkite, jeigu mes iškėlėme tikslą kovoti su šešėliu stiprinant kriminalinės žvalgybos subjektus, dedame dideles pastangas ir pinigus ir dabar bandome jiems atimti galimybę vykdyti tą kriminalinę žvalgybą prieš asmenis, kurie vieną iš didžiausių šešėlinių, taip sakysim, nusikaltimų vykdo, gerbiamas Juliau, jūs viską puikiai suprantate, tada man labai keista, kodėl jūs nuslėpėte šiuos argumentus, kad čia yra šuo pakastas, norima atimti galimybę vykdyti kriminalinę žvalgybą prieš kontrabandininkus. Labai prašau palaikyti šį įstatymo projektą, nes jisai būtent ir ištaiso šią klaidą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl A. Širinskienės pateikto pasiūlymo. Motyvus išgirdome. (Balsai salėje) Maloniai prašau nekelti tokio didelio triukšmo. Gerbiamas Juliau Sabatauskai, jūs tiesiog triukšmaujate ir trukdote kitiems Seimo nariams. Balsuojame dėl A. Širinskienės pasiūlymo. Motyvai išsakyti. (Balsai salėje)
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 54, prieš – 7, susilaikė 25. A. Širinskienės pasiūlymui dėl 2 straipsnio pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų kartais nelengva susigaudyti dėl pataisų esmės. Aš norėčiau paklausti, galbūt ir ponia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė pasakytų tiksliai, ar iš tikrųjų taip būtų, kaip teigia jūsų kolega iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kad jeigu mes nepriimame jūsų pataisų, tai būtų atimamos dabar turimos galimybės iš žvalgybos subjektų ir jie nebegalėtų vykdyti operatyvinės veiklos? Dabar turi, nepriimame jūsų pataisų, tai atimame.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš jau ir praėjusį kartą… Jeigu gerbiamas Julius nerėkautų ir leistų pabaigti, tai aš jau praėjusį kartą sakiau, kad yra Generalinės prokuratūros kreipimasis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, atkreipiant į tą problemą dėmesį. Iš tikrųjų situacija susiklosto tokia, kad iki šiol, kol nebuvo pirmųjų dalių pasiūlytų… Juliau, gal tiesiog mandagiau bendraukime ir nerėkaukime?
PIRMININKĖ. Aš noriu paprašyti Julius Sabatausko atsisėsti, palaukti, replikai išsakyti žodžio nesuteiksiu. Balsuosime ir eisime toliau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog situacija yra tokia, kad dabar žvalgyba yra galima apimtimi, o su tais pasiūlymais, kurie yra pateikti ne dėl XIIIP, o XIP, ankstesnių vyriausybių, atsiranda veikos, kur yra iki dvejų metų, tai joms yra negalima žvalgyba. Ir tiesiog prokuratūra sako, kad jeigu atsirastų veikų iki dvejų metų, tai tiesiog tada atriboti, kada žvalgyba yra galima ir kada negalima, būtų neįmanoma, nes iš anksto žvalgybos subjektas negali nuspėti, ar ten buvo vežama kontrabanda nuo 150 iki 250 MGL, ar per 250 MGL. To neįmanoma nuspėti iš anksto planuojant žvalgybos veiksmus, todėl kyla rizika, kad tokiu atveju tiesiog žvalgybos subjektai, nenorėdami pažeisti teisės aktų, žvalgybos nevykdys. Čia yra prokuratūros tekstas, kurį išvadoje galite matyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. 3 straipsnis. Dėl jo taip pat gautas Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašome.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 3 straipsnis yra dėl veikos neteisėtas disponavimas akcizais apmokestintomis prekėmis. Vėlgi dėl tų pačių priežasčių, kad nekiltų abejonių dėl žvalgybos priemonių taikymo, ir siūloma nuo dvejų iki ketverių metų padidinti laisvės atėmimo bausmės terminą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar jau kaip komiteto pirmininkė, komiteto argumentai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Motyvai. J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi man nesuteikėte žodžio dėl motyvų po balsavimo, tuo labiau buvo mano vardas paminėtas…
PIRMININKĖ. Statute to nėra nurodyta. Prašom, motyvai prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Noriu pasakyti, kad kalbate netiesą, nes šiandien pagal šias veikas netaikoma jokia kriminalinė žvalgyba, nes šiandien tai yra Administracinių nusižengimų kodekso tyrimo objektas. Šita veika dar nėra kriminalizuota. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nesvarbu kokia, ar pono A. Butkevičiaus ir teisingumo, nesvarbu, kokios, ar pono A. Butkevičiaus ir teisingumo ministro J. Bernatonio teiktas projektas, ar kitos Vyriausybės, bet tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės projektas. Matydama problemą, ji nusprendė siūlyti kriminalizuoti šitą veiką. Deja, matyt, kad neužtenka dvejų metų, reikia iš karto ketverių metų. Vadinasi, peršokame per kelis laiptelius. Man labai gaila, kad mūsų tyrėjai nebesugeba kitaip dirbti, tik kriminalinės žvalgybos metodais. Tai yra tiesiog dideli neįgalumo požymiai, aš taip pasakyčiau. Bet šiuo pasiūlymu iškraipomas Baudžiamasis kodeksas, iškraipoma visa sistema, nes už tokias veikas, kitas nusikalstamas veikas yra mažesnės bausmės. Balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai už – J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiami kolegos Seimo nariai, iš tiesų mane labai stebina buvęs bičiulis Julius, kuris ieško bet kokių formalių pretekstų apginti kontrabandininkus. Jeigu jūs tiek pastangų dėtumėte apginti sąžiningus žmones, tai tokios pastangos būtų sveikintinos. Mano supratimu, kaip tik čia yra sureguliuojama, o ne iškraipomas Baudžiamasis kodeksas, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, balsuojame už A. Širinskienės pasiūlymą dėl 3 straipsnio. Motyvai išsakyti.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 63, prieš – 2, susilaikė 21. Pasiūlymui pritarta.
Gautas pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Gerbiamoji kolege, prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 4 straipsnis yra „Neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos“. Tai vėlgi siūloma tas pats – nuo dvejų iki ketverių metų pakelti laisvės atėmimo bausmę tam, kad žvalgyba galėtų vykdyti.
PIRMININKĖ. Dar perskaitykite ir komiteto.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. J. Sabatauskas – prieš. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išėjo labai įdomi diskusija. Buvęs ministras išsižada savo projekto. Negana to, apkaltina tuos žmones, kurie gina Baudžiamojo kodekso vientisumą, neiškraipymą, kad kažkokios kontrabandos bijo. Čia iš tikrųjų labai smulki kontrabanda, ir ji, taip, yra problema. Bet ar reikia su mašalais kovoti branduoliniu ginklu? Manau, kad ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Bernatonis – motyvai už.
J. BERNATONIS (LSDDF). Kadangi esu apkaltintas, kad tai mano asmeninis projektas, aš noriu pasakyti, kad tai nebuvo mano asmeninis projektas. Toks buvo požiūris į situaciją, kuri buvo tuomet, ir tokie buvo siūlomi Vyriausybės sprendimai. Tai nereiškia, kad asmeniškai ministras parašė tą projektą ir nežinia dėl ko teikė. O dabar tas jūsų įkyrus kontrabandininkų gynimas tiesiog sukelia abejones, iš ko gyvenate jūs ar jūsų partija. (Balsai salėje) Bet aš į tai nesigilinsiu, aš kviečiu balsuoti, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamumui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl A. Širinskienės pasiūlymo dėl 4 straipsnio. Motyvai išsakyti.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 58, prieš – 4, susilaikė 21.
Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl viso įstatymo projekto motyvai už ir prieš. Prieš – J. Sabatauskas dėl viso įstatymo projekto. Prašom, gerbiamasis kolega, kalbėti prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tikrai nesiruošiau kalbėti prieš, bet, žinote…
PIRMININKĖ. Jeigu užsirašėte, vadinasi, ruošėtės.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Užsirašiau matydamas tendencijas ir tuo labiau tokį šmeižimą. Seimo narys pagal Konstituciją neatsako už savo kalbas Seimo salėje, išskyrus šmeižtą ir įžeidimą. Ką tik kolega mane apkaltino, kad aš gyvenu iš kontrabandos. Mano visos deklaracijos yra matomos ir viskas yra skaidru. (Triukšmas salėje) Iš tikrųjų nežinia, iš ko jūsų partija gyvena, bet vyno butelius dideliais kiekiais perkate ir kažkodėl siunčiate sąskaitą mūsų partijai apmokėti. Gyvenimas kitų sąskaita nesukelia jokios pridėtinės vertės, tik sukelia norą toliau kaltinti kitus, dėl savo bėdų, dėl savo neįgalumo kaltinti kitus žmones.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Bernatonis – motyvai už.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį. Pasižiūrėkite stenogramą, aš tikrai savo buvusio bičiulio niekuo neapkaltinau ir nieko nešmeižiau. Aš paabejojau, kodėl jis taip aktyviai gina kontrabandininkus, kokios jų pajamos? Jeigu turi pajamų iš kontrabandos, tai ir jas deklaruos, jeigu neturi, tai laikysime, kad jų neturi. Bet mėtytis tokiais žodžiais… Na, ne visi žmonės yra abstinentai. Yra žmonių Lietuvoje, kurie iš tiesų vyną geria, bet nebūtinai kontrabandinį vyną. Galima gero vyno nusipirkti ir parduotuvėse. Aš siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, prašome balsuoti. Motyvai išsakyti ir apie baudas, ir apie vyną. Balsuojame po svarstymo, ar pritarti, kad būtų pritarta Baudžiamojo kodekso įstatymo projektui.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 59, prieš – 2, susilaikė 29.
Gerbiamieji kolegos, kad galėtume priimti šioje sesijoje, ar galime pritarti skubai? Galime pritarti skubai. (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame. Kas už tai, kad galėtume pritarti skubai?
Balsavo 91 Seimo narys: už – 58, prieš – 12, susilaikė 21. Skubai pritarta.
12.38 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2700(2) (svarstymas)
Lydimasis teisės aktas – Nr. XIP-2700(2). Mes buvome jau jį paskelbę ir pradėję, tačiau jūs paprašėte pertraukos. Komiteto pirmininkę A. Širinskienę prašom perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai yra Baudžiamąjį kodeksą lydintis teisės aktas. Kadangi komitetas buvo apsisprendęs nepritarti mano pataisoms dėl bausmės padidinimo nuo dvejų iki ketverių metų, tai atitinkamai nepritaria ir siūlo atmesti Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektą. Tas sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Balsuojame dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto, kurį komitetas siūlė atmesti. Balsuojame už komiteto pasiūlymą atmesti. Balsuojantys už pritaria komiteto nuomonei, o kurie mano, kad nereikia atmesti, balsuoja prieš arba susilaiko. Tai yra lydimasis teisės aktas.
Balsavo 90 Seimo narių: už atmetimą – 35, prieš – 40, susilaikė 15. Kriminalinės žvalgybos įstatymo projektas neatmestas.
