LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO įstatymo projekto Nr. XIVP-3128
2023-10-24 Nr. 113-P-35
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.
Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė ir Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas Artūras Kriūka, Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyriausioji patarėja Irina Malukienė ir Ekonomikos ir finansų departamento Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Ingrida Samulėnienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė, Susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas, Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas - sekretorius Maksimas Reznikovas, Finansų skyriaus vedėja Danguolė Jakštienė ir Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas ir pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė, Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos pirmininkas Eugenijus Alesius, Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, Seimo kancleris Modestas Gelbūda, Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus patarėjas Ričardas Jasmontas, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Paulius Baltokas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 |
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime |
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Asociacija „Lietuvos keliai“ Nr. G-2023-8803 |
|
|
|
Susipažinę su LR Vyriausybės 2023 m. spalio 10 d. LR Seimui pateiktu Nacionalinio biudžeto projektu, teikiame pastebėjimus dėl per menko ir realių poreikių neatitinkančio Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. Esame tikri, kad saugūs ir tinkamos būklės keliai, yra visos visuomenės interesas, kuriam būtina skirti deramą dėmesį ir tinkamą finansavimą. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vertinimu, bent 217 mln. eurų nepadidinus numatyto finansavimo, šalies kelių būklė ir toliau išliks kritinė. Kelių infrastruktūros būklė turi didelę įtaką šalies ekonomikai, ji svarbi ne tik prekių bei žaliavų judėjimo efektyvumui, bet ir regionų investiciniam patrauklumui. Analizė rodo, kad skiriamas finansavimas keliams šiuo metu yra net mažesnis, lyginant su buvusiuoju prieš 15 metų, o pastaraisiais metais jį dar labiau apkarpė karo, energijos išteklių kainų ir infliacijos įtampos.
1. Šalies prioritetas – saugumas keliuose
Valstybės pažangos dokumentuose, strategijose, vizijose, Vyriausybės priemonių plane, svarbiausiuose eismo rodikliuose yra numatyta, kad vienas pagrindinių šalies prioritetų yra eismo saugumas ir keliuose žūvančiųjų (sužeistųjų, eismo įvykių) skaičiaus mažėjimas. Saugumą, kaip svarbiausią eismo rodiklį išskiria ir šalies gyventojai sociologinėse apklausose, o LR Vyriausybės patvirtinta eismo saugumo programa „Vizija 0“ iškelia ambicingą tikslą – iki 2050 m. pasiekti nulio žuvusiųjų Lietuvos keliuose rodiklį. Iki 2030 m. žūčių šalies keliuose turėtų sumažėti perpus, lyginant su 2019 m.
Siekiant įgyvendinti šiuos strateginius tikslus ir šalies gyventojams bei svečiams užtikrinti saugias kelionių sąlygas, būtina tinkamai bei atsakingai prižiūrėti ir vystyti visą šalies kelių infrastruktūrą. Nepakankamai prižiūrimi, laiku neremontuojami keliai, pirmiausia praranda tai, kas svarbiausia – saugumą. 2023 m. duomenys rodo, kad esamas finansavimas neleido pagerinti kelių kokybės ir saugumo, tik stabilizuoti vis blogėjančią situaciją. Atsižvelgiant į numatytą 2024 m. finansavimą, įvertinant infliaciją, tikėtina, kad ir 2024 m. teigiamų pokyčių nebus, o tai reiškia tik dar esmingai didesnį lėšų poreikį 2025 m. arba strateginių valstybės projektų stabdymą, kadangi numatytų lėšų užteks tik esamiems įsipareigojimams: „Via Baltica“ tiesimui iki sienos su Lenkija ir labiausiai keikiamo šalyje kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijai, tačiau degraduojančių kelių ir avarinės būklės tiltų remontui finansavimo neužteks.
2. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – kasmet mažėjančios
Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022 – 2035 m. strateginėse gairėse numatyta, kad „Valstybinės reikšmės keliai yra didesnės nei 2,5 mlrd. eurų ilgalaikis materialus valstybės turtas, todėl kelių infrastruktūros išsaugojimas ją laiku ir kokybiškai prižiūrint, jos būklės gerinimas ir tolesnė plėtra yra itin svarbi Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus plėtojimui, asmenų judumo užtikrinimui, užsienio investicijų pritraukimui, ekonominių ir socialinių skirtumų tarp Lietuvos regionų mažinimui bei darbo vietų kūrimui“. Deja, moksliniai tyrimai, savivaldybių teikiama informacija apie kelių būklę, akivaizdžiai rodo, kad Lietuvos kelių transporto infrastruktūra dėl ribotų finansavimo galimybių yra dar nepakankamai sutvarkyta ir išvystyta, daugelio kelių būklė yra prasta ir toliau blogėja. LR Susisiekimo ministerijos teigimu, iki 2035 m. valstybinės reikšmės kelių, netenkinančių dangos būklės indekso, turi sumažėti nuo 38 proc., iki 10 proc. Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2022 m. vis dar 38,67 proc. kelių su asfalto danga Lietuvoje buvo blogos būklės ir situacijos per pastaruosius metus pagerinti nepavyksta.
Valstybės biudžeto lėšos skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui nekinta, o įvertinus infliaciją – skiriamas realus finansavimas yra netgi mažėjantis.
Tokios tendencijos neleidžia tikėtis jokio teigiamo proveržio ir net atvirkščiai, verčia susirūpinti esama padėtimi, kuri rodo, jog esamas kelių būklės finansavimas jau ilgą laiką yra nepakankamas. Grafike Nr. 1 pateikiamas nuo 2008 metų skirtas finansavimas keliams: jame matomas kasmet valstybės biudžeto skirtas finansavimas ir pateikiama vertė įvertinus oficialų Valstybės duomenų agentūros nurodomą metinį infliacijos lygį.
Iš šio grafiko
darytina išvada, kad finansavimas šiuo metu
3. ES ir kitas papildomas finansavimas karinio mobilumo ir strateginiams projektams
Asociacija „Lietuvos keliai“ vertina Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos pastangas pritraukti papildomą finansavimą kelių sektoriui panaudojant Bankų solidarumo mokestį, tačiau svarbu pažymėti, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) karinio mobilumo (MM) lėšos bei valstybės biudžeto finansavimas dvigubos paskirties ir karinio mobilumo projektams yra išimtinai skirtas strateginių kelių statybai bei karinių poligonų privažiuojamiesiems keliams.
Visas šis papildomas finansavimas, nors ir padidina bendrą kelių finansavimo dydį, tačiau realiai nedaro jokios įtakos bendros šalies kelių tinklo situacijos gerėjimui. Svarbu pažymėti, kad šios lėšos nėra skirtos nei valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrai ir palaikymui, nei savivaldybių kelių plėtrai ir palaikymui.
4. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo stagnacija skaudžiausia savivaldybėms
Finansavimas savivaldybėms iš Kelių priežiūros ir plėtros programos nedidėja, infliacija jį dar labiau mažina, todėl realios galimybės gerinti kelių būklę – menksta. Tai stabdo regionų ekonominės atskirties mažinimą, mobilumo problemų kyla netgi tarnyboms: policijai, greitajai pagalbai, ugniagesiams. Valstybei neskiriant pakankamo dėmesio regionų kelių būklei gerinti, savivaldybės priverstos byrančių tiltų ir kelių remontus finansuoti nubraukiant lėšas nuo kitų viešųjų paslaugų.
Nekintantis, o dėl infliacijos realiai ženkliai mažėjantis finansavimas, neleidžia pradėti gerinti valstybinės reikšmės kelių tinklo ir pradėti artėti prie valstybės išsikelto tikslo – 2025 m. pasiekti ne didesnį kaip 31 proc. kelių, neatitinkančių kriterijų, lygį (šiuo metu šis rodiklis viršija 38 proc.).
