LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 304
STENOGRAMA
2019 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir R. ŽEMAITAITIS
PIRMININKAS (R. ŽEMAITAITIS, MSNG*). Gerbiami kolegos, prašom registruotis. Vakarinis posėdis pradedamas. (Gongas)
Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2) (priėmimo tęsinys)
Pradedame mūsų vakarinį posėdį. Pirmas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2).
Per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Pusės valandos pertrauka. Ačiū, gerbiamas kolega, pusės valandos pertrauka. Visi pritariame? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegos pasiūlymui daryti pusės valandos pertrauką, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Balsuojame, kolegos.
Už balsavo 39, prieš – 21, susilaikė 10 Seimo narių. Pusės valandos pertraukai pritarta.
14.02 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2002GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-2002. Tai Prezidentės vetuotas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas. Kviečiu pranešėją Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką. V. Bako nematau. (Balsai salėje) V. Bakas! Kviečiu V. Baką į tribūną pristatyti išvadą dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo.
Taip, kolega Petrai, sekundėlę. Kol ateis Vytautas, prašom, per centrinį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Remigijau Žemaitaiti, jūs esate mano Mišrios Seimo narių grupės narys. Mes jūsų į Seimo vicepirmininkus nedelegavome. Tai ar jūs neturėtumėte atsistatydinti, ar galite vesti posėdį?
PIRMININKAS. Gerbiamasis, noriu jus informuoti. Jeigu norite, galite pradėti, Petrai, rinkti parašus kaip ir dėl savo klausimo, dėl apkaltos. (Balsai salėje) Taip, kolegos. Prašom, V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas vakar svarstė Prezidentės veto dėl įstatymo projekto. Prezidentės veto pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskusija. M. Puidokas. M. Puidoko nematau. Pereiname prie kito. Priėmimas. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pataisų. Kolegos, kviečiu visus balsuoti.
Ar, Mindaugai Puidokai, jūs norite diskutuoti dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projekto, nes buvote užsirašęs diskutuoti, bet dabar, matau, esate už? (Balsai salėje) Prašau.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kalbant apie šio įstatymo pakeitimus, yra labai svarbu, kad mūsų valstybės Prezidentė sureagavo, nes nepaprastosios padėties, karo padėties atveju Lietuvos gynybinė strategija privalo būti lanksti, ir tokie žmonės, kurie šiandien turi leidimą naudotis ginklu, tikrai neturėtų privaloma tvarka tų ginklų atiduoti karo policijai. Tai turėtų vykti tik tais atvejais, kada yra labai aiškiai nustatoma, kad vienas ar kitas asmuo neatitinka mūsų valstybės saugumo reikalavimų arba tokie yra tiesiog mūsų gynybinių pajėgumų poreikiai, tada tie sprendimai priimami tikslingai. Šiuo atveju tikrai kviesčiau visus kolegas įsiklausyti ir pritarti tiems pakeitimams ir pataisymams.
Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo politikos ekspertai įvardija, kad valstybės kontekste mūsų gynybinės strategijos stiprybė būtų mažos ginkluotos grupės, kurios galėtų suteikti labai didelius nuostolius agresoriui, priešininkui, ypač hibridinio karo atvejais. Tai būtų labai stiprus atgrasantis faktorius. Todėl šitie įstatymo pakeitimai mums leistų tą problemą išspręsti.
Be abejonės, gaila, kad Lietuva dažnai skuba kai kurias europines direktyvas įgyvendinti pažodžiui ir labai greitai, nes tos pačios Lenkija ir Čekija iki šios dienos yra kreipusios dėl šios direktyvos ir supranta, kad pagal mūsų geopolitinę padėtį mes privalome užtikrinti kiekvienam gyventojui ne tiktai teisę gintis, bet ir turėti ginklą namuose. Tikrai mes nesame tokios valstybės kaip Prancūzija, Belgija ar kitos, kurioms kyla tarptautinio terorizmo pavojus. Dėl to mūsų kontekstas ir situacija yra visiškai kitokie.
Ši direktyva ir gimė būtent po tų masinių šaudymų ar terorizmo išpuolių, kurie vyko Prancūzijoje. Šitame kontekste vėlgi reikėtų suprasti, kad kiekvienas regionas – tiek Lietuva, tiek Lenkija, tiek kitos valstybės, jau šiuo atveju senosios Europos Sąjungos narės, susiduria su skirtingomis saugumo problemomis ir skirtingais iššūkiais. Todėl tikrai raginčiau kolegas pritarti šiems pataisymams ir į juos atsižvelgti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, motyvai už, prieš. Yra užsirašęs M. Puidokas, bet, ko gero, išsakėte viską. Tai kolega Mindaugas… Atsiprašau, V. Bakas. Prašau, Vytautai.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis įstatymas buvo svarstomas beveik metus. Buvo surengta labai daug klausymų. Aišku, viešojoje erdvėje buvo bandoma supriešinti Seimą su piliečiais, kad mes neva nuginkluojame piliečius. Iš tikrųjų šis Ginklų kontrolės įstatymas atveria daugiau galimybių ir paprasčiau įsigyti ginklus, bet, aišku, mes kartu turime įtvirtinti ir saugiklius, kurie apsaugotų mūsų visuomenę, mūsų valstybę nuo neteisėtos ginklų apyvartos. Tikrai įstatymas yra išdiskutuotas visais lygiais, jam pritarė (bent jau komitete) visų politinių partijų atstovai ir tikrai ramia sąžine galime balsuoti už.
PIRMININKAS. Kolegos, noriu dabar pasakyti apie procedūrą. Dabar pagal Seimo statuto 167 straipsnį… Gerbiami kolegos, klausykite visi, nes paskiau nesuprasime… Ai, atsiprašau, A. Skardžius – prieš.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties mano siūlymas buvo toks: įstatymą laikyti nepriimtu ir iš naujo svarstyti. Ačiū, kad bent jau buvo įsiklausyta į Prezidentės siūlymą, kurio kažkada neišgirdo Seimas svarstymo stadijoje tiek komitete, pervažiavo buldozeriu per šį įstatymą. Tiktai vienintelė nuostata, kad štai neatimtume ginklų, nenuginkluotume savanorių. Būtų tikrai makabriška nuginkluoti savanorius. Bet tame įstatyme yra tiek problemų, visai nesusijusių su Europos Sąjungos direktyva, tiesiog pasitvarkant institucijoms, kurios atsakingos už legalių ginklų išdavimą, jų priežiūrą ir kontrolę, kaip joms būtų patogiau. Čia yra didžiausia bėda. Aš manau, kad prie to įstatymo vis tiek mes privalome grįžti. Niekas mums jokių baudų už direktyvos neperkėlimą nebūtų skyrę, nes didelė dalis Europos Sąjungos valstybių nesutinka su tokiomis nuostatomis, kad sprendžiant neva teroristines problemas, kai per tuos nelaimingus teroristinius įvykius nebuvo naudojami jokie legalūs ginklai, jie buvo nelegalūs… Ta direktyva kalba tik apie legaliai laikomus ginklus.
Aš dar kartą noriu pasidžiaugti, kad į Prezidentės nuomonę įsiklausė komiteto pirmininkas, turėdamas savo nuomonę, o į visa kita liko nusispjauti, bet aš manau, kad turėsime grįžti prie to įstatymo. Todėl šioje stadijoje mes tikrai galime balsuoti prieš, laikyti įstatymą tokį, koks buvo, nepriimti jo, tiesiog galiotų senasis, ir jį taisyti taip, kaip reikalinga Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Matau, kad daugėja norinčių pasisakyti. Prašau, gerbiamas kolega.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš tik labai noriu paprašyti. Kai jau mes ruošiamės spausti mygtukus, kad jūs labai taip išsamiai…
PIRMININKAS. Aš paaiškinsiu tikrai, kaip yra iš tikrųjų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …paaiškinti, už ką ir kaip balsuojame.
PIRMININKAS. Gerai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Žmonės gali būti sutrikę. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Laurynai, labai jums ačiū. A. Anušauskas buvo už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Prezidentės siūlymas yra visiškai normalus ir priimtinas. Aš manau, kad reikia svarstyti ir jį priimti, kadangi paliekant įstatymą galioti tokį, koks yra, tiesą sakant, galios kaip tik priešingos nuostatos ir būtent šiame straipsnyje. Taigi pasiūlyta nuostata, kad nepaprastosios ir karo padėties atveju tiktai išskirtiniais atvejais gali būti paimami piliečių ginklai, jei tai būtų karinė ar kokia nors nacionalinio saugumo būtinybė, aš manau, logiškai ir pozityviai suformuota įstatymo nuostata. Tikrai siūlau jai pritarti.
Ginklų ir šaudmenų įstatymą mes svarstome ne pirmą kartą ir tikrai ne paskutinį. Įstatymas niekada negimsta ir nebus tobulas. Mes jį ir toliau tobulinsime. Manau, kad prieisime ir prie kitų siūlymų anksčiau ar vėliau. Tiesiog, kaip ir šiuo atveju, kiekvienai nuostatai atsirasti ir priimti reikia ir tam tikro laiko, ir sutarimo. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Prieš – K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš principo nesu prieš šį įstatymo projektą. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, ką ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas lyg ir pažadėjo čia man žodžiu, kad ištaisys tą problematiką. Tai galbūt kad išliktų įrašas, kad bus atsižvelgta į tai, ką atliepė ne tik Prezidentė, bet ir medžiotojų bendruomenė, kur dėl tikrai labai smulkių pažeidimų, susijusių netgi su laukinių gyvūnų šėrimu, bus, na, taip sakant, nusavinti, atimti ginklai medžiotojams, panaikintas leidimas turėti ginklą. Manau, kad kai kurios nuostatos tikrai yra neadekvačios, turime į tai atsižvelgti ir ištaisyti.
Dėl viso kito. Kaip ir yra tikrai gerų nuostatų. Manau, kad su Prezidentės veto mes tikrai galime ir turime sutikti. Tai tiek.
PIRMININKAS. Kolegos, už – J. Olekas. (Šurmulys salėje)
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš, kaip vienas iš įstatymo rengėjų, turiu pripažinti, kad mes galbūt padarėme klaidą arba neapsižiūrėjome dėl tų ginklų paėmimo karo padėties atveju. Mes buvome taręsi, bent mūsų idėja, kad jie galėtų būti paimami tik kai tam yra būtinumas. O kita, aš noriu labai paraginti pritarti Prezidentės veto, nepalikti įstatymo negaliojančio, kadangi jame yra labai daug gerų nuostatų. Dabar galiojančiame įstatyme nėra galimybės įgūdžių tobulinimui įsigyti ginklą mūsų kariams. Ar tai būtų profesinės karo tarnybos kariai, ar kariai savanoriai. Todėl tos naujos galimybės, kurias atveria šio įstatymo priėmimas, iš tikrųjų yra labai reikalingos. Netgi tiems patiems medžiotojams, sakykim, lazeriniai taikikliai ir kiti dalykai yra žingsnis į priekį, tai, ką naudoja kitų šalių medžiotojai. Todėl aš manau, kad turėtume dabar pritarti Prezidentės veto ir priimti šitaip patobulintą įstatymą. Todėl kviečiu visus balsuoti ir pritarti pateiktam įstatymui.
PIRMININKAS. Prieš – P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Iš tiesų manau, kad reikės dar kartą jūsų gero išaiškinimo, kaip bus balsuojama. Matau, jūs linksite galva, tai padarysite, nes čia tikrai kolegos susimėtė. Aš irgi, tiesą sakant, nesu dabar tikras, ar teisingai užsirašiau kalbėti, nes iš esmės esu prieš tai, kad mes paliktume tą įstatymą, nors aš už jį balsavau ir pritariau, maniau, kad toks yra pasiektas kompromisas, kokį mes sugebėjome pasiekti. Tačiau manau, kad dėl Prezidentės veto mes galime padaryti įstatymą dar geresnį ir dar labiau padidinti mūsų ginkluotųjų pajėgų galimybes. Aš visada turiu tokią viltį ir, manau, jinai yra pagrįsta, kad valstybę gins jos piliečiai, ir kariuomenė, tačiau ir kiekvienas pilietis, sugebantis gintis. Tai yra įrašyta ir mūsų Konstitucijoje, kad aš turiu teisę ginklu ginti savo tėvynę ir kitas mano laisves. Tai yra labai svarbu. Lygiai tas pats vyko partizaninio karo metu sovietinės okupacijos kontekste. Priešinosi visuomenė, jau ne organizuota valstybė, tačiau visuomenė susiorganizavo pasipriešinimo būrius. Lygiai taip pat ir šauliai šiandien – sveikiname su šimtmečiu visus. Aš dėl traumos negalėjau apsirengti uniformos, džiaugiuosi kolegomis su uniformomis. Manau, kad tai yra pavyzdys ir įrodymas, kad tas, kas nebūtinai priklauso šiandien veikiančioms ginkluotosioms pajėgoms, tačiau turi leidimą ginklui, yra išmokęs juo naudotis, reikalui esant, tikrai gali drąsiai stoti ir ginti tėvynę.
Todėl aš manau, kad tokiai mažai valstybei kaip Lietuva būtina išnaudoti visas galimybes. Čia gerbiamasis J. Olekas paminėjo ir medžiotojus, aš irgi apie tai esu kalbėjęs, kad tikrai žmonės, turintys labai daug technikos, ginklų ir taip toliau, gebantys naudotis ginklais, taip pat turėtų pamąstyti, kaip jie būtų integruoti, ir taip toliau, ir taip toliau. Aš pritariu Prezidentės veto ir siūlau grįžti prie tų nuostatų, ką siūlo Prezidentė. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, jeigu galima, tylos salėje. Gerbiami kolegos, išaiškinsiu pagal Statuto 167 straipsnį. Pauliau, klausykitės! Pauliau! Tikrai užsirašėte ne taip, kaip norėjote pasakyti.
Dabar dar kartą paaiškinu. Pagal procedūrą dabar mes balsuojame, kas už tai, jeigu balsuojate už, kad būtų priimtas įstatymas toks, kokį mes prieš dvi savaites priėmėme, be Prezidentės pataisų, balsuojate už. Kas norėsite vėliau balsuoti už Prezidentės pataisas arba kad liktų galioti įstatymas iki priėmimo naujos aktualios redakcijos, balsuojate prieš arba susilaikote. Ar visi kolegos supratote? Kolegos, balsuojate. Balsuojame. Tu balsuoji su prieš… Dar kartą sakau, jeigu kolegos norite, kad būtų priimtas įstatymas toks, kokį mes jį priėmėme ir teikėme Prezidentei pasirašyti, balsuojate už. Kas norite, kad įstatymas būtų priimtas, nes paskui bus kitas balsavimas, kas norite, kad būtų toliau tęsiama procedūra ir būtų balsuojama už Prezidentės veto, balsuojate prieš arba susilaikote, o per antrą balsavimą, jeigu norėsite pritarti Prezidentės veto, balsuosite už. Ar visiems aišku, kolegos? Kolegos, prašom, dabar balsuojame, nes čia reikia 71 balso.
Kolegos, balsavo 99 Seimo nariai: už – 1, prieš – 82, susilaikė 16.
Kitas mūsų balsavimas. Kolegos, klausykite! Kitas mūsų balsavimas, kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui su Prezidentės pataisomis, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Tas prieš arba susilaiko reiškia, kad liktų galioti redakcija tokia, kokia galioja dabar. Kad nebūtų naujai priimtas joks įstatymo projektas – nei Prezidentės, nei mūsų.
Dar kartą. Kas už Prezidentės veto, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Kolegos, balsuojate!
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, informuoju, kad įstatymo projektas yra priimtas su Prezidentės pataisomis. Balsavo už – 77, prieš – 13, susilaikė 10. (Gongas)
Kolegos, visiems aišku? Gerai.
14.19 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3167(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas. Pertraukos dar nepraėjo pusvalandis. Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3167, priėmimo stadija. Kviečiu G. Burokienę, komiteto pirmininkę. Prašau, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Prieš pusvalandį baigėsi mūsų posėdis ir bendru sutarimu pritarėme įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Tada gal galime eiti, kolege, pastraipsniui?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. 1 straipsniui, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Galime. 2 straipsnis. Yra gautas Seimo narės V. Ačienės pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom, kolege.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas buvo toks, kad reikėtų koreguoti sąvoką „artimi asmenys“. Ta sąvoka buvo ir anksčiau galiojusiame įstatyme, bet kadangi dabar įstatymas yra išdėstomas nauja redakcija, todėl ir buvo pasiūlymas, kad ši sąvoka būtų kuo aiškesnė. Pagal dabartinę sąvoką reikia deklaruoti ne tik savo giminės, bet ir sutuoktinio, sugyventinio visą genealoginį medį, kaip aš rašiau. Manau, kad reikėtų vadovautis jau galiojančiais teisės aktais, tai yra Civiliniu kodeksu, kuris aiškiai numato, kas yra artimi giminės pirmos ir antros eilės, ir tą sąvoką reikėtų praplėsti giminių sutuoktiniais. Tada būtų daugiau aiškumo.
Komitetas sako, kad nebus pažeidimo, jeigu bus atliktas tyrimas, bus įrodyta, kad deklaruojantysis negalėjo numatyti arba žinoti giminystės ryšių. Aš manau, yra tikrai sudėtinga ne tai kad situacija, labai sudėtingas pats nustatymas, nes neįsivaizduoju, kokiais įrodymais reikėtų remtis, siekiant įrodyti, kad to žmogaus nepažįsti. Siūlymas yra aiškiai, suprantamai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais šitą sąvoką koreguoti.
PIRMININKAS. Kolegos, vis tiek reikia salėje 29 Seimo narių, palaikančių kolegės pasiūlymą. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegės V. Ačienės pasiūlymui, balsuoja už… kad būtų svarstoma. Kad būtų svarstoma! Kad būtų leista svarstyti ir komitetas galėtų pristatyti savo poziciją. Už svarstymą, kad būtų leidžiama kolegei svarstyti.
Yra 54. Komiteto nuomonę prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti, kadangi iš esmės analogiška įstatymo nuostata galioja nuo 2012 metų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymą visų artimų asmenų deklaruoti nereikia. Nauja įstatymo redakcija įpareigoja deklaruoti tik tuos asmenis, kurie gali būti susiję su deklaruojančio asmens atliekamomis tarnybinėmis pareigomis. Juo labiau norima atkreipti dėmesį, kad įstatymas papildytas nuostata, kad deklaruojančio asmens privačiais interesais nelaikomi šio straipsnio 2 dalyje nurodyti su artimais asmenimis susiję duomenys, kurie deklaruojančiam asmeniui objektyviai negali būti žinomi.
PIRMININKAS. Prieš – P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Gal trumpai. Norėčiau labai paprastai paaiškinti siūlymo esmę. Yra taip, kad tas, kuris yra susijęs su viešųjų ir privačių interesų derinimu valstybės tarnyboje, už save deklaruoja, bet dėl sutuoktinio jis apsimeta, kad nežino, kas yra sutuoktinio senelis, kas yra kiti jo giminaičiai, su tuo sutuoktiniu susiję.
PIRMININKAS. Čia ne tas straipsnis.
P. URBŠYS (MSNG). Tuo labiau, kaip minėjo komiteto pirmininkė, įstatymas galioja nuo 2012 metų. Nors vienas Seimo nary, prisiminkite, ar buvo kilusi kolizija, kad nors vienam, kuris patenka į šitą įstatymą, reikėjo įrodinėti tai, ko jis nežinojo, ir už tai jis sulaukė atsakomybės. To nebuvo. Aiškiai šia pataisa siekiama dirbtinai dar labiau sumažinti galimybę vis dėlto deklaruoti skaidriai viešuosius ir privačius interesus.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegės V. Ačienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.
Kolegos, už balsavo 28, prieš – 11, susilaikė 44. Nepritarta.
Kita – mūsų Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Taip pat dar viena Teisės departamento, irgi pritarta. Ir trečia gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas, yra papildytas įstatymo projektas: į valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ratą įtraukti ne tik akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ir savivaldybėms, vadovus ir jų pavaduotojus, bet ir tokių bendrovių dukterinių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių vadovus ir vadovų pavaduotojus. Šis pasiūlymas suformuluotas išklausius informaciją apie korporatyvinės valdysenos pavyzdžius, ypač energetikos srityje.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti tokiai komiteto nuomonei bendru sutarimu nepritarti Teisės departamento pastabai? Galime. Ačiū, kolegos. Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, kolegos.
3 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 4 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, komitetas pritaria. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos. Dėl 5 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba, komitetas nepritaria. Prašau, gerbiama komiteto pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Svarstymo komitete metu įstatymo projektas buvo patikslintas nuostatomis, kad įstaigos vadovas gali reikalauti pateikti deklaraciją kartu su pretendento dokumentais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis įstaigos vadovas pretendentų galėtų reikalauti pateikti deklaraciją. Dėl 5 straipsnio 5 dalies paliekama diskrecija tvarką ir terminus nustatyti tokių žvalgybą, kontržvalgybą ar kriminalinę žvalgybą vykdančių įstaigų vadovams.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai nepritarti Teisės departamento pastabai? Galime. Ačiū, kolegos. Dėl viso 5 straipsnio galime bendru sutarimu? Dar ketvirta dalis. Prašau, komiteto pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, kadangi materialinės normos, nustatančios pareigą deklaruoti privačius interesus šiems asmenims, yra nustatytos specialiuose rinkimų teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose bei Valstybės politikų elgesio kodekse.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? Ačiū. Dėl viso 5 straipsnio galime bendru sutarimu? Galime, kolegos.
Dėl 6 straipsnio gautas J. Razmos pasiūlymas. Prašau, gerbiamas kolega, pristatyti savo pastabas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiame pasiūlyme yra du dalykai. Aš siūlau palikti dovanų deklaravimą virš 150 eurų, tai yra dabar galiojančiame įstatyme. Na, komitetas aiškina, kad dovana yra viena iš sandorio rūšių ir čia atskirai nereikia rašyti, bet žmonės tikrai nesupranta, kad dovana tai yra sandoris. Dovana vis tiek suprantama kaip dovana, vienpusis dalykas.
Kitas dalykas. Aš siūlau, kad būtų deklaruojami turimi žemės sklypai, nes to pagrindu tikrai gali iškilti interesų konfliktas. Sakykime, mes svarstysime diferencijuotą žemės mokestį pagal turimų sklypų dydį, ar kokia savivaldybė svarsto, kur pirmiausia tiesti asfaltuotą kelią, ir paaiškėja, kad kur nors kaip tyčia jis vingiuoja mero sklypo link. Reikia tuos sklypus, aš manau, deklaruoti, nes ne vienu atveju yra situacijų, kai interesų konfliktas gali iškilti.