Ir dabar Statuto 141 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Jeigu nepritarta atmetimui, yra siūlomas kitas komitetas arba sudaroma komisija. Kokį siūlote, kolegos, komitetą? Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? (Balsai salėje) Siūlomas kitas komitetas, taip parašyta, deja, Statute. Seimas gali paskirti…
J. BERNATONIS (LSDDF). Tą patį komitetą. Mes pakeitėme patį projektą, pagal Statutą galima. Reikia apsispręsti Seimui.
PIRMININKĖ. Kolegos, sutariame šitaip. Jeigu tas pats Teisės ir teisėtvarkos komitetas – mygtukas „už“, jeigu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – mygtukas „prieš“. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Už – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, prieš – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Balsavo 90 Seimo narių: už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 65, prieš – 25. Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Įvertinus, kad prieš tai kaip lydimojo yra kita pozicija, ir skiriamas šitas komitetas. Taip pat prašome skubos. Galime bendru sutarimu, nes jie abu turi eiti kartu? Dėkoju.
12.42 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 33, 38, 417, 424, 569, 573, 575, 589, 590, 595, 602, 610, 611, 612, 669, 682 ir 686 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2672(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2672(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja A. Širinskienė. Kviečiu perskaityti išvadą. Replikos po balsavimo. Mieli kolegos, mes vėluojame. Aš maloniai norėčiau paprašyti. J. Sabatauskas šiuo klausimu kalbėjo ypač daug, leiskite nesuteikti, jau paskelbiau kitą darbotvarkės klausimą. Ponia Širinskiene, prašom perskaityti išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gruodžio 12 dieną komitete svarstėme minėtą projektą ir bendru sutarimu (11 balsų už) jam pritarėme.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra gauta. Motyvai. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo galime pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo skubos tvarką. Galime pritarti skubos tvarkai? Galime pritarti. Pritariame skubos tvarkai.
12.43 val.
Administracinių nusižengimo kodekso IV skyriaus pavadinimo, 569, 581, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 211, 5551 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2820(2), Baudžiamojo kodekso papildymo 392 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2821(2), Baudžiamojo proceso kodekso 212 ir 217 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2822(2), Civilinio proceso kodekso 10, 192 ir 263 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2823(2), Darbo kodekso 31 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2824(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 49, 59 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2825(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2826(2), Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2953(2) (svarstymas)
Lydimieji teisės aktai. Kviečiu komiteto pranešėją A. Širinskienę. Įstatymų projektai Nr. XIIIP-2820, Nr. XIIIP-2821, Nr. XIIIP-2822, Nr. XIIIP-2823, Nr. XIIIP-2824, Nr. XIIIP-2825, Nr. XIIIP-2826 ir Nr. XIIIP-2953 yra kaip lydimieji teisės aktai. Jūsų pagrindinio komiteto išvados.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, svarstome Pranešėjų apsaugos įstatymų projektų paketą. Jie yra būtini siekiant suteikti mūsų pranešėjams teisines garantijas ir būtini tam, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliosiantis įstatymas veiktų tinkamai. Šiuos projektus komitetas svarstė gruodžio 14 dieną, ir mes visiems jiems pritarėme bendru sutarimu, balsuojančių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Taip buvo dėl visų lydimųjų įstatymų projektų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl papildomo Darbo kodekso projekto Nr. XIIIP-2824(2) Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomas komitetas. Prašau R. Šalaševičiūtę perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymai buvo užregistruoti vėliau, ir suderinome su pasiūlymų dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2822 iniciatore, kad juos svarstysime priėmimo metu. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai dėl visų lydimųjų teisės aktų. Agne Bilotaite, norite kalbėti? Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Pirmiausiai norėčiau padėkoti pagrindiniam komitetui už tikrai puikų darbą ir pažymėti tai, kad sausio 1 dieną įsigalios Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas. Tai yra įstatymas, kuris gins žmones, pranešančius apie korupciją arba kitus pažeidimus, todėl yra labai svarbu, kad šiais metais mes spėtume priimti šiuos projektus, kurie kalba apie atsakomybę, jeigu bus padaryti šio Pranešėjų apsaugos įstatymo pažeidimai, jeigu bus atskleistas konfidencialumas. Taip pat šiame lydimųjų įstatymų pakete yra kalbama apie tai, kad bus draudžiama daryti neigiamą poveikį žmogui, kuris užima tam tikras pareigas, nebus galima jo atleisti arba pažeminti pareigose, kad teismuose bus užtikrinamas to žmogaus konfidencialumas. Taip pat bus numatyta galimybė atleisti nuo atsakomybės, jeigu toks pranešėjas bus dalyvavęs pats tokioje veikoje, taip pat turės galimybę būti atleistas.
Gerbiami kolegos, tikrai buvo įdėtas labai didelis darbas, ir komitetas rimtai dirbo, ir darbo grupė. Visiems noriu padėkoti ir tikrai paraginti palaikyti šiuos projektus, nes žmonės laukia apsaugos, kurios iki šiol neturi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju Agnei Bilotaitei, šios darbo grupės vadovei, kuri parengė visus lydimuosius ir pagrindinį teisės aktą. Galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritariame. Ar galime pritarti, kad taikome skubą ir kartu su pagrindiniu, kaip ir pritarėme? Galime. Dėkoju.
12.47 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 378 ir 379 straipsniais ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2651(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Prokuratūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIIIP-2651(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – P. Valiūnas. Prašom perskaityti.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų gruodžio 12 dieną šis projektas buvo svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete kaip pagrindiniame. Komiteto sprendimas toks: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2651(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 11 – už. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Puiku. Gerbiamieji kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ar galime taikyti skubą, kad galėtume dar šioje sesijoje ir priimti? Galime. Dėkoju. Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Dėl skubos? J. Olekas pageidauja, kad būtų balsuojama. Prašom balsuoti, kad taikytume skubą.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 75, prieš – 2, susilaikė 13. Skelbiama skuba dėl šio įstatymo projekto.
12.50 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1781(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1781(2). Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo paskirtas kaip pagrindinis. A. Širinskienę prašome perskaityti komiteto išvadą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 7 dieną svarstė Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas ir pritarė patobulintam variantui: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas vienbalsiai pritarė. Norinčių diskutuoti nėra. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ir galime taikyti skubą? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju, kolegos.
12.51 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 2, 40, 44, 51, 56, 59, 67 ir 71 straipsnių pakeitimo ir papildymo 791 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1783(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo 791 įstatymo projektas Nr. XIIIP-1783(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. A. Širinskienė. Prašome į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Lapkričio 21 dieną svarstėme Administracinių bylų teisenos įstatymo projektą Nr. XIIIP-1783(2) ir pritarėme patobulintam projektui ir išvadai taip pat bendru sutarimu, už – 10.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai ir už bendrą sutarimą vienbalsiai komitete. Motyvų išsakyti niekas nepageidauja. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Mieli kolegos, dėkoju. Taip pat prašome skubos. Galime tam pritarti? Pritariame. Dėkoju.
12.52 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1875(2), Administracinių nusižengimų kodekso 27, 34, 420, 422, 423 ir 424 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 311 ir 693 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1876(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1875(2). Svarstymas. J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. J. Sabatauskas. Prašome perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Taip pat yra lydimasis teisės aktas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1876(2).
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šis įstatymo projektas svarstytas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Noriu priminti jo esmę – yra įvedami vadinamieji alkolokai, arba alkotesteriniai užraktai automobilyje. Jeigu išgėręs asmuo norės vairuoti, jis turės prieš tai… bet kuris norės vairuoti, turės papūsti, ir jeigu užfiksuos, kad yra alkoholio, automobilis neužsives, variklis neužsives. Tai yra numatoma tiems asmenims, kurie yra pažeidę, vairavę neblaivūs. Jiems numatytas tam tikras laikotarpis, kad gali anksčiau baigtis draudimas vairuoti tiktai su sąlyga, kad būtų įrengtas alkolokas.
Komitetas svarstė projektą. Už buvo 11, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Tik dar komitetas pasiūlė, kad įsigaliotų (išskyrus šio straipsnio 2 dalį) nuo 2020 m. sausio 1 d. O Vyriausybei pavedimas iki 2019 m. gruodžio 31 d. parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Mieli kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1875 ir lydimajam projektui Nr. XIIIP-1876 po svarstymo pritarta. Galime taikyti skubą? Taikome skubą bendru sutarimu.
12.54 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2013 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-22 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2013. J. Sabatauskas. Prašome perskaityti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, čia kažkuo yra panašus įstatymas, tačiau juo buvo siūloma pasidalinimo funkcijos automobiliams numatyti irgi tą patį užraktą – alkoloką. Komitetas darė klausymus šiuo klausimu ir nusprendė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Turbūt perskaitysiu motyvus.
PIRMININKĖ. Arba pakomentuokite trumpai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsižvelgiant tiek į Ūkio ministerijos, tiek į Konkurencijos tarybos, Teisės instituto ir kitų institucijų pastabas, įstatymo projektą siūloma grąžinti tobulinti, nes siūlomas teisinis reguliavimas apsunkintų konkrečių ūkio subjektų, transporto priemonių nuomos paslaugas teikiančių įmonių veiklą. Nuomoti automobiliai sudaro tik nedidelę dalį automobilių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, tačiau nėra statistinių duomenų, kurie pagrįstų, kad būtent šitoje srityje yra daugiausia tokių pažeidimų. Aš manau, kad tik laiko klausimas, kada galėsime reglamentuoti šitą veiklą. Šiam sprendimui komitetas pritarė: už – 11, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip ir girdėjote, komitetas vienbalsiai pritarė siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti. Todėl motyvai. Už pasiūlymą tobulinti kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų jau buvo išsakyti argumentai, jog tai iškraipytų konkurenciją, reikšmingai suvaržytų ūkio subjektų veiklą. Bet aš vis dėlto siūlyčiau ne tik grąžinti tobulinti ir sustabdyti šią iniciatyvą, bet pagalvoti apie alkoblokų įvedimą visuomeniniame transporte, tai yra moksleivių autobusuose, šiaip transporto priemonėse, viešojo transporto. Matyt, gal tai duotų reikšmingą, realią naudą, kurią pajustume mes visi. Ir taikyti tokius dalykus ne pavėžėjimo priemonėse ir įmonėse, kurios teikia pavėžėjimo paslaugas, bet visuomeniniame transporte.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji, kadangi motyvų prieš nėra, galime bendru sutarimu pritarti, kad grąžiname iniciatoriams tobulinti? Ačiū. Pritarėme bendru sutarimu.