Pagal esamą reguliavimą, vietiniams keliams, kuriais rūpinasi šalies savivaldybės, skiriama 33 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. 2024 m. biudžete nenumačius padidinto Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, savivaldybės 2024 m. ir vėl galės disponuoti tik tokiomis pačiomis lėšomis, kurios buvo skirtos 2022 – 2023 metais. Įvertinus infliacijos lygį tai reiškia, kad savivaldybės į vietinių kelių tinklą realiai investuos net mažiau nei 2022 ar 2023 metais.
5. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas
Grafikas Nr. 2 rodo finansavimo keliams santykį su nacionaliniu biudžetu. Analizuojant akivaizdžiai matoma, kad keliams skiriamo finansavimo dydis bendrame nacionaliniame biudžete yra vis mažesnis ir imties laikotarpiu sumažėjo net per pusę, o 2024 m., jei Kelių priežiūros ir plėtros programai ir vėl bus skirti tik 543 mln. Eur., pasieks patį mažiausią santykį per visą analizuojamą laikotarpį.
Grafikas Nr. 3 rodo finansavimo keliams santykį su valstybės biudžeto pajamomis iš akcizų už kurą automobiliams (benzinas, dyzelinas ir suskystintos dujos skirtos automobiliams). Šis grafikas rodo, kad finansavimas keliams, lyginant su valstybės pajamomis iš akcizo už kurą automobiliams – ženkliai mažėja. Analizuojamo laikotarpio pradžioje šis santykis buvo artimas 100 procentų. 2023 m. šis santykis tapo pačiu mažiausiu per visą laikotarpį ir nebesiekia net 60 proc.
Būtina pažymėti, kad valstybės biudžetas taip pat gauna ir pajamas iš kelių vinječių. Lietuvos automobilių kelių tinkle yra apmokestinta 19 magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1 700 km. 2023 m. pavasario sesijoje Seimas priėmė maksimalius kelių naudotojo mokesčio dydžius reglamentuojančias įstatymo pataisas ir pirmą kartą nuo 2015 m. padidino vinječių tarifus. Skaičiuojama, kad 2024 m. valstybės pajamos iš vinječių galėtų viršyti 100 mln. Eur, tačiau keliams ir jų būklei gerinti Vyriausybė nesuplanavo jokio didėjimo, net ir to, kurį užtikrins padidinti vinječių tarifai.
6. Siūlymai
Atsižvelgiant į savivaldybių bei nacionalinę kritinę šalies kelių būklę, kreipiamės į Seimo Biudžeto ir finansų, Ekonomikos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus prašydami iš esmės spręsti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą papildomai skiriant 217 mln. eurų. Neskyrus tokios sumos, išeiti iš Lietuvos kelių būklės krizės – neįmanoma. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas privalo būti ne mažesnis nei 860 mln. eurų.
Asociacija yra įsitikinusi, kad tinkamo ir bent minimalius poreikius atitinkančio kelių remonto ir statybos finansavimo reikia Lietuvos gyventojams bei verslui. Asociacija siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti visas pajamas, kurias valstybė planuoja gauti iš kelių vinječių mokesčių (apie 100 mln. Eur) ir 80 proc. akcizo už automobilių degalus (apie 760 mln. Eur). |
Pritarti
Balsavimo
rezultatai: prieš – 0, susilaikė – 4. |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija, direktorė Neringa Juškienė, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos moksleivių sąjunga, Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacija „Apskritasis stalas“, Akmenės rajono jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga „Jaunimo apskritasis stalas“, Vaikų futbolo mokykla „Vilniaus Vytis“, direktorius Egidijus Juozapavičius. VšĮ Futbolo klubas „Ataka“, direktorius Donatas Tvarijonas, VšĮ „Šeši Pojūčiai“, direktorė Gabrielia Kuodytė, VšĮ FK „Granitas“, prezidentas Jevgenijus Rybakovas, Lietuvos graplingo federacija, vadovas Adrijus Kupstas, Klaipėdos krepšinio klubas „Oranžinis kamuolys“, vadovas Dalius Ubartas, Futbolo mokykla „Ateitis“, direktorius Ričardas Ališauskas, VšĮ Sostinės krepšinio mokykla, direktorius Mindaugas Noreika, VšĮ Nacionalinė krepšinio akademija, direktorius Audronis Jančiauskas, VŠĮ vaikų futbolo akademijos „Geležinis vilkas“ vadovas Alvydas Koncevičius, Kyokushin karate mokykla „OYAMA“, vadovas Kristupas Krivickas, Tensho klubas, vadovas Darius Glodenis, VšĮ Klaipėdos vaikų ir jaunimo teniso klubo „Tennis Star“, prezidentė Irina Novikova, VšĮ Rytų kovos menų centras, vadovas Dainius Šilingas, VšĮ saviraiškos studija AK'MENUKAI, vadovė Dalia Ivanauskaitė Sabalė, Sporto klubas „Baltasis Tigras“, vadovas Egidijus Daknys, ŠachmatAukim, VšĮ, vadovas Ramūnas Šablevičius, Laisvoji mokytoja, Jolanta Grudzinskienė, Laisvoji mokytoja, Laura Skrodienienė, UAB „Edukacija“, direktorius Renatas Alekna, TOSHIASK, prezidentas Darius Gudauskas, Dailės klubas Guboja, direktorė Regina Donbrauskaitė Plotnikova, VŠĮ „SIGNUM INTER“, direktorė Daiva Norinkevičiūtė, VšĮ Balžeko teeniso akademija, vadovas Arūnas Balžekas, VšĮ Baltijos futbolo mokykla, įkūrėjas Ivan Švabovič, VšĮ Tornado krepšinio mokykla, direktorius Dainius Čiuprinskas, Baltijos jūrų skautų vadija, vadovė Jurgita Paškevičiūtė, Asociacijos kyokushin karate klubas IPPON, vadovė Irma Fedaravičiūtė, Meno psichologijos centras, direktorė Dalia Klumbienė, Sporto klubas Hokuto, prezidentas Vilius Tarasevičius, Laisvoji mokytoja, Irena Kloniūnienė, FK Rotalis, direktorius Viktoras Osetrovas, VšĮ Sportuokime kartu, direktorius Darius Kreivėnas, 2023-10-11 |
|
|
|
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija (toliau - Asociacija) vienijanti nevyriausybines vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo organizacijas, atstovauja per 10 tūkstančių vaikų ir jaunuolių dalyvaujančius neformaliojo švietimo veiklose. Asociacija, kartu su raštą pasirašančiais partneriais, reaguodama į beprecedentę situaciją vaikų ir jaunimo tarpe dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus reikšdama susirūpinimą bei teikdama pasiūlymą galimam problemos sprendimui formuojant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3128). Įvairiuose švietimo srities strateginio planavimo dokumentuose (kaip Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, 2021-2030 m. Švietimo plėtros programa, 2022-2030 m. Sporto plėtros programa ir kt.) yra pabrėžiama neformalaus vaikų švietimo (toliau - NVŠ) reikšmė, sprendžiant strategines švietimo sektoriaus problemas ir tenkinant bendrus jaunimo integracijos į visuomenę poreikius. Strategijose teigiama, jog Lietuvoje yra neužtikrinamas NVŠ prieinamumas, mokyklose yra fiksuojamas aukštas patyčių lygis, Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio pagal sportuojančiųjų ir besimankštinančiųjų skaičių, skiriamas nepakankamas dėmesys ir sąlygos mokinių fiziniam aktyvumui švietimo įstaigose, bei nepakankamai išnaudojamos vaikų ir jaunimo neformaliojo sportinio ir kultūrinio ugdymo galimybės. Šių problemų išdavos yra pastebimos įvairiuose tyrimuose - pavyzdžiui 2022 m. Lietuvos sporto universiteto atlikta Lietuvos vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo ataskaita, jog bendra Lietuvos vaikų psichinė ir fizinė sveikata (lyginant su 2018 m.) yra blogėjanti, o to išraiškos - mažėjantis jaunimo