PIRMININKAS. Aš dabar noriu gerbiamo kolegos J. Razmos paklausti, ar jūs norėtumėte, kad dėl abiejų iš karto būtų 29 balsai, nes jūs pristatėte abu pasiūlymus: ir dėl 4 punkto, ir dėl 5 punkto.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad dėl 29 balsų gal galima balsuoti kartu, o paskui atskirai.
PIRMININKAS. Supratau, ačiū, kolega. Kas už tai, kad būtų pritarta leisti svarstyti kolegos J. Razmos pasiūlymą, balsuojate, nes reikia 29 Seimo narių. (Balsai salėje)
Yra 40.
Komiteto pozicija. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritaria pasiūlymams, kadangi žemės sklypai yra asmens turtas, pats savaime nerodantis deklaruojančio asmens suinteresuotumo. Duomenys apie gyventojo ir jo šeimos narių turimus sklypus yra atskleidžiami pagal turto deklaravimą. Taip pat Civilinio kodekso 4.2 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir nesumažinus jų vertės.
Atkreipiame dėmesį, jog dalies gyventojų, susijusių su viešosiomis valstybės funkcijomis, turto deklaracijos yra viešos. Taip pat svarbu paminėti, kad komitetas patobulindamas šį įstatymo projektą numatė, kad deklaruojantis asmuo turi atskleisti duomenis apie juridinius asmenis, kuriems jis, jo sutuoktinis, sugyventinis ar partneris gali daryti lemiamą įtaką.
O dėl dovanų, komiteto nuomone, yra neproporcinga reikalauti deklaruojančiam nurodyti visas 150 eurų viršijančias dovanas (pati savaime dovana nėra privatus interesas ir nekelia interesų konflikto), todėl įstatymo projekte atsisakyta atskirai išskirti dovanojimo sandorius, tačiau tai nereiškia, jog dovanojimas yra apskritai eliminuojamas. Šiuo atveju dovanojimui būtų taikomas 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas.
PIRMININKAS. Kolegos, A. Skardžius už pataisą. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji komiteto pirmininke, aš manau, kad jūs labai klystate sakydama, kad žemė yra nekilnojamas daiktas. Juk pasižiūrėkite, vienos partijos patriarchas sukūrė tokį precedentą norėdamas persikelti tvartelį iš vienos vietos į kitą ir žemė tapo kilnojama, ir iki šiol mes tris dešimtmečius su tuo murkdomės. Aš siūlyčiau galbūt svarstyti iš naujo ir reikėtų įsiklausyti į J. Razmos pataisas.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Gerbiamas Jurgi, aš tiktai noriu paklausti, ar galime dėl abiejų iš karto balsuoti, ar dėl 4 punkto? (Balsas salėje) Atskirai. Gerai. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Prašau, kolegos. Dėl 4 punkto, kolegos, tik noriu priminti.
Balsavo 41 Seimo narys už, prieš – 11, susilaikė 32. Deja, pasiūlymui nepritarta.
Dėl 5 punkto yra J. Razmos pasiūlymas – „per paskutinius dvylika kalendorinių mėnesių gautas dovanas, išskyrus artimų asmenų dovanas, jeigu dovanų vertė didesnė negu 150 eurų“. Prašau, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta J. Razmos tokiam pasiūlymui, balsuojate už, kas manote prieš, galite prieš arba susilaikyti. (Balsai salėje)
Už balsavo 43 Seimo nariai, prieš – 15, susilaikė 28. Lygu.
Balsuojame, kolegos. Gerbiamas Juozai Imbrasai, užimkite vietą, nes lygūs balsai. Prašau balsuoti. Kolegos, į savo vietas, jeigu galima, ir balsuojame. Dar kartą balsavimas. (Balsai salėje) Deja, antras balsavimas kitoks.
Už – 42, prieš – 13, susilaikė 39. Nepritarta.
Kitas pasiūlymas Teisės departamento, kuriam komitetas nepritarė. Prašau, komiteto pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tekstas yra suderintas su Seimo kanceliarijos Teisės aktų redagavimo skyriumi ir linksniai vartojami pagal tikrą įstatymo leidėjo ketinimą. Čia yra tokia neesminė pastaba.
PIRMININKAS. Galime, kolegos, pritarti tokiam komiteto pasiūlymui? Galime.
Taip pat gauti Seimo narių V. Ačienės ir A. Palionio. Jie yra analogiški. Pagal eilę aš turiu V. Ačienės pasiūlymą. Prašau, kolege, pristatyti.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Atsiranda tokia kaip ir nauja nuostata, kuri sako, kad reikia deklaruoti sandorius dėl deklaruojančiojo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius. Individuali veikla yra komercinė veikla, kuri yra vykdoma kiekvieną dieną, ir sandoriai taip pat gali būti sudaromi kiekvieną dieną ir viršyti šitą sumą. Tiesiog atsiranda prievolė deklaruoti nuolat, nes, kaip ir sakiau, šita veikla yra nepertraukiama. Tai yra komercinė kasdieninė veikla. Komiteto nuomonė, kad reikia deklaruoti tiktai tuos sandorius, kurie sukelia interesų konfliktą. Perskaičius visą įstatymą pastraipsniui jokios išlygos nėra. Vadinasi, yra deklaruojami visi sandoriai, ir tie, kurie yra susiję ir su kasdienine ūkine veikla.
Paėmus tokią veiklą kaip žemės ūkis, patenka visi sandoriai. Manau, kad šita reikalavimo norma yra perteklinė.
PIRMININKAS. Kolegos, kas pritariate, kad būtų svarstomas V. Ačienės pasiūlymas, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Kolegei reikia 29 jūsų palaikančių parašų ir balsų. Ir A. Palionio, kadangi jis analogiškas yra. (Balsai salėje) Andriau! Taip, analogiški yra, tai tokia procedūra, vyrai.
Balsavo 79 Seimo nariai, už – 65. 29 yra. Prašau, komiteto pirmininke, kadangi komitetas nepritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes siekiant teisinio aiškumo ir vienodo teisės normų aiškinimo bei taikymo siūloma nepritarti. Individualios veiklos sandorių išskyrimas ar neišskyrimas šios teisės normos turinio nekeis. Deklaruojantis asmuo turės deklaruoti sudarytus sandorius, kurie yra jo privatus interesas. Skirtingai nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo, pagal naują privačių interesų deklaravimo tvarką reikės deklaruoti tik tuos sandorius, kurie gali būti susiję su deklaruojančio asmens privačiu interesu.
PIRMININKAS. Taip, kolegos, už – A. Palionis. Prašau, kolega.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš nekartosiu, ką tokio paties pasiūlymo autorė pasakė. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes išskiriame vienintelę veiklą, tai yra individualią veiklą, nors kitos juridinės formos, kurios savininkas ar direktorius, ar valstybės tarnyboje dirbantis ir tokio dirbančio artimas giminaitis… kitos formos verslui net nereikia deklaruoti sandorių, net jeigu jie susiję su prievole deklaracijoje pateikti asmens darbovietę. Mes dabar išskiriame vieną veiklą, visišką skaidrumą padarome, o kitose veiklose nereikalaujame nieko, netgi darbovietės, kokia nors ministerija pirks kokią nors įrangą ar ką nors iš deklaruojančio sutuoktinio įmonės, net nereikės deklaruoti. Mes arba taikome visur vienodus skaidrumo standartus, arba ne.
PIRMININKAS. Kolega P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Man atrodo, mes esame šiek tiek klaidinami. Esmė yra tokia, ta individuali veikla yra išskirta todėl, kad tikrai dabar, kur norima įteisinti švelnesnę nuostatą dėl viešųjų ir privačių interesų… Noriu priminti, kad pagal dabar galiojantį įstatymą, jeigu asmuo, einantis valstybės tarnybą, pavyzdžiui, „Senukuose“ nuperka baldų komplektą, šaldytuvą ar dar, sakykim, virtuvės įrangą, tai jis turi deklaruoti savo santykį su prekybos centru „Senukai“. Dabar norima šito dalyko išvengti, bet tas dėl individualios veiklos yra patikslinama, kad būtent šita dalis irgi yra labai svarbi, nes kitos veiklos neeliminuojamos, kitos veiklos irgi turi būti deklaruojamos, ir nereikia klaidinti. Paprasčiausiai prie šitos nuostatos yra aiškiau pasakoma, kad nebūtų galima kitaip interpretuoti.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta V. Ačienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojate, kolegos!
Už balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 46. Deja, pasiūlymui nepritarta.
Taip pat yra gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos.
Yra gauta kita Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Prašau, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi įstatyme neįmanoma išvardyti visų galimų privačių interesų, todėl tokia nuostata su pavyzdiniu sąrašu yra reikalinga, kur yra pateikta, o Teisės departamentas siūlė išbraukti.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? Bendru sutarimu galime. Dėl viso 6 straipsnio. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Galime. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime, kolegos. Dėl 8 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. Kolegos, dėl 8 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėl 9, 10 straipsnių pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
11 straipsnis. Gautas Seimo nario A. Palionio pasiūlymas. Komitetas pritarė, kolega sutinka. Komitetas sutinka. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16 straipsnių galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 17 straipsnis. Yra gautas P. Urbšio pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarta. Kolega, matau, sutinka, pritaria. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Gautas… Jau neaktualu. Viskas gerai. Kolegos, 17 straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 18 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 19, 20, 21 straipsnių pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 22 straipsnis. Yra gautas komiteto pirmininkės G. Burokienės pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies. Pirmininke, sutinkate?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Yra patikslinama, kad kitos institucijos ir įstaigos, kurios dirba pagal specialiuosius įstatymus ar kitus teisės aktus, turi teisę sudaryti komisiją teisės aktų nustatyta tvarka. Tiesiog yra praplečiama galimybė dalyvauti ir teikti VTEK ataskaitas.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 23 straipsnis. Gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Prašau, komiteto pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi atsakomybė būtų taikoma Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pagrindu, manome, kad nereikia iš naujo visko rašyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis – įgyvendinimas. Irgi nėra gauta pastabų ir pasiūlymų. Galime bendru sutarimu?
Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas… Motyvai už ir prieš. Sekundėlę, kompiuteris nelabai spėja. Visi užsirašė už, labai norite kalbėti, kolega Antanai Vinkau, Jurgi Razma ir Guoda Burokiene? Aš turiu atsiklausti, ar tikrai norite kalbėti, kolegos? Atsisakote. Guoda atsisako. Jurgis? Tikėkimės, kad taip. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3167, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Kolegos, balsavo 92 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3167) priimtas. (Gongas)
14.43 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3168(3) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas lydimasis – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3168. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininkę G. Burokienę. Prašom, kolege.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Kaip ir minėjau, prieš pusvalandį baigėsi, jau prieš valandą baigėsi mūsų posėdis, ir bendru sutarimu pritarėme įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, dėl 1 straipsnio, 2 straipsnio, 3 straipsnio, 4 straipsnio ir 5 straipsnio pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. 6 straipsnis. Yra gautas Seimo narių M. Majausko, Ž. Pavilionio, E. Pupinio pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Kolega Edmundai Pupini, prašom pristatyti. Sekundėlę. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Dabar greitai nesusigaudau.
PIRMININKAS. Jeigu taip, čia yra dėl 6 straipsnio, kur keliami reikalavimai VTEKʼo nariams.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip. Gerbiami kolegos, manome, kad tas pasiūlymas yra vertas dėmesio, nes kai kurie nori užkelti tam tikras aukštas karteles, kad būtinai asmuo dalyvautų valstybės tarnyboje ar kitose institucijose. Manau, kad rinkimų komisijose gali dalyvauti asmenys, kurie turi didžiausią patirtį rinkimuose, o ne apsiriboti tam tikrais skaičiais. Ačiū.
PIRMININKAS. Tiesiog aš noriu dar kolegą J. Razmą informuoti, kad negalime kartu pristatyti, nes jūsų šiek tiek skiriasi, nes kolegos buvo pasiūlę įrašyti stažą, todėl skirtingi pasiūlymai.
Kolegos, reikia 29 Seimo narių, palaikančių Seimo narių pasiūlymą. Kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad leistume Seimo nariams svarstyti pateiktą pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko. Kolegos, labai panašus yra J. Razmos. Už balsavo 37. Vadinasi, 29 yra. Komiteto pirmininke, prašau pristatyti komiteto poziciją.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes nepritariame abiem pasiūlymams, nes VTEKʼo nariui šia nuostata keliamas kompetencijos viešajame sektoriuje reikalavimas. Atkreipiamas dėmesys, kad nėra reguliuojama VTEKʼo nario patirtis ir stažas privačiame sektoriuje, ir nuostata neturėtų būti suprantama kaip ribojimas. Asmuo gali turėti 20 metų bet kokio darbo patirties, tačiau siekiame užtikrinti, kad pretendentas būtų susipažinęs ir su darbu viešajame sektoriuje. Viešojo sektoriaus reikalui taikomas principas: galima tai, kas numatyta teisės aktuose. Tuo tarpu privataus sektoriaus veiklai paprastai taikomas principas: galima tai, kas neuždrausta. Viešajame sektoriuje dominuoja viešasis interesas, o VTEKʼo kompetencijai pavesta prižiūrėti, kaip derinami viešieji ir privatūs interesai. Todėl viešajame sektoriuje dirbančių asmenų tarnybinės etikos klausimus turėtų vertinti asmuo, turintis bent jau trejų metų darbo patirtį šiame sektoriuje, tai yra susipažinęs su viešojo sektoriaus veiklos principais.
PIRMININKAS. Motyvai už – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pradėsiu nuo to, kad neišgirdau iki šiol jokių argumentų, jog iki šiol ėję Tarnybinės etikos komisijos nario pareigas asmenys, kurie neturi patirties viešajame sektoriuje, blogai atliko savo pareigas dėl to, jog jie neturi patirties konkrečiai viešajame sektoriuje.
Antras dalykas. Atkreipsiu, kad iki šiol veikia ir šiuo metu galioja įstatymo nuostata, kuri leidžia bet kam eiti Tarnybinės etikos komisijos nario pareigas, jeigu jis turi penkerių metų darbo patirtį. Nesvarbu, viešajame ar ne viešajame.
Ir trečias dalykas. Ar galite paprastais žodžiais paaiškinti, kodėl asmuo, turintis 20 metų darbo patirties, na, teisininku, inžinieriumi, nežinau, daktaru, negali dirbti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu? Man atrodo, kad tokia nuostata yra netinkama ir reikėtų arba bent grįžti prie tos nuostatos, kuri buvo galiojanti, arba šiuo metu galioja, tai yra kad penkeri metai bet kokios darbo patirties, arba tada priimti tokią, kad treji metai darbo patirties arba viešajame, arba ne viešajame. Tačiau apriboti tik darbu viešajame sektoriuje, ir asmuo, kuris neturi bent trejų metų darbo viešajame sektoriuje patirties… tikrai nėra nei objektyvu, nei prasminga. Todėl kviečiu pritarti pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos.
Už balsavo 41 Seimo narys, prieš – 20, susilaikė 29. Nepritarta.
Kolega J. Razma. Prašom. (Balsas salėje) Panašus, taip. Atsiimate? Gerai, kolegos.
6 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
7 straipsnis. Gautas J. Razmos pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom, Jurgi Razma, pristatyti savo pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, yra 5 Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai. Pagal teikiamą projektą, deja, penkis iš jų siūlo politikai: Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas. Gali taip atsitikti, pavyzdžiui, jei S. Skvernelis būtų laimėjęs Prezidento rinkimus, visi siūlytojai atstovautų tai pačiai politinei jėgai. Tokiu atveju trys iš penkių komisijos narių pasidarytų susiję su viena politine jėga ir du likę visuomeninių organizacijų pasiūlyti nariai čia to balanso, deja, neamortizuotų. Todėl aš siūlau vienu politikų teikėjų skaičių sumažinti ir vietoj Seimo Pirmininko kaip teikėją įrašyti Specialiųjų tyrimų tarnybą, kuri ir yra kovai su korupcija ir, aš manau, pasiūlytų tikrai nekorumpuotą, tikrai kompetentingą žmogų, nereiktų suprasti, kad jie turi siūlyti kokį savo pareigūną. Jie bet ką gali siūlyti, bet tiesiog parinktų atsakingai ir pasiūlytų.
PIRMININKAS. Taip, kolegos… Prašom, komiteto pirmininkė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritaria šiam pasiūlymai, kadangi Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai yra suteikti civilinio pobūdžio įgaliojimai vertinti tarnybinės etikos klausimus, o Specialiųjų tyrimų tarnyba yra teisėsaugos institucija, pagal Korupcijos prevencijos įstatymą galinti teikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, taip pat ir informaciją apie kandidatą į VTEKʼo narius.
PIRMININKAS. Kolegos, už – E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, vis dėlto tikrai dabartinė valdančioji dauguma vis akcentavo, kad galbūt visur reikėtų ir profesionalų požiūrio, politikai kai kada būna angažuoti ir Tarnybinės etikos komisija ypač svarbi, nes į savo rankas atiduodame… taip pat kaip politikai į rankas atiduodame savo likimus ir savivaldos, ir taip toliau. Iš tikrųjų galbūt kai kurių struktūrų dalyvavimas darytų objektyvesnį požiūrį, ne tik politinį, bet galbūt įvertintų iš esmės ir visus kitus argumentus. Tikrai siūlau pritarti J. Razmos pasiūlymui dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos deleguoto asmens dalyvavimo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje.
PIRMININKAS. Prieš – P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, kaip buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojas, aš manau, kad tokiu būdu būtų politizuojama tarnyba. Šiaip ar taip, mes visi žinome, kaip atsiranda tarnybos vadovas, kas vis dėlto teikia jo kandidatūrą, būtent Prezidento institucija. Tai nuo Prezidento priklauso vadovo kadencijos. Mes dabar tarsi sudarome iliuziją, žinote, STT atstovas nebus politizuotas ir bus laisvas nuo politinių įtakų. Atvirkščiai, šia pataisa mes sukuriame tokį kontekstą, kuris padidins tą politinį spaudimą tam pačiam STT vadovui iš tos pačios prezidentūros.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje)
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 31, prieš 26, susilaikė 36. Pasiūlymui, deja, nepritarta.
Gauta Teisės departamento pastaba, komitetas pritaria. Galime, kolegos, pritarti bendru sutarimu komiteto pozicijai? Galime. Gauta Teisės departamento pastaba dėl 4 dalies, komitetas nepritaria. Prašau, komiteto pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi priimamame Seimo nutarime jo įsigaliojimo data ir būtų nustatyta. Šio straipsnio dalies tikslas – nustatyti tokio Seimo nutarimo priėmimo taisyklę, kad įstatyme būtų užtikrinta visa VTEKʼo sudėtis ir veiklos nepertraukiamumas.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Visam 7 straipsniui, kolegos, galime pritarti? Galime.
8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Dėl 10 straipsnio gautas J. Razmos pasiūlymas. Prašau, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš nuosekliai bandau teikti pataisas, kurios didintų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių ir pirmininko nepriklausomumą. Deja, nesulaukiu atgarsio kol kas. Šiuo atveju aš siūlau, kad kandidatą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkus pasirinktų ne pats Seimo Pirmininkas, o kad komisija nepriklausomai jį išsirinktų, ir Seimo Pirmininkas, taip sakant, būtų įpareigotas jį teikti. Dabar kaip atsitinka? Seimo Pirmininkas pasirenka vieną iš kandidatų ir, be abejo, Seimas jį patvirtins kandidatu. Dabar Seimo Pirmininkas vėl pasirenka ir tos komisijos pirmininką, tai dar kartą sustiprinama ta priklausomybė. Aš manau, kad prisimename tas istorijas, kai vienas VTEKʼo pirmininkas vaikščiojo pas dabartinį Seimo Pirmininką, čia paskui tos istorijos tyrinėjamos A. Širinskienės komisijoje. Tai yra kaip tik ta iliustracija, kai ta neformali priklausomybė taip ir atsiranda. Tegul pati komisija išsirenka, tai čia bus papildomas nepriklausomumo elementas. Seimas tvirtins, na, nepatiks, nepatvirtinsim, kitą turės išsirinkti.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad leistume toliau svarstyti J. Razmos pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Balsuojame.
Už buvo 38. Vadinasi, galima svarstyti.
Prašau, komiteto pirmininke, nes nepritarėte.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taigi komitetas nepritarė. Pasiūlymu būtų suvaržoma Seimo Pirmininko teisė pasirinkti kandidatą į VTEKʼo pirmininkus. Taip pat svarbu paminėti, kad, skiriant kontrolės institucijų vadovus, tokia praktika, kai institucijos nariai patys pasirenka kandidatą į jos pirmininkus, yra nebūdinga. Nepritarta pasiūlymui, kadangi VTEKʼas yra institucija, atskaitinga Seimui, todėl tikslinga Seimo Pirmininkui palikti laisvę laisvai pasirinkti kandidatą į pirmininkus iš paskirtų VTEKʼo narių. VTEKʼas nėra patariamoji institucija. Jos sprendimai yra privalomi ir sukeliantys teisinių pasekmių asmenims, pažeidusiems viešųjų ir privačių interesų derinimo, tarnybinės etikos ir lobistinės veiklos teisės aktų reikalavimus.
PIRMININKAS. P. Urbšys – prieš. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Nors esu garsiosios A. Širinskienės tyrimo komisijos tyrimo objektas, norėčiau pasakyti savo nuomonę apie tai, nes kol kas tikrai, ką kalbėjo pirmininkė, yra nusistovėjusi tokia įstatymo praktika pas mus, kad Seimui atskaitingos institucijos vadovai vis dėlto teikiami Pirmininko. Tokiu būdu Seimas yra įtraukiamas į šitą procesą.