12.57 val.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 10, 15, 16 straipsnių, trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2601(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-23 klausimas – Bendrojo pagalbos centro įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2601(2). Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėja jau pasiruošusi. A. Norkienė. Prašom perskaityti komiteto išvadą.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, kolegos. Gruodžio 12 dieną komitetas svarstė minėtą projektą ir 10 balsų už pritarė komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nori dalyvauti J. Olekas. Ar jau nenori? Nori. Prašom kalbėti, penkios minutės.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš esmės pritardamas pagalbos telefono ir centro stiprinimui, vis dėlto norėjau eiti į šią tribūną ir pasakyti keletą abejonių dėl nusiskundimų, kuriuos išreiškia (kartais sutinki) Lietuvos gyventojai, mūsų rinkėjai, dėl to, kad unifikuojant pagalbos telefoną vis dėlto nukenčia kokybė.
Mes ilgą laiką turėjome skirtingus telefonus, skirtingus žmones, budinčius prie jų, ir ypač greitosios medicinos pagalbos. Kai žmonės skambina nelaimės atveju ir kreipiasi į Bendrosios pagalbos centrą, jie kartais išgirsta ne visai kvalifikuotą atsakymą. Galbūt to pasirengimo priimti sveikatos paslaugų pagalbos žinią ir trūksta bendrosios pagalbos telefonu. Buvo nemažai investuota mūsų valstybės ir Europos Sąjungos lėšų, siekiant išlaikyti tam tikrą savarankiškumą teikiant greitąją pagalbą. Aš manau, kad šiame įstatymo projekte tai nėra pakankamai atspindėta.
Dabar turime svarstymo stadiją, bet galbūt galėtume dar kartą įsigilinti, ar iš tikrųjų nebūtų tokios galimybės, kad žmonės, kurie kreipiasi dėl sveikatos reikalų, gautų tikrai kvalifikuotą pagalbą. Buvo laikas, kai ne tik slaugytojai, bet net gydytojai budėjo prie to telefono, kad kuo aukščiausios kvalifikacijos žmogus galėtų priimti tą žinią, nes dažnai skambina ir susijaudinę, ir ligos paveikti žmonės, prašydami tos pagalbos, ar po traumų ir tikrai reikia tam tikro medicininio pasirengimo. Todėl kalbu čia ir agituoju jus dar kartą pasižiūrėti į tą problemą, nes ji tokia egzistuoja. Mes negalime užmerkti akių ir pasakyti, kad tegul skambina 112, o mes ten kaip nors perjungsime. Mes turėtume organizuoti taip tarnybos darbą, kad ji galėtų priimti ir žmonės ten būtų parengti, todėl ir reiškiu šias abejones dėl teikiamo įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų išsakytą nuomonę. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Gerbiamas Juozai, jūs jau išsakėte motyvus, ar norite dar kalbėti prieš? Gal jau nebe?.. J. Olekas. Iš tikrųjų keista.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų noriu pasisakyti būtent šioje fazėje, tai yra dėl motyvų, ir dar kartą paraginti, kad iki šio įstatymo priėmimo būtų pasižiūrėta ir įvertinta ta situacija, kuri yra susiklosčiusi ypač regionuose. Budintys prie pagalbos telefono medikai, kurie dar priima tas žinias, iš tikrųjų puikiai žino tuos simptomus, kuriuos išsako besikreipiantieji, ir puikiai žino pagal situaciją vietą, kur būtų galima tiems žmonėms suteikti pagalbą. Todėl aš dar kartą sakau, neskubėkime priimti. Aš apeliuoju į jus, pirmininke, kuri paprastai čia ypatingą skubą siūlote labai greitai.
PIRMININKĖ. Ne ypatingą skubą siūlome.
J. OLEKAS (LSDPF). Atsiprašau, skubą siūlote, pasitaisau. …Kad mes tikrai turėtume pakankamai laiko, nes kiekvienas toks skambutis yra svarbus išsaugant žmonių ne tik sveikatą, bet ir gyvybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, J. Sabatauskas. Šnekoriai prašo. Prašom. Gerbiami kolegos, maloniai suteikiu, pavadinau šnekoriais, bet maloniai prašau kalbėti. Motyvai už. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš labai atsiprašau, gerbiama pirmininke. Jeigu jūs atsimenate, žodis „parlamentarai“ yra iš prancūzų kalbos „parler“ – „kalbėti“.
PIRMININKĖ. Atsimenu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kažkaip neatsimenate. Ir šiuo atveju šiandien ne tik netramdote suįžūlėjusių kolegų, kurie įžeidinėja kitus kolegas, bet dar ir pati leidžiate sau juokauti.
Noriu pasakyti, kad šis įstatymo projektas skirtas vieninteliam tikslui – nustatyti, kad būtent skubiosios pagalbos skambučių numeriu 112 priėmimas, kad tos tarnybos atlieka savo pajėgų operatyvų valdymą, konkretizuoti šio numerio paskirtį ir taip toliau, o tos problemos, kurias išsakė gerbiamas Juozas, yra viso labo dėl nevienodo atlyginimo taikymo tiek vienoje, tiek kitoje sistemoje. Jeigu tas klausimas būtų Vyriausybės išspręstas, manau, neliktų jokių problemų ir jokių nesutarimų. Raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Skelbiu balsavimą. O žodis „šnekorius“ yra toks gražus žodis. Aš, gerbiamas Juliau Sabatauskai, norėjau tiesiog atkreipti dėmesį, kad jūs esate aktyvus Seimo narys. (Balsai salėje) Balsuojame, taip. Balsavimo mašina įjungta, jūsų motyvai išsakyti, balsuojame.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 6.
Kadangi įgyvendinimo laikas yra numatytas 2019 metų liepos mėnesį, skubos neprašau.
Seimo nutarimas, kurio numeris… J. Bernatonis, atsiprašau, kolegos.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kadangi mano buvęs bičiulis Julius pasakė, kad gerbiamas Juozas, tai gali susidaryti kolegoms įspūdis, kad čia jis turėjo omeny mane, jis turėjo omeny gerbiamą J. Oleką.
13.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4671(2), Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. X-743 „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4672(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Aš paskelbiau kitą mūsų darbotvarkės klausimą, projektą Nr. XIIP-4671(2) – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 „Dėl Ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėją R. Juknevičienę. Komiteto išvada. Svarstymas. Taip, prašom, mes turime išvadą. Kartu yra lydimasis nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas. Taip pat R. Juknevičienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėja. Prašom.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė šį projektą. Tiesa, svarstymas užtruko, jau kadencijos vidurys, bet svarbu, kad pagaliau prieita prie bendros išvados ir buvo pritarta bendru sutarimu. Prie detalių neisiu, kas norės, pasidomės. Čia yra tokia programa, kuri tradiciškai priimama parlamentuose. Viena priežasčių, kodėl užtruko, buvo ta, kad buvusi Vyriausybė pateikė, norėjosi naujai Vyriausybei duoti peržiūrėti šitas visas programas, jie įdėjo kai kurių pakeitimų, susijusių su šitos Vyriausybės kitokiais tam tikrais naujais dalykais, gyvenimas padiktavo naujus pokyčius, taip pat partijų susitarimas dėl gynybos buvo pasirašytas. Nežinau, gal aš abu iš karto galiu pristatyti?
PIRMININKĖ. Taip, būsiu dėkinga.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kad nereikėtų antrą kartą į tribūną eiti, o paskui jau jūs procedūras sureguliuosite.
Šita programa yra patobulinta, papildyta. Nors, kaip žinote, labai tokių esminių dalykų, kitokių nei buvusios Vyriausybės arba buvusių Vyriausybių, nėra, nes daugmaž konsensusas gynybos srityje iki šiol mūsų valstybėje vyravo, todėl komitetas bendru sutarimu pritarė. Kviečiu ir Seimą pritarti šitiems svarbiems aktams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Diskusija. J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kadangi buvo pristatyti du projektai, tai aš dėl vieno, dėl pačios programos, tvarkos nekalbėsiu, nes ten yra grynai tik formalus metų pakeitimas, kadangi jau esame 2019 metų išvakarėse, tai juos reikia atlikti.
Dėl pačios programos. Iš tikrųjų galime pasidžiaugti, kad pagrindinės kryptys, kaip pranešėja sakė, iš tikrųjų yra tęsiamos. Mes toliau modernizuojame savo kariuomenę, tie pagrindiniai projektai, kurie sudaro turbūt tris ketvirčius kariuomenės modernizacijos, ar tai būtų pėstininkų kovos mašinos, ar vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos, haubicos ir kiti, iš tikrųjų yra tęstiniai, jie ateina iš 2015, 2016 metų, kai buvo pradėti, ir labai džiugu, kad yra tęsiami. Galbūt šiek tiek diskusijų kelia iš tikrųjų mūsų tolesnė modernizacija ir tolesnė kariuomenės plėtra skaičiais. Be abejo, kad mums reikia labai aiškiai įsivaizduoti ir matyti realijas, iškylančias demografines problemas, tie mūsų planai, kuriuos mes esame įsirašę, ambicingi planai, čia į krašto apsaugos plėtros programą… Mes matome, kad dalį jaunuolių jau vis sunkiau ir sunkiau pakviesti. Šie metai yra antri metai, kai neužteko savanorių, ateinančių į tarnybą. Prieš tai trejus metus iš eilės susirinkdavo jaunuoliai, kurie patys paprašydavo ir ateidavo tarnauti mūsų pajėgose. Viena vertus, tai yra susiję su demografine situacija, kadangi dalis žmonių yra išvykę, dalis tiesiog sumažėjo Lietuvoje, bet turbūt kitas dalykas yra ir pats kariuomenės patrauklumas. Kaip minėjau, tos programos, kurios dabar vyksta, kurios ateina, ginkluotė daro kariuomenę patrauklesnę, tačiau yra ir tokių sričių, kuriose, matyt, dėl tos kiekybinės plėtros ne visada pakanka kokybinei plėtrai.
Aš manau, kad dabar pateikti Krašto apsaugos sistemos plėtros programos metmenys iš tikrųjų yra pakankamai subalansuoti, bet, kaip sakiau, mums reikėtų dar paieškoti kokybės didesnio matymo, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kas darosi pasaulyje, – naujos hibridinės grėsmės, kibernetinio, informacinio saugumo, specialiųjų pajėgų vystymas. Paprastos konvencinės kovos matome vis mažiau, ar tai būtų mūsų patirtis paskutinių metų Kaukaze, Gruzijoje, ar tai būtų 2014–2015 metų patirtis Ukrainoje, Kryme, Pietryčių Ukrainoje, ar net ir paskutiniai įvykiai Kerčės sąsiauryje.
Todėl kviesčiau kolegas dabar palaikyti, kaip ir pranešėja sakė, mūsų ir ministerijos pateiktą, komitete šiek tiek patobulintą ir bendru sutarimu pritartą programą ir ateityje daugiau dėmesio skirti ne kiekybinei, o kokybinei kariuomenės kaitai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu V. Baką.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų užsirašiau diskusijai, nes, ko gero, tai toks vienas svarbiausių dokumentų, kuris gal užbaigia arba vainikuoja mūsų visų darbą ir sutarimą dėl mūsų krašto saugumo.