fizinis pajėgumas ir aktyvumas, augančios psichotropinių medžiagų vartojimo tendencijos, mažėja krašto apsaugos (šauktinių) tarnybai tinkamų jaunuolių skaičius ir kt.. Taip pat, Valstybės duomenų agentūros 2023 m. duomenys rodo, jog skurdo rizikoje Lietuvoje gyvena 17 proc. vaikų. Tarptautiniai tyrimai bei gerosios šalių praktikos (pavyzdžiui, Islandijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Australijos ir kt.) atskleidžia, jog NVŠ padeda ne tik užimti vaikus po pamokų, ugdo jų kritiškumo, savarankiškumo, kūrybiškumo, bendravimo įgūdžius, bet ir yra stiprus nusikalstamumo, patyčių, narkomanijos prevencijos įrankis. Neformalaus švietimo ekspertų bendruomenėje vienareikšmiškai sutariama, jog aukštas vaikų organizuoto užimtumo lygis yra universaliausia ir efektyviausia daugelio jaunimo problemų prevencijos priemonė. Norint, jog NVŠ sukurtų apčiuopiamus rezultatus - tam reikia patenkinti tiek kiekybinius (veiklos dažnumo/intensyvumo), tiek kokybinius (veiklų įvairovės) kriterijus. Lietuvoje 2015 m. sėkmingai įgyvendinus NVŠ krepšelio pilotinį projektą 6 savivaldybėse, NVŠ krepšelio modelis nuo 2017 m. buvo pradėtas taikyti visoje Lietuvoje. Nuo to laiko valstybė vieno mokinio būreliams per mėnesį skiria 15‑20 eurų dydžio neformalaus švietimo krepšelį. Nors, ekonominė raida per pastarąjį dešimtmetį sparčiai augo, nuo 2017 m. ši vienam vaikui skiriama NVŠ krepšelio suma yra nepakitusi. 2023 m. visam NVŠ finansuoti yra skiriama tik 17 mln. eurų per metus. Bendra NVŠ lėšų suma nekinta nuo 2021 m. ir tokia pati yra numatyta ir 2024 m. biudžete. Kadangi Lietuvoje yra apie 340 tūkst. mokinių, tai reiškia, jog NVŠ krepšeliu per metus teoriškai gali pasinaudoti mažiau nei trečdalis mokinių, o praktikoje pasinaudoja - 17-20 proc. mokinių. Šio krepšelio sukuriamos naudos yra reikšmingos, tačiau realus poveikis jaunų žmonių raidai ir problemų prevencijai - minimalus, nes iš valstybės neformaliajam vaikų švietimui yra skiriamas per mažas dėmesys. Pirmiausia skiriama 15-20 eurų krepšelio suma jau nebeatitinka realių rinkoje teikiamų kokybiškų užsiėmimų kainų. Sostinės regione, 15-20 eurų krepšelis nebesukuria paskatų nevyriausybinėms organizacijoms užsiimti neformaliuoju švietimu, kadangi skiriamo NVŠ krepšelio dydis nepadengia net minimalių būrelio kaštų. Atitinkamai, ne visi tėvai norėdami vaikus lavinti įvairiuose būreliuose turi tam finansines galimybes, nes NVŠ krepšelio dydis, kompensuoja tik mažą dalį būrelio kainos. Nemažiau svarbu ir tai, kad šiuo metu nustatyta, kad vaikų organizuotam užimtumui reiktų skirti 8 akademines valandas per mėnesį (1 val. 30 min per savaitę). Tai reiškia, jog vaikai įprastai apsilanko viename būrelyje per savaitę, o tai yra per mažai, jog vaikai po pamokų būtų užimti ir būtų sukuriamos apčiuopiamos neformalaus švietimo teikiamos naudos. Siekiant realiai padidinti vaikų organizuotą užimtumą, privalome pakelti šį kriterijų bent iki 24 akademinių valandų per mėnesį. Toks dydis reikštų, kad vaikai realiai galėtų turėti bent po vieną valandos trukmės užsiėmimą per dieną (darbo dienomis). Tai reikštų, kad vaikai ir jaunimas realiai būtų kasdien užimti konkrečia veikla, kuri įtrauktų į saugias bendruomenes ir atitrauktų juos nuo žalingų užsiėmimų. Galiausiai, norime atkreipti dėmesį, kad Valstybė neturėtų sudaryti biurokratinių kliūčių savivaldybėms, kurios iš esmės kuruoja visą NVŠ sistemos įgyvendinimą, pačioms prisidėti savo lėšomis prie NVŠ krepšelio didinimo. Skirtingose savivaldybėse ženkliai skiriasi įvairių būrelių organizavimo kaštai pradedant darbo užmokesčiu baigiant infrastruktūros nuoma ar išlaikymu, todėl nėra tikslinga turėti NVŠ krepšelio lubas nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu, savivaldybės norėdamos prisidėti prie didesnio NVŠ krepšelio savo lėšomis susiduria su milžiniška biurokratine naštą (dviguba apskaita ir pan.), kas atgraso savivaldybes skirti papildomus finansus neformaliajam vaikų švietimui. Dėl to, raginame atsisakyti formalių ribojimų savivaldybėms savo lėšomis prisidėti prie NVŠ krepšelio didinimo. Norint pasiekti tiek kokybinį, tiek kiekybinį NVŠ sistemos efektyvumą t. y. pasiekti aukštą, valstybės mastu reikšmingą vaikų organizuotą užimtumą ir problemų, kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimas, mažinimą yra būtina peržiūrėti NVŠ sistemą ir skirti tam atitinkamą finansavimą 2024 m. valstybės ir savivaldybių biudžete. Todėl Asociacijos ir šį raštą pasirašiusiųjų vardu kreipiamės į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo, Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Biudžeto ir finansų komitetus siūlydami: Svarstant 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (Nr. XIVP-3128) siūlome numatyti skirti 60 mln. eurų neformaliajam vaikų švietimui finansuoti. Pakankamas lėšų neformaliajam vaikų švietimui skyrimas leistų užtikrinti realų vaikų užimtumą kiekvieną dieną. Tai ne tik prevenciškai apsaugotų vaikus nuo netinkamo laisvalaikio praleidimo formų, bet ir ugdytų sveikas, kūrybingas, ambicingas bei visapusiškai išsilavinusias asmenybes. Taip pat, pakankamo finansavimo skyrimas sudarytų sąlygas atsirasti naujoms NVŠ veikloms, ypač regionuose, kuriose taip trūksta užimtumo įvairovės ir vaikų sudominimo. 60 mln. eurų per metus nėra reikšminga suma Lietuvos valstybės biudžetui, tačiau tai leistų padaryti reikšmingą proveržį vaikų ir jaunimo organizuoto užimtumo srityje, kas sudarytų sąlygas apsaugoti mūsų piliečius nuo tragiškų narkotikų naudojimo pasekmių. |
Spręsti pagrindiniam komitetui |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacija, 2023-10-16 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seime pateiktas 2024 metų biudžeto projektas. Prašome atkreipti dėmesį į numatomą finansavimą Specialiųjų tikslinių dotacijų priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms )funkcijoms atlikti lėšų sumažinimą. Jau daugiau kaip 10 metų trūksta finansavimo priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) deleguotoms funkcijoms vykdyti. Kiekvienais metais vis didėja atotrūkis tarp skiriamų lėšų deleguotoms funkcijoms ir lėšų poreikio. 2022 metams žemės ūkio funkcijoms atlikti skirta 9041,0 tūkst. Eur dotacijų. Savivaldybių Žemės ūkio skyriai kiekvienais metais turėtų mažinti etatus, priskirtoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti. Kad jos būtų atliekamos laiku ir kokybiškai savivaldybių administracijos papildomai skiria nemažus finansus skyriams išlaikyti. Pagal metodiką sąlyginio darbuotojų skaičiaus savivaldybėse apskaičiavimo 2020‑2022 metų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti tvarkos aprašuose sąlyginių darbuotojų skaičius didėja: 2020 m. – 786.8, 2021 m. -813,9, 2022 m. 836,6 sąlyginis darbuotojas. Tačiau skiriamas finansavimas per mažas ir būtina atstatyti ankstesnių metų finansavimą, kuris buvo sumažintas. 