Dabar įsivaizduokime, kad mes vieną instituciją išskiriame ir jai padarome… ne, jūs galite patys išsirinkti ir tada Seimo tribūnoje tik įgarsinsite tą asmenį, kad jūs jau išsirinkote pirmininką. O mes tada ką čia? Mes iš tikro tada tarsi kvestionuojame pačią komisiją. Jeigu atmetame jos pasiūlytą kandidatą, mes savotiškai išreiškiame nepasitikėjimą komisija. Tai atvirkščiai – vėl tokiu pasiūlymu norima įtraukti pačią komisiją į politinį veiksmą. Man atrodo, to dalyko nedarykime. Laikykimės tos sistemos. Nebent Seimo nariai nuspręstų: viskas, keičiame tvarką, visos Seimui pavaldžios institucijos turi būti skiriamos taip, kaip VTEKʼas, aš tada sutikčiau. Jeigu ne, palikime taip, kaip yra.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta J. Razmos pasiūlymui? Už atsirado, nemačiau. Atsiprašau. J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Būčiau nekalbėjęs, bet išgirdau, kad kolega sako –visos pavaldžios Seimui institucijos. VTEK’as – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tikrai nėra pavaldi Seimui. Ji yra atskaitinga Seimui. Taip pat nepavaldi ir Seimo Pirmininkui, nes tai yra nepriklausoma institucija. Tik tiek, kad Seimas, kaip ir Prezidentas, ir kiti subjektai, dalyvauja sudarant tą komisiją, tačiau iš tiesų, manyčiau, tos institucijos nepriklausomumas tikrai padidėtų, jeigu nė vienas subjektas iš tų, kurie turi teisę pasiūlyti kandidatus į komisijos narius, nesiūlytų kurio nors vieno iš jų į pirmininkus. Tada tikrai tos komisijos nepriklausomumas būtų visai kito lygio. Dabar viską vertinti, kad būtų varžoma Seimo Pirmininko teisė – iš kur tokia teisė? Prigimtinė? Nėra tokios teisės. Jinai tik kieno nors galvose taip įsivaizduojama. Manau, kad tokia komisija kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tikrai verta turėti daugiau nepriklausomumo, negu dabar turi. Balsuokite už.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 38, prieš – 24, susilaikė 31. Pasiūlymui nepritarta.
Galime bendru sutarimu 10 straipsniui pritarti? Ačiū, galime. Dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime, kolegos, bendru sutarimu? Galime. 17 straipsnis. Gautas J. Razmos pasiūlymas. Pritarta. Kolega pritaria. Tvarka. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei?
Galime. Dėl 18, 19 straipsnių pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, kolegos, galime. Dėl 20 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėl 21 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Prašau, pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nepritarėme, nes Pranešėjų apsaugos įstatyme yra vartojama sąvoka „pranešėjas“, o šis statusas suteikiamas esant tam tikroms minėtame įstatyme numatytoms sąlygoms. Kad nekiltų neaiškumų taikant VTEKʼo įstatymą, siūlome palikti galiojančiame įstatyme įtvirtintą „pareiškėjo“ sąvoką.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Galime. Dėl 22, 23, 24 straipsnių pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 25 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė. Prašau, pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Nepritariame, kadangi sistemiškai įvertinome 25 straipsnį ir kitus įstatymus, kuriuose reguliuojamas tyrimo dalykas, susijęs su teikiamu skundu, ir manome, kad netikslinga specialiai reglamentuoti tyrimo dalyko ribų, kai tyrimą inicijuoja pats VTEKʼas. Tokiu atveju VTEKʼas, kaip pagal kompetenciją atsakinga už tam tikrų įstatymų nuostatų įgyvendinimo priežiūrą institucija, nustato tyrimo dalyko ribas ir apie tai pranešimu informuoja deklaruojantį asmenį, pasiūlydama pateikti paaiškinimą dėl galimo pažeidimo.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Jeigu galima, šiek tiek tylos, kolegos, po to vėl nežinosime, už ką balsuojame. Dėl 26 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėl 27 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Prašau, pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip pat nepritariame, nes atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui jo pareiškimo nagrinėjimas VTEKʼe nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, buvo atsisakyta tokio asmens teisės prašyti atidėti jo pranešimo nagrinėjimą. Čia svarbu paminėti, kad jeigu toks asmuo pageidauja, jis gali dalyvauti VTEKʼo posėdžiuose ir domėtis jo pranešimo nagrinėjimo eiga. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog administracinių teismų praktikoje pareiškėjai apie galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimus nelaikomi tinkamu pareiškėju procesine prasme ir jų skundai teismuose nėra priimami.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? Galime. Dėl 28, 29 straipsnių pastabų ir pasiūlymų negauta. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėl 30 straipsnio gautas Seimo narės V. Ačienės pasiūlymas. Prašau, kolege, pristatykite. Čia dėl įspėjimo ir dėl…
V. AČIENĖ (LVŽSF). Apie mažareikšmiškumą.
PIRMININKAS. Taip, apie mažareikšmiškumą.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas yra tas, kad įstatyme nenumatyta, kada pažeidimas yra mažareikšmis. Mažareikšmis pažeidimas yra apibrėžtas Viešojo administravimo įstatyme, todėl ir siūlymas yra, kad jeigu yra mažareikšmis pažeidimas, kad tiesiog tai būtų įspėjimas. Šiuo atveju šitame punkte yra tiktai pažeidė, nepažeidė ir panašiai, o kaip žinome, neseni įvykiai parodė, kad netgi Seimo nariui nedeklaravus, kad jis tapo ministru, tai buvo traktuojama kaip pažeidimas. Kad išvengtume tokių kazusų, tam ir buvo pateiktas pasiūlymas.
PIRMININKAS. Kolegos! Prašau, komiteto pirmininke. Prašau, pirmininke, pozicija.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, komitetas nepritarė, nes Seimo narės pasiūlymu keliami tikslai realizuoti komitetui patobulinus įstatymo projekto 18 ir 25 straipsnius, kurie sako, kad gavus pranešimą VTEKʼo tyrimas bus pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas deklaruojančiojo asmens veiksmuose įtarti interesų konfliktą ir antras, per VTEKʼo raginime nustatytą terminą deklaruojantis asmuo nepateikia, nepatikslina, nepapildo deklaracijos. Noriu visiems priminti, kad jeigu iškyla konfliktas dėl deklaracijos, asmeniui yra išsiunčiamas priminimas pasitikslinti deklaraciją, ko iki šiol nebuvo, ir per tą laiką jis gali patikslinti ir tyrimas nebus pradėtas.
PIRMININKAS. Balsuojame, kolegos, kas už tai, kad būtų pritarta V. Ačienės pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 22, prieš – 8, susilaikė 52. Nepritarta.
Kitas gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Manome, kad pavyzdinis sąrašas objektyvių aplinkybių įstatyme turėtų būti įtvirtintas ir VTEKʼas nėra susidūręs su piktnaudžiavimu šiomis nuostatomis.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Prieštarauja. J. Razma už Teisės departamento pastabą. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, Teisės departamentas parašė rimtą pastabą, kad gali būti piktnaudžiaujama. Jeigu asmuo, kuris jaučia, kad bus neigiamai įvertintas, turi tokį darbo pobūdį, kad gali nuolat vykti į komandiruotes, tai jam nebus sudėtinga išvykti į komandiruotę kaip tyčia tą dieną, kai jo klausimą turi nagrinėti VTEKʼas. Čia mes parašome, kad jeigu yra išvykęs, VTEKʼas negali priimti sprendimo. Dabar rašoma, kad tokio atvejo nebuvo, bet ir taip tiesmukai nebuvo parašyta. Tikrai nėra garantijų, kad ateityje mes neturėsime piktnaudžiavimo. Aš manau, kad komitetas galėjo čia sugalvoti kaip nors apibendrintai parašyti, kad nebūtų tokio tiesmukiško apribojimo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė čia tiesiog bus dėl viso, kai jūs pasisakėte prieš, tiksliau, už tokį pasiūlymą, būtų galima, nepritariant komiteto pozicijai. Buvo Seimo nario A. Palionio pasiūlymas. Komitetas, kaip suprantu, jį papildė 8 dalimi. Atsiprašau, nepritarė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Seimo narys norėjo papildyti.
PIRMININKAS. Kolega, atsiimate?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Čia lygiai toks pats, kaip buvo prieš tai balsuota už V. Ačienės.
A. PALIONIS (LSDDF). Pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Pritariate komiteto nuomonei. Kita Teisės departamento pastaba. Vėl komitetas nepritarė. Prašom, pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi VTEKʼui įgyvendinamame projekte siūloma nustatyti teisę pasitarti, negali būti nesilaikoma įstatyme nustatytų trijų mėnesių tyrimo atlikimo terminų. Pažymėtina ir tai, kad VTEKʼas sprendimus priima ne paskutinę tyrimams atlikti nustatytą termino dieną, išskirtiniais įstatyme nustatytais atvejais VTEKʼui yra suteikiama teisė tyrimo terminą pratęsti iki šešių mėnesių.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, dabar dėl viso. Kadangi J. Razma buvo išsakęs poziciją už Teisės departamento pastabą, tai aš kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po komiteto svarstymo 30 straipsniui, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Už komitetą – nuomonė už, prieš komiteto nuomonę – prieš arba susilaikote, nes kolega J. Razma iškėlė abejonę dėl nepritarimo Teisės departamento pastabai. Balsuojame už visą 30 straipsnį, nes buvo išsakyta pozicija už Teisės departamento pasiūlymą, o Teisės departamentas neturi įstatymų leidybos teisės.
Už balsavo 48, prieš – 1, susilaikė 35. Pritarta.
Dėl 31, 32 straipsnių pastabų ir pasiūlymų negauta. Kolegos, dėl viso 1 straipsnio galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl 2 straipsnio gauta Teisės departamento pastaba. Komitetas nepritarė. Prašom, komiteto pirmininke.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Įstatymo projekte nustatyti įgaliojimų nutraukimo pagrindai yra iš esmės analogiški, todėl asmenų teisėti lūkesčiai nebus pažeisti. Nepasitikėjimas yra įtvirtintas galiojančio įstatymo redakcijos 15 straipsnio 2 dalyje, sveikatos būklės pagrindas taip pat yra galiojančio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Neveiksnumas yra objektyvus teismo tvarka nustatomas pagrindas. Atkreiptinas dėmesys, jog lyginant su galiojančiu įstatymu projekte yra susiaurinamas nepasitikėjimo iniciatorių ratas, todėl nėra pagrindo teigti, jog siūlomu teisiniu reguliavimu būtų kėsinamasi į teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto pozicijai? Galime.
Dėl viso 2 straipsnio galime bendru sutarimu? Galime.
Motyvai už ir prieš dėl viso įstatymo projekto. Prieš – M. Majauskas. Prašom, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš grįžtu prie, man atrodo, tikrai pamatinio klausimo ir niekaip negaliu suprasti, kas galėjo sugalvoti, kad ministerijos ar savivaldybės klerkas turi geresnį supratimą apie etiką negu teisininkas, mokslininkas, inžinierius ar, nežinau, pagaliau tas ūkininkas. Kam galėjo ateiti į galvą, kad treji metai viešajame sektoriuje yra vertesni už penkerius metus privačiame sektoriuje, taip, kaip buvo iki šiol? Dar daugiau, pagal naują redakciją 20 metų darbo patirtį turintis aukščiausios kvalifikacijos teisininkas negalės pretenduoti tapti VTEKʼo nariu. Kodėl? Ar jis neturi supratimo apie etiką? Ar jis neturi supratimo, kaip veikia valstybė? Aš niekaip nesuprantu, kodėl mes savo sprendimais norime užsidaryti biurokratijoje ir riboti konkurenciją?
Kodėl manome, kad tik valstybės tarnautojai ar viešojo sektoriaus darbuotojai turi supratimą apie etiką? Apskritai aš manau, kad toks ribojimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais kriterijais ir tokia diskriminacija yra elementariai pritempta. Ir priėmus šį įstatymą į VTEKʼą bus galima sukišti tiesiog lengvai kontroliuojamus žmones, kurie dėl darbo viešajame sektoriuje jau ir taip yra tiesiog priklausomi nuo politikų. Todėl kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. J. Razma – prieš. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Priimame naują įstatymo redakciją. Turbūt tai lyg ir būtų pagrindas tikėtis kokybinio pokyčio į gerąją pusę, reglamentuojant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos veiklą, bet, deja, nieko naujo iš esmės čia nėra. Yra atsisakyta galimybių padidinti tos komisijos narių nepriklausomumą nuo politikų. Išliko tas pats, kas buvo, kad trys komisijos nariai yra skiriami ir siūlomi politikų. Du nariai čia nieko per daug neamortizuoja.
Toliau. Pirmininko išrinkimas vėlgi paliktas politikų rankose, vengiant bet kokio nepriklausomumo tame procese, ir taip toliau. Gerai, kad komitetas ir Seimas susimylėjo, bent vieną mano pataisą priėmė, nes jeigu tos pataisos nebūtumėte priėmę, tai Vyriausybės nariai išvis nebūtų niekur nagrinėjami. Jie būtų likę už šio įstatymo ribų. Tai būtų labai įdomus variantas, kad Vyriausybės nariai lyg ir apskritai negalėtų turėti interesų konflikto. Tą šiaip taip ištaisėme. Žodžiu, nematau pagrindo balsuoti už tokį projektą, kuris, kaip sakiau, nieko kokybiškai naujo gero neduoda.
PIRMININKAS. Už – G. Burokienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui. Man labai gaila, kad Seimo nariai neįsigilino ir nematė nieko naujo vien dėl to, kad VTEKʼas pagaliau padės asmenims deklaruoti, o ne tik baus, vykdys prevencinę veiklą. Taip pat yra įtvirtinami VTEKʼo įgaliojimai. Tvarkys privačių interesų registrą Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir viešai skelbs jo duomenis. Taip pat atsiranda, kaip ir žinote, išankstinė deklaravimo tvarka, kai VTEKʼas padės visiems valdininkams, viešojo sektoriaus žmonėms deklaruoti savo viešus ir privačius interesus.
Taip pat jie rinks, kaups, sistemins ir analizuos duomenis, bus prevenciškai peržiūrima interesų konfliktų rizikos stebėsena. Taip pat VTEKʼui, kaip išankstinei ginčų nagrinėjimo institucijai, bus skundžiami tik savivaldybių etikos komisijos sprendimai dėl etikos pažeidimų, atsisakoma Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimai… Taip pat tikslinamos skundą VTEKʼui pateikusio asmens (pareiškėjo) teisės. VTEKʼo interneto svetainėje metus laiko bus skelbiami visi sprendimai, tiek pažeidus, tiek nepažeidus derinimo įstatymo nuostatas, ko iki šiol nebuvo. Taigi siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties komitetas ir komiteto pirmininkė padirbėjo iš peties. Bet klausimas, kas padės pačiam VTEKʼui susitvarkyti savo viduje? Kas dalyvauja gerbiamos A. Širinskienės vadovaujamoje komisijoje, na, tiesiog ausys linko klausantis pokalbių, kokie vyko pačiame VTEKʼe, kada buvo varomi iš darbo savi darbuotojai, kada už telefoninių pokalbių lėšas buvo „Olifėjos“ bilietai perkami ir visi kiti dalykai.
Kaip sakoma, kaip danguje, taip ir ant žemės. Čia aš matau didžiulę problemą būtent pačios delegavimo funkcijos, po to pats etikos kodeksas, savireguliacijos mechanizmas. Mano klausimas taip ir lieka šiame reglamentavime neatsakytas, kas reguliuos patį VTEK’ą ir ten prižiūrės, kad tvarka būtų kaip bažnyčioje? Šiuo atveju tikrai tokia tvarka, kokia yra ten, ir toks moralinis lygis, kad tikrai pirmiausia turi susitvarkyti viduje, o ne spręsti kitų etikos reikalus. Šiandien tik tiek galiu pasakyti iš to darbo komisijoje, kiek teko susipažinti su liudytojais, su pačia medžiaga, ta medžiaga, kuri buvo teikiama komisijai, dar ne visa išnagrinėta. Na, man tai tiesiog žavesio jokio, ir tikrai reikėtų pradėti nuo pačios naujos komisijos formavimo, atrinkimo kriterijų ir pačios komisijos darbo kodekso.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės už, prieš išsakytos. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3168, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 59, prieš – 5, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3168(3) priimtas. (Gongas)
15.16 val.
Valstybės politikų elgesio kodekso 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3169(2) (priėmimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – Valstybės politikų elgesio kodekso 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3169(2). Pastabų, pasiūlymų negauta, bet vis tiek kviečiu komiteto pirmininkę. Nereikia, nieko nėra. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Kolegos, už, prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės politikų elgesio kodekso 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3169, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 83, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3169(2) priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas Nr. XIIIP-2016(2). Vienas straipsnis. Galime bendru sutarimu pritarti, kolegos? Ne. Motyvai už, prieš. Už visą tada, nes nieko nėra, pastabų, pasiūlymų nėra, tada tik motyvai eina.
Už – V. Simulikas. Prašom, kolega.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, aš tikrai kviečiu išreikšti poziciją pozityviai žiūrint į visuomenės atstovus, nepriklausomai nuo jų pasirinkimo į tikėjimo laisvę. Aš gerbiamam Andriui noriu atsakyti, nes man tada neišėjo atsakyti. Manau, kad daugelis puikiai suprantame, kad jeigu valstybė pasitikės ir įteisins šią religinę bendrovę, savaime aišku, visi įstatyme numatyti instrumentai bus galimai naudojami. Galimai tų vaikų tėvai rinksis ir mokymąsi, kas yra mokyklose numatyta, galimai valstybė skirs ir dotaciją, nes tie žmonės gyvena Lietuvoje, jie dirba, moka mokesčius. Visa tai bus nustatyta įstatymo nustatyta tvarka. Tai, mieli kolegos, ką mes patys ir nustatėme. Kodėl turėtume vienus ar kitus išskirti?
Jeigu mes sukūrėme taisykles, jų laikosi žmonių bendruomenės ir pagal tas taisykles jie turi teisę pretenduoti į ką nors, kodėl jūs norėtumėte ir jų atimti tą teisę? Aš esu žmogus iš tų, kurie… Šiaip dėl daugelio dalykų, kai draudimai buvo įvedami, aš nebalsuodavau ir nemanau, kad draudimais ar apribojimais mes galime pasiekti normalios, civilizuotos, europietiškos visuomenės vystymosi, žiūrint į ateitį. Jeigu mes gerbiame vienas kitą ir mūsų pagarba netrukdo kito žmogaus pagarbai, manau, nuo to viskas ir prasideda. Tikrai nuoširdžiai kviečiu pagalvoti apie kaimyną, draugą, bičiulį, kuris gal truputį kitaip galvoja nei jūs, bet jis turi tą teisę, neatimkite iš jo tos teisės. Ačiū.
Prieš – R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš pradžių galvojau, kad šitas svarstymas bus toks truputį su lengva potekste – padiskutuosime, pasidalinsime nuomonėmis ir paliksime jį. Bet, pasirodo, jisai juda į priekį ir jau, mano galva, gana pavojingai. Pirmiausia siūlau kolegoms neklaidinti – bendruomenės jau įteisintos. Mes kalbame apie visiškai kitus dalykus. Jūs gavote Vyskupų Konferencijos raštą. Kas matė, tas skaitė ir pamatė argumentus. Kas nenori matyti, niekada ir nematys jų.
Aš vėl noriu atkreipti dėmesį į kai kuriuos dalykus. Aš tikrai gerbiu visus žmones, kurie tiki į visas deives, joms meldžiasi ir taip toliau. Bet aš labai abejoju, ar kalbame apie tą, ką mes čia sakome.
Atkreipsiu dėmesį į kai kuriuos argumentus. Baltų sąvoka, kaip rašoma vyskupų rašte, vertinama kaip mokslinis konstruktas. Baltai nėra nei tauta, nei kultūriškai, religiškai vieninga grupė. Įvesta tam, kad būtų lengviau suklasifikuoti ką? Giminiškas kalbas. Prūsų, lietuvių, latvių religinių tikėjimų kompleksai buvo labai skirtingi. Skyrėsi dievybės, ritualai ir papročiai. Akivaizdu, kad niekada nebuvo jokios vieningos universalios baltų religijos, apie ką mes čia dabar šnekame. Nėra vienybės ir tarp tų organizacijų, kurios dabar yra.
Dabar, kas svarbiausia. Jeigu mes šią kultūrinę bendriją pradėsime įteisinti kaip religinę, tai anksčiau ar vėliau mes išplausime visų religinių bendrijų sąvokas ir tada kiekvieną kultūrinę bendriją galėsime paskelbti kaip religiją, o religiją traktuoti tik kaip kultūrinę bendruomenę, ką mes dabar norime padaryti. Tai mes tada jau pažeidžiame tam tikrus fundamentalius…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …įsipareigojimus ir Konstituciją.
PIRMININKAS. Ačiū jums, kolega. P. Urbšys – už. Prašau, Povilai.
P. URBŠYS (MSNG). Būdamas katalikas niekada neneigiau ir neneigsiu senovės lietuvių krikščioniškos religijos svarbos formuojant mūsų tautos dvasinę tapatybę. Niekada nesutiksiu su teiginiais, kad tik krikščioniškas mūsų tikėjimas buvo anapus Europos civilizacijos ribos. Mūsų tautos etnogenezės šerdyje glūdi ikikrikščioniškos ir krikščioniškos pasaulėžiūros klodai. Jie yra vienas su kitu susilieję. Todėl niekada nepritariu nuomonei, kuri žemintų romuviečių indėlį į mūsų tautos tapatybės išsaugojimą. Jie daugiau negu 50 metų vykdo šią svarbią misiją. Tačiau jei kalbame ne apie etnografinę, kraštotyrinę misiją, o apie valstybės remiamą religinę misiją, turime suvokti, kad mes visi priimame didelę atsakomybę tiek už tos bendruomenės nuveiktą darbą, tiek prieš ikikrikščioniškos lietuvių tikėjimo sampratos išsaugojimą. Jeigu yra manančių, kad dabar yra pribręsta būtent pripažinti bendruomenę, kuri galėtų prisiimti šitą atsakomybę, balsuokite už. Jeigu jus tenkina tai, kad dabar net savo oficialiame puslapyje jie kaip kalendorines šventes nurodo tik žiemos saulėgrįžą, Kūčias, pusiaužiemį ir Užgavėnes, ir tai yra visas mūsų ikikrikščioniško lietuvių tikėjimo paveldas, ir tai yra religinės bendruomenės pateikimas, rodo tai, kad mes savotiškai, balsuodami už, einame tuo keliu sumenkinti ir patį senovės lietuvių tikėjimą, ir patį „Romuvos“ bendruomenės nuveiktą darbą. Jeigu esame už tai, balsuokime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš – A. Navickas. Prašau, kolega.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Keli aspektai. Iš karto vienas netikėtas. Klausiausi Povilo, kuris kalba kaip katalikas apie kažkokį ikikrikščionišką paveldą. Aš noriu sakyti, kad baltų „Romuva“ nepretenduoja į jokį ikikrikščionišką paveldą. Jie pretenduoja į dabartines religines konstrukcijas čia ir dabar. Čia yra jų reikalas, tikrai jie turi teisę, jie yra įregistruoti. Kai mes kalbame apie valstybės pripažinimą, tai aš norėčiau sakyti, sutinku su ponu V. Simuliku, kai jis sako, kad jie turi tam teisę. Bet aš noriu sakyti, valstybės pripažinimas apima ir mūsų veiksmą. Būtent atsakomybė bus Seimui, ar mes tęsime sovietmečio politiką, kai iki 1940 metų etnokultūra, krikščioniškos tradicijos gyvavo labai gražiai ir harmoningai, buvo atskirtos ir supriešintos. Deja, tą supriešinimą šiandien mes galime įtvirtinti vėl. Aš netikiu, kad kam nors priklauso lietuvių kalba, netikiu, kad kokia nors religinė tradicija gali privatizuoti etnokultūrą. Tas lietuvybės ir krikščionybės supriešinimas, etnokultūros ir krikščionybės supriešinimas, kurį šiandien mes norime padaryti, yra tikrai sovietmečio, deja, tradicijos tąsa. Tai nėra laisvės įteisinimas, tai yra sovietmečio projekto paprasčiausiai pratęsimas. Aš nieko nesakau, kad „Romuva“ yra sovietmečio projektas, tikrai ne, bet tas supriešinimas yra, deja, atėjęs iš sovietinių laikų ir siūlau šiandien atidėti tą klausimą, nebalsuoti. Galbūt ateis laikas, kai mes galėsime valstybės pripažinti ir šitą bendriją, bet tikrai ne šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. S. Gentvilas – už. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Andriau, man atrodo, atėjo diena, kai būtent šiandien reikia pripažinti šią religinę bendruomenę valstybės vardu, nes šita bendruomenė, laikydamasi mūsų įstatymų, 25 metai yra registruota Lietuvos religinių bendruomenių sąvade. Priešingai negu teigia Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, kuris, atsiuntęs laiškus, kvestionuoja Teisingumo ministerijos Juridinių asmenų registro duomenis, „Romuva“ jau 25 metus laukia šitos teisės ir, man atrodo, jinai išaušo. Priešingai negu Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas teigia šiandien išplatintame laiške, šita bendruomenė turi 5 tūkst. ir daugiau sekėjų.