Norėčiau keletą akcentų akcentuoti tam, kad vis dėlto reikėtų išryškinti pasiekimus. Aš nenorėčiau sutikti su ponia R. Juknevičiene, kad tai kažkoks įprastas dokumentas. Tai tikrai nėra įprastas dokumentas. Tai yra dokumentas, kuris nusako Lietuvos krašto apsaugos sistemos plėtros pagrindines kryptis, uždavinius ir apibrėžia rezultatus, kaip mes matuosime pažangą. Dar svarbiau – šis dokumentas yra labai svarbi parlamentinės kontrolės priemonė.
Kaip ir sakiau, iš tiesų tai darbas, kurį pavyko bendromis jėgomis padaryti. Nepaisant kaistančios politinės situacijos, ko gero, vienintelė sritis, dėl kurios mes – ir opozicija, ir pozicija – sutariame, tai yra mūsų krašto saugumas. Šis dokumentas diskutuotas NSGK ilgiau nei metus, beveik dvejus metus, bet mes jo negalėjome priimti anksčiau, negu buvo apsispręsta, priimtas politinių partijų susitarimas, kol mes neapsisprendėme, kaip mes žiūrime į krašto apsaugos sistemos finansavimą.
Mes galėjome sukurti dar vieną programą, padėti ją į stalčių ir galbūt pamiršti, bet dabar atsitiko kitaip. Yra partijų susitarimas, yra Nacionalinio saugumo strategija ir dabar yra dokumentas, kuris jau apibrėžia mūsų krašto apsaugos sistemos plėtrą. Jis pakankamai detaliai nusako tą plėtrą. Kas dar labai svarbu, tai yra strateginis dokumentas, kuris nusako, apibūdina plėtrą dešimčiai metų.
Noriu pateikti keletą skaičių, kurie galbūt išskirti, kurie yra programoje. Iki 2020 metų, jeigu mūsų politinė valia nesikeis, jeigu mūsų sutarimai nesikeis, tai iki 2020 metų, tai yra dar šios kadencijos Seime, krašto saugumo finansavimas turėtų perkopti 1 mlrd. eurų, o 2028 metais išlaidos gynybai gali perkopti 1,5 mlrd. eurų. Tai yra įspūdingi simboliniai skaičiai, kurie parodo mūsų skiriamą dėmesį krašto gynybai. Jo niekada nebuvo tokio, koks yra šiandien, nebuvo tokio ilgalaikio įsipareigojimo, ko gero, kokį mes siūlome padaryti šiandien.
Taip pat keletas skaičių, kurie galėtų būti įdomūs. Iš tų pinigų, kuriuos mes skiriame gynybai, 50 % yra skiriama personalui išlaikyti, na, o atnaujinimui, investicijoms yra skiriama ne mažiau kaip 20 %. Dar vienas svarbus skaičius, dėl kurio Seimas kviečiamas sutarti, kad iki 2020 metų mūsų karių atlyginimai turi didėti 30 %, tai yra didėjimas, tas laipsninis didėjimas turi siekti 30 %.
Pagrindiniai šios programos uždaviniai yra du, tai yra būtent tai, kaip mes naudosime savo investicijas. Yra du pagrindiniai tikslai. Pirmasis – didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią. Antrasis tikslas – užtikrinti valstybės institucijų ir piliečių pasirengimą mobilizacijai, priimančios šalies paramos teikimui, gynybai, atsparumui, kibernetinėms ir informacinėms atakoms.
Ką dar norėčiau išskirti iš šios programos. Šioje programoje atsiranda tokios nuostatos kaip piliečių patriotizmas ir valia ginti valstybę, atsparumo informacinėms atakoms ir propagandai stiprinimas. Šioje programoje įtvirtinamos nuostatos, kad šalies mokyklose bus stiprinamas ugdymas krašto gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais, plečiant šių temų dėstymą pagal pagrindinio ugdymo bendrąsias programas ir per neformalųjį ugdymą. Iš tikrųjų mes turime galimybę pasiekti, kad, čia ponas J. Olekas kalbėjo apie tai, kad mums trūksta savanorių, bet iš tikrųjų mes turime galimybę pasiekti…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, laikas, jau reikėtų diskusiją baigti.
V. BAKAS (LVŽSF). Jau baigiu. Kad įsitraukimas į krašto gynybą būtų populiari nuostata visuomenėje. Aišku, teks dėl to diskutuoti tiek su būsimu švietimo ministru arba ministre, tiek su krašto apsaugos ministru. Dėl ko mes nesusitariame? Dėl privalomo visuotinio šaukimo, dėl to dar turėsime susitarti čia, Seime.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji, pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Jau diskutavome, ačiū, gerbiamasis Juozai, Vytautai Bakai. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu.
13.18 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 1, 2, 5, 9, 10, 25, 60, 611, 63, 65, 651 straipsnių ir šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 612 straipsniu ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2864(2), Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1669 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2865(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2866(2), Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo Nr. I-555 1 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2867(2), Karo policijos įstatymo Nr. VIII-911 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2868(2), Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2869(2), Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2870(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2871(2), Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2872(2), Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1381 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2873(2) (svarstymas)
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2864(2) ir lydimieji teisės aktai. Kviečiu V. Baką dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados ir visų lydimųjų teisės aktų, kurių numeriai nuo Nr. XIIIP-2865 iki Nr. XIIIP-2873.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Noriu irgi kelis žodžius pasakyti, esmę. Atrodo, daug lydimųjų projektų, bet šių projektų pakeitimų esmė yra atsisakyti vadinamosios civilinės arba pusiau civilinės krašto apsaugos tarnybos. Tokia, kokią mes turėjome daugelį metų, tikrai nebuvo aiški. Vieni ją vertino kaip daugiau privilegijuotos sistemos sukūrimą, kur neaišku, ar tarnauja kariai, ar ne kariai, kokias jie funkcijas vykdo. Tai yra teisės aktai, kurie padės išskaidrinti mūsų krašto apsaugos sistemą, išskaidrinti karjerą joje ir panašiai. Komitetas svarstė šiuos projektus, ir ginčų, diskusijų nebuvo. Mes bendru sutarimu jiems pritarėme.
PIRMININKĖ. Pagrindiniam ir lydimiesiems teisės aktams.
V. BAKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas. Prašau perskaityti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2864 ir lydimųjų teisės aktų iki projekto Nr. XIIIP-2873.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ir dešimties lydimųjų įstatymų projektus. Buvo keletas Seimo Teisės departamento pastabų, kurioms yra pritarta. Siūloma iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. J. Olekas – motyvai už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui. Noriu pasakyti, kad statutiniai ir civiliai darbuotojai suvaidino labai svarbų vaidmenį tam tikrame mūsų valstybės vystymosi etape. Tai buvo specifinė tarnystė valstybei, ypač tam tikrose civilinėse, specializuotose institucijose, kaip vyriausybinių ryšių ir kitose, kurios ėjo iš vienos žinybos į kitą, ir kuri buvo reikalinga tam, kad žmonėms būtų išsaugota adekvati tarnybos vieta, garantuotas atlygis. Bet laikas keičia situaciją ir šiandien iš tikrųjų pertvarkant kai kurias tarnybas krašto apsaugos sistemoje yra sutarta ir rastos galimybės, kad tie žmonės nenukentės, galės tęsti tarnybą ir darbą kitose pozicijose, kitaip vadinant tuos pačius etatus. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui ir lydimiesiems įstatymams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nenori išsakyti. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom. Balsuojame dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pagrindinio ir lydimųjų teisės aktų kartu. Po svarstymo.
Balsavo 73 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė po svarstymo minėtiems įstatymų projektams. Kaip kolegos ir prisimenate, pateikimo metu buvo pritarta skubai, kad galėtume visus šiuos teisės aktus priimti dar šioje sesijoje.
13.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3011 (pateikimas)
Mieli kolegos, kadangi jau yra atvykę pretendentai į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, tam nustatytas laikas beveik toks ir yra, ar sutiktumėte, kad dabar ne Referendumo įstatymą pradėtume svarstyti, o kviestume į tribūną (matau, prieštaravimų nėra) Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę? Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Ernestą Rimšelį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIIIP-3011. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Lietuvos apeliaciniame teisme šių metų gruodžio mėnesį atsilaisvinus iš karto trims teisėjų pozicijoms, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą teisėjų kolegijų darbą, kuo operatyvesnį bylų nagrinėjimą šiame teisme viešos atrankos būdu, dalyvaujant teisėjams ir visuomenės atstovams, buvo atrinkti geriausi kandidatai. Apeliacinio teismo teisėjų pareigoms užimti leiskite pristatyti tris kandidatus, kurių skyrimui šių metų lapkričio 30 dieną vienbalsiai pritarė Teisėjų taryba. Kandidatai prieš tai perėjo sudėtingą atrankos procedūrą ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos buvo pripažinti vienais tinkamiausių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų pareigoms užimti. Seimo pritarimas šių teisėjų kandidatūroms yra numatytas Konstitucijoje, todėl leiskite man pristatyti kandidatą į Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus – šiuo metu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju dirbantį Ernestą Rimšelį. Įvairiapusės 19 metų teisinio darbo, tiek praktinio, tiek akademinio, patirties turintis kandidatas vertinamas kaip gilaus mąstymo, aukštos profesinės kompetencijos, darbštus ir sąžiningas teisėjas. Teisėjo profesionalumą patvirtina išskirtinai aukšti statistiniai bylų rodikliai. Ernestas Rimšelis 2006 metais Mykolo Romerio universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Esminiai baudžiamojo proceso teisės pažeidimai: samprata, vertinimas ir procesiniai padariniai“. Jo mokslinių interesų kryptys sutampa su specializacija dirbant teisėju. Teisėjas ne tik aktyviai pats kelia kvalifikaciją, bet ir veda mokymus teisėjams ir teisėjų padėjėjams.
Tiek Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, tiek Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai šiam kandidatui vienbalsiai skiria aukščiausius įvertinimus siekiant karjeros, todėl, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Konstitucija, Prezidentė prašo Seimo pritarimo šiai teisėjo kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagal Statuto 200 straipsnį dabar turėčiau pakviesti pretendentą Ernestą Rimšelį, kad kolegos Seimo nariai galėtų… Jūs prisistatykite ir po to atsakysite į Seimo narių klausimus.
E. RIMŠELIS. Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mums visiems iš tikrųjų didelė garbė stovėti šioje tribūnoje kaip kandidatams į tikrai svarbias ir atsakingas pareigas Lietuvos Respublikoje. Mes tai vertiname kaip didelį mūsų kvalifikacijos ir gebėjimų įvertinimą.