2023 metams buvo papildomai skirti 2 milijonai eurų padidinant finansavimą, kad butų sumažinta našta savivaldybėms prisidedant prie deleguotų funkcijų vykdymo. Viso buvo skirta 11342,0 tūkst. Eurų. 2024 metams numatomas finansavimas paliekamas 2022 metų lygio, kurį sudaro 9041,0 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad teks dar mažinti etatus, nes ir taip dirba darbuotojų mažiau nei paskaičiuota pagal metodiką. Su tokiu finansavimu teks atsisakyti dalies deleguotų funkcijų arba jas atliks nekokybiškai. Kiekvienais metais sudėtingėja pasėlių draudimo dokumentų priėmimas, tikrinimas, vertinimas ir kitos procedūros reikalauja daugiau darbo ir šią paslaugą jau turi atlikti vienas specialistas, nes procedūros sudėtingos ir besidraudžiančių pasėlius daugėja. Taip pat pasėlių deklaravimas su kiekvienu pareiškėju užtrunka ilgiau, nes jis sudėtingesnis. Pagal metodiką darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis dvejų praėjusių ir einamųjų metų pirmų ketvirčių vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Skaičiuojant 2024 m. lėšų poreikį imama 2022 m. I ketvirtis – 1729,9 Eur., 2023 m. I ketvirtis - 2000,0 Eur.,. Palyginimui 2022 m. II ketvirtis- 1780,5 Eur., o 2023 m. II ketvirtis -1959,9 Vidurkis pagal kurį skaičiuojamas darbo užmokestis 2023 m. yra tik 1684 Eur. Kaip matome, darbo užmokestis šalies ūkyje kyla, bet tik ne Žemės ūkio funkcijoms vykdyti. Kadangi darbo užmokestis šalies ūkyje pastoviai kyla, tai reškia, kad funkcijoms vykdyti savivaldybės gauna sumažintus lėšų poreikius. Kaip pvz. jei skaičiuojant lėšų poreikį 2024 m. darbo užmokesčiui būtų paimtas 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėn. bruto darbo užmokestis, tai sąlyginio darbuotojo mėn. darbo užmokesti padidėtų 179,4 Eur. Savivaldybėse sąlyginių darbuotojų skaičius 2022 m. buvo 836,6, o 2024 metais 834,20 sąlyginis darbuotojas. Tai reiškia, kad savivaldybės realiai praranda 1795,7 tūkst. Eur. Dar reikia priimti dėmesin, kad kasmet kyla darbo užmokestis. Jei ministerija nenumato finansavimo didinimą, skaičiavimo metodika praranda prasmę. Be to jau nuo 2009 m. savivaldybės negauna pilno finansavimo, paskaičiuoto pagal metodiką, apie tai ministerija užmiršo. Manome, kad susidarius tokiai situacijai ministerija turi atstatyti iki sumažinimo skirtą finansavimą valstybinėms funkcijoms vykdyti.
Funkcijoms finansuoti pagal metodiką reikia; 1. Darbo užmokesčiui 1959,9 x 836 x 12 mėn. = 19666,80 tūkst. Eur. 2. Kitoms išlaidoms 25 proc. nuo darbo užmokesčio = 4917 tūkst. Eur. 3. Viso – 24584,0 tūkst. Eur.
Pateikiame savivaldybių duomenis apie papildomai skiriamas lėšas žemės ūkio skyrių išlaikymui
Kaip matyti iš lentelės 42 savivaldybės labai daug papildomai finansuoja žemės ūkio skyrius savo biudžeto lėšomis. Paskaičiavus visas savivaldybes ir kiek jos skiria papildomai lėšų susidarytų apie 3000000 tūkst. Eur. Prašome skirti finansavimą pagal metodiką, nes savivaldybės valstybės deleguotoms funkcijoms negali kiekvienais metais skirti vis daugiau lėšų papildomam žemės ūkio funkcijų atlikimo finansavimui. Savivaldybės papildomai skiria lėšų nuo 15 iki 50 procentų valstybės skiriamų dotacijų. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: Pritarti, kad apskaičiuojant darbo užmokesčio lėšas turi būti laikomasi patvirtintos metodikos. Nepritarti dėl pasiūlyme nurodytos lėšų sumos numatymo įstatymo projekte. Atkreipti dėmesį, kad 2024 m. biudžeto projekte (4 priedas) dotacija savivaldybėms žemės ūkio funkcijoms atlikti yra 11 342 tūkst. eurų, t. y. tiek pat, kiek 2023 m. ir finansavimas nėra mažinamas, kaip teigiama rašte. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2023-10-18 |
|
|
|
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto. NPPSS atstovaudamas savo narių bei jų vienijamų statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Lietuvos policijos darbuotojų profesinę sąjungą, prašo skirti Policijos departamentui minimaliems poreikiams 6,6 milijonų eurų. Šis prašomas finansavimas nebuvo patenkintas. Prašomas finansavimas būtų skirtas: -4,1 mln. eur – butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos. -2,5 mln. Eur – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje. |
Nepritarti Balsavimo
rezultatai: prieš – 1, susilaikė – 4. |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2023-10-18 |
|
|
|
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto. NPPSS atstovaudamas savo narių bei jų vienijamų statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą, prašo skirti papildomai 3 milijonus eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, šie papildomi asignavimai reikalingi naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti. Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu. |
Pritarti
Balsavimo
rezultatai: prieš – 2, susilaikė – 2. |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, 2023-10-20 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai numatyti valstybės biudžeto asignavimai – 46 476 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, faktines 2023 metų ir prognozuojamas 2024 metų išlaidas, taip pat vertinant pareigą užtikrinti tinkamas Seimo narių ir Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo sąlygas, Seimo kanceliarijai 2024 metais iš valstybės biudžeto reikalingi 5 177 tūkst. Eur didesni asignavimai, negu numatyta Įstatymo projekte, šioms reikmėms: 1. 369 tūkst. Eur Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kasmetiniam tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio (įstatymo aktuali redakcija nuo 2024-01-01) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsnio nuostatas; 2. 150 tūkst. Eur nutolusiai saulės elektrinei įsigyti. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, vertindama didelį elektros energijos kainų augimą, siekdama taupyti biudžeto lėšas bei skatinti atsinaujinančių išteklių gamybą ir vartojimą, 2022 metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką nutolusios saulės elektrinės finansavimui (paramai) gauti. Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. T1-417 buvo skirta 260,7 tūkst. Eur parama. 2023 metais įvykus viešųjų pirkimų procedūroms, nutolusi saulės elektrinė įsigyta už 410,3 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į įsigytos elektrinės kainą ir gautą paramą, Seimo kanceliarijai tenkančios išlaidos sudaro 149,6 tūkst. Eur. Ši investicija yra vienkartinio pobūdžio, vėlesniais metais ji leis sumažinti (apie 10 proc.) elektros energijos išlaidas; 3. 325 tūkst. Eur Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės aikštės, kitos Seimo rūmų teritorijos ir statinių tvarkybos, tvarkomųjų statybos darbų techninio darbo projekto parengimo paslaugoms įsigyti; 4. 361 tūkst. Eur darbui reikalingoms priemonėms, prekėms ir paslaugoms (statybos, remonto, lengvųjų automobilių nuomai, eksploatacinės medžiagos, inventorius, degalai, reprezentacinės ir kt. prekės, informacinių technologijų, inžinerinių sistemų priežiūros, patalpų ir įrangos remonto, patalpų ir teritorijos valymo, informacijos įsigijimo, reprezentacijos ir kt. paslaugos) įsigyti, atsižvelgiant į 2022–2023 metų infliacijos rodiklius ir dėl to smarkiai išaugusias išlaidas; 5. 