Priminsiu Seimo nariams, kad prieš dvejus metus Lietuvos Seimas yra pripažinęs Naująją apaštalų bažnyčią, kuri turėjo tik 422 sekėjus, arba prieš trejetą metų pripažinome Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungą, kuri turėjo 1 tūkst. 852 sekėjus, oficialiai registruotus. „Romuva“ turi atramą visuomenėje. Jinai yra registruota 25 metai ir ne man čia aiškinti, kad jie net nėra religinė bendruomenė, kai mūsų teisės aktai sako, kad jie yra jau 25 metai čia, Lietuvoje, gyvena visavertį gyvenimą. Kviečiu toleruoti kitokius už save, kviečiu nesišaipyti ir kviečiu pripažinti tuos, kurie yra kitokie ir tiki tuo, ką mano. Kviečiu pritarti šitam nutarimui.
PIRMININKAS. Kolega M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš manau, kad turime labai atvirai ir aiškiai kalbėti ir neklaidinti žmonių. Šitas projektas nieko bendro su religine laisve ar realiu pripažinimu neturintis projektas. Išpažink ir tikėk kuo tu nori, kol tu netrukdai kitam žmogui. Aš asmeniškai esu už tai, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau įvairiausias konfesijas išpažįstančių žmonių. Tačiau šis įstatymo projektas yra konkrečiai apie valstybės dotacijas ir mokymą mokyklose. Ką turime remti mokesčių mokėtojų pinigais ir ką turime mokyti mokyklose, tai yra konkrečiai tam skirtas šis projektas. Būtent tai skiria valstybės pripažintas ar nepripažintas vadinamąsias religijas.
Mano giliu supratimu, mes turime vadovautis tuo, ką Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, jeigu ją mes norime remti dotacijomis, ir tai negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Taigi yra labai aiškus išaiškinimas ir kviečiu tiesiog neklaidinti visuomenės, ir labai aiškiai pasakyti, kad šis projektas nėra apie religinę laisvę. Neopagonys gali tikėti kuo tik nori, gali užsiimti kuo tik nori tol, kol netrukdo kitiems žmonėms. Šis projektas yra apie valstybės dotaciją. Jeigu mes norime skirti valstybės dotaciją neopagonims, tai balsuokime už, jeigu mes manome, kad šis klausimas yra vertas gilesnės diskusijos, susilaikykime ar balsuokime prieš.
PIRMININKAS. Taip, matau, E. Jovaiša – už. Prašau, kolega Eugenijau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau akcentuoti teisinius dalykus. Mūsų Konstitucija labai aiškiai nusako tikėjimo, religines laisves, išpažinimo laisves ir Religinių bendruomenių įstatyme taip pat yra labai aiškiai pabrėžta, kad mūsų piliečiai gali sudaryti tokias religines bendruomenes, kurios kyla iš mūsų kultūrinio, etninio palikimo.
Dabar dėl teisinės pusės. Čia yra akivaizdu, kad šita bendruomenė atitinka visas normas ir visus nustatytus reikalavimus.
Yra kita medalio pusė, kurią aš nuolat girdžiu, – tai turinio pusė. Noriu pasakyti, kad taip pat perskaičiau arkivyskupo G. Grušo laišką, kurio dalį pacitavo kolega, tai dėl vadinamojo baltų konstrukto. Pasakysiu labai aiškiai: čia kalbama apie kalbos, sąvokos konstruktą, siekiant atskirti iš indoeuropiečių šeimų gausybės, bet teigti, kad baltai neturėjo nė tautos, vadinasi, nepripažinti, jog baltai turėjo gausybę tautų, iš kurių išliko, deja, dabar tik dvi stambiosios. Bet galima skaičiuoti mažąsias tautas, jūs patys, išsilavinę žmonės, žinote kaip.
Šitie teiginiai apie baltus, kurie neturėjo nei savo kultūros, nei savo tautinio identiteto, yra tiesiog niekuo nepagrįsti, lygiai kaip daugelis teiginių, kurie yra kaip teiginiai, bet neturi jokio argumentavimo pagrindo. Aš manau, kad dėl laisvių, dėl tikėjimo laisvės tai turi būti padaryta.
PIRMININKAS. Ž. Pavilionis – prieš. Prašom, kolega.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš siūlyčiau atkreipti dėmesį į geopolitinius ir teisinius argumentus, kuriuos gerbiamas M. Majauskas įvardino. Neužmirškime, kad Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų. Paskaitykite A. Dugino raštus. Jis aiškiai įvardina, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos reikėtų Lietuvoje sunaikinti, tai buvo ir partizaninio judėjimo atrama. Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją. Vykdote tai, apie ką A. Duginas rašė savo knygose labai stambiu šriftu.
Taip pat pagalvokite apie mūsų santykius su Lenkija. Netrukus visi važiuosime Liublino uniją minėti. Pagalvokite apie tai, kaip būtumėte pažiūrėję popiežiui į akis, nes bandėte šį įstatymą prieš metus priimti, bet, matyt, susigėdote. Pagalvokite apie tuos geopolitinius aspektus, kurie tikrai bus panaudoti. Mes būsime išjuokti visame krikščioniškame pasaulyje, nes mes, aišku, būsime unikalūs tuo. Taip pat pagalvokite apie būsimą Konstitucinio Teismo bylą, kuriai, aš manau, tikrai surinksime parašus, nes tas nuostatas, kurias minėjo Mykolas, jūs akivaizdžiai pažeidžiate.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos, balsuojame. Kolegos, labai prašyčiau tylos salėje, užimkite savo vietas iš šonų. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo projektas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti. Kolegos, balsuojame! Kolegos, balsuojame! Kas aktyviai agituoja, kas pasyviai agituoja, bet visi balsuojame.
Kolegos, už balsavo 40, prieš – 31, susilaikė 15. Projektui nepritarta. (Plojimai, balsas salėje: „Ačiū Dievui!“)
15.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476(3) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-2476. K. Smirnovas. Kęstutis, mačiau, ką tik buvo. Nėra Kęstučio. Kas galėtų? Žiūrime. Prašom, kolega. Atsiprašau, J. Razmos nemačiau. Labai atsiprašau kolegos. Kolega J. Razma per šoninį mikrofoną. Atsiprašome, kolega. Replika po buvusio balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dėl Sveikatos stiprinimo gairių prašau pertraukos iki kito posėdžio frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Teisėtas jūsų prašymas. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta J. Razmos pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. Kolega J. Razma paprašė, kad iki posėdžio būtų atidėtas priėmimas.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 46, prieš – 21, susilaikė 14. Klausimas bus svarstomas kitame artimiausiame mūsų posėdyje.
15.36 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo pagerbimo“ projektas Nr. XIIIP-3585(2) (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl 1941 m. birželio 23-iosios sukilimo pagerbimo“ projektas Nr. XIIIP-3585. Labai prašau, kolegos, salėje, jeigu galima, tylos. Prašau. Prie mikrofono J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Frakcijos vardu dėl šio klausimo prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Teisėtas toks jūsų prašymas. Kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Teisėtas prašymas. Kolegos, tylos!
Balsavo 87: už – 44, prieš – 30, susilaikė 13. Pritarta iki kito pasėdžio.
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas, aš dar kartą, kolegos, jūsų visų prašau! (Triukšmas salėje) Per šoninį mikrofoną A. Kubilius. Prašom. Viskas yra gerai, kolegos, žinokite, tikrai viskas yra gerai.
15.37 val.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685(3) (svarstymas)
Kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685(3). Per šoninį mikrofoną… Prašom, P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl balsavimo savo…
PIRMININKAS. Kolegos!
P. URBŠYS (MSNG). Mano balsavimas buvo už, prašom traktuoti, kad prieš.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo užregistruojame, kad jūs esate už pertrauką iki kito posėdžio. P. Urbšys dėl Seimo rezoliucijos.
Kolegos, pristačiau klausimą – Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą. Svarstymas. Kviečiu į tribūną kolegę A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Psichologų praktinės veiklos įstatymą ir išvadai, kuri tikrai yra didžiulė, buvo pritarta bendru komiteto sutarimu. Bet dabar kyla klausimas dėl kito komiteto skyrimo, tai, matyt, posėdžio pirmininkui…
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti gerbiamą kolegę R. Šalaševičiūtę. Prašom, kolege. Atsisakote. Sekundėlę, kolegos, dabar pagal mūsų Statuto 151 straipsnio 8 dalį, jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti pateiktam alternatyviam projektui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, daroma svarstymo pertrauka arba keičiamas komitetas. Tokiu atveju turėtume taikyti 151 straipsnio 3 dalies 7 punktą. Kolegos, dėl kito komiteto.
Gerbiamas T. Tomilinas. Palaukite, čia tik dėl protokolo, nelemiantis balsavimas, viskas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Frakcijos vardu siūlome Sveikatos reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Gerbiamas Tomai Tomilinai, kaip aš suprantu, jūs reikalaujate, kad būtų paskirtas kitas komitetas. Kolegos, dėl kito komiteto paskyrimo. Prašau, kolege.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Frakcijos vardu mes siūlome, kad būtų tas pats komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis galėtų svarstyti Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą, kurį yra pateikę Seimo nariai su Z. Streikumi priešaky.
PIRMININKAS. Kolegos, aš dabar noriu pasakyti jums mūsų procedūrą. Kadangi diskusija čia įsivėlė, tai mes dabar turime balsuoti už pagrindinio komiteto išvadą. Jeigu pagrindinio komiteto išvadai yra nepritariama, tada yra pasirenkamas pagrindinis komitetas ir sprendžiama kuris. Šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas negalėtų būti, būtų siūlomas koks nors kitas. Gerai, kolegos, tada balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto išvadai, balsuojate už, kas manote kitaip – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Ne, čia yra balsuojama už pagrindinio komiteto išvadą. (Balsai salėje) Dar kartą, kolegos, ar supratote? Dabar balsuojame, ar pritariame pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, išvadai. Jeigu mes Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai nepritarsime, tada bus kitas balsavimas. Aš išgirdau ir iš vienos pusės, ir iš kitos, kad nori keisti komitetą. Statute yra dvi nuostatos. Informuoju jus iš anksto, kolegos. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto nuomonei, tas balsuoja už, kas mano kitaip – prieš arba susilaiko.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 13, prieš – 38, susilaikė 19. Pagrindinio komiteto išvadai nepritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, klausomės toliau. Kadangi yra nepritarta pagrindinio komiteto išvadai, galime pavesti tam pačiam komitetui iš naujo svarstyti, naujam komitetui arba sudaryti specialią komisiją. Aš laukiu gerbiamų kolegų siūlymų. T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Siūlome Sveikatos reikalų komitetą ir papildomą Žmogaus teisių komitetą, panašiai, kaip buvo…
PIRMININKAS. Ne, ne, dėl pagrindinio, gerbiamas Tomai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas. Kolegė Rimantė pasiūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetą, tą patį komitetą, taip?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, aš pasiūliau Teisės ir teisėtvarkos komitetą, nes dvejus metus komitetas ir biuras dirbo, puikiai žino situaciją, dėl projekto parengta išvada atitinka ir teisės aktų reikalavimus, ir Europos teisės aktų reikalavimus. Aš manau, kad šis komitetas tikrai geriau gali įvertinti naują teikiamą projektą.
PIRMININKAS. Dabar, kolegos, visi įdėmiai klausykitės, nes bus alternatyvus balsavimas. Gerbiamas Antanai Matulai, klausykitės! Tie, kas norite, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas, balsuojate už, kas norite, kad būtų tas pats komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate prieš. Du balsavimai, alternatyvus: už – Sveikatos reikalų komitetas, prieš – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Balsuojame, kolegos. Gerbiamas Laurynai, netrukdykite J. Imbrasui balsuoti. (Balsai salėje) Gerbiamas Laurynai, balsuojame! (Balsas salėje) Na, tai netrukdykite, garsas labai didelis.
Balsavo 79: už – 56, prieš – 23. Pagrindinis komitetas yra Sveikatos reikalų komitetas.
Buvo siūlymas dėl papildomo komiteto – Žmogaus teisių komiteto. Vieną komitetą siūlote, kad būtų papildomas? Žmogaus teisių komitetą. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, kolegos, gerai.
15.44 val.
Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektas Nr. XIIP-4481(3)ES, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 2, 3 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3241(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektas Nr. XIIP-4481(3). Kviečiu į tribūną Z. Streikų.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, birželio 12 dieną apsvarstė Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komiteto išvada. Atsižvelgiant į tai, kad projekte numatoma įstatymo įsigaliojimo data balandžio 1 diena jau yra praėjusi, siūlome nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo datą. Čia yra praktiškai techninis toks sprendimas.
Balsavimo rezultatai: už – 6, 1 – prieš.
PIRMININKAS. Prašyčiau kartu ir lydimąjį – Vyriausiosios rinkimų komisijos, kolega.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Rinkimų komisijos?
PIRMININKAS. Taip.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Tai analogiškas, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis birželio 12 dieną apsvarstė Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo priedo ir straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Lygiai tas pats, kad atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojimo data balandžio 1 diena jau yra praėjusi, siūlome nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo datą – spalio 1 dieną.
PIRMININKAS. Kolegos, po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti abiem įstatymų projektams? Galime? Ačiū, kolegos. Atsiprašau, P. Urbšys prieš užsirašęs, yra kita nuomonė. Čia klaida. Bendru sutarimu galime?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Pritarta.
15.46 val.
Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2981(2) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas – Politinių partijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2981. Vėlgi, gerbiamas kolega, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, birželio 12 dieną apsvarstė įstatymo projektą ir nusprendė įstatymo projektą Nr. XIIIP-2981(2) grąžinti iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas.
Pagrindinės pastabos, kodėl komitetas irgi pritarė, kad būtų grąžintas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje asmens arba piliečio politinių teisių, rinkimų, referendumo, įstatymų leidybos iniciatyvos bei Konstitucijos iniciatyvos ir keitimo įgijimas yra siejamas su asmens, piliečio pilnametyste ir veiksnumu praktiškai nuo 18 metų.
Tą patį nurodo ir Civilinio kodekso 2.5 straipsnio 1 dalis, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, tai yra civilinis veiksnumas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, kai jam sueina 18 metų.
Mes siūlome tiesiog grąžinti iniciatoriams bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Yra, kolegos, nuomonė prieš. J. Olekas. Prašau, gerbiamas kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš kviečiu nepritarti tokiai komiteto nuomonei, nes mes žinome, kad mūsų jaunoji karta tikrai prisiima daug atsakomybės. Mes turime puikius pavyzdžius iš kitų Europos Sąjungos valstybių, kur dalyvavimas politinėje veikloje prasideda gerokai anksčiau, nei jie įgyja teisę tiek į aktyviąją, tiek į pasyviąją rinkimų teisę.
Lietuvoje yra daugelis veiklų, kuriose jaunimas nuo 16 metų turi dalinę civilinę atsakomybę, ar tai būtų galimybė vairuoti tam tikras transporto priemones, lengvesnes ar didesnes, ar kitus veiksmus padaryti. Todėl 16-mečių dalyvavimas politinėje veikloje jokiu būdu nekliudo.
Mes žinome, kad šiandien labai gyvas tarp Lietuvos jaunuomenės, kuri vis drąsiau ir drąsiau ateina, dalyvauja politinėje veikloje, rinkimuose noras, kad galbūt mes galėtume diskutuoti klausimą, ar negalėtų Lietuvos jaunoji karta balsuoti, dalyvauti rinkimuose nuo 16 metų. Štai dabar mes randame biurokratinių priežasčių, kaip jiems uždrausti dalyvauti partinėje veikloje. Beveik visos politinės partijos turi savo jaunimo organizacijas, bet šiandien to yra maža. Nežinau, ar jus pasiekė, ar ne, bet mane pasiekė labai aiškus Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, kuri vienija daugybę organizacijų, ne tik Lietuvos jaunųjų socialdemokratų, bet ir kitų keliolika ar net keliasdešimt jaunimo organizacijų, kurios labai aiškiai pasisako, kad jos nori turėti visas teises dalyvauti partinėje veikloje ir taip pasiruošti savo pilietinėms teisėms realizuoti. Todėl aš kviečiu, kolegos, nepritarti komiteto pareikštai nuomonei, o balsuoti prieš šią nuomonę ir parinkti kitą komitetą, kad mes galėtume vis dėlto suteikti jaunimui, kad pereitų tą politinę mokyklą dalyvaudami partinėje veikloje.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto išvadai, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote. Balsuojate. (Šurmulys salėje)
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 45, prieš – 24, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
15.51 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4 ir 104 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2129, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2130 (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2129. Prašau, gerbiamas kolega.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Kuris?
PIRMININKAS. Čia yra R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, kur yra 4 ir 104 straipsniai.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Vietos savivaldos įstatymas, taip?
PIRMININKAS. Lydimasis, abudu, Visuomenės informavimo.
Z. STREIKUS (LVŽSF). 2129, taip?
PIRMININKAS. 2129 ir 2130.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Atmesti siūlo komitetas?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip.
Esmė – siūloma papildyti Lietuvos Respublikos…
PIRMININKAS. Ne, ne, jūs tik išvadą perskaitykite.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Išvada. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gegužės 15 dieną apsvarstė įstatymo projektą ir nusprendė, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir į tai, kad valstybės bei savivaldybės institucijų ir įmonių veiklos viešinimas ir reikalavimai atitinkamų subjektų interneto svetainėms jau yra reglamentuoti kituose teisės aktuose, o projektu siūlomos teisinio reguliavimo priemonės sudarytų teisės aktų taikymo koliziją, įstatymo projektą atmesti. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir jo lydimasis taip pat, kolega. Visuomenės informavimo, kolega, irgi atmestas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Lydimasis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gegužės 15 dieną apsvarstė įstatymo projektą ir nusprendė, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir į tai, kad valstybės bei savivaldybės institucijų ir įmonių veiklos viešinimas ir reikalavimai atitinkamų subjektų interneto svetainėms jau yra reglamentuoti kituose teisės aktuose, o projektu siūlomos teisinės reglamentavimo priemonės sudarytų teisės aktų taikymo koliziją, įstatymo projektą atmesti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Nuomonės, kaip matau, išsiskyrė. Prieš – G. Skaistė. Prašau, komiteto išvada. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man išties buvo labai gaila skaityti komiteto išvadą, kuri remiasi ir Vyriausybės nuomone, ir Savivaldybių asociacijos nuomone. Ji yra labiau orientuota į techninius dalykus, kuriuos tikrai būtų galima išspręsti derinimo stadijoje vertinant ir atliepiant tą pačią įstatymo idėją, kuri buvo išsakyta, nes tikrai matome sisteminę problemą, kai labai didelė dalis savivaldybių skiria labai dideles lėšas savo veiklai viešinti, tačiau tai niekaip neatsispindi nei toje pačioje žiniasklaidoje, nei jų ataskaitose, kurios yra pateikiamos visuomenei.
Ne kartą yra tekę užklausti drauge su kolegomis atskirų savivaldybių, kiek jie skiria lėšų ar kiek jų įmonės skiria lėšų savo veiklai viešinti, tačiau gaunami atsakymai, kad tai nesusiję su jūsų veikla. Tai realiai jokia kontrolė yra negalima, nes neatsako nei Seimo nariams, nei savivaldybių tarybų nariams, todėl šitos informacijos žinoti mes niekaip negalime. Matome, kad lėšos, kurias iš tikrųjų skiria savivaldybės, yra milijonai eurų, atskiros savivaldybės plauna smegenis ir mes net negalime žinoti, kad mums plauna smegenis už mūsų pačių pinigus. Man atrodo, tai yra ypač svarbu atskirti tokią informaciją, kad žmogus, gaudamas informaciją vietinėje žiniasklaidoje, matytų, kad jinai yra aiškiai pažymėta, kad žinotų, kad jinai yra užsakyta, ir negalvotų, kad tai yra plačioji, objektyvioji žiniasklaidos pateikiama nuomonė.
Kitas labai svarbus aspektas, kurį šis įstatymas išskyrė, yra tas, kad opozicija taip pat turėtų savo teisę į dalį pateikti informaciją viešojoje erdvėje, tačiau Savivaldybių asociacija sako, kad būtų sudarytos išskirtinės sąlygos. Man atrodo, kad dabar sudarytos išskirtinės sąlygos, ar valdančiajai daugumai, ar opozicijai? Man atrodo, reikia nepritarti komiteto nuomonei ir taisyti šitą įstatymą pagal pateiktas pastabas.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto išvadai, balsuojate už, kas manote kitaip, prieš arba susilaikote.
Kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 34, prieš – 23, susilaikė 16. Nepritarta.