Prezidentės patarėja pristatė trumpai faktus apie mane, nesiplėsiu, žinau jūsų darbotvarkę. Pabandysiu akcentuoti tik kelis aspektus, kurie, mano nuomone, jeigu gerbiami Seimo nariai pritartų mano kandidatūrai, leistų jums būti užtikrintiems, kad savo pareigas atliksiu garbingai, sąžiningai ir tinkamai. Kaip jau minėjo patarėja, iš tiesų 19 metų mano profesinė veikla yra susijusi su teismų veikla. 10 metų dirbau tame pačiame Apeliaciniame teisme, į kurį šiuo metu pretenduoju. Būtent šiame teisme nagrinėjamų bylų specifika ir problematika mane skatino imtis mokslinių tyrimų, juos orientavau kaip praktinį darbą, į praktinius niuansus gilinausi, ne teorinius aspektus, bet tuos, kurie buvo svarbūs tuo metu man dirbant tame pačiame Lietuvos apeliaciniame teisme. Nuo to laiko Lietuvos apeliacinio teismo specifika ir darbo reglamentavimas kito labai nežymiai. Dalis pakeitimų reglamentavimo požiūriu man yra puikiai žinomi. Juose teko pačiam dalyvauti, kai kuriuos teko rengti, dalyvauti diskusijose, rašyti apie tai publikacijas. Be to, ir šiandien dirbu pirmosios instancijos teisme – apygardos teisme, nagrinėjame bylas apeliacine tvarka, tai yra peržiūrime apylinkių teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Kiek vertino teisminės institucijos – Teisėjų veiklos vertinimo komisija, Atrankos komisija, lyg ir sekasi tikrai neblogai.
Antras aspektas, kurį norėčiau akcentuoti, požiūris iš šalies į teismų veiklą. Ėjau skirtingas pareigas: dirbau valstybės tarnyboje, užsiėmiau akademine veikla, advokatūra. Tai leido man stebėti teismų veiklą ir iš šalies ir iš esmės atkreipti dėmesį į kai kuriuos aspektus, kuriuos galbūt kritiškai vertina visuomenė ir kiti teisininkai. Atsižvelgdamas į tai, stengiuosi savo darbe taisyti padėtį, dirbti taip, kaip tikisi žmonės ir proceso dalyviai. Neatsitiktinai, matyt, ir teismų savivaldos institucijos pastebėjo šį mano veiklos aspektą. Dėstau teisėjams, teisėjų padėjėjams iki šio laiko. Skaičiau paskaitas būtent apie darbo kokybę, apie teismų sprendimų rašymą, rodos, 300 Lietuvos teisėjų ir padėjėjų ir, man atrodo, tai yra išties objektyvus mano veiklos įvertinimas. Aišku, tai yra ir man pačiam iškelta kartelė – vykdyti teisingumą pačios aukščiausios kokybės prasme.
Ir baigdamas norėčiau akcentuoti, jeigu Seimas išreikštų pasitikėjimą manimi, aišku, dirbsiu sąžiningai, garbingai, tinkamai, taip, kaip tikisi proceso dalyviai, taip, kaip reikalauja Konstitucija, taip, kaip mato kolegos, šeima, vaikai ir artimieji. Dėkoju už suteiktą žodį ir esu pasiryžęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi V. Bakas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kandidate, buvote Mykolo Romerio Baudžiamosios teisės ir proceso katedros lektorius. Tame kontekste norėčiau paklausti, kaip galėtumėte pakomentuoti dabartinę situaciją Lietuvoje, kai visos bausmės už narkotinių medžiagų turėjimą be tikslo platinti yra perkeltos į Baudžiamąjį kodeksą, ir ar tai, jūsų manymu, nediskredituoja baudžiamosios teisės kaip ultima ratio priemonės? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas susijęs su Konstitucija, kuri, kaip žinome, garantuoja ne tik įtvirtintą konstitucinę santvarką, pagrindines žmogaus teises ir laisves, bet suponuoja ir jos pačios apsaugos būtinumą. Matome per pastaruosius dvejus metus dešimt bandymų keisti Konstituciją ir maždaug septyniolika bandymų keisti konstitucinius įstatymus. Žinodamas poreikį saugoti Konstituciją ir tiek bandymų keisti Konstituciją, kaip jūs įvardintumėte tuos atvejus, kai iš tikrųjų reikia keisti Konstituciją?
E. RIMŠELIS. Turbūt pirmiausia pradėsiu nuo pirmo klausimo, susijusio su narkotikų reglamentavimu ir bausmėmis. Išties šioje srityje mes, kaip teisėjai, kasdien susiduriame… ir tai yra tikrai rimta problema. Mes dažnai ir vis dažniau teismo salėje matome jaunus asmenis, dažnai netgi mokinius. Kuriant Baudžiamąjį kodeksą, dar nebuvo tokių reiškinių kaip internetinė prekyba, pavyzdžiui, kas šiandien yra aktualu. Mokiniai, jaunimas dažnai internetu įsigyja tam tikrų medžiagų. Ir ką mes turime? Tokioje situacijoje mes turime, pavyzdžiui, be tikslo platinti, kaip jūs minėjote… Yra Baudžiamojo kodekso 259 straipsnis, pagal kurį atsižvelgdami į atsakomybę mes, teisėjai, dar galime laviruoti, bet mes turime iš sutapties ir kontrabandą. Štai čia yra labai didelė problema, nes mus, kaip teisėjus, automatiškai įpareigoja svarstyti tik laisvės atėmimą, nes tai yra kontrabanda, ir labai griežtą bausmę. Aštuoneri metai. Mes matome mokinį, kuris galbūt iš smalsumo įsigijo pirmą kartą, ir mes matome grėsmę sulaužyti jo gyvenimą.
Būdų, kaip tą taisyti, moksle yra daug aprašyta. Vienas iš metodų (man bent jau negirdėta, kad politikų būtų svarstytas) yra diferencijuoti kontrabandos reguliavimą ir išskirstyti pagal narkotikų kiekį, koks narkotikų kiekis buvo įsigytas. Jeigu jis būtų mažesnis, tuomet būtų kita dalis, nebūtų toks sunkus nusikaltimas ir mes tada galėtume taikyti visai kitus mechanizmus, mes galbūt galėtume atleisti tą asmenį nuo atsakomybės ir net nevesti jo į teismo salę.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausti – minutė, atsakyti – dvi. V. Bakas. Ruošiasi A. Armonaitė.
V. BAKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamas pretendente. Ačiū už galimybę užduoti klausimą, pirmininke. Mano klausimas būtų toks.
Iš tiesų ilgi procesai, nebaudžiamumas dėl sunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų visuomenei sukuria tokią iliuziją arba, galima sakyti, tikrovę, kad sunkius korupcinius nusikaltimus padarę asmenys tiesiog nesulaukia tinkamo teisingumo, nors padaro didelę žalą visuomenei. Pastarųjų metų teismų nuosprendžių analizė rodo, kad teismai neskiria laisvės atėmimo bausmių arba, jeigu paskiria jas, atideda. Nuosprendžiuose rašomos tokios lengvinančios aplinkybės, kada valstybės tarnautojas nusikalto pirmą kartą, suprask, paėmė kyšį pirmą kartą, už tai yra lengvinanti aplinkybė, gal galima antrą paimti. Kaip jūs manote, ką reikia padaryti, kad…
PIRMININKĖ. Laikas klausti.
V. BAKAS (LVŽSF). …šita situacija pasikeistų?
E. RIMŠELIS. Vienas sprendimas, kurį Seimas jau žengė, tik mes rezultatų dar nematome, nes bylos dar nepasiekė po įstatymo pokyčių, tai yra jūsų pakeistas Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir ta dažna praktika teismuose paskiriant laisvės atėmimo bausmę, bet bausmės vykdymą atidedant, ta galimybė šiandien iš esmės yra eliminuota. Tik tiek, kad mes dar neturime naujų bylų, kai veikos yra padarytos po tos pataisos, praktika iš esmės dar nesulaukė įstatyminio pokyčio ir teisėjai dar neturėjo galimybės pasisakyti dėl to pokyčio.
Aš manau, nors teismų praktika iš tiesų kartais yra inertiška, bet ji, manau, tikrai keisis reaguojant į tas pataisas. Negaliu spėti kaip, bet jinai keisis.
Dėl trukmės. Taip, jos didelės ir mums patiems, teisėjams, kartais ir gėda, kad mes tiek laiko esame priversti nagrinėti tokias bylas, kurios turėtų būti prioritetinės. Mūsų teisme mes, teisėjai, pasitarę inicijavome tokį kaip prioritetinės bylos statusą, kad sparčiau sėdame prie tos bylos ir posėdžiaujame kelis kartus per savaitę, 2–3 kartus, nedarome pusės metų pertraukos ir panašiai. Tai mūsų pastangos tikrai maksimalios, tiktai tiek, kad kartais mums ir laiko tam reikia, ir galimybių. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Aš norėčiau gal trumpai pratęsti tą temą dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų reguliavimo. Iš tikrųjų buvo pasiūlymų, atneštų į Seimą, tiek dėl dekriminalizavimo, tiek dėl diferencijavimo, bet jie nesulaukė valdančiųjų daugumos palaikymo. Matyt, jeigu prezidentūra arba jeigu teisėjai kartu vienu balsu garsiau kalbėtų, galbūt mums ir pavyktų įtikinti valdančiąją daugumą, kuri vis dėlto nenori tos geležinės uždangos šioje srityje pakelti.
Aš turiu bendresnį klausimą dėl baudžiamosios politikos apskritai. Jau dvejus metus dirbu čia, Seime, ir nėra jokios kitos iniciatyvos, kaip tiktai griežtinti bausmes Lietuvoje. Akademikai universitetuose apie tai kalba, tačiau čia politikai nieko kito nedaro, tiktai griežtina, griežtina ir griežtina bausmes. Koks jūsų požiūris į šitą tendenciją ir kaip jūs ją vertinate?
E. RIMŠELIS. Jūs pati iš dalies atsakėte, kaip reaguoja į griežtinimą ne tik mokslas, beje, pridursiu, bet ir tie patys Seimo nariai. Man ne kartą yra tekę dalyvauti Teisės ir teisėtvarkos komitete, kur iš tikrųjų pastabos dėl bet kokio projekto būdavo kritiškos. Jeigu vėl einama ar Administracinio, ar Baudžiamojo kodeksų griežtinimo keliu, tai tam tikras filtras yra Seime. Negali sakyti, kad visos pataisos yra priimamos tokios ir visada tiktai ta linkme. Mes, teisėjai, kaip praktikai turime vertinti įstatymų leidėjo ketinimus, bet mes turime vertinti ir konkrečią bylą, konkrečioje byloje esantį žmogų, konkrečioje byloje esančios veikos pavojingumą. Ir, nepaisydami to griežtinimo amplitudės ar ribos, kuri yra padidinta, mes vis tiek turime rasti teisingą sprendimą, įvertinę įstatymų leidybos pokyčius, inerciją, tendencijas, kam tas buvo daryta, turime vertinti kiekvieną žmogų. Tas pokytis kitą kartą gali ir nieko nereikšti, bet kitą kartą galima kokioje nors labai rimtoje byloje priimti teisingą sprendimą, kuris galbūt atspindėjo tą griežtinimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pretendente, gerbiamas teisėjau, jūs čia gerai atkreipėte dėmesį į tą teisės principą, kurio neištarėte – lex retro non agit. Jį mano kolega labai šmaikščiai išvertė, kad leksusas atgal nevažiuoja. Dėl tų sugriežtinimų, kurie atlikti Seime, ta tendencija yra tokia, kad nuo naujo kodekso, šio, dabar galiojančio kodekso, priėmimo, nors jis pradžioje buvo priimtas lyg ir švelnesnis negu senesnis, Teisės instituto vertinimu, bausmės teismų buvo skiriamos griežtesnės. Bet dabar atsirado nauja tendencija – kuo toliau, tuo labiau Seimas griežtina, tai yra didina bausmes, net kartais, nekreipdamas dėmesio į bausmių sistemą, išbalansuoja ją.