115 tūkst. Eur Laisvės gynėjų, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido aukų dienų minėjimams rengti, siekiant geresnės meninės kokybės (su koncertais, meninėmis instaliacijomis, LED ekranais, dalyvaujant užsienio svečiams ir pan.); 6. 170 tūkst. Eur Seimo organizuojamiems tarptautiniams ir atminties renginiams organizuoti. 2024 metais numatomi šie renginiai, paminėjimai: Lietuvoje vyksiančio Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nuolatinio komiteto posėdžiui surengti, Baltų vienybės dienos minėjimas Lietuvoje, Dvišalė Lietuvos ir Lenkijos parlamentinė asamblėja, Dvišalė Lietuvos ir Ukrainos parlamentinė asamblėja ir kiti narystės NATO ir ES 20-mečių minėjimai, JAV Kongreso administracijos pareigūnų vizitai, 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 75-metis, 1949 metų masinių gyventojų trėmimų „Bangų mūša“ 75-metis, 45 pabaltijiečių memorandumo 45-metis ir Baltijos kelio 35-metis, ekspozicijos „Seimo Sausio 13-osios memorialo koncepcija“ rengimas, projektavimas ir vizualizacija; 7. 12 tūkst. Eur pasiruošimui pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Kadangi Lietuva 2027 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, Seimui teks ypatinga atsakomybė rengti parlamentinio matmens renginius ir susitikimus, o Seimo kanceliarijai – užtikrinti administracinius pirmininkavimo pasirengimo darbus. Reikės formuoti komandą, numatyti darbo organizavimo tvarką ir atsakingą padalinį koordinaciniam darbui atlikti. Kadangi pagal nusistovėjusią praktiką du kartus per metus rotacijos tvarka rengiami neformalūs Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikimai, Seimo Europos reikalų komitetas planuoja surengti du tokius susitikimus – 2024 m. antrąjį pusmetį ir 2026 m. antrąjį pusmetį; 8. 475 tūkst. Eur išlaidoms, susijusioms su Seimo kadencijų kaita (nešiojamiesiems kompiuteriams, reikalingiems Seimo narių darbo poreikiams tenkinti, įsigyti įgyvendinant Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rekomendacijas dėl saugaus darbui reikalingų priemonių (kurios nebūtų pagamintos ir surinktos Kinijoje) naudojimo, taip pat dalies Seimo viešbučio butų remontui ir inventoriaus atnaujinimui), apmokėti; 9. 150 tūkst. Eur Seimo Europos reikalų komiteto posėdžių salei atnaujinti. Kadangi 2027 m. sausio 1 d. – birželio 31 d. Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, Seimui teks ypatinga atsakomybė surengti parlamentinio matmens renginius bei susitikimus ir darbotvarkės per pasirengimo laikotarpį bus intensyvios, o Seimo kanceliarija turės užtikrinti administracinius ir techninius pasirengimo pirmininkavimui darbus; 10. 30 tūkst. Eur Seimo Baltijos Asamblėjos salei atnaujinti. 2024 m. sausio 1 d. Lietuva perims pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai, salėje vyks renginiai bei susitikimai, tačiau ji yra nusidėvėjusi ir nereprezentatyvi, todėl reikia atlikti renovaciją; 11. 600 tūkst. Eur Seimo I rūmų vėsinimo-vėdinimo sistemai remontuoti, užtikrinant tinkamas Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo sąlygas pagal nustatytas higienos normas. Seimo I rūmuose 2010 metais įrengta dvivamzdė vėsinimo sistema veikia netinkamai (į visas patalpas tiekiamas vienodos temperatūros oras, dėl to netenkinami skirtingose patalpose dirbančių asmenų poreikiai), todėl būtina ją atnaujinti keičiant į trivamzdę vėsinimo sistemą ir sudarant galimybes kiekvienoje patalpoje nustatyti norimą temperatūrą. 2022 metais parengtas remonto techninis darbo projektas, kuriame pateikta orientacinė remonto darbų kaina (2024 m. – 600 tūkst. Eur, 2025 m. – 500 tūkst. Eur); 12. 714 tūkst. Eur Seimo plenarinių posėdžių salės (Seimo II rūmai) ir Kovo 11-osios Akto salės (Seimo I rūmai) apšvietimo sistemai modernizuoti, įdiegiant mažiau elektros energijos naudojančią įrangą; 13. 100 tūkst. Eur Seimo rūmų pastatų ir jų prieigos pritaikymui žmonėms su negalia, atsižvelgiant į XVIII Vyriausybės programos 95.6 papunkčio nuostatą dėl pastatų infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems; 14. 80 tūkst. Eur ypatingos svarbos techninės infrastruktūros Teisės aktų registro modernizavimo galimybių studijai parengti; 15. 60 tūkst. Eur gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų ir mobilizacinių užduočių vykdymui užtikrinti, atsižvelgiant į XVIII Vyriausybės programos 246.1-2046.2 papunkčių nuostatas dėl veiksmingo krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos, taip pat įgyvendinant teisės aktų – Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo“ – reikalavimus; 16. 84 tūkst. Eur parodoms rengti ir organizuoti, knygoms Lietuvos parlamentarizmo ir valstybingumo tematika įsigyti ir leisti; 17. 50 tūkst. Eur Seimo II rūmų vėsinimo sistemos modernizavimo techninio projekto parengimo paslaugoms apmokėti; 18. 65 tūkst. Eur, atliepiant XVIII Vyriausybės programos 46.3 papunkčio nuostatą dėl pilietiškumo ugdymo ir 72.6 papunkčio nuostatą dėl kultūros išteklių skaitmeninio turinio kūrimo, įvairovės ir prieinamumo, užtikrinant vienodas prieigos sąlygas visiems šalies gyventojams, Seimo lankytojų centre planuojama pritaikyti patalpas parodoms ir nuolatinėms ekspozicijoms; 19. 350 tūkst. Eur Seimo veiklos informacinės sistemos Seimo posėdžių informacinei sistemai modernizuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 122 str. rengiami Seimo posėdžio protokolai, o vadovaujantis 123 str. – Seimo posėdžių stenogramos. Atnaujinus 11 metų senumo programinę ir techninę įrangą bus užtikrintas Seimo posėdžių protokolų ir stenogramų parengimas laiku (kaip numatyta Seimo statute), bus racionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai, reikalingi protokolams rašyti ir stenogramoms rengti, sumažės duomenų praradimo rizika; 20. 917 tūkst. Eur valstybės tarnybos reformai įgyvendinti („išvalstybintas“ pareigybes užimančių asmenų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas ir išeitinėms išmokoms). Šių asignavimų poreikis gali būti mažesnis, jeigu bus priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (jeigu bus įtvirtinta, kad „išvalstybintas“ pareigybes užimantiems asmenims išeitinės išmokos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokamos, pasiūlius šiems asmenims užimti pareigybę pagal darbo sutartį); Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Seimo kanceliarija neformuoja politikos jokioje viešosios politikos srityje ir nevaldo pažangos lėšų – ministerijos neįtraukia Seimo kanceliarijos į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su investicijų planavimu. Esame visiškai priklausomi nuo finansavimo iš valstybės biudžeto ir pasiruošę rasti bet kokių kitų finansavimo šaltinių, tačiau be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos kaip Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojos geranoriškumo ir aiškiai komunikuojamos pozicijos dėl tokių institucijų kaip Seimo kanceliarija įtraukimo į strateginio valdymo procesus, tai, deja, sunkiai įgyvendinama praktiškai. 