Kitas komitetas tokiu atveju. Mūsų Statuto 151 straipsnis. Gerbiami kolegos, dėl kito komiteto prašom siūlyti. Galime tą patį komitetą, arba kolegos siūlote, koks komitetas. (Balsai salėje) Kaip? Prašom, J. Razma. Kolegos, turite siūlyti. Aš, posėdžio pirmininkas, neturiu tokios teisės. Prašom, Jurgi.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Teisės tada gal. Teisės ir teisėtvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galbūt iš tikrųjų artimiausia būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetui ar Švietimo ir mokslo komitetui, kadangi kalbama apie visuomenės informavimą. Aš galbūt siūlyčiau Švietimo ir mokslo komitetą, kuris galėtų pažiūrėti.
PIRMININKAS. Švietimo… G. Burokienė. Prašom per šoninį mikrofoną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi yra du pasiūlymai, reikia balsuoti. Gerbiami kolegos, balsuojame. Atsiprašau, bus alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad būtų Švietimo ir mokslo komitetas, balsuojate už, kas už tai, kad būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuojate prieš. Kolegos, balsuojame.
Kolegos, balsavo 77 Seimo nariai: už – 37, prieš – 40. Pritarta dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Ačiū, gerbiami kolegos.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Prašom, kolega.
15.57 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3257 (svarstymas)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Toliau darbotvarkėje – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3257. Svarstymas. (Balsai salėje)
Z. STREIKUS (LVŽSF). Svarstymo stadija, taip. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, birželio 12 dieną apsvarstė įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ne šitas… Prieš tai. Pranešėja turėjo būti Guoda. (Balsai salėje) Zenonai, gal tada jūs paskaitykite.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIIP-3257 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti bendru sutarimu dėl išvados? Ačiū, pritarta. Atmetame.
15.59 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3240(2) (svarstymas)
Toliau kitas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3240(2). Prašom, Zenonai. Dabar jau tas, kurį prieš tai skaitėte.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, birželio 12 dieną apsvarstė įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3240(2) ir komiteto išvadoms. Komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos Teisės departamento pastabas, iš dalies atsižvelgė į E. Pupinio ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos pateiktus pasiūlymus ir parengė patobulintą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
Šiaip jau priminsiu, kad šio įstatymo projekto iniciatorius siūlė nustatyti, kad seniūnas į pareigas be konkurso gali būti skiriamas kitai kadencijai, būtinai jeigu paskutinę kadenciją labai gerai įvertintas. Ir antras, buvo siūloma, kad seniūnas į pareigas be konkurso gali būti skiriamas ir reorganizuojant seniūniją. Komitetas patobulino šį įstatymo projektą, vadovaudamasis šiomis nuostatomis: neišskirti paskutinių veiklos metų vertinimo, kai prieš tai buvo vertintas gerai arba labai gerai, ir kad seniūnas be konkurso skiriamas, tik kai keičiama seniūnijos forma, o asmuo atitinka reikalavimus, nustatytus kitos seniūnijos formos seniūno pareigybei, ir iki tol visų veiklos metų tarnybinės veiklos vertinimai buvo geri arba labai geri.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė Seimo narys J. Sabatauskas. Prašau į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome įstatymo projektą, kurio pavadinimas yra „Vietos savivaldos“, tačiau diktuojame sąlygas iš čia, iš Seimo dėl skirtingų atrodytų, bet lygiai tas pačias funkcijas atliekančių savivaldybės administracijos padalinių vadovų, tarp kurių yra skyrių vedėjai, taip pat ir seniūnai. Jie tokie patys padalinių vadovai. Jau anksčiau nustatėme skirtingas taisykles, kad šiems asmenims, tai yra seniūnijų vadovams, būtų nustatomos kadencijos, tačiau skyrių vedėjams kažkodėl kadencijos nenustatomos. Kodėl čia toks skirtingas reguliavimas? Ar mažesnė atsakomybė skyrių vedėjų? Ar jie priima menkesnius sprendimus arba?.. Ne. Kartais jų sprendimai būna su žymiai didesnėmis pasekmėmis negu seniūnų.
Dabar lyg ir bandome šiek tiek taisyti, kad štai seniūnams, jeigu juos įvertiname labai gerai, tai antrai kadencijai nereiktų dalyvauti konkurse. Bandome šiek tiek švelninti. Tai palaukite, bet jie yra lygiai tokie patys valstybės tarnautojai kaip ir visi kiti administracijų darbuotojai. Todėl aš nežinau, užlipę ant grėblio, toliau lipame ant to paties grėblio, užuot išvis panaikinę ydingą reguliavimą, kad jiems nustatomos kadencijos ir kad kiekvieną kadenciją jiems iš naujo reikia dalyvauti konkurse. Visiems kitiems valstybės tarnautojams užtenka vieno konkurso – prieš pradedant dirbti. Laimėjai konkursą, tapai valstybės tarnautoju, jeigu tavo reputacija yra nepriekaištinga ir atitinki kitus reikalavimus. Šiuo atveju, kolegos, išvis susimąstykime. Jeigu mes norime…
Dar yra kitas projektas, kuris, mano manymu, yra dar ydingesnis, jeigu nepasakyčiau, kad kvailesnis, – nustatyti, kad tie seniūnai renkami tiesiogiai. Aš sutinku, kad juos būtų galima rinkti tiesiogiai, bet tada kalbėkime apie savivaldą, žemesnio lygio savivaldą, su biudžetiniais asignavimais, tada yra prasmė juos rinkti.
Dabar mes vis norime kažkokius varžtelius prisukti, griežtesnius reikalavimus taikyti, bet neduodame jokių instrumentų, nieko. Kad duotume seniūnui galimybę, nustatykime žemesnio lygio savivaldą, tada tos savivaldybės, ar tai būtų rajono, ar tai būtų miesto savivaldybė, būtų tam tikras kiekis seniūnijų. Vėl buvo bandymas, kad Seimas nustatytų, kiek turi būti seniūnijų, kaip jos… Tai vėl savivaldos klausimas. Tada galėtume iš jų pareikalauti visko ir tada atsakomybė būtų jau griežtesnė. Todėl rinkėjai spręstų: gavai biudžetą, gavai instrumentus, gavai teises, bet atlik ir pareigas. Dabar kažkodėl mes reikalaujame tik iš seniūnų, bet nereikalaujame iš kitų administracijos darbuotojų, ypač administracijos padalinių vadovų.
Aš manau, reikėtų apskritai sustoti su tais eksperimentais ir jeigu pradedama reforma, tai kardinaliai, taip, kaip buvo numatyta 1994 metais, kai Seimas administracinio suskirstymo reformai buvo pritaręs, pirmam etapui, antram etapui, ir buvo numatyta, kad gali būti ir trečias etapas darant smulkesnes savivaldybes. Tiesa, tuo metu buvo dviejų lygių savivalda, tik jie vadinosi ne seniūnais, o viršaičiais. Manau, kad reikėtų grįžti prie to. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Pereiname prie pataisų. Kviečiu Zenoną į tribūną. Yra Seimo nario E. Pupinio. Seimo narys gal sutinka su pastabomis? Edmundai, prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerai, ačiū. Iš tikrųjų aš ir pasiūliau, kad vis dėlto paskutinių metų vertinimai nebūtinai turėtų būti labai geri, nes iš tikrųjų galėtų atsirasti tam tikro politikavimo, kai pasikeitus savivaldybės valdžiai gali būti specialiai neįvertinama labai gerai, nors riba tarp gerai ir labai gerai, kaip čia pasakius, nėra tokia… Savaime suprantama, jeigu būtų blogai, viskas būtų aišku, tada būtų galima neskirti. Pritariu komiteto siūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip, pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkui. Gal galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Tuoj pažiūrėsime, ar yra užsirašiusių kalbėti dėl viso. Nuomonė už – E. Pupinis. Edmundai, prašom, nuomonė už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, vis dėlto aš siūlau pritarti. Nors čia J. Sabatauskas kalbėjo kitaip, tačiau nėra labai paklausios tos pareigybės, kad ten rikiuotųsi eilės. Iš tikrųjų ta įtampa, kuri atsiranda, tarkim, pasikeitus politinei situacijai, tikrai nereikalinga. Manau, ypač kalbant apie seniūnų pareigybę, nieko bloga, kai žmogus pažįsta kitus žmones ir tuo labiau yra vertinamas tų pačių žmonių, ir jeigu kas nors blogai, tikrai pasiekia politikus ir, savaime suprantama, imamasi priemonių.
Manau, suteikti galimybę, jeigu vertinimas geras arba labai geras per visus penkerius metus, pratęsti darbą be jokių konkursų tikrai nėra tam tikras išradimas, nes ir kitose srityse mes tą taikome. O dėl konkursų taip pat buvo tam tikrų ginčų, kad ar tikrai visada reikia būtinai pervaryti per tą mechanizmą sudėtingą, kai žmogus pareigas atlieka gerai. Aš siūlau pritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš vis dėlto turiu abejonių dėl šio siūlymo. Kadencijos seniūnams buvo nustatytos siekiant užtikrinti daugiau skaidrumo, atskaitingumo ir paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į savivaldą. Dar daugiau. Mes puikiai žinome, kad seniūnų atrankos komisijoje dalyvauja seniūnaičiai, kurie yra tiesiogiai renkami, todėl tai nėra tiesiog eilinis valstybės tarnautojas, kuris neturi tiesioginės atskaitomybės piliečiams. Todėl šie konkursai yra ypatingi ir jie yra būtini, jeigu mes norime stiprinti savivaldos ryšį su piliečiais.
Šiuo atveju priėmę šitą įstatymą mes tiesiog sudarysime galimybę savivaldybei parašyti gerą pažymį ir pratęsti seniūnaičio darbą dar penkerius metus, taip užtikrindami dešimties metų nepertraukiamą darbą, kai galbūt tas seniūnaitis ir praradęs ryšį su piliečiais, bet turėdamas labai gerus politinius santykius su savivaldybe galės nepertraukiamai dirbti dešimt metų. Man atrodo, kad nustatyta nuostata turi būti konkursas pasibaigus kadencijai. Jis užtikrina tai, jog seniūnai nuolatos dirbtų su seniūnaičiais, dirbtų su piliečiais ir ne tiktai turėtų užsitikrinę politinį pasitikėjimą iš savivaldybės. Todėl kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Kadangi motyvai išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 74 Seimo nariai: 56 – už, prieš nėra, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta.
16.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3602 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3602. Kviečiu pranešėją A. Kupčinską.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, teikiu jums nutarimo projektą dėl įtraukimo į pavasario sesijos darbų programą Savivaldybių ir kitų trijų rinkimų įstatymų pakeitimo projektą. Jo esmė yra rinkėjo kortelių atsisakymas. Jeigu būtų įtraukta į pavasario darbų sesiją, paskui galėtume išsamiau padiskutuoti arba atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip pat niekas neužsirašė. Galime balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. (Gongas) Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Iš karto visus keturis pristatykite.
16.13 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 16, 23, 27, 28, 29, 54, 62, 64, 65, 73 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3566, Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 18, 25, 29, 30, 31, 57, 65, 67, 671, 69, 71, 72, 73, 78 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3567, Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 16, 23, 27, 28, 29, 55, 57, 59, 64, 66 ir 68 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3568, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 18, 25, 29, 30, 31, 57, 65, 67, 68, 70, 79 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3569 (pateikimas)
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pristatau keturių rinkimų įstatymų, tai yra Prezidento, Seimo, Savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimų įstatymų pakeitimo projektą. Šį projektą teikti paskatino paskutinių rinkimų stebėjimas, bendravimas su apylinkių rinkimų komisijų nariais ir tai, kad iš tikrųjų rinkėjo kortelės atsižvelgiant į nūdienos aktualijas yra praradusios prasmę, o tai vienas imliausių darbų, kuriuos turi atlikti rinkimų komisijos. Organizuojant rinkimus rinkimų komisijos labiausiai skundžiasi būtent dėl tų kortelių išnešiojimo, nes dažnai nepavyksta jų įteikti. Jos yra vardinės, asmeninės ir jų negali įteikti nei kaimynui, nei išmėtyti į pašto dėžutes, nors, aišku, pasitaiko visokių atvejų. Ne visos rinkimų komisijos ir paiso tų įstatymų reikalavimų.
Todėl kintant ir informacinėms technologijoms, šios rinkėjo kortelės prarado prasmę. Kadaise, jeigu prisiminsime, prieš keletą dešimtmečių, rinkėjo kortelės buvo įteikinėjamos netgi pasirašant, tiksliau, jas atnešdavo ir kiekvienas rinkėjas turėdavo pasirašyti, paskui galiojo kito įstatymo nuostatos, o dabar stebint paskutinius rinkimus, mano požiūriu, ir tikiu, kad ir jūs esate su tuo susidūrę, šios rinkėjo kortelės tikrai yra praradusios prasmę, jas būtų galima pakeisti informaciniais pranešimais, dėl kurių platinimo būdo spręstų jau pati rinkimų komisija. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų viskas gerai, galbūt gerai, kad komisijoms sumažės darbo, tačiau yra tokių pavienių rinkėjų, kurie galbūt nutolę, jiems buvo vienas iš tokių informavimo šaltinių arba tuo pačiu metu suderinimas, ar ateiti, ar balsuoti namuose. Ar nebus užmiršti tie žmonės, kurie gyvena vieni, ir vienintelis kontaktas būdavo, kai ateidavo ir atnešdavo jiems kortelę? Ačiū.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Iš dalies galiu sutikti, gal vyresnės kartos žmonėms norisi to bendravimo, gal tai labiau nulemta noru pabendrauti apskritai su pasauliu, su aplinka, su kaimynais, su bet kuo pabendrauti, nei pabendrauti dėl rinkėjo kortelės. Todėl man atrodo, kad net ir informacinis pranešimas, kurį taip pat būtų galima arba įteikti, arba įmesti į pašto dėžutę, arba atsiųsti elektroniniu paštu, taip pat rodo, kad gyventojas arba pilietis būtų informuotas, o, sakykim, tas bendravimo klausimas yra daugiau socialinis aspektas, kuriuo turėtų rūpintis ne rinkimų komisija.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti, kadangi čia komisijos nariams sumažėja darbo, ar čia nebus taupomos savivaldybėms skiriamos lėšos?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Suprantu ir šitą nuogąstavimą. Iš tikrųjų tas darbo apmokėjimas komisijų nariams yra gana minimalus. Jeigu pasižiūrėsime į šiuos vykusius rinkimus, tai už kiekvienus rinkimus komisijos nariai, atsižvelgiant į pareigybę, gavo nuo 150 iki 180 eurų. Aš manau, kad tai nėra dideli pinigai. Tikiuosi, kad tokie ir išliktų, bet darbo organizavimo prasme to neprasmingo darbo tikrai sumažėtų. Aš manau, kad perspektyvoje reikėtų apskritai svarstyti, kad rinkimų komisijų nariai galėtų, na, žiūrint į kitų valstybių patirtį, galėtų būti renkami penkerių metų kadencijai ir būtų užtikrinamas profesionalumas. Galbūt tada, kai jie būtų išrenkami penkeriems metams, būtų galima galvoti ir apie tam tikras užmokesčio kategorijas, bet čia jau kito įstatymo ir kitų pamąstymų dalykas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame pranešėjui. Dėl motyvų už užsirašė S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš tik norėjau priminti kolegoms, kurie anksčiau čia dirbame, kad mes jau esame svarstę šitą pasiūlymą ir, deja, prieš keletą metų jam buvo nepritarta. Prisiminkime, kaip vyko šių metų keleri rinkimai. Lapelius mes gaudavome, tai iš tiesų kainuoja nemažus biudžeto pinigus, tačiau atėjus į balsavimo apylinkę šitų lapelių niekas nebepriimdavo, tiesiog paimdavo tapatybės kortelę, nuskenuodavo ir mes gaudavome visus balsavimo dokumentus. O dėl vyresnio amžiaus žmonių informavimo, tai iš tiesų turbūt yra kontaktai su socialiniais darbuotojais, yra seniūnai, jeigu kaimo vietovė. Aš manau, kad tikrai yra vertas pritarimo ir svarstymo projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų niekas nesiūlo ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.18 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 preambulės, 2, 4, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3378(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 preambulės, kai kurių straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3378(2). Z. Streikus pristatys VVSK išvadas.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, birželio 12 dieną apsvarstė įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
Esminiai dalykai. Projektu siūloma sureguliuoti centro direktoriaus tarnybos santykius, kas iki šiol įstatyme nebuvo padaryta. Centro generaliniam direktoriui nustatoma penkerių metų kadencija, ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Antra, centro generalinio direktoriaus kandidatūrą Seimui vietoj pagal dabar galiojantį reguliavimą teikiančio Ministro Pirmininko teiktų Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, nes centras yra atskaitingas Seimui. Trečia, nustatomi reikalavimai centro generaliniam direktoriui: pirma – nepriekaištinga reputacija; antra – Lietuvos Respublikos, aišku, pilietis; trečia – aukštasis išsilavinimas ir humanitarinių arba socialinių mokslų krypties magistro kvalifikacinis laipsnis; ketvirta – ne mažesnis kaip trejų metų darbo stažas srityse, susijusiose su centro uždaviniais ir funkcijomis; penktas reikalavimas – turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Nustatomi atleidimo pagrindai ir atleidimo tvarka ir socialinės garantijos. Nustatyta, kad centro taryba yra patariamoji institucija ir ją sudaro centro direktorius, jo pavaduotojas ir struktūrinių padalinių vadovai. Tarybai vadovauja jos išrinktas pirmininkas. (Balsai salėje) Išvadą sakiau. Komiteto išvada – pritarta bendru sutarimu. Pakomentavau.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu R. Šalaševičiūtę, kuri pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir į komiteto pasiūlymą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu A. Gumuliauską, kuris pristatys Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija iš dalies pritarė A. Anušausko pataisoms ir visam dokumentui. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu Zenoną atgal į tribūną. Yra pataisų. Pirmoji – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisa dėl 6 straipsnio. Ar Rimantė pritaria komiteto nuomonei pritarti iš dalies?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar Rimantė sutinka?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu. Toliau yra A. Anušausko. Arvydas norėtų pristatyti?
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Pirmiausia Arvydui suteikiame žodį.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiuo atveju pritariu iš dalies tai komiteto nuomonei pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip, pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Tai neprašote. Toliau yra antras pasiūlymas. Gal jūs visiems galite pritarti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne. Antras pasiūlymas panašus. Tai irgi neprieštaraujame tam pritarimui iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Taip, pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Toliau yra trečias pasiūlymas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). O štai trečias pasiūlymas, nors ten parašyta – pritarti iš dalies, bet ten yra vienas esminis dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį. Daugiau kaip du dešimtmečius Ministro Pirmininko teikimu buvo skiriamas ir atleidžiamas centro direktorius. Aš manau, kad nėra visai gera praktika, kai dabar šiokia tokia politinė suirutė, gal Vyriausybės vadovas neturėjo galimybės atkreipti dėmesį į tai, kad jo įgaliojimai, skiriant svarbios institucijos vadovą, yra nukerpami, tai yra jų nelieka. Aš siūlyčiau palikti buvusią praktiką, todėl šiam pritarimui iš dalies negalėčiau pritarti dėl šios nuostatos.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Seimo argumentai nepritarti šitam, nes yra atskaitinga įstaiga Seimui, todėl Seimo Pirmininkas turėtų teikti. Iš esmės skiriasi.
PIRMININKAS. Supratome argumentus. Dabar kreipiuosi į A. Anušauską. Čia yra surašyti tokie punktai gana keistai. Ar jūs prašote dėl kiekvieno balsuoti?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, aš prašau tik balsuoti dėl to punkto, kur nepritarti siūlymui dėl 3 dalies, tai yra kad teikiančiu kandidatūrą subjektu numatytų Seimo Pirmininką, o ne Ministrą Pirmininką, kaip buvo iki šiol.
PIRMININKAS. Supratome. Gerbiami kolegos, tada kviečiu balsuoti dėl šio… (Balsai salėje) Dar motyvai, atsiprašau. Užsirašė dar P. Urbšys prieš. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro būtent tie siūlymai ir keičia pačią koncepciją. Vadovaujantis logika, jeigu institucija yra pavaldi Seimui, tai Seimas turi tame dalyvauti. Tas dalyvavimas pasireiškia būtent per Seimo Pirmininko teikimą. Tokiu būdu įtraukiamas ir pats Seimas. Kaip tik čia buvo ne taisyklė, o išimtis, susijusi su valstybine įstaiga, kuri yra pavaldi Seimui. Dabar ta logika yra atkuriama. Todėl aš nepritariu tam gerbiamo A. Anušausko siūlymui palikti taip, kaip buvo.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, konkrečiai dėl šio punkto ir balsuojame. Kas palaikote A. Anušausko siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Taigi balsavo 69 Seimo nariai: už – 22, prieš – 24, susilaikė 23. Siūlymui nepritarta.
Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, kad šios pataisos tikrai buvo reikalingos. Jos buvo suderintos su Genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbo grupe. Manau, kad tikrai tai pagerins darbą, bent pagerins paties vidaus veikimo koordinaciją. Mes vakar komisijoje priėmėme, patvirtinome ataskaitą dėl tokio fakto – dėl KGB agentų žurnalo paviešinimo. Mes aiškiai ten pamatėme, kad, deja, vidaus veiklos koordinavimo nėra.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto aš dėl to paties. Man tikrai norėjosi išgirsti Vyriausybės vadovo nuomonę šiuo atveju, nes tai vis tiek liečia jo įgaliojimus. Nepavyko to išgirsti ir sužinoti, kokia yra Vyriausybės pozicija. Yra ta praktika, kai Seimui yra pavaldžios institucijos, bet teikimus dėl vadovų teikia kitos institucijos. Pavyzdžiui, prezidentūra. Čia nieko tokio ypatingo nėra. Nėra čia ypatingas atvejis. Todėl būtent dėl šio dalyko aš negalėčiau pritarti siūlomam projektui.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 56, prieš – 1, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
16.29 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2442(2) (svarstymas)
Toliau – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2442. Pranešėjas – R. J. Dagys. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė šį projektą, iš esmės pritarė beveik visoms Teisės departamento išvadoms arba į jas atsižvelgė, taip pat Vyriausybės išvadoms, Žmogaus teisių komiteto siūlymams, Lietuvos kovų istorijos atminties komisijos siūlymams, Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui ir pateikė naują redakciją, patobulino įstatymo projektą ir po detalių svarstymų pateikė žymiai konkretesnę redakciją, kuri dabar visus tenkina. Už balsavo 6, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Varžgalį, jis pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos… Iš esmės pritarti ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Komitete yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Navicką, kuris pristatys Žmogaus teisių komiteto išvadą.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Kiek suprantu, kadangi toks svarbus įstatymas, svarstė net trys komitetai. Žmogaus teisių komitetas po ilgo svarstymo bendru sutarimu džiaugsmingai pritarė šitai įstatymo pataisai. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Gumuliauską pristatyti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos išvadą.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Įstatymo projektui mes pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Motyvai tik už. Gal galite nekalbėti, ar norite?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, nors tai buvo mano idėja, tačiau Socialinių reikalų ir darbo komitetas, derindamas su institucijomis, pakeitė patį projektą, bet esmė vis dėlto išliko, nes pagrindinis turinys, kuris įdedamas, kad tiems, kurie gimė tremtyje, kaip ir jų tėvams, tremtis pasibaigė ne ten, kur nors Sibire, kur juos ten tariamai paleidžia, o čia, Lietuvoje, kai jie sugrįžo į Lietuvą. Aš manau, kad idėja daugmaž išlaikyta, tai siūlau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi dėl motyvų prieš niekas neužsirašė, gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
16.33 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3388(2) (svarstymas)
Toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3388(2). Kviečiu A. Palionį. Prašau. Biudžeto ir finansų komitetas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, svarstė du kartus. Pagrindinė komiteto išvada buvo svarstyta birželio 12 dieną. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms ir, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina teisės aktuose aiškiai apibrėžti, kaip būtų nustatoma darbuotojų akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, įsigijimo kaina jų pardavimo momentu, tai yra neatlygintinai gautų akcijų įsigijimo kainos vertė turi būti prilyginama nuliui, o už lengvatinę kainą įsigytų akcijų – už akcijas sumokėta kaina jų įsigijimo momentu. Atsižvelgiant į tai, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei papildyti Gyventojų ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurios reglamentuoja gyventojų ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymą. Pritarta bendru sutarimu.
Ir antroji išvada buvo birželio 26 dienos. Buvo gauti Seimo nario pasiūlymai ir komiteto sprendimas, išvada – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną R. Sinkevičių, kuris pristatys mums Ekonomikos komiteto išvadą.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė klausimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis – M. Puidokas. Prašau į tribūną.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų, kalbėdamas apie šį įstatymą, norėčiau pasiūlyti vieną pasiūlymą jį pataisyti. Šiandien visuomenei tikrai tampa aktualūs įvykiai, kai vyksta žmonių pagalbos akcijos ištikus įvairioms nelaimėms, pavyzdžiui, mano paties atveju visiškai šalia kaimynystėje sudegė žmonių namas. Taip pat žinome rezonansinį įvykį Jurbarke ir daugelį kitų įvykių, kai pilietiški žmonės stengiasi padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, bet, deja, šiandien pagal mūsų valstybės įstatymus žmonių po 50, po 100 eurų suaukotos sumos yra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Kiek teko bendrauti gyvai su nelaimės ištiktais žmonėmis, daugelis apie tokią tvarką net nežino ir nežino, kad metų pabaigoje jiems teks už iš paprastų žmonių gautą pagalbą vėliau sumokėti mokesčius. Daugeliu atvejų, kai kalbame apie sudėtingas operacijas, apie sudėtingas nelaimes, žmonės surenka tiek pinigėlių, kiek jiems reikia konkrečiai problemai išspręsti, ir jie net nepagalvoja, kad vėliau gali tekti imti banko paskolą tam, kad sumokėtų mokesčius.
Šiandien per kai kuriuos poįstatyminius aktus Valstybinė mokesčių inspekcija gali taikyti išimtis, bet tos išimtys nėra aiškiai apibrėžtos. Dėl to tikrai būtų svarbu išplėsti, papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį 59 punktu ir jį išdėstyti taip, kad „fizinių asmenų gautos aukos ligos ir (ar) nelaimės atveju“, kad būtent tokiais atvejais žmonių parama, suaukota žmonėms, kurie patyrė nelaimę, nebūtų apmokestinama.
Manau, tai išspręstų ir kai kurias skaidrumo problemas, nes šiandien žmonės gali gauti pagalbą tik per fondus arba asociacijas, bet, natūralu, paprastam žmogui, kuris neturi teisinio išsilavinimo, labai sunku sužinoti, kiek tiksliai tos tikslinės paskirties lėšų tai pagalbai buvo pervesta. Galiausiai žmonės šiandien gyvena gyvenimą, kuris pagrįstas greitu sprendimų priėmimu per socialinius tinklus, ir natūralu, kad ta parama visų pirma būna pervedama daugiausiai žmonėms asmeniškai, bet ne per tam tikras organizacijas.
Akivaizdu, kad šiuo atveju iškyla tam tikras klausimas jums visiems, kaip ta visa tvarka turėtų būti prižiūrima. Vėlgi yra mano siūlymas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo parengtų įstatymui įgyvendinti reikalingas tvarkas, kurios galiotų gyventojams deklaruojant gautas pajamas už 2019 metus. Natūralu, kaip ir kiekvienoje srityje, taip ir šioje visą laiką yra galimybė, kad gali atsirasti žmonių, kurie nori nesilaikyti įstatymų, bet tam turime teisinių procedūrų ir tvarkų, kurios neleistų to daryti.
Taigi, kaip socialiai jautri valstybė ir visuomenė, kuri ugdo žmonių pilietiškumą, norą būti krikščioniškiems ir vieni kitiems padėti… Manau, būtų tikrai geras ir teisingas sprendimas palaikyti šį siūlymą, kadangi dažnai tokiais atvejais nelaimės ištikti žmonės iš tiesų yra apsunkinami tokios tvarkos, kokia yra dabar. Kai yra pateikiama vienos ar kitos organizacijos sąskaita, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą neapmokestinamos aukos ir dovanos, gautos iš labdaros ir paramos fondų, asociacijų, viešųjų įstaigų, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrių, tačiau tai labiau primena tam tikrą įstatymo apėjimą, todėl būtina įstatyme įteisinti fizinių asmenų gautų tokio pobūdžio aukų neapmokestinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną A. Sysą. Frakcijos vardu, todėl šiek tiek daugiau laiko.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad laikas šiltas, karštas, kartais palyja, kaip toje dainoje, vasara, vasara, vasara. Ir taip nuoširdžiai pasakykime sau, kad tai, kas čia vyksta, apie ką čia kalba iš tribūnų, daugeliui iš mūsų dzin, turbūt kad tik greičiau pasibaigtų posėdis. Aš labai norėčiau, kad mes sistemiškai žiūrėtume, ypač į tokius įstatymus, nes aš užduodu jums klausimą. Ar Lietuva yra tarp tų šalių, kur mokesčių perskirstymas yra didžiausias? O gal Lietuvoje yra didžiausios pensijos Europos Sąjungoje? O gal Lietuva turi laisvų „Sodros“ ir biudžeto pinigų, ir mes neturime jų kur dėti? Ir apskritai ar sumažės socialinė atskirtis ir skurdas, apie ką kalba Vyriausybė ir Seimo dauguma priėmus šitą įstatymą? Bet ne taip, kad parašo aiškinamąjį raštą, paskaitykite aiškinamąjį raštą, labai įdomiai parašyta.
Ką mums rašo Europos Komisija? Kad su mokesčiais pas mus prastai, surenkamumu, išrenkamumu. Vakar ir Europos reikalų komitetas turbūt, ir mes svarstėme Tarybos direktyvą, 2019 metų Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone rekomendacijas. Ir ką gi mums rekomenduoja? Vėl 1 punkte – gerinti mokesčių prievolių vykdymą, nes tai mažintų pajamų nelygybę, skurdą, socialinę atskirtį. Aš noriu paklausti, ar šitas įstatymas sumažins atskirtį? O gal jis sumažins skurdą? Nei vieno, nei kito nepadarys. Kai aš vakar paklausiau mūsų komitete dalyvavusio ekonomikos ir inovacijų viceministro (nes jis gyrėsi, kaip mes pagal visokias naujas tendencijas pirmaujame tarp profsąjungų), kodėl pagal socialinius rodiklius mes paskutiniai arba priešpaskutiniai Europos Sąjungoje, jis atsakė – čia ne mūsų klausimas. Tai šitas įstatymas parašytas tokiu pačiu principu – čia ne mūsų reikalas.
Mes skatiname startuolius, bet skatindami startuolius mes leidžiame daliai žmonių nemokėti gyventojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų. Čia klausimas ir mums visiems: kaip mes spręsime tų pensijų didinimą, kaip mes spręsime biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus? Aiškinamajame rašte parašyta (kur yra klausimas), kiek valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti? Rašo: „Negautos mokesčių pavidalu lėšos sugrįš į valstybės biudžetą iš aktyvios verslo plėtros išaugus papildomų paslaugų paklausai, o vėliau, padidėjus naujų įmonių ir jų darbuotojų skaičiui, į valstybės biudžetą bus surenkama daugiau mokesčių“.
Mano klausimas, jeigu mes mokėsime didesnius mokesčius socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams, policininkams, tai nepadidės mokesčių surinkimas? Jie tuos pinigus kur nors įsidės? Mes darome išlygas vienai siaurai grupei ir ne veltui ekonomistai sako – gyvulių ūkis. Šis įstatymo projektas irgi iš tos serijos, kaip kam nors apeiti mokesčių sistemą ir nemokėti gyventojų pajamų mokesčio. Akcijos tai irgi tam tikras turtas, kurį gaus šitas pilietis. Palaiko trejus metus, tada jau gali nemokėti. Jeigu mažiau negu trejus metus, tada susimoka. Bet čia mes tomis išlygomis ir griauname visą mūsų sistemą, nes niekados nesurinksime tiek mokesčių, kiek mums reikia, o naujų mokesčių įvesti mes nenorime. Sakome, ne, jokiu būdu! Sakome, kovosime su šešėliu, bet kartu mes ir „Sodros“, ir valstybės biudžetus ne didiname, o mažiname. Tai pirmyn į gyvulių ūkį!
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė. Kviečiu A. Palionį į tribūną. Turime du Seimo nario M. Puidoko pasiūlymus. Norėčiau paklausti Seimo narių, ar būtų dešimt palaikančių? Mindaugai Puidokai, pradžioje pristatykite. Mindaugai Puidokai, pristatykite savo pasiūlymą!
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Per diskusiją stengiausi kuo detaliau pristatyti paties siūlymo esmę ir kviečiu kolegas palaikyti, kadangi susidūriau su daugybe situacijų visoje Lietuvoje, ypač kalbant apie tuos staigius nelaimės atvejus, rezonansinius atvejus, kada valstybė negali ar neturi numačiusi priemonių, kaip padėti žmonėms, ar tai būtų susiję su sveikata, ar su stichinėmis nelaimėmis, ar su kitais dalykais. Iš tikrųjų tų nelaimių būna įvairių ir tokiais atvejais turėti galimybę ir turėti jautrumą, kai žmonės gauna fizinių asmenų aukas, kad jos nebūtų apmokestintos mokesčiais, manau, yra labai svarbus dalykas dabar XXI amžiuje. Tai niekaip nereiškia, kad visos kitos priemonės nebūtų naudojamos. Šiuo atveju aš kalbu tiek apie asociacijas, tiek apie fondus. Natūralu, kad visais įprastais atvejais žmonės tuo dalyku naudosis. Bet kai žmogus patenka į labai staigią bėdą, tai iš tikrųjų tiek to teisinio raštingumo tam tikras trūkumas, tiek stresinė situacija… Iš tikrųjų, jei pateikia savo sąskaitą, gauna paramą, dažniausiai ją uždaro, kada tos paramos pakanka, ir vėliau tenka susimokėti mokesčius. Turėjome ne vieną atvejį, plačiai aprašytą žiniasklaidoje, kai žmonėms tenka imti paskolas, kad vėliau galėtų atiduoti valstybei mokesčius už realiai gautą paramą, gautas aukas iš paprastų žmonių. Kviesčiau visus būti socialiai jautrius, pažiūrėti į šitą dalyką tikrai jautriai ir palaikyti šią tikrai, mano manymu, krikščionišką ir jautrią pataisą, kuri skatina mūsų visuomenės jautrumą ir siekį padėti vienas kitam.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Komitetas mano, kad šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus gyventojų ar įmonių labdara yra teikiama per labdaros ir paramos fondus ir organizacijas, nes šių organizacijų pagrindinis tikslas yra kaupti paramą teikiančias lėšas ir skirti jas stokojantiems išteklių, nepasiturintiems, ligoniams, nelaimių užkluptiems ir kitiems pagalbos reikalingiems asmenims. Šios organizacijos gali atidaryti atskiras sąskaitas arba kaupti bendrosiose sąskaitose su nuoroda, kokiam tikslui yra skiriama ta parama. Todėl galiojanti tvarka yra naudinga ir pačiam paramos gavėjui, nes sutarus su labdaros ar paramos organizacija pasinaudoti jos atidarytomis sąskaitomis galima būti tikriems, kad jiems paremti skirtos lėšos nebus apmokestintos, taip pat nesirūpinti rinkti dokumentus ir sąskaitas, siekiant įrodyti, kad paaukotos lėšos buvo panaudotos būtent tam tikslui, dėl kurio buvo renkamos.
Taip pat, kaip ir pataisos autorius sakė, kad yra dažnų atvejų, kai gyventojai tiesiogiai gauna paramą, tai mokesčių administratorius realiai laiko tą gyventoją formaliai atitinkantį labdaros gavėjo statusą. Aukotojų pervestos konkrečiu tikslu, tačiau panaudotos ne šiems ir ne minimaliems asmens ar šeimos poreikiams tenkinti pagal turinį tos aukos laikomos dovanomis ir tada apmokestinamos pagal dovanojimo būdu gautoms pajamoms nustatytas taisykles. Taip pat, komiteto nuomone, siūloma pataisa nederėtų su aukų teikimo būdu per labdaros fondus, reglamentuojamus Labdaros ir paramos įstatymu, ir neužtikrintų pervestų lėšų ir gautų lėšų panaudojimo skaidrumo. Pagausėtų aukojimo ne per fondus atvejų. Įžvelgiama rizika piktnaudžiauti, kad artimi asmenys ar kiti žmonės vietoj dovanojimo rinktųsi tokią paramą, ir dėl pinigų plovimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 10 Seimo narių, palaikančių šį pasiūlymą? Balsuojame.
Yra 11 Seimo narių, kurie palaiko. Galime manyti, kad ir kitą pasiūlymą taip pat palaikys tie patys.
Motyvai už – M. Puidokas. Kadangi pats yra teikėjas, tai negali kalbėti. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ši pataisa neturi nieko bendro su krikščioniškumu ir jautrumu. Iš tikrųjų tai tik sudarytų galimybes piktnaudžiauti. Kaip ir komiteto kolega A. Palionis minėjo, jau šiuo metu galiojančios nuostatos leidžia rinkti paramą per šiuo metu galiojančius (nereikia naujo steigti), per šiuo metu galiojančius labdaros paramos fondus. Tie aukojantys žmonės gali aiškiai nurodyti, kokiu tikslu, ir tu tuos pinigus gausi be jokio papildomo apmokestinimo.
Antras dalykas, jau šiuo metu yra galiojanti nuostata, kuri leidžia gauti tam tikrą labdarą iki 2500 eurų be jokių mokesčių. Taigi gali gauti iki 2500 eurų ne iš giminaičių be jokių mokesčių, papildomą labdarą gali gauti per paramos, labdaros fondus kreipęsis į juos, kad leistų per juos rinkti sau paramą.
Ir trečias dalykas, praktika rodo, kad Mokesčių inspekcija dažnai žiūri ne raidę, o turinį, labai aiškiai įvertina, ar iš tikrųjų, taip šiukščiai kalbant, sudegė namas ir ar pinigai buvo surinkti iš tikrųjų tuo tikslu, tai yra atstatyti namą, ir jie tikrai neapmokestina tokių gautų pajamų.
Ir ketvirtas dalykas, ką minėjau pradžioje, kad įteisinę tokią tvarką mes sudarytume galimybę piktnaudžiauti, nes mokesčių administratorius ne visuomet galėtų išsiaiškinti, ar deklaruotos pajamos, gautos kaip parama, iš tikrųjų buvo įvykus nelaimei ir ar ta nelaimė tokios apimties. Ir daug kitų dalykų, kurie sudarytų galimybę vengti apmokestinimo, vengti mokesčių mokėjimo. Taigi šiuo metu galiojančios nuostatos sudaro visas galimybes gauti paramą be jokių mokesčių per paramos, labdaros fondus.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, gerbiami kolegos, kas palaikote M. Puidoko siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame dėl M. Puidoko pasiūlymo.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 21, prieš – 13, susilaikė 23. Nepritarta.
Kitas pasiūlymas. Prašom, Mindaugai, pristatykite.
A. PALIONIS (LSDDF). Šiaip jis praranda prasmę, jeigu mes…
PIRMININKAS. Praranda prasmę. Gerai, dėkui tada. Dėl jo nebalsuojame.
Dabar motyvai dėl viso. Nuomonė už – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Girdėjome kolegos pasisakymą apie gyvulių ūkį, apie skurdą ir nelygybę, bet priminsiu, kad čia kalbame apie augančias įmones, įmones, kurios užsiima plėtra, kurios nori paskatinti savo darbuotojus įsitraukti į tą plėtrą, į augimą, į pridėtinės vertės kūrimą ir tokiu būdu sukurti dar didesnę vertę.
Kaip žinoma, buvusi britų ministrė pirmininkė M. Tečer sakė, kad jeigu mes norime padaryti lygybę visus nuskurdindami, tai mes tą galime pasiekti. Bet iš tikrųjų mes galime išspręsti nelygybės klausimą skatindami tuos žmones, kurie kuria, kurie dirba, kurie moka valstybei mokesčius, kurti ir mokėti tų mokesčių dar daugiau, sukuriant pridėtinę vertę, ir tokiu būdu vėliau tuos uždirbtus pinigus perskirstydami. Taigi šita priemonė yra nukreipta į augančias įmones, į greitai augančias įmones, kurios dalintųsi savo sukuriama verte su darbuotojais, kurie būtų motyvuoti kurti ir sukurti dar daugiau. Man atrodo, kad tai yra teisinga priemonė, ir kviečiu balsuoti už.
Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, plėtra turi būti daroma ne kitų sąskaita. Šiuo atveju tai daroma kitų sąskaita, elementariai. Kodėl aš tai vadinu gyvulių ūkiu, kaip tai daro kiti ekonomistai? Todėl, kad mes vieniems sudarome prielaidą geriau gyventi, tai yra mokėti mažiau mokesčių. Taip neturėtų būti, nes mes skatiname ne mokėti mokesčius, o kaip tik ieškoti būdų, kaip juos apeiti, nes atsiranda tokia išlyga ir tada visi bando tapti startuoliais. Startuoliai, visi būsime startuoliai, kad tik nemokėtume dalies mokesčių.
Palaukite, skaitykime Europos Komisijos išvadas. Kai reikia, mes jas skaitome vienaip, kai mums reikia ką nors prastumti, mes skaitome kitaip. Tai aš dar kartą klausiu, ar nuo to kas nors pagerės? Taip, kelių žmonių gyvenimas.
Norėčiau, kad pasiskaitytumėte neseną tyrimą apie startuolius, kas ten buvo parašyta, kad yra labai daug įtartinų ir dar susietų su ne visai draugiškomis šalimis. Mes galime taip prikalbėti labai gražių dalykų, bet aš kalbu apie sistemą. Jeigu mes sakome, kad Lietuvoje yra didelė atskirtis ir skurdas, reikėtų surinkti daugiau mokesčių, mes negalime viešajam sektoriui mokėti normalius atlyginimus, nes trūksta pinigų, bet tuo pačiu metu vienai grupei leidžiame nemokėti, neseniai, antradienį, priėmėme per individualios veiklos… dabar padarome ūkininkams kažkokią išlygą, šiandien startuoliams padarome išlygą. Tai ar dėl to mokesčiai pagerėja? Visada tik pablogėja. Todėl ir siūlau: nebalsuokime, žiūrėkime sistemiškai, ar mūsų mokesčiai jau taip gerai yra surenkami, kad mes dar galime daryti išlygas, kurios… jau 56 išlygos yra, padarome dar 57-ą. Aš – prieš.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 53, prieš – 1, susilaikė 7. Po svarstymo priimta.
16.56 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 4, 14, 16, 19, 26, 41 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 161, 162, 241 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3327(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3327(2)ES. Ekonomikos komiteto išvadą galėtų pristatyti R. Sinkevičius. Prašau.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos Seimo nariai, Ekonomikos komitetas apsvarstė gausias Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, taip pat pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams, patobulino įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Ąžuolas pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komitetas svarstė minėto įstatymo projektą ir taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Yra vienas pasiūlymas, tai yra Biudžeto ir finansų komiteto, ir komiteto nuomonė – pritarti. Ir mes galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso. Ar yra užsirašiusių motyvuoti? M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia iš tikrųjų dar vienas tikrai neblogas Vyriausybės pateiktas projektas. Labai norėtųsi, kad tokių būtų daugiau. Jis mažina biurokratiją, kuri yra tikrai perteklinė, kainuoja valstybei pinigus ir tiesiog mažina gyventojų pasitenkinimą valstybės teikiamomis paslaugomis. Konkrečiai šiuo atveju dabar galioja nuostata, kuri reikalauja, jog laivai, pramoginiai ir asmeniniai laivai, turi pereiti techninę apžiūrą, turi atlikti techninę apžiūrą, turi gauti tą techninės apžiūros taloną. Neretai patį laivą reikia čia atvežti į tą instituciją, agentūrą, kuri teikia tą techninę pažiūrą, apžiūri tą laivą. Tai vežti per visą miestą, čia kažkur prie Mindaugo tilto, pasistatyti valtį, ją apžiūri ir paprastai visą laiką suteikia tą techninę apžiūrą. Šia nuostata yra atsisakoma tokio perteklinio reikalavimo tikrinti laivus ir jiems išduoti techninės apžiūros talonus, nebent tie laivai yra naudojami komerciniais tikslais. Man atrodo, tokio sprendimo labai reikia ir jį seniai reikėjo priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
16.59 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3125(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl nuteistųjų asmenų perdavimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3125(2). Kviečiu J. Bernatonį, kuris perskaitys Užsienio reikalų komiteto išvadą.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas apsvarstė šį sutarties ratifikavimo įstatymą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.00 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo pakeičiamas Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomas protokolas, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3326(2) (svarstymas)
Toliau – įstatymo „Dėl Protokolo, kuriuo pakeičiamas Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomas protokolas, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3326(2). Taip pat kviečiu J. Bernatonį į tribūną. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos Seimo nariai, dėl Protokolo, kuriuo pakeičiamas Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomas protokolas, ratifikavimo Užsienio reikalų komitetas pasisakė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti ir dėl motyvų niekas neužsirašė. Galima bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū, pritarta.