PIRMININKĖ. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip teisėjai iš šitos situacijos sukasi, ypač dabar, kai bus…
PIRMININKĖ. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …pagal Strasbūro teismo… Labai svarbus momentas, gerbiama pirmininke.
PIRMININKĖ. Reikia suspėti per vieną minutę.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Paskutinis sakinys. Ačiū. Dabar yra svarstymo stadija dėl nuteistųjų iki gyvos galvos įstatymo projekto, kurį jau komitetas apsvarstė, tikiuosi, Seimas jį priims. Tiesa, jis įsigalios šiek tiek vėliau.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
E. RIMŠELIS. Jeigu gerai supratau mintį gerbiamo Seimo nario dėl paskutinio akcento – dėl nuteistų asmenų iki gyvos galvos, tai, be abejo, jums visiems žinoma ir mums žinoma Strasbūro praktika, reikalaujanti priimti tas, mes išsiskiriame Europoje iš kitų valstybių konteksto. Teisė į persvarstymą yra, matyt, neginčijamas dalykas. Visai kitas yra dalykas, kokį sprendimą teismas priims po to. Teisė į peržiūrėjimą nereiškia, kad teisėjai visais atvejais ims ir dabar visus nuteistus iki gyvos galvos arba paleis, arba sutrumpins bausmę ir panašiai.
Daug labai aspektų, ir tuo metu mes vertinsime pagal projektą asmens bylą, kokia ten situacija to žmogaus, kokia situacija buvo nusikaltimo. Tą darys kolegija, tą reikės daryti įvertinant ir nukentėjusiųjų poziciją. Teisė persvarstyti turi būti, o po to jau teks priimti teisingus sprendimus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į klausimus Seimo narių, kurie norėjo paklausti. Dėkojame.
E. RIMŠELIS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kaip pagrindinis yra siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jūs prieš tai dar susitiksite frakcijose ir siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje.
13.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Astą Radzevičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3012 (pateikimas)
Vėl kviečiu Seimo, atsiprašau, Respublikos Prezidento vyriausiąją patarėją R. Svetikaitę. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Astą Radzevičienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3012.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, kaip jau ir buvo minėta, norėčiau pristatyti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėją A. Radzevičienę. Iš visų pretendentų jį turi didžiausią, net 23 metų, teisėjo darbo patirtį skirtingų grandžių teismuose. Kandidatė į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyrių yra aukštai vertinama dėl didelės teisėjo darbo patirties, atsakingumo, gilinimosi į sudėtingas teisines problemas, gebėjimo jas spręsti, intelekto, susiformavusių vidinių vertybių ir nuostatų. Gerbiama A. Radzevičienė yra patyrusi teisėja, brandi asmenybė, savo žiniomis ir patirtimi galinti reikšmingai prisidėti prie kokybiškesnio teisingumo vykdymo Apeliaciniame teisme, todėl Prezidentė, sutikdama su Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos ir teisėjų bendruomenės išreikštu pasitikėjimu pretendente, atsižvelgdama į tai, kad teisėja A. Radzevičienė atitinka kompetencijos, profesionalumo ir reputacijos reikalavimus aukštesnės instancijos teismo teisėjo pareigoms, prašo Seimo pritarimo šiai teisėjos kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiame gerbiamąją A. Radzevičienę prisistatyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus.
A. RADZEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiama Seimo posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Esu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė. Man didelė garbė ir aukštas mano darbo įvertinimas stovėti šioje salėje. Dėkoju už šį įvertinimą Atrankos komisijai ir už išreikštą pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Prezidentei.
Daugiau nei 30 metų dirbu įvairų teisininko darbą. Karjerą pradėjau dirbdama tardytoja, vėliau dirbau juriste, daugiau kaip ketverius metus dirbau Kauno miesto apylinkės prokuratūroje prokurore. Įgijusi vertingos patirties apsisprendžiau tapti teisėja. Išlaikiusi teisėjo egzaminą buvau paskirta dirbti į Kauno miesto apylinkės teismą teisėja. Teisėja dirbu 23 metus. 1996 metais buvau perkelta į Vilniaus miesto antrą apylinkės teismą. Dirbdama apylinkės teisme nagrinėjau visų kategorijų bylas. Įgijau vertingos patirties dirbdama civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Kai Vilniaus antrame apylinkės teisme buvo įvesta bylų specializacija, pasirinkau civilinės teisės kryptį ir nuo to laiko nagrinėjau civilines bylas. 14 metų, tai yra nuo 2004 metų, dirbu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja. Nagrinėdama civilines bylas pirmąja ir apeliacine instancija, ne tik taikiau aukščiausius standartus, įgijau teisinės patirties, gebėjimų dirbti teisėjų kolegijoje, bet ir subrendau kaip asmenybė. Jeigu jūs išreikštumėte pasitikėjimą manimi, ir toliau dirbčiau profesionaliai ir sąžiningai. Manau, kad mano turimos žinios, įgyta patirtis, vidinė motyvacija turės reikšmę dirbant Lietuvos apeliaciniame teisme, Civilinių bylų skyriuje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji teisėja. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. M. Majauskas. Ruošiasi A. Dumbrava.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kandidate, šiuo metu vyksta diskusijos dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo nuostatų ir jų įgyvendinimo. Didelio dėmesio susilaukė ir teismų vaidmuo, bylų nagrinėjimo tvarka ir kartais ilgai užtrunkantis sprendimų priėmimas, o tai reiškia daugiau streso šeimoms, vaikams.
Mano pirmas klausimas, kaip, jūsų manymu, būtų galima pagerinti teismų darbą ir vaidmenį šioje srityje, žinant jūsų didelę patirtį? O antras klausimas, aš vis tik noriu sugrįžti prie Konstitucijos. Kaip minėjau, mes turėjome labai daug bandymų šioje kadencijoje keisti Konstituciją. Ir ar jūs nemanote, kad tokie dažni bandymai patį keitimą padaro tokiu labai paprastu ir nesudėtingu psichologiškai procesu ir taip diskredituoja visą reikalingą Konstitucijos apsaugą?
A. RADZEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įsigaliojo ir buvo pradėtas taikyti šių metų viduryje. Manau, kad vaiko teisių apsaugos tarnybos turi įgauti pakankamai patirties, gebėjimų kiekvienu atskiru atveju teisingai taikyti įstatymo nuostatas, nes vaiko paėmimas iš šeimos ar jo globėjų turi būti tik kraštutinė priemonė, įvertinus visus toje konkrečioje situacijoje aspektus.
Yra pateiktas įstatymo projektas, įstatymo papildymas dėl galimo laikino vaiko paėmimo, esant kokiai nors grėsmei vaiko interesams, jį perduodant laikinai į artimą aplinką. Su tokiu įstatymo pakeitimu labai sveikinčiau, bet, net ir nesant tokiai įstatymo nuostatai, manyčiau, kad visais atvejais būtina atsižvelgti į visus aspektus, geriausia vertinant vaiko interesus. Jeigu yra nors kiek grėsmės galimoms vaiko teisėms, ir šiuo metu galiojantys įstatymai, tai yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, gali leisti vaiką paimti ir perduoti kuriam laikui į jam artimą aplinką.
Kadangi apylinkės teismų nutartys šiuo klausimu yra skundžiamos apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, tai Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant šias bylas apeliacine tvarka, visais atvejais sudaromos teisėjų kolegijos. Ir teisėjų kolegija, susidedanti iš trijų kolegijos teisėjų, įvertina visus motyvus, visus aspektus, kuriais remiantis buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Manau, kad susiformavusi teisminė praktika galimai prieis ir iki Aukščiausiojo Teismo, padės tarnybų darbuotojams kuo tinkamiausiai taikyti galiojantį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi K. Starkevičius.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiama pretendente, sprendžiant iš jūsų atsakymų (aš tiesiai prieš jus), kaip jūs kruopščiai atsakinėjate, tai tikrai esate, ko gero, ir kruopšti teisėja.
Aš norėjau jūsų paklausti. Toks irgi praktinis darbas, kurio ilgą laiką negaliu kaip Seimo narys padėti žmogui išspręsti. Lietuvos Respublikos pilietė pagimdė vaikelį Kryme ir iki šio laiko, gal jau antri metai, tas vaikelis niekaip negali gauti gimimo liudijimo, kad jis yra gimęs, nes tie dokumentai, kurie išduoti Kryme, nėra pripažįstami Lietuvoje. Civilinės metrikacijos skyrius neišduoda gimimo liudijimo, vyksta teismai. Dabar tas vaikelis, ką tik gimęs, yra kaip užsienietis: už jį reikia daryti sveikatos draudimą, mama kaip ir sava – Lietuvos Respublikos pilietė, o vaikelis yra užsienietis, ir reikia vizą turėti, ir taip toliau. Kaip jūs manote, kaip tas klausimas turėtų būti išspręstas? Ačiū.
A. RADZEVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Pakankamai sudėtingas klausimas. Jeigu dirbdama teisėja gaučiau tokį klausimą, žinoma, pasitelkčiau visas įstatymo nuostatas ir galėčiau konkrečiau paaiškinti esamą situaciją. Nagrinėjant tokį ginčą, žinia, teismas remiasi įstatymu. Todėl dabar iš to, kaip jūs klausiate, aš suprasčiau, kad vaikas yra registruotas užsienio valstybėje. Teismo sprendimų pripažinimo procedūras vykdo Lietuvos apeliacinis teismas. Plačiau pakomentuoti esamos situacijos dabar tikrai negalėčiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Mano klausimas būtų, kadangi jūs dirbote ir prokuratūroje, ir teisme, tiesiog praktinis ar teorinis įvykių vertinimas. Žinote Garliavos rezonansinę bylą. Daugeliu atvejų trūko informacijos arba politikams ji buvo pateikta galbūt ne visa, dėl to politikai – ir aukščiausio rango, nesugebėjo priimti teisingų sprendimų. Tokiu atveju tai išsivystė į didžiulį, galima sakyti, judėjimą, kuris tikrai mūsų šaliai naudos politiškai nedavė. Kaip jūs galvojate, ar prokuratūra viską teisingai šiuo atveju padarė, nes teismai tik faktus konstatavo ir dar dabar laukia teisminės bylos…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ką prokuratūra padarė?
A. RADZEVIČIENĖ. Atsiprašau, kokią jūs konkrečiai bylą?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Garliavos rezonansinę.