2023 metų praktika rodo, kad Vyriausybės nustatyti biudžeto formavimo prioritetai Seimo kanceliarijai sunkiai pritaikomi ir tai daro mūsų instituciją ir Seimą labai pažeidžiamus, prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių atskyrimo principui. Svarstant valstybės biudžetą Seimo kanceliarija derasi ne tik dėl lėšų savo funkcijoms užtikrinti, tačiau ir dėl poreikių, kuriuos tiesiogiai lemia Seimo narių veikla ir politinė darbotvarkė (parlamentinė diplomatija, Seimo, kaip Tautos atstovybės, reprezentacija, bendravimas su piliečiais, pasirinkti politikos sričių prioritetai), įvertinant, kad Seimo kanceliarija, skirstydama turimus resursus, turi būti vienodai teisinga tiek valdančiajai daugumai, tiek opozicijai atstovaujantiems Seimo nariams. Suprantame, kad formuoti valstybės biudžetą yra išimtinė Vyriausybės teisė, tačiau manome, kad Finansų ministerijos pozicija, jog Seimas gali bet kuriame biudžeto svarstymo etape Seimo kanceliarijai skirti papildomų lėšų, yra ydinga ir neatitinka įrodymais grįsto valdymo principo, įtvirtinto Strateginio valdymo įstatyme. Prašome išnagrinėti šiame rašte pateiktą informaciją ir Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti reikiamus asignavimus Seimo kanceliarijai 2024 metams, kad būtų užtikrintas tinkamas teisės aktų nuostatų įgyvendinimas ir sklandus Seimui ir Seimo kanceliarijai priskirtų funkcijų vykdymas. |
Pritarti |
. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, 2023-10-20 |
|
|
|
Situacijos apžvalga nuo 2016 m. Informuojame, kad dėl papildomų lėšų skyrimo Komisija 2023 m. balandžio mėn. raštu kreipėsi į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą ir prašė tarpininkauti padedant užtikrinti deramą visų VTEK pavestų funkcijų finansavimą. Tuo metu pateikėme šiuos argumentus ir nurodėme trūkstamų lėšų poreikį: 1. Valstybės pareigūnų, tarnautojų (darbuotojų) skaičius nesikeičia nuo 2016 m. 2. 2016 m. ir 2021 m. Seimo valdyba padidino etatų skaičių iki 8, bet jiems nebuvo skirtas finansavimas. 3. 2020 m. Seimas priskyrė papildomas funkcijas (naujas Lobistinės veiklos įstatymas, išankstinis ginčų nagrinėjimas (buvusi teismų funkcija) ir pan.), tačiau jų įgyvendinimui finansavimas nebuvo skirtas. 4. Nuo 2021 m. VTEK administruoja naujas IT sistemas (Pinreg, Skaidris). 5. 2023 m. yra užtikrinamas tik pagrindinis VTEK funkcijų vykdymas (tyrimų atlikimas, reagavimas į prašymus), kai tuo tarpu proaktyvi prevencinė veikla nevykdoma.
Darbo užmokesčio problema nuo 2012 m. Pagrindinė problema ta, jog nuo 2012 m. VTEK narių (valstybės pareigūnų) vidutinis algos koeficientas yra 10,36 ir jis nebuvo didinamas iki 2024 m. Nuo 2024 m. įsigalios naujos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos. Jame pasikeitė VTEK narių pareiginės algos koeficientai, kuriems finansavimas iš dalies yra numatytas. Tai reiškia, jog per 11 metų VTEK narių darbo užmokestis buvo dalinai kompensuojamas iš sekretoriatui skiriamų lėšų (tai būtų apie 4 sekretoriato darbuotojų darbo užmokestis).
Darbo užmokestis skirtas tik pagrindinėms VTEK funkcijoms vykdyti Priėmus 2024 m. biudžeto projektą (numatyti asignavimai: 1624000 Eur, iš jų darbo užmokesčiui 1066000 Eur) pagal šiuo metu pateiktus skaičiavimus VTEK darbo užmokestis yra nepakankamas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus bei numatytus asignavimus 2024 m. valstybės biudžeto projekte Nr. XIVP-3128, prašo: · darbo užmokesčio fondui skirti papildomai 397800 Eur. Arba, nesant galimybės skirti papildomų lėšų, · perskirstyti lėšas, perkeliant iš kitoms prekėms ir paslaugoms numatomų skirti asignavimų į darbo užmokestį 116000 Eur. Tai leistų Komisijai vykdyti pagrindines funkcijas. |
Pritarti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Vyriausioji rinkimų komisija, 2023-10-20 |
|
|
|
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK), atsakydama į Jūsų 2023 m. spalio 17 d. raštą „Dėl nuomonės pateikimo apie 2024 m. biudžeto projektą Nr. XIVP-3128“, informuoja, kad 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 yra numatyta skirti mažesnius negu VRK prašė asignavimus. Suprasdami ribotus valstybės išteklius, įvertinę susidariusį skirtumą bei peržiūrėję prioritetus, biudžeto projekte numatytų asignavimų rinkimų organizavimui turėtų pakakti, jeigu neatsitiks nenumatytų atvejų ir visi rinkimų procesai vyks sklandžiai, kaip esame suplanavę. Planuodami 2024 metams darbo užmokesčio fondą, poreikio pagrindime prašėme 190,0 tūkst. eurų papildomų lėšų darbo užmokesčiui naujoms 6 pareigybėms, kurios buvo Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-764 patvirtintos dar 2022 m. gruodžio 21 d. 2023 metais šios pareigybės nebuvo užimtos dėl lėšų trūkumo. 2024 metų biudžeto projekte skirti 95,0 tūkst. eurų yra tik 3 naujų pareigybių darbo užmokesčiui. Rinkimų kodekse, įsigaliojusiame 2022 m. rugsėjo 1 d., VRK dar pernai yra numatytos naujos papildomos svarbios funkcijos ir buvo planuojama stiprinti Teisės ir tyrimų, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės ir Kompiuterinių technologijų skyrių veiklą, priimti didesnį skaičių darbuotojų. Dėl lėšų trūkumo to nepavyko padaryti. 2024 metais laukia ypatingai intensyvus ir sudėtingas laikotarpis (net treji eiliniai rinkimai bei referendumas). Atsižvelgdami į 2023 metais vykusių rinkimų patirtį ir įvertinę politinių kampanijos dalyvių išaugusį konsultacijų bei mokymų poreikį, tuo pačiu labai reikalinga pastiprinti Rinkimų organizavimo bei Mokymų ir komunikacijos skyrius. VRK sekretoriate labai trūksta žmogiškųjų resursų, todėl artėjant 2024 metų rinkimams, prašome atsižvelgti į pateiktus argumentus ir papildomai skirti 95,0 tūkst. eurų darbo užmokesčiui dar 3 sekretoriato darbuotojų pareigybėms, kurios praėjusiais metais buvo patvirtintos Seimo valdybos sprendimu, nes planuojamas biudžeto rodiklių įstatymo projekte darbo užmokestis VRK sekretoriato valstybės tarnautojams yra nepakankamas, neužtikrinamas esančių pareigybių darbo apmokėjimas. Vyriausioji rinkimų komisija prašo, esant galimybei ir įvertinus susidariusią padėtį, skirti papildomus asignavimus darbo užmokesčiui. |
Pritarti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narys Eugenijus Sabutis, 2023-10-18 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos kelių infrastruktūrą sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, kurių bendras ilgis – 85,5 tūkst. km. Šių kelių svarbą rodo tai, kad vidutiniškai per dieną keliais pervežama daugiau nei pusė visų gabenamų krovinių, o kelių sektorius kartu su logistika sukuria ženklią dalį viso bendrojo vidaus produkto. Nepaisant transporto sektoriaus svarbos Lietuvos ekonomikai, ši sritis susiduria su problemomis dėl prastėjančios kelių būklės, nes dabartinis kelių infrastruktūros finansavimas yra pakankamai ydingas ir neužtikrinantis didesnių lėšų skyrimo.