17.01 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3557 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3557. Pateikimas. Projektą pristato R. Degutis. Prašau.
R. DEGUTIS. Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, laba diena. Teikiame Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl oro susisiekimo pakeitimo ir papildymo protokolo ratifikavimo“ projektą. Šio įstatymo tikslas yra ratifikuoti 2017 m. spalio 9 d. Naujajame Delyje pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl oro susisiekimo pakeitimo ir papildymo protokolą.
Protokolo tikslas. 2008 metais buvo sudarytas Europos bendrijos ir Indijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl oro susisiekimo paslaugų, kuriuo buvo pakeisti visi Europos Sąjungos valstybių narių ir Indijos Respublikos dvišaliai susitarimai dėl oro susisiekimo. Taip pat buvo sutarta, kad Indijos Respublika ratifikuos jį tik po to, kai prireikus atitinkamomis nuostatomis bus papildyti visi Europos Sąjungos valstybių narių ir Indijos Respublikos dvišaliai susitarimai. Protokolu siekiama atitinkamai papildyti galiojantį dvišalį susitarimą tarp Lietuvos ir Indijos vyriausybių. Priėmus įstatymą, ratifikavus protokolą bus labiau liberalizuota oro susisiekimo rinka, sudarytos sąlygos plėtoti bendradarbiavimą su Indija įvairiarūšio vežimo rinkodaros srityse. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė. Toliau žiūrime, ar dėl motyvų… Taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsas salėje) Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas nėra siūlomas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.03 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3558 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3558. Pranešėjas – ministras M. Kvietkauskas. Pateikimas. Prašau.
M. KVIETKAUSKAS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Dokumentų ir archyvų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projekto rengimą paskatino poreikis tolygiai didinti dokumentų valdymo efektyvumą viešojo administravimo institucijose, mažinti dokumentų apyvartą, supaprastinti jų apskaitą. Įstaigoms veikiant dinamiškoje aplinkoje, naudojant elektroninius dokumentus, svarbu užtikrinti, kad bet kuria forma sudaryti dokumentai, įskaitant dokumentų skaitmeninius įrašus, būtų valdomi pagal norminamosios aplinkos reikalavimus, prieinami ir tinkami naudoti. Dokumentų valdymas turi būti organizuojamas taip, kad būtų palaikomas veiklos tęstinumas, užtikrinama būtina atskaitomybė. Šiuo atveju kalbama apie elektroninių ir popierinių dokumentų tvarkymo santykį, apskaitos tvarkymo supaprastinimą ir patobulinimą.
Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo privalo nustatyti dokumentų registrus, tai yra tradicinius popierinius registrus ar dokumentų valdymo sistemas, kurie naudojami dokumentams į apskaitą įtraukti, ir kitus apskaitos dokumentus. Kitaip tariant, tai reiškia, kad ir elektroniniai dokumentai apskaitomi popieriniame dokumentų registre. Nors jie jau turi savo unikalų IS numerį, jį vis tiek reikia papildomai registruoti popierinių dokumentų registre.
Vienas iš pagrindinių įstatymo projekto tikslų – įteisinti nuostatą, kad valstybės, savivaldybių įstaigos įmonės dokumentus į apskaitą galėtų įtraukti naudodamosi ne tik dokumentų registrais, bet ir institucijų naudojamų informacinių sistemų priemonėmis. Įteisinus šią nuostatą, įstaigos vadovas galėtų nuspręsti, kurie dokumentai registruojami dokumentų registruose, o kuriuos į apskaitą įtraukti pakanka naudojantis tik informacinių sistemų priemonėmis. Taip būtų gerokai supaprastintos dokumentų registravimo procedūros.
Kitas svarbus įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines galimybes institucijoms, taip pat nevalstybinėms organizacijoms, privatiems juridiniams asmenims elektronine forma saugoti veiklos dokumentus, kurie buvo sukurti popierine forma, nesaugant popierinės formos dokumentų, išskyrus nuolat saugomus tam tikrus dokumentus.
Popierinių dokumentų atrankos ir saugojimo elektronine forma reikalavimus nustatytų Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Vienas iš svarbiausių reikalavimų – popierinio dokumento skaitmeninio vaizdo tikrumo užtikrinimas. Šis įstatymo pakeitimas leistų juridiniams asmenims priimti ekonomiškai naudingą sprendimą teisės aktuose nustatytą laiką saugoti popierinius originalius dokumentus ar išsaugoti juos elektronine forma.
Įstatymo įsigaliojimas numatomas 2020 m. sausio 1 d., įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp jų ir reikalavimus saugant dokumentus tik elektronine forma, Lietuvos vyriausiasis archyvaras priims iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Prašome pritarti teikiamam projektui ir svarstyti jį Seime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, ar šis įstatymas galios tik Lietuvos teritorijoje esantiems archyvams ir panašiai, nes yra daugybė problemų su užsienyje esančiais mūsų archyvais, net Lietuvos archyvarai ne visus žino, nėra inventorizavę visuose lituanistikos židiniuose Jungtinėse Amerikos Valstijose esančių archyvų. Ar įeis į tą įstatymą tie dalykai, ar ne? Apie išeivijos archyvų situaciją.
M. KVIETKAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Įstatymas galios Lietuvos juridiniams asmenims, Lietuvos įstaigoms ir įmonėms, turinčioms saugoti įvairaus pobūdžio dokumentus. Mūsų lituanistinių archyvų situacija pasaulyje yra šiek tiek kita sritis, šiek tiek kitas objektas tyrimų, susigrąžinimo į Lietuvą. Tokių archyvų susigrąžinimo į Lietuvą programa, paramos jų tyrimams programos vykdomos Lietuvos kultūros taryboje, Lietuvos mokslo taryboje. Be abejo, tam finansavimo iš tikrųjų trūksta. Bet šitas įstatymo projektas skirtas, aišku, Lietuvos įstaigų, įmonių vykdomai dokumentų tvarkybai ir apskaitai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame ministrui. Motyvai dėl viso. Taip pat niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Matau viceministrą. Atsiprašau. Dar nepaskyrėme komitetų. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Kultūros komitetas, papildomų nėra. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime bendru sutarimu? Pritarta.
17.09 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3540, Fitosanitarijos įstatymo Nr. VIII-1481 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3541, Pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 2, 3, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3542, Augalų sėklininkystės įstatymo Nr. IX-602 2, 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3543, Augalų veislių apsaugos įstatymo Nr. IX-618 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3544, Pluoštinių kanapių įstatymo Nr. XII-336 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3545, Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3546, Tręšiamųjų produktų įstatymo Nr. XIII-1927 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3547, Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr. IX-375 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3548, Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 14, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3549, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 191 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3550, Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3551, Nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymo Nr. IX-456 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3552, Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3553, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3554 (pateikimas)
Kviečiu viceministrą E. Gustą, jis mums pristatys visą paketą įstatymų projektų. Tai nuo projekto Nr. XIIIP-3540 ir baigsis projektu Nr. XIIIP-3554. Prašau pristatyti.
E. GUSTAS. Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šių įstatymų projektų paketo tikslas yra mažinti ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų skaičių, konsoliduoti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos funkcijas vienoje institucijoje. Šiuo projektų paketu įgyvendinama XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostata vykdant valstybės administracinės sistemos pertvarką mažinti verslą reguliuojančių įstaigų skaičių, panaikinant dirbtinai sukurtas ir perteklines valdymo sritis, kurios dubliuojasi. Įstatymų projektų paketo esmė: siūloma mažinti žemės ūkio ministro valdymo srities ūkio subjektų priežiūrą atliekančių įstaigų skaičių, konsoliduojant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Valstybines augalininkystės tarnybos vykdomas funkcijas. Iš esmės įstatymų projektais nustatyta, kad funkcijas, kurias vykdo augalininkystės tarnyba, vykdys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tai yra įstatymuose, kur buvo įvardinta Valstybinė augalininkystės tarnyba, įvardijama Maisto ir veterinarijos tarnyba arba Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Taip pat siekiama sudaryti teisines galimybes tam tikrus augalininkystės tarnybos padalinius, tokius kaip laboratorijas, augalų veislių tyrimo skyrius, jungti prie Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto. Priėmus įstatymų projektus, augalininkystės tarnyba bus reorganizuojama skaidymo būdu, išdalijant jos teises ir pareigas Maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Siūlomu teisiniu reguliavimu sumažinus ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų skaičių, bus sudarytos prielaidos gerinti verslo aplinką šalyje, nes verslo sąlygų kontrolė ir ūkio subjektų konsultavimas bus vieningesnis, aiškesnis, taip taps efektyvesnis skundų ir ginčų nagrinėjimas.
Sujungiant abiejų įstaigų laboratorijas bus optimizuojamas laboratorijų bendrųjų funkcijų atlikimas sukuriant bendrą logistiką, suvienodinant apmokėjimą už paslaugas. Įstaigų vykdomos funkcijos ne naikinamos, bet sujungus įstaigas bus optimizuojamas bendrųjų funkcijų vykdymas. Taip pat bus optimizuojamas įstaigų valdomas nekilnojamasis turtas atsisakant dalies šiuo metu naudojamo administracinio ir kitos paskirties turto. Prašau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Paklausti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmoji – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, sveikintina iniciatyva. Aš pati, kaip ilgametė Žemės ūkio ministerijos tarnautoja, šitą iniciatyvą palaikydavau, kad kontrolės funkcijos, susijusios su augalininkystės sritimi, tai yra žemės ūkio sritimi, būtų optimizuotos. Tačiau man kyla klausimų, žvelgiant į šiuos siūlymus. Kaip būtų su pačiais kontrolės institucijos aspektais ir galbūt kabinetiniais institucijų klausimais? Nes šiandien mes turime pavyzdį, tarkime, iš aplinkosauginės kontrolės institucijų srities, kad kažkaip daugiau neišsisprendė ta kontrolė, arba daugiau darbas su kontroliuojančiais aspektais, kad galbūt pasiliko prie kabinetinių. Kaip bus išspręstas šitas klausimas? Ir kitas klausimas – aiškinamajame rašte įrašyta dėl „Ekoagros“, kodėl jos taip išlieka nuošalyje ir nesujungiamos į tai?
PIRMININKAS. Laikas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Norėčiau paklausti, ar tai būtų atskira institucija, ar tai būtų institucija prie Žemės ūkio ministerijos?
E. GUSTAS. Ačiū už klausimus. Gal pradėsiu nuo antrojo klausimo dėl viešosios įstaigos „Ekoagros“. Mes išnagrinėjome Europos Sąjungos šalių patirtį ir, atsižvelgdama į Kaimo reikalų komiteto rekomendacijas, Vyriausybė priėmė sprendimą „Ekoagros“, kaip viešąją įstaigą, palikti kaip atskirą įstaigą. Tai bus įstaiga prie Žemės ūkio ministerijos, tai yra viešoji įstaiga, kurios vienintelis dalininkas kol kas yra Žemės ūkio ministerija. Kalbant apie kontrolinių funkcijų konsolidavimą, tai šito konsolidavimo tikslas ir yra toks – mažinti administracinę naštą verslui, kad būtų mažiau kontrolinių patikrinimų, mažiau kontrolierių, mažiau būtų trukdomas verslas, ir, žinoma, yra tikslas mažinti administracijos darbuotojų skaičių ir perkvalifikuoti tuos darbuotojus kontrolinėms arba konsultacinėms funkcijoms atlikti.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, būtų įdomi Seimo Pirmininko V. Pranckiečio nuomonė, arba specialisto K. Mažeikos, kaip įmanoma jungti augalininkystę kontroliuojančias institucijas su veterinarijos saugą turinčias skirtingo profilio institucijas po vienu stogu? Gal galėtumėte išsamiau atsakyti į šį klausimą. Ne tik dėl to, kad laboratorijomis dalintųsi ar specialistai panašaus profilio, bet kaip iš esmės tai įmanoma?
O antrasis klausimas, kadangi Valstybinei augalininkystės tarnybai yra pavesta trąšų kokybės kontrolė, ar tai bus užtikrinta ir ar esate pasirengę naujo įstatymo įgyvendinimui? Dėkui.
E. GUSTAS. Dėkui už klausimus. Dėl trąšų kontrolės, dėl rinkos kontrolės, tai iš tikro tai visiškai nauja Valstybinės augalininkystės tarnybos funkcija, ji ateina būtent nuo liepos 1 dienos, ir Augalininkystės tarnyba tik palaipsniui perima šią funkciją. Aš nemanau, kad bus didelė bėda ir problema būtent šią kontrolės funkciją perimti Maisto ir veterinarijos tarnybai.
Kalbant apie, kaip jūs sakote, skirtingas funkcijas, tai Europos Sąjungos šalių patirtis, žinoma, yra įvairi, bet pastaruoju metu vis dėlto matyti būtent tendencija, kad gyvulininkystės, augalininkystės kontrolės funkcijos yra konsoliduojamos. Kaip konkretų pavyzdį aš galiu pasakyti Suomijos pavyzdį, kur būtent visos trys funkcijos, tai yra augalininkystės, gyvulininkystės ir maisto kontrolės funkcijos, yra konsoliduotos vienoje valstybinėje įstaigoje.
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau pranešėjo paklausti, kas autorius šitos nesąmonės? Tai vienas dalykas. Aš turiu šiek tiek patirties. Kodėl jūs tuos dalykus šiuo metu darote, kai yra chaosas žemės ūkyje? Ar jūs norite prieš baigdamas kadenciją susitvarkyti savo asmeninius reikalus ir tam tikrų kitų vyrų, ar čia yra kitokie dalykai?
E. GUSTAS. Noriu pasakyti, visų pirma, kad būtent priežiūros institucijų konsolidavimas buvo ne tik šios Vyriausybės, bet ir praeitų vyriausybių uždavinys, vienas iš pagrindinių uždavinių, ir tai buvo nuolat daroma. Būtent kontrolės institucijų skaičiaus mažinimas yra šitų projektų paketo tikslas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimas. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Nori. M. Majauskas sako, kad nepavyko užsirašyti. Prašom. Jūs dėl motyvų už ar prieš? Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš esu užsirašęs klausti dėl lydimųjų projektų, gerbiamas pirmininke, gal nepastebėjote.
PIRMININKAS. Prašom klausti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti. Kiek šiuo metu dirba darbuotojų vienoje tarnyboje, kiek kitoje ir kiek planuojate, kad dirbs sujungus tas abi tarnybas? Tiesiog toks galbūt paprastas techninis…
E. GUSTAS. Šiuo metu Maisto ir veterinarijos tarnyboje dirba apie 1500 darbuotojų. Valstybinėje augalininkystės tarnyboje dirba apie 350 darbuotojų. Apie 290 Valstybinės augalininkystės tarnybos darbuotojų pereis dirbti į Maisto ir veterinarijos tarnybą, o likę darbuotojai dirbs Nacionaliniame maisto rizikos kontrolės institute.
PIRMININKAS. Dėkojame. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų, kaip minėjau, niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas pritariate šiems projektams po pateikimo, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikykite.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 33, prieš – 1, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta visiems projektams.
Siūlomi komitetai: dėl visų įstatymų projektų, išskyrus paskutinį, kurio numeris Nr. XIIIP-3554, pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomo nėra siūloma. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. O dėl to minėto paskutinio pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomu – Kaimo reikalų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.20 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1960 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3463(2) (svarstymas)
Kol laukiame ministrų, galime pradėti rezervinius. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1960 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3463(2).
Kviečiame R. Šalaševičiūtę, kuri pristatytų mums Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas apsvarstė pateiktą projektą, pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Kadangi iš tikrųjų projektas yra reikalingas ir aktualus, jam pritarė bendru sutarimu visi komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų dėl viso – A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, pasisakau už siūlomą Paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektą, kuris numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą išmoka vaikui ir toliau būtų neįskaitoma į šeimų, auginančių vaikus, gaunamas pajamas. Mano nuomone, toks sprendimas padės apsaugoti šeimų, auginančių vaikus, lūkesčius, taip pat užtikrins teisinės nuostatos dėl išmokų vaikams neįskaitymo, skiriant pinginę socialinę paramą, tęstinumą. Be to, toks teisinis minėtų santykių reguliavimas užtikrins veiksmingesnę valstybės paramą nepasiturintiems asmenims, prižiūrintiems vaiką.
Pritariu ir kitai siūlomai nuostatai, kad asmenims, patiriantiems socialinę riziką, išmokos dydis piniginėmis lėšomis galės viršyti 50 % paskirtos išmokos dydžio, kai tokį sprendimą siūlys procesą koordinuojantis vadybininkas arba rekomenduos socialinis darbuotojas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
17.22 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1878(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas iš rezervinių – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1878(2).
Kviečiu R. Baškienę, kuri pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Mielieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė, įvertino Teisės departamento pasiūlymus ir pateikė patobulintą įstatymo projektą. Noriu atkreipti dėmesį, kad yra gauta ir Vyriausybės nuomonė, pritarianti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1. Prašau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Yra vienas pasiūlymas, tai yra Seimo narių A. Dumbravos, R. Žemaitaičio, J. Imbraso ir V. Bukausko. Kas norėtų pristatyti? A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (MSNG). Gerbiamas pirmininke, siūlau nesvarstyti.
PIRMININKAS. Dėkoju.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ar dėl motyvų užsirašė kas nors, tuoj pažiūrėsime. Niekas neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Negalime!“) Gerai, balsuojame dėl šio viso projekto.
Balsavo 40 Seimo narių, atsiprašau, 46: už – 40, prieš – 1, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
17.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Ateitininkų metais“ projektas Nr. XIIIP-3534(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Ateitininkų metais“ projektas Nr. XIIIP-3534(2). Kviečiu A. Gumuliauską, kuris pristatys Švietimo ir mokslo komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos išvadas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė bendru sutarimu nutarimo projektui. Švietimo ir mokslo komitetas taip pat bendru sutarimu pritarė šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, motyvuoti taip pat. Galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
17.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-3610 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Žiūrime, ką čia dar iš eilės. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIIP-3610. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį, kuris pristatys mums šį projektą.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos VI (pavasario) sesijos pratęsimo“. Yra vienas straipsnis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia…
V. PRANCKIETIS. Pratęsti Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesiją iki 2019 m. liepos 18 d.
PIRMININKAS. Klausiančių… A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, kodėl iki 18 dienos? Ar spėsime per tą laiką naują Vyriausybę, naują programą patvirtinti? Ar nereikės dar kartą pratęsti sesijos?
V. PRANCKIETIS. Jeigu reikės, pratęsime, bet labai norėtume ir tikimės, kad per tą laiką mes turėtume suspėti patvirtinti ir Vyriausybę, ir kariuomenės vadą, ir užbaigti sesiją, ir sugiedoti himną.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvuoti… (Balsas salėje) M. Majauskas. Nespėjote užsirašyti, bet suteikiu žodį. Prašom, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Yra užrašyta. Aš nežinau, kodėl jūs nematote, bet esu ir dėl motyvų, ir klausti užsirašęs, bent jau mano ekrane rodo. Aš visgi norėčiau…
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet mano ekrane nerodė. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …prašyti patikslinti gerbiamo A. Skardžiaus užduotą klausimą, galbūt galėtumėte šiek tiek detaliau, nes iš tiesų svarbus klausimas. Jeigu mes planuojame baigti pavasario sesiją 18 dieną, tai akivaizdu, kad jeigu posėdžiai yra numatyti tik 16 ir 18 dienomis, naujos Vyriausybės programos mes niekaip nespėsime patvirtinti, nes Vyriausybės programą turi apsvarstyti visi komitetai. Man atrodo, tikrai yra labai labai svarbu šiandien suprasti, ar mes, tvirtindami šią ateinančios savaitės darbotvarkę, tą numanomą darbotvarkę, neplanuojame tvirtinti naujos Vyriausybės darbų programos?
V. PRANCKIETIS. Mes planuojame, kad Vyriausybės programa išliks ta pati ir jos tvirtinti nereikės.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvuoti taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Ar diskutuoti kas nors užsirašė? Tuoj pažiūrėsime. Taip, niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 40, prieš – 2, susilaikė 3. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.30 val.
Seimo savaitės (2019-07-08–2019-07-12) – 2019 m. liepos 9 d. (antradienio), 11 d. (ketvirtadienio) ir 12 d. (penktadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas klausimas – savaitės, prasidedančios liepos 8 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėja – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, laukia labai atsakinga liepos 9 diena ir savaitė, kurią mes dirbsime labai intensyviai. Liepos 9 dieną prisiekia naujieji Seimo nariai, kurie pakeičia šiandien paskutinę dieną dirbusius kolegas, kurie išėjo dirbti į Europos Parlamentą. Antradienis, bet mes turėsime labai daug priėmimų, kadangi svarstymai įvykę, ir tikslas yra, artėjant sesijos pabaigai, priimti tuos įstatymų projektus, kuriuos esame apsvarstę, tai ir Dvigubo apmokestinimo, ir Valstybės ir savivaldybės turto, ir daug, daug kitų, ir Žemės gelmių (tikimės, kad jau viską sutvarkėme su žemės gelmėmis). Tuos įstatymų projektus, kuriuos šiandien išbraukėme iš darbotvarkės, tuos projektus, dėl kurių paprašėme pertraukos, mes įrašėme į 9 dienos darbotvarkę.
Taip pat laukia dar daugelio teisės aktų svarstymas, tai Užsieniečių teisinės padėties ir kitų, nes šitie įstatymų projektai buvo sesijos darbų programoje, todėl norėdami sesijos darbų programą kiek galima daugiau įvykdyti ir palikti jau labai nedidelį kiekį nesvarstytų įstatymų projektų, faktiškai jų kaip ir nebus, svarstysime. Yra keleto įstatymų projektų, jūsų prašymu arba Vyriausybės, jie taip pat buvo programoje, tai Odontologijos praktikos, pateikimai. Noriu atkreipti dėmesį, kad prisieks Seimo nariai, turėsime keisti Seimo nutarimą dėl komitetų, komisijų papildymo pavardėmis ir skaičiais ir rasti sprendimus.
Liepos 11 diena (ketvirtadienis), labai daug priėmimų tų, kuriuos mes, kaip minėjau, apsvarstėme. Vyriausybės valanda – paskutinė, manau, tokios sudėties iki naujo patvirtinimo, pertvirtinimo, galbūt taip reikėtų sakyti. Darbo kodeksas, Atmintinos dienos, Socialinės piniginės paramos, Mokslo ir studijų įstatymai. Ir ketvirtadienis…
12 diena (penktadienis). Mieli kolegos, ačiū už jūsų jau priimtą sprendimą dalyvauti iškilmingame Seimo posėdyje, kuris prasidės 11 valandą ir dėl kurio prašė priminti, kad reikės atvykti anksčiau į posėdžių salę, jau 10 val. 40 min., ir dalyvauti šiame posėdyje. Tokia laukia liepos 8 diena prasidedanti savaitė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, aš norėjau paklausti ir grįžti prie to klausimo, apie kurį kalbėjome tvirtindami šios savaitės darbų programą, tai mokestiniai pakeitimai, kuriuos įregistravo šiandien jūsų kolegos, tarp jų ir S. Jakeliūnas, kuriais yra švelninamas mokesčių mažinimas nuo 2020–2021 metų neapmokestinamojo pajamų didinimo. Ar mes planuojame šį įstatymą svarstyti jau ateinančią savaitę, ar vis dėlto šie klausimai nusikels į rudens sesiją ir tik tuomet bus sužinota, ar bus papildomai pinigų naujiems galbūt koalicijos įsipareigojimams priimti?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Jūsų labai puikus klausimas, kartu klausdamas iš dalies ir atsakėte, nes išties neplanuojama dabar, kartu su biudžetu, juolab kad išėjus S. Jakeliūnui pirmiausia reikia išsirinkti komiteto pirmininką, nes komitetas negali priimti išvadų be komiteto pirmininko. Mokestiniai… kartu su biudžetu mes galėsime priimti arba likus pusei metų, arba kartu su biudžetu.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Ar turint omeny, kad mes ką tik pratęsėme sesiją su galimybe dar ją pratęsti, jeigu reikėtų dar spręsti dėl kokių nors klausimų, ar nebūtų buvę prasminga kitą savaitę posėdžiauti, kiek aš suprantu, vis tiek toliau bus derybos dėl naujos koalicijos, čia, Seime, jos vyks, ar nesvarstėte tokio varianto? Vis dėlto kam į rugpjūtį įlipti, jeigu galime liepą dirbti?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Apie viską yra pagalvota. O pagalvota yra tai, kad inauguracija yra tas atskaitos taškas, apie kurį sukasi mūsų sesijos darbų pratęsimas. Liepos 16–18 dienomis įstatymų priėmimų iš esmės bus labai nedaug. Pagrindinis dalykas bus Ministro Pirmininko kandidatūra, kariuomenės vadovo kandidatūra ir po to jau, gavus dekretus dėl ministrų, Vyriausybės tvirtinimas. Štai pagrindiniai dalykai. Manome, jeigu viskas vyks sklandžiai, o tikimės, kad taip ir bus, 18 dieną mes galėsime sėkmingai baigti sesiją. Kariuomenės vadovo susitikimai su frakcijomis įvyktų 17 dieną, pateikimas – 16 dieną, o 18 dieną Seime balsuotume. Du atsakingi balsavimai – Vyriausybės ir kariuomenės vadovo tvirtinimas ir jeigu bus likęs koks vienas kitas, aišku, svarbus, įstatymo priėmimas.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Seimo pirmoji vicepirmininke, jums yra skirtos didelės pareigos, tai yra darbotvarkės formavimas ir frakcijų kvotų formavimas. Turint omeny, kad mes užtrukome pusantro mėnesio gauti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, dabar S. Jakeliūnas išeina, ar Seimo valdyba kitą savaitę pateiks kandidatūrą į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus ir neuždels pusantro mėnesio, kaip buvo su Aplinkos apsaugos komitetu?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas kolega, kiekvienu atveju yra kitaip. Šiuo atveju išėjus S. Jakeliūnui kvota nepasikeičia. Jeigu kas nors keistųsi, mes Seniūnų sueigoje pirmiausia turėtume patvirtinti kvotas, kurios priklauso vienoms ar kitoms frakcijoms pagal jų skaičių ir pasikeitimą. Antras žingsnis, tai yra pasiūlymas ir atitinkamai pagal kvotą renka komitetas savo pirmininką. Tikiuosi, kad komiteto pirmininką prasidedančią savaitę… Kaip jūs žinote, kitą savaitę posėdžiai nevyks, o pasirengimas jiems. 9 dieną bus plenarinis posėdis, dėl komitetų jau pristatydama minėjau, bus ir dėl skaičiaus, dėl atėjusių naujų narių ir pasikeitusių naujų narių pagal frakcijas, o trečiadienį komitetas išsirinks savo pirmininką.
Su Biudžeto ir finansų komitetu, viliuosi, tikrai vyks viskas sklandžiai ir greitai.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamoji pirmininke, aš vis dėlto nebūčiau toks optimistas dėl Žemės gelmių įstatymo, nors, be abejo, jį reikia kuo skubiau priimti, mes turime jau turbūt gresiančias procedūras iš Europos Komisijos. Tačiau paskutiniu metu atsiradęs Energetikos ministerijos lobizmas, kad būtinai reikia į žemės gelmes pumpuoti CO2, kurio poveikio negali prognozuoti niekas, tai yra palaidoti, ne saugoti, bet būtent palaidoti, nes jo atgal jau neiškrapštys jokiam panaudojimui, o poveikis, be abejo, bus kaip sąvartyno po žeme, ir dabar tas noras visokiais būdais, matėte, skaitėte pareiškimus, aš kalbu apie komiteto posėdžius, visas tas priemones, kurios dabar dedamos dėl to vienintelio privataus investuotojo, kuris čia nori daryti iš to biznį… Aš nebūčiau tikras. Kaip jūs manote, ar čia nebus kaišiojama pagalių, nes mes vis nukėlėme?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, labai teisingas, tikslus jūsų klausimas, kad šitas įstatymo projektas jau labai ilgai vis nukeliamas, vis daromos pertraukos. Taip, tai labai sudėtingas įstatymo projektas ir Aplinkos apsaugos komitetui tenka didžiulė atsakomybė dėl jo svarstymo ir pateikimo priimti. Pasiūlymų labai daug, bet manau, kad komitetas susidoros įvertinęs, kaip jūs žinote, buvo kreiptasi ir į STT, prašoma išvados, ir visus pasiūlymus suderins. Lobizmo neturi būti tokio, kokį jūs įžvelgtumėte. Dėl turinio tikrai negalėčiau atsakyti.
Galiu atsakyti tik dėl darbotvarkės. Taip, tai yra antradienį, 9 dieną, ir tam skiriama pusantros valandos. Manau, vėlgi laikas svarstyti pasiūlymus skiriamas labai atsakingai ilgas, kad nepadarytume klaidų.
PIRMININKAS. Dėkoju.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Ačiū, patvirtinta.
17.40 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 3, 4, 8, 9, 14, 15, 17, 20, 22, 27, 28, 33, 34, 38, 39, 42, 43, 44, 46, 48, 49, 50, 52, 53, 54, 56, 57, 58, 59, 61, 66, 67, 68, 71, 72, 77, 82, 83, 84, 85, 87 ir 90 straipsnių pakeitimo ir papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3604, Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 131 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3605, Švietimo įstatymo Nr. I-1489 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3606 (pateikimas)
Tikriausiai paskutinis šios dienos klausimas. Kviečiu ministrą A. Monkevičių į tribūną. Jis mums pristatys tris įstatymų projektus. Tai projektai Nr. XIIIP-3604, Nr. XIIIP-3605 ir Nr. XIIIP-3606.
A. MONKEVIČIUS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Seimui teikiami Mokslo ir studijų įstatymo, Švietimo įstatymo ir Veterinarijos įstatymo, trijų įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kuriems Vyriausybė pritarė birželio 19 dieną.
Pristatysiu pirmąjį – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektą, kuris yra susijęs su Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimu ir programos įgyvendinimo plano darbais. Išskiriami trys pagrindiniai šito pakeitimo bloko uždaviniai. Pirmasis – aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuojančių nuostatų tikslinimas sprendžiant problemas, iškilusias pertvarkant valstybinių universitetų tinklą.
Antrasis uždavinys – studijų ir mokslo veiklos tobulinimas diegiant tarptautinius kokybės standartus.
Trečiasis – mokslo ir inovacijų sklaidos centro inicijavimas.
Dėl pirmojo uždavinio yra keletas svarbių pakeitimų. Pirmiausia, išryškėjus įstatymo nuostatų nepakankamumui faktiškai vykdant valstybinių universitetų tinklo optimizavimą ir atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl valstybinių universitetų reorganizavimo, įstatyme siūloma išsamiau reglamentuoti aukštųjų mokyklų reorganizavimo ir likvidavimo procedūras, panaikinti prieštaravimą Konstitucijos 68 straipsniui, pagal kurį aukštoji mokykla nėra įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisės subjektas. Tai yra nustatyti, kad, pirma, Statuto projektą, reorganizavimo sąlygų projektą arba likvidavimo plano projektą aukštosios mokyklos taryba, suderinusi su senatu arba akademine taryba (jeigu tai yra kolegija), teikia ne Seimui, bet Vyriausybei.
Antras. Nustatyti, kad sprendimą dėl reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, o kolegijos atveju – Vyriausybė ministerijos teikimu, įvertinusi aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, ir tai atlieka dviem etapais: pirmuoju etapu pritariama reorganizuoti, o antruoju etapu reorganizuojama aukštoji mokykla. Jeigu aukštoji mokykla nepateikia statuto ir reorganizavimo sąlygų projekto, siūloma, kad juos galėtų rengti ir teikti Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į procesą įtraukdama reorganizuojamas aukštąsias mokyklas.
Taip pat šiame Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma mažinti administracinę naštą Vyriausybei ir pagreitinti sprendimų priėmimą sprendžiant praktinius valstybės turto perdavimo aukštosioms mokykloms klausimus. Tai yra nekilnojamąjį turtą paliekant, kaip ir iki šiol, Vyriausybei, tačiau sprendimai dėl tokio turto, kaip šiukšlių konteineriai ir panašūs dalykai, tikrai ne Vyriausybės sprendimu turėtų būti priimami. Tai galėtų spręsti pati aukštoji mokykla ir tai turėtų būti aiškiai reglamentuota įstatyme.
Antrasis uždavinys – mano minėtas Studijų ir mokslo veiklos tobulinimas, diegiant tarptautinius kokybės standartus. Pirmiausia siūloma pakeisti įstatymo nuostatas, pagal kurias Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavestos su politikos formavimu nesusijusios funkcijos, tai yra išduoti, panaikinti, patikslinti leidimus, vykdyti studijas arba su studijomis susijusią veiklą, šias funkcijas siūloma perduoti Studijų kokybės vertinimo centrui. Taip pat siūloma Studijų kokybės vertinimo centrui suteikti teisę vertinti, pripažinti aukštojo mokslo kvalifikacijas. Siekiant aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo sistemos vientisumo, iki šiol mokslo ir meno laipsnių pripažinimą atlikdavo Lietuvos mokslo taryba, taigi būtų tikslinga, kad tai atliktų viena institucija, kuri yra tarptautinio studijų kokybės vertinimo tinklo atstovė.
Atsižvelgus į praktinį poreikį, siūloma tikslinti atvejus, kada panaikinamas leidimas vykdyti studijas ar su studijomis susijusią veiklą (šiuo atveju kalbama apie nevalstybines mokyklas), kai pati nevalstybinė aukštoji mokykla priima sprendimą nebevykdyti studijų, nes tokiu atveju yra visiškai nelogiškas valstybės kišimasis dar svarstant, kokį sprendimą priimti.
Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybinių mokslinių tyrimų institutų, kaip dabar šiuo metu ir aukštųjų mokyklų veiklos išorinį vertinimo tvarkos aprašą tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras, taip būtų sumažinta Vyriausybei tenkanti administravimo našta, suvienodinta procedūra.
Siekiant aiškumo siūloma papildyti, kad aukštosios mokyklos gali nustatyti tvarką, kaip priimami asmenys įgyja magistro kvalifikacinį laipsnį tęsti studijas doktorantūroje. Tai labai aktualu tarptautinėje erdvėje tokios magistrantūros formos kaip LLM, MBE ir panašiai. Galiausiai labai svarbi nuostata siekiant atsisakyti problemiškos praktikos, kai stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas buvo nustatomi skirtingi stojimo reikalavimai, siūloma nustatyti, kokius reikalavimus turėtų vykdyti visi stojantieji, kad galėtų pretenduoti į aukštojo mokslo studijas nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio. Numatoma, kad priėmus šį įstatymą, jo pakeitimus, nuo 2021 metų įgijusiems vidurinį išsilavinimą ir stojantiems į aukštąsias mokyklas reikės būti išlaikius lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią pasirenkamąjį savo nuožiūra valstybinius brandos egzaminus. Taigi tai yra lanksčiau, tai yra tam tikras palengvinimas, suteikiantis galimybę abiturientams labiau pritaikyti pasirinkimą prie savo būsimų karjeros poreikių. Šių egzaminų vidurkis stojant į universitetą turėtų būti ne žemesnis negu pagrindinis, o stojant į kolegijas – bent jau patenkinamas. Tie patys lygiai taikomi ir brandos atestato metinių pažymių vidurkiams, o stojantiems į menų studijas matematikos egzamino laikyti nereikėtų, galėtų, bet nebūtina.
Siūloma pakeisti studijų krypties pavadinimą „veterinarinė medicina“, tokia sąvoka tarptautinėje erdvėje yra nebetaikoma, į pavadinimą „veterinarija“, kas yra ir studijų krypčių, ir mokslo klasifikatoriuose, ir atitinkamai pataisyti vėliau mano pristatytame Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme tą pačią sąvoką.
Dėl Mokslo ir inovacijų sklaidos centro inicijavimo. Šiuo metu veikia laikinas centras, tačiau nėra nuolat veikiančios mokslo populiarinimo infrastruktūros. Norint tokią infrastruktūrą sukurti ir skaidriai skirti asignavimus, tai turi būti apibrėžta įstatyme. Apie tai buvo pranešta Europos Komisijai ir gauta išvada. Pasiūlymams taip pat pritarė Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Nauja struktūra padėtų sutelkti išteklius, koordinuoti mokslo populiarinimą, iniciatyvas skatinti visuomenės, ypač jaunimo, susidomėjimą mokslu, inovacijų kūrimu, verslumu. Šis darbas, kaip minėjau pradžioje, yra numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.
Taip pat siūloma, čia yra mažiau techniniai, formalūs dalykai, pasiūlyti įstatyme ministerijos ministro pareigų pavadinimą, nes jis yra pasikeitęs. Tiek trumpai dėl šio įstatymo. Gal galiu ir likusius du pristatyti, nes jie yra susiję?
PIRMININKAS. Taip, galite, bet trumpiau, jeigu galima.
A. MONKEVIČIUS. Labai trumpai. Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 131 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas. Būtų keičiama tik tiek, kiek yra minėtas mano pasiūlymas keisti Mokslo ir studijų įstatyme vartojamą studijų krypties pavadinimą – ne „veterinarinė medicina“, bet „veterinarija“.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme yra siūloma keisti 59 straipsnį siekiant, kad šiame straipsnyje nustatomi reikalavimai sietųsi su vidurinio ugdymo programos baigimo lygiais. Keičiamas Švietimo įstatymo 11 straipsnis nustatant, kad asmens metiniai dalykų vertinimai atitinka pasiekimo lygių – aukštesnio, pagrindinio ir patenkinamo požymius, kurie yra apibrėžti vidurinio ugdymo bendrosiose programose, o brandos egzaminų įvertinimai irgi analogiškai aukštesnio, pagrindinio arba patenkinamo pasiekimo lygius ir jų ribas, kurios yra nustatytos švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose brandos egzaminų programose ir Valstybinių brandos egzaminų kriterinio vertinimo nuostatuose. Šita nuostata įsigaliotų nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paklausti norėtų S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, jūs čia pristatėte tokį gigantomanišką paketą. Manyčiau, kad pusę dienos verta būtų diskutuoti ir padirbėti posėdyje. Tačiau iš to paketo aš noriu porą tokių aspektų, kad atsakytumėte į porą.
Pirmas, kai kalbėjote apie universitetų reorganizaciją ir apie pokyčius, kurių reikalingumą parodė, matyt, dabar vykstantys procesai, ar tai galiotų tiktai naujoms reorganizacijoms, naujiems dariniams, ar ir tiems universitetams, kur jau prasidėjo?
Antras dalykas. Mane domina, čia yra apie egzilio sąlygomis veikiančių universitetų studijų krypčių vertinimą ir akreditavimo tvarką. Ar tai galiotų ir lituanistikos, baltistikos centrams, veikiantiems užsienyje, ar tiktai Lietuvoje veikiantiems? Pavyzdžiui, kokia situacija su Europos humanitariniu universitetu? Ar jam galiotų? Pora tokių momentų iš viso paketo.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Pirmiausia gal pradėsiu nuo paskutinio. Į jį galima trumpai atsakyti, kad egzilio sąlygomis veikia tik vienas jūsų minėtas Europos humanitarinis universitetas, kuriam ir galiotų nuostata, kad nuo akreditavimo yra treji metai, kad galėtų atsirasti rezultatai, kuriuos jau galima vertinti kaip tam tikrą turinį. Kol nėra šitokios veiklos, manoma (čia mes rėmėmės ir tarptautine patirtimi), nelabai yra ką vertinti. Kitiems universitetams, kurie startuotų, galiotų ne vieni, kaip dabar, bet dveji metai. Tai galiotų ir visiems kitiems, nesvarbu, kur jie veikia.
O dabar dėl jūsų minėto Konstitucinio Teismo išaiškinimo pritaikymo Mokslo ir studijų įstatyme. Tai galiotų, aišku, dabar vykstantiems… tarp kitko, taip ir vyksta. Dabar tiek Šiaulių ir Vilniaus universitetų, tiek MRU ir VGTU, jeigu jie dabar pateikia savo pasiūlymus, bus laikomasi jau iš esmės Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Aš džiaugiuosi, kad Seimas viso to laikosi ir jau nuo šito išaiškinimo įgyvendinimo būtent pagal šito išaiškinimo logiką… Čia kažkokių kliūčių nematau. Mano galva, tai yra labai aišku, skaidru ir leidžia teisiškai tvarkingai organizuoti aukštųjų mokyklų reorganizavimo procesus.
PIRMININKAS. Klausti užsirašė S. Gentvilas, tačiau aš jo salėje nematau. Daugiau klausiančiųjų nėra. Dėkoju, ministre.
Dėl motyvų ar kas nors užsirašė? Taip pat neužsirašė. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų nėra siūloma. Siūloma svarstyti liepos 11 dieną.
A. Gumuliauskas. Pasiūlymą per šoninį mikrofoną gal turite? Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas manęs prašė perduoti, kad nelabai spėsime 11 dieną. Gal galima tada 16 dieną? Ten iš tikrųjų didžiulis paketas.
PIRMININKAS. Jūs siūlote 16 dieną? (Balsai salėje) Gerai. Ar galime pritarti šiam siūlymui – liepos 16 dienai? (Balsai salėje) Nelabai.
R. Baškienė. Prašau. (Balsai salėje) Ar posėdis vyks?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, jeigu norime paspartinti procesą, tai nukėlimas į 16 dieną tikrai nesudarytų galimybės priimti. Skubos mes nebetaikome po Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Todėl tikrai reikėtų komitetui kaip nors atsiraitoti rankoves ir pasidarbuoti, bet čia jau jūsų valia. Siūlyčiau pasidarbuoti.
PIRMININKAS. Arūnai, ką galvojate?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Rašykite 11 dieną. Jeigu nespėsime, tai atidėsime.
PIRMININKAS. Gerai, paliekame 11 dieną. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.54 val.
Seimo narių pareiškimai
Ir paskutinis klausimas – Seimo narių pareiškimai. N. Puteikis atbėga su savo pareiškimu.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kolegos, mes turėjome kolegę (turėjome, nes teoriškai šiandien turėjo būti paskutinė jos darbo diena), kuri visus moralizavo, skaičiavo, analizavo ir pamokslavo. Tai – A. Maldeikienė.
Aš noriu paskelbti statistiką. A. Maldeikienė per šias pastarąsias šios kadencijos šešias sesijas dalyvavo 12 posėdžių mažiau nei aš. Aš atsiprašau, kad save imu kaip matą, nes jus imti kaip matą nelabai etiška. Bet čia aš noriu atkreipti dėmesį, kad feisbuke ji nuolat rašydavo, kad aš esu labai nepavyzdingas lankytojas. Tai 12 posėdžių ji lankė mažiau nei aš.
Jeigu skaičiuosime pagal balsavimus, kiek buvo balsuota už dokumentus, tai ji balsavo per visą sesiją už 4 tūkst. 27, aš – už 4 tūkst. 937. Tai yra aš balsavau dėl 910 teisės aktų už ją daugiau.
Kodėl aš šį dalyką čia dabar skaičiuoju? Todėl, kad ji, norėdama vykti į Europos Parlamento frakcijų posėdį, paprašė, kad Audito komitetas ją išleistų ir leistų jai apmokėti šią išvyką iš parlamentinių lėšų. Aš čia jau noriu atkreipti dėmesį, kad ji mus visus, apskritai valstybės tarnautojus ir politikus, moralizavo ir moralizuoja, kad mes švaistome valstybės lėšas. Mano giliu įsitikinimu, toks jos mėginimas pasinaudoti tarnybine padėtimi ir panaudoti Seimo lėšas, kurios gali būti skirtos tik parlamentinei veiklai, europarlamentinei veiklai. Aš nežinau, ar jai pavyko nusipirkti bilietus už šiuos pinigus, nes iš Seimo valdybos aš gavau atsakymą, kad visi Seimo nariai, kurie vyko į frakcijų posėdžius iki prasidedant Europos Parlamento sesijai, neturėjo teisės naudoti kanceliarinių lėšų.
Tik norėjau pasakyti, kad kai kurie katilai… Moralas yra toks, kai kurie juodi katilai juokiasi, kad puodai juodi. Tegul ponia pasižiūri į objektyvius duomenis – jos lankomumą ir balsavimą, ir tegul pasižiūri, kaip ji pati naudoja valstybės lėšas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir per šoninį mikrofoną – A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Bet kalbėjęs kolega, kuris išanalizavo lankomumą, turbūt neanalizavo teisės aktų pasiūlymų, kuriuos kolegė pateikė. Man teko paanalizuoti. Deja, suradau tik vieną, tai yra akcizo vynui sumažinimą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Tai šia statistika ir baigiame šį posėdį. Kviečiu registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 39 Seimo nariai. Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.