A. RADZEVIČIENĖ. Teismuose nagrinėjamos bylos vienos jautresnės, kitos daugiau visuomenės dėmesio sulaukiančios bylos, rezonansinės bylos, tačiau bet kokiais atvejais teismas, priimdamas sprendimus, vadovaujasi išimtinai įstatymu ir Civiliniame kodekse įtvirtintais bendraisiais civilinės teisės principais. Šiuo atveju galiu patikinti, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė jokiomis emocijomis, tik taikė įstatymą. Prokuratūros veiksmų plačiau vertinti negalėčiau, nes bet kokiu atveju tik susipažinusi su konkrečios bylos medžiaga ir žinodama konkrečias aplinkybes galiu daryti išvadas.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji teisėja. Jūsų paklausė norėję paklausti Seimo nariai. Galite sėsti į savo vietą. Pagrindinį paskirsime Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Siūloma svarstyti pratęstoje sesijoje. Galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju.
13.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Varanauskaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3013 (pateikimas)
Vėl kviečiu R. Svetikaitę. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jūratę Varanauskaitę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIIIP-3013. Prašom. Pateikimas.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už pristatymą. Leiskite pristatyti kandidatę eiti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas šiuo metu Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančią teisėją J. Varanauskaitę. Teisėjo karjerą nuo pat teisės studijų baigimo siejusi su darbu teisme kandidatė turi vienuolikos metų teisėjo darbo stažą, kurį įgijo nuosekliai siekdama karjeros skirtingų grandžių teismuose. Ji specializuojasi nagrinėjant civilines bylas, aktyviai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo renginiuose, yra teismo mediatorė.
Pretendentė yra apibūdinama kaip racionali, tvirtą nuomonę turinti teisėja, gebanti efektyviai dirbti esant dideliam darbo krūviui. Apeliacinio teismo teisėjai dėl kandidatės sukauptos profesinės patirties ją išskyrė kaip vieną tinkamiausių eiti Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo pareigas, todėl Respublikos Prezidentė, vertindama, kad šios kandidatės kompetencija, profesionalumas ir reputacija atitinka aukštesnės instancijos teismo teisėjams keliamus reikalavimus, kviečia jus, gerbiamieji Seimo nariai, pritarti pateiktai kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamąją teisėją J. Varanauskaitę. Tribūna jums.
J. VARANAUSKAITĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Dėkodama Prezidentės patarėjai už mano darbinės veiklos pristatymą, turiu prisipažinti, kad kalbėti iš šios tribūnos man didelė garbė ir atsakomybė, tačiau neslėpsiu, ir didelis jaudulys.
Dabar pristatysiu savo darbinės veiklos apibendrinimą. Baigusi vidurinę mokyklą dvejus metus dirbau Vilniaus miesto apylinkės teisme teismo posėdžių sekretore, vertėja. Įstojusi į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą paskutiniame kurse pradėjau dirbti Lietuvos apeliaciniame teisme teisėjo padėjėja. Prisijungusi prie Apeliacinio teismo komandos turėjau puikias galimybes augti, įgyti žinių, pažinti tikrų savo srities profesionalų. Vėliau buvau paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja, kur dirbau trejus su puse metų. Vėliau Prezidento dekretu buvau perkelta į Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą, kur dirbau teisėja dvejus metus ir nagrinėjau visų kategorijų civilines bylas. Ir 2012 metų pavasarį buvau perkelta į Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyrių. Čia iki šiol nagrinėju visų kategorijų civilines bylas pirmąja ir apeliacine instancijomis.
Kiekviena byla man ne tik statistika, bet ir kieno nors konkretaus gyvenimo istorija, kuriai panaudodama savo žinias ir patirtį turiu rasti pagrįstą, aiškiai argumentuotą sprendimą. Tai verčia nuolat mokytis, gilintis į teisės problemas, tendencijas. Suprasdama alternatyvių ginčų sprendimo reikšmę, neabejodama įsitraukiau į teismo mediatorių gretas, ir jau teko mediacijos procese pasiekti šalių susitarimų, taikių ginčų sprendimų. Ir neteisminiame procese šalys dėl didelio konflikto dažnai gali pamiršti ginčo esmę, todėl manau, kad mediacija – tai ne tik valstybės biudžeto lėšų taupymas, bet ir pasitikėjimo teismais augimo prielaida.
Šis prisistatymas – tai ir proga padėkoti visiems, išreiškusiems pasitikėjimą manimi ir įvertinusiems darbinę veiklą bei kompetenciją. Jeigu jūs, gerbiami Seimo nariai, išreikšite pasitikėjimą manimi, esu pasiryžusi ir toliau sąžiningai, profesionaliai, su pagarba žmogui ir valstybei prisidėti prie šiuolaikiškos, atviros, kompetentingos Lietuvos apeliacinio teismo komandos ir veiklos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. M. Majauskas. Prašom. Ruošiasi J. Razma.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kandidate, čia jūsų kolegos nespėjo atsakyti į mano klausimą, tai aš pabandysiu jį dar kartą pakartoti. Mes turime daug bandymų šioje kadencijoje keisti Konstituciją ir konstitucinius įstatymus – bene septyniolika bandymų keisti konstitucinius įstatymus ir dešimt bandymų keisti pačią Konstituciją. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Viena, kaip jūs bendrais žodžiais apibūdintumėte aplinkybes, kuriomis būtina keisti Konstituciją? Ir ar nemanote, jog dažni bandymai keisti Konstituciją vėlesnius bandymus padaro tokius, na, žinote, nelabai sudėtingus, nelabai nepatogius, jeigu šiaip keisti Konstituciją atrodo yra gana rimtas reikalas?
J. VARANAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad svarbiausia yra stabilumas. Kiekvienas bet kurio įstatymo, o ypač pagrindinio šalies įstatymo, keitimas yra labai svarbus. Todėl noriu pasakyti, kad teisėkūra, ypač kai keičiamas pagrindinis šalies įstatymas, yra labai sudėtingas ir atsakingas darbas. Mums nepakanka tiktai užsibrėžti tikslų, tačiau turime ir suprasti, kaip mes norime eiti. Todėl pagrindinis tikslas yra įsiklausyti į mūsų nuomonę, į tautos nuomonę, ir tik išimtiniais atvejais galima keisti Konstituciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kandidate, mes ne taip seniai, panašiai prieš metus turbūt, civilinėje teisėje teisėjams atvėrėme tokią naują erdvę, tai yra nuėmėme ribą neturtinei žalai atlyginti dėl autoįvykių, kai, sakykim, žūsta žmogus ir kai šalia sėdėjęs keleivis gali sakyti – aš patyriau didžiulį stresą, vos pats nenumiriau dėl to jaudinimosi. Kaip dabar ta praktika, jūsų nuomone, turi susiklostyti dėl konkrečių dydžių sprendžiant tą neturtinės žalos atlyginimo klausimą pagal mūsų lietuviškus standartus, nes kai kur užsienio šalyse tai yra labai dideli dydžiai, net milijoninių apimčių? Kaip jūs galėtumėte pailiustruoti, kokia būtų jūsų pozicija galbūt imant ir kažkokius konkrečius atvejus?
J. VARANAUSKAITĖ. Ačiū už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad kiekvienu atveju, kai žmogus kreipiasi į teismą, jo prašomą sumą įvertina teismas. Bet kuriuo atveju ieškovas turi įrodyti jam padarytos žalos dydį. Jeigu ieškovas įrodinėja jam padarytą žalą, teismas įvertina, ar iš tikrųjų ta žala buvo padaryta, ir tiktai tokiu atveju teismas galėtų pasisakyti dėl konkrečios žalos dydžio. Kažkokios bendros sumos, kokia dabar turėtų būti priteistina, aš jums negalėčiau įvardinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju gerbiamajai teisėjai.
Mieli kolegos, pagrindiniu komitetu taip pat siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Susitikimai frakcijose. Svarstymas – pratęstoje Seimo sesijoje. Tikėtina, tai bus sausio 11 diena. Ačiū Prezidentės patarėjai ir gerbiamiesiems teisėjams.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Loretos Tauginienės skyrimo akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektas Nr. XIIIP-3022 (pateikimas)
Dar vienas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Loretos Tauginienės skyrimo akademinės etikos ir procedūrų kontroliere“ projektas Nr. XIIIP-3022. E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komiteto pranešėjas. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kolegos, Lietuvos mokslo taryba vykdė konkursą dėl etikos ir procedūrų kontrolieriaus ir šitą konkursą laimėjo daktarė L. Tauginienė. Šita kandidatūra – daktarė yra žinoma Lietuvoje etikos ir procedūrų tyrinėtoja, yra dirbusi M. Romerio universiteto Etikos centre. Dabar jinai – Vilniaus universitete. Taigi jinai turi pakankamai kvalifikacijų, kad galėtų užimti šitą vietą, ką parodė ir rinkimai.
Taigi mūsų komitetas šitą klausimą svarstė. Buvo išrinkta rinkimų komisija ir buvo dešimt balsuojančiųjų. Rasta biuletenių – 10, galiojantys – 9, negaliojantys – 1. Už L. Tauginienės kandidatūrą – 8, prieš nebuvo, susilaikė 1. Štai tokie rezultatai. Prašyčiau teikti kandidatūrą kontrolieriaus pareigoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Kviečiu gerbiamąją L. Tauginienę. Prašome prisistatyti ir atsakyti į Seimo narių klausimus.
L. TAUGINIENĖ. Laba diena, gerbiami posėdžio pirmininkai, gerbiami Seimo nariai.
Pirmiausia norėčiau galbūt pradėti nuo labai bendro sakinio, kas yra akademinė etika, bet pateikdama ne jos apibrėžimą, o iš tikrųjų pabrėždama, kad šiandien akademinė etika tiems, kurie su tuo nesusidūrė, gali pasirodyti labai siaura aukštojo mokslo veiklos sritimi. Tačiau nereikia ieškoti daug įrodymų, kad suprastume, kad akademinės etikos nepaisymas daro įtaką mokslo kokybei, studijų kokybei, mokslo ir studijų institucijų reputacijai, pagaliau šalies reputacijai.
Reikėtų pasigirti tuo, kad Lietuvoje iš tikrųjų yra nuveikta nemažai darbų šioje srityje. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba parengė akademinės etikos kodeksų rekomendacijas. Universitetai, kolegijos, mokslinių tyrimų institutai patvirtino etikos kodeksus, sukūrė etikos komitetus. Lietuvos universitetų rektorių konferencija ėmėsi iniciatyvos rengti publikavimui etikos gaires. Lietuvos studentų sąjunga kas dveji metai skelbia akademinio sąžiningumo indeksą. Pagaliau visiškai neseniai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga įsijungė į Europos doktorantų ir jaunųjų mokslininkų tarybos mokslinių tyrimų sąžiningumo darbo grupę. Atrodytų, tikrai nemažai iniciatyvų, tačiau jeigu paklaustumėte, ar to pakanka, iš tikrųjų ne. Šiandien galima konstatuoti, kad nėra sukurta vientisa etikos infrastruktūra. Vartodama šį terminą norėčiau pabrėžti, kad reikėtų jį suprasti kaip etikos normų įveiklinimo priemonių rinkinį. Šiandien turime tik labai fragmentiškų iniciatyvų akademinės etikos srityje, todėl natūralu, kad pirmiausia reikėtų ir kurti etikos infrastruktūrą, ir įveiklinti ją taip, kad ji veiktų efektyviai.