Naujausi tyrimai rodo, kad kelių būklė nėra patenkinama: Lietuvos kelių infrastruktūra yra nepakankamai sutvarkyta, daugelio kelių būklė ir kita susisiekimo infrastruktūra yra prastos kokybės. 2022 m. atliktų tyrimų duomenys atskleidžia, kad 38,67 proc. kelių buvo blogos būklės. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis – 2023 m. pradžioje valstybinės reikšmės keliuose buvo net 72 blogos būklės tiltai ir viadukai, kurie gali kelti pavojų žmonių ir eismo saugumui
Akcentuotina, kad kokybės reikalavimų neatitinka ne tik valstybinės reikšmės kelių tinklas, bet dar prastesnė situacija matoma savivaldybėms priklausančiuose vietinės reikšmės keliuose.
Pateikdama 2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Valstybės biudžeto projektą), Vyriausybė privalo rimtai įvertinti būsimą finansavimą automobilių kelių tinklo būklės gerinimui ir jo veikimo užtikrinimui, o tam, kad keliai neblogėtų, būtina išnaudoti visus valstybės lėšų šaltinius.
Vyriausybė teikiamame Valstybės biudžeto projekte yra numatytas didesnis finansavimas keliams, iš viso jiems planuojama skirti per 715 mln. eurų, tačiau KPPP numatyta skirti tik 543 mln. eurų. Tai reiškia, kad realus finansavimas keliams nebus didinamas ir išliks nepakitęs. Lietuvos kelių infrastruktūra ir toliau liks su tokiu pačiu mažu finansavimo lygiu, koks buvo 2023 metais.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš keliams planuojamų skirti 715 mln. eurų, 172 mln. eurų, surinkti iš Laikinojo solidarumo įnašo ir ES finansinės paramos, bus nukreipti išimtinai dvigubos paskirties strateginių kelių statybai bei karinių poligonų privažiuojamiesiems keliams. Tai reiškia, kad siūlomas finansavimo modelis ir toliau neleis užtikrinti tinkamos valstybinių ir savivaldybių valdomų vietinės reikšmės kelių tinklo priežiūros ir kokybės gerinimo. Tendencingam lėšų Lietuvos kelių infrastruktūrai mažinimui didžiausią įtaką daro vis menkesnis pajamų iš akcizo už degalus automobiliams skyrimas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimui. Pateikta analizė rodo, kad finansavimas keliams, lyginant su valstybės pajamomis iš akcizo už kurą automobiliams – mažėja. Pastaruoju laikotarpiu kelių finansavimui valstybės biudžetuose buvo numatyta apie 60 proc. pajamų, gautų už kuro akcizą. Pabrėžtina, kad 2024 metų Valstybės biudžeto projekte, mūsų šalies keliams skiriama rekordiškai mažai – kiek daugiau nei pusę kuro akcizo pajamų.
Įvertinant tai, kad kelių infrastruktūros finansavimas nėra tvarus, o apie 50 procentų kuro akcizo pajamų skiriama kitiems ir ne su susisiekimo infrastruktūra susijusiems sektoriams, būtina tobulinti finansavimo modelį, užtikrinti ženkliai didesnes lėšas ir padidinti valstybės skiriamas pajamas gautas už kuro akcizą, sunaudojamą transporto priemonių, bent jau iki 80 procentų.
Būtina įvertinti ir tai, kad kuro akcizas yra tikslinis mokestis, kurį Lietuvos kelių vartotojai sumoka būtent už naudojimąsi keliais, todėl surenkamos lėšos per valstybės biudžetą turėtų grįžti į kelių infrastruktūros palaikymą ir gerinimą.
Pažymėtina, kad 2023 m. Seimas pavasario sesijoje priėmė Akcizo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos dyzelinio kuro akcizas 2024 metais didės nuo 372 eurų iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų. Reikšmingai didinamas akcizas už dyzelinius degalus lems papildomas įplaukas į biudžetą, todėl didesnės akcizo dalies, nei suplanuota pirminiame Valstybės biudžeto projekte, skyrimas kelių sektoriui neturės tokias dideles neigiamas pasekmes finansų tvarumui. Manytina, kad siūlomi Valstybės biudžeto projekto pakeitimai dėl kelių finansavimo ir jų būklės gerinimo turės tiesioginės teigiamos įtakos investicijų pritraukimui, verslo sąlygų gerinimui ir naujų darbo vietų, be kita ko skatins šalies ekonomikos augimą ir mažins atskirtį tarp regionų.