Kalbėdama apie Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą kaip organizaciją ir norėdama kalbėti apie esamų pasiekimų tęstinumą, iš tikrųjų matau didelę vertę tęsiant darbus su mokslo ir studijų politiką įgyvendinančiomis institucijomis. Tai būtų Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras, Lietuvos mokslo taryba, Studijų kokybės vertinimo centras, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Taigi sujungus tas pastangas būtų galima efektyviau skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos.
Kalbant apie galimas veiklas, būtent tas, kurios sustiprintų tarnybos veiklos efektyvumą, iš tikrųjų taip pat svarbu kalbėti ir apie kitokio pobūdžio veiklas, kurias būtų galima pasiūlyti mokslo ir studijų institucijoms. Tai galėtų būti ir konsultacijos, kai kyla klausimų dėl galimo atvejo, bet ne tuomet, kuomet atvejis jau yra sprendžiamas ar išspręstas. Pagaliau organizuojant įvairią šviečiamąją veiklą, taip pat kviečiant jungtis prie tarptautinių socialinių iniciatyvų ir tokiu būdu ieškoti kartu bendro sprendimo.
Taip pat svarbu kalbėti apie tarptautinių organizacijų patirtį akademinės etikos srityje ir Lietuvos matomumą jose. Iš tikrųjų įsitraukus į jų veiklą galima pasisemti nemažai žinių ir informacijos mokymams, studijų procesui, mokslo kokybei kelti. Tarp šių organizacijų yra tikrai ne viena, į kurią galima įsijungti. Minėdama šias kelias veiklas iš tikrųjų matyčiau tai kaip tolimesnes tarnybos veiklos gaires, kurias grindžiu savo vadybine ir moksline kompetencija. Apie dešimt metų gilinuosi į akademinės etikos sritį. Konsultuoju šiais klausimais, taip pat vykdau mokslinius tyrimus, esu įsitraukusi į akademinės etikos žurnalo redakcinės kolegijos veiklą. Pernai buvau išrinkta Europos akademinio sąžiningumo tinklo tarybos nare.
Taip pat esu išsamiai susipažinusi su įvairiomis recenzavimo praktikomis, taikomomis tiek mokslo žurnaluose, tiek tarptautinių mokslo leidyklų, tiek mokslo renginiuose. Taip pat man yra žinomos mokslinių tyrimų etikos problemos ir apskritai etikos problemos valdant mokslo projektus.
Dėkoju už suteiktą žodį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pretendente. Seimo nariai norėtų paklausti ir aš iš karto kreipiuosi į Seimą. Kadangi numatytas laikas baigiasi, mes tikriausiai sutiksime pratęsti tol, kol jūs paklausite ir pretendentė atsakys į jūsų klausimus. M. Majauskas. Ruošiasi S. Tumėnas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kandidate, čia šiek tiek užliūliavote savo pranešimu, bet aš norėčiau grįžti prie esmės, kodėl mes čia su jumis dabar bendraujame. Jūsų pirmtakas V. Sadauskas buvo atleistas už galimai antisemitinius pareiškimus ir atlygio siūlymą už antisemitinės informacijos rinkimą. Norėčiau paklausti, kaip jūs vertinate tokius veiksmus?
Antra. Kur brėžtumėte ribą tarp minties ir tyrimo laisvės bei akademinės etikos ir integralumo?
L. TAUGINIENĖ. Pirmas klausimas yra sudėtingas. Ir tikrųjų pritarčiau tai pozicijai, kuri vyravo svarstant buvusio kontrolieriaus atvejį, kai būtina išlikti neutraliam, ypač tose srityse, už kurias kontrolierius nėra atsakingas tiesiogiai.
Kalbant apie antrąjį klausimą, iš tikrųjų yra gana didelė problema atskirti akademinę etiką ir, kaip jūs minite, integralumą. Šiandien lietuvių kalboje yra prigijęs terminas, kai verčiamas „integralumas“ į „sąžiningumą“. Jeigu galėčiau vartoti angliškus terminus, šį terminą mes galime versti honesty, fairness ir tą patį integrity, tačiau kiekvienas iš jų turi visiškai kitą aspektą. Vienas – daugiau dorumo aspektą, kitas – atvirumo, dar kito būtų pamatinė vertybė sąžiningumas. Jeigu kalbėtume apie atskirtį, kas yra plačiau, siauriau, ar akademinė etika, ar akademinis sąžiningumas, šiandien iš principo sutariama, kad akademinė etika yra plačiau ir sąžiningumas yra tik to dalis, jeigu tai matome kaip etikos principą. Jeigu kalbėtume apie tai, kad sąžiningumas yra kaip integralumas, tai mes matome daugiau vadybinių aspektų, kaip būtent etiką reikėtų įveiklinti, arba kitaip, etikos normas, nuostatas įveiklinti, kad jos būtų efektyvios.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia S. Tumėnas, ruošiasi E. Zingeris.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pretendente, noriu pratęsti savo kolegos mintį. Jau visą pusmetį nebuvo rasta žmogaus į šią vietą. Jūsų nuomone, ar taip atsitiko, kad čia yra ypač sudėtinga ir sunki tarnystė, ar trūksta kompetencijos, jūsų nuomone, tokiam darbui? Ir antras dalykas. Jūsų pirmtaką pražudė asmeninės nuomonės išsakymas. Ar, jūsų nuomone, šios tarnybos vadovas gali išakyti savo asmeninę nuomonę, ar turėtų visiškai vengti tai daryti?
L. TAUGINIENĖ. Gal pradėsiu atsakyti nuo antrojo klausimo dėl asmeninės nuomonės išraiškos. Mano požiūriu, kontrolierius, išreikšdamas bet kokią nuomonę, ją išreiškia tarnybos vardu, ne tik savo asmens vardu. Taip pat turime omeny, kad jis atstovauja ne tik tarnybai siaurąja prasme, bet ir savo šaliai, jeigu kalbame apie platesnę tarptautinę areną.
O pirmąjį klausimą reikėtų priminti.
PIRMININKĖ. Priminkite pirmą klausimą. Prašom, S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ar, jūsų nuomone, šita tarnyba, tarnystė yra tokia sudėtinga, sunki, kad neatsiranda norinčių, ar tiesiog trūksta šios srities specialistų, žmonių?
L. TAUGINIENĖ. Šiandien tikrai turime bent kelis specialistus, kurie yra atlikę tyrimus, pavyzdžiui, mokslinės veiklos etikos Lietuvoje. Tai buvo keleto tyrėjų grupė Vilniaus universitete, tačiau reikėtų irgi suprasti, kad tai yra būtent jautri tema ir galbūt ne visi asmenys tokie drąsūs, kad galėtų į ją eiti iš praktinės pusės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Zingeris. Ruošiasi E. Vareikis.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Didžiai gerbiama pretendente, jūs atsakėte į abu klausimus inteligentiškai, oriai, bet vengėte tiesaus atsakymo. Kaip jūs galvojate kautis dėl Lietuvos, kuri yra šiuo metu vakarietiška visuomenė? Tiek NATO, tiek Europos Sąjunga buvo sukurtos kaip atsakas į Antrojo pasaulinio karo siaubingus iššūkius ir neapykantą. Mūsų internete pilna neapykantos. Jums reikia drąsos, kad veiktumėte Lietuvos visuomenę vakarietiškos visuomenės linkme. Vakarietiškos visuomenės, nuo kurios 50 metų mes buvome atskirti sovietinio režimo. Kaip jūs padėsite Lietuvai įveikti tą nuotolį, kuris atsirado dirbtinai Lietuvą okupavus sovietams, kai širdyse dar labai didelis neapykantos potencialas, susijęs su nežinojimu? Aš noriu priminti, kad pirmuoju klausimu…
PIRMININKĖ. Laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …ponas V. Sadauskas buvo atleistas, turint galvoje kontekstą, kad Lietuvos miesteliuos žuvo 94 % žydų kilmės žmonių. Šiuo klausimu gal nereikėtų būti labai atsargiam, o reikėtų būti pusėje tų žmonių, kurie per šimtmečius kūrė Lietuvą. Ačiū.
L. TAUGINIENĖ. Dėkoju už klausimą. Mano pamąstymas toks, kad žvelgdami į praeitį mes jos negalime pakeisti. Mes galime tik iš to pasimokyti, eiti į dialogą ir tokiu būdu bandyti keisti visuomenės savimonę ir supratimą apie tam tikrus reiškinius. Mano būtų siūlymas eiti į dialogą, bet ne konfrontuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Vareikis ir paskutinis ruošiasi K. Starkevičius.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Klausimas būtų praktiškas. Aš ne taip seniai išgirdau tokį ginčą. Vienas žmogus sako, jis yra teologijos mokslų daktaras, sako, kad visi mokslai apie homoseksualias šeimas yra nesąmonė, yra visiškas, žodžiu, blūdas, nes tai prieštarauja biologijai. Kitas mokslininkas, jis vadinasi socialinių mokslų daktaras, sako, visi tie bažnytininkai, visi tie teologai yra visiški kvailiai, nes remiasi nemoksline koncepcija. Štai du mokslininkai ginčijasi. Kaip dabar, specialiste, kontroliere, pasakykite, ar jie abu neteisūs, ar vienas teisus, ar kitas teisus? Kaip yra?
L. TAUGINIENĖ. Dėkoju už klausimą. Labai trumpai: moksle nėra vienos tiesos. (Balsai salėje) Moksle nėra vienos tiesos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Jūs atsakėte į norimus man išgirsti klausimus ir linkiu sėkmės. (Aš čia.)
PIRMININKĖ. Štai, palinkėjimas sėkmės išties labai svarbus. Ačiū pretendentei. Pagrindiniu komitetu, mielieji kolegos, norime siūlyti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime sutarti bendru sutarimu. Svarstysime pratęstoje Seimo sesijoje. Taip pat pritariame. Prieš tai susitikimai frakcijose pagal nustatytą grafiką. Rytinį posėdį leiskite skelbti baigtą. Prašome registruotis. Gongas nenuskambėjo, ištvermingiausieji bus pažymėti, kad jie dar yra posėdyje ir įdėmiai klausė arba klausė.
Noriu pranešti, kad rytiniame posėdyje užsiregistravo 37 Seimo nariai. Prieš dauždama gongą, pranešu, kad Referendumo įstatymas, kurio numeris Nr. XIIIP-2559(2), vienintelis liko nesuspėtas svarstyti rytiniame posėdyje. Svarstymo tęsinys. Siūlau juo pradėti vakarinį posėdį. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, mielieji kolegos.
Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.