Pasiūlymas: Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti 80 proc. akcizo pajamų, gautų už realizuotą benziną, dyzelinius degalus ir suskystintas dujas, skirtas automobiliams.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš degalų akcizo mokesčio. |
Pritarti |
|
|
2. |
Seimo narys Eugenijus Sabutis, 2023-10-18 |
|
|
|
Argumentai: Teikiamu pasiūlymu siekiama patobulinti 2024 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir įteisinti, kad motorinių transporto priemonių registracijos mokestis taptų vienas iš finansinių šaltinių Lietuvos kelių tinklui gerinti. Šiandieninė finansavimo tvarka niekaip neleidžia užtikrinti šalies kelių tinklo situacijos gerėjimo. Susiklosčiusioje situacijoje būtina patobulinti kelių finansavimo modelį, siekiant užtikrinti tvaresnį ir didesnį finansavimą kelių infrastruktūros priežiūrai bei plėtrai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl rekordinės infliacijos, realios perkamosios galios ir pastaraisiais metais išaugusių energetinių bei statybos kainų, lėšų poreikis kelių priežiūrai yra ženkliai didesnis. Be kita ko neigiamos lėšų skyrimo tendencijos ir nepakankamas finansavimas ne tik neleis užtikrinti numatytų strateginių projektų plėtros, bet ir neteiks jokių garantijų dėl šiuo metu esančios kelių infrastruktūros išsaugojimo ir jos būklės gerinimo. Pabrėžtina, kad deramas kelių tvarkymas yra kritinis faktorius ir itin svarbus veiksnys plėtojant Lietuvos transporto sektorių, taip pat užtikrinant patogų susisiekimą šalies gyventojams ir, svarbiausia, mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Lietuvos regionų. 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriuo įtvirtinama nuostata, kad registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius taikomas registracijos mokestis pagal jų išmetamą CO2 kiekį. Pažymėtina, kad Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Iki 2020 m. liepos 1 d. Vyriausybė parengia Miškų sodinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato, kokia mokesčio dalis yra kasmet skiriama šios programos įgyvendinimui“, tačiau ši nuostata de fakto neveikia – gaunamomis pajamomis iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio Miškų sodinimo programa nėra finansuojama. Toks patvirtinimas gautas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Ministerija). Šios ministerijos pateikta informacija rodo, kad miškų veisimas valstybinėje žemėje tuo metu ir dabar pakankamai finansuojamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, privačioje žemėje – iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos lėšų ir numatomas finansuoti ateityje. Atsižvelgdama į tai, pati Vyriausybė 2020 m. rugsėjo mėn. buvo pradėjusi svarstyti Aplinkos ministerijos pasiūlymus įstatyminiais pakeitimais įtvirtinti naujas nuostatas, kuriomis motorinių transporto priemonių registracijos mokestis būtų skiriamas kitoms reikmėms. Manytina, kad tokia Vyriausybės pozicija aiškiai suponuoja, kad dabartinis reguliavimas nebeatitinka dabar įsitvirtinusio mechanizmo, kuriuo finansuojamas miškų sodinimas, o pačios pajamos, gautos iš transporto priemonių registracijos mokesčio, naudojamos ne pagal šiuo metu Įstatyme numatytą tvarką. Taip pat akcentuotina, kad šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniai numato, kad mokestį moka motorinės transporto priemonės valdytojas, o pats mokestis sumokamas iki motorinės transporto priemonės registracijos Kelių transporto priemonių registre. Šios nuostatos suponuoja tai, kad naujai registruojamų arba perregistruojamų transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai įgyja teisę važiuoti Lietuvos keliais tik tada, kai sumokamas minėtas mokestis. Aptariant minėtą reguliavimą, darytina išvada, kad motorinės transporto priemonės registracijos mokestis gali būti laikomas vienu iš mokesčių už kelių naudojimąsi, todėl tai reikštų, kad Projektais siūlomas teisinis reguliavimas pagrindžia šio mokesčio tikslą, kas reiškia, kad surenkamos lėšos kasmet galėtų būti skiriamos kelių tvarkymui. Juolab, pats Įstatymas numato ir pasekmes nesumokėjus mokesčio: motorinės transporto priemonė neregistruojama Kelių transporto priemonių registre, o tai reiškia, kad transporto priemonių valdytojai, savininkai ar vairuotojai be kita ko praranda teisę naudotis kelių infrastruktūra. Būtina pabrėžti, kad pats mokesčio surenkamumas yra stabilus ir praktiškai nekintantis, todėl sudarant valstybės biudžetą, Vyriausybė galėtų prognozuoti pajamas, gautas iš šio mokesčio. Įmonė „Regitra“ yra pateikusi tikslią statistiką dėl šio mokesčio pajamų surinkimo ir sumokėjimo į valstybės biudžetą: 2020 m. (nuo liepos 1 d.) – 15 425 956,50 Eur.; 2021 m. – 31 742 532,61 Eur.; 2022 m. – 31 077 707,58 Eur. Remiantis pateiktasis duomenimis, galima teigti, kad šio mokesčio pajamos finansavimą keliams kasmet galėtų padidinti daugiau kaip 30 mln. Eur.
Pasiūlymas: Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui skirti visas pajamas, gautas už motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio. |
Pritarti |
|
|
3. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2023-10-19 |
|
|
|
Argumentai: Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 3 mln. EUR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomi asignavimai reikalingi 200 ugniagesių gelbėtojų etatų reikiamam finansavimui.
Reikalingų lėšų šaltinis: Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. Pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 33 eilutę ir ją išdėstyti taip: „Pajamos iš baudų, konfiskuoto
turto ir kitų netesybų |
Pritarti
Balsavimo
rezultatai: prieš – 2, susilaikė – 2. |
|
|
4. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2023-10-19 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos policijos sistemai reikalingi papildomas finansavimas, kadangi: - 4,1 mln. eurų – butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos. - 2,5 mln. eurų – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 6,6 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Reikalingų lėšų šaltinis: Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. Pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 33 eilutę ir ją išdėstyti taip: „Pajamos iš baudų, konfiskuoto
turto ir kitų netesybų |
Nepritarti
Balsavimo
rezultatai: prieš – 1, susilaikė – 4. |
|
|
5. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2023-10-20 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos policijos sistemai reikalingi papildomas finansavimas, kadangi: - 4,1 mln. eurų – butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos. - 2,5 mln. eurų – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 6,6 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Reikalingų lėšų šaltinis: Iš lėšų surinktų geriau administruojant mokesčius (pvz.: padidinti pajamas iki 10 mln. Eurų), planuojamas gauti iš PVM) arba planuoti gauti daugiau (iki 10 mln. Eurų) pajamų iš šaltinio - Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. |
Nepritarti
Balsavimo
rezultatai: prieš – 1, susilaikė – 4. |
|
|
6. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2023-10-20 |
|
|
|
Argumentai: Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu.
Pasiūlymas: Skirti papildomai 3 mln. EUR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomi asignavimai reikalingi 200 ugniagesių gelbėtojų etatų reikiamam finansavimui.
Reikalingų lėšų šaltinis: Iš lėšų surinktų geriau administruojant mokesčius (pvz.: padidinti pajamas iki 10 mln. Eurų), planuojamas gauti iš PVM) arba planuoti gauti daugiau (iki 10 mln. Eurų) pajamų iš šaltinio - Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. |
Pritarti
Balsavimo
rezultatai: prieš – 2, susilaikė – 2. |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3128 ir siūlyti jį tobulinti atsižvelgiant į Komiteto ir suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
6.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-10-24 |
|
|
|
Argumentai: Siekiant užtikrinti nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitusio teisinio reguliavimo įgyvendinimą, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) reikalingi papildomi žmogiškieji resursai. Seimo valdyba 2021 m. padidino VTEK didžiausią leistiną pareigybių skaičių nuo 25 iki 30 (5 vnt.), tačiau nei 2021 m., nei 2022 m., nei 2023 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymuose nebuvo numatyta lėšų naujoms pareigybėms finansuoti. VTEK funkcijų apimtis nuolat auga, tačiau metai iš metų besitęsianti situacija, kai neskiriama pakankamai lėšų institucijai išlaikyti, kelia grėsmę, kad VTEK negalės pasiekti jai iškeltų tikslų ir uždavinių ir tinkamai vykdyti įstatymais jai pavestų funkcijų.
Pasiūlymas: Numatyti 2024 metams papildomą finansavimą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, iš viso papildomai skirti 397,8 tūkst. eurų darbo užmokesčiui.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos, gautos įgyvendinus Šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planą ir didinant mokesčių surinkimo efektyvumą. |
Pritarti |
|
|
2. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-10-24 |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgdami į Seimo valdybos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. SV-S-925 ir į Seimo kanceliarijos pasiūlyme pateiktus argumentus bei į tai, kad dalis aplinkybių, pvz., lėšos, reikalingos valstybės tarnybos pertvarkai įgyvendinti, paaiškėjo tik Seimui 2023 m. gegužės 25 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, siūlome padidinti Seimo kanceliarijai skiriamą finansavimą 11 procentų. Seimo kanceliarijai valstybės biudžete numatyto lėšos apima ir poreikius, kylančius iš Seimo narių veiklos bei politinės darbotvarkės (parlamentinė diplomatija, Seimo, kaip Tautos atstovybės, reprezentacija, bendravimas su piliečiais, pasirinkti politikos sričių prioritetai).
Pasiūlymas: Numatyti 2024 metams papildomą finansavimą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, iš viso papildomai skirti 5 177 tūkst. eurų.
Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos, gautos įgyvendinus Šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planą ir didinant mokesčių surinkimo efektyvumą. |
Pritarti |